2013 m. gegužės 31 d. / Penktadienis / Nr. 124 (13 549)

Kaina

2013 m. gegužės 31 d. / Penktadienis / Nr. 124 (13 549)

1,99 Lt

VERSLAS

ISTORIJA

KELIONĖS

Klaipėdos šiukšlės sudega jėgainėje 9p.

Nematomos kariuomenės generolas J.Žemaitis 10p.

Važiuojant Žemaitijos įdomybių labirintais 12p.

Vilties

kregždė

Kaip Estija tapo E-stija

JURGA TVASKIENĖ jurgat@lzinios.lt

Nuteistos, tačiau neįkalintos, terorizmu kaltintos Eglės Kusaitės advokatas Kęstutis Stungys neatmeta - jo ginamoji gali apskųsti vakar nuskambėjusį teismo sprendimą. Merginos rėmėjai tvirtina, kad ji turėtų siekti visiško išteisinimo, bet vis dėlto džiaugiasi “vilties teikiančia” teisėjų pozicija.

E.Kusaitė: “Terorizmo niekada nepateisinau ir tokių veiksmų niekada neplanavau, nors prokurorai ir siekia mane padaryti pasaulinio lygio teroriste.”

Romo Jurgaičio nuotrauka

Vilniaus apygardos teismas vakar paskelbė, kad tarptautiniu terorizmu kaltintą klaipėdietę E.Kusaitę pripažįsta kalta dėl pasikėsinimo surengti teroro aktą, tačiau palieka laisvėje. Teisėjai Virginija Švedienė, Jūratė Damanskienė ir Artūras Pažarskis nusprendė merginai skirti 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę - tiek laiko ji, sulaikyta 2009-ųjų spalį, praleido už grotų. Baudžiamojoje byloje valstybinį kaltinimą palaikęs Generalinės prokuratūros prokuroras Mindaugas Dūda siūlė E.Kusaitę įkalinti 10 metų, suimant teismo salėje. Jo teigimu, tai būtų buvusi švelniausia bausmė, numatyta įstatyme. “Žinant dabartinę teisėsaugos padėtį, teismo sprendimas mums, Eglės bičiuliams, buvo netikėtas ir džiuginantis. Važiuodami į teismą svarstėme, jog nelaisvėje praleisto laiko įskaitymas būtų mažiausiai tikėtina galimybė, dėliojome, kad ji gali būti nuteista 3-5 metams. Žmogiškumo prasme teismo sprendimas yra pirmoji kregždė mūsų teisėsaugoje”, - pasibaigus teismo posėdžiui LŽ sakė kunigas Robertas Grigas.

Į pirmąjį posėdį susirinkusi fondo valdyba žadėjo ir toliau daugiausia dėmesio skirti sritims, gražiai globotoms Anapilin išėjusio prezidento.

“Koncernas nepamiršta dr. B.Lubio tradicijų, todėl jo globotos kryptys ir veiklos tikrai neliks be dėmesio. Paramos bei labdaros teikimas

Kai kuriose šalyse kompiuterinis programavimas laikomas nuobodybe, bet tik ne Estijoje. Ši maža valstybė jau tapo labiausiai nuo interneto priklausoma šalimi pasaulyje, o mažieji estai programavimą sieja su pramoga, paprastumu ir jėga. Estijoje e-revoliucija prasidėjo praėjus vos keleriems metams po nepriklausomybės atgavimo, o šiuo metu šalyje sklando linksmas posakis: “Estija virto E-stija”, nes vyriausybė pasistengė gausiai investuoti į šią naują sritį. Mokyklose programavimo mokomi septynmečiai, be to, Estijoje jau parengta 60 mokytojų, kurie ims mokyti prop. gramavimo 4 metų mažylius. 6

Rytoj su dienra‰ãiu

+ TV programos

4p.

Dosnios širdies gerumas neblėsta Prieš mėnesį veiklą pradėjęs Dr. Bronislovo Lubio vardo labdaros ir paramos fondas tęsia koncerno “Achemos grupė” mecenatystės tradicijas.

UŽSIENIS

ORAI

švietimui, menui, kultūrai, visuomeniniams projektams buvo ir yra koncerno “Achemos grupė” prioritetų sąraše”, - vakar LŽ pasakojo Dr. Bronislovo Lubio vardo labdaros ir paramos fondo vadovė Giedrė Žentelytė-Linkienė.

3p.

Tvanku, numatomi lietūs, kai kur su perkūnija. Temperatūra dieną 24-26 laipsniai šilumos.

19p.

2

2013 05 31

Komentarai ir debatai

Pavojingas ūkio ministro postas VYTAUTAS DUMBLIAUSKAS

Trumpa Birutės Vėsaitės kaip ūkio ministrės karjera, taip staigiai pasibaigusi po, atrodytų, visai neypatingos kelionės į Kazachstaną, kelia įvairiausių minčių, kurias reikėtų mėginti sugrupuoti. Pirmiausia, kas šauna galvon, žvelgiant į ministrės atstatydinimo istoriją, kad tai nebe pirmas ir ne antras kartas, kai ūkio ministras apkaltinamas viešųjų ir privačių interesų supainiojimu. Išeitų, kad aplink Ūkio ministeriją sukasi tiek daug ir tokių galingų privačių interesų, kad žmogui ūkio ministro poste tampa labai sunku ginti vadinamąjį viešąjį interesą. Lengva pasakyti - ginti.

Politikų, nuėjusių dirbti į vykdomąją valdžią, paskirtis yra derinti tuos privačius interesus, tačiau derinti taip, kad būtų nepažeistas ir viešasis interesas.

Pirmas ūkio ministras, apkaltintas viešųjų ir privačių interesų supainiojimu, buvo Eugenijus Maldeikis. 2001-ųjų vasario mėnesį jis turėjo atsistatydinti po kelionės į Maskvą, kai buvo įtartas kaip atstovaujantis “Gazprom” tarpininkams Lietuvoje.

2005-ųjų birželį Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pripažino, kad tuometinis ūkio ministras Viktoras Uspaskichas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą.

Darbo partijos įkūrėjas tada nieko nelaukdamas ne tik atsistatydino iš ministro pareigų, bet ir atsisakė Seimo nario mandato. Pastarąjį žingsnį tada kai kas aiškino tuo, kad ponas Viktoras esą bijojo apkaltos proceso, kuris atseit galėjo atskleisti dar daugiau negerų dalykų.

miausia D.Kreivys kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau šis atmetė politiko skundą ir nepanaikino jam nepalankaus VTEK nutarimo. Tada atkaklusis eksministras kreipėsi į aukštesnės instancijos teismą - Lietuvos vyriausiąjį administracinį, o šis irgi priėmė tą patį, bet jau galutinį sprendimą.

Taigi turime jau keturis ūkio ministrus, “sudegusius” šiame poste, tačiau jų nesėkmių istorijos skiriasi. V.Uspaskichas protegavo savo

Išeitų, kad aplink Ūkio ministeriją sukasi tiek daug ir tokių galingų privačių interesų, kad žmogui ūkio ministro poste tampa labai sunku ginti vadinamąjį viešąjį interesą.

Kitas ūkio ministras, kurį VTEK pripažino supainiojus viešuosius ir privačius interesus, buvo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Dainius Kreivys. Tai buvo 2011-ųjų kovo mėnesį. Šis politikas tada irgi atsistatydino, bet, skirtingai nei V.Uspaskichas, jis pasinaudojo įstatymo suteikta teise ir komisijos sprendimą apskundė teismui. Pir-

verslą, o D.Kreivys - motinos verslą. B.Vėsaitės atvejis kitoks, jis panašesnis į E.Maldeikio istoriją, nes apie dabartinės ūkio ministrės verslą nekalbama, ji kaltinama tik tuo, kad priėmė privačios bendrovės pasiūlytą patogesnę kelionę. Žiūrint šio momento politiniu žvilgsniu, kyla keletas klausimų. Viena vertus, būtų keista, jei parlamento opozicija nepasinaudotų valdan-

čiosios koalicijos klaidomis ir nesirinktų sau pliusų, todėl opozicinės partijos - TS-LKD ir Liberalų sąjūdis - tai ir daro. Kita vertus, kodėl opozicija ėmėsi teisėjo vaidmens?

Kodėl nelaukė VTEK sprendimo?

Kitas klausimas - kodėl Darbo partija elgėsi taip, lyg būtų opozicija socialdemokratams? Kodėl jos lyderiai irgi siūlė ūkio ministrei atsistatydinti nelaukiant tarnybinės etikos komisijos sprendimo? Kodėl jie kalbėjo apie aukštus etinius standartus? Gal todėl, kad patys sėdi teisiamųjų suole? Naudoję dešimtis milijonų nelegalių pinigų, jie mano turintys teisę smerkti kitą politiką už skrydį privačiu lėktuvu? Greičiausiai tai buvo šioks toks “darbiečių” kerštas socialdemokratams už balsavimą dėl jų lyderių teisinės neliečiamybės.

Prieš dešimt metų lietuviškai buvo išleistas straipsnių rinkinys “Valstybės tarnautojų etika”, jo autoriai yra pasaulinio garso politikos ir viešojo administravimo mokslininkai. Pirmasis šio rinkinio sakinys skamba taip: “Pagrindinė šiuolaikinių valstybės tarnybos etikos diskusijų tema yra įgaliojimų veikti savo nuožiūra vykdymas.” Visi suprantame, kad prie kiekvieno

valstybės pareigūno prievaizdo nepastatysi, kad viso jų elgesio į taisykles nesurašysi, todėl dažniausiai jie veikia savo nuožiūra. Tačiau čia pat iškyla klausimas - kaip jie veikia? Ūkio ministras E.Maldeikis savo nuožiūra skrido į Maskvą ir lankėsi “Gazprom” būstinėje, ūkio ministras V.Uspaskichas savo nuožiūra protegavo nuosavą verslą, ūkio ministras D.Kreivys savo nuožiūra padėjo motinos verslui, ūkio ministrė B.Vėsaitė savo nuožiūra pasirinko skristi ne reisiniu, bet privačiu lėktuvu.

Tačiau koks yra tokios veiklos vertinimas? Darbo partijos vadovų pozicija šioje istorijoje yra aiški. Tačiau kyla klausimas ir dėl TS-LKD lyderių. Kada jie yra nuoširdūs dabar, kai smerkia B.Vėsaitę, ar tada, kai jie D.Kreivį, kurio kaltę pripažino ne tik VTEK, bet ir dviejų instancijų administraciniai teismai, įtraukė į Seimo rinkimų sąrašą?

Pabaigoje - visai retorinis klausimas. Retorinis todėl, kad atsakymas į jį jau nelabai reikalingas, nebent jo reikėtų pačiai B.Vėsaitei. Kaip šią kelionės į Kazachstaną istoriją reikės vertinti, jei VTEK pripažins ūkio ministrę nesupainiojus viešųjų ir privačių interesų?

•

Redakcijos paštas

Paberžė visiems atvira ir laukianti Paberžės ir Surviliškio parapijų klebonas kunigas Skaidrius Kandratavičius, Lietuvos rašytojų sąjungos narys, Kritinės minties instituto “Demos” ekspertas, teologijos mokslų licenciatas, rašo pasirodžius, jo žodžiais, ne vieną jautrią sielą neteisingais faktais užgavusiam straipsniui “Kas prikels Paberžę?” (“Lietuvos žinios”, š. m. gegužės 23 d.): “Ne tik (ir ne tiek) savo, bet ir mūsų gausios Paberžę ir Tėvą Stanislovą mylinčios bendruomenės parapijų, Gudžiūnų seniūnijos, 1863 metų sukilimo muziejaus, Kauno arkivyskupijos, Kėdainių merijos ir nebeveiksnaus fondo “Tėvo Stanislovo namai” mecenatų, pagrindinių rėmėjų - “Viltis-Vikonda” fondo, Anoniminių alkoholikų draugijos, Miegėnų bendruomenės ir kitų geradarių institucijų ir suinteresuotų asmenų - vardu rašau.

Ne pirmą sykį tenka apgailestauti, kad garbioji pirmtako Tėvo Stanislovo dukterėčia gyd. Birutė Tiknevičiūtė, tegu labai mylėdama Tėvelį ir Paberžę, gal nesusivokdama, nepajėgdama peržengti psichologinio netekties barjero, gal ir nepiktybiškai, bet ardo Tėvelio kurtą ramybę Vienkiemyje ir širdyse. Ji, skirtingai nei kiti geranoriškai bend-

raujantys giminaičiai, 8 metus nuolat melagingai ir vis kitame leidinyje ar laidoje niekina sutelktą darbą Kėdainių krašto garbės piliečio darbams įamžinti, tęsti, plėtoti.

Galbūt jūs apsilankysite sakralioje vietoje, pageidautina, susitarus el. paštu (skandratavicius@yahoo.com) arba su Sukilimo muziejaus darbuotojomis (tel. 8 620 59 882), nes čia tebevyksta “Poezijos pavasario” festivalis, čia ruošiamės Pirmosioms Komunijoms, dar dirbame prie respublikinių, tarptautinių renginių. Jau nuolat čia gyvena anoniminiai alkoholikai ir kiti stovyklautojai, vaikai, menininkai. Visus viešinčiuosius tenka valgydinti, išklausyti, mat čia jie veržiasi krikštytis, tuoktis iš didmiesčių. Taigi Paberžė gyva!

Pateiksiu tik keletą teisinių ir moralinių pastabų, konceptualių akcentėlių. Gaila, bet špitolė “Meilės simfonija” ne tik nebuvo įregistruota, ji nėra net suprojektuota. Taigi oficialiai egzistuoja tik parapijai priklausanti senoji špitolė ant fondui mero potvarkiu paskirtos vadovauti Kėdainių turizmo informacijos centro direktorės Dainos Balasevičienės pastangomis įteisintos žemės.

Minėtas mecenatų fondas ir mecenatų valdyba, niekuo neprisideda prie Tėvo Stanislovo veiklos. Fondas su parapija ir Krašto muziejumi, pavaldžiais arkivyskupui ir savivaldy-

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153) Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201) Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227) Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Bašarovas V.Sinicaitė

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2204) (tel. 249 2247)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

bei, pasirašė 10 metų trišalę sutartį, pagal kurią Bažnyčia drauge su muziejumi vykdo sielovadinį, kultūrinį, pedagoginį, reabilitacinį, materialinį viso sakralinio paveldo apsaugos ir tarnavimo žmonėms darbą. Moralinį Tėvelio testamentą vykdome sutarties pagrindais ar Bažnyčios kanonais neprivalomu, bet su filantropišku, humanišku pasiryžimu, dvasiniu įsipareigojimu Vienuolio valiai.

Naujajame namelyje, vadinamame parapijos namais, gamina sau maistą, prausiasi kas trečia stovykla vasarą, ypač neįgaliųjų ir dailininkų stovyklos, o visą žiemą dukart per mėnesį po keletą dienų - anoniminiai alkoholikai, kurių rėmėjas, būdamas abstinentas, esu pats. Kartą per mėnesį atvyksta ir namelio valgomajame dirba Stanislovo mokinė narkologė dr.

Rūta Mizerienė, kuri paverčia raštinę gydytojo kabinetu. Antras aukštas neįrengtas, nes negalime, o ir nenorime, prisiteisti Bažnyčiai namelio, kol nepavyksta gražiuoju įtikinti mėginančios kištis ir privatizuoti Paberžės parapiją B.Tiknevičiūtės.

Tad vien savo reikmėms klebonas namelio tikrai nenaudoja, nors senąją Mackevičiaus kleboniją yra 8 metus teisiškai ir moraliai užleidęs 30 lovų stovykloms. Esminis dalykas tas, kad prie tėvo Stanislovo visi narkomanai, alkoholikai, vaikai ir Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė

(tel. 249 2212)

J.Mičiulienė

(tel. 249 2210)

A.Musteikis

(tel. 249 2213)

Tyrimai J.Tvaskienė

(tel. 249 2238)

Spec. korespondentas (tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

G.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

„LŽ gidas“ J.Čiulada „Žmonės“ R.Pakalkienė G.Ambrazas

LŽ archyvo nuotrauka

menininkai taip pat gyveno senojoje klebonijoje, o naujojoje - tik jo ūkvedys su šeima, tai liudija Tėvelio ranka rašytas dienoraštis, kiti gausūs liudijimai. Aš leidžiu daliai pažeidžiamesnių grupių naudotis abiem nameliais. Kasmet iš anksto užsirašančių stovyklėlių, projektų, ekskursijų, renginių vis daugėja, jų profilis labai įvairus, kaip to ir troško šviesaus atminimo vienuolis. Taigi įrengti pagal dukterėčios norą tik vieno tipo reabilitacijos centrą neatitiktų Jo valios.

Nuoširdžiai dėkodamas už pagarbą ir dėmesį mūsų mažam, bet garsiam šventam kampeliui norė-

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

Kun. SKAIDRIUS KANDRATAVIČIUS, Paberžė

Kaunas K.Kučinskaitė

(tel. 249 2208) (tel. 249 2207)

Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 687) 95837)

(tel. (8 618) 87802)

Klaipėda V.Bortelienė

(tel. (8 46) 39 95 83)

D.Nikitenka

(tel. (8 620) 10583)

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Dienraščio projektą “Istorija” remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Šiandien - 10, 11 p.

Panevėžys D.Baronienė

(tel. (8 620) 10476)

Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)

A.Masionytė (tel. 249 2209) „Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

•

Korespondentai krašte (tel. 249 2234)

Interneto svetainė

Sveikata

čiau pridurti, jog nederėtų remtis klaidinga interpretacija, nes gali neduok Dieve - atsitikti taip, kaip rašoma neva esant dabar, - kad Paberžė gali nebebūti tokia gyva, kokia yra šiandien.

Paberžė, mažam, bet uolių geradarių būreliui tarnaujant virto mūsų krašto ir visos Lietuvos terapiniu židiniu, Sukilėlio Statytojo ir Šviesuolio Atstatytojo gyvu memorialu. Teesie taip ir toliau, Dievui ir žmonėms padedant ir keistuoliams trukdytojams atstojant, garbė Kristui. Amen.”

Marijampolė

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

•

2013 05 31

Dienos temos

3

Dosnios širdies gerumas neblėsta Prieš mėnesį veiklą pradėjęs Dr. Bronislovo Lubio vardo labdaros ir paramos fondas tęsia koncerno “Achemos grupė” mecenatystės tradicijas. Į pirmąjį posėdį susirinkusi fondo valdyba žadėjo ir toliau daugiausia dėmesio skirti sritims, gražiai globotoms Anapilin išėjusio prezidento.

“Koncernas nepamiršta dr.

B.Lubio tradicijų, todėl jo globotos kryptys ir veiklos tikrai neliks be dėmesio. Paramos bei labdaros teikimas švietimui, menui, kultūrai, visuomeniniams projektams buvo ir yra koncerno “Achemos grupė” prioritetų sąraše”, - vakar LŽ pasakojo Dr. Bronislovo Lubio vardo labdaros ir paramos fondo vadovė Giedrė Žentelytė-Linkienė.

Fondas, įsteigtas pagrindinės “Achemos grupės” akcininkės, dr.

B.Lubio žmonos Lydos Lubienės, jo dukros Jūratės Žadeikienės bei koncerno “Achemos grupė” iniciatyva, itin akcentuoja pagalbą mažiau valstybės lėšų sulaukiančioms, bet šaliai klestėti ypač svarbioms sritims.

“Kultūrai, švietimui - tai kertiniai stiprios valstybės akmenys - trūksta valstybės finansavimo, todėl pagal išgales remiame šiuos sektorius.

Remiame daugelio sričių jaunuosius talentus, nes būtent jie garsina ir kuria Lietuvą”, - kiek anksčiau, klausiama apie planuojamus darbus, kalbėjo fondo valdybos pirmininke išrinkta L.Lubienė.

Po vakar vykusio fondo valdybos

Dr. B.Lubio, garsėjusio dosnia mecenatine veikla, darbus tęsia jo artimųjų bei koncerno “Achemos grupė” įsteigtas paramos ir labdaros fondas. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka posėdžio jo atstovai minėjo, kad remti švietimo, sulaukdavusio išskirtinio dr. B.Lubio dėmesio, projektus ketinama dviem kryptimis. Dalis šiai sričiai numatytų paramos pinigų bus skiriama mokslinei-tiriamajai veiklai per žymiausius ir geriausius Lietuvos universitetus remti, kitos lėšos bus paskirstytos chemijos, chemijos inžinerijos, informacinių technologijų bei finansų ekonomikos studi-

Remti švietimo, sulaukdavusio išskirtinio dr. B.Lubio dėmesio, projektus ketinama dviem kryptimis. jas pasirinkusiems geriausiems studentams skatinti.

“Būtent šioms kryptims daug dėmesio skyrė dr. B.Lubys, pabrėždamas jų svarbą tiek visos Lietuvos

pramonei vystytis, tiek “Achemos grupės” koncerno veiklai. Fondo steigėjai taip pat galvoja apie koncerno ateitį, todėl, remdami minėtas studijų kryptis pasirinkusį jau-

nimą, tikisi aktyvaus jo įsitraukimo į Lietuvos verslo plėtrą”, - LŽ aiškino koncernui “Achemos grupė” laikinai vadovaujantis generalinis direktorius Audrius Bendaravičius.

Fondo vadovė G.Žentelytė-Linkienė neslėpė: vertindami paramos prašančiųjų paraiškas, valdybos nariai atsižvelgia ir į tai, ar lėšų šioms sritims skirdavo pats dr. B.Lubys.

“Norime išlaikyti jo darbų tęstinumą. Todėl fondas rems, tarkime, Telšių vyskupijos kurijos 600 metų jubiliejaus renginius, skirs paramą Vilniaus arkivyskupijos Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčiai, ženklia suma tradiciškai prisidės prie tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio Plungėje rengimo. Neapleisime ir anksčiau prezidento remto Signatarų klubo, Plungiškių draugijos, kitų tradicinių paramos krypčių”, - pažymėjo G.Žentelytė-Linkienė.

Lietuvos regionuose veikiančios koncernui “Achemos grupė” priklausančios bendrovės AB “Achema”, AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija taip pat tęs rėmimo tradicijas teikdamos paramą vietinių bendruomenių reikmėms ir jų gyvenamosios aplinkos kokybę gerinantiems projektams.

Dr. B.Lubys plačiai garsėjo aktyvia mecenatine veikla, parama ir dėmesiu kultūros renginiams, knygų leidybai bei meno ir mokslo plėtrai.

Tačiau po koncerno prezidento netekties ne vienas jį pažinojęs žmogus sakė tik tada supratęs, kokia dosni buvusi dr. B.Lubio širdis.

•

LŽ informacija

Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai

Pirmininkavimas - brandos egzaminas Lietuvai ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ roberta@lzinios.lt

Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai sėkmė bus vertinama ne pagal renginių gausą, o pagal teisėkūros proceso sklandumą ir rezultatyvumą. Šiandien skaičiuojama, kad mūsų šalies pirmininkavimo laikotarpiu ant derybų stalo guls daugiau nei 500 teisės aktų.

Diplomatai pažymi, kad mūsų šalies pirmininkavimas ES Tarybai išsiskiria besibaigiančiais finansinės perspektyvos ir politiniu ciklais. Kol kas neaišku, ar Airijai, kuri dabar pirmininkauja ES Tarybai, pavyks pasiekti sutarimą dėl 2014-2020 metų Bendrijos biudžeto. Jei ne, ši našta gultų ant mūsų šalies pečių. Be to, artėja Europos Parlamento (EP) rinkimai ir Europos Komisijos (EK) kadencijos pabaiga.

Pirmininkavimas vadinamas savotišku brandos egzaminu Lietuvai.

Turime galimybę sustiprinti savo pozicijas ES, o tai pravers ir vėliau atstovaujant mūsų šalies interesams.

Galime tapti rekordininkais Lietuvos nuolatinės atstovybės ES ambasadoriaus Raimundo Karoblio teigimu, mūsų šalies pirmininkavimo laikotarpiu reikės priimti 56 dokumentus, susijusius su ilgalaikės Bendrijos finansinės perspektyvos 2014-2020 metais įgyvendinimu sanglaudai, žemės ūkiui, žuvinin-

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

R.Karoblis: “Pirmininkavimo laikotarpiu nemažas vaidmuo teks ir Seimui.” kystei, pagalbai besivystančioms šalims skiriamais pinigais. Nepriėmus šių teisės aktų susidarytų finansinis vakuumas ir sustotų finansavimas.

Antrajame pakete - 19 teisės aktų, taip pat susijusių su ilgamečiu Bendrijos biudžetu. “Trečia kategorija prioritetiniai teisės aktai, pagal Europos Vadovų Tarybos išvadas, susiję su bankų sąjunga, augimu, konkurencingumu, vidaus rinka ir kitais panašiais dalykais”, - aiškino R.Karoblis. Ketvirtajame ant Lietuvos pirmininkavimo stalo gulsiančiame teisės aktų pakete - 171 projektas.

Anot R.Karoblio, pagal mūsų pirmininkavimo metu ketinamų

priimti teisės aktų skaičių galime tapti rekordininkais. Pavyzdžiui, anksčiau ES Tarybai pirmininkavusi Slovėnija priėmė 74, Prancūzija 76, Čekija - 78, Švedija - 15, Ispanija - 35 teisės aktus.

Visos ES sėkmė Intensyviai pirmininkavimui ruošiamasi ir Vilniuje. Užsienio reikalų ministerijos (URM) Europos reikalų departamento direktorius Tomas Gulbinas skaičiuoja, kad iš viso ant mūsų pirmininkavimo stalo guls 559 teisėkūros iniciatyvos. “Stengiamės užtikrinti, kad iki liepos 1 dienos visais šiais puse tūkstančio klausimų

būtų aiškios instrukcijos pirmininkams Briuselyje. Tai darome su Vyriausybe, šakinėmis ministerijomis, Seimu. Tikimės, kad birželio viduryje turėsime Seimo palaiminimą visiems šiems klausimams ir pirmininkavimas bent mandato suteikimo požiūriu bus parengtas”, - aiškino jis.

