2013 m. gegužės23d. /Ketvirtadienis/ Nr. 117(13 542)

Kaina

2013 m. gegužės 23 d. / Ketvirtadienis / Nr. 117 (13 542)

1,99 Lt

VERSLAS

KULTŪRA

DIENOS TEMOS

Išmanieji traukia neturtingus pirkėjus 5p.

Išdrožtas angelas M.K.Oginskio 15p. gatvei

Patarimai Lietuvai, kaip tapti ekologiškai 4p.

Kas prikels Paberžę?

·iandien skaitykite priedà

Saugi vaik˜

vasara

UŽSIENIS

Bankai linkę nusileisti

LŽ archyvo nuotrauka JŪRATĖ MIČIULIENĖ juratem@lzinios.lt

“Lietuva, galima sakyti, - reanimacijoje, o Paberžė, į gyvenimą grąžinusi ne vieną sielą, jau aštuntus metus neprieinama tiems, kurie kitados čia rasdavo išsigelbėjimą”, - sakė Paberžę sergančių sielų prieglauda pavertusio vienuolio Tėvo Stanislovo dukterėčia Birutė Tiknevičiūtė.

Prieš aštuonerius metus miręs vienuolis kapucinas Tėvas Stanislovas paliko testamentą, į kurį ilgai niekas nekreipė dėmesio. Galbūt jis atrodė sunkiai įgyvendinamas ir todėl, kad labai nestandartinis. Tėvas Stanislovas, gyvenęs pagal šv. Pranciškaus Asyžiečio regulą ir nenorėjęs turėti

jokių materialių vertybių, nekilnojamojo turto registre neįregistravo nei jam dovanoto 0,88 ha žemės plotelio, nei jame jį mylėjusių žmonių pastatyto namelio -špitolės. Tik prieš mirtį testamentu šią neįkainojamą vertybę, o kartu ir dvasios atgaiva per 27 kunigavimo metus paverstą užkampį paliko Lietuvos žmonėms, juridiškai - namą pastačiusiam labdaros fondui “Tėvo Stanislovo namai”. Pasak medikės ir prisiminimų knygą “Tėvas Stanislovas - mažutėlių tarnas” parašiusios B.Tiknevičiūtės, mums, suicidų tautai, reikia tokios energijos, tokio žaibolaidžio, tokios iškrovos vietos, kokia buvo Paberžė.

Paskutiniais gyvenimo metais Tėvas Stanislovas buvo perkeltas į Dotnuvą, tačiau numirti jis norėjo Paberžėje. Sugrįžti į senąją, savo rankomis išpuoselėtą kleboniją jau

Vienuolio kapucino dukterėčia B.Tiknevičiūtė įsitikinusi, kad Tėvo Stanislovo testamentas turi platesnę prasmę - padėti, anot jos, mažutėliams. negalėjo, ten Bažnyčios buvo atkeltas kitas kunigas. Tad jį mylėję žmonės - dvidešimt privačių mecenatų ir įmonių - šalia jam pastatė naują namelį, kur jis ir užgeso 2005 metais. “Man buvo labai skaudu, kai sužinojau, jog po Tėvo Stanislovo mirties labdaros fondui ėmė vadovauti vienas mecenatų - Kėdainių verslininkas Virginijus Dovydas, tuo metu jau tapęs Krišnos tikėjimo sekėju, - pasakojo B.Tiknevičiūtė. - Jis nė karto nepadarė jokios finansinės ataskaitos, tačiau tuo pat metu už Josvainių statė krišnaistų vienuolyną.”

Pasak B.Tiknevičiūtės, Tėvas Stanislovas labai nuliūsdavo sužinojęs, jei kas nors Lietuvoje pradėdavo praktikuoti Krišnos tikėjimą, stengdavosi nuo to apsaugoti žmogų, sakydavo, tai - ne mūsų ilgoms tamsioms žiemoms. “Todėl kai fondas pateko į šio krišnaisto rankas, labai išgyvenau”, - sakė ji.

Moteris ne vienus metus stengėsi viešinti testamentą, rūpinosi, kad jis būtų įgyvendintas, kad špitolė būtų grąžinta Lietuvos žmonėms, jų poreikiams. Beldėsi ji ir į Kėdainių savivaldybę, prašė ką nors daryti.

3p.

Briuselyje vykstančio Europos Sąjungos vadovų susitikimo viena svarbiausių temų - kaip suduoti smūgį vengiantiesiems mokėti mokesčius. Reikia ne tik palaužti Austrijos ir Liuksemburgo nenorą dalytis bankų duomenimis, bet ir įtikinti Šveicariją, kad ši atsisakytų bankų indėlių slaptumo. JAV jau kreipėsi į šios šalies vyriausybę pareikšdama, jog tikisi, kad Šveicarijos bankai automatiškai teiks informaciją apie savo klientus amerikiečius. To paties siekia ir Europos Sąjunga, pagrasinusi, kad apsunkins priėjimą prie Europos finansų rinkos. Tačiau Šveicarijai p. tai padaryti labai skausminga. 6

ORAI Apsiniaukę, visame krašte numatomi lietūs, kai kur su perkūnija. Temperatūra dieną 16-20 laipsnių šilumos.

19p.

2

2013 05 23

Komentarai ir debatai

Trumpai

Realybė ir norai MARGARITA STARKEVIČIŪTĖ

Pastarųjų mėnesių negatyvios informacijos srautas nuteikia ne itin džiugiai - sunku atlaikyti didžiulį spaudimą, kurį patiria šalis. Lietuvos sėkmė yra pavyzdys kitiems, ir tą pavyzdį stengiamasi sumenkinti, o kur dar tarpusavio nesutarimai, kuriantys papildomų problemų.

Geriausias to pavyzdys - sujauktas Sereikiškių parkas. Dėl centrinės valdžios ir savivaldybės smulkmeniškų partinių ginčų lėšos jam sutvarkyti buvo skirtos per vėlai, todėl vasarą atvyksiantį gausų būrį svečių pasitiks apleistas parkas ir jame išraustos duobės.

Bet yra daug priežasčių ir pozityviai žiūrėti į ateitį. Visada prisiminsiu, kaip iš karto atgavę Nepriklausomybę bandėme užmegzti pirmus ekonominius ryšius su užsienio valstybėmis.

Tiesiogiai skambinti negalėjome, rei-

kėdavo užsakyti telefono pokalbį Maskvoje ir laukti kelias valandas, kol sujungs su norimu abonentu užsienyje. Atsitikdavo ir taip, kad kol prisiskambindavome, toje šalyje baigdavosi darbo laikas, tad kitą dieną viską tekdavo pradėti iš naujo. Neįtikima, bet tai buvo vos truputį daugiau nei prieš dvidešimt metų. Tada 95 proc.

Lietuvos eksporto tekdavo buvusiai Sovietų Sąjungai. Tačiau jau po penkerių metų pusę jo parduodavome kitose rinkose. Ir dabar Lietuvos eksporto dalis pasaulio prekyboje nuolat didėja, o tai vienas valstybės konkurencingumo požymių. Todėl Lietuva turi reikiamų socialinių įgūdžių spręsti sudėtingiausias problemas.

Kita priežastis, kuri skatina optimizmą, - būrys jaunų žmonių, dalyvaujančių rengiant ir įgyvendinant ES pirmininkavimo programas. Ateityje jie bus tinkamai pasirengę valdyti ir modernizuoti Lietuvos ekonomiką. Pa-

grindinis Lietuvos ekonomikos augimo šaltinis yra žmonių gebėjimai, nieko kito neturime ir vargu ar turėsime.

Pagrindinis Lietuvos ekonomikos augimo šaltinis yra žmonių gebėjimai, daugiau nieko kito neturime ir vargu ar turėsime. Žiūrint į ES Vadovų Tarybai teikiamus siūlymus kartais irgi atrodo, kad tarpusavio ginčai užtemdo realybės jausmą. Iš kur tas naivus tikėjimas, jog keitimasis informacija išspręs mokesčių vengimo problemas? Žinoma, valdininkams paprasčiau ginčytis dėl mokesčių su kaimyne Šveicarija ar tarpusavyje, nei aiškintis dėl nelegalių pigių prekių srautų iš Azijos šalių.

ĮTARIMAI V.GIRŽADUI PANAIKINTI Tačiau ekonomikos augimo pagrindas yra sutvarkyti fundamentalūs dalykai. Mokesčių politikoje tai - aiški ir paprasta mokesčių administravimo bazė, suderinta tarp visų ES šalių. Deja, toks dokumentas jau seniai dulka ES stalčiuose, nes jo įgyvendinimas reikalauja sutarimo dėl daugybės techninių sąlygų.

Nėra jokios abejonės, kad ir bankai turi mokėti už savo klaidas. Bet kaip šios problemos sprendimas pasiūlytas finansinių operacijų mokestis reikštų, jog mokėtų ir valstybės - obligacijų leidėjos, t. y. vėl mokesčių mokėtojai. O jei teks daryti išimtis, didės administravimo išlaidos. Be to, mažai rinkai, tokiai kaip Lietuvos finansų rinka, pritraukti investuotojų dėmesį ir taip sunku, tad visos sąnaudos santykinai didėja.

Daugelis dabar aptariamų mokesčių klausimų, pristatomų kaip reikšmingi dalykai realios ekonomikos sąlygomis, gali ir neduoti laukiamų rezultatų.

•

Seimo tribūna

Maisto produktai taps strategine žaliava Apie Lietuvos žemės ūkio perspektyvas kalbamės su Socialdemokratų partijos frakcijos nariu Edmundu Jonyla.

- Praėjusią kadenciją dirbote Seimo Socialinių reikalų ir darbo, šią Kaimo reikalų komitete. Kaip vertinate dabartinę krašto žemės ūkio būklę? Ar yra grėsmių, kurios galėtų ją pabloginti?

- Ekonominė krizė parodė, kad Lietuvos žemės ūkis ir perdirbamoji pramonė - šalies ekonomikos variklis, sukuriantis beveik 8 proc. valstybės bendrojo vidaus produkto, suteikiantis darbą kas aštuntam lietuviui. Ši sritis sudaro 16 proc. viso Lietuvos eksporto. Toks rezultatas neatsirado savaime.

Mūsų žemdirbiai dalyvauja įvairiuose projektuose, rizikuoja, ima paskolas, ieško pažangesnių ūkininkavimo būdų. Netolimoje ateityje maisto produktai bus tokia pat strateginė žaliava kaip nafta ir dujos. Jų reikės gerokai daugiau. Dirbamos žemės negausėja, tad visas pasaulis eina tikslaus ūkininkavimo kryptimi. Didėja konkurencija. Todėl žemdirbiai teisūs sakydami, kad jų ir Europos senbuvių sąlygos konkuruojant dėl išmokų yra skirtingos.

Problemų esama ir daugiau. Jos visai neseniai buvo aptartos žemdirbių suvažiavime ir išdėstytos priimtoje rezoliucijoje. Ūkininkų laukia nauji išbandymai: moduliacija, finansinė drausmė, Žalinimo programa. Kol kas galutiniai minėtų programų skaičiai nežinomi, bet aišku viena - žemdirbių veiklą tai paveiks neigiamai. Dabartinė valdančioji dauguma numatė, kad būtina skatinti gyvulininkystę, iš esmės keisti požiūrį dėl žemės ūkio specialistų poreikio ir rengimo, daugiau lėšų skirti žemės ūkio taikomiesiems tyri-

Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

E.Jonyla: “Dirbamos žemės nedaugėja, tad visas pasaulis eina tikslaus ūkininkavimo kryptimi, didėja konkurencija.” mams, o daugiau dėmesio - kooperacijai, biojėgainių statybai ir t. t.

- Ar realu tikėtis, kad bus pratęstas draudimas užsieniečiams įsigyti žemės?

- Tai labai sudėtingas uždavinys. Jeigu Vyriausybė nuspręstų iš naujo derėtis su Briuseliu dėl tokio žemės pardavimo, koks galioja dabar, Lietuva turėtų siekti pakeisti Sutartį dėl Europos Sąjungos (ES) veikimo. Šioje kovoje nebūtume vienintelė valstybė. Tokios pozicijos laikosi lenkai ir dar kelios šalys.

Pagrindinis argumentas - Lietuvos žemdirbiams turi būti užtikrintos teisingos konkurencijos sąlygos ES, reikia atsižvelgti į tai, kad tiesioginės išmokos jiems ir naujoje finansinėje perspektyvoje nesieks ES vidurkio.

- Kas nutiks, jei neliks apribojimų užsieniečiams?

- Oficialiai teigiama, jog įstatymuo-

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Bašarovas V.Sinicaitė

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2204) (tel. 249 2247)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Tyrimai J.Tvaskienė

(tel. 249 2238)

Spec. korespondentas G.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

se ir dabar yra saugiklių, leidžiančių įsigyti 300 ha žemės ūkio paskirties žemės iš valstybės ir 200 ha - iš privačių asmenų. Šiandien yra 15 ūkių, kurie turi daugiau kaip 300 tūkst. ha žemės. Dar 30 ūkių artėja prie šio skaičiaus. Jie naudojasi dešimtimis milijonų litų ES paramos, o pelną skiria naujai žemei pirkti. Ir laukia ateinančių metų gegužės 1 dienos, kai Lietuvos žemę galės parduoti užsieniečiams už maišus eurų. Todėl Vyriausybė jau dabar yra parengusi ir svarsto žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymų pakeitimus. Jie leistų įtvirtinti siekį, kad žemė netaptų ir užsieniečių, ir pačių lietuvių machinacijų objektu. Naudojantis kitų Europos šalių patirtimi siūlomi įvairūs saugikliai, dėl jų diskutuojama, tad, tikiuosi, artimiausiu metu įstatymų pakeitimai bus priimti. „LŽ gidas“ J.Čiulada

- Esate Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojas. Kam šioje veikloje skiriate prioritetus?

- Komisijoje dirbu jau antrą kadenciją. Per praėjusią mūsų darbas buvo labiau koncentruotas į atskirų skundų ir pareiškimų tyrimus. Dabar siekiame, kad komisijos veikla nedubliuotų ikiteisminių tyrimų, o būtų nukreipta į korupcijos rizikos vertinimą, analizę. Komisijoje esame pasiskirstę į darbo grupes galimoms korupcijos apraiškoms tirti, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos srityje, savivaldybėse, teisėsaugos institucijose ir kitur.

Per vieną iš pastarųjų komisijos posėdžių svarstėme klausimą dėl 20072013 metų ES struktūrinės paramos aplinkos projektams įgyvendinti administravimo skaidrumo, analizavome, ar teisinis reglamentas nesudaro prielaidų pasireikšti korupciniams veiksmams, ir panašiai.

- Visuomet aktyviai sportavote.

Ar dabar lieka tam laiko? Kokios sporto šakos labiausiai domina?

- Laisvo laiko lieka tikrai nedaug, tačiau bent vieną ar du kartus per savaitę skiriu jo stalo tenisui. Einu žaisti į Seimo sporto salytę arba į teniso klubą “Ping-pong”. Šiame klube tenka ypač gerai paprakaituoti.

Išnaudoju kiekvieną progą pažaisti grįžęs ir į gimtuosius Raseinius. Čia kasmet organizuoju stalo teniso turnyrus. Juose dalyvauja ne vien raseiniškiai, atvyksta gausus būrys ir kitų rajonų gyventojų. Domiuosi ir kitomis sporto šakomis - krepšiniu, tinkliniu, šaškėmis, šaudymu. Skatinu gyventojus sportuoti, esu įsteigęs įvairių prizų.

•

Seimo narį kalbino RAIMONDA RAMELIENĖ

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

SULAIKYMO OPERACIJA VILNIAUS ORO UOSTE Talkindami kolegoms iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Vilniaus pareigūnai oro uoste sulaikė JAV Delavero valstijoje ieškomą Rusijos pilietį Dmitrijų Ustinovą. Apie tai pranešė portalas delfi.lt. Šis pilietis buvo sulaikytas, kai atvyko aptarti JAV draudžiamų naktinių prietaisų įsigijimo. Įtariama, kad vyras į Rusiją eksportavo JAV gynybos ginkluotės sąraše esančias priemones, už jas sumokėdamas šimtus tūkstančių JAV dolerių. 46 metų Rusijos pilietis šiuo metu uždarytas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, jam ikiteisminio tyrimo teisėjas skyrė kardomąjį įkalinimą dviem mėnesiams. Generalinė prokuratūra laukia, kol JAV atsiųs ekstradicijos prašymą. Tada sostinės teismas spręs, ar jį galima patenkinti.

Sulaikyti ir suimti D.Ustinovą Lietuvos pareigūnų paprašė JAV teisingumo departamentas - gauta žinių, kad jis per Lietuvą gali bėgti į Rusiją.

D.Ustinovui kaltinimai JAV buvo pareikšti kovo 25-ąją. Įtariama, kad jis, veikdamas su bendrininkų grupe, neturėdamas leidimo eksportavo ir pasikėsino eksportuoti JAV gynybos ginkluotės sąraše esančias priemones, vykdė jų kontrabandą bei legalizavo nusikalstamu būdu gautus pinigus. D.Ustinovui JAV gresia įkalinimas ne mažiau kaip 20 metų.

BNS, LŽ

Korespondentai krašte (tel. 249 2234)

Kaunas K.Kučinskaitė

(tel. (8 618) 87802)

Klaipėda V.Bortelienė D.Nikitenka

(tel. (8 46) 39 95 83) (tel. (8 620) 10583)

Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 687) 95837)

Panevėžys D.Baronienė

(tel. (8 620) 10476)

Interneto svetainė

Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207)

Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209) „Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

Generalinė prokuratūra buvusiam Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojui Vytautui Giržadui panaikino įtarimus dėl dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo. Tačiau pats tyrimas toliau tęsiamas siekiant išsiaiškinti, kas galėjo nutekinti informaciją. Įtarimai V.Giržadui buvo pateikti 2012 metų pavasarį, iškėlus bylą dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba nutekinant informaciją apie rengiamus tyrėjų veiksmus dėl banko “Snoras”. 2011 metų lapkritį prieš pat “Snoro” nacionalizavimą dienraštis “Lietuvos rytas”, cituodamas anoniminius šaltinius, pranešė, kad “Generalinė prokuratūra jau pasirašė leidimus atlikti kratas viename bankų ir jo vadovų namuose”. Daugiau nei trečdalį “Lietuvos ryto” akcijų valdė “Snoro” bankas. Dėl informacijos apie planuojamus pareigūnų veiksmus vadinamuoju melo detektoriumi buvo patikrinti tuometiniai FNTT vadovai Vitalijus Gailius ir V.Giržadas. V.Gailiui atsisakius iš pareigų atleisti savo pavaduotoją tuometinis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis panaikino FNTT vadovų leidimus dirbti su slapta informacija ir atleido iš pareigų. Kilus įtampai valdančiojoje koalicijoje atsistatydinti buvo priverstas ir pats R.Palaitis. Vėliau V.Gailius ir V.Giržadas Vilniaus apygardos administraciniame teisme įrodė, kad buvo atleisti neteisėtai.

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

2013 05 23

Dienos temos

3

Bendradarbiavimas stiprina kaimynųryšius ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ roberta@lzinios.lt

Į mūsų šalyje vyksiantį Lietuvos ir Baltarusijos regioninio bendradarbiavimo forumą laukiama atvykstant daugiau kaip šimto svečių iš gretimos šalies. Renginyje ketinama aptarti svarbiausius dvišalius klausimus, stiprinti ir plėtoti tarpusavio ryšius.

Forume, vyksiančiame Druskininkuose, Alytuje, Prienuose gegužės 28-29 dienomis, laukiama kelių šimtų dalyvių. Iš Baltarusijos į Lietuvą atvyks užsienio reikalų ir ekonomikos viceministrai, miestų bei rajonų atstovai, verslininkai.

Baltarusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras Dražinas forumą vadino svarbiausiu dvišaliu ekonominiu renginiu šiemet. Jame daugiausia dėmesio bus skiriama ekonomikai ir socialiniams reikalams.

Bus svarstomas Lietuvos ir Baltarusijos regioninis bendradarbiavimas pramonės, statybų, žemės ūkio, paslaugų srityse. Nuošalyje neliks ir kultūros, švietimo, sveika-

Baltarusijos ambasadorius Lietuvoje V.Dražinas forumą vadino svarbiausiu dvišaliu ekonominiu renginiu šiemet. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka tos apsaugos klausimai. Taip pat ketinama svarstyti turizmo plėtros perspektyvas.

V.Dražinas pažymėjo, kad dvišalėje darbotvarkėje labai aktualūs ir transporto klausimai. Baltarusija suinteresuota, kad būtų atnaujintas

geležinkelio ruožas Pariečė-Druskininkai. Taip šį kurortą būtų galima pasiekti tiesiai iš Gardino. Kalbėdamas apie supaprastinto judėjimo Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje režimą, gretimos šalies ambasadorius neabejojo, kad jis įsigalios, bet tam dar rei-

kia plėsti sienos perėjimo punktų infrastruktūrą.

Pirmą forumo dieną dalyviai ketina apžiūrėti Prienų ir Alytaus rajonuose veikiančias pažangias žemės ūkio bendroves, užsiimančias augalininkyste, gyvulininkyste, produkcijos perdirbimu. Baltarusijos delegacija taip pat lankysis Alytaus miesto ir rajono savivaldybėse bei pramonės objektuose, Druskininkų slidinėjimo trasoje. Antrą dieną Druskininkuose suplanuotas forumo posėdis, bus skaitomi pranešimai, vyks diskusijos.

Visuose objektuose jau apsilankęs V.Dražinas sakė, kad tai puikūs pavyzdžiai, kaip galima efektyviai ir pragmatiškai plėtoti ekonomiką.

Jis mano, kad ši patirtis bus naudinga Baltarusijos atstovams.

V.Dražinas pažymėjo, kad iki šiol tarp dviejų šalių rajonų ir miestų yra pasirašyti 62 susitarimai dėl bendradarbiavimo ekonomikos, prekybos bei humanitarinėje srityse. “Per septynerius metus tai mums leido sukurti tokius santykius, kad vien dėl regionų metinės prekybos apimties, investicijų, paslaugų prieaugis sudaro daugiau nei 30 procentų. Kai manęs klausia, ką davė šis bendradarbiavi-

mas, norėčiau akcentuoti, kad be regionų abiejų šalių ekonomika labai daug prarastų”, - pabrėžė V.Dražinas.

Kelis naujus bendradarbiavimo susitarimus planuojama pasirašyti ir per forumą. Tarp sėkmingiausių regioninio bendradarbiavimo pavyzdžių V.Dražinas paminėjo Vilniaus ir Minsko, Klaipėdos ir Mogiliovo, Druskininkų, Alytaus ir Gardino, Šiaulių ir Baranovičių, taip pat Radviliškio ir Nesvyžiaus rajonų partnerystės ryšius.

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas teigiamai vertina bendradarbiavimą tarp mūsų šalies ir Baltarusijos regionų. Jo nuomone, su kaimynais turime sugyventi gerai, ieškoti bendrų sprendimų.

Anot R.Malinausko, forumas yra labai naudingas, nes per jį pasikeičiama informacija, aptariamos problemos ir bendradarbiavimo perspektyvos, pristatomi įvairūs projektai. Jis džiaugėsi, kad įgyvendintas ne vienas bendras tarpregioninis projektas. Esą dabar Druskininkuose svarstomas Sporto universiteto filialo atidarymas, čia norima įsteigti grupę ir baltarusių studentams.

•

Paberžė: aštunti metai be Tėvo Stanislovo •1p.

veik vien savižudžius laidoja, o ne sava mirtimi mirusius. Kartą ėjau per Petrašiūnų kapines kolumbariume aplankyti savo draugės ir beveik kaktomuša susidūriau - Kaušpėdaitė, 25 metų. Man tai buvo postūmis vėl veikti. Gelbėkime Lietuvą.”

Moteris įsitikinusi, kad formų yra įvairių - reabilitacijos klinikos ar konsultavimo centrai, ypač dabar, kai socialinei rūpybai pradėta skirti vis daugiau dėmesio, kai galimi įvairūs socialinės rūpybos projektai. Socialinių darbuotojų nesunku būtų rasti. Tik reikia, kad atsirastų žmogus, kuris apsiimtų prikelti Paberžę.

Atkelta iš

Prieš daugiau kaip metus teismine tvarka iš V.Dovydo fondą perėmė VšĮ Kėdainių turizmo, verslo ir informacijos centras, o fondui ėmė vadovauti Daina Balasevičienė. “Tai buvo jau šioks toks laimėjimas, kad fondas perėjo bent iš Krišnos tikėjimo”, - teigė B.Tiknevičiūtė. Tačiau tai, ko troško Tėvas Stanislovas, vis tiek neįgyvendinta iki šiol.

D.Balasevičienė telefonu LŽ tikino, kad Paberžė atrakinta, čia vyksta dailininkų simpoziumai, kartą per mėnesį apsilanko psichiatras, kuris bendrauja su atvykstančiais narkomanais. Jei jie nori čia laikinai prisiglausti, kunigas suranda kur juos apnakvindinti. Tačiau ne špitolėje. Ją nuomojasi pats savo reikmėms.

“Nepainiokime parapijos gyvenimo ir testamento. Špitolę ir žemę testamentu Tėvas Stanislovas paliko ne parapijinei bažnyčiai. Jis buvo mažutėlių tarnas, - sakė B.Tiknevičiūtė.

- Ne šiems tikslams dabar naudojama špitolė.” Juridiškai šį nekilnojamąjį turtą galėjo perimti tik kas nors iš mecenatų. D.Balasevičienė nėra mecenatė. Tad jos perėmimas irgi kelia klausimų. Faktiškai tuo turtu dabar naudojasi parapija. Kodėl špitolės į savo rankas neperėmė kas nors iš mecenatų ir nenusprendė, ką toliau su ja daryti? “Kalbėjau su daugeliu. Jie tiesiog bijo, nenori intrigų”, tvirtino B.Tiknevičiūtė.

Žmonės negavo nieko

B.Tiknevičiūtė ne vienus metus rūpinosi, kad Tėvui Stanislovui dovanota žemė su špitole atitektų tiems, kam norėjo vienuolis. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka nėra ir tarp mecenatų. Be to, vienuolis, gyvenęs pagal šv. Pranciškaus Asyžiečio regulą (be turto ir nuosavybės), su arkivyskupu nesutarė dėl turto Bažnyčiai grąžinimo”, - aiškino ji. Moteris įsitikinusi: jei špitolė atitektų Bažnyčiai, testamentas vis tiek

“Dabar labiausiai trūksta meilės ir gėrio.

