Gargždai

STRUCTUM KONKURSAS „IŠMANUSIS MIESTAS VI“

GARGŽDŲ MIESTO PIETINĖS DALIES DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ TERITORIJA „MINIJOS MIESTO“ URBANISTINĖ KONCEPCIJA IR PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto Architektūros fakulteto IV kurso studentas AISTIS STALAUČINSKAS VADOVAI: doc. dr. Dalia Dijokienė prof. Audrius Ambrasas doc. dr. Martynas Valevičius

TURINYS

3. ĮVADAS. PROJEKTO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI; 4. DARBO SUDĖTIS; 5. DARBO METODIKA; 6. LITERATŪROS APŽVALGA; 9. ANALOGŲ STUDIJA; 18. URBANISTINĖ IR ARCHITEKTŪRINĖ TERITORIJOS ANALIZĖ; 36. TERITORIJŲ PLANAVIMO TEISINĖS BAZĖS IR NAGRINĖJAMAI TERITORIJAI GALIOJANČIŲ REGLAMENTŲ APRAŠYMAS; 40. TERITORIJOS SUTVARKYMO FUNKCINĖ IR ERDVINĖ IDĖJA. DARNIOS IR TVARIOS TERITORIJOS KONCEPCIJOS APRAŠYMAS; 46. TRANSPORTO IR PĖSČIŲJŲ SRAUTŲ SPRENDINIAI; 47. ŽALIŲJŲ (TVARIŲJŲ) SPRENDINIŲ, ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ PANAUDOJIMAS; 53. PROJEKTUOJAMŲ PASTATŲ SPRENDINIŲ APRAŠYMAS; 63. ĮGYVENDINIMO ETAPAI. EKONOMINIAI RODIKLIAI. NUMATOMOS PRELIMINARIOS INVESTICIJOS; 67. Pasirinktų rėmėjų siūlomų produktų panaudojimo projekte aprašymas.

68. APIBENDRINIMAS; 69. LITERATŪROS SĄRAŠAS.

2

ĮVADAS Projektui pasirinktas Vakarų Lietuvoje, Klaipėdos apskrityje esantis Gargždų miestas – administracinis Klaipėdos rajono savivaldybės centras, kuriame gyvena 14500 žmonių.

Plačiau gilinamasi ir projektiniai pasiūlymai teikiami Gargždų miesto pietinės dalies daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijai, kuri sukurta vadovaujantis tipinės vėlyvojo socializmo architektūros bei laisvo planavimo principais.

XX a. VIII – IX dešimtmečiais kuriantis ir plečiantis statybinių medžiagų, metalo apdirbimo pramonei, vykstant gyventojų migracijai iš kaimiškų vietovių, augant darbuotojų poreikiui, gyventojų skaičiui, išaugo daugiabučių gyvenamųjų namų, darželių ir mokyklų poreikis Gargžduose.

Iki tol buvusiuose pelkėtuose laukuose „išdygo“ „Naujasis Gargždų mikrorajonas“.

Iki galo neužbaigtos formuoti urbanistinės struktūros, apleistos, nejaukios viešosios erdvės, morališkai pasenusi ir susidėvėjusi inžinerinė pastatų šiluminio aprūpinimo infrastruktūra, nepatogi susisiekimo sistemos struktūra, automobilių parkavimo vietų stygius, energetiškai neefektyvūs pastatai, nauji poreikiai pilnavertiškam žmogaus gyvenimui – iššūkiai, kuriuos išspręsti galima išmaniai – kūrybiškai ieškant geriausio sprendimo. Į problemas žvelgti iš dabarties perspektyvos nepakanka – rytoj žmonija jau bus pažengusi į priekį.

Todėl projekte stengiamasi pateikti vizijas, kurių dalis šiandien gali pasirodyti utopinės, tačiau 2050-aisiais tai bus kiekvienam piliečiui suprantamas reiškinys.

PROJEKTO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI Projekte žvelgiama į keletą svarbiausių aspektų: •

Urbanistinių struktūrų tobulinimą ir papildymą;

•

Urbanistinių viešųjų erdvių kokybės gerinimą ir naujų formavimą;

•

Gyvenamosios erdvės kokybės gerinimą;

•

Teritorijos aprūpinimą švaria atsinaujinančia energija atsisakant deginamojo kuro katilinių;

•

Teritorijai pasiūlant naujas funkcijas, kurios papildytų esamą socialinę infrastruktūrą ir Gargždus paverstų išmaniu miestu.

Uždaviniai:

3

•

Identifikuoti pagrindines laisvojo planavimo teritorijų problemas ir jų sprendimo būdus;

•

Išnagrinėti panašios problematikos sėkmingų sprendimų pavyzdžius;

•

Atlikti Gargždų miesto pietinės dalies daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijos urbanistinę ir architektūrinę analizę;

•

Suformuoti Gargždų miesto pietinės dalies regeneracijos koncepciją: esamų ir naujai formuojamų viešųjų erdvių tinklą, formuoti naujas arba transformuoti esamas gyvenamąsias struktūras, sukurti funkcionuojantį mikrorajono centrą – „Minijos mokslo ir pramogų centrą“;

•

Parengti planą, kaip teritorija bus aprūpinama švaria energija visiškai atsisakant orą teršiančių deginamojo kuro katilinių;

•

Sukurti „Miesto vartų“ – Gargždų autobusų stoties viziją;

•

Sukurti daugiabučių kvartalinės struktūros vidinės erdvės sutvarkymo projektą pasiūlant naujus automobilių parkavimo ir kiemo erdvės sukūrimo sprendinius.

DARBO SUDĖTIS: I ETAPAS: 1. Įvadas, projekto tikslas ir uždaviniai; 2. Darbo metodika; 3. Literatūros apžvalga; 4. Autoriaus požiūris: kas yra „išmanusis miestas“?

5. Analogų studija; 6. Urbanistinė ir architektūrinė teritorijos analizė; 7. Teritorijų planavimo teisinės bazės ir nagrinėjamai teritorijai galiojančių reglamentų aprašymas; II ETAPAS: 8. Teritorijos sutvarkymo funkcinė ir erdvinė idėja, darnios ir tvarios teritorijos koncepcijos aprašymas; 9. Transporto ir pėsčiųjų srautų sprendimai; 10. Žaliųjų (tvariųjų) sprendinių, atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas; III ETAPAS: 11. Projektuojamų pastatų funkcinė ir erdvinė idėja; 12. Projektuojamų pastatų konstrukcinių, inžinerinių sistemų sprendinių aprašymai ir pagrindimas. Naudojamų išmaniųjų technologijų aprašymas; 13. Projektuojamų objektų aprūpinimas energija, naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, žaliųjų (tvariųjų) sprendinių panaudojimas; 14. Projekto įgyvendinimo etapai, ekonominiai rodikliai, planuojamos preliminarios investicijos; 15. Pasirinktų rėmėjų siūlomų produktų panaudojimo projekte aprašymas; 4

16. Literatūros sąrašas; 17. Sumažinti planšetai (pridedama).

DARBO METODIKA Darbas susideda iš keleto etapų, kurių parengimui taikoma skirtinga metodika.

I etape analizuojama literatūra, daromos išvados ir samprotaujama, atliekami analogiškų projektų ir pasirinktos teritorijos tyrimai, nagrinėjami aktualūs dokumentai. Pirmojoje dalyje autorius atlieka tyrėjo vaidmenį.

II etape rengiama visos teritorijos bendra vizija, į teritoriją žvelgiama bendru, koncepciniu, idėjiniu žvilgsniu, aprašomi urbanistiniai sprendiniai.

III etape detalizuojami pasirinkti objektai, aprašomi architektūriniai ir kraštovaizdžio sprendiniai, tikslinami pasirinkti gaminiai.

Antrajame ir trečiajame etapuose autorius atlieka kūrėjo vaidmenį.

Darbas apibendrinamas, pateikiamas literatūros sąrašas, aiškinamajame rašte ir planšetuose pateikiami sprendiniai grafiniu pavidalu.

I ETAPAS LITERATŪROS APŽVALGA Masinė gyvenamoji XX a. II pusės architektūra Gargždų pietinės dalies daugiabučių gyvenamųjų namų teritorija – vėlyvojo socializmo masinės gyvenamosios statybos tipinis pavyzdys, sukurtas plyname lauke. Su sovietine industrializacija yra susiję patys didžiausi teritorinio planavimo darbai, kurie ne tik pakeitė XX a. antros pusės Lietuvos kraštovaizdį, miestovaizdžius bei gyvenamąją aplinką, bet ir gyvenimo būdą apskritai (Drėmaitė, Petrulis, Tutlytė, 2012). Masinės statybos gyvenamieji kvartalai Gargžduose statyti sąlyginai mažais tempais, būdingais mažesniesiems Lietuvos miestams (Butkus ir kt., 2014). Būtent ši teritorija sukurta kaip vientisas laisvo planavimo darinys, neįsiterpiant į seniau susiformavusią miesto struktūrą, o mėginant „užvaldyti“ tuo metu neurbanizuotą Gargždų pakraštį. Todėl minimai miesto daliai būdinga laisvo planavimo erdvių problematika, pastebima ir kituose panašiu laikmečiu sukurtuose Lietuvos miestuose ar jų dalyse.

Architektūriniu požiūriu masinė daugiabučių statyba nėra specifiškai sovietinis išradimas, kadangi šis XX a. antros pusės reiškinys yra būdingas visai pokario Europai (Drėmaitė ir kt., 2012). Tačiau sovietinė urbanizacija neatskiriama nuo ideologinių valdžios intencijų. Jei Vakarų Europoje masinė butų statyba buvo neatsiejama „gerovės valstybės“ kūrimo dalis, tai „soclageryje“ masinė butų statyba ir aprūpinimas jais turėjo ne tik „greičiau pastatyti komunizmą“, bet ir kontroliuoti visuomenę (Drėmaitė ir kt., 2012). Todėl požiūris į XX a. II pusės architektūrinį palikimą – kontraversiška tema, dėl kurios dažnai kyla aršios diskusijos, visuomenę dalinančios į dvi nesutaikstomas stovyklas. Tai, kad butai sovietų šalyje buvo ne įsigyjami už uždirbtas lėšas, bet skirstomi partiniais – administraciniais nurodymais, ne tik leido paversti juos socialinės kontrolės priemonėmis, bet iškreipė jų architektūrinę prigimtį, nes normatyvais, taisyklėmis ir nurodymais 5

suvaržytas projektuotojas privalėjo visų pirma pateikti reikalaujamą kiekį kvadratinių metrų gyvenamojo ploto, bet ne kurti gyvenamuosius namus ir erdves (Drėmaitė ir kt., 2012). Kita vertus, augant pramonės įmonėms, butų skirstymas pagal darbovietes leido atsirasti unikaliems kvartalams, kuriuose formavosi specifinės bendruomenės. Tai ypač pastebima Gargždų atveju. Dar ir šiandien analizuojamoje teritorijoje yra vietinių vadinamas „melioratorių kvartalas“ ar „kooperatyvo kvartalas“ su legendine parduotuve „Pempininkai“. Turbūt iš santvarkos specifikos kilusi „tautosaka“ Gargždų atveju ir yra labiau saugotinas masinės statybos bruožas, nei patys pastatai ar kvartalai, kurių problematika verta aptarimo tolesnėse šio rašinio eilutėse.

Moderniam socialistiniam miestui būdingas pasklidimas žaliuose plotuose su laisvai išdėstytais daugiabučiais ir naujo tipo buitinio aptarnavimo centrais (Drėmaitė ir kt., 2012). D. Dijokienė ir P. Džervus straipsnyje „XX. a. masinės statybos gyvenamųjų ̨ kompleksų fenomenas Lietuvoje Europiniame industrinės statybos kontekste" teigia, jog „šiandien erdvinė masinės statybos gyvenamųjų rajonų struktūra turi ne mažiau problemų nei patys pastatai“. Straipsnyje akcentuojama, kad neidentifikuotos socialinės bendruomenės erdvės, chaotiška žaliųjų plotų sistema, neadekvatūs automobilių stovėjimo aikštelių dydžiai turėtų susilaukti ne mažiau dėmesio nei prastas pastatų energetinis efektyvumas ar menka architektūrinė išraiška (remiantis A. Vyšniūnu) (Dijokienė, Džervus, 2011). Priešingai, nei XX a. viduryje vykdytos krašto modernizacijos metais, šiandieninio gyvenimo šerdį sudaro erdvė, kur glaudžiai persipynęs privatus ir viešasis individo, kaip neatsiejamo bendruomenės nario gyvenimas (Butkus ir kt., 2014). Būtent čia ir iškyla esminė tokių kvartalų problematika – privačios erdvės nebuvimas nei teisine (žemė valstybinė), nei struktūrine prasme (laisvo planavimo pastatai dažnu atveju nedalina erdvių į kiemą ir viešą erdvę).

Kaip teigia norvegų architektas Christianas Norbergas – Schulzas, „kuomet naujos gyvenvietės nebeturi erdvės fizinės ribos ir didelio užstatymo tankio, tai ir jų pastatai paprastai yra laisvai išdėstyti parką primenančioje erdvėje”. Taip, anot architekto, iškyla erdvės ir masės santykio nebuvimo problema, kurios neigiamas rezultatas yra išsibarsčiusių pastatų montažas, kada nebematoma gatvių ir aikščių. Toks miestas yra praradęs savo prigimtinę struktūrinę esmę. Todėl šiame darbe bus kreipiamas didelis dėmesys į urbanistinės struktūros papildymą ir koregavimą.

Gargždų miestas išsiskiria iš kitų Lietuvos savivaldybių centrų savo gera demografine situacija. Per pastaruosius 30 nepriklausomybės metų augo tiek Gargždai, tiek Klaipėdos rajonas, kur gyventojų skaičius padidėjo net ketvirtadaliu (remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis).

