Evangelijos pagal Matą apmąstymai by VšĮ Reformatų literatūros centras

/*logo_invoice.gif*/

Dž. Č. Railis

e va ngel i jos paga l

Matą apmąstymai

UDK 22 Ri65 Versta iš J. C. Ryle “Expository Thoughts on Matthew”

Iš anglų kalbos vertė Jurga Grunskienė Redagavo Aurelija Dvylytė Išleido VšĮ „Reformatų literatūros centras“

Šventasis Raštas cituojamas iš Biblija: Senasis Testamentas, Naujasis Testamentas. – Vilnius: Tikėjimo žodis, 2004.

© The Banner of Truth Trust 2009 Originally published in English under the title Expository Thoughts on Matthew by the Banner of Truth Trust, 3 Murrayfield Road, Edinburgh EH12 6EL, UK. All rights reserved. Used by permission through the arrangement of The Banner of Truth Trust. © VšĮ „Reformatų literatūros centras“, vertimas į lietuvių kalbą, 2013 Visos teisės saugomos. Jokia šios knygos dalis negali būti kopijuojama bet kokia forma ar bet kokiomis priemonėmis be raštiško knygos leidėjo sutikimo, išskyrus trumpas citatas apžvalgoms, komentarams ar mokymui. ISBN 978-9955-593-22-5

Dž. Č. Railis

e va ngel i jos paga l

Matą apmąstymai

Reformatų literatūros centras Vilnius, 2013

Pratarmė

Pateikdamas skaitytojų dėmesiui Evangelijų apmąstymų pirmąjį tomą ir siekdamas, kad būtų išvengta netinkamo jo supratimo, jaučiu poreikį šiek tiek paaiškinti šio darbo pobūdį ir sumanymą. Evangelijos pagal Matą apmąstymai, kuriuos ką tik atvertėte, nėra moksliniai kritiniai šios Biblijos knygos komentarai. Juose aš neketinu išsamiai aiškinti kiekvienos evangelijos eilutės, mėgindamas analizuoti kiekvieną sunkiai suprantamą vietą ar tyrinėti kiekvieną prieštaringai vertinamą ištrauką ar vertimą. Evangelijos pagal Matą apmąstymai nėra išsamūs homiletikos komentarai su praktinėmis kiekvienos eilutės pastabomis, kokie yra, pavyzdžiui, Brenco ar Gualterio komentarai. Rašydamas evangelijos pagal Matą apmąstymus, laikiausi štai tokio plano: padalinau šį Šventąjį tekstą į tam tikras dalis ar ištraukas, kurių kiekvienoje yra vidutiniškai po 12 eilučių. Tada parašiau tęstinius, trumpus ir aiškius kiekvienos ištraukos apmąstymus. Kiekvieną jų paprastai pradėjau nuo kiek įmanoma trumpesnio nagrinėjamos ištraukos apimties ir tikslo apibūdinimo. Tada pasirinkęs dvi, tris ar keturias pagrindines ištraukos mintis ir jas iš visų kitų išskyręs, nuodugniai išnagrinėjau, stengdamasis aiškiai ir primygtinai atkreipti į jas skaitytojų dėmesį. Kai kurie iš mano pasirinktų dalykų – akivaizdžiai doktrininiai, kai kurie – praktiniai. Vienintelis motyvas juos renkantis – paliesti iš tiesų esminius tos ištraukos dalykus.

Evangelijos pagal Matą apmąstymai

Atvirai prisipažinsiu, kad knygos stilių bei struktūrą stengiausi išlaikyti kiek įmanoma paprastesnius ir aiškesnius, kaip pasakytų vienas senųjų teologų, stengiausi kruopščiai parinkti kuo taiklesnius žodžius. Mėginau įsivaizduoti save garsiai skaitantį kitiems, besistengiantį kuo labiau patraukti klausytojų dėmesį. Rašydamas kiekvieną Apmąstymą, nuolat sau primindavau, jog kreipiuosi į itin mišrią publiką ir turiu labai mažai laiko. Turėdamas tai galvoje, dažnai palikdavau daugybę nepasakytų dalykų, kuriuos būtų buvę neprošal apžvelgti, bet daugiausia stengiausi susitelkti į tuos dalykus, kurie būtini sielų išgelbėjimui. Taigi sąmoningai kai ką praleidau, stengdamasis kalbėti apie tai, kas paliestų skaitytojo sąžinę ir liktų atmintyje. Jaučiau, kad gerai įsidėmėtos kelios pagrindinės mintys yra geriau negu daugybė tarpusavyje sunkiai susiejamų ir greitai pamirštamų tiesų. Apmąstymų išnašose pateikiau kelis ypač sudėtingų vietų paaiškinimus. Pamaniau, kad kai kuriems skaitytojams galbūt bus įdomu sužinoti daugiau apie sudėtingesnes Šventojo Rašto vietas ir kad, galimas daiktas, jie patys neturės kur pasiskaityti jų komentarų. Žinoma, nesitikiu, kad šiuose Apmąstymuose išsakyta nuomonė apie doktrinas, praktiką ir pranašystes pasirodys priimtina absoliučiai kiekvienam skaitytojui. Galiu pasakyti tik tiek, kad jas išsakiau laisvai, nenutylėdamas nieko, kas man atrodė teisinga. Čia nerašiau nieko, kas, mano nuoširdžiu įsitikinimu, neturėtų gilios prasmės Dievo įkvėptam rašytojui ir neatskleistų Šventosios Dvasios minčių. Visuomet maniau, kad tiesą greičiausiai galima pasiekti tada, kai skirtingų pažiūrų žmonės nieko nenutyli ir išsako savo nuomones. Nežinau, teisinga tai ar ne, bet stengiausi čia išsakyti savo nuomonę. Taip pat esu tvirtai įsitikinęs, kad Apmąstymuose neparašiau nieko, kas prieštarautų Trisdešimt devynioms mano bažnyčios dogmoms, tačiau tai nebūtinai atitinka kitų protestantiškų bažnyčių tikėjimo išpažinimus. Vieno senojo teologo žodžiais paaiškinsiu, kokios teologijos visuomet tvirtai siekiu laikytis ir kokiai paklusti: „Nežinau jokio kito tikro tikėjimo, išskyrus krikščionybę, jokios kitos krikščionybės, išskyrus sekančią Kristaus doktrina, Jo dieviškuoju asmeniu (Kol 1, 15), Jo dieviškąja tarnyste (1 Tim 2, 5), Jo dieviškuoju teisumu (Jer 23, 6) ir Jo dieviškąja Dvasia, kurią yra gavę visi,