Juk savižudžiai iš gyvenimo išeina ne todėl, kad neturėtų ko valgyti ar kur gyventi”, pabrėžia B.Tiknevičiūtė.

Mažutėlių tarnas Iš rajoninio laikraščio sužinojusi, kad savivaldybė, sutvarkiusi dokumentus, špitolę ketina perduoti Bažnyčiai, B.Tiknevičiūtė prisipažino pavargusi nuo tokios netiesos. “Tai būtų neteisinga, nes testamentu Tėvas Stanislovas ją paliko Lietuvos žmonėms, ne Bažnyčiai. Bažnyčios

nebūtų įgyvendintas, ir tokiu požiūriu, tokiu elgesiu mes nuskriaustume ateinančias kartas.

Vienuolis norėjo, kad žmonės grįžtų į Paberžę, į savo pačių jam iš meilės pastatytus namus, į tą drauge sukurtą gydomąją erdvę. Jo testamentas turi platesnę prasmę. “Apsidairykime, kiek daug anoniminių alkoholikų,

Šioje vienuoliui mecenatų pastatytoje špitolėje 2005-aisiais jis ir užgeso.

LŽ archyvo nuotrauka

narkomanų, nusivylusiųjų, puolusiųjų į depresiją ar emigracijon išgintųjų laukia kvietimo, priglaudimo ir grąžinimo į gyvenimą. Tėvas Stanislovas buvo jų, nuskriaustųjų, mažutėlių tarnas, - kalbėjo B.Tiknevičiūtė. - Ar kas

dabar girdi emigrantus? Ar kas girdi savižudžius? Jei ne Vytautas Šapranauskas, manote, kas nors būtų pajudėję šiuo klausimu? Manote, būtų kalbama apie prevenciją? Mano draugė gyvena Seredžiuje, tai, sakė, ten be-

B.Tiknevičiūtė tiki, kad yra Lietuvoje gėrio, tik reikia jį išjudinti.

“Gėrio ir meilės dabar labiausiai visi pasigendame. Juk savižudžiai iš gyvenimo išeina ne todėl, kad neturėtų ko valgyti ar kur gyventi”, tvirtino B.Tiknevičiūtė.

Paberžėje nuostabi gamta, čia pilna veiklos, bažnytinė aplinka irgi gerai veikia. Čia jau vien atėjęs pajunti gerą aura. Moteris pripažįsta, kad Paberžė be jos įkvėpėjo Tėvo Stanislovo jau ne ta, kad jo joks klonas nepakeis. Tačiau, anot jos, Kūrėjo taip sukurta, kad žmogui išėjus jo braižas lieka aplinkinių mąstysenoje. O tai jau yra daug. Ir darbus galima tęsti.

“Mes, giminės, čia į nieką nepretenduojame. Mes niekada jo gyvenime nedalyvavome, - sakė pašnekovė.

- Aš tik noriu, kad Tėvo Stanislovo testamentą išgirstų žmonės. Vis dar šiek tiek tikiu, kad Paberžė gali atsigauti.”

Kai šis straipsnis jau buvo parašytas, B.Tiknevičiūtė gavo atsakymą iš valstybinės hipotekos įstaigos. “Pasirodo, testamentas įvykdytas, - paskambinusi nusistebėjo ji. - Tačiau tik dabar sužinojau, kad jau prieš metus, pernai gegužę, palikimą perėmė D.Balasevičienė. Palikimu dabar naudojasi ne tie, kurie jį kūrė. Teisiškai testamentas įgyvendintas, bet Lietuvos žmonės iš to nieko negavo. Špitole naudojasi parapijos kunigas, o ne tie, kuriems reikia pagalbos, užuovėjos, apie kuriuos nuolat galvojo Tėvas Stanislovas.”

•

4

2013 05 23

Dienos temos

Patarimai, kaip tapti ekologiška šalimi VIKTORIJA SINICAITĖ v.sinicaite@lzinios.lt

Už klimato politiką atsakinga Europos Komisijos (EK) narė Connie Hedegaard vakar Vilniuje pristatė naują kovos su klimato kaita kampaniją.

Lietuvai rekomenduotos priemonės, kaip galėtų būti įgyvendinami kampanijos veiksmai, išklausyti gyventojų siūlymai ir nusiskundimai.

C.Hedegaard sakė suprantanti daugelio nuostabą, esą kam reikalinga ši kampanija, kai visa Europa išgyvena recesiją? “Išgirstame nemažai klausimų, kodėl Europos Komisija pradeda spręsti klimato problemas tuo metu, kai Europoje yra 27 mln. bedarbių. Žinau, esama žmonių, manančių, kad šios bėdos gali palaukti. Neva reikėtų išspręsti ekonominius, socialinius klausimus ir tik tada pereiti prie aplinkos, kurioje gyvename”, - kalbėjo komisarė. Tačiau, anot jos, tai netinkamas požiūris. “Mokslininkas įspėja: jeigu nieko nedarysime jau dabar, mūsų ateinančios kartos - vaikai ir anūkai - jaus didelį pavojų”, - perspėjo C.Hedegaard.

Susitikime dalyvavęs aplinkos ministras Valentinas Mazuronis tikino, kad Vyriausybė jau yra patvirtinusi veiksmų planą, kaip bus įgyvendinamas energijos taupymas ir taršos mažinimas. “Pagrindinis mūsų tikslas - prisidėti prie klimato kaitos neigiamų pasekmių mažinimo. Bus siekiama diegti ekologiškas inovacijas, mažinti vartojimą ir skatinti perdirbimą”, - aiškino ministras. Tačiau verslo atstovai sakė pasigendantys aplinkosaugos projektų plano.

Tinkami tikslai C.Hedegaard išreiškė susirūpinimą, kad Europos ir viso pasaulio žmonėms

reikia įgyti praktinių žinių, kaip tapti “žalesniems”, švaresniems, atsakingesniems. “Siūlome patikimą modelį, ir jei naudosime sukauptas žinias, sukursime saugią aplinką sau ir savo vaikams”, - teigė komisarė. Anot jos, pernai Europoje per vieną dieną naftos produktams, kurie daugiausia gaminami Rusijoje ir Artimuosiuose Rytuose, buvo išleista beveik milijardas eurų. Komisarė retoriškai klausė, ar būtų ne geriau, jei šie pinigai suktųsi Europos rinkoje.

Tada galėtume užsitikrinti energetinę nepriklausomybę - tai taip pat yra vienas klimato kaitos kovai skirtos kampanijos tikslų. “Žinau, kad Lietuvai šis klausimas labai svarbus. Mūsų kampanija gali padėti spręsti ir kitas problemas, tarkime, sąvartynų. Juolab jog turime puikių pavyzdžių - šalių, kuriose sąvartynų išvis nelikę. Viskas perdirbama ir panaudojama energijai gaminti”, - akcentavo C.Hedegaard.

“Yra šalių, kuriose sąvartynų išvis nelikę.

Viskas perdirbama ir panaudojama energijai gaminti”, akcentavo C.Hedegaard.

Reikia struktūros ir rinkodaros Muzikantas Jurgis Didžiulis priminė, kad kalbant apie klimato kaitą dažnai vartojami skambūs žodžiai.

Tačiau jie nemotyvuoja žmonių imtis realių veiksmų - rūšiuoti, parduotuvėse nenaudoti plastikinių maišelių.

“Mums reikia žymių visuomenės veikėjų, kad jie taptų teigiamais pavyzdžiais ir patys suvoktų, ką daro. Nerodykite, kaip keičiasi pasaulis, nes mums tai nėra artima. Klimato kaitos kampanijos privalo būti arti žmo-

C.Hedegaard, vakar Vilniuje pristatydama naują kovos su klimato kaita kampaniją, pabrėžė, jog tai ne mažiau svarbu, negu spręsti socialinius klausimus. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka gaus, turėti stiprią rinkodarą, kitaip jos tampa tiesiog nuobodžios”, - neslėpė J.Didžiulis.

Konferencijoje dalyvavę verslo atstovai - Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Gediminas Rainys, mobiliųjų telefonų kompanijos “Nokia” Aplinkos politikos ir ryšių su valdžios institucijomis departamento vadovė Salla Ahonen, energetinės kompanijos “Fortum Heat” skyriaus Baltijos regione prezidento pavaduotojas Jaakko Vaha-Piikio, inžinerinės bendrovės “Alstom

Power” direktorius Viktoras Karaliūnas - patikino, kad jiems nereikia papildomų lėšų tapti ekologiškiems. Tai darydami verslininkai net sukuria darbo vietų ir gauna finansinę grąžą.

Jiems tik reikia konkrečios struktūros, kaip ir kas turėtų būti daroma.

G.Rainio teigimu, tam tikriems aplinkosaugos projektams pinigų yra, tačiau pasigendama plano, kaip tuos projektus įgyvendinti. “Tikiuosi, dabartinė Aplinkos ministerija šiuos klausimus spręs kaip prioritetinius”, - per diskusiją pabrėžė LPK viceprezidentas.

•

Rengs socialinių technologijų specialistus KĘSTUTIS SALDŽIŪNAS

Lietuvoje studijuojantys jaunuoliai turės galimybę per ketverius bakalauro studijų metus įgyti Mykolo Romerio ir Dongseo (Pietų Korėja) universitetų diplomus.

Tokią galimybę užtikrins trečiadienį šių universitetų ir Užupio kūrybinio klasterio pasirašyta trišalė bendradarbiavimo sutartis. Ši sutartis taip pat užtikrins absolventų įdarbinimą Lietuvoje arba Pietų Korėjoje bei didesnes galimybes tarptautinėje darbo rinkoje.

Dongseo universiteto rektorius dr.

Jekuk Changas teigia, jog skaitmeninės technologijos - ateities technologijos, jų populiarumas ir specialistų poreikis auga milžinišku greičiu: “Lietuva - šalis, turinti išplėtotą informacinių technologijų infrastruktūrą ir didžiulį potencialą. Todėl susitardami dėl naujos bakalauro studijų programos kuriame naują tinklą tarp Europos ir Azijos, kuris suderina edukacinę akademinę veiklą su rinkos perspektyvomis.”

Pasak Mykolo Romerio universiteto rektoriaus prof. dr. Alvydo Pumpučio, Lietuvos ir Pietų Korėjos universitetai, radę sąlyčio taškų socialinių technologijų srityje, penkerių metų laikotarpiui pasirašė trišalę sutartį. Jos išskirtinumas - bendrai kuriama tarptautinė jungtinė studijų programa “Skaitmeninis turi-

Sutarties pasirašymas. / Vidūno Gelumbausko nuotrauka nys” (angl. Digital content). “Ši programa orientuota į pažangiausių 5D technologijų ir programinės įrangos taikymą žaidimų, skaitmeninės animacijos ir filmų produkcijos srityse. Šios socialinių technologijų sritys Pietų Korėjoje pastaruoju metu yra labai populiarios ir ypač konkurencingos rinkoje, o pati studijų programa “Skaitmeninis turinys” laikoma žinomu prekės ženklu aukštojo mokslo studijų rinkoje. Lietuvoje šios studijos - visiška naujiena, nors tokių specialistų poreikis jau dabar itin didelis”, - teigia prof. dr. A.Pumputis. Šias bakalauro studijas galės pasirinkti visi, kurie linkę kompleksiškai domėtis socialiniais, humanitariniais bei tiks-

liaisiais mokslais. Numatoma, jog studijų programą sudarys tokie dalykai kaip kūrybiškumas, industrijos, dizainas, menai, pažangiausios informacinės technologijos, socialiniai tinklai, reklama, prekės ženklų kūrimas ir t. t.

Pasirinkę šią studijų programą studentai pirmus dvejus metus studijuos Mykolo Romerio, o kitus 2 metus Dongseo universitete. Sėkmingai užbaigusiems studijas jaunuoliams bus išduodami du - Mykolo Romerio universiteto ir Dongseo universiteto - diplomai.

Tai ne tik studijų programos pasiūlymas - tai įdomios, perspektyvios studijos ir užtikrintas darbo pasiūlymas jas baigus. Absolventai galės rinktis darbo vie-

tas Lietuvoje ir Pietų Korėjoje. Lietuvoje įsidarbinimo galimybes užtikrins Užupio kūrybinis klasteris. Žinoma, absolventai, turintys modernių socialinių technologijų žinių bei kompetenciją, bus laukiami ir kitose šiuolaikinėse įmonėse.

Pasak industrine socialinių technologijų plėtra užsiimančio Užupio kūrybinio klasterio prezidento Vytauto Ratkevičiaus, skaitmeninio turinio specialistų poreikis šiuo metu yra didžiulis. “50 bendrovių jau dabar yra pareiškusios norą įdarbinti po 15-20 šios srities specialistų, taigi per 2-3 savaites būtų galima įdarbinti apie 500 absolventų. Ir tai tik lašas jūroje, nes įvairiose pasaulio šalyse trūksta 30-40 tūkst. šių specialistų, ypač didžiulis stygius jaučiamas programavimo srityje”, - teigia V.Ratkevičius. Jis priduria, jog šie specialistai ne tik paklausūs, bet ir gerai mokami. Pavyzdžiui, JAV jie vidutiniškai uždirba 40-120 tūkst. dolerių per metus, o su ypač gabiais arba turinčiais darbo patirties dėl sąlygų tariamasi individualiai.

Dongseo universiteto atstovai Lietuvoje taip pat domisi ir industrinės plėtros galimybėmis pažangiausių 5D technologijų srityje, į kurią taip pat yra orientuota ir bendrai kuriama jungtinė studijų programa “Skaitmeninis turinys”. Dongseo universitetas, prisidėdamas prie Pietų Korėjos industrinės plėtros galimybių gerinimo visoje Europoje, ne tik labai kruopščiai rūpinasi naujų jungtinių studijų programų kūrimu, bet ir dėmesingai planuoja šių programų

Trumpai MINISTRĖS SKRYDIS Ūkio ministrės Birutės Vėsaitės skrydis į Kazachstaną bendrovės “Arvi” užsakytu verslo klasės lėktuvu įvyko per šios bendrovės derybų su Ūkio ministerija įkarštį. Viena “Arvi” grupei priklausančių įmonių “Marijampolės Arvi” pretenduoja tapti Marijampolės laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdytoja ir šiuo metu derasi su Ūkio ministerija dėl LEZ valdysiančios bendrovės steigimo sąlygų. “Arvi” atstovai yra pareiškę, kad sutartis gali būti pasirašyta jau gegužę, numatoma, jog valstybės investicijos į LEZ infrastruktūrą siektų 37 mln. litų per trejus metus. Ūkio ministerija nurodė, kad informacija apie konkursą į Marijampolės LEZ valdytojus ir numatomas investicijų sumas yra konfidenciali. Tačiau ši informacija viešai prieinama internete - ją yra paskelbę “Arvi” atstovai. Tarptautinio konkurso Marijampolės laisvosios ekonominės zonos geriausiam verslo planui bei zonos statutui parengti ir steigėjų grupei parinkti komisijos sudėtis yra patvirtinta Vyriausybės nutarimu.

Joje, be kitų, yra penki Ūkio ministerijos pareigūnai. Prezidentė Dalia Grybauskaitė vakar pareiškė, kad ūkio ministrės B.Vėsaitės skrydis į Kazachstaną verslo įmonės užsakytu lėktuvu meta didelį šešėlį ant visos Vyriausybės. Šalies vadovė šį klausimą žadėjo aptarti pirmadienį per susitikimą su premjeru Algirdu Butkevičiumi. Vakar popietę Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) gavo du - Seimo narės Agnės Bilotaitės ir premjero A.Butkevičiaus - prašymus ištirti ūkio ministrės B.Vėsaitės elgesį. Pasak VTEK atstovo Tomo Čaplinsko, ar pradėti tyrimą, bus sprendžiama komisijos posėdyje gegužės 28 dieną. Ūkio ministerijos teigimu, bilieto kaina ministrei į abi puses - 2700 litų, nors, BNS žiniomis, tokios kelionės kaina žmogui gali siekti apie 13 tūkst. litų.

BNS, LŽ

Apie Mykolo Romerio universitetą Universitete studijuoja apie 20 tūkst. studentų. MRU plėtoja tarptautiškumą, suvokdamas save kaip pasaulio ir Europos mokslo bei studijų rinkos dalyvį. Aktyviai bendradarbiaujama su tarptautinėmis organizacijomis, skatinamas studentų ir dėstytojų judrumas, įgyvendinamos ir kuriamos jungtinės studijų programos bei mokslo projektai. Universitete studijuoti kviečia Ekonomikos ir finansų valdymo, Politikos ir vadybos, Socialinės politikos, Teisės ir Viešojo saugumo fakultetai bei Humanitarinių mokslų ir Socialinių technologijų institutai. Juose nuolat papildomos ir atnaujinamos studijų programos, kurios gimsta iš visuomenės poreikio analizės ir siekio siūlyti jaunimui tai, kas leistų studijuoti ir kaupti žinias, reikalingas sėkmingai karjerai.

Apie Dongseo universitetą Dongseo universitete rengiami humanitarinių, socialinių mokslų, pvz., vadybos informacinės sistemos, inžinerinių mokslų, pvz., bioinžinerijos, fizinių mokslų, pvz., informatikos, informatikos inžinerijos, specialistai. Ypatingas dėmesys kreipiamas į šios šalies industrinės plėtros prioritetus, akcentuojant pažangiausias inovacines technologijas, kuriomis didžiuojasi Pietų Korėja.

absolventų konkurencingą įsitvirtinimą tarptautinėje darbo rinkoje.

Dongseo universitetas, įsikūręs Pietų Korėjos antrame pagal dydį Busano mieste, yra privataus kapitalo aukštoji mokykla, rengianti įvairių mokslo krypčių specialistus. Universitetas buvo įkurtas 1992 metais.

•

2013 05 23 Lietuvos žinios

Verslas

5

Brangūs telefonai traukia neturtingus pirkėjus Faktai • Tarp “Omnitel” klientų šiuo metu

ARVYDAS JOCKUS a.jockus@lzinios.lt

populiariausi išmanieji telefonai, turintys “iOS” (“iPhone”) ir “Android” operacines sistemas. Pastaruoju metu tampa paklausūs ir “Windows Phone”. Populiariausi išmaniųjų telefonų modeliai - “Samsung Galaxy”.

• “Tele2” populiariausi - “Samsung Galaxy” išmanieji telefonai, tarp jų ir naujasis “Samsung Galaxy S4” (kaina - 2259 litai). Vartotojai taip pat vertina “Huawaei” ir LG išmaniuosius telefonus; įrangos kaina dažniausiai siekia 500-600 litų, geresnės klasės telefonų - 1200-1500 litų.

• “Bitės” salonuose populiariausi “Samsung Galaxy S Duos”, “Samsung Galaxy Ace Plus”, “Sony Xperia Go”, “Nokia Lumia 620”, “LG Optimus L9”, “LG Optimus L7II” išmanieji telefonai. Jų kainos - nuo nuo 600 iki 1200 litų.

Vidutiniškai 18 proc. 18-20 metų žmonių, įsigyjančių išmaniuosius telefonus, kurie kainuoja nuo 200 iki 1500 litų, nesumoka už juos jau pirmos sąskaitos.

Telekomunikacijų specialistai sako, kad daugiau kaip 2000 litų kainuojantys naujausių modelių išmanieji telefonai labiausiai vilioja mažesnes negu vidutines pajamas gaunančius mobiliųjų operatorių klientus. Kai kurie pirkėjai net neužsisako interneto plano, leidžiančio visapusiškai išnaudoti šių prietaisų teikiamas galimybes.

Romo Jurgaičio nuotrauka

Laiku nesumoka beveik trečdalis Kaip LŽ informavo telekomunikacijų bendrovė “Bitė Lietuva”, jos salonuose kas mėnesį įsigyti telefoną išsimokėtinai nusprendžia maždaug 10 tūkst. pirkėjų. “Apie 30 proc. šių klientų per visą išsimokėjimo laikotarpį bent kartą patiria sunkumų dėl sąskaitos apmokėjimo. Mažiausiai tokių pirkėjų pasitaiko Vilniaus ir Klaipėdos miestuose”, - LŽ pasakojo Laura Bielskė, UAB “Bitė Lietuva” atstovė ryšiams su visuomene.

Bendrovės specialistai pažymi, kad daug uždirbantys klientai kur kas dažniau renkasi telefonus, kainuojančius iki 1500 litų. O pačius brangiausius ir naujausius išmaniuosius aparatus išsimokėtinai nori įsigyti mažesnes negu vidutines pajamas gaunantys vartotojai.

Brangiausi telefonai kainuoja iki 2700 litų. Būtent jų, anot L.Bielskės, labai trokšta asmenys, kurių pajamos mažesnės nei vidutinės. “Matoma tokia tendencija: jei žmogus uždirba nemažai, telefonas jam nėra pasipuikavimo priemonė. Tuo metu nedaug pajamų gaunantys asmenys ypač

Brangiausius ir naujausius išmaniuosius telefonus įsigyti išsimokėtinai dažniausiai nori mažesnes negu vidutines pajamas gaunantys vartotojai. daug dėmesio skiria madai ir aparato naujumui”, - aiškino L.Bielskė.

Tik 40 proc. “Bitės” klientų įsigydami telefonus iš karto sumoka visą sumą. Didžioji dalis privačių klientų įrenginį, kuris kainuoja daugiau kaip 800 litų, perka išsimokėtinai.

Andrius Baranauskas, UAB “Tele2” korporacinės komunikacijos direktorius Baltijos šalims, LŽ teigė, jog išmaniuosius telefonus išsimokėtinai perka dauguma šios bendrovės klientų. Mat iš esmės šiandien jie pasiekiami bet kuriam žmogui.

“Daugelis parduodamų naujų telefonų yra išmanieji. Apskritai jų dalis tarp visų telefonų didėja labai sparčiai. Šiandien per 25 proc. visų mūsų klientų naudojamų įrenginių yra išmanieji. Daugumai vartotojų perkant telefoną taikoma vienokia ar kitokia nuolaida. Taip žmo-

gus gali įsigyti geresnį aparatą. Juk daugelis išmaniųjų telefonų yra gana brangūs, o išskirsčius mokėjimą per porą metų jų kaina tampa prieinama”, - kalbėjo A.Baranauskas.

Pasak jo, sunkumų apmokėti sąskaitą per visą mokėjimo laikotarpį patiria vos keli procentai klientų. Pavėluoti mokėti gali ir vyresni, ir jaunesni klientai, tačiau dažniausiai jie esą tai daro nepiktybiškai. “Lietuviai - pareigingi žmonės, stengiasi vykdyti savo įsipareigojimus”, - teigė pašnekovas.

Jau kelinti metai iš eilės išmanieji telefonai sudaro daugiau kaip pusę visų bendrovės “Omnitel” parduodamų telefonų. Tačiau jų teikiamas galimybes išnaudoja ne visi. Pasak įmonės atstovės Daivos Selickaitės, maždaug trečdalis klientų, įsigydami išmaniuosius telefonus, neužsisako

interneto plano. Kad jų pasitaiko, pripažįsta ir A.Baranauskas. “Tokių atvejų būna, bet retai. Išmanusis telefonas be interneto paslaugų praranda didžiąją dalį funkcijų, todėl rekomenduojame klientams naudotis šiomis paslaugomis”, - sakė jis.

Pirkti skolon nesunku Už simbolinę pradinę įmoką įsigyti išmanųjį telefoną, už kurį 2 metus kas mėnesį teks mokėti nuo 10 iki 100 litų siekiančias įmokas, nesudėtinga.

Užtenka įrodyti, kad pirkėjas turi nuolatinių pajamų.

Gavusi kliento sutikimą, “Bitė Lietuva” jo gaunamas pajamas patikrina “Sodros” sistemoje. Jeigu ši sistema jų nerodo (pavyzdžiui, žmogus dirba pagal verslo liudijimą), tam tikrais atvejais prašoma pažymos apie deklaruotas pajamas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos. Pareigūnai turi pateikti dokumentą, įrodantį jų einamas pareigas.

“Omnitel” taiko panašius reikalavimus. Klientas, norintis įsigyti telefoną pagal sutartį, privalo būti pilnametis, neturėti skolų šiai ir kitoms įmonėms bei gauti nuolatines oficialias pajamas. Jų

Šaltinis: įmonių duomenys

dydis lemia, kokios vertės telefoną žmogus gali įsigyti. “Daugeliu atvejų klientams patiems nereikia pateikti jokios informacijos. Jiems sutikus informacija apie skolas tikrinama sistemoje “Creditinfo SAIS”, o apie gaunamas pajamas “Sodros” duomenų bazėje. Klientai gali ir patys pateikti pajamas įrodančius dokumentus, pavyzdžiui, banko išrašą, pajamų deklaraciją ar pažymą iš darbovietės”, - dėstė D.Selickaitė.

“Tele2” prašo pateikti asmens dokumentą ir nurodyti gyvenamosios vietos adresą.

“Swedbank” asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė sako, kad sprendimas įsigyti brangesnį mobilųjį telefoną neturėtų varžyti svarbesnių poreikių ar sugadinti žmogaus kredito istorijos. Vartotojui, ketinančiam įsigyti telefoną išsimokėtinai, ji pataria pirmiausia įvertinti, kiek lėšų prireiks įmokoms už paskolą sumokėti, ir pabandyti bent mėnesį išsiversti su liekančia pajamų dalimi. Tai esą geriausias būdas sužinoti, ar įsipareigojimas nėra per didelis vartotojo biudžetui

•

Svarstė gaisrų prevenciją - suabejojo VPT KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, vakar išklausęs Generalinės miškų urėdijos paaiškinimus dėl priešgaisrinės stebėsenos sistemos kokybės, netikėtai nusprendė kreiptis į ministrą pirmininką ir siūlyti apsvarstyti Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovo Žydrūno Plytniko tinkamumą eiti pareigas. “Šį klausimą svarstėme dar praėjusių metų rudenį ir nusprendėme, kad prie jo jau nebegrįšime. Negi su kiekviena nauja Seimo kadencija reikės prie to grįžti?” - per komiteto posėdį stebėjosi Seimo narė Aurelija Stancikienė.

Komiteto posėdis buvo sušauktas, kai aplinkos ministras Valentinas Mazuronis pažadėjo ieškoti kaltųjų, mat gavo priešgaisrinės apsaugos ir technikos ekspertų išvadas, kad Generalinės miškų urėdijos gaisrų prevencijos sistema, už kurią sumokėta 43,68 mln. litų, neva neatitinka jai keliamų reikalavimų. Aplinkos apsaugos komiteto nariai kalbėjo, kad eksperimentas atliktas VPT iniciatyva, dalyvaujant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) ir

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnams.