Todėl esminė – demografinė problema, būdinga kitiems tokio tipo miestams, Gargždams nėra aktuali. Priešingai, geri demografiniai rodikliai didina poreikį atnaujinti savivaldybės centrą, „miegamuosiuose rajonuose“ ne tik sutvarkant aplinką, išsprendžiant įsisenėjusias viešųjų erdvių problemas, tačiau ir plečiant paslaugų tinklą, skatinant ekonominę veiklą tokiose teritorijose ir pamažu atsisakant sovietinės planavimo koncepcijos principo – mikrorajono „satelito“ kūrimo, kuriame nebuvo vystoma ekonominė veikla.

Dauguma įgyvendintų projektų patvirtina, jog gyventojų įsitraukimas į miesto regeneracijos procesą yra svarbiausias veiksnys, lemiantis sėkmę. Vakarų šalių patirtis rodo, kad labai svarbu šį procesą pradėti tinkamai pasiruošus, sukūrus veiksmų planą kaip į projektą įtraukti gyventojus jau pirmame proceso etape. [...] Žmonės tampa žymiai pozityviau nusiteikę permainoms, jei patys dalyvauja tose permainose, visuomenės dalyvavimas leidžia žymiai lengviau pasiekti tikslus.

(Butkus ir kt., 2014)

6

Gargždų pietinės dalies daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijos regeneracija yra įvairialypis projektas, kurio vienas esminių uždavinių – sutelkti bendruomenę, kuriai ir tarnaus projekto sprendiniai. Paradoksalu, jog totalitarinio rėžimo sąlygomis sukurtos teritorijos atgaivinimas vykdytinas demokratiniais principais, ne tik atgaivintų teritoriją, bet ir būtų užkrečianti „geroji praktika“ Lietuvos miestų sovietinių laisvo planavimo teritorijų atgaivinimui ateityje. Patenkinti ir išdidūs savo gyvenamąja vieta gyventojai yra geriausia vietos ir įgyvendinto projekto reklama (Butkus ir kt., 2014).

AUTORIAUS POŽIŪRIS: kas yra „išmanusis miestas“?

Išmanumas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip rinkodaros nuvalkiotas, šiandien dažnai be priežasties ir didesnės argumentacijos naudojamas terminas. Todėl prieš kuriant išmanaus miesto strategiją svarbu grąžinti šiam terminui pirminį pradą, kalbantį apie kertinius principus, užkoduotus šiame žodyje bei jais vadovaujantis pažvelgti į miestą ir jo problematiką.

Gyvendami XXI amžiaus visuomenėje dažniausiai esame įpratę žodį „išmanus“ girdėti skaitmeninių technologijų kontekste, todėl kalbėdami apie miestą visų pirma turime suprasti, jog miestas nėra kompiuteris. Sparti technologinė pažanga nėra vien tik teigiamai vertintinas procesas, dalis šio proceso veiksnių sukuria naujas problemas ir visuomenę paverčia eksperimento, kurio baigtis neaiški, dalimi. Todėl tik tvarus ir atsakingas technologinės pažangos pasiekimų taikymas gali būti naudingas miestui.

Remiantis „Dabartinės lietuvių kalbos žodynu“ žodis „išmanus“ visų pirma sietinas su išmintimi (žinojimu) (Keinys ir kt., 2000). Išmintis – senas, kaip žmonija siekis. Išminties ieškojo visos kartos ir, tik todėl, kad išmintingi žmonės nenustojo tobulėti, toliau gilinosi ir siekė aukštumų, atsirado platus, visa apimantis mokslas, kurio dėka pasaulis vystosi ir savo intelektine pažanga auga toliau.

Ne visuomet išmanumas turi būti išreikštas sudėtingų kompiuterinių programų ar brangių įrenginių pagalba. Pats išmaniausias sprendimas ne retai yra grįžimas prie paprastų, šimtmečiais patikrintų ir patikimų dalykų, dažnai pateiktų tik kitokia, mūsų dienų visuomenei priimtina forma.

Pastebėtinas neatsiejamas ryšys tarp išmanumo ir tvarumo – tik tie sprendimai, kurie yra draugiški aplinkai, turi teisę būti vadinami išmaniais. Aplinką teršiantys įrenginiai yra „praėjusio laikmečio“ dalis. Didžiausias jų trūkumas – tarša – rodo, kad technologija nėra pakankamai gerai išvystyta ir ją būtina tobulinti, kol ji nebedarys neigiamo poveikio aplinkai. Todėl dideliu iššūkiu išmanumo egzaminui mieste tampa oro tarša ir triukšmas. Šias dvi problemas Gargžduose labiausiai lemia automobiliai ir miestui šilumos energiją gaminančios katilinės. Į kiekvieną iš šių taršos šaltinių verta pažvelgti plačiau. Kurdami jaukią aplinką, patogų ir patrauklų pėsčiųjų takų tinklą, į mikrorajoną pritraukdami darbo vietas skatinsime gyventojus judėti pėsčiomis. Kita vertus atsinaujinančios energijos gamybos įrenginių diegimas pigintų elektros energiją ir skatintų žmones rinktis elektromobilį, kuris neišmeta į aplinką kenksmingų medžiagų ir nekelia triukšmo. Kita problema – šiluminė katilinė, kurioje energija gaminama iš biokuro ir gamtinių dujų. Gamtinės dujos yra neatsinaujinanti iškasena, tuo tarpu deginant biokurą į aplinką išmetamas didelis kiekis CO2, be to biokurą į katilus tiekiantys siurbliai kelia triukšmą, kuras atvežamas sunkiasvoriais automobiliais...

Todėl projekte būtina ieškoti būdų, kaip mažinti automobilių naudojimą mieste ir ieškoti alternatyvų mikrorajono aprūpinimui šilumos energija.

7

Kitas svarbus tvarumo principas – antrinis medžiagų panaudojimas. Šis principas numatomas ir projekte – atsisakant esamų pastatų – juos nugriaunant – kiek įmanoma daugiau medžiagų bus naudojama antrą kartą, o statybinės šiukšlės bus perdirbamos ir pritaikomos kitiems poreikiams (pvz.: betono nuolaužos bus sumalamos ir naudojamos takų grindinio apatiniams sluoksniams sukurti).

Išmintingi sprendimai nebūtinai turi būti radikalūs – kur kas paprasčiau pokyčius įgyvendinti evoliucijos, o ne revoliucijos keliu, vengiant kultūrinio šoko ir jo keliamų socialinių problemų. Lėtai ir kantriai ugdant visuomenę galima švelniai įvesti pačias didžiausias permainas, ypač žvelgiant iš teritorijų atgaivinimo perspektyvos, kur susikerta daugybė visuomenės narių interesų, o vienas svarbiausių kiekvieno paprasto žmogaus siekių yra ramiai gyventi esant užtikrintam dėl saugios ateities.

Kuriant išmanų miestą ateities kartoms – kertine priemone tampa visuomenės švietimas, skaidytinas į du atskirus dėmenis – jaunosios kartos ugdymą ir vyresniosios integravimą.

Jaunesniajai kartai jau nuo pat darželio metų svarbu skiepyti supratimą apie aplinkos tausojimą taupant energiją, rūšiuojant atliekas, atsisakant betikslio medžiagų švaistymo, kalbėti apie natūralios gamtos svarbą sveikai gyvensenai, rodyti, kaip gaminama energija, taip ugdant atsakingus vartotojus. Todėl teritorijoje esantys darželiai ir mokyklos bus orientuoti į aktyvų ekologinio požiūrio ugdymą, o jų veiklą apjungs projektuojamas „Minijos mokslo centras“. Tuo tarpu vyresniajai kartai bus rodomas jaunimo pavyzdys organizuojant bendrus ekologijos populiarinimo renginius mieste, jų gyvenamąją aplinką atnaujinant tvariais ir darniais principais.

Tik gyvendami ekologiškai sąmoningoje visuomenėje išsaugosime pačią didžiausią vertybę – švarią, žmogaus nesuniokotą gamtą.

Išmanus miestas – išmintingais sprendimais grįstas žmogaus kūrinys, tausojant aplinką ir darniai įsiliejant į gamtą.

8

ANALOGŲ STUDIJA Rosenhøj. Viby Syd, Aarhus kvartalo regeneracijos projektas Architektai: EFFECT architektų biuras Vieta: Viby Syd, Aarhus, Danija Projekto parengimo metai: 2016 Apdovanojimai: Aarhus Municipality's Architecture Award ‘17 (Aarhus savivaldybės architektūros apdovanojimai 2017 m.); RENOVER prisen ‘17 (Danijos žurnalo Politiken 2017 m. prizas).

1 PAV. Teritorija prieš regeneraciją ir po jos. (Šaltinis www.effekt.dk ) Analogo pasirinkimo motyvas: Sprendžiamas laisvo planavimo gyvenamojo rajono regeneracijos klausimas. Įvedama nauja tipologija, įvairinamas morfotipas ir kvartalo funkcinė sandara, ieškoma teritorijos jungčių su kitomis miesto dalimis. Problematika artima pasirinktai Gargždų teritorijai.

Projekto ir jo sprendinių aprašymas

2 PAV. Susisiekimo sistema prieš regeneraciją ir po jos. (Šaltinis www.effekt.dk ) 9

Masinės pokario metu sukurtos gyvenamosios statybos teritorijų atnaujinimas – svarbi problema daugeliui Europos šalių. Ne išimtis ir Danija. Aarhus savivaldybė, spręsdama Rosenhøj teritorijos sutvarkymo klausimą, surengė konkursą. Konkursą laimėjo EFFECT architektų biuro pasiūlytos vizijos, kurios remiasi tvaria holistine teritorijos atgaivinimo koncepcija.

3 PAV. Tūrių sistema prieš regeneraciją ir po jos. (Šaltinis www.effekt.dk ) Laisvo planavimo teritorijoje svarbu sukurti naujas erdves, kurios generuotų kitokį kaimyniškumo ryšį ir jausmą. Erdvių kūryba apima labai platų uždavinių spektrą – nuo žvilgsnio į situacijos planą miesto mastelyje iki smulkių atnaujinamo fasado detalių kiekviename pastate.

Kuriama nauja gatvių ir takų infrastruktūra kvartalo viduje, kuri pagerina tiek ryšį su aplinkinėmis miesto dalimis, tiek kvartalo viduje. Jungtys kuriamos ne tik fizinės, bet ir vizualinės rekonstruojant esamus pastatus, skaidant ir pertvarkant juos, mažinant aukštingumą ir kuriant jaukų mastelį.

Skirtingų architektūrinių išraiškų renovuoti fasadai kuria jaukią aplinką, savo masteliu primenančią senamiesčio erdves. Kuriama įvairovė. Nauja vietovės dvasia ir visai kitas jausmas gyvenimui šioje teritorijoje.

4 PAV. Konkurso metu pateiktas teritorijos sutvarkymo sprendinius vaizduojantis pjūvis. (Šaltinis www.effekt.dk ) Iš daugiabučių kiemų – automobilių aikštelių norima sukurti žalią parką, taip keičiant gyvenamosios aplinkos kokybę, didinant žmogaus ryšį su gamta, skatinant sveiką gyvenseną – vietoj buvimo namie „prie kompiuterio“ gyventojai motyvuojami rinktis lauką.

10

5 PAV. Konkurso metu pateikta teritorijos sutvarkymo koncepcija. (Ĺ altinis www.effekt.dk )

11

COPENHILL / AMAGER BAKKE Architektai: BIG (Bjerke Ingels Group) Vieta: Kopenhaga, Danija Įgyvendintas: 2019 m.

Apdovanojimai: 2020 DESIGN EDUCATES AWARD, 2020 ARCHDAILY BUILDING OF THE YEAR AWARD, 2019 SCANDINAVIAN GREEN ROOF AWARD, 2015 P/A PROGRESSIVE ARCHITECTURE AWARDS CITATION, 2012 AR MIPIM FUTURE PROJECTS AWARDS SPECIAL AWARD

6 PAV. Esamas pastato vaizdas. (Šaltinis www.big.dk ) Analogo pasirinkimo motyvas: Platus projekto rengėjų požiūris į užduotį – ne tik suprojektuoti atliekų deginimo jėgainę, bet ir sukurti pastatą kaip traukos centrą miesto gyventojams ir svečiams, skirtą sportuoti, leisti laisvalaikį, lavinti žinias ir propaguoti sveiką, ekologišką gyvenseną. Projektas pasižymi panašia į Gargždų problematika – naujų švarios energijos šaltinių poreikiu, mokslo ir rekreacijos centro, 12

viešųjų erdvių laisvalaikiui poreikiu, ekologinės vizijos ir ambicijos svarba, naujos dominantės poreikiu lygaus reljefo teritorijoje.

7 PAV. Esamas pastato stogo vaizdas iš viršaus. (Šaltinis www.big.dk ) Projekto ir jo sprendinių aprašymas Nauja jėgainė, kurioje elektros ir šilumos energija gaminama deginant atliekas pagal aplinkai draugišką technologiją, suprojektuota kaip daugiafunkcinis centras – pramogų parkas – išskirtinis traukos objektas, skleidžiantis ekologijos, „žaliosios ateities“ idėjas, propaguojantis sveiką gyvenseną ir bendruomeniškumą, plečiantis žmonių akiratį, miesto ir architektūros suvokimą, yra vienas iš projektų, įkūnijančių hedonistinio planavimo idėją, Kopenhagai siekiant tapti pirmuoju miestu pasaulyje be CO2 iki 2025 metų. Copenhill yra novatoriško požiūrio architektūroje ikona, įvertinta prestižiniais apdovanojimais ir plačiai aptariama tarptautinių architektūros žurnalų puslapiuose.