Ne mažiau intensyvi ir aukšto rango vizitų, susitikimų, renginių darbotvarkė. Anot T.Gulbino, vien šią savaitę URM aptarnauja 11 aukščiausio politinio lygio vizitų į Lietuvą arba mūsų šalies politikų komandiruočių į užsienį. “Tokio krūvio nėra buvę. Manau, iki liepos pradžios tikrai nebus kitaip”, sakė jis. Tačiau visoms pirmininkauti ES Tarybai besirengiančioms šalims tokia praktika yra įprasta.

T.Gulbinas pažymi, kad tai, kaip pavyks susitarti dėl teisės aktų, bus visos ES, o ne pirmininkaujančios šalies išskirtinė sėkmė.

Tikisi paramos Pasak R.Karoblio, mūsų šalies ministrai turės realias pirmininkavimo ES ministrų taryboms funk-

cijas. Jie turės baigti darbus, kurių nesugebėta įveikti kitose grandyse, siekti sutarimo.

Pagal darbų apimtį didžiausias krūvis turėtų tekti finansų ministrui Rimantui Šadžiui. Daugybė darbo laukia užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus ir žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos, taip pat naujojo ūkio ministro.

Pirmininkavimo laikotarpiu nemažas vaidmuo teks ir Seimui.

Nors ES įstatymų leidyboje įvairių sričių taryboms atstovauja vykdomoji valdžia, yra mandato suteikimo sistema, kai prieš kiekvieną jų posėdį parlamentuose tvirtinamos pozicijos. Svarbūs ir parlamentinių frakcijų, partijų lyderių ryšiai su ES institucijomis, pirmiausia EP, padedant atlikti įstatymų leidybos darbą.

R.Karoblis tikisi ir mūsų šalyje išrinktų europarlamentarų paramos. Juk jie yra dar arčiau EP politinių partijų frakcijų lyderių.

Ambasadorius pasidžiaugė, kad europarlamentarai organizuoja renginius, didinančius Lietuvos matomumą.

•

Netikėtai mirus Palangos savivaldybės tarybos nariui GIEDRIUI ŠATKAUSKUI šią sunkią netekties valandą palaikome ir nuoširdžiai užjaučiame velionio šeimą ir artimuosius.

Andrius Kubilius Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas

4

2013 05 31

Dienos temos

Pirmoji teisingumo vilties kregždė •1 p.

dimas, kuris nekompromituoja mūsų teisėsaugos. Priešingai, jis parodo, kad žmoniškumas ir teisingumas nugali”, - pabrėžė politikas.

Europarlamentaras prof. Vytautas Landsbergis, kalbėdamas su LŽ, prokurorų E.Kusaitei siūlytą bausmę vadino “nežmogiška”. “Jeigu teisėjai būtų su tuo sutikę, tai būtų reiškę ne tik E.Kusaitės, bet ir Lietuvos pasmerkimą. Lietuva būtų turėjusi prisiimti kaltę, kad joje auginami teroristai prieš Rusiją. Šios šalies politikai to labai reikia”, - sakė profesorius.

Atkelta iš

Siekia išteisinimo Vakar teismas klaipėdietę pripažino kalta tik dėl pasikėsinimo surengti teroro aktą, tačiau išteisino dėl prokurorų keltų kaltinimų kūrus organizuotą teroristų grupę. Šis teismo nuosprendis dar negalutinis - per 20 dienų jį galima skųsti apeliacine tvarka.

Prokuratūra kol kas nekomentuoja, ar skųs nuosprendį aukštesnės instancijos teismui. “Kai susipažinsime su teismo motyvais, bus priimtas sprendimas”, - teigė M.Dūda.

Pati E.Kusaitė vakar teismo nuosprendžio irgi nekomentavo. Teisėjams paskelbus verdiktą, ji susijaudinusi išbėgo iš salės. Anksčiau mergina guodėsi, esą prokurorai ją siekia padaryti “pasaulinio lygio teroriste”. “Kaip supratau stebėdamas savo klientės reakciją, teismo sprendimu ji greičiausiai nėra absoliučiai patenkinta. Žinodamas, jog E.Kusaitė turi labai tvirtą asmeninę nuomonę, tikrai neatmesčiau galimybės, kad teismo nuosprendis gali būti skundžiamas”, - vakar LŽ aiškino advokatas K.Stungys. Panašiai kalbėjo ir teismo posėdyje dalyvavęs Nepriklausomybės Akto signataras, Tarptautinės parlamentarų grupės Čečėnijos problemoms spręsti - generalinis sekretorius Algirdas Endriukaitis. “Iš dalies galima pripažinti teigiamus teismo sprendimo aspektus. Bet iš esmės E.Kusaitė turėjo būti išteisinta, o byla - nutraukta”, - dėstė jis.

A.Endriukaičio teigimu, 10 metų laisvės atėmimo bausmę E.Kusaitei siūlę prokurorai greičiausiai taip bandė pateisinti savo ir merginą esą provokavusių Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnų neteisėtus veiksmus. “Bet galima

Vakar nuskambėjęs teismo sprendimas nesiųsti E.Kusaitės už grotų pradžiugino, bet ir nustebino ją remiančius žmones. / Romo Jurgaičio nuotrauka pasidžiaugti, kad teismas nenuėjo paskui prokurorų šūksnius”, - pridūrė jis.

Disidentė sesuo Nijolė Sadūnaitė LŽ minėjo iki šiol nesuprantanti, už ką E.Kusaitė teisiama. “Sakiau prokurorams, teisėjams - teiskite mane, rusų KGB tuo labiau apsidžiaugs, esu jiems nemažai padariusi. Bet iš tikrųjų net kagėbistai buvo gudresni nei mūsų broliai: jie, norėdami sulaikyti, slapčiomis įkišdavo į kišenę narkotikų ir čia pat sulaikydavo už platinimą. Mūsiškiai Eglei, kai ruošėsi sulaikyti, galėjo į krepšį bent kokį sprogmenų diržą įdėti. O dabar - nieko”, - juokavo N.Sadūnaitė.

Įkvepia vilties Europarlamentaras dr. Leonidas Donskis, ne kartą pabrėžęs būtinybę

gerbti ir vykdyti teismo sprendimus, vis dėlto neslėpė, kad E.Kusaitės byloje esama abejonių keliančių aplinkybių. “Man labai daug įtarimų kelia tai, jog su E.Kusaite, ir tai jau akivaizdu, VSD “dirbo” labai ilgai. Ar nebus taip, kad jie patys dirbtinai užsiaugino “darbo” objektą, kad tai buvo vidinė operacija (juk žinome, kad slaptosios tarnybos tokių metodikų - infiltracijos arba savo žmogaus, įgyvendinančio tam tikrą scenarijų, “užsiauginimas” turi daug). Situacija man dvelkia beširdišku ir baisiu sistemos susidorojimu su mergina, kuriai, ko gero, buvo reikalinga pagalba”, - svarstė europarlamentas. Vakarykštį teismo sprendimą L.Donskis pavadino įkvepiančiu vilties. “Priimtas humaniškas spren-

vykdomas prie Maskvos esančioje bazėje, kurioje būrėsi iš Kaukazo grįžę kariai. Teisme nuskambėjo dar viena versija - esą mergina, nekenčianti prezidento Vladimiro Putino, ketino susisprogdinti prie Rusijos Dūmos.

E.Kusaitė nuo sulaikymo dienos buvo laikoma Vilniaus Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Tačiau 2010-ųjų pavasarį per kai kurias žiniasklaidos priemones pasklido pranešimas, kad tuo metu pasaulį sukrėtusių sprogimų Maskvos metro išvakarėse mergina... sulaikyta Vilniaus oro uoste, o jos ba-

V.Landsbergis: “Jeigu teisėjai būtų sutikę su E.Kusaitei pasiūlyta nežmogiška bausme, tai būtų reiškę ne tik šios jaunos merginos, bet ir Lietuvos pasmerkimą.”

Po VSD sparnu E.Kusaitė buvo sulaikyta Kauno autobusų stotyje 2009 metų spalio 24-ąją, pakeliui į Rusijos sostinę Maskvą. Teisėsaugininkai paskelbė, kad jau kitą dieną per apklausą tuo metu 21 metų mergina esą prisipažino bendravusi su musulmonais radikalais ir jų nurodymu ketinusi susisprogdinti (vėliau E.Kusaitė tikino prisipažinimą pasirašiusi palaužta fiziškai ir psichologiškai, o prokurorai buvo priversti atskleisti, kad jos apklausoje dalyvavo trys Rusijos FTB (saugumo) pareigūnai).

Lietuvos prokurorų nurodoma galimo teroro akto vieta, kurioje nusikaltimą neva turėjo įvykdyti E.Kusaitė, nuolat kito. Iš pradžių teigta, jog E.Kusaitė ketino susisprogdinti Rusijos karinėje bazėje Čečėnijoje, paskui sakyta, kad teroro aktas turėjo būti

gaže, kaip teigta, rasta duomenų apie sprogdinimo mechanizmus, jų naudojimą, taip pat Rusijos sostinės metro schemų.

E.Kusaitė nuo paauglystės iš tiesų draugavo su čečėnų tautybės jaunuoliais (vėliau jos giminės ėmė svarstyti, kad čečėnais galėjo apsimesti jautrią paauglę savo tikslams siekę panaudoti VSD agentai). Merginos motina ir teta, sunerimusios dėl tokių Eglės ryšių, kreipėsi pagalbos į Klaipėdos VSD padalinį. Pasak jų, uostamiesčio saugumiečiai pažadėjo E.Kusaitę globoti. Ši “globa” baigėsi sulaikymu 2009 metais. Mergina buvo apkaltinta teroristų grupės, į kurią esą bandė įtraukti internetinio susirašinėjimo draugus Maskvoje gyvenančius čečėnų tautybės seserį ir brolį Aišą bei Apti Magmadovus - organizavimu.

•

Išsivaikščiojančią komandą paguos išeitinės išmokos RAIMONDA RAMELIENĖ raimonda@lzinios.lt

Ūkio ministeriją nuo pirmadienio paliks ne tik ministrė Birutė Vėsaitė, bet ir jos politinė komanda - trys viceministrai ir dvi patarėjos. Jei per mėnesį vietos valstybės tarnyboje ministrės pagalbininkams neatsiras, iš biudžeto teks jiems išmokėti apie 35 tūkst. litų išeitinių išmokų.

Vidurnaktį iš Briuselio į Vilnių parskridusi B.Vėsaitė Ūkio ministerijai

šiandien vadovaus paskutinę dieną.

Nuo pirmadienio, kol bus paskirtas jos įpėdinis, ministerijos valdžios vadžias perims teisingumo ministras Juozas Bernatonis. Kartu su B.Vėsaite savo portfelius bei rankines kraunasi, stalus valosi drauge dirbusi politinio pasitikėjimo komanda. Kokiais keliais ketina traukti toliau, nei viceministrai, nei patarėjos per daug neatviravo. Tačiau vienu balsu tikino, kad beveik pusės metų ministerijos darbo patirtis buvo naudinga ir įdomi.

Viceministras Marius Busilas tvirtino, kad jam, iki tol nedirbusiam valstybės tarnyboje, pastarieji keli mėnesiai buvo

Kolegai, bičiuliui Seimo nariui ALGIUI KAŠĖTAI, netekus sūnaus MOTIEJAUS Net ir nuoširdžiausi užuojautos žodžiai negali sumažinti Jūsų skausmo netekus sūnaus, nes tėvams nėra nieko skaudžiau, kaip laidoti vaikus.

Suraskite savyje jėgų nepalūžti. Stiprybės Jums ir Jūsų šeimai.

Andrius Kubilius Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos kolektyvas nuoširdžiai užjaučia Lietuvos Respublikos Seimo narį ALGĮ KAŠĖTĄ ir Kultūros paveldo centro darbuotoją RAMUNĘ KAŠĖTIENĘ bei artimuosius dėl sūnaus MOTIEJAUS netekties.

labai įdomūs. Pasak M.Busilo, “privatus verslas sukasi dešimtimis kartų greičiau”.

Paklaustas, ar sutiktų dirbti naujoje komandoje, atsakė: “Viceministru dar norėčiau pabūti.” Tačiau apie ministro kėdę kalbėti nenorėjo. Viceministras Marius Skarupskas, paklaustas apie ateities planus, filosofiškai aiškino, kad “pasaulis pilnas galimybių”. “Jei sulauktų siūlymo likti, M.Skarupskas neslėpė, kad greičiausiai sutiktų. “Dar ne pensija, duonos reikia, o parako yra”, - pašmaikštavo viceministras Kęstutis Trečiokas. Pasak jo, eidamas į tokias pareigas trauktis turi būti pasirengęs kiekvieną dieną. Valstybės tarnybos patirties turintis K.Trečiokas neslėpė ir toliau norįs ją panaudoti šioje srityje. “Apie valstybės tarnybą turiu savo nuomonę, manau, kad mes nebranginame čia dirbančių žmonių”, - sakė jis.

B.Vėsaitės patarėja ryšiams su visuomene Jūratė Antanaitytė-Voldemarienė LŽ sakė grįšianti į šeimos verslą, iš kurio ir atėjo į ministeriją. Įmonėje “Praction” ji dirbo projektų direktore. “Kodėl gi ne”, - paklausta, ar sutiktų dirbti su nauju ministru, sakė patarėja. Beje, jos, kaip ir ministrės bei kitos patarėjos Vilijos Vertelienės, skrydžiu į Kazachstaną, nulėmusiu ministerijos vadovės likimą, toliau domėsis Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.

Ar ministrės pagalbininkų kišenes papildys iš valstybės iždo priklausančios

Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

M.Busilas: “Viceministru dar norėčiau pabūti.” išeitinės išmokos, spėti dar anksti. Pagal Valstybės tarnybos įstatymą, kurio nuostatos taikomos ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, atleidžiant iš pareigų darbuotoją, kai baigėsi jį priėmusio politiko įgaliojimai, jam išmokama vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Ji mokama praėjus mėnesiui nuo atleidimo dienos. Jei per tą laiką asmuo įsidarbina valstybės tarnyboje, tokia išmoka apskritai nepriklauso.

Kaip rodo Ūkio ministerijos tinklalapyje skelbiama informacija, 2013 metų pirmą ketvirtį viceministrų algos sie-

Skaudžią valandą netekus mylimo sūnaus MOTIEJAUS nuoširdžiai užjaučiame Seimo narį ALGĮ KAŠĖTĄ.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojai

kė 7188 litus, patarėjų - 6307 litus neatskaičius mokesčių. Ministrės atlyginimas buvo 10 261 litas. Grįžusi į Seimą B.Vėsaitė gaus apie 7000 litų algos ir 2000 litų parlamentinėms išlaidoms.

Premjeras Algirdas Butkevičius neslepia jau numatęs kandidatūras į ūkio ministro postą, tačiau pirmiausia jas norįs aptarti šiandien Socialdemokratų partijos valdybos posėdyje. Neoficialiai kalbama, kad nauju ministru galėtų tapti dabartinis Vidaus reikalų ministerijos kancleris Evaldas Gustas, kuris kaip tik nuo penktadienio nebeis pareigų.

Pats E.Gustas šios žinios nepatvirtino.

A.Butkevičius vakar sakė, kad naujas ministras negalėtų būti visiškai “iš šalies”. “Manau, naujam žmogui, dabar atėjusiam į Ūkio ministeriją visiškai iš šalies, būtų labai sudėtinga”, - kalbėjo premjeras. Be minėtų kandidatų, neoficialiai kaip galimi pretendentai į ministrus minimi Seimo nariai socialdemokratai Antanas Nesteckis, Bronius Bradauskas, buvęs Vyriausybės kancleris Antanas Zenonas Kaminskas.

•

2013 05 31

Dienos temos

5

Skaudu matyti, kas vyksta galvijų veislininkystėje BRONIUS PAUŽA, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, socialdemokratas

Lietuvos gamtinės sąlygos nuo seno yra palankios gyvulininkystės verslui plėtoti, tradiciškai gyvulininkystė yra labiausiai išvystyta Lietuvos žemės ūkio sritis. Tačiau pastaruoju metu žemės ūkyje esama gana negatyvių pokyčių, ir Lietuva tampa grūdų augintojų bei grūdų eksportuotojų šalimi. Javus auginant naudojamos našios technologijos, gerokai pakilusios grūdų supirkimo kainos, gana trumpas grūdinių kultūrų auginimo periodas - tai didelis pranašumas, palyginti su gyvulininkystės produktų gamyba, kuriai žemdirbys turi atiduoti visas metų dienas.

Bendras šalyje laikomų galvijų skaičius per pastaruosius 10 metų sumažėjo 10 proc., o melžiamų karvių ir kiaulių skaičius - net per 30 procentų. Šiuo metu šalyje laikoma 694 tūkst. galvijų, iš jų 316 tūkst. melžiamų karvių, apie 790 tūkst. kiaulių, 36 tūkst. arklių, 80 tūkst. avių ir 8 tūkst. ožkų. Nors grynaveislių mėsinių veislių galvijų skaičius kasmet auga, turime dar tik 14,6 tūkst. galvijų. Turint 2,8 mln. hektarų žemės ūkio naudmenų, toks gyvulių ūkis yra tikrai nedidelis. Todėl neatsitiktinai dabartinė Vyriausybė daug dėmesio skiria gyvulininkystės plėtrai, gyvulių skaičiui didinti, ieškoma veiksmingesnių paramos formų šiam verslui plėtoti. Net ir esant mažesniam gyvulių skaičiui, gyvulininkystės produktų gamybą galima padidinti sėkmingai taikant progresyvias veislininkystės technologijas.

Pieninė galvijininkystė ir toliau yra pirmaujanti gyvulininkystės produkcijos gamybos kryptis, o didėjant reikalavimams šalies ir užsienio rinkose reikia didinti gyvulių produktyvumą ir genetinį potencialą bei gerinti produkcijos kokybę. Šiame procese yra tam tikrų pasiekimų, tačiau melžiamų karvių bandų gerinimas neįmanomas be individualios karvių produktyvumo kontrolės ir sistemingos apskaitos.

Man sunku įsivaizduoti perspektyvų pieno ūkį, kuriame neatliekama karvių produktyvumo kontrolė. Nors šalyje dauguma yra mažos melžiamų karvių bandos, man skaudu, kad daugelis ūkininkų gana abejingai žiūri į gyvulių produktyvumo kontrolę. Esama praktika - apsėklinti karvę menkos genetinės kokybės pigiausia sperma, o gautą veršelį kuo greičiau parduoti į užsienį - neturi perspektyvos. Valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, iki 2012 10 01 šalyje buvo kontroliuota 140,2 tūkst. karvių, o tai sudarė 43 proc. visų šalyje laikomų

B.Pauža: “Bendras šalyje laikomų galvijų skaičius per pastaruosius 10 metų sumažėjo 10 proc., o melžiamų karvių ir kiaulių skaičius net per 30 procentų. karvių. Ką jau kalbėti apie tokias pienininkystės šalis kaip Danija ir Olandija, kur kontroliuojama 92 ir 88 proc., tačiau ir mūsų kaimynų šie rodikliai yra daug geresni: Latvijoje - 72, Estijoje - net 93 procentai. Neatsitiktinai Estijoje vidutiniškai iš karvės primelžiama 7400 kg pieno, arba 700 kg daugiau negu Lietuvoje. Šalyje beveik neliko gerų reproduktorių, ir situacija šioje srityje labai rimta. Šalyse, kuriose išvystyta veislininkystė, 80 proc. spermos naudojama vietinės gamybos, o pas mus atvirkščiai - 80 proc. importuojama gana didelėmis kainomis.

Dalis veislininkystės funkcijų perduota visuomeninėms organizacijoms, pripažintoms veislininkystės institucijoms. Žemės ūkio rūmuose įsteigtas Veislininkystės komitetas, į kurį įeina pripažintų veislininkystės institucijų atstovai. Tačiau išėjo kaip visada. Komitetui nepavyksta suvienyti susiskaldžiusių, negausių veislininkystės institucijų, kurios dirba neefektyviai, neretai konkuruoja tarpusavyje, nesuteikdamos reikiamos kokybės paslaugų ūkininkams. Žemės ūkio rūmų vadovybė nepajėgi daryti įtakos šiems procesams.

Atlikus reorganizaciją Valstybinėje gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos, gerokai sumažintas darbuotojų skaičius ir jai sunku susidoroti su savo funkcijomis, apleistas kontrolės darbas.

Šios problemos išryškėjo Seimo Kaimo reikalų komitete svarstant susidariusią padėtį veislininkystėje. Žemės ūkio rūmams gyvulių kilmės knygoms rengti ir tvarkyti skiriami nemenki valstybės biudžeto asignavimai, kurie sudaro 1,6 mln. litų. Šiai paramai įsisavinti prikurta per 17 veislininkystės organizacijų, ir jų skaičius toliau didėja. Dalis jų yra labai smulkios. O svarbiausia, mano nuomone, kad šios organizacijos neturi atsakomybės už atliekamus darbus. Pripažįstant tokias veislininkystės organizacijas turėtų atsakingiau dirbti ir Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba. Tačiau ir čia ne visiems yra vietos po saule. Kai kurios veislininkystės organizacijos ignoruojamos, ir dažnai tos, kurioms vadovauja patyrę ilgametę patirtį turintys vadovai ir kurių nuomonė kai kam nepalanki. Šioje srityje nėra atviro bendravimo, ne visiems dalyviams teikiama reikiama informacija. Komiteto nariai priėjo prie bendros nuomonės, kad Žemės ūkio ministerija turi išnagrinėti Žemės ūkio rūmų veiklą tvarkant gyvulių kilmės knygas ir spręsti dėl šiai priemonei skiriamų valstybės biudžeto asignavimų tikslingumo 2014 metais. Taip pat būtų tikslinga peržiūrėti grynaveislių ūkinių gyvūnų įrašymo į kilmės knygas tvarką ir siekti jos konsolidavimo, sujungiant atskiras smulkias tos pačios rūšies gyvulių veislininkystės asociacijas.

Net ir esant mažesniam gyvulių skaičiui, gyvulininkystės produktų gamybą galima padidinti sėkmingai taikant progresyvias veislininkystės technologijas. / Valdo Šereikos nuotraukos

Žemės ūkio rūmai savo siūlymuose dėl veislininkystės plėtros skubina rengti Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymo naujos redakcijos projektą, reikalauja daugiau valstybinių veislininkystės funkcijų perduoti savivaldos organizacijoms. Užmojai geri, ir aš jiems pritarčiau, jeigu būtų paaiškinta, kokias konkrečiai funkcijas jie pasirengę vykdyti, kokie kompetentingi žmonės numatomi dirbti šiuose baruose ir kokia jų atsakomybė, - to Rūmų siūlymuose pasigendu.

Suprantama, kad žiūrint į ateitį anksčiau ar vėliau visą veislininkystės veiklą turės perimti ūkininkai ir jų veislininkystės institucijos, tačiau šioje srityje reikia veikti apgalvotai, nuosekliai ir etapais, vengti nepagrįstų reformų. Europos Komisija (EK) parengė naują Veislinių gyvūnų reglamento projektą, ir šis Reglamentas gali būti priimtas Lietuvos pirmininkavimo metu. Turėsime įvertinti šio Reglamento nuostatas ir pagal jas parengti naują Gyvulių veislininkystės įstatymą bei patobulinti visą veislininkystės teisinę bazę, o tada ir svarstyti gyvulių veislininkystės institucijų pertvarką.

Labai svarbus veislininkystės rėmimo aspektas. Ne taip seniai buvo kompensuojama iki 50 proc. veislinio gyvulio pirkimo kainos ir išmokama iki 4 tūkst. litų subsidija už veislinį mėsinį galviją. Gyvulių augintojams tai buvo nemaža paspirtis. Komitetas pasiūlė Žemės ūkio ministerijai kreiptis į EK dėl galimybės nauju finansiniu laikotarpiu skirti valstybės pagalbą veislininkystei ir veislinių gyvūnų įsigijimui, ją įtvirtinant valstybės pagalbos žemės ūkiui reglamente. Dabar pagrindinė parama veislininkystei yra iki 100 proc. administracinių išlaidų dengimas toms pripažintoms veislininkystės institucijoms, kurios tvarko gyvulių kilmės knygas, ir iki 70 proc. tyrimo išlaidų, susijusių su gyvulių produktyvumo kontrole. Šis rėmimas, mano nuomone, turi ir toliau išlikti.

Kaip jau ir minėta, reikia stiprinti Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos veiklos kontrolę tikslinių veislininkystei skirtų lėšų panaudojimo ir jų efektyvumo srityje, geriau kontroliuoti veislinių gyvulių ir spermos įsigijimo bei panaudojimo klausimus, labiau nagrinėti veislininkystės apskaitos ir veislinių gyvulių registravimo kilmės knygose tvarką, griežčiau kontroliuoti veislininkystės paslaugas teikiančių įmonių ir asmenų darbų kokybę.

Gyvulių augintojai skundžiasi, kad jiems menka nauda iš to, kad nemažai valstybinių įstaigų, tokių kaip Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba, UAB “Gyvulių produktyvumo kontrolė” ir valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, kuria gyvulių veislininkystės informacinę sistemą, reikalauja duomenų, nes praktinis informacijos pateikimas jų netenkina. Žemės ūkio mokslas veislininkystės srityje yra daug nuveikęs, atlikta daug tyrimų ir parengta rekomendacijų, tačiau tai ne visada pasiekia paprastą gyvulių augintoją, todėl labai svarbu derinti gyvulių veislininkystės mokslo, mokymo ir gamybos institucijų tikslus bei poreikius, gerinti tarpusavio sąveiką ir veiklos kryptingumą. Žemės ūkyje trūksta ne tik veterinarijos gydytojų, dirbančių tiesiogiai su ūkininkais, bet ir zootechnikų arba, kaip dabar vadinama, gyvulininkystės technologijų specialistų. Reikia rasti galimybių padidinti studento krepšelių skaičių Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės technologijos fakultetui. Žemės ūkio rūmams linkėčiau daugiau dėmesio skirti Rūmų darbuotojų kompetencijai ugdyti, sustiprinti Veislininkystės komiteto veiklą, siekti smulkių veislininkystės institucijų sujungimo į stambesnes organizacijas, gerinti jų tarpusavio bendravimą.

