„Krepšinio namai” Nr. 1 2020 m. gegužė by Mūsų krepšinis

ISSN 2669-1698

2020 gegužė

Nr.

30 metų laisvės Lietuvos krepšinyje

RULETĖ

TURINYS

LOŠIMO AUTOMATAI

LAŽYBOS

RULETĖ

LOŠIMO AUTOMATAI

KORTŲ LOŠIMAI LOŠIMO AUTOMATAI

LAŽYBOS

RULETĖ

KORTŲ LOŠIMAI

RULETĖ LAŽYBOS

LOŠIMO AUTOMATAI

LAŽYBOS

KORTŲ LOŠIMAI RULETĖ

LAŽYBOS KORTŲ LOŠIMAI

RULETĖ

LOŠIMO AUTOMATAI

RULETĖ

LAŽYBOS

RULETĖ Krepšinio Namai | Gegužė 2020

LAŽYBOS

KORTŲ LOŠIMAI

TURINYS

KREPŠINIO NAMAI 30 metų laisvĖs Lietuvos krepšiniui .................................................................................... 4 Vladas Garastas: krepšinis išlaikė Lietuvos patriotiškumą ............................. 7 Jonas Kazlauskas: įrodėme, ko esame verti ................................................................10 Antanas Sireika: ėjome kaip vedliai ...................................................................................13 Ramūnas Butautas: turime kuo didžiuotis ....................................................................16 Kęstutis Kemzūra: padaryta tikrai daug .......................................................................18 Europos čempionas: moterų krepšiniui reikia daugiau dėmesio ....................20 Darius Maskoliūnas: atmosfera rinktinėje – kosminė ........................................25 Dar vienas žingsnis į priekį ......................................................................................................30 Moterų lygoje – ateities perlai ir legendos ...............................................................36 NKL: skaičiai ir įdomieji faktai ................................................................................................38 garsių vardų ir ateities perspektyvų verpetas .......................................................41 Jaunųjų žvaigždžių spindesys .................................................................................................44 pasiteisinęs tęstinumas .............................................................................................................48 Trijulių treneris: žengėme didžiulį žingsnį ..................................................................52 Almanachas Lietuvos krepšinio federacija Nr. 1 / 2020 m. © Lietuvos krepšinio federacija Redaktorius Rytis Sabas El. p. rytis@s-marketing.eu Spausdino UAB „Eurispauda“ Miško g. 23, LT-44313 Kaunas El. p. info@eurispauda.lt

Krepšinio Namai | Gegužė 2020

Tema

AUTORIUS: Rytis SabaS Žurnalo „Krepšinio namai“ redaktorius

30 metų laisvės Lietuvos krepšiniui Nuotraukos: FIBA

rys dešimtmečiai man prabėgo akimirksniu. Su pirmaisiais atkurtos Laisvės metais, 1990-ųjų rudenį tapau Lietuvos aukščiausioje krepšinio lygoje rungtyniaujančio Vilniaus universiteto komandos nariu. Akis į akį susidūriau su geriausiais Lietuvos krepšininkais (kurie dar nebuvo išvykę žaisti į užsienį). Būdamas įžaidėjas gavau pamokų nuo Dariaus Lukmino, Kęstučio Kemzūros, Martyno Purlio ir kitų atakų organizatorių. Vėliau, jau baigęs „profesionalo” karjerą, galėjau džiaugtis laisvalaikiu žaisdamas su Šarūnu Marčiulioniu, Rimu Kurtinaičiu. Prisimenu net improvizuotą dvikovą vienas prieš vieną su Šarūnu Jasikevičiumi lauko aikštelėje Šventojoje netoli „Beždžionių“ tilto. Žaidžiau su daugybe žinomų krepšinio žmonių, dar daugiau jų „auklėjau“ švilpuku kaip krepšinio teisėjas. Vėliau teko drauge su Arvydu Saboniu Krepšinio Namai | Gegužė 2020

daug dirbti ir keliauti kviečiant žmones į didžiausią krepšinio šventę Laisvę atgavusioje Lietuvoje – Europos vyrų krepšinio čempionatą. Būtent tada, kalbėdamasis su vokiečiais, anglais, ispanais, rusais, izraeliečiais, latviais, kartvelais, slovėnais, graikais, pamačiau, kad krepšinis ir Lietuva per 20 laisvės metų (tuomet) pasaulyje tapo sinonimais. Nes krepšinis padėjo įtvirtinti Lietuvai savo statusą sporto pasaulyje. O sportas nežino sienų. Visose aplankytose valstybėse žmonės, kalbėdami apie Lietuvą, minėdavo A. Sabonį, Š. Marčiulionį, R. Kurtinaitį. Stebėdavosi mūsų sirgaliais, įspūdingai ir sumaniai palaikančiais rinktinę visuose pasaulio kampeliuose. Girdavo „lietuviškąją sistemą“, atvedančią į pergales. Iki šiol saugau legendinius 1992-ųjų marškinėlius su dedančiu į krepšį skeletu – kultinės JAV grupės „Grateful Dead“ simboliu, tapusiu ir Lietuvos rinktinės simboliu tuo metu, kai rinktinei reikėjo pinigų norint važiuoti į Barseloną. Tada jie kainavo 25 JAV dolerius – 100 litų!!! Tačiau praktiškai niekur negalėjai jų gauti, nebent

turėjai giminių Amerikoje. Ir amerikiečiai pirko tuos marškinėlius, taip paremdami Lietuvos rinktinę – kitą „Svajonių komandą”. Svajonių dėl to, kad ji įkūnijo visos Lietuvos, visų išeivių iš Lietuvos svajones. Dėl to, kad ir pati svajojo atnešti pripažinimą neseniai laisvę atgavusiai valstybei.

Tema

Svajonės išsipildė su kaupu – debiutavusi olimpinėse žaidynėse Lietuvos rinktinė iškovojo bronzą. Vėliau tokius marškinėlius buvo galima pamatyti dėvintį vizionierių ir milijardierių Richardą Bransoną, žinomus aktorius ir muzikantus. Jie simbolizavo Lietuvos krepšinio savitumą, ryškumą ir jėgą. Per tuos trisdešimt metų viena karta keitė kitą. Ir kai būdavo sakoma, kad dabar jau viskas – su nauja komanda nepakartosi senųjų legendų pergalių – ateidavo naujos pergalės. Taip buvo 2000-aisiais Sidnėjuje, 2003-iaisiais Stokholme ir 2010-aisiais Stambule. Niekam nesitikint, Europos čempionėmis 1997 m. tapo Lietuvos moterys. Įvairaus amžiaus jaunimo rinktinių pergales sunku suskaičiuoti. Tai reiškia viena – kad ir kas būtų, mes esame stiprūs – Lietuva yra krepšinio šalis. Didžiąsias pergales mačiau per televiziją, iš šalies, nors delnai prakaitavo tarsi būnant arenose. O kaip matė Lietuvos krepšinį tos asmenybės, kurios vedė į didžiąsias pergales? Šiame pirmajame „Krepšinio namų“ leidinyje apie tai mielai sutiko papasakoti penki Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treneriai: Vladas Garastas, Jonas Kazlauskas, Antanas Sireika, Ramūnas Butautas ir Kęstutis Kemzūra.

Krepšinio Namai | Gegužė 2020

Tema

Metai/ Vyrai 2015 2014 2013 2010 2008 2007 2004 2003 2000 1996 1995 1992 Metai/ Moterys 2001 1997 Metai/ Studentai 2017 2011 2007 Metai/ Jaunimas 2019 2017 2016 2016 2016 2016 2015 2015 2013 2012 2012 2011 2010 2010 2010 2009 2009 2008 2008 2008 2007 2007 2006 2005 2005 2005 2004 2004 2003 2002 2001 1996 1994 Metai/ Merginos 2019 2008 2006 Metai/ Vyrai ir jaunimas 2019 2019 2014 2014 2008 2006 2004 2003

Varžybos EuroBasket 2015 FIBA krepšinio pasaulio taurė EuroBasket 2013 FIBA pasaulio čempionatas Olimpinės žaidynės EuroBasket 2007 Olimpinės žaidynės Europos čempionatas Olimpinės žaidynės Olimpinės žaidynės Europos čempionatas Olimpinės žaidynės

Kur vyko Berlynas, Montpeljė, Ryga, Zagrebas, Lilis Bilbao, Granada, Gran Kanarija, Sevilija, Barselona ir Madridas (Ipanija) Celjė, Jesenicė, Koperis, Liublijana (Slovėnija) Ankara, Izmyras, Kaiseris, Stambulas (Turkija) Pekinas (Kinija) Alikantė, Granada, Sevilija, Palma de Maljorka, Madridas (Ispanija) Atėnai (Graikija) Borasas, Lulea, Norčepingas, Sioderteljė, Stokholmas (Švedija) Sidnėjus (Australija) Atlanta (JAV) Atėnai (Graikija) Barselona (Ispanija)

Europos čempionatas Europos čempionatas

Orleanas, Gravlinas, Le Manas (Prancūzija) Pėčas, Zalaegersegas, Budapeštas (Vengrija)

4 1

Vasaros universiada Vasaros universiada Vasaros universiada

Taibėjus (Taivanas) Šenženas (Kinija) Bankokas (Tailandas)

1 2 1

U19 FIBA pasaulio taurė FIBA U18 Europos čempionatas FIBA U16 Europos čempionatas FIBA U17 Pasaulio čempionatas FIBA U18 Europos čempionatas FIBA U20 Europos čempionatas U16 Europos čempionatas U18 Europos čempionatas FIBA U19 pasaulio čempionatas U18 Europos čempionatas U20 Europos čempionatas FIBA U19 pasaulio čempionatas FIBA U17 pasaulio čempionatas U16 Europos čempionatas U18 Europos čempionatas U16 Europos čempionatas U18 Europos čempionatas U16 Europos čempionatas U18 Europos čempionatas U20 Europos čempionatas U16 Europos čempionatas U18 Europos čempionatas U18 Europos čempionatas FIBA U21 Pasaulio čempionatas U16 Europos čempionatas U20 Europos čempionatas U16 Europos čempionatas U20 Europos čempionatas Pasaulio jaunių čempionatas Europos jaunių čempionatas Europos kadetų čempionatas Europos U20 čempionatas Europos jaunių čempionatas

Kreta (Graikija) Bratislava, Piestanai (Slovakija) Radomas (Lenkija) Saragosa (Ispanija) Samsunas (Turkija) Helsinkis (Suomija) Kaunas (Lietuva) Volas (Graikija) Praga (Čekija) Vilnius, Liepoja (Lietuva, Latvija) Kranska Gora, Domžalė, Liublijana (Slovėnija) Liepėda, Valmiera, Ryga (Latvija) Hamburgas (Vokietija) Baras (Juodkalnija) Vilnius (Lietuva) Kaunas (Lietuva) Mecas (Prancūzija) Kjetis (Italija) Amaliada, Pirgas (Graikija) Ryga (Latvija) Retimnonas, Kreta (Graikija) Madridas (Ispanija) Amaliada, Olimpija, Argostolis (Graikija) Kordoba, Mar del Plata (Argentina) Leonas (Ispanija) Čechovas (Rusija) Amaliada, Pirgas (Graikija) Brno (Čekija) Salonikai (Graikija) Ludvigsburgas, Eslingenas, Beblingenas (Vokietija) Ryga (Latvija) Bursa, Stambulas (Turkija) Tel Avivas (Izraelis)

4 3 2 3 2 2 2 3 3 2 1 1 4 2 1 2 4 1 2 2 3 4 2 1 4 2 4 3 2 4 4 1 1

U16 Europos čempionatas U18 Europos čempionatas U16 Europos čempionatas 3x3 U18 Europe Cup Europe Cup Europe Cup World Cup 3on3 World Cup 3on3 World Cup 3on3 World Cup 3on3 World Cup

Skopjė (Šiaurės Makedonija) Nitra (Slovakija) Košicė (Slovakija)

2 1 3

Tbilisis (Sakartvelas) Debrecenas (Vengrija) Bukareštas (Rumunija) Maskva (Rusija) Las Vegasas (JAV) Kaorlė (Italija) Kaorlė (Italija) Kaorlė (Italija)

1 3 3 4 1 1 2 1

Krepšinio Namai | Gegužė 2020

Vieta 2 4 2 3 4 3 4 1 3 3 2 3

Tema

Vladas Garastas:

krepšinis išlaikė Lietuvos patriotiškumą

ladas Garastas – didžiausią patirtį turintis Lietuvos krepšinio treneris. Būtent jis vedė nacionalinę rinktinę į pirmąsias ir ryškiausias pergales. Tuomet, kai daugybė dalykų buvo grįsti tiesiog troškimu atstovauti Lietuvai, kai krepšininkai aukodavo savo pinigus ir maitindavosi už savus. Kai visas pasaulis sužinojo ir suprato, kad mažytė valstybė prie Baltijos jūros yra krepšinio milžinė savo sugebėjimais.

Nuotraukos – Romo Jurgaičio, LKF, FIBA

Treneri, esate su Lietuvos krepšiniu daugiau nei tuos 30 metų, kurie praėjo nuo laisvės atgavimo. Galėtumėte pasakoti ir pasakoti. Tačiau kaip apibūdintumėte būtent pastaruosius 30 metų? Per tą laiką labai pagerėjo krepšinio bazės, pristatyta daug puikių arenų. Žaidimas taip pat pažengė į priekį – atsirado daug puikių krepšininkų.

Galime džiaugtis, kad mūsų šalies krepšinis išlaikė savo aukštą lygį. Iš kartos į kartą persidavė žinios, atsirado daug puikių trenerių. Labai svarbu, kad publikos dėmesys neužgeso. Kaip, jūsų akimis, tas krepšinis pasikeitė? Pirmiausia padidėjo krepšininkų ūgis, galingumas. Atsimenu dar senus laikus pokario metais. Tada

Vladas Garastas, gimė 1932 m. vasario 8 d., Linkuvoje, Pakruojo rajone Karjera 1971–1978 m.

Biržų rajono krepšinio rinktinės vyr. treneris

1979–1990 m.

Kauno „Žalgirio“ vyr. treneris

1990–1991 m.

Stambulo „Galatasaray“ vyr. treneris

1989–1991 m.

SSRS vyrų rinktinės vyr. treneris

1991–1992 m.

„Prievidza“ (Čekoslovakija) vyr. treneris

1992–1997 m.

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyr. treneris

1994–1996 m.

Kauno „Atleto“ vyr. treneris

1995–2003 m.

Lietuvos krepšinio trenerių asociacijos prezidentas

2003–2011 m.

Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas

Laimėjimai 1980, 1983 m.

SSRS čempionato sidabro medalio laimėtojas

1984, 1985, 1986 m.

SSRS čempionato aukso medalio laimėtojas

1986 m.

Europos Čempionų taurės sidabro laimėtojas

1986 m.

tarpkontinentinės R. W.Joneso taurės laimėtojas

1992, 1996 m.

Barselonos ir Atlantos olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas

1995 m.

Europos vicečempionas

Krepšinio Namai | Gegužė 2020

Tema

Nuotraukos – Romo Jurgaičio, LKF, FIBA

klausdavo – ar gali pasiekti tinkliuką? Dabar beveik kiekvienas komandos žaidėjas deda į krepšį. 1952–1956 kai mokiausi (Lietuvos kūno kultūros institute), Algirdas Lauritėnas žaidė vidurio puolėju, o jo ūgis buvo 196 cm. Dabar su tokiu ūgiu gali žaisti atsitraukęs. Krepšininkai tapo atletiškesni, galingesni, sustiprėjo šuoliai. Tiesa, gal nebėra lanksčios taktikos, labai daug kas pagrįsta atletiškumu. Dėl greičio sunku pasakyti – gal ir padidėjo. Atkūrinėjote Lietuvos krepšinį – iš pradžių būdamas treneris, vėliau prisijungėte prie federacijos. Kokie buvo didžiausi jūsų iššūkiai?

Didžiausi iššūkiai – pirmasis dalyvavimas olimpinėse žaidynėse 1992 m. Gavome istorinę galimybę. Į rinktinę atvažiavo 10 žmonių, kurie žaidė užsienyje. Visi atvyko be jokių atsikalbinėjimų. Iš Amerikos atvažiavo Šarūnas Marčiulionis ir Artūras Karnišovas, iš Ispanijos – Arvydas Sabonis, iš Belgijos – Valdemaras Chomičius, iš Vokietijos – Rimas Kurtinaitis, Sergejus Jovaiša ir Gintaras Krapikas, iš Australijos – Romanas Brazdauskis, iš Slovakijos – Darius Dimavičius, iš Lenkijos – Arūnas Visockas. Prie jų prisidėjo Lietuvoje rungtyniavę Gintaras Einikis iš Kauno „Žalgirio“ ir Alvydas Pazdrazdis iš Vilniaus „Statybos”.