pratarmė

kas Jam priklauso (Rom 8, 9). Nežinau jokių kitų tikrų Kristaus tarnų, išskyrus tuos, kuriems svarbiausias dalykas, pašaukimas – skelbti Jėzų Kristų, Jo išgelbėjimo pilnatvę per Jo malonę ir šlovę, idant žmonės Juo patikėtų ir Jį mylėtų. Nežinau jokio kito tikro krikščionio, išskyrus tą, kuris su Kristumi yra viena ir per tikėjimą bei meilę pasilieka Jame, aukštindamas Jėzaus Kristaus vardą šventajame Evangelijos grožyje. Būtent tokie tarnautojai ir krikščionys daugybę metų yra mano broliai, bendražygiai ir, tikiuosi, visuomet bus, kad ir kur mane vestų Viešpaties ranka.“1 Smarkiai jaudinuosi dėl daugybės šio tomelio netobulumų ir trūkumų. Tikriausiai niekas jų nepamatys aiškiau negu aš pats. Taip pat, manau, bus sąžininga prisipažinti, kad kiekvienas Apmąstymas buvo rašomas tik nuodug niai apmąsčius ir stropiai ištyrinėjus kitų žmonių nuomones viena ar kita tema. Didžioji dauguma jų buvo sukurti bent jau susipažinus su pažiūromis šių rašytojų: Jono Auksaburnio, Augustino, Teofilakto, Eutimijaus, Kalvino, Brenco, Bucerio, Muskulo, Gualterio, Bezos, Bulingerio, Pelikano, Feruso, Kalovijaus, Kocėjaus, Baksterio, Pulo, Hamondo, Laitfuto, Holo, Du Veilo, Piskatoro, Pareuso, Jansenijaus, Lei, Neso, Mejerio, Trapo, Henrio, Vitbio, Gilo, Dodridžo, Berkito, Kvesnelio, Bengelio, Skoto, A. Klarko, Pirso, Adamso, Votsono, Olshauseno, Alfordo, Barnso, Štyro. Galiu drąsiai pasakyti, kad ištisas valandas, dienas ir net savaites praleidau studijuodamas šių rašytojų mintis, ir mano nuomonė kartais skiriasi nuo jų visai ne todėl, kad nebūčiau susipažinęs su jų pažiūromis. Mūsų dienomis Šventojo Rašto komentarų ir apmąstymų išleidžiama tiek daug, kad jaučiu pareigą šiek tiek paaiškinti, kuriuos skaitytojus turėjau galvoje, rašydamas šią knygą. Visų pirma, viliuosi, kad šie Apmąstymai bus naudingi šeimų maldoms. Šiam tikslui pritaikyta tikrai ne tiek jau daug medžiagos, ir jos poreikis vis dar yra didelis. Antra, negaliu liautis tikėjęs, kad šis tomelis bus naudingas lankantiems ligonius ir skurstančiuosius. Žmonių, lankančių ligonines, gydytojų kabinetus, Treilo pratarmė knygai Throne of Grace (Malonės sostas).

Evangelijos pagal Matą apmąstymai

kitas sveikatos priežiūros įstaigas, vedamų nuoširdaus troškimo ten skleisti dvasinį gėrį, dabar daug. Vis dėlto norisi tikėti, kad knygos, tinkamos skaityti tokiais atvejais, yra labai reikalingos. Galiausiai tikiuosi, kad nė kiek ne mažiau svarbu, kad šie Apmąstymai būtų naudingi asmeniniam skaitymui, kaip Evangelijų vadovas. Daug žmonių dėl užimtumo neturi laiko skaityti išsamių Dievo žodžio komentarų ar apmąstymų. Pamaniau, kad jiems gali pasirodyti naudinga turėti prieš akis keletą esminių dalykų, specialiai išskirtų iš to, ką perskaitė. Taigi pateikiu jums šį Apmąstymų tomelį, uoliai melsdamas, kad jis pasitarnautų tyro ir nesutepto tikėjimo skleidimui, padėtų geriau pažinti Kristų ir taptų paprastu įnagiu, pagelbėsiančiu šlovingame nemirtingų sielų atvertimo ir mokymo darbe.