V-2836

6

2013 05 31

Lietuva ir Europa

Kaip Estija tapo E-stija Kai kuriose šalyse kompiuterinis programavimas laikomas nuobodybe, bet tik ne Estijoje. Ši maža valstybė jau tapo labiausiai nuo interneto priklausoma šalimi pasaulyje ir iš to turi didžiulę naudą.

Programavimas - tai pramoga, paprastumas ir jėga. Taip mano mažieji estai, nes šalies mokyklos ima mokyti vaikus programavimo nuo 7 metų.

Estijoje e. revoliucija prasidėjo praėjus vos keleriems metams, kai buvo atkurta nepriklausomybė. Prie to prisidėjo ir šalies prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas. Jis mėgsta pasakoti, kaip jam visiems laikams įsiminė jaunystėje knygoje “Luditai - naujieji marksistai” perskaitytas sakinys, kad kompiuterizavimas numarins darbą.

Toje knygoje pasakojama apie Kentukyje esančią plieno gamyklą, kurią naujieji savininkai automatizavo ir atleido kelis tūkstančius darbininkų, nes tiek pat plieno galėjo pagaminti vos 100 darbuotojų.

“Tai gali būti blogai, jei gyvenate Amerikoje. Bet estams kaip tik to ir reikia, nes esame nuolat susirūpinę dėl savo šalies mažumo - juk mūsų tik 1,4 milijono. Mes tiesiog turime būti kompiuterizuoti visais įmanomais būdais, nes tik tuomet tampame matomi ir galime sėkmingai funkcionuoti”, - aiškino T.H.Ilvesas BBC žurnalistui.

skui priverčia juos šokti linksmą estišką šokį. “Žaidimo tikslas - surasti ką nors sena ir tradiciška, o paskui perkelti tai į dabartinį skaitmeninį pasaulį”, - tvirtina M.Meideris.

Pasaulyje, bent jau kol kas, geriau žinomi ne estiški žaidimai vaikams, o estų galvose gimusi sistema “Skype”.

2011 metais “Skype” perpirko “Microsoft” už 8,5 mlrd. dolerių, tačiau iki šiol Talino priemiestyje 450 estų dirba “Skype” padalinyje. Visi darbuotojai žavisi savo darbu ir glaudžiai bendradarbiauja su Estijos universitetais bei vidurinėmis mokyklomis.

“Skype” dirbantis Tiitas Paananenas džiaugiasi, kad programavimo imasi vis jaunesni vaikai. “Skype” sukėlė tikrą technologinių inovacijų bangą Estijoje, o tie, kurie dabar dirba šį daug žinių reikalaujantį ir labai gerai mokamą darbą, jaučiasi laimingi.

Mus pakeis taip pat labai šviesios galvos”, - sako T.Paananenas.

Balsavimas internetu

Mažiesiems estams programavimo pamokos - vienos įdomiausių. / geek.com nuotrauka “Tiger Leap” vadovas Ave Lauringsonas, kuris ir yra atsakingas už šio projekto įgyvendinimą.

Interneto mokykla

Programavimas skatina kūrybingumą

Šiuo metu Estijoje sklando linksmas posakis: “Estija virto E-stija”, nes vyriausybė pasistengė gausiai investuoti į šią naują sritį. Estijoje mokyklos buvo kompiuterizuotos dar praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio antroje pusėje, pasitelkus “Tiger Leap” fondą. Vaikai imti mokyti programavimo vidurinėje mokykloje. Dabar to jau mokomi septynmečiai. Negana to, Estijoje jau parengta 60 mokytojų, kurie mokys programavimo 4 metų mažylius. “Tikiuosi, kad jau šį rugsėjį, kai prasidės nauji mokslo metai, šalyje nebus nė vienos mokyklos, kurioje nebus mokoma programavimo”, - sako

Naujoje geltonai dažytoje Lagedžio miestelio šalia Talino mokykloje galima pamatyti, kaip šis projektas virsta tikrove. Joje 10 metų mokiniai, prižiūrimi informatikos ir komunikacijų technologijų mokytojų, patys sau kuria kompiuterinius žaidimus. Tarp mokytojų - ir 24 metų Hannesas Raimetsas, pirmosios elektroninės kartos atstovas.

“Manau, labai naudinga mokyti programavimo. Tai skatina vaikų kūrybingumą ir loginį mąstymą. O kartu yra tikras džiaugsmas sukurti naują žaidimą. Manau, programavimo pamokos - pačios mėgstamiausios”, - aiški-

na mokytojas. Jis įsitikinęs, kad vaikams tai daryti visiškai nesunku.

Taip mano ir Stokholme estų šeimoje gimęs šalies prezidentas T.H. Ilvesas, kuris užaugo ir mokėsi Jungtinėse Valstijose. Jis išmoko programuoti būdamas 13 metų, kai lankė eksperimentinę matematikos klasę ir taip užsidirbo pinigų studijoms. “Nemanau, kad programavimas - kažkas gilaus ir paslaptingo. Tai gryna logika. Kaip 7-8 metų vaikai išmoksta gramatikos taisykles, taip pat jie išmoksta ir programavimo, nes iš tiesų programavimas net logiškesnis už gramatiką”, - sako Estijos prezidentas.

Skaitmeninė tauta T.H.Ilvesas mano, kad turi praeiti 15 ar net 20 metų, kol žmonės pajunta švietimo reformos rezultatus. Tad anksčiau Estijoje padėti pagrindai dabar jau

Programavimas - tai pramoga, paprastumas ir jėga. Taip mano mažieji estai, nes šalies mokyklos ima mokyti vaikus programavimo nuo 7 metų. brandina vaisius. 25 metų Mikkas Meideris, vienas iš “Frostnova” vadovų, pasakoja, kaip jo bendrovė sukūrė pradinių klasių vaikams skirtą žaidimą “Ennemuiste”, kuris remiasi estų tautosaka ir mitais. Jis pats ne kartą lankėsi muziejuose, siekdamas, kad tame žaidime būtų tiksliai atkurti senovės estų namai, tautiniai drabužiai. Jais vaikai ir aprengia žaidimo veikėjus, o pa-

•

Lietuva rengiasi eurui

Stojo prieš teismą Vakar į teismą Londone buvo atvesdintas vienas iš dviejų užpuolikų, subadžiusių britų karį.

Lietuvai ruošiantis 2015 metais įsivesti eurą, Finansų ministerija ir Lietuvos bankas parengė Nacionalinio euro įvedimo plano projektą.

Prieš Vestminsterio magistratų teismą stojo 22 metų Michaelas Adebowale, kaltinamas nužudęs britų karį Londono gatvėje. Kitas įtariamasis 28 metų Michaelas Adebolajo tebėra areštuotas ir gydomas Londono ligoninėje.

25 metų karys Lee Rigby gegužės 22-ąją buvo subadytas peiliais vidury dienos. Tai matė daugybė liudininkų, liko vaizdo įrašai. Rinkdama įkalčius policija apklausė šimtus žmonių. Nužudę karį užpuolikai, mojuodami kruvinais ginklais, aiškino praeiviams, kaip nuo britų rankų visame pasaulyje kenčia musulmonai, ir grasino kerštu. Juos pašovė į įvykio vietą iškviesta policija.

M.Adebowale trečiadienį buvo išleistas iš ligoninės ir iškart uždarytas į kardomojo kalinimo įstaigą. Be nužudymo, jam dar pateiktas kaltinimas šaunamojo ginklo laikymu. Prokuratūros Ypatingų nusikaltimų ir kovos su terorizmu padalinio vadovė patikino, jog yra pakankamai įrodymų, kad būtų galima pradėti M.Adebowale bau-

Dokumentas numato pagrindinius euro įvedimo Lietuvoje principus, laikotarpius ir priemones, kaip apsaugoti vartotojų interesus bei sklandžiai pakeisti litus eurais.

Lietuvos bankas dar turi patikslinti euro įvedimo įstatymo projektą, o Seimas jį priims, kai Europos Sąjungos Taryba priims sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvoje. Jo tikimasi kitais metais birželį.

Lietuvos ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius mano, kad Lietuva turi daug galimybių 2015 metais įsivesti eurą. Tokią tikimybę jis įvertino 95 procentais.

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad lito keitimas į eurą turėtų būti sklandus: “Padarysime viską, kad lito keitimas į eurą būtų sklandus, neužimtų laiko, būtų techniškai paprastas, kad nereikėtų toli vaikščioti, kad viskas, žmonių požiūriu, tarsi savaime įvyktų.”

Nacionalinio euro įvedimo planas

Šioje senoje (2010 m.) nuotraukoje M.Adebolajo (centre) užfiksuotas su kitais bendraminčiais, kuriuos Kenijos policija sulaikė įtardama, kad grupė traukia į Somalį prisidėti prie maištininkų. / AFP/Scanpix nuotrauka džiamąjį persekiojimą, ir tai atitinka visuomenės interesus.

Kaip parodė kario skrodimas, jis mirė nuo “dauginių pjautinių žaizdų”.

Policija patvirtino, kad prieš nužudymą L.Rigby buvo partrenktas automobilio. Vulidže, kuriame užpuolikai subadė karį, trečiadienį, lygiai po savaitės, jis buvo pagerbtas tylos minute.

Šiandien estai ir balsuoja, ir moka mokesčius internetu. Elektroninio pavidalo jų sveikatos kortelės, jiems išrašomi elektroniniai receptai. Elektroninės kortelės suteikia galimybę naudotis įvairiausiomis paslaugomis.

Ir tai jau virsta jaunųjų e-stų antrąja prigimtimi. Jie tampa kompiuterizuoti vos tik peržengę mokyklos slenkstį, nes ekrane atlieka namų darbus, jų tėvai pažvelgę į kompiuterį sužino, kaip jų atžalos lanko pamokas ir kokius pažymius gauna.

“Vaikai praleidžia mokykloje 10 arba 12 metų ir visą tą laiką mato tobulėjančias technologijas, todėl “eKool” (t. y. e. mokykla) yra ne tik jų technologinė, bet ir mokymosi partnerė”, aiškina “eKool” sistemos vadovas Sanderis Kasakas.

Sistemos “eKool” įdiegimu labai džiaugiasi ir moksleivių tėvai. Jei, pavyzdžiui, kuris jų vaikas suserga, mama kompiuteryje mato, ko tą dieną bendraklasiai mokėsi mokykloje, ir susirgęs vaikas nesunkiai prisiveja draugus. Be to, tėvai visuomet gali patikrinti, ar vaikas nemeluoja, kad padarė namų darbus, - pakanka prieiti prie kompiuterio.

Tiriant šią bylą, be pagrindinių įtariamųjų, sulaikyti dar 8 žmonės. Kai kurie jų apklausti ir išleisti arba vėliau paleisti už užstatą. Kenijos, iš kurios kilę abu užpuolikai, Didžiosios Britanijos piliečiai, policija mano, kad M.Adebolajo susijęs su radikaliu Kenijos musulmonų pamokslininku ir su “Al-Qaeda” siejamais maištininkais gretimame Somalyje.

•

numato informuoti visuomenę apie eurus, jų apsaugos ir atskyrimo požymius, žmonės bus mokomi atpažinti naująją valiutą. Įmonių ir kitų ūkio subjektų išlaidos, susijusios su euro įvedimu, nebus kompensuojamos.

Plane numatytas grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikas, t. y. kiek laiko bus rodomos kainos ir litais, ir eurais, o komerciniai bankai nemokamai keis litus į eurus.

Numatoma, kad litai ir eurai kartu cirkuliuos 15 dienų nuo euro įvedimo, o kainos litais ir eurais turės būti nurodomos praėjus 60 dienų nuo Europos Sąjungos Tarybos sprendimo ir dar vienus metus po euro įvedimo.

Neatlygintinai litus į eurus keis bankai (vienus metus, centus - 6 mėnesius), Lietuvos paštas (60 dienų) ir Lietuvos bankas (neribotai).

Transporto bilietai ir pašto ženklai galios vienus metus po euro įvedimo.

Per didelė infliacija pakišo koją Lietuvai įsivesti eurą 2007 metais. Estija eurą įsivedė 2011 metais, Latvija ketina tai padaryti 2014-aisiais.

•

BBC, BNS, LŽ

2013 05 31

Pasaulis

7

Sočio olimpiada ir verslininkai Sočis rengiasi 2014 metų žiemos olimpinėms žaidynėms. Šalia esančiuose kalnuose galima atrasti “Potanino nuokalnes”, “Gazprom” keltuvus”, “Sberbank” šuolių su slidėmis tramplinus”. Tai neoficialūs Sočyje triūsiančių darbininkų sugalvoti pavadinimai, tačiau jie parodo, kokios bendrovės padeda Rusijai pasirengti olimpiadai.

Sočio žiemos olimpinės žaidynės bus pačios brangiausios per visą istoriją. Rusijai jos kainuos 51 mlrd. dolerių (136 mlrd. litų). 2012 metų Londono vasaros olimpinėms žaidynėms Didžioji Britanija išleido 14,3 mlrd. dolerių (38 mlrd. litų), o pinigų negailėję kinai 2008 metų Pekino žaidynėms atseikėjo 40 mlrd. dolerių (106,6 mlrd. litų). Tačiau Sočio olimpiada Rusijos prezidentui - šalies prestižo klausimas, o Sočis - viena mėgstamiausių Vladimiro Putino vietų. Šiame kurorte jis priima galingiausių pasaulio valstybių lyderius, mėgsta leisti atostogas.

Džiaugsmas ir nusivylimas Pagrindinius projektus V.Putinas patikėjo svarbiausiems šalies verslininkams. Vieni jų trina rankas iš džiaugsmo, o kiti jaučia liūdesio kartėlį. “Jeigu norite Rusijoje plėtoti verslą, turite valstybei mokėti mokesčius. Vienas mokėjimo būdų - prisidėti prie Sočio olimpinių žaidynių pasirengimo”, - sako buvęs Rusijos premjeras ir vienas opozicijos lyderių Michailas Kasjanovas.

Verslo magnatams taikomi “mokesčiai” - nevienodi. Daugiausia jų turi mokėti per XX amžiaus dešimtojo dešimtmečio privatizacijos procesą praturtėję oligarchai. Jiems teko patys nepelningiausi užsakymai. Kiti verslininkai, kurių turtai pasakiškai padidėjo V.Putinui atėjus į valdžią 2000 metais, gali džiaugtis skaniausia pyrago dalimi. Vykdydami valstybinius užsakymus jie susižeria nemenką pelną.

Sočyje - pats statybų įkarštis. / Reuters/Scanpix nuotraukos kiamos dujos į Sočio olimpinį kaimelį, slidinėjimo kurortą ir kurorto priemiestyje esančią elektrinę. Projekto kaina siekia 3 mlrd. dolerių (8 mlrd. litų).

Dėl pelningo užsakymo džiūgauja ir “Basic Element” generalinio direktoriaus pavaduotojas Andrejus Elinsonas. Jo bendrovė stato olimpinį kaimelį ir pertvarko oro bei jūrų uostus.

“Esame strateginiai investuotojai ir labai tuo džiaugiamės. Turime galimybę prisidėti prie viso regiono plėtros”, aiškina A.Elinsonas. Pasibaigus olimpinėms žaidynėms “Basic Element” dirbs Sočyje ir toliau, nes Rusijos valdžia olimpinį kaimelį planuoja paversti gyvenamuoju rajonu, o jūrų uostą prieplauka.

tūrai. Bet žiemą Roza Chutorą teko uždaryti. Dėl to bendrovės nuostoliai kiekvieną mėnesį siekė 3,2 mln. dolerių (8,5 mln. litų).

V.Potanino kompanijai taip blogai sekasi todėl, kad jis pirmasis iš verslo magnatų pakėlė balsą ir pareikalavo iš Rusijos vyriausybės kompensuoti jam 500 mln. dolerių (1,3 mlrd. litų), kuriuos įmonė išleido parengiamiesiems darbams. V.Potaninas taip pat paprašė Sočio apylinkėse sukurti specialią ekonominę zoną, kurioje būtų taikomos mokesčių lengvatos, tačiau vyriausybė nesutiko. Taigi magnatui beliko krimsti nagus. Šiuo metu sunkumų turi ir bendrovė “Basic Element”, iki tol dirbusi

Spaudė bendroves “Didžiajai daliai verslininkų tenka sukti galvas, kaip sumažinti nuostolius.

Jie supranta, kad atsisakydami užsakymų pridarys kompanijoms tik žalos, nes geri santykiai su V.Putinu ir vyriausybe - būtina sėkmingo verslo dalis”, tvirtina į opoziciją perėjęs buvęs energetikos ministro pavaduotojas Vladimiras Milovas. Jo teigimu, dauguma stambių bendrovių buvo spaudžiamos prisidėti prie parengiamųjų Sočio olimpinių žaidynių darbų.

Tačiau ne visoms kompanijoms tai tapo našta. Rusijos dujų milžinė “Gazprom” džiaugiasi gavusi valstybinį užsakymą. Ji tiesia dujotiekį, kuriuo bus tie-

Sočio žiemos olimpinės žaidynės bus pačios brangiausios per visą istoriją. Rusijai jos kainuos 51 mlrd. dolerių (136 mlrd. litų).

Skaičiuoja nuostolius Tačiau kai kurioms bendrovėms pasirengimas Sočio olimpiadai virto tikru prakeiksmu. Vladimiro Potanino kompanija “Interros” pradėjo statyti Roza Chutoro slidinėjimo kurortą anksčiau, negu Sočis tapo olimpinių žaidynių sostine. Ji jau išleido 2,5 mlrd. dolerių (6,6 mlrd. litų) ir dar 500 mln. dolerių (1,3 mlrd. litų) skyrė infrastruk-

sklandžiai. Ji pateikė 50 mln. dolerių (133 mln. litų) ieškinį kompanijai “Olimpikstroi”, kuri suabejojo atliktų darbų kokybe. “Basic Element” skundžiasi, kad vyriausybė ją apgavo, nes įmonės statomas uostas gerokai mažesnis, negu buvo planuota.

V.Putino prezidentavimo laikotarpiu iškilusių magnatų bendrovėms Sočyje viskas eina kaip per sviestą.

Grasinimai Niujorko merui Niujorko meras Michaelas Bloombergas sulaukė pavojingo anoniminio laiško. Jis buvo užnuodytas mirtinu ricinu.

M.Bloombergas siekia griežtesnės ginklų kontrolės.

Toks pat laiškas pasiekė ir pareigūną Marką Glaze’ą, dirbantį mero remiamoje ir su nelegaliais ginklais kovojančioje lobistinėje grupėje. M.Bloombergui adresuotas laiškas buvo atplėštas Niujorke, o “Mayors Against Illegal Guns” direktoriui skirtasis - Vašingtone. Laiškuose anonimas grasino M.Bloombergui ir M.Glaze’ui bei reikalavo, kad jie nutrauktų kovą su nelegalių ginklų laikymu ir nesiveltų į debatus dėl ginklų įstatymų. Niujorko policijos atstovas Paulas Browne’as

patvirtino, kad laiškai buvo patikrinti jų gavimo vietoje.

“Nustatėme, kad laiškų viduje buvo pavojingos medžiagos ricino”, - sakė P.Browne’as. Niujorko policininkai, kurie tikrino M.Bloombergui adresuotą laišką Manhatano pašto skyriuje, nesmarkiai apsinuodijo. “Pareigūnai dabar jaučiasi gerai. Pavojus jų sveikatai negresia”, - nuramino P.Browne’as. Žiniasklaidos ir finansinės informacijos magnatas, milijardierius M.Bloombergas įsitraukė į smarkius debatus dėl ginklų kontrolės. Jis finansavo ginklų suvaržymus remiančius politikus.

•

AFP, BNS, LŽ

Nuo 12 metų V.Putiną pažįstančio Arkadijaus Rotenbergo “Mostotrest” tiesiog šluoja valstybinius užsakymus.

Kompanija tiesia greitkelius ir geležinkelius, remontuoja tiltus bei tunelius ir gauna milžinišką pelną. Sočio olimpiada “Mostotrest” - didžiausias pelno šaltinis.

“Tokių bendrovių darbai kompensuojami iš valstybinių fondų. Joms nereikia investuoti savų lėšų. Kad pasiimtų pinigus, pakanka tik sklandžiai ir kokybiškai atlikti darbus”, - pabrėžia M.Kasjanovas.

•

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

8

2013 05 31

Žemės ūkis

Kova dėl dirbamos žemės nesibaigia dėl nekelti šio klausimo politiškai būtų neteisinga”, - sako jis.

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pusmetis, politiko ir ūkininko teigimu, yra puiki proga derėtis su Briuseliu. “Seimo nutarime aiškiai pasakyta: kelkite klausimą per šį pusmetį, kol Lietuva pirmininkaus. Mes turime progą, galime ES struktūras priversti jį nagrinėti. Tačiau matau, kad mūsiškiai labai stengiasi įtikti Briuseliui.

Vėl bus geriamas šampanas, o Lietuva iš to neturės jokios naudos, - įsitikinęs R.Karbauskis. - Nematau, kad būtų suvokiama, kaip tai svarbu.”

GINTARAS MIKŠIŪNAS g.miksiunas@lzinios.lt

Seimas įpareigojo Vyriausybę pasiekti Europos Sąjungos (ES) institucijose, kad Lietuvai būtų leista dar kartą pratęsti draudimą parduoti žemę užsieniečiams.

Prieš savaitę Seimas, daugumai parlamentarų pritarus, nutarė įpareigoti Lietuvos Vyriausybę vėl inicijuoti Stojimo į ES sutarties pakeitimus, kad užsieniečiai mūsų šalyje negalėtų įsigyti žemės dar trejus metus. Tačiau ūkininkas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos vadovas Ramūnas Karbauskis abejoja, ar valdantiesiems užteks drąsos ir politinės valios kibti Briuseliui į atlapus, nors laikas esą tinkamas. Be to, didesne problema jis vadina politinį sumanymą riboti krašto ūkininkų įsigyjamos dirbamos žemės plotus iki 500 hektarų.

Pagalba spekuliantams ar ūkininkams?

Siejama su išmokomis Lietuva, kaip ir Latvija bei Estija, per derybas dėl stojimo į Europos Sąjungą sutiko su 7 metų pereinamuoju laikotarpiu, numatant galimybę jį pratęsti dar 3 metus, kai užsieniečiams galima neleisti pirkti žemės.

Prieš dvejus metus Lietuva pasinaudojo šia teise - pratęsė draudimą trejiems metams. Bet nuo 2014-ųjų gegužės užsieniečiai mūsų šalyje jau galės įsigyti žemės ūkio paskirties žemės.

Seimo Kaimo reikalų komiteto nario konservatoriaus Kazimiero Starkevičiaus parengtu nutarimu Seimas paragino Vyriausybę siekti, kad draudimas parduoti žemės ūkio paskirties žemę užsieniečiams Lietuvoje būtų pratęstas ir nebūtų laikomas laisvo ka-

LŽ archyvo nuotrauka

R.Karbauskis politiniuose sprendimuose pasigenda svarbiausio, jo požiūriu, apribojimo - kad žemę galėtų įsigyti tik ją dirbantys žmonės. pitalo judėjimo principo pažeidimu.

Esą tai apgintų mūsų ūkininkus. Ūkininkų bendruomenė irgi prašo drausti parduoti žemę užsieniečiams tol, kol tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbiams pasieks ES vidurkį.

R.Karbauskis tvirtina, kad šiuo metu ES politika išmokų srityje yra absoliučiai diskriminacinė. “Galėčiau pasakyti, jog tai pasityčiojimo politika iš Vidurio ir Rytų Europos valstybių, taip pat ir iš Lietuvos. To-

R.Karbauskį taip pat stebina politiniai sprendimai ir bandymai neva pažaboti užsieniečių bei kitų spekuliantų dalyvavimą žemės rinkoje.

Jo vertinimu, siūlomos priemonės dėl įsigyjamų sklypų apribojimo iki 500 ha nukreiptos ne prieš spekuliantus, o prieš šalies ūkininkus.

“Manau viena: arba Seimo komitetas nieko nesuvokia, arba specialiai daro taip, kad apsunkintų gyvenimą Lietuvos ūkininkams ir palengvintų jį spekuliantams”, - politiniais sprendimais ir rengiamomis įstatymo pataisomis piktinasi pašnekovas.

R.Karbauskis politiniuose sprendimuose pasigenda svarbiausio, jo požiūriu, apribojimo - kad žemę galėtų įsigyti tik ją dirbantys žmonės.

Politiko manymu, tik taip būtų užkirstas kelias užsieniečiams neteisėtai dalyvauti krašto žemės rinkoje.

“Bet valdžia ketina įvesti apribojimą - leisti įsigyti žemės iki 500 hektarų.

Ji uždraus mūsų vaikams pirkti žemės, jeigu tėvai jau turi jos. Nesuprantu to. Tai prieštarautų Civiliniam kodeksui. Lietuvoje situacija tokia:

ūkininkai sensta ir tik meldžiasi, kad vaikai perimtų jų ūkius. Kai kurie nori tai daryti, bet daugelis - ne. Vaikai nebestoja mokytis žemės ūkio specialybių, nebenori dirbti kaime, ir tai didelė problema. Tuo metu mūsų valdžia priima tokį sprendimą ir tarsi kalaviju trenkia per 10 proc. Lietuvos žemdirbių, kurie pagamina 40 proc. žemės ūkio produkcijos, - nepasitenkinimą stambių ūkių veiklos apribojimu išdėsto ūkininkas ir politikas. - Bandau suprasti, koks to tikslas? Ar tai mėginimas dar labiau palengvinti užsieniečiams ir spekuliantams galimybę dalyvauti žemės rinkoje ir suduoti smūgį pagrindiniam Lietuvos žemės ūkio stuburui?”