Pasirinkimui pritarė Automatinė antžeminė miško gaisrų stebėjimo sistema buvo įdiegta 24 miškų urėdijose 2010-2013 metais, vadovaujantis dar 2007-aisiais parengtos Vieningos automatinės miškų gaisrų stebėjimo sistemos Lietuvoje modelio sukūrimo studijos išvadomis ir Varėnos miškų urėdijoje išbandžius viešame konkurse dalyvavusių trijų gamintojų siūlytą įrangą. Pasirinkto gamintojo įrangos techniniai parametrai buvo pra-

Eksperimentą buvo nuspręsta atlikti urėdijoms nežinant, kai stebėjimo kameros buvo išjungtos. našiausi, tad VPT neprieštaravo pasirinkimui. Tačiau vėliau šios tarnybos vadovas ėmė abejoti dėl įdiegtos sistemos patikimumo. “Paaiškėjo naujų faktų, kurių anksčiau tarnyba nežinojo. Kol kas nenoriu jų atskleisti, kad informacija nepasklistų”, - dar

2012-ųjų birželį, praėjus porai metų, kai buvo paskelbtas konkurso laimėtojas, dėstė žiniasklaidai tarnybos vadovas. Tačiau, kaip prisimena A.Stancikienė, ir 2012 metų spalį posėdyje dalyvavę VPT atstovai konkrečių kaltinimų nepateikė.

Jei paaiškėtų, kad įranga įsigyta neskaidriai, Generalinė miškų urėdija turėtų grąžinti gautą 27 mln. litų ES paramą.

50 metrų aukštyje įrengtos kameros 20 kilometrų spinduliu fiksuoja vietas, kuriose pasirodo dūmai arba liepsnos. Tada šie duomenys perduodami į dispečerinę ir skubama židinius likviduoti.

Eksperimentas žiemą Ankstesnės kadencijos Seimas nusprendė prie klausimo nebegrįžti, bet šių metų balandžio viduryje, dar žiemos sąlygomis, VPT, FNTT ir STT iniciatyva Zarasų bei Ignalinos urėdijose naktį, dalyvaujant specialistams ir nepriklausomiems ekspertams, buvo tyčia sukelti keli gaisrai. Atliekant eksperimentą nustatyta, kad sistema veikia galbūt netinkamai, nes nefiksuoja ugnies židinių.

Generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas Seimo komitete paaiškino, kodėl sistema nesurea-

gavo į fiktyvius gaisrus. Pasirodo, eksperimentą buvo nuspręsta atlikti urėdijoms nežinant, kai stebėjimo kameros jau buvo išjungtos.

“Gaisrų stebėjimo sistemą įjungiame dieną, o naktį ji veikia tik tada, kai dėl sausrų yra padidėjęs gaisringumo lygis arba kai miškai priskiriami penktajai degumo klasei, pavyzdžiui, Neringos urėdijoje”, - dėstė generalinis urėdas.

Generalinio miškų urėdo pavaduotojas Gintaras Visalga pasakojo, kad analogiškos prevencinio gaisrų stebėjimo sistemos įdiegtos ir Vokietijoje, JAV, Kanadoje, Estijoje. Nustatyta, jog Vokietijoje, kur tokia sistema veikia nuo 2002 metų, išdeginti miško plotai sumažėjo perpus. Todėl, kaip prognozuojama, Lietuvoje šios sistemos ekonominis efektas turėtų siekti apie 2 mln. litų per metus, įskaitant įprastai išdegančio ploto sumažėjimą ir tai, kad nereikia urėdijoms samdyti asmenų, kurie visą dieną stebi aplinką budėdami 30-35 metrų aukščio bokšteliuose.

Valkininkų miškų urėdas Arvydas Strazdas LŽ taip pat pabrėžė įdiegtos sistemos naudingumą. Tarkime, praėjusiais metais šioje urėdijoje kilo 4 gaisrai, per juos, laiku pastebėjus ir nustačius židinius, iš-

degė vos 0,4 ha ploto, arba vidutiniškai po 4 arus.

“Ekonominis efektas - niekis, palyginti su tuo, kad nelieka žmogaus veiksnio, - kalbėjo urėdas. - Bandykime įsivaizduoti, ką reiškia visą dieną budėti kaitinant saulei. Po 5 valandų tokio darbo akys parausta ir ima ašaroti. O juk kantrių, nebijančių aukščio žmonių kaime ne taip lengva ir rasti sezoniniam darbui.”

•

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras 3,4528 1 JAV doleris 2,6727 -0,2731% 1 Australijos doleris 2,6143 -0,6426% 10 000 Baltarusijos rublių 3,0773 -0,3932% 1 Kanados doleris 2,6025 -0,3842% 1 Šveicarijos frankas 2,7557 -0,5262% 10 Kinijos ženminbi juanių 4,3582 -0,2960% 10 Čekijos kronų 1,3260 +0,3695% 10 Danijos kronų 4,6331 -0,0043% 1 DB svaras sterlingų 4,0476 -0,9166% 100 Islandijos kronų 2,1770 -0,1148% 100 Japonijos jenų 2,6030 -0,3688% 100 Kazachstano tengių 1,7718 -0,2370% 1 Latvijos latas 4,9325 -0,0264% 10 Norvegijos kronų 4,6182 +0,4850% 10 Lenkijos zlotų 8,2621 +0,0508% 100 Rusijos rublių 8,5593 -0,4194% 10 Švedijos kronų 4,0393 +0,1609% 1 Turkijos naujoji lira 1,4494 -0,1656% 10 Ukrainos grivinų 3,2737 -0,2871% 2013 05 23, LB

6

2013 05 23

Pasaulis

Ima susitaikyti su tuo, kas neišvengiama Briuselyje vykstančio Europos Sąjungos vadovų susitikimo viena svarbiausių temų kaip suduoti smūgį vengiantiesiems mokėti mokesčius.

garantijas Graikijos skolai, ne ją sumokėti, o garantuoti, kad ji bus sumokėta.

Ir tik mes vieni galime tai padaryti, nes skola labai didelė. Tačiau mes garantuosime, kad ji bus sumokėta tol, kol bus išlaikytas mūsų bankų indėlių slaptumas.” Ir toks nelabai realus scenarijus sulaukia palaikymo, nes šveicarai piktinasi ES ir JAV bandymu jiems diktuoti.

Tam reikia palaužti Austrijos ir Liuksemburgo nenorą dalytis bankų duomenimis. Vis didesnį spaudimą atsisakyti bankų indėlių slaptumo jaučia ir Šveicarija. JAV jau kreipėsi į šios šalies vyriausybę ir pareiškė, jog tikisi, kad Šveicarijos bankai automatiškai teiks JAV valdžiai informaciją apie savo klientus amerikiečius. To paties siekia ir Europos Sąjunga (ES).

Jau rengiamasi deryboms

Šveicarijai teks nusileisti ES taip pat reikalauja, jog automatiškai būtų keičiamasi tokia informacija, ir net pareiškė, kad nors Šveicarija ir nepriklauso Bendrijai, ji turės sunkumų, nes bus apsunkintas jos priėjimas prie Europos finansų rinkos. Tačiau atsisakyti indėlių slaptumo Šveicarijai labai skausminga. Tuo metu, kai kitos šalys tai supranta kaip bandymą paslėpti nelegaliai gautas pajamas, korupciją ir mokesčių vengimą, Šveicarijoje indėlių slaptumas traktuojamas kaip kilni politika, iliustruojanti, kad piliečiai pasitiki savo valstybe. “Šveicarijos bankų indėlių slaptumas iš tiesų yra profesinė paslaptis, piliečio santykis su bankininku toks pats kaip su gydytoju ar advokatu, iš jų visų tikimasi, kad jie išsaugos savo klientų paslaptį ir nepapasakos apie tai kitiems”, - aiškina Šveicarijos privačios bankininkystės asociacijos vadovas Michelis DeRobert’as.

Garbingumo ženklas Tie, kurie pasisako už indėlių slaptumą, paprastai primena, kad tai padaryta praėjusio amžiaus 4-ajame dešimtmetyje stengiantis apsaugoti Vokietijos žydus, kurie pervesdavo savo pinigus į Šveicarijos bankus, kad juos apsaugotų nuo nacių. Tačiau iš tiesų Šveicarijos bankininkystės įstaty-

Šveicarijos bankai jau ima susitaikyti su mintimi, kad teks dalytis savo paslaptimis. / Reuters/Scanpix nuotraukos mas buvo priimtas 1934 metais kilus skandalui Prancūzijoje, kai tos šalies politikai ir bankininkai buvo apkaltinti slepiantys pinigus Šveicarijos bankuose. Įstatymu siekta ir ateityje apsaugoti klientų privatumą. Tuo pasinaudojo ir neseniai priverstas atsistatydinti Prancūzijos biudžeto ministras Jerome’as Cahuzacas. Jis pervedė tūkstančius eurų į slaptą banko sąskaitą Šveicarijoje, kad sumokėtų mažiau mokesčių. Netrūksta ir kitų Europos politikų, kurie turi naudos iš indėlių slaptumo. Toks jų elgesys tiesiog siutina Europos sostines, jaučiančias didelį pinigų trūkumą. Didžiulės sumos į Šveicariją atkeliavo ir iš Graikijos, todėl dabartinė valdžia siekia susigrąžinti nesumokėtus mokesčius, ir tai viena priežasčių, kodėl šiuo metu Šveicarija patiria tokį didelį spaudimą.

Ekonominis karas Tuo tarpu pati Šveicarija klausia, kodėl praktika, puikiai veikianti šioje šalyje, nes patys šveicarai mokesčius

moka, negali būti naudinga ir užsienio klientams. “Manau, kad tol, kol bus vietų, kur žmonės galės slėpti pinigus, bus sunku nustatyti korupciją.

Neabejotinai Šveicarija gauna naudos iš indėlių slaptumo. Į ją atkeliauja daugybė pinigų, kurie šios šalies taip ir nepalieka”, - sako “Transparency International” Šveicarijoje va-

reikalavimas nepatogus kaip karšta bulvė. Ministrai atsidūrė tarp būtinybės palaikyti gerus santykius su Europa ir Jungtinėmis Valstijomis bei šalyje vyraujančių nuotaikų, nes šveicarai nepritaria užsienio reikalavimams. Šveicarijos dešiniojo sparno Liaudies partijai atstovaujantis parlamento narys Ives’as Nideggeris įsitikinęs, kad

Kol politikai daro piktus pareiškimus, didžioji dalis bankininkų jau linkusi tartis. dovas Jeanas Paulis Meanas. Su juo sutinka ir teisės profesorius Philippe’as Mastronardi. Jis kartu su kitais garsiais Šveicarijos akademikais paskelbė manifestą, raginantį nebepalaikyti indėlių slaptumo. “Ar tai etiška? Ne. Labai svarbu to nepalaikyti.

Tai teisės, principingumo, skaidrumo, sąžiningumo principų, kurie pažeidinėjami naudojantis Šveicarijos bankininkystės sistema, esmė”, - teigia jis.

Tačiau Šveicarijos vyriausybei toks

Šveicarija privalo vadovautis tik savais įstatymais. “Ar esame nepriklausoma valstybė ir mūsų šalyje galioja mūsų parlamento priimti įstatymai, ar esame kolonija, kuriai įstatymus primeta galingi kaimynai?” - klausia jis. Europos ir JAV spaudimą jis vadina ekonominiu karu, kurio priežastis - pavydas, kad Šveicarijai taip sekasi ir ji gali valdyti tokią didelę dalį pasaulio turto. “Šveicarija dar turi kelias svarbias kortas, - sako I.Nideggeris. - Mes galime suteikti

Tačiau kol politikai daro tokius pareiškimus, didžioji dalis bankininkų jau linkusi tartis. “Aišku, kad negalime kariauti su kaimynais. Mes matome, kad pasaulis juda bendrojo standarto link, ir aišku, jog ir mes turėsime jį priimti”, - teigia M.DeRobert’as.

Tai, jog bene garsiausias šalies bankininkas linkęs derėtis, - geriausias įrodymas, kad Šveicarija jau pasirengusi priimti tai, kas dar neseniai atrodė neįsivaizduojama, t. y. atsisakyti indėlių slaptumo.

ES finansų ministrai jau uždegė žalią šviesą deryboms šia tema su Šveicarija ir Lichtenšteinu. Europos Komisijas tiki, jog netrukus bus priversti taip pasielgti ir San Marinas, Andora bei Monakas, ir mano, kad šiose valstybėse galios tokios pačios bankininkystės taisyklės kaip ir Bendrijoje. “Tai mūšis su bandančiaisiais išvengti mokesčių, ir mes jau pasistūmėjome pirmyn”, - mano ir ES mokesčių politikos komisaras Algirdas Šemeta, nors ES dar teks įveikti ir savo narių Austrijos bei Liuksemburgo pasipriešinimą.

Praėjusią savaitę Liuksemburgo premjeras Jeanas Claude’as Junckeris atsisakė pasirašyti ES mokesčių surinkimo planą, kuris apima ir valstybių dalijimąsi bankų duomenimis. Austrijos finansų ministrė Maria Fekter taip pat tai dar vadina “dideliu žingsniu, kurį teks žengti Austrijai”. Tačiau Austrijos kancleris Werneris Faymannas sutinka, kad svarbu “baigti su bandančiaisiais slėpti mokesčius ir priversti kiekvieną juos sumokėti į tuščius savo šalių iždus”.

•

Jungtinės Tautos ragina valgyti vabzdžius Jei norite išsaugoti atogrąžų miškus, pagerinti savo mitybą bei sveikatą, sumažinti kenksmingų dujų išmetimą į atmosferą ir savo išlaidas maistui - tereikia valgyti vabzdžius.

Jie yra maistingi, lengvai veisiami, skanūs. Vabalai, žiogai, skruzdėlės, vikšrai yra dar nepanaudotas maisto šaltinis, galintis padėti žmonijai įveikti badą.

JT maisto ir žemės ūkio organizacija FAO savo pranešime, pavadintame “Maisto ir mitybos saugumo ateities perspektyvos”, teigia, kad vabzdžių, kurie yra labai maistingi ir turi daug baltymų, naudingųjų riebalų, vitaminų, skaidulų, naudojimas maistui gali padėti badaujantiems besivystančių šalių gyventojams.

“Valgykite vabzdžius, jų daug, tai proteinų ir mineralų - kalcio, geležies, cinko - turtingas šaltinis”, - pareiškė FAO atstovė Eva Muller. Savo racioną vabzdžiais papildo trečdalis pasaulio gyventojų - maždaug 2 milijardai.

Kol kas vabzdžių rinkimas bei veisimas sukuria darbo vietas ir pajamas tik namų ūkiams, bet turi potenciją peraugti į pramoninę gamybą. Mokslininkų skaičiavimais, žmonės mais-

tui naudoja apie porą tūkstančių iš milijonų vabzdžių rūšių.

Vabalus mieliausiai renkasi 31 proc. vabzdžiavalgių, iš jų 18 proc. labiausiai mėgsta vikšrus, 14 proc. bites, vapsvas ir skruzdėles, 13 proc.

- žiogus, skėrius, svirplius.

100 gramų jautienos yra 6 miligramai geležies, o tokiame pačiame kiekyje skėrių - nuo 8 iki 20 miligramų, priklausomai nuo to, kuo mito patys vabzdžiai. Omega-3 vabz-

Vakarų kultūra bjaurisi vabzdžių valgymu ir sieja jį su primityviu elgesiu. džiai turi tiek pat kiek žuvys ir daug daugiau negu kiauliena ar jautiena.

Kaip maisto priedas vabzdžiai galėtų būti puiki priemonė nepavalgantiems vaikams.

Dėl klimato kaitos kintant sezoniškumui bei nykstant ganyklų plotams, o intensyviai žvejybai naikinant jūrų gėrybių išteklius, uždavinys išnaikinti badą pasaulyje ateinančiais dešimtmečiais taps dar sunkesnis. Šio šimtmečio pabaigoje pasaulio gyventojų nuo dabartinių 7 mlrd. padaugės iki 10 mlrd., o esamos maisto tiekimo sistemos senkant vandens ištekliams,

iškertant miškus ganykloms bus nebepakankamos, tad žmonės turės ieškoti kitų mitybos šaltinių.

Tinka ir pašarui Ištekliams menkstant ir brangstant, gyvulių pašaras taip pat taps problema. Jungtinėse Valstijose norint gauti vieną kilogramą jautienos reikia 7 kilogramų pašarų. Vabzdžiai ne tik galėtų būti gyvulių pašaras, bet ir pakeisti mėsą žmonėms. Vabzdžiai užima daug mažiau vietos nei raguočiai ir kiti naminiai gyvuliai, kurių auginimas išskiria milžiniškus kiekius šiltnamio efektą skatinančių dujų ir amoniako. Jau dabar galvijai šeriami iš žuvų padarytais pašarais, nors žuvų yra kur kas mažiau nei vabzdžių. Įtraukus juos į galvijų racioną būtų galima gerokai sumažinti jų suėdamos augalinės masės kiekį. 70 proc. žemės ūkio paskirties žemės dabar naudojama gyvuliams auginti.

Neįmanoma suskaičiuoti, kiek pasaulyje yra vabzdžių, bet galima neabejoti, kad jų yra trilijonų trilijonai.

Ne visi jie valgomi, bet visi jie sudaro milžinišką Žemės biomasės dalį.

Įveikti pasibjaurėjimą Kaip pažymi FAO, Vakarų kultūra bjaurisi vabzdžių valgymu ir sieja jį su primityviu elgesiu. Tačiau tiesa yra ta, kad žmonės šimtmečiais kultivuoja

Moteris Briuselyje gardžiuojasi skėriu. vabzdžius: bites, šilkaverpius. Vabzdžiai yra maži ir nereiklūs, lengvai dauginasi. Pietryčių Azijoje jau įkurti vabzdžių ūkiai, vykdomi plataus masto pramoniniai eksperimentai.

FAO duomenimis, vabzdžiai valgomi 88 valstybėse: vienur kaip įprastinis arba ypatingas maistas, kitur - kaip delikatesas. Tai įprasta praktika mažiausiai 29-iose Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalyse. Kaimiškose vietovėse tai - tradicija, bet, pavyzdžiui, Tailande, vabzdžius valgo ir miestiečiai. Tam tikros vikšrų rūšys laikomos išskirtiniu de-

likatesu pietiniuose Afrikos regionuose ir kainuoja itin brangiai.

Kai kuriose šalyse vabzdžių valgiai gali būti labai rafinuoti - šokoladu aplieti vabzdžiai patiekiami kaip nepaprastas desertas, cukruje apkepintais kirminėliais pagardinami pyragaičiai ir pan. Olandijos mokslininkai jau dirba su vietos virėjų mokyklomis kurdami Vakarų žmogui priimtinus patiekalų su vabzdžiais receptus, kurie suguls į kulinarijos knygą.

•

Reuters, BBC, AP, LŽ

2013 05 23

Saugi vaikų vasara

7

R.Baniulis: mažiejiišmoko elgtis atsakingai AISTĖ MASIONYTĖ aistes@lzinios.lt

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktoriaus Remigijaus Baniulio teigimu, šių dienų vaikai jau turi pakankamai žinių apie saugų elgesį ir jo net gali pamokyti savo tėvus. Jis įsitikinęs, kad jaunoji karta nebesivadovaus tokiu požiūriu: „Darysiu, ką noriu, bet valstybė vis tiek privalės manimi pasirūpinti.“ PAGD direktoriaus nuomone, teigiamus pokyčius nulėmė prieš aštuonerius metus į mokyklų programas įtrauktos žmogaus saugos pamokos.

Jau šiandien jos duoda dividendų vaikų sukeltų gaisrų ir žuvusiųjų juose gerokai sumažėjo. Tačiau nelaimių prevencijai tebėra erdvės. Apie tai, ką šioje srityje galėtų nuveikti tėvai ir PAGD specialistai, LŽ pokalbis su PAGD direktoriumi, vidaus tarnybos generolu Remigijumi Baniuliu.

- Pirmiausia, kas jus patį paskatino rinktis profesiją, susijusią su gyvybės gelbėjimu? Ar tam turėjo įtakos vaikystės patirtis ir tai, kad jūsų tėvas dirbo šioje srityje?

- Net ir mano dėdė, pusbroliai dirbo šioje tarnyboje, o tėtis kitados jai ir vadovavo. Tai, kad esu iš ugniagesių giminės, ko gero, iš tikrųjų tapo mano pasirinkimo lemiamu veiksniu. Labai didžiuojuosi savo profesija. Vidurinis sūnus jau irgi pasuko šiuo keliu, dirba ugniagesiu, tad su juo kalbamės kaip profesionalai.

Mūsų šeimoje tikrai daug dėmesio skiriama saugiai gyvensenai, buičiai.

Tačiau savo vaikystėje neišvengiau įvairios patirties - žolę ir deginau, ir gesinau, buvau baramas ugniagesių.

Tačiau labiausiai įsiminė, kai būdamas penktokas ar šeštokas vos nesudeginau namų. Tuomet namie buvau vienas, nes mokiausi antroje pamainoje. Sugalvojau priešpiečiams išsivirti kiaušinių, bet... užmiršęs ant viryklės puodą išbėgau į mokyklą.

Laimei, pakeliui sutikau dėdę, taip pat ugniagesį, nešantį lauktuvių mano mamai. Jis pasiūlė grįžti į namus.

Juos radome jau pilnus dūmų. Baimės tąkart buvo labai daug, o didesnės nelaimės pavyko išvengti tik dėl atsitiktinumo.

- Ką pasakytumėte dabar: ar tėvai pakankamai išaiškina vaikams, kokia grėsmė gali kilti dėl neatsargaus elgesio su ugnimi?

- Puikiai suprantu vaikus, kuriems viskas smalsu. Tačiau nesuprantu suaugusiųjų, kurie nepagalvoja, kokį pavojų kartais gali sukelti vaikai. Anksčiau vyravo draudimo filosofija - nežaisk su degtukais. Bet jei draudžiama, vaikui dar įdomiau tai daryti. Ir dabar manau, kad nuo vaiko nereikia slėpti degtukų. Svarbu parodyti, kaip su jais elgtis, paaiškinti, kokia grėsmė gali kilti dėl netinkamo elgesio. Gal net žiupsnį šiaudų papilti ir parodyti, kaip greit jie sudega.

Sovietų Sąjungos laikais buvo kalama į galvą, kad valstybė ir komunistų partija gali pasirūpinti kiekvienu žmogumi, maždaug taip - gali gulti į lovą išgėręs, rūkyti, o šalia budės ugniagesys ir užmigusiajam švelniai ištrauks cigaretę iš rankos.

Mąstymas, kad žmogus už nieką ne-

R.Baniulis: „Geriausias gaisras yra tas, kuris nekyla.“ atsakingas, mat kažkas juo pasirūpins, gyvas ir šiais laikais. Tačiau valstybė prie kiekvieno žmogaus prievaizdo juk nepastatys. Pirmiausia patys privalome rūpintis savo ir aplinkinių saugumu. Juk geriausias gaisras yra tas, kuris nekyla.

- PAGD buvo žmogaus saugos pamokų mokyklose iniciatorius. Ar jos pasitvirtino?

- Tos pamokos tikrai pateisino lūkesčius. Jas pradėjome prieš aštuonerius metus. Tada mokiniams, kurie jų klausėsi, buvo 10 metų. Dabar jiems jau 18, ir tai bus pirmieji žmonės, baigę mokyklą turėdami saugos kultūros pradmenis. Svarbiausia, kad jie tikrai nemanys, jog valstybė privalo užtikrinti jų saugumą. Todėl ir investuojame į mokymą, pradėdami jį nuo vaikų. Mokiniai labai domisi saugos žiniomis, jie imlūs, gerai įsimena informaciją, vėliau ir tėvams pasako pastabų. Buvo atvejis, kai grįžęs namo vaikas pagrasino tėvui paskambinsiąs į policiją, jeigu šis ir toliau rūkys lovoje. Būtent tai ir yra dividendai, kurių laukėme, pradėję saugos pamokas.

- Kaip pakito gaisruose nukentėjusių vaikų statistika?

- Jų žūčių smarkiai sumažėjo.

2007 metais gaisruose žuvo 12 vaikų, o 2010-aisiais nežuvo nė vieno, 2011 metais žuvo 2, pernai - 1. Šiemet nežuvo nė vienos ir labai tikiuosi, kad taip baigsime visus metus. Jeigu vienais metais vaikų žūčių sumažėtų, o kitais - šis skaičius vėl šoktelėtų, manyčiau, kad pagerėjimas buvo atsitiktinis. Tačiau kai žuvusiųjų sumažėja kelis kartus, tai jau nėra atsitiktinumas.

Oresto Gurevičiaus nuotrauka

- Ką dar reikėtų nuveikti siekiant užkirsti kelią gaisrams?

- Norėtume gerokai išplėsti prevencinį darbą, tačiau tam mums labai trūksta žmonių, nesukomplektuoti net 664 etatai. Tarnybai, turinčiai 4700 žmonių, tai labai daug. Pagal savo pareigybes preventyviai prižiūrime tik visuomeninius, pramoninius

objektus, o gyvenamosios paskirties pastatai palikti be globos. Tačiau daugiausia žmonių žūsta būtent juose.

Vis dėlto tam, kad galėtume imtis ir gyvenamųjų pastatų, reikia papildomo finansavimo.

Dirbame su vargingomis šeimomis. Jos dažnai gyvena senuose namuose, kuriuose dabartiniams lai-

kams neapskaičiuota elektros instaliacija. Suaugusieji reaguotų į mūsų pastabas, bet neturi galimybių susitvarkyti. Tai skaudi tema. Juk matome, kad žmonės kabinasi į gyvenimą, prižiūri vaikus.

Dar didesnis skaudulys - asocialios šeimos. Suaugusieji nuo mūsų atsitveria siena: kad ir ką aiškintum, jiems neįdomu. Tokiose šeimose, kur nepaisoma saugumo taisyklių, girtaujama, rūkoma, ir kyla daugiausia pavojų vaikams, taip pat dažnai paliekamiems be priežiūros.

- Ar gaunate vaikų pranešimų apie gaisrus? Ar vaikai moka naudotis bendrosios pagalbos telefonu?

- Mūsų atlikta apklausa parodė, kad bendrąjį pagalbos telefono numerį 112 jie žino net geriau už suaugusiuosius. Tačiau pasitaiko, jog vaikai skambina pokštaudami, o norėtųsi, kad jie suvoktų, jog tai yra labai svarbus telefono numeris, kuriuo skambinama kilus grėsmei. Klaidinga informacija brangiai kainuoja mums visiems. Vis dėlto, jeigu iškyla reali grėsmė, vaikai turėtų drąsiai skambinti.