Džonas Čarlzas Railis

Turinys

Evangelija pagal Matą

skyrius

1 2 3 4 5

eilutės

1–17 18–25 1–12 13–23 1–12 13–17 1–11 12–25 1–12 13–20

21–37 38–48 1–8 9–15 16–24

25–34 1–11 12–20 21–29

1–15 16–27

28–34

tema

Kristaus genealogija / 13 Kristaus įsikūnijimas ir vardas / 16 Išminčiai iš Rytų / 20 Pabėgimas į Egiptą, grįžimas ir apsigyvenimas Nazarete / 24 Jono Krikštytojo tarnystė / 27 Kristaus krikštas / 30 Gundymas / 33 Kristaus tarnystės pradžia, pirmųjų mokinių pašaukimas / 36 Palaiminimai / 40 Tikrojo krikščionio asmenybė. Ryšys tarp Kristaus mokymo ir Senojo Testamento / 44 Įstatymo dvasingumas, įrodomas trimis pavyzdžiais / 48 Išdėstomas krikščioniškos meilės įstatymas / 51 Draudimas puikuotis aukojant Viešpačiui ir meldžiantis / 54 Viešpaties malda ir pareiga atleisti / 57 Tinkamas pasninkas; lobis danguje; kūno žiburys – akis / 62 Draudimas pernelyg rūpintis šio pasaulio dalykais / 65 Draudimas teisti; drąsinimas melstis / 68 Taisyklė, kaip elgtis su kitais. Dveji vartai. Įspėjimas dėl netikrų pranašų / 71 Išpažinimo be darbų beprasmiškumas. Du namų statytojai / 74 Stebuklingas raupsų, paralyžiaus ir karštinės išgydymas / 77 Kristaus išmintis, bendraujant su tais, kurie norėjo būti Jo mokiniais. Jis nuramina ežere siaučiančią audrą / 81 Demonų išvarymas iš žmogaus gergeziečių krašte / 84

Evangelijos pagal Matą apmąstymai

1–13 Paralyžiuotojo išgydymas. Muitininko Mato pašaukimas / 87 14–26 Jaunas vynas ir nauji vynmaišiai.

Vyresniojo dukrelės prikėlimas / 90

27–38 Pagydomi du aklieji. Kristus gailisi žmonių.

1–15 16–23 24–33 34–42 1–15 16–24 25–30 1–13 14–21 22–37 38–50

1–23 24–43 44–50 51–58

14 15

1–12 13–21 22–36 1–9

10–20 21–28 29–39 1–12 13–20 21–23 24–28

Mokinių pareiga / 93 Pirmųjų Kristaus pamokslininkų išsiuntimas / 96 Kristaus nurodymai pirmiesiems pamokslininkams / 100 Įspėjimai pirmiesiems pamokslininkams / 103 Padrąsinantys žodžiai pirmiesiems pamokslininkams / 106 Kristaus liudijimas apie Joną Krikštytoją / 109 Atskleidžiamas netikinčiųjų neišmanymas. Šviesos nepanaudojimo pavojus / 112 Kristaus didybė. Evangelijos kvietimo pilnatvė / 115 Tikroji sabato prasmė, apvalyta nuo žydų iškraipymo / 119 Fariziejų nedorumas. Įkvepiantis Kristaus pavyzdys / 122 Kristaus priešų piktžodžiavimas. Tiesos atmetimo nuodėmė. Bereikšmiai žodžiai / 125 Netikėjimo galia. Dalinių ir netobulų pokyčių pavojus. Kristaus meilė savo mokiniams / 130 Palyginimas apie sėjėją / 135 Palyginimas apie kviečius ir rauges / 139 Palyginimas apie paslėptą lobį, perlą ir tinklą / 143 Kaip Kristus priimamas savo paties krašte. Netikėjimo pavojus / 146 Jono Krikštytojo kankinystė / 149 Duonos ir žuvies stebuklas / 152 Kristus eina vandeniu / 156 Rašto žinovų ir fariziejų veidmainystė. Tradicijų pavojus / 160 Netikri mokytojai. Širdis – nuodėmės šaltinis / 164 Kanaanietė motina / 168 Kristaus gydymo stebuklai / 172 Rašto žinovų ir fariziejų priešiškumas. Kristaus įspėjimas dėl jų / 176 Kilnus Petro tikėjimo išpažinimas / 180 Petro pabarimas / 185 Savęs atsižadėjimo būtinybė. Sielos vertė / 188

turinys

17 18

1–13 14–21 22–27 1–14 15–20

21–35 1–15 16–22 23–30

1–16 17–23 24–28 29–34 1–11 12–22 23–32

33–46 1–14 15–22 23–33 34–46 1–12 13–33 34–39 1–14 15–28

Jėzaus atsimainymas / 191 Demono apsėsto jaunuolio išgydymas / 196 Žuvis ir mokesčio pinigai / 200 Atsivertimo ir nusižeminimo būtinybė. Pragaro tikrumas / 204 Taisyklė ginčams tarp krikščionių spręsti. Bažnyčios drausmės pobūdis / 208 Palyginimas apie atleisti nenorėjusį tarną / 212 Kristaus nurodymas dėl skyrybų. Kristaus švelnumas mažiems vaikams / 216 Jaunas turtuolis / 220 Turtų keliami pavojai. Skatinimas viską palikti dėl Kristaus / 224 Palyginimas apie vynuogyno darbininkus / 228 Kristus paskelbia apie artėjančią savo mirtį. Tikrųjų Jo mokinių tikėjimas sumišęs su neišmanymu / 233 Tikrasis krikščionių didumo standartas / 237 Dviejų aklųjų išgydymas / 241 Viešas Kristaus įžengimas į Jeruzalę / 244 Kristus išvaiko šventyklos prekeivius. Vaisių nenešantis figmedis / 248 Kristaus atsakas fariziejams, suabejojusiems Jo valdžia. Du sūnūs / 251 Palygimas apie nedoruosius vynininkus / 254 Vestuvių pokylio palyginimas / 258 Fariziejų klausimas apie mokesčius / 262 Sadukiejų klausimas apie prisikėlimą / 266 Įstatymo mokytojo klausimas apie didžiausią Dievo įsakymą. Kristaus klausimas priešams / 270 Kristaus įspėjimas dėl Rašto žinovų ir fariziejų mokymo / 274 Aštuoni Kristaus kaltinimai Rašto žinovams ir fariziejams / 278 Paskutiniai viešai žydams pasakyti Kristaus žodžiai / 283 Alyvų kalno pranašystė – apie Jeruzalės sugriovimą, antrąjį Kristaus atėjimą ir pasaulio pabaigą / 287 Pranašystės tęsinys – apie būsimus vargus per pirmąją ir antrąją Jeruzalės apsiaustį / 291

