IM9 – Bažnyčių gatvės konversija į pėsčiųjų gatvę (Tauragė)

KAUNO MIŠKŲ IR APLINKOS INŽINERIJOS KOLEGIJA

MIŠKININKYSTĖS IR KRAŠTOTVARKOS FAKULTETAS

STUDIJŲ PROGRAMA ŽELDYNŲ DIZAINAS

Jovita Jočinaitė

BAŽNYČIŲ GATVĖS, TAURAGĖJE KONVERSIJA Į

PĖSČIŲJŲ GATVĘ

Baigiamasis darbas

Darbo vadovė

Lekt. Vaida Vaitkutė Eidimtienė

Recenzentė

Justina Padvarskaitė - Venslovienė

Patvirtinu, kad šis baigiamasis darbas yra originalus autorinis darbas

Girionys, 2023

ĮVADAS

Mažos erdvės urbanizuotose teritorijose turi didelę įtaką gyvenimo kokybei. Jei jos bus patrauklios, žmonės mielai leis laiką jose, miestas klestės, jei ne, žmonės dings iš gatvių ir jei bus galimybė, kelsis gyventi į užmiesčio teritorijas ar kaimo vietoves. Taigi labai svarbu urbanizuotose teritorijose išnaudoti mažų erdvių galimybes ir džiaugtis, pilnomis žmonių, klestinčiomis gatvėmis (Whyte, 1980).

Šio darbo objektas – Bažnyčių gatvė Tauragėje. Tai maža centrinė misto dalis, būsima pėsčiųjų gatvė.

Tikslas - parengti gatvės išplanavimo ir architektūrinių pasiūlymų viziją – numatant patrauklią ir patogią erdvę pėstiesiems

Darbo uždaviniai:

1. Išnagrinėti pėsčiųjų gatvių geriausius pavyzdžius Lietuvoje ir pasaulyje.

2. Išanalizuoti viešuose erdvėse želdynų projektavimą reglamentuojančius teisės aktus.

3. Išanalizuoti objekto esamą situaciją – bendruosius duomenis, demografinius rodiklius, gamtines - klimatines sąlygas, atlikti esamų želdinių inventorizavimą.

4. Parengti Bažnyčių gatvės Tauragėje projektinius siūlymus.

5. Sudaryti projekto sąmatą

Darbas sudarytas iš 52 puslapių, jame 50 paveikslėlių ir 12 lentelių. Rašant darbą panaudoti 26 literatūros šaltiniai.

1. ANALOGŲ STUDIJA LIETUVOJE IR PASAULYJE

1.1. Kauno Laisvės alėja

Viena žymiausių pėsčiųjų gatvių Lietuvoje – Kauno Laisvės alėja. Tai bulvaro tipo pėsčiųjų gatvė, Kauno centrinėje dalyje. Alėjos ilgis – 1621 m, plotis – 24–27 m (Visuotinė Lietuvių enciklopedija, 2022). Jos planavimo darbai oficialiai pradėti 1848 metais, 1851-aisiais pasodintos liepos, 1860 - aisiais alėja baigta grįsti. 1929 įrengus vandentiekį, antrą kartą pakeista gatvės danga. 1982 alėja rekonstruota (architektai A. Paulauskas, V. Paleckienė), paversta pėsčiųjų zona (Skučaitė, 2019).

Paskutinė Laisvės alėjos rekonstrukcija vyko 2015 – 2020 m (Inytė, 2020). Rekonstrukcijos architektas Šarūnas Kiaunė. Šiandien ilgiausia pėsčiųjų gatvė Rytų Europoje tapo malonia ir šiuolaikiška miesto erdve. Paskelbus Laisvės alėjos rekonstrukcijos konkursą ši miesto zona išgyveno sunkius laikus, buvo ištuštėjusi, trūko kokybiškų paslaugų, prekybos įvairovės, gatvė prarado savo senąjį identitetą.

Pagrindinis konkurso organizatorių iškeltas tikslas buvo pritraukti žmones į centrinę miesto dalį. Preciziškai išanalizavus alėjos ir jos kvartalų situaciją, buvo ieškoma galimybės įrengti naujas viešąsias erdves, naujas urbanistines struktūras, kurios galėtų duoti impulsą visos centrinės dalies vystymuisi.