- Ko artėjant vasarai norėtumėte palinkėti ir vaikams, ir jų tėvams?

- Šis laikas susijęs su poilsiu, iškylomis prie vandens, buvimu miške. Norėtųsi, kad vaikai būtų atsargūs, nesielgtų nutrūktgalviškai. Juk kiekviena trauma apkartina atostogas. Norisi palinkėti saugios vasaros, kad visi pailsėję ir sveiki grįžtų į mokyklas. Taip pat norėtųsi priminti, kad galima naudotis ir gyventojų perspėjimo sistema, kai į mobilųjį telefoną atkeliauja pranešimas apie užblokuotus dėl eismo įvykio kelius, sirenas. Tai puiki sistema, bet reikia neužmiršti tos funkcijos aktyvinti. Vaikai galėtų padėti tai padaryti, užėję į departamento interneto puslapį.

•

8

2013 05 23

Saugivaikų vasara

Sulčių gaiva EGLĖ PAULIKAITĖ

VASARA! Vaikams tai - didžiausių linksmybių metas, žmonėms, turintiems sodus ir daržus, pats darbymetis. Be linksmybių ir darbų, vasara taip pat yra palankiausias sezonas vitaminų ir maisto medžiagų „saugykloms“ mūsų organizme pildyti.

Uogos, vaisiai, daržovės ir žalialapiai augalai - natūralus ir labai galingas visų mums būtinų maisto medžiagų šaltinis. Šiltuoju metų sezonu net ir miesto gyventojams lengvai prieinamos gamtos dovanos: nuo paprasčiausių piktžolių (dilgėlės - natūralus geležies šaltinis) iki uogų, vaisių ir daržovių, kurių mūsų gamta dosni.

Kiekvienai mamai svarbi vaikų sveikata. Namuose atsiradus ligoniukui, visos šeimos gyvenimo ritmas sutrinka.

Tuomet stengiamasi kuo skubiau padėti savo mažyliui, tačiau maitinti jį didelėmis vaistų dozėmis irgi nesinori.

Nuo seno gerai žinoma, kad vaisių, uogų, daržovių ir žalialapių augalų sultys - ne tik vertingas maisto produktas, bet ir gydomoji priemonė. Jų sudėtyje yra biologiškai aktyvių junginių, kurie svarbūs mūsų gerai sveikatai palaikyti, o kartais ir susigrąžinti. Nustatyta, kad sultyse yra beveik visų pagrindinių junginių, reikalingų žmogaus organizmui. Svarbiausi jų: vitaminai, fermentai, mineralinės medžiagos, mikroelementai, pektinai, organinės rūgštys bei cukrūs. Žmogaus organizmas lengvai įsisavina sultis. Jos gaivina, mažiesiems gali atstoti desertą ir pakeisti pabodusius, dažnai sunkiai virškinamus užkandžius (tokius kaip sumuštiniai ir pan.).

Taikant „Hurom“ patentuotą lėtojo spaudimo technologiją vaisiai arba daržovės iš lėto spaudžiami jų nesmulkinant, kad būtų išsaugotas natūralus skonis ir maisto medžiagos. Nuo kitų mikserių ir sulčiaspaudžių ši sistema skiriasi tuo, kad dėl lėtai besisukančio sraigto, pagaminto iš ULTEM medžiagos (patentuota nereaguojanti su rūgštimis ir šarmais medžiaga), spaudžiamos mišinio sudedamosios dalys neįkaista dėl trinties ir nėra pažeidžiamos. Be to, taip pat išspaudžiamos vaisių ir daržovių sėklos bei odelės, kad būtų išgautas pirmapradis gamtos teikiamas skonis ir maisto medžiagos.

Geriausias būdas paragauti gamtos Žmogaus organizmas sultis įsisavina keturis kartus geriau nei pačius vaisius ar daržoves. Namie spaustose sultyse nėra tokių priedų kaip dirbtiniai saldikliai, nenatūralūs pigmentai ir natrio benzoatas. Ruošiant sultis „Hurom“ lėtaeige sulčiaspau-

Siekis išsaugoti tai, ką sukūrė gamta Pastaruosius 40 metų Pietų Korėjos bendrovė „Hurom“ atliko mokslinius tyrimus tobulindama sulčiaspaudes, išsaugančias natūralų sulčių skonį bei maisto medžiagas. Tokios sultys padeda žmonėms būti sveikiems ir laimingiems. „Hurom“ istorija prasidėjo 1974 metais ir netrukus bendrovė tapo lydere sulčiaspaudžių gamybos pramonėje.

de išsaugomos keturios svarbiausios maisto medžiagos, kurių trūkumas didina įvairių ligų, įskaitant vėžį, riziką. Be to, tokios sultys suteikia daugiau jėgų ir energijos. Pastangos išsaugoti visą gamtos teikiamą naudą nenuėjo veltui, nes „Hurom“ sulčiaspaudės tapo vienas nepakeičia-

„Hurom“ lėtaeigės sulčiaspaudės palyginimas su greitaeige sulčiaspaude Išspaudžiamas kiekis

35 %

Sūkių skaičius per minutę

70~80

„Hurom“ lėtaeigė sulčiaspaudė

Greitaeigė sulčiaspaudė

Išspaudžia 35 proc. daugiau sulčių, lieka mažiau išspaudų

Išspaudžia mažiau sulčių, lieka daugiau išspaudų

Lėtojo spaudimo sistema (SSS TM) su lėtai (70-80 sūk./min.) besisukančiu sraigtu

Smulkinimas dideliu greičiu 5000-15 000 sūk/min.

Oksidacija

Sultys nepraranda spalvos, nes apsaugomos nuo oksidacijos

Oro oksidacijos veikiamos sultys praranda spalvą O2

O2

Triukšmo lygis Vardinės energijos sąnaudos ZM-2785

5,000~15,000

2-3 žmonių pokalbis, t. y. 30-40 dB

Elektros sąnaudos 10 kartų mažesnės, siekia vos 150 W

Metro, t. y. 70-80 dB

X10

mų virtuvės pagalbininkų visiems, norintiems aprūpinti energija savo šeimos narius. „Hurom“ sultyse gausu maisto medžiagų. Tarp jų ir keturių svarbiausių energiją teikiančių elementų: vitaminų, mineralų, fitocheminių medžiagų ir fermentų.

Gyvybinės energijos teikiantys vitaminai dalyvauja metabolizmo procese ir stimuliuoja žmogaus fizines funkcijas. Vitaminų trūkumas lemia įvairius negalavimus - augimo sutrikimus, organizmo išsekimą, skorbutą, vištakumą. Ištvermę didinantys mineralai skatina energijos apykaitą.

Fitocheminės medžiagos, turinčios antioksiduojamąjį poveikį, užkerta kelią vėžiui, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, malšina uždegimą. Šių medžiagų trūkumas lemia energijos sumažėjimą, silpnėja imunitetas, pagreitėja ląstelių senėjimas. Fermentai, esantys vaisių ir daržovių sultyse, reikalingi įtampai, nuovargiui, skausmui ir uždegimui įveikti. Tai - gyvybinė energija, skatinanti sveikimą.

Fitoterapijos centro vadovas prof.

Juozas Vasiliauskas pažymi, kad sultys iš žalialapių augalų taip pat yra labai naudingos: „Sultys yra kaip tik tai, ko mūsų organizmui dažniausiai trūksta ir reikia. Įvairūs vaisiai (obuoliai, vynuogės, kriaušės, granatai, apel-

sinai, braškės), daržovės (morkos, burokėliai, petražolės, pomidorai, moliūgai, kviečių želmenys) ir net žolės (dilgėlės, garšvos, kiaulpienės, rūgštynės) turi labai daug vertingų medžiagų, kurios detoksikuoja organizmą.“ „Moderni lėtaeigė šalto spaudimo sulčiaspaudė „Hurom“ spaudžia itin kokybiškas sultis ne tik iš įvairių vaisių ar daržovių, bet ir iš kitų augalų.

Kadangi spaudžiami produktai nekontaktuoja su metalu, išvengiama oksidacijos. Sultys išspaudžiamos vientisos, puikaus, natūralaus skonio, kokį joms suteikė pati gamta.

Galima sakyti, kad lėtaeige sulčiaspaude „Hurom“ tinkamai išspaustos sultys - tai koncentruota gamta ir energija, kuri užtikrina mums gyvenimo kokybę ir džiaugsmą. Itin sulčių energija reikalinga vaikams ir jau pagyvenusiems žmonėms, taip pat tiems, kurie sportuoja, intensyviai ir daug dirba, be to, darbe patiria stresą“, - sako medicinos mokslų daktaras J.Vasiliauskas.

•

Kas geriau: spausti sultis ar kramtyti?

Kodėl iš vaisių ir daržovių sulčių, spaustų „Hurom“ lėtaeige sulčiaspaude, gauname daugiau naudos, nei valgydami tuos pačius produktus? Iš kramtyto maisto mūsų organizmas geba pasiimti tik 17 proc. maisto medžiagų, taip pat jo virškinimas trunka 3-5 valandas. Gerdami šviežias sultis pasiimame jau 68 proc. mums naudingų medžiagų, o jų virškinimas tetrunka 10-15 minučių. Pašalinus netirpias maistines skaidulas mineralai bei vitaminai įsisavinami greičiau ir geriau nei vartojant sveikus vaisius bei daržoves. „Hurom“ suteiks mums maisto medžiagas iš sėklų ir odelių, kurios paprastai išmetamos spaudžiant sultis kitu būdu.

Sveikos gyvensenos propaguotojas, sulčių terapijos specialistas Eligijus Valskis, atradęs „Hurom“ sulčiaspaudę, teigia, kad „vartodami sultis, gautas iš šviežių vaisių ir daržovių, mes aprūpiname savo organizmo ląsteles ir audinius tokiais elementais ir maistingaisiais fermentais, kuriuos organizmas lengviausiai suvirškina ir įsisavina.

Elektros energijos sąnaudos 10 kartų didesnės, t. y. 1500 W

"Hurom" tiesioginis atstovas Lietuvoje - UAB VAIKIS

Daržovėse ir vaisiuose esantys nitratai, pesticidai ir visos kitos nuodingos medžiagos daugiausia lieka stambiojoje ląstelienoje, o visi fermentai ir mikroelementai - sultyse. Be to, dėl didelio kiekio gyvybinės energijos, deguonies ir bioflavonoidų (jie neutralizuoja tokias nuodingąsias medžiagas kaip kadmis, nikotinas, gyvsidabris ir kt. ir taip stiprina bei jaunina ląsteles) šviežios sultys iš organizmo greičiau pašalina toksinus, chemines medžiagas, taip pat šios mažiau ir kaupiasi.“ Tad tinkamai išspaustos sultys (su reikiamu kiekiu skaidulinių medžia-

Vilnius Kaunas Klaipėda Šiauliai Panevėžys

Lakūnų g. 30 Kęstučio g. 36 Naujoji uosto g. 8A Varpo g. 53A Nemuno g. 73

gų, spaudimo metu nepažeistos oksidacijos ir nepraradusios maisto medžiagų) suteikia daugiau naudos nei tiesiog sukramtyti vaisiai ir daržovės. „Hurom“ yra ilgametė sveikos gyvensenos lyderė, siekianti ambicingų tikslų ir tobulinanti technologijas, skirtas žmonių sveikatai ir savijautai gerinti. „Hurom“ vykdo savo veiklą dermėje su gamta, nesivaiko trumpalaikio pelno ar savanaudiškumo. Jos kuriamos technologijos tęsia žmogaus ir gamtos vienovės tradiciją.

Kad vasara būtų spalvinga ir kupina tikro skonio - „Hurom“!

mob. tel. 8 652 83 299 mob. tel. 8 652 01 923 mob. tel. 8 699 09 904 mob. tel. 8 685 17 884 mob. tel. 8 699 59 554

w w w. v a i k i s . e u

2013 05 23

9

Saugivaikų vasara

Nuo grožio puoselėjimo iki išlikimo RITA KRUŠINSKAITĖ ritak@lzinios.lt

Poilsis vasaros stovyklose galimybė atrasti savyje slypinčius talentus, patirti naujų įspūdžių ir susirasti draugų. Tačiau tam tikrais atvejais - tai nepigi investicija.

Poilsio organizatoriai šią vasarą vaikams siūlo itin daug įvairiausių vasaros stovyklų, nuo tradicinių iki specializuotų. Ir smalsus pradinukas, ir išrankus gimnazistas gali rasti stovyklą, kurioje pramogaudamas tobulėtų. Renkantis stovyklą vaikams svarbu, kad būtų įdomu ir linksma, o tėvams - kad atžalos būtų saugios ir turiningai praleistų laisvalaikį.

Jei vilioja karyba Vienas populiariausių sukarintų stovyklų - Jaunųjų šaulių - jau tryliktus metus rengia Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) pagal bendrą Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės projektą „Mobiliosios vaikų vasaros stovyklos“. Iki praėjusių metų jos buvo tik karinės, skirtos jauniesiems šauliams, kandidatams į jaunuosius šaulius ir moksleiviams, besidomintiems kareivišku gyvenimu.

Pernai pradėjo veikti jau dviejų pakraipų stovyklos - karinės ir poilsinėspažintinės. Karinės - specialiai jauniesiems šauliams - vyksta Lietuvos kariuomenės daliniuose Vilniuje, Kaune, Rukloje, Marijampolėje, Alytuje,

Robinzonų išgyvenimo žygis per pelkes.

Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose. Jos yra lyg ir jaunųjų šaulių metinio ugdymo ciklo baigiamasis akordas, kai vaikai testuojami ir įvertinami.

Poilsinėse-pažintinėse stovyklose jaunieji piliečiai mokomi tvarkos, atsakomybės, pareigos, ugdyti sveiką kūną ir dvasią, supažindinami su Lietuvos kariuomene, LŠS bei kitomis vidaus saugumo pajėgomis.

Pasak LŠS atsargos kapitono Vytauto Žymančiaus, tokioje stovykloje išmokstama pažinti savo galimybių ribas.

Visi stovyklautojai gyvena kareivinėse, patys tvarko gyvenamuosius kambarius,

skalbia savo drabužius. Stovykloje vyrauja griežta drausmė, tačiau netrūksta ir smagių, tiesa, su kareivišku atspalviu, pramogų, tokių kaip 1-2 parų žygiai istorinės atminties vietomis ir vakaronės prie laužo. Jaunųjų šaulių stovyklos yra vienos iš nedaugelio, už kurias tėvams nereikia mokėti.

Skautai ir robinzonai Besižavintieji skautišku gyvenimu mišku, palapinėmis, ekologiškomis madomis, vakarais prie laužo ir pačių virta košė - renkasi „Skautus neskautams“. Anot stovyklos viršininko Pauliaus Mikelinsko, tai tradicinė, jau de-

šimtmetį gyvuojanti stovykla 8-15 metų neskautams. Ukmergės rajone, prie Šventosios upės, vaikai supažindinami su skautiškais principais, pajunta jų dvasią. „Jie išmoksta būti atsakingesni ir savarankiškesni bei tapti komandos dalimi“, - teigė P.Mikelinskas.

7-10 vaikų grupei šįmet vadovaus Lietuvos skautijos vadovų mokymus baigęs ir daug patirties skautiškose stovyklose bei žygiuose turintis vadovas. Tačiau ši stovykla mokama - 450 litų kainuoja septynių dienų pamaina. „Kaip ir kasmet, turime nemokamų kelialapių finansinius sunkumus išgyvenančioms šeimoms“, - teigė P.Mikelinskas.

Ekstremalių išbandymų mėgėjams skirta išgyvenimo stovykla „Robinzonas“. Stovyklauti galima 7 arba 10 dienų pasirinktinai, atitinkamos ir kainos - 330 ir 450 litų. Švenčionių rajone laukinės gamtos prieglobstyje jaunieji robinzonai gyvena palapinėse. Ten jie mokomi išgyventi gamtoje. Tačiau bene pats ekstremaliausias išbandymas, reikalaujantis drąsos ir tam tikro fizinio pasirengimo - išgyvenimo žygis per pelkes, su persikėlimu virvėmis per upes.

Savęs pažinimo stovyklos Visai kitokio pobūdžio šįmet pirmą kartą šalia Vievio rengiama specializuota Grožio stovykla mergaitėms. Šešių dienų stovykloje 14-18 metų merginas atskleisti ir puoselėti grožį mokys stilistė, kosmetologė, vizažistė, dailios eisenos choreografė ir kt. Tačiau tai nebus vien rūpinimasis grožiu, bet ir bandymas gilintis į dvasinius ir egzistencinius

klausimus, vadovaujantis Rytų išmintimi. Stovyklos kaina gerokai didesnė nei stovyklų gamtoje - nuo 750 iki 850 litų.

Savęs pažinimo stovykla - „Profesija, kuri slypi manyje“ - 14-19 metų stovyklautojams rengiama Trakų rajone. Tikinama, kad čia sovyklautojai sužinos, ką apie juos mano kiti, ką atskleidžia jų veidas ir elgsena, supras, ką gali daryti geriausiai, o ko visai neverta imtis ir kodėl. Šios stovyklos kaina taip pat nemenka - 699 litai už septynias dienas.

Jaunųjų šaulių stovyklos, vienos iš nedaugelio, už kurias tėvams nereikia mokėti.

Vis labiau populiarėjanti vadinamojo koučingo stovykla „Kelionė į savo ateitį“ Šventojoje, kaip teigia jos vadovai, „padės atrasti tikrąjį save“, mokys kurti savo ateitį, džiugiai gyventi ir veikti tik tai, kas patinka. Esą stovyklavimas joje bus tarsi savotiški žingsniai sėkmės ir svajonių link. „Šįmet 14-18 metų jaunuolių stovykla rengiama kartu su Vytauto Didžiojo universiteto studentų Saviugdos ir sveikatingumo stovykla“, - LŽ teigė vienas stovyklos organizatorių, sertifikuotas koučingo specialistas Kęstutis Skauminas. Anot jo, moksleiviai, gimnazistai ir studentai bendraudami galės daug išmokti vieni iš kitų, sužinoti apie studentų gyvenimą, įvairias profesijas. Aštuonios dienos tokioje stovykloje kainuoja 780 litų.

•

Stovykloje „Mozaika“ - sportas, kūryba ir gera nuotaika GINTARAS MIKŠIŪNAS g.miksiunas@lzinios.lt

Trakų rajono Bijūnų kaime šią vasarą veiks įdomi ir netradicinė vaikų vasaros stovykla „Mozaika“.

Ji skirta 8-12 metų vaikams.

Stovyklos veikla labai įvairi, taigi čia bus įdomu tiek sportiškiems, tiek meniškiems vaikams. O tie, kurie dar neatrado mėgstamiausio užsiėmimo, turės progą išbandyti daugybę veiklų - gal kuri nors taps jų hobiu.

Pasak stovyklos vadovės Ritos Sinkevičienės, vienoje pamainoje čia galės poilsiauti 40 vaikų. Su jais dirbs 4 būrių vadovai. Personalui talkins savanoriai ir medicinos sesuo. Liepos

mėnesį rengiamos dvi pamainos, vienos trukmė - 7 dienos.

Stovyklos teritorija aptverta, saugoma. Dienos režimas - be darbo valandų apribojimų. Vaikai bus maitinami penkis kartus per dieną. Kambariuose, turinčiuose visus patogumus, jie gyvens keturiese arba penkiese.

Sportas ir uogienė Stovyklos teritorijoje įrengtas žaidimų aikštynas, futbolo, krepšinio aikštės, lauko šachmatai, puikiai sutvarkyta ežero pakrantė. Vaikai bus užimti aktyvia sportine veikla. Bus rengiamos estafetės, būriai turės galimybę tarpusavyje rungtyniauti. „Vienas ypatingų renginių - uogienės virimo pamoka. Vaikai galės savo rankomis pagamintą obuolienę parvežti tėvams lauktuvių“, - sakė didelę

patirtį turinti pradinių klasių pedagogė ir stovyklos vadovė R.Sinkevičienė.

Kūryba ir taupymas Kadangi stovykla vadinasi „Mozaika“, viena iš meninių stovyklos krypčių yra mozaikos kūrimas. Be to, vyks nuotaikingi teatro, šokių užsiėmimai.

Taip pat bus organizuojamos popietės su svečiu. Pasak vadovės, pirmoje pamainoje sutiko dalyvauti pirmosios Lietuvoje vaikų fantastinės knygos „Vaivorykščių arkos“ autorė Neringa Vaitkutė. Ji pristatys šią knygą, papasakos jos kūrimo istoriją. Bus sudaryta galimybė patiems vaikams sukurti savo istoriją. Antroje pamainoje mažieji stovyklautojai turės progą susitikti su vaikiškų knygų iliustruotoju Pauliumi Juodišiumi.

Ir pirmoje, ir antroje pamainoje veiks kūrybinės dirbtuvės, pavadintos „Mano taupyklė“. Bus galima pasidaryti taupyklę, išmokti kurti ir taupyti pinigėlius.

Pažintis su augintiniais Stovykloje mažieji galės lavinti ir savisaugos įgūdžius. Abiejose stovyklos pamainose bus rengiami susitikimai su kinologais ir šunimis. Pirmoje pamainoje atvyks specialistų iš Lietuvos kinologų draugijos mokymo centro.

Jie mokys šunų kūno kalbos, kaip su jais tinkamais elgtis, o antroje pamainoje - šunų globos namų „Lesė“ darbuotojai supažindins su savo augintiniais. Bus kalbama apie atsakomybę ir pareigas auginant šuniuką.

Pasak vadovės, stovykloje dirbs medicinos sesutė, kurios darbas susijęs

su vaikais. Ji gerai išmano vaikų bėdas, nusiskundimus. „Iš karto atvykus su vaikais surengsime prevencinį pokalbį, per kurį bus aiškinama, kaip elgtis vienu ar kitu atveju, kaip padėti draugui, ką daryti, jei įkando bitė ar širšė“, - sakė stovyklos koordinatorė. Į stovyklą registruotis galima jau dabar. Interneto svetainėje www.stovyklamozaika.lt tėvai ras anketą, kurią reikės užpildyti ir nusiųsti. „Į stovyklas atvažiuoja vaikai, turintys savus „pasaulius“, savų užgaidų ir teisių. Mes stengiamės tuos skirtingus „pasaulius“ sujungti į vieną įvairiaspalvę mozaiką. Menai, sportas, individualūs ir komandiniai užsiėmimai išryškina paslėptus talentus ir leidžia atsiskleisti pačioms geriausioms vaikų savybėms“, - sakė R.Sinkevičienė.

•

Atrask dalelę savo vasaros mozaikos!

Kad stovyklauti būtų patogu ir įdomu, prašome turėti šiuos daiktus: • Šiltų drabužių komplektą darganotai dienai ar vakariniams pasisėdėjimams prie laužo (neperpučiamą striukę, šiltą megztuką ilgomis rankovėmis, ilgas kelnes); • Sportinę aprangą rytinei mankštai ir sportiniams žaidimams (ilgas kelnes, trumpas kelnes (šortus), marškinėlius, džemperį); • Kelis puošnesnius drabužius - juk smagu gražiai atrodyti fotografuojantis, šokant su draugais diskotekoje ar kai į stovyklą atvažiuos svečiai (savo nuožiūra); • Apatinių komplektą, kojines, pižamą; • Maudymosi kostiumą; • Kepurę - būtinai! Didžiąją dienos dalį praleisime saulėtoje aplinkoje, eisime į žygį, todėl svarbu apsaugoti galvą nuo saulės. Juk nesmagu jaustis prastai..

• Vieną porą patogių, uždarų, negreit peršlampančių batų - ėjimui į žygį ir darganotai dienai (taip vadinamus „kedus“); • Šlepetes vaikščioti savo kambaryje poilsio metu; • Vieną porą patogių batų avėti kasdien, kai nesportuosime ir bus šilta (gali būti kroksai, basutės ir t. t.); • Vieną didelį paplūdimio rankšluostį ; • Vieną didesnį dušo rankšluostį (tiks ir paplūdimio rankšluostis, tačiau po maudynių ežere jis gali būti neišdžiūvęs); • Vieną vidutinio dydžio rankšluostį kasdieniams poreikiams; • Higienos priemones: dantų pastą ir šepetėlį, muilą ir šampūną, tualetinio popieriaus (nebūtina); • Priemonių nuo uodų ir erkių (purškiamą arba losjoną); • Gydytojo paskirtus vaistus (jeigu negalima be jų apseiti).

Apie tai prašome informuoti stovyklos organizatorius.

Primename, kad stovykloje bus daug įdomių užsiėmimų, būrys naujų draugų, linksmi vadovai, tyras oras bei maudynės ežere, todėl nereikalingi daiktai tik trukdys smagiai leisti laiką. Siūlome į stovyklą nesivežti: • Pinigų. Stovykloje nėra parduotuvės, kioskelio ar kitų mokamų pramogų; • Brangių papuošalų (ypač mergaitėms, taip pat brangios kosmetikos, kvepalų); • Nešiojamų, planšetinių bei žaidimų kompiuterių, magnetofonų; • Nešiojamų muzikos grotuvų ir brangių išmaniųjų telefonų (pageidautina); • Maisto - traškučių, saldumynų, energetinių gėrimų bei kitokio greitai gendančio maisto. Juk nenorite, kad jūsų lovoje įsikurtų skruzdžių kolonija ar kambaryje apsigyventų spiečius įkyrių skraiduolių, tiesa?

• Draugų - Zirzliuko, Nenoriuko ir Tinginiuko...

Taip pat rekomenduojame: • Sudaryti daiktų, kuriuos atsiveši, sąrašą. Tokiu būdu tikrai nieko nepamirši važiuodamas(-a) namo; • Daiktų pasiimti tiek, kad tilptų į vieną lagaminą. Taip kambaryje turėsite daugiau vietos!

Ir nepamirškite, atvykdami į stovyklą, atsivežti gerą nuotaiką bei būrį draugų!

ZD-2787

10

2013 05 23

Saugivaikų vasara

K.Sakalauskas: ir pramogos turi būti saugios Kai dangų skrodžia žaibai

VIKTORIJA SINICAITĖ v.sinicaite@lzinios.lt

• Pernai Lietuvoje dėl žaibo išlydžio kilo 80 gaisrų. Žmonių aukų išvengta. Daugiausia tokių gaisrų - 14 - buvo Kauno apskrityje. Praėjusiais metais žaibai labiausiai šėlo liepos mėnesį. Dėl jų išlydžio kilo 36 gaisrai.