Evangelijos pagal Matą apmąstymai

29–35 Antrojo Kristaus atėjimo aprašymas / 295 36–51 Aprašomas laikotarpis prieš antrąjį Kristaus atėjimą

25 26

1–13 14–30 31–46 1–13 14–25 26–35 36–46 47–56 57–68 69–75 1–10 11–26 27–44 45–56 57–66

1–10 11–20

ir tikinčiųjų pareiga budėti / 299 Palyginimas apie dešimt mergaičių / 303 Palyginimas apie talentus / 308 Paskutinis teismas / 312 Moteris, patepusi Viešpatį aliejumi / 316 Netikras apaštalas ir jo pagrindinė nuodėmė / 320 Viešpaties Vakarienė ir pirmieji jos valgytojai / 324 Kristaus agonija Getsemanėje / 329 Netikrojo apaštalo bučinys / 334 Kristus pasiduoda laisva valia / 338 Kristus stoja prieš žydų sinedrioną. Petras išsižada savo Mokytojo / 341 Judo Iskarijoto mirtis / 345 Kristus Piloto teisme pasmerkiamas mirti / 350 Kristaus kentėjimai nuo romėnų karių rankos ir nukryžiavimas / 353 Kristaus mirtis ir ją lydintys ženklai / 357 Kristaus palaidojimas. Tuščios priešų pastangos, mėginant neleisti Jam prisikelti / 361 Kristaus prisikėlimas / 365 Kristaus atsisveikinimo pavedimas mokiniams / 369

Evangelijos pagal Matą 1 skyriaus 1–17 eilutės

1 Jėzaus Kristaus, Dovydo sūnaus, Abraomo

sūnaus, kilmės knyga. 2 Abraomui gimė Izaokas, Izaokui gimė Jokūbas, Jokūbui gimė Judas ir jo broliai. 3 Judui gimė Faras ir Zara iš Tamaros, Farui gimė Esromas, Esromui gimė Aramas. 4 Aramui gimė Aminadabas, Aminadabui gimė Naasonas, Naasonui gimė Salmonas. 5 Salmonui gimė Boozas iš Rahabos, Boozui gimė Jobedas iš Rūtos, Jobedui gimė Jesė. 6 Jesei gimė karalius Dovydas. Dovydui gimė Saliamonas iš Ūrijos žmonos. 7 Saliamonui gimė Roboamas, Roboamui gimė Abija, Abijai gimė Asa. 8 Asai gimė Juozapatas, Juozapatui gimė Joramas, Joramui gimė Ozijas. 9 Ozijui gimė Joatamas, Joatamui gimė Achazas, Achazui gimė Ezekijas.

10 Ezekijui gimė Manasas, Manasui gimė

Amonas, Amonui gimė Jozijas. 11 Jozijui gimė Jechonijas ir jo broliai ištrėmi-

mo į Babiloniją laikais. 12 Po ištrėmimo į Babiloniją Jechonijui gimė

Salatielis, Salatieliui gimė Zorobabelis. 13 Zorobabeliui gimė Abijudas, Abijudui gimė

Eliakimas, Eliakimui gimė Azoras. 14 Azorui gimė Sadokas, Sadokui gimė Achimas, Achimui gimė Elijudas. 15 Elijudui gimė Eleazaras, Eleazarui gimė Matanas, Matanui gimė Jokūbas. 16 Jokūbui gimė Juozapas – vyras Marijos, iš kurios gimė Jėzus, vadinamas Kristumi. 17 Taigi nuo Abraomo iki Dovydo iš viso keturiolika kartų, nuo Dovydo iki ištrėmimo į Babiloniją keturiolika kartų ir nuo ištrėmimo į Babiloniją iki Kristaus keturiolika kartų.

Šiomis eilutėmis prasideda Naujasis Testamentas. Visuomet jas skaitykime rimtai ir atsakingai, nes prieš mus esanti knyga nėra žmonių, bet Dievo žodis. Kiekviena jo eilutė parašyta Šventosios Dvasios įkvėpimu (1 Tes 2, 13). Kasdien dėkokime Dievui už tai, kad mums davė Šventąjį Raštą. Vargingiausias anglas, jei tik supranta, kas parašyta Biblijoje, apie tikėjimą žino daugiau nei išmintingiausi Graikijos ir Romos filosofai.

