2013 m. gegužės7d. /Antradienis/ Nr. 103(13 328) by Lietuvos Zinios

Kaina

2013 m. gegužės 7 d. / Antradienis / Nr. 103 (13 328)

1,99 Lt

TRASA

KULTŪRA

SPORTAS

Motociklų vairuotojai perka šalmus 10p.

Aktorius pasijuto sėkmės džentelmenu 13p.

Vicečempionai skirstosi nesulaukę 15p. finišo

Gyventojų skepticizmas dėl euro beveik nesikeičia ir 2006-aisiais, ir dabar apie 50 proc. vartotojų tokią galimybę vertina nepalankiai.

Vidas Bareikis sumanė nemigos naktį. Režisieriaus vadovaujamas teatro judėjimas “No theatre” gegužės 10 dieną organizuoja septynių valandų naktinį šurmulį, bus rodomi spektakliai ir koncertai. Šiuo teatro maratonu “No theatre” baigia trečiąjį savo sezoną.

12p.

Tauragės žemėje amžino poilsio šiandien atguls vienas paskutiniųjų Lietuvos partizanų, 45 pabaltijiečių memorandumo (Baltijos chartijos) signataras Leonas Laurinskas-Liūtas. “Partizanai yra nepalaužiama tautos dalis...” taip 1989 metais per Motinos dieną kalbėjo L.Laurinskas-Liūtas.

3p.

UŽSIENIS

Atsakas į smūgius

ARVYDAS JOCKUS

Priešiškumą eurui kursto nežinia, kiek kainuotų Lietuvos dalyvavimas euro zonoje. Kai kuriais skaičiavimais, Lietuvos įnašas į euro zonos kasą būtų dukart didesnis nei tiesioginė nauda išnykus valiutų keitimo mokesčiams. Lietuvoje 84 proc. įmonių nori įsivesti eurą. Kiek daugiau nei pusė didžiųjų gamintojų nori bendrąją valiutą turėti kaip įmanoma greičiau - 2015 metais, maždaug 45 proc. jų prie euro zonos nori jungtis tik tuomet, kai skolų audros Europoje jau bus nurimusios.

9p.

Reuters/Scanpix nuotrauka

R.Paksas vis dar Seimo prieangyje Seimas vėl imsis Konstitucijos pataisų, numatančių kandidatavimo į parlamentą ribojimą per apkaltą iš pareigų pašalintiems ar priesaiką sulaužiusiems asmenims. Konstitucijos komisija tokiems nusižengėliams numačiusi 10 metų draudimo terminą.

Jei šiam Seimui iki kadencijos pabaigos pavyktų priimti pirminiuose projektuose išdėstytas Konstitucijos pataisas, “tvarkiečių” lyderis, europarlamentaras Rolandas Paksas jau galėtų mąstyti apie dalyvavimą Seimo rinkimuose 2016-aisiais. Nuo apkaltos 2004-ųjų balandį praėję 12 metų

Smūgiai iš oro Sirijai, kuriuos sudavė Izraelio aviacija, gali būti reikšmingi jau dvejus metus vykstančio pilietinio karo eigai. Jie sukūrė precedentą ir ateityje panaudoti jėgą iš išorės, o tai gali pribaigti Basharo al Assado režimą. Izraelio puolamieji antskrydžiai taip pat sukėlė debatus Vašingone dėl galimų veiksmų vadovaujant JAV. Amerikiečiai nebuvo Izraelio informuoti apie oro smūgius Sirijai, o prezidentas Barackas Obama neskuba ką nors daryti. Izraelis Sirijos pilietiniame kare nepalaiko nei B.al Assado vyriausybės, nei sunitų maištininkų, 7p. o siekia savų tikslų.

ORAI jam būtų “įskaityti” kaip pakankama atgaila už priesaikos sulaužymą. Pernai prieš Kalėdas Seimui pritarus Konstitucijos pataisos projektui, pagal kurį per apkaltą pašalintiems asmenims duris į parlamentą buvo siūloma užtrenkti vos ketveriems metams, kilo nemažas ažiotažas. 3p.

Debesuota su pragiedruliais, be lietaus. Temperatūra dieną 17-19 laipsnių šilumos.

19p.

2013 05 07

Komentarai ir debatai

Kodėl Lietuvoje stringa skalūnų energetika ALVYDAS MEDALINSKAS

Prieš keletą savaičių dienraštis “Lietuvos žinios” informavo apie Europos Sąjungos (ES) požiūrio į skalūnų dujų gavybą persilaužimą, nors dar visai neseniai didžioji dalis jos valstybių gyventojų, kaip rodė atliktos apklausos, pasisakė “prieš”. Kokios priežastys lemia, kad Europoje, taip pat ir Lietuvoje, visuomenė daug stipriau negu Jungtinėse Amerikos Valstijose priešinosi, o kai kur, pavyzdžiui, Lietuvoje, ir toliau priešinasi skalūnų dujų naudojimui. Tiesa, JAV dabar jau irgi atsipeikėta, kad ne viskas yra gerai, todėl reikia imtis griežtesnių priemonių saugant piliečių sveikatą ir aplinką. Europos požiūrį lemia ir geopolitiniai interesai. Tačiau neteisinga bet kurios Europos šalies, taip pat ir Lietuvos visuomenininkus, kurie laikosi priešiškos pozicijos skalūnų atžvilgiu, laikyti

papirktais “Gazprom”. Aišku, blogai, kai visuomenininkų poziciją jau pradeda lemti antivakarietiškumas. Šis požiūris remiasi tuo, kad “Chevron” yra blogis, nes tai JAV kompanija. Egzistuoja ir kai kurių Europos valstybių prisirišimas, tarkime, Prancūzijos, prie atomo, o Vokietijos - prie rusiškų dujų, dėl to ten įtakingi sluoksniai priešinasi skalūnų dujų gavybai. Tačiau negalima nematyti, kad pasipriešinimo poziciją atspindi ir objektyvi realybė. Ji paaiškina, kodėl JAV sparčiai prasidėjusi “skalūnų revoliucija” Europoje ėmė strigti. Kad ir kaip mums Lietuvoje būtų keista, Amerikoje aplinkosaugos ir kitų įstatymų reikalavimai nėra tokie griežti kaip Europoje - tiek ES, tiek nepriklausančiose Bendrijai valstybėse. Ne vienoje Europos šalyje įstatymai draudžia imtis tokių darbų, kuriuos JAV galima atlikti. Be to, ES valstybėse daug griežčiau negu Amerikoje reikalaujama atsižvelgti į vietos žmonių nuomonę. Pagal JAV įstatymus, teisė į naudingąsias iškasenas priklauso žemės savininkui, kurio teritorijoje jos gali būti žvalgomos ir išgaunamos. Europos Sąjungoje gamtos ištekliai priklauso valstybei. Žmonėms, gyvenantiems ten,

kur valdžia nusprendė imtis skalūnų gavybos, nėra jokio stimulo duoti tokį leidimą. Interesų turi tik žemės savininkas. Jo negąsdina įrenginių, mašinų ūžesys, per teritoriją nutiesti vamzdžiai ar skalūnų dujų išgavimas sprogdinant žemę dideliame gylyje, taip pat įslaptintos sudėties chemikalai, galintys patekti ir į gruntinius vandenis. Būtent dėl galimo neigiamo poveikio gruntiniams vandenims buvo sustabdyti darbai bandant išgauti skalūnų dujas iš didelio jų telkinio prie Niujorko. Kitur JAV telkiniai glūdi nuošaliose vietose, tad didelių problemų gyventojams nekelia. Žemės savininkas į pavienių žmonių nuomonę galėjo nekreipti dėmesio, kol reaguoti nurodė Aplinkos apsaugos agentūra. Ekspertų nuomonė dėl šio dujų išgavimo metodo išsiskyrė. Daugelyje Europos valstybių, skirtingai negu JAV, gyventojų tankis daug didesnis, todėl visada atsiranda žmonių, kurių gyvenimo sąlygas skalūnų dujų žvalgyba ar jų išgavimas paveikia tiesiogiai. Lietuvoje taip atsitiko Žygaičių bendruomenei. Negyvenantieji teritorijoje, kurioje ketinama žvalgyti ir išgauti skalūnų dujas, gali atsietai ir ramiai samprotauti apie šių dujų reikšmę šalies

energetinei nepriklausomybei nuo Rusijos. Be to, Europos valstybių gyventojai ne itin džiaugiasi, kai gamtos peizaže atsiranda bet koks industrinis svetimkūnis. Net jeigu jis neteršia gamtos ir negadina sveikatos. Žmonės protestuoja ir prieš vėjo elektrines, o ką jau kalbėti apie peizažą, nusėtą triukšmingų

Ne vienoje Europos šalyje įstatymai draudžia imtis tokių darbų, kuriuos JAV galima atlikti. skalūnų dujų išgavimo įrenginių, kurie, pavyzdžiui, JAV, supa net Dalaso miesto oro uostą. Visa tai rodo, kad problemų dėl skalūnų dujų gavybos Europoje gali kilti kur kas daugiau, negu jų turėjo JAV, o Rusija, kuri anksčiau buvo ne juokais išsigandusi dėl naujo iššūkio, turbūt trina iš džiaugsmo rankas. Juolab kad jai į pagalbą atėjo ir virtuali erdvė. Čia pasipylė daugybė filmų apie tai, kokią žalą aplinkai ir žmonių sveikatai daro skalūnų dujų gavyba. Internetu skleidžiama informacija ir apie tai, kaip ne-

atsakingai elgiasi kai kurios JAV energetikos kompanijos kitose šalyse. O juk jos nori išgauti skalūnų dujas mūsų valstybėje! Visa tai, aišku, stabdo bet kokius darbus. Todėl labai svarbu, kad prieš žengiant žingsnius Lietuvoje, siekiant skalūnų dujas iš pradžių bent išžvalgyti, būtų sudėlioti visi įstatymų saugikliai, užtikrinantys valstybės ir gyventojų, kurių teritorijose norima žvalgyti skalūnų dujas, interesus. Ekonominius ir aplinkosauginius. O kad valdžia pagaliau suprato šios problemos rimtumą, reikia padėkoti žmonėms, kurie savo protestais atkreipė į tai valstybės dėmesį. Kita vertus, kiekvienas mūsų pasistenkime atsidurti jų vietoje ir pasvarstykime, ar norėtume, kad mūsų kieme atsirastų gręžimo bokštai. Keisti Konstitucijos nuostatos, kad gelmių turtai priklausytų asmeniui, gyvenančiam toje teritorijoje, tikriausiai daugelis nenorėtų. Vis dėlto visuomenininkai, pasisakantys prieš skalūnų dujų gavybą, turėtų suprasti ir tuos, kurie primena jiems geopolitinius kitų valstybių ir kompanijų interesus Lietuvoje bei jų galimą žalą. Ir priežastis, kodėl atsargiai žiūrima į raginimus visai uždrausti skalūnų dujų gavybą.

•

Seimo tribūna

Seimo nario mandatas - už ankstesnę veiklą Seimo narys “darbietis” Raimundas Markauskas įsitikinęs, kad politikoje svarbiausia pateisinti žmonių lūkesčius ir neprarasti jų pasitikėjimo. - Į Seimą esate išrinktas pirmą kartą. Su kokiais iššūkiais žengiate į didžiąją politiką? - Iš esmės atsakomybę dirbti žmonėms prisiėmiau dar 1998 metais, kai įsitraukiau į aktyvią politinę veiklą. Tuomet ir susidūriau su pagrindiniais iššūkiais - neprarasti žmonių pasitikėjimo, pateisinti jų lūkesčius ir pagerinti visos šalies gyvenimą. Tad dabar, patekęs į Seimą, manau, tai ankstesnio politinio darbo įvertinimas. Seime didžiausiu iššūkiu sau, mane delegavusiai Darbo partijai ir visai valdančiajai koalicijai laikau ekonomikos nuosmukio metu išaugusio nedarbo, socialinės atskirties ir smarkiai padidėjusios emigracijos mažinimą. Gyventojų užimtumo didinimas, naujų darbo vietų kūrimas, reformų, skirtų šalies ekonomikai ir verslo aplinkai gerinti, įgyvendinimas - tai darbai, kuriuos svarbu kiek įmanoma greičiau atlikti. Džiaugiuosi, kad valdančiojoje koalicijoje sutariame dėl šių bendrų tikslų ir jau žengiame svarbiausius žingsnius. Galiu užtikrinti, kad tai tik pradžia, ir susitelkę bendram tikslui sukursime palankesnes sąlygas geresniam gyvenimui Lietuvoje.

Romo Jurgaičio nuotrauka

R.Markauskas: “Statutinių pareigūnų ir savivaldybių ugniagesių darbo sąlygos turi būti gerinamos, o teisės aktuose nustatytos socialinės garantijos - persvarstomos ir keičiamos.” - Dirbote Alytaus apskrities viršininku, buvote išrinktas į miesto ir rajono savivaldybių tarybas. Kokios politinės patirties sukaupėte dirbdamas savivaldoje? - Visų pirma, teko daug bendrauti su Alytaus miesto ir rajono gyventojais, padėti jiems sprendžiant iškilusias problemas, pažinti rajono problemas “iš vidaus”. Susidūriau

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Bašarovas V.Sinicaitė

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2204) (tel. 249 2247)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Tyrimai J.Tvaskienė

(tel. 249 2238)

Spec. korespondentas G.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

su teisinio reglamentavimo spragomis bei trūkumais, dalis jų mano pastangomis buvo pataisyta. Bendraudamas su politikais, verslo, nevyriausybinių organizacijų atstovais išmokau derybinių įgūdžių, ieškoti kompromisų ginčijamais klausimais. Ši patirtis labai praverčia ir šiuo metu, atstovaujant rinkėjams Seime. „LŽ gidas“ J.Čiulada

- Esate Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys. Kokie svarbiausi jūsų veiklos prioritetai? - Savo darbą šiame komitete suprantu kaip sprendimų, užtikrinančių optimalų ir racionalų biudžetą, priėmimą. Tad ir pagrindinis mano prioritetas yra užtikrinti, kad kiekvienas mokesčių mokėtojų litas būtų panaudotas efektyviausiai ten, kur to labiausiai reikia. - Septynerius metus ėjote Alytaus rajono savivaldybės Priešgaisrinės apsaugos tarnybos direktoriaus pareigas. Ar esate patenkintas dabartinėmis statutinių pareigūnų darbo sąlygomis, socialinėmis garantijomis? - Nors šiuo metu tai nėra mano tiesiogiai kuruojama sritis, šio klausimo sprendimo eiga aktyviai domiuosi. Statutinių pareigūnų ir savivaldybių ugniagesių darbo sąlygos turi būti gerinamos, o teisės aktuose nustatytos socialinės garantijos - persvarstomos ir keičiamos. Žinau, kad tam tikrus siūlymus statutinių pareigūnų darbo sąlygoms ir socialinėms garantijoms gerinti turi pateikti Vyriausybės sudaryta darbo grupė. Tikiu, kad šis klausimas artimiausiu metu pagaliau bus tinkamai išspręstas. - O kokius matote šios problemos sprendimo būdus? - Visų pirma, būtina numatyti papildomą finansavimą. Be to, reikia tinkamai įvertinti statutinių valstybės tarnautojų ir savivaldybės ugniagesių darbo sąlygų pavojingumą, riziką, atsakomybės lygį ir atsižvelgiant į tai nus-

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

•

Seimo narį kalbino TOMAS BAŠAROVAS

Korespondentai krašte (tel. 249 2234)

Kaunas K.Kučinskaitė

(tel. (8 618) 87802)

Klaipėda V.Bortelienė D.Nikitenka

(tel. (8 46) 39 95 83) (tel. (8 620) 10583)

Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 687) 95837)

Panevėžys D.Baronienė

(tel. (8 620) 10476)

Interneto svetainė

Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207)

Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209) „Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

tatyti jų darbo užmokesčio dydį. Taip pat reikia didinti pareigūnų motyvaciją likti tarnyboje ir tinkamai aprūpinti juos reikiamomis darbo bei saugos priemonėmis. Seime buvo patvirtintos Statutinių valstybės tarnautojų socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo sistemos tobulinimo gairės. Šis dokumentas sudarys teisines prielaidas sukurti bendrą, subalansuotą, teisėtų lūkesčių apsauga grįstą tarnybos ypatumų kompensavimą užtikrinančią, nepagrįstos konkurencijos neskatinančią statutinių valstybės tarnautojų tarnybos, socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo sistemą. - Parlamentaro mandatą jums patikėjo Dzūkijos krašto žmonės. Ką esate pasižadėjęs nuveikti savo krašto žmonių labui? - Savo veikloje remiuosi Darbo partijos programa, nes ji puikiai atspindi šių dienų realijas ir galimybę keisti susiklosčiusią situaciją. Tenka apgailestauti, kad Alytaus mieste ir rajone yra vienas didžiausių nedarbo rodiklių Lietuvoje, Dzūkijos sostinėje ypač aktuali jaunimo nedarbo problema. Lieka tikėtis, kad atsigaunant ekonomikai ir viešasis, ir privatus sektorius sukurs pakankamai darbo vietų, reikalingų nedarbui sumažinti. Manau, kad bus mažinami socialiniai skirtumai tarp miesto ir kaimo gyventojų - kaimo gyventojų užimtumas didės, o gyvenimo kokybė tik gerės.

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis. ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

2013 05 07

Dienos temos

R.Paksas vis dar Seimo prieangyje sės žinovai rekomendavo įteisinti 12 metų draudimo kandidatuoti į Seimą terminą.

RAIMONDA RAMELIENĖ

Seimas vėl imsis Konstitucijos pataisų, numatančių kandidatavimo į parlamentą ribojimą per apkaltą iš pareigų pašalintiems ar priesaiką sulaužiusiems asmenims. Konstitucijos komisija tokiems nusižengėliams numačiusi 10 metų draudimo terminą. Jei šiam Seimui iki kadencijos pabaigos pavyktų priimti pirminiuose projektuose išdėstytas Konstitucijos pataisas, “tvarkiečių” lyderis, europarlamentaras Rolandas Paksas jau galėtų mąstyti apie dalyvavimą Seimo rinkimuose 2016-aisiais. Nuo apkaltos 2004-ųjų balandį praėję 12 metų jam būtų “įskaityti” kaip pakankama atgaila už priesaikos sulaužymą. Pernai prieš Kalėdas Seimui pritarus Konstitucijos pataisos projektui, pagal kurį per apkaltą pašalintiems asmenims duris į parlamentą buvo siūloma užtrenkti vos ketveriems metams, kilo nemažas ažiotažas. Dokumentą griežtai sukritikavo konstitucinės teisės ekspertai, o jo autorius Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Julius Sabatauskas prisipažino paskubėjęs. Kad į plenarinių posėdžių salę grįžtų jau kokybiškas dokumentas, sudėlioti visus taškus buvo pavesta Konstitucijos komisijai ir TTK.

Remiasi tarptautine praktika Anot Konstitucijos komisijos pirmininkės Rimantės Šalaševičiūtės, yra parengtos dvi išvados, dėl kurių bus bal-

Sudėtingas procesas Konstitucijos komisijos vadovės ir TTK pirmininko pavaduotojo konservatoriaus Stasio Šedbaro teigimu, dabar “formuojasi variantas keisti du Konstitucijos straipsnius”. Vienas būtų susijęs su draudimo kandidatuoti į Seimą nustatymu, kitas - ribojantis tokio asmens galimybę tapti prezidentu. “Mūsų teisinė doktrina tokia - jei gali tapti Seimo nariu, gali

logiškas. Esą kur kas tinkamesnis būtų 8 metai - dvi Seimo kadencijos. “Manau, apskritai nereikia keisti Konstitucijos, pakaktų keisti tik įstatymus. Bet čia yra politikavimas, tad nieko kita nelieka”, - pareiškė R.Žemaitaitis. Jis mano, kad situacija, kai “žmogus gali būti Seimo nariu, bet negali kandidatuoti į prezidentus”, yra mažų mažiausiai keista.

Griežtas draudimas Konstitucinis Teismas (KT) yra konstatavęs, kad asmuo, kuris per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento,

R.Šalaševičiūtė: “Žvelgiama į ateitį, nes niekas negali pasakyti, ar analogiška situacija nepasikartos.”

Laikotarpis nuo apkaltos R.Paksui būtų “įskaitytas” kaip pakankama atgaila už priesaikos sulaužymą. / LŽ archyvo nuotrauka suojama gegužės 15 dieną. Viena jų - išsamesnė, paruošta atsižvelgiant į galimybę kartu keisti daugiau Konstitucijos straipsnių. Kita - patobulintas Konstitucijos 56 straipsnio pataisos, kuriai po pateikimo Seimas pritarė pernai gruodį, variantas. Jis reglamentuoja terminą, kai per apkaltą nušalintas asmuo negali kandidatuoti į parlamentą. “Mes paliekame 10 metų. Tokia yra tarptautinė praktika”, - LŽ sakė R.Šalaševičiūtė. Seimo pritarimo sulaukęs projektas numatė 4 metų draudimą. “Rengdami

išvadas atsižvelgėme į teisės ekspertų pastabas”, - teigė komisijos vadovė. Ji pripažino, kad bendros nuomonės dėl termino tarp komisijos narių nėra. “Kai kas sako, kad viskas nuspręsta iš anksto. Tikrai taip nėra”, - patikino R.Šalaševičiūtė. Ji prognozavo, kad Konstitucijos keitimo procedūra gali trukti ne vienus metus. “R.Pakso šios pataisos neliečia. Žvelgiama į ateitį, nes niekas negali pasakyti, ar analogiška situacija nepasikartos”, - teigė komisijos pirmininkė. Priminsime, kad konstitucinės tei-

kandidatuoti ir į prezidentus. Be abejo, čia reikalinga korekcija”, - LŽ sakė S.Šedbaras. Anot jo, kokie bus galutiniai sprendimai, paaiškės tik po komisijos narių balsavimo. S.Šedbaras sutiko, kad 10 metų draudimo terminas komisijos nariams priimtinesnis. Jis taip pat ragino nesieti šių pataisų su konkrečia pavarde, kuri tėra “viena iš daugelio”. “Reikėtų matyti apkaltos būdu pašalintą Seimo narį, teisėją ir tada modeliuoti ateitį”, - pabrėžė politikas. S.Šedbaras nesiryžo prognozuoti, ar pateiktos pataisos sulauks Seimo pritarimo. “Vertinčiau skeptiškai. Konstitucijos keitimas - labai komplikuotas procesas, būtinas visų politinių jėgų sutarimas”, - pabrėžė jis. Konstitucijos komisijos nario “tvarkiečio” Remigijaus Žemaitaičio nuomone, 10 metų draudimo terminas ne-

Konstitucinio, Aukščiausiojo ar Apeliacinio teismų pirmininko bei teisėjo pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, niekada negali eiti pareigų, kai tai susiję su priesaikos davimu. Keisti teisinį reguliavimą dėl apkaltos būdu pašalintų asmenų Lietuvą įpareigojo Europos Žmogaus Teisių Teismas. Jis pripažino, kad draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R.Paksui yra neproporcingas padarytam nusižengimui. Praėjusios kadencijos Seimas buvo priėmęs Seimo rinkimų įstatymo pataisas, kad po apkaltos kandidatuoti į Seimą politikui draudžiama ketverius metus. Tačiau KT konstatavo, kad, norint suteikti teisę per apkaltą pašalintam prezidentui kandidatuoti į Seimą, reikia keisti Konstituciją.

•

Su Lietuvos miškų Liūtu atsisveikinant TOMAS BAŠAROVAS

Gimtojoje Tauragės žemėje amžino poilsio šiandien atguls vienas paskutinių Lietuvos partizanų, 45 pabaltijiečių memorandumo (Baltijos chartijos) signataras Leonas Laurinskas-Liūtas. “Partizanai yra nepalaužiama tautos dalis...” - taip 1989 metais per Motinos dieną Varniuose atidengiant pirmąjį Lietuvoje paminklą žuvusiems partizanams kalbėjo L.LaurinskasLiūtas. Simboliškas atsitiktinumas ar likimas, kad vienas iš paskutinių Kęstučio apygardos miško brolių, 87-erių kovotojas už laisvę išėjo Motinos dienos išvakarėse.