Pasigenda valdininkų kompetencijos R.Karbauskis mano, kad Žemės ūkio ministerijoje ir Seime dirbantys žmonės “priima sprendimus ir siūlymus nesuvokdami realybės”. “Privalome derėtis su Europos Sąjunga dėl žemės pardavimo užsieniečiams tai mūsų garbės ir principo reikalas.

Tačiau esu įsitikinęs, kad niekas nieko nedarys. Nematau stuburo, noro ir suvokimo, trūksta politinės valios”, - pabrėžia ūkininkas.

Jo teigimu, Seimo komitete ir Vyriausybėje dirba nedaug žmonių, kuriems pakanka kompetencijos žemės ūkio srityje. “Manau, žemės ūkio ministras turi gerų norų, bet yra aplinka. Juk Žemės ūkio ministerijoje ir kitose institucijose politiką formuoja ne vienas žmogus, o visa komanda”, - be užuolankų rėžia R.Karbauskis. Ir priduria, kad valdžios dialogas su ūkininkų savivaldos institucijomis vyksta tik per renginius.

•

Žoliapjovę atstoja pulkelis alpakų

Alpakos - meilūs ir jaukūs gyvūnai, maistą imantys tiesiai iš rankų. / Ritos Krušinskaitės nuotrauka RITA KRUŠINSKAITĖ ritak@lzinios.lt

Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos gyventojai orą teršiančias ir biologinę įvairovę naikinančias žoliapjoves keičia avimis, o lietuvių verslininkai pievelių priežiūrą patikėjo egzotiškoms alpakoms.

Mūsų kraštui nebūdingų gyvūnų Trakų rajone gyvenančios verslininkės Jolantos Kuorienės sodyboje atsirado, kai šeimininkė, ieškodama geriausio sprendimo, kaip paleng-

vinti pievelės šienavimą, nutarė įsigyti alpakų. Anot moters, jie keletą metų vargo tvarkydami aplinką. Kaimynams šieno nereikėjo, o žolės pjovimas, džiovinimas ir išvežimas atimdavo daug laiko. Taip šeimai kilo mintis įsigyti gyvūnų, kurie ne tik nuganytų pievą, bet ir teiktų malonumo. Iš pradžių mąstyta apie avis ir ponius, paskui - apie ožkas ir lamas.

Sprendimas atėjo netikėtai keliaujant po Norvegiją. “Ten prie kelio pamatėme alpakų fermą, bet pamanėme, jog tai ypatingos rūšies lamos”, - pasakojo J.Kuorienė. Įspūdingi gyvūnai taip sužavėjo ir sudomino lietuvius, kad sugrįžę na-

mo jie tuoj puolė aiškintis ir suprato - tai gražuolės alpakos. “Tada nutarėme, kad mums reikia būtent alpakų”, - teigė sodybos šeimininkė.

Pirmus penkis gyvūnus - kiekvienam šeimos nariui po vieną - verslininkai parsigabeno iš tolimosios Čilės kiek daugiau nei prieš porą metų. Pasak J.Kuorienės, Lietuvoje jie buvo pirmieji, pradėję auginti alpakas ne zoologijos sode, o ūkyje, savo malonumui. Ši vasara jau bus antra, kai Kuorų sodyboje žolę rupšnoja alpakos.

Pievelės šienavimo problemos nebeliko. “Jos taip gražiai nuėda žolę, kad pieva tampa panaši į golfo aikš-

tyną”, - džiaugėsi švelniavilnių šeimininkė. J.Kuorienės žodžiais, alpakos ypatingos dar ir todėl, kad neėda dekoratyvinių medžių ir krūmų lapų. “Pernai prie namų žydėjo visi gėlynai, rožės, nes jos nugrauždavo tik žolę, kitų augalų nelietė”, - tvirtino verslininkė. Be to, alpakos, skirtingai negu avys, nekelia triukšmo, turi savo “tualetą” - gamtinius reikalus atlieka tik vienoje pasirinktoje vietoje, tręšia augalus nekenkdamos jiems.

Kuorai jau spėjo įsitikinti, kad lietuviška žiema šiems gyvūnams nebaisi. Alpakos puikiai žiemoja neapšiltintame tvarte. Svarbiausia, kad nebūtų šlapia ir nepūstų skersvėjai.

O kai šviečia saulė, net ir esant 10-12 laipsnių šalčio, jos noriai eina į lauką ir voliojasi sniege. Gyvūnų priežiūra nesudėtinga. Vasarą 95 proc. alpakų raciono sudaro žolė, šaltuoju metų laiku joms pakanka 1-2 kilogramų šieno per parą. Tačiau norėdami palepinti savo augintines, šeimininkai paberia kiekvienai po saujelę avims skirtų kombinuotųjų pašarų. Alpakos mėgsta obuolius, griežinėliais pjaustytas morkas - vos užuodusios jų kvapą atbėga ištiesusios kaklus. Tai meilūs ir jaukūs gyvūnai, imantys maistą iš rankų, gerai sutariantys su šunimis. Tik katėms geriau pasisaugoti alpakų, nes tos kažin kodėl jų nemėgsta ir vikriai išveja iš savo teritorijos.

Dabar Kuorų alpakų būrį sudaro keliolika suaugusių gyvūnų (verslininkai, norėdami papildyti savo bandą, dar jų atsivežė iš Čilės) ir ke-

letas jau Lietuvoje atsivestų jauniklių. Bandos įžymybė - jauniklis Čiliukas. Jo senelis vardu Kaligula per aukcioną Jungtinėse Amerikos Valstijose dėl savo ypač plonos ir švelnios vilnos kaip reproduktorius buvo parduotas už bene didžiausią tarp savo “gentainių” kainą - 500 tūkst.

JAV dolerių.

Pasaulyje alpakų vilna labai vertinama, nes yra 6 kartus šiltesnė ir 3 kartus tvirtesnė už avių vilną, neturi lanolino kvapo, joje nesiveisia dulkių erkutės. Todėl iš alpakų vilnos pagamintos antklodės itin vertinamos ir brangios. Iš jaunų alpakų vilnos siūlų numegztas megztinis gali kainuoti 2-3 tūkst.

JAV dolerių.

•

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras 1 JAV doleris 10 000 Baltarusijos rublių 1 Šveicarijos frankas 10 Kinijos ženminbi juanių 10 Čekijos kronų 10 Danijos kronų 1 DB svaras sterlingų 100 Japonijos jenų 100 Kazachstano tengių 1 Latvijos latas 10 Norvegijos kronų 10 Lenkijos zlotų 100 Rusijos rublių 10 Švedijos kronų 1 Turkijos naujoji lira 10 Ukrainos grivinų

3,4528 2,6635 -0,8222% 3,0597 -0,8236% 2,7772 +0,7598% 4,3458 -0,8422% 1,3371 +0,3515% 4,6317 -0,0216% 4,0362 -0,0941% 2,6456 +0,6123% 1,7610 -1,0278% 4,9205 -0,0671% 4,5273 -0,5147% 8,1377 -0,5665% 8,4314 -0,9844% 4,0126 +0,3663% 1,4293 -0,9445% 3,2699 -0,7003% 2013 05 31, LB

2013 05 31

Verslas

9

Klaipėdos šiukšlės sudega jėgainėje

LŽ archyvo nuotraukos

Antrinį atliekų rūšiavimą Dumpių sąvartyne atlieka jau pusantro mėnesio veikianti pusiau automatinė linija.

ARVYDAS JOCKUS a.jockus@lzinios.lt

Tik gegužę Klaipėdoje oficialiai paleista komunalinėmis ir pramonės atliekomis kūrenama termofikacinė elektrinė jau sparčiai mažina šiukšlių srautą į sąvartyną ir pigina šilumą, bet jos veikla visuomenės atstovams kelia abejonių dėl aplinkos saugumo.

Kai kurių politikų ir dalies visuomenės neįtikina suomių kapitalo bendrovės “Fortum Heat Lietuva” pranešimai, kad Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje veikiančioje naujoje elektrinėje “Fortum Klaipėda” kūrenamos jau išrūšiuotos atliekos, o jų deginimo temperatūra visiškai sunaikina aplinkai ir žmonėms kenksmingas medžiagas.

Bendrovės atstovai tikina, kad minimali temperatūra, kuri privalo būti užtikrinama tokiose jėgainėse, vienoda nustatyta visoje Europos Sąjungoje (ES), ir jos visiškai pakanka, kad į aplinką su dūmais neištrūktų kenksmingos medžiagos.

Pasigenda kelių šimtų laipsnių Klaipėdietis Seimo narys Naglis Puteikis prieš kelis mėnesius kartu su visuomenės organizacijų atstovais lankėsi Švedijoje ir ten apžiūrėjo dvi atliekų deginimo jėgaines: “Fortum” bendrovės - netoli Stokholmo ir Linšiopingo savivaldybės - Pietų Švedijoje. “Abiejose jėgainėse šiukšlės deginamos keliais šimtais laipsnių aukštesnėje temperatūroje negu Klaipėdoje. Kai degimo temperatūra yra žemesnė nei 1100 laipsnių, kaip Klaipėdoje, nesudega dioksinai ir furanai bei kitos kenksmingos medžiagos, išsiskiriančios deginant plastiką. Buvome Klaipėdos jėgainėje per jos bandymus ir matėme, kad degimo temperatūra nepasiekia 1100 laipsnių”, tvirtino Seimo narys.

Pasak N.Puteikio, Linšiopinge į degimo krosnį patenka rūšiuotos šiukšlės, be to, degindami atliekas 1200-1300 laipsnių temperatūroje, švedai užsitikrina, kad į aplinką kenksmingos medžiagos nepateks.

“Mums dumia akis, kad deginamos rūšiuotos atliekos, tačiau buvome jėgainėje atliekų deginimo metu ir matėme bunkeryje plastiką”, - LŽ sakė N.Puteikis.

Seimo narys piktinasi, kad, jo žodžiais, suomių bendrovė Lietuvoje esą “elgiasi kaip baltieji su indėnais Amerikoje”.

“Galima pasakyti ir kitaip: suomiai Lietuvoje tampa lietuviais ir elgiasi kaip barbarai. O mes esame “bananų valstybė”, nes mūsų savivaldybės politikams visiškai nerūpi, kas dedasi mieste. Tie mūsų ponai gyvena kvartaluose, kurių nepasiekia šitie dūmai”, - piktinosi Seimo narys.

“Fortum Heat Lietuva” atstovas spaudai Andrius Kasparavičius LŽ pasakojo, jog kartu su N.Puteikiu keliavo į Švediją. Jis tvirtino, kad minimali temperatūra, kuri privalo

Anot A.Kasparavičiaus, pramonines atliekas jėgainė gauna iš pramonės įmonių - “Klaipėdos kartono”, “Kuusakoski”, Mars Lietuvos” ir kitų. Tuo metu deginti skirtas komunalines atliekas bendrovei tiekia vienintelis tiekėjas - Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC), kuriam priklauso Dumpių sąvartynas. Į jį vežamos nepavojingos komunalinės atliekos iš septynių Klaipėdos regiono savivaldybių: Klaipėdos, Palangos, Neringos miestų, Klaipėdos, Kretingos, Šilutės, Skuodo rajonų. Šios savivaldybės kartu yra ir pagrindinės KRATC akcininkės.

Per dieną “Fortum Klaipėda” elektrinėje sudeginama apie 700 tonų, per mėnesį apie 21 500 tonų kuro. būti užtikrinama tokiose jėgainėse, vienoda nustatyta visoje ES, tai yra 850 laipsnių. “Kuo aukštesnė degimo temperatūra, tuo daugiau susidaro azoto oksidų (NOx) bei suaktyvėja katilo korozija, todėl optimali temperatūra svyruoja nuo 900 iki 1100 laipsnių. Tai priklauso nuo atliekų sudėties, drėgnumo ir panašių veiksnių. Klaipėdos jėgainėje temperatūra yra 1050-1100 laipsnių.

Bet kuri temperatūra, viršijanti 850 laipsnių, yra saugi, nes ne tik temperatūra, bet, svarbiausia, dūmų valymo sistema turi užtikrinti, kad nebūtų viršijamos leistinos normos.

“Fortum Klaipėda” jėgainėje temperatūros parametrai yra visiškai tokie patys kaip ir bet kurioje tokio tipo jėgainėje visoje ES”, - LŽ tvirtino jis.

Be to, pasak A.Kasparavičiaus, pačiai jėgainei ekonomiškai kur kas naudingiau, kad degimo temperatūra būtų kuo didesnė, nes tokiu atveju pagaminama daugiau šilumos ir geriau sudega atliekos, tai yra mažiau lieka šlako, už kurio utilizavimą reikia mokėti. “Taigi nelogiška teigti, kad jėgainė yra suinteresuota palaikyti mažesnę degimo temperatūrą”, - sakė jis.

Perka atliekų deginimo paslaugą Tiek “Fortum” atstovai, tiek Klaipėdos komunalinių atliekų tvarkytojai LŽ tikino, kad naujoje jėgainėje šiluma ir elektra gaminama deginant atliekas, kuriose nebėra plastiko ir kitų kenksmingų medžiagų.

KRATC analitikas Arvydas Piepalius LŽ tikino, kad “Fortum” jėgainei tiekiamos tik išrūšiuotos atliekos. Pirminį atliekų rūšiavimą atlieka gyventojai, o antrinį - jau pusantro mėnesio veikianti pusiau automatinė rūšiavimo linija Dumpių sąvartyne. “Antrinio rūšiavimo metu atskiriamas stiklas, plastikas, PET buteliai, tetrapakai, spalvotieji ir juodieji metalai, popierius ir kartonas, kitos pakuotės. Be to, iš atliekų specialiu sijotuvu išsijojamos grunto priemaišos. Tai pusiau automatizuota linija. Dabar sąvartynas vykdo viešojo pirkimo procedūras įsigyti pajėgesnę automatinę rūšiavimo liniją, kurioje bus galima rūšiuoti dar daugiau atliekų”, - sakė pašnekovas.

A.Piepaliaus teigimu, per dieną sąvartyne išrūšiuojama apie 200 tonų atliekų. Taip atskiriama iki 10 proc. atliekų, jas sąvartyno tvarkymo operatorius parduoda kaip antrines žaliavas. Likusios atliekos nelaikomos žaliava, priešingai, jų deginimas traktuojamas kaip paslauga ir šią paslaugą KRATC perka iš bendrovės “Fortum Klaipėda”, kuri prieš metus laimėjo viešojo pirkimo konkursą.

“KRATC termofikacinei elektrinei moka 79 litus be PVM už toną sudegintų atliekų. Savo ruožtu “Fortum Klaipėda” sudegintų atliekų pelenus atveža į sąvartyną ir moka KRATC po 100 litų už jų tonos utilizavimą”, - sakė KRATC analitikas A.Piepalius.

A.Piepalius: “Jeigu atliekos nebūtų deginamos, Klaipėdos regionui jau reikėtų investuoti į naują sąvartyną.”

Po antrinio rūšiavimo likusias atliekas, pasak jo, iš sąvartyno išsiveža “Fortum” sunkvežimiai. “Šiukšliavežiai iš viso regiono atveža atliekas į Dumpių sąvartyną, čia jos rūšiuojamos, tada “Fortum” transportas jų pasikrauna, pasveria ant svarstyklių ir išsiveža deginti. Logistika yra jų rūpestis”, - pasakojo A.Piepalius.

Jis LŽ tikino, kad po antrinio rūšiavimo likusiose atliekose nuodingųjų medžiagų nebėra. “Sąvartynas yra nepavojingų komunalinių atliekų surinkimo vieta. O pavojingos atliekos utilizuojamos atskirai, jos surenkamos didžiųjų atliekų surinkimo aikštelėse. Buityje susidarančias pavojingas atliekas priima komercinės įmonės”, - sakė jis.

Dvigubai pailgino sąvartyno amžių Anot A.Piepaliaus, jeigu nebūtų “Fortum” jėgainės, Klaipėdos regionui jau reikėtų investuoti į naują sąvartyną. Mat pasirodė, kad atliekų yra gerokai daugiau, nei numatė 2008 metų balandžio 1 dieną pradėjusio veikti sąvartyno projektuotojai.

“Sąvartynas buvo užpildytas greičiau. Iš tikrųjų vietos jame dar būtų užtekę 6-7 metams. Bet atsiradus atliekų deginimo galimybei, sąvartynas bus naudojamas dar apie 15-18 metų, ir tai sutaupo milžiniškas lėšas. Naujasis Dumpių sąvartynas buvusiomis statybos kainomis atsiėjo apie 11 mln. litų, be to, jau buvo parengta infrastruktūra, nereikėjo pirkti žemės sklypo. Jeigu dabar reikėtų surasti naują sklypą, įrengti privalomą sąvartynui infrastruktūrą, sutvarkyti sanitarines zonas, tai kainuotų gerokai daugiau. Tačiau atsiradus deginimo paslaugai naujo sąvartyno poreikis Klaipėdos regione savaime išnyko. Nauda akivaizdi. Ne veltui atliekų deginimas išgaunant energiją laikomas tinkamu atliekų tvarkymo būdu. Klaipėda jau dabar vykdo Europos Sąjungos atliekų tvarkymo normatyvus, kurie pagal ES direktyvas turi būti įgyvendinti iki 2020 metų. Manau, kad kitoms savivaldy-

N.Puteikis: “Kai degimo temperatūra žemesnė nei 1100 laipsnių, kaip yra Klaipėdoje, nesudega kenksmingos medžiagos, išsiskiriančios deginant plastiką.” bėms juos įgyvendinti bus gerokai sunkiau”, - tikino pašnekovas.

Kiek tiksliai naujoji termofikacinė jėgainė galėtų sudeginti atliekų, A.Piepalius svarstyti nesiryžo. “Tikslius skaičius galėtume pasakyti įsibėgėjus naujam šildymo sezonui, kai “Fortum” jėgainė pradės dirbti visu pajėgumu”, - sakė jis.

Importuoti atliekų neplanuoja Bendrovės “Fortum Heat Lietuva” atstovas spaudai A.Kasparavičius LŽ neigė viešumoje pasigirstančias kalbas, kad jėgainė neva planuoja importuoti atliekas iš kitų šalių, pavyzdžiui, iš Latvijos. “Tokių planų “Fortum Klaipėda” šiuo metu neturi”, - LŽ sakė jis.

Pasak A.Kasparavičiaus, jėgainės maksimalus pajėgumas - 260 tūkst. tonų kuro per metus. “Planuojama, kad bus sudeginama apie 110-130 tūkst. tonų komunalinių atliekų ir 50 tūkst. tonų pramoninių atliekų per metus. Likusią kuro dalį sudarys medienos drožlės, dėstė jis. - Įmonei žaliavos užteks bet kuriuo atveju, nes visuomet trūkstamas atliekų kiekis gali būti pakeičiamas biokuru. Per dieną sudeginama apie 700 tonų, per mėnesį - apie 21 500 tonų kuro.”

Suomių bendrovė neketina apsiriboti atliekų deginimu pajūryje, bet svarsto galimybes statyti panašias ir kitokias jėgaines įvairiuose Lietuvos miestuose. “Kaune šiuo metu vyksta poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos svarstymas, Vilniuje - ketvirtą kartą bus prašoma nedelsiant išduoti valstybinės svarbos energetikos objekto plėtros sąlygas”, - LŽ sakė A.Kasparavičius.

•

“Fortum Klaipėda” elektrinės deginamas kuras, tūkst. tonų Komunalinės atliekos per metus110-130 Pramonės atliekos per metus 50 Medienos drožlės per metus 80-100 Iš viso per metus 260 Iš viso per dieną 0,7 Iš viso per mėnesį 21,5 Šaltinis: “Fortum Heat Lietuva”, LŽ

10

2013 05 31

Istorija

Nematomos kariuomenės generolas Prieš 60 metų, 1953-iųjų gegužės 30 dieną, Jurbarko rajone esančiame Šimkaičių miške buvo suimtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininkas Jonas Žemaitis-Vytautas.

ARAS LUKŠAS

A

pie buvusio Lietuvos kariuomenės karininko J.Žemaičio gyvenimą ir jo pogrindžio kovos kelią nuo rinktinės vado iki Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) tarybos prezidiumo pirmininko išsamiai pasakojome prieš trejus metus. Tad šiandien atidžiau pažvelkime į jo suėmimo aplinkybes bei pirmuosius nelaisvės mėnesius ir mėginkime atsakyti į kai kuriuos klausimus. Kodėl partizanų generolui sučiupti buvo mestos tokios milžiniškos pajėgos, ir dar tuo metu, kai J.Žemaitis sunkiai sirgo, slapstėsi bunkeryje, buvo praradęs visus ryšius su pogrindžiu, o visą jo kariauną sudarė dvi moterys ir ištikimiausias bendražygis Juozas Palubeckas-Simas? Kaip ir kodėl J.Palubeckas tapo savo vado išdaviku, o vėliau, žengęs pirmą žingsnį išdavystės keliu, iš jo pasitraukė ir nebemėgino gelbėti savo gyvybės? Kodėl J.Žemaičio paieškos ypač suaktyvėjo po Josifo Stalino mirties? Kodėl su čekistų sučiuptu blėstančio ginkluoto pogrindžio vadu panoro susitikti pats sovietų saugumo vadas Lavrentijus Berija, apie ką juodu galėjo kalbėtis ir kokį vaidmenį J.Žemaičiui vyriausiasis Kremliaus budelis buvo numatęs savo žaidime? Į pastaruosius du klausimus atsakyti sunkiausia šiandien prieinamuose dokumentuose duomenų apie tai nėra, o L.Berijos archyvas iki šiol po devyniais užraktais slepiamas Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) archyvuose. Vis dėlto remdamiesi kai kuriomis užuominomis ir analogijomis ir čia galime daryti tam tikras prielaidas.

J.Žemaitis (dešinėje) pietauja su Vytauto apygardos Lokio rinktinės vadu Pranu Račinsku-Žaibu.

/ Genocido aukų muziejaus nuotraukos

Pogrindžio prezidentas buvo reikalingas tiek Lietuvos komunistų partijos vadovui A.Sniečkui, tiek sovietų saugumo šefui L.Berijai, nors kiekvienas jų siekė savų tikslų.

Išdavysčių grandinė Pradėkime nuo klausimo, į kurį atsakyti lengviausia - kaip buvo surastas ir sučiuptas J.Žemaitis-Vytautas? Iš karto pažymėkime, kad čekistai šiuo atveju nebuvo originalūs ir panaudojo gerai išbandytą ir tais laikais puikiai veikusią priemonę - išdavysčių grandinę. Tiesa, ta grandinė šįsyk nebuvo labai ilga.

Ankstyvą 1953 metų pavasarį MGB jau žinojo, kad J.Žemaitis įsikūręs bunkeryje Šimkaičių miške, esančiame Jurbarko rajone, kad pogrindžio vadas sunkiai atsigauna po patirto insulto ir kad ryšį su išoriniu pasauliu jis palaiko per vienintelį žmogų - J.Palubecką-Simą. Tai liudijo tiek pas sučiuptus partizanus rasti dokumentai, tiek čekistų agentų pranešimai. Taigi Simas buvo vienintelis siūlo galas, vedantis pas partizanų generolą.

Gavę žinių, kad Simas po žiemos ėmė rodytis Šimkaičių miško apylinkėse, čekistai rengėsi sugauti J.Žemaičio ginklanešį. Tam užverbuoto ryšininko sodyboje Pamituvio kaime buvo surengta pasala. Naktį į balandžio 14-ąją operacija davė pirmuosius vaisius - saugumiečiai sučiupo į sodybą atėjusį partizaną.

Tačiau į čekistų tinklus įkliuvo ne ta žuvis. Paaiškėjo, kad suimtas kovotojas buvo ne Simas, o Vaidoto rinktinės ūkio skyriaus viršininkas Pranas Narbutas-Rolandas. Tačiau ir toks laimikis jau nemažai reiškė, mat užverbavę Rolandą saugumiečiai tikėjosi nesunkiai rasti J.Palubecką.

Rolandui verbuoti nutarta panaudoti ne bizūno, o meduolio metodą, pažadant laisvę ne tik jam, bet ir ką tik dešimčiai metų lagerių nuteistai partizano sužadėtinei. Kad šie pažadai atrodytų realesni, Rolandas jau šeštą dieną

Lietuvos kariuomenės kapitonas J.Žemaitis, baigęs artilerijos mokyklą Prancūzijoje.

Paskutinė J.Žemaičio nuotrauka, daryta MGB kalėjime. / LYA nuotrauka

po suėmimo gavo įkvėpti laisvės oro.

Gražią pavasario dieną lydimas agento smogiko jis buvo išleistas pasivaikščioti po Kauną. P.Narbutas svaigo ne tik nuo balandžio saulės ir viltimi dvelkiančio balandžio vėjo, bet ir nuo alkoholio, kuriuo vienoje užkandinėje jį pavaišino palydovas. Būtent tą dieną agentas pranešė, kad Rolandas patikėjo greitai būsiąs laisvas.

Beliko tik įtvirtinti kovotojo sąmonėje užgimstantį apsisprendimą. Todėl gegužės pirmąją jam ir kitiems verbuojamiesiems buvo surengta didelė “šventė”. Už MGB kabineto langų šurmuliuojant gegužės 1-osios demonstracijai ir skambant “džiūgaujančių” darbo žmonių šūkiams, prie šventiškai padengto stalo susirinko aštuoniolika agentų ir užverbuotų partizanų, tarp kurių buvo išdavikais tapę Šiaurės Rytų srities vadas Jonas Kimštas, Vytauto apygardos vadas Bronius Kalytis, Tauro apygardos vadas Juozas Jankauskas ir čekistų sučiuptas desantininkas Klemensas Širvys. Visi laisvi, visi laimingi, visi jau iš anksto sveikina apsisprendus nutraukti kovą ir pasekti jų pavyzdžiu... P.Narbutui tai negalėjo nepadaryti įspūdžio.