Evangelijos pagal Matą apmąstymai

Niekada nepamirškime tos atsakomybės, kurią įpareigoja mus jausti Biblija. Paskutiniąją dieną būsime teisiami pagal mumyse esančią šviesą. Iš tų, kam daug duota, bus daug ir pareikalauta. Skaitykime Bibliją pagarbiai ir uoliai, turėdami sąžiningą nusistatymą tikėti tuo, ką perskaitome, ir viso to laikytis. Labai svarbu, kaip mes naudosimės šia knyga. Tačiau visų svarbiausia – niekada neskaitykime Biblijos nepasimeldę, nepaprašę Šventosios Dvasios mus mokyti. Tik Ji vienintelė gali atskleisti tiesą mūsų širdims, leisti mums gyvenime pritaikyti tai, ką perskaitėme. Naujasis Testamentas prasideda mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus gyvenimo, mirties ir prisikėlimo istorija. Jokia kita Biblijos dalis nėra tokia svarbi, kaip ši, jokia kita jos dalis nėra tokia išsami ir užbaigta. Keturios skirtingos evangelijos pasakoja mums Kristaus darbų ir mirties istoriją. Keturis kartus skaitome neįkainojamą Jo darbų ir žodžių aprašymą. Kokie dėkingi už tai turėtume jaustis! Pažinti Kristų reiškia turėti amžinąjį gyvenimą. Tikėti Kristų reiškia mėgautis ramybe su Dievu. Sekti Kristumi reiškia būti tikru krikščionimi. Būti su Kristumi reikš patį dangų. Nors ir kiek girdėtume apie Viešpatį Jėzų Kristų, mums nebus per daug. Evangelija pagal Matą prasideda ilgu vardų sąrašu. Šešiolikoje eilučių dėstoma giminystės linija nuo Abraomo iki Dovydo, nuo Dovydo iki tos šeimos, kurioje gimė Jėzus. Tik nemanykime, kad šios eilutės nereikalingos. Kūrinija neturi nieko nereikalingo. Net samanos ir mažiausi vabzdžiai turi tam tikrą naudingą paskirtį. Taip pat ir Biblijoje nėra nieko nereikalingo. Kiekvienas jos žodis yra Dievo įkvėptas. Net ir tie skyriai bei eilutės, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo nenaudingi, iš tiesų duoti turint tam tikrą tikslą. Atidžiai pažiūrėję į šias šešiolika eilučių, tikrai pamatysime naudingų ir išmintingų pamokų. Iš šio vardų sąrašo visų pirma sužinome, kad Dievas visuomet laikosi duoto žodžio. Jis pažadėjo, kad „per Abraomo sėklą bus palaimintos visos žemės tautos“. Jis pažadėjo iš Dovydo šeimos pakelti Gelbėtoją (Pr 12, 3; Iz 11, 1). Šios šešiolika eilučių įrodo, kad Jėzus buvo Dovydo Sūnus ir Abraomo Sūnus ir kad Dievas įvykdė savo pažadą. Nerūpestingi, netikintys žmonės turėtų įsiminti šią pamoką ir bijoti. Kad ir ką jie galvotų, Dievas visuomet ištesės savo žodį. Jeigu jie neatgailaus, be jokios abejonės, pražus. Tikri krikščionys turėtų

Mt 1, 1–17

įsiminti šią pamoką ir būti jos paguosti. Jų Tėvas danguje įvykdys kiekvieną duotą pažadą. Jis pažadėjo išgelbėti visus, tikinčius Kristų. Jei Jis tai pasakė, tikrai ir įvykdys. „Dievas ne žmogus, kad meluotų.“ „Jis lieka ištikimas, nes savęs Jis negali išsižadėti“ (Sk 23, 19; 2 Tim 2, 13). Dar vienas dalykas, kurį sužinome iš šio vardų sąrašo, – kad žmogaus prigimtis nuodėminga ir sugedusi. Itin pamokoma pamatyti, kiek daug dievotų tėvų turėjo nedorus, bedievius sūnus. Iš Roboamo, Joramo, Amono ir Jechonijo vardų mums derėtų klusniai pasimokyti. Visi jie turėjo dievobaimingus tėvus. Tačiau patys buvo nedori. Dievo malonė nepaveldima šeimoje. Kad taptume Dievo vaikais, mums reikia daugiau nei tik gerų pavyzdžių ar gerų patarimų. Tie, kurie gimė iš naujo, „ne iš kraujo ir ne iš kūno norų, ne iš vyro norų, bet iš Dievo yra gimę“ (Jn 1, 13). Tikintys tėvai turėtų dieną naktį melstis, kad jų vaikai atgimtų iš Šventosios Dvasios. Galiausiai šis vardų sąrašas moko, koks didis yra mūsų Viešpaties Jėzaus Kris taus gailestingumas ir atjauta. Pagalvokime, kokia suteršta ir nešvari yra žmogaus prigimtis, ir prisiminkime, kokia didi buvo Jo malonė gimti iš moters ir tapti „panašiam į žmones“ (Fil 2, 7). Kai kurie vardai šiame sąraše mums primena gėdingas ir liūdnas gyvenimo istorijas. Kai kurie jų daugiau niekur kitur Biblijoje neminimi. Tačiau sąrašo pabaigoje yra Viešpaties Jėzaus Kristaus vardas. Nors Jis yra amžinasis Dievas, Jis nusižemino ir tapo žmogumi vien tam, kad išgelbėtų nusidėjėlius. „Jis, būdamas turtingas, dėl jūsų tapo vargšu“ (2 Kor 7, 9). Šį vardų sąrašą visuomet turėtume skaityti dėkinga širdimi. Iš jo matome, kad kiekvienam, turinčiam žmogaus prigimtį, yra pasiekiamas ir Kristaus gailestingumas bei užuojauta. Gali būti, kad mūsų nuodėmės buvo tokios pat purvinos ir didžiulės kaip tų šv. Mato paminėtų žmonių. Tačiau jos negali užkirsti mums kelio į dangų, jei atgailaujame ir tikime Evangelija. Jei Viešpats Jėzus Kristus nesigėdijo gimti iš moters, kurios genealogijoje būta tokių žmonių vardų, kuriuos ką tik perskaitėme, mes tikrai neturėtume galvoti, kad Jis gėdinsis pavadinti mus savo broliais ir nenorės suteikti mums amžinojo gyvenimo.