Krepšinis labai gerai išlaikė Lietuvos patriotiškumą – kiekvienas laikė pareiga žaisti. Prisimenu labai gerai, kai pirmiausia reikėjo praeiti olimpinę atranką. Ta komanda laimėjo 16 rungtynių iš eilės. Plius nebuvo lėšų, patys žaidėjai maitinosi už savo lėšas. Po to ledai pajudėjo. Įsimintiniausias įvykis per tuos 30 metų? Sunku išskirti vieną įvykį. Organizacine prasme tai tikriausiai buvo 2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas („EuroBasket2011“). Lietuva gali didžiuotis, surengusi tokį turnyrą. Juk dalyvavo net 24 valstybės – dabar jokia viena šalis nepriima tokio kiekio komandų. Krepšinio, kaip sporto, prasme pergalių buvo daug. Moterų auksas 1997ųjų Europos čempionate, trys olimpinės bronzos 1992, 1996 ir 2000 metais. Krepšinis visada džiugino laimėjimais. Vien patekimas į olimpiadą yra laimėjimas. Ten žaidžia tik 12 komandų iš viso pasaulio. Gal prisimenate kokį nors legendinį mačą arba seriją, kurią galėtumėte išskirti per pastaruosius 30 metų? Kalbant apie vyrų rinktinę – kovos dėl olimpinės bronzos 1992 metais su NVS

Krepšinio Namai | Gegužė 2020

Tema

ir 1996 su Australija. Barselonoje pirmajame olimpinio turnyro etape buvome pralaimėję NVS rinktinei 80:92, tai mažajame olimpiados finale kovojome užsidegę ir laimėjome 82:78. Atlantoje visas mačas dėl trečiosios vietos buvo labai įtemptas, ir mes laimėjome 80:74. Aišku, įsiminė ir tas nelaimingas Europos čempionatas 1995-aisiais, kai finale Atėnuose pergalė atiteko Jugoslavijos rinktinei 96:90. Dalyvavote atvedant į Lietuvą 2011 metų Europos krepšinio čempionatą. Kodėl norėta surengti čempionatą Lietuvoje? Kas buvo sunkiausia, o kas džiugino? Istorija užgimė 2003 m. per Europos čempionatą Švedijoje. Laimėjome auksą. Lietuvos premjeras tuomet buvo Algirdas Brazauskas. Jis sako – o gal mums reikia surengti Europos čempionatą? Sakom – aišku, reikia. Grįžus premjeras pakvietė penkių miestų merus ir pranešė, kad kreipsis į FIBA dėl Europos čempionato. Sakė, reikės pastatyti arenas – tačiau pinigų negausite. Nors vienas atsisakysite, nieko nebus. Visi sutiko. 2004 m. Taline buvo FIBA posėdis.

Tuometis FIBA prezidentas Georgos Vasilakopoulas davė mums 2011 m. Norėjome 2007 arba 2009 metų. Tačiau jis aiškiai pasakė – 2011-ieji bus pats tas, per tą laiką spėsite pastatyti arenas.

tačiau netilpo. Lietuva apskritai už miesto gyveno. Tačiau tą klausimą išsprendėme.

Arenos buvo pastatytos, tačiau baisiausi buvo mūsų viešbučiai. Pavyzdžiui, Panevėžyje visi turėjo gyventi viename viešbutyje,

Apibūdinkite Lietuvos krepšinį vienu žodžiu.

Džiugino, kad visi žmonės padėjo. Organizacija vyko puikiai.

Aukšto lygio.

Krepšinio Namai | Gegužė 2020

Tema

Jonas Kazlauskas:

Nuotraukos: Mindaugo Kulbio, Romo Jurgaičio, FIBA, LKF

įrodėme, ko esame verti

š vaikų ir jaunimo krepšinio staiga pakilęs į Europos aukštumas, Jonas Kazlauskas yra tituluočiausias visų laikų Lietuvos treneris. Daug titulų jis iškovojo vadovaudamas kitų šalių rinktinėms ir klubams. Tačiau kelią tam nutiesė būtent Lietuvos krepšinis. O matematiškai sustyguotos žaidimo schemos, sukurtos lietuvio, tapo daugybės pergalių garantu.

Krepšinio Namai | Gegužė 2020

Jonas Kazlauskas, gimė 1954 m. lapkričio 21 d., Panevėžyje Karjera 1973–1985 m. Vilniaus „Statyba“ žaidėjas 1979–1983 m. Lietuvos rinktinės narys 1985–1994 m. Vilniaus krepšinio mokyklos treneris, direktorius 1992–1994 m. Lietuvos jaunimo rinktinių treneris 1997–2001 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyr. treneris 1994–2000 m. Kauno „Žalgiris“ vyr. treneris (Lietuva) 2001–2004 m. Vilniaus „Lietuvos Rytas“ vyr. treneris (Lietuva) 2004 m. Kinijos vyrų krepšinio rinktinės vyr. trenerio asistentas 2004–2008 m. Kinijos vyrų krepšinio rinktinės vyr. treneris 2004–2006 m. Pirėjo „Olympiacos“ vyr. treneris (Graikija) 2009–2010 m. Graikijos vyrų krepšinio rinktinės vyr. treneris 2011–2012 m. Maskvos „CSKA“ vyr. treneris (Rusija) 2012–2016 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyr. treneris 2013–2014, 2017–2018 m. Guangdongo „Southern Tigers“ vyr. treneris (Kinija) Laimėjimai 1994 m. Europos jaunimo čempionas 1995–1999, 2002 m. LKL čempionas 1998 m. Europos taurės laimėtojas 1999 m. Eurolygos čempionas 2000 m. Lietuvos metų treneris 1999, 2002 m. NEBL čempionas 2000 m. Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas 2005 m. Azijos čempionas 2006 m. Graikijos lygos vicečempionas 2006 m. Azijos žaidynių nugalėtojas 2009 m. Europos krepšinio čempionato trečiosios vietos laimėtojas 2011–2012 m. Rusijos lygos čempionas 2012 m. VTB jungtinės lygos čempionas 2012 m. Geriausias Rusijos krepšinio lygos treneris 2012 m. Eurolygos vicečempionas 2013 m. Kinijos lygos čempionas 2013 m. Europos krepšinio čempionato vicečempionas 2015 m. Europos krepšinio čempionato vicečempionas.

Tema

Treneri, esate tituluočiausias Lietuvos krepšinio treneris per tuos 30 laisvės metų. Kaip apibūdintumėte tuos pastaruosius 30 Lietuvos krepšinio metų? Pakankamai gerai, oriai. Buvo ir pakilimų ir nuosmukių, tokių kaip 1993-iaisiais (Lietuva nepateko į Europos čempionatą, atrankoje Lenkijoje pralaimėjusi Baltarusijai) ir 2001 metais (čempionato Turkijoje metu aštuntfinalyje parklupusi prieš latvius). Tačiau iš esmės tuos 30 metų vertinu teigiamai.

pirmai progai pasitaikius, nes vėliau tokių progų gali nepasitaikyti. Įsimintiniausias įvykis Jums per 30 metų? Kauno „Žalgirio“ pergalės Europos taurėje 1998 m. ir Eurolygoje 1999aisiais. Rinktinės fone – Barselonos olimpiada. Tada pirmą kartą

dalyvavome ir iškovojome bronzos medalius. Man, kaip treneriui, labai įsiminė Sidnėjaus olimpiada 2000 metais. Tada jauna karta įrodė dar kartą, ko mes, kaip krepšinio valstybė, esame verti. O tai, kad Lietuvos rinktinė dalyvavo visose olimpinėse žaidynėse per pastaruosius 30 metų, pasako labai daug.

Kaip pasikeitė pats krepšinis jūsų, kaip trenerio, akimis? Labai smarkiai pasikeitė. Jei anksčiau pažiūrėdavau įrašus – ar pats žaidžiau, ar garsioji Arvydo Sabonio karta – pirmiausia į akis krinta greitis. Atrodo, kad visi ten vaikšto ir anekdotus pasakoja. Dėl to keitėsi ir stilius. Anksčiau sakydavome – parodyk „centrą“ ir pasakysiu, kokia tavo komanda. Dabar didesnę svarbą turi vadinamieji 2 ir 3 numeriai. Jie yra taškų kūrėjai, jais dažniausiai pagrįstas žaidimas. Jei anksčiau vyravo ilgi deriniai „iki tikro“, tai dabar atakuojama Krepšinio Namai | Gegužė 2020

Tema

Kokį legendinį mačą arba seriją galėtumėte išskirti per pastaruosius 30 metų?

Tačiau tada viskas apsisuko, ir „Žalgiris“ laimėjo seriją 3-2.

Įsiminęs Sidnėjus – kova su amerikiečiais. Tikėjome, kad galime juos įveikti, nes iki tol net pagalvoti niekas nedrįso. Klubinių – „Žalgiris” – „Atletas“ LKL finalo serija 1996-aisiais. Tuomet serijoje atsilikome 0–2. Į trečią mačą varžovų ponios atėjo su gėlėmis, pasipuošusios.

Kuri rinktinė paliko jums didžiausią įspūdį?

Krepšinio Namai | Gegužė 2020

Be abejonės – stipriausia rinktinė ir karta – Sabonio. Apibūdinkite Lietuvos krepšinį vienu žodžiu. Religija.

Tema

Antanas Sireika:

ėjome kaip vedliai

ntanas Sireika yra vienintelis treneris, Lietuvai atgavus laisvę, atvedęs šalies vyrų krepšinio rinktinę į Europos viršūnę. Jis laikomas tiesiu, sąžiningu ir ypač aukštos etikos krepšinio specialistu. Treneriu šis šiaulietis dirba ilgiau nei tie 30 metų, praėję nuo Lietuvos laisvės atgavimo.

Nuotraukos: Martyno Pociaus, FIBA, LKF

Antanas Sireika, gimė 1956 m. gegužės 11 d., Bazilionuose, Šiaulių rajone Karjera 1995–2002 m. Šiaulių „Šiaulių“ vyr. treneris 1997–2000 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės trenerio asistentas 2001–2006 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyr. treneris 2002–2006 m. Kauno „Žalgirio“ vyr. treneris 2006–2007 m. Kazanės „UNIKS“ vyr. treneris 2008 m. Vilniaus „Lietuvos ryto“ vyr. treneris 2008–2012 m. Šiaulių „Šiaulių“ vyr. treneris 2012–2014 m. Točigio „Brex“ (Japonija) vyr. treneris 2015–2017 m. Utenos „Juventus“ vyr. treneris 2017– m. Šiaulių „Šiaulių“ vyr. treneris Laimėjimai 2000 m. Olimpiados bronzos prizininkas 2003 m. Europos čempionas 2003–2005 m. LKL čempionas 2000, 2001, 2008–2010 m. LKL III vietos laimėtojas 2005 m. BBL čempionas 2010 m. BBL III vietos laimėtojas 2007 m. Rusijos taurės ir lygos vicečempionas

Krepšinio Namai | Gegužė 2020

Tema

Per 30 metų iš Šiaulių „Kelininko“ žaidėjo tapote treneriu ir ne bet kokiu, o vieninteliu iki šiol laisvę atgavusios Lietuvos strategu, su šalies vyrų rinktine laimėjusiu Europos čempionatą. Kaip apibūdintumėte tuos 30 metų? Paprastai pasakysiu – nuo pat darbo pradžios mano darbas ėjo ieškojimo keliu. Niekur nebuvo taisyklių, kaip elgtis, kad būtų geriau. Save vadinau poetu – turi naujus žmones, ieškai naujų idėjų. Gyvenimas ėjo ieškojimo kūrybos keliu. Lietuvos krepšinis taip pat ėjo pažangos kūrybos keliu. Imkime kad ir pagrindinio čempionato LKL susikūrimą – viskas buvo nauja, žiūrėdavome nedrąsiai, ko galime mokytis iš kitų lygų, perimti. Viskas susidėjo iš paprastų dalykų – atsirado trenerių kostiumai, negali būti žaidžiantis treneris. Per tuos 30 metų Lietuvos krepšinis išsikovojo išskirtinį dėmesį tarptautiniu mastu. Impulsą davė 1992-ieji, Barselonos bronza. Viskas ėjo su pakylėjimu. Ėjome kaip vedliai. Kaip pasikeitė krepšinis jūsų akimis? Pasidarė universalų universalas. Jei anksčiau įsivaizduodavome, kad žaidėjas yra tik tam tikros pozicijos, Krepšinio Namai | Gegužė 2020

Tema

dabar pasikeitė viskas. Buvome nuėję iki griežtų normų – Shaquille‘o O‘Nealo ir Sabonio laikais, kai buvo griežtai išreikšti „centrai”. Tai buvo ir rinktinėje. Visame pasaulyje. Paskui žaidėjai ir žaidimas ėmė darytis universalesni. Dabar tai – universalų universalas. Nebėra pozicijų, tiesiog reikia siekti vieno tikslo – pataikyti į krepšį. Pataikyti ne į lanką, o į krepšį. Įsimintiniausias įvykis? Gal keli? 1992 m. laikotarpis. 2000-ieji, kai Sidnėjuje iškovojome bronzą. Aišku, 2003 m. ir Europos auksą įtraukčiau į trejetuką. Kokį legendinį mačą arba seriją galėtumėte išskirti per pastaruosius 30 metų?

Atsimenu pirmus Šiaulių komandos bronzos medalius 2000-aisiais. Kai prieš metus pralaimėjome Vilniaus „Sakalams“ – žaidėjai verkė, aš verkiau. Visi žmonės buvo nuostabūs. Kai po to seriją laimėjome, pamenu tą žmonių džiaugsmą. Pamenu, kai grįžome 2003 m. iš Europos. Dar prieš Šiaulių ženklą stovėjo žmonės, autobusai. Aikštėje buvo tiek žmonių, kad neatsimenu tokios didelės minios – kokie veidai, kokios reakcijos! Širdis plyšo iš džiaugsmo. Nuo tų laikų žaidėjams sakydavau – reikia žaisti dėl žmonių. Pažvelkite į jų akis, jų lūkesčius. Todėl savo komandose visuomet propaguodavau derinį „žemė-oras”. Apibūdinkite Lietuvos krepšinį vienu žodžiu. Dviem – Lietuvos garbė. Krepšinio Namai | Gegužė 2020

Tema

Ramūnas Butautas: turime kuo didžiuotis

amūno Butauto gyslomis teka krepšinis nuo pat vaikystės. Vieno garsiausių Lietuvos krepšinio žaidėjų ir trenerių Stepo Butauto (1925– 2001) sūnus priklausė tai garsiajai 1964-ųjų kartai, kuri pasaulio krepšiniui davė Arvydą Sabonį ir Šarūną Marčiulionį.

