polikarpas is smirnos zmogus, issaugojes tikejima iki galo
SE R IJA „T IKĖ JI MO DI DV Y R IA I “ 1 © Pateiktas tekstas yra VšĮ „Reformatų literatūros centras“ nuosavybė.
UDK 235.3(092) Fe298 Versta iš Sinclair B. Ferguson „Polycarp of Smyrna. The Man Whose Faith Lasted“
Iš anglų kalbos vertė Julius Jonušas Redagavo Akvilė Širvaitytė Koregavo Dalia Janušaitienė
Šventasis Raštas cituojamas iš Biblija: Senasis Testamentas, Naujasis Testamentas. – Vilnius: Tikėjimo žodis, 2004.
Išleido VšĮ „Reformatų literatūros centras“ Pylimo g. 31-6, LT-01309 Vilnius El. p.: info@reformatuknygos.lt www.reformatuknygos.lt
Copyright © Sinclair Ferguson 2013 Originally published in English under the title Polycarp of Smyrna by The Banner of Truth Trust. Edinburgh EH12 6EL, U K All rights reserved. Used by permission through the arrangement of The Banner of Truth Trust © VšĮ „Reformatų literatūros centras“, vertimas į lietuvių kalbą, 2014 Visos teisės saugomos. Nė viena šios knygos dalis jokia forma ir jokiomis priemonėmis negali būti kopijuojama be raštiško knygos leidėjo sutikimo, išskyrus trumpas citatas apžvalgoms, komentarams ar mokymui.
ISBN 978-9955-593-28-7
Spausdino Standartų spaustuvė Dariaus ir Girėno g. 39, LT-02189 Vilnius
2 © Pateiktas tekstas yra VšĮ „Reformatų literatūros centras“ nuosavybė.
polikarpas is smirnos zmogus, issaugojes tikejima iki galo
Sinclair B. Ferguson iliustravo alison brown
VšĮ „Reformatų literatūros centras“ Vilnius, 2014
3 © Pateiktas tekstas yra VšĮ „Reformatų literatūros centras“ nuosavybė.
4 © Pateiktas tekstas yra VšĮ „Reformatų literatūros centras“ nuosavybė.
turinys arenoje
7 p.
polikarpo atsiminimai
8 p.
Pirmasis atsiminimas: vaikyste
8 p.
Antrasis atsiminimas: jonas
12 p.
Treciasis atsiminimas: du draugai
15 p.
I arena
19 p.
istikimybe jezui
24 p.
pasimokykime is polikarpo
33 p.
apie polikarpa is smirnos
35 p.
Chronologija
36 p.
asmeninis zodis tevams
39 p.
5 © Pateiktas tekstas yra VšĮ „Reformatų literatūros centras“ nuosavybė.
6 © Pateiktas tekstas yra VšĮ „Reformatų literatūros centras“ nuosavybė.
arenoje
S
mirnos miesto stadionas buvo sausakimšas. Į arenos vidurį lėtai žengė senas žmogus. Tai buvo žmogus, kurio ir laukė minia. Ir štai jis pirmą kartą stovi prieš juos... Tai – garsusis Polikarpas.
P
OLIKARPAS dar niekada nematė tiek daug žmonių vienoje vietoje. Jis negalėjo jų visų suskaičiuoti. Turėjo būti bent 20 tūkstančių ar netgi daugiau. Staiga minia ėmė skanduoti. Triukšmas vis stiprėjo ir stiprėjo, kol pripildė stadioną ir apsupo Polikarpą. Žmonės skandavo jo vardą: „Po-li-kar-pas! Po-likar-pas!“
J
IS žinojo, kad tai ilgai netruks. Minia kurtinančiai rėkė, tačiau Polikarpui tai kažkodėl netrukdė. Mintimis jis skrajojo kitur. Polikarpas mąstė: „Kodėl atsiminimai apie man nutikusius įvykius visada aplanko po tris?“
7 © Pateiktas tekstas yra VšĮ „Reformatų literatūros centras“ nuosavybė.
polikarpo atsiminimai Pirmasis atsiminimas: vaikyste
P
OLIKARPAS trumpai mintimis grįžo į savo vaikystę, kai buvo dar tik mažas berniukas. Jis matė save kartu su motina ir tėvu, kurie jį labai mylėjo. Polikarpas visada žinojo, kad jo šeima skiriasi nuo kitų. Kai jie vaikščiodavo miesto gatvėmis, žmonės nužvelgavo juos. Jie dažnai vadindavo jo tėvus vienu vardu. „Pažvelk, – sakydavo jie vienas kitam, – šis žmogus ir jo žmona yra krikščionys.“ Kai žmonės tai ištardavo, Polikarpas visada tvirčiau suimdavo tėvo ranką. Polikarpas žinojo, kad Romos imperatoriai nemėgsta krikščionių.