Evangelijos pagal Matą 1 skyriaus 18–25 eilutės

Jėzaus Kristaus gimimas buvo toksai. Jo motina Marija buvo susižadėjusi su Juozapu; dar nepradėjus jiems kartu gyventi, ji tapo nėščia iš Šventosios Dvasios. 19 Jos vyras Juozapas, būdamas teisus ir nenorėdamas daryti jai nešlovės, sumanė tylomis ją atleisti. 20 Kai jis nusprendė tai padaryti, sapne pasirodė jam Viešpaties angelas ir tarė: „Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios. 18

Ji pagimdys Sūnų, kuriam tu duosi vardą JĖZUS, nes Jis išgelbės savo tautą iš jos nuodėmių“. 22 Visa tai įvyko, kad išsipildytų, kas buvo Viešpaties pasakyta per pranašą: 23 „Štai mergelė pradės įsčiose ir pagimdys Sūnų, ir Jį pavadins Emanueliu“, tai reiškia: „Dievas su mumis“. 24 Atsikėlęs Juozapas padarė taip, kaip Viešpaties angelas jam įsakė, ir parsivedė žmoną pas save. 25 Jam negyvenus su ja kaip vyrui, ji pagimdė Sūnų, kurį jis pavadino JĖZUMI. 21

Šie du dalykai yra nepaprastai paslaptingi. Tai tokios gelmės, kurių mes nepajėgūs suvokti. Tai tokios tiesos, kurioms suvokti mums tiesiog nepakanka proto. Geriau nė nebandykime paaiškinti dalykų, esančių už menko mūsų supratimo ribų. Pasitenkinkime tuo, kad pagarbiai jais tikime, ir nemėginkime spėlioti apie dalykus, kurių nesuprantame. Mums pakanka žinoti, kad Tam, kuris sukūrė pasaulį, nieko nėra neįmanomo. Saugiai remkimės Apaštališko tikėjimo išpažinimo žodžiais: „Jėzus Kristus buvo pradėtas iš Šventosios Dvasios ir gimė iš mergelės Marijos.“ Atkreipkime dėmesį į šiose eilutėse aprašytą Juozapo elgesį. Tai puikus dieviškos išminties ir jautraus rūpinimosi kitais žmonėmis pavyzdys. Jis matė „piktojo veikimą“ toje, kuri buvo pažadėta jam į žmonas. Tačiau

Mt 1, 18–25

nieko nedarė skubotai. Jis kantriai laukė, kol aiškiai supras, kaip turi pasielgti. Greičiausiai jis maldoje išsakė savo rūpestį Dievui. „Kas tiki, nesielgs skubotai“ (Iz 28, 16). Už kantrybę Juozapui buvo maloningai atlyginta. Atsakymą į nerimą kėlusį klausimą jis gavo iš paties Dievo ir iš karto buvo išvaduotas iš visų baimių. Kaip teisinga yra laukti Dievo! Ar kam nors, Dievui išsakiusiam savo rūpesčius nuoširdžioje maldoje, Viešpats nėra padėjęs? „Visuose savo keliuose pripažink Jį, tai Jis nukreips tavo takus“ (Pat 3, 6). Taip pat šiose eilutėse atkreipkime dėmesį į du vardus, duotus mūsų Vieš pačiui. Vienas jų yra Jėzus; kitas – Emanuelis. Pirmasis apibūdina Jo tarnystę, antrasis – Jo prigimtį. Abu jie yra nepaprastai įdomūs. Vardas Jėzus reiškia „Gelbėtojas“. Tai tas pats Jozuės vardas, kuris minimas Senajame Testamente. Jis buvo duotas mūsų Viešpačiui todėl, kad „Jis gelbsti savo tautą iš nuodėmių“. Tai ypatinga Jo tarnystė. Jis gelbsti savo tautą iš nuodėmės kaltės, nuplaudamas savo paties atperkančiu krauju. Jis gelbsti ją iš nuodėmės valdžios, įdėdamas į žmonių širdis pašventinančią Šventąją Dvasią. Paimdamas savus žmones iš šio pasaulio į poilsį kartu su Juo, Jis išvaduoja juos iš nuodėmės. Jis taip pat išvaduos juos iš visų nuodėmės pasekmių, kai paskutiniąją dieną suteiks jiems naują šlovingą kūną. Palaiminta ir šventa yra Kristaus tauta! Jie nėra išvaduoti iš sielvartų, kryžiaus ir konfliktų, tačiau visiems laikams išlaisvinti iš nuodėmės. Kristaus krauju jie apvalyti nuo kaltės už nuodėmes. Kristaus Dvasia jie paruošti dangui. Tai yra išgelbėjimas! Tas, kas vis dar pasidavęs nuodėmei, nėra išgelbėtas. Jėzus – labai padrąsinantis vardas nuodėmių prislėgtiems nusidėjėliams. Jis, Karalių Karalius ir Viešpačių Viešpats, pelnytai galėjo pasirinkti ir kur kas skambesnį titulą. Bet to nepadarė. Šio pasaulio valdovai vadino save didžiaisiais, užkariautojais, drąsiaisiais, nuostabiaisiais ir panašiais vardais. O Dievo Sūnui pakako vardo „Gelbėtojas“. Išgelbėjimo trokštančios sielos gali drąsiai artintis prie Tėvo ir būti priimtos, jei pasitiki Kristumi. Jo tarnystė ir Jo džiaugsmas yra rodyti gailestingumą. „Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad Jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per Jį būtų išgelbėtas“ (Jn 3, 17).