Lietuvos karių mokytojas L.Laurinsko mirtis, pasak Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) centro valdybos nario Antano Kliunkos, didžiulė netektis visai Lietuvai, ypač kariuomenei. Jis buvo ne tik aktyvus kovotojas už laisvę partizaniniame kare, bet ir neginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvis. “Jis buvo bekompromisis kovotojas iki pat savo gyvenimo pabaigos”, - LŽ sakė A.Kliunka. L.Laurinskas, pasak jo, net ir būdamas silpnos sveikatos, ėjo išvien su savanoriais, visada stodavo į būrio rikiuotę, dalyvaudavo politinių kalinių, tremtinių ir laisvės kovotojų sąskrydžiuose Ariogaloje. Buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo gynėjų būrio vadas A.Kliunka prisimena, kai Sausio 13-osios naktį sutiko prie parlamento rūmų atskubantį L.Laurinską ir pakvietė jį padrąsinti savanorių. “Tuomet jis sakė,

kad esame jų, partizanų, įpėdiniai, ir dabar išmušė mūsų valanda. Po jo kalbos mūsų vyrai įgavo naujo kvėpavimo, niekada to neužmiršime”, - susijaudinęs prisiminė A.Kliunka. Jis pažymėjo, kad L.Laurinskas 1991 metais tapo vienu pirmųjų Lietuvos kariuomenės pulkininkų, buvo ilgametis “Geležinio vilko” lauko brigados “Geležinio vilko” bataliono Tauragėje vado pavaduotojas. “Jis vykdė didelį auklėjamąjį darbą, aiškino partizaninio karo strategiją”, - sakė A.Kliunka. Pasak jo, batalione L.Laurinskas buvo visų gerbiamas, draugiškai vadinamas Dėde Leonu. “Jis buvo mūsų visų auklėtojas,

L.Laurinskas buvo pirmasis, kuris Atgimimo pradžioje išdrįso viešai pasirodyti su iškelta Lietuvos valstybės vėliava. mūsų - karininkų, karių ir savanorių mokytojas, didelis autoritetas”, - teigė A.Kliunka.

Dvasinis vadovas ir įkvėpėjas Eksparlamentaras, buvęs Lietuvos laisvės lygos (LLL) narys Vytautas Bogušis prisimena L.Laurinską kaip artimą bendražygį, jie kartu aktyviai priešinosi sovietiniam okupaciniam režimui. “Nors jis man į tėvelius ar net senelius tiko, bet buvo mano bendražygis ir įkvėpėjas. Daugeliui mūsų - man, Algirdui Masilioniui, Juliui Sasnauskui - jis buvo dvasinis vadovas”, - LŽ pažymėjo V.Bogušis. Politikas primena ir istorinį faktą, kai 1988 metų vasarą LLL rengtame protesto mitinge dabartinėje Katedros aikš-

tėje L.Laurinskas savo iniciatyva iškėlė savo paties pasiūtą Trispalvę. Ji pirmąkart buvo viešai iškelta. “Tai parodo jo begalinį ryžtą, siekį, meilę ir pasiaukojimą Tėvynei. Jis - didis patriotas, jo visąlaik tikslas buvo laisva ir nepriklausoma Lietuva”, - teigė V.Bogušis.

Kovojo už laisvę L.Laurinskas gimė 1926 metais Tauragės rajono Graužų kaime. Būdamas devyniolikos metų įstojo į partizanų būrį ir gavo Liūto slapyvardį. 1947 metais L.Laurinskas buvo paskirtas II Batakių būrio vadu. Dalyvavo daugelyje susirėmimų su NKVD kariuomene, per vienas kautynes buvo sunkiai sužeistas. 1953-iaisiais patekęs į saugumiečių pinkles Karo tribunolo buvo nuteistas dvidešimt penkeriems metams ypatingojo režimo lagerio ir penkeriems metams tremties. Kalėjo Mordovijoje. Grįžęs iš nelaisvės L.Laurinskas nenutraukė rezistencinės veiklos, todėl akylai buvo sekamas KGB agentų. Už nelegalų šaltojo ginklo laikymą nuteistas vieniems metams laisvės atėmimu. 1979 metais kartu su kitais lietuvių, latvių ir estų patriotais bei antisovietinės sistemos veikėjais pasirašė garsųjį 45 pabaltijiečių memorandumą. Šis protesto pareiškimas, nukreiptas prieš Molotovo-Ribbentropo paktą, sulaukė didelio atgarsio visame pasaulyje. L.Laurinskas pasirašinėjo ir kitus viešus protesto pareiškimus. Devintojo dešimtmečio pabaigoje jis aktyviai dalyvavo LLL organizuojamuose mitinguose ir demonstracijose. L.Laurinskas apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu, Lietuvos nepriklausomybės, Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

•

L.Laurinskas (stovi centre) - kaip visada bendražygių rikiuotėje. LKKSS nuotrauka

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojai gedi dėl

aktyvaus antisovietinio pasipriešinimo dalyvio ir visuomenės veikėjo LEONO LAURINSKO mirties ir nuoširdžiai užjaučia jo žmoną, draugus ir artimuosius.

2013 05 07

Požiūris

Kam reikia Lietuvos pilietybės

REGINA NARUŠIENĖ

Pagrindinis Lietuvos valdymo dokumentas yra Lietuvos Konstitucija, tautos priimta 1992-ųjų spalio 25 dieną. Kas yra toji tauta, referendumo metu pritarusi Konstitucijos priėmimui? Pirminį atsakymą į šį klausimą galima rasti pačioje Lietuvos Konstitucijoje. Jos įvade teigiama, kad tai lietuvių tauta, kuri puoselėja “Lietuvos žemėje tautinę santarvę”. Konstitucijos 12 straipsnyje teigiama, kad Lietuvos pilietybė yra įgyjama gimstant: 18 straipsniu garantuojama, kad “žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės”, o 29 straipsnis neleidžia jų varžyti, 32 straipsnis suteikia piliečiui teisę laisvai gyventi ten, kur jis pasirenka, ir kiekvienas lietuvis (ne tik pilietis) gali apsigyventi Lietuvoje. Rengiant Konstituciją laikytasi nuostatos, kad etninis lietuvis (lietuvių kilmės asmuo) turi teisę likti Lietuvos piliečiu, nepriklausomai nuo to, kur jis gyventų ir kokios šalies pilietybę turėtų. Konstitucinis Teismas (KT), nurodydamas, kad diskriminacija dėl etninės kilmės negalima, supainiojo du principus. Kalbėdami apie diskriminaciją turime omenyje piliečius, bet ne pilietybės suteikimą ar išsaugojimą. Kaip pavyzdį galima pasitelkti Konstitucijos 78 straipsnį, kuriame teigiama, kad Lietuvos prezidentu renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę. Skirtingos tautos savo kilmės emigrantus traktuoja kitaip nei imigrantus, atvykusius į jų valstybę. Tad Lietuvos Konstitucija buvo sukurta ir priimta remiantis tokia išimties pažiūra. KT, aiškindamas dvigubos pilietybės reguliavimo tvarką, be referendumo, į Konstituciją įrašė žodžius “ypatingai

retais atskirais” atvejais. Tačiau ši formuluotė skiriasi ir pakeičia buvusios formuluotės “atskirais atvejais” supratimą, už kurį 1992 metais tauta balsavo. Aš pati nesutinku su tokia Lietuvos Konstitucijos interpretacija, tačiau visi ją turime gerbti ir pripažinti. Dauguma lietuvių kilmės emigrantų palaikė ir palaiko glaudžius ryšius su Tėvyne: Lietuvoje turi giminių, turto, investicijų. Jie priklauso ir aktyviai dalyvauja lietuvių bendruomenių, įsikūrusių jų gyvenamuose kraštuose,

prieštarauja Konstitucijai. Šių metų kovo 13-ąją prezidentei Daliai Grybauskaitei paprašius, kad KT išaiškintų savo ankstesnį nutarimą, šis savo sprendimo nepakeitė. Prezidentė pateikė klausimą: ar Lietuvos piliečiai, iš jos į kitas valstybes išvykę gyventi po 1990-ųjų kovo 11 dienos ir įgiję svetimų kraštų pilietybę, galėtų būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės piliečiai? KT į užklausą atsakė neigiamai: nepadarius Konstitucijos pataisų, inter alia referendumu nepakeitus Konstitucijos

Demokratinės valstybės valdžia turėtų atsižvelgti į įvairias nuomones, ypač tų asmenų ar grupių, kurias numatyti sprendimai labiausiai paveiks. veikloje, tad nemažai jų dirba Lietuvos garbei ir naudai. Svetur yra įsteigę ir tebesteigia naujus kultūros centrus, lietuviškas mokyklas ir bažnyčias. Garsina Lietuvos vardą užsienyje, informuoja arba daro įtaką politiniams gyvenamojo krašto valdžios sprendimams, susijusiems su Lietuvos parama ar palaikymu. Tokį poveikį gali turėti tik tos šalies piliečiai. Lietuviai emigrantai savo gyvenamuose kraštuose dirba sunkiai, daugelis paprastai gyvena tam, kad savo uždarbį galėtų išsiųsti saviesiems Tėvynėje. Lietuvą pasiekiančios emigrantų uždirbtų pinigų sumos tikrai nemažos. Oficialios statistikos duomenimis, 2011-aisiais privatūs asmenys į Lietuvą pervedė 4842 mln. litų, tai prilygo 4,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Mūsų tautiečių, gyvenančių Lietuvoje, vis mažėja, šiuo metu oficiali statistika suskaičiuoja 2,9 mln. gyventojų. Pasak premjero Algirdo Butkevičiaus, 2013 metais darbingo amžiaus žmonių šalyje bus sumažėję 23 procentais. Tad Lietuvai reikia išlaikyti jos pilietybę turinčius asmenis tam, kad ji išliktų, kitaip negalėsime užtikrinti tautos tęstinumo. 2006-ųjų lapkričio 13 dieną KT nutarė, kad prieš tai priimti Pilietybės įstatymai netenka galios ateityje, nes jie

Skaudžios netekties valandą dėl mylimo vyro mirties nuoširdžiai užjaučiame Seimo narę VINCĘ VAIDEVUTĘ MARGEVIČIENĘ.

Lietuvos Respublikos Seimo vardu Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas

VINCEI VAIDEVUTEI MARGEVIČIENEI, Vyrui EDMUNDUI mirus Nuoširdžiai užjaučiame, palaikome ir liūdime kartu su Jumis. Kad ir kaip skaudžiai išgyventume artimojo netektį, paguodos spindulį suteikia tikėjimas, kad savo mylimuosius atiduodame į rūpestingas Aukščiausiojo rankas.

Andrius Kubilius Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas

Skaudžią netekties valandą dėl mylimo vyro mirties nuoširdžiai užjaučiame Seimo narę, kurčiųjų bendruomenės bičiulę VINCĘ VAIDEVUTĘ MARGEVIČIENĘ. Lietuvos kurčiųjų draugija

12 straipsnio antrosios dalies, dvigubos pilietybės galimybė prieštarautų mūsų valstybės Konstitucijai. KT aiškiai pasakė, kad nekeičia savo ankstesnio nutarimo turinio, jo netiria, o kitokiais motyvais remtis ir negali. KT negali pakeisti arba peržiūrėti nutarimo, jeigu nėra pateikta naujų duomenų ar argumentų. Apskritai, KT nuomone, dvigubos pilietybės sampratos išplėtimas “sudarytų prielaidas didžiulei daliai Lietuvos Respublikos piliečių tuo pačiu metu būti ir kitų šalių piliečiais”, o dviguba pilietybė būtų ne retas, o per daug “paplitęs reiškinys”. Pilietybės įstatymas turi numatyti ne paplitusius, o “atskirus atvejus”, t. y. dviguba pilietybė turėtų būti “atskiras” atvejis, ne paplitęs reiškinys. Prezidentės klausimo formuluotė KT dvigubos (daugybinės) pilietybės ribojimo atvejų neatspindėjo. Antra vertus, tai nereiškia, kad toks dvigubą pilietybę, kaip ne platesnį reiškinį, įteisinantis Pilietybės įstatymas negalėtų atsirasti. KT pripažino, kad “nustatydamas Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo pagrindus ir reguliuodamas pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką, įstatymų leidėjas turi diskreciją”. Tai reiškia, kad asmuo gali būti kartu ir Lietuvos, ir kitos valstybes piliečiu tik tam tikrais įstatymo nustatytais atvejais. Tačiau tokie atvejai negali būti paplitę ir neriboti. Atsižvelgiant į tokį aiškinimą vis tiek kyla klausimas, kaip reikėtų riboti tų “atskirų atvejų” taikymą tiems, kurie išvyko po 1990-ųjų kovo 11 dienos. Tai turi nuspręsti Seimas.

Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB) savo nuomonę pilietybės klausimu išdėstė 2012-ųjų rugpjūčio 10 dienos rezoliucija: pirma, užsienio lietuviai turi prigimtinę teisę į Lietuvos pilietybę (Konstitucinis Teismas nėra nei svarstęs, nei paneigęs šios teisės). Todėl PLB ragina Seimą ir prezidentę priimti Pilietybės įstatymo pataisas įgyvendinant užsienio lietuvių piliečių ir jų palikuonių prigimtinę teisę į Lietuvos pilietybę; antra, Lietuvos pilietybė turėtų būti išsaugoma, įgijus kitos šalies pilietybę, asmenims (taip pat jų palikuonims - vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams), kurių tėvai, seneliai ar jie patys buvo Lietuvos piliečiai iki TSRS okupacijos pradžios 1940-ųjų birželio 15 dienos. (Taip pabrėžiamas tautos nepriklausomybės tęstinumas ir istoriškai, tautiškai bei teisiškai pagrindžiamas pilietybės apribojimas.); trečia, PLB yra įsitikinusi, kad pilietybės klausimą Seimas gali išspręsti kitomis nei referendumas teisinėmis priemonėmis.

PLB Seimo, kaip aukščiausios PLB institucijos, nutarimai atstovauja viso pasaulio lietuvių pozicijai. PLB laikosi nuomonės, kad Pilietybės įstatymo pataisos gali būti padarytos kitomis priemonėmis, bet ne referendumu.

Juk, atsižvelgiant į Referendumo įstatymą, pakeisti Konstitucijos 1-ąjį ir 14ąjį straipsnius bus beveik neįmanoma. Tai rodo referendumų rengimo istorija. Juk iki šiol buvo surengta 10 referendumų - 2 iš jų pavyko, 8 žlugo, o per visą nepriklausomybės laikotarpį apskritai yra subliūškę net 13 referendumo iniciatyvų. Pirmasis pavykęs referendumas buvo surengtas 1992 metais dėl buvusios TSRS kariuomenės, tuomet priklausiusios Rusijos Federacijai, besąlygiško ir neatidėliotino išvedimo iš Lietuvos teritorijos ir padarytos žalos Lietuvai atlyginimo. Antrasis sėkmingas referendumas buvo surengtas 2003-iaisiais dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES). Pastaruoju atveju Seimas pakeitė Referendumo įstatymą: jame dėl dalyvavimo tarptautinėse organizacijose užtenka gauti daugiau kaip pusės referendume dalyvavusių piliečių pritarimą, be to, referendumas dėl narystės ES truko dvi dienas. Tuo tarpu privalomojo referendumo įstatymas reikalauja, kad jame dalyvautų daugiau kaip pusė rinkimo teisę turinčių Lietuvos piliečių, o sprendimas laikomas priimtas tik tuomet, jeigu pasiūlytai formuluotei pritaria daugiau kaip pusė rinkimo teisę turinčių (bet ne referendume dalyvavusių) piliečių. Vis mažiau rinkėjų dalyvauja rinkimuose, todėl nerealu tikėtis, kad referendumas dėl pilietybės pasiseks (t. y. pavyks į jį surinkti daugiau nei pusę Lietuvos piliečių). Dabar Seimas svarsto referendumo būdu išspręsti pilietybės klausimą. Tuo besidomintiems asmenims kyla klausimų dėl tokio projekto formuluotės, kurios frakcijos ją rems, ar rengdamas projektą Seimas konsultuosis su PLB, nes būtent jos narius toks projektas labiausiai liečia. Demokratinės valstybės valdžia turėtų atsižvelgti į įvairias nuomones, ypač tų asmenų ar grupių, kurias numatyti sprendimai labiausiai paveiks. Kita vertus, galime tik klausti, ar nenoras įstatymu ar kitomis teisinėmis priemonėmis sutvarkyti šio visai Lietuvai labai aktualaus ir svarbaus tautos išlikimo klausimo, yra tik būdas Seimui atsisakyti Konstitucijoje minimos diskrecijos?

•

Trumpai SEIMO NARIO SMURTAS

IŠBRAUKĖ IŠ SĄRAŠŲ

Dėl opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario Egidijaus Vareikio smurto namuose savaitgalį pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio pirmą dalį pradėtas Vilniaus rajono policijos komisariate. Šeštadienio vakarą Seimo narys E.Vareikis savo namuose smurtavo prieš žmoną. E.Vareikis Vilniaus rajono Bendorių kaime, Bendorėlių alėjoje, esančiuose namuose apie 20 val. du kartus ranka žmonai sudavė per veidą. Nukentėjusioji dėl veido sumušimo gydoma ambulatoriškai. Konservatorius E.Vareikis žiniasklaidai prisipažino šeštadienio vakarą smurtavęs namuose, kaltino alkoholį, esą išgėrus po ilgo nevartojimo poveikis buvo neprognozuojamas. Kolegos elgesį planuoja svarstyti frakcijos Etikos komisija. Pasak konservatoriaus Valentino Stundžio, sankcijos gali būti net iki pašalinimo iš partijos. Baudžiamojon atsakomybėn Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas. Kreiptis į Seimą dėl parlamentaro imuniteto panaikinimo turi generalinis prokuroras.

Keturiolikmetis Seimo narės Neringos Venckienės sūnus vakar išbrauktas iš Garliavos mokyklos, kurioje mokėsi, moksleivių sąrašų. Keturiolikmečio tėvas Aidas Venckus įteikė prašymą mokyklos direktoriui ir patvirtino, kad sūnus su N.Venckiene išvykęs į užsienį. N.Venckienė nuo balandžio 9 dienos, kai parlamentas panaikino jos teisinę neliečiamybę, nebepasirodė Seime. N.Venckienės kol kas neranda ir šaukimą į apklausą norintys įteikti pareigūnai.

Terorizmu kaltinama E.Kusaitė. Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

TEISME - PASKUTINIS ŽODIS

sakė kaltinamoji. 24 metų klaipėdietė teigė, kad būdama dar paauglė pateko Terorizmu kaltinamai Eglei Kusaitei į Valstybės saugumo departamento Vilniaus apygardos teismas nuospren- provokacijos tinklą, ji buvo pasirinkta dį skelbs gegužės 30 dieną. Vakar teis- dėl savo pažeidžiamumo. Savo kalboje mas kaltinamajai buvo suteikęs pasku- ji minėjo Vaiko teisių apsaugos kontinio žodžio teisę - mergina apie dvi venciją ir Neįgaliųjų teisių konvenciją. valandas kalbėjo apie tai, kad esą buvo Generalinė prokuratūra siūlo teismui tapusi saugumo provokacijos auka, ir klaipėdietę E.Kusaitę pripažinti kalta prašėsi būti išteisinta. “Terorizmo ne- dėl rengimosi įvykdyti teroro aktą ir pateisinu, tokių veiksmų neplanavau, skirti jai 10 metų laisvės atėmimo nors prokurorai mane siekia padaryti bausmę. pasaulinio lygio teroriste. Į Maskvą BNS, LŽ važiavau tik pasisvečiuoti”, - teismui

2013 05 07

Lietuva ir Europa

Kroatijos kelias į Europos Sąjungą Kroatijos užsienio reikalų ministrė Vesna Pusič sako, kad Kroatijos kelias Europos Sąjungos (ES) link truko 12 metų ir 4 mėnesius. Šių metų liepos 1-ąją ši Vakarų Balkanų valstybė taps 28-ąja Bendrijos nare.

deras. Jis ėmėsi ryžtingų reformų, kurios smarkiai pakeitė Kroatijos vidaus ir užsienio politiką. I.Sanadero premjeravimo metais Kroatija įstojo į NATO ir sparčiais žingsniais artėjo ES link. Šalis atsisakė perdėto nacionalizmo ir nutraukė paramą Bosnijos kroatų organizacijai. Be to, ji pradėjo glaudžiai bendradarbiauti su Jungtinių Tautų Jugoslavijos karo nusikaltimų tribunolu Hagoje. Tai pagerino valstybės santykius su kaimynėmis ir ES narėmis.

“Kroatija smarkiai pasikeitė. Šiandien ji visiškai kitokia nei stojimo į ES pradžioje, - tvirtino V.Pusič. - Sukūrėme stabilias institucijas, pasiekėme ilgalaikę taiką ir greitai tapsime visaverte Europos dalimi.”

Naujasis “nacionalizmas” Ryžtingos I.Sanadero reformos įklampino patį ministrą pirmininką - dėl korupcijos jam teko stoti prieš teismą. 2010 metais premjeras buvo suimtas, o vėliau, teismui įrodžius jo kaltę, atsidūrė už grotų. Tačiau Kroatijos integracijos į ES traukinys nesustojo.

Kroatijos transformacija Dabartinė padėtis Kroatijoje daug geresnė, nei buvo XX amžiaus paskutinį dešimtmetį. Tada šalį niokojo kariniai konfliktai su gretimomis valstybėmis, draskė ir vidaus problemos. “Kroatija patyrė milžinišką transformaciją nuo nepriklausomybės paskelbimo 1991 metais, - kalbėjo Europos stabilumo iniciatyvos vadovas Gerladas Knausas. - Dabartinės jos problemos niekuo nesiskiria nuo daugumą Vidurio Europos valstybių kamuojančių bėdų. Prieš 15-20 metų Kroatijoje buvo kur kas blogiau.” XX amžiaus dešimtąjį dešimtmetį Kroatiją valdė nacionalistinių pažiūrų prezidentas Franjo Tudjmanas. Jis atvedė šalį į nepriklausomybę, tačiau svajojo apie gerokai didesnę Kroatiją - tokią, kuri apimtų ir kroatų gyvenamas teritorijas Bosnijoje ir Hercegovinoje. F.Tudjmanas buvo autoritarinis lyderis, todėl iki pat jo mirties 1999 metais kraštas jautė tarptautinę izoliaciją. “F.Tudjmano valdymo laikotarpiu klestėjo milžiniška korupcija. Valstybės santykiai su kaimynais nebuvo patys geriausi. Tuo

Darbo vietų kūrimas ir ekonominių sąlygų gerinimas bus didžiausi Kroatijos iššūkiai ES.

Kroatiją reformavęs I.Sanaderas dėl korupcijos atsidūrė už grotų. Reuters/Scanpix nuotrauka

laikotarpiu niekas net negalvojo apie Kroatijos integraciją į ES”, - priminė G.Knausas. Tačiau praėjus keleriems metams

padėtis dramatiškai pasikeitė. 2003iaisiais šalies premjeru tapo naujasis F.Tudjmano partijos Kroatijos demokratų sąjungos lyderis Ivo Sana-

Bendrijai reikalaujant kova su korupcija tapo pagrindiniu šalies vidaus politikos varomuoju mechanizmu. “Kovos su korupcija kampanijos virto naujuoju Kroatijos nacionalizmu”, sakė žurnalistė Inesa Sabalič. Ji pabrėžė, kad atsisakius tradicinio nacionalizmo pagerėjo Kroatijos ekonominiai santykiai su kaimynais. “Šio tūkstantmečio pradžioje Kroatija vis dar buvo pokarinė valstybė. Naujasis užsienio politikos kursas ją radikaliai transformavo. Per pastarąjį dešimtmetį šalis

labai pagerino santykius su kaimynėmis, kurios kadaise priklausė Jugoslavijai. Bosnija ir Hercegovina tapo antra pagal dydį Kroatijos eksporto rinka po Italijos. Daugelis Kroatijos bendrovių investavo ir Serbijoje”, - vardijo I.Sabalič. Žurnalistė apgailestavo, kad atsigaunančiai Kroatijos ekonomikai koją pakišo pasaulio finansų krizė. “Ji sujaukė visus planus. Šalies ekonomiką, kuri augo itin sparčiai, jau kelerius metus yra apėmusi recesija. Tikimės, kad krizė greitai baigsis”, vylėsi I.Sabalič.

Ekonominiai iššūkiai Darbo vietų kūrimas ir ekonominių sąlygų gerinimas bus didžiausi Kroatijos iššūkiai ES. Valstybės ekonomiką jau penktus metus kamuoja recesija, o nedarbas krizės laikotarpiu padidėjo nuo 13,4 proc. 2008 metais iki 20,4 proc. 2012-aisiais. “ES netaps panacėja nuo visų problemų. Artimiausiu metu pagerėjimo tikriausiai nesulauksime”, - svarstė Zagrebo gyventojas Marko Bobičius. Tačiau Kroatijai nemažai pajamų gali duoti turizmo sektorius. Šalis garsėja nuostabia Adrijos jūros pakrante ir senoviniais Splito bei Dubrovniko miestais. Turistų antplūdis Kroatijoje prasidėjo, kai Šiaurės Afrikos valstybėse kilo Arabų pavasario demonstracijos ir protestai. “Kroatijoje yra puikios sąlygos plėtoti turizmą. Šalis turi gražią pakrantę, senovinių miestų ir daugybę nacionalinių parkų. Tikimės, kad jai tapus ES nare turistų tik padaugės”, - kalbėjo Kroatijos turizmo departamento atstovė Marta Lukšič.