Drauge su A. Saboniu 1981-aisiais jis tapo Europos jaunių čempionu, atstovaudamas Sovietų Sąjungos rinktinei, o vėliau pats treniravo ne vieną Lietuvos jaunimo rinktinę, iškovodamas ir pasaulio, ir Europos čempionatų medalius. Skambiausios jo pergalės – 2007 metų Europos čempionato bronza po metų – ketvirtoji vieta Pekino olimpinėse žaidynėse. Dabar R. Butautas vadovauja Lietuvos krepšinio federacijos Meistriškumo komisijai, kuri rūpinasi jaunimo tobulėjimu. Krepšinio Namai | Gegužė 2020

Nuotraukos: FIBA, LKF

Ramūnas Butautas, gimė 1964 m. gegužės 22 d., Kaune Karjera 2002–2003 m. Kauno „LKKA-Kaunas“ (LMKL) moterų komandos vyr. treneris 2003–2005 m. Šiaulių „Šiauliai“ (LKL) vyr. treneris 2005–2008 m. Rygos „BK Riga“ (Latvija) vyr. treneris 1994–2003 m. Kauno krepšinio mokyklos „Merkurijus“ vyr. treneris 1999–2001 m. Lietuvos jaunučių rinktinės vyr. treneris 2003 m. Lietuvos jaunių rinktinės trenerio asistentu 2004–2005 m. Lietuvos jaunimo rinktinės vyr. treneris 2007–2009 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyr. treneris 2009–2009 m. Donecko „Donetsk“ (Ukraina) vyr. treneris 2009–2010 m. Kauno „Žalgiris“ (LKL) vyr. treneris 2011–2014 m. Rygos „VEF“ (Latvija) vyr. treneris 2015–2016 m. Astanos „Astana“ (Kazachstanas) vyr. treneris 2017 m. Libano vyrų krepšinio rinktinės vyr. treneris 2017 m. Lietuvos jaunimo rinktinės vyr. treneris 2017–2018 m. Panevėžio „Lietkabelio“ (LKL) vyr. treneris Laimėjimai 2003 m. Geriausias LMKL treneris 2003 m. Pasaulio jaunių čempionato vicečempionas 2004 m. Europos jaunimo čempionato 3 vietos laimėtojas 2005 m. Pasaulio jaunimo čempionas 2004, 2005 m. LKL bronzos medalio laimėtojas 2005 m. BBL bronzos medalio laimėtojas 2006 m. Latvijos krepšinio lygos (LBL) bronzos medalio laimėtojas 2007, 2011, 2012 m. Latvijos krepšinio lygos čempionas 2007 m. Europos vyrų krepšinio čempionato 3 vietos laimėtojas 2011, 2012, 2013 m. Latvijos krepšinio lygos čempionas 2015 m. Kazachstano krepšinio lygos čempionas

Tema

Su įvairiomis Lietuvos rinktinėmis esate pasiekęs įspūdingų pergalių, savo akimis matėte daugybės krepšininkų pažangą. Kaip apibūdintumėte tuos 30 metų, praėjusių nuo Lietuvos laisvės atgavimo? Manau, kad buvo labai vaisingi, garbingi metai. Pasitaikė, aišku, ir nesėkmių, tačiau tai yra sportas ir visko laimėti tikriausiai neįmanoma. Tačiau Lietuvos krepšinis užima deramą vietą pasaulyje, turime tuo didžiuotis. Kaip pasikeitė krepšinis jūsų akimis? Visuotinai pripažįstama, kad krepšinis yra bene greičiausiai besivystanti sporto šaka. Kas ketveri metai keičiasi taisyklės. Jei lygintume tai, ką pats žaidžiau savo laiku ir koks dabar yra krepšinis, tai skiriasi kaip diena ir naktis. Keitėsi treniravimas, taktika, taisyklės. Žaidimas tapo greitesnis, atsirado daugiau kontaktų. 2007-aisiais su Lietuvos vyrų rinktine laimėjote Europos čempionato bronzą. Ką prisimenate iš tų laikų. Pagal žaidimą buvome verti žaisti finale, tačiau apmaudžiai pralaimėjome Rusijai (74:86), kuri vėliau tapo Europos čempione. Tačiau buvo iškovota pergalė prieš graikus (78:69) ir čempionato bronza, kuri suteikė teisę žaisti olimpiadoje be atrankos.

arba seriją, kurią galėtumėte išskirti per pastaruosius 30 metų? Labai įstrigo tas pralaimėtas 1995 metų Europos čempionato finalas Graikijoje, kai Lietuvos rinktinė pralaimėjo Jugoslavijai 90:96. Mūsų šaliai tai buvo pirmasis Europos čempionatas atgavus nepriklausomybę. Iki šiol manau, kad buvome nepelnytai nubausti. (Finalas tuo metu virto

tikru skandalu, kurio metu Lietuvos rinktinė net ketino pasitraukti iš rungtynių, protestuodama prieš amerikiečio arbitro George‘o Toliverio sprendimus. Apdovanojimo ceremonijos metu Atėnų OAKA arenoje susirinkę žiūrovai skandavo: „Lietuva – čempionė!“ – Red.) Apibūdinkite Lietuvos krepšinį vienu žodžiu. Religija.

Pavyko suburti geriausius krepšininkus, visas žvaigždes, kurias tuo metu turėjo Lietuva. Ir pasirengimo, ir čempionato metu komandoje vyravo puiki darbinė atmosfera. Man kaip treneriui – maloniausi atsiminimai. Įsimintiniausias įvykis per tuos 30 metų? Vieną įvykį sunku išrinkti. Buvo labai daug svarbių ir įspūdingų pergalių – ir rinktinių, ir klubų lygiu. Aišku, pirmiausia trys olimpiniai medaliai 1992, 1996 ir 2000 metais. Kauno „Žalgirio“ laimėta Eurolyga 1999-aisiais. Be abejo, Europos vyrų čempionatas 2003 metais ir moterų 1997-aisiais. Visi šie įvykiai buvo labai svarbūs ir Lietuvos krepšiniui ir mūsų valstybei. Gal ypač gerai prisimenate kokį nors legendinį mačą Krepšinio Namai | Gegužė 2020

Tema

Kęstutis Kemzūra:

padaryta tikrai daug

Nuotraukos: FIBA, LKF

aune gimęs ir augęs Kęstutis Kemzūra kadaise garsėjo kaip vienas išmintingiausių įžaidėjų Lietuvos čempionate. Kaip treneris jis yra vadovavęs šešiems klubams (kaip ir A. Sireika) ir net trims nacionalinėms rinktinėms (kaip J. Kazlauskas), nors yra gerokai jaunesnis. Jis buvo ir jauniausias Lietuvos rinktinės treneris, atvedęs ją į pasaulio čempionato bronzą.

Per 30 metų iš profesionalaus žaidėjo tapote žinomu treneriu ir įrašėte vieną skambiausių Lietuvos rinktinių laimėjimų – trečiąją vietą pasaulio čempionate. Kaip apibūdintumėte tuos 30 metų? Atrodo, pralėkė labai greitai. Atgal paprastai nesidairai, visada galvoji, kas bus toliau. Nueitas nemažas kelias. Kalbant apskritai apie Lietuvos krepšinį – daug padaryta, daug nueita. Jei prisimintume, kaip buvo anksčiau, kaip dabar, matyti dideli pokyčiai – profesionalumo, arenų, žaidėjų srityje. Pats žaidimas vystėsi. Buvo

Kęstutis Kemzūra, gimė 1970 m. balandžio 20 d., Kaune Karjera 2001–2002 m. Stambulo „Besiktas“ (Turkija) trenerio asistentas 2002–2004 m. sausio mėn. Vilniaus „Lietuvos ryto“ trenerio asistentas 2004 m. sausis – 2004 m. birželis Vilniaus „Lietuvos ryto“ vyriausiasis treneris 2004–2005 m. Sankt Peterburgo „Dinamo“ (Rusija) trenerio asistentas 2005–2007 m. sausio 24 d. Trevizo „Benetton“ (Italija) trenerio asistentas 2007 m. sausis – 2008 m. gruodis. Maskvos srities „Chimki“ (Rusija) vyr. treneris 2005 m. Lietuvos antrosios vyrų krepšinio rinktinės vyr. treneris 2005–2006 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės trenerio asistentas 2009 m. Latvijos vyrų krepšinio rinktinės vyr. treneris 2009–2012 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyr. treneris 2009–2010 m. Krasnodaro „Lokomotiv“ (Rusija) vyr. treneris 2012 m. Gdynės „Asseco Prokom“ (Lenkija) vyr. treneris 2013–2015 m. Nymburko „ČEZ“ (Čekija) vyr. treneris 2016–2017 m. Austrijos vyrų rinktinės vyr. treneris 2016–2018 m. Stambulo „Daruššafaka“ trenerio asistentas 2018–2019 m. Pirėjo „Olympiacos“ trenerio asistentas 2019–2020 m. Pirėjo „Olympiacos“ vyr. treneris Laimėjimai

Krepšinio Namai | Gegužė 2020

2003, 2004 m.

LKL vicečempionas

2005 m.

FIBA Europos taurės laimėtojas

2006 m.

Italijos čempionas

2007 m.

Rusijos lygos trečios vietos laimėtojas

2007 m.

Rusijos taurės laimėtojas

2010 m.

Pasaulio krepšinio čempionato bronzos laimėtojas

2014 m.

Čekijos taurės laimėtojas.

2014, 2015 m.

Čekijos lygos čempionas.

Tema

skambių Lietuvos rinktinės ir klubų pergalių. Pakilome tarsi iš niekur, kai buvome ištrinti iš krepšinio žemėlapio kaip valstybė. Iš pradžių buvo sunku, važiuodavome į rungtynes autobusais. Šuolis didelis. Dabar esame gerbiami ir žinomi pasaulyje ir Europoje. Mūsų krepšinis – puiki reklama valstybei. Daug kalbama apie Baltijos šalis kaip bendrą vienetą, tačiau kai prabylama apie krepšinį, ryškiai išsiskiriame. Padaryta tikrai daug. Kaip pasikeitė krepšinis jūsų akimis? Greitėja. Atletiškėja – kaip ir viso pasaulio tendencijos. Trumpėja atakos, greitėja sprendimai. Pažvelkime, pavyzdžiui, į Eurolygą – pagrindai niekur nedingo, tačiau vis prisideda naujų dalykų, žaidimas darosi vis mobilesnis. Įsimintiniausias įvykis? Turbūt ten, kur dalyvavau pats. 2010ieji Turkijoje, kur pasaulio čempionate džiaugėmės sėkme ir žaidimu.

Kokį legendinį mačą arba seriją galėtumėte išskirti per pastaruosius 30 metų? Gal pirmą olimpiadą Barselonoje 1992-aisiais – tai buvo kažkas tokio. 2010 m. pasaulio čempionato mačas su Argentina – vienas įsimintiniausių (Lietuva sutriuškino varžovus 104-85, neleidusi abejoti savo pranašumu nė minutei – Red. past.). Rungtynės su Ispanija – taip pat (lietuviai įveikė ispanus 76:73, nors po trijų ketvirčių dar atsilikinėjo dviženkliu skirtumu – Red. past.). Apibūdinkite Lietuvos krepšinį vienu žodžiu. Jėga.

Krepšinio Namai | Gegužė 2020

Moterų krepšinis

Europos čempionas: moterų krepšiniui reikia daugiau dėmesio

Nuotraukos: FIBA, LKF, Lenkijos Senato

Vydas Gedvilas, gimė 1958 m. gegužės 17 d., Užgiriuose, Kelmės rajone ydas Gedvilas – vienintelis Sportiniai faktai ir rezultatai treneris, kurio vedama 1988–1993 m. LVKKI vyrų krepšinio komandos „Atletas“ treneris asistentas 1993–2004 m. LKKA moterų krepšinio komandos „Viktorija“ vyr. treneris Lietuvos moterų krepšinio 1996–2002 m. Lietuvos moterų krepšinio rinktinės vyr. treneris rinktinė yra laimėjusi Europos 1997 m. Europos moterų krepšinio čempionato nugalėtojas čempionatą. Įvyko tai 1997aisiais, kai, galbūt, nelabai kas metų, praėjusių nuo laisvės atga- Pasak trenerio, svarbiausias Lietuvos vimo. Tačiau moterų krepšiniui reikia krepšinio įvykis atgavus laisvę buvo to tikėjosi. Treniruojama šio daugiau dėmesio ir pagalbos, norint, 1992 m. Barselonos olimpiadoje iškotrenerio, šalies moterų rinktinė kad Lietuva grįžtu tarp stipriausių vota vyrų bronza. Europos čempionatuose dar užėmė Senojo žemyno krepšinio valstybių. „Tai buvo nepakartojama. Ta komanda ir bronzos medalis buvo didžiausias ketvirtą ir vieną kartą šeštą Įspūdingi metai per visą tą laikotarpį nes vietą, dalyvavo dviejuose Pasaulio „Lietuva turi labai gilias krepšinio tra- laimėjimas buvo pirmas. Vėliau buvo tokių pergadicijas – dar nuo 1937 ir 1939 metų, lių, tačiau Barselonoje tai buvo mūsų čempionatuose, kur užėmė šeštą kai vyrai tapo Europos čempio- atgimimas, pati pradžia. Jis parodė, ir vienuoliktą vietas. 1999 m. nais, o 1938-aisiais moterys užėmė kad lietuviai gali vieni patys pasiekti su Lietuvos studenčių rinktine antrąją vietą. Ir sovietų okupacijos tokią pergalę. 1992 m. turėjome daug metu mūsų krepšinis buvo aukščiau- problemų, valstybėje buvo chaosas, Ispanijoje pasaulio universiadoje sio lygio. Drąsiai galime teigti, kad trūko pinigų. Žaidėjams nereikėjo iškovota penkta vieta. krepšinis, pasididžiavimas juo, labai jokio atlyginimo, jokių materialinių

Po vadovavimo nacionalinei moterų rinktinei į politiką pasukęs V. Gedvilas nuo krepšinio nenutolo ir iki šiol stebi visas tendencijas, lankosi Lietuvos moterų krepšinio lygos rungtynėse. „Krepšinio namams” jis teigia, kad Lietuva turi didžiuotis savo krepšinio laimėjimais per tuos trisdešimt Krepšinio Namai | Gegužė 2020

prisidėjo prie mūsų tautinio atgimimo, – sako V. Gedvilas. – Atkūrus Nepriklausomybę tie 30 metų buvo labai įspūdingi – ir vyrų, ir moterų krepšiniui. Olimpiniai medaliai, pasaulio, Europos... O kur dar gausybė jaunimo pergalių? Praėjo 30 labai gerų metų Lietuvos krepšiniui, svarbu nenuleisti kartelės“.

dalykų, jie patys susibūrė, nutarė kas bus treneris. Tai buvo didžiausias impulsas“, – teigia V. Gedvilas.

Merginos apsiverkė Jo nuomone, 1992-ieji ir 1997-ieji turėjo daug bendrų dalykų. 1997aisiais „Viktorijos” komandos pagrindu sudaryta Lietuvos moterų

Moterų krepšinis rinktinė Vengrijoje užlipo ant aukščiausios Europos krepšinio čempionato pakylos laiptelio. „Čempionatui rengėmės vargingai, neturėjome paramos. Neturėjome šilto vandens po treniruočių. Į Vengriją keliavome autobusu, aprangas gavome tik čempionato išvakarėse – net sportbačių neturėjome. Tačiau turėjome daug patriotiškumo. Merginos norėjo įrodyti, kad Lietuvoje yra moterų krepšinis. Matėsi, kaip merginos dega aikštėje troškimu – panašiai kaip 1992-aisiais vyrai“, – atsimena V. Gedvilas. Trenerio teigimu, didelės reikšmės pergalei turėjo tai, kad rinktinės lyderės rungtyniavo viename klube, turėjo Europos taurių patirties. „Merginos buvo susižaidusios, suprato viena kitą. Be to, turėjome Jurgitą

Štreimikytę, Liną Dambrauskaitę, Jovitą Jutelytę, Dalią Kurtinaitienę, kitas krepšininkės, kurios negailėjo savęs“, – sako V. Gedvilas. Jis prisimena ir linksmus momentus, tokius kaip epizodas su puolėja Jovita Jutelyte, patekusia į dopingo kontrolierių rankas. „Lietuvos vyriausybė mūsų paimti į Vengriją atsiuntė lėktuvą – autobusu važiuoti nebereikėjo. Pats susisiekimo ministras Algis Žvaliauskas atskrido. O Jovita tuo metu buvo dopingo kontrolės kambaryje – niekaip negalėjo priduoti mėginių. Ir alų gėrė, ir kitų gėrimų, tačiau vis nepavykdavo. O kiekviena lėktuvo minutė kainavo didelius pinigus šalies vyriausybei. Tai teko užeiti ir pasakyti Jovitai, kad ji arba paskuba, arba važiuoja namo autobusu. Išėjo ji greitai“, – pasakoja V. Gedvilas.

O Vilniaus oro uoste auksinės komandos laukė staigmena – didžiulė minia sirgalių. „Pamačiusios per iliuminatorius vaizdą, merginos apsiverkė. Buvo pilnas oro uostas. Matyt, ir policija, ir oro uostas nesitikėjo tokio ažiotažo – nebuvo jokių pertvarų. Krepšininkės iškart susimaišė su sirgaliais, šventimas tęsėsi iki paryčių“, – prisimena treneris.

Krepšinis tapo kitoks Pasak jo, sporte pasitaiko visko – ir pergalių, ir pralaimėjimų. Tačiau, jei yra struktūra, sistema, visuomet galima tikėtis pergalių.

J. Jutelytė

„Esmė – jaunimas, sporto mokyklos, lygos – kad jos toliau dirbtų panašiu tempu, išlaikytų inerciją“, – teigia V. Gedvilas. Krepšinio Namai | Gegužė 2020

Moterų krepšinis

L. Dambrauskaitė

D. Kurtinaitienė (Nr.15)

Apžvelgdamas pastaruosius trisdešimt metų, jis pripažįsta, kad krepšinis tapo kitoks – ir taisyklėmis, ir fizine žaidėjų būkle.