Joje įkūnijami įvairūs poreikiai. Objektas apima 41.000 m2. Pastato viduje – jėgainė, kurioje gaminama elektros ir šilumos energija 150.000 namų ūkių Kopenhagoje. Per metus joje sukūrenama 440 tonų atliekų, tačiau technologija yra tokia švari, kad čia pat, ant jėgainės stogo žmonės gali leisti laisvalaikį ir grožėtis atsiveriančiomis panoramomis. Jėgainė pakeitė seną šiluminę elektrinę – atnaujinta deginimo technologija ir visapusiškai kita išraiška kalba apie naują XXI a. architektūros ir technologijos sąveikos svarbą – švari technologija nebereikalauja užtverti jėgainės teritorijos nuo visuomenės, didina galimybę visuomenei suprasti, kaip gaminama energija, kalba apie naują demokratiškos ir atviros architektūros etapą. Jėgainės stogas – tarsi viršukalnė lygumoje – slidinėjimo trasa, lipimo takas, kopinėjimo sienos. Po slidinėjimo pavargusių ir išalkusių 13

laukia restoranas. Taip pat sukurtas edukacijos centras kūrybinėms dirbtuvėms, seminarams, kitoms švietėjiškoms veikloms. Nenorintys slidinėti kalva gali naudotis kaip parku ar apžvalgos bokštu, į kurį pakylama ne tik laiptais, bet ir liftais.

8 PAV. Pastato koncepcinė – idėjinė schema. (Šaltinis www.big.dk )

“Mintis apie slidinėjimo trasą atėjo suvokus, kad Kopenhagos klimatas yra vėsus, čia ne vieną mėnesį sninga, bet visiškai nėra kalnų. Kopenhagos gyventojai turi kelias valandas keliauti automobiliu, kad pasiektų Švedijoje esančias slidinėjimo trasas. Pastato stogas atliktų ne tik slidinėjimo trasos funkciją, bet ir būtų tarsi tikras kalnas su žaliaisiais miškų plotais, vaikščiojimo takais ir kopimui skirtomis sienomis”, – pasakoja kūrybinės komandos vadovas B. Ingelsas.

Slidinėjimo trasa – 450 metrų, „žaliojo stogo“ plotas – 10.000 m2. Šioje vietoje treniruotis gali ir profesionalūs sportininkai, trasa beveik atitinka olimpinės trasos normatyvus. Vaikams skirtos mažesnės atkarpos, kur galima treniruotis. Pastato sienos skirtos treniruotis laipioti kalnų uolomis, tai dar vienas svarbus elementas šaliai, kurioje nėra kalnų.

Architektūrinę pastato išraišką formuoja aliuminio masyvu apskardinti monolitiniai „blokai“, persipinantys su tokių pat matmenų langais ir kartu kuriantys ritmišką fasadų žaismą, išorėje pranykstantį Kopenhagos siluetui susiliejant su dangumi, o viduje kuriantys jaukią gamyklos vidaus nuotaiką. „Žaliasis stogas“ – toji išskirtinė objekto „vizitinė kortelė“, organiškai įsiliejanti į aplinką.

9 PAV. Fasado vaizdas iš žmogaus akių lygio. (Šaltinis www.big.dk ) 14

530 būstų regeneracijos projektas Bordeaux mieste Architektai: Lacaton & Vassal (su Frédéric Druot ir Christophe Hutin) Vieta: Bordeaux, Prancūzija Plotas: 23500 m2 Projekto parengimo metai: 2016 Apdovanojimai: Europos Mies van der Rohe apdovanojimas 2019

10 PAV. Vaizdas prieš (kairėje) ir po (dešinėje) regeneracijos. (Šaltinis www.lacatonvassal.com )

Analogo pasirinkimo motyvas: Sprendžiamas modernistinių gyvenamųjų struktūrų pertvarkymo uždavinys, siekiant išsaugoti esamas struktūras, jas patobulinti ir pritaikyti šiandieniniams poreikiams.

11 PAV. Vaizdas prieš (kairėje) ir po (dešinėje) regeneracijos. (Šaltinis www.lacatonvassal.com )

Projekto ir jo sprendinių aprašymas Projektas susideda iš trijų daugiabučių transformacijos pasiūlymų, tai yra pirmasis renovacijos etapas 'Cité du Grand Parc' kvartalo, esančio Bordeoux mieste. 1960 metais pastatyti daugiabučiai 15

gyvenamieji namai šiandien nebeatitinka pasikeitusių poreikių. Todėl teritoriją palieka gyventojai ir keliasi į naujus būstus, ieškodami patrauklesnių sąlygų. Šiuo projektu siekiama „atgaivinti“ pastatus pertvarkant jų struktūrą.

12 PAV. Vaizdas prieš (kairėje) ir po (dešinėje) regeneracijos. (Šaltinis www.lacatonvassal.com ) Pagrindinė idėja – prie būstų pridėti žiemos sodus – balkonus, taip būstus pripildant šviesa, suteikiant natūralaus jaukumo, sujungiant su įdomiu miestovaizdžiu. Taip gyvenamoji aplinka tampa patrauklesnė ir įdomesnė.

13 PAV. Esama planinė struktūra (balta) ir papildoma struktūra (melsva). (Šaltinis www.lacatonvassal.com )

16

Pagrindinė projekto vizija – minimaliomis priemonėmis, atsisakant radikalios intervencijos pakelti daugiabučių namų vertę ir gyvenimo sąlygas juose, tuo pačiu renovuojant ir energetiškai.

Didžiausias sprendinių pasiekimas, įvertintas ir suteikiant Europos Mies van der Rohe apdovanojimą – renovacija gerina tiek eksterjerą, tiek interjerą vienu metu. Šis projektas yra ekonomiškai pigios, techniškai paprastos, tačiau daugeliu prasmių efektyvios transformacijos pavyzdys ir nors rengiamame projekte nesprendžiama daugiabučių vidinių struktūrų pertvarkymo problematika, šis projektas moko, kad gyvenamąją aplinką galima pagerinti be radikalių pertvarkų.

17

URBANISTINĖ IR ARCHITEKTŪRINĖ TERITORIJOS ANALIZĖ Gargždai Lietuvos kontekste

Gargždų miestas įsikūręs Vakarų Lietuvoje, Klaipėdos regione, dešiniajame Minijos upės krante. Į pietus nuo magistralinio kelio Vilnius – Kaunas – Klaipėda (A1).

Tai – Klaipėdos rajono savivaldybės administracinis centras ir didžiausia gyvenvietė (miestas) savivaldybėje (14500 gyventojų). Dėl palankios geografinės padėties (18 km nuo uostamiesčio ir didžiausio Vakarų Lietuvos miesto Klaipėdos, lokacijos centrinėje Lietuvos dalyje), svarbių infrastruktūros objektų (Klaipėdos jūrų uosto, magistralinio kelio Vilnius – Kaunas – Klaipėda (A1), geležinkelio), savivaldybė yra viena patraukliausių Lietuvoje investicijoms ir gyvenimui (galima teigti vadovaujantis Lietuvos laisvosios rinkos instituto paskutinių penkerių metų rengtu „Lietuvos savivaldybių indeksu“) .

Klaipėdos rajonas yra sparčiausiai gyventojų skaičiumi auganti savivaldybė Lietuvoje, čia veikia stambios pramonės įmonės, savivaldybių reitinguose Gargždai dažniausiai yra lyderiai arba dalinasi pirmosiomis pozicijomis vertinant įvairiais pozityviais kriterijais. Todėl kuriamas šios savivaldybės centro urbanistinio ir architektūrinio atgaivinimo projektas ir išmanaus miesto strategija turi visas galimybes realiai būti įgyvendinta.

Gargždų miesto pietinės dalies daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijos padėties mieste vertinimas Gargždų miesto pietinės dalies daugiabučių gyvenamųjų namų teritorija patenka į miesto centro ir centro prieigų zoną. Miesto centrui „slenkantis“ iš rytinės dalies į vakarinę pusę (Dariaus ir Girėno gatvėje įsikūrus „Maxima“, už jos „Norfa“ prekybos centrui, plečiantis kitai socialinei infrastruktūrai) teritorija iš esmės tampa miesto centru. Šiaurės rytuose teritorija ribojasi su svarbiais miesto infrastruktūros objektais – turgumi, kultūros centru, pietinėje ir pietrytinėje pusėse - su individualių gyvenamųjų namų kvartalais. Vakaruose - su neurbanizuota teritorija, nuo kurios skiria Dariaus ir Girėno gatvė. Ten numatoma daugiabučių gyvenamųjų namų ir visuomeninės paskirties pastatų statyba. Šiaurėje - iš vakarų į rytus driekiasi Klaipėdos gatvė krašto kelias KK228 - viena pagrindinių miesto arterijų, jungianti Dauparus ir Vėžaičius, šia gatve atvykstama iš vakarinio ir rytinio įvažiavimų į miestą. Šiaurės kryptimi veda Kretingos plento g. krašto kelias KK216, jungiantis Gargždus ir Kretingą, už sankryžos, greta kvartalo jis tampa Dariaus ir Girėno gatve. Tai - šiaurinis įvažiavimas iš automagistralės į Gargždus. Į projekto teritoriją patenka Gargždų autobusų stotis – pagrindinis viešojo tarpmiestinio susisiekimo centras mieste.

18

15 PAV. Gargždų miesto pietinės dalies daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijos padėtis mieste.

Schemai pasinaudota facebook puslapio „Kiti Gargždai“ publikuota panoramine nuotrauka.

19

16 PAV. Gargždų miesto schema.

20

Gargždų miesto istorinė raida Sudarant ir aprašant istorinės raidos schemas remtasi Gargždų krašto muziejaus istorine, kartografine medžiaga bei dr. Mato Cirtauto tiriamuoju darbu „Gargždų miesto centrinės dalies erdvinio karkaso tvarkymo ir formavimo meniniai principai. 2007 m.“

XIII-XVI a.

Gargždų apylinkės gyvenamos nuo Žalvario amžiaus. Rašytiniuose šaltiniuose Gargždai pirmą kartą minimi 1253 metais. Iš to laikotarpio žinoma, jog būta pilies kairiajame Minijos upės krante. Gyvenvietė tik XV a. persikėlė į dešinįjį Minijos krantą, kur dabar įsikūręs Gargždų miestas.

17 PAV. Gargždų raidos XIII – XVI a. schema.

XVI - XVIII a.

Gatvinis kaimas greta svarbaus prekybinio kelio išsivystė į linijinės struktūros gyvenvietę. Dvarvietė - atokiau nuo gyvenvietės. Miestelis - dešinėje Minijos pusėje. Aikštė ir katalikų bažnyčia gyvenvietės centre - vienoje gatvėje, atokiau nuo dvaro.

18 PAV. Gargždų raidos XVI – XVIII a. schema.

21

XVIII - XIX a.

Gyvenvietė stipriai nukentėjo nuo 1786 metų gaisro. Todėl po jo buvo iš esmės atstatyta, pertvarkant struktūrą. Arčiau dvaro sodybos pastatyta katalikų bažnyčia, miestelis tapo radialinės formos, kurio centre - stačiakampės formos aikštė. Buvo nutiestas naujas kelias į Klaipėdą, dvaras susiliejo su miesteliu. Gargždai – pasienio miestas su Prūsija.

19 PAV. Gargždų raidos XVIII – XIX a. schema.

XX a. I pusė Lietuvai prisijungus Klaipėdos kraštą Gargždai praranda pasienio miesto statusą.

Prasidėjus dvarų parceliavimui suardoma dvaro sodybos struktūra. 1939 m. per miestą nutiesiamas Žemaičių plentas, pagrindine miesto magistrale tampa Klaipėdos gatvė.

20 PAV. Gargždų raidos XX a. I pusės schema.

22

XX a. II pusė - XXI a. III deš.

Gargždai ženkliai išaugo plečiantis pramonei XX a. 7-8 dešimtmečiais. Tuomet miesto centras rekonstruotas sunaikinant didžiąją dalį senosios planinės struktūros. Užstatoma šiaurinė ir vakarinė aikštės dalys, miesto pietvakariuose atsiranda pramoninė zona, auga ne tik daugiabučių, bet ir privačių namų kvartalai. 1990 metais pastatoma nauja katalikų bažnyčia, XXI a. pradžioje auga pramoninė teritorija ir privačių namų kvartalai, nekeičiant esamos struktūros rekonstruojamas miesto centras.

21 PAV. Gargždų raidos XX a. I pusė – XXI a.

III deš. schema.

Nors Gargždai priskiriami prie seniausių Lietuvos miestų, iki mūsų dienų išliko tik maža dalis senosios miesto urbanistinės struktūros (tik seniausia Kvietinių gatvė). Nedėkinga miesto istorija lėmė, kad miestas degė gaisrų ir karų metu. Šiandien matomas Gargždų urbanistinis audinys – iš esmės XX a. II pusės planavimo ir perplanavimo rezultatas. Seniausi miesto pastatai mena tik XX a. pradžią.

Gargždų miesto pietinės dalies daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijos istorinės raidos vertinimas

Kaip jau minėta ankstesnėse šios bylos dalyse, Gargždų miesto pietinės dalies daugiabučių gyvenamųjų namų teritorija yra viena naujausių miesto dalių, susiformavusi iš esmės iki tol neurbanizuotoje arba mažai urbanizuotoje teritorijoje. Tik pati šiaurinė teritorijos dalis patenka į ankstesniuose istorijos etapuose užstatytą zoną.

Vykdant statybas įamžinta didelė dalis teritorijos formavimosi istorijos. Kai kurių svarbių projektui vietų atsiradimas vertas trumpos apžvalgos.