•

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

Vokietija ėmė teisti neonacius Nors Vokietijoje neonaciai ir keičia savo veidą, jų veiklos tikslas žudynėmis įbauginti imigrantus - nesikeičia. Vakar Miunchene prasidėjo neonacės, nužudžiusios 10 žmonių, teismas. Kartu su keturiais neonaciais nacionalsocialistų pogrindžiui priklausanti 38 metų Beate Zschaepe teisiama dėl 10 žmonių nužudymo. Jai už tai gresia kalėjimas iki gyvos galvos, nors teisiamosios advokatai linkę aiškinti, kad tie žmonės tapo turkų mafijos tarpusavio sąskaitų suvedinėjimo aukomis. Vokietijos spauda kaltina valdžią, kad toji užsimerkia prieš dešiniųjų ekstremistų nusikaltimus. Dėl to net teko atsistatydinti Vokietijos vidaus žvalgybos vadovui, o pareigūnai aiškina, jog klaida padaryta dėl to, kad skirtingose šalies žemėse policija ir saugumo tarnybos dirba nederindamos savo veiksmų tarpusavyje. B.Zschaepe teismas prasidėjo vakar Miunchene. Jai pateikti kaltinimai nužudžius 8 etninius turkus, graikų imigrantą ir vokietę policininkę. Neonacė taip pat kaltinama dalyvavusi 15 ginkluotų apiplėšimų ir bandymu susprogdinti dvi bombas. Nužudytų žmonių mirtys priminė egzekuciją, nes taip siekta paskleisti baimę tarp imigrantų, kad jie išvyktų iš Vokietijos. Tačiau B.Zschaepe buvo suimta tik tuomet, kai ji pati pasidavė policijai 2011-ųjų lapkritį, dviem jos bendražygiams nusišovus po nepavykusio banko apiplėšimo. Po jų mirties buvo rastas ginklas, kuriuo nušauta 10 žmonių. Taip buvo išsiaiškinta, kad už šių nužu-

dymų stovi nacionalsocialistų pogrindis, t. y. tai neonacių darbas.

Neonacių transformacija Nacių yra ne tik Miunchene, bet ir kituose Vokietijos miestuose, tačiau iš išvaizdos juos jau sunkiau atpažinti. Pavyzdžiui, Dortmundo neonaciai atsisakė savo odinių švarkų ir juodų batų. Šiandien jų net galima sutikti valgančių turkišką kebabą miesto užkandinėse. Nors neonaciai ir pakeitė išvaizdą, kad neišsiskirtų iš vietos bendruomenės ir lengvai paspruktų nuo policijos, teisėsaugos pareigūnai sako, kad jie yra dar pavojingesni ir negailestingesni nei anksčiau. Dabar jie vadovaujasi šūkiu “Leidžiame kiekvienam daryti tai, ką jis nori tol, kol širdyje jis yra nacis”.

Per 7 dešimtmečius, praėjusius nuo A.Hitlerio nacių režimo žlugimo, naciai Vokietijoje neišnyko. Pramoninio Dortmundo neonaciai pakeitė net savo organizacijos pavadinimą ir dabar vadinasi “Autonominiais nacionalistais”. Jie avi madingus batus ir dėvi brangias vėjo neperpučiamas striukes, o tarpusavyje bendrauja per “Twitter”. Per surengtas akcijas jie naudoja angliškus šūkius, o tai ištisus dešimtmečius buvo nerašytas tabu tarp tokių pažiūrų žmonių. Jie save vadina nacių avangardu ir elgiasi daug profesionaliau nei mėgstantys išgerti skustagalviai, tačiau yra už juos pavojingesni.

Vokietijos valdžia ir gyventojai daug jautriau reaguoja į kraštutinių dešiniųjų pažiūrų karingai nusiteikusius jaunuolius, nes jų aukų vis daugėja, dažniausiai jomis tampa etniniai turkai.

Hitlerio sekėjai Per 7 dešimtmečius, praėjusius nuo Adolfo Hitlerio nacių režimo žlugimo, naciai Vokietijoje neišnyko. Šiuo metu jų sekėjų daugiausia yra buvusioje skurdžioje Rytų Vokietijoje, nors vadinamųjų “Cvikau grupuočių” narių galima sutikti visose Vokietijos žemėse, o jų surengti išpuoliai gali baigtis žmonių mirtimi. Po kelių tokių “žygių” juos ėmė rimtai traktuoti ir Vokietijos valdžia. Jau mąstoma, ar nevertėtų įstatymu uždrausti kraštutinių dešiniųjų partijų. Šiuo metu rasistiškai ir anstisemitiškai nusiteikusios Nacionalinės demokratijos partijos narių yra net žemių parlamentuose. Jie laikosi įstatymo nenaudoti nacistinės simbolikos, tačiau tebeneigia holokaustą ir šlovina A.Hitlerį. Tačiau Dortmundo nacionalistai politinių ambicijų neturi, paprašyti jie iš karto nuleidžia plakatus su A.Hitlerio citatomis per savo surengtas akcijas. “Daugybė nacių suvažiavo į Dortmundą, nes jie manė, jog tai žlugęs miestas”, - sakė Dortmundo meras Ullrichas Sierau, turėdamas galvoje tai, kad šiame pusę milijono gyventojų turinčiame mieste didžiausias nedarbas regione. Naujasis miesto policijos vadovas Norbertas Wesseleris sakė, kad tarp mieste įvykdytų žiaurių užpuolimų yra ir susijusių su dešiniojo sparno karinėmis grupuotėmis. Be to, tokių nusikaltimų kasmet vis daugėja.

Miunchene sustiprinto saugumo sąlygomis prasidėjo B.Zschaepe teismas. AFP/Scanpix nuotrauka

Vienas buvęs neonacis iš Rytų Vokietijos, nenorėjęs, kad jo pavardė būtų minima, nes bijo dėl savo saugumo, “Reuters” korespondentui pasakojo, jog pavojingiausi yra prie “Anoniminių nacionalistų” prisidedantys naujokai - jie labiausiai nerimsta ir nuolat planuoja naujus “žygius”. “Neonaciai tarsi gyvena paraleliniame pasaulyje, šalia normalios visuomenės”, - aiškino 25 metų vaikinas. Jis pridūrė, kad neonaciai visuomet pasirengę užpulti kiekvieną, kuris tik nepritaria jų radikaliam požiūriui. Dauguma šių radikalų nedirba, bet naudojasi demokratinės valstybės, kurios priešai jie yra, socialinės gerovės sistema, taip pat gauna dotacijų iš savo rėmėjų. Jie sugeba gauti ginklų turėdami ryšių kitose valstybėse, pir-

miausia Bulgarijoje ir Šveicarijoje. “Kai jiems ko nors prireikia, gaunama iš užsienio”, - sakė buvęs neonacis. Nepakęsdama tokių vis labiau stiprėjančių tendencijų Vokietijos valdžia imasi prieš neonacius įvairių priemonių. Policija nuolat rengia reidus į jų mėgstamus klubus bei butus, konfiskuoja ginklus ir propagandinę medžiagą, tačiau paprastai nieko nesuima. “Matome, kad vis labiau stiprėja ryšiai tarp kriminalinių nusikaltėlių ir ekstremistinę ideologiją propaguojančių žmonių”, - sakė Dortmundo policijos šefas N.Wesseleris ir pridūrė, jog padaugėjus policininkų neonacių pamėgtuose rajonuose jų veikla kiek prislopo.

•

Reuters, BBC, LŽ

2013 05 07

Pasaulis

Pyktis ir grasinimai - atsakas į Izraelio smūgius Izraelis nepalaiko nei Sirijos režimo, nei sukilėlių, kurie vieną gražią dieną gali nukreipti ginklus į šią žydų valstybę, tačiau neleis Iranui raketomis apginkluoti kovotojų Libane. Izraelio aviacijos sekmadienį Sirijai iš oro suduoti smūgiai gali būti reikšmingi jau dvejus metus vykstančio pilietinio karo eigai. Apžvalgininkai sako, kad užtrukus Sirijos konfliktui tai buvo didžiausias užsienio įsikišimas, galintis lemti naują krizės etapą. Šie oro smūgiai sukūrė precedentą ir ateityje panaudoti jėgą iš išorės, o tai gali pribaigti Basharo al Assado režimą. Tačiau Izraelio puolamieji antskrydžiai sukėlė debatus Vašingone dėl galimų veiksmų vadovaujant JAV. Prie tokių veiksmų galėtų prisidėti Didžioji Britanija ir Prancūzija. Amerikiečiai nebuvo Izraelio informuoti apie oro smūgius Sirijai, o prezidentas Barackas Obama neskuba ką nors daryti.

Naikino Irano raketas Izraelio naikintuvai smogė taikiniams prie Damasko visą naktį bombarduodami Irano raketas, skirtas Libane veikiantiems islamistinės “Hezbollah”, Irano ir Sirijos režimo sąjungininkės, kovotojams. Sirijos sostinėje žmones pažadino sprogimai. Jie supurtė Damaską tarsi žemės drebėjimas ir įplieskė liepsnas, kurios raudonai apšvietė nakties dangų. “Tapo šviesu it dieną”, - sakė vienas senas žmogus, gyvenantis netoli vieno taikinių - Džamrajos karinės bazės. Sprogimai nesiliovė kelias valandas. Sirija neįsileidžia nepriklausomų žurnalistų. Jos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad Izraelio lėktuvai bombardavo tris vietas tarp Damasko ir Maysaluno miesto prie Libano sienos. Viena šių vietovių yra vos už 50 km nuo Izraelio pozicijų okupuotose Golano aukštumose. Damaskas taip pat paskelbė, kad per šiuos antskrydžius žuvo bent 42 sirai, dar beveik šimto pasigendama. Vieno šaltinio Izraelyje teigimu, smūgiais iš oro siekta sunaikinti iranietiškas “Fateh-110” raketas, iš Irano per Siriją vežamas “Hezbollah”. Pasak analitikų, vos už 100 km nuo Tel Avivo veikiantys “Hezbollah” kovotojai šiomis raketomis lengvai galėtų apšaudyti miestą. Per 2006 metų karą jie paleido į Izraelį apie 4 tūkst. trumpojo nuotolio raketų. Tai buvo antras per 48 valandas toks reidas, sulaukęs pikto atsako iš Teherano ir Sirijos valdžios. Panašius antskrydžius Izraelis buvo surengęs ir sausio

Sirija po Izraelio aviacijos antskrydžio. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Sirijos gyventojai nepuoselėja simpatijų Izraeliui, bet opozicijos aktyvistai džiaugiasi iš oro suduotais smūgiais, nes mano, kad jie susilpnins B.al Assadą. mėnesį, bet pilietinio karo eigos Sirijoje jie nepakeitė, taip pat ir nesukėlė jokio rimtesnio atsako žydų valstybei. Tarsi demonstruodamas, kad ir dabar nieko nebus, Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu iškart po reidų išskrido į Kiniją planuoto penkių dienų vizito, nors Izraelis ir sustiprino savo priešraketines baterijas šiaurėje. Sirija apkaltino Izraelį šitaip teikiant paramą “Al-Qaedos” teroristams, tačiau, kaip galima spręsti iš oficialių pareigūnų komentarų, Izraelis iš tiesų siekia savų tikslų, susijusių ne su Sirija, o su Iranu ir jo branduoline programa bei siekiu neleisti, kad Libano “Hezbollah” įgytų raketų, galinčių smogti Tel Avivui. Izraelis Sirijos pilietiniame kare nepalaiko nei B.al Assado vyriausybės, nei sunitų maištininkų, tarp kurių tikrai yra daug radikalių islamistų, vieną dieną galinčių nukreipti savo ginklus į žydų valstybę. Teheranas, visuomet rėmęs B.al Assadą, kurio alavitų mažuma yra religiš-

kai susijusi su šiitišku islamu, paragino tvirtai laikytis prieš Izraelį. “Hezbollah”, kaip ir visuomet, pareiškė ginanti Libaną nuo Izraelio agresijos.

Interesų ribos nebeaiškios Konfliktas Sirijoje nusinešė mažiausiai 70 tūkst. gyvybių ir pagilino susipriešinimą tarp šiitiško Irano ir arabų sunitų valstybių, kurių daugelis yra Vakarų sąjungininkės, bei sukėlė rimtų keblumų Vakarų valstybėms aiškiai apsibrėžti savo interesus. Egiptas, daugiausia gyventojų turinti regiono valstybė ir 2011 metų Arabų pavasario flagmanė, vietoj nuverstojo autokrato, kurį rėmė Vakarai, išsirinkusi islamistų valdžią, B.al Assado nemyli. Vis dėlto Egiptas pasmerkė Izraelio oro smūgius kaip tarptautinės teisės pažeidimą. Tačiau JAV prezidentas B.Obama po ankstesnio reido penktadienį gynė Izraelio teisę neleisti “teroristinėms organizacijoms, tokioms kaip “Hezbollah”, įgyti ginklų, o sekmadienį Baltieji rū-

mai pareiškė: “Prezidentas ne kartą išdėstė savo požiūrį, kad Izraelis, kaip suvereni valstybė, turi teisę imtis veiksmų, kuriuos laiko esant reikalingus ginant savo žmones.” B.Netanyahu bendražygis ir parlamento narys Tzachi Hanegbi sakė, jog Izraelio tikslas - neleisti, kad chaosui tvyrant Sirijoje sustiprėtų “Hezbollah”. “Pasaulis bejėgiškai stebi įvykius Sirijoje, ypač amerikiečiai ir ypač šis prezidentas, - pridūrė T.Hanegbi apie B.Obamą. - Jis paliko Iraką, Afganistaną ir nenori pasiųsti kariuomenės į Siriją... Štai kodėl mes, kaip buvo ir praeityje, esame palikti vieni su savo interesais, kuriuos giname ryžtingai, bet pernelyg neįsitraukdami.” Sirijos gyventojai nepuoselėja jokių simpatijų Izraeliui, tačiau kai kurie opozicijos aktyvistai džiaugėsi iš oro suduotais smūgiais, nes mano, kad jie susilpnins B.al Assadą. “Mums nesvarbu, kas tai padarė, sakė viena Damasko gyventoja. - Svarbu, kad šie ginklai nebus panaudoti mums žudyti.”

Sukilėliai naudoja dujas Tą patį vakarą Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių tyrėja Carla del Ponte pareiškė, jog vykstant šiam karui Sirijo-

je sukilėliai naudojo mirtinas nervus paralyžiuojančias zarino dujas. “Pagal mūsų surinktus liudijimus, sukilėliai naudojo cheminius ginklus, zarino dujas, - pareiškė buvusi karo nusikaltimų tribunolo prokurorė. - Dar turime plėsti savo tyrimą, patikrinti ir patvirtinti (šias išvadas) naujais liudininkų parodymais, bet pagal tai, ką jau esame nustatę šiuo metu, režimo oponentai naudoja zarino dujas”, - pridūrė ji. C.del Ponte taip pat sakė, jog JT Sirijos tyrimų komisija, kurioje ji dirba, savo naujausias išvadas pateiks birželį, bet dar gali rasti įrodymų, kad ir Sirijos režimas naudojo cheminius ginklus. Zariną ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kaip pesticidą sukūrė nacių mokslininkai. 1988 metais šis stiprus neurotoksinas buvo panaudotas per reidą prieš kurdų kaimą Šiaurės Irake. Dešimtąjį dešimtmetį zariną per du išpuolius panaudojo viena Japonijos sekta. Šios dujos veikia įkvėptos arba absorbuotos pro odą ir žudo paralyžiuodamos nervų sistemą. Tarp apsinuodijimo zarinu simptomų yra pykinimas ir stiprūs galvos skausmai, sutrikęs ar tunelinis regėjimas, seilių tekėjimas, raumenų konvulsijos, dusimas, sąmonės netekimas ir galiausiai mirtis.

•

Reikalavo karti ateistus Šimtatūkstantinės minios Bangladeše reikalavo griežtesnės islamiškos politikos ir bausmių tiems, kurie įžeidžia jų tikėjimą. Bangladešo sostinėje Dakoje mažiausiai 28 žmonės žuvo policijai susirėmus su tūkstančiais demonstrantų islamistų, kurie reikalavo naujo įstatymo, numatančio teisinę atsakomybę už šventvagystę. Policija, vaikydama bent 70 tūkst. islamistų, įkūrusių protesto stovyklą svarbiame komerciniame rajone, panaudojo garsines granatas, vandens patranką, ašarines dujas ir gumines kulkas. “Jie puolė mus su plytomis, akmenimis, strypais ir bambukinėmis lazdomis”, - sakė policijos

atstovas. 11 aukų, tarp jų - vieno policininko, kūnai buvo išvežti į Dakos medicinos kolegijos ligoninę, dar 11 žuvusiųjų atgabenta į kitas tris privačias sostinės klinikas. Šimtai žmonių buvo sužeisti. Riaušininkai padegė mašinas ir parduotuves, tarp jų knygyną, prekiaujantį Koranu, - sudegė daugybė šių musulmonams šventų knygų. Smurtas prasiveržė sekmadienį po pietų ir tęsėsi iki pirmadienio paryčių. Susirėmimai kilo šimtams tūkstančių islamistų blokavus kelius. Griežtosios linijos judėjimo “Hefajat-e-Islam” aktyvistai, skanduodami “Allahu Akbar!” (Dievas visų didžiausias!) ir “Vienas punktas, vienas reikalavimas: ateistai turi būti pakarti”, žygiavo mažiausiai šešiais keliais ir blokavo susisiekimą tarp Dakos ir kitų miestų. Žygiuojan-

čiųjų į Dakos centrą buvo apie 200 tūkstančių. Po kruvino protrūkio buvo uždaryta proislamiška televizija, parodžiusi reportažą apie susirėmimus. Joje buvo atlikta krata. Stotis priklauso Bangladešo pagrindinės islamiškos opozicinės partijos lyderiui, kuris kaltinamas karo nusikaltimais. Prieš mėnesį Bangladeše buvo uždarytas populiarus opoziciją remiantis laikraštis, jo redaktorius buvo areštuotas dėl kurstymo maištauti ir religinės įtampos skatinimo. Policija taip pat užantspaudavo dienraščio spausdinimo mašinas. Liudytojai pasakojo, kad protestuotojai elgėsi ypač agresyviai. 90 proc. Bangladešo gyventojų yra musulmonai, tačiau daugelį jų toks elgesys pa-

Islamistai protestuotojai leidosi bėgti Bangladešo policijai paleidus į darbą gumines kulkas ir lazdas. / AFP/Scanpix nuotrauka piktino, ypač tuo metu, kai šalis dar gedi aukų, žuvusių sugriuvus daugiaaukščiui sostinės priemiestyje. Ten buvo įsikūrusios kelios siuvyklos. Va-

kar aukų skaičius perkopė 650 ir gali dar didėti.

•

Reuters, AP, BBC, LŽ

2013 05 07

Pasaulis

Ukraina dujų gaus ir per Slovakiją Jau nuo gegužės 15 dienos Ukraina pradės gauti dujų iš dar vieno papildomo šaltinio šį kartą per Slovakiją. Nenorėdama būti priklausoma vien nuo Rusijos dujų Ukraina stengiasi, kad būtų atidarytas naujas reversinis dujų koridorius per Slovakijos teritoriją. Ukrainos kuro ir energetikos ministras Eduardas Stavickis kreipėsi į Europos energetikos komisarą Guntherį Oettingerį prašydamas palaikymo ir jo sulaukė. “Gegužės 15 dieną koridorius pradės veikti bandomuoju režimu. Taip bus nutiestas naujas reversinis kelias iš Europos į Ukrainą ir iš Ukrainos į Europos Sąjungą”, - pasidžiaugė Ukrainos ministras per spaudos konferenciją Briuselyje, kuriame kas dveji metai rengiamas aukščiausiojo lygio apskritasis stalas Ukrainos dujų rinkos problemoms aptarti. Ministras sakė, kad Ukraina pradeda pirmąjį dujų transportavimo sistemos modernizavimo etapą. “Šiuo atveju kalbama apie 550 mln. dolerių vertės projektą, iš jų 240 milijonų Ukrainos bendrovės “Naftogaz”, o kitus 310 milijonų skirs tarptautinės finansų institucijos”, - sakė E.Stavickis. Be to, Ukraina laukia naujų projektų ir tikisi pasirašyti naujų sutarčių dėl dujų tiekimo. “Pirmąją sutartį pasirašėme sausį su bendrove “Shell”, o dabar ilgiausiai per du mėnesius pasirašysime dar du kontraktus - vieną su “Chevron”, o kitą - su bendrovių, kurioms vadovauja “Exxon Mobil”, grupe. Visų šių veiksmų tikslas - aprūpinti Ukrainos rinką dujomis”, kalbėjo ministras.

2012 metų ataskaitoje nurodoma, kad koncerno išlaidos sumažėjo iki 102 mlrd. rublių. “Retroaktyvių mokėjimų peržiūrėjimą lėmė derybos su dujų pirkėjais, jose europiečiai sumažino savo reikalavimus”, - aiškino “Gazprom” atstovas S.Kuprijanovas ir nepraleido progos pagirti koncerno derybininkų už mokėjimą derėtis. Praėjusią vasarą atitinkamą susitarimą “Gazprom” buvo pasirašęs su Vokietijos bendrove E.ON, o šį kovą susitarimas dėl kainos sumažinimo buvo pasiektas ir su Italijos kom-

2013 metais dujų kainos “Gazprom” nelinkęs mažinti dėl to, kad šių metų pirmąjį ketvirtį europiečiai sumažino savo dujų išgavimo prognozes. Šiuo metu vamzdžiais Ukraina gauna dujų per Lenkiją ir Vengriją. / Global Look Press ir AFP/Scanpix nuotraukos jos ekspertai vis vien mano, kad padidinus reversinį tiekimą pirmiausia nukentės Rusijos bendrovė. ITAR-TASS pranešė, kad, Europos Komisijos duomenimis, ES perka iš Rusijos beveik 140 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, iš jų 85 milijardai tiekiama per Ukrainą. Rusija tiekia Europai du trečdalius jai reikalingų dujų, o Ukraina praėjusiais metais iš Rusijos nupirko 33 mlrd. kubinių metrų dujų.

Nukentės “Gazprom” Dujoms iš Slovakijos tiekti Ukraina naudos tuos pačius vamzdžius, kurie reikalingi Rusijai tiekti dujas į Europą. Šie vamzdžiai nėra naudojami maksimalaus apkrovimo režimu, todėl jais galima tiekti dujas ir iš Europos. Rusijos monopolininkas “Gazprom” jau ne kartą viešai suabejojo galimybe reversiniu būdu tiekti dujas tais pačiais vamzdžiais Ukrainai. Dar neseniai oficialus Rusijos dujų milžino atstovas Sergejus Kuprijanovas aiškino, kad nė viena iš rimtų Europos kompanijų nesutiks daly-

Už nuolaidas sutaupė milijonus

Ukrainos kuro ir energetikos ministras E.Stavickis džiaugiasi, kad netrukus Ukraina gaus dujų ir per Slovakiją. vauti panašiuose sandoriuose, o koncerno vadovas Aleksejus Mileris viename interviu net pavadino tokią schemą apgavikiška. Tačiau dabar,

kai Ukrainos sudarytoms sutartims pritarė Europos komisaras G.Oettingeris, “Gazprom” nėra linkęs šio klausimo komentuoti. Tačiau Rusi-

eiti jokių valstybinių pareigų. Tai galėtų reikšti ir premjero Ali Zeidano nušalinimą. Liustracijos įstatymo jau kuris laikas reikalavo Libijos ministerijas apsiautę ginkluoti kovotojai. Net ir įstatymą priėmus vyrai su kulkosvai-

džiais automobiliuose nepasitraukė ir reikalavo vyriausybės atsistatydinimo. A.Zeidano vyriausybė prieš kelias savaites pradėjo kampaniją už kovotojų grupuočių išgyvendinimą iš sostinės Tripolio.

Savo 2012 metų ataskaitoje koncernas “Gazprom” paskelbė, kad sumažino savo Europos klientų retroaktyvias išmokas. Šiuo atveju kalbama apie tai, kad europiečiams atgaline data buvo suteikta nuolaidų už 2010 ir 2011 metais Europai teiktas dujas, už kurias Europos šalys jau atsiskaitė. Remdamasis devynių mėnesių rezultatais “Gazprom” tokiems mokėjimams buvo rezervavęs beveik 133,2 mlrd. rublių, tačiau koncerno

panija “Eni”. Dažniausiai Rusijos dujų koncernas suteikiamas nuolaidas keičia į lankstesnes galiojančių sutarčių sąlygas - paprastai peržiūrima privaloma dujų apimtis pagal nuostatą “imk arba mokėk”, taip pat peržiūrimi numatyti mokėjimo už dujas terminai. 2012 metų sausį “Gazprom” pranešė, kad atsižvelgiant į rinkos sąlygas buvo pakoreguota dujų kaina sutartyse, pasirašytose su Prancūzijos bendrove “GdF Suez”, Vokietijos - “Wingas”, Slovakijos - SPP, Italijos “Sinergie Italiane” ir Austrijos “Econgas”. Jose dujų kaina buvo sumažinta maždaug 10 procentų. Tačiau 2013 metais dujų kainos “Gazprom” nelinkęs mažinti ir retroaktyvius klientų iš Europos mokėjimus numato palikti 2012 metų lygmens. Taip bus dėl to, kad “Gazprom” pastebėjo, jog šių metų pirmąjį ketvirtį europiečiai sumažino savo dujų išgavimo prognozes, o suskystintų dujų tiekėjų iš kitų pasaulio regionų pasiūlymų europiečiai sulaukė mažiau. Tad “Gazprom” sulaukė galimybę nemažinti ir retroaktyvių mokėjimų.