Pagal projektą atlikta daug esminių atnaujinimų, kilstelėjusių miesto gatvės svarbą ir įvaizdį: išsaugota liepų alėja, atnaujinti požeminiai tinklai. Didžiausiais pasikeitimas – nauja grindinio koncepcija. Granitinio akmens raštas gerbia pirminę Laisvės alėjos kaip bulvaro idėją su aiškia centrine, buvusia važiuojamąja ir šaligatvių prie pastatų dalimis (Tamašauskaitė, 2020). Parinktos dviejų tipų šviesiai pilkos granito akmens plytelės. Jos pašviesino ir vizualiai padidino erdves. Dviračių takeliui pažymėti, iš abiejų pusių parinktos keliais tonais šviesesnių granito plytelių juostos (žr. 1 pav ).

Toks sprendimas ryškiai nepadalino erdvių, išliko grindinio vientisumas. Saugumui užtikrinti pakeisti

apšvietimo stulpai bei įrengtos papildomos stebėjimo kameros. Siekiant žalesnio želdinių plotų vaizdo,

1 pav. Dviračių takelis Laisvės alėjoje (Tamašauskaitė, 2020)

pomedžiai apsodinti svogūninėmis ir daugiametėmis gėlėmis bei krūmais. Šis parinkimas atitinka

šiuolaikines tendencijas, dera prie likusių centrinės miesto želdinių stilistikos.

1.2. Šiaulių bulvaras (pėsčiųjų Vilniaus gatvė)

1975 metais Vilniaus gatvės centrinė dalis (nuo Žemaitės gatvės iki Draugystės prospekto) tapo pėsčiųjų gatve. Vėliau buvo praplėsta, dabar bulvaro ilgis yra 1,28 km. Šios idėjos autorius buvo tuometinis miesto vadovas Vilius Kazanavičius. Šiaulių bulvaras yra trečiasis pagal senumą bulvaras

Europoje: po Roterdamo (1972 m.) ir Erfurto (1973 m.) (Šiaulių turizmo informacijos centras, 2021).

1984–1986 metais bulvaro dalyje suprojektuoti ir pagaminti mažosios architektūros objektai

pergolės su arkiniais vartais, šviestuvai, pavėsinės, kelių tipų ergonomiški suoliukai, ažūriniai metalo gaminiai, kurie sudarė vieningą architektūrinę visumą (Visit Šiauliai, 2021).

2005 m. prasidėjo gatvės rekonstrukcija. Pakeistas grindinys, atnaujinti inžineriniai tinklai, išsaugota liepų alėja, erdvės pritaikytos įvairių socialinių grupių žmonėms.[] Be liepų alėjos palikti ir kiti buvę medžiai, įrengti nauji gėlynai, kurie apželdinti daugiametėmis bei vienmetėmis spalvingomis gėlėmis ir varpiniais augalais (žr. 2 pav.).

Bulvaro grindiniui derinamos trijų spalvų trinkelės. Vidurinė dalis pilka, šonai iškloti raudonomis trinkelėmis. Kaip akcentai įterpti dviejųpilkųatspalvių margi apskritimai.Tokiaspalvų irformų įvairovė įneša dinamikos, tačiau atima solidumo. Alėjos liepų pomedžiai uždengti grotelėmis, tarp jų įterpta keletas žaliuojančių vazonų,tačiau pagal pasaulyje vyraujančiastendencijas, miestų apželdinime, reikėtų daugiau žalių erdvių

2 pav Šiaulių bulvaras (Šiaulių turizmo informacijos centras, 2021)

1912 metais, Kamberoje buvo pristatytas W.B. Griffin ir M. M. Griffin Konstitucijos alėjos projektas. Jis pasižymėjo jautrumu gamtai ir puikiai tiko demokratiškai Australijos bendruomenei. Urbanistinis projektas atskleidė potencialą pagerinti sąlygas pėstiesiems tankiai apstatytoje teritorijoje (Landezine International Landscape Award (LILA), 2017) (žr. 3 pav.).

Šio projekto esminis sprendimas - palikti didelę teritoriją pėstiesiems ir žaliesiems plotams. Alėjoje susodintos 7 eilės medžių švarina orą, mažina triukšmą. Platūs pomedžiai apsodinti klimato sąlygoms tinkamomis, nereikliomis priežiūrai gėlėmis bei krūmais. Didelis apželdintų plotų kiekis sukuria žaliojo miesto įvaizdį, be to mažina karščio salos efektą bei didina vietovės bioįvairovę. Dviračių takeliui pasirinktas betono grindinys puikiai dera su pilkomis granito plytelėms pėstiesiems. Čia taip pat įrengti suoliukai bei dviračių stovai, kas skatina žmonių judumą.