Taigi galutinai palūžęs Rolandas papasakojo čekistams viską, ką žinojo apie J.Žemaitį, tačiau nurodyti, kur tiksliai yra J.Palubecko bunkeris, kuriame žiemojo partizanų generolas, jis negalėjo. Čekistams neliko nieko kita, kaip naudojantis P.Narbutu sučiupti vienintelį šią paslaptį žinantį partizaną Simą.

P.Narbutas sutiko talkinti čekistams.

Jis parašė J.Palubeckui laišką, kuriame kvietė susitikti, ir saugumiečių akylai stebimas atidavė jį ryšininkui. Gegužės 11-ąją sužinota, kad susitikimas paskirtas rytojaus dieną Šimkaičių miške.

J.Palubeckas susitikimo vietoje pasirodė apie šeštą vakaro. Pokalbis buvo neilgas, bet svarbus - Simas patvirtino, kad vyriausiasis vadas tebėra jo bunkeryje, o sprendžiant iš to, kad lietingą dieną J.Palubecko drabužiai buvo beveik sausi, slėptuvė galėjo būti įrengta visai netoli susitikimo vietos. Trumpai pasišnekučiavę abu vyrai sutarė vėl susitikti gegužės 23-iąją, per Sekmines.

Kodėl saugumiečiai iš karto nesuėmė J.Palubecko, nesunku paaiškinti. Šia operacija domėjosi pats MGB vadovas L.Berija, tad norint pradėti operaciją reikėjo jo sankcijos. Kur kas sunkiau paaiškinti kitą dalyką: gegužės 23 dieną į Vilnių atsiųstoje šifruotoje L.Berijos telegramoje buvo nurodyta kol kas neliesti Simo. Tačiau vietos čekistai šį nurodymą ignoravo. Kodėl? Į šį klausimą atsakysime kiek vėliau, o dabar grįžkime prie įvykių per lemtingąsias Sekmines.

Naktį į gegužės 23-iąją P.Narbutas, dabar jau tapęs MGB agentu Vaidila, atvyko į Šimkaičių mišką. Už kelių žingsnių krūmuose užsimaskavo du smogikai. Dar trys smogikai ir keturi čekistai slėpėsi už keliasdešimties metrų. Kiti saugumiečiai laukė už poros kilometrų esančioje sodyboje.

Apie tai, kas vyko toliau, įvairiuose čekistų dokumentuose nurodoma kiek skirtingai - skiriasi tiek suėmimo detalės, tiek jo laikas. Vienoje versijų J.Palubeckas susitikimo vietoje pasirodė dvidešimt minučių po antros. Vyrai vos spėjo persimesti keliais žodžiais, kai smogikas davė P.Narbutui ženklą veikti. Šis apkabino Simą ir užlaužė jam rankas. Tuo tarpu iš krūmų iššokę smogikai pargriovė kovotoją ant žemės ir užspaudė jam burną. Tuo pat metu pribėgę čekistai surišo J.Palubecką ir skubiai nusitempė jį tolėliau nuo susitikimo vietos. Čekistai, matyt, tikėjosi, kad iš pasalų užkluptas Simas iš karto parodys J.Žemaičio bunkerį, tad tardyti jį pradėjo čia pat miške. Tačiau nieko nepešė, tad suimtąjį išsivežė į Vilnių. Čia J.Palubeckas be pertraukos buvo tardomas tris paras, tačiau nemigos ir mušimų iškankintas partizanas atkakliai tylėjo. Jo tardymo protokoluose vis kartojasi tas pats įrašas: “Pasakyti bunkerio vietą ir išduoti Lietuvos partizanų vadą Žemaitį atsisakau.”

Tačiau gegužės 29-osios protokole atsispindi netikėtas lūžis. “Aš pergalvojau ir supratau, kad banditų kova šiuo metu betikslė (...). Norėdamas išvengti kraujo praliejimo, nutariau duoti teisingus parodymus. (...) Galiu bunkerį parodyti nuvykęs į vietą.”

Kas palaužė ištikimąjį J.Žemaičio bendražygį? Gal susitikimas su išdavikais J.Jankausku ir K.Širviu, mėginusiais įtikinti partizaną, kad kovoti beprasmiš-

ka? Gal jo suėmimui vadovavusio čekisto Nachmano Dušanskio pažadas garantuoti jam gyvybę, laisvę ir net darbą? (Šis pažadas J.Palubecko reikalavimu buvo surašytas popieriuje ir patvirtintas vidaus reikalų ministro Jono Vildžiūno parašu.) Gal būta ir kitų priežasčių? Šiaip ar taip, auštant J.Palubeckas su čekistų pilna automobilių kolona išvyko Jurbarko link, pas nieko neįtariantį savo vadą.

Čekistų gniaužtuose Tuo tarpu bunkeryje su J.Palubecko seserimi Elena ir medike Marijona Žiliūte likęs J.Žemaitis jau suprato, kad trečią dieną negrįžtančiam Simui kažkas nutiko - iki šiol taip ilgam jis niekuomet nedingdavo. Apie tai, kad ištikimiausias kovos draugas gali išduoti jo slėptuvę, partizanų vadas net negalvojo. Vis dėlto J.Žemaitis nutarė palūkėti 4-5 dienas, kol baigsis maisto atsargos, o tuomet dėl visa ko pereiti į atsarginį bunkerį. Tačiau buvo jau per vėlu.

Gegužės 30-ąją apyaušriu Šimkaičių miške pasirodė grupė iki dantų ginkluotų čekistų. Šiek tiek priešakyje, apgaubtas kariška palapine - apsiaustu, surištomis už nugaros rankomis sunkiai vilko kojas J.Palubeckas, vesdamas priešą į 48-ąjį miško kvartalą, J.Žemaičio slėptuvės link. Visą kelią Simo neapleido viltis, kad jam neteks tapti išdaviku: galbūt J.Žemaitis draugui dingus suprato, kad šis atsidūrė priešo rankose? Galbūt jis spėjo palikti savo slėptuvę, ir enkavėdistams nepavyks suimti partizanų generolo?

Deja, šios viltys buvo tuščios. Dar neišaušus, čekistai tyliai apsupo bunkerį. Apie 11 valandą ryto prie bunkerio prisiartino dvi figūros: enkavėdistas, ginkluotas granatomis su migdomosiomis dujomis, ir J.Palubeckas, neši-

2013 05 31

nas maišeliu su maisto produktais. “Tai aš, Simas”, - dusliai šūktelėjo J.Palubeckas į ventiliacijos angą. Tačiau slėptuvės dangtis nepakilo. Simui vėl blykstelėjo viltis, jog joje galbūt nieko nėra, ir jam neteks šokti vidun, kad sutrukdytų savo buvusiam kovos draugui nusišauti: būtent tokią misiją šioje operacijoje jam buvo patikėję enkavėdistai.

Minutės ilgos kaip valandos. Dangčiui vis nepakylant čekistai nutaria nebelaukti - vienas jų pro ventiliacijos angą meta granatą su migdomosiomis dujomis. Tuomet paaiškėja, kad slėptuvėje kažkas yra - viduje pasigirsta du duslūs šūviai ir stoja mirtina tyla. Galiausiai enkavėdistai ryžtasi pakelti bunkerio dangtį, bet lįsti vidun nedrįsta - duobėje pilna migdomųjų dujų. Viduje esančius žmones į viršų iškelia kaip negyvėlius, užkabintus kabliais. Tarp jų - ir granatos skeveldra sužeistas J.Žemaitis.

Pravėdinę duobę, čekistai sušoka vidun, tempia iš ten daiktus, ginklus.

Svarbiausias jų trofėjus - J.Žemaičio portfelis su dokumentais. Patį partizanų vadą ir su juo tuomet buvusias dvi moteris meta į sunkvežimio kėbulą. Per kareivių rankas keliauja butelis naminės - dabar galima ir atšvęsti.

Istorija

Paslaptingos “derybos” su kaliniu

J.Žemaitis (antras iš kairės) su Vakarų Lietuvos (Jūros) srities vadais.

L.Berija prieš A.Sniečkų Prieš tęsdami pasakojimą apie tolesnį J.Žemaičio likimą atsakykime sau į klausimą, kodėl Lietuvos SSR čekistams buvo taip svarbu sugauti vyriausiąjį ginkluoto pogrindžio vadą? Suprantama, kad LLKS tarybos prezidiumo pirmininko suėmimas galėjo demoralizuoti dar kovojančius partizanus, tačiau tuo metu miške aktyviai veikė gal tik pora šimtų vyrų, o ir su šiais J.Žemaitis beveik neturėjo ryšio. Žymiausi partizanų vadai buvo arba žuvę, arba tapę išdavikais. Taigi tiesioginės įtakos kovai su blėstančiu ginkluotu pogrindžiu J.Žemaičio areštas jau negalėjo turėti.

Vis dėlto pogrindžio prezidentas buvo reikalingas tiek Lietuvos komunistų partijos vadovui Antanui Sniečkui, tiek sovietų saugumo šefui L.Berijai, nors kiekvienas jų siekė savų tikslų.

Tuo metu, kai buvo suimtas J.Žemaitis, nuo J.Stalino mirties nebuvo praėję nė trys mėnesiai. Sovietų diktatoriui neįvardijus savo įpėdinio, Kremliaus užkulisiuose virė arši kova dėl valdžios, ir čia aiškiai pirmavo vidaus reikalų ministras bei Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotojas L.Berija. Jau kitą dieną po J.Stalino mirties sujungęs Valstybės saugumo ir Vidaus reikalų ministerijas ir tapęs naujos žinybos vadovu, jis sutelkė savo rankose milžinišką jėgą. Viešai ir aktyviai priešintis L.Berijos planams tapo pavojinga. Dabar buvęs vyriausiasis Kremliaus budelis skubėjo pradėti įgyvendinti savo reformas. Jau balandžio mėnesį L.Berija pasiūlė SSKP CK daugybę šokiruojančių naujovių tiek vidaus, tiek užsienio politikoje: atsisakyti remti komunistinę Rytų Vokietiją, sumažinti mokesčių naštą kolūkiečiams, perduoti gulago lagerius Teisingumo ministerijai. Kovo pabaigoje iš lagerių paleidžiama daugiau nei milijonas kalinių, tiesa, daugiausia kriminalinių nusikaltėlių. Tuo pačiu vidaus reikalų sistemoje uždraudžiama taikyti tai, kas įsake vadinama “fizinio poveikio priemonėmis”, o žmonių kalba - kankinimais, kuriais buvo pagrįsta dauguma NKVD, o vėliau ir MGB tardymų. Tačiau prieš įgyvendindamas tolesnius planus L.Berija turėjo nušluoti nuo žemės paviršiaus senąją stalininę gvardiją.

Vienas tokių užkietėjusių staliniečių - ir Lietuvos komunistų partijos vadovas A.Sniečkus. L.Berija skubiai ieško argumentų, leisiančių juo nusikratyti. Ir štai čia bet kokį pasipriešinimą J.Stalino valdžiai negailestingai triuškinęs L.Berija staiga pasirodo kone ginkluotos lietuvių rezistencijos gynėjas. Iš sovietinės Lietuvos MVD jis skubiai pareikalauja išsamiai išanalizuoti, kaip buvo slopinamas partizaninis judėjimas. Tokio paklausimo tikslas buvo suprantamas: reikėjo trūks plyš parody-

11

J.Žemaičio slėptuvę čekistams išdavęs J.Palubeckas-Simas (stovi trečias iš kairės) su Pietų Lietuvos partizanų vadais ir jų apsauga pakeliui į partizanų vadų suvažiavimą. 1948 m. pab. - 1949 m. pr. ti, kad partizaninį judėjimą Lietuvoje sukėlė būtent nacionalinės politikos neišmanančio A.Sniečkaus nepagrįstos represijos prieš niekuo dėtus gyventojus. Studijuodamas gautus dokumentus ir slaptai į Lietuvą atsiųsto savo padėjėjo pateiktą informaciją L.Berija ima rengti pažymą apie nepatenkinamą padėtį Lietuvoje.

1953 metų gegužę L.Berija SSKP CK prezidiumui siunčia raštą, kuriame nurodomi Lietuvos saugumo žinybos darbo trūkumai kovojant su pogrindžiu. Sovietinės Lietuvos vadovai kaltinami tuo, kad patys sukėlė antirusiškas ir antisovietines nuotaikas, nes jų spendimais į aukščiausius valdžios postus buvo skiriami rusai, o tai trukdė suartėti su žmonėmis. Nepraėjus nė savaitei SSKP CK vadovybė pareiškė, kad LKP vykdyta nacionalinė politika esanti svarbiausia priežastis, trukdanti pažaboti “buržuazinį nacionalizmą”. Pats A.Sniečkus kaltinamas tuo, jog neišmano “lenininės-stalininės nacionalinės politikos”, nesugeba pažaboti partizanų judėjimo, nekontroliuoja padėties ir apskritai neturi realios valdžios. Tačiau svarbiausia, jog nutarime pripažįstama, kad tikroji valdžia Lietuvoje priklauso “pogrindžio prezidentui Jonui Žemaičiui”. Ši frazė oficialiame Kremliaus dokumente atrodo stačiai neįtikėtina, nes ja tarsi pripažįstama, kad pogrindžio partizanų vadas yra tikrasis faktinis Lietuvos vadovas.

Kaip matome, abu politiniai oponentai taktikos lygmeniu siekė visai priešingų tikslų. L.Berijai buvo reikalingas laisvas ir veikiantis J.Žemaitis kaip įrankis susidoroti su A.Sniečkumi ir jo aplinka. Tuo tarpu LKP vadovas skubėjo suimti Lietuvos partizanų vadą, kad paneigtų jam mestus kaltinimus ir įrodytų, jog jis, o ne pogrindžio kovotojai kontroliuoja padėtį Lietuvoje. Tai štai kodėl

L.Berija siuntė į Vilnių telegramą, nurodydamas neskubėti areštuoti J.Palubecko! Tai štai kodėl A.Sniečkaus spaudžiami Lietuvos čekistai šį savo vadovo nurodymą ignoravo!

Apie J.Žemaičio sulaikymą (būtent sulaikymą, o ne suėmimą, nes formaliai Lietuvos pogrindžio vadas kol kas nebuvo suimtas) LSSR vidaus reikalų ministras Jonas Vildžiūnas L.Berijai pranešė birželio 3 dieną. Kodėl laukta net tris dienas - sunku pasakyti. Greičiausiai tikėtasi, kad J.Žemaitis iki to laiko duos kokių nors vertingų parodymų.

Tačiau per pirmąjį tardymą J.Žemaitis

laudamas dėl pirmosios savo išdavystės, bendradarbiauti su čekistais kategoriškai atsisakė.

Taigi saugumiečiai nutarė J.Žemaitį ir J.Palubecką “perauklėti” geruoju.

Tiesą sakant, kitokio pasirinkimo jie ir neturėjo - taikyti tardomiesiems fizinio poveikio priemones L.Berija buvo uždraudęs jau anksčiau. Tardydami J.Palubecką čekistai savo viršininko draudimo galėjo nepaisyti, o liesti J.Žemaičio, kuriuo asmeniškai domėjosi L.Berija, jie nedrįso. Maža to, J.Žemaitį apžiūrėjo gydytojas, o jam slaugyti pasitelkta E.Palubeckaitė.

J.Žemaitis atsisakė duoti bet kokius parodymus ir pasirašinėti tardymo protokolus.

Visos čekistų iliuzijos, kad Lietuvos partizanų vadą pavyks užverbuoti, taip pat žlugo. nieko reikšmingo nepasakė. Lietuvos SSR vidaus reikalų ministro pavaduotojo Leonardo Martavičiaus rašte L.Berijai sakoma, kad “duoti konkrečius parodymus apie praktinę veiklą, ryšių punktus, asmenis, susijusius su juo antisovietiniame darbe, taip pat apie grupės paruošimą permesti į užsienį Peteris (taip dėl konspiracijos saugumiečiai vadino J.Žemaitį - aut.) atsisako motyvuodamas, kad nenori jam žinomų žmonių pakišti MVD smūgiui”.

Birželio 9 dieną J.Vildžiūnas pagaliau praneša L.Berijai, kad po pokalbio su agentu Jurginu (taip buvo vadinamas išdavystės kelią pasirinkęs J.Kimštas) J.Žemaičio elgesyje įvyko lūžis, tačiau operatyviai panaudoti sergančio partizano vado neįmanoma. Vienintelis būdas kaip nors paveikti likusius miškuose partizanus, būtų buvę J.Žemaičio laiškai. Tačiau juos būtų galima siųsti tik per J.Palubecką, o šis, atgai-

Toks elgesys davė šiokių tokių rezultatų. Birželio 12-ąją J.Žemaitis sutiko parašyti dokumentą, kurį pavadino “Apybraiža apie pogrindžio organizaciją nuo BDPS (Bendrojo demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio - aut.) sužlugimo iki šių dienų”. Greičiausiai pogrindžio prezidentas tikėjosi, kad šis dokumentas kada nors taps viešai prieinamas ir išliks istorijai.

Apybraižą J.Žemaitis rašė 8 dienas, bet taip jos ir nebaigė. Jo baudžiamojoje byloje esančio rankraščio tekstas 20 puslapyje nutrūksta neužbaigtu sakiniu.

Kas gi nutiko? Atsakymą į šį klausimą galima rasti J.Vildžiūno birželio 17osios rašte L.Berijos pavaduotojui Nikolajui Sazykinui. Jame skubama informuoti, kad J.Žemaitis yra pasirengęs pranešti viską apie save ir apie pogrindį. Po trijų dienų iš Maskvos atskrieja nurodymas - skubiai atvežti sulaikytąjį pas L.Beriją.

Ankstų birželio 23-iosios rytą, lydimas sargybos ir paties L.Martavičiaus, J.Žemaitis buvo įlaipintas į karinį lėktuvą. 15 minučių po vidudienio Lietuvos pogrindžio vadas jau buvo Maskvos Lubiankos kalėjime. Jo viršininkui nurodyta “laikyti jį atskiroje kameroje ir organizuoti jam pagerintą maitinimą iš bufeto ir valgyklos”.

Vėlų birželio 25-osios vakarą “kalinys Nr. 21” išvedamas iš kameros ir lydimas į kabinetą, kuriame jo laukia L.Berija.

Apie ką visą valandą kalbėjosi šie nesutaikomi priešai, niekas nežino ir vargu ar greitai sužinos - L.Berijos archyvai tebėra įslaptinti ir greičiausiai bus neprieinami dar ne vienai kartai.

Belieka versijos ir analogijos. Yra žinių, kad L.Berija panašaus pokalbio buvo pasikvietęs ne vien Lietuvos pogrindžio vadą. Iš gulago pas jį buvo atvežtas ir Ukrainos unitų metropolitas Josifas Slipijus bei keli Vakarų Ukrainos partizaninio pasipriešinimo vadovai. Pokalbiuose su jais L.Berija neva žadėjęs suteikti respublikoms platesnę autonomiją, o patiems pasipriešinimo vadams siūlęs reabilitaciją ir plačius įgaliojimus.

Sprendžiant iš pokalbio su ukrainiečiais, kažką panašaus L.Berija galėjo siūlyti ir J. Žemaičiui. Šiaip ar taip, būtent tuomet partizanų vadas pirmą kartą buvo vadinamas ne “banditu”, o “lietuviško ginkluoto nacionalistinio pogrindžio vadovu” ir net “pogrindžio prezidentu”, tarsi tai būtų dviejų valstybių - okupuotos Lietuvos ir Sovietų Sąjungos vadovų susitikimas. Beje, minėti žodžiai vėliau dings iš čekistų ataskaitų.

Aišku viena - šis keistas pokalbis buvo dar vienas ėjimas sudėtingame L.Berijos žaidime, o J.Žemaičiui jame buvo skirtas tikrai ne pėstininko vaidmuo.

Galbūt L.Berija norėjo užsitikrinti paramą okupuotuose kraštuose ir kartu palenkti į savo pusę pasaulio viešąją nuomonę, jos akyse tapdamas “tautų valios reiškėju”? Į šį klausimą šiandien jau niekas neatsakys. Juo labiau kad susitikimas su J.Žemaičiu buvo paskutinis ėjimas L.Berijos pradėtoje partijoje. Kitą dieną sušauktame SSKP CK prezidiumo posėdyje visagalis saugumo vadovas buvo suimtas, apkaltintas “antipartine ir antivalstybine veikla”, paskubomis nuteistas ir tų pačių metų gruodžio 23-iąją sušaudytas kaip “buržuazinių nacionalistų ir tarptautinio imperializmo agentas”.

Po L.Berijos suėmimo J.Žemaičio statusas pasikeitė. Liepos 13 dieną SSRS vidaus reikalų ministrui Sergejui Kruglovui sankcionavus jo suėmimą, Lietuvos pogrindžio vadas tapo paprastu kaliniu. Po trijų dienų jam buvo pateikti kaltinimai tėvynės išdavimu, teroru ir grupine veikla. Iki rugpjūčio 26-osios Maskvoje vykę tardymai nedavė rezultatų - J.Žemaitis nepateikė čekistams jokių naujų duomenų. Dėl jo parodymų nė vienas žmogus nebuvo suimtas.

Rugpjūčio 30-ąją J.Žemaitis kalinių traukiniu išgabentas į Vilnių. Čia jis visiškai pakeitė taktiką - atsisakė duoti bet kokius parodymus ir pasirašinėti tardymo protokolus. Visos čekistų iliuzijos, kad Lietuvos partizanų vadą pavyks užverbuoti, taip pat žlugo. Tad nebeliko nieko kita, kaip perduoti J.Žemaičio bylą teismui.

Birželio 1-9 dienomis vykusiame uždarame Pabaltijo karinio tribunolo posėdyje J.Žemaitis buvo nuteistas mirties bausme. Rašyti malonės prašymą jis atsisakė. Nuosprendis įvykdytas tų pačių metų lapkričio 26 dieną Maskvos Butyrkų kalėjime.

J.Žemaičio palaikai buvo sudeginti kalėjimo krematoriume. Neliko kapo, neliko kryžiaus. Tačiau liko Lietuvos pogrindžio prezidento teisme pasakyti žodžiai: “Visus pogrindžio veiksmus, kurių dalyviu aš buvau, nukreiptus prieš sovietinę valdžią, aš laikau teisingais ir nelaikau nusikalstamais. (...) Aš vis tiek laikau, kad kova, kurią aš vykdžiau devynerius metus, turės savo rezultatus.”

•

12

2013 05 31 Lietuvos žinios

Kelionės

Žemaitijos įdomybių labirintais Daugelis vasarotojų tik pralekia Žemaitiją - kuo greičiau prie jūros. Tačiau pastaruoju metu čia radosi daug naujų, stabtelti vertų ir tikrai ne dažnam matytų objektų - Energetinių labirintų parkas, Senovinės technikos muziejus ar Betygaloje Maironio palikta nuostabaus grožio skara.

JŪRATĖ MIČIULIENĖ juratem@lzinios.lt

I

š Kauno patraukus į Žemaitijos gilumą netikėtai malonus stabtelėjimas buvo Raseinių rajone, Betygaloje. Kadangi dar laukė ilgas kelias iki Mažeikių, neturėjome laiko išvaikščioti Maironio apdainuotų Dubysos slėnių, aplankyti jo tėvų kapų ar užkopti ant piliakalnio, kur, pasak krašto istorija besidominčių vietos žmonių, krivių krivaitis užgesino paskutinę pagonišką ugnį. Tačiau tautiškai apsitaisiusi ir miestelio centre mus pasitikusi Betygalos muziejaus vadovė Marijona Birutė Navakauskienė greitakalbe žerdama vardijo, ko netenkame ilgiau čia neužtrukdami, ir viliojo atvykti kitą kartą. “Turim mes vaidilučių takų, trykšta šventi, gydantys šaltiniai, turim Pagonių akies, Krivio akies šaltinius, mitologinių kalnų, o už pusantro kilometro nuo miestelio - Maslauskiškės, kur buvo filmuota lietuviška juosta “Niekas nenorėjo mirti”, - gundė betygalietė. Ji būtinai kvietė užsukti į miestelio muziejų, kuriame įvairiausių eksponatų tiesiog prikimšta. Pavyzdžiui, iš viso pasaulio privežtų rečiausių akmenų, dinozauro pėdos atspaudo kopija.

Bet labiausiai mus intrigavo nuostabaus grožio vilnonė gėlėta Maironio skara. “Jis dovanojo ją savo tarnaitei Onai Lukminaitei. Ši prieš mirtį paliko savo giminaitei, o giminaitė muziejui”, - su pasididžiavimu apie Betygalą pasakojo moteris.

Energetinių labirintų ir geometrinių figūrų parko įkūrėjai A. ir J. Jakimavičiai yra įrengę penkis labirintus. / Jūratės Mičiulienės nuotraukos

muziejų aprodanti L.Tamulevičiaus klasės draugė Irena Bertašienė.

nų kursai. Vienuolika miestelio moterų viešai siuvo, o “Zinger” atstovas jas mokė. Viso miestelio moterys sulėkė tokio stebuklo žiūrėti.

Atrakcija muziejų lankantiems vaikams - čirvinių blynų kepimo krosnis. Iš anksto susitarus laukia užmaišyta tešla, o lankytojai gali patys jų išsikepti. Gražiai muziejuks (taip jo įkūrėjas norėjo pavadinti) puoselėja krašto technikos istoriją - pasakoja, nuo kokių primityvokų, tačiau tam laikui modernių prietaisų atėjome iki šiuolaikinės buitinės elektronikos. Tik apmaudu, kad kalbininkai žemaičiui leidimo nedavė jį taip ir vadinti “muziejuks”.

“Pasirodo, žemaitiškai negalima”, - apgailestavo I.Bertašienė. Tačiau žemaitis vis tiek ant medinės lentos išdrožė užrašą “Muziejuks” ir ant pastato sienos prikalė. Muziejuks, nepaisydamas kalbininkų, gyvuoja. Beje, šie metai paskelbti Tarmių metais, raginama jas puoselėti. Žemaitis tai bandė daryti be jokių oficialių raginimų.