8 © Pateiktas tekstas yra VšĮ „Reformatų literatūros centras“ nuosavybė.
9 © Pateiktas tekstas yra VšĮ „Reformatų literatūros centras“ nuosavybė.
gyveno Smirnoje. Tai buvo didelis miestas Azijoje, Romos P OLIKARPAS provincijoje. Kiekvieną sekmadienį tėvai vesdavosi jį susitikti su kitais krikščionimis ir jų vaikais. Ten jie skaitydavo Šventąjį Raštą ir giedodavo himnus Viešpačiui Jėzui. negalėjo P OLIKARPAS atsiminti, kada pirmą
kartą išgirdo apie Gelbėtoją. Jis jautėsi taip, tarsi visada Jį būtų pažinojęs. Polikarpo motina ir tėvas mokė jį apie Dievą. Jis atsiminė, kaip tėvai kasdien jam pasakodavo apie Jėzų!
irna m S Efezas
Ant
s Kipra
Pat m a s
V I DU RŽ
EM
J IO
ŪR
A
a hij c io
ja S a m a r i lė Je r u z a Judėja
Polikarpui patiko girdėti tai, ko mokė Jėzus. Jis norėjo pasitikėti Viešpačiu Jėzumi ir daryti tai, ką Jis liepė. gyveno tada, kai Polikarpo senelis buvo dar jaunas. Jėzų prie Jeruzalės J ĖZUS miesto nužudė romėnai, tačiau po trijų dienų Jis prisikėlė iš numirusių.
V
IENAS iš Jėzaus mokinių atvyko į Smirną. Jo vardas buvo Jonas, ir jis mokė Polikarpo tėvą ir motiną apie Jėzų. Jis papasakojo, kad Jėzus mirė už juos ir panaikino jų nuodėmes. Jėzus prisikėlė iš numirusių, kad suteiktų jiems naują gyvenimą.
10 © Pateiktas tekstas yra VšĮ „Reformatų literatūros centras“ nuosavybė.
apie polikarpa is smirnos Knygelėje Polikarpas iš Smirnos – žmogus, kurio tikėjimas ištvėrė iki galo aprašyta tikra istorija. Polikarpas Smirnoje gyveno apytiksliai nuo 70 iki 156 mūsų Viešpaties metų. Smirna buvo svarbus Romos provincijos Mažojoje Azijoje miestas, jame gyveno apie 90 tūkstančių žmonių. Dabar šis miestas vadinamas Izmiru (Turkija). Polikarpas užaugo krikščioniškoje šeimoje. Jis iš tikrųjų pasakė tuos nuostabius žodžius savo nužudymo dieną. Jis pasitikėjo, mylėjo Viešpatį Jėzų Kristų ir Jam tarnavo nuo mažų dienų. Polikarpas pažinojo Ignotą iš Antiochijos. Apie jį galite paskaityti knygelėje Ignotas iš Antiochijos – žmogus, kuris drąsiai stovėjo prieš liūtus. Vykdamas į Romą, Ignotas aplankė Polikarpą. Vėliau jis nusiuntė Polikarpui laišką, kurį šis saugojo. Polikarpas taip pat buvo Irenėjaus mokytojas. Apie jį galite paskaityti knygelėje Irenėjus iš Liono – žmogus, kuris rašė knygas. Mes žinome Polikarpo istoriją, nes Smirnos krikščionys parašė savo draugams ir papasakojo, kas atsitiko Viešpaties tarnui, kurį jie taip mylėjo.
35 © Pateiktas tekstas yra VšĮ „Reformatų literatūros centras“ nuosavybė.
tikejimo didvyriai PIRMŲJŲ AMŽIŲ DIDVYRIAI
TIESOS DIDVYRIAI
TAMSOS IR AUŠROS DIDVYRIAI
REFORMACIJOS DIDVYRIAI
Ignotas ?–117 Polikarpas 70–156 Irenėjus 130 arba 140–200 Atanazas 296–373 Bazilijus iš Cezarėjos 329–379 Grigalius iš Nisos 330–395 Grigalius iš Nazianzo 330–389 Augustinas 354–430 Gotšalkas 805–869 Anzelmas 1033–1109 Džonas Viklifas 1329–1384 Janas Husas 1373–1415 Martynas Liuteris 1483–1546 Viljamas Tindeilas 1494–1536 Jonas Kalvinas 1509–1564 Džonas Noksas 1514–1572
Metai po Jezaus gimimo 1--100--200----300-----400-----------1100--------1400--------------------1500---------------
36 © Pateiktas tekstas yra VšĮ „Reformatų literatūros centras“ nuosavybė.