1934m. JungtinėseAmerikosValstijose, Niujorke,Manhetenepradėjo važinėti traukiniai ant virš gatvių įrengtų bėgių linijos. Tačiau jau 1980-aisiais ši linija tapo nebenaudojama. 1983 m. buvo gautas leidimas naudoti nefunkcionuojančią „High line“ liniją rekreacijos tikslais. Tačiau tik 2004 – 2006 m. buvo nuspręsta šią zoną paversti parku. Buvo pasirinktos dvi kraštovaizdžio architektų kompanijos bei želdynų dizaineris Piet Outdolf, sukurti šios vietos transformacijos projektą į parką. 2009 lankytojams buvo atidaryta pirmoji „High line“ dalis.

Šiandien „High line“ yra 2,33 km. ilgio žalias pėsčiųjų takas, kuriame auga virš 500 rūšių augalų. (Friends of the High Line, 2023).

1.3. Konstitucijos alėja Kanberoje

3 pav. Konstitucijos alėja Kanberoje (LILA, 2017)

1.4. Niujorko „High line“

Apželdinimui pasirinktas olandiškosios bangos stilius, kurio pradininkas pats Piet Outdolf. Šiam projektui jis parinko vietinius, sausrą toleruojančius bei mažai priežiūros reikalaujančius augalus. Tokiu būdu urbanizuotoje teritorijoje buvo sukurta vieta įvairiems vietiniams vabzdžiams bei paukščiams gyventi.

Projekte atsikartoja bėgių linijų motyvas. Vienur bėgiai matomi gėlynų zonose, kitur įsilieja į takų grindinį. Patys takai atkartoja bėgių vingius. Neutralios pilkos spalvos betono plokščių grindinys nekonkuruoja su pagrindiniu projekto akcentu, vešlia, žalia augalija. Suoliukai yra kelių skirtingų dizainų, tačiau naudojama to paties atspalvio mediena suteikia vientisumo jausmą.

Išanalizavus pėsčiųjų zonų pavyzdžius, galima teigti, kad tokiose zonose dažniausiai grindiniui parenkamas neutralių spalvų grindinys, pasiteisina atskirti dviračių takeliai. Šiuo metu miestuose ryškėja žaliųjų zonų didinimo tendencija. Atliktų apklausų Švedijoje rezultatai rodo, kad net 85 % žmonių nori gyventi žalesniuose miestuose, be to tokios urbanizuotos teritorijos respondentams kelia asociaciją su aukštesne gyvenimo kokybe, bei mažina smurtą. (Tuula Eriksson, 2023).

4 pav. „High line“ fragmento fotofiksacija (Friends of the High Line, 2023).

2. PROJEKTO KŪRIMĄ REGLAMENTUOJANTYS TEISĖS AKTAI

2.1. Kelių ir dviračių takų įrengimą reglamentuojantys teisės aktai

Rengiant Bažnyčių gatvės konversijos į pėsčiųjų gatvę projektą, siūlomi sprendiniai turi atitikti galiojančius teisės aktus.

Svarbu išanalizuoti gatvių važiuojamosios dalies bei dviračių takelių reglamentuojamą plotį, mat numatoma juos keisti.

Nyderlanduose yra taikoma lėto miesto taktikos:

• Siaurinama važiuojamoji dalis;

• Medžiai sodinami arčiau važiuojamosios dalies;

• Gatvėse projektuojami, iš kraštų medžiais bei krūmais apsodinti, susiaurėjimai;

• Iškilimai, mažinantys automobilių greitį;

• Asfaltas keičiamas trinkelių danga;

• Projektuojami aštrūs užvažiavimai (Not Just Bikes, 2021)

2014 m. birželio 17 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministras patvirtino įsakymą dėl Statybos techninio reglamento, būtent „Gatvės irvietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“. Šiame reglamente nurodyta, kad pagal parametrus, eismo sąlygas ir eismo intensyvumą vietinės reikšmės keliai skirstomi į IV, IIV, IIIV ir IVV kategorijos kelius. Projekte numatomas IIIV kategorijos kelias, kur gali būti viena eismo juosta, bei projektinis greitis 20/30 km/h. Tokios gatvės važiuojamosios dalies rekomenduojamas plotis yra 3,5m.