Nepatinka tik kalbininkams

Baikerio aistra

Muziejus pilnas eksponatų, kuriuos kiti žmonės kaip niekam nereikalingus meta į šiukšlyną. Čia jie suspindi kitomis spalvomis, tarsi įsiliedami į krašto istoriją. Daugelis lankytojų pamatę šiuos daiktus stebisi:

Kitas neseniai įkurtas muziejėlis laukė Telšių rajone, Luokės seniūnijos Rapalių kaime. Tai šalia Virvytės upės kaimo turizmo sodyboje “Auksinio elnio dvaras” jo savininko baikerio įsteigtas Motociklų muziejus. Kad šeimininkas - technikos mėgėjas, liudija ir tai, jog visi motociklai, net šimto metų senumo, veikiantys. Vienas vokiškas ypač įdomus - su dviračio padangomis.

Keliasdešimties motociklų kolekciją mums parodė kieme žolę pjovęs darbininkas. Kolekcijos šeimininkas - biokuro gamyba užsiimantis verslininkas, savo pavardės neviešina net ir sodybos tinklalapyje. Tačiau muziejus, kuriame nusėda verslininko

Iš daboklės - už Maironio posmą Centrinėje Betygalos aikštėje, kur visą sovietmetį nenugriautas išliko paminklas Vytautui, dabar darbuojasi kelininkai. Provincija tikrai neatrodo snaudžianti. Gyvenimas verda ir bendruomenės namuose. Kai betygaliečiai susiremontavo šimto metų senumo valsčiaus namą, turi kur įvairiomis progomis patys rinktis ir svečius priimti. O kai dar tikrą kaimišką duonkepę pasistatė, rengia čia ir edukacines programas “Duonos kelias”, “Arbatos kelias”. “Visus svečius vaišiname arbata. Čiobrelių prisirenkame piliakalnio šlaituose, kitų žolelių - Dubysos slėniuose”, sakė moterys. Labai aktyvūs bendruomenės vyrai parodė buvusios daboklės duris. “Rengiame ne tik duonos, arbatos, bet ir “Maironio kelio” programą”, - juokavo vyriškis ir keletą ekskursijos dalyvių į tamsią daboklę įstūmė sakydamas, kad išleis išgirdęs kokį nors Maironio posmą.

Teko atmintį krapštyti ir išleidžiamiems prašytis.

Betygaliečiai didžiuojasi paminklu Vytautui. Tik trys per sovietmetį Lietuvoje ir liko nenugriauti - čia, Perlojoje ir Veliuonoje. “Saugojom visokiais būdais, - pasakojo vyras. - Mano dėdė vienam sovietų armijos karininkui paaiškino, kad šitas, kuriam čia paminklas stovi, kadaise vokiečius sumušė. Kariškiui to pakako ir jis pasakė: “Togda pūst stoit” (“Tada tegul stovi”).

Lietuvos bajoro išradimas Visai šalia greitkelio KaunasKlaipėda, dar neprivažiavus Kryžkalnio, verta pasukti į Nemakščius. Čia yra Leono Tamulevičiaus įkur-

Jakimavičiai sukūrė ir mandalą “Gyvybės gėlelė”. Mokslininkai nustatė, kad žiūrėjimas į šį sakralinės geometrijos simbolį padeda atsikurti nusilpusioms organizmo ląstelėms. tas Senovinės technikos muziejus.

Eksponatų gausybė, kaupti su meile, visi tvarkingi, išblizginti. Įkūrėjas dirba netoli Kauno, Girionių urėdijoje. Iš pradžių eksponatus laikė kabinete, kai netilpo, atsivežė į Nemakščius pas mamą. Ji pardavė karvę ir visus ūkinius pastatus užleido muziejui. Jo pasididžiavimas - pagal originalius brėžinius atkurtas 1905 metais vietinio bajoro, savamokslio konstruktoriaus Pšemislovo Neveravičiaus išrastas savaeigis aštuonratis vežimas. Nors praėjo daugiau kaip šimtas metų, keturių ašių važiuoklės prototipu naudojasi gamintojai visų aštuonračių mašinų: nuo kariškų transporterių iki astronautų mėnuleigių.

Aštuonračiu be variklio, be arklio, tik sukdamas rankeną P.Neveravičius iš Nemakščių nuvažiavo į

Šiaulius. Muziejuje įlipus į vežimaitį galima pabandyti jį iš vietos pajudinti ir įsitikinti, kaip juo riedama.

Apmaudu, kad valdžia tada P.Neveravičiui nepadėjo patentuoti šio išradimo, nors jis pirmasis pasaulyje buvo tokį sukonstravęs. Po kiek laiko brėžinius atidavė anglams, o šie po metų irgi pasigamino. Tik spauda jau rašė, kad tai anglų išradimas. “Aš-

Žemaitis ant medinės lentos išdrožė užrašą “Muziejuks” ir ant pastato sienos prikalė. tuonratės važiuoklės draugija, kuriai ir aš priklausau, dabar ieško P.Neveravičiaus giminių, daugiausia gyvenančių Rusijoje. Šią draugiją kadaise buvo įkūręs P.Neveravičius, mes ją atkūrėme”, - pasakojo kaimynystėje gyvenanti ir lankytojams bet kada

mano močiutė tokį turėjo. Senovinės nuotraukos muziejų papildo ir kartu pasakoja apie miestelio praeitį.

Tarkim, šalia senų lygintuvų, siuvimo mašinų - senovinė nuotrauka, liudijanti, kaip 1932 metais Nemakščiuose vyko “Zinger” siuvimo maši-

2013 05 31 Lietuvos žinios

Kelionės

13

P.Neveravičius pirmasis pasaulyje 1905 metais sukonstravo aštuonratį savaeigį vežimą. Po metų jį kaip savo išradimą patentavo anglai.

Betygalietė M.B.Navakauskienė demonstruoja miestelio muziejuje saugomą skarą, Maironio dovanotą tarnaitei.

Mažeikių savivaldybėje - žemaitiškų kryžių saulučių paroda.

Nemakščių senovinės technikos muziejuje I.Bertašienė rodo čirvinių blynų kepimo krosnelę. Iš anksto susitarus “širdelių” galima patiems prisikepti.

Kuo Nemakščių vyrai kelnes “prosijo”. pelnas, nuteikia optimistiškai. Pasirodo, ir finansiškai nelengvais laikais kuriami muziejai.

Kitą šeimininko aistrą išduoda akiai malonūs žaliose pievose pastatyti elnių ir danielių aptvarai. Į muziejų verta užsukti ir todėl, kad visai šalia - kitos įdomios lankytinos vietos: Šatrijos piliakalnis, Biržuvėnų dvaras ir piliakalnis, Laumės pėdos šaltinis, Tado Blindos gimtinė ir Priesaikos pušis.

Atsiveria auros Važiuojant automagistrale jūros link ties Vėžaičiais verta pasukti į dešinę, tuomet per Kulius, Plungę traukti Mažeikių kryptimi. Ties viena kryžkele netoli Alsėdžių bus rodyklė, rodanti kelią į Likšių kaime esantį Energetinių labirintų ir geometrinių figūrų parką.

Prieš trejus metus jį įkūrė Jurgos ir Antano Jakimavičių šeima, tiesiog bėgte pabėgusi iš miesto į kaimą.

Labirintai egzistuoja daugiau kaip 4000 metų. Jie išpiešti ant daugelio garsių pasaulio katedrų ir bažnyčių grindų, bet ant jų sustatyti suolai.

Jakimavičių sodyboje vaikščioti labirintais galima nors ir visą dieną.

“Daugelis klysta manydami, kad energetiniai labirintai ir painieji labirintai yra tas pats, - sakė Jurga. - Iš tikrųjų painieji turi nepereinamas sienas ir daug apgaulingų posūkių, kuriuose žmogus patiria stresą. Energetiniai labirintai turi vieną vingiuojantį taką.

Kai eini labirintu, vis vingiuoji sukdamas 180 laipsnių kampu. Darant tokį vingį savaime pradeda dirbti abu sme-

Žemaičių kryžiai atkreipia ir užsieniečių žvilgsnius - jie teiraujasi, kokiam keistam tikėjimui priklauso. genų pusrutuliai, ties posūkiu informacija iš dešiniojo pusrutulio persiduoda į kairįjį.” Toks sukinėjimasis, pasak Jurgos, tampa savotiška smegenų treniruote, žmogus atsipalaiduoja, nusiramina, greičiau į galvą ateina atsakymai į kamuojančius klausimus, susibalansuoja čakros ir auros.

“Mačiau rusų dokumentinį filmą apie tai, kaip Petras I, nuvingiavęs vienu iš labirintų, stabtelėjo jo centre ir jam šovė mintis pastatyti Sankt Peterburgą”, - pasakojo Antanas. Visa mąstymo išjudinimo esmė - vaikščioti darant staigius 180 laipsnių posūkius.

Panašiai elgiasi ir nerimo kamuojamas žmogus, vaikšto pirmyn, atgal.

Tik taip, anot Antano, galima “užsiciklinti”, o gražioje parko aplinkoje, kad ir numynus netrumpą takelį labirintu, puikiai pailsima. Beje, vienas palyginti neplačiai išsidėstęs labirintas vingiuoja net 1,7 kilometro.

Kelionę organizavę Valstybinio turizmo departamento, įgyvendinančio projektą “Vietinio turizmo verslo misijų ir pažintinių turų organizavimas”, darbuotojai nori atkreipti dėmesį į naujus, ganėtinai neseniai atsiradusius lankytinus ob-

Motociklų muziejus - tikras džiaugsmas ir atradimas baikeriams. jektus Žemaitijoje. Tų, kuriuos žinome nuo mokyklos laikų - istorinių, literatūrinių vietų, - priminti lyg ir nereikia. Tačiau kiek dar daug naujų muziejėlių ir lankytinų objektų nežinome!

Džiugu, kad kurti juos dabar yra palankios sąlygos - atvykstamasis ir vietinis turizmas finansuojamas iš Europos Sąjungos plėtros fondo. Tad turintieji idėjų ir norintieji puoselėti savo krašto istorines tradicijas bei jas atskleisti turistams gali tai daryti.

Pakelių kryžiai saulutės Žemaitija pasirodė graži ir savita su daug kur pakelėse stovinčiais kryžiais saulutėmis. Tik reikia ne automagistrale lėkti į pajūrį, o pavažinėti senais, bet puikiai prižiūrimais žemaičių plentais ir vieškeliais. Kaip pasakojo mus lydinti gidė, žemaičių kryžiai atkreipia ir užsieniečių žvilgsnius - jie teiraujasi, kokiam keistam tikėjimui kryžiai priklauso. “Aiškinu jiems, kad paskutiniai Europoje XV amžiaus pradžioje pakrikštyti žemaičiai, šiemet minintys

savo krikšto 600 metų jubiliejų, negalėjo jau rytojaus dieną imti ir melstis krikščioniškai. Kryžiaus forma jiems pasirodė primityvoka, tad ėmė ją dailinti, saulės spinduliais gražinti, puošti pusmėnuliais, privingiavo žalčiukų, patupdė paukščiukų, o vėliau - tulpelių.

Todėl ir turime unikalių tą pereinamąjį laikotarpį atskleidžiančių kryžių saulučių”, - aiškino gidė Danutė ir pripažino, kad ekskursijų iš sostinės po Žemaitiją mažai kas užsisako. Esą per toli. Bet tikrai verta pasidairyti.

•

14

2013 05 31

Sportas

“Žalgiris” įjungė buldozerį

XV TURO STATISTIKA Tauragės “Tauras” - “Šiauliai” 0:2 (0:1).

M.Rašo (15), N.Tokičius (58).

Pakruojo “Kruoja” - Marijampolės “Sūduva” 0:2 (0:1). N.Valskis (8), M.Kdouh (51).

Panevėžio “Ekranas” - Vilniaus “Žalgiris” 0:3 (0:2). J.Wilkas (16), K.Bilinskis (32), M.Kuklys (61).

Alytaus “Dainava” - Klaipėdos “Atlantas” 1:2 (1:1). L.Baranauskas (19); K.Gnedojus (39), D.Padaigis (80 į savo vartus).

TURNYRO LENTELĖ (Rungtynės, pergalės, lygiosios, pralaimėjimai, įvarčių skitumas, taškai) 1. Žalgiris 13 10 2 1 36:5 32 2. Atlantas 13 10 1 2 25:10 31 3. Ekranas 13 9 1 3 28:16 28 4. Sūduva 14 6 4 4 25:16 22 5. Šiauliai 13 4 5 4 17:18 17 6. Kruoja 13 4 4 5 15:17 16 7. Banga 13 4 2 7 19:24 14

VILMANTAS REMEIKA v.remeika@lzinios.lt

Vilniaus “Žalgirio” futbolininkų demonstruojamas tempas varžovams turėtų kelti pagarbią baimę. A lygos lyderiai oponentus šluoja vieną po kito.

Trečiadienį vilniečiai išvykoje 3:0 sutriuškino pastarųjų penkių sezonų Lietuvos čempioną Panevėžio “Ekraną”.

Per paskutines 6 rungtynes A lygoje “Žalgiris” pelnė 16 taškų iš 18 galimų, į varžovų vartus įmušė 24 įvarčius, o praleido tik 1. Žalgiriečių gerbėjai trina rankas - artėjant UEFA Europos lygos atrankos kovoms komanda žaidžia vis galingiau.

psichologas. “Svarbiausia - komandoje pažadinti kovingumą. Noriu, kad už žaidimą ir pastangas žiūrovai mus gerbtų”, - tvirtino D.Urbelionis.

Suklydo taktiškai

Brazilui reikia veidrodžio

“Tikėjausi sunkesnių rungtynių ir atkaklesnio “Ekrano” pasipriešinimo.

Jie juk žaidė namie”, - po rungtynių santūriai šypsojosi pergalių keliu “Žalgirį” vedantis treneris Marekas Zubas.

“Ekrano” strategai Valdas Dambrauskas su Arvydu Skrupskiu pasirinkdami atsargią taktiką padarė esminę klaidą. Jie išrikiavo net penkių gynėjų liniją. Taip aikštės viduryje panevėžiečiai beviltiškai pralaimėjo pozicinę kovą “Žalgirio” saugams, o vienintelis puolėjas Artūras Rimkevičius buvo atkirstas nuo komandos ir blaškėsi po aikštę negaudamas kamuolio.

Vilniaus ekipa iš karto perėmė iniciatyvą ir nesunkiai raižė pirmą kartą šiemet tokia taktika žaidusio “Ekrano” gynybą. Jau 6 minutę Kamilis Bilinskis pabėgo į “pasimatymą” su vartininku Tadu Kaunecku, bet pastarasis triumfavo šioje mikrodvikovoje. 16 minutę Giedrius Tomkevičius nesėkmingai pabandė išmušti kamuolį, jis atsidūrė pas Jakubą Wilką, ir “Žalgirio” lenkas nestipriu, bet technišku smūgiu nuvedė komandą pirmyn - 1:0. 32 minutę

Paradoksas - A lygoje pastaraisiais sezonais Marijampolės “Sūduva” užimdavo aukštesnes vietas nei Pakruojo “Kruoja”, tačiau aikštėje geriau sekdavosi pastarajai komandai.

Iki užvakar vykusios dvikovos “Sūduva” paskutinį kartą “Kruoją” buvo įveikusi 2011-ųjų birželį. Vėliau per kitas šešerias rungtynes “Kruoja” laimėjo keturis sykius, du mačai baigėsi lygiosiomis. Šios karmos “Sūduva” pagaliau atsikratė trečiadienį, Pakruojyje nugalėdama 2:0.

“Buvome geresni už varžovus, nes žaidėjai vykdė visas jiems iškeltas užduotis”, - tikino “Sūduvos” treneris Darius Gvildys. Šiose rungtynėse jis ant atsarginių suolo paliko brazilą Rafaelį Ledesmą, anksčiau ne sykį tempdavusį komandą pirmyn.

“R.Ledesmai verta pažiūrėti savo žaidimą paskutinėse dvejose rungtynėse ir nereikės jokių komentarų.

Aikštėje turi žaisti tik tie, kurie gali atiduoti save šimtu procentų”, - pareiškė D.Gvildys.

“Žalgirio” gynėjai A.Rimkevičių (kairėje) “išjungė” iš žaidimo. / Tomo Stasevičiaus (tst-foto.lt) nuotrauka Mantas Kuklys įvertino “Ekrano” gynėjų nesusikalbėjimą ir tolimu perdavimu į puikią poziciją išvedė K.Bilinskį. Puolėjas turėjo pakankamai laiko situacijai įvertinti ir šaltakraujiškai pergudravo T.Kaunecką - 2:0.

Prie sienos priremtas “Ekranas” ryžosi rizikuoti. Vietoj gynėjo Fernando de Abreu ir saugo Igorio Kozlovo į aikštę mesti puolėjai Tadas Markevičius ir Arsenijus Buinickis.

Gynyba buvo apnuoginta, ir “Žalgiris” tuo pasinaudojo. 61 minutę šeimininkų gynėjai vėl pražiopsojo varžovų reidą o šį kartą prieš T.Kaunecką atsidūręs M.Kuklys savo progos nepraleido - 0:3.

“Atsiliekant 0:2 buvo nesvarbu, kiek pralaimėti. Todėl bandėme stiprinti puolimą, kad pakeistume įvykių eigą.

Tai pavyko, tačiau tuoj praleidome trečią žioplą įvartį ir jokių šansų nebeliko”, - pripažino V.Dambrauskas.

Taip “Žalgiris” atrodė rungtynėse, kuriose visi laukė įnirtingos kovos. “Po antro įvarčio “Ekranas” prarado pasitikėjimą. Esu patenkintas savo komanda. Prieš dešimt mėnesių tapęs “Žalgirio” vyriausiuoju treneriu debiutavau per rungtynes Panevėžyje. Sužaidėme lygiosiomis.

Dabar atėjo metas pergalei”, džiaugėsi M.Zubas.

Nauji vėjai Alytuje Pasinaudojęs “Ekrano” nesėkme A lygos turnyro antrojoje vietoje įsitaisė Klaipėdos “Atlantas”. Vakar klaipėdiečiai Alytuje 2:1 palaužė ”Dainavą”.

“Dainavos” kol kas negelbsti trenerių kaita. Šios savaitės pradžioje abipusiu sutarimu komandą paliko Gedeminas Jarmalavičius. Jo treniruojami alytiškiai per 13 rungtynių surinko tik 5 taškus.

“Su klubo valdžia išsiskyrėme gražiuoju, nebuvo jokių pykčių. Sprendimą priėmėme pasitarę. Jei norimų rezultatų nėra, kam kankintis. “Dainava” vienintelė A lygoje, neturinti normalios dirbtinės aikštės treniruotėms. Pavasarį klajojome po kitus miestus, kol gegužės antroje pusėje pagaliau įžengėme į savo stadioną. Tai turėjo įtakos rezultatams”, - teigė G.Jarmalavičius.

Alytaus klubo trenerio poste jį pakeitė 35-erių Darius Urbelionis, diplomuotas futbolo treneris ir sporto

L.Asadauskaitė bandys išsaugotiPasaulio taurę JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ juratez@lzinios.lt

Nižnij Novgorode šiandien prasideda šiuolaikinės penkiakovės Pasaulio taurės finalinio etapo varžybos, jose dėl medalių kovos keturi mūsų krašto atstovai.

Jau užvakar į Rusiją išskrido vienintelis vyrų varžybose dalyvausiantis lietuvis Justinas Kinderis, Londono olimpinė čempionė Laura Asadauskaitė ir Gintarė Venčkauskaitė. O šią naktį prie minėto trejeto turėjo prisidėti Lina Batulevičiūtė. Pasak Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos (LŠPF) generalinio sekretoriaus Viačeslavo Kalinino, vėlų trečiadienio vakarą elektroniniu paštu jis gavo varžybų rengėjų laišką, kuriame pranešama, jog Lenkijos sportininkė Oktawia Nowacka atsisakė dalyvauti finaliniame etape. Kadangi rezervo sąraše L.Batulevičiūtė yra pirmoji, tad LŠPF darbuotojams vakar teko gerokai paplušėti - skubiai gauti Rusijos vizą ir nupirkti atletei bilietą į lėktuvą, kad ji tą pačią dieną galėtų išskristi į varžybas. Rodos, viskas pavyko, šią naktį, apie 1 val., Lina jau turėjo nusileisti Nižnij Novgorode. Į Pasaulio taurės finalinį etapą išvyko trys treneriai - olimpinę čempionę parengęs Jevgenijus Kliosovas,

Henrikas Eismontas (jo auklėtinė G.Venčkauskaitė) ir Andrejus Zadneprovskis (už kelionę sumokės Tarptautinė šiuolaikinės penkiakovės federacija, nes jis yra šios organizacijos vykdomojo komiteto narys), prieš kelis mėnesius tapęs 26-erių J.Kinderio treneriu. Beje, Londono žaidynėse aštuntąją vietą iškovojusiam J.Kinderiui, kaip ir dviejų olimpiadų prizininkui A.Zadneprovskiui, šturmuoti šio sporto viršūnes padėjo legendinis treneris Jurijus Moskvičiovas. Šiame Pasaulio taurės varžybų etape kvalifikacijos nebus - iškart finalai, juose startuos 36 moterys ir tiek pat vyrų. Moterų varžybos rengiamos šiandien, vyrų - rytoj, o paskutinę dieną, sekmadienį, vyks mišrių porų estafetės.

Pasiteiravus, ar L.Batulevičiūtei po ilgokos kelionės nebus per sunku beveik be poilsio iškart startuoti finalo varžybose, V.Kalininas atsakė, jog būtų neteisinga atimti iš sportininkės netikėtai atsiradusią galimybę dalyvauti tokio lygio turnyre. Juolab finaliniame Pasaulio taurės etape ir reitingo taškų pelnoma daugiau nei kituose etapuose. Pavyzdžiui, Nižnij Novgorode už pirmąją vietą nugalėtojui atiteks 80 tšk., o pirmųjų keturių etapų laimėtojai pelnydavo po 60 taškų.

Pernai Pasaulio taurės finaliniame etape Kinijoje triumfavo L.Asadauskaitė. Po kelių mėnesių Londo-

8. Dainava

14

1

2

11 11:39 5

9. Tauras

14

1

1

12 9:40 4

•

Paryžiuje šlapia Didžiojo kirčio serijos teniso turnyre - atvirajame Prancūzijos čempionate (prizų fondas - 21 mln. eurų) vakar lietus gerokai sutrikdė tvarkaraštį.

Iš pradžių varžybos buvo atidėtos iki 16.30 val. Lietuvos laiku, vėliau pertrauka dar pratęsta. Vyrų ir moterų turnyruose buvo dar nesužaista bene pusė antrojo rato dvikovų. O išvakarėse sėkme džiaugėsi Ričardą Berankį pirmajame rate eliminavęs prancūzas Julienas Benneteau (30), jis 7:6 (11:9), 7:5, 5:7, 0:6, 6:4 šventė pergalę prieš vokietį Tobiasą Kamke ir žengė į trečiąjį ratą. Ten jo laukia akistata su 2009 metais Paryžiuje triumfavusiu legendiniu šveicaru Roger Federeriu (2). Šis trečiadienio vakarą 6:2, 6:1, 6:1 nugalėjo indą Somdevą Devvarmaną.

Kitų antrojo rato dvikovų rezultatai.

Nebeįsivaizduojame L.Asadauskaitės grįžtančios be medalio iš svarbiausių varžybų. / Sauliaus Ramoškos nuotrauka ne ji tapo ir olimpine čempione.

Kaip jai ir kitiems Lietuvos atletams seksis šiemet, netrukus sužinosime. Šiandien moterų varžybose net šešioms valstybėms atstovaus po tris sportininkes, tiek vietų Pasaulio taurės finaliniame etape išsikovojo Čekija, Didžioji Britanija, Lietuva,

Meksika, Rusija ir Ukraina. Į vyrų finalą po tris atletus deleguoja penkios šalys - Egiptas, Prancūzija, Rusija, Ukraina ir Vengrija. Estijos sportininkų finale nebus, o Latvijai atstovaus du penkiakovininkai: moterų varžybose - Jelena Vrublevska, vyrų - Denisas Čerkovskis.

•

Moterys:Serena Williams (1, JAV) - Caroline Garcia (Prancūzija) 6:1, 6:2; Bojana Jovanovski (Serbija) -Caroline Wozniacki (10, Danija) 7:6 (7:2), 6:3; Sara Errani (5, Italija) Julija Putinceva (Kazachstanas) 6:1, 6:1.

Vyrai: Andreasas Seppi (20, Italija) -Blažas Kavčičius (Slovėnija) 6:0, 7:6 (7:3), 6:7 (2:7), 4:6, 6:3; Milošas Raoničius (14, Kanada) Michaelis Llodra (Prancūzija) 7:5, 3:6, 7:6 (7:3), 6:2; Jeremy Chardy (25, Prancūzija) Roberto Bautista (Ispanija) 6:1, 7:5, 6:4; Nicolasas Almagro (11, Ispanija) -Edouardas Roger Vasselinas (Prancūzija) 6:2, 6:4, 6:3; Gilles Simonas (15, Prancūzija) -Pablo Cuevasas (Urugvajus) 6:7 (2:7), 6:1, 6:1, 6:1.

LŽ

2013 05 31

Pramogos

Birštonas repetuoja naują sezoną

15

Birštonas - unikalus Nemuno kilpose įsikūręs Lietuvos kurortas. Daugiau kaip 80 proc. savivaldybės teritorijos yra Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje. Birštono savivaldybėje gyvena per 5300 gyventojų, dauguma jų, t. y. 3200, gyvena mieste, kiti - 46 Birštono seniūnijos kaimuose.

Išskirtinis vietovės kraštovaizdis nuo seno vilioja poilsiautojus apsilankyti Birštone ir jo apylinkėse. Nemuno vingiuose žaliuojantys miškai mena karališkąsias medžiokles, kai Žvėrinčiaus miške aidintis Vytauto Didžiojo medžioklės ragas pramogauti kvietė to meto Europos karališkųjų šeimų narius.