Evangelijos pagal Matą apmąstymai

Jėzus – tikintiesiems ypač malonus ir brangus vardas. Jis ne kartą jiems padėjo, nors karalių ir kunigaikščių jie buvo išklausyti abejingai. Jis jiems suteikė tai, ko neįmanoma nusipirkti už pinigus, netgi vidinę ramybę. Jis palengvino jų nuvargusias sąžines, teikė poilsį apsunkusioms širdims. Saliamono Giesmių giesmėje kalbama apie tai, ką daugeliui teko patirti: „Kaip išlietas brangus aliejus yra tavo vardas“ (Gg 1, 3). Laimingas yra tas žmogus, kuris kliaujasi ne tik neapibrėžtomis Dievo gailestingumo ir gerumo sąvokomis, bet ir Jėzumi. Vardas Emanuelis Biblijoje vartojamas retai. Tačiau jis nė kiek ne mažiau įdomus nei Jėzaus vardas. Tai toks vardas, kuris mūsų Viešpačiui buvo duotas dėl Jo dieviškos ir kartu žmogiškos prigimties, kaip „Dievui, apsireiškusiam kūne“. Tai reiškia „Dievas su mumis“. Atidžiai pasvarstykime, ar iš tikrųjų suprantame, kad mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus asmenyje darniai dera abi, dieviškoji ir žmogiškoji, prigimtys. Tai suprasti ypač svarbu. Mes turėtume tvirtai įsidėti sau į galvas, kad mūsų Gelbėtojas yra ir tobulas žmogus, ir tobulas Dievas, taip pat ir tobulas Dievas, ir tobulas žmogus. Jei kada nors pamiršime šią didžią esminę tiesą, galime įsipainioti į bauginančias erezijas. Vardas Emanuelis aprėpia didelę paslaptį. Jėzus – tai „Dievas su mumis“. Jis turėjo mūsų prigimtį visuose dalykuose, išskyrus nuodėmę. Tačiau, nors Jėzus buvo „su mumis“, žmogaus kūno ir kraujo, tuo pat metu Jis buvo ir Dievas. Evangelijose ne kartą skaitėme, kad mūsų Viešpats būdavo pavargęs, alkanas ir ištroškęs, raudojo, dejavo, jautė skausmą, kaip ir mes visi. Visur čia matome žmogų Jėzų Kristų. Matome tą prigimtį, kurią Jis prisiėmė, gimdamas iš mergelės Marijos. Bet tose pačiose evangelijose taip pat skaitome, kad mūsų Gelbėtojas matė žmonių širdis, žinojo jų mintis, turėjo galią demonams, galėjo vien taręs žodį daryti galingiausius stebuklus, Jam tarnavo angelai, savo mokiniams Jis leido vadinti save „mano Dieve“ ir pasakė: „pirmiau, negu buvo Abraomas, Aš Esu“, taip pat „Aš ir Tėvas esame viena“. Šiuose dalykuose matome „amžinąjį Dievą“. Matome Jį, „visiems viešpataujantį Dievą, palaimintą per amžius. Amen!“ (Rom 9, 5).

Mt 1, 18–25

Jei norime turėti tvirtą savo tikėjimo pamatą ir viltį, turime nuolat prisiminti mūsų Gelbėtojo dieviškumą. Tas, kurio krauju esame raginami pasitikėti, yra Visagalis Dievas. Visa valdžia danguje ir žemėje. Niekas neišplėš mūsų iš Jo rankos. Jei iš tiesų tikime Jėzumi, mūsų širdys neturi būti susirūpinusios ar bijančios. Jei norime turėti paguodą kentėjimuose ir išbandymuose, turime nuolat prisiminti mūsų Gelbėtojo žmogiškumą. Jis yra žmogus Kristus Jėzus, kurį dar kūdikį prie krūtinės glaudė Jo motina Marija. Jis pažįsta žmonių širdis. Jį jaudina mūsų silpnumas. Jis pats patyrė šėtono gundymus. Jis kentė badą. Jis liejo ašaras. Jis jautė skausmą. Mes galime beatodairiškai Juo pasitikėti, ištikus negandoms. Jis mūsų neatstums. Mes drąsiai galime Jam išlieti maldoje savo širdis, nieko nepasilaikydami sau. Jis gali užjausti savo žmones. Įsidėmėkime tai. Laiminkime Dievą už tas drąsinančias tiesas, kurios išdėstytos Naujojo Testamento pirmajame skyriuje. Jos pasakoja apie Tą, kuris „gelbsti savo žmones iš nuodėmių“. Bet tai dar ne viskas. Čia teigiama, kad šis Gelbėtojas yra Emanuelis, pats Dievas, tačiau „Dievas tarp mūsų“, Dievas, apsireiškęs žmogaus kūne, tokiame kaip mūsų. Tai džiaugsminga naujiena. Tai iš tiesų Geroji Žinia. Su tikėjimu ir padėka maitinkime savo sielas šiomis tiesomis.