23

22 PAV. „Pirmos vidurinės“ (dab. „Minijos“ progimnazijos) mokyklos statybos. XX a. 7 deš. (Minijos progimnazijos mokyklos muziejaus nuotraukos).

23 PAV. Daugiabučių gyvenamųjų namų statybos. XX a. 9 deš. (facebook puslapių „Kiti Gargždai“ ir „Gargždai united“ medžiaga).

24 PAV. „Trečios vidurinės“ (dab. „Vaivorykštės gimnazijos“) statybos ir atidarymo šventė. XX a. 9 deš. („Vaivorykštės“ gimnazijos muziejaus nuotraukos).

24

25 PAV. Gargždų katilinė (J. Janonio g. 38) daugiabučių fone. (Facebook puslapio „Gargždai united“ medžiaga).

Analizuojama ir vėlesnėse dalyse detalizuojama teritorija ypatinga tuo, jog ilgą laiką buvo keli šimtai metrų nuo pasienio su Prūsija. Tai reiškia – iš esmės netoli ribos su kita kultūra ir civilizacija. Šis faktas – užmiršta teritorijos identiteto detalė.

Ilgą laiką analizuojama erdvė buvo tolimas Gargždų užmiestis. Ūkininkų vadintas „Užpelke“.

Paradoksalu, jog vykstant masinei daugiabučių statybai čia atsirado Melioratorių gatvė ir dalyje teritorijos apsigyveno melioratorių šeimos. Kita didelė dalis butų priklausė kooperatyvo nariams. Čia įsikūrė legendinė parduotuvė „Pempininkai“ – prabangiausia sovietiniuose Gargžduose. Šios kultūrinės istorijos nuotrupos skatina pagarbiai žvelgti į teritoriją kaip laikmečio atspindį ir gerbiant praeitį stengtis išsaugoti įdomias kultūros istorijos detales jas interpretuojant šių dienų kontekste.

Gamtinių sąlygų vertinimas Hidrografija/reljefas/želdynai Gargždai su Minija ir vandeniu glaudžiai susiję nuo pat savo atsiradimo iki šių dienų. Miestas įsikūręs dešiniajame Minijos upės krante, miesto apylinkės išmargintos smulkių upelių ir senvagių.

Išraiškingas upės ir jos senslėnio kraštovaizdis miestui suteikia ypatingą charakterį. Minija ir jos pakrantės – retų, tarptautiniu mastu saugomų gyvūnų ir augalų rūšių buveinė bei nerštavietės migruojančioms žuvims, saugomoms Minijos ichliologinio draustinio. Upė ir jos slėniai - svarbūs rekreacijai ir turizmui. Palei Minijos upę driekiasi “žalioji juosta” - natūrali želdynų sistema, turtinga 25

gamtine įvairove. Į šią sistemą darniai įsilieja virš šlaito tarsi “pereinamoji zona” tarp miesto ir gamtos esantis Gargždų parkas, kiek tolėliau į pietus - senosios žydų kapinės bei pavieniai medžių gojeliai.

Piečiausioje Gargždų dalyje telkšo vandeningi karjerai, atsiradę kasant žvyrą ir smėlį silikatinių plytų ir betono gamybai nuo XX a. VI dešimtmečio ir eksploatuojami iki šiol. Šiandien karjerai svarbūs ir rekreacijai, be to jų vandeniu aprūpinamos netoliese įsikūrusios sodų bendrijos. Greta karjerų gausu miškelių ir pavienių medžių, galinčių sudaryti bendrą želdynų sistemą.

Gargždų miestas turtingas parkais ir medžių gojeliais ne tik greta vandens telkinių – Klaipėdos gatvėje yra kaštonų alėja bei žalioji juosta, kurioje auga kalninės pušys, skirianti judrią gatvę nuo individualių gyvenamųjų namų kvartalo. Parkeliai tarp „Minijos“ progimnazijos ir vaikų darželio “Gintarėlis” bei „Vaivorykštės“ gimnazijos parkelis su lauko treniruoklais, eglynas tarp Vingio ir Paupio gatvių, skveras greta atminimo paminklo žydų žudynių vietoje, senosios miesto kapinės, Laugalių parkas su amfiteatru ir lauko treniruokliais... Daugelyje miesto gatvių auga brandūs medžiai.

26 PAV. Gargždų miesto ir apylinkių reljefo schema.

26

27 PAV. Gargždų miesto ir apylinkių reljefo pjūviai. (Pjūviai parengti naudojantis portalo www.maps.lt duomenimis).

Gargždai įsikūrę 40-10 metrų virš jūros lygio. Reljefas - palengva nuožulnėjantis iš vakarų į rytus, kur priešais Minijos upės slėnį staigiai leidžiasi (apie 20 metrų), taip suformuodamas statų šlaitą. Iš šiaurės į pietus – kiek statesnis (skirtumas apie 10 metrų). Išraiškingiausios reljefo vietos neskaitant Minijos slėnio yra šios: erdvė tarp Minijos progimnazijos ir Vaivorykštės gimnazijos, ten matomas Gargždams nebūdingas 6 metrų aukščio perkritimas bei Kvietinių ir Žemaitės gatvių sankryža, kurioje reljefas tiek iš šiaurės į pietus, tiek iš vakarų į rytus yra staigiai nuožulnus 5 metrais.

Susisiekimo sistemos vertinimas Gargždų mieste dominuoja lengvųjų automobilių transportas, keliantis oro taršos, triukšmo ir parkavimo problemas. Vienintelė viešojo transporto rūšis susisiekimui tarpmiestiniu ir rajoniniu lygmeniu - maršrutiniai autobusai. Stotelės mieste įrengtos tik pagrindinėse gatvėse. Dviračių takų sistema nesudaro vientiso tinklo, įrengti tik pavieniai jos fragmentai. Pėsčiųjų takai įrengti palei daugumą gatvių, tačiau jų būklė labai skirtinga.

Detaliau nagrinėjamoje ir detalizuojamoje teritorijoje susisiekimo sistema nėra iki galo išvystyta.

Daugelis gatvių baigiasi akligatviais. Nusidėvėjusios dangos ir netvarkingas automobilių parkavimas dažnai sudaro prielaidas „ištrinti“ ribą tarp gatvės ir kelkraščio. Dažnai tai vyksta šaligatvio „sąskaita“. Taip apsunkinamas pėsčiųjų eismas ir rizikuojama žmonių saugumu. Dauguma pėsčiųjų takų prastos būklės, didelė dalis jų – be dangų, organiškai susiformavę, todėl projektuojant į tai bus atsižvelgta Esamos sklypų struktūros vertinimas

27

28 PAV. Sklypų struktūra pietinėje Gargždų miesto dalyje. Žaliai pažymėtos sklypų ribos.

(Informacija iš www.regia.lt ) Teritorijoms šalia daugiabučių namų parengti ir Savivaldybės tarybos sprendimais patvirtinti detalieji planai: 1. teritorijos dalies, esančios prie P. Cvirkos, Dariaus ir Girėno, Melioratorių ir J. Janonio gatvių, Gargždų mieste, detalusis planas; 2. teritorijos dalies, esančios prie Melioratorių, Dariaus ir Girėno bei Pušų gatvių, Gargždų mieste, detalusis planas; 3. teritorijos dalies, esančios prie Melioratorių, Dariaus ir Girėno bei Pušų gatvių, Gargždų mieste, detalusis planas; 4. teritorijos dalies, esančios prie Klaipėdos, J. Janonio ir P. Cvirkos gatvių, Gargždų mieste, detalusis planas.

Daugiabučių namų gyventojai nesiėmė iniciatyvos žemės sklypams įteisinti pagal parengtus dokumentus. Todėl kvartale dominuoja nesuformuoti valstybiniai sklypai. Esama pavienių sklypų, kurie nesudaro sistemos, o sukuriama dar daugiau problemų. Dideli valstybiniai sklypai nėra tinkamai prižiūrimi dėl keleto priežasčių – pilietinės iniciatyvos trūkumo iš gyventojų, lėšų trūkumo, administracinio pasimetimo tarp institucijų, kuomet pilnai nėra pasidalinama atsakomybėmis ir atsakomybių sritimis. Todėl sklypų sutvarkymui darbe bus skiriamas ypatingas dėmesys dalinant teritoriją į funkcines zonas – erdves skirtingoms tematikoms ir poreikiams.

29 PAV. Ryški sklypų sutvarkymo problematika analizuojamoje teritorijoje.

(Fotografuota 2020-02-10).

28

Dominuojančio morfotipo ir planavimo principo nustatymas Gargždų miesto pietinės dalies daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalas yra laisvo planavimo principais suformuota teritorija, šiaurinėje dalyje (palei P. Cvirkos g.) turinti perimetrinio užstatymo bruožų.

30 PAV. Užstatymo tipų schema teritorijoje.

Kvartalo kaimynystėje - šiaurinėje dalyje (teritorija tarp P. Cvirkos ir Klaipėdos gatvių) dominuoja taip pat laisvas planavimas, fragmentiškai turintis perimetrinio užstatymo bruožų (palei Klaipėdos g.). Pietryčiuose - kitapus Vingio gatvės - sodybinio užstatymo kvartalai, pietuose - kitapus Pušų gatvės - laisvo planavimo teritorija. Teritorijoje kitapus Dariaus ir Girėno gatvės užstatymas dar nesusiformavęs, tačiau pagal naujai formuojamo užstatymo fragmentus matoma, kad tai laisvo planavimo principais formuojama teritorija.

Teritorijos socialinės – kultūrinės sistemos vertinimas

29

Gargždų miesto centrinėje dalyje veikia keletas viešųjų ir privačių įstaigų: „Vaivorykštės“ gimnazija, „Minijos“ progimnazija, „Minijos“ progimnazijos pradinių klasių korpusas, „Gintarėlio“ ir „Saulutės“ darželiai, dvejos katilinės. Veikia maisto prekių parduotuvė „Pempininkai - Aibė“ ir kita „Aibė“ .

Teritorijoje yra kultūros paveldo saugomas objektas – Gargždų žydų žudynių vieta ir kapas.

31 PAV. Socialinės – kultūrinės sistemos schema.

Esamų statinių būklės vertinimas Analizuojamoje projekto teritorijoje dominuoja XX a. 7-9 deš. pastatai: tipinės statybos daugiabučiai gyvenamieji namai ir visuomeniniai pastatai, stovi dvejos katilinės.

“Senos statybos“ daugiabučiai namai yra energetiškai neefektyvūs, eikvojantys daug šilumos energijos, neatitinkantys orių sąlygų gyvenimui, nepuošiantys miesto kraštovaizdžio dėl blogo estetinio vaizdo. Daugumai jų reikalinga renovacija ne tik apšiltinant ir atnaujinant fasadą, bet iš esmės siekiant sudaryti geresnes gyvenimo sąlygas, išspręsti daugiabučio sukuriamas socialines problemas – žmonių susvetimėjimą, valdišką požiūrį į aplinkos tvarkymą, sudaryti šeimininkišką atsakomybę. Teritorijoje esama ir naujos statybos daugiabučių namų, kurie statyti prieš dešimtmetį. Tokių namų yra keturi.

Visuomeniniai pastatai: „Minijos“ progimnazija Pastatas veikia nuo 1965 metų, renovuotas ir atnaujintas apie 2015 metus, greta - naujas 30

stadionas; Pradinių klasių korpusas - renovuotas ir atnaujintas apie 2010 metus, fasadas sukurtas žaismingas, spalviškai praturtinantis aplinką.

32 PAV. „Minijos“ progimnazija iš kiemo pusės. (Fotografuota 2020-0210).

Vaivorykštės gimnazija pastatas veikia nuo 1988 reikalingas atnaujinimas.

metų,

33 PAV. Vaivorykštės gimnazija iš parkelio pusės. (Fotografuota 202003-20).

Katilinės: pritaikytos biokurui ir gamtinėms dujoms kūrenti.

Nepuošia kraštovaizdžio, nėra pakankamai atskirtos želdynų, kelia triukšmo ir CO2 taršą.

34 PAV. Katilinė J. Janonio g., prie Vaivorykštės gimnazijos.

(Fotografuota 2020-03-20).

31

Vaikų darželiai “Gintarėlis” ir “Saulutė” renovuoti apie 2015 metus, sutvarkyta aplinka.

35 PAV. Vaikų darželis „Gintarėlis“.

(Fotografuota 2020-0320).

36 PAV. Gargždų autobusų stotis. Išorė ir vidus. (Fotografuota 2020-02-10).

Gargždų autobusų stotis – labai prasto stovio tiek vidus, tiek išorė, visomis prasmėmis „nudėvėta“ teritorija, nereprezentatyvi, reikalaujanti greito atnaujinimo. Stotis neatitinka elementarių higienos sąlygų, o savo masteliu yra per maža aptarnaujamiems srautams.

Galimybės: teritoriją galima „prikelti“ naujam gyvenimui, atnaujinant pastatus, kuriant šių dienų poreikius atitinkančias jų struktūras, koreguojant pastatų vizualinę kokybę ir išsprendžiant erdvių problematiką.

37 PAV. Gargždų miesto pietinės dalies daugiabučių teritorija iš viršaus. (Facebook puslapio „Gargždai united“ medžiaga) 32

38 PAV. Urbanistinių erdvių sistemos vertinimo schema (viršuje).

39 PAV. Kompozicinių ypatumų vertinimas (apačioje).

33

„Socialinis užsakymas“ Siekiant išgirsti bendruomenės poreikius lankantis Gargžduose buvo susitikta su LR Seimo nare Rasa Petrauskiene, Klaipėdos rajono savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotoju Mindaugu Šunoku, vietos bendruomenės atstovais.