Nemuno vingiais keliavo ir jų grožį aprašė rašytojas Vladislavas Sirokomlė, apdainavo poetas Justinas Marcinkevičius, drobėse įamžino dailininkas Nikodemas Silvanavičius.

Daugiau informacijos galite rasti www.birstonas.lt

šventę kiekvienas galės išsirinkti patinkamą užsiėmimą ar kultūros renginį.

Vienas svarbiausių Birštono sezono šventės akcentų - atgyjantis kurhauzas.

Rekonstruotame pastate naujas interjeras: scena, kameriniams renginiams skirta didžioji salė ir dvi erdvės, kuriose veiks ekspozicijos ir kūrybinės dirbtuvės. Tai unikali erdvė, čia vyks klasikinės muzikos, džiazo, pučiamųjų koncertai, bus eksponuojami meno kūriniai. Birštono kurhauzas - vienintelis toks išlikęs Lietuvoje medinės architektūros pastatas, kurį pavyko atkurti. Tai reikšmingas įvykis ir Birštonui, ir Lietuvai.

Aktyviam poilsiui ir turizmui pritaikytas miesto centre esantis parkas. / Kristinos Kučinskaitės ir organizatorių nuotraukos

Birštono kurhauzas vienintelis toks išlikęs Lietuvoje medinės architektūros pastatas.

Šiemet Birštone galės apsistoti bene dvigubai daugiau svečių - duris atvėrė “Eglės” sanatorija.

Nors naują sezoną Birštono kurortas oficialiai skelbs birželio 7-9 dienomis, savivaldybė kartu su kultūros, turizmo informacijos, sporto ir verslo atstovais jau pristatė sezono planus ir naujienas.

Didžiausia jų - Birštono kurortas šiemet galės apgyvendinti kur kas daugiau turistų, mat atidaryta nauja “Eglės” sanatorija. Pasak Birštono merės Nijolės Dirginčienės, kurortas kasmet vis gražėja ir poilsiautojams siūlo vis kokybiš-

Klasifikuoti skelbimai BUTAI

PASLAUGOS

PARDUODA 4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuonių butų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m, kambariai nepereinami, yra du įstiklinti balkonai, kaina - 125 000 Lt).

Tel. 8 699 75 245.

Prijungiu, taisau automatines skalbykles. Suteikiu garantiją. Konsultuoju įsigyjant naują, su transportavimo defektais arba naudotą buitinę techniką.

Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

MEDICINOS PASLAUGOS Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

ĮVAIRŪS Perku aliuminio pudros ar bronzos miltelius (pigimentą).

Tel. 8 615 25 666.

Gėrėtis įspūdingu kraštovaizdžiu galima ir iš plausto. kesnes paslaugas. Be kita ko, baigtas vykdyti projektas “Birštono kurorto kultūros paveldo vertybių kompleksinis pritaikymas turizmo paslaugų plėtrai”, aktyviam poilsiui ir turizmui pritaikytas miesto centrinėje dalyje esantis parkas.

Birštono kultūros, sporto bei turizmo informacijos centrai žada įvairių sezono renginių. Artimiausias - Birštono sezono atidarymas, į jį Lietuvos bei užsienio svečiai kviečiami jau birželio 7-9 dienomis. Per kurorto sezono atidarymo

SODYBOS, SKLYPAI

Sodybą Viesų k., prie Širvintos upės, 5 km nuo Širvintų Ukmergės link (yra 4,08 ha žemės, gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, šulinys, šalia asfaltuotas kelias, netoliese parduotuvė, kaina - sutartinė). Tel. (8 5) 273 2008.

PARDUODA Sodybą Kaune, Romainiuose (yra 2 aukštų 215 kv. m mūrinis namas, 2 aukštų mūrinis ūkinis pastatas, du garažai, 25 a žemės, vanduo, dujos, vietinė kanalizacija, visi patogumai, namas šildomas kietu kūru, vieta patogi, rami, netiliese parduotuvė „Maxima“, kaina - 310 000 Lt, be tarpininkų). Tel. 8 611 36 787.

15 a žemės sklypą gyvenamojo namo statybai Plungėje, Žemaitės g. (sklypas kraštinis, toliau yra laukas, dar tolėliau - miškelis, iki sklypo ateina gatvė, aplinkui jau pristatyta individualių naujos statybos gyvenamųjų namų).

Tel. 8 674 62 186, el. paštas: romvaldas@mail.ru.

PRANEŠIMAI

Miesto svečiai ištisus metus galės džiaugtis įvairiais sporto renginiais: Birštono petankės čempionatu, Kauno regiono šachmatų turnyru “Birštonas 2013”, tarptautiniu sportinių šokių konkursu “Birštono ruduo”, stalo teniso turnyru “Sportinis tiltas per Nemuną”, tradicine tarptautine irklavimo švente “Gintaro keliui atminti” ir kitais.

Kultūros mėgėjai taip pat turės ne vieną progą turiningai leisti laiką “Vidurvasario fiestoje” per Pažaislio muzikos festivalį, Šv. Kristoforo festivalio koncertuose, kino festivalio “Sidabrinės gervės naktys” renginiuose, tautinių šokių festivalyje “Jievaro tiltas”.

•

LŽ

Informuojame, kad likviduojama daugiabučių namų savininkų bendrija „HIBISKUS“ (įm. kodas 301299722). Tel.: 8 441 46399. Užs. LM-2829 BUAB „San Ranga“ išparduoda nekilnojamąjį turtą. Informacija tel. 8 698 28826.

Užs. LM-2827

INFORMACIJA apie valstybinės reikšmės magistralinio kelio Nr. A2 Vilnius-Panevėžys ruožo nuo 72,08 iki 76,16 km kairėje kelio pusėje, tiltų per Šventąją 72,84 km kairėje ir dešinėje kelio pusėse, Dukstynos viadukų 74,67 km kairėje ir dešinėje kelio pusės rekonstravimo atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas - Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, J. Basanavičiaus g. 36/2, LT-03109 Vilnius. Tel. (8 5) 2329600, faksas (8 5) 232 96 09.

2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas - valstybinės reikšmės magistralinio kelio Nr. A2 Vilnius-Panevėžys ruožo nuo 72,08 iki 76,16 km kairėje kelio pusėje, tiltų per Šventąją 72,84 km kairėje ir dešinėje kelio pusėse, Dukstynos viadukų 74,67 km kairėje ir dešinėje kelio pusės rekonstravimas.

3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta - Vilniaus apskritis, Ukmergės rajonas, Lyduokių ir Vidiškių seniūnijos.

4. Aplinkos apsaugos agentūros 2013-05-29 priimta atrankos išvada Nr. (2.6)-A4-1924: planuojamai ūkinei veiklai, valstybinės reikšmės magistralinio kelio Nr. A2 Vilnius-Panevėžys ruožo nuo 72,08 iki 76,16 km kairėje kelio pusėje, tiltų per Šventąją 72,84 km kairėje ir dešinėje kelio pusėse, Dukstynos viadukų 74,67 km kairėje ir dešinėje kelio pusės rekonstravimas, poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

5. Su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą išsamiau galima susipažinti per 20 d.d. nuo šio skelbimo Lietuvos automobilių kelių direkcijoje prie Susisiekimo ministerijos (J.Basanavičiaus g.36/2, LT-03109 Vilnius, tel. (8 5) 2329664, I-IV 8.00-17.00 h, V 8.00-15.45 h).

6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima teikti per 20 d.d. nuo šio skelbimo Aplinkos apsaugos agentūroje (A. Juozapavičiaus g. 9, LT-09311, Vilnius, tel. 8 706 62024).

7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima per 10 d.d. nuo šio skelbimo Aplinkos apsaugos agentūroje (A. Juozapavičiaus g. 9, LT-09311, Vilnius, tel. 8 706 62024) ir UAB „Kelprojektas“ Susisiekimo komunikacijų plėtros ir aplinkosaugos skyriuje (I. Kanto g. 25, Užs.LM-2828 LT-44296 Kaunas, tel. (8 37) 205419).

Nukelta į 16 p.

16 Klasifikuoti skelbimai

2013 05 31

INFORMACIJA APIE PAVOJINGŲ ATLIEKŲ TVARKYMO ATRANKOS IŠVADĄ DĖL POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO

Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB “Jerameta”, kontaktinis asmuo – direktorė Ida Vasiljevienė, Laisvės al. 10-23, Šilutė, tel.: 8 683 97335, el. Paštas: jerameta2012@gmail.com.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: Pavojingų atliekų tvarkymas. Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP) bei baterijų ir akumuliatorių tvarkymas.

Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Tilžės g. 48, Šilutė, pastate unik. Nr. 8892-9000-9061.

Atsakingos institucijos priimta atrankos išvada: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2013-04-29, raštu Nr (4)-LV4-1188, priėmė atrankos išvadą, kad UAB „Jerameta“ planuojamai ūkinei veiklai - pavojingų atliekų tvarkymui Tilžės g. 48, Šilutėje – poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima: UAB “Jerameta”, Laisvės al. 10-23, Šilutė, tel.: 8 683 97335, kiekvieną darbo dieną nuo 10 iki 17 val., per 20 darbo dienų nuo skelbimo laikraštyje išspausdinimo.

Motyvuotus pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima pateikti: Per 20 darbo dienų nuo skelbimo laikraštyje išspausdinimo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Birutės g. 16, LT- 91204 Klaipėda arba UAB “Jerameta”, Laisvės al. 10-23, Šilutė, tel.: 8 683 97335.

Su planuojamos ūkinės veiklos atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima susipažinti: UAB “Jerameta”, Laisvės al. 10-23, Šilutė, tel.: 8 683 97335, kiekvieną darbo dieną nuo 10 iki 17 val.

R-321

INFORMACIJA APIE ATRANKOS IŠVADĄ DĖL PAIEŠKINO GRĘŽINIO RIETAVAS – 1 POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) kviečia teikti paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Žvejyba vidaus vandenyse“ veiklos sritį „Investicijos į vidaus vandenų žvejybos infrastruktūrą“ (toliau – Priemonės veiklos sritis).

Paraiškos pagal Priemonės veiklos sritį priimamos nuo 2013 m. birželio 3 d. iki 2013 m. rugpjūčio 5 d.

Priemonės paraiškos forma patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 3D-81 „Dėl Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Žvejyba vidaus vandenyse“ veiklos srities „Investicijos į vidaus vandenų žvejybos infrastruktūrą“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 18-722; 2011, Nr. 33-1578).

Paraiškų pagal Priemonės veiklos sritį formos skelbiamos interneto svetainėse (www.zum.lt, www.nma.lt).

Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas (pavadinimas, adresas, tel.): Uždaroji akcinė bendrovė “LL investicijos”, įmonės kodas 300575872. Buveinė: Gamyklos 11, LT-96002 Gargždai, tel.: 8 46 405 060, faksas: 8 46 405 055, elektroninis paštas: nhaselton@gmail.com; biuras: Jogailos g. 9/1, LT-01110 Vilnius: direktorė Hatalja Haselton.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: Paieškinio gręžinio Rietavas – 1 gręžimas.

Planuojamos ūkinės veiklos vieta (apskritis, miestas, rajonas, kaimas, gatvė): Planuojamą ūkinę veiklą numatoma vykdyti Laurynaičių kaime, Medingėnų seniūnijoje, Rietavo savivaldybės teritorijoje.

Atsakingos institucijos priimta atrankos išvada, ar privaloma vertinti poveikį aplinkai (data, rašto Nr.): UAB „LL investicijos“ planuojamai ūkinei veiklai - paieškinio gręžinio Rietavas – 1 gręžimui Laurynaičių kaime, Medingėnų seniūnijoje, Rietavo savivaldybės teritorijoje – poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (LR AM Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2013-05-27 raštas Nr. (4)-SR-S-1324(7.1).

Kur, kada ir iki kada galima susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą (nurodomas užsakovo adresas, telefonas): Susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima UAB „LL investicijos“ buveinėje : Gamyklos g. 11, Gargždai, darbo dienomis 8.00 val. – 16.00 val. iki 2013 metų birželio 17 dienos; tel.: 8-46-40 50 61.

Kam ir kada teikti pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą (nurodomas atsakingos institucijos adresas, telefonas, ir terminas – 20 darbo dienų nuo šio skelbimo): Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą teikti LR aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui adresu: M. K. Čiurlionio g. 3, LT-76303, Šiauliai iki 2013 metų liepos 2 dienos; tel.: 8 41 524 143; faks.: 8 41503 705; el. p.: srd@srd.am.lt.

Kur galima išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais (nurodomas atsakingos institucijos, užsakovo ar PAV dokumentų rengėjo adresas, telefonas ir terminas – 10 darbo dienų nuo šio skelbimo): Susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima iki 2013 metų birželio 17 dienos: LR aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamente adresu: M. K. Čiurlionio g. 3, LT-76303, Šiauliai darbo dienomis 8.00 val. – 16.30 val.; tel.: 8 41 524 143; UAB „LL investicijos“ buveinėje: Gamyklos g. 11, Gargždai, darbo dienomis 8.00 val. – Užs.LM-2818 16.30 val.; tel.: 8 46 40 50 60.

Informacinis pranešimas apie Klaipėdos rajono Kairių smėlio ir žvyro telkinyje planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos parengimą Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas (organizatorius): UAB ,,Topada”, Debreceno g. 58C-51, Klaipėda, LT-93279, tel. 846492764, 869910847, faks. (846)492764.

Planuojamos ūkinės veiklos dokumentų rengėjas: UAB „GJ Magma“, Vaidevučio g. 18, Vilnius, LT-08402, tel.: 8-5-2318178, faks. 8-5-2784455, el. paštas gjmagma@gmail.com.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: Kairių smėlio ir žvyro telkinio naudojimas.

Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Klaipėdos apskritis, Klaipėdos rajonas, Priekulės seniūnija, Kairių kaimas.

PAV ataskaitą nagrinės: Klaipėdos visuomenės sveikatos centras, Klaipėdos rajono savivaldybė, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys. Atsakinga institucija: Aplinkos apsaugos agentūra.

Susipažinti su PAV ataskaita galima adresu: UAB „GJ Magma“, Vaidevučio g.

18, LT-08402 Vilnius.

Ataskaita bus eksponuojama nuo 2013-06-03 d. Priekulės seniūnijos patalpose, Klaipėdos g. 14, Priekulė, Klaipėdos r.

Motyvuotus pasiūlymus planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaitos klausimais teikti per 10 d.d. nuo pranešimo paskelbimo raštu UAB „GJ Magma“ adresu Vaidevučio g. 18, Vilnius.

Viešas visuomenės supažindinimas su parengta PAV ataskaita vyks 2013-06-15 d. 12.00 val. Priekulės seniūnijos salėje, Klaipėdos g. 14, LT- 96341, Priekulė.

Užs.LM-2832

KVIETIMAS TEIKTI PARAIŠKAS PARAMAI GAUTI PAGAL LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS 2007–2013 METŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS ANTROSIOS PRIORITETINĖS KRYPTIES „AKVAKULTŪRA, ŽVEJYBA VIDAUS VANDENYSE, ŽUVININKYSTĖS IR AKVAKULTŪROS PRODUKTŲ PERDIRBIMAS IR RINKODARA“ PRIEMONĖS „ŽVEJYBA VIDAUS VANDENYSE“ VEIKLOS SRITĮ „INVESTICIJOS Į VIDAUS VANDENŲ ŽVEJYBOS INFRASTRUKTŪRĄ“

Paraiškos priimamos ir registruojamos Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento teritoriniuose paramos administravimo skyriuose.

Agentūros darbo laikas: pirmadienį–ketvirtadienį 8.00–17.00 val., penktadienį 8.00–15.45 val., pietų pertrauka 12.00–12.45 val.

Teritorinis skyrius

Adresas

Telefonas

Alytaus skyrius Kauno skyrius Klaipėdos skyrius Marijampolės skyrius Panevėžio skyrius Šiaulių skyrius Tauragės skyrius Telšių skyrius Utenos skyrius Vilniaus skyrius

Tvirtovės g. 1/Naujoji g. 2, 62110 Alytus K. Donelaičio g. 33, 44240 Kaunas Naujoji uosto 11, 92121 Klaipėda Gamyklų g. 1, 68300 Marijampolė Anykščių g. 4, 35171 Panevėžys Dvaro g. 78, 76298 Šiauliai Prezidento g. 7, 72258 Tauragė Pramonės g. 5, 87333 Telšiai J. Basanavičiaus g. 126, 28214 Utena S. Dariaus ir S. Girėno g. 40, 02189 Vilnius

(8 315) 56 793 (8 37) 30 8553 (8 46) 43 14 12 (8 343) 97 997 (8 45) 50 2269 (8 41) 59 6017 (8 446) 20 125 (8 444) 77 052 (8 389) 64 081 (8 5) 264 9359

Paraiška turi būti pateikta asmeniškai ar per įgaliotą asmenį. Kitais būdais (pvz., paštu, per kurjerį, faksu, elektroniniu paštu ir kt.) arba kitais adresais pateiktos paraiškos nepriimamos. Teikiant paraišką, reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Pareiškėjai raštu ir žodžiu gali pateikti Agentūrai klausimus dėl dalyvavimo Priemonės veiklos srityje tvarkos ir sąlygų, dėl paraiškos pildymo ir dėl kitų su paramos teikimu susijusių dalykų: - telefonu (8 5) 252 6999, 1841; - faksu (8 5) 252 6945; - elektroniniu paštu info@nma.lt; Užs.LM-2830 - paštu, adresu Blindžių g. 17, 08111 Vilnius.

KVIETIMAS TEIKTI PARAIŠKAS PARAMAI GAUTI PAGAL LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS SEKTORIAUS 2007–2013 METŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS TREČIOSIOS PRIORITETINĖS KRYPTIES „BENDRO INTERESO PRIEMONĖS“ PRIEMONĖS „KOLEKTYVINIAI VEIKSMAI“ VEIKLOS SRITĮ „ŽUVININKYSTĖS IR AKVAKULTŪROS PRODUKTŲ NAUJŲ RINKŲ PLĖTRA IR SKATINIMO KAMPANIJOS“ Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) kviečia teikti paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos trečiosios prioritetinės krypties „Bendro intereso priemonės“ priemonės „Kolektyviniai veiksmai“ veiklos sritį „Žuvininkystės ir akvakultūros produktų naujų rinkų plėtra ir skatinimo kampanijos“ (toliau – Priemonės veiklos sritis).

Paraiškos pagal Priemonės veiklos sritį priimamos nuo 2013 m. gegužės 27 d. iki 2013 m. liepos 29 d.

Priemonės veiklos srities taisyklės ir paraiškos forma patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 3D-334 „Dėl Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos trečiosios prioritetinės krypties „Bendro intereso priemonės“ priemonės „Kolektyviniai veiksmai“ veiklos srities „Žuvininkystės ir akvakultūros produktų naujų rinkų plėtra ir skatinimo kampanijos“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 72-2767; 2012, Nr. 14-618).

Paraiškų pagal Priemonės veiklos sritį formos skelbiamos interneto svetainėse (www.zum.lt, www.nma.lt).

Paraiškos priimamos ir registruojamos Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento teritoriniuose paramos administravimo skyriuose.

Agentūros darbo laikas: pirmadienį–ketvirtadienį 8.00–17.00 val., penktadienį 8.00–15.45 val., pietų pertrauka 12.00–12.45 val.

Teritorinis skyrius Alytaus skyrius Kauno skyrius Klaipėdos skyrius Marijampolės skyrius Panevėžio skyrius

Adresas Tvirtovės g. 1/Naujoji g. 2, 62110 Alytus K. Donelaičio g. 33, 44240 Kaunas Naujoji uosto 11, 92121 Klaipėda Gamyklų g. 1, 68300 Marijampolė Anykščių g. 4, 35171 Panevėžys

Telefonas (8 315) 56 793 (8 37) 30 8553 (8 46) 43 14 12 (8 343) 97 997 (8 45) 50 2269

Teritorinis skyrius Šiaulių skyrius Tauragės skyrius Telšių skyrius Utenos skyrius Vilniaus skyrius

Adresas Dvaro g. 78, 76298 Šiauliai Prezidento g. 7, 72258 Tauragė Pramonės g. 5, 87333 Telšiai J. Basanavičiaus g. 126, 28214 Utena S. Dariaus ir S. Girėno g. 40, 02189 Vilnius

Telefonas (8 41) 59 6017 (8 446) 20 125 (8 444) 77 052 (8 389) 64 081 (8 5) 264 9359

Paraiška turi būti pateikta asmeniškai ar per įgaliotą asmenį. Kitais būdais (pvz., paštu, per kurjerį, faksu, elektroniniu paštu ir kt.) arba kitais adresais pateiktos paraiškos nepriimamos. Teikiant paraišką, reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Pareiškėjai raštu ir žodžiu gali pateikti Agentūrai klausimus dėl dalyvavimo Priemonės veiklos srityje tvarkos ir sąlygų, dėl paraiškos pildymo ir dėl kitų su paramos teikimu susijusių dalykų: - telefonu (8 5) 252 6999, 1841; - faksu (8 5) 252 6945; - elektroniniu paštu info@nma.lt; Užs. LM-2831 - paštu, adresu Blindžių g. 17, 08111 Vilnius.

Prenumerata priimama redakcijos biure: VILNIUS, Vykinto g. 14, (8 5) 249 2163.

Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.php Prenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB „Lietuvos ryto“ skyriuose taikomas aptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

18

2013 05 31

TV programos

PENKTADIENIS 31 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Stilius. Gyvenimas” (k.)

11.00 “LRT Aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 15.00 “Namelis prerijose” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.30 “Frosto prisilietimas” N-7 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Duokim garo!”

22.00 Loterija “Perlas” 22.10 “Duokim garo!” tęsinys 23.15 “Trifidų dienos” N-14 1.05 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Linksmieji Tomas ir Džeris” (k.)

7.20 “Vėžliukai nindzės” (k.)

7.50 “Kung Fu Panda” 8.20 “Auklė” 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Žvaigždžių duetai”.

Istorija prasideda iš naujo (k.)

12.55 “Didžioji sėkmė” 13.25 “Vėžliukai nindzės” 13.55 “Linksmieji Tomas ir Džeris”

14.25 “Auklė” 15.00 “Tūkstantis ir viena naktis” N-7 17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2 Penktadienis” N-7 21.00 “Farai” N-14 22.00 Veiksmo f. “Mirties lenktynės” N-14 0.10 Siaubo trileris “Veidrodžiai” S 2.10 “Mentalistas” (k.) N-7

TV3 6.45 “Teleparduotuvė” 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Smurfai” 8.00 “Meilės triumfas” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.05 “Be namų” 11.00 “Kulinarinės kelionės” 11.30 “Žiūrėk - geras!”

12.35 “S dalelių paslaptys” 13.10 “Monsunas” 13.40 “Drakonų medžiotojai” 14.10 “Meškiukai Gamiai” 14.40 “Kempiniukas Plačiakelnis” 15.10 “Simpsonai” 15.40 “Natalija” 16.40 “Ašarų karalienė” 17.40 “Ūkininkas ieško žmonos” 18.45 TV3 žinios 19.20 Filmas “Zebriukas Dryžius” 21.25 Komedija “Džonsonų atostogos”

23.15 Komedija “Pakvaišę dėl Merės” 1.35 Romantinė komedija “Intelektualas”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 Nacionalinė loterija 7.05 “Muchtaro sugrįžimas” (k.)

N-7 8.00 “Prajuokink mane” N-7 9.00 “Žmogus prieš gamtą.

Evergleidso pelkynai” N-7 10.00 “Daktaras Tyrsa” (k.) N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Pasiklydusi širdis” N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Brolis už brolį” (k.) N-7 15.00 “Mentai” N-7 16.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Brolis už brolį” N-7 19.25 “Milijonieriai” 20.00 Žinios 20.25 “Juodos avys” N-7 21.25 Detektyvas “Neramios advokatės Larinos atostogos” N-14 23.10 “Amerikietiškos imtynės” N-14 0.10 Kriminalinis trileris “Pasienio miestas” N-14 2.10-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Kidas Padlis” 8.15 “Betmenas iš ateities” 8.40 “Drakonų kova Z” N-7 9.05 “Draugai VI” N-7 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “Jos vardas Nikita” N-7 11.00 “Gražiosios melagės” N-7 12.00 “Penki ingredientai” (k.) 12.30 “Savaitgalis su Aleks” (k.) 13.00 “Talismanas” N-7 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Kas namie šeimininkas?”

16.30 “Šeimynėlė” N-7 17.00 “Pasaulio Ginesso rekordai” 18.00 “Arti namų” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Visa menanti” N-7 21.00 Detektyvas “Niro Vulfo mįslės. Ji iškrenta iš žaidimo” N-7 22.50 Drama “Meilė stipresnė už mane” N-14 1.10 “Ties riba” N-14

LRT kultūra 8.00 “Aivenhas” 8.30 “Kaimo akademija” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Legendos” (k.) 12.15 “Emigrantai” 13.00 “Jaunoji karta” (k.) 13.15 “Šnipai” (k.) N-7 14.10 “Asistentas vienai dienai” 15.00 “Durys atsidaro” 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.)

17.40 Žinios (k.) 18.00 “Poezijos pavasario 2013” laureato vainikavimas ir literatūros vakaras Maironio lietuvių literatūros muziejaus sodelyje 19.45 “Lyderiai” 20.30 Margaritos Dvarionaitės 85-osioms gimimo metinėms. Apybraiža “Margarita Dvarionaitė” 20.50 Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio 25-mečiui.