2012 m. spalio 10 d. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos direktoriaus įsakymas, Nr. V-294, „Dėl pėsčiųjų ir dviračių takų projektavimo rekomendacijų“ numato, kad dviračių takų ir jų infrastruktūros parametrai turi atitikti minimalius dviratininkams reikalingus gabaritus (žr. 5 pav.).

5 Pav. Pagrindiniai dviratininkų eismui reikalingi gabaritai (Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos direktoriaus įsakymas, 2012)

Tais atvejais, kai dviračių takas yra apribotas bordiūrais, jo aukštis nuo dviračių tako pusės turi būti ne didesnis kaip 0,07 m. Bordiūro profilis turi būti parenkamas toks, kad dviračio pedalai neužkliūtų

už jo Į dviračių takus neturi išsikišti objektai, galintys tapti kliūtimi dviratininkams, pėstiesiems ar žmonėms su negalia. Takuose įrengti objektai (apšvietimo atramos, kelio ženklai ir pan.) turi būti ne žemiau kaip 2,50 m virš tako paviršiaus ir ne arčiau kaip 0,50 m nuo tako krašto. Dviračių tako gabarite negali būti tvirtų (standžių) kliūčių: pastatų, aptvarų, sienų, eismo iškabų, medžių ir pan. Rekomenduojami dviračių takelių dangos pločiai nurodyti pirmoje lentelėje.

1 lentelė (Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos direktoriaus įsakymas, 2012)

Rodikliai Dangos pločiai, m:

Projekte numatomo dvipusio eismo dviračių tako pločio rekomendacija - 2,5 m.

2.2. Želdynų projektavimą reglamentuojantys teisės aktai

Projektas yra rengiamas remiantis bendraisiais želdynų apsaugos ir tvarkymo principais, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos „Želdynų įstatymas“, priimtas 2007 m. birželio 28 d., Nr. X-1241. Įstatymas numato, kad želdynai ir želdiniai turi gerinti aplinkos kokybę, tenkinti visuomenės sveikos gyvensenos ir rekreacijos poreikius, nekelti pavojaus žmonėms, statiniams, pastatams, saugiam eismui gatvėse, automobilių ir geležinkelio keliuose. Želdynus ir želdinius būtina išsaugoti kaip estetiškai, ekologiškai, istoriškai ir kultūrai svarbius kraštovaizdžio elementus. Tvarkant želdynus ir želdinius svarbu saugoti biologinę įvairovę, nemažinti miestų ir miestelių bendrojo atskirųjų želdynų ploto, pertvarkant esamus želdynus ir kuriant naujus, įvertinti suinteresuotos visuomenės motyvuotą nuomonę.

Želdynų sistema yra savivaldybės teritorijos ar jos dalių gamtinio karkaso dalis, plėtojama kaip funkciškai tikslinga ir kompozicijos požiūriu vientisa struktūra.

Želdynų sistemą sudaro atskirieji želdynai – parkai, skverai, miesto ar miestelio sodai, žaliosios jungtys ir priklausomieji želdynai. Būtent atskiriesiems želdynams ir priskiriami Bažnyčių gatvėje projektuojami žalieji plotai.

22 straipsnio 2-ra dalis sako, kad želdynų ir želdinių tvarkymo metu turi būti išsaugoti esami gyvybingi perspektyvūs želdiniai. Laikantis šio principo Bažnyčių gatvėje bus palikti visi geros ir patenkinamos būklės medžiai.

2008 m. sausio 18 d. Nr. D1-45 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro patvirtintas įsakymas, Dėl medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių patvirtinimo nustato medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, vejų ir gėlynų priežiūros pagrindinius reikalavimus. Medžių ir krūmų priežiūra apima šiuos darbus: medžių ir krūmų laistymą ir tręšimą, dirvožemio purenimą ir mulčiavimą, medžių ir krūmų šiltinimą, genėjimą ir kitus priežiūros darbus. IX dalyje, „Gėlynų priežiūra“, aptarta, kad naujus daugiamečių gėlių gėlynus geriausia sodinti ankstyvą rudenį arba pavasarį. Daugelis daugiamečių gėlių prigyja per 8–10 dienų. Jos laistomos, kol prigyja. Taigi, projekte svarbu akcentuoti rekomenduojamą želdynų įrengimo metų laiką, bei pirminę priežiūrą.