„Atsirado naujų treniravimo metodikų, ypač skirtų fiziniam krepšininkų rengimui. Pažvelkime, kokie dabar greičiai, koks sportininkų fizinis pajėgumas. Krepšinis žengė į priekį. Aišku, ir taktika keitėsi. Anksčiau buvo daug komandinio žaidimo, dabar daugiau improvizacijų. Dabar atakos prasideda toliau nuo krepšio, o ne po lenta. Čia visame pasaulyje, ne tik Lietuvoje.

J. Štreimikytė-Virbickienė

L. Dambrauskaitė

Ilgai dabartiniame Lietuvos sporto universitete dėstęs ir biomedicinos mokslų daktarų tapęs V. Gedvilas dabar yra Lietuvos krepšinio trenerių asociacijos globėjas.

Krepšinio Namai | Gegužė 2020

Treneriai dabar naudoja panašią taktiką, vis mažiau pamatysi trenerių, kurie taikytų senąją mokyklą, kur buvo daug žaidimo po krepšiu. Anksčiau krepšinis buvo daugiau statiškas, dabar stengiamasi žaisti greitai“, – sako V. Gedvilas. Anot jo, keitėsi ir moterų krepšinis – tačiau kiek kitaip nei vyrų.

R. Valentienė

Moterų krepšinis

Lietuvos moterų krepšinio rinktinė žaidė ir Europos, ir pasaulio čempionatuose

„Moterų krepšinis nėra toks greitas ir pagrįstas fizine jėga. Daug pozicinio žaidimo, tačiau pastaruoju metu pastebimos tendencijos, kad rezultatą lemia lyderiai, kurie lemiamu momentu imasi iniciatyvos. Jau 1997-aisiais labai reikšmingas faktorius mūsų pergalėms būdavo kuri nors viena iš lyderių – jų turėjome ne vieną. Dabar vis daugiau kalbama apie Justę Jocytę, be kurios indėlio jaunosios lietuvės nebūtų pasiekusios Europos šešiolikmečių finalo. Komandos be žvaigždžių nelabai ką pasiekia. Norisi, kad Lietuvos krepšinyje būtų daugiau tokių žvaigždžių“, – sako V. Gedvilas.

Reikia dėmesio ir pagalbos Šiuo metu, pasak V. Gedvilo, Lietuvos moterų krepšinis išgyvena sunkius laikus. O tai, kad nė viena Lietuvos komanda nežaidžia Europos turnyruose, jis laiko ir svarbia rinktinės problema. „Reikia stiprių klubų, kad nors vienas žaistų Europos turnyruose. Reikia, kad būtų ir jaunimo komandos prie klubų. Žaidimo Lietuvos čempionate nepakanka. Rinktinėje turime merginų iš gerų komandų, tačiau joms reikia susižaidimo. Galbūt reikia suburti į vieną klubą, kad žaistų drauge. Galėtume

kovoti dėl aukštų vietų. Reikia pertvarkyti moterų krepšinio sistemą“, – sako Lietuvos trenerių asociacijos globėjas. Jis pripažįsta – pagrindinė problema, kad sporto mokyklas baigusios aštuoniolikmetės labai dažnai pasitraukia iš krepšinio, nes neturi kur žaisti. O tam reikia dviejų paprastų, tačiau labai svarbių dalykų. „Reikia daugiau dėmesio. Ir, aišku, finansavimo. Tada pamatysime rezultatus. Reikia suprasti, kad moterų krepšinis yra viso Lietuvos krepšinio dalis. Krepšinis – mūsų religija. Tai dalykas, kuriuo džiaugiasi visa Lietuva, kuris kelia pasididžiavimą savo valstybe“, – sako V. Gedvilas. Krepšinio Namai | Gegužė 2020

Renault rekomenduoja

Vyrų rinktinė

AUTORIUS: Rytis SabaS

Darius Maskoliūnas:

Nuotraukos: Vytauto Dranginio (LTOK), Lino Žemgulio, LKF, FIBA

atmosfera rinktinėje – kosminė

arius Maskoliūnas nebijo karštų kėdžių. Kaip ir iššūkių. Vis dėlto, pasiūlymą sėsti į Lietuvos nacionalinės vyrų rinktinės vyriausiojo trenerio kėdę, staiga atsilaisvinusią po FIBA pasaulio taurės, ir debiutą 49 metų krepšinio profesionalas sutiko neramiai.

Darius Maskoliūnas, gimė 1971 m. sausio 6 d., Jonavoje Karjera 2007 m. sausio 6 d. – Kauno „Žalgirio“ trenerio asistentas 2009 m. gruodžio 18 d. 2009 m. gruodžio 18 d. – Kauno „Žalgirio“ vyr. treneris 2010 m. gegužės 11 d. 2010 rugpjūčio-spalio mėn. Kauno „KK Kaunas“ vyr. treneris 2010–2011 m. Vilniaus „Lietuvos ryto“ vyr. trenerio asistentas 2011 m. Vilniaus „Lietuvos ryto“ vyr. treneris 2011–2012 m. Vilniaus „Lietuvos ryto“ vyr. trenerio asistentas 2012–2013 m. Vilniaus „Lietuvos ryto“ vyr. treneris 2013–2016 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyr. trenerio asistentas 2013–2015 m. Sopoto „Trefl“ vyr. treneris Nuo 2019 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyr. treneris Laimėjimai (kaip žaidėjo) 1994–1999 m. LKL čempionas 1998 m. Europos taurės laimėtojas 1999 m. NEBL čempionas 1999 m. Eurolygos čempionas 2000, 2001 m. Lenkijos taurės laimėtojas 2001 m. Lenkijos Supertaurės laimėtojas 2000 m. Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas 2003 m. FIBA Čempionų taurės vicečempionas 2003 m. Lenkijos vicečempionas 2004, 2005 m. Lenkijos čempionas Laimėjimai (kaip trenerio) 2007 m. LKF taurės laimėtojas 2007, 2010 m. BBL čempionas 2007, 2008 m. LKL čempionas

Krepšinio Namai | Gegužė 2020

Vyrų rinktinė

„Meluočiau sakydamas, kad nesijaudinu. Jau ne pirmą kartą pataikau ant tų karštų kėdžių. Kur patekau – žinau. Suprantu atsakomybę, suprantu, kas manęs laukia, ir stengsimės padaryti, kad viskas būtų gerai“, – sakė D. Maskoliūnas, kai pernai rudenį buvo patvirtintas nacionalinės rinktinės treneriu. Tačiau tuomet jis nežinojo, kad debiutas Lietuvos rinktinės vyr. trenerio poste apkars. Vos po keturių treniruočių, per pirmą oficialų mačą – atrankos į Europos čempionatą

Krepšinio Namai | Gegužė 2020

rungtynes – išvykoje teko patirti netikėtą pralaimėjimą. Lietuvos rinktinė nusileido Belgijai 65:86. Tačiau, jau po poros dienų Vilniuje lietuviai užtikrintai įveikė čekus 97:89. Po pirmojo atrankos į Europos čempionatą „lango“ D. Maskoliūno vasarą laukė svarbesnė atranka – Lietuvoje suplanuotas FIBA turnyras, kurio nugalėtojo laukė kelialapis į Tokijo žaidynes. Tačiau praėjus kelioms savaitėms pasaulį apskriejo žinia, kad olimpiada pirmą kartą per šiuolaikinę istoriją nukeliama metams.

Naujasis Lietuvos rinktinės treneris supranta tokio sprendimo būtinybę. Ir taip pat suvokia, kad daugiau laiko pasirengti ši pertrauka nesuteiks. „Blogai, kad pasaulyje toks virusas. Virusas padarė pertrauką. Kas iš tos pertraukos? Jei bus rinktinės stovyklos – kam susirinksime? Dvi savaites sportuosime dabar, kad geriau būtų kitąmet? Neaišku, kaip bus su NBA, kaip bus su Eurolyga, kokius žaidėjus ir kada turėsime“, – sako D. Maskoliūnas.

Vyrų rinktinė

„Rinktinėje – visą laiką kosminė atmosfera ir superiniai žmonės. Ten sudaromos geriausios sąlygos“, – nekart yra sakęs D. Maskoliūnas.

„Nelabai kas pasikeitė man tapus vyriausiuoju treneriu. Juk su daugeliu žaidėjų esame draugai ne tik krepšinio aikštėje. Aišku, būdamas asistentas gal kažkiek arčiau žaidėjų būdavau. Bet santykiai liko tokie pat puikūs“, – sako D. Maskoliūnas.

Treneris tikrai pats žino tą atmosferą, nes pats šešerius metus (1997– 2002 m.) žaidė Lietuvos rinktinėje, o vėliau (2013–2016 m.) buvo vyr. trenerio Jono Kazlausko asistentas ir dukart iškovojo Europos čempionato sidabrą.

Tačiau darbas pasikeitė. Anksčiau rinktinėje J. Kazlauskui patarinėjęs, o pastaruoju metu Kauno „Žalgirio“ ekipoje Šarūnui Jasikevičiui padedantis treneris dabar turi pats priimti sprendimus. Ir greitai.

Tačiau jis tikras, kad rinktinės žaidėjai atiduos visas jėgas, kad ir kada susirinks.

„Šia prasme daug kas keičiasi. Turiu greitai reaguoti į padėtį. Atsakomybė daug didesnė“, – sako D. Maskoliūnas. Treneris rinktinėje siekia taikyti principus, kuriuos taiko ir „Žalgirio“ strategų štabas. „Norėčiau, kad principai būtų „Žalgirio“ – juk pats esu „Žalgirio“ sistemos dalis. Tie principai veikia. Aišku, žaidimą daro žaidėjai, reikia žaidimą kurti pagal juos, pagal jų sugebėjimus“, – teigia D. Maskoliūnas. Prieš Lietuvos vyrų rinktinės vedlį – daugybė nežinomųjų. Viena sudėtis

Krepšinio Namai | Gegužė 2020

Vyrų rinktinė

per Europos atranką, kitokią tikriausiai matysime per olimpinę atranką. Kaip keisis trenerio darbas ir kaip keisis komandos braižas? Ar tai bus visiškai kita komanda savo žaidimu?

Kiekviena karta į rinktinę dažniausiai atsineša ir tam tikras tradicijas. Ar atsirado naujų nuo 2016-ųjų, kai D. Maskoliūnas dar buvo vyr. trenerio asistentas?

„Akivaizdu, kad braižas keisis. Turime išnaudoti savo didžiausius privalumus. Turime tokias žvaigždes, kaip Domantas Sabonis, Jonas Valančiūnas, tokius talentus. Kvaila būtų jų neišnaudoti“, – sako D. Maskoliūnas.

„Kas mėtė po treniruočių kabliu iš vidurio, tas ir mėto. Daugiau kažkokių tradicijų neišskirčiau“, – sako rinktinės strategas.

Ramiai jis vertina ir rinktinės kartų kaitą: „Tai – natūralus dalykas. Atsimenu, būdavau greičiausias rinktinės stovyklose, o vienu metu pamačiau, kad jau ne. Vienais metais būni geriausias, kitais, žiūrėk, jau tave lenkia. Kai kuriuos veteranus iš rinktinės „atleisime“, tegu ilsisi“.

Krepšinio Namai | Gegužė 2020

Be krepšinio D. Maskoliūnas jaučia aistrą dar vienam sportui, kuria dalijasi su buvusiu savo „bosu“ – J. Kazlausku. „Tenisas, tenisas, tenisas. Daug esu žaidęs poroje su Jonu Kazlausku. Esame pasiekę daug pergalių. Jonui galima pavydėti tokio žaidimo tokio amžiaus. Bandžiau golfą, tačiau man reikia judesio, reikia išsikrauti“, – sako D. Maskoliūnas.

LKL

Dar vienas žingsnis į priekį Nuotraukos: LKL

„Nors sezonas pasibaigė anksčiau nei tikėjomės, drąsiai galima sakyti, kad lyga per jį žengė dar vieną didelį žingsnį į priekį“, – įsitikinęs „Betsafe–LKL“ generalinis direktorius Romualdas Brazauskas. Pajėgiausias Lietuvos krepšinio čempionatas kovo viduryje baigė 27-ąjį sezoną. Jo nugalėtoju paskelbtas po 24-ojo pirmenybių reguliariojo sezono turo daugiausia pergalių iškovojęs Kauno „Žalgiris“. Sidabras atiteko Vilniaus „Ryto“ klubui, o trečioji vieta – Panevėžio „Lietkabelio“ ekipai.

asibaigęs „Betsafe–LKL“ sezonas išsiskyrė ypač atkaklia komandų kova dėl aukštesnės pozicijos reguliariajame sezone.

„Lietkabelį“ nuo antrąją vietą iškovojusio „Ryto“ skyrė vos viena pergalė, pozicija žemiau likęs Klaipėdos „Neptūnas“ surinko trimis mažiau, penktoje vietoje atsidūręs Utenos „Juventus“ – keturiomis.

Krepšinio Namai | Gegužė 2020

Kauno „Žalgiris“ iškovojo ir Karaliaus Mindaugo taurę, ir tapo LKL čempionu Antrąją vietą ir Karaliaus Mindaugo taurės turnyre, ir LKL užėmė Vilniaus „Rytas“

LKL

AUTORIUS: Laura Ivaškaitė Lietuvos krepšinio lyga

Komandų: 10 Žaidėjų: 119 Miestų: 10 Teisėjų: 17

„Šiame sezone intrigos buvo kaip niekada daug, – sakė R. Brazauskas. – Pirmiausia, tai lėmė pačių klubų stip rėjimas. Visi nuo praėjusio sezono pasitempė ir stengėsi išsikelti aukštesnę kartelę kalbant ir apie sportinę dalį, ir apie klubų vadybą bei finansinį stabilumą.“

ir už „Neptūno“ ir „Lietkabelio“ mačus FIBA Čempionų lygoje.

Žiūrovams – dar daugiau įdomaus turinio

Tuo metu žiūrimiausi mačai, pavyzdžiui, „Ryto“ ir „Žalgirio“ dvikovos, pasiekdavo ir 100 tūkst. peržiūrų ribą.

Praėjusį rudenį „Betsafe–LKL“ į televizijos ekranus grįžo gerokai atnaujinusi savo transliacijų formatą ir pristatydama specialią „Norfos“ studiją. Per kiekvieną televizijos transliaciją su žiūrovais tiesiai iš jos sveikinosi ne tik du patyrę lygos ekspertai – Virginijus Šeškus bei Rūtenis Paulauskas – tačiau ir visas būrys žinomų veidų. Savo įžvalgomis dalijosi treneriai Jonas Kazlauskas ir Kęstutis Kemzūra, Bostono „Celtics“ skautas Benas Matkevičius, pramogų pasaulyje puikiai pažįstamas Jonas Nainys ir publicistas Rimvydas Valatka. Studijoje taip pat lankėsi daugybė „Betsafe–LKL“ rėmėjų ir klubų atstovų, tad krepšinio sirgaliai galėjo ir pažvelgti į rungtynes iš kito kampo, ir išgirsti šviežiausius įspūdžius. „Norfos“ studija – bene svarbiausia mūsų praėjusių metų inovacija, leidusi televizijos transliacijas perkelti į naują kokybės lygį, – sakė R. Brazauskas. – Kurdami tokią unikalią produkciją esame tarp lyderių Europos krepšinyje, o kasmet kylant žiūrimumo reitingams, jaučiame pareigą standartų nenuleisti.“ Šį sezoną iš visų per BTV televiziją rodytų rungtynių daugiausia dėmesio sulaukė „Ryto“ ir „Žalgirio“ mačas spalio mėnesį. Šių rungtynių reitingas siekė 5,1 proc., o dviejų su puse valandos transliaciją vidutiniškai žiūrėjo daugiau nei 16 proc. visų tuo metu televizorius įsijungusių šalies gyventojų. Per pirmus porą ratų vidutinį 2,6 proc. reitingą rinkusios „Betsafe–LKL“ rungtynės ryškiai pirmavo tarp visų Lietuvoje per nemokamus kanalus rodomų krepšinio transliacijų. Jos sulaukė daugiau žiūrovų ir už „Ryto“ kovas Europos taurės turnyre,

„Betsafe–LKL“ taip pat fiksavo gerokai padidėjusį internetinių transliacijų žiūrimumą. DELFI TV platformoje transliuojamos rungtynės per pirmąją reguliariojo sezono pusę vidutiniškai sulaukdavo beveik 31 tūkst. peržiūrų.