chronologija APSIVALYMO DIDVYRIAI
EVANGELIZMO DIDVYRIAI
PASAULINĖS MISIJOS DIDVYRIAI
XX AMŽIAUS DIDVYRIAI
Viljamas Perkinsas 1558–1602 Džonas Ouvenas 1616–1683 Džonas Bunjanas 1628–1688 Džonas Veslis 1703–1792 Džonatanas Edvardsas 1703–1758 Džordžas Vitfildas 1714–1770 Viljamas Vilberforsas 1759–1833 Viljamas Keris 1761–1834 Henris Martinas 1781–1812 Džonas G. Patonas 1824–1907 Č. H. Sperdženas 1834–1892 D. M. Loidas-Džounsas 1899–1981
------------1600-----------1700--------------------1800------------1900-----------------2000
37 © Pateiktas tekstas yra VšĮ „Reformatų literatūros centras“ nuosavybė.
38 © Pateiktas tekstas yra VšĮ „Reformatų literatūros centras“ nuosavybė.
asmeninis zodis tevams apie tikejimo didvyrius
Daugumai vaikų patinka turėti didvyrius, tačiau jie gyvena pasaulyje, kuris juos ragina garbinti stabus. Kartais, regis, skirtumas yra tik tas, kokį žodį pavartosime. Tačiau šiandien tai kur kas daugiau. Nes stabai, kuriuos vaikams bruka žiniasklaida arba bendraamžių spaudimas, turi būti dievinami ne dėl būdo savybių, bet dėl išvaizdos. Didvyris, priešingai, yra daugiau nei asmenybė, apie kurią žinome mažai arba visai nieko nežinome. Didvyris – tai žmogus, parodęs dorovinį tvirtumą, nugalėjęs sunkumus ir pasipriešinimą. Tai žmogus, kuris ištvėrė išbandymą. Ši knygelių serija yra būtent apie tokius žmones – krikščioniško tikėjimo didvyrius – kurių gyvenimai mums primena žodžius iš Laiško hebrajams 13 skyriaus 7 eilutės: „Įsižiūrėkite į jų gyvenimo vaisius, sekite jų tikėjimu.“ Yra įvairių didvyrių. Šios serijos knygelės atspindi tai, kad vieni jų tapo didvyriais, nes troško mirti dėl Kristaus, kiti – nes pasitarnavo Kristaus Bažnyčiai, treti – dėl to, ko mokė apie Kristų, o ketvirti – kad dėl Kristaus buvo pasiryžę viskam. Serijos TIKĖJIMO DIDVYRIAI knygelės sudaro tarsi savotišką Bažnyčios šeimos albumą: jame galime rasti paveikslus įvairiais amžiais gyvenusių žmonių, kurie visi priklausė Dievo šeimai. Mes, tėvai, trokštame turėti galimybę daugiau mokyti savo vaikus apie Bažnyčios
39 © Pateiktas tekstas yra VšĮ „Reformatų literatūros centras“ nuosavybė.
istoriją tam, kad padėtume jiems pamatyti, kokia privilegija priklausyti dvasinei šeimai, siekiančiai senovę ir pasaulio pakraščius. Ši knygelių serija siekia aprėpti šimtmečius trunkančią Bažnyčios istoriją ir supažindinti vaikus su tikėjimo didvyriais kiekviename istorijos tarpsnyje. Nė vienas iš šių didvyrių nebuvo tobulas – visi išpažino, kad jiems reikalingas Viešpats Jėzus Kristus kaip jų Gelbėtojas ir Valdovas. Nė vienas iš jų netvirtino tobulai suprantąs ar esąs tobulai paklusnus. Tačiau kiekvienas siekė mylėti Viešpatį visa savo širdimi, visu protu, visa siela ir visomis jėgomis. Būtent šia prasme jie buvo tikri didvyriai. Daugelis iš šių didvyrių buvo Viešpaties Jėzaus Kristaus Evangelijos tarnautojai ir pamokslininkai. Tačiau vien tai, kad jie buvo tarnautojai, jų nepavertė didvyriais. Žodis tarnautojas reiškia „tarną“. Jie buvo žmonės, bažnyčioje tapę vadovais; bet didvyriais jie tapo dėl to, kad buvo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus, ir Jo žmonių tarnai. Man didelė garbė, kad galiu supažindinti jūsų šeimą, o ypač jūsų vaikus, su šiais TIKĖJIMO DIDVYRIAIS. Tegul ir jūsų vaikai tampa didvyriais! Sinclair B. Ferguson
40 © Pateiktas tekstas yra VšĮ „Reformatų literatūros centras“ nuosavybė.