Bažnyčių gatvėje numatoma sodinti svogūnines gėles. Pastarojo įsakymo 76str. sako, kad gėlynuose augančios svogūninės gėlės gausiai žydėtų, jas būtina iškasti ir atrinkus svogūnus sodinti kasmet, išskyrus narcizus, kurie persodinami kas 2–3 metai. Bažnyčių gatvėje numatyta sodinti narcizus “Bridal crown” (Narcissus “Bridal crown”)

Dėl medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių patvirtinimo įsakymo 77 str. tvirtina, kad daugiamečių gėlių priežiūrą palengvina

mulčas, kuris pagerina ir augimo sąlygas, sulaiko drėgmę, ne taip gausiai auga piktžolės. Augalai, iškeliantys į žemės paviršių šakniastiebius, po rudenį užpiltu mulču geriau žiemoja. Mulčio sluoksnis

naujiems gėlynams – 2–3 cm, seniems – 5–8 cm. Geriausias mulčiavimo laikas – ankstyvas pavasaris arba ruduo, nupjovus antžeminę augalų dalį. Taigi projekte taip pat bus įtrauktas būsimų želdinių mulčiavimas.

Įgyvendinant Bažnyčių gatvės projektą būtina atsižvelgti ir į 82 str., kuris teigia, kad gėlynai sodinami pagal projektą, kokybiškais gėlės genčiai, rūšiai ir veislei būdingais daigais, bei susiformavęs gėlynas turi būti vientisas, aiškios kompozicijos

3. ŽELDYNŲ KŪRIMO DIZAINO PRINCIPAI

Kuriant apželdinimo projektą geriausiai vadovautis trimis dizaino principais: tvarka, vieningumas ir ritmas. Kad sukurti tvarką, panašius objektus reikėtų sugrupuoti (žr. 6 pav.).

6 pav. A – panašūs objektai išmėtyti pavieniui, B – Panašūs objektai sugrupuoti (Booth ir Hiss, 2012).

Taip pat tvarkingoje kompozicijoje turi būti dominuojantis objektas, nes jei tokio elemento nėra, kompozicija tampa chaotiška, nėra kas patrauktų dėmesį (žr. 7 pav.).

7 pav. A – chaotiška kompozicija, B – darni kompozicija dėka dominuojančio objekto (Booth ir Hiss, 2012).

Vienybė kompozicijoje atsiranda, kai tie patys elementai atsikartoja (žr. 8 pav.).

8 pav. A – visi elementai skirtingi, B – elementai atsikartoja (Booth ir Hiss, 2012).

Ritmą galima kurti atsikartojančiais elementais, priešingų objektų atkartojimais bei laipsniškais kitimais (žr. 9 pav.).

9 pav. 1 - atsikartojantys elementai, 2 – priešingi elementai kartojasi, 3 – elementai laipsniškai mažėja. (Booth ir Hiss, 2012).

Kompozicija, kurioje vienodas ritmas pasikartoja ilgame ruože, atrodo nuobodžiai, tuo tarpu skirtingi ritmo intervalai visada įdomūs (Tauras, 1974).

Formų kompozicija yra dar vienas svarbus dizaino aspektas. Specifinės formos taikomos visiems lauko erdvės elementams. Galimos pagrindinės šešios formų rūšys (žr. 10 pav.).

10 pav. Pagrindinės formų rūšys. (Booth ir Hiss, 2012).

Pasirinktas formų kompozicijos stilius taikomas visiems lauko erdvės elementams. Vienoda formų stilistika projektui suteikia tvarkos ir vientisumo pojūtį. (Booth ir Hiss, 2012).

Vieną iš bendrųjų komponavimo gairių M. Navasaitis nurodo augmenijos formą. Renkantis kraštovaizdžio kompozicijos elementus būtina atkreipti dėmesį į jų kontūrus. Ovalios formos medžiai dažniausiai sutinkami natūralioje aplinkoje. Tokia augmenija įprasta žmogaus akiai ir suteikia ramybės atmosferą. Emocinį poveikį taip pat turi spalva. Pagal poveikį žmogui spalvos skirstomos į šiltas, šaltas, aktyvias, pasyvias ir neutralias. M. Navasaitis teigia, kad dideliuose želdynuose turi dominuoti žalia spalva (Navasaitis 2008).