Pilnėjančios arenos Įnirtingos komandų kovos žmones traukė ne tik prie televizijos ekranų, tačiau ir į arenas. Per pirmąją reguliariojo sezono pusę rungtynes arenose stebėjo 5 proc. daugiau žiūrovų, lyginant su praėjusiu sezonu, o kai kurios komandos šioje statistikos grafoje atliko įspūdingus šuolius. Pavyzdžiui, Kėdainių „Nevėžio“ rungtynes stebėjo net 47 proc. daugiau žiūrovų (vid. 1189), „Lietkabelio“ namų rungtynėse sirgalių skaičius ūgtelėjo 27 proc. (vid. 2084). Daugiausiai žiūrovų į arenas, kaip ir ankstesniais metais, rinko „Žalgirio“ klubas. Kauno arenoje lankomumas, lyginant su praėjusiu sezonu, pakilo 5 procentais, iki vidutiniškai 4188 žiūrovų. Antroje vietoje pagal arenų lankomumą rikiavosi sostinės „Ryto“ ekipa (vid. 2855), trečiojoje – „Neptūnas“ (vid. 2781). „Klubai šį sezoną ypač daug dirbo tam, kad pritrauktų žiūrovus į arenas. Ir matome rezultatą, – teigė R. Brazauskas. – Tas darbas, visų pirma, prasideda kuriant stiprias klubų administracijas, užtikrinant kokybišką komunikaciją bei įsiklausant į savo sirgalių norus. Lietuvoje visi miestai yra krepšinio miestai – matome, kad ir mažesni klubai turi labai tvirtą sirgalių užnugarį, kuris dažnai joms leidžia mesti iššūkį stipresniems varžovams.“

Išskirtinis reginys Klaipėdoje Nors šį sezoną „Betsafe–LKL“ čempionatas liko be kulminacijos – atkrintamųjų varžybų – sirgaliai turėjo progą stebėti žūtbūtines kovas dėl titulo. Krepšinio Namai | Gegužė 2020

LKL

Kasmet didelio susidomėjimo sulaukiantis Citadele Karaliaus Mindaugo taurės turnyras 2020-aisiais keliavo į uostamiestį, kur finalinį „Žalgirio“ ir „Ryto“ mūšį sekė sausakimša „Švyturio“ arena. Finalo rungtynėse 80:60 triumfavo Kauno klubas, po metų pertraukos susigrąžinęs taurę iš sostinės ekipos rankų. Bronza pasidabino finalo ketverto šeimininkus patiesęs „Lietkabelis“. Naudingiausiu turnyro žaidėju trečią kartą per penkis Citadele KMT turnyrus tapo „Žalgirio“ atstovas Edgaras Ulanovas – puolėjas rinko po 20,5 naudingumo balo. Ne mažiau nei kovos ant parketo „Švyturio“ arenos lankytojų ir televizijos transliacijų žiūrovų akį traukė inovatyvūs turnyro organizatorių sprendimai už aikštės ribų.

L. Birutis žaidė naudingiausiai

Finalo ketverto metu visų komandų žaidėjai ir treneriai į aikštę išbėgo iš LED ekranų tunelio, kurį puošė specialiai turnyrui kurta vaizdo grafika. „Šie sprendimai naudojami aukščiausio lygio plaukimo, teniso, lengvosios atletikos varžybose, – pasakojo renginio prodiuseris Linas ZareckasChoras. – Tačiau Lietuvoje tokio pristatymo dar nėra buvę.“ Klaipėdos arenoje sirgalius pasitiko ir daugybė kitų pramogų – parodomoji snaiperių kova tarp Donato Slaninos ir J. Nainio, šmaikštus pokalbis su Antanu Sireika bei Karalienės taurės finalas.

Rezultatyviausiu LKL žaidėju tapo Ch. Collinsas (Alytaus „Sintek-Dzūkija“).

Pastarajame Kauno „Aisčių–LSMU“ komanda 79:71 palaužė Vilniaus „Kibirkštį–MRU“ ir antrus metus paeiliui kėlė į viršų trofėjų. Didelį šurmulį finalo ketverto renginyje taip pat sukėlė snaiperio konkursas, kuriame pergalę tik lemiamu metimu išplėšė „Neptūno“ atstovas Osvaldas Olisevičius, surinkęs 17 taškų. Ieškoti vis naujų būdų kelti Citadele KMT turnyrus į aukštesnį lygį LKL skatina įvairūs įvertinimai bei žiūrovų susidomėjimas. 2019-ųjų pabaigoje praėjusių metų finalo ketvertas buvo paskelbtas Lietuvos metų sporto renginiu, o turnyro transliuotojo LRT duomenys rodo augantį žiūrimumą. Krepšinio Namai | Gegužė 2020

Ž. Janavičius (Klaipėdos „Neptūnas“) atliko daugiausia rezultatyvių perdavimų

LKL

Finalinių „Ryto“ ir „Žalgirio“ rungtynių reitingas vasario 16-ąją siekė 7 proc., o prieš pat jį vykusį snaiperio konkursą stebėjo dar daugiau žiūrovų – reitingas šoktelėjo iki 7,5 proc.

Dešimtas titulas paeiliui Šį sezoną „Betsafe–LKL“ čempionate ant parketo išbėgo per 150 skirtingų žaidėjų, iš kurių maždaug šeštadalį sudarė legionieriai. Pasibaigus 24-ajam turui naudingiausių žaidėjų statistikos kategorijoje pirmąją vietą užėmė Prienų „CBet“ atstovas Laurynas Birutis, kuris vidutiniškai pelnydavo po 15,2 taško, atkovodavo 7 kamuolius bei rinkdavo 20,4 naudingumo balo. L. Birutis buvo per plauką ir nuo geriausio rezultato atkovotų kamuolių kategorijoje, tačiau ten jį aplenkė Kėdainių „Nevėžio“ aukštaūgis Viny Okouo. Legionierius iš Kongo per 23 sužaistas rungtynes vidutiniškai sugriebdavo po 7,61 kamuolio. Rezultatyviausiu žaidėju tapo Alytaus „Dzūkijos“ amerikietis Chauncey Collinsas, vidutiniškai pelnydavęs po 16 taškų. Beje, Ch. Collinsas šįmet pagerino visų laikų Citadele-KMT pelnytų taškų rekordą, kai ketvirtfinalio mače su „Neptūnu“ surinko net 36 taškus, pataikydamas 9 tolimus metimus.

Daugiausia kamuolių atkovojo V. Okouo (Kėdainių „Nevėžis“)

Kauno klubui šis titulas buvo dešimtasis paeiliui „Betsafe–LKL“ pirmenybėse. „Nors sezonas dėl kilusios krizės nebuvo įprastas ir neturėjome galimybės jo Galutinė komandų rikiuotė: KOMANDA Rungtynių 1. ŽALGIRIS 24 2. RYTAS 24 3. LIETKABELIS 24 4. NEPTŪNAS 24 5. JUVENTUS 24 6. CBET 24 7. PIENO ŽVAIGŽDĖS 24 8. ŠIAULIAI 24 9. SINTEK-DZŪKIJA 24 10. NEVĖŽIS 24

baigti finalo serija, gyvenimas nesustoja, – kalbėjo R. Brazauskas. – Ir lyga, ir visi „Betafe–LKL“ klubai jau dabar kibo į darbus tam, kad kitam sezonui pasiruoštų kuo geriau ir į arenas bei ekranus grįžtų kokybiškas reginys.“

PERGalių 22 17 16 14 13 11 8 7 6 6

PRALaimėjimų Taškų vidurkis 2 89/70 7 84.7/75.5 8 78.3/72.5 10 83.7/80.5 11 80.2/81.7 13 73.7/79.4 16 77.5/83 17 78.8/85.2 18 71.3/80.8 18 74.4/82.9

Kitoje, rezultatyvių perdavimų statistikos grafoje, visus nukonkuravo Žygimantas Janavičius. „Neptūno“ gynėjas jų per mačą vidutiniškai atlikdavo po 6,14. Pasibaigus čempionatui, savo asmeninių pasiekimų lentyną pasipildė ir būrys „Žalgirio“ krepšininkų. Paulius Jankūnas iškovojo jau keturioliktąjį čempiono titulą, Artūras Milaknis – devintąjį, o Edgarui Ulanovui šis titulas buvo šeštasis. Pirmąjį savo „Betsafe–LKL“ trofėjų iškovojo šeši „Žalgirio“ atstovai – Karolis Lukošiūnas, Martinas Gebenas, Jockas Landale’as, K.C. Riversas, Nigelas Hayesas bei Zachas LeDay.

Panevėžio „Lietkabelis“ LKL užėmė trečiąją vietą ir iškovojo Karaliaus Mindaugo taurės bronzą

Krepšinio Namai | Gegužė 2020

M o t e r ų ly g a

AUTORIUS: Lukas Malinauskas www.moterulyga.lt

Nuotraukos: Mato Baranausko, Gintaro Šiupario, Dainiaus Lukštos, Moterų lygos

Moterų lygoje –

ateities perlai ir legendos

Komandų: 15 Žaidėjų: 223 Legionierių: 8 Miestų: 6

ntrasis reformuotos Moterų lygos sezonas dėl COVID-19 viruso plitimo šalyje nutrūko abiejuose divizionuose beveik pasitinkant didžiausią metų intrigą garantuojančias atkrintamąsias varžybas. A divizione pirmoje pozicijoje finišavo nė karto nepralaimėjusi Vilniaus „Kibirkštis-MRU“ (11-0), antros liko praėjusio sezono čempionės Kauno „Aistės-LSMU“, trečiąją vietą užėmė Klaipėdos „Neptūnas“ (4-7), ketvirtąją – „Šiauliai“ (4-7), o penktąją – Vilniaus „Kibirkštis-VKM“ (0-11).

Dešimties komandų B divizione aukščiausias pozicijas užėmė Vilniaus „Svaja“ ir Kauno krepšinio mokyklos „Žalgiris“ komandos, per 18 turų iškovojusios po 15 pergalių. Trumpi 2019–2020 m. sezono faktai:

Krepšinio Namai | Gegužė 2020

• Klaipėdos „Neptūno“ vyrų komanda tarpsezoniu pasekė „Šiaulių“ ekipos pavyzdžiu ir po savo sparnu priėmė istorinį uostamiesčio moterų klubą, kuris iki tol vadinosi „Fortūna“. Prie komandos vairo debiutavo žaidžiančiąja

trenere tapusi Andra Gabalytė, vilkėjusi ir Lietuvos rinktinės uniformą. Jai padėjo trenerės karjerą pradėjusi buvusi naudingiausia LMKL žaidėja Rita Milieškienė. Jų auklėtinės Lietuvos lygoje per 11 rungtynių laimėjo keturis kartus.

M o t e r ų ly g a

Prieš išvykdama į Prancūziją jaunoji Lietuvos talentė J. Jocytė įspūdingai debiutavo Moterų lygoje ir Lietuvos moterų rinktinėje

• Moterų krepšinio perlu vadinama Justė Jocytė prieš išvykstant tobulintis į Prancūziją, Tony Parkerio valdomą Vilerbano ASVEL akademiją, drauge su „Neptūnu“ debiutavo aukščiausiose Lietuvos pirmenybėse. Įspūdingu potencialu išsiskirianti mergina lygoje debiutavo būdama 13 metų, 10 mėnesių ir 22 dienų. Ji tapo jauniausia visų laikų čempionato naujoke. Per debiutines rungtynes su Vilniaus „Kibirkštimi-VKM“ J. Jocytė įmetė 21 tašką, atliko 5 rezultatyvius perdavimus, atkovojo ir perėmė po 3 kamuolius bei surinko 30 naudingumo balų. Iki išvykimo 184 cm ūgio krepšininkė sužaidė keturis mačus, per kuriuos fiksavo 11,8 taško, 4,5 atkovoto kamuolio ir 3,3 rezultatyvaus perdavimo rodiklius. Prieš pakeldama sparnus į Prancūziją, J. Jocytė taip pat debiutavo Lietuvos moterų rinktinėje. Būdama 13 metų, 11 mėnesių ir 26 dienų, ji tapo

jauniausia visų laikų nacionalinės komandos debiutante. Šalies talentas aikštėje pasirodė Kėdainiuose vykusiame atrankos į 2021 m. Europos čempionatą mače su Albanija. Per 9 minutes ji įmetė 4 taškus, atliko 3 rezultatyvius perdavimus, atkovojo ir perėmė po 1 kamuolį. • Čempionate šį sezoną startavo dukterinė Vilniaus „Kibirkšties-VKM“ komanda, globojanti keturias pernai istorinį sidabrą Europos jaunučių čempionate iškovojusias merginas: 17-metę Audronę Zdanevičiūtę, 16-metę Dominyką Gerkytę, 15-metes Gerdą Raulušaitytę ir Gabrielę Sederevičiūtę. Įspūdingai A divizione debiutavusi 17-metė A. Zdanevičiūtė vidutiniškai rinko po 20,1 taško ir pagal šį rodiklį čempionate buvo antra, nusileisdama tik Klaipėdos „Neptūno“ puolėjai Linai Mikelevičienei, kuri fiksavo 20,8 taško vidurkį. Beje, A. Zdanevičiūtė į

Kauno „Aistės-LSMU“ iškovojo Karalienės taurę, o Lietuvos moterų lygooje sezoną pirmoje vietoje baigė Vilniaus „Kibirkštis – MRU”

„Neptūno“ krepšį sumetė 37 taškus ir pasiekė pastarųjų dviejų sezonų lygos rezultatyvumo rekordą. G. Sederevičiūtės statistika siekė 1,6 taško ir 5,7 atkovoto kamuolio, tuo metu G. Raulušaitytės – 6,4 taško ir 5,4 sugriebto kamuolio. D. Gerkytė per susitikimą įmetė po 9,8 taško, atkovojo po 3,5 ir perėmė po 1,5 kamuolio bei atliko po 1,7 rezultatyvaus perdavimo. • Dar dvi Europos vicečempionės debiutavo „Šiaulių“ ir Klaipėdos „Neptūno“ komandose. Saulės miesto ekipoje spindėjo 16-metė Rusnė Augustinaitė, kuri demonstravo 10 taškų, 2,8 atkovoto kamuolio ir 1,3 rezultatyvaus perdavimo vidurkius. „Neptūne“, be J. Jocytės, debiutavo ir Rusnė Būgaitė. 16-metė puolėja vidutiniškai pelnė po 4,1 taško bei atkovojo po 3,2 kamuolio. • B divizione siautėjo kita Senojo žemyno sidabro laimėtoja Urtė Čižauskaitė, ginanti Kauno krepšinio mokyklos „Žalgiris“ garbę. Keturius mėnesius iš eilės naudingiausia lygos žaidėja tapusi 187 cm ūgio puolėja 2019–2020 m. sezone rinko po 20,9 taško, 15,8 atkovoto kamuolio, 2,7 blokuoto metimo ir 33,2 naudingumo balo. 17-metė kaunietė B divizione neturėjo lygių pagal pelnomus taškus, atkovotus kamuolius ir naudingumą, o pagal blokuotus metimus (vid. – 2,7 bloko susitikimą) ir perimtus kamuolius (vid. – 3,8) buvo antra. • Karaliaus Mindaugo taurės turnyro metu tradiciškai vykstančio Karalienės taurės finale antrus metus paeiliui trium f avo Kauno „Aistės-LSMU“. Jos permainingoje kovoje Klaipėdos „Švyturio“ arenoje 79:71 nugalėjo A divizione be pralaimėjimų žygiavusią Vilniaus „Kibirkštį-MRU“ ir kėlė į viršų Krepšinio Namai | Gegužė 2020

M o t e r ų ly g a iškovotą trofėjų. Naudingiausia finalo žaidėja tapo „Aisčių-LSMU“ ir ilgametė Lietuvos rinktinės gynėja Santa Baltkojienė (buvusi Okockytė), kuri surinko 22 taškus, iš žaidimo pataikydama 7 iš 10 metimų. Antrą sezoną iš eilės pralaimėtas Karalienės taurės finalas vėl įnešė permainas Vilniaus komandos vyr. trenerio poste, iš kurio atsistatydino Europos čempionu 1997-aisiais su Lietuvos moterų rinktine tapęs Algirdas Paulauskas. Jo vietą užėmė asistentu praėjusį sezoną dirbęs Gitautas Kievinas. Po to į pagalbą „KibirkštiesMRU“ atėjo B divizione šį sezoną rungtyniavusi Vita Kuktienė, tapusi žaidžiančiąja asistente ir taip pradėjusi trenerės karjerą. Kauno KM „Žalgiris“ puolėja U. Čižauskaitė buvo sunkiai sulaikoma B divizione

• B divizione V. Kuktienė Vilniaus „Svajos“ komandoje smaginosi su žinomomis profesionaliai nebesportuojančiomis, tačiau su krepšiniu likusiomis žaidėjomis. Ryškiausiai ekipoje žibėjo daugkart Lietuvos čempionė, buvusi šalies rinktinės žaidėja ir dukart Eurolygos bronzininkė Sandra Linkevičienė, kuri vidutiniškai pelnė po 14,5 taško, atkovojo po 9,1 kamuolio, atliko po 8,4 rezultatyvaus perdavimo ir rinko po 26,6 naudingumo balo. Gynėja per 16 mačų užfiksavo du trigubus ir aštuonis dvigubus dublius. 1997 metų Europos čempionės Irenos Vizbarienės statistika siekė 9,9 taško, 8,6 atkovoto kamuolio, 3,1 bloko ir 19,1 naudingumo balo. Daugkartinė Lietuvos čempionė V. Kuktienė fiksavo 15,4 taško, 7,8 atkovoto kamuolio, 3,9 rezultatyvaus perdavimo bei 21,1 naudingumo balo rodiklius.