Nepriklausomybės Akto signataro, prof. Broniaus Genzelio knygos “Tautinės savimonės išlikimas ir brendimas Lietuvos okupacijos sąlygomis” pristatymas Rašytojų klube 22.20 “Kai aš mažas buvau” 23.00 “Džiazo vakaras”. XI tarptautinis džiazo festivalis “Mama Jazz 2012”. “Wallace Roney Quintet” (JAV). 1 d. 0.20 Panorama (k.) 1.05 Grupės “Antis” koncertas Vilniaus Katedros aikštėje

Lietuvos ryto TV NUMATOMA. 6.35 Programa NUMATOMA. 6.39 TV parduotuvė NUMATOMA 6.55-7.25 Žinios ARBA 6.20 Programa 6.24 TV parduotuvė 6.40 “Reporteris” 7.25 “Siurprizas Tėčiui” 7.30 “Lietuva tiesiogiai” 8.00 “Verta žinoti” 8.05 “Nuoga tiesa”

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Paslaptinga karalystė” - 11.45, 14.15, 16.45, 19, 21.15 val.

“Paslaptinga karalystė” (3D) - 10.15, 11.15, 12.30, 15.15, 16.15 val.

“Pagirios 3: velniai žino kur” - 10.30, 12.45, 13.45, 15, 17.15, 18.30, 19.30, 21, 21.50 val.

9.50 “Skonio reikalas” (k.) 10.55 Dok. serialas “Pasaulio istorija” N-7 NUMATOMA. 12.05 Žinios NUMATOMA. 12.35-13.20 “TV pokštai” N-7 ARBA 12.05 “Reporteris” 12.50 “TV pokštai” N-7 13.20 “Siurprizas Tėčiui” 13.25 TV parduotuvė 13.55 “Super L.T.” N-7 15.00 Žinios 15.15 “TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “J.F.Kennedy ir slaptosios tarnybos” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “J.F.Kennedy ir slaptosios tarnybos” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.35 “Siurprizas Tėčiui” 18.40 “Mančesterio detektyvės” N-7 19.45 Žinios 20.20 Veiksmo f. “Nepasiekiamasis” N-14 22.10 “Siurprizas Tėčiui” 22.15 “MAD MEN. Reklamos vilkai” N-7

Balticum Auksinis 7.00 Animac. komedija “Peliuko Perio nuotykiai 2” 9.00 Miuziklas “Užburtoji fleita” 11.15 Melodrama “Meilė ir šokiai” 13.00 Drama “7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe” 15.00 Drama “Daktaro Parnaso Fantazariumas” 17.00 Drama “Jaunatis” N-7 19.05 Drama “Riedėk!” N-7 21.00 Komedija “Meilė yra viskas, ko reikia” N-7 23.00 Trileris “Žaidėjas” S 1.00 Drama “Pikokas” N-7

Balticum TV 9.00 “Balticum TV” žinios 9.15 “Maisto detektyvai” 9.45 “Advokatė Lovinski” N-7 10.45 “Mūsų augintiniai” 11.15 “Karamelė” 12.15 Drama “Mįslingas personažas” 14.15 “Apgaulinga tiesa” N-7 15.15 “Vileišiada. Šeimos ir valstybės istorija: Jonas Vileišis” 15.45 Nuotykių f. “Čarlis 2: nepaprastas automobiliukas” 17.30 “Komanda Č” N-7 18.30 “Reidas” (k.) 19.00 “GSG 9: elitinis būrys” N-7 20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Įspūdingiausių interjerų dešimtukas” 20.45 “Gera kompanija” 22.45 “Balticum TV” žinios 23.00 Drama “Avarija” N-14

RTR Rossija 5.00 Rusijos rytas 9.00 Vaid. f. “Tylios pušys”. 2 s.

10.00 Žinios 10.30 Visa Rusija 10.45 1000 smulkmenų 11.20 Apie tai, kas svarbiausia 12.00 “Jefro-

sinija” 13.00 Žinios 13.30 Žinios. Maskva 13.50 Žinios. Budėtojų dalis 14.05 Teisė į susitikimą 15.00 “Kilmingų mergelių instituto paslaptys” 16.00 Žinios 16.10 Žinios. Maskva 16.30 Žinios. Sportas 16.45 “Pabučiuokite nuotaką” 17.40 “Šeimos detektyvas” 18.40 Žinios. Maskva 19.00 Žinios 19.45 Tiesioginis eteris 20.50 Vaid. f. “45 sekundės” 22.50 Vaid. f. “Meilė vargšams” 0.40 Vaid. f. “Atleisk” 2.10 Vaid. f. “Jaunoji Rusija”

Viasat Sport Baltic 11.00 Ledo ritulys. Pasaulio čempionatas. Ketvirtfinalis 15.00 Ledo ritulys. Pasaulio čempionato pusfinalis 19.00 Ledo ritulys. Pasaulio čempionato finalas 21.20 Tenisas. Internazionali BNL D’Italia turnyro pusfinalis 23.50 Tenisas. Internazionali BNL D’Italia turnyro finalas

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Didžiosios statybos 13.35 Penktoji pavara 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Pavojingi skrydžiai 22.00 Lėktuvų avarijų tyrimai 23.00 Didysis gudruolis 0.00 Svetimkūniai 1.00 Kodėl?

Klausimai apie pasaulio sukūrimą

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Dok. f. “Didžioji migracija” 11.00 Žiauriausi Amerikos kalėjimai 12.00 NSO virš Europos 13.00 Paranormalūs reiškiniai 14.00 Kuba, atsitiktinis rojus 15.00 Dramblių kapinės 16.00 NSO virš Europos 17.00 Paranormalūs reiškiniai 18.00 Nacistų medžioklė 19.00 Žiauriausi Amerikos kalėjimai 20.00 Tunų žvejyba 21.00 Sautsaido gaujos pabėgimas 22.00 Tunų žvejyba 0.00 Sautsaido gaujos pabėgimas 1.00 Nakties programa

Teatras PASAKA “Rojuje irgi sninga” - 19 val.

“Laiminga pabaiga” - 21 val.

“Atostogos prie jūros” - 18.30 val.

“8 pasimatymai” - 21.30 val.

“Statyk už mėgstamiausią” - 18.45 val.

“7 dienos Havanoje” - 21.15 val.

OZO KINO SALĖ “Narcizas” - 16 val.

“Rikis” - 18 val.

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS

KAUNAS CINAMON “Pagirios 3: velniai žino kur” - 12.45, 15, 17.15, 19.30, 22.05 val.

“Paslaptinga karalystė” (3D) - 11.45, 14, 16.15, 18.30 val.

“Paslaptinga karalystė” - 10.45, 13, 15.15, 17.45, 20 val.

“Didysis Getsbis” (3D) - 11, 14, 17, 20 val.

“Lobiai O.K” - 17.45 val.

“Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 12, 18 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 11.30, 14.30, 17.30, 18.45, 20.30, 21.40 val.

“Geležinis žmogus 3” - 14.45, 20.45 val.

“Mergvakaris Maljorkoje” - 15.30 val.

“Užmirštieji” - 20.15 val.

“Krudžiai” - 13 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Paslaptinga karalystė” - 12.15, 14.40, 17, 19.15, 21.30 val.

“Paslaptinga karalystė” (3D) - 11, 13.30, 16 val.

“Pagirios 3: velniai žino kur” - 11.45, 14, 16.45, 18.30, 19.30, 21, 21.45 val.

“Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 11.10, 14.20, 17.50, 20.45 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 13, 15, 16, 18, 19, 21.20, 22 val.

“Lobiai O.K.” - 15.10 val.

“Rifo pasaka 2” - 11 val.

“Didysis Getsbis” - 14.45, 17.40, 20.30 val.

“Geležinis žmogus 3” - 14.15, 19 val.

“Mergvakaris Maljorkoje” - 17, 21.45 val.

“Transo būsena” - 21.15 val.

“Užmirštieji” - 18.15 val.

“Krudžiai” - 12.30 val.

SKALVIJA Lietuvių ir baltarusių kino festivalis “toKino” - 9-21 val.

“Paslaptinga karalystė” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30 val.

“Paslaptinga karalystė” - 11, 13.30, 16.30, 19.15, 21.30, 23.30 val.

Kauno muzikiniame teatre - “Zygfrydo Vernerio kabaretas”.

VILNIUS

“Salemo valdovai” - 22 val.

“Tarp dviejų pasaulių” - 16 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 11, 13.45, 16.30, 19.15, 22.15 val.

“Didysis Getsbis” - 18.15, 21.30 val.

“Didysis Getsbis” (3D) - 20.45 val.

“Rifo pasaka 2” - 12.15, 14.10 val.

FORUM CINEMAS “Paslaptinga karalystė” - 11.15, 13.45, 16, 18.15, 20.30 val.

“Paslaptinga karalystė” (3D) - 10.15, 11.45, 12.30, 15.30, 16.30 val.

“Pagirios 3: velniai žino kur” - 10.45, 12.45, 14, 15, 17.15, 18.30, 19.30, 21, 21.45, 23.15, 23.50 val.

“Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 10.30, 15.15, 20, 22.40 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 12, 14.45, 17.30, 18.45, 20.15, 21.30, 23 val.

“Teresės nuodėmė” - 13.45, 18.45 val.

“Niujorko šešėlyje” - 21.15 val.

“Pagirios 3: velniai žino kur” - 10.45, 13, 15.05, 17.15, 18.15, 19.30, 20.45, 21.45, 23 val.

“Didysis Getsbis” (3D) - 14.30, 21 val.

“Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 11.15, 18 val.

“Lobiai O.K.” - 16.15 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 10.30, 13.15, 16, 18.50, 21.40, 23.59 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS “Laukinės atostogos” - 19.15 val.

“Paslaptinga karalystė” - 11.15, 13.30, 16.15, 18.30, 20.45 val.

“Paslaptinga karalystė” (3D) - 10.15, 12.45, 15.45 val.

“Agentų žaidimai” - 16.30, 21.30 val.

“Pagirios 3: velniai žino kur” - 13, 15.10, 17.20, 18.45, 19.30, 21.15, 21.45 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 10.30, 13.15, 16, 19, 22 val.

“Krudžiai” - 14.15 val.

NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 06 02 d. 19 val. Koncertas “Kūrybinis impulsas II” 06 03 d. 19 val. Vilniaus festivalio atidarymo koncertas. Dalyvauja Violeta Urmana (sopranas), Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Dirigentas Modestas Pitrėnas NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 05 31 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Muzika 2” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 06 01 d. 12 val. Šventė visai šeimai. “Vaikų diena teatre!”

06 01 d. 18 val. Šventinis vaikų choreografinio kolektyvo “Angel project” koncertas 06 02 d. 18 val. Teatras “Opera Tiltai”. “Tosca” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 05 31 d. 19 val. Koncertas “Viršgarsiniai ritmai”.

Dalyvauja Zohar Fresco (Izraelis), Suresh Vaidyanathan (Indija), Antonello Messina (Italija), Mysore A Chandan Kumar (Indija) MENŲ SPAUSTUVĖ 05 31 d. Respublikinis neįgaliųjų teatrų festivalis “Begasas” “DOMINO” TEATRAS 06 03 d. 19 val. “Daktaras” OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS

PANEVĖŽYS

06 02 d. 18 val. “Šykštuolis, arba melo mokykla”

FORUM CINEMAS BABILONAS “Paslaptinga karalystė” - 11.15, 13.45, 16.15 val.

“Paslaptinga karalystė” (3D) - 13.20, 15.45 val.

“Pagirios 3: velniai žino kur” - 13, 15.15, 17.30, 18.30, 19.45, 21, 22 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 18.45, 21.45 val.

KLAIPĖDA

05 31 d. 19 val. OKT studijoje. “Paskutinė Krepo juosta” UŽUPIO DRAMOS TEATRAS 05 31 d. 19.30 val. Buvusiame basųjų Karmelitų vienuolyne. “Veronika ryžtasi mirti”

KAUNAS “Geležinis žmogus 3” - 13.15, 18 val.

“Didysis Getsbis” - 14.30, 17.45, 20.45, 23.40 val.

“Užmirštieji” - 22.50 val.

“Krudžiai” - 10.30 val.

KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 05 31 d. 18 val. “Zygfrydo Vernerio kabaretas” 06 01 d. 18 val. “Muzikos garsai” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 06 01 d. 12 val. Mažojoje salėje.

“Gulbė - karaliaus pati” 06 01 d. 17 val. Irenos Ribačiauskaitės baleto studijos 20-mečiui. “Lėlių fėja” 06 02 d. 12 val. Valerijos ir Stasio Ratkevičių lėlių muziejuje. “Svečiuose pas skudurinę Onutę” 06 02 d. 18 val. Vaikų baleto ir šokio teatro “Žydintis sodas” koncertas 06 03 d. 18 val. Choreografijos mokyklos baigiamasis koncertas KAUNO KAMERINIS TEATRAS 05 31 d. 18 val. “Plikagalvė dainininkė” 06 01 d. 12 val. “Lapė ir višta”

KAUNO DRAMOS TEATRAS 05 31 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Laimingi” 06 01 d. 15 val. Didžiojoje scenoje. “Astrida”

KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 05 31 d. 18.30 val. Jaunųjų talentų festivalio laureatų koncertas 06 01 d. 15 val. Klaipėdos jaunimo centro muzikinių,vokalinių bei šokių kolektyvų mokslo metų baigimo šventinis renginys “Vasaros džiazas” KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 06 01 d. 12 val. “Raudonkepuraitė” 06 02 d. 12 val. “Apapa”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 06 01 d. 12 val. “Ežiukas rūke”

PANEVĖŽYS PANEVĖŽIO TEATRAS “MENAS” 06 02 d. 12 val. “Trys paršiukai”

2013 05 31

Orai

SAULĖ teka 4:52 leidžiasi 21:41 dienos ilgumas

MĖNULIS

+24 Oslas

Aštuntoji pilnaties diena

Pilnatis V 24

Delčia VI 01

Jaunatis VI 08

+20 Helsinkis

+22

Stokholmas

Priešpilnis VI 17

+21

Dublinas +15 +21 Londonas

+24 +13

Šiauliai

+25 +13

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Bordo +25 +15

Kaunas Šiandien: tvanku, numatomi lietūs, kai kur su perkūnija.

Temperatūra dieną 24-26 laipsniai šilumos.

VILNIUS +24 +26 +14

+18 Amsterdamas

+17

Ukmergė

Lisabona

Alytus Druskininkai

+26 +14

+20 Madridas

+22 Barselona

+22 Ryga

+21 Kopenhaga

+19 Paryžius

Kėdainiai +24 +14

+21 Sankt Peterburgas

Talinas

16:49

Palanga

19

Vilnius Minskas +21 +24 Varšuva +25

+19

Berlynas +17 Praha

+17 Miunchenas

+21 Nica

+17 Roma

+20 Maskva

+26

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +13 +16 +22 Bukareštas Varna Dubrovnikas +23 Sofija +20

+28

Stambulas +25

Malaga Rytoj: debesuota, daug kur lis, žaibuos, griaudės perkūnija. Temperatūra naktį 14-16, dieną 26-28 laipsniai šilumos.

+28

151-oji metų diena. Gegužės trisdešimt pirmoji, penktadienis, penktoji 22-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 214 dienų.

Vardadienį šiandien švenčia: Angelė, Gintautas, Petrė, Petronėlė, Rimvilė.

Geros dienos!

Alžyras +26

Tunisas +27

Atėnai

+26 Larnaka

LÎ

Kryžiažodis

Horoskopai Dvyniai 05 22 - 06 21

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Šios savaitės nugalėtoją skelbsime birželio 17 dieną. Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Gegužės 30 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... .................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Būkite atidūs, kad kas nors nepiktnaudžiautų jūsų gerumu. Teks daug bendrauti, kalbėti, pasakoti. Palanku tvarkyti reikalus, susijusius su turtu, verslu.

Jautis. Vertinkite draugų patarimus, pastabas, nepykite ant artimųjų už kritiką. Neskubėkite, jei imatės rimtų klausimų sprendimo. Vertėtų itin smulkmeniškai viską tikrinti.

Dvyniai. Ar dirbate, ar poilsiaujate - energijos ir žavesio tikrai nestokojate. Aplink buriasi bičiuliai, artimieji, o problemos tolsta. Smagių akimirkų vėrinys.

Vėžys. Derėtų vengti vadovų.

Jei išgirsite priekaištų, kaltinimų, nesiginčykite. Jei norite pasikalbėti apie savo karjeros ateitį, palaukite palankesnės progos.

Liūtas. Viltis lydi praradimai. Pasistenkite blaiviau vertinti savo galimybes. Svarbų reikalą derėtų atidėti. Tvarkykitės namus - ši veikla turėtų ir raminti, ir džiuginti.

Mergelė. Mažiau planuokite, bet ir ekspromtu nepasikliaukite. Darbe per galvą nesiverskite neverta, nes sveikata sušlubuos. Vakarojimai su šeima nuramins.

Svarstyklės. Net jei jums viskas aišku, nieko svarbaus nespręskite. Galite be reikalo susikivirčyti su tėvais, bičiuliais. Jūsų reiklumas pernelyg didelis.

Skorpionas. Ramiai dirbkite įprastus darbus, rūpinkitės vaikų užsiėmimais. Mažiau sukite galvą, ką svetimi pasakys. Paisykite šeimos nuomonės ir patarimų. Šaulys. Daug nesitikėkite priešakyje kliūtys, stabdžiai, kuriuos įveikti nebus paprasta.

Netinkamas metas planuoti ir tvarkyti piniginius reikalus.

Ožiaragis. Reikalų, susijusių su darbo paieška, kelionėmis, tvarkymą derėtų atidėti. Ne pats geriausias laikas ir sveikatos tyrimams.

Bet kokiu atveju nedaug spėsite.

Vandenis. Ieškokite kompromisų. Itin atsargiai priimkite svarbų finansinį sprendimą, net jei viskas atrodys nepriekaištingai. Būkite apdairesni, skaitykite ir skaičiuokite. Žuvys. Venkite daug kalbėti, juolab ginčytis. Ieškokite prasmingos veiklos arba keiskite ją aktyviu poilsiu. Nesivelkite į atsitiktinį flirtą ir nebūkite lengvabūdiški.

20

2013 05 31

Margumynai

Fokus pokus - ir laimėjau!

Pandos grįžo į tėvynę

Niekas nenori, kad fokusininkas taikytų savo triukus lošdamas kortomis.

Tad nenuostabu, jog Derrenui Brownui kazino durys užtrenktos visoje Jungtinėje Karalystėje.

Didžiosios Britanijos fokusininkui, hipnotizuotojui ir iliuzionistui D.Brownui uždrausta žaisti Birmingamo lošimo namuose.

Po savo pasirodymo, kuris vadinasi “Infamous”, D.Brownas su keliais draugais atėjo į Birmingamo “Broadway Plaza Casino”, bet jau po kelių akimirkų išgirdo, kad jam neleidžiama statyti, galima tik stebėti, kaip žaidžia bičiuliai, stovint kortų dalytojui už nugaros. Kazino šaltinis patvirtino, jog vadovybė

priėmė sprendimą neleisti iliuzionistui lošti “Black Jack”, tačiau nepasakė, ar 42 metų magas įtariamas sukčiavimu.

Londone gimęs mentalistas kalbėjo, kad su juo elgtasi labai maloniai, patiekta maisto, tik neleista žaisti. “Kurį laiką stebėjau kitus, o paskui išėjau. Mane išlydėjo darbuotojas ir vadybininkas”, - aiškino D.Brownas. Fokusininkas pridūrė nebuvęs pernelyg nustebęs, nes jo neįsileidžia visos Jungtinės Karalystės lošimo namai.

D.Brownas rodo triukus nuo jaunystės, kai dar studijavo teisę. Paskui iliuzionisto studijos pakrypo visai kita linkme - jis ėmė tyrinėti hipnozės principus ir tai, kaip galima skaityti svetimas mintis. D.Brownas yra parašęs kelias knygas, parengęs kelias pasirodymų programas.

•

Dvynukės gerai gyveno ir Madrido zoologijos sode. / aibob.blogspot.com , trymbill.is ir cbsnews.com nuotraukos

Kinija daug nuveikė, kad išsaugotų didžiąsias pandas. Šių gyvūnų sparčiai mažėja, nes laukinėje gamtoje nyksta bambukai, kuriais pandos minta, be to, jos labai sunkiai dauginasi. Į Kiniją grįžo Ispanijoje atvestos didžiosios pandos dvynukės. Pustrečių metų De De ir A Bao apsigyveno Čengdu tyrimų centre, kuris pietvakarinėje Kinijos Sičuano provincijoje vei-

sia ir augina didžiąsias pandas. Kinijos pasididžiavimu laikomi gyvūnai atsidūrę ties išnykimo riba. Ilgą kelią sukorusios pandos gyveno Ispanijos sostinės zoologijos sode. De De sveria daugiau kaip 70 kg, o A Bao - per 80 kilogramų. Abi geros sveikatos. Joms mėnesį bus taikomas karantinas, ir tik paskui leidžiama pasirodyti viešai.

Pandų motina Hua Zui Ba buvo išsiųsta iš Sičuano į Madridą, dirbtinai apvaisinta ir 2010 metų rugsėjį atsivedė du jauniklius. Šios dvi pandos yra

pirmosios, atvestos užjūrio krašte po dirbtinio apvaisinimo.

Kinija skiria daug pinigų, kad išsaugotų pandas, ir bendradarbiaudama su Japonija, Jungtinėmis Valstijomis bei Europos šalimis kuria įvairias programas. Pagal Kinijos ir Ispanijos bendradarbiavimo sutartį, jaunikliai, kuriuos atsiveda “paskolintos” pandos, priklauso Kinijai ir turi būti grąžinti jai sulaukę dvejų metų.

De De su A Bao yra 10-a ir 11-a pandos, išvydusios šį pasaulį užsienyje ir grąžintos Kinijai.

•

D.Browno menas vienus žavi, o kitus gali ir gąsdinti.

Žinia nuo mylimojo - po 70 metų

Laura Mae laiko nuotrauką, kurią tuomet dovanojo mylimajam.

Žuvusio jaunystės mylimojo dienoraštis pasiekė amerikietę po 70 metų ir sujaudino iki širdies gelmių. Moteris netikėtai išvydo rankraštį muziejuje.

Jūrų pėstininkų kapralas Thomas Jonesas - Cottonas žuvo nuo japonų snaiperio kulkos 1944 metais Pietų Ramiajame vandenyne, tačiau prieš tai paliko nurodymą, kurį pavadino “paskutiniu gyvenimo prašymu” - bet kam, kas aptiks jo dienoraštį, perduoti mylimajai Laurai Mae Davis.

L.M.Davis perskaitė Th.Joneso dienoraštį, bet tik po 70 metų.

Moteris išvydo rankraštį Nacionalinio Antrojo pasaulinio karo muziejaus stende. “Nieko nežinojau apie

Puslapiai iš dienoraščio.

Kapralas Th.Jonesas žuvo būdamas 22 metų. tai, kad yra toks dienoraštis”, - sakė Indianoje gyvenanti 90-metė Laura Mae. Išvydusi jį moteris apsiverkė.

Už ginkluotųjų oro pajėgų kapralo ištekėjusi L.M.Davis atvyko į Naujojo

Orleano muziejų tikėdamasi pamatyti eksponatus, susijusius su jūrų pėstininku, kurį mylėjo mokykloje. Laura Mae manė ten rasianti jo ir tarnybos draugų nuotraukų, straipsnių apie mūšius, per kuriuos vaikinas žuvo, bet buvo priblokšta aptikusi 22 metų kulkosvaidininko dienoraštį. Parodos kuratorius leido moteriai iš arčiau apžiūrėti relikviją, aišku, užsimovus pirštines, kad senų lapų nesugadintų. Jis teigė, jog per visą 17 metų darbo muziejuje praktiką tai buvo pirmas kartas, kai lankytoja “aptiko save paminėtą viename iš eksponatų”.

Dienoraščio sąsiuvinį Th.Jonesui buvo dovanojusi Laura Mae. Jaunuoliai susitikinėjo, bet nebuvo susižadėję. Pirmą įrašą dienoraštyje vaikinas padarė likus mažiau nei metams iki žūties. Jis buvo vienas iš 1794 amerikiečių, žuvusių Peleliu ir gretimose salose per pustrečio mėnesio trukusius mūšius, kurie, JAV armijos generolo žodžiais, turėjo baigtis per kelias dienas. Dar 7302 amerikiečiai buvo sužeisti. Per šiuos mūšius taip pat žuvo daugiau kaip 10 tūkst. japonų, 19 karių ir jūrininkų tapo karo belaisviais.

Laura Mae tvirtino nežinanti, kodėl

jaunystės laikų mylimojo dienoraštis jos nepasiekė. Robertas Huntas, Th.Joneso sūnėnas, 2001 metais dovanojęs žuvusiojo daiktus muziejui, sakė, kad sąsiuvinis pakliuvo į jo rankas praėjus metams, kai žuvo mamos brolis, bet bijodamas sukelti problemų Lauros Mae santuokai neatidavė jo. “Nebūtų sukėlęs, - patikino L.M.Davis. - Mano vyras ir Tommy buvo geri draugai.”

Paskutinis Th.Joneso įrašas, padarytas 1943 metų gruodžio 1 dieną, pasakoja apie 200 dolerių laimėjimą kauliukais. Parašyta, kad iš viso jis dabar turi 320 dolerių, ir jei galėtų grįžti namo, nuostabiai praleistų Kalėdas kartu su Laura Mae. Kapralas svarstė, ar galėtų jai pervesti pinigus kaip Kalėdų dovaną.

Tačiau, kaip tikino Laura Mae, to nenutiko. Moteris buvo labai sujaudinta pamačiusi, kiek kartų dienoraštyje Thomas mini gavęs tėvų ir jos laiškus.

Muziejus nusiuntė L.M.Davis neskenuotą dienoraščio kopiją. Jos nuotrauka dengia kone visą sąsiuvinio viršelį - nespalvota, bet fotografas parausvino merginos skruostus ir ryškia raudona spalva nudažė lūpas. Ant tos nuotraukos Laura Mae užsirašė: “Su meile, Laurie.”

•

“Sky News”, peopledaily.com, cbsnews.com, “The Scotsman”, LŽ