40 PAV. Sutikimas su LR Seimo nare aptariant teritorijos problemas realioje situacijoje. 2020-02-10. (M. Šunoko nuotrauka).

Nuspręsta pakviesti gyventojus socialiniame tinkle facebook komentaruose rašyti apie savo poreikius ir lūkesčius, į kuriuos bus atsižvelgiama rengiant projektą. Į kvietimą atsiliepė 25 gyventojai.

Aktualiausios problemos ir poreikiai: 1) vaikų žaidimo aikštelės; 2) naujos automobilių parkavimo vietos; 3) vaikų bei paauglių žaidimų erdvės, 4) sky parkas; 5) dviračių takai; 6) gėlynų – želdynų sistemos; 7) „žaliosios zonos“; 8) erdvės pramogoms ir poilsiui; 9) automobilių eismo sistemos (gatvių tinklo) tobulinimas; 10) apšvietimo sistemos tobulinimas.

34

Išvados:

35

•

Gargždų miesto pietinio daugiabučių kvartalo urbanistinis audinys yra iš esmės kontrastingas kitoms miesto dalims savo suformuotų ir nesuformuotų erdvių santykiu. Dėl šios priežasties teritorijai tenka išskirtinis kompozicinis vystymosi vaidmuo miesto formavimosi procese.

•

Pietinė daugiabučių gyvenamųjų namų teritorija atlieka dalies miesto centro bei miesto centro prieigų teritorijos vaidmenį. Vystantis miestui didžioji dalis tyrinėjamos zonos atnaujinta išmanumo principais turi galimybes savo svarba pranokti miesto centrą.

•

„Jauna“ teritorijos istorija neleidžia tvirtai remtis praeities vertybėmis, tačiau suteikia daugiau laisvės kūrybai. Išlikę istoriniai kadrai iš statybų leidžia tiksliai atrasti svarbius praeities elementus ir gali būti svarus argumentas priimant sprendimus.

•

Minijos upės turtas - slėnio želdynai, parkas bei karjerai skatina ieškoti erdvinių ryšių su pietine ir rytine miesto teritorijomis ir plėtoti vidinę teritorijos želdynų sistemą siekiant sukurti bent iš dalies į Minijos „žaliąją juostą“ biologinės įvairovės prasme panašią želdynų sistemą regeneruojamoje urbanistinėje struktūroje.

•

Būtina stiprinti vidinius ir išorinius ryšius, skatinant sveiką gyvenseną planuojama projektuoti dviračių ir pėsčiųjų takų sistemas, kurios susijungtų į vientisą tinklą. Sprendžiant automobilių stovėjimo aikštelių problemą dera atsižvelgti ir į dviratininkų, riedlenčių, paspirtukų naudotojų, mamų su mažais vaikais ir kitų grupių poreikius.

•

Valstybinė žemė, apimanti didžiąją dalį teritorijos, suteikia galimybes sukurti vientisą urbanistinę sistemą.

•

Dominuojantis laisvas planavimas čia turi būti peržiūrimas ir įvertinus (ne-)efektyvumo faktorių, siūlomos alternatyvos.

•

Vadovaujantis aplinkosauginiais ir sveikos gyvensenos principais būtina peržiūrėti galimas kvartalo aprūpinimo šiluma alternatyvas.

•

Kuriant išmanų miestą būtina ugdyti bendruomenės pilietiškumą ją įtraukiant į procesą dar projektavimo pradžioje ir dalinantis atsakomybėmis už tvarkomą teritoriją jos statybos bei eksploatavimo metu.

Teritorijų planavimo teisinės bazės ir nagrinėjamai teritorijai galiojančių reglamentų aprašymas Projektiniai pasiūlymai rengiami vadovaujantis atlikta išsamia miesto ir teritorijos analize, konkurso užduotimi, LR galiojančiais teisiniais dokumentais, atsižvelgus į Gargždų miesto bendrojo plano siūlomus sprendinius, pasiūlant tam tikrus pakeitimus, kurie galėtų būti įgyvendinami ateityje rengiant bendrąjį planą.

41 PAV. Ištrauka iš Gargždų miesto bendrojo plano Reglamentų brėžinio. (UAB „Nemuno Deltos Projektai“, 2010 m.)

Detalizuojama teritorija apima šias zonas: 3.1, 3.2, 3.5, 3.6 (centrų zona), 3.7, 3.8, 3.9 (specializuotų kompleksų zona), 3.10, 3.11, 3.12, 3.13, 3.14, 3.15, 3.16 (gyvenamoji zona), 3.31, 3.32, 3.33 (neurbanizuojamos (neužstatytos ir neužstatomos) teritorijos).

36

42 PAV. Ištrauka iš Gargždų miesto bendrojo plano. Reglamentų lentelė. (UAB „Nemuno Deltos Projektai“, 2010 m.)

Rengiant urbanistinę koncepciją laikomasi reglamentų lentelėje nurodytų reikalavimų. Jei sprendiniai reikalauja Bendrojo plano koregavimo, apie tai užsimenama aiškinamajame rašte.

37

Kiti aktualūs dokumentai: • LR Teritorijų planavimo įstatymas; • LR Kelių įstatymas; • LR Planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimo įstatymas; • Statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“; • Statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ • Statybos techninis reglamentas STR 1.02.09:2011 „Teisės atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą įgijimo tvarkos aprašas“; • Statybos techninis reglamentas STR 1.01.04:2015 „Statybos produktų, neturinčių darniųjų techninių specifikacijų, eksploatacinių savybių pastovumo vertinimas, tikrinimas ir deklaravimas. Bandymų laboratorijų ir sertifikavimo įstaigų paskyrimas. Nacionaliniai techniniai įvertinimai ir techninio vertinimo įstaigų paskyrimas ir paskelbimas“; • Statybos techninis reglamentas STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“; • Statybos techninis reglamentas STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ • Statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ • Statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(6):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ • Statybos techninis reglamentas STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ • Statybos techninis reglamentas STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ • Statybos techninis reglamentas STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ • Statybos techninis reglamentas STR 2.06.02:2001 „Tiltai ir tuneliai. Bendrieji reikalavimai“ • Statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ •ISO 21542:2011 (pastatų pritaikymo žmonėms su negalia standartas), • „Gargždų miesto daugiabučių gyvenamųjų namų kompleksinio atnaujinimo (modernizavimo) mokslinė metodika ir technologijų taikymo rekomendacijos“

38

II ETAPAS

43 PAV. GARGŽDŲ MIESTO PIETINĖS DALIES URBANISTINĖS KONCEPCIJOS AKSONOMETRINIS VAIZDAS (viršuje).

44 PAV. Detalizuojamos teritorijos padėtis mieste.

39

TERITORIJOS SUTVARKYMO FUNKCINĖ IR ERDVINĖ IDĖJA. DARNIOS IR TVARIOS TERITORIJOS KONCEPCIJA Urbanistine koncepcija siekiama pietinę Gargždų dalį, kurioje veikia miesto mokymo įstaigos, sujungti su autobusų stoties teritorija, sukuriant vientisą viešųjų erdvių sistemą, suskirstytą į įvairių veiklų zonas, kuriose laisvalaikį galėtų leisti miesto gyventojai. Taip pat svarbi išlieka jungtis su „senuoju“ miesto centru, tačiau ji koncepcijoje akcentuojama mažiau, kadangi yra pakankamai gerai išvystyta. „MINIJOS MIESTAS“ Gargždų tapatybė užkoduota pirmapradėje miesto istorijos stadijoje, kuomet menama XIII a. tvirtovė ant Minijos kranto. Šiandien miestas, atsigręžęs į „pradžių pradžią“, gali tapti XXI amžiaus „Minijos tvirtove“, ne karine kaip anuomet, o ekonomine, gyvenimo kokybės ir ekologine prasmėmis.

Minija – Žemaitijos „arterija“, sujungianti sraunių upelių vandenis į vieną stiprią srovę ir juos veržliai plukdanti į platųjį Nemuną. Upė – „gyvenimo mokytoja“, iš kurios galima semtis nenuilstamo atkaklumo įveikiant pačias sunkiausias kliūtis ir veržiantis į galutinį tikslą. Žalias slėnis, nuo ištakų iki žiočių lydintis upę, žmogaus rankos beveik nepaliestas „rojus“, kuriame klesti pačios įvairiausios gyvybės formos.

Koncepcijos idėja remiasi į du kertinius polius – upės ir slėnio alegorijas: „upė“ simbolizuoja veržlumo, mokslo, pažangos ir ekonominį potencialą, galimybę tapti dar svarbesniu regiono traukos centru, „slėnis“ reiškia erdvę, kurioje kiekvienas atras sau jaukų gyvenimo, darbo ir poilsio kampelį. Taip, šio projekto autoriaus manymu, regeneruojama urbanistinė sistema iš naujo atras savo tapatybę ir idėjiškai susilies su Gargždais.

Teritorijos sutvarkymo funkcinė ir erdvinė idėja Projektuojama „žalioji jungtis“ tarp planuojamos Gargždų autobusų stoties (tarpmiestinio traukos centro), šalia jos kuriamo prekybos centro ir mokyklų bei darželių teritorijos, kurios centre – į mokslo ir pramogų centrą konvertuojama katilinė numatoma kaip dar vienas tarpmiestinis traukos objektas („Minijos mokslo ir pramogų centras“) ir pietinės kvartalo pusės dominantė (apie objektus plačiau – architektūrinėje dalyje).

Stiprinama „žaliąja jungtimi“ sprendžiama ne tik šios miesto dalies, tačiau ir labiau į pietus nutolusių sodybinio užstatymo tipo kvartalų susisiekimo su centru problematika. Planuojamos keleto tipų viešosios erdvės – aikštės, parkai su įvairių dydžių skvereliais, kuriuose numatomos treniruoklių, žaidimų bei sporto erdvės visoms gyventojų grupėms – nuo kūdikių iki senjorų (47 pav.).

Laikantis tvarumo principo siekta projektuoti kuo mažiau naujų ir išsaugoti kiek įmanoma esamų pastatų, ateityje tikintis juos renovuoti. Senų pastatų atsisakoma tik tais atvejais, kai yra poreikis stiprinti esamas ar kurti naujas jungtis tarp erdvių. Nauji pastatai projektuojami jau susiformavusiose pastatų grupių struktūrose, kuriose yra reikiamos komunikacijos ir jų atsiradimas padeda formuoti pastatų grupių, viešųjų erdvių ir kiemų sistemą (schema – 46 pav.)

40

45 PAV. GARGŽDŲ MIESTO PIETINĖS DALIES URBANISTINĖ KONCEPCIJA. Akcentuota erdvinė jungtis ir svarbiausios įstaigos.

41

46 PAV. KVARTALINIŲ PASTATŲ GRUPIŲ, SVARBIŲ VISUOMENINIŲ PASTATŲ IR DOMINANČIŲ SISTEMA.

42

47 PAV. VIEŠŲJŲ ERDVIŲ SISTEMOS SCENARIJUS.

43

VIEŠŲJŲ ERDVIŲ SCENARIJUS „Miesto vartai“. Gargždų autobusų stoties prieigos Į šią erdvę patenka naujai planuojama autobusų stotis ir jos prieigos. Tai – tarpmiestinės reikšmės teritorija ir traukos centras, todėl jam būdingas oficialumas ir reprezentatyvumas. Teritorijos sutvarkymui svarbią reikšmę vaidina ir techniniai reikalavimai norint pritaikyti stotį autobusų aptarnavimui ir parkavimui. „Niekada neužmiršim!“ Gargždų žydų žudynių vieta ir kapas. Objektas, saugomas valstybės. Tvarkant teritoriją objektui bus skiriamas didelis dėmesys, siekiant jį sujungti su miestu ir be užuolankų kalbant apie istorines tragedijas, kad panašūs įvykiai niekada daugiau nepasikartotų. Teritorijoje numatoma neapsiriboti esama memorialine funkcija. Čia bus plėtojama žydų tautos nuopelnų Gargždų miestui tematika.

Rengiamos parodos projektuojamos jungtys su autobusų stotimi. „Minijos“ aikštė Projektuojama aikštė sujungs „Minijos“ progimnazijos pradinių ir pagrindinių klasių korpusus. „Minijos“ progimnazijos stadionas ir sporto kompleksas Išlaikomas toks, koks yra dabar – teritorija sutvarkyta prieš keletą metų, yra patogi ir atitinka poreikius.

Eduardo Vilko parkas „Tiksliukų rojus“ Erdvė, skiriama iškilaus Gargždų miesto sūnaus - akademiko, Kovo 11-osios akto signataro, Gargždų miesto garbės piliečio Eduardo Vilko atminimui. Vietoje primityvių memorialų asmenybės atminimas įamžinamas matematinių formulių grindžiamais parkelio sutvarkymo sprendiniais.