• Dažniausiai žaibas trenkia į namus, bokštus, medžius, stulpus. Nuo žaibo paprastai nukenčiama, kai stovima šalia medžių arba netoli vandens telkinio. Tiesiai į žmogų jis trenkia gana retai, bet jei taip nutinka, pažeidžiami vidaus organai, nudeginama oda.

• Kartais žmogus netenka sąmonės, ima dusti. Nuo žaibo nukentėjusiam žmogui reikia kuo skubiau kviesti greitąją pagalbą. Jį liesti nepavojinga. Būtina kuo greičiau atlaisvinti kvėpavimo takus, o jei nukentėjusysis yra praradęs sąmonę, - daryti dirbtinį kvėpavimą.

• Žaibuojant arba griaudint geriausia likti namie: uždaryti langus, duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacijos angas, kad nebūtų skersvėjų.

Griaudėjant patartina nesiartinti prie elektros linijų, žaibolaidžių, lietvamzdžių, antenų, nestovėti prie lango. Taip pat būtina išjungti televizorių, radiją ir kitus elektros prietaisus.

Ugniagesys gelbėtojas ir aktorius Karolis Sakalauskas šeimoms, auginančioms vaikų, vasarą pataria ypač atsargiai elgtis prie vandens telkinių.

Karolis neslepia pastebėjęs, kad tėvams dažnai patinka „atsipalaiduoti“ vartojant alkoholį, todėl kyla pavojus jų atžaloms. „Kartais išgėrę tėvai užmiega, o vaikai lieka vandenyje. Kai kuriems suaugusiesiems atsiranda daugiau drąsos, tad jie kartu su vaikais brenda į vandenį ir elgiasi labai neatsakingai, dar įtraukia ir mažamečius: žaidžia, šokinėja, bet kitąsyk neapskaičiuoja savo galimybių. Būtent tokiais atvejais dažniausiai ir atsitinka nelaimė“, - kalbėjo K.Sakalauskas.

Jis pabrėžė, kad reikėtų nepagailėti poros litų ir būtinai nupirkti vaikams pripučiamas liemenes. Taip mažiau rizikuojama. Tris vaikus auginantis vyras tikino ypač atidžiai saugantis savo atžalas - kai būna prie vandens, nepaleidžia jų iš akių.

Beje, K.Sakalauskas žino, ką kalba, mat yra ir profesionalus gelbėtojas. Šmaikštumo nestokojantis jaunas vyras juo tapo jau turėdamas aktoriaus diplomą. Įveikęs vos ne kaip kosmonautams keliamus sveikatos reikalavimus ir įrodęs, kad yra fiziškai stiprus, Karolis įstojo į Ugniagesių gelbėtojų mokyklą ir ją baigė.

Pašnekovas sako pasirinkęs ugniagesio gelbėtojo specialybę todėl, kad jam labai svarbu dirbti darbą, kuris turi didelę prasmę. Beje, netrukus aktorius taps ir naru - dabar šio darbo įgūdžių semiasi Klaipėdoje.

•

• Griaudint perkūnui pavojinga liesti metalines pastato konstrukcijas, vamzdynus, būti arti elektros laidų, antenų, langų, durų ir namo lauko sienų, už kurių auga dideli medžiai.

• Nuo žaibo patikimai apsaugo automobilis.

Tik reikia įtraukti anteną, uždaryti langus ir nesiliesti prie jo metalinių konstrukcijų.

• Patariama nesislėpti po aukštais pavieniais medžiais, nestovėti prie stulpų arba pastatų sienų, neieškoti prieglobsčio greta žaibolaidžių, metalinių bokštų ar aukštų kaminų. Reikėtų vengti ir aukštesnių atvirų vietų.

• Geriausia pasislėpti krūmuose arba atsitūpti ant šlapios žolės, nuokalnėje, apglėbus rankomis kelius.

• Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių.

• Jei perkūnija užklumpa maudantis, žvejojant ar irstantis valtimi, būtina nedelsiant skubėti į krantą.

• Griaudint rekomenduojama nebėgioti, nevažiuoti motociklu ar dviračiu, nelaikyti rankose metalinių daiktų.

• Pamačius kamuolinį žaibą, reikia elgtis ramiai, nejudėti ir prie jo nesiartinti, nebandyti liesti kokiu nors daiktu, nes gali įvykti sprogimas.

Kaip išsikviesti pagalbą Aktorius ir ugniagesys gelbėtojas K.Sakalauskas (kairėje) šiuo metu semiasi naro įgūdžių. / PAGD nuotrauka

Kaip elgtis vandenyje Ugniagesiams gelbėtojams šiemet jau teko ištraukti iš vandens 41 nuskendusį žmogų, iš jų 3 vaikus. Išgelbėta 12 gyventojų, tarp jų 2 vaikai. Pernai gelbėtojai iš vandens ištraukė 185 skenduolius, iš jų - 12 nepilnamečių, o išgelbėjo 90 žmonių, tarp jų 3 vaikus.

Klausiami, kaip vandenyje apsaugoti mažuosius nuo nelaimės, ugniagesiai gelbėtojai pataria nė akimirkai nepalikti jų be priežiūros. Jei vaikas sako, kad eina maudytis prie upės ar ežero, eikite kartu. Jei esate prie jūros, o jūsų atžala pliuškenasi bangose, neatsipalaiduokite: neskaitykite žurnalo ir neikite pirkti ledų. Kaip rodo nepilnamečių žūčių statistika vandenyje, daugelis jų nuskendo todėl, kad tėvai, atostogaudami su vaikais, mėgavosi poilsiu.

Vaikai privalo žinoti, kad... ...vandenyje negalima išdykauti, stumdytis, šokinėti iš valties. Mažieji neturėtų žaisti ten, kur galima įkristi į vandenį: ant stataus kranto, prieplaukos krašto, tilto; ...nevalia šokinėti į vandenį nežinomoje vietoje, nes galima susižaloti atsitrenkus į dugne esančius kietus arba aštrius daiktus; ...besimokantiesiems plaukti patartina vilkėti

Bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 dažniausiai tenka skambinti ne pačiomis palankiausiomis sąlygomis. Pavojaus akivaizdoje patiriamas nerimas, baimė ar išgąstis neleidžia susikaupti, ramiai įvertinti aplinkos ir nuspręsti, ką daryti.

• Kad nelaimės atveju kuo greičiau išsikviestumėte skubią pagalbą, patariama nebijoti skambinti trumpuoju numeriu 112.

• Pasirinkite vietą, iš kurios galėtumėte saugiai skambinti.

• Jokių kodų prieš numerį 112 rinkti nereikia.

• Sulaukite, kol operatorius atsakys į jūsų skambutį. Jeigu po kelių kvietimo signalų operatorius neatsiliepia, jokiu būdu nenutraukite pradėto skambučio ir neskambinkite iš naujo.

Kiekvienas pakartotas skambutis bus laikomas nauju ir nukeliamas į eilės galą, todėl prisiskambinimo laikas gali pailgėti.

• Atsiliepus operatoriui prisistatykite ir trumpai bei aiškiai pasakykite, kas ir kam atsitiko.

• Nurodykite vietą (jei žinote, ir tikslų adresą), kurioje reikalinga skubi pagalba. Jei galite, paaiškinkite operatoriui, kaip tą vietą lengviau rasti (prie jos privažiuoti).

• Klausykite operatoriaus patarimų.

• Nepadėkite ragelio, kol operatorius pasakys, kad pokalbį galima baigti.

• Jeigu situacija nelaimės vietoje pasikeičia, paskambinkite numeriu 112 dar kartą ir apie tai praneškite.

plaukimo liemenes, turėti pripučiamas rankoves ir kitokias pagalbines (pripučiamas) priemones. ...negalima plaukioti ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ir kitų priemonių; ...pradėjus skęsti būtina įkvėpti kuo daugiau oro, o atkreipti aplinkinių dėmesį į save galima mojuojant rankomis.

AR-2768

Stovyklautojams - ES parama Moksleivių poilsio stovykloje „Pasaka“, įsikūrusioje Giruliuose, ir stovykloje „Trimitas“ Panevėžio rajone, Tiltagaliuose, šią vasarą bus stovyklaujama pigiau. Net 68 socialiai remtini vaikai galės gyventi čia veltui, o 662 vaikams iš visos Lietuvos kelialapiai į šias stovyklas kainuos 30 proc. mažiau. Visa tai tapo įmanoma dalyvaujant projekto T.A.P.K. (Tobulėk. Auk. Pažink. Kurk.) veikloje. „Jau ketvirtus metus dalyvaujame projekte. Jaučiame jo naudą. Ypač džiugina atsiradusi galimybė priimti socialiai remtinų šeimų vaikus, - sakė VšĮ „Vaikų poilsis“ (www.vaikupoilsis.com), administruojančios penkias stovyklas, direktorė Galina Andrejevskaja. - 2013-ieji paskelbti sveikatingumo metais. Dėl to ir mūsų programos susietos su vaikų sveikatos ugdymo tęstinumu vasarą. Parengėme naujas įdomias programas, kurios stovyklaujantiems vaikams tikrai patiks. Šiais metais daug dėmesio skiriame stovyklų vadovų parengimui dirbti taikant naujoviškus metodus ir priemones.“ Stacionarių vaikų vasaros stovyklų programų tikslas - vaikų socialinės ir emocinės kompetencijos ugdymas - bendravimo, emocinių, tarpkultūrinių, organizacinių, mobilumo ir kūrybiškumo įgūdžių lavinimas pagal neformaliojo švietimo programas. Socialiai remtiniems vaikams projekto lėšomis dengiama visa kelialapio kaina, kitiems - dalyvavimo programoje kaina, t. y. 30 proc. kelialapio vertės.

Programų įgyvendinimas finansuojamas Lietuvos Respublikos ir Europos socialinio fondo lėšomis. Projektas, pagal kurį vykdoma veikla: „Neformaliojo švietimo paslaugų rėmimo sistemos sukūrimas savivaldybėse“ (TAPK), Nr. VP1-2.2-ŠMM10-V-01-001 pagal 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymosi visą gyvenimą“ VP1-2.2-ŠMM-10-V priemonę „Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra“. Projekto iniciatorė - LR švietimo ir mokslo ministerija, projekto vykdytojas - Švietimo mainų paramos fondas.

Nestovėk vietoj! Žiūrėk į priekį ir judėk Merkurijaus ritmu!

Stacionari neformalaus ugdymo stovykla Merkurijus 2013 metams paruošė naują sporto, sveikatinimo, pažinimo, linksmybių programą naujoje puikioje vietoje šalia Kauno marių.

Surasite mus

www.vasaros-stovyklos.lt telefonais: 8 699 15 358, (8 37) 32 43 32.

Facebook’e - stovykla Merkurijus, dalyvauk konkursuose, gauk dovanų.

Daugiau informacijos gali suteikti: VšĮ „Vaikų poilsis“ direktorė Galina Andrejevskaja, tel. (8 5) 262 4836, mob. tel. 8 685 44 806, faksas (8 5) 212 6167 el. paštas: info@vaikupoilsis.com AR-2768

AR-2767

2013 05 23

11

Saugivaikų vasara

Stalo žaidimų magija patraukli ne tik vasarą GINTARAS MIKŠIŪNAS g.miksiunas@lzinios.lt

Žaidimai kaip laisvalaikio užsiėmimas vaikams aktualūs visus metus. Juk atžalos gyvena ne vien tik mokslais. Jie turi daug laisvo laiko, kurį neretai skiria pozityvų bendravimą ir techninius gebėjimus ugdančiai veiklai. „Mes šias problemas ir sprendžiame“, - sako bendrovės „Kadabra“, valdančios parduotuvių tinklą HOBBYSHOP, savininkas AudriusNomeika ir sutinka „Lietuvos žinioms“ atskleisti stalo žaidimų magijos paslaptis.

Stalo žaidimai ir valdomais modeliais prekiaujančias parduotuves HOBBYSHOPgalima rasti Vilniuje („Panoramos“ ir Ozo prekybos centruose), Rygoje („Spice“) ir Kaune („Akropolyje“).

- Kaip gimė stalo žaidimų verslo idėja ir kas tai per pramoga?

- Ši verslo idėja gimė prieš kokius 13-15 metų. Man buvo akivaizdu, kad gerėjant gyvenimui atsiranda laisvalaikio poreikis. Mūsų misija įprasminti asmeninį laisvalaikį, užimti laiką, suteikti jam spalvų tuo metu, kai žmogus grįžta namo po darbo.

Pas mus prekyboje yra dvi kategorijos: stalo žaidimai ir radijo bangomis valdomi modeliai. Kalbant apie stalo žaidimą nesvarbu, ar esate su džinsais, ar su švarku, ar su megztiniu, nepriklausomai nuo amžiaus ir lyties, galite žaisti. Nėra jokių reikalavimų ar apribojimų. Jeigu nori žmogus užsiimti sporto žaidimais, tam reikia fizinio pasirengimo, aprangos, sporto aikštelių. Stalo žaidi-

Gintaro Mikšiūno nuotrauka

mai patrauklūs tuo, kad gali atsisėsti prie stalo ir žaisti. Mes sakome, kad nėra priežasties nežaisti. Norime, kad žmonės pajaustų tikrą bendravimą, kad vyktų pokalbis, kiltų tikros emocijos. Tai aktualu ne tik vaikams ar jaunimui, bet ir suaugusiesiems.

- Kokie yra šiuolaikiniai stalo žaidimai, kaip jie skirstomi?

- Pasaulyje sukurta per 50 tūkst. stalo žaidimų. Kaip pasirinkti? Yra grupė žmonių, kurie stalo žaidimų atžvilgiu yra nusiteikę visiškai negatyviai. Šiuo atveju noriu priminti, jog vienas seniausių stalo žaidimų yra visų žinomi ir daugelio žaisti šachmatai. Taigi stalo žaidimus esame žaidę bene kiekvienas.

Stalo žaidimų istorija skaičiuojama tūkstančius metų. Praėjusio amžiaus viduryje Vokietijos visuomenė buvo panašios būsenos kaip mes dabar, ir žmonėms norėjosi kaip nors nuspalvinti savo asmeninį gyvenimą.

Nuo tada pradėjo rastis įvairių stalo

A.Nomeika: „Kuo daugiau emocijų, pozityvaus nusiteikimo, tuo geriau bus ne tik tam žmogui, bet ir visai visuomenei.“ žaidimų, jų suskaičiuotume apie 50 tūkst., o gal net ir 100 tūkstančių.

Stalo žaidimai skiriasi savo mechanika. Pati paprasčiausia - kauliuko ridenimas ir ėjimas langeliais. Kita mechanika - jei turi rankose keletą kortų, tada pats sprendi, kokia korta eiti.

Dar kitos mechanikos reikalauja komunikavimo ar diplomatijos. Tokių mechanikų galime priskaičiuoti iki 50. Geri, sudėtingi kompleksiniai žaidimai turi iki 5-6 mechanikų vieno žaidimo metu. Svarbiausias bet kokio stalo žaidimo išskirtinis bruožas - žmogus turi žaisti su žmogumi.

- Ar yra riba tarp stalo ir azartinių žaidimų?

- Kaip juos įvardyti, yra grynai susitarimo reikalas. Azartas yra viena emocijų. Tai viena ryškiausių, sodriausių gyvenimo spalvų. Kuo daugiau azarto, stiprių emocijų, tuo žmogui pačiam veikla darosi įdomesnė. Jeigu žaidimas uždega, jeigu perpranti jo mechaniką, sieki laimėti, bet nelaimi, šiek tiek pritrūko sėkmės, tada jauti lengvą kartėlį: „Šį kartą nelaimėjau, bet kitą kartą tikrai laimėsiu.“ Aš tikrai siūlyčiau nevengti azarto ir norėčiau, kad žmonės dėl to nesijaustų nepatogiai. Kuo daugiau emocijų, pozityvaus nusiteikimo, tuo geriau bus ne tik tam žmogui, bet ir visai visuomenei.

- Kokius žaidimus siūlytumėte žaisti vasarą?

- Ar atostogaudami, ar leisdami laiką prie vandens telkinio visada turime galimybę žaisti stalo žaidimus ir buvimą su draugais nuspalvinti lengvu, pozityviu azartu. Jeigu nusibodo sėdėti ir norime palakstyti, taip pat turime sprendimą - radijo bangomis valdomus modelius, kurie skraido, važiuoja, šliaužia, vartosi.

Tai yra kita mūsų tema. Mūsų įmonės veiklos koncepcija tuo ir remiasi, kad ilguoju, šaltuoju laikotarpiu, kuris trunka vos ne pusę metų, žmonėms ilgais tamsiais vakarais natūraliai norisi žaisti stalo žaidimus.

Knygų leidėjai skundžiasi, kad valstybė iš jų nuperka mažiau knygų negu anksčiau. Vienam leidėjui aš ir sakau: „Jūs dabar skundžiatės, jog valstybė bibliotekoms nuperka kny-

Svajonių stovykla kartingo aistruoliams Kartingas - nepigi sporto šaka, joje naudojama brangi technika, be to, turiningos ekskursijos, geras maistas, treniruotės ir kitos pramogos kainuoja taip pat nemažai. Ši stovykla ne iš pigiųjų, tačiau manome, kad joje teikiamos paslaugos tikrai vertos 1999 litų.

Kitam tos pačios šeimos vaikui stovykla kainuos net 30 proc. pigiau, tokia pat nuolaida taikoma ir ankstesnių kartodromo stovyklų dalyviams.

GIEDRIUS JANKAUSKAS

Galvas dėl automobilių pametusių vaikų tėvai žino, kaip ima žvilgėti atžalų akys, kai šie sėdasi prie gokartų vairo. Bent savaitę praleidę Smalininkų (Jurbarko r.) kartodromo stovykloje vaikai pasijus tikrais lenktynininkais.

Jauniesiems lenktynininkams, stovyklaujantiems nedidelėmis grupėmis (iki 10-15 vaikų), retkarčiais leidžiama važinėti tiek, kiek

tik jie turi jėgų. Profesionalūs instruktoriai valdyti gokartus išmoko ir niekuomet jais nevažinėjusius 8-15 metų vaikus. Stovyklautojai užimti nuo ryto iki vakaro: be kartingo treniruočių, jų laukia įdomios ekskursijos ir daugybė kitokių smagių pramogų.

Paskutinę sovyklos dieną - sekmadienį vainikuoja vaikų kartingo varžybos. Jose už savo atžalas aistringai sergantiems tėveliams taip pat būna parengta staigmenų. Profesionalus sportininkas juos pavežioja dviviečiu gokartu, o vėliau tėveliai patys gali išmėginti jėgas gokartų lenktynėse.

gų už 3-5 mln. litų, tai jeigu stalo žaidimams išleistų bent pusę milijono, būtų didžiulis laimėjimas, nes dabar valstybiniu mastu vaikų užimtumui neišleidžiama visiškai nieko.

Tačiau praėjusių metų gruodžio mėnesį įvyko esminis lūžis. (Juokiasi.) Seimo kanceliarijos atstovai, apsilankę vienoje mūsų parduotuvių, nusipirko stalo žaidimų už pusantro tūkstančio litų.

- Kuo ypatingas poilsis su radijo bangomis valdomais modeliais?

- Kai lauke mus šildo saulės spinduliai, sėdėti patalpoje nesinori, tokiu atveju galima išbandyti skraidančius arba važiuojančius modelius.

Keli faktai apie radijo bangomis valdomus modelius. Pasaulio greičio rekordas, kuri pasiekė radijo bangomis valdomas modelis, yra 162 mylios per valandą. Į Guinnesso rekordų knygą įrašytas prieš kelerius metus pasiektas ilgiausias radijo bangomis valdomo modelio šuolis - 48 metrai. Mūsų parduotuvėje galima įsigyti modelį, kuris važiuoja iki 150160 kilometrų per valandą greičiu.

Radijo bangomis valdomi modeliai - sudėtingi įrenginiai, kuriuose yra keičiami arba reguliuojami varikliai.

Yra modelių su elektriniais varikliais, o norintiems sudėtingesnių sprendimų - su vidaus degimo varikliais. Juos reikia paruošti, reguliuoti. Su fizikos dėsniais susipažįstama per praktinius užsiėmimus. Juo labiau tai yra pramoga visai šeimai. Smagu stebėti, kai tėvas su sūnumis rengia modelį varžyboms. Nors jie ginčijasi, diskutuoja, tačiau dirba kartu. Mūsų produktai lengvai gali išspręsti šeimos narių AR-10010 bendravimo problemą.

Vasarai su vėjeliu Stovyklautojų laukiame 16-23 d. • Liepos 14-21 d.

• BirÏelio Liepos 7-14 d. • Liepos 28 d. - rugpjãio 4 d.

•

Į stovyklą pasiimti kar‰tam ir lietingam orui (2-3 komplektus) • Aprangà Kelias poras bat˜ • Maudyni˜ reikmenis • Higienos reikmenis ir rank‰luosãius • Specialia kartingo apranga aprpins stovyklos • organizatoriai. VaÏinòjantiems gokartais duodami kombinezonai, kombinezonai nuo lietaus, ‰almai, po‰almiai, pir‰tinòs

Smalininkų kartodromo stovykla - vienintelė tokia Baltijos šalyse!

• • • •

su sveãiais - kartingo ir automobili˜ • Susitikimas sporto garsenybòmis mokymai, supaÏindinimas su tvarka, • Teoriniai taisyklòmis, gokart˜ valdymo ypatybòmis sodyboje ant Nemuno kranto • Nakvynò Specialiai vaikams sudarytas meniu • Sporto uÏsiòmimai • sporto salòje) (krep‰inis, futbolas, Ïaidimai • Sertifikatai, nuotraukos ir suvenyrai atminimui

Kur ir kada atvykti Smalinink˜ kartodromà, Stoties g. 13, Smalininkai, Jurbarko r.

• ØBtina registracija mob. tel. 8 650 99 868 arba • internetoi‰ankstinò tinklalapyje: www.rkv-racing.lt

ZD-2755

Į stovyklos kainą įskaičiuota: Ødomios treniruotòs, varÏybos, prizai, apdovanojimai ·iuolaikiniai itali‰ki 270 cm keturtakãiai “Energy Spark„ gokartai Profesionali˜ mechanik˜ ir instruktori˜ paslaugos Ekskursijos po Jurbarko rajonà: aplankomos Panemunòs ir Raudonòs pilys, Rambyno kalnas, Ragan˜ eglò, Veliuonos piliakalniai, plukdoma kateriu Nemunu, ·ilinòje degustuojamas medus ir t. t.

12

2013 05 23

Saugivaikų vasara

Atostogos - ir minant velotaksi pedalus AISTĖ MASIONYTĖ aistes@lzinios.lt

Nors moksleiviai yra pigi darbo jėga, darbdaviai net vasarą nelabai ką turi jiems pasiūlyti.

Viena vertus, moksleivių darbui yra ribojimų: taikomas mažesnis darbo krūvis, sutrumpintas darbo laikas, reikalinga papildoma priežiūra, o darbdaviui tenka didesnė atsakomybė. Kita vertus, darbdaviai dažniausia mano, kad jaunesni moksleiviai ne tokie sąmoningi kaip studentai ar abiturientai. Tačiau per vargus jį gavęs dažnas moksleivis patiria nemenkų išbandymų - darbas dažniausiai neprimena lengvo pasivaikščiojimo.

Tik nesudėtingi darbai UAB „Unilever Lietuva distribucija“ dirbti vasarą priims moksleivius. Jų užduotis - važinėti po įvairius prekybos centrus ir rūpintis, kad ledai iš šaldymo kamerų laiku patektų į prekybos sales. Darbas - aštuonios valandos per dieną, atlygis - 1000 litų. Vilniuje bendrovė ketina įdarbinti 2 moksleivius, o visoje Lietuvoje - 10-12.

Pasak „Unilever Lietuva distribucija“ atstovo, įmonė ieško vyresnių, 11 klasių baigusių moksleivių. Su jais esą paprasčiau susitarti, nes tai jau beveik suaugę žmonės, suprantantys, kas yra darbas. Jaunesni, LŽ pašnekovo manymu, dar yra vaikai, daugiau

Moksleiviams (14-16 metų) leidžiama dirbti:

• • • • • • • • • • • • •

daržuose ir soduose; rinkti vaistažoles; prižiūrėti mažus naminius gyvuliukus ir paukščius; sodinti, rišti, laistyti medelius ir krūmus; nemechanizuotai vartyti ir grėbti šieną; klijuoti reklamas, laikraščius, afišas gatvių stenduose; pašto pasiuntinio ir išnešiojimo darbus; pardavinėti laikraščius ir žurnalus; rūšiuoti ir pakuoti prekes, žymėti kainas; dirbti lengvus pagalbinius darbus; valyti žaislus, aprengti juos drabužiais; rūšiuoti ir pakuoti skalbinius skalbykloje; serviruoti stalus. Šaltinis - LDB Jaunimo darbo centras

Darbas Rokui pasirodė nelengvas ir fiziškai velotaksi pedalus tekdavo minti visą dieną kepinant saulei.

Gedimino Bartuškos (ELTA)nuotrauka

galvojantys apie poilsį nei apie darbą.

Lauko prekyba užsiimantis Palangos verslininkas Mindaugas Nesteckis LŽ pasakojo, kad norintiems įsidarbinti moksleiviams paprastai patikimi tik paprasčiausi darbai, t. y. prekyba vienu produktu, pavyzdžiui, ledais. Prekiauti įvairesnėmis prekėmis, kad ir suvenyrais, dažniau priimami studentai.

Pasiūlymų - vienetai Remiantis Lietuvos darbo biržos (LDB) Jaunimo darbo centro informacija, darbdaviai moksleiviams dažniausiai siūlo spaudos bei lankstinukų platintojų, kurjerių, spaudos rūšiuotojų, prekybos centruose - darbininkų etiketėms klijuoti, pagalbinių darbininkų vežimėliams surinkti, darbuotojų prekėms pristatyti (reklamuoti) restoranuose, kavinėse padavėjų, indų plovėjų, virtuvės pagalbinių darbininkų darbus. Taip pat siūloma dirbti aplinkos tvarkymo darbininkais, uogų rinkėjais, prekiauti ledais.

Tačiau viešų skelbimų apie laisvas darbo vietas tenka ieškoti su žiburiu.

Viename populiariausių Lietuvoje skelbimų portalų skelbiu.lt pirmąjį gegužės dešimtadienį buvo vos keletas darbo pasiūlymų moksleiviams, bet ir tai - gana abejotinų. Lietuvos darbo biržos tinklalapyje ldb.lt pateikiami darbo pasiūlymai taip pat daugiausia buvo skirti studentams.

Moksleiviai galėjo pretenduoti tik, pavyzdžiui, į valytojo darbą.