• Įspūdingą krepšinio spektaklį bendroje Lietuvos, Latvijos ir Estijos federacijų rengiamoje „Douglas“ Baltijos moterų krepšinio lygoje surengė stipriauBuvusi Lietuvos rinktinės žaidėja S. Linkevičienė davė daug naudingų sios mūsų šalies komandos Vilniaus „Kibirkštispamokų jaunesnėms krepšininkėms MRU“ ir Kauno „Aistės-LSMU“. Finalo ketverto pusfinalyje susitikuGalutinė rikiuotė sios ekipos neįtikėtinai A divizionas VIETA KOMANDA RUNGTYNIŲ LAIMĖTA PRALAIMĖTA TAŠKŲ VIDURKIS TAŠKAI besiklosčiusiame mače kovojo net 55 minutes, 1 Vilniaus Kibirkštis-MRU 11 11 0 76.1 22 kol savo pranašumą 2 Kauno Aistės-LSMU 10 8 2 72.6 18 3 Klaipėdos Neptūnas 11 4 7 64.3 15 84:82 per trečią pratęsimą 4 Šiaulių Šiauliai 11 4 7 63.6 15 galiausiai įrodė „Aistės5 Vilniaus Kibirkštis-VKM 11 0 11 50.8 11 LSMU“. Antrus metus paeiliui šių pirmenybių B divizionas finale kovojusios Roko VIETA KOMANDA RUNGTYNIŲ LAIMĖTA PRALAIMĖTA TAŠKŲ VIDURKIS TAŠKAI Kondratavičiaus auklė1 Vilniaus Svaja 18 15 3 76.1 33 2 Kauno KM Žalgiris 18 15 3 72.6 33 tinės 67:107 nusileido 3 Kauno LSU-Aistės-2 18 12 6 72.9 30 čempionių titulą apgynu4 Alytaus RKL-GUT.LT 17 12 5 73.2 29 sioms Rygos TTT žaidė5 Vilniaus universitetas 18 10 8 66.2 28 joms. „Kibirkštis-MRU“ Panevėžio Naftėnas-R. Sargūno 6 18 10 8 66.4 28 kovoje dėl bronzos 61:71 SG-KKSC turėjo pripažinti Dalios 7 Vilniaus BC Tiketa 17 8 9 61.1 25 Donskichytės atstovau8 Vilniaus VK-Kamanė 17 4 13 61.4 21 9 KK Patriotės 18 2 16 48.5 20 jamos Liepojos „Liepaja/ 10 Vilniaus DPV 17 0 17 42.8 17 LSSS“ pranašumą. Krepšinio Namai | Gegužė 2020

Subalansuokite savo gyvenimą Atraskite „Zinzino Health Protocol“

3-jų produktų derinys, pasižymintis nauda sveikatai

zinzino.com

NKL

AUTORIUS: Tomas Vanagas

Komandų: 15 Žaidėjų: 223 (23 iš užsienio) Miestų: 15 Teisėjų: 34 Dvigubų licencijų: 29 (8 su LKL, 21 su RKL)

www.nklyga.lt

NKL:

skaičiai ir įdomieji faktai Nuotraukos: NKL, Mato Baranausko, Algimanto Čižos, Karolio Bakūno

Skyrė viena pergalė 2019–2020 metų sezone Nacionalinėje krepšinio lygoje (VIKINGLOTTO-NKL) rungtyniavo 15 komandų. Lygos nugalėtoja tapo Marijampolės „SūduvaMantinga“, kuri prieš sustabdant čempionatą per 39 rungtynes iškovojo 32 pergales ir vienu laimėjimu aplenkė „Telšius“. Savotiškas lygos finalas įvyko per paskutines rungtynes Telšiuose. Prieš šį mačą „Telšiai“ ir „SūduvaMantinga“ turėjo po 31 pergalę, o Povilo Šakinio treniruojamų marijampoliečių laimėjimas 91:81 lėmė pirmąją vietą.

NKL čempionais pripažinti Marijampolės „Sūduvos-Mantingos“ krepšininai, viena pergale aplenkę Telšių ekipą

Lygoje per sezoną buvo sužaistos 286 rungtynės, per kurias aikštėje pasirodė 223 krepšininkai.

Legionierių – dešimtadalis Daugiausiai krepšininkų išbandė „Jonavos“ komanda, kurios garbę per visą sezoną gynė net 20 žaidėjų. Mažiausiai krepšininkų buvo įtraukti į Joniškio „Delikateso“ sudėtį – 12. Daugiau nei dešimtadalį lygos krepšininkų sudarė legionieriai – aikštėje pasirodė 23 krepšininkai iš užsienio. Daugiausia legionierių turėjo Mažeikių „Ereliai“, kurių gretose buvo 6 užsieniečiai. Po penkis krepšininkus iš svetur pasikvietė „Jonava“ ir „Šilutė“. Grynai lietuviškas sudėtis turėjo šešios komandos: „Gargždai“, Klaipėdos „Neptūnas-Akvaservis“, Marijampolės Krepšinio Namai | Gegužė 2020

Naudingiausiai rungtyniavo L. Mikalauskas (Nr.13, „Gargždai“). Nuo jo nedaug atsliko I. Lukošius (Nr.15, Molėtų „Ežerūnas“)

NKL

„Sūduva-Mantinga“, Molėtų „Ežerūnas“, Šakių „Vytis“ ir „Telšiai“. 2019–2020 metų sezono metu 8 NKL krepšininkai pagal dvigubos licencijos taisyklę taip pat žaidė ir Lietuvos krepšinio lygoje (LKL). Tarp Joniškio „Delikateso“ ir „Šiaulių“ migravo Aistis Pilauskas, Mantvydas Žukauskas ir Eimantas Rezultatyviausias sezono žaidėjas Q. Tayloras Daugiausia rezultatyvių perdavimų atliko I. Razutis Stankevičius, tarp „Jonavos“ ir Kėdainių „Nevėžio“ – Grantas Vasiliauskas, tarp Q. Tayloras sužaidė rezultatyviausias Naudingiausieji „Jonavos“ ir Prienų „CBet“ – Ernestas sezono rungtynes, kai per dvikovą su Naudingiausias sezono rungtynes Mankauskas, tarp Kauno „Žalgirio-2“ Mažeikių „Ereliais“ Palangoje įmetė sužaidė Einaras Tubutis iš Vilniaus ir Kauno „Žalgirio“ – Erikas Venskus, net 43 taškus (14/19 dvit., 2/3 trit., „Perlo“. Puolėjas dvikovoje su Mažeikių tarp Molėtų „Ežerūno“ ir Panevėžio 9/12 baudos). „Ereliais“ į savo sąskaitą įsirašė net 51 „Lietkabelio“ – Tadas Vaičiūnas, o tarp naudingumo balą, o tuomet pelnė 22 Vilniaus „Perlo“ ir Vilniaus „Ryto“ – Du lygos krepšininkai vidutiniškai taškus, atkovojo 15 ir perėmė 4 kamuoatkovodavo dviženklį skaičių kamuoĄžuolas Tubelis. lius, atliko 4 rezultatyvius perdavimus ir Licencijas žaisti ir NKL, ir Regionų lių. „Gargždų“ centras Laurynas blokavo 3 metimus. krepšinio lygoje (RKL) turėjo 21 Mikalauskas sugriebdavo po 12,3 kamuolio, o Molėtų „Ežerūno“ aukš- Pagal naudingumo balų vidurkį krepšininkas. lygių neturėjo Laurynas Mikalauskas taūgis Ignas Lukošius – po 10,2. („Gargždai“), kurio efektyvumas siekė Lyderiai Rezultatyvių perdavimų lyderiu tapo 25,2 balo. Antroje vietoje su 23,9 naudinLygoje pagal rezultatyvumą pirmavo „Telšių“ įžaidėjas Ignas Razutis, kuris gumo balo vidurkiu liko Ignas Lukošius Palangos „Kuršių“ amerikietis gynėjas komandos draugams „asistuodavo“ („Ežerūnas“). Quincy Tayloras, kuris vidutiniškai po 6,6 karto. 6 rezultatyvių perdavimų NKL mėnesio naudingiausiu krepšininku pelnė po 20,7 taško. Jam nedaug ribą taip pat pasiekė Aidas Viskontas dukart tapo „Šilutės“ amerikietis Byronas nusileido „Gargždų“ snaiperis Mantas („Kuršiai“), Dominykas Zupkauskas Sanfordas, po kartą – Einaras Tubutis, Ruikis (vid. 19,6 tšk.) ir Mažeikių „Erelių“ puolėjas Rokas Stankevičius („Ežerūnas“) ir Paulius Semaška Šarūnas Beniušis („Sudūva-Mantinga“) („Vytis“). ir Mantas Ruikis („Gargždai“). (19,2 tšk.). Galutinė padėtis Pirmoji grupė Vieta Komanda 1 Marijampolės Sūduva-Mantinga 2 Telšių Telšiai 3 Šilutės Šilutė 4 Klaipėdos Neptūnas-Akvaservis 5 Kauno Žalgiris-2 6 Šakių Vytis 7 Joniškio Delikatesas 8 Vilniaus Perlas Antroji grupė Vieta Komanda 9 Gargždų Gargždai 10 Mažeikių Ereliai 11 Palangos Kuršiai 12 Molėtų Ežerūnas 13 Jonavos BC Jonava 14 Šilalės Lūšis 15 Tauragės krepšinio klubas

Rungtynių 39 39 39 39 38 38 39 39

Laimėta 32 31 27 22 20 19 17 16

Pralaimėta 7 8 12 17 18 19 22 23

Rezultatyvumas 85.9 84,5 85.6 78.9 84.3 82.8 82.0 84.9

Taškai 32 31 27 22 20 19 17 16

Rungtynių 38 37 38 37 37 37 38

Laimėta 19 18 18 15 14 10 8

Pralaimėta 19 19 20 22 23 27 30

Rezultatyvumas 83.5 84.1 83.4 79.4 78.6 76.1 77.6

Taškai 19 18 18 15 14 10 8

Krepšinio Namai | Gegužė 2020

www.baltman.eu Vilniuje, PLC „Panorama“ ir PC „Akropolis“

Klaipėdoje PC „Akropolis“

Kaune, Laisvės al. 49 ir PC „Akropolis“

RKL

AUTORIUS: Vaidas Indriliūnas RKL.LT

garsių vardų ir ateities perspektyvų verpetas Nuotraukos: Sauliaus Čirbos, Pauliaus Žukausko, Kamilės Linkevičiūtės

aikas bėga nepastebimai. Trečioji pagal pajėgumą šalyje Regionų krepšinio lyga (RKL) skaičiuoja jau penkioliktuosius gyvavimo metus, su kiekvienais judėdama po žingsnelį pirmyn.

Komandų: 35 Žaidėjų: 575 Miestų: 27 Teisėjų: 47

2019–2020 metų sezone startavo 34 komandos iš 28 skirtingų miestų. Nors čempionatą pristabdė visame pasaulyje siautėjantis koronavirusas, iki tol krepšinio mėgėjai galėjo išvysti ne vieną atkaklią kovą, efektingus metimus ir įspūdingus individualius pasirodymus. RKL arenos nepasižymi dideliu komfortu, tačiau žiūrovų tai nė kiek negąsdina, kadangi dažnai jie visiškai užpildo rungtynėms stebėti skirtas vietas. O ir pažiūrėti yra į ką, nes lygoje galima pamatyti ne tik žinomų krepšinio veidų, tačiau ir krepšininkų iš egzotiškų šalių.

T. Klimavičius gali pasigirti turtinga patirtimi

Krepšinio Namai | Gegužė 2020

RKL

Aukščiausio lygio patirtis Trečios pagal pajėgumą Lietuvos krepšinio lygos aikštėse galima išvysti ne tik jaunus ir perspektyvius talentus, tačiau ir krepšinį ne kaip pagrindinę gyvenimo veiklą matančius žaidėjus. 2019-2020 sezon metu sirgaliai čia regėjo ir visiems puikiai pažįstamų veidų. Tarp žymiausių RKL krepšininkų neabejotinai priskirti galima Tadą Klimavičių, kuris atstovauja Kauno rajono „Omega“ komandai. 37-erių 204 cm aukštaūgis gali pasigirti spalvinga profesionalo karjera, per kurią daugybę metų teko atstovauti Kauno „Žalgirio“ komandai bei žaisti Lietuvos vyrų krepšinio rinktinėje.

Legionieriai – tik tarptautinio universiteto komandoje RKL kovas stebintys krepšinio gerbėjai 2019–2020 metų sezone matė ir ne vieną užsienietį. Tiesa, visi jie – iš LCC tarptautinio universiteto komandos. Ši Klaipėdos komanda savo sudėtyje turi krepšininkų net iš šešių skirtingų šalių, tarp kurių ir itin tolimi pasaulio kampeliai. LCC tarptautinio universiteto komandai atstovauja du Baltarusijos krepšininkai – 20-metis 204 cm ūgio puolėjas Maksimas Leičikas bei jo

bendraamžis, 180 cm ūgio įžaidėjas Jaroslavas Gavrilinas. Oranžiniu kamuoliu taip pat bumbsi Rusijos pilietybę turintis 19-metis, 198 cm ūgio puolėjas Glebas Kopantsevas, 17-kos 198 cm ūgio gynėjas iš Ukrainos Dmytro Žuralovas, iš Serbijos kilęs 20 m. 198 cm ūgio įžaidėjas Nikola Pavičius bei 19-kos 196 cm ūgio puolėjas graikas Stefano Manavis. Egzotikos ne tik pačiai studentų komandai, tačiau ir visai lygai su kaupu dovanoja 20-metis 202 cm aukštaūgis Wamulundi Simwinga, kilęs iš tolimosios Afrikos šalies Zambijos.