Kuriant apželdinimo projektą Bažnyčių gatvėje bus laikomasi trijų pagrindinių dizaino principų: tvarka, vieningumas, ritmas. Bus naudojamos stačiakampės formos. Želdynų vyraujanti spalva

žalia.

Bažnyčių gatvės Tauragėje išplanavimo ir architektūrinių pasiūlymų vizija kuriama pirmiausia išanalizavus esamą situaciją, galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius želdynų, dviračių takų, gatvių projektavimą mieste, bei geriausius pavyzdžius Lietuvoje bei pasaulyje. Vertinami gyventojų poreikiai, jų pagrįstumas, savivaldybės planai. Gautos išvados skirstomos į teritorijos potencialą, stiprybes, silpnybes bei grėsmes.

Apžiūrėjus objektą buvo diskutuojama su savivaldybės atstovais apie planus keisti Bažnyčių gatvės naudojimo paskirtį, gyventojų įpročius ir nuomonę apie planuojamą pokytį.

Taip pat buvo atlikta AHP kraštovaizdžio architektūros objektų kūrimo analizė. Kuriant naują Bažnyčių gatvės viziją šiuo metodu išsiaiškinama kriterijų svarba.

Įgyvendinus projektą, Bažnyčių gatvė turėtų tapti moderniu gyventojų traukos centru su padidėjusiais žaliaisiais plotais, vaikų žaidimų inventoriumi, šachmatų stalais, suoliukais, dviračių taku.

5. OBJEKTO CHARAKTERISTIKA

5.1. Bendri objekto duomenys

Projektuojamas objektas yra vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, Tauragės mieste (žr. 11pav.).

Bažnyčių gatvė yra senojoje, centrinėje miesto dalyje, seno užstatymo sanklodoje, kairiajame Jūros upės krante. Gatvė prasideda pėsčiųjų taku J. Kalvano parke, šalia Tauragės evangelikų liuteronų bažnyčios, ir baigiasi Tauragės Švč. Trejybės bažnyčia. Gatvės ilgis 538 m., ji orientuota pietvakarių

šiaurės rytų pasaulio kryptimis, žemės sklypas nesuformuotas (žr. 12 pav.).

12 pav. Objekto lokacijos vieta Tauragėje (Geoportal.lt, 2023)

Bažnyčių gatvėje yra įsikūrusi viena maitinimo įstaiga, kavos kavinė, įvairaus profilio parduotuvės, privatūs bei daugiabučiai gyvenamieji namai. Miesto švenčių metu gatvė būna uždaroma ir naudojama laikinoms prekyvietėms įrengti, žmonės joje juda laisvai. Tauragės savivaldybė pageidauja gatvę pertvarkyti į pėsčiųjų gatvę, taip sukuriant neutralią teritorija urbanizuotoje miesto vietoje.

11 pav. Objekto lokacijos vieta Lietuvoje (Google maps, 2023)

Lietuvoje vyrauja vidutiniškai šaltas su snieginga žiema klimatas (pagal W. Köppeno klimato klasifikaciją). Kritulių iškrinta pakankamai visais metų laikais, gausiau – šiltuoju laikotarpiu. Panašus klimatas būdingas Rytų Europos vidurinei daliai. Lietuva yra pajūrio šalis, tačiau klimatas nėra tipiškas jūrinis. Per metus į šalį atslenka beveik po lygiai jūrinės ir žemyninės kilmės oro masių. Visoje Lietuvos teritorijoje vyrauja vidutinių platumų oro masės (80 %), arktinės sudaro 18 %, tropikų – 2 %.

Meteo 1991–2020 m. duomenimis, Lietuva patenka į tris atsparumo šalčiui zonas: 5, 6 ir 7.

Anksčiau Lietuvoje dėl šaltesnių klimatinių sąlygų ėjo 4, 5 ir 6 zonos. Kuo mažesnis atsparumo zonos skaičius, tuo žemesnėje temperatūroje augalas gali išgyventi. Ir atvirkščiai, kuo aukštesnis – tuo sunkiau augalas pakenčia šalčius (meteo šaltinis) Tauragė patenka į 6a zoną (žr. 13 pav).

13 pav. Atšiaurumo zonos Lietuvoje (meteo.lt, 2023)

Lyginant su rytų Lietuva, čia galima įveisti daugiau augalų rūšių, nes klimatas yra švelnesnis. Tauragėje,Bažnyčių gatvėje galima sodinti augalus, kuriepriskiriami 6irvisoms žemesnėms atšiaurumo zonoms.