Klaipėdos jaunimo darbo centro vyr. specialistės Linos Urbonės teigimu, iki gegužės vidurio šis centras buvo gavęs maždaug 60 darbo ieškančių moksleivių anketų (gyvenimo aprašymų). Tačiau gegužės viduryje centras turėjo vos 10 laisvų darbo vietų moksleiviams. Buvo siūlomi tik skrajučių platintojų, pagalbininkų statybose, sandėlininkų darbai už minimalų atlyginimą. Tiesa, vėliau galbūt atsiras viešųjų darbų pasiūlymų. Atlikdami viešuosius darbus ankstesniais metais moksleiviai tvarkė Klaipėdos botanikos sodą, valė ligonines ar poliklinikas.

Jokia naujiena, kad moksleiviams lengviau pavyksta įsidarbinti rekomendavus tėvams ar pažįstamiems žmonėms. Net ir vieni didžiausių sezoninių darbdavių - didieji prekybos

tinklai pirmiausia įdarbina savo darbuotojų vaikus. Gavusieji geresnę vietelę stengiasi ją rezervuoti ir kitiems metams. Tačiau dažnas moksleivis darbo paieškos maratoną kasmet pradeda iš naujo.

Ne svajonių, bet... Štai 17-metis vilnietis Rokas (vardas pakeistas) prieš keletą metų pažįstamų rekomenduotas gavo darbą Vilniuje - vežioti turistus jų pageidaujamu maršrutu velotaksi - kojomis minama transporto priemone.

Atrodytų, neblogai, tačiau kilo klientų problema - darbo dienomis jų tai būdavo, tai ne. Keleivių padaugėdavo tik savaitgaliais. Darbas buvo nelengvas ir fiziškai - pedalus tekdavo minti visą dieną ir dar kepinant vasaros saulei. Kartais vaikinukui keletą visai nemenkų turistų reikėdavo ir į kalną užboginti. Norinčiųjų pasivažinėti dažnokai tekdavo laukti iki pat nakties, nes tokiu metu iš kavinių pasipila galimi velotaksi klientai.

Taip pat paaiškėjo kitų neigiamų šio darbo aspektų. Vėžinimas velotaksi ne visada būdavo saugus. Rokui pasitaikė ne vienas priekabių ieškantis girtas klientas, taip pat atsirado

tokių, kurie pasprukdavo nesumokėję. Klientų laukiančiam vaikinui ir ledų norėdavosi, ir atsigerti, ir pavalgyti, tad galų gale uždarbis pasirodė visai nedidelis. Už visus tris vasaros mėnesius galiausiai gavo 600 litų, tad vaikinas tegalėjo įsigyti naudotą išmanųjį telefoną.

Pernai vasarą Rokas darbo nerado, o šiemet jau vėl pradėjo ieškoti.

Išsiuntinėjo daugybę gyvenimo aprašymų į kavines, prekybos centrus.

Vienas gautų pasiūlymų - „Maximos“ prekybos centre lankstyti kartono dėžes. Pasak vaikino, atlyginimas lyg ir neblogas - apie 50 litų per dieną. Tačiau prekybos centras įsikūręs užmiestyje, darbas baigiasi tokiu metu, kai iš ten nebevažiuoja joks autobusas, kuriuo galėtų grįžti namo. Taip šis darbas atkrito...

Dar vienas Roko svarstytų pasiūlymų buvo pagalbinio darbininko kavinės virtuvėje. Vaikinui paaiškinta, kad jis turėsiąs plauti, pjaustyti ir kitaip ruošti daržoves, o už pamaininį aštuonių valandų darbą siūlytas minimalaus dydžio atlygis, ir jokių arbatpinigių.

Tad ir šio varianto vaikinas atsisakė.

Taip pat Rokas gavo pasiūlymą savaitgaliais dirbti viename „Ozo“ prekybos centre esančių barų. Keturi savaitgaliai - kasdien po 13 valandų, atlyginimas - vos pusė minimalaus.

Vaikinas nusprendė, kad tokia veikla jam irgi neapsimokėtų. Jis nutarė toliau ieškoti padavėjo darbo kavinėse, kad gautų dar ir arbatpinigių.

Padavėja dirbusi vilnietė Indrė taip pat pabrėžė, kad už darbą gavusi minimalaus dydžio atlyginimą ir dar maždaug 900 litų arbatpinigių, tad iš viso susidarydavo apie 1500 litų per mėnesį. Tačiau mergina neslėpė, kad iš darbo neretai grįždavo apie 2 valandą nakties. Nors lauko kavinės darbo laikas buvo iki vidurnakčio, lankytojai užsisėdėdavo gerokai ilgiau, ir niekas nesiskubino jų išprašyti. Kai jie pagaliau išsiskirstydavo, padavėjai dar tekdavo gerokai paplušėti - sunešioti lauko kavinės terasos kėdes, sutvarkyti stogus, o kitą dieną 12 valandą vėl būti darbe.

Kaip LŽ teigė pašnekovai, nė vienas jų išbandytų laikinų vasaros darbų nepriminė svajonių darbo. Tačiau įdarbinimo specialistai jaunuolius perspėja, kad to ir nereikėtų tikėtis.

•

Vasaros iššūkiai kaupiasi vertinga patirtimi AISTĖ MASIONYTĖ aistes@lzinios.lt

Vasaros atostogų sezonas vaikui gali tapti tinkama proga naujiems išbandymams, galimybe pasisemti vertingos patirties.

Vaikai, kurių tėvai dirba ir net neketina atostogauti, o draugai išsivažinėję kas kur, vasarą iš tiesų gali pasijusti liūdni, vieniši. Sklaidydami tuščių, vienodų dienų nuobodulį jie gali užsiimti ne itin tinkama veikla, pavyzdžiui, visą laiką leisti prie kompiuterio ar televizoriaus. Tokiu atveju iš vasaros neliks jokių įspūdžių. Todėl tėvai privalėtų pagalvoti, kaip padėti vaikui naudingiau leisti laiką, sudaryti jam sąlygas susirasti naujų draugų, praplėsti akiratį. Vienas tinkamų būdų stovykla. Kita vertus, savo laiką tėvai galėtų sutvarkyti taip, kad bent vakarus leistų su vaikais. Nuobodžiaujančias atžalas išgelbėtų ir hobis. Jei tokio nėra, vienatvėje leidžiamas laikas galėtų praversti pamąstymams, ką vai-

L.Gudaitė: „Jei baimės paims viršų, vaikas neišdrįs rizikuoti, bandyti, praras galimybę geriau pažinti save, tobulėti ir vystysis kaip uždara, bijanti rizikuoti asmenybė.

Oresto Gurevičiaus nuotrauka

kas mėgsta ir kuo galėtų užsiimti. Taip galbūt kiltų įdomių minčių, sumanymų dėl naujų saviraiškos būdų. „Žinoma, galima būti vienumoje ir nesijausti vienišam. Kartais reikia ir neįpareigojančio laiko pabūti vienam.

Versdami vaiką ką nors būtinai veikti ar kur nors važiuoti galime sukelti

jam stresą. Jei tėvai viską nuspręs ir suplanuos už dukrą ar sūnų, šiems gali nebūti jokio džiaugsmo. Priešingai - gali kilti didelis pyktis, kad neatsižvelgiama į jų norus. Planuojant atostogas svarbu ir vaikui leisti nuspręsti, ką jis veiks per jas“, - LŽ pabrėžė psichologė Lina Gudaitė.

Anot psichologės, nors vasara atostogų metas, nereiškia, kad vaikas turi nebepaisyti įprasto gyvenimo ritmo, nebeatlikti ankstesnių pareigų, nebesitvarkyti. Priešingai, vasara galėtų tapti tinkamu laikotarpiu prisiimti daugiau darbų arba pareigų. „Jeigu vaiko asmeninės savybės, tokios kaip savarankiškumas, atsakomybė, smalsumas, formuojamos kasdien, jis auga žmogumi, norinčiu daug patirti ir nuveikti. Tuomet atostogų metas gali tapti tinkama proga naujiems išbandymams, vertingai patirčiai įgyti“, - pabrėžė psichologė.

Sprendžiant atostogų, ypač stovyklos, pasirinkimą reikėtų atsižvelgti į vaiko brandą, o ypač jei stovyklauti atžala vyks pirmąkart. „Jei vaikas dar nėra pakankamai savarankiškas, neturi elementarių rūpinimosi savimi įgūdžių, kelionė į stovyklą gali kelti nemenką stresą. Versti važiuoti į stovyklą nederėtų, juolab jei vaikas uždarokas, nejaučia didelio poreikio bendrauti. Gali būti ir taip, kad jis norėtų važiuoti, tačiau bijo. Tokiu atveju reikėtų kalbėtis apie baimes, ban-

dyti jas sumažinti, iš anksto aptarti galimas situacijas ir joms pasiruošti.

Blogai, jei baimės paims viršų, vaikas neišdrįs rizikuoti, bandyti, praras galimybę geriau pažinti save, tobulėti ir vystysis kaip uždara bijanti rizikuoti asmenybė. Kita vertus, galbūt pradžioje derėtų vaiką leisti į dienos stovyklą, kur jis būtų tik dalį dienos, o stovyklą su nakvyne atidėti vėlesniam laikui“, - patarė L.Gudaitė.

Psichologė pabrėžė, kad stovykla yra ne tik iššūkis, bet ir naudinga patirtis mokantis būti atskirai nuo tėvų, įgyjant savarankiškumo, tobulinant bendravimo su bendraamžiais įgūdžius.

Kai kurie vaikai noriai į stovyką važiuoja vieni, taip siekdami susirasti naujų draugų. Tačiau jei tai nepavyksta, ir net patiriama izoliacija, vaikas gali nusivilti, nebenorėti bandyti kitą kartą. Tokiu atveju turėtų pasistengti tėvai, jie turėtų padėti susidoroti su nesėkme: išklausyti, padrąsinti ir paaiškinti, kad nesėkmės yra natūrali, neišvengiama visų žmonių gyvenimo dalis, tik reikia mokėti jas įveikti.

•

2013 05 23

13

Saugivaikų vasara

Kasdien su kamuoliu ir plačia šypsena SAULIUS RAMOŠKA sauliusr@lzinios.lt VILMANTAS REMEIKA v.remeika@lzinios.lt

Tėveliams, kurių energingos atžalos nuo mažens žavisi futbolu, krepšiniu ar kitokiu sportu ir kurie dar neapsisprendė dėl savo vaikų vasaros poilsio, neverta būgštauti. Šiemet - didžiulė sporto stovyklų pasiūla.

LŽ pasidomėjo, ką moksleiviams siūlo šalies sporto mokyklos ir federacijos.

Krepšinio smagumai Sostinės krepšinio mokykla (SKM) jau devintus metus iš eilės 6-18 metų moksleivius kviečia į vasaros krepšinio stovyklą Karklėje, Klaipėdos rajone. Už 10 dienų treniruočių stovyklą su profesionaliais SKM treneriais teks mokėti 630 litų. Treniruočių stovykla vyks liepos 23 - rugpjūčio 1 ir rugpjūčio 4-13 dienomis. Moksleiviai gyvens renovuotuose 6-8 vietų nameliuose, bus maitinami 5 kartus per dieną. Tarp treniruočių (du kartus per dieną) mėgausis saule ir jūra, stadione žais krepšinį, futbolą, kvadratą, paplūdimio tinklinį. Kiekvieną vakarą vyks teminiai renginiai: konkursai, atrakcionai, diskotekos, vakaronės prie laužo, susitikimai su krepšinio pasaulio atstovais.

Žaidimai su kamuoliu visais laikais buvo ir tebėra populiariausi pasaulyje. / LŽ archyvo nuotrauka Visą birželį dienos stovyklas rengia ir Arvydo Sabonio krepšinio centras. Pasak projektų vadovo Tomo Degučio, viena diena (nuo 8 iki 17 val.) stovyklautojui kainuos 50 litų.

Vyresniems, jau žinantiems, kas yra krepšinis, moksleiviams liepos 19-26 dienomis bus surengta stovykla Veisiejuose. Be krepšinio tre-

D.Širvys: „Nutarėme, kad verta rengti stovyklas vien vartininkams. Dauguma futbolo trenerių - buvę puolėjai, saugai, gynėjai, todėl per treniruotes vartininkai šiek tiek skriaudžiami.“ Pasak SKM direktoriaus Andriaus Čerškaus, šiemet į svečius bus kviečiami pajūryje stovyklausiančios vyrų krepšinio rinktinės nariai.

Sykiu SKM kviečia į krepšinio treniruočių ir pramogų stovyklą Vilniuje „Pasitik vasarą su SKM!“ Tai dienos stovykla (nuo 7 iki 17.30 val.), skirta 4-12 metų vaikams. „Sportuoti galima septyniose Vilniaus mokyklose, tad tėveliai gali išsirinkti patogiausią vietą, - teigė A.Čerškus. - Stovykloje vaikus mokome žaisti krepšinį ir smagiai leisti laiką.

Be sporto užsiėmimų, vyksta vandens mūšiai, paspirtukų lenktynės, išvykos į vandens ir nuotykių parkus.“ Šiemet bus rengiamos trys pamainos. 10 dienų kelialapio kaina 440, 5 dienų - 220 litų.

niruočių, jų lauks turistinė išvyka į gamtą, maudynės Ančios ežere, komandiniai žaidimai, kūrybinės užduotys. 7 dienų malonumas kainuos 800 litų.

Klaipėdos krepšinio mokykla Rusnėje rengia stovyklą mergaitėms ir berniukams. Jie, pasak mokyklos direktoriaus Laimono Šapkausko, pagerins bendrą ir specialų fizinį pasirengimą, patobulins individualią krepšinio techniką. Pirma pamaina stovyklaus liepos 1-10 dienomis, čia susirinks 12-18 metų vaikai. Antra pamaina (liepos 1120 dienomis) skirta 6-12 metų vaikams. Vaikai gyvens erdviuose 2-4 vietų kambariuose, maitinsis 4 kartus per dieną. Laisvalaikiu stovyklautojų lauks žūklė, maudynės su

griežta trenerių priežiūra, futbolas, tinklinis, stalo tenisas ir kitos pramogos. Kelialapio kaina - 540 litų.

Pasak direktoriaus L.Šapkausko, į stovyklą kviečiami krepšinio ir apskritai sporto mėgėjai iš visos Lietuvos. Juos treniruos ir prižiūrės Klaipėdos krepšinio mokyklos treneriai, kurie turi darbo stovyklose patirties. Šeštus metus iš eilės stovyklas rengia ir VšĮ sporto agentūra „Sporto projektai“. Ji kviečia jaunimą dalyvauti „Krepsininkas.net“ vasaros krepšinio stovyklose. Šiemet bus surengtos trys. Tiesa, „Sporto projektų“ direktorius Laisvydas Gudaitis pabrėžė, jog laukiama su krepšinio pagrindais susipažinusių moksleivių, nes stovyklautojai tobulins krepšinio įgūdžius. „Krepsininkas.net“ vasaros stovyklose gali dalyvauti ir vaikinai, ir merginos nuo 12 iki 22 metų. Visi bus skirstomi į amžiaus grupes, su jais dirbs kvalifikuoti krepšinio treneriai ir vadovai. Pirmoji stovykla vyks birželio 29 - liepos 7 dienomis Ignalinoje. Ji skirta jaunimui nuo 12 iki 17 metų. Kelialapio kaina - 620 litų. Tokio pat amžiaus jaunimas laukiamas stovyklose Dauguose (liepos 14-21 d., 570 Lt) ir Alantoje (rugpjūčio 3-11 d., 600 Lt).

Futbolo įgūdžių mokykla Šią vasarą nevyks nei pasaulio, nei Europos futbolo čempionatai, tad jaunieji šio žaidimo gerbėjai turės galimybę tobulinti savo įgūdžius įvairiose stovyklose.

Daugiausia stovyklų jauniesiems futbolininkams organizuoja Lietuvos futbolo federacija (LFF). Visos nemokamos, tačiau patekti į jas nėra taip paprasta. „Rengsime dvi penkių dienų trukmės stovyklas Nacionalinėje futbolo akademijoje Kaune, čia dalyvaus po 75 jaunuolius iš Lietuvos ir Baltarusijos. Pirmoji skirta masinio futbolo programai įgyvendinti. Į šią stovyklą pateks seniūnijų žaidynių futbolo varžybose 2-6 vietas užėmusių komandų nariai - po 15 iš kiekvienos. Antroji stovykla bus skirta reguliariai futbolą žaidžiančių paauglių įgūdžiams lavinti. Juos atrinksime iš visos Lietuvos, pasakojo LFF projektų vadovas Vaidotas Rastenis. - Taip pat reguliariai organizuojame nemokamas stovyklas socialinės rizikos grupės vaikams.“ Vilniaus „Žalgirio“ futbolo akademija „Žalgirietis“ per vasarą suplanavo tris stovyklas Druskininkuose, dvi Klimkynėje (Vilniaus rajonas) ir vieną Alėckoje (Lenkijoje). Vaikai nuo 7 iki 15 metų pagal amžių bus

suskirstyti į kelias grupes. Stovyklos truks 6 dienas. Klimkynėje paros kaina žmogui - 80 litų, Druskininkuose ir Lenkijoje - 90 litų.

Akademijos „Žalgirietis“ direktorius Žydrūnas Grudzinskas mažiau futbolo įgūdžių turintiems vaikams siūlo rinktis Klimkynę, ten veiklos netrūks. „Druskininkuose ir Lenkijoje plušame iš peties, programa sudaryta profesionalumo siekiantiems jauniesiems sportininkams. Vaikui iš šalies būtų per sunku. Klimkynėje programa laisvesnė: rytinė mankšta, dvi treniruotės per dieną, vakare - įvairios estafetės ir stalo žaidimai, maitinama net keturis kartus. Tiesa, stovyklos metu kompiuterius iš vaikų paimame“, šyptelėjo Ž.Grudzinskas.

Ne pirmus metus Lietuvoje stovyklą organizuos garsiojo italų klubo „AC Milan“ atstovai, bendradarbiaujantys su Trakų futbolo klubu. Šiemet stovykla Trakuose vyks rugpjūčio 12-16 dienomis. „AC Milan“ deleguoti specialistai futbolo paslapčių mokys 6-17 metų berniukus ir mergaites. Užsiėmimai kasdien prasidės 9 val. anglų kalbos pamokėle, vėliau - futbolo treniruotė, paskui pietūs, poilsis, dar viena pamokėlė ir paskutinė dienos treniruotė. Užsiėmimai baigsis 18 val. Šių kursų kaina - 740 litų žmogui. Visi dalyviai dovanų gaus po „AC Milan“ aprangos komplektą. Norintiesiems nakvynės Trakuose ir papildomo maitinimo per parą teks sumokėti dar 70 litų. Įdomi stovykla organizuojama Utenos rajone, Užpaliuose. Ji skirta tik vartininkams. Idėjos autoriai - Dainius Širvys ir Lietuvos rinktinės vartininkų treneris Algirdas Surgautas. „Drauge su Algirdu nutarėme, kad verta rengti stovyklas vien vartininkams. Dauguma trenerių - buvę puolėjai, saugai, gynėjai, todėl per treniruotes vartininkai šiek tiek skriaudžiami.

Nutarėme padėti jiems tobulėti“, - pasakojo D.Širvys. Į stovyklą birželio 1621 dienomis kviečiami vaikai nuo 8 iki 15 metų. Kaina žmogui - iki 450 litų.

Treniruotės vyks dukart per dieną, bus ir metodinių užsiėmimų. Ir tai dar ne viskas. „Rengsime anglų kalbos pamokėles, eisime į pirtį, plauksime baidarėmis. Žadame pasikviesti garsų futbolo žmogų, kad papasakotų savo sėkmės istoriją“, - žadėjo D.Širvys.

Vaikų futbolo stovyklas savo miestuose žada organizuoti ir A lygos klubai.

•

2013 05 23

Kultūra

15

Angelas M.K.Oginskio gatvei

Šventės kaltininkai J.Čeičytė ir G.Umbrasas.

Groja akordeonininkas G.Savkovas. / Stasio Paškevičiaus nuotraukos AUDRIUS MUSTEIKIS audriusm@lzinios.lt

Sostinės Antakalnyje, kompozitoriaus Mykolo Kleopo Oginskio vardu pavadintoje gatvėje, skambėjo ilgesingasis kūrėjo “Polonezas”. Čia gyvenantys dailininkai kuria naujas miesto tradicijas.

Praėjusį sekmadienį ten buvo švenčiamos Sekminės, gatvės šventė ir dailininkės Juzefos Čeičytės gimtadienis, jau devyniasdešimt pirmasis. Labiausiai susibūrimui tiktų žodis gegužinė, nes gegužio žiedai mirgėjo, kur tik pasisuksi.

Pirmas toks gatvės gyvenime renginys, sumanytas išradingo dailininko Gitenio Umbraso. Į garsųjį J.Čeičytės darželį, kurio kampe, po milžinišku jazminu, stovi dailininkės sumanymu G.Umbraso sumontuota akmenų kompozicija, buvo išnešta Rimantės Butkuvės sukurta angelo skulptūra. Tautodai-

“Viską man siunčia likimas”, - sakė dailininkė apie gerus kaimynus, draugus ir bendraminčius. lininkė ją išdrožė J.Čeičytės devyniasdešimtmečiui - stengėsi padaryti panašią į sukaktuvininkę, o ant galvos uždėtos karūnėlės įamžino inicialus J.Č. Dailininkų akys jau išrinko skulptūrai vietą - tame pačiame darželyje, ant dar vieno akmens.

Amžinai nenustygstanti J.Čeičytė turi dar vieną sumanymą: iš kartelių padarys meno objektą tokiu stiliumi, kaip tapydavo savo žymiąsias abstrakcijas, ir nudažys labai ryškia spalva. Tada beliks pasodinti rožių ir atsidusti: “Na ir šauni tu, Čeičyte!”

“Viską man siunčia likimas”, - sakė dailininkė apie gerus kaimynus, draugus ir bendraminčius. Jie ir suėjo į šventę, kuri prasidėjo M.K. Oginskio polonezu “Atsisveikinimas su Tėvyne”. Grojamas žinomo akordeonininko Genadijaus Savkovo, kūrinys skambėjo ne kartą. Buvo pašnekesių, dainų ir vaišių (irgi garsusis J.Čeičytės parūpina-

mas tortas “Napoleonas”). Tremtinių atminimui (J.Čeičytės tėvai, G.Umbraso mama) buvo sudainuota “Leiskit į Tėvynę”. Senojo kaimo gaidomis suskambo “Burkuoja balandis po langu”. J.Čeičytė - išeivė dar iš senojo rėžinio kaimo, jos vaikystėje išskirstyto į vienkiemius, Nepriklausomybės metais išgyvenusio ūkių pakilimą, sovietmečiu nuskurdintą. Šis subuvimas dailininkei priminė senojo kaimo mojavas - liaudiškąsias gegužines pamaldas. “Eidavom pasirėdę į kurią nors klėtį, ten ant komodos būdavo padarytas Marijos altoriukas”, - prisiminė dailininkė.

Lietus šiek tiek sugadino reikalą, bet nuotaikai nepakenkė. Visiems labai patiko. “Pasibuvo žmonės, sakė J.Čeičytė. - Dabar lapams krintant kepsiu “kringerį” ir vėl galėsim susieiti. Dainuosim lietuviškas dainas - visas, kokias tik mokam.”

•

Tautodailininkės R.Butkuvės išdrožtas angelas, stovėsiantis J.Čeičytės gėlių darželyje. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Trumpai

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

M.IVAŠKEVIČIUS PRANCŪZIJOJE Per Kanų kino mugę bus pristatytas Lietuvos ir Suomijos bendros gamybos filmas “Santa” (režisierius Marius Ivaškevičius). Tai jautrus pasakojimas apie žmonių santykius ir gyvenimo išbandymus, kuriuos įveikti padeda tikėjimas stebuklu. Kultūros atašė Prancūzijoje Rasos Balčikonytės pranešimu, gegužės 24, 29-31 dienomis Paryžiaus Sorbonos, birželio 5-ąją -

Nantero universitetų aktoriaus studijų studentai vaidins Mariaus Ivaškevičiaus pjesę “Artimas miestas”. Filmo peržiūroje Kanuose ir pristatant pjesę gegužės 24 dieną dalyvaus M.Ivaškevičius.

ŠIUOLAIKINĖ TEKSTILĖ FILADELFIJOJE JAV “Art Alliance Philadelphia” meno centre, dar 1915 metais įkurtoje vienoje seniausių šalies meno

institucijų, atidaryta Lietuvos šiuolaikinės tekstilės paroda “LTextile”. Ši paroda - tai pirmasis Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pristatymo programos kultūrinis renginys JAV. Parodos atidarymas sulaukė itin daug dėmesio - iškilmėse dalyvavo keli šimtai svečių, žiniasklaidos atstovų ir Pensilvanijos valstijos lietuvių bendruomenės narių.

Parodoje eksponuojami Eglės Gandos Bogdanienės, Vitos Gelūnienės, Monikos ŽaltauskaitėsGrašienės, grupės TRY3 (Vladas Daškevičius, Aleksas Gailieša, Audrius Lašas), Linos Jonikės, Severijos Inčirauskaitės-Kriaunevičienės, Laimos Oržekauskienės, Jūratės Petruškevičienės, Žydrės Ridulytės, Jurgos Šarapovos kūriniai. Parodos, veiksiančios iki rugpjūčio 18 dienos, kuratorės Sarah Archer ir E.G.Bagdonienė.

MUZIEJUS GAVO DOVANŲ Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus gavo dovaną - septynis Jono Rimšos tapybos kūrinius. Išeivijos dailės fondas, padovanojęs tapybos darbus, taip pat muziejui

skirtu apdovanojimu - Andų Kondoro kavalieriaus ordinu, jis paskelbtas Bolivijos garbės piliečiu ir garbės profesoriumi.

DALYVAUJA EUROPAVOX FESTIVALYJE

J.Rimša (1903-1978). pylimogalerija.lt nuotrauka

įteikė vertingą iškarpų apie J.Rimšos kūrybą ir veiklą albumą. Pasak muziejininkų, albumas padės tyrinėtojams išsamiai susipažinti su vieno ryškiausių išeivijos dailininkų visuomenine ir parodine veikla.

Dovanojimo sutartis pasirašyta gegužės 13 dieną - tądien prieš 35 metus menininkas mirė. Bolivijos kultūrai nusipelnęs dailininkas yra apdovanotas aukščiausiu civiliams

Klermone-Ferane jau keletą metų paskutinį gegužės savaitgalį sėkmingai vyksta didžiausias Prancūzijoje populiariosios, elektroninės ir roko muzikos festivalis “Europavox”, jame dalyvauja ir Lietuvos muzikantai. Šiemet gegužės 25 dieną Ledo rūmuose koncertuos elektroninės muzikos grupė ,,Golden Parazyth” (Giedrius Širka ir Aurimas Vilkišius). Festivalyje, be koncertų, vyks ir filmų peržiūros.