„Omega“ komandoje T. Klimavičiui kompaniją palaikė jo bendraamžis 184 cm ūgio įžaidėjas Evaldas Dainys. Per savo karjerą jis ne vieną sezoną vilkėjo tokių komandų, kaip Vilniaus „Lietuvos rytas“ ir Klaipėdos „Neptūnas“, marškinėlius. Ant RKL lygos parketo bėgioja Kauno „Atletas-LSU“ atstovas, 35-erių 192 cm ūgio įžaidėjas Rolandas Alijevas. Jis yra išbandęs laimę ne vienoje Lietuvos krepšinio lygos (LKL) komandoje, taip pat žaidęs tokiose šalyse, kaip Rusija, Ukraina, Prancūzija, Šveicarija, Slovėnija, Graikija, Vokietija, Iranas. Išskirti galima ir Panevėžio „BangenėAivera“ komandoje žaidžiantį 32-ejų 195 cm ūgio puolėją Ernestą Ežerskį, kuris yra rungtyniavęs net septyniose LKL komandose (Panevėžio „Lietkabelyje“, Vilniaus „Lietuvos ryte“, Klaipėdos „Neptūne“, Kėdainių „Nevėžyje“, „Prienuose“, Utenos „Juventus“ ir Kauno ekipoje „AisčiaiAtletas“) ir trijuose užsienio klubuose. LKL arenose patirties yra kaupę gynėjai – 26-erių 187 cm ūgio Rytis Juknevičius (Alytaus „Dzūkija“ ir Kėdainių „Nevėžis“) ir 31-erių 190 cm ūgio Laurynas Jacevičius („Prienai“). Įdomu tai, kad profesionalų krepšinyje po keletą minučių kojas apšilti jau spėjo ir Alytaus „Dzūkijos“ jaunieji žaidėjai, kurie yra vieni lyderių RKL žaidžiančioje Dzūkijos sostinės klubo dublerių komandoje – 20 m. 191 cm ūgio gynėjas Martynas Pocevičius bei 19-metis 198 cm ūgio puolėjas Tomas Pačėsas. Krepšinio Namai | Gegužė 2020

Paulius Parachomikas yra žaidęs daugybėje komandų, ragavęs LKL duonos

Klaipėdos LCC ekipoje rungtyniauja šešių valstybių atstovai

RKL

Didžiausias susidomėjimas – Anykščiuose Ar mažų miestų komandos bei tos, kurios nežaidžia aukščiausiu lygiu, domina žiūrovus? Ne visada. Tačiau kai kurių RKL rungtynių lankomumo galėtų pavydėti net ir aukštesnių lygų klubai. RKL arenos negali pasigirti didelėmis erdvėmis, tačiau tai nereiškia, kad krepšininkų nepalaiko nė vienas krepšinio mėgėjas. 2019–2020 m. sezono lankomumo rekordas – 410 žiūrovų. Tiek krepšinio aistruolių 2020-ųjų sausio 31-ąją Anykščiuose stebėjo vietos „Elmio“ bei svečių iš Klaipėdos „VKKM-Neptūno“ dvikovą. Šeimininkai tuomet laimėjo rezultatu 71:62. Anykščių klubas visą sezoną fiksavo 250 žiūrovų vidurkį. Tai yra daugiausia visoje lygoje. Vidutiniškai po 150 žiūrovų surinkdavo Kaišiadorių „Savingės“ bei „Kretingos“ komandos. Visi skaičiai pasidaro kur kas įspūdingesni atsižvelgus į arenų talpumą. Kaišiadoryse ir Kretingoje rungtynes stebėti gali po 200 žiūrovų, o Anykščiuose – 500. Visa tai yra puikus įrodymas, jog RKL kovos – didelis malonumas ne tik krepšinio žaidėjams.

Rikiuotė iki čempionato sustabdymo A divizionas LAIMĖTA / PRALAIMĖTA 1 PERLAS 25 / 5 2 ATLETAS-LSU 23 / 7 3 KELMĖ 22 / 8 4 OMEGA 20 / 10 5 RASEINIAI 19 / 11 6 TAURAGĖ 18 / 12 7 KRETINGA 16 / 14 8 BANGENĖ 15 / 15 9 BIRŽAI 15 / 15 10 PATRIOTS-CEMENTAS 13 / 17 11 RIVILE-STEKAS 13 / 17 12 KTU 12 / 18 13 LCC 11 / 19 14 UKMERGĖS OLIMPAS 10 / 20 15 PLUNGĖS OLIMPAS 7 / 23 16 LSU 1 / 29 B divizionas A grupė LAIMĖTA / PRALAIMĖTA 1 SC-ATEITIS-BALTICUM 22 / 4 2 RADVILIŠKIS-ŠSPC 18 / 8 3 JURBARKAS 18 / 8 4 PAKRUOJIS 17 / 9 5 VKKM-NEPTŪNAS 14 / 12 6 GARGŽDAI-LED HEAD 10 / 16 7 KELMĖS SC 6 / 20 8 ŽSM-KALSTATA 3 / 23 9 SAULĖ-SG 2 / 24 B grupė LAIMĖTA / PRALAIMĖTA 1 VDU 22 / 5 2 UŽPALIAI 20 / 7 3 CBET-KKSC 20 / 7 4 ŽALGIRIS-3 19 / 8 5 ANYKŠČIAI 19 / 8 6 SAVINGĖ 15 / 12 7 SRC-DZŪKIJA 9 / 18 8 VILKAKALNIS 9 / 18 9 JONAVA-2 9 / 18 10 LKSK 0 / 27

SANTYKIS 2618:2267 2424:2202 2259:2176 2261:2170 2525:2293 2387:2352 2541:2442 2371:2373 2535:2536 2282:2255 2362:2431 2310:2404 2332:2414 2262:2414 2158:2432 2145:2611

SANTYKIS 2210:1879 2411:1975 2188:1923 2186:1956 2032:1898 2012:1976 1847:2254 1646:2649 1717:2212 SANTYKIS 2585:2088 2391:1925 2254:2038 2315:1819 2108:1784 2210:2146 2209:2240 1895:2308 2084:2155 1498:2573

Krepšinio Namai | Gegužė 2020

MKL

Jaunųjų žvaigždžių AUTORIUS: Moksleivių krepšinio lyga Nuotraukos: Lino Žemgulio, FIBA, NKL

„Kiekviename Lietuvos miestelyje pilna krepšinio talentų, nes talentas – tai ne gimimo vieta, ne miesto dydis. Tai – gyvenimas krepšiniu, nuo ryto iki vakaro, atiduotos jėgos, noras būti geriausiu. Iš kur aš tai žinau? Pats tai patyriau. Visa Lietuva pilna krepšinio talentų, garsinančių savo miestų komandas dabar ir ateityje“.

„Lidl” – MKL žvaugždžių diena vyko Kėdainiuose

ie NBA žvaigždės žodžiai, nuskambėję socialinėje reklamoje – ne Jonas Valančiūnas tiesiog apie krepšininkus. Jie – apie Moksleivių krepšinio lygos žaidėjus. Jų Lietuvoje – daugiau nei 6 tūkstančiai. Jie – Lietuvos krepšinio ateitis ir būsimos žvaigždės.

Metų renginys Kovo 1-ąją Kėdainių arenoje surengta kasmetinė ir jau tradicine tapusi „Lidl” – MKL Žvaigždžių diena 2020. Pilnas žiūrovų tribūnas pritraukęs renginys į Kėdainius sukvietė ne tik Moksleivių krepšinio lygos (MKL) perspektyviausius žaidėjus ir jų tėvelius, tačiau sudomino ir Lietuvos sporto bei pramogų verslo žvaigždes. Pirmąją pavasario dieną Kėdainių arenoje apsilankė krepšininkai Kšištofas Lavrinovičius ir Donatas Motiejūnas, renginio nuotaiką kaitino Krepšinio Namai | Gegužė 2020

puikiai visuomenėje žinomas Vytautas Mikaitis, o šventės vyšnia ant torto tapo Lietuvos metų hiphopo grupės „8 kambarys” pasirodymas. „Džiaugiuosi, kad po dvejų metų pertraukos renginys sugrįžo į Kėdainius, kurie su malonumu sutiko prisidėti prie didžiausios Moksleivių krepšinio lygos šventės, – sakė MKL direktorius Irmantas Birbalas. – Manau, renginys tikrai pavyko. Jame buvo gausu įvairiausių rungčių jauniesiems krepšininkams, atrakcijų bei linksmybių visiems susirinkusiems Kėdainių arenoje.“

MKL rungtyniaujantys vaikai Kėdainiuose vykusioje šventėje išsiaiškino laureatus įvairiuose estafetėse, išaiškėjo taikliausi lygos snaiperiai bei stipriausia 3x3 krepšinio komanda. Taip pat sužaistos „Mėlynųjų” ir „Geltonųjų” rungtynės, kuriose rungtyniavo trenerių bei žiūrovų išrinkti talentingiausi krepšininkai. Po pirmojo ketvirčio savo sūnaus Danieliaus atstovaujamai „Mėlynųjų” komandai pergalę pranašavęs Kšištofas Lavrinovičius buvo teisus – pastaroji „Geltonuosius” įveikė po lemiamo Ainaro Budgino metimo – 87:86.

MKL

spindesys Estafetėjė „1 už visus ir visi už 1“ geriausiai sekėsi Panevėžio ir Kauno atstovams – merginų grupėje triumfavo Gustės Dziatkauskaitės, Gabijos Kazakauskaitės ir Erikos Simanavičiūtės atstovaujama „KM Žalgiris“ ekipa, o berniukų – Egito Latanausko, Dano Rauko, Tito Matevičiaus Panevėžio sporto centro komanda. Įgūdžių konkurse triumfavo „KM Žalgiris“ krepšininkas Erikas Anušauskas ir Klaipėdos V. Knašiaus krepšinio mokyklos atstovė Austėja Kasnaravičiūtė. „Bauduko“ konkursą laimėjo Jonavos KKSC auklėtinis Dominykas Gerasimovas ir Marijampolės ŽSM vikruolė Gabija Bagdonaitė. Taikliausiais MKL žaidėjais šventėje tapo dar viena marijampolietė Gerda

Tamoševičiūtė ir Vilniaus krepšinio mokyklos atstovas Armandas Plintauskas. 3x3 turnyre triumfavo Roko Jurčiukonio, Arno Stankevičiaus ir Augusto Gaivenio sudaryta Panevėžio sporto centro vaikinų ekipa ir Dangės Marčenytės, Viktorijos Stabingytės bei Geidos Blažulionytės atstovaujama Alytaus SRC merginų komanda. Abi ekipos turėjo progą pažaisti su Lietuvos trijulių krepšinio rinktine. Renginio metu taip pat pirmą kartą istorijoje buvo surengtos pastaruoju metu sparčiai populiarėjančios e-sporto varžybos. 20 dalyvių sutraukęs NBA2K20 turnyras parodė, jog geriausiai šią naują sporto šaką įvaldęs Šiaulių KA Saulė auklėtinis Deividas Norutis.

Tarp svečių buvo daug žinomų krepšinio pasaulio veidų

Krepšinio Namai | Gegužė 2020

MKL

Moterų krepšinio perlas Kai 2018–2019 metų „Lidl” – Lietuvos moksleivių krepšinio lygos sezone paskutinius keturis iš penkių naudingiausio mėnesio žaidėjo apdovanojimus atsiėmė ta pati mergaitė, buvo aišku, jog Lietuvoje auga megatalentas ir atsisveikinimas su moksleivių krepšiniu – ne už kalnų.

V. Knašiaus krepšinio mokyklą į lygos viršūnę. Kitą sezoną krepšininkė suspindo dar ryškiau ir U14 pirmenybėse fiksavo įspūdingą statistiką: 32,2 taško, 14,1 atkovoto kamuolio ir 37,5 naudingumo balo. 2018–2019 metų sezoną ji galutinai įrodė, jog MKL marškinėliai – išaugti.

Justė Veronika Jocytė į MKL įsiveržė lyg viesulas ir per labai trumpą laiką susižėrė beveik visus įmanomus apdovanojimus – du U16 jaunučių merginų čempionato titulai, U14 mergaičių čempionato ir U12 mergaičių „Pirmojo iššūkio” aukso medaliai bei Jr. NBA nugalėtojos vardas.

Tais metais J. Jocytė laimėjo U14 ir U16 pirmenybes, o pastarajame čempionate dar ir sugebėjo užfiksuoti fenomenalų pasiekimą, rinkdama trigubo dublio vidurkį – 21,6 taško, 14,5 atkovoto kamuolio, 10,1 rezultatyvaus perdavimo ir 42,8 naudingumo balo.

Visus šiuos rezultatus J. Jocytė užfiksavo dar prieš 14-ąjį savo gimtadienį, o pirmą kartą sužibėjo dar per 2016– 2017 metų sezoną.

Įspūdingą sezoną 184 cm ūgio krepšininkė vainikavo sidabro medaliu Europos 16-mečių merginų čempionate Skopjės mieste Šiaurės Makedonijoje, kur taip pat pateko ir į turnyro simbolinį penketą bei atkreipė į save viso krepšinio pasaulio žmonių dėmesį.

Tuomet palangiškė, būdama 11-os, „Pirmojo iššūkio” finale pelnė 50 taškų, atkovojo 14 kamuolių, surinko 46 naudingumo balus ir atvedė Klaipėdos

Tapo aišku, jog J. Jocytės atsisveikinimas su MKL jau čia pat. Ir nors 2019–2020 metų sezoną ji pradėjo „Neptūno“ moterų krepšinio komandoje ir atstovavo V. Knašiaus KM aštuoniolikmetėms, uostamiestyje ji išbuvo tik iki gruodžio. Lietuvos krepšinio perlą pasikvietė Vilerbano ASVEL ekipa, kurios prezidentas – legendinis Prancūzijos krepšininkas Tony Parkeris. Vilerbane lietuvė jau spėjo debiutuoti pagrindinėje moterų komandoje ir Prancūzijos pirmenybėse, ir moterų Eurolygoje. Prieš pradėdama naują karjeros etapą J. Jocytė dar spėjo debiutuoti Lietuvos rinktinėje, o prieš tai MKL pirmenybėse 14-metė sužaidė ketverias rungtynes ir U18 čempionate fiksavo fenomenalią statistiką – 29 taškai, 11,3 atkovoto kamuolio, 7,5 rezultatyvaus perdavimo ir 38,8 naudingumo balo.

J. Jocytė jau debiutavo Lietuvos moterų rinktinėje

Krepšinio Namai | Gegužė 2020

MKL

V. Knašiaus krepšinio mokyklą, kuriame vilniečiai varžovams nepaliko vilčių (98:62), Ą. Tubelis įvardijo kaip įsimintiniausią mačą karjeros MKL metu. Tuomet vilnietis surinko dvigubą dublį – 16 taškų ir 11 atkovotų kamuolių (22 naudingumo balai). „Pirmosios rungtynės, kurios šauna į galvą – 2018–2019 metų U18 grupės finalas prieš klaipėdiečius, – prisiminė krepšininkas. – Tuomet pats pasirodžiau neblogai, žaidėme namie, atmosfera buvo nuostabi, o ir tos rungtynės man buvo vienos paskutiniųjų MKL. Praėjusių metų titulas su bendraamžiais taip pat buvo labai saldus“. Ą. Tubelis šį sezoną rungtyniavo trijuose vyrų turnyruose

Iš MKL – į Europos taurės turnyrą Ąžuolas Tubelis tikrai nėra pats iškalbingiausias krepšininkas, tačiau jo rezultatai kalba patys už save – 17-metis puolėjas pravėrė pagrindinės Vilniaus „Ryto“ komandos duris ir jau debiutavo Europos taurėje. 206 cm ūgio atletui kovoti su vyresniais krepšininkais nėra naujiena – Ą. Tubelis savo kelią profesionalo karjeros link pradėjo Vilniaus krepšinio mokykloje ir MKL pirmenybėse nuolat žaidė ir su bendraamžiais, ir su metais vyresniais žaidėjais. MKL kovose 2002 m. gimimo jaunuolis debiutavo per 2013–2014 metų sezoną, kai būdamas 11-metis rungtiniavo su metais vyresniais varžovais. Prieš debiutuodamas pagrindinėje „Ryto“ sudėtyje, jis rungtyniavo 11 MKL čempionatų skirtingose amžiaus grupėse. „Žaisti su vyresniais visuomet būdavo kiek sunkiau, nes jie – labiau subrendę, – sakė Ą. Tubelis. – Tai ypač pasijausdavo grįžus į savo bendraamžių komandą, kur daug lengviau pavykdavo sužaisti ir atsitraukus, ir po krepšiu“.

žaidimas po truputį ėmė lengvėti, su komandos draugais vienas kitą puikiai jautėme ir supratome, jog galime nugalėti bet kurią komandą“, – tikino puolėjas. Ą. Tubeliui prireikė laiko ne tik prisitaikyti prie vyresnių varžovų, tačiau ir iškovoti pirmąjį MKL titulą. Ledai buvo pralaužti baigiantis 2017– 2018 metų sezonui – iš pradžių Ą. Tubelio ir Mareko Blaževičiaus vedama Vilniaus KM komanda MKL U17 finale įveikė šiauliečius, o jau po savaitės puolėjo ir Augusto Marčiulionio vedama ekipa laimėjo aukso medalius ir tarp bendraamžių. 2018–2019 m. sezoną Ąžuolas rungtyniavo ne tik Nacionalinėje krepšinio lygoje, tačiau ir toliau padėjo abiem Vilniaus krepšinio mokyklos ekipoms pakartoti praėjusių metų sėkmę ir iškovoti du MKL aukso medalius. Būtent 2018–2019 metų sezono U18 pirmenybių finalą prieš Klaipėdos

Ą. Tubelis pripažįsta, jog niekuomet neturėjo savo krepšininko idealo ir žaidė savo malonumui. Vis dėlto, paklaustas, kuomet suprato, jog krepšinis jam bus ne tik pramoga, turėjo šmaikštų, tačiau logišką atsakymą: „Supratimas atėjo natūraliai – kai ėmiau rečiau lankytis mokykloje, tapo aišku, kad krepšinis mano gyvenime bus ne tik malonumas, bet ir darbas“. Praėjusiais metais susišlavęs visus įmanomus MKL titulus, Ą. Tubelis 2019–2020 metų sezoną papildė savo CV naujais įrašais – „Ryto“ strategas Dainius Adomaitis pasikvietė Vilniaus KM auklėtinį į pagrindinę komandą, kurioje jaunasis krepšininkas debiutavo ir Lietuvos krepšinio lygoje, ir Europos taurės turnyre. Ankstyva šlovė ir dėmesys perspektyviems jaunuoliams dažnai trukdo siekti aukštumų, tačiau Ą. Tubelis žino sėkmės receptą: „Nereikalingą informaciją stengiuosi ignoruoti, o augančiai kartai svarbiausia klausyti trenerio bei aikštelėje atiduoti visas jėgas ir, iš savo patirties galiu pasakyti, būsite pastebėti“.