Vidutinė metinė oro temperatūra Tauragėje yra apie 7 °C (žr. 14 pav.).

14 pav. Vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje (VLE, 2023)

5.2. Gamtinių klimatinių sąlygų charakteristika

Lietuvoje vidutinė metinė oro temperatūra yra 6,5 °C, taigi lyginant vidurkius, Tauragė patenka į zoną, kurioje yra pusę laipsnio šilčiau už vidutinę metinę oro temperatūrą Lietuvoje.

Vidutiniškai Tauragėje liepos mėnesį 17 °C, o sausį -3, °C. (žr. 15 pav.).

15 pav. Oro temperatūra sausio ir liepos mėnesiais (VLE, 2023)

Lyginant su likusia Lietuvos dalimi, liepos mėnesio vidutinė temperatūra skiriasi ne daugiau kaip 0,5°C, o sausį Tauragėje gali būti ir 2iem °C šilčiau. Teigiamos temperatūros laikotarpis (paros vidutinė temperatūra aukštesnė už 0 °C) rytuose apie 53 dienomis trumpesnis nei pajūryje

Vidutinis vėjo greitis Tauragėje 3,5 m/s. Vyrauja vakariniai bei pietvakariniai vėjai (žr. 16 pav.).

16 pav. Vidutinis metinis vėjo rėžimas (VLE, 2023)

Didžiausi vėjo greičiai per parą paprastai būna 12–18 h, kada intensyviausia terminė konvekcija, o mažiausi – 00–06 h, vyraujant inversinei atmosferos paribio sluoksnio stratifikacijai. Stipriausi vėjai rudenį ir žiemą būna pietryčių, pietų ir pietvakarių krypčių, vasarą – vakarų ir šiaurės vakarų krypčių. Vandens garų slėgio kitimas per metus priklauso nuo oro temperatūros, kuri nulemia oro imlumą drėgmei, todėl mažiausiai drėgmės atmosferoje yra tada, kai temperatūra žemiausia (sausį–vasarį), o daugiausia, kai temperatūra aukščiausia (liepą–rugpjūtį). Tauragėje liepos mėnesį vandens garų slėgi 14,9 hPa, o sausį 4 hPa. Šie rodmenys yra 0,3 – 0,6 hPa didesni, nei rytų Lietuvoje (žr. 17 pav.).

17 pav. Oro drėgnumas per metus Lietuvoje (VLE, 2023)

Kritulių pasiskirstymui Lietuvoje didžiausią įtaką turi reljefas, šlaitų padėtis vyraujančių oro tėkmių atžvilgiu ir nuotolis nuo jūros. Tolstant nuo jūros kritulių kiekis mažėja. Vidutinis metinis kritulių kiekis Tauragėje 750 mm, kai tuo tarpu centrinėje bei rytinėje Lietuvos dalyje kritulių kiekis svyruoja nuo 600 iki 700mm. (žr. 18 pav.).

18 pav. Vidutiniai metiniai krituliai Lietuvoje (VLE, 2023)

Didele amplitude svyruoja mėnesių kritulių sumos: daugiametis vidurkis gali būti viršytas 2–3 kartus arba per mėnesį neiškristi nė lašo. 60–66 % kritulių iškrinta šiltuoju metų laikotarpiu (balandį–spalį) (VLE, 2023).

Taigi projektuojama teritorija yra zonoje, kurioje vyrauja vidutiniškai šaltas su snieginga žiema klimatas. Kritulių iškrinta pakankamai visais metų laikais, gausiau – šiltuoju laikotarpiu, gausiau nei didžiojoje Lietuvos dalyje. Vidutinė paros temperatūra Tauragėje liepos mėnesį 17 °C, o sausį -3 °C. Vasarą vyrauja vakarų ir pietvakarių krypčių vėjai, žiemą - vakariniai bei šiauriniai. Pagal atšiaurumo

zonas, Tauragė priklauso 6a zonai.

5.3. Esamų želdinių inventorizavimas

Šiuo metu Bažnyčių gatvėje vyrauja mažalapės liepos (Tiliacordata). Taip pat auga 3 dygiosios eglės (Picea pungens), 2 paprastieji uosiai (Fraxinus excelsior