Vaikščiodamas po erdvę esi nejučiomis įtraukiamas į matematinį uždavinį, kurį išspręsi pereidamas per parkelį. „Žaibo greičiu“ Visą parą atviras skate parkas. „Silikatinės“ skveras Skvere prisimenama „Silikatinės“ gamyklos, stipriai įtakojusios Gargždų plėtrą, istorija. Pasakojimas pateikiamas silikatinių plytų skulptūromis, mažosios architektūros elementais ir netgi iš jų grįstu grindiniu. Viskas kuriama iš rekonstrukcijos metu demontuotų pastatų silikatinių plytų. „Elektro“ aikštelė „Elektro“ aikštelė kuriama Minijos mokslo ir pramogų centro automobiliams. Ypatingas dėmesys joje skiriamas elektromobiliams, kurių naudojimas teritorijoje numatomas skatinti įvairiais būdais. „Laumių slėnis“ Vaivorykštė, kurios vardu vadinama Gargždų gimnazija, kitaip vadinama „Laumės juosta“. Todėl prie takelių į gimnaziją darželinukai, būsimi gimnazistai pratinami iš anksto. Čia juos pakvies 44

išskirtinės vaikų žaidimų aikštelės, kurių sistemą perėję vaikai atsidurs „Pempininkų“ aikštėje ir išvys būsimą savo mokyklą – gimnaziją. „Pempininkų“ aikštė Prisimenant kvartalo istoriją ir legendinę parduotuvę „Pempininkai“ (iki šiol veikiančią už kelių šimtų metrų daugiabučių kiemuose) futuristinės idėjos sklidina aikštė pavadinta būtent taip. Aikštė jungia Minijos mokslo ir pramogų centrą su „Vaivorykštės“ gimnazija. Čia planuojami mokyklos, miesto ir tarpmiestiniai renginiai, elektrinių pempių – dronų varžybos, lazerių šou, teritorijoje projektuojama šviečiančių fontanų alėja, iš kurių trykš geoterminis vanduo. „Ledžingas šmuots“ Ledžinga, išvertus iš žemaičių tarmės yra pačiūža. Pilnai šią reikšmę suprasti gali tik žemaičiai, o tiksliau tikrieji gargždiškiai, čia gyvenę ir pačiūžomis čiuožinėję tada, kai šioje teritorijoje plytėjo plyni laukai. Vieni tokių žmonių – projekto autoriaus tėtis ir dėdės. Išgirdus įdomius prisiminimus ir nostalgiškus pasakojimus siūloma atgaivinti užmirštą tradiciją, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos stadioną žiemos metu paverčiant čiuožykla. Nesant neigiamos temperatūros planuojama įrengti dirbtinio šaldymo sistemą, kuri pasitarnaus ir technologiškai – šalia projektuojamos geoterminės katilinės technologiniame procese. „TECH“ slėnis TECH slėnis – pagrindinė visos teritorijos erdvė, kurioje galioja kiti „įstatymai“. Čia neužteks mokėti naudotis išmaniuoju telefonu. Lankytojus pasitiks robotai, kurie dirbs Minijos mokslo ir pramogų centro gidais. Užsisakiusius ekskursiją robotai nuves į 2100 – uosius metus, iš kurių sugrįžti į šiandieną galėsite įšokę į baseiną. „Mars Lietuva“ šeimų parkas Erdvė jaukiems pasivaikščiojimams ir pasisėdėjimams su visa šeima, seneliams, belaukiantiems pasiimti anūkėlių iš pamokų ar darželio, mamoms su kūdikiais ir mažais vaikais. Parke projektuojami skverai, kuriuose planuojama įvairi veikla. Erdvės kūrimo globėjas ir rėmėjas – didžiausias Klaipėdos rajono savivaldybės darbdavys „Mars Lietuva“. Gamykla įsikūrusi vos už pusantro kilometro nuo projektuojamo parko.

Lašišos skveras Koks Minijos slėnis be lašišos?! Šios karališkos žuvies pažinimui kuriamas skveras, kuriame numatoma edukacinė veikla. Kasmet vyks kūrybinės dirbtuvės, o jų metu sukurtus meno kūrinius planuojama eskponuoti šioje erdvėje taip populiarinant Minijos galiūnę ir kviečiant atsakingai rūpintis gamta, kad ir 2100-aisiais galėtume džiaugtis į svečius atplaukiančia Baltijos lašiša.

TRANSPORTO IR PĖSČIŲJŲ SRAUTŲ SPRENDINIAI Iki šiol nevientisą, akligatviais pasibaigiantį gatvių tinklą siūloma stiprinti pratęsiant ir sujungiant gatves. Teritoriją „išraižys“ naujas dviračių ir pėsčiųjų takų tinklas, pratęsiantis svarbias susisiekimo jungtis visomis reikiamomis kryptimis. Siekiant skatinti sveiką gyvenseną – judėti dviračiu ar pėsčiomis, kuriama tam deramai pritaikyta infrastruktūra: 45

•

Siekiama takų vientisumo, kad jų sistema nesibaigtų ir srautai galėtų nenutrūkstamai judėti.

•

Prie projektuojamų visuomeninių pastatų, mokymo įstaigų ir daugiabučių gyvenamųjų namų numatoma įrengti dviračių saugojimo stogines, vietas projektuojamuose požeminėse aikštelėse ar bent prirakinimo rėmus, kur dviratininkas galėtų ilgesniam laikui saugiai palikti savo transporto priemonę.

•

Įrengiami skvereliai ne tik kaip kraštovaizdžio sistemos dalis ir veiklų erdvės, tačiau ir kaip pėsčiųjų poilsio zonos, kur ilgesnes distancijas keliaujantis žmogus (ypač tėvai su mažais vaikais ir senjorai) galėtų prisėsti pailsėti (detaliau rašyta ankstesniame skyriuje).

•

Jei neįmanoma rasti alternatyvos automobiliui, skatinamas elektromobilių naudojimas, stovėjimo aikštelėse ir požeminėse saugyklose įrengiant jų aprūpinimo elektros energija sistemą, specialiose šioms transporto priemonėms numatomose vietose.

ŽALIŲJŲ (TVARIŲJŲ) SPRENDINIŲ, ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ PANAUDOJIMAS „Žalių kiemų“ vizija 48 PAV. „Žaliųjų kiemų“ išdėstymo schema.

Kadangi Klaipėdos rajono savivaldybė jau turi VDA Urbanistikos, architektūros ir dizaino instituto parengtą „Gargždų miesto daugiabučių gyvenamųjų namų grupių kompleksinio atnaujinimo (modernizavimo) mokslinę metodiką ir technologijų taikymo rekomendacijas“, kuriomis vadovaujantis renovacijos procesas Gargždų mieste yra prasidėjęs, nutarta šiame darbe nesigilinti į daugiabučių namų atnaujinimą. Plačiau apžvelgiama ir sprendiniai siūlomi kiemų ir mikrorajono aplinkos atnaujinimui, kuris, šio projekto autoriaus manymu, yra labai reikalingas.

Nepatraukli gyvenamosios vietos aplinka dažnai kelia didžiausią disonansą. Prieš 3-5 dešimtmečius projektuotos automobilių stovėjimo aikštelės neatitinka dabartinių automobilių kiekių ir poreikių, nėra pritaikytos populiarėjantiems elektromobiliams. Dabar kiemuose aptinkamos prieš keletą dešimtmečių pastatytų vaikų žaidimų aikštelių „liekanos“, skalbinių džiovinimo stovai, takelių fragmentai, suirusi, gamtos pasiglemžta danga, neprižiūrimos smėlio dėžės, dažnai tapusios pavojingų parazitų kolonijomis... Nors kai kurios daugiabučiuose gyvenančių kaimynų bendruomenės ir imasi privačios iniciatyvos gerinti aplinką, jiems reikalingi profesionalūs 46

sprendimai ir finansinė parama. Todėl šiame projekte siūloma į kvartalo kiemų atnaujinimą pažvelgti kompleksiškai – atnaujinimo sprendinius siūlant pritaikyti daugumoje kiemų. Grafine forma pateikiamas ir aprašomas vieno kiemo principinis sutvarkymo pavyzdys, kurio metodika taikytina ir kitiems kiemams. (Įvažiavimų kiekiai, stovėjimo vietų kiekiai ir kiti detalūs sprendiniai turi būti tikslinami ir gali būti keičiami pagal poreikius).

49 PAV. Projektuojamos požeminės aikštelės ir „žaliojo kiemo“ pjūvis. Principinė schema (viršuje).

50 PAV. Projektuojamos požeminės aikštelės - „žaliojo kiemo“ aksonometrinis vaizdas (apačioje).

•

Automobilių parkavimui siūloma įrengti pusiau prapučiamas požemines aikšteles daugiabučių kiemų teritorijose. Automobilių stovėjimo aikštelė įgilinama apie 3,5 metro, aikštelės stogas pakeliamas apie 2 m nuo dabartinio žemės lygio.

Centrinė aikštelės stogo dalis – lygi plokštuma, iš šonų – lengvo nuolydžio šlaitas, nesunkiai įveikiamas mažiems vaikams ir senjorams.

•

Aikštelės stogas apželdinamas natūralia veja. Kiemas įgauna paįvairintą reljefą. Ant apželdinto stogo galima įrengti vaikų žaidimo aikštelę, pasisėdėjimų kampelį kaimynams, badmintono, teniso, mini futbolo aikšteles ir kita, ko pagal savo poreikius pageidautų gyventojai.

47

•

Į aikštelę patenkama ir iš jos išvykstama pro automobilių įvažiavimą, greta kurio įrengiamas specialus takas pėstiesiems ir dviratininkams.

•

Automobilių stovėjimo aikštelė projektuojama pagal ateities poreikius – visos stovėjimo vietos pritaikytos elektromobiliams. Į požeminį garažą tiekiama tik ekologiška elektros energija, pagaminta saulės kolektorių pagalba, ant daugiabučių stogų. Esant jos pertekliui

elektra kaupiama akumuliatoriuose ir taip patenkinamas išaugęs elektros energijos poreikis tuo metu, kai kraunama didesnė dalis elektromobilių.

51 PAV. Projektuojamos požeminės aikštelės - „žaliojo kiemo“- stogo principinė schema (vaizdas į stogą kiemą iš viršutinio kampo).

•

Greta pagrindinės – automobilių parkavimo funkcijos požeminis garažas tarnauja ir kaip dviračių bei vaikiškų vežimėlių saugykla.

•

Automobilių saugykla dienos metu apšviečiama natūralia šviesa, tamsiuoju paros metu – naudojant ekologišką elektros energiją, pagamintą ant daugiabučių stogų.

•

Automobilių saugyklos grindys

dengiamos vandeniui laidžia danga; •

Lietaus ar sniego tirpsmo metu į aikštelę patekęs vanduo surenkamas drenažo sistemos, išvalomas, kaupiamas požeminėse saugyklose, o sausros metu naudojamas augalų ir vejos laistymui.

•

Įvažiavimai į aikštelę nuo pašalinių žmonių ir gyvūnų apsaugomi ažūriniais automatiniais vartais, kurie atidaromi tik tuomet, kai atvykstama ir išvykstama.

52 PAV. Projektuojamos požeminės aikštelės išplanavimo principinė schema (vaizdas į požeminę aikštelę iš viršutinio kampo).

48

•

Požeminės aikštelės stogas – kiemas laikomas gelžbetonio kolonų ir santvarų sistemos, kuri laiko gelžbetonio plokštes ir virš jų įrengiamą augalinį sluoksnį.

Gelžbetonis siūlomas dėl ilgaamžiškumo, atsparumo drėgmei ir korozijai, pakantumo nepalankiam mikroklimatui.

53 PAV. Projektuojamos požeminės aikštelės - „žaliojo kiemo“ – stogo konstrukcinės sistemos principinė schema (vaizdas į požeminę aikštelę iš viršutinio kampo).

•

Tos automobilių stovėjimo aikštelės, kurios buvo anksčiau įrengtos išorinėje kvartalinės struktūros – kiemo dalyje, paliekamos vadovaujantis tvarumo principu ir vertinant augantį automobilių stovėjimo vietų poreikį.

•

49

Įrengiant aikšteles nukastas augalinis sluoksnis naudotinas to paties kiemo sutvarkymui, o giliau iškastas žvyras ir smėlis (kuris aptinkamas Gargždų mieste), bus naudojamas visos teritorijos sutvarkymui tiesiant naujas gatves, takus, „Minijos mokslo slėnio“ statybose ir kitur.

54 PAV. Projektuojamos požeminės aikštelės stogo plano principinė schema (kairėje) ir požeminio aukšto plano schema (dešinėje).

Hidrogeoterminė jėgainė – vietoje deginamojo kuro katilinės Remiantis mokslinių tyrimų rezultatais (pateikiami žemiau) teigtina, kad Vakarų Lietuvos regionas turtingas palyginus nedideliame gylyje aptinkamais geoterminio vandens sluoksniais, iš kurių patenkantis karštas vanduo gali būti naudojamas būstų šildymui, aprūpinimui karštu vandeniu ir rekreacijai.

Todėl projektuojamą teritoriją siūloma aprūpinti šiluma iš Žemės gelmių remiantis jau atliktais moksliniais tyrimais ir diegiant pačias naujausias technologijas, kurios leistų išgauti energiją be didelių nuostolių. Ši teritorija būtų pirmoji Lietuvoje pilnai aprūpinama termovandens energija (bandomoji geoterminė stotis įrengta Klaipėdoje, tačiau dėl politinių sprendimų neišnaudoja savo potencialo). Taip ne tik būtų taupomi gamtos ištekliai, plėtojami nauji pigios energijos įsisavinimo būdai, tačiau ir investuojama į Lietuvos geologijos ir kitų mokslų raidą, kurių pasiekimai leistų Lietuvai žengti didelį žingsnį į priekį atsinaujinančios energetikos srityje.

55 PAV. Lietuvos šilumos srautas. Milivatai kvadratiniame metre. (Šliaupa, S., 2009, Lietuvos hidrogeoterminiai ištekliai (straipsnis), Lietuvos geologijos akiračiai, nr. 3-4: 11-19 p.)

Vakarų Lietuvoje išgręžtuose gręžiniuose buvo nustatytas 70-80, kai kur netgi 90-100 mW/m2 geoterminis potencialas (Šliaupa, 2009).

Lietuvos nuosėdinėje dangoje, slūgsančioje ant kristalinio pamato uolienų yra milžiniški šilto vandens ištekliai, kurių esamomis technologijomis negalima racionaliai naudoti elektrai gaminti (nors technologiškai tai įmanoma), tačiau galima centralizuotai tiekti šilumą ir kaštą vandenį (Diliūnas ir kt., 2004).