Tai bylojo ir statistika – iki U16 pirmenybių puolėjas nė karto vidutiniškai nerinko daugiau nei po 10,3 naudingumo balo per sezoną. Palyginimui, tarp bendraamžių MKL U15 pirmenybėse fizinėmis savybėmis išsiskiriantis krepšininkas vidutiniškai rinkdavo po 30,5 naudingumo balo. „Užtruko, kol prisitaikiau žaisdamas vyresniųjų grupėje. Tačiau vėliau Krepšinio Namai | Gegužė 2020

Talentų karta

AUTORIUS: Vaidotas Zajarskas „Krepšinio namai“

pasiteisinęs tęstinumas

eštą sezoną vykdomas perspektyviausių Lietuvos jaunųjų krepšininkų ir krepšininkių projektas „Talentų karta“ yra ne tik didžiulė jaunuolių siekiamybė, tačiau ir tarptautinės krepšinio federacijos FIBA labai vertinama programa.

Nuotraukos: Lino Žemgulio, Dominyko Kerevičiaus

„Talentų karta“ projekto tikslas – padėti tobulėti jauniems perspektyviausiems krepšininkams, kurie ateityje gali papildyti nacionalines rinktines ir profesionalius krepšinio klubus.

Krepšinio Namai | Gegužė 2020

Talentų karta

Žingsnis į viršų 2019–2020 m. yra šeštasis projekto sezonas. Pirmoji „Talentų karta“ buvo išleista 2015 m., tą sezoną projekte dalyvavo 2000 m. gimę vaikinai ir merginos. Tarp to sezono dalyvių buvo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinėje šįmet debiutavęs Rokas Jokubaitis, taip pat Deividas Sirvydis (NBA naujokų biržoje pašauktas „Dallas Mavericks“ ir perleistas „Detroit Pistons“, šiuo metu Vilniaus „Rytas“), Martynas Arlauskas (NCAA Gonzagos universiteto „Bulldogs“), Erikas Venskus (Kauno „Žalgiris“) ir Dovydas Giedraitis (Madrido „Movistar Estudiantes“, aukščiausia Ispanijos lyga).

Iš jaunesnių projekto dalyvių taip pat jau ne vienas atvėrė aukščiausių Lietuvos krepšinio lygų duris: Marekas Blaževičius, Ąžuolas Tubelis, Dovilė Jankauskaitė, Kamilė Mickutė, Justina Miknaitė, Dominyka Paliulytė, Brigita Sinickaitė. Per visus metus nuo 2014 m. projekte dalyvavo 121 krepšininkė mergina ir 135 krepšininkai vaikinai. Kai kurie talentingiausi krepšininkai, tokie kaip Justė Veronika Jocytė, jau žibanti moterų krepšinyje, dalyvauti projekte buvo kviečiami kelis sezonus iš eilės. Kiekvienais metais projekte vidutiniškai dalyvauja 44 krepšininkai.

2014–2015 m. „Talentų kartos“ projekte dalyvavo gausus būrys merginų, šiuo metu žaidžiančių Lietuvos moterų krepšinio lygoje: Gabija Šegždaitė, Eglė Zabotkaitė, Goda Kuzminskytė, Evelina Šataitė, Kristina Masionytė, Saulė Mikelionytė, Enrika Matiukaitė, Dalia Donskichytė (persikėlė į Latviją). Krepšinio Namai | Gegužė 2020

Talentų karta

Ir stovyklos, ir turnyrai Kiekvieną sezoną organizuojamos penkios trijų dienų stovyklos įvairiuose Lietuvos miestuose. Sezono metu „Talentų kartos“ dalyvių pagrindu sudarytos komandos dalyvauja tarptautiniuose turnyruose. Sezonas tradiciškai baigiamas tarptautiniu Ramūno Šiškausko turnyru, kuris kasmet sutraukia po 4 stipriausias Europos 15-mečių rinktines. Pirmasis Ramūno Šiškausko turnyras buvo surengtas 2016 m.

Krepšinio Namai | Gegužė 2020

Nuo projekto pradžios 2014 m. rugsėjį jau buvo surengtos 28 stovyklos įvairiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Kėdainiuose, Ukmergėje, Palangoje, Druskininkuose, Raseiniuose, Anykščiuose ir kt.

Tarp trenerių – garsūs profesionalai Kiekvienais metais projekto komandas kuruoja po 1–2 Moksleivių krepšinio lygos trenerius. Į stovyklas

atvyksta kviestiniai treneriai atskirai merginoms ir vaikinams, kurie veda po 2 treniruotes. Paprastai vienoje projekto stovyklose dalyvauja 5–6 kviestiniai treneriai. Projekto dalyviams treniruotes veda esami ir buvę nacionalinių ir jaunimo rinktinių treneriai, individualaus meistriškumo treneriai, savo srities profesionalai. Projekto stovyklose yra dalyvavę Jonas Kazlauskas, Kęstutis Kemzūra, Ramūnas Butautas, Dainius Adomaitis, Darius

Talentų karta

Maskoliūnas, Mantas Šernius, Rimvydas Samulėnas, Žydrūnas Urbonas. Projekto dalyviams sezono pradžioje ir pabaigoje atliekami medicininiai ir funkciniai testavimai, dalyviai įtraukiami į traumų prevencijos programą. Pagal tyrimų rezultatus specialistai sudaro individualias rekomendacijas, ką reikia tobulinti, kaip maitintis ir kokio režimo laikytis. Specialistai prižiūri vaikus ištisus metus.

Įdomieji faktai Nuo projekto pradžios:

720 „Čempionų užkandžių“, kurių pakuotes dalyviams

• suvalgyta skiria prekybos tinklas „Lidl“;

10 tonų

• išgerta daugiau nei natūralaus mineralinio vandens „Akvilė“; • išdalyti komplektai ilgamečio Lietuvos krepšinio rinktinių rėmėjo „Nike“ ekipiruotės; • LKF partnerė „Colemont“ pasirūpino visų dalyvių draudimu stovyklų ir turnyrų metu; • padedant bendrovei „Enerstena“ ir Kauno miesto savivaldybei, surengti

256

4 kasmetiniai Ramūno Šiškausko turnyrai, į kuriuos komandos registruotis pradeda prieš metus.

Krepšinio Namai | Gegužė 2020

3x3

AUTORIUS: Rytis SabaS

Trijulių treneris: žengėme didžiulį žingsnį

-erių Vilniuje gyvenantis Dainius Novickas nenustygsta vietoje. Kol neįsikišo pandemija ir karantinas, jis žaidė už kelias komandas Vilniuje ir dar važinėjo po visą Lietuvą su Kėdainių veteranų komanda.

Tai – žmogus, per vienerias „Smuklės lygos“ rungtynes Vilniuje sugebėjęs įmesti 152 taškus. Visi, kas nors kiek apie jį yra girdėję, žino, kad krepšinis Dainiui – viso gyvenimo aistra. Tačiau ir šioje aistroje jis turi dar didesnę aistrą – trijulių krepšinį. Dabar 195 cm ūgio krepšininkas treniruoja Lietuvos trijulių rinktines ir tikisi su Šakių „Gulbelės“ trijulių ekipa pasiekti svajonę – kelionę į olimpiadą. „Tai – mano aistra, nes su šiuo žaidimu pažįstamas nuo mažens. Nuo pirmojo tada dar „Adidas Streetball“ turnyro prie Seimo Vilniuje, į kurį atvažiavau iš savo Pelėdnagių kaimo Kėdainių rajone. Tai – visas gyvenimas. Ypač dabar, kai trijulių krepšiniui skiriu daugiausia laiko – domiuosi, „skautinu“, iki karantino pats žaidžiau. „Normaliu“ krepšiniu dabar beveik nesidomiu giliau. Nes tai atskiras sportas“, – sako D. Novickas. Pusę pasaulio su įvairiomis trijulių komandomis išmaišęs krepšinio specialistas įsitikinęs, kad trijulių krepšinio perspektyva – labai didelė. Ir viso pasaulio mastu. Nes žaisti gali Krepšinio Namai | Gegužė 2020

Nuotraukos – Romo Jurgaičio, LKF, FIBA

nebūtinai profesionalai, varžybas galima rengti visur – net prekybos centruose, paplūdimyje – reikia tik kietos dangos ir krepšio. O atsiradus daugybei turnyrų didėja ir populiarumas, galimybės keliauti. „Perspektyva, mano nuomone, kaip paplūdimio tinklinio. Šis sportas tikrai ras vietą po saule, nors dar sunku pasakyti, ar aplenks tradicinį krepšinį penki prieš penkis. Kai kas mano, kad trijulių krepšinis yra sezoninis sportas, tačiau jau dabar sėkmingai rodoma, kad žaisti galima ir žiemą – organizuojamas ne vienas turnyras. Yra kalbų, kad netrukus bus ir trijulių Eurolyga“, – sako D. Novickas. Pasak jo, trijulių krepšinis yra patrauklus savo dinamika, greičiu, koncentracija

kiekvieną sekundę. Atakai skiriama perpus mažiau laiko nei klasikiniame krepšinyje – vos 12 sekundžių, o mačas trunka 10 minučių gryno laiko. „Žiūrovams neatsibosta žiūrėti, o laimėtas rungtynes gali pralaimėti per kelias sekundes. Ir atvirkščiai. Ten krepšininkai per dešimt minučių atiduoda visas jėgas, neturi laiko ilsėtis. Turi būti pasirengęs kiekvienai akimirkai. Ir vietoje susirinkusiems aistruoliams, ir transliacijų žiūrovams stengiamasi sukurti spektaklį, parenkamos vaizdingos vietos, ieškoma įdomesnių rakursų“, – vardija D. Novickas. Lietuvos mėgėjų ir trijulių krepšinio veterano pastebėjimu, trijulių krepšinis sparčiai evoliucionuoja ir dabar vargiai primena tą žaidimą, kurį jis

3x3

pradėjo žaisti netrukus po Lietuvos laisvės atgavimo. „Visiškai pasikeitė. Liko tik įmesti į krepšį. Pasikeitė išmatavimai, danga, kamuolys, taisyklės. Tapo profesionaliu sportu – statistika, protokolai, teisėjai. Prisimenu, kad jei anksčiau pirmaudavai 2 taškais likus žaisti minutę, tai jau buvo pergalė. Dabar – ne. Taisyklės keitėsi gal 10 kartų. Kadangi viskas greitėja, keitėsi ir žaidimas. Anksčiau, jei turėdavai didelį žmogų po krepšiu, „lauždavai“ varžovus per jį – tai vienas pergalės garantų. Dabar atsirado deriniai, „laužimu“ nelaimėsi“, – teigia Lietuvos trijulių krepšinio treneris. Pasak jo, dabar visi analizuoja varžovus, žino kiekvieną judesį. Rengiamos vaizdo įrašų peržiūros, specialios treniruotės, ugdoma koncentracija, sakomos motyvacinės kalbos.

Daugiausia šiuo metu komandų, kuriose trys žaidėjai vienodi – visi greiti ir judrūs, kad galėtų keistis ir pataikyti. Lietuvai atstovaujanti Šakių „Gulbelė“, sudaryta iš keturių „Vyčio“ krepšininkų, per labai trumpą laiką smarkiai šoko į viršų pasaulio vyrų komandų reitinge (sezoną baigė būdama 6-a). D. Novicko nuomone, tai buvo dėsninga ir reikia tuo džiaugtis. „Atsirado asociacija, kuri ėmė rūpintis, rengti turnyrus, atsirado žiemos turnyras, atvėręs tarptautinius renginius. Dar neseniai neturėjome autoriteto, pasaulio trijulių visuomenė mūsų rimtai nevertino, tačiau po šitų turnyrų reikalai pasikeitė. Prisidėjo treniruotės, atsirado patirtis. Baigėme sezoną pasaulio reitinge 6-oje vietoje, kaip komanda. Tačiau bendrame federacijų reitinge esame toli (41), nes neturime

moterų komandų. Be to, nėra jaunimo, kuris specializuotųsi trijulių krepšinyje. Smagu, kad aštuoniolikmečių vaikinų rinktinė laimėjo pirmą vietą Europoje, dabar galime važiuoti į pasaulio čempionatą“, – aiškina D. Novickas. Anot jo, apie Lietuvos trijulių krepšinio pakilimą kalbėti dar anksti, nes kol kas yra vienintelė komanda, kuri rengiasi profesionaliai. „Reikia populiarinti trijulių krepšinį. Tikiuosi, kad „Gulbelės“ pavyzdys suteiks postūmį. Šis sportas jau išpopuliarėjo tarp žiūrovų ir mėgėjų, gal susidomės ir krepšininkai. Jei serbai gali dalytis prizinius pinigus ir iš to gyventi, kodėl lietuviai negali? Dar esame kalno papėdėje, tačiau jau žengėme pirmą didelį žingsnį. Turime motyvacijos ir resursų. Parodėme, kad galime iš dugno greitai pakilti aukštai“, – sako D. Novickas.

Krepšinio Namai | Gegužė 2020

3x3

Pasak jo, yra ir susidomėjusių bei norinčių žaisti trijulėmis merginų, tačiau joms reikia geresnio pasirengimo norint kovoti tarptautiniu lygiu. D. Novickas puikiai prisimena 1992ųjų olimpiadą, kai joje išsirikiavo pirmoji laisvos Lietuvos komanda ir laimėjo bronzą: „Ašaros riedėjo matant, kaip vyrai kovėsi ir atidavė visas jėgas“. Dabar jo, kaip ir jo globotinių, svajonė – patiems nukeliauti į olimpines žaidynes. O tai, kad Tokijo žaidynės nukeltos į kitus metus, D. Novickui atrodo paranku.

Krepšinio Namai | Gegužė 2020

„Pasirengimą atrankai, kuri kovą turėjo vykti Indijoje, trikdė Nacionalinės lygos kovos, kuriose dalyvavo visi „Gulbelės“ žaidėjai. Pasirengimas buvo sklandus, bet jo buvo mažoka. Aš kaip treneris džiaugiuosi, kad nukėlė olimpiadą. Atsiras daugiau patirties, konkurentų Lietuvoje – juk dabar neturime partnerių pažaisti. Tikiu, kad turime daugiau galimybių patekti į olimpiadą. Turėsime daugiau laiko pasirengti“, – teigia D. Novickas. Neseniai, prieš pat karantiną, jis pats buvo išbėgęs į aikštę, kai dėl traumos komandai tarptautiniame

turnyre negalėjo padėti vienas „Gulbelės“ krepšininkų, ir pelnė pergalingus taškus. Tačiau iki šiol žaisti D. Novickui yra lengviau nei treniruoti. „Tai supratau išbėgęs į aikštę. Išbėgau ekstra atveju. Tačiau aikštelėje iškart visą dėmesį sutelki žaidimui – pataikai arba ne, apsigini arba ne. O treniruojant reikia begalinės kantrybės, nervų, ypač žinant savo emocionalumą. Kaip treneris grįžtu po turnyro išsikrovęs daugiau nei krepšininkai. O dar laukia peržiūros, apmąstymai. Reikia kantrybės, noro, atsidavimo, meilės. Tačiau aš visa tai turiu“, – sako D. Novickas.

„Krepšinio namai” Nr. 1 2020 m. gegužė

Articles inside

jaunųjų žvaigždžių spindesys

garsių vardų ir ateities perspektyvų verpetas

pasiteisinęs tęstinumas

moterų lygoje – ateities perlai ir legendos

Darius maskoliūnas: atmosfera rinktinėje – kosminė

30 metų laisvės lietuvos krepšiniui

europos čempionas: moterų krepšiniui reikia daugiau dėmesio

ramūnas Butautas: turime kuo didžiuotis

jonas kazlauskas: įrodėme, ko esame verti

kęstutis kemzūra padaryta tikrai daug

vladas Garastas: krepšinis išlaikė lietuvos patriotiškumą

antanas sireika: ėjome kaip vedliai