•

Trumpai PRIIMTAS LIUSTRACIJOS ĮSTATYMAS Libijos Nacionalinis Kongresas priėmė įstatymą, pagal kurį Muammaro Gaddafi režimo pareigūnai penkerius metus negalės

Dėl ilgametės buvusios darbuotojos ELZĖS GRUNDIENĖS mirties sunkią netekties valandą reiškiame nuoširdžią užuojautą jos artimiesiems. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojai

Dėl teatro veteranės EUGENIJOS ŽAKYTĖS mirties reiškiame nuoširdžią užuojautą jos dukrai Daliai Žakytei-Bučienei ir visiems velionės artimiesiems. Lietuvos nacionalinis dramos teatras

NUŽUDYTI ŽURNALISTŲ SŪNŪS Meksikoje nušauti du garsios žurnalistų poros sūnūs. Užpuolikai sekė 21 metų Alfredo Davidą Paramo ir 23 metų Diego Alejandro Paramo, o paskui vienoje Čihuahua valstijos sostinės Siudad Chuareso sankryžoje užkirto vaikinams kelią ir juos nušovė. Tai nutiko šeštadienį, kai jaunuoliai važiavo namo. Brolių tėvai yra televizijos “Azteca” finansų žurnalistas Davidas Paramo ir laikraščio “Peso de Chihuahua” redaktorė Martha Gonzalez Nicholson. Prezidentas Enrique Pena Nieto nurodė federaliniams prokurorams drauge su valstijos pareigūnais vykdyti tyri-

mą ir patraukti kaltininkus atsakomybėn. Panašius nusikaltimus Meksikoje dažniausiai įvykdo narkotikų karteliai.

MIRĖ G.ANDREOTTI Giulio Andreotti, septynis kartus vadovavęs Italijos vyriausybei (19721992) ir dešimtmečius dominavęs pokario politikos scenoje, vakar mirė būdamas 94 metų. Jis, kadaise svarbus veikėjas anksčiau Italijoje reikšmingoje Krikščionių demokratų partijoje, pastaraisiais metais buvo trapios sveikatos, o pernai rugpjūtį gulėjo ligoninėje dėl širdies veiklos sutrikimų. Paskutinius G.Andreotti valdymo metus temdė korupcijos ir ryšių su mafija šešėliai. Pirmą kartą G.Andreotti buvo išrinktas į Italijos parlamentą 1946 metais ir jame dirbo daugiau kaip 60 metų, kol galiausiai tapo senatoriumi iki gyvos galvos. AFP, BNS, NEWSru.Ua, “Vedomosti”, “Renaissance Capital”, LŽ

G.Andreotti. / SI/Scanpix nuotrauka

2013 05 07

Verslas

Verslas nori euro, gyventojai - ne •1 p.

Atkelta iš

Beveik kas 10-as nenori atsisakyti lito. Tai parodė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atlikta 130 didžiųjų įmonių apklausa. Gyventojų nuomonė apie greitą euro įvedimą gerokai pesimistiškesnė. Naujausių apklausų duomenimis, vos 7,2 proc. gyventojų pasisako už kuo greitesnį euro įvedimą, 11,6 proc. jų palankiai vertina siekį įsilieti į euro zoną, tačiau ragina neskubėti. O daugiau kaip penktadalis žmonių įsitikinę, kad Lietuvai euro apskritai nereikia, ir net 37 proc. jų mano, jog eurą įsivesti reikėtų kaip įmanoma vėliau. Estija bendrą Europos valiutą įsivedė 2011 metais, Latvija deklaruoja siekį įsivesti eurą 2014-aisiais.

Daugiau sumokėsime, negu gausime Šalies verslui nemažą nerimą kelia nežinia, kiek Lietuvai kainuos dalyvavimas Europos stabilumo mechanizme (ESM), kuris privalomas visoms euro zonos narėms. Išankstiniai skaičiavimai rodo, kad įnašas į ESM galėtų būti maždaug du kartus didesnis, nei įmonės sutaupys, kai neliks valiutų keitimo išlaidų. LPK analitikas Aleksandras Izgorodinas teigia, kad Lietuvos įnašas įvedus eurą siektų 0,32 proc. bendros ESM kapitalizacijos (kuri siekia 700 mlrd. eurų), arba 7,7 mlrd. litų per 5 metus. “Grynaisiais reikėtų įmokėti tik 15 proc., likusią dalį reikėtų garantuoti viešuosiuose finansuose. Taigi jeigu padėtis finansų rinkose nepablogės, Lietuvos įnašas grynaisiais į ESM per metus siektų 232 mln. litų. Bet Lietuvai dar gali būti pritaikyta atskira nuolaida, nes mūsų BVP nesiekia 75 proc. ES BVP vidurkio vienam gyventojui. Vadinasi, Lietuvos indėlis neturėtų būti didesnis nei 200 mln. litų per metus grynaisiais”, skaičiavo A.Izgorodinas. Grynoji nauda, įmonių vadovų nuomone, būtų perpus mažesnė. “Per metus įmonės sutaupytų iki 100 mln. litų, kuriuos dabar išleidžia valiutai konvertuoti. Dalis šių lėšų atitektų investicijoms arba darbuotojų algoms didinti. Tai parodė apklausa. Tačiau gerokai daugiau naudos duotų augsiantis eksportas ir patrauklumas užsienio investicijoms”, - komentavo analitikas. Be to, pasak A.Izgorodino, Lietuva įgytų galimybę skolintis iš ESM kur kas mažesnėmis palūkanomis, jeigu to prireiktų. “Tiesa, galimybę gauti paskolas lengvatinėmis palūkanomis Lietuva turėtų tik tuo atveju, jeigu įsipareigotų vykdyti griežtas struktūrines reformas. Kaip parodo praktika, tokių reformų vykdymas ekonomikai yra itin skausmingas”, - aiškino jis.

LŽ archyvo nuotraukos

A.Izgorodinas: “Jeigu padėtis finansų rinkose nepablogės, Lietuvos įnašas grynaisiais į ESM per metus siektų 232 mln. litų.” Įmonių vadovai netiki, kad įvedus eurą savaime smarkiai išaugtų kainos. Galimas tik 0,2 proc. infliacijos paspartėjimas dėl kainų apvalinimo ir vienkartinių išlaidų keičiant apskaitos sistemas. “Tačiau tokiomis galimybėmis piktnaudžiauti verslininkai per daug negalės - tą pajutę pirkėjai tiesiog stabdys vartojimą. Kad kainų augimas labiau psichologinis aspektas, rodo ir tai, jog Estijoje infliacija po euro įvedimo augo lėčiau nei Lietuvoje”, - pažymėjo A.Izgorodinas. Manoma, kad pramonėje darbo užmokestis neišvengiamai didės ir be euro įvedimo - trūkstant kvalifikuotų darbuotojų tiesiog prasidės darbuotojų viliojimas didesne alga. Įmonių vadovai mano, kad ilguoju laikotarpiu euro įvedimas turėtų padidinti Lietuvos patrauklumą užsienio investicijoms, pagyvinti prekybą, auginti eksportą, o kartu lūkesčius, atlyginimus ir visą ekonomiką. LPK prezidentas Robertas Dargis euro įvedimo įtakos šalies eko-

nomikai nepervertina. “Manau, kad mūsų verslo aplinka, kreditavimo galimybės, pasirengimas priimti investicijas, demografinė padėtis turi ir turės daug didesnę reikšmę pritraukiant investicijas nei euro įvedimas”, - teigė jis.

Siūlo mažinti mokesčius DNB banko analitikai neabejoja Lietuvos galimybėmis įsivesti eurą 2015 metais, tačiau dėl visiško tikrumo siūlo valdžiai susilaikyti nuo populistinių ir vartojimą skatinančių sprendimų, kurie didintų infliaciją ir valdžios sektoriaus biudžeto deficitą, arba net kovoti su infliacija mažinant kai kuriuos mokesčius, pavyzdžiui, 1 proc. nuleisti PVM kartelę. Kad patenkintų Mastrichto kriterijus, panašiai esą darė Slovėnija. DNB analitikų nuomone, didžiausią pavojų euro įvedimui kels kainų stabilumo ir valdžios sektoriaus biudžeto deficito kriterijai. Šiuo metu Lietuva šių kriterijų neįvykdytų, ir jei pernelyg didės viešo-

jo sektoriaus išlaidos ir vartojimas, infliacijos ir biudžeto deficito kriterijų rizikuoja neatitikti ir kitąmet. “Mažėjančios žaliavų ir maisto produktų kainos pasaulio rinkoje sudaro puikias sąlygas įvykdyti infliacijos kriterijų. Tačiau Lietuvai reikia sėkmingai sužaisti administracinių kainų priežiūros ir mokesčių reformos partiją, kuri neleistų įsisiūbuoti infliacijai. Svarbu, kad euro įvedimo atitikimo vertinimo laikotarpiu būtų susilaikoma nuo vartojimą skatinančių sprendimų - akcizų didinimo arba PVM lengvatų naikinimo, ypač šildymui ir vaistams”, - pabrėžė DNB banko vyr. ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka. Jos nuomone, Lietuvai reikėtų vengti ir ilgalaikių, daug kainuojančius projektų, mat jie didintų riziką nevykdyti valdžios sektoriaus biudžeto deficito kriterijaus. Vis dėlto J.Rojaka mano, kad pačios euro zonos ateitis skęsta migloje, todėl Lietuvai itin svarbu laikytis ilgalaikės ūkio augimo bei konkurencingumo didinimo strategijos ir nekeisti ilgalaikio kurso dėl ambicijų įsivesti eurą. “Euro nauda yra ilgalaikė investicija makroekonominiam stabilumui, tačiau nėra panacėja ir būtinoji sąlyga šaliai sėkmingai vystytis”, - teigė ekonomistė. DNB banko analitikų skaičiavimais, euro įvedimas mažins valiutų

keitimo sąnaudas, kurios vien gyventojams pernai siekė apie 40 mln. litų. Vis dėlto gyventojų skepticizmas dėl euro beveik nesikeičia - ir 2006aisiais, ir dabar apie 50 proc. vartotojų tokią galimybę vertina nepalankiai. “Verslas šiuo atveju pragmatiškesnis, mažiau vadovaujasi emocijomis”, sakė J.Rojaka.

•

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras 1 JAV doleris 1 Australijos doleris 10 000 Baltarusijos rublių 1 Kanados doleris 1 Šveicarijos frankas 10 Kinijos ženminbi juanių 10 Čekijos kronų 10 Danijos kronų 1 DB svaras sterlingų 100 Vengrijos forintų 100 Islandijos kronų 100 Japonijos jenų 100 Kazachstano tengių 1 Latvijos latas 10 Moldovos lėjų 10 Norvegijos kronų 10 Lenkijos zlotų 100 Rusijos rublių 10 Švedijos kronų 1 Turkijos naujoji lira 10 Ukrainos grivinų

3,4528 2,6344 +0,0076% 2,7062 +0,1811% 3,0403 -0,1085% 2,6138 +0,4935% 2,8100 -0,5018% 4,2717 -0,1803% 1,3474 -0,0074% 4,6323 +0,0022% 4,1011 +0,1512% 1,1654 -0,0172% 2,2708 +0,0396% 2,6522 -1,3197% 1,7447 +0,0401% 4,9324 +0,0264% 2,1576 +0,2920% 4,5349 -0,2205% 8,3266 -0,0649% 8,4766 +0,2572% 4,0405 +0,0990% 1,4681 -0,0136% 3,2524 +0,0092% 2013 05 07, LB

2013 05 07

Trasa

Motociklininkui reikia šalmo, ne “bliūdelio” VIDMANTAS UŽUSIENIS

Motociklų * importo pokyčiai

Prekybininkai tikina šiemet sulaukę didelio motociklų vairuotojų, nusprendusių įsigyti šalmus, būrio.

2008 m. 4804 2009 m. 1601 2010 m. 2010 2011 m. 2727 2012 m. 3186 * 250 kub. cm darbo tūrio ir daugiau

“Prekyba šalmais pavasarį, kai motociklininkai, apžergę savo plieninius žirgus, suka į gatves, pagyvėja visuomet. Šįmet ji vyksta labai aktyviai”, - pabrėžė Audrius Gaurilčikas, Vilniuje motociklininkų reikmenimis prekiaujančios įmonės “Moto spektras”, valdančios internetinę parduotuvę bikeshop.lt, direktorius. Jam pritarė ir tokio pat profilio Kauno bendrovės “Moto Style” vadovė Eglė Komisaraitienė: “Gegužės pradžioje prasidėjęs motociklininkų sezonas atgaivina ir šiam pomėgiui reikalingų įvairių reikmenų prekybą.” Gali būti, jog motociklininkų šalmų šiais metais aktyviau perkama dėl to, kad atsigaunant ekonomikai pagyvėjo ir prekyba motociklais. Kaip rodo Statistikos departamento dienraščiui LŽ pateikti duomenys, 2012-aisiais į Lietuvą buvo importuoti 3186 motociklai, turintys daugiau kaip 250 kub. cm darbo tūrio ir galingesnius variklius, o 2009 metais, per pačią krizę - vos 1601. Tiesa, pernykštis rodiklis nepasiekė 2008-ųjų rezultato, kai į mūsų šalį buvo įvežti 4804 motociklai, kurių darbo tūris siekė 250 kub. cm ir daugiau. Tokį variklį turinčios motorinės dviratės transporto priemonės gali būti ypač galingos ir greitos, todėl važiuoti jomis be šalmo tolygu savižudybei. “Šalmas yra pagrindinė motociklininko apsaugos priemonė. Tam, kuris važiuoja be jo, net menkiau-

Šaltinis: Statistikos departamentas

Pamėgo modulinius šalmus

A.Gaurilčikas: “Tam, kuris važiuoja be šalmo, net menkiausias griuvimas gali baigtis tragiškai.” sias griuvimas gali baigtis tragiškai. Kita vertus, kai lekiama labai dideliu greičiu, svarbios ir visos kitos motociklininkams skirtos apsaugos priemonės - ypač nugaros, specialūs batai”, - kalbėjo A.Gaurilčikas. Specializuoto portalo automanai.lt įkūrėjas Antanas Petrauskas dienraščiui LŽ teigė neturįs tikslios

Šalmas dažnam motociklininkui išgelbėja gyvybę. / Oresto Gurevičiaus nuotraukos statistikos, kiek motociklininkų žūva ar susižaloja per avarijas. Tačiau jis įsitikinęs, kad šalmai yra išgelbėję daug gyvybių. “Vis dėlto dauguma motociklininkų važiuoja pavyzdingai. Galbūt liūdna apie tai kalbėti, tačiau domėjausi ir žinau, kad, pavyzdžiui, pernai visi per avarijas žuvę motociklų vairuotojai bu-

vo su šalmais”, - atkreipė dėmesį A.Petrauskas. Jo žodžiais, vien užsidėti šalmo dažnai neužtenka. Būtina, kad jis atitiktų ir galvos dydį. “Jei šalmas žmogui per didelis, trenkiantis į ką nors apsauga tiesiog nulekia nuo galvos ir nebepadeda motociklininkui”, - sakė portalo automanai.lt įkūrėjas.

“Moto Style” savo tinklalapyje skirsto motociklininkams parduodamus šalmus į “bliūdelius”, taip pat į atvirus, uždarus, modulinius ir bekelininkų šalmus. Pasak bendrovės direktorės E.Komisaraitienės, pastaruoju metu dažnas motociklininkas pirmenybę teikia moduliniam šalmui. “Šio šalmo stiklą galima pakelti aukštyn ir paversti atviro tipo šalmu. Jis tinka ilgoms kelionėms, parduodamas su akinukais. Sustojęs ir pakėlęs tik šalmo stiklą gali net valgyti, kalbėti nenusiimdamas jo. Tokie šalmai yra patogūs, o dėl modulio formos - ir saugūs”, tikino “Moto Style” vadovė. Lietuvoje parduodami motociklininkų šalmai kainuoja nuo dviejų šimtų litų. Pigiausi - “bliūdeliai”. Pačių brangiausių kaina siekia ir 2 tūkst. litų. “Kaina pirmiausia reiškia didesnį patogumą motociklininkui - kuo šalmas brangesnis, tuo jis lengvesnis. Tada ir motociklininko galvai, ir kaklui būna lengviau. Brangių šalmų viduje yra antibakterinių medžiagų, kurios sugeria prakaitą, panaikina nemalonius kvapus. Geresnė ir garso izoliacija, ji užkerta galimybę priešpriešiniam vėjui švilpti į ausis. Britų mokslininkai nustatė, kad toks dalykas labai pavojingas - dvidešimt metų važinėjant motociklu be ausų kištukų galima net apkursti”, - dėstė A.Gaurilčikas.

•

Vairuotojų galvos skausmas - dvokas mašinoje Blogą kvapą šalinančių priemonių kainos, litais

ILONA STAŠKUTĖ

Nosį riečiančią smarvę paprastai mini viešojo transporto kritikai, bet nemalonus kvapas gali atsirasti ir nuosavame automobilyje. Nuo saulės įšilusiame salone jis dar labiau paaštrėja, todėl net trumpiausio atstumo neįmanoma iškęsti neatidarius langų. Problema paprastai prasideda nuo vos užuodžiamo nemalonaus kvapo. Vairuotojas mano, kad dvokas galbūt sklinda iš lauko, arba automobilyje likusi kokia sena šiukšlė. Tačiau tas kvapas, net ir kruopščiai išsiurbus mašiną, laikui bėgant vis stiprėja. Vairuotojas puola į paniką, nes nesupranta, kas nutiko: gal po sėdynėmis yra pariedėjusių maisto likučių, gal salone buvo išlieti kokie nors skysčiai, o gal automobilis dvokia dėl gedimo. Tokia situacija pažįstama daugeliui, bet pasistengus nemalonų kvapą įmanoma pašalinti.

Kondicionieriaus dezinfekavimas servise 30-60 Dezinfekciniai purškikliai 30-45 Paprastas salono valymas 30-70 Cheminis salono valymas 150-350

Nagingi vairuotojai gali bandyti salono vėsinimo sistemą išvalyti savarankiškai. Automobilinių prekių parduotuvėse ar internetu parduodami “Henkel”, “Xedo” ir kitų gamintojų antibakteriniai kondicionierių valikliai. Flakonėlis purškiamo valiklio paprastai skirtas vienam kartui ir kainuoja 30-45 litus.

žuvų, išlieto pieno, rūkalų ir gyvūnų šlapimo. Kuo skubiau neišvalius tokių dėmių, vėliau gali būti neįmanoma atsikratyti įsigėrusios smarvės. Plovyklų “Autokomanda” vadovas Aurimas Kiselis patvirtino, kad blogas kvapas yra bene pagrindinė priežastis, dėl kurios vairuotojai prašo atlikti cheminį mašinos salono valymą. “Paprastai žmonės pirmiausia patys bando valyti automobilį, ir tik tada, kai nepavyksta dėmės panaikinti, važiuoja į plovyklą. Mūsų chemikalai stipresni negu parduodami parduotuvėse, skiedžiame juos atsižvelgdami į problemos rimtumą”, - aiškino A.Kiselis. “Autokomandos” vadovas patarė vairuotojams geriau nebandy-

Vieni įkyriausių kvapų - žuvų, išlieto pieno, rūkalų ir gyvūnų šlapimo. Pelėsiai neišvalomi

Kaupiasi bakterijos

Nemalonus kvapas automobilio salone atsiranda dėl drėgmės, gyvūnų, pasenusių maisto produktų ar išpiltų skysčių, bet senas dėmes labai sunku išvalyti. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Pirmiausia reikėtų gerai pagalvoti, iš kur automobilyje galėjo atsirasti smarvė. Jei salone tvyro netvarka ar mašina dažnai vežami vaikai, gali būti, kad į plyšius tarp sėdynių prikrito maisto likučių ir jie ėmė pūti. Tačiau nemalonus kvapas gali būti jaučiamas ir labai švariame automobilyje. Vienas neįtikimiausių dvoko šaltinių - kondicionierius. Šiuos prietaisus remontuojančios įmonės

“Ratelitas” meistras Jaroslavas LŽ aiškino, kad salono vėsinimo sistemoje besikaupiančios bakterijos yra gana dažna blogo kvapo priežastis. Pro ortakius ant kondicionieriaus drėgmės garintuvo laikui bėgant patenka daugybė dulkių, žiedadulkių, pūkų ir kitokių nešvarumų. Kadangi kondicionieriui veikiant garintuvas būna vėsesnis už aplinką, ant jo kaupiasi

drėgmė, o drėgname purve lengvai dauginasi bakterijos. Jos ir ima skleisti pelėsiais atsiduodantį nemalonų kvapą. “Nešvarumų kondicionieriaus sistemoje prisikaupia maždaug per 4 metus. Juos būtina nuvalyti, kitaip ta smarvė niekur nedings”, - tvirtino pašnekovas. Pasak jo, kondicionieriaus dezinfekavimas kainuoja apie 30 litų ir trunka vos pusvalandį.

Iš kondicionieriaus sklindantį kvapą gana paprasta panaikinti, bet tai ne vienintelis galimas dvoko šaltinis. Jeigu smarvė įsigėrė į sėdynes, kilimėlius ar lubas, ją pašalinti bus gerokai sunkiau. Silpnai jaučiamą kvapą galima bandyti įveikti naminėmis priemonėmis - po sėdynėmis padėti medžiaginį maišelį su kavos pupelėmis, džiovintomis citrinų žievelėmis arba druska. Jei problema įsisenėjusi, ją įmanoma pašalinti tik chemikalais. Dvokas salone gali atsirasti dėl dviejų priežasčių: ką nors paliejus arba per ilgą laiką susikaupus drėgmei ir nešvarumams. Vieni įkyriausių kvapų -

ti plauti dėmės, jei nėra tikri, kad pavyks ją išvalyti namų sąlygomis. Jis taip pat paneigė mitą, esą odinį saloną kur kas paprasčiau prižiūrėti nei veliūrinį. “Visi kvapai kaupiasi lubose arba grindyse, o tabako kvapas į odą įsigeria dar lengviau negu į audinį”, - pabrėžė A.Kiselis. Jis patikino, kad galima atsikratyti beveik bet kokios dėmės, neišsivalo tik pelėsiai. Todėl automobilį būtina saugoti nuo vandens. Jeigu jo patenka kur nors, reikia kiek įmanoma greičiau mašiną išdžiovinti ir patikrinti, ar drėgmė nesikaupia dėl nesandarių langų, stoglangio ar aušinimo sistemos gedimų.

•

2013 05 07

Trasa

LŽ testas: aštrus kompromisas neįsiūbuoja automobilio. Posūkiuose mašina taip pat išlieka stabili, todėl keliaujant su jautriais vaikais pavyktų išvengti pykinimo.

ILONA STAŠKUTĖ

Automobilyje suderinti praktiškumą, grožį ir patogų važiavimą kūrėjams paprastai sunkiai pasiseka, bet “Toyota Verso” inžinieriai akivaizdžiai pasistengė, kad visi liktų patenkinti.

Brangus, bet ekonomiškas

Atnaujintas “Verso” nėra visiškai naujas, bet jo patobulinimai nesibaigia gerokai ekspresyvesne automobilio kėbulo forma. Nuo pirmojo, 2009 metais išleisto modelio jis skiriasi ir išvaizda, ir važiavimo kokybe. Japoniškos markės automobilis buvo atnaujintas “Toyotos” Europos padalinyje ir, kūrėjų teigimu, pakeista apie ketvirtadalis jo dalių.

Stiprybė - važiuoklė Bendras pasikeitimų įspūdis labai geras - “Verso” pastebimai patogesnis, taupesnis ir geriau reaguoja į vairuotojo veiksmus. Be abejonės, kaip ir anksčiau, šis modelis liko skirtas šeimai. Erdvės pakanka ne tik aukštaūgiam vairuotojui ir šalia važiuojančiam keleiviui, bet ir sėdintiesiems už jų. Sėdynės vidurinėje eilėje ne mažiau patogios nei priekyje - jas galima pastumti pirmyn ar atgal bei reguliuoti atlošo kampą.