Svetimvardžių rodyklė Adamsas – Adams 7 Alfordas, Henris – Alford, Henry 7 Atanazijus (Aleksandrijos vyskupas) – Athanasius (Bishop of Alexandria) 126 Augustinas – Augustine 7, 140 Baksteris, Ričardas – Baxter, Richard 7, 142, 145, 162, 277, 304, 311 Barnsas, Albertas – Barnes, Albert 7 Batleris, Džozefas (vyskupas) – Butler, Joseph (Bishop) 221 Bengelis, Džonas – Bengel, John 7 Berlenbergerio Biblija – Berlenberger Bible 281 Beza, Teodoras – Beza, Theodore 7, 304 Brencas (Brencijus), Johanas – Brenz (Brentius), Johann 5, 7, 183, 304 Buceris, Martinas – Bucer, Martin 7, 161 Bulingeris, Heinrichas– Bulinger, Heinrich 7, 198, 202, 304 Bunjanas, Džonas – Bunyan, John 348 Berkitas, Viljamas – Burkitt, William 7, 129, 304, 323 Dodridžas, Filipas – Doddridge, Phillip 7, 157, 304 Doilis, Džordžas – D’Oyly, George 181 Du Veilis – Du Veil 7, 297 Džadsonas, Adoniramas – Judson, Adoniram 238 Džagernautas – Juggernaut 322 Džeimisonas, Robertas – Jamieson, Robert 358

Eutimijus – Euthymius 7 Ferusas (Johanas Vildas) – Ferus (Johann Wild) 7, 181, 292, 304 Flacijus iš Ilirijos, Motiejus – Flacius Illyricus, Matthias 297 Gardineris (pulkininkas) – Gardiner (Colonel) 105 Gilas, Džonas – Gill, John 7, 181 Gualteris, Ralfas – Gualter, Ralph 5, 7, 304 Hamondas, Henris – Hammond, Henry 7 Henris, Metju – Henry, Matthew 7, 142, 181, 304 Holas, Džozefas – Hall, Joseph 7, 150, 196, 202, 231, 237, 358 Hovardas – Howard 238 Hukeris, Ričardas – Hooker, Richard 237 Husas, Janas – Huss, Jan 123, 151 Jansenijus, Kornelijus – Jansenius, Cornelius 7, 297 Jeronimas – Jerome 123, 201, 375 Jonas Auksaburnis – Chrysostom 181, 229, 297 Julianas Atsimetėlis (Romos imperatorius) – Julian Apostate 128 Kalovijus, Abraomas – Calovius, Abraham 7, 297 Kalvinas, Jonas – Calvin, John 7, 340 Klarkas, Adomas – Clarke, Adam 7, 297 Kocėjus, Johanas – Cocceius, Johann 7 Kranmeris (arkivyskupas) – Cranmer (Archbishop) 213, 340

Svetimvardžių rodyklė

Kvesnelis, Paskjeras – Quesnel, Pasquier 7, 113, 210, 304 Laitfutas, Džozefas – Lightfoot, Joseph 7 Latimeris, Hju – Latimer, Hugh 123, 151, 347 Leitonas, Robertas – Leighton, Robert 214, 311 Liuteris, Martynas – Luther, Martin 101, 126, 183, 234, 340 Lei – Leigh 7, 304 Lo (vyskupas) – Law (Bishop) 325 Mantas, Ričardas – Mant, Richard 181 Mantonas, Tomas – Manton, Thomas 304 Marcialis, Markas Valerijus – Matial, Marcus Valerius 280 Mejeris – Mayer 7 Melanchtonas, Pilypas – Melanchthon, Philipp 101 Mydas – Mede 297 Muskulas, Volfgangas – Musculus, Wolfgang 7, 165, 304 Nesas – Ness 7 Niutonas, Džonas – Newton, John 197 Olshausenas, Hermanas – Olshausen, Hermann 7

375

Origenas – Origen 297 Pareusas, Dovydas – Paræus, David 7, 297, 304 Pelikanas – Pellican 7, 304 Pirsas, Zacharijas – Pearce, Zachary 7 Piskatoras, Johanesas – Piscator, Johaness 7, 304 Polikarpas – Polycarp 151 Prahiškis, Jeronimas – Jerome of Prague 123 Pulas, Metju – Poole, Matthew 304 Ridlis, Nikolas – Ridley, Nicolas 7, 123, 151 Skotas, Tomas – Scott, Thomas 7, 304, 330 Spjera, Pranciškus – Spiera, Francesco 128 Šerlokas – Sherlock 313 Štyras, Rudolfas – Stier, Rudolf 7, 297 Teofilaktas – Theophylact 7, 297 Trapas, Džonas – Trapp, John 7 Treilas – Traill 7 Votsonas, Tomas – Watson, Thomas 7, 325 Veslis, Džonas – Wesley, John 340 Viklifas, Džonas – Wycliffe, John 166 Vitbis, Danielius – Whitby, Daniel 7, 166, 181

John Charles Ryle „Expository Thoughts on Matthew“ Iš anglų kalbos vertė Jurga Grunskienė – Vilnius: Reformatų literatūros centras, 2013. – 376 p. ISBN 978-9955-593-22-5

Iš anglų kalbos vertė Jurga Grunskienė Redagavo Aurelija Dvylytė Viršelio dailininkė ir maketuotoja Skaistė Ašmenavičiūtė

Leidėjas VšĮ „Reformatų literatūros centras“ Pylimo g. 31–6, LT-01309 Vilnius Tel. / faks. (8~5) 262 56 34 Mob. 8 607 57377 El. p.: refknygos2@yahoo.com refbookshop@yahoo.com

REFORMATŲ KNYGYNAS INTERNETE www.reformatuknygos.lt

2013-02-14 23,5 leidyb. apsk. l. Tiražas 500 egz.

Spausdino „Standartų spaustuvė“ S. Dariaus ir S. Girėno g. 39, LT-02189 Vilnius