Gegužės 25 dieną kino teatre “Le Rio” bus parodyti du trumpametražiai filmai: “Nesiseka šiandien” (režisierė Dovilė Šarutytė), 2011 metų geriausias trumpojo metražo filmas, ir “Nepriklausomybės diena” (režisierė Urtė Budinaitė ), 2012 metų geriausias animacinis filmas.

LŽ

16

2013 05 23

Sportas

Regbio vairas - į entuziastų rankas VILMANTAS REMEIKA v.remeika@lzinios.lt

Naujoji Lietuvos regbio federacijos (LRF) vadovybė sau kelia ambicingus tikslus ji pasiryžusi šią sporto šaką pakelti į neregėtas aukštumas. Šių metų pradžioje regbio federacijai dvejus metus vadovavusį, tačiau naujai kadencijai nebekandidatavusį Rolandą Alksnį pakeitė Rytis Davidovičius. 32 metų finansininko suburta komanda entuziastingai kibo į naują darbą.

Sieks populiarumo Sekmadienio futbolo lygoje mėgėjų futbolą žaidžiančio regbio gerbėjo R.Davidovičiaus kelio į LRF prezidento postą istorija - netikėta ir šiek tiek kurioziška.

“Rytis nuo seno yra aistringas regbio gerbėjas. Jis rašydavo straipsnius apie šią sporto šaką. Kartą nutarėme pakviesti prisidėti prie mūsų komandos, nes tokių žmonių mums labai reikia.

Pabendravus su šiuo žmogumi tapo akivaizdu, kad jis galėtų tapti puikiu vadovu”, - šypsodamasis pasakojo regbio teisėjų kolegijos pirmininkas Vidmantas Valys.

2010 metais Lietuvos rinktinė išgarsėjo pasiekdama pasaulio rekordą - laimėjo 18 rungtynių iš eilės. Tik šiemet šį rekordą pagerino viena pergale daugiau iškovojusi Kipro rinktinė. Tiesa, tais pačiais metais į regbininkus buvo badoma pirštais su šypsena, kai šie viešame kreipimesi žiniasklaidoje paprašė sušelpti juos, kad galėtų įsigyti naują aprangą. Mat kostiumai, kuriais vilkėdami jie žaidė penkerius metus iš eilės, buvo apdriskę, pasenę ir keldavo šypseną varžovams. Aprangą rinktinė gavo ir daugiau pasaulio nebejuokino.

Regbis Lietuvoje nepatenka net į populiariausių sporto šakų dešimtuką, pas mus ši sporto šaka neturi sporto bazių, jau ką kalbėti apie akademijas. Bet LRF vadovai spinduliuoja optimizmu.

Lietuvos regbininkai nesidrovi garsiai svajoti. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka “Mūsų tikslas - tapti trečia pagal populiarumą sporto šaka po krepšinio ir futbolo. Esame numatę tai daryti aktyviai reklamuodamiesi, bendraudami su sporto gerbėjais ir aiškindami nelengvų regbio taisyklių niuansus”, - teigė R.Davidovičius. Finansų sektorių gerai išmanantis specialistas tiki, jog ras būdų federacijos biudžetui padidinti. Šis pernai sudarė vos 300 tūkst. litų.

Tikslas - 1,5 mln. litų.

“Norime, kad po trejų metų Lietuvos R-7 rinktinė taptų nuolatine pretendente į olimpines žaidynes ir kovotų dėl vietos pasaulio čempionate.

Didžiojo regbio (R-15) rinktinė, dabar pasauliniame reitinge esanti 46 vie-

Olimpinė svajonė

toje, netolimoje ateityje turėtų patekti į geriausiųjų trisdešimtuką, - dėstė R.Davidovičius. - R-7 ir R-15 komandos nėra atskiri dariniai, jos tarpusavyje nesipjauna. Didžiojo regbio žaidėjai dažniausiai kovoja ir septyniese.”

LRF deklaruoja ir ambicingus tikslus. Svajoti paskatino žinia, kad nuo 2016 metų vasaros žaidynių Rio de Žaneire regbio septynetų rungtis (R-7) bus įtraukta į olimpinę šeimą.

Naudodamasi naujojo Lietuvos rinktinės trenerio Lino Naujalio ryšiais LRF pradėjo bendradarbiauti su viena Pietų Afrikos Respublikos regbio akademijų. Ten treniruotis siųs perspektyviausius mūsų regbininkus.

R.Davidovičius: “Jei matysiu, kad neįmanoma siekti užsibrėžtų ambicingų tikslų, tikrai nesilaikysiu šios kėdės.”

Nacionalinė vyrų rinktinė šiuo metu rungtyniauja Europos regbio nacijų taurės II A divizione (trečias lygmuo).

Viliamasi, jog komanda netrukus pravers ir I diviziono duris. Patekus ten, jau galima siekti ir karjeros svajonės -

pamėginti sukurti stebuklą ir prasibrauti į pasaulio čempionatą, kuriame per atrankos varžybas Europai skiriamos tik dvi vietos.

“Vos pradėjęs dirbti iš karto susidūriau ir su neigiamu požiūriu. Atsirado norinčių kaišioti pagalius į ratus, - LŽ prisipažino R.Davidovičius. - Noriu pabrėžti, kad regbis man yra papildoma veikla, iš kurios finansinės naudos negaunu. Dirbu skatinamas entuziazmo ir meilės šiai sporto šakai. Jei po ketverių metų ar anksčiau pamatysiu, jog neįmanoma siekti užsibrėžtų ambicingų tikslų, tikrai nesilaikysiu šios kėdės.”

Naujasis LRF prezidentas nesiryžo vertinti savo pirmtakų veiklos. Tik užsiminė, kad ne visi jų sprendimai būdavo teisingi ir efektyvūs.

•

Trumpai A LYGA BANGUOJA Lietuvos futbolo A lygos dvyliktose rungtynėse penktą pergalę iškovojo šalies bronzinė prizininkė Marijampolės “Sūduva”. 19 taškų surinkę marijampoliečiai užvakar vakare varžovų aikštėje 3:1 (0:1) šventė pergalę prieš Alytaus “Dainavą” (5 tšk.). Titas Vitukynas (27 min.) pirmame kėlinyje nuvedė šeimininkus į priekį, tačiau po pertraukos vos prasidėjus antram kėliniui alytiškis Arnas Mikaitis (48 min.) netikėtai kamuolį pasiuntė... į savo vartus ir išlygino rezultatą. Du pergalingus įvarčius pelnė Valentinas Baranovskis (74 ir 84 min.). Devynių komandų A lygos turnyre pirmauja šalies vicečempionas ir LFF taurės savininkas Vilniaus klubas “Žalgiris” (23 tšk.). Prieš trečiadienio rungtynes vilniečiai tašku lenkė čempiono titulą ginantį Panevėžio “Ekraną” ir Klaipėdos “Atlantą”. Vakar vakare “Žalgiris” Tauragėje kovėsi su vietos “Tauro” futbolininkais, juos pirmajame rate vilniečiai įveikė 1:0. Dar vienos rungtynės trečiadienio vakarą vyko Panevėžyje, ten “Ekranas” stojo prieš Gargždų “Bangą”, kurią pirmajame rate panevėžiečiai nugalėjo 2:0. O šiandien Šiauliuose futbolo gerbėjų laukia “Šiaulių” ir “Atlanto” dvi-

tynes komandos žais ketvirtadienį Los Andžele. Per žingsnį nuo Rytų konferencijos finalo atsidūrė Bostono ekipa “Bruins”, ji antradienį išvykoje 2:1 (0:0, 0:1, 2:0) laimėjo prieš Niujorko klubą “Rangers” ir serijos varžybose pirmauja 3:0.

kova. Per ką tik apmaudžiai pralaimėtą LFF taurės finalą “Žalgiriui” (po baudinių serijos - 7:8, bendras rezultatas - 10:11) šiauliečiai įrodė, kad aikštėje jų negąsdina autoritetai. Belieka tikėtis, jog šį vakarą Šiaulių stadione irgi sulauksime didelės intrigos. Rungtynių pradžia 18 valandą. Per pirmąją dvikovą Šiauliai išvykoje šventė pergalę prieš “Atlantą” 3:1.

BADMINTONO AIKŠTELĖJE

A LYGOS LENTELĖ (rungtynės, pergalės, lygiosios, pralaimėjimai, įvarčiai, taškai) 1.”Žalgiris” 10 7 2 1 19:5 23 2. “Ekranas” 10 7 1 2 23:12 22 3. “Atlantas” 10 7 1 2 18:9 22 4. “Sūduva” 12 5 4 3 23:15 19 5. “Kruoja” 11 4 3 4 15:15 15 6. “Šiauliai” 11 3 5 3 15:17 14 7. “Banga” 11 4 1 6 18:20 13 8. “Dainava” 12 1 2 9 10:30 5 9. “Tauras” 11 1 1 9 9:27 4 Rezultatyviausias lygos žaidėjas Evaldas Razulis (“Atlantas”,10 įvarčių).

R.BERANKIS PRALAIMĖJO 22 metų geriausias Lietuvos tenisininkas Ričardas Berankis (ATP67) nepateko į Nicoje (Prancūzija) surengto ATP serijos turnyro “Open de Nice Cote d’Azur” ket-

R.Berankis suklupo aštuntfinalyje. / AFP/Scanpix nuotrauka virtfinalį. Lietuvis trečiadienį aštuntfinalyje 6:2, 4:6, 2:6 pralaimėjo 29-erių prancūzui Edouard’ui Roger Vasselinui (ATP-75). Pirmajame rate Ričardas 6:2, 6:2 nugalėjo 26-erių Denisą Istominą (ATP-45) iš Uzbekistano. Baigęs pasirodymą R.Berankis uždirbo 7100 eurų ir 20 ATP taškų. Nicos vyrų teniso turnyro prizų fondas 410 200 eurų. Vienetų varžybų nugalėtojui kartu su pagrindiniu prizu atiteks 74 tūkst. eurų čekis ir 250 ATP taškų.

ANTRA ČEMPIONŲ NESĖKMĖ Šiaurės Amerikos nacionalinės ledo ritulio lygos (NHL) Stenlio taurės varžybų Vakarų konferencijos pusfinalio ketvirtose rungtynėse antrą nesėkmę patyrė prizo savininkas Los Andželo klubas “Kings”. Jis antradienį svečiuose 1:2 (0:1, 0:1, 1:0) neatsilaikė prieš San Chosė ekipą “Sharks”. Ši išlygino serijos iki keturių pergalių rezultatą - 2:2.

Penktąsias pusfinalio serijos rung-

Malaizijoje vykstančiame komandiniame badmintono čempionate trečią nesėkmę iš eilės patyrė Lietuvos rinktinė. Trečios pagal pajėgumą lygos penkių ekipų B grupės turnyro autsaiderė Lietuvos komanda trečiąjį mačą 0:5 pralaimėjo antrą pergalę iškovojusiai ir antrojoje vietoje įsitvirtinusiai Šveicarijos rinktinei. Grupės varžybas Lietuvos rinktinė vakar turėjo baigti maču su Kazachstano komanda.

TREČIOSIOS LYGOS B GRUPĖS LENTELĖ (mačai, pergalės, pralaimėjimai, taškų skirtumas, taškai) 1. Vietnamas 3 3 0 658-410 2. Šveicarija 2 2 0 440-286 3. Australija 2 1 1 442-447 4. Kazachstanas 2 0 2 288:440 5. Lietuva 3 0 3 434-697 LŽ

3 2 1 0 0

2013 05 23

BUTAI PARDUODA 4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuonių butų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m, kambariai nepereinami, yra du įstiklinti balkonai, kaina - 125 000 Lt).

Tel. 8 699 75 245.

NAMAI, PATALPOS PERKA Nedidelį, nebrangų namą gražiame miestelyje - Aukštadvaryje, Birštone, prie Trakų ar kurioje kitoje vietoje. Tel. 8 619 34 162.

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA Gyvenamosios paskirties sklypo dalį Kupiškio r., Skapiškyje, S.Dariaus ir S.Girėno g. (iki ežero 200 m, yra miesto komunikacijos, šalia - bažnyčia, mokykla, parduotuvė, poliklinika, seniūnija, saulėta vieta, 1 a kaina - 990 Lt). Tel. 8 676 43 216, el. paštas: dcoodinator@gmail.com.

17,5 a žemės sklypą Plungės centre, prie Babrungo upės (per 200 m nuo bažnyčios, sklypas tarp gatvės ir upės, kitoje gatvės pusėje yra privatūs mažaaukščiai namai).

Nuotraukas galima pamatyti internete, surinkus: http://my.mail.ru/mail/plunges/ photo?album id=slaitogatve, tel. 8 677 11 954.

Klasifikuoti skelbimai PERKA 3-6 arų namų valdą arba 1-2 kambarių butą Vilniuje. Be tarpininkų. Tel. 8 685 10 945.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiu suplyšusius salonų ir sėdynių apmušalus.

Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662.

BALDAI, INTERJERAS PARDUODA Naują neišpakuotą medinę tamsiai rudos spalvos lovą be grotelių (180x200 cm, kaina - 350 Lt). Vilnius, tel. 8 600 67 022.

PERKA Įvairių laikotarpių: paveikslus, indus, stalo reikmenis ir t.t. Tel. 8 617 81 272.

MEDICINOS PASLAUGOS Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

LEIDINIAI PARDUODA Pilną Pasaulinės fantastikos aukso fondo (PFAF) knygų kolekciją (kaina - 1600 Lt).

Vilnius, tel. 8 670 03 363.

Seną sodybą tarp šimtamečių ąžuolų, klevų ir liepų Anykščių r. (yra 3 ha žemės ir 1 ha miško, kaina - sutartinė). Tel. 8 673 88 624.

ĮVAIRŪS Parduodu naujus žvejybos tinklus (kapronas ir žilka, kaina - 60-80 Lt), tinklus nuo paukščių bei sporto inventoriui dengti (4 m pločio, 1 m kaina - 7 Lt). Tel. 8 670 99 923.

Sodybą Viesų k., prie Širvintos upės, 5 km nuo Širvintų Ukmergės link (yra 4,08 ha žemės, gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, šulinys, šalia asfaltuotas kelias, netoliese parduotuvė, kaina - sutartinė).

Tel. (8 5) 273 2008.

PASLAUGOS Prijungiu, taisau automatines skalbykles.

Suteikiu garantiją. Konsultuoju įsigyjant naują, su transportavimo defektais arba naudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

GERB. SODININKŲ BENDRIJOS “GIJA” NARIAI, Š. m. birželio 8 d. 14.00 val. soduose (prie skelbimų lentos) vyks visuotinis narių SUSIRINKIMAS. Darbotvarkė: 1. Valdybos ataskaita; 2. Revizijos ataskaita; 3. Įstatų keitimas; 4. Samatos tvirtinimas 2013 m.

Dalyvauti būtina.

Užs. LM-2786 SB “GIJA” valdyba Profesionali siuvėja, turinti ilgametę darbo patirtį, pagal individualius užsakymus siuva ir taiso kailinius, odos ir tekstilės gaminius.

Vilnius, tel. +370 684 49 195.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

PRANEŠIMAI

UAB “LB EUROTRUCKING”, reg. Kirtimų g. 45, Vilniuje, įm. k. 111658456, praneša apie pavadinimo keitimą į UAB “Kurt Beier Transport”.

Užs. LM-2788 J.Liebaus firma “Savas” (kodas 151129037, buveinė - Pramonės g. 10, Vilkaviškio m.), registro tvarkytojas - VĮ Registrų centro Marijampolės filialas, pertvarkoma į uždarąją akcinę bendrovę - UAB Kepykla “Savas”. Su bendrovės steigimo dokumentais galima susipažinti įmonės buveinėje nuo 2013 m. gegužės 24 d.

Užs. R-303 Pranešama, kad UAB Kauno teisinių paslaugų centras, įmonės kodas 302443314, keičia pavadinimą į UAB Agropro.

Užs. R-9028

17

Reorganizuojama DNSB “Šešupės krantas” (į. k. 302610763, buveinė - Mokyklos g. 8A, Mokolų k., Marijampolės sav.) prie jos prijungiant Garažų statybos ir eksploatavimo bendriją “Šešupė” (į. k. 151429052, buveinė - Mokyklos g., Mokolų k., Marijampolės sav.).

Bendrijų registro tvarkytojas VĮ Registrų centro Marijampolės filialas.

Su reorganizavimo sąlygomis galima susipažinti Mokyklos g. 8A-7, Mokolų k. Užs. R-300 Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 patvirtintomis projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos Žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbo pirkimo taisyklėmis (įskaitant vėlesnius jų pakeitimus) bei siekiant tinkamai pasiruošti projekto “VAISIŲ SURINKIMO, APDOROJIMO IR PERDIRBIMO CECHO STEIGIMAS” įgyvendinimui

ŽŪK “DERUGIAI” skelbia pirkimo konkursą Pirkimo objektas: 1. Specializuotos transporto priemonės - 2 vnt.

Vokų su konkurso dokumentacija atplėšimo data: 2013 06 13, 9.00 val.

Atsiliepimus raštu prašome pateikti per 14 dienų nuo konkurso paskelbimo spaudoje dienos adresu: ŽŪK “DERUGIAI”, Pušyno g. 20, Rubikių k., Anykščių r.

Tel. 8 659 90 511, Užs. LM-2790 info@derugiai.lt

18

2013 05 23

TV programos

KETVIRTADIENIS 23 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Keliai. Mašinos. Žmonės” (k.)

10.30 “Ugnies tramdytojai” (k.)

11.00 “LRT Aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 15.00 “Namelis prerijose” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Hindenburgas.

Paskutinis skrydis” N-7 19.40 “Vieša paslaptis” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Tautos aikštė”.

Tiesioginė laida 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 Laidos “Tautos aikštė” tęsinys 23.20 Vakaro žinios 23.35 “Hindenburgas.

Paskutinis skrydis” (k.) N-7 0.35 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Tomas ir Džeris” 7.20 “Vėžliukai nindzės” (k.)

7.50 “Kung Fu Panda” 8.20 “Auklė” 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Būk mano meile!”

10.40 “Nuo... Iki...” (k.)

11.50 “Ponas Bynas” (k.) N-7 12.55 “Didžioji sėkmė” 13.25 “Vėžliukai nindzės”

13.55 “Linksmieji Tomas ir Džeris” 14.25 “Auklė” 15.00 “Tūkstantis ir viena naktis” N-7 17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “Valanda su Rūta” 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.16 “Mes - europiečiai” 22.19 Sportas 22.23 Orai 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 “Mentalistas” N-7 23.35 “Ties riba” N-14 0.30 “Havajai 5.0” N-7 1.25 “Sveikatos ABC” (k.)

TV3 6.45 “Teleparduotuvė” 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Smurfai” 8.00 “Meilės triumfas” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.05 “Be namų” 11.00 “Gyvenimo kryžkelės” 12.00 “Motina ir sūnus” 12.30 “S dalelių paslaptys” 13.00 “Monsunas” 13.30 “Smurfai” 14.00 “Meškiukai Gamiai” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Natalija” 16.00 “Ašarų karalienė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija 17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Pamiršk mane”

19.50 “Mylimiausi” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Aferistas” 23.00 “Pelkė” 1.00 “Eureka” 1.55 “Įstatymas ir tvarka.

Nusikalstami kėslai”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 Nacionalinė loterija 7.05 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Prajuokink mane” N-7 9.00 “Žmogus prieš gamtą.

Moabo dykuma” N-7 10.00 “Žvaigždutės” (k.) N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Pasiklydusi širdis” N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Brolis už brolį” (k.) N-7 15.00 “Mentai” N-7 16.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Brolis už brolį” N-7 19.25 “Pagal įstatymą” 20.00 Žinios 20.25 “Naujoji banga 2012”.

Tarptautinis atlikėjų konkursas 0.20 “Sostų karai” N-14 1.20 “Tikras kraujas” N-14 2.20-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Geniuko Vudžio šou” 8.15 “Betmenas iš ateities” 8.40 “Drakonų kova Z” N-7 9.05 “Draugai VI” N-7 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “Jos vardas Nikita” N-7 11.00 “Gražiosios melagės” N-7 12.00 “Penki ingredientai” (k.) 12.30 “Savaitgalis su Aleks” (k.) 13.00 “Talismanas” N-7 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Kas namie šeimininkas?”

16.30 “Šeimynėlė” N-7 17.00 “Pasaulio Gineso rekordai” 18.00 “Arti namų” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Visa menanti” N-7 21.00 “Irene Hus” N-14 22.45 “Gyvenimas pagal Harietą” N-7 23.45 “Farų šeima” N-7 0.40 “Ties riba” N-14

LRT kultūra 8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Girių horizontai” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Giminės ir...” (k.) 12.25 “Dar širdyje - ne sutema” (k.) 13.00 “Mokslo ekspresas” 13.15 “Gyvenimas pagal uošvius” 14.05 “Laiko ženklai”. A.Mickevičius 15.00 Martyno Mažvydo 450-osioms mirties metinėms.

“Brydė”. Martyno Mažvydo “Katekizmui” 450 metų (k.) 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 17.40 Žinios (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Menora 18.15 “Kaimo akademija” 18.45 “Asistentas vienai dienai” 19.30 “Legendos” 20.15 “Šnipai” N-7 21.10 “Prisiminkime”. Groja Liudmila ir Kęstutis Grybauskai 21.25 “Lietuvių kinas trumpai”. Trumpametražis vaid. f. “Aš tave žinau” 22.00 Dok. f. “Jaunoji karta”.

5-8 d. 22.20 “Amžių šešėliuose”. Istorinė fotografija 23.00 “Lietuvių dokumentikos meistrai”. Jadvyga Janulevičiūtė. “Milijonas talentų”. “Dainų dainelė” 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Muzika gyvai”. “Vivat Verdi!” Kompozitoriaus Giuseppe’s Verdi gimimo 200-osioms metinėms. Dalyvauja Kauno miesto simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras. Dirigentas Imants Resnis (Latvija) (k.)

TV6 6.00 “Paslapčių namai” 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Vienam gale kablys” 10.00 “Gelbėtojai Havajuose” 11.00 “Mastrichto policija” 12.00 “Kaulai” 13.00 “Univeras” 14.00 “Nenugalimas banzuke” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Išlikimas” 16.00

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS

“Didysis Getsbis” (3D) - 11, 14.30, 18, 21.15 val.

“Lobiai O.K” - 11.15, 13.30, 16, 18.45, 21.30 val.

“Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 10.30, 14, 17, 20.15 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 11.30, 12.15, 14.15, 15.15, 17.30, 18.30, 20.30. 21.40 val.

“Agentų žaidimai” - 19.30, 21.50 val.

“Rifo pasaka 2” - 10.15 val.

“Geležinis žmogus 3” - 14.45, 17.45, 20.45 val.

“Mergvakaris Maljorkoje” - 11.45, 16.15, 18.15 val.

“Užmirštieji” - 13.45, 21 val.

“Krudžiai” - 12.45, 15, 17.15 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Lobiai O.K.” - 11.15, 13.45, 16.15, 18.45, 21.45 val.

“Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 11.50, 14.50, 20.40 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 12.10, 15.10, 16, 18, 19, 21.50, 22 val.

“Tarp dviejų pasaulių” (3D) - 17.40 val.

“Rifo pasaka 2” - 11 val.

“Rifo pasaka 2 (3D) - 13.40 val.

“Didysis Getsbis” (3D) - 11.30, 14.30, 18.15, 21.30 val.

“Geležinis žmogus 3” - 15.20, 18.20, 21.40 val.

“Mergvakaris Maljorkpoje” - 14.50, 16.50, 19.20, 21.20 val.

“Laukinės atostogos” - 18 val.

“Transo būsena” - 15.30, 20.30 val.

“Niujorko šešėlyje” - 14.30, 18, 21 val.

“Teresės nuodėmė” - 21.15 val.

“Užmirštieji” - 15, 18, 21 val.

“Krudžiai” - 11, 13.15, 15.40, 18.30 val.

SKALVIJA “Karališkas romanas” - 20.40 val.

“Bet kuriuo keliu” - 17 val.

“Be ryšio” - 18.40 val.

“Kaltė” - 18.40 val.

PASAKA “Pilnos rankos pistoletų” - 19 val.

“Agentų žaidimai” - 21 val.

“8 pasimatymai” - 21.30 val.

“Sapnuoju, kad einu” - 18.30 val.

“Optimisto istorija” - 20.30 val.

OZO KINO SALĖ “Aurora” - 16 val.

“Emigrantai” - 18 val.

MULTIKINO “Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” - 10.30, 13.15, 16.15, 19, 21.45 val.

“Lobiai O.K.” - 15.30, 18, 21.45 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 10.45, 13.30, 16.15, 19, 21.45 val.

“Gelbėtojai Havajuose” 17.00 “Mastrichto policija” 18.00 “Kaulai” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Univeras” 21.00 “Tikri bičai” 21.30 “Nesvetimi” 21.45 Siaubo trileris “P2” 23.50 “6 kadrai” 0.20 “CSI Majamis” 1.15 “Tikri bičai” 2.10 “Nenugalimas banzuke” 2.35 “Paslapčių namai”

Lietuvos ryto TV 6.30 Programa 6.34 TV parduotuvė 6.50 “Reporteris” 7.35 “Lietuva tiesiogiai” 8.05 “Nuoga tiesa” 9.50 “MAD MEN. Reklamos vilkai” N-7 10.55 Dok. f.

“Devyni gyvenimai. Fidelis Kastro” N-7 12.05 “Reporteris” 12.50 “TV pokštai” N-7 13.25 TV parduotuvė 13.55 Dok. f. “Kaip užauginti planetą?

Gyvybė iš šviesos” N-7 15.00 Žinios 15.15 “TV pokštai” N-7 15.45 Dok. serialas “Pasaulio istorija” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. serialo “Pasaulio istorija” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.35 “Verta žinoti” 18.40 “Mančesterio detektyvės” N-7 19.45 Žinios 20.20 “Lietuva tiesiogiai” 21.00 “Reporteris” 21.45 “Super L.T.” N-7 23.50 “Merdoko paslaptys” N-7 0.00 “Reporteris” 0.45 “Supernamai”

Balticum TV 9.00 “Balticum TV” žinios 9.15 “Reidas” (k.) 9.45 “Senas geras faras” N-7 10.45 “Gyvūnai - darbo pirmūnai!” 11.15 “Apgaulinga tiesa” N-7 12.15 Drama “Tristanas ir Izolda” N-7 14.25 Animac. f.