50

56 PAV. Supaprastintas Lietuvos geologinis pjūvis.

Mėlyni – pagrindiniai geoterminiai vandeningieji sluoksniai. (Šliaupa, S., 2009, Lietuvos hidrogeoterminiai ištekliai (straipsnis), Lietuvos geologijos akiračiai, nr. 3-4: 11-19 p.)

Geoterminiai ištekliai svarbūs ne tik tiesioginiam šilumos tiekimui. Jie gali būti kompleksiškai naudojami ir kitose srityse: gydyklose, spa centruose, ūkio ir pramonės srityse (Šliaupa, 2009).

Tokios energijos gavyba leistų atsisakyti deginamojo kuro katilinių. Gamtinės dujos yra neatsinaujinantis išteklis, o „biokuras“ gaminamas iš medienos, jo transportavimui naudojami vilkikai, miesto centre esanti jėgainė kelia triukšmą, nes į katilus „biokuras“ tiekiamas siurbliais, jį deginant išmetami dideli kiekiai CO2. Todėl siūloma atsisakyti J. Janonio g. 38 esančios katilinės.

Dalyje jos įrengti termovandens pumpavimo, tiekimo ir perskirstymo į butus stotį – geoterminę katilinę, kurioje, iš žemės gelmių išgautas karštas vanduo būtų tiekiamas gyventojams. Likusias katilinės erdves planuojama panaudoti rekreacinėms ir edukacinėms reikmėms (plačiau apie technologiją ir katilinės konversijos projektą – architektūrinės dalies aprašyme).

Ateityje siūloma tokiu pačiu principu (įvertinus naujos sistemos efektyvumą) atsisakyti ir kitos, teritorijoje esančios biokuro katilinės, jos vietoje pažengus technologiniams sprendimams įrengti ne tik katilinę, bet ir geoterminę elektrinę arba pastatą kitaip pritaikant bendruomenės reikmėms.

Kiti žalieji (tvarieji) sprendiniai Siekiama, kad miestas energija apsirūpintų pats.

Ant esamų ir naujai projektuojamų pastatų stogų planuojama įrengti saulės kolektorių sistemas, kurios gamintų elektros energiją butams. Miesto apšvietimo sistemai numatomi tokie šviestuvai, kuriuose yra įmontuotas saulės kolektorius, jį pilnai aprūpinantis energija. Miesto apšvietimo sistema bus valdoma išmaniųjų technologijų.

Miesto teritorijos atnaujinimo metu demontuotų pastatų detales (blokus, perdangas, plytas ir kt.) numatoma naudoti antrą kartą: jei elementų stovis leis – įrengiant požemines aikšteles ar statant naujus pastatus, jei ne – perdirbant ir naudojant landšafto tvarkymo, gatvių ir takų tiesimo darbuose.

Projekto įgyvendinimo metu nebus nukirstas nei vienas medis. Siekiama išsaugoti visus esamus medžius dabartinėse vietose. Išimtiniais atvejais medžiai bus perkeliami į kitas vietas. Ligoti, apleisti ar pažeisti želdiniai bus „gydomi“, siekiant kad augalai vėl atsigautų ir džiugintų žaluma bei gamintų deguonį.

51

Želdynų sistemoje gyvūnų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys. Planuojama įrengti inkilus paukščių perėjimui, paukščius maitinti žiemos metu. Prižiūrint gėlynus, veją ir takus atsisakoma naudoti kenksmingas chemines medžiagas, kurios naikina gyvąją gamtą ir yra kenksmingos žmogui.

Parenkant medžiagas ir gaminius projekte pirmenybė teikiama pagamintiems iš antrinių žaliavų bei vietos rinkoje. Taip rodomas ekologiško mąstymo pavyzdys ir siekiama skatinti Lietuvos gamintojus.

Projektuojamos teritorijos ekologiški ir tvarūs sprendiniai, akivaizdžiai matomi ir ranka galimi paliesti kiekvienam žmogui yra geriausia atsakingo piliečio ugdymo priemonė.

52

III ETAPAS Minijos mokslo ir pramogų centras

57 PAV. Projektuojamas „Minijos mokslo ir pramogų centras“.

Funkcinė ir erdvinė idėja, komplekso įvairiafunkcinis scenarijus 58 PAV. Minijos mokslo ir pramogų centras (pažymėtas raudonai) bendrame teritorijos kontekste.

53

59 PAV. Tūrių – erdvių sistema.

Funkcinę ir erdvinę idėją diktuoja susiklosčiusi urbanistinė situacija – viduryje visuomeninių pastatų ir daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijos esanti blokinė katilinė su plytų mūro 50 metrų aukščio kaminu jau ir dabar yra teritorijos dominantė tiek dėl savo padėties, tiek dėl kamino, kuris yra vienas aukščiausių statinių mieste. Todėl vykdant pastato konversiją siekiama išsaugoti tiek jo funkcinę prigimtį (buvusi šiluminė katilinė, dabar – hidrogeoterminė katilinė), tiek tūrinę išraišką, ją stiprinant naujais architektūriniais sprendiniais (mokslo centro naujas korpusas).

60 PAV. Projektuojamas baseinas „Minijos mokslo ir pramogų centre“. Buvusios šiluminės katilinės pagrindinėje erdvėje.

Pagrindinė idėja – sujungti Gargždų praeities likučius ir istorines nuotrupas su futuristiniu žvilgsniu į ateitį.

Minijos mokslo ir pramogų centras prasideda dar prieigose, TECH slėnyje ir ELEKTRO aikštelėje, kur atvykstančius pasitinka robotai – gidai, galintys palydėti jus laiko mašina atgal į praeitį ir pirmyn į ateitį.

54

Pirmame aukšte, buvusios katilinės pastate įrengtame spa centre (60 pav.) grįžtama į „ledynmečio laikus“, kuomet ir susiformavo Minijos upė. Plaukiant baseinu galima pajusti neįveikiamą ledynmečio srovės jėgą, kuri negailestingai neša istorijos upe kiekvieną, atvykusįjį. Iš „upės“ patenkama į pirtis, kurios atgaivina sutrikusį ir pasimetusį „keleivį“. Ledyninė upė susijungia su lauko baseinu, kuriame galima maudytis ir žiemos metu – termovandenys lauke yra šilti, o viduje – cirkuliuoja šaltoji srovė.

61 PAV. Projektuojamų „Minijos mokslo ir pramogų centro“ ir „TECH slėnio“ (aikštės) vaizdas“.

Keliaujant toliau patenkama į mokslo centrą. Tiesa, į jį reikės pakilti įveikiant kliūtis ir iššūkius, taip laiko mašina nukeliaujant iki 2020-ųjų metų. Erdvė, kuria kylama, pasakoja jau apie Gargždų vystymosi istoriją. Norint pakilti į antrą aukštą teks įveikti kryžiuočių ataką. Tiesa, tai padaryti jums padės jūsų ištikimas gidas robotas. Kylant laiptais matosi Gargždų panorama, tačiau ji ne ta, kurią matome šiandien – tai gaisruose ir karuose dingę mediniai Gargždai – žemaičių seniūnų Kęstgailų miestas. Kartu su robotu reikės padėti gargždą (riedulį) į klojamą miesto grindinį. Kylant aukščiau – matosi Prūsija, kurią ilgą laiką šioje teritorijoje buvo galima išvysti plika akimi. Ir štai – jau, žiūrėk, rikiuojasi žmonės, belaukdami prezidento Smetonos... Išgirsime jo kalbą. Paėjėjus keletą metrų ima „dygti“ daugiabučių siluetai, stiebiasi kaminai. Šios istorijos etapo atkūrimui nebereikia gidų – robotų, pasakotojomis tampa pačios senojo pastato sienos ir panorama, kurią dirbtinio intelekto būdu galima nesunkiai atkurti.

55

Norėdamas patekti į ateitį turi su gidais – robotais stoti į Baltijos kelią ir dalyvauti referendume dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje. O tada – vartai atviri ir patenki į mokslo centrą.

62 PAV. Projektuojamo „Minijos mokslo ir pramogų centro“ pjūvis „šiaurė – pietūs“.

Mokslo centras – start up‘ų, jaunųjų mokslininkų, mokinių ir bendruomenės edukacijos erdvė, kur vyksta seminarai, paskaitos, užsiėmimai. Ši erdvė projektuojama naujai. Mokslo slėnis driekiasi per du aukštus, jo stogas virš abiejų aukštų – eksploatuojamas.

63 PAV. Vaizdas nuo buvusios katilinės stogo į naująją komplekso dalį.

56

64PAV. Mokslininkų seminarų erdvė.

Išėję iš mokslo slėnio lydimi gidų robotų galite pakilti į apžvalgos bokštą, kuris įrengtas mūrinį katilinės kaminą pritaikant naujai – pažintinei paskirčiai. Per virtualius akinius išvysite 2100 metų Gargždų panoramą.

Buvusi biokuro saugykla konvertuojama į bendruomenės salę, skirtą susitikimams ir koncertams, kur po ekskursijos galite užtraukti Gargždų miesto himną „Gražūs Gargždai“.

65 PAV. I ir II aukštų planai.

57

66 PAV. III aukšto plano schema.

67 PAV. IV aukšto plano schema.

58

Konstrukcinių, inžinerinių sistemų sprendinių aprašymai ir pagrindimas Išsaugoma senosios pastato dalies esama konstrukcinė sistema. Ji paliekama unikali, tokia, kokia buvo. Senojoje dalyje demontuoti šiluminės katilinės miesto šildymo sistemos įrenginiai naudojami skulptūrinėms kompozicijoms teritorijoje. Mokslo slėnio pastatas statomas visiškai naujai. Jo konstrukcinė sistema kuriama atskirai nuo senojo pastato. Naujojo pastato konstrukcinę sistemą sudaro trys atramos taškai, laikantys iškilusią konsolę. Konstrukcinis tūris formuojamas iš metalo rėmų, o „laikomas“ trijuose atramos taškuose išdėstytų gelžbetonio kolonų sistemų.

Naudojamų išmaniųjų technologijų aprašymas Miesto aprūpinimui energija naudojamos projekto partnerių siūlomos išmaniosios valdymo sistemos. Jos taip pat pasitelkiamos pastato fasadų priežiūrai, priešgaisrinei ir pastato kasdienei apsaugai, pastato ir visos tvarkomos kvartalo teritorijos apšvietimo sistemos, fontanų, baseino ir kitų erdvių valdymui. Detaliau apie konkrečius sprendinius ir pasirinktas sistemas – skyriuje „Pasirinktų rėmėjų siūlomų produktų panaudojimo projekte aprašymas“.

Objekto aprūpinimas energija, naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, žaliųjų (tvariųjų) sprendinių panaudojimas Objekto šildymui ir aprūpinimui karštu vandeniu naudojama miesto hidrogeoterminės katilinės sistema. Elektros energija pastatui tiekiama energiją gaminant ant stogo įrengtoje saulės kolektorių sistemoje. Kolektorių sistema sujungiama su teritorijos elektros sistema ir esant didesniam energijos poreikiui ar pertekliui veikia sinchronizuotai. Senoji pastato dalis turi pasiekti energinio naudingumo B klasės reikalavimus, o naujoji projektuojama A++ klasės.

Hidrogeoterminės katilinės veikimas Ankstesnėse projekto dalyse jau minėtos planuojamos hidrogeoterminės katilinės valdymo patalpos užims vos 72 m2 iš 1100 m2 buvusios šiluminės katilinės ploto. Jai skiriama tik viena patalpa su atskiru įėjimu.

Greta projektuojamo Minijos mokslo ir pramogų centro, po žeme įrengiama geoterminį vandenį miestui tieksiančių gręžinių sistema, iš kurių siurbiamas vanduo patenka į požemines talpas, esančias greta atviro baseino. Išmanioji valdymo sistema esant poreikiui naudodama ant stogo įrengtų saulės kolektorių energiją galės pakelti vandens temperatūrą iki 70 – 100OC, o vandens temperatūrai esant pakankamos šilumos (70 – 100OC) – jį tiesiai paduos į miesto inžinerinę sistemą. Karštas vanduo į butus ir gyvatukus bei radiatorius (sezono metu) pateks galutinai paruoštas kiekvieno namo rūsyje įrengtoje skirstykloje, kur esant reikalui gali būti dar pašildomas naudojant saulės kolektorių pagamintą energiją. Šildymo sistema sujungta su spa centro vandens sistema ir veikia susisiekiančių indų principu.

Esant vandens pertekliui miesto šildymo sistemoje, jis patenka į lauko baseiną, susijungiantį su spa baseinu.

Iš gręžinių tiekiamą geoterminį vandenį planuojama naudoti ir kitoms reikmėms (fontanų sistemoms, augalų priežiūrai ir kt.).

59

67 PAV. Planuojamos Gargždų hidrogeoterminės katilinės veikimo schema.

60

„Miesto vartai“ – Gargždų autobusų stoties vizija Gargždų autobusų stotis yra svarbi miesto vieta, kurioje „atgyja“ Gargždų miesto industrinės istorijos pasakojimas. Tačiau dėl savo stovio prieš keletą metų nugriauta senoji stoginė, o dabartinis keleivių terminalas neatitinka nei estetinių, nei saugos, nei higieninių reikalavimų.

Pastatas yra avarinės būklės. Jis vertingomis savybėmis nepasižymi, todėl statoma nauja stotis kiek tolėliau (apie 30 metrų nuo dabartinės į rytus), o dabartinės stoties vietoje numatomas komercinės paskirties pastatas.