Atnaujintame automobilyje “Toyota Verso” pakeista apie ketvirtadalis detalių - nuo agresyvesnio kėbulo dizaino iki stabilesnės važiuoklės. / Gamintojo nuotrauka Tiesa, sėdynės trečioje eilėje patogumu nepasižymi, nes septynviečiai ir penkiaviečiai “Verso” gaminami su tokiu pačiu kėbulu, o trečia sėdynių eilė sulankstoma po bagažinės grindimis. Bet trumpoms kelionėms pravartu turėti pa-

Apie avariją praneš automobilis Per trejus metus Lietuvoje turi būti įdiegta vadinamoji e.call sistema. Automobiliuose bus įmontuoti įrenginiai, kurie įvykus avarijai automatiškai apie tai praneštų ir iškviestų pagalbą. Pasak vidaus reikalų ministro Dailio Alfonso Barakausko, šiai sistemai įrengti ir kitiems su pagalbos tarnybų informavimo sistemų integravimu susijusiems darbams atlikti prireiks 60 mln. litų. Simboliška, kad apie planuojamą naujovę atsakingi valstybės pareigūnai žiniasklaidą informavo vakar, Europos eismo saugumo dieną. “Tuo atveju, jeigu kažkurioj Lietuvos teritorijos vietoj įvyksta avarija, nelaimingas atsitikimas, kad automobilis irgi automatiškai praneštų apie tą vietą, kurioje jis yra ir kokio sunkumo įvyko susidūrimas”, - pagrindinį e.call sistemos veikimo principą trumpai apibūdino D.A.Barakauskas. Bendrojo pagalbos centro (BPC) viršininkas Artūras Kedavičius savo ruožtu žurnalistams sakė, kad e.call sistemą Lietuvoje reikia kurti nuo pradžių, kol kas šioje srityje nieko nepadaryta. Jo teigimu, pagal europinius reikalavimus sis-

tema turi pradėti veikti nuo 2015 metų. “Lietuvoje trūksta pačios pradžios, mūsų teisės aktuose e.call neegzistuoja. Praeitos Vyriausybės programoje buvo priemonių, susijusių su e.call, bet jos nebuvo įgyvendintos. Sistemą pirmiausia reikia legalizuoti Lietuvoje, kad tokia veiktų”, - sakė jis. D.A.Barakausko teigimu, dar vienas artimiausiu metu spręstinas klausimas - greitosios medicinos pagalbos dispečerinių integravimas į bendrą pagalbos sistemą. “Lietuvoje turi likti vienas numeris 112, o prieš tai visi dabar galiojantys pagalbos tarnybų numeriai turi būti nukreipti į Bendrąjį pagalbos centrą. Šiandien 03, 103, 033 nenukreipti į Bendrąjį pagalbos centrą, į juos atsako tiesiai greitosios dispečerinė (...). Dabar du ministrai - sveikatos apsaugos ir vidaus reikalų - sutarė, kad tam klausimui spręsti bus sudaryta tarpžinybinė grupė”, - vidaus reikalų ministrui paantrino BPC vadovas A.Kedavičius. 2012 metais centro regioniniai skyriai pagalbos skambučius administravo 57 savivaldybių teritorijoje, kurioje gyvena beveik 97 proc. visų Lietuvos gyventojų.

•

LŽ, BNS

E.call sistemos perduodamus pranešimus apie avarijas ateityje turėtų priimti Bendrasis pagalbos centras. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

pildomų sėdimų vietų, be to, jos automobilį pabrangina tik 2 tūkst. litų. Salono dizainas išliko gana konservatyvus, išskyrus prietaisų skydelį. Jis patrauktas į priekinės palangės vidurį, todėl vairuotojui vis tenka žvilgčioti į

dešinę. Nepaisant šio nepatogumo, “Toyota Verso” vairuoti gana malonu. Atnaujinta automobilio važiuoklė puikiai subalansuota važinėti duobėtomis miestų gatvėmis. Ji itin gerai sugeria nelygumus, bet kartu išlieka gana standi ir

Apskritai, vertinant techniniu požiūriu, automobilis atrodo solidus ir patvarus, tik stinga kiek geresnės garso izoliacijos. Triukšmas girdėti ir iš variklio skyriaus, stipriau spustelėjus greičio pedalą, ir iš išorės, važiuojant didesniu greičiu užmiestyje. Šiam modeliui Lietuvoje galima pasirinkti vieną iš keturių variklių - 1,6 l ar 1,8 l darbo tūrio benzininį arba 2 l ar 2,2 l dyzelinį. LŽ bandytas “Toyota Verso” turėjo atnaujintą 2 litrų darbo tūrio 124 AG dyzelinį variklį. Jo galia nėra įspūdinga, tačiau dėl aukšto sukimo momento (310/1600-2400 Nm/aps.min) automobilis mieste gana guvus. Be to, nemažas minivenas pasirodė stebinamai ekonomiškas - pernelyg netaupant jis mieste vartojo mažiau nei 7 litrus dyzelino 100 kilometrų. “Toyota Verso” kaina prasideda nuo 67 tūkst. litų, bet bandytas “Premium” komplektacijos modelis kainuoja net 93 tūkst. litų. Todėl jei pirkėjui septynios sėdimos vietos nėra būtinos, šiam automobiliui teks susidurti su gan smarkia konkurencija.

•

2013 05 07

Pramogos

Vidas Bareikis sumanė nemigos naktį GINTARĖ ČIULADAITĖ

Teatro judėjimas “No theatre” gegužės 10 dieną organizuoja septynių valandų naktinį šurmulį, bus rodomi spektakliai ir koncertai. Šiuo teatro maratonu “No theatre” baigia trečiąjį savo sezoną. Vilniaus aktyvaus laisvalaikio centre “Kablys” teatro mėgėjai rinksis 22 val., kauniečiai į sostinės “Teatrinę nemigą” pajudės nuo “Fluxus” ministerijos 20 valandą. Ilgas ir stiprybės reikalausiantis veiksmas truks iki paryčių. Bus galima išvysti provokaciją “Mr.Fluxus arba Šarlatanai?”, kurią režisavo “No theatre” vadas Vidas Bareikis, tos pačios trupės teatralizuotą pasirodymą “No Concert” ir Klaipėdos jaunimo teatro spektaklį “Batai” (režisierius Valentinas Masalskis).

Nenauja mintis “Teatrinė nemiga” - bendras “No theatre” ir Maskvos teatrų organizacijos “Vot tebe” (“Štai tau”) vienos nakties nuotykis. “Vot tebe” yra šio formato autoriai, jie ir supažindino V.Bareikį su netradicine teatro švente. “Lietuvoje taip pat rengiamos panašios iniciatyvos, - tai nėra visai nauja mintis. Tačiau man svarbu palaikyti ryšį su Maskva, juolab kad į renginį atvyks iš Lietuvos kilusi Ksenija Orlova, rengianti “Teatrines nemigas” Maskvoje ir svajojusi atvežti jas ir mums”, - LŽ pasakojo V.Bareikis, režisūros studijas baigęs Maskvos Vsevolodo Mejerholdo teatro institute. Rengti panašų naktinį teatro nuotykį Lietuvoje Vidas sumanė, kai atsirado galimybė pakartoti spektaklį “Mr.Fluxus”. Tiek šis, tiek šį sezoną Jaunimo teatre pristatytas “Kovos klubas” yra ganėtinai pretenzingos scenografijos, sunkiai judinami kūriniai. Praleisti naktį “Kablyje” Vidas rekomenduoja net ir tiems, kurie jau yra matę programoje numatytus spektaklius, mat tiek “Mr.Fluxus arba Šarlatanai?”, tiek V.Masalskio “Batai” yra nuolat kintantys vaidinimai. “Net “No Concert” nebeatpažįstu, kaip jis atrodo po dvejų metų rodymo. Koks jis bus ketvirtą ryto po visos paros, praleistos teatre? Užtikrinu, tikrai patiks žmonėms, kurie iš teatro tikisi netikėtumų bei kuriozų”, LŽ tikino Vidas. Šiuo teatro maratonu “No theatre” baigia trečiąjį sezoną. Pernai balandžio pabaigoje jie paskutinįkart parodė savo

Rimtai nusiteikęs režisierius V.Bareikis tvirtino, kad nemigo naktis tikrai patiks žmonėms, iš teatro laukiantiems netikėtumų ir kuriozų. Asmeninio albumo nuotrauka

spektaklius, išvyko gastrolių į Vokietiją ir ėmė dirbti prie “Kovos klubo”. Šiemet susiklostė panaši situacija, mat trupė turės dar vieną pasirodymą Lenkijoje ir griebsis kito Chucko Palahniuko romano pastatymo “Nematomi monstrai”. “Oficialiai atostogų eisime liepą. Iki tol - “No Holiday”, - rimtai pokštavo V.Bareikis. Jei aktoriams ir žiūrovams liks jėgų, paryčiais po “Teatrinės nemigos” vyks sezono aptarimas.

“Fluxus” reisas “No theatre” kontaktas su Klaipėda užsimezgė, kai uostamiesčio teatralai organizavo festivalį “Jauno teatro dienos”. Vido teigimu, per keletą dienų teatrai smagiai “susibendravo idėjiškai, meniškai ir žmogiškai”, tad klaipėdiečių dalyvavimas “Teatrinėje nemigoje” buvo numatytas pirmumo tvarka. “Tai gera nauja teatrinė banga. Ir puiku, kad ji telkiasi Klaipėdoje. Čia štai atsirado naujas vienetas, aktyviai gastroliuojantis po Lietuvą, sulaukiantis gerų vertinimų”, - įsitikinęs V.Bareikis. Vidą galima sutikti spektakliuose ne

tik sostinėje, bet ir Kaune, Klaipėdoje. “Dažniausiai - tai kolegų pasirodymai, - pasakojo teatro kūrėjas ir žiūrovas. - Su “No theatre” kompanija einame meniniu keliu tiek drauge, tiek atskirai. Tad neseniai vykau į Kauną pasižiūrėti Artūro Areimos režisuoto “Intymumo”. Jame vaidina Vainius Sodeika, su kuriuo drauge dirbome “Kovos klube”, toliau keliausime ir su “Nematomais monstrais”. V.Bareikis su kolegomis režisieriais dalijasi pastabomis ir patarimais. Jis ypač vertina V.Masalskio nuomonę, menines diskusijas su šiuo menininku. Dar vienas tiesiamas tiltas - iš Kauno. Laikinosios sostinės teatro mėgėjai galės nemiegoti į spektaklius vykdami specialiu autobusu, išvažiuojančiu nuo “Fluxus” ministerijos. Kaip teigė Vidas, kauniečių žiūrovų dalis jam yra itin svarbi, mat čia visuomet gera atmosfera. “Dėl to sumąstėme “Fluxus” reisą, kuris vos pajudėjęs iš laikinosios sostinės kurs teatrinę dvasią. Mat prikaupėme krūvą filmų, keleivius vaišinsime vieno “Fluxus” judėjimo pradininkų

V.Bareikis: “Jei aktoriams ir žiūrovams liks jėgų, paryčiais po “Teatrinės nemigos” vyks sezono aptarimas.” Jurgio Mačiūno vaišėmis. Turėdamas laiko kaip vilnietis nepatingėčiau nuvažiuoti iki Kauno, kad galėčiau būti tame autobuse”, - šypsojosi Vidas. Paklaustas, ar vaišės - tai koldūnai iš “Mr.Fluxus”, Vidas sakė esą jų galima pavalgyti per spektaklį, o kelionei bus sumanyta šis tas naujo.

Leis ir pamiegoti “Kovos klubą” repetuodami “No theatre” nariai keldavosi antrą valandą ir eidavo gulti šeštą ryto, kad įsijaustų į pagrindinį personažą Tylerį Durdeną kankinančią nemigą. “Po šio proceso supratau, koks esu laimingas žmogus, kad sugebu greitai ir ramiai užmigti. Vienaip jauti, kai apie tai skaitai knygoje, kas kita - kai pats patiri. Nemiga yra rimtas reikalas”, - teigė režisierius, kuris retkarčiais prisėda kurti dainos ir nepajunta, kaip ateina rytas, nors

dažniausiai anksti gula, anksti keliasi. Prieš “Kablyje” vyksiantį teatro maratoną “No theatre” aktoriai, vaidinantys “Katedroje”, dar turės 2,5 valandos pasirodymą Marijampolėje. “Gerai, kad mus remia energinių gėrimų firma. Man asmeniškai užteks adrenalino, kad būčiau aktyvus”, - teigė V.Bareikis, kuris vietoj kavos mieliau geria pieną. Žiūrovams į “Teatrinę nemigą” jis siūlė atsinešti gerti ir užkąsti arba pasiblaškyti “Kultūros bare”. Tiems, kurie neištvers naktinės nemigos arba į renginį ateis su vaikais, režisierius rekomendavo iš anksto pasirūpinti antklodžių. “Užsienyje yra teatrų su lovomis, tokiems žiūrovams vaidinami atitinkamo turinio spektakliai - raminantys, migdantys. Mes užmigusiųjų taip pat su pagaliu nežadinsime. Manau, Tyleriui to būtų reikėję”, įsitikinęs Vidas.

•

Trumpai PRANCŪZŲ BLIUZO ŽVAIGŽDĖ Lietuvos koncertinį sezoną papuoš nepaprastas įvykis: gegužės 18 dieną jaukioje PIANO.LT salėje dainuos kylanti prancūzų šansono ir bliuzo žvaigždė, lyginama su Edith Piaf ir Patricia Kaas, stilinga ir geidžiama Paryžiaus moteris Emma Hamilton. Atlikėja surengs vienintelį koncertą Lietuvoje. Jei ieškotume šio vardo internete, pirmiausia rastume informaciją apie paslaptingą, erotišką ir įdomiausią XVIII-XIX a. Europos moterį - ledi Emmą Hamilton, žymaus anglų admirolo Horatio Nelsono mylimąją. Dėl grožio, meilės intrigų, skandalų, meninio talento ledi Hamilton buvo viena to meto Europos įžymybių. Mūsų herojė - ne tik bendravardė, ji - ledi Hamilton palikuonė, paveldėjusi viską, išskyrus skandalingas intrigas, žavinti grožiu ir

šuje. “Mano pasirodymai suplanuoti 8 mėnesiams, - sakė dainininkė. - Aš daug keliauju. Ir nemanau, kad kada nors nuo to pavargsiu.”

VASAROS SEZONAS PRASIDEDA

muzikiniais gebėjimais. E.Hamilton yra pripažinta džiazo atlikėja, o jos sutartis su ABC ir debiutinis albumas “La musique” atvėrė jai neribotų galimybių. Po 3 savaičių albumas buvo ARIA džiazo kūrinių dešimtuko vir-

Gerus orus ir kultūrą po atviru dangumi vertinantys kauniečiai jau pasižymėjo kalendoriuose gegužės 10-ąją. Tą vakarą antrąjį savo veiklos sezoną pradės “Ryšių kiemelis 837”. Penktadienio vakarą Kauno senamiestyje koncertuos dvi tikro garso muzikos grupės. Renginio pradžioje kartu su Kauno lindihopo šokėjų būriu Ryšių istorijos muziejaus kiemelyje sėdėti neleis kolektyvas “The Schwings”. Praėjusią vasarą puikų koncertą čia pat surengusi jaunų džiazo profesionalų grupė savo klausytojus perkels į

Organizatorių nuotraukos

praėjusio amžiaus 4-ąjį dešimtmetį ir improvizuos svingo nuotaikomis. Į pirmąjį vakarą atvyks svečių iš Vilniaus - tai grupė “Proper Heat”. Didžėjaus Martino Virgino ir kolegų suburtos grupės, kurios siela charizmatiškasis Karolis Ramoška, muziką jau įvertino ne tik tautiečiai,

bet ir danai, baltarusiai, rusai. Gegužę kiemelyje taip pat vyks “Silence” kompanijos pasirodymas, grupių “Keymono” ir “Happyendless” koncertas, kiti renginiai, truksiantys iki rudens. LŽ

2013 05 07

Kultūra

Aktorius pasijuto sėkmės džentelmenu Šachnazarovo filmų “Palata Nr. 6” ir “Baltas tigras” herojus. “Labai geras aktorius. Patiko, kaip dirba. Vis mąsčiau, kaip bendrose scenose jam prilygti, nenusileisti”, - teigė D.Ciunis. Neištikimą jo personažo žmoną vaidino maskvietė aktorė Aleksandra Rebenok. Vaidmenį “Iki susitikimo, mama” sukūrė ir lietuvė E.Nekrošiaus teatro aktorė Diana Gancevskaitė.

MINDAUGAS KLUSAS

Aktorius Daumantas Ciunis neseniai baigė kurti pagrindinį vaidmenį garsios rusų kino režisierės Svetlanos Proskurinos filme “Iki susitikimo, mama”. Menininkės žvilgsnį patraukė keletą kartų Maskvoje viešėjusio Eimunto Nekrošiaus “Idioto” vieno vaidmenų kūrėjas.

Rytdienos scenos Filmavimas prasidėjo praėjusių metų spalį Estijoje, truko pusantro mėnesio. Daugiausia dirbta Taline. Paskui kūrybinė grupė kelioms dienoms persikėlė į Maskvą. D.Ciunis trumpam parvykdavo namo atlikti vaidmenų teatre ir vėl prisidėdavo prie filmo komandos. Šiuo metu jis vaidina Artūro Areimos spektaklyje “Julijus Cezaris”, Oskaro Koršunovo “Išvaryme” ir E.Nekrošiaus “Idiote”. Rusų kalbos barjerą aktorius tikino ilgainiui įveikęs. “Mokykloje jos nesimokiau. Ką žinojau - išmokau kieme, sakė D.Ciunis. - Gavau pastabų ne dėl tarties, o dėl kalbos ritmikos. Tačiau po poros savaičių nesklandumai pranyko.” Labiausiai jam krito į akis tai, kad prieš žengdami į filmavimo aikštelę aktoriai daug repetuoja su S.Proskurina, preciziškai parengia scenas. “Smagu. Mėgstu, kai su manimi kas dirba. Kartais iš vakaro susirinkdavome režisierės kambaryje ir aptardavome, kas vyks rytdienos scenose”, - pasakojo D.Ciunis.

Žinios apie S.Proskurinos filmą ėmė sklisti palyginti neseniai, kovo pabaigoje. Kino koncerno “Mosfilm” spaudos tarnyba pranešė, kad šiuo metu įgarsinami aktorių balsai. Apie kūrinį autoriai kalba nedaug ir aptakiai. Atsargus ir D.Ciunis. Vis dėlto jis sutiko “Lietuvos žinioms” atskleisti kai kurias detales.

Atvyko pasimatyti Prieš trejetą metų duodamas interviu vienam naujienų portalui aktorius linksmai prisipažino, kad jo gerbėjos ne trylikametės, o solidžios damos. “Turiu “fanų” klubą Maskvoje - tai kelios ponios, einančios į kiekvieną spektaklį. Jų amžius - penkiasdešimt-šešiasdešimt metų. Atvažiuoja, dovanų atveža, gėlių...” - gyrėsi D.Ciunis. Ne, S.Proskurina minėtai damų draugijai nepriklauso. Tačiau ji matė keletą kartų Maskvoje rodytą E.Nekrošiaus “Idiotą” ir atkreipė dėmesį į Kunigaikščio Myškino vaidmens kūrėją. Praėjusią vasarą Daumantą visai netikėtai pasiekė kino prodiuserės Sabinos Jeremejevos kvietimas nusifilmuoti S.Proskurinos juostoje. Vėliau režisierė pati lankėsi Lietuvoje, bendravo su geidaujamu aktoriumi. “Nežinau, ar vadinti tai sėkme, ar kokiu kitu žodžiu: dar buvau nebaigęs studijų, kai pakvietė vaidinti E.Nekrošiaus teatre. Dabar vėl skambina, sako: “Su jumis norėtų susitikti kino režisierė iš Maskvos...” Ir dar labai gera režisierė!” - kalbinamas “Lietuvos žinių” džiaugėsi D.Ciunis. S.Proskurina su ilgesnėmis ar trumpesnėmis pertraukomis vaidybiniame kine - nuo 1982 metų. 1990aisiais už filmą “Atsitiktinis valsas” Lokarno kino festivalyje ji gavo “Auksinį leopardą”. 2010 metais režisierės juosta “Paliaubos” pelnė Sočyje vykstančio kino festivalio “Kinotavr” pagrindinį apdovanojimą.

Traukiamas iš liūno Naujame filme pasakojama tyli, intravertiška istorija, iš dalies paremta Levo Tolstojaus romanu “Ana Karenina”. Tik jos veiksmas rutuliojasi mūsų laikais. Pagrindinis veikėjas - sūnų auginantis vyriškis, kurį žmona palieka dėl kito.

Beginkliai prieš blogį

D.Ciunis neįsivaizduoja, kaip atrodys filmas, ir nekantraudamas laukia premjeros. / Romo Jurgaičio nuotrauka Į šeimos griūtį filme žvelgiama vyro ir berniuko akimis. “Jei remsimės L.Tolstojaus paralele, pagrindiniai filmo herojai - Kareninas ir Serioža”, - atskleidė D.Ciunis. Jam teko tėvo vaidmuo. Anksčiau aktorius yra teigęs: “Mano karjera prieš kameras nėra labai didelė, bet dažnai tenka vaidinti alkoholiką, narkomaną ar kokį paranojiką...” Regis, rusų režisierė bus ištraukusi D.Ciunį iš šio liūno. “O, taip! Ačiū Dievui! Mano herojus nėra nei narkomanas, nei alkoholikas. Ir net nerūko”, - šypsojosi aktorius.

D.Ciunis: “Mano karjera prieš kameras nėra labai didelė, bet dažnai tenka vaidinti alkoholiką, narkomaną ar kokį paranojiką...” Vaidina ir lietuvė Tris pagrindinius suaugusiuosius įkūnija jauni, vienos kartos aktoriai. S.Proskurina sąmoningai į savo komandą pakvietė Rusijos žiūrovams beveik nematytus veidus. “Ekrane nuolat šmėžuojantis aktorius “atsineša” visus ankstesnius vaidmenis, visą kaukių kolekciją. Iš esmės žiū-

rovai mato ne filmo veikėją, o būtent tą aktorių. Tuo metu nematytas žmogus jiems siejasi tik su personažu”, - režisierės nuostatą grindė E.Nekrošiaus teatro aktorius. Pats garsiausias S.Proskurinos “legionierius” - Aleksejus Vertkovas, suvaidinęs žmonos meilužį. Šis menininkas įkūnijo pagrindinius Kareno

Filmo scenarijų parašė kino režisierius ir dramaturgas iš Jekaterinburgo Vasilijus Sigarevas. Beje, neseniai Maskvos dailės teatrui (MCHAT) jis įteikė pjesę “Kareninas”. Šiųmečiame Vilniaus kino festivalyje “Kino pavasaris” žiūrovai galėjo pamatyti antrą V.Sigarevo filmą “Gyventi”. O 2007 metais pagal šio autoriaus pjesę režisierius Kostas Smoriginas “Domino” teatre pastatė spektaklį “Melo detektorius”. Prodiuserė S.Jeremejeva, kalbėdama apie filmo temas su estų žiniasklaidininkais, pabrėžė, kad gyvename aktyvių, stiprių moterų laikais. Esą vyrai tapo trapūs, pažeidžiami ir silpni, ypač Europoje. Moteris kur kas geriau prisitaiko prie dabarties sąlygų. Režisierė S.Proskurina savo filmu teigia, jog esame visiškai beginkliai prieš blogį: “Gyvenai, turėjai nuostabią šeimą. Ir štai po vieno nereikšmingo epizodo viskas griūva, nieko negalima padaryti. Belieka išgyventi šią istoriją ir pasirengti tam, kad dalis tavęs tiesiog apmirs.” “Negaliu nė įsivaizduoti, koks bus filmas. Viena - ką nufilmavome, o visai kas kita gali atsirasti po montažo, įgarsinimo, muzikinio apipavidalinimo, spalvų korekcijos. Labai laukiu premjeros”, - prisipažino D.Ciunis.

Meistrų šventė publikai ir sau Rytoj, gegužės 8 dieną, sostinės Šv. Kotrynos bažnyčioje kultūros ir meno projektų asociacija “G&T Promotion” rengia publikos mėgstamą ir profesionalų puikiai vertinamą kasmetį koncertą “Gitaros fiesta”. Renginyje dalyvaus žymiausi Lietuvos meistrai profesionalai - solistai ir ansambliai, atliekantys įvairaus stiliaus gitaros muziką ir aktyviai propaguojantys gitaros meną Lietuvoje bei užsienyje. Dainuojamajai poezijai atstovaus Gediminas ir Ainis Storpirščiai, bliuzui - Virgilijus Jutas, fla-

menkui - Marius Zableckas. Lotynų Amerikos kompozicijas atliks Maksimas Cukeris, klasiką ir džiazą - Tadas Umbrasas, Valdemaras Mikuckis, Artūras Chalikovas, Andrius Murencevas, ispanų ir lietuvių kompozitorių kūrinius - Algimantas Pauliukevičius bei Darius Gedvilas. “Pastarąjį dešimtmetį, kai gitara tapo vienu populiariausių instrumentų pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, publika iš naujo atrado šį didelių techninių galimybių ir plataus tembro, įvairių atspalvių instrumentą, - sakė Gintaras Kamsiukas, asociacijos “G&T Promotion” val-

dybos pirmininkas. - Gitara puikiai tinka tiek sentimentaliai ir romantiškai, tiek veržliai ir aistringai muzikai, taip pat moderniesiems ir klasikiniams kūriniams atlikti.” G.Kamsiuko teigimu, labai svarbu, kad mūsų žiūrovams būtų pristatomi Lietuvos gitaros profesionalai ir jaunieji atlikėjai, nes jiems reikia suteikti galimybę koncertuoti bei tobulėti. Dėl to scenoje pasirodys ir keli labai jauni gitaros meistrai. Vienas jų - aštuonmetis Andrius Kančys, tarptautinio konkurso Kijeve laureatas.

•

LŽ

M.Zableckas gitara skambina flamenką. / Organizatorių nuotrauka

•

2013 05 07

Sportas

“Ekranas” vargsta net su autsaideriais VILMANTAS REMEIKA

STATISTIKA

Praėjusio sezono A lygos čempionai Panevėžio “Ekrano” futbolininkai šiemet pergales skina itin sunkiai dirbdami.

Panevėžio “Ekranas” - Alytaus “Dainava” 2:1 (1:1). Teisėjas - D.Petraška (Ukmergė). 1 100 žiūrovų. Įvarčiai - G.Tomkevičius (23 ir 47); A.Juchno (42).

Panevėžiečiams šį sezoną iššūkį meta net turnyro lentelės apačioje esantys autsaideriai. Prieš savaitę “Ekranas” nelengvai 2:1 nugalėjo Tauragės “Taurą”, o praėjusį sekmadienį 10 turo rungtynėse namie tokiu pat rezultatu pranoko Alytaus “Dainavą”. Čempionų pergalę lėmė gynėjo Giedriaus Tomkevičiaus įvarčiai. Nuo 2001-ųjų “Ekrane” rungtyniaujantis 29-erių futbolininkas abu sykius pasinaudojo varžovų gynėjų neatidumu ir įmušė neprižiūrimas. “Jeigu leidi varžovui smūgiuoti laisvam iš kelių metrų nuotolio, jis tikrai įmuš”, - kalbėjo savo gynėjų veiksmais nusivylęs “Dainavos” treneris Gedeminas Jarmalavičius. Pirmo kėlinio pabaigoje “Dainavos” saugas Artūras Juchno gražiu tolimu smūgiu buvo išlyginęs rezultatą, bet iš karto po pertraukos G.Tomkevičius atkūrė “Ekrano” pranašumą. Vėliau panevėžiečiai turėjo progų padidinti persvarą, tik niekaip neįveikdavo varžovų vartininko Aurimo Dubicko. Bene daugiausia progų iššvaistė Artūras Rimkevičius. Savo žodį galėjo tarti ir “Dainavos” komanda, ne kartą pasprukusi į pavojingą kontrataką.

TURNYRO LENTELĖ (rungtynės, pergalės, lygiosios, pralaimėjimai, įvarčių santykis, taškai)

Retai “Dainavos” gynėjai taip akylai saugojo “Ekrano” gynėją G.Tomkevičių (viduryje).

1. Atlantas

9 7 1 1 18: 8 22

2. Žalgiris

8 6 1 1

3. Ekranas

9 6 1 2 22:12 19

4. Kruoja

9 4 2 3 14:13 14

5. Sūduva

9 3 3 3 16:13 12

6. Šiauliai

9 3 3 3 13:15 12

7. Banga

9 2 1 6 10:18 7

8. Tauras

9 1 1 7

9. Dainava

9 1 1 7 7: 22 4

17:4 19

8:20

Rezultatyviausi žaidėjai: Evaldas Razulis (“Atlantas”) 10 įvarčių, Georgijus Alaverdašvilis (“Šiauliai”) 9, Nerijus Valskis (“Sūduva”) 6, Kamilis Bilinskis (“Žalgiris”) 5, Vitalijus Kavaliauskas (“Ekranas”) 4.

Tomo Stasevičiaus (tst-foto.lt) nuotrauka

Bet kai reikėdavo smūgiuoti, kamuolys nuo alytiškių lyg nuo sienos atšokdavo į kitą pusę. “Turint minimalią persvarą kiekviena varžovų ataka gynėjams keldavo baimę ir nepasitikėjimą. Juk mažiausia klaida - ir vietoj trijų taškų galėjome pelnyti tik vieną. Privalėjome išnaudoti bent vieną progą,

tuomet žaidimas būtų ramesnis”, sakė vienas “Ekrano” trenerių Valdas Dambrauskas. Po šių rungtynių “Ekranas”, turėdamas 19 taškų, pavijo Vilniaus “Žalgirį”. Bet vilniečiai žaidė rungtynėmis mažiau, be to, jie laimėjo tarpusavio dvikovą. Vargu ar titulą ginanti Panevėžio komanda šiemet

pajėgs mesti iššūkį “Atlantui” ir “Žalgiriui”. Čempionų komandoje vis dar nėra kam pakeisti išvykusių lyderių. O ir “Ekrano” gynyba braška - per 9 rungtynes praleista net 12 įvarčių. “Atlantas” su “Žalgiriu” tiek praleido kartu sudėjus. “Šiemet mums visos rungtynės yra sunkios. Kiekvieną kartą į aikš-

tę einame nusiteikę kautis iš paskutiniųjų”, - pripažino G.Tomkevičius. Jau šiandien prasideda A lygos 11 turas. Šį vakarą kovos “Šiauliai” ir Marijampolės “Sūduva” bei Klaipėdos “Atlantas” ir Vilniaus “Žalgiris”. Rytoj susitiks “Tauras” - Gargždų “Banga” ir “Dainava” - Pakruojo “Kruoja”.

•

Europos klubai skina derlių VILMANTAS REMEIKA

Daugelyje Europos futbolo lygų gegužė yra titulų ir trofėjų skaičiavimo metas. Praėjusį savaitgalį čempionus karūnavo net penkių šalių lygos - Italijos, Turkijos, Olandijos, Danijos ir Rumunijos. Ateinantį savaitgalį Ispanijos čempionatą gali laimėti “Barcelona”, o Prancūzijos - Paryžiaus PSG.

Triumfo žygis Turino “Juventus” futbolininkai praėjusį sezoną triumfavo Italijos “Serie A” lygoje nepralaimėdami nė vieno susitikimo. Šį sezoną jie per 35 turus suklupo 4 kartus, bet tai nesutrukdė “Senajai senjorai” apginti titulo. Po 35 turų (iš 38) klubas “Juventus” surinko 83 taškus ir tapo nebepavejamas persekiotojui “Napoli” (72 tšk.). Sekmadienį “Juve” namie po Arturo Vidalio įvarčio (59 iš 11 m) palaužė klubą “Palermo” ir užsitikrino titulą. Nuaidėjus finaliniam teisėjo švilpukui šimtai komandos gerbėjų puolė į aikštę ir ėmė švęsti pergalę su žaidėjais. “Dominavome čempionate nuo pirmojo turo. Tai buvo tikras triumfo žygis”, - tvirtino “Juventus” treneris Antonio Conte, kuris sutiko klube dirbti ir kitą sezoną. A.Conte visą sezoną naudojosi drąsia, ne visai įprasta taktika. Šis treneris yra schemos 3-5-2 šalininkas, nors toks žaidėjų išsidėstymas varžovams neretai suteikia progų pavojingai kontratakuoti. Gynyboje dažniausiai žaisdavo tik Giorgio Chiellini, Andrea Barzagli ir Leonardo Bonucci, bet šis trio drauge

su vartininku Gianluigi Buffonu per 35 rungtynes praleido tik 20 įvarčių. “Juventus” pergalės taip pat neatsiejamos nuo geriausiu “Serie A” vidurio saugu laikomo Andrea Pirlo. “Serie A” čempionate Romos “Lazio” su Mariumi Stankevičiumi kol kas yra 7 vietoje. Ši komanda per 35 turus iškovojo 55 taškus. Paskutinėse rungtynėse “Lazio” namie 6:0 sutriuškino italų ekipą “Bologna”. Net 5 įvarčius nugalėtojams pelnė legionierius iš Vokietijos Miroslavas Klose. M.Stankevičius nežaidė. Traumų kankinamas lietuvis šį sezoną pasirodė vos vienose “Serie A” rungtynėse.

Aplink žemyną Turkijos čempionatą, likus dviem turams iki jo pabaigos, antrus metus iš eilės laimėjo Stambulo klubas “Galatasaray”. Jis turi 68 taškus, o persekiotojas Stambulo “Fenerbahce” - 58. Auksą “Galatasaray” ekipai lėmė pergalė 4:2 namie prieš “Sivasspor”. Saviškių triumfą tre-

hoven”. Tai buvo 32-asis “Ajax” triumfas Olandijos čempionatų istorijoje ir 3-ias iš eilės vadovaujant buvusiam šios komandos žaidėjui Frankui de Boerui. Danijoje triumfuoja “Copenhagen”. Likus trims turams jie turi 64 taškus ir užtikrintai lenkia praėjusių metų čempioną Farumo klubą “Nordsjaelland” (54 tšk.). Titulą “Copenhagen” komandai lėmė lygiosios 0:0 derbyje su kita Kopenhagos ekipa “Brondby”, kurią treniruoja lietuvis Aurelijus Skarbalius. Neseniai didelę finansinę krizę patyręs “Brondby” ilgai nepakilo iš lentelės dugno, bet dabar su 32 taškais yra 10 vietoje, tai garantuoja išlikimą lygoje. Po 7 metų pertraukos Rumunijos čempionų titulą susigrąžino legendinė Bukarešto komanda “Steaua”. Savaitgalį “Steaua” namie 2:0 nugalėjo Tirgu Žiu klubą “Pandurii” su Deivydu Matulevičiumi ir, turėdama 69 taškus, dar likus 5 turams tapo nebepavejama. “Pandurii” ir Ploješčio “Petrolul” turi po 53 taškus.

H.J.Watzke: “Apie Miuncheno klubą visuomet kalbėjau su pagarba, bet pastaruoju metu mūsų santykiai kiek atvėso.” neris Fatih Terimas stebėjo iš tribūnų. Turkijos lygos drausmės komitetas jį diskvalifikavo už tai, kad balandį rungtynėse su “Mersin Idmanyurdu” užsipuolė teisėją ir mėgino jam suduoti. Po priešpaskutinio Olandijos pirmenybių turo nugalėtojų taurę kėlė Amsterdamo “Ajax” ekipa. “Ajax” namie 5:0 pranoko Tilburgo “Willem II” ir įgijo nepanaikinamą 4 taškų pranašumą (73-69) prieš “Eind-

Finalo repeticija Gegužės 25 dieną UEFA Čempionų lygos finale susitiks du Vokietijos klubai - Dortmundo “Borussia” ir Miuncheno “Bayern”. Abi ekipos jėgas pasitikrino praėjusio turo Bundesligos tarpusavio akistatoje. “Bayern” komanda jau anksčiau užsitikrino Vokietijos čempionės titulą, ji iki šių rungtynių turėdama 84 taškus antrojoje vietoje žengiančius savo varžovus lenkė

Čempioniškas “Juventus” futbolininkų šėlsmas. / Reuters/Scanpix nuotrauka net 20-čia. Tačiau dvikova Dortmunde buvo nerami. 80 tūkst. aistruolių palaikomi klubo “Borussia” futbolininkai namie nutraukė įspūdingą “Bayern” 14 pergalių seriją čempionate, tačiau varžovų neparklupdė - 1:1. Jau 11 minutę šeimininkus į priekį nuvedė Kevinas Grosskreutzas, o 23 minutę rezultatą išlygino Mario Gomezas. Antrame kėlinyje šeimininkai turėjo puikią progą persverti rezultatą. Bet 60 minutę Robertas Lewandowskis nerealizavo 11 m baudinio - smūgį atrėmė Manuelis Neueris. “Bayern” rungtynes baigė be pašalinto Rafinhos - 64 minutę jam antrą sykį parodyta geltonoji kortelė - šį kartą už smūgį alkūne varžovui Jakubui Blaszczykowskiui. Tarp žaidėjų ne kartą kilo susistumdymų, su “Bayern” futbolininkais apsižodžiavo “Borussios” treneris Jurgenas Kloppas. “Tai normalu. Galime kalbėti apie draugiškus santykius. Bet kai rungtynės įsibėgėja, viskas pasikeičia, viskas pasimiršta ir prasideda kova”, - sakė J.Kloppas.

“Apie Miuncheno klubą visada kalbėjau su pagarba, bet pastaruoju metu mūsų santykiai kiek atvėso, pareiškė “Borussios” vadovas Hansas Joachimas Watzke. - Negali būti jokių apsikabinimų. Pakanka sumušti delnais.” Praėjusią savaitę “Borussia” priėmė “Bayern” pasiūlymą parduoti šiems saugą Mario Gotze už 37 mln. eurų. Tiksliau - neprieštaravo paties futbolininko norui persikelti į Miuncheną. H.J.Watzke teigė, kad po sutarties pasirašymo neturėjo noro eiti vakarieniauti su “Bayern” vadovais ir pasiūlymą atmetė. J.Kloppas “Bayern” taškymąsi milijonais pavadino Kinijos pramonės kopijavimu - kartoti ką daro kiti, tik gerokai didesnėmis finansinėmis galimybėmis. Savo ruožtu Miuncheno klubo treneris Juppas Heynckesas atkirto, jog “Borussios” vadovams ir treneriui paprasčiausiai trūksta orumo. Atrodo, vokiškas Čempionų lygos finalas Londone bus labai intriguojantis.

•

2013 05 07

Sportas

Vicečempionai skirstosi nesulaukę finišo mažiausiai ketverių rungtynių, atsispindi tikrasis pajėgumas. Kauno ekipa šį sezoną akivaizdžiai stipresnė,” teigė R.Šiškauskas. Pasak jo, “Lietuvos ryto” treneris D.Bauermannas nėra prastas - jis įgijo didelę patirtį dirbdamas su Vokietijos rinktine. Ir jo pasirinkta taktika per antrą susitikimą Vilniuje pasitvirtino. “Rungtynių pabaigoje koją pakišo keturi netaiklūs baudų metimai. Priešingu atveju viskas būtų pasibaigę galbūt kitaip, - LŽ kalbėjo R.Šiškauskas. Tąkart “Lietuvos ryto” taktika buvo teisinga ir puolant, ir ginantis. Tiesa, taip žaidžiant nebūtinai gali pavykti laimėti. Tačiau faktas - “Lietuvos rytas” šį vakarą turi žaisti agresyviai. O jei dar sostinės ekipos žaidėjai taikliai mėtys nuo trijų taškų žymos, gali visko būti. Vilniečiai turi galimybę laimėti kartą, bet ne ketverias rungtynes iš eilės.”

SAULIUS RAMOŠKA

Nuo kovo 20 dienos Vilniaus “Lietuvos rytui” vadovaujantis vokietis Dirkas Bauermannas atsisveikino jau su dviem sostinės klubo užsieniečiais - bulgaru Dejanu Ivanovu ir amerikiečiu Patricku O’Bryantu. Pastarasis klubą paliko ketvirtų Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finalo serijos rungtynių išvakarėse. 3:0 pirmaujantys Kauno “Žalgirio” krepšininkai turi galimybę jau šį vakarą Vilniuje apginti titulą ir, pasipuošę specialiai pagamintais čempionų marškinėliais, varžovų arenoje pasilaistyti šampanu. Savo ruožtu LKL vicečempionas “Lietuvos rytas” tikisi savo aistruolių akivaizdoje nusiplauti gėdą, patirtą per trečias finalo rungtynes Kaune (pralaimėta 45:72), ir penktadienį tęsti kovą dėl titulo “Žalgirio” arenoje. LŽ kalbinti į LKL sugrįžusios “Mažeikių” ekipos treneris Aloyzas Rudys bei šešerius metus “Lietuvos ryte” rungtyniavęs tituluotasis Ramūnas Šiškauskas sutaria - LKL sezonas gali baigtis jau šiandien.

Užsieniečiai - menka pagalba “Naujasis vilniečių treneris D.Bauermannas nekaltas dėl to, kaip finale rungtyniauja jo komanda. Šį sezoną “Lietuvos rytas” prastai sukomplektuotas. Už tai visa atsakomybė krinta sostinės ekipos vadovams, kurie rinko žaidėjus”, - LŽ sakė Nacionalines krepšinio lygos (NKL) pirmenybes laimėjusio “Mažeikių” klubo vyriausiasis treneris A.Rudys. Jo nuomone, sostinės ekipoje visos žaidėjų pozicijos silpnesnės nei “Žalgiryje”, nes komplektuojant ekipą pridaryta klaidų. “Spaudoje skaičiau, kad bulgaras D.Ivanovas sostinės klube per sezoną turėjo uždirbti 300 000 eurų. Bet jis neatitinka komandos lygio! Nežinia, ką klube veikia amerikiečiai... Užima lietuvių vietą”, - samprotavo A.Rudys. O netrukus “Lietuvos ryto” krepšinio klubas išplatino pranešimą, jog abipusiu susitarimu nutraukė sutartį su 213 cm ūgio vidurio puolėju P.O’Bryantu, kuris ekipoje pakeitė makedoną Predragą Samardžiskį.

Likęs tik pavadinimas

Didžiuliai vilniečių norai LKL superfinale atsimuša į “Žalgirio” sieną. / Romo Jurgaičio ir LŽ archyvo

R.Šiškauskas: “Lietuvos rytas” šiandien dar gali įveikti varžovą, bet serijos baigtis aiški LKL čempionu taps “Žalgiris”.” “Manęs pilna visur: mėgstu rinkti taškus, kovoti dėl kamuolių, blokuoti metimus, gerai gintis. Manau, tai darydamas galiu padėti komandai”, - teigė sausio pabaigoje prie sostinės ekipos prisidėjęs 26 metų amerikietis. NBA duonos ragavęs ir ne vienoje šalyje žaidęs vidurio puolėjas LKL pelnydavo vidutiniškai 4,9 taško ir kamuolį atkovodavo 2,3 karto. Jungtinės lygos turnyre aukštaūgio statistika buvo kiek geresnė - 5,8 taško ir 3,3 atkovoto kamuolio. P.O’Bryantas žaidė tik pirmą LKL finalo serijos susitikimą Kaune, tuo-

nuotraukos

A.Rudys: “Šį sezoną “Lietuvos rytas” prastai sukomplektuotas. Už tai visa atsakomybė krinta sostinės ekipos vadovams.” met per 4 minutes surinko 2 taškus. Per antrą grandų akistatą sostinėje amerikiečio nebuvo net ant komandos atsarginių žaidėjų suolo. Tai jau antras užsienietis, palikęs “Lietuvos rytą”, kai prie klubo vairo stojo D.Bauermannas. Balandžio viduryje po konflikto su treneriu Lietuvą paliko 27 metų 205 cm ūgio puolėjas iš Bulgarijos Dejanas Ivanovas.

Serijos baigtis aiški “Dar bandysime nustebinti varžovus, nors šioje serijoje niekuo nenus-

tebinome. Bandysime kovoti”, - po trečių LKL finalo rungtynių neužtikrintai kalbėjo “Lietuvos ryto” kapitonas Steponas Babrauskas. Dukart LKL čempionu su Vilniaus klubu tapęs R.Šiškauskas prieš finalo seriją sakė, kad vilniečiai gali laimėti vienas rungtynes. Buvusio krepšininko nuomonė ir dabar nepasikeitusi “Lietuvos rytas” šiandien dar gali įveikti varžovą, bet serijos baigtis aiški - LKL čempionu taps “Žalgiris”. “Per sezoną galima kartą įveikti favoritą, bet finalo serijoje, kur reikia

Tuo metu “Mažeikių” treneris A.Rudys neabejoja, kad šiandien LKL čempionate bus padėtas taškas. “Pagal tai, kaip šį sezoną atrodo “Lietuvos rytas”, finalo serija turėtų baigtis jau šiandien Vilniuje. Kad “Žalgiris” pralaimėtų, turi įvykti stebuklas, - dėstė į LKL mažeikiškius sugrąžinęs strategas. - Stebint, kaip žaidžia “Lietuvos rytas”, atrodo, jog iš šios komandos likęs tik pavadinimas. Jeigu jai būtų tekę kovoti dėl bronzos, manau, irgi nepasipriešintų varžovams.” Dalydamasis pranašystėmis dėl finalo serijos baigties A.Rudys pažėrė priekaištų savo kolegoms ir žiniasklaidos atstovams dėl interpretacijos, kas yra jauni žaidėjai. “24 metų Adas Juškevičius, Vytenis Lipkevičius, kuriam gegužės 19 dieną sukaks 24-eri, 23-ejų Mindaugas Kuzminskas. Argi jie jauni krepšininkai? stebėjosi “Mažeikių” treneris. - Taip, jaunas yra Nemanja Nedovičius, jam tik 21-eri. Bet ne Simas Buterlevičius (jam 24-eri) ir ne Eimantas Bendžius (23-eji). Sakykime kitaip - jie turi mažiau patirties, bet krepšinyje nėra jauni. Andrius Šležas yra pasakęs: “Kai buvau 24-erių, mane laikė jaunu žaidėju, kai sulaukiau 28-erių, vadino per senu, sakė, leisk jauniems pažaisti. Taip “Lietuvos ryte” normaliai ir nepažaidžiau.”

•

Trumpai TREJOS LYGIOSIOS 2013-2014 metų FIDE Grand Prix serijos varžybų pirmajame etape Šveicarijoje geriausia visų laikų Lietuvos šachmatininkė Viktorija Čmilytė po trečiojo rato žengė šešta. Asmeninį FIDE prezidento Kirsano Iliumžinovo kvietimą dalyvauti šiame turnyre gavusi Gedimino Rastenio ir Viktoro Čmilio auklėtinė 29-erių V.Čmilytė (ELO koeficientas 2522) sekmadienį trečiojo rato partiją baltosiomis figūromis baigė lygiosiomis su Kinijos atstove Wenjun Ju (2544). Dvylikos dalyvių turnyre surinkusi 1,5 taško iš 3 galimų lietuvė su ukrainiete Anna Ušenina (2491) dalijosi šeštąją poziciją. Vakar ketvirtajame rate V.Čmilytės varžovė buvo taip pat 1,5 taško surinkusi aukščiausią koeficientą turnyre turinti kinė Yifan Hou (2617). Po trijų ratų turnyre pirmavo po 2 taškus surinkusios slovėnė Anna Muzyčuk (2585), K.Lagno (2548) ir gruzinė Bela Chotenašvili (2505). FIDE Grand Prix serijos varžybų pirmojo etapo nugalėtoja Šveicarijoje paaiškės gegužės 15 dieną.

V.Čmilytė ieško kelio į pergalę. / Fide.com nuotrauka

ĮVEIKĖ KVALIFIKACIJĄ Laurynas Grigelis pateko į pagrindinį “ATP Challenger Tour” serijos vyrų teniso turnyrą Kinijoje (prizų fondas - 125 tūkst. JAV dolerių). 21 metų lietuvis (ATP-434) pirmadienį lemiamoje kvalifikacijos turnyro dvikovoje po ilgiau nei dvi valandas trukusio mačo 7:6 (10:8), 6:7 (5:7), 7:5 šventė pergalę prieš trečiuoju atrankoje skirstytą Jose Stathamo (ATP-313) iš Naujosios Zelandijos. L.Grigelis jau užsitikrino 5 ATP taš-

kus ir 1300 dolerių. Pirmajame kvalifikacijos rate L.Grigelis 6:4, 6:2 nugalėjo 37-erių prancūzą Davidą Moreau, antrajame - 7:5, 4:6, 6:4 įveikė 17-metį kiną Rui-Xuaną Wangą.

R.BERANKIS LIPA AUKŠTYN Pirmadienį paskelbtoje naujoje geriausių pasaulio tenisininkų ATP klasifikacijoje aukščiausiai iš lietuvių esantis dvidešimt dvejų metų Ričardas Berankis (698 tšk.) iš 68 vietos

pakilo į 67-ąją. Tai - aukščiausia lietuvio vieta ATP klasifikacijoje per visą karjerą. Per pastarąją savaitę pajėgiausio Lietuvos tenisininko įskaitinių taškų suma nepakito. 21 metų Laurynas Grigelis per savaitę pelnė 7 ATP taškus ir dabar jų turėdamas 81 iš 453 pozicijos pakilo į 434-ąją. ATP reitingo lyderis išlieka serbas Novakas Džokovičius (12 900 tšk.). Antrąją vietą išsaugojo šveicaras Roger Federeris (8670), trečias žengia škotas Andy Murray (8570), ketvirtas - ispanas Davidas Ferreras (6920), penktas - ispanas Rafaelis Nadalis (5985), šeštas - čekas Tomašas Berdychas (4760), septintas - argentinietis Juanas Martinas Del Potro (4680), aštuntas - prancūzas Jo Wilfriedas Tsonga (3875), devintas prancūzas Richard’as Gasquet (3260), dešimtas - serbas Janko Tipsarevičius (3000). Vakar paskelbtame naujame geriausių planetos tenisininkių WTA reitinge 27-erių Lina Stančiūtė (62 tšk.) iš 490 vietos smuktelėjo į 496-ąją. Pajėgiausia Lietuvos tenisininkė per savaitę prarado vieną WTA tašką. WTA klasifikacijos lyderė išlieka amerikietė Serena Williams (11 115 tšk.), antra žengia rusė Mari-

ja Šarapova (10 240), trečia - baltarusė Viktorija Azarenka (9130).

E.ŠIŠKEVIČIUS - 11-AS Prancūzijoje pasibaigusiose penkių dienų lenktynėse “4 Jours de Dunkerque” vienuoliktąją vietą bendrojoje įskaitoje užėmė “Sojasun” komandai atstovaujantis lietuvis Evaldas Šiškevičius. Po penkių etapų jis nuo lenktynes laimėjusio prancūzo Arnaud’o Demare’o atsiliko 39 sekundėmis. 28 poziciją galutinėje rikiuotėje užėmė Egidijus Juodvalkis (“Crelan-Euphony”), 69-ąją - Ignatas Konovalovas (“Team MTN Qhubeka”), 83-iąją - Gediminas Bagdonas (“Ag2R La Mondiale”). Iš viso lenktynes baigė 113 dviratininkų. Paskutinį 165,2 km etapą sekmadienį laimėjo prancūzas Yannickas Martinezas, o trys lietuviai iš keturių finišavo su pagrindine grupe: E.Šiškevičius - 27-as, G.Bagdonas - 28-as, E.Juodvalkis - 42-as. 1 minutę 16 sekundžių nugalėtojui pralaimėjęs I.Konovalovas liko 100-asis. LŽ

2013 05 07 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai BUTAI

PARDUODA Butą be patogumų (kaina - 40 000 Lt) arba kambarį bendrabutyje Naujojoje Vilnioje. Tel. 8 630 40 583. 1 kambario (20,7 kv. m) butą Vilniuje, Prūsų g. (kaina - sutartinė, be tarpininkų). Tel. 8 679 92 65. 2 kambarių butą Panevėžyje (II a., 56 kv. m, yra baldai, kaina - sutartinė, be tarpininkų). Tel. 8 687 57 545. 2 kambarių butą Vilniuje, Šeškinėje (galima keisti į kitą butą). Tel. 8 601 77 497. 3 kambarių butą (kaina - 115 000 Lt) arba 4 kambarių butą (atliktas euroremontas) Naujojoje Vilnioje. Tel. 8 647 94 725. 4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuonių butų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m, kambariai nepereinami, yra du įstiklinti balkonai, kaina - 125 000 Lt). Tel. 8 699 75 245. PERKA 1 arba 2 kambarių butą Naujojoje Vilnioje. Tel. 8 630 40 583.

BUITINĖ TECHNIKA PARDUODA Naują meistrų gamybos centrinio šildymo kieto kuro katilą (kaina - sutartinė). Tel.: (8 37) 38 38 63, 8 636 34 789.

PASLAUGOS Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus. Vilnius, tel. 8 689 16 300.

Moteris gali prižiūrėti pagyvenusį žmogų arba vaiką. Vilnius, tel. 8 605 56 515.

INFORMACIJA APIE PILVIŠKIŲ NUOTEKŲ VALYKLOS REKONSTRUKCIJOS STOTIES G. 15A, PILVIŠKIUOSE, VILKAVIŠKIO R. ATRANKOS IŠVADĄ DĖL POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO

LEIDINIAI

Planuojamos ūkinės užsakovas: UAB „Vilkaviškio vandenys“, Pramonės g. 13, 70177 Vilkaviškis, tel. (8 342) 60 100, faks. (8 342) 60 104.

PARDUODA Pilną Pasaulinės fantastikos aukso fondo (PFAF) knygų kolekciją (kaina - 1800 Lt). Vilnius, tel. 8 670 03 363.

ĮVAIRŪS

Prijungiu, taisau automatines skalbykles. Suteikiu garantiją. Konsultuoju įsigyjant naują, su transportavimo defektais arba naudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Parduodu naujus žvejybos tinklus (kapronas ir žilka, kaina - 60-80 Lt), tinklus nuo paukščių bei šiltnamiams dengti (4 m pločio, 1 m kaina - 7 Lt). Tel. 8 670 99 923.

MEDICINOS PASLAUGOS

Parduodu naujus aparatus „Pest Repler“ pelėms, tarakonams naikinti (kaina - 40 Lt), naujus dažų purkštuvus „Paint Zoom“ (kaina - 150 Lt). Tel. 8 670 99 923.

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550.

STATYBA IR REMONTAS Klijuojame plyteles, montuojame gipskartonį, tinkuojame, betonuojame grindis, atliekame kitus statybos darbus. Tel. 8 609 91 421.

IEŠKO DARBO 42 metų vyras - sargo darbo. Vilnius, tel. 8 604 23 434.

Parduodu naujus „Kosmodisk Clasik“ (kaina 120 Lt), orinius pistoletus (kaina - 150 Lt). tel. 8 670 99 923. Perku aliuminio pudros ar bronzos miltelius (pigmentą). Galiu pasiimti pats. Tel. 8 615 25 666. Prarastą AAS Gjensidige kvitą MSA 4126676 prašau laikyti negaliojančiu. Užs. LM-9021

PERKA Automobilį (1988-2011 m.). Tel. 8 675 71 505.

NAMAI, PATALPOS PARDUODA 50 kv. m namą Vilniuje, Salininkuose (yra neprivatizuotas 18,5 a žemės sklypas). Tel. 8 601 77 497.

Susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą per 10 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo dienos galima galima: UAB „Vilkaviškio vandenys“, Pramonės g. 13, 70177 Vilkaviškis, tel. (8 342) 60 100, faks. (8 342) 60 104. Pateikti pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą per 20 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo dienos galima: LR AM Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentui, S.Dariaus ir S.Girėno g. 4, 68176 Marijampolė, tel. (8 343) 97 800, faks. (8 343) 91 955. Susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais per 10 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo dienos galima: LR AM Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamente, S.Dariaus ir S.Girėno g. 4, 68176 Marijampolė, tel. (8 343) 97 800, faks. (8 343) 91 955; UAB „Sweco Lietuva“, V.Gerulaičio g. 1, 08200 Vilnius, tel. (8 5) 219 6580, faks. (8 5) 261 7507, el. p.: eduardas.povilaitis@sweco.lt. Užs. R-267

2013 05 22 dieną 11.00 val. rengiamas UAB „Inno trade“ priklausančių statybinių medžiagų išpardavimas.

Informacinis pranešimas apie planuojamą ūkinę veiklą Planuojamos ūkinės veiklos (toliau - PŪV) organizatorius: UAB „Suvalkijos bio energija“, Konstitucijos pr. 7, Vilnius, mob. 8 650 58 887, faks. (8 5) 239 4901.

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA Du gretimus sodo sklypus su nameliais Naujojoje Vilnioje (galima pirkti ir atskirai). Tel. 8 626 51 243.

12 a namų valdą Vilniuje, Antakalnio sen., Rokantiškių g. (7 km nuo centro, kaina - 127 000 Lt, be tarpininkų). Tel. 8 682 46 203.

Atsakingos institucijos priimta atrankos išvada, ar privaloma vertinti poveikį aplinkai: 2013 04 26 raštu Nr. (PAVNS)-MRS-354 LR AM Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas priėmė išvadą, kad planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Prekių vieta: Ramygalos g. 149, Panevėžys. Prekių sąrašas pateikiamas pagal pareikalavimą, atsiųsime el. paštu. Prekių vertė: 93 768,77 Lt. Prekių aukciono pradinė kaina: 75 015,02 Lt. Prekės parduodamos kartu. Prekių apžiūros laikas, suderinus iš anksto. Pardavimas bus vykdomas parduodant visas medžiagas kartu. Dalyvio mokestis 750 Lt. Dalyvių registracija išankstinė, sumokant dalyvio mokestį į atsiskaitomąją sąskaitą ne vėliau kaip iki 2013 05 20. Kitos aukciono sąlygos bus atsiųstos pagal pareikalavimą el. paštu. Pardavimą vykdys BUAB „Lutonė“ administratorius UAB „Bankroto administravimas“, tel. 8 615 34 559, el. paštas: ba.investigation@gmail.com. Užs. LM-2687

TRANSPORTO PRIEMONĖS

14,3 a namų valdą naujų namų kvartale Vilniuje, S.Vorotinskio g. (10 km nuo centro, yra elektra, galima statyti dvibutį namą, 1 a kaina - 7500 Lt, be tarpininkų). Tel. 8 656 17 413.

Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Stoties g. 15A, Pilviškiai, Pilviškių sen., Vilkaviškio r., Marijampolės apskr.

UAB „Vilkaviškio vandenys“ administracija

PRANEŠIMAI

Skubiai sutvarkytą 1 kambario butą Vilniuje (kaina - apie 40 000 Lt). Tel. 8 686 20 875.

Sodybą Viesų k., prie Širvintos upės, 5 km nuo Širvintų Ukmergės link (yra 4,08 ha žemės, gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, šulinys, šalia asfaltuotas kelias, netoliese parduotuvė, kaina - sutartinė). Tel. (8 5) 273 2008.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: Pilviškių nuotekų valyklos rekonstrukcija.

Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos (toliau - Ataskaitos) rengėjas: UAB „Ekokonsultacijos“, J.Galvydžio g. 3, 205 kab., Vilnius, tel./faks. (8 5) 274 5491. PŪV objektas, vieta: biodujų gamybos įrenginių statyba ir eksploatavimas Marijampolės pramonės zonoje, adresu: Karolaukio g. 3, Nendriniškių k., Marijampolės sav.

VILNIAUS TECHNOLOGIJŲ IR DIZAINO KOLEGIJA SKELBIA VIEŠĄ KONKURSĄ išnuomoti pastato, esančio Vilniuje, Antakalnio g. 54, sienos dalį (bendras plotas - 35 kv. m) reklamai. Nuomos terminas - iki dešimties metų. Pastato sienos dalis nuomininkui perduodama naudotis po sutarties pasirašymo. Pradinė 1 kv. m nuomos kaina per mėnesį 18,00 Lt. Įnašas, lygus pradiniam paskelbtam 3 mėnesių nuompinigių dydžiui, turi būti pervestas į atsiskaitomąją sąskaitą LT87 7300 0100 7414 2865 AB bankas Swedbank, kodas 73000. Įmonės kodas 111967673. Paraiškos priimamos iki 2013 m. gegužės 20 d. Paraiškas teikti patalpų nuomos konkurso komisijos narei S.Baltrukaitienei, adresu: Antakalnio g. 54, Vilnius, 101 kab. Informaciją galima gauti tuo pačiu adresu ir telefonu (8 5) 234 4114. Turto nuomos konkurso posėdis įvyks 2013 05 21 d. 10.00 val., adresu: Antakalnio g. 54, Vilnius, 219 kab. Posėdyje gali dalyvauti paraiškas pateikusių įmonių atstovai, turintys atitinkamus nuomos konkurso dalyvių įgaliojimus. Užs. LM-2686

PŪV aprašymas: iš biomasės (kukurūzų siloso, cukrinių runkelių ar kt.) bioreaktoriuose fermentacijos būdu pagamintos biodujos produktotiekiu bus tiekiamos į termofikacinę elektrinę Marijampolėje (adresu Gamyklų g. 8) šilumos ir elektros energijos gamybai ir tiekimui į tinklus. Gautas substratas bus panaudojamas laukų tręšimui. Rengiant Ataskaitą, siekiant patikslinti esamas sanitarinės apsaugos zonos ribas, buvo vertinta prognozuojama aplinkos oro teršalų ir triukšmo sklaida. Nustatyta, kad taršos rodikliai neviršija reglamentuojamų ribinių verčių. Ataskaita eksponuojama Marijampolės sav. Marijampolės seniūnijos patalpose, adresu: Lietuvininkų g. 18, Marijampolė, nuo š. m. gegužės 7 d. iki gegužės 22 d. Su Ataskaita taip pat galima susipažinti Ataskaitos rengėjo buveinėje, adresu: J.Galvydžio g. 3-205, Vilnius. Viešas visuomenės supažindinimas su Ataskaita, kuris turėjo įvykti š.m. gegužės 15 d. 17.00 val. UAB „Marijampolės šilumos tinklai“ patalpose, adresu: Gamyklų g. 8, Marijampolė, neįvyks ir yra perkeliamas į š.m. gegužės 22 d. 17.30 val. Baraginės laisvalaikio salę, adresu: Sodų g. 3, Baraginės kaimas, Marijampolės seniūnija. Išsamiau susipažinti su Ataskaita ir raštu teikti pasiūlymus galima kreipiantis į Ataskaitos rengėją UAB „Ekokonsultacijos“, adresu: J.Galvydžio g. 3-205, Vilniuje, skambinant telefonu ar siunčiant informaciją faksu (8 5) 274 5491 bei el. paštu: lina.s@ekokonsultacijos.lt. Užs. LM-2683

KVIETIMAS TEIKTI PARAIŠKAS PARAMAI PAGAL LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2007-2013 METŲ PROGRAMOS PRIEMONĖS „PROFESINIO MOKYMO IR INFORMAVIMO VEIKLA“ VEIKLOS SRITIES „ASMENŲ, SUSIJUSIŲ SU ŽEMĖS IR MIŠKŲ ŪKIO VEIKLA, MOKYMAS IR INFORMAVIMAS“ PIRMĄJĄ MOKYMO KRYPTĮ IR ANTROSIOS MOKYMO KRYPTIES FORMALIOJO MOKYMO PROGRAMAS GAUTI Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Agentūra) kviečia teikti paraiškas paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (toliau - KPP) priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ veiklos srities „Asmenų, susijusių su žemės ir miškų ūkio veikla, mokymas ir informavimas“ pirmąją mokymo kryptį ir antrosios mokymo krypties formaliojo mokymo programas gauti. Paraiškos pagal KPP priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ veiklos srities „Asmenų, susijusių su žemės ir miškų ūkio veikla, mokymas ir informavimas“ pirmąją mokymo kryptį priimamos nuo 2013 m. gegužės 13 d. iki 2013 m. liepos 12 d., pagal antrosios mokymo krypties formaliojo mokymo programas priimamos nuo 2013 m. gegužės 13 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. arba kol bus gauta paraiškų, kurių prašomos paramos suma bus lygi nustatytai metinei sumai. KPP priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ veiklos srities „Asmenų, susijusių su žemės ir miškų ūkio veikla, mokymas ir informavimas“ paraiškos forma ir taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 3D-446 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ veiklos srities „Asmenų, susijusių su žemės ir miškų ūkio veikla, mokymas ir informavimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (2013 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. 3D-287 redakcija) (Žin., 2007, Nr. 105-4317; 2013, Nr. 44-2186). Paraiška turi būti įteikta pareiškėjo asmeniškai, per įgaliotą asmenį arba siunčiama registruotu paštu. Paraiška gali būti pasirašyta pareiškėjo vadovo ar įgalioto asmens (kartu pateikiamas įgaliojimas, patvirtintas pareiškėjo vadovo parašu ir antspaudu, jei tokį turi). Paraiškos pagal KPP priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Asmenų, susijusių su žemės ir miškų ūkio veikla, mokymas ir informavimas“ forma skelbiama Žemės ūkio ministerijos ir Agentūros interneto svetainėse (www.zum.lt, www.nma.lt). Paraiškos registruotu paštu siunčiamos adresu: Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Kaimo vystymo programų skyriui, Blindžių g. 17, 08111 Vilnius. Paraiškos asmeniškai arba per įgaliotą asmenį teikiamos Agentūroje, Blindžių g. 17, Vilnius. Teikiant paraišką, reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Pareiškėjas, norintis pateikti paraišką, privalo telefonais: (8 5) 252 6742, (8 5) 250 0369 arba el. paštu (adresais: lina.gaidziunaite@nma.lt, vaida.trumpaite@nma.lt) kreiptis į Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Kaimo vystymo programų skyrių ir užsiregistruoti priėmimui. Agentūros darbo laikas: pirmadienį-ketvirtadienį 8.00-17.00 val., penktadienį 8.00-15.45 val., pietų pertrauka 12.00-12.45 val. Pareiškėjai raštu ir žodžiu gali pateikti Agentūrai klausimus dėl dalyvavimo KPP tvarkos ir sąlygų, dėl pagal kvietimą teikti paraiškas skiriamos paramos sąlygų, taip pat su paraiškos pildymu ir kitus su paramos teikimu susijusius klausimus: - telefonais: (8 5) 252 6999, 1841; - faksu (8 5) 252 6945; - elektroniniu paštu: info@nma.lt; Užs. LM-2689 - adresu: Blindžių g. 17, 08111 Vilnius.

2013 05 07

TV programos

ANTRADIENIS 7 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Vieša paslaptis” (k.) 10.40 “Mokslo ekspresas” (k.) 11.00 “LRT Aktualijų studija”. Tiesioginė laida 12.00 Diskusija dėl Vyriausybės metinės veiklos ataskaitos. Tiesioginė transliacija iš LR Seimo 13.30 “Laba diena, Lietuva”. Tiesioginė laida 15.00 “Namelis prerijose” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.30 “Paskutinis paradas” N-7 19.40 “Nacionalinė paieškų tarnyba” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Emigrantai” 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 Laidos “Emigrantai” tęsinys 22.15 “Pinigų karta” 23.20 Vakaro žinios 23.35 “Paskutinis paradas” (k.) N-7 0.50 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Tomas ir Džeris” 7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.) 7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7

9.45 “Būk mano meile!” 10.45 Veiksmo komedija “K-9” (k.) 12.55 “Didžioji sėkmė” 13.25 “Vėžliukai nindzės” 13.55 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.00 “Tūkstantis ir viena naktis” N-7 17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2” N-7 20.15 “Ponas Bynas” N-7 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 Veiksmo trileris “Porininkai” N-7 0.30 “Havajai 5.0” N-7 1.25 “Vampyro dienoraščiai” N-14

TV3 6.45 “Teleparduotuvė” 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Smurfai” 8.00 “Detektyvas Monkas” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.05 “Be namų” 11.00 “Gyvenimo kryžkelės” 12.00 “Gyvenimas yra gražus” 12.30 “Didvyrių dragužiai” 13.00 “Ponas Jangas” 13.30 “Smurfai” 14.00 “Čipas ir Deilas skuba į pagalbą” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Natalija” 16.00 “Ašarų karalienė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija 17.40 “Gyvenimo kryžkelės”

18.45 TV3 žinios 19.20 “Pamiršk mane” 19.50 “Paslapčių namai” 20.30 “Prieš srovę” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Tikrasis teisingumas” 23.00 “Pelkė” 0.00 “Daktaras Hausas” 1.00 “Eureka” 1.55 “Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius”

TV1

BTV

LRT kultūra

6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 Nacionalinė loterija 7.05 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Tauro ragas” (k.) N-7 8.30 “Cukrus” N-7 9.00 “Mistinės istorijos” (k.) N-7 10.00 “Juoko kovos” (k.) N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Pasiklydusi širdis” N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Brolis už brolį” (k.) N-7 15.00 “Žvaigždutės” N-7 16.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Brolis už brolį” N-7 19.25 “Pagal įstatymą” 20.00 Žinios 20.30 “Juoko kovos” N-7 21.30 Trileris “88 minutės” N-14 23.30 “Ekstrasensų mūšis” N-7 0.30 “Brolis už brolį” (k.) N-7 1.30-5.59 “Bamba” S

7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 Geniuko Vudžio šou” 8.15 “Betmenas iš ateities” 8.40 “Drakonų kova Z” N-7 9.05 “Draugai V” N-7 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “Šnipų žaidimai” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00 “Kaimo daktarė. Tęsinys” (k.) N-7 13.00 “Talismanas” N7 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Kas namie šeimininkas?” 16.30 “Šeimynėlė” N-7 17.00 “Pasaulio Gineso rekordai” 18.00 “Arti namų” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Veiksmo trileris “Vienveidis” N-7 22.40 Siaubo f. “Moliūgagalviai 4. Keršto kraujas” N-14 0.30 “Ties riba” N-14

8.00 “Tele bim-bam” 8.30 “Septynios Kauno dienos” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Muzika gyvai”. Tarptautinis folkloro festivalis “Pokrovskije kolokola 2012” (k.) 13.15 “Gyvenimas pagal uošvius” 14.10 “Mūsų miesteliai”. Viduklė. 3 d. (k.) 15.00 “Kūrybos metas”. Nuskaidrinta būtis. Literatūrologė Viktorija Daujotytė (k.) 15.30 Diktorės Gražinos Bigelytės 75osioms gimimo metinėms. “Trys lietingos dienos su Gražina Bigelyte” (k.) 16.00 “Vizijos ir tikrovė”. Plikšių dvaras. Grafų Pliaterių giminės istorija (k.) 16.45 “Laba diena, Lietuva” (k.) 17.40 Žinios (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus albumas 18.15 “Gimtoji žemė” 18.45 “Dalia Kutraitė kalbina... Vladą Vitkauską” 19.15 Dailės istoriko Jurgio Baltrušaičio 110osioms gimimo metinėms. Dok. f. “Tėvas ir sūnus” 20.15 “Šnipai” N-7 21.10 Lietuvių dokumentika. Dok. f. “Mocarto obuoliai” 22.30 “Lietuvos šokių dešimtukas” 23.30 Dok. f. “Išsiskyrę!”. 1, 2 d. 0.30 Panorama (k.) 1.15 “Savęs link”. Apie vandenį. 2 d. 2.00 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Koncertuoja “Corona Quitar kvartet” (Danija)

TV6 6.00 “Paslapčių namai” 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Tavo augintinis” 10.00 “Gelbėtojai Havajuose” 11.00 “Mastrichto policija” 12.00 “Kaulai” 13.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 14.00 “Gamtos jėgos” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Iš-

FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Geležinis žmogus 3” (3D) - 11, 14.30, 17.45, 21.15 val. “Geležinis žmogus 3” - 19 val. “Mergvakaris Maljorkoje” - 13.30, 15.30, 17.30, 19.30, 21.40 val. “Dykvietė” - 13.15, 15.45, 18.15, 20.30 val.

Lietuvos ryto TV 6.40 Programa 6.44 TV parduotuvė 7.00 “Reporteris” 7.45 “Lietuva tiesiogiai” 8.20 “Super L.T” N-7 9.20 “Padėkime augti” 9.50 “MAD MEN. Reklamos vilkai” N-7 10.55 “Merdoko paslaptys” N-7 12.05 “Reporteris” 12.50 “Pažabok stresą!” N-7 13.25 TV parduotuvė 13.55 “Kitaip. Su Nomeda” 15.00 Žinios 15.15 “TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Devyni gyvenimai. Nelsonas Mandela” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Devyni gyvenimai. Nelsonas Mandela” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.35 “TV pokštai” N-7 19.00 LKL čempionato finalinės rungtynės. Vilniaus “Lietuvos rytas” - Kauno “Žalgiris” Tiesioginė transliacija iš Vilniaus 21.00 “Reporteris” 21.45 “Nuoga tiesa” 23.30 “Praeities šešėliai” N-14 0.40 “Reporteris”

Balticum Auksinis 7.00 Komedija “Bernvakaris Australijoje” N-7 9.00 Komedija “Romo dienoraštis” N-7 11.00 Drama “Geresnis gyvenimas” N-7 13.00 Trileris “Tamsos pakraštys” N-7 15.00 Drama “Paskutinė naktis” N7 17.00 Veiksmo f. “Audros karys” 19.00 Drama “Agora” N-7 21.05 Trileris “13” N-7 23.00 Trileris “Žaidėjas” S 1.00 Komedija “Ateini čia arba gausi į dūdą!” N-7

RTR Rossija 5.00 Rusijos rytas 9.05 “Moteriškas karo veidas” 10.00 Žinios 10.30 1000 smulkmenų 11.15 Apie tai, kas svarbiausia 12.00 “Jefrosinija” 13.00 Žinios 13.30 Žinios. Maskva 13.50 Žinios. Budėtojų dalis 14.00 X byla 15.00 “Kilmingų mergelių instituto paslaptys” 16.00 Žinios 16.30 Žinios. Maskva 16.50

OZO KINO SALĖ “MAAT” - 18 val. “Smulkus nusikaltimas” - 16.30 val. MULTIKINO

“Užmirštieji” - 14.45, 17.45, 20.30 val. “Milijardierius ir blondinė” - 11.15, 16.15, 21.15 val. “Eilinis Džo. Kerštas” - 11.30 val. “Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.45 val. “Krudžiai” (3D) - 13.10 val. “Krudžiai” - 12.30, 14.45, 17.15 val. “Valentinas vienas” - 12 val.

KLAIPĖDA

VILNIUS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 8 d. 18.30 val. “Eugenijus Oneginas” 9 d. 18.30 val. “Žydrasis Dunojus” 10 d. 18.30 val. “Šikšnosparnis” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 7 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. Izraelio choreografų šiuolaikinio šokio programa

FORUM CINEMAS “Geležinis žmogus 3” (3D) - 11, 14.15, 17.45, 21 val. “Geležinis žmogus 3” - 19 val. “Mergvakaris Maljorkoje” - 10.45, 13, 15, 17.15, 19.30, 21.45 val.

“Pats baisiausias filmas 5” - 14.30, 16.45, 19.15, 21.50 val. “Transo būsena” - 16, 20.45 val. “Piktieji numirėliai” - 21.30 val. “Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 12.15, 14.15, 16.30 val. “Pabėgimas iš planetos Žemė” - 10.15 val. “Milijardierius ir blondinė” - 14, 18.30 val. “Olimpo apgultis” - 20 val. “Užmirštieji” - 12, 14.45, 18, 21 val. “Eilinis Džo. Kerštas” - 11.15 val. “Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 11.30 val. “Krudžiai” (3D) - 11.45 val. “Krudžiai” - 12.45, 15, 17.15 val. “Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30 val. FORUM CINEMAS VINGIS “Geležinis žmogus 3” (3D) - 11.10, 14.30, 18, 21.30 val. “Geležinis žmogus 3” - 13.30, 18.45 val. “Dykvietė” - 17.40, 19.45, 22 val. “Mergvakaris Maljorkpoje” - 12.15, 14.30, 16.45, 19, 21.15 val. “Pats baisiausias filmas 5” - 11.20, 16.30, 21.40 val. “Laukinės atostogos” - 14.50, 17, 19.30, 22 val. “Transo būsena” - 14.10, 16.30, 19.10, 21.45 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 13.10, 15.20 val. “Pabėgimas iš planetos Žemė” - 11 val. “Niujorko šešėlyje” - 15.30, 18.20, 21.10 val. “Teresės nuodėmė” - 13.10, 18.10 val. “Milijardierius ir blondinė” - 13, 15.50, 18, 20.40 val. “Užmirštieji” - 11.45, 15, 18.15, 21 val. “Krudžiai” - 11.30, 13.45, 16.15, 18.30, 20.45 val. “Valentinas vienas” - 16, 20.50 val. SKALVIJA “Pašėlę pirmieji metai” - 21.10 val. “Niujorko šešėlyje” - 16.30 val. “Meilė kaip nuodai” - 19.20 val. “Kaltė” - 19.20 val. PASAKA “Sapnuoju, kad einu” - 20 val. “Česlovo Milošo amžius” - 17.30 val. “Ponas sukčius” - 18 val. “Rojaus beieškant”, “Žalumose”, “Liza, namo!” 18.30 val. “Po lietaus” - 21 val. “Tyli naktis” - 21.15 val.

Žinios. Sportas 16.55 “Svetimos paslaptys” 17.40 “Šeimos detektyvas” 18.40 Žinios. Maskva 19.00 Žinios 19.30 “Viskas prasidėjo Charbine” 23.00 “Visa tiesa apie žygdarbį” 0.00 Žinios+ 0.15 Vaid. f. “Mano brangus žmogau” 2.15 “Moteriškas karo veidas” 3.05 Vaid. f. “Miškuose prie Kovelio”. 2 s.

Viasat Sport Baltic 10.00 Ledo ritulys. Pasaulio čempionatas. Švedija Baltarusija 12.00 Tenisas. ATP Masters turnyras. Madridas. Tiesioginė transliacija 17.10 Ledo ritulys. Pasaulio čempionatas. Slovėnija - Danija. Tiesioginė transliacija 19.40 “Futbol Mundial” žurnalas 20.10 Ledo ritulys. Pasaulio čempionatas. Rusija - JAV. Tiesioginė transliacija 22.40 Ledo ritulys. Pasaulio čempionatas. Austrija - Latvija 0.40 Ledo ritulys. Pasaulio čempionatas. Kanada - Norvegija

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.15 Kaip tai veikia? 12.40 Didžiosios statybos 13.35 Automobilių meistrai 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai pagaminta? 21.00 Mitų griovėjai 22.00 X-mašinos 23.00 Po žeme 0.00 F.Flintofas prieš visus 1.00 Naivuolis užsienyje

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Nesugaunamas jaguaras 11.00 Kelionė per Antarktidą 12.00 Amerikiečių kolonija 13.00 Kalintys užsienyje 14.00 Kolibrio gyvenimas 15.00 Milžiniškos žuvys 16.00 Amerikiečių kolonija 17.00 Kalintys užsienyje 18.00 Antrasis pasaulinis karas 19.00 Kalėjimo sunkumai 20.00 Kaip nugriauti namą prie ežero 20.30 Senas fabrikas Skrentone 21.00 Greitkelis per pragarą 22.00 Tunų žvejyba 23.00 Kaip nugriauti namą prie ežero 23.30 Senas fabrikas Skrentone 0.00 Kelias per pragarą 1.00 Nakties programa

Teatras

Kinas VILNIUS

likimas” 16.00 “Gelbėtojai Havajuose” 17.00 “Mastrichto policija” 18.00 “Kaulai” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 21.00 “Tikri bičai” 21.30 Nuotykių f. “Atgal į gamtą” 0.35 “6 kadrai” 1.05 IIHF pasaulio ledo ritulio čempionatas. Rusija - JAV. Vaizdo įrašas 2.45 “Paslapčių namai”

“Dykvietė” - 19.45, 22 val. “Mergvakaris Maljorkoje” - 15.30, 17.30, 19.30, 21.30 val. “Laukinės atostogos” - 17.30 val. “Pats baisiausias filmas 5” - 14.30, 16.45, 19, 21.15 val. “Geležinis žmogus 3” (3D) - 10.45, 13.30, 16.15, 19, 20.30 val. “Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 11, 13, 15 val. “Pabėgimas iš planetos Žemė” - 10, 12.15, 14.15, 16.15 val. “Piktieji numirėliai” - 20 val. “Transo būsena” - 18.15, 22 val. “Niujorko šešėlyje” - 17 val. “Užmirštieji” - 16.15, 19, 21.45 val. “Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 11.15, 13.45 val.

“Olimpo apgultis” - 11.15, 16.15, 21.15 val. “Dykvietė” - 16.55 val. “Pats baisiausias filmas 5” - 21.50 val. “Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 12.30, 14.45 val. “Pabėgimas iš planetos Žemė” - 10.15 val. “Milijardierius ir blondinė” - 14, 18.50 val. “Užmirštieji” - 11.45, 15, 18, 20.45 val. “Krudžiai” - 13.15, 15.45, 18.15 val. “Valentinas vienas” - 20.30 val.

ŠIAULIAI

“Krudžiai” - 11, 12, 13.15 val. “Krudžiai” (3D)- 10.15, 12.30, 14.45 val.

KAUNAS CINAMON “Geležinis žmogus 3” (3D) - 16.05, 18.45, 21.30 val. “Mergvakaris Maljorkoje” - 12, 16.30, 20.45 val. “Dykvietė” - 21.15 val. “Pats baisiausias filmas 5” - 14, 16, 18, 20, 22 val. “Statyk už mėgstamiausią” - 11.55, 18.30 val. “Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 11.45 val. “Pabėgimas iš planetos Žemė” - 11, 13, 15, 17 val. “Užmirštieji” - 21.45 val. “Krudžiai” (3D) - 13.45 val. “Krudžiai” - 12.30, 14.45, 17.15, 19.30 val. “Gimtadienis” - 14.15 val. “Valentinas vienas” - 19.05 val. FORUM CINEMAS “Geležinis žmogus 3” (3D) - 11, 14.30, 18.30, 21.30 val. “Dykvietė” - 14, 16, 18, 20.15 val.

FORUM CINEMAS “Geležinis žmogus 3” - 11.45, 14.45, 18, 21.15 val. “Geležinis žmogus 3” (3D) - 20.15 val. “Dykvietė” - 13.45, 16.15, 19, 21.30 val. “Pats baisiausias filmas 5” - 15.15, 17.45 val. “Piktieji numirėliai” - 20.45 val. “Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 12.45 val. “Pabėgimas iš planetos Žemė” - 10.15 val. “Užmirštieji” - 15, 18.15, 21 val. “Krudžiai” - 10.45, 13.30, 16, 18.30 val. ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Krudžiai” (3D) - 10.45 val. “Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 12.30 val.

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS 7 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. Klaipėdos jaunimo teatras. “Batai” 8 d. 14 val. Didžiojoje scenoje. Alytaus miesto teatras. “Medinuko, vardu Pinokis, pamokančios istorijos” 8 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Skėriai” 8 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. Alytaus miesto teatras. “Tamsta mokytoja” 9 d. 18 val. Rūtos salėje. “Plėšikai” 10 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 9 d. 18 val. “Šikšnosparnis” 10 d. 18 val. “Madam Pompadur” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 8 d. 10 ir 12 val. “Kaip atpažinti raganą?” 9 d. 18 val. “Gargantiua ir Pantagriuelis” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 8 d. 19 val. “Nuo raudonos žiurkės iki žalios žvaigždės” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 10 d. 18 val. Juditos Leitaitės “Romansų vakaras” KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS RŪMAI 8 d. 18 val. Nacionalinis dramos teatras. “Medžioklės scenos”

8 d. 19 val. Studijoje. “Namisėda” 9 d. 19 val. Studijoje. “Liūdnos dainos iš Europos širdies” 9 d. 20 val. Dekoracijų dirbtuvėse. “Raudoni batraiščiai” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 7 d. 18 val. “Trys mylinčios” 8 d. 18 val. “Romeo ir Džiuljeta” 9 d. 19 val. “Toska” 10 d. 18 val. “Stabmeldžiai” JAUNIMO TEATRAS 7 d. 11 val. Spektaklis-ekskursija “Ekspedicija į teatro vidų” Salė 99

10 d. 18 val. Vilniaus kamerinis teatras. “Pogrindžio komedija”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 9 d. 18.30 val. “Sveikas, Paryžiau!” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 10 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Viskas apie vyrus”

ŠIAULIAI

“Geležinis žmogus 3” (3D) - 14.15, 16.40, 20.40 val. “Mergvakaris Maljorkoje” - 19 val. I SALĖ “Pabėgimas iš planetos Žemė” - 10 val. “Sniego karalienė” - 11.35 val. “Pats baisiausias filmas 5” - 13.05 val. “Statyk už mėgstamiausią” - 16.20 val. “Mergvakaris Maljorkoje” - 14.40, 18 val. “Dykvietė” - 19.40, 21.20 val.

PANEVĖŽYS “Mergvakaris Maljorkoje” - 17.30, 21.50 val. “Mielas draugas” - 18.15 val. “Pats baisiausias filmas 5” - 17, 19, 21 val. “Laukinės atostogos” - 19.20, 21.40 val. “Transo būsena” - 15.20, 19.30 val. “Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 12.45, 15 val. “Pabėgimas iš planetos Žemė” - 10.30 val. “Niujorko šešėlyje” - 13.30 val.

9 d. 19 val. “Vietų nėra”

FORUM CINEMAS BABILONAS “Geležinis žmogus 3” - 14.20, 17.10, 20 val. “Geležinis žmogus 3” (3D) - 20.50 val. “Olimpo apgultis” - 18.30 val. “Pats baisiausias filmas 5” - 15.30, 18.15 val. “Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 13 val. “Užmirštieji” - 21.20 val. “Krudžiai” - 14, 16.15 val.

9 d. 18 val. “Jis ir Ji” 10 d. 18 val. “Šmėklos” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 7 d. 18.30 val. “Trio (J.Bramso, R.Šumano ir Klaros Šuman meilės istorija)” 8 d. 13 ir 18.30 val. “Madagaskaras” 9 d. 18.30 val. “Damos vizitas” KEISTUOLIŲ TEATRAS 9 d. 19 val. “Škac, mirtie, visados škac...” MENŲ SPAUSTUVĖ 7 d. 20.30 val. Juodojoje salėje. “Po šešerių metų”, “Belaukiant Godo”, “Kalva” 8 d. 20 val. Juodojoje salėje. Šokio teatras “Fine 5” (Estija). “Mandala” 10 d. 19.30 val. Juodojoje salėje. “Išėjau pieno”, “Nekviesta būtybė”, “Pagalys ratuose”, “It stebėtum debesis” “DOMINO” TEATRAS 7 d. 19 val. “Langas į parlamentą” 9 d. 19 val. “Nuodėmių miestas” VILNIAUS ROTUŠĖ 9 d. 19 val. “Ivanovas” MUZIKINIS TEATRAS IR KLUBAS “NEW YORK” 8 d. 19 val. “Meilė ir taika”

ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 8 d. 16 val. “Trys draugai” 9 d. 19 val. Virgio Stakėno koncertas “Vieno žmogaus orkestras”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 10 d. 18 val. “Hanana, kelkis ir eik” PANEVĖŽIO TEATRAS “MENAS” 10 d. 18 val. “Respublikos gatvės vaikai” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 8 d. 18 val. Koncertuoja Neda ir Labučio džiazo kvartetas PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI 8 d. 18 val. “Domino” teatras. “Daktaras”

PLUNGĖ PLUNGĖS KULTŪROS CENTRAS 8 d. 13 val. Klaipėdos dramos teatras. “Katės namai”

ŠILALĖ ŠILALĖS KULTŪROS CENTRAS 9 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Moteris be kūno”

ŠAKIAI ŠAKIŲ KULTŪROS CENTRAS 9 d. 18 val. “Domino” teatras. “Striptizo ereliai”

2013 05 07

Orai

SAULĖ teka 5:30 leidžiasi 21:02 dienos ilgumas

MĖNULIS

+20 Oslas

Šeštoji delčios diena

Delčia V 02

Jaunatis V 10

Priešpilnis V 17

+14 Helsinkis

+19

Stokholmas

Pilnatis V 24

+18

Dublinas +11 +18 Londonas

+19 +6

Šiauliai

+19 +5

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Bordo +18 +5

Kaunas VILNIUS Šiandien: debesuota su pragiedruliais, be lietaus. Temperatūra dieną 17-19 laipsnių šilumos.

+22 +18 +6

+22 Amsterdamas

+21

Ukmergė

Lisabona

Alytus Druskininkai

+18 +5

+21 Madridas

+23 Barselona

+16 Ryga

+19 Kopenhaga

+22 Paryžius

Kėdainiai +17 +7

+14 Sankt Peterburgas

Talinas

15:32

Palanga

Vilnius Minskas +23 +19 Varšuva +22

+21

Berlynas +21 Praha

+23 Miunchenas

+21 Nica

+19 Roma

+16 Maskva

+18

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +22 +25 +26 Bukareštas Varna Dubrovnikas +24 Sofija +20

+25

Stambulas +23

Malaga +22

Rytoj: mažai debesuota, nelis. Temperatūra naktį 8-11, dieną sušils iki 19-21 laipsnio.

127-oji metų diena. Gegužės septintoji, antradienis, antroji 19-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 238 dienos.

Alžyras +23

Tunisas +26

Atėnai

+26 Larnaka

Vardadienį šiandien švenčia: Danutė, Domicelė, Domicijonas, Rimutė, Stanislovas. Geros dienos! LŽ

Kryžiažodis

Horoskopai Jautis 04 20 - 05 21

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Šios savaitės nugalėtoją skelbsime gegužės 27 dieną. Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Gegužės 6 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... ................................................................................. Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Teks sutelkti jėgas, o kai kam ir paaukoti asmeninį gyvenimą, poilsį. Nebandykite visų problemų užkrauti kolegoms - liksite su dar didesniu bėdų maišu. Jautis. Pavyks suderinti meilės ir darbo reikalus. Seksis abiejuose frontuose, nes jausitės mylimi ir reikalingi. Galite užsidirbti iš vienadienių projektų, papildomų darbų. Dvyniai. Galima rizikuoti sprendžiant finansines problemas. Pavyks rasti teisingus sprendimus, išjudinti seniai rengtą projektą. Į priešų atakas nekreipkite dėmesio. Vėžys. Seksis bendrauti ir su partneriais, ir su vadovais. Tvirtės jūsų autoritetas, būsite giriami, jausite kolegų palaikymą. Galite sulaukti pasiūlymų iš konkurentų. Liūtas. Dirbti teks daug, ant kulnų mins kolegos, nestokojantys originalių idėjų. Teks pakovoti, apginti savo pozicijas. Veikite lėtai ir planingai, bet patys. Mergelė. Laukia sėkmingos finansinės operacijos, investicijos. Prieš žengdami svarbų žingsnį, pasitarkite su išmintingu žmogumi. Nereklamuokite savo idėjų. Svarstyklės. Geriausiai seksis nesiblaškantiems ir paisantiems asmeninių interesų. Nepasiduokite kitų įtakai. Sumaniai išsisuksite iš bet kokios situacijos. Skorpionas. Būsite energingi, intuityviai jausite, jei jums meluoja, puikiai perprasite painias žaidimo taisykles. Stenkitės neprimesti kitiems savo valios ir nuomonės. Šaulys. Nusiteikite optimistiškai. Nors esate pavargę ir nekantrūs, neskubinkite įvykių. Jei neieškosite kompromisų, aplinkybės privers nusileisti ant žemės. Ožiaragis. Jei laikysitės įsikibę į tai, kas nereikalinga, kas vargina, jausitės nelaimingi. Palanki diena baigti tai, ką seniai pradėjote, atidėliojote. Vandenis. Klaidas ištaisyti bus sunkiau. Jei atostogaujate, jausite jėgų antplūdį, turėsite noro veikti. Bendraudami su artimaisiais atsikratykite ambicijų. Žuvys. Gebėjimas žvelgti į problemas nešališkai padės išvengti konfliktų. Darbe atmeskite nereikalingus įsipareigojimus, kitaip paskęsite neaprėpiamuose darbuose.

2013 05 07

Margumynai

“Aerosmith” bijo išpuolių

Daugpilis nori tapti Bilbao

M.Rothko muziejus turėtų privilioti į Daugpilį daugiau turistų.

Išskirtinės JAV meno žvaigždės Marko Rothko muziejaus atidarymas jo gimtajame mieste Latvijoje teikia vilčių, kad Daugpilis galės pritraukti tūkstančius papildomų turistų ir atgaivinti savo ekonomiką. “Aerosmith” nedrįso atvykti į Indoneziją. / Beautifulafricanwildanimals.com, Reuters/AFP/Scanpix ir Usmagazine.com nuotraukos

JAV roko grupė “Aerosmith” atšaukė koncertą Indonezijoje, nes šios didžiausios musulmoniškos valstybės pareigūnai paskelbė, kad sužlugdė sąmokslą susprogdinti bombą prie Mianmaro ambasados. Koncerto organizatoriai “Ismaya Live” atšaukimo priežastimi įvardijo saugumo sumetimus, tačiau neaišku, ar tai tiesiogiai susiję su įtariamu sąmokslu prieš ambasadą. “Amerikiečių rokeriai Indonezijos sostinėje Džakartoje turėjo pasirodyti gegužės 18 dieną. Buvome pardavę beveik 15 tūkst. bilietų”, - sakė organizatorių atstovas Helmi Sugara.

Pranešime apie atšaukiamą koncertą pateikiamas ir grupės atsiprašymas. Jame teigiama, jog “Aerosmith” viliasi kada nors pasirodyti gerbėjams Indonezijoje. Bet kol kas jokios informacijos, kad grupė galėtų perkelti koncertą į kurią nors kitą dieną, nėra. Gastroles Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione “Aerosmith” pradėjo balandį. Pirmą savo koncertą ji surengė Naujojoje Zelandijoje, paskui kelis šou - Australijoje. Šią savaitę grupė turi groti Filipinuose. Vakarų muzikos atlikėjai populiarūs Indonezijoje, bet griežtos islamo linijos šalininkai anksčiau yra privertę kai kuriuos jų padaryti tam

Ištekėjo K.Knightley Britų aktorė Keira Knightley jau ištekėjusi moteris. Pietų Prancūzijoje ji sumainė žiedus su rokeriu Jamesu Rightonu. “Karibų jūros piratų” gražuolė už “The Klaxons” žvaigždės ištekėjo per kuklią ceremoniją Masano rotušėje, tik tuzino draugų ir giminaičių akivaizdoje. Nuotaka vilkėjo paprastą suknelę tiulio sijonu, ant kurios buvo užsimetusi “Chanel” švarkelį. Ji avėjo blyškiai rožinius balerinos ba-

tikrų pakeitimų savo programose arba išvis atšaukti koncertus. Popmuzikos superžvaigždė Lady Gaga pernai atšaukė pasirodymą, kuris turėjo būti didžiausias jos gastrolių “Born This Way Ball” Azijoje renginys. Griežtos linijos šalininkai grasino smurtu, jei Lady Gaga vis dėlto nuspręstų koncertuoti, nes mano, kad ši atlikėja daro blogą įtaką jaunimui. Jennifer Lopez, kuri drauge su “Aerosmith” lyderiu Stevenu Tyleriu du sezonus teisėjavo “American Idol” (“Amerikos talentams”), lapkričio pabaigoje dėl koncerto Indonezijoje specialiai pakoregavo savo kostiumus ir šokio judesius.

•

Pareigūnai mano, kad M.Rothko meno centras Daugpilyje sukels “Bilbao efektą” - kaip kad baskų metropolį Bilbao atgaivino ten atidarytas Guggenheimo muziejus. “Šis muziejus bus ir mūsų miesto perlas, ir miesto bei visos šalies prekės ženklas”, - praėjusį mėnesį per muziejaus atidarymo ceremoniją sakė merė Žana Kulakova. M.Rothko, kuris mirė 1970-aisiais, dėl savito stiliaus - iš pažiūros paprastų, bet įspūdingų spalvinių blokų derinių - tapo moderniojo meno milžinu. Be M.Rothko abstrakčiojo ekspresionizmo pavyzdžių, Daugpilio muziejaus kolekcijoje yra ir ankstesnių jo eksperimentų su spalvomis. Meno gerbėjai, norintys nukeliauti į Latvijos pietuose esantį Daugpilio miestą, kuris 1903 metais,

kai čia gimė dailininkas, vadinosi Dvinskas ir priklausė Rusijos imperijai, turės pademonstruoti ir nemažai ištvermės. 230 km kelionė nuo sostinės Rygos užtrunka tris valandas, nes kelias gana duobėtas. Nerangūs traukiniai iš Rygos į Daugpilį važiuoja dar ilgiau, o Daugpilio oro uostas - karinis sovietinių laikų palikimas - stovi nenaudojamas. Nusigavę iki miesto lankytojai dar turi sugebėti atrasti muziejų caro laikų tvirtovės komplekso, kurį supa aptriušę pastatai, labirinte. Europos Komisijos atstovybės Latvijoje vadovė Inna Šteinbuka sakė, kad muziejus “suteiks miestui naują postūmį” ir pritraukdamas meno gerbėjų gali paskatinti turizmą bei investicijas į šį regioną. “Galime pasižiūrėti į Bilbao ir galbūt Meco Prancūzijoje pavyzdžius. Meco Pompidou centro padalinys padarė Mecą matomą. Daugpiliui taip pat reikia tokio matomumo ir savo prekės ženklo”, sakė I.Šteinbuka. Buvusį arsenalą paversti galerija atsiėjo 5,7 mln. eurų (19,69 mln. litų), 85 proc. sumos skyrė Europos Sąjunga.

•

Konfiskavo raganosio ragus

telius, plaukus buvo papuošusi ramunių vainiku. Jaunikis vilkėjo tamsiai mėlyną kostiumą. Išėję iš rotušės jaunavedžiai buvo nufotografuoti susikibę už rankų ir besišypsantys. Plojant ir mojant svečiams jie įsėdo į sidabro spalvos automobilį. K.Knightley ir J.Rightonas savo jungtuves atšventė Pietų Prancūzijoje esančiuose K.Knightley mamos Sharman MacDonald namuose. Jaunavedžiai, grįžę į Didžiąją Britaniją, surengs antrą pokylį.

•

Vietnamiečiai tiki, kad raganosio ragai yra panacėja nuo visų ligų.

Vietnamo muitininkai konfiskavo daugiau kaip 7 kg raganosio ragų. Juos vežusį lėktuvo keleivį sulaikė policija.

`K.Knightley ir J.Rightonas susituokė Masano rotušėje.

Du raganosių ragai, kurie, kaip manoma, atkeliavo iš Afrikos ir yra verti maždaug 365 tūkst. dolerių (apie 961 tūkst. litų), buvo rasti vieno iš Dohos į Hošiminą atskridusio keleivio bagaže. Vyrą sulaikė policija, dabar jis dienas leidžia areštinėje.

Nelegali raganosių medžioklė pastaraisiais metais suintensyvėjo, nes padidėjo šių žinduolių ragų paklausa kai kuriose Azijos dalyse, ypač Vietname. Čia jie labai vertinami dėl įsivaizduojamų gydomųjų savybių. Prekyba raganosių ragais yra neteisėta, bet 100 gramų ragų Vietnamo juodojoje rinkoje kainuoja iki 5 tūkst. dolerių (13,2 tūkst. litų). Šios Pietryčių Azijos valstybės gyvento-

jai tiki, kad jie gydo viską - pradedant vėžiu ir baigiant pagiriomis. Kovo mėnesį per svarbų Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) susitikimą Hanojaus buvo paprašyta sukurti teisėtai laikomų raganosių trofėjų duomenų bazę ir sumažinti šių gyvūnų ragų paklausą Vietname.

•

AP, WENN, AFP, BNS, LŽ