“Paryžiaus monstras” 16.00 “Broliai detektyvai” N7 17.00 “Vaiduokliškos istorijos” 17.30 “Advokatė Lovinski” N-7 18.30 “Mūsų augintiniai” 19.00 “Karamelė” 20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Komanda Č” N-7 21.15 “GSG 9: elitinis būrys” N-7 22.15 “Balticum TV” žinios 22.30 “Vienišų seselių klubas” N-7 23.00 “Svajonių kruizai” 0.00 “Jūros patruliai”

Balticum Auksinis 7.00 Komedija “Eglutės 2” 9.00 Komedija “Žvėrelių maištas” 11.00 Animac. komedija “Peliuko Perio nuotykiai” 13.00 Drama “Paskutinis šansas įsimylėti” 15.00 Veiksmo f. “Gatvių lenktynininkai” N-7 17.00 Trileris “Išrinktųjų medžioklė” N-7 19.00 Nuotykių f. “Lobių sala” 21.00 Drama “Elektriniame

rūke” N-7 23.00 Trileris “Aušros kariai” N-14 1.00 Drama “Ponas Niekas” N-7

1 Baltijos Kanalas 6.00 “Labas rytas” 9.00 Gyvenk sveikai! 10.05 Laikas pietauti! 11.00 Naujienos 11.35 Reikalauju skyrybų 12.40 Kol dar ne vėlu 13.40 Kitos naujienos 14.00 Naujienos 14.25 “Prekybos centras” 15.25 Suprasti. Atleisti 16.00 Mados nuosprendis 17.00 Vakaro naujienos (su subtitrais lietuvių k.)

17.50 Susituokime 18.55 Tegul kalba 20.30 Laikas.

Lietuvos “Laikas” 21.10 “Buvusi žmona” 23.30 Lietuvos “Laikas” (lietuvių k.) 23.40 Vakarinis Urgantas 0.25 Vakaro naujienos 0.40 Politika 1.30 Žvaigždėlaivis 1.45 Muzikinė komedija “Kur nedirbti”

RTR Rossija 5.00 Rusijos rytas 9.05 “Vazir Muchtaro mirtis” 10.00 Žinios 10.30 1000 smulkmenų 11.15 Apie tai, kas svarbiausia 12.00 “Jefrosinija” 13.00 Žinios 13.30 Žinios. Maskva 13.50 Žinios. Budėtojų dalis 14.00 X byla 15.00 “Kilmingų mergelių instituto paslaptys” 16.00 Žinios 16.30 Žinios. Maskva 16.50 Žinios. Sportas 16.55 “Svetimos paslaptys” 17.40 “Šeimos detektyvas” 18.40 Žinios. Maskva 19.00 Žinios 19.30 Tiesioginis eteris 20.20 “Aš ateisiu pati” 22.05 “Kaimietis” 23.05 Dvikova 0.40 “Vazir Muchtaro mirtis” 1.35 Žinios+ 1.55 Vaid. f.

“Atostogos rugsėjį”. 2 s. 3.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 11.00 “Formulė-1”. Monako GP treniruotė 1. Tiesioginė transliacija 12.30 “Trans World Sport” žurnalas 13.30 Golfas. Europos turo savaitės apžvalga 14.00 Golfas. PGA turo užkulisiai 14.30 Futbolas. Anglijos premier lygos žurnalas 15.00 “Formulė-1”. Monako GP treniruotė 2. Tiesioginė transliacija 16.35 Tenisas. Internazionali BNL D’Italia turnyro finalas 19.20 Krepšinis. Eurolygos finalinio ketverto varžybos. Mačas dėl trečios vietos 21.10 Krepšinis. Eurolygos finalinio ketverto varžybos. Finalas 23.20 Ledo ritulys. Pasaulio čempionatas. Ketvirtfinalis 1.20 Futbolas. Anglijos premier lygos žurnalas

Teatras “Operacija: Zodiakas” (3D) - 21.15 val.

“Agentų žaidimai” - 17.15, 19.30 val.

“Rifo pasaka 2” - 23 d. 11.15, 13.15 val.

“Rifo pasaka 2” (3D) - 12, 14 val.

“Didysis Getsbis” - 10, 12.45, 15.45, 18.45, 20.30 val.

“Geležinis žmogus 3” (3D) - 10.45, 13.30, 16.15, 18.30, 22 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 10, 16 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 10.45 val.

“Krudžiai” - 13 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.45 val.

KLAIPĖDA

VILNIUS

FORUM CINEMAS “Didysis Getsbis” (3D) - 12.15, 18.30 val.

NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 24, 25, 26 d. 18.30 val. “Čiurlionis” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 23 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “10 dialogų apie meilę” 24 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Medžioklės scenos” 25 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Nuolankioji” 25 d. 16 val. Fojė. Koncertas. Džiazo sesijos teatre.

“Baltic Jazz Trio” 25 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Lilijomas” 26 d. 14 val. Mažojoje salėje. “Duburys”

“Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 15.15, 21.30 val.

“Lobiai O.K.” - 10.45, 13.15, 15.45, 18.15, 21 val.

“Dykvietė” - 14, 19 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 11, 12, 14, 15, 17.15, 18.45, 20.30, 22 val.

KAUNAS CINAMON “Greiti ir įsiutę 6” - 15.30, 18.15, 21 val.

“Didysis Getsbis” - 11.45, 14.40, 17.45, 20.45 val.

“Didysis Getsbis” (3D) - 18.45 val.

“Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 11.20, 16 val.

“Lobiai O.K.” - 17.15, 21.30 val.

“Rifo pasaka 2” (3D) - 14 val.

“Rifo pasaka 2” - 11.15, 13.15, 15.15, 18 val.

“Geležinis žmogus 3” (3D) - 21.45 val.

“Rifo pasaka 2” (3D) - 10.15 val.

“Mergvakaris Maljorkoje” - 11.30, 16.30, 21.15 val.

“Užmirštieji” - 17.45, 20.45 val.

“Krudžiai” - 12.45, 15.30 val.

ŠIAULIAI

“Mergvakaris Maljorkoje” - 19.30 val.

“Pats baisiausias filmas 5” - 20, 22 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 10.45, 12.45 val.

“Krudžiai” - 11, 13.30, 15.45 val.

FORUM CINEMAS “Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 10.30, 16, 21.40 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 11.45, 12.15, 14.30, 15.15, 17.30, 18.30, 20.30, 21.30 val.

FORUM CINEMAS “Didysis Getsbis” - 14.30, 18, 21.15 val.

“Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 14.45, 17.45 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 10.30, 13.15, 16, 19, 21, 22 val.

“Rifo pasaka 2” - 10.15 val.

“Rifo pasaka 2” (3D) - 12.30 val.

“Niujorko šešėlyje” - 18.30 val.

“Užmirštieji” - 15.30, 21.30 val.

“Krudžiai” - 10.45, 13, 15.15, 17.30, 20 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Rifo pasaka 2” (3D) - 10 val.

“Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 11.30, 13.50 val.

“Didysis Getsbis” (3D) - 18.30 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 16.10, 21 val.

I SALĖ “Rifo pasaka 2” - 10.20, 12 val.

“Operacija: Zodiakas” - 16 val.

“Lobiai O.K.” - 13.40, 18.20 val.

“Laukinės atostogos” - 20.40 val.

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS “Didysis Getsbis” - 17.30, 20.30 val.

“Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias” (3D) - 14.45, 17.45 val.

“Agentų žaidimai” - 11.15, 13.45, 16.30, 19.15, 21.50 val.

“Rifo pasaka 2” - 10.15 val.

“Didysis Getsbis” (3D) - 11, 14.15, 17.45, 21.15 val.

“Geležinis žmogus 3” (3D) - 13.15, 18.45 val.

“Laukinės atostogos” - 18 val.

“Transo būsena” - 20.15 val.

“Užmirštieji” - 12, 15, 18.15, 21 val.

“Krudžiai” - 13, 15.30 val.

“Greiti ir įsiutę 6” - 13.15, 16, 19, 21, 22 val.

“Rifo pasaka 2” (3D) - 12.30 val.

“Krudžiai” - 13, 15.15 val.

26 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Bakchantės” JAUNIMO TEATRAS 23 d. 18 val. “Ledi Makbet” 24 d. 11 val. Spektaklis-ekspedicija “Ekskursija į teatro vidų” 24 d. 18 val. “Juoko akademija” Salė 99 25 d. 12 val. “Arklio Dominyko meilė” 26 d. 12 val. “Bilietas iš dangaus” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 23 d. 17 val.; 24, 25, 26 d. 12 val. Ketvirtas Tarptautinis mėgėjų teatrų festivalis “Vilniaus rampa 2013” 26 d. 18 val. Ketvirtas Tarptautinis mėgėjų teatrų festivalis “Vilniaus rampa 2013”. “Kysia” VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Didžioji salė 26 d. 12 val. “Daktaras Dolitlis” Mažoji salė 25 d. 12 val. “Muzikinė dėžutė” 26 d. 14 val. “Coliukė” KEISTUOLIŲ TEATRAS 24 d. 19 val. “Švęsti kosmose ir tvarte” 26 d. 12 val. “Geltonų plytų kelias” MENŲ SPAUSTUVĖ 23 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Sparnuotasis Matas” 23 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Aktorių ansamblis “Degam”. “Zita - pelytė” 24 d. 18 val. Juodojoje salėje. “Tėčio pasaka” 25 d. 12 val. Kišeninėje salėje. “Gaidelis pinigautojas” 26 d. 15 val. Kišeninėje salėje. Šokio teatras “Dansema”. “Kampavoris” RAGANIUKĖS TEATRAS 25 d. 12 val. “Raudonkepurė ir vilkas” 26 d. 12 val. “Trys paršiukai”

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS 24 ir 25 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Mūsų brangioji Pamela” 26 d. 12 val. Mažojoje scenoje. “Kiškis pabėgėlis” 26 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Mėnuo kaime” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 23 d. 18 val. “Notrdamo legenda” 24 d. 18 val. “Čigonų baronas” 25 d. 18 val. Kauno choreografijos mokyklos moksleivių koncertas KAUNO KAMERINIS TEATRAS 23 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą” 24 d. 18 val. “Be gali švelni žmogžudystė” 26 d. 18 val. “Neūžauga”

KAUNO MAŽASIS TEATRAS 23 d. 19 val. “Rezervatas” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 25 d. 12 val. Mažojoje scenoje. “Gulbė - karaliaus pati” 26 d. 12 val. Valerijos ir Stasio Ratkevičių lėlių muziejuje. “Svečiuose pas skudurinę Onutę” KAUNO TEATRO KLUBAS 23 d. 19 val. Vokalinis vyrų kvartetas “Opus Vocalis” su programa “A-Capella keturiems” KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS RŪMAI 23 d. 18 val. Koncertinis spektaklis “Atominiai bičai”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 23 d. 18 val. Klaipėdos jaunimo centro choreografijos studijos “Inkarėlis” jubiliejinis 40-mečio koncertas “Į ratelį 2013” 24 d. 17 val. Jaunųjų talentų koncertas, skirtas Klaipėdos Juozo Karoso muzikos mokyklos 65 metų jubiliejui 25 d. 15 val. Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro festivalis. “Spalvotas pasaulis” 26 d. 17 val. Klaipėdos universiteto Sportinių šokių katedros studentų diplominis darbas “Raudonų batelių istorijos” KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 25 d. 12 val. “Vištytė ir gaidelis” 26 d. 12 val. “Stebuklingas Pelenės laikas” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 24 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Įnamis”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 23 d. 18 val. “Valentinų diena” 24 d. 18 val. “Šykštuolis” 25 d. 18 val. “Skerdynių dievas” 26 d. 12 val. “Belas, Bosas ir Bulis”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 25 d. 17 val. “Vedybos”

26 d. 12 val. “Pifo nuotykiai” 26 d. 17 val. Mažojoje salėje. “Aš buvau namuose ir laukiau, kol ateis lietus” PANEVĖŽIO TEATRAS “MENAS” 26 d. 12 val. “Ali-Baba ir 40 plėšikų” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 26 d. 16 val. “Šviesa apšvietusi pasaulį” PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS 25 d. 12 val. “Mažoji fėja” 26 d. 12 val. “Tigriukai ir drambliukai”

MAŽEIKIAI MAŽEIKIŲ KULTŪROS CENTRAS 23 d. 18 val. “Domino” teatras. “Primadonos”

MOLĖTAI MOLĖTŲ KULTŪROS CENTRAS 23 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

PLUNGĖ PLUNGĖS KULTŪROS CENTRAS 23 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

TELŠIAI TELŠIŲ ŽEMAITĖS DRAMOS TEATRAS 26 d. 18 val. “Domino” teatras. “Primadonos”

ALYTUS ALYTAUS MIESTO TEATRAS 26 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

2013 05 23

Orai

SAULĖ teka 5:02 leidžiasi 21:30 dienos ilgumas

MĖNULIS Septintoji priešpilnio diena

+12 Oslas Priešpilnis V 17

Pilnatis V 24

Delčia VI 01

+11 Helsinkis

+16

Stokholmas

Jaunatis VI 08

+16

Dublinas +11 Šiauliai

+12 Londonas

+19 +10 +20 +10

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: apsiniaukę, visame krašte numatomi lietūs. Temperatūra dieną 16-20 laipsnių šilumos.

Bordo +20 +10

Kaunas VILNIUS

+25 +19 +12

+11 Amsterdamas

+15

Ukmergė

Lisabona

Alytus +20 +10

Rytoj: debesuota, Druskininkai daug kur numatomi trumpi lietūs. Temperatūra naktį 8-11, dieną 15-19 143-ioji metų diena. Gegužės dvidešimt trečioji, laipsnių šilumos. ketvirtadienis, ketvirtoji 21-osios metų savaitės diena,

+22 Madridas

+22 Barselona

+19 Ryga

+13 Kopenhaga

+12 Paryžius

Kėdainiai +16 +12

+16 Sankt Peterburgas

Talinas

16:28

Palanga

19

Vilnius Minskas +14 +19 Varšuva +22

+14

Berlynas +14 Praha

+15 Miunchenas

+22 Nica

+19 Roma

+18 Maskva

+20

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +15 +18 +25 Bukareštas Varna Dubrovnikas +24 Sofija +20

+24

Stambulas +26

Malaga +27

Alžyras +21

iki Naujųjų metų lieka 222 dienos.

Tunisas +25

Atėnai

+27 Larnaka

Vardadienį šiandien švenčia: Gertautas, Ivona, Tautvydė, Žydrūnas, Žydrūnė.

LŽ Geros dienos!

Kryžiažodis

Horoskopai Dvyniai 05 22 - 06 21

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Šios savaitės nugalėtoją skelbsime birželio 10 dieną.

Atsakymą siųskite el. paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Gegužės 22 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... ................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Jausitės gana tvirtai, bet savo galimybių nepervertinkite. Gilinkitės į santykius šeimoje - tik taip suvoksite dabartinių nesėkmių priežastis.

Jautis. Kas per daug, tas nesveika. Ambicingų ir karštakošių laukia išbandymai. Būkite taktiškesni su bendradarbiais. Jokių skubotų išvadų ir sprendimų. Atsipūskite.

Dvyniai. Asmeninis gyvenimas klostysis visai neblogai. Namie nestigs kūrybinės veiklos. Artimieji pritars net pačioms beprotiškiausioms idėjoms. Beje, atostogų taip pat.

Vėžys. Svarbių įvykių sulauksite namie. Būsite linkę į viską per karštai reaguoti, tačiau dėl to situacija tik blogės. Nebūkite kategoriški, tiesmuki - tvardykitės.

Liūtas. Net jei nieko nenorėsite girdėti apie savo trūkumus, klaidas, šiandien būtinai sužinosite. Nenustebkite, jei dažnai priekaištaus tėvai, vaikai ar kolegos.

Mergelė. Įsiklausykite į vidinį balsą ir mažiau paisykite jumis abejojančių asmenų nuomonės. Palanki proga siekti tikslų, įvertinimo, tad būkite veržlūs ir netaupykite jėgų.

Svarstyklės. Bjaurokas laikas.

Pasisaugokite piktų, kerštingų asmenų. Neerzinkite vadovų pasiūlymais, reikalavimais, skundais. Nieko nauja nepradėkite.

Skorpionas. Bus lengva prarasti savitvardą. Nepasiduokite azartui džiaugdamiesi, mylėdami, pykdami, nekęsdami. Taupykite ne tik pinigus, bet ir dvasines jėgas. Šaulys. Būsite linkę pervertinti savo jėgas, ypač bendraudami su vadovybe. Pasisaugokite atsitiktinio flirto. Itin nepalanki diena aiškintis santykius su sutuoktiniu.

Ožiaragis. Malonumų bus mažiau, o darbų vis daugiau. Galite sulaukti provokacijų tiek iš sutuoktinio, tiek iš veiklos partnerių. Nepraraskite savitvardos.

Vandenis. Nors pasijusite geriau, tai sudėtinga diena. Patartinas diplomatiškas, atsargus bendravimas - tiek su kolegomis, tiek su vadovais, šeimos nariais. Žuvys. Stigs ir objektyvumo, ir kantrybės. Tik neįsivelkite į avantiūrą, norėdami pataisyti esamą padėtį. Dėl neapdairumo, skubotumo galite patirti nuostolių.

20

2013 05 23

Margumynai

Pretendentai į apdovanojimus Skrydis per Ameriką Saulės energija varomas lėktuvas “Solar Impulse” tęsia savo kelionę per Jungtines Amerikos Valstijas. Pradėdamas antrąjį kelionės etapą, jis išskrido iš Finikso Arizonoje į Dalasą Teksase.

Gegužės 3 dieną šveicarų nuotykių ieškotojas Bertrand’as Piccard’as šiuo lėktuvu nuskrido iš Mofeto aerodromo netoli San Fransisko Kalifornijoje į Finikso tarptautinį oro uostą “Sky Harbor”.

Lengvo korpuso, keturis elektrinius variklius ir didžiulius sparnus turintis lėktuvas be garso skrido vidutiniškai 49 kilometrų per valandą greičiu. “Solar Impulse” lėktuvo propelerius suko elektra, kurią gamino 12 tūkst. saulės baterijų.

Toliau saulės energija varomą lėktuvą pilotuos kitas šveicaras Andre Borschbergas. Jis įveiks 1337 kilometrų atstumą nuo Finikso iki Dalaso. “Solar Impulse” skris dieną ir

naktį. Nakties metu lėktuvas pakils į 8 kilometrų aukštį. Tada palengva leisis žemyn ir beveik nenaudos energijos iki aušros. Patekėjusi saulė įkraus lėktuvo baterijas, ir “Solar Impulse” tęs savo kelionę.

Per kelionę kiekvienoje “stotelėje” “Solar Impulse” išbus iki 10 dienų, nes skrydžio organizatoriai nori, kad su lėktuvo technologijomis susipažintų visuomenė. Kita “stotelė” planuojama JAV sostinėje Vašingtone, o liepos pradžioje kelionė baigsis Niujorke.

“Solar Impulse” buvo pristatytas 2003 metais. Šis grakštus lėktuvas yra itin jautrus turbulencijai, jame nėra vietos keleiviams. Pirmąjį savo tarpžemyninį skrydį iš Europos į Afriką “Solar Impulse” atliko pernai birželį, kai iš Madrido nuskrido į Rabatą.

2010-aisiais lėktuvas atliko savo pirmąjį 26 valandų skrydį.

Skrydžiu per Ameriką siekiama parodyti, kad lėktuvas gali skristi be degalų. Skrydžio organizatoriai jau planuoja šio lėktuvo kelionę per pasaulį 2015 metais.

•

Brolių Coenų filmas “Levino Deiviso viduje” - realiausias pretendentas į “Auksinę palmės šakelę”.

AFP/Scanpix, tolivelugu.com ir msn.co.nz nuotraukos

Kanuose įsibėgėjo tradicinis kino festivalis. Žiūrovai ir kritikai mano, kad pagrindinį apdovanojimą gali laimėti brolių Coenų komedija, kinų pasakojimas apie išnaudojimą ir pūvančią moralę bei iraniečio “Oskaro” laureato skyrybų drama.

Nors Prancūzijos Rivjeros kurortą merkiantis įkyrus lietus ir žvarbokas vėjas šiek tiek aptemdė šampano purslais spindinčių vakarėlių nuotaiką, žmonės daugumą festivalio filmų sutinka šiltai. Tiesa, kai kurie jų nuvilia žiūrovus.

Kino mėgėjai jau bando prognozuoti, kuri festivalio juosta taps nugalėtoja ir pelnys “Auksinę palmės šakelę”. Kaip rodo žiūrovų apklausos, realiausias pretendentas į apdovanojimą yra naujausias brolių

Joelo ir Ethano Coenų filmas “Levino Deiviso viduje”. Jame pirmą kartą po 2007 metais parodytos dramos “Šioje šalyje nėra vietos senukams” broliai Coenai pasakoja apie sunkumų kamuojamą XX amžiaus septintojo dešimtmečio Niujorko dainininką.

Antrąją vietą apklausose užima kinų režisieriaus Jia Zhangke filmas “Odos prisilietimas”. Juostoje rodoma, kaip keturi herojai kenčia nuo apsileidusių biurokratų, smulkių pažeminimų ir ekonominių sunkumų. Kino kritikai “Odos prisilietimą” lygina su garsių režisierių Quentino Tarantino ir Sergio Leone smurto kupinais darbais.

“Oskarą” pelniusio iraniečio Asgharo Farhadi filmas “Praeitis” - trečias realus pretendentas į “Auksinę palmės šakelę”. Tai pasakojimas apie

Išgelbėjo kojotą

Paryžiaus priemiestyje gyvenančią susvetimėjusią iraniečio ir prancūzės porą. Ši kino juosta lyginama su ankstesniu tarptautinio pripažinimo sulaukusiu režisieriaus darbu “Išsiskyrimas”.

“Tiems, kuriems patiko įtempta A.Farhadi šeiminė drama “Išsiskyrimas”, patiks ir naujasis režisieriaus filmas “Praeitis”, nes yra toks pat nuoširdus bei jautrus. Juo galima mėgautis nuo pirmos iki paskutinės minutės”, - parašė kritikas Andrew O’Hehiras.

Tačiau ne visi festivalio filmai sulaukė palankaus kritikų ir žiūrovų vertinimo. Juos nuliūdino Sofios Coppolos juosta “Blizgantis žiedas”, taip pat visą aktorių žvaigždyną subūrę “Kraujo ryšiai”. Nė vienas iš jų nepretenduoja į festivalio prizus. Negana to, šių filmų režisieriams negailima kritikos.

•

“Solar Impulse” kelionė per Ameriką baigsis Niujorke.

Neįgalios indės žygdarbis Viena Indijos gyventoja kelionę į aukščiausio pasaulio kalno viršūnę prisimins visą gyvenimą. Ji tapo pirmąja moterimi, kuri amputuota koja įkopė į Everestą.

26 metų Arunima Sinha iš Indijos šiaurėje esančios Utar Pradešo

valstijos kalno viršūnę pasiekė kopdama iš pagrindinės stovyklos. “Ji žingsniavo lėtai, tačiau tikslą pasiekė. Arunima turėtų didžiuotis savimi. Tai geležinės valios moteris”, sakė ekspediciją rengusios kompanijos “Asian Trekking” įkūrėjas Angas Tsheringas Sherpa.

Nors A.Sinhos vedliai nerimavo dėl jos lėtumo, neįgali moteris dide-

Į kaktusus įsipainiojęs kojoto jauniklis jautėsi nejaukiai.

Jungtinių Amerikos Valstijų Arizonos valstijoje vieno golfo klubo darbuotojams teko gelbėti į kaktusus įsipainiojusį kojoto jauniklį. Operacija pavyko sėkmingai ir sužeistas gyvūnas greitai atsidūrė laisvėje. Į kaktusus įsipainiojusį kojotą pirmasis pamatė 86-erių pensininkas Gwenas Maxwellas. Dėl garbaus amžiaus vyras nesiryžo gelbėti jauniklio, todėl užsuko į šalia esantį golfo klubą ir paprašė pagalbos. Pamatę įstrigusį kojotą keli golfo klubo darbuotojai puolė jo gelbėti. Šie žmonės ištraukė cypiantį

laukinį gyvūną iš kaktusų ir iškvietė veterinarus. Į kojoto jauniklio kūną buvo prilindę kaktusų spyglių.

Veterinarai nesunkiai juos ištraukė ir mažylis tuoj pasijuto tarsi iš naujo gimęs.

Jauniklio gelbėjimo operaciją “stebėjo” jo motina kojotė. Plėšrūnė nepuolė žmonių, tarsi nujausdama, kad šie nori padėti jos mažyliui. Kol veterinarai traukė iš jauniklio kūno dyglius, kojotė piktai urzgė, bet nesiryžo kąsti gyvūnų gydytojams. Kai jie baigė darbą, mažasis kojotas buvo paleistas į laisvę. Jauniklis priėjo prie motinos, o tada abu nukiūtino savais keliais.

•

lėmis pastangomis pasiekė kelionės tikslą. “Artėdama prie viršukalnės, Arunima įgavo jėgų ir pasitikėjimo.

Ji judėjo išties greitai”, - pasakojo A.T.Sherpa.

Prieš dvejus metus buvusią nacionalinės lygos tinklininkę A.Sinhą traukinyje bandė apvogti ilgapirščiai. Indė jiems pasipriešino, todėl vagys ją išstūmė iš važiuojančio traukinio. Pro šalį lekiantis kitas traukinys sutraiškė jai koją. Norėdami išgelbėti merginai gyvybę, gydytojai turėjo amputuoti jai koją žemiau kelio. “Anuomet visi dėl manęs nerimavo. Tada supratau, kad turiu padaryti kažką, kad žmonės liautųsi žiūrėję į mane su gailesčiu”, - prieš ekspediciją pasakojo A.Sinha.

Gegužės mėnuo palankiausias kopti į kalnus Nepalo Himalajuose, nes orai būna švelnūs. Šiemet į 8848 m aukščio Everesto viršūnę jau įkopė apie 300 žmonių. Britų alpinistas Tomas Whittakeris 1998 metais tapo pirmuoju į Everestą įkopusiu neįgaliuoju. Tai jis padarė praėjus beveik dviem dešimtmečiams po automobilio avarijos, per kurią neteko kojos.

•

Neįgali indė įrodė, kad gali pasiekti Everesto viršūnę.

“Huffington Post”, AFP, BNS, LŽ