68 PAV. Konceptuali Gargždų autobusų stoties vizualizacija.

Funkcinė ir erdvinė idėja Funkcinė idėja – srautų aptarnavimas. Pastatas projektuojamas vientisas su organiškai iš savo tūrio išaugančia stogine, skirta autobusų stovėjimo aikštelei. Stotį sudaro lauko stoginė su lauko terminalu, autobusų aikštele ir vidaus laukimo salė, kur įrengiami sanitariniai mazgai bei bilietų kasos.

Projektuojamų pastatų konstrukcinių, inžinerinių sistemų sprendinių aprašymai ir pagrindimas Pastato konstrukcinę sistemą sudaro polinių pamatų tinklas, pastato ir stoginės stogą laikančios gelžbetoninės kolonos. Dalis sienų mūrijamos iš blokelių. Dalyje – vitrinos. Stoties stogas ir stoginė konstruojami iš medienos klijuotų konstrukcijų.

Projektuojama stotis yra A++ energinio naudingumo klasės.

Naudojamų išmaniųjų technologijų aprašymas Pastato fasadų priežiūrai, priešgaisrinei ir kasdienei apsaugai, pastato prieigų ir visos tvarkomos kvartalo teritorijos apšvietimo sistemos, fontanų, baseino ir kitų erdvių valdymui naudojamos projekto partnerių siūlomos išmaniosios valdymo sistemos. Detaliau apie konkrečius sprendinius ir pasirinktas sistemas – skyriuje „Pasirinktų rėmėjų siūlomų produktų panaudojimo projekte aprašymas“.

61

69 PAV. Konceptuali Gargždų autobusų stoties keleivių terminalo vizualizacija.

Objekto aprūpinimas energija, naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, žaliųjų (tvariųjų) sprendinių panaudojimas Objektas sujungtas su miesto šildymo sistema, į jį tiekiama šilumos energija iš naujosios hidrogeoterminės katilinės. Elektros energija pastatui tiekiama energiją gaminant ant stogo įrengtoje saulės kolektorių sistemoje. Kolektorių sistema sujungiama su teritorijos elektros sistema ir esant didesniam energijos poreikiui ar pertekliui veikia sinchronizuotai

62

PROJEKTO TECHNINIAI IR EKONOMINIAI RODIKLIAI, PLANUOJAMOS PRELIMINARIOS INVESTICIJOS Paviršinis visos nagrinėjamos teritorijos plotas: 433040 m2 PROJEKTĄ PLANUOJAMA VYSTYTI 4 ETAPAIS: I etapas Teritorijos plotas: 109583 m2; Kietoji takų ir aikščių danga: 28259 m2 Numatoma: •

Katilinės konversija, „Minijos“ mokslo ir pramogų centro statybos, Gargždų hidrogeoterminės katilinės įrengimas ir eksploatacijos pradžia. Šiam objektui numatoma skirti 1 mln. eurų, kurių 50% būtų finansuojama ES struktūrinių fondų lėšomis diegiant atsinaujinančių energijos išteklių sistemas. Savivaldybė prisidėtų 20%. 10% prisidėtų „Klaipėdos energija”. Likusiai sąmatos daliai (20%) būtų ieškoma investuotojo, kuris kartu su savivaldybe valdytų ir mokslo centrą čia vykdydamas komercinę ir edukacinę veiklą.

Konversijos plotas (visų patalpų): 1100 m2; Naujos statybos plotas (visų patalpų): 2200 m2; Lauko baseino plotas: 1200 m2; Kietoji lauko danga: 1000 m2; Siūlomas naujo užstatymo aukštingumas: iki 22 m

•

„Mars Lietuva“ šeimų parkas. Numatomos investicijos – 80 tūkst. eurų. Projektą 100% finansuotų „Mars Lietuva“.

Teritorijos plotas: 33320 m2; Kietoji lauko danga: 5100 m2; Minkštoji danga: 28220 m2; Numatomų mažosios architektūros elementų: ~60 vnt; Numatomi nauji augalai (medžiai – krūmai): ~200 vnt.

•

„Lašišos“ skveras. Numatomos investicijos: 12 tūkst. eurų. Projektą 10 tūkst. eurų finansuotų Aplinkos ministerija, likusiais 2 tūkst. eurų prisidėtų Gargždų žvejų klubas „Pyla“.

Plotas: 2000 m2; Kietoji lauko danga: 1000 m2; Numatomi mažosios architektūros elementai: ~5 vnt.

Numatomi nauji augalai (medžiai – krūmai): ~4 vnt.

63

•

„TECH“ slėnis. Numatomos investicijos: 30 tūkst. eurų. Finansuotų Gargždų įmonė UAB „Hidrostatyba“.

Plotas: 9000 m2; Kietoji lauko danga: 6000 m2; Minkštoji lauko danga: 3000 m2; Numatomi mažosios architektūros elementai: ~20 vnt.

Numatomi nauji augalai (medžiai – krūmai): ~20 vnt.

•

„ELEKTRO“ aikštelė. Numatomos investicijos: 50 tūkst. eurų. Finansuotų naujas investuotojas „TESLA Lietuva“.

Plotas: 9000 m2; Kietoji lauko danga: 6000 m2; Minkštoji lauko danga: 3000 m2; Numatomi mažosios architektūros elementai: ~2 vnt.

Numatomi nauji augalai (medžiai – krūmai): ~20 vnt.

•

„Laumių slėnis“. Numatomos investicijos: 20 tūkst. eurų. Finansuotų „Klaipėdos nafta“.

Plotas: 6000 m2; Kietoji lauko danga: 1500 m2; Minkštoji lauko danga: 4500 m2; Numatomi mažosios architektūros elementai: ~20 vnt.

Numatomi nauji augalai (medžiai – krūmai): ~30 vnt.

•

„Ledžingas šmuots“. Numatomos investicijos: 30 tūkst. eurų. Finansuotų Gargždų ledo ritulininkų klubas „Ledžinga“.

Plotas: 7000 m2; Kietoji lauko danga: 1000 m2; Minkštoji lauko danga: 5000 m2; Numatomi mažosios architektūros elementai: ~30 vnt.

Numatomi nauji augalai (medžiai – krūmai): ~40 vnt.

•

„Pempininkų“ aikštė. Numatomos investicijos: 40 tūkst. eurų. Finansuotų „Klaipėdos rajono vartotojų kooperatyvas“.

Plotas: 6000 m2; Kietoji lauko danga: 4500 m2;

64

Minkštoji lauko danga: 1500 m2; Numatomi mažosios architektūros elementai: ~40 vnt.

Numatomi nauji augalai (medžiai – krūmai): ~30 vnt.

I etapo bendra numatomos sąmatos suma: 1.262.000 eurų.

II etapas Požeminių stovėjimo aikštelių įrengimas, kiemų ir pastatų kvartalinių grupių atnaujinimas, nauja statyba, atsisakomų pastatų demontavimas.

Numatoma investuoti 3 mln. eurų. 90% lėšų – nekilnojamojo turto investuotojų, kurie stato naujus pastatus. 10% prisideda daugiabučių namų gyventojai. Įrengiamų požeminių aikštelių kiekis: 11; Apytikslis bendras plotas: 22000 m2; Naujai statomų pastatų kiekis: 13 Tiesiamų kietųjų dangų plotas: 25000 m2.

III etapas Gargždų stoties statyba ir prieigų sutvarkymas Statoma Gargždų autobusų stotis, sutvarkomos jos prieigos ir žydų tautos atminimo skveras.

Projektui numatoma skirti 350 tūkst. eurų. Stoties ir prieigų sutvarkymo projektą finansuoja savivaldybė (320 tūkst.), Žydų tautos atminimo skvero sutvarkymą finansuoja Vokietijos Vyriausybė (30 tūkst. eurų).

Bendras teritorijos plotas: 8500 m2; Pastato vidaus plotas: 300 m2; Kietoji lauko danga: 4000 m2; Minkštoji lauko danga: 4200 m2; Numatomi mažosios architektūros elementai: ~30 vnt.

Numatomi nauji augalai (medžiai – krūmai): ~60 vnt.

IV etapas „Minijos“ progimnazijos prieigų sutvarkymas Bendras teritorijos plotas: 40000 m2; Kietoji lauko danga: 12000 m2; 65

Minkštoji lauko danga: 22000 m2; Naujai statomų ir rekonstruojamų pastatų plotas: 6000 m2; Numatomas maksimalus pastatų aukštingumas: 15 m; Numatomi mažosios architektūros elementai: ~80 vnt.

Numatomi nauji augalai (medžiai – krūmai): ~100 vnt.

Bendra numatoma skirti suma - 500 tūkst. eurų.

Investuotojai: Signatarų klubas (20 tūkst. eurų E. Vilko parkui), „RIMI Lietuva“ (50 tūkst. eurų skate parko įrengimui parkui), Klaipėdos Valstybinis Jūrų Uostas (60 tūkst. eurų „Minijos“ aikštės įrengimui), UAB „Gargždų plytinė“ (10 tūkst. eurų „Silikatinės“ skvero įrengimui). Likusią sumą investuos nekilnojamojo turto vystytojai 340 eurų skirdami naujų pastatų statybai ir rekonstrukcijoms.

V etapas Gatvių ir kelių tinklo sistemos stiprinimas: naujų kelių ir takų tiesimas.

Investicijos: 1 mln. eurų.

Likusioje teritorijoje būtų tiesiamos suprojektuotos gatvės ir takai.

Bendra projekto sąmata: 6 mln. 112 tūkst. eurų.

66

Pasirinktų rėmėjų siūlomų produktų panaudojimo projekte aprašymas

70 PAV. Naudojamos projekto rėmėjų siūlomos medžiagos.

71 PAV. Naudojamos projekto rėmėjų siūlomos medžiagos.

BALTIC MASTER Minijos mokslo ir pramogų centre – įrengiama Baltic Master patalpų kondicionavimo sistema.

BAREMA RYTAI Daugiabučių požeminių aikštelių vartai – sinusoidinės plieninės grotos.

Minijos mokslo ir pramogų centro apžvalgos aikštės fasado ir baseino apdailoje naudojami aliuminiai 67

fasado dangteliai.

BETONO MOZAIKA Grindiniams naudojamos trinkelės GT-10-6 (natūrali) ir GT-10-6 (juoda).

ETERNIT (EQUITONE/CEDRAL) Fasadams ir vidaus apdailai naudojamos plokštės EQUITONE: TECTIVA (TE15), NATURA (N11), NATURA (N073).

JUNG Katilinės, baseino, lauko ir vidaus apšvietimo, aprūpinimo energija, šviesa ir kitais reikiamais dalykais naudojami JUNG sprendiniai, kurių dėka patogiai ir paprastai bus valdoma ir naujoji Gargždų hidrogeoterminė katilinė.

SCHORMBURG Naudojamos hidroizoliacinės medžiagos baseinų sistemos sprendiniuose AQUAFIN 2 K/M. VELUX Naudojami stoglangiai CVP 100100 Minijos mokslo ir pramogų centro projekte. Bei šviesduobės tipiniame požeminės aikštelės projekte.

APIBENDRINIMAS Gargždai keičiasi ir tampa vakarietišku miestu, kuriame auga ne tik pragyvenimo lygis, tačiau ir gyvenamoji aplinka. Minijos miestas – tai pati geriausia vieta gyventi.

68

Literatūros ir informacijos šaltinių sąrašas: Knygos: Drėmaitė, M., Petrulis, V., Tutlytė, J. 2012. Architektūra sovietinėje Lietuvoje. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla. 13, 157-179 p.

Keinys ir kt., 2000. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 244 p.

Trancik, R., 2017. Atrandant prarastąją erdvę: urbanistinio projektavimo teorijos Vilnius: Technika.

Moksliniai straipsniai ir tiriamieji darbai: Butkus, T., Dapkevičius, V., Džervus, P., Cirtautas, M., 2014. Gargždų miesto daugiabučių gyvenamųjų namų kompleksinio atnaujinimo (modernizavimo) mokslinė metodika ir technologijų taikymo rekomendacijos. Vilniaus dailės akademija. Urbanistikos, architektūros ir dizaino institutas.

Cirtautas, M., 2007. Gargždų miesto centrinės dalies erdvinio karkaso tvarkymo ir formavimo meniniai principai. Tiriamasis darbas. Vilniaus Gedimino Technikos universitetas. 4 p.

Dijokienė, D., Džervus, P., 2011. XX. a. masinės statybos gyvenamųjų kompleksų fenomenas Lietuvoje Europiniame industrinės statybos kontekste (straipsnis). Vilniaus Gedimino Technikos universitetas. Urbanistika ir architektūra, 35(2): 92–103 p.

Diliūnas, J., Rastenienė, V., Zuzevičius, A., Hidrogeoterminė energija (straipsnis). Lietuvos žemės gelmių raida ir ištekliai, 2004, 382-387 p. Šliaupa, S., 2009, Lietuvos hidrogeoterminiai ištekliai (straipsnis). Lietuvos geologijos akiračiai, nr.

3-4: 11-19 p.

Internetinės svetainės: „BIG“ architektų biuro oficiali internetinė svetainė: (www.big.dk); „EFFECT“ architektų biuro oficiali internetinė svetainė (www.effect.dk); Facebook puslapis „Gargždai United“: (https://www.facebook.com/GargzdaiUnited/?epa=SEARCH_BOX); Facebook puslapis „Kiti Gargždai“: (https://www.facebook.com/www.Gargzdai.info/); Klaipėdos rajono savivaldybės oficiali internetinė svetainė: (https://www.klaipedos-r.lt/); Kultūros vertybių registras: (https://kvr.kpd.lt/); „Lacaton & Vassal” architektų biuro oficiali svetainė: (www.lacatonvassal.com); Lietuvos statistikos departamento svetainė: (https://www.stat.gov.lt/en); Žemėlapių svetainė (www.regia.lt); Žemėlapių svetainė (www.maps.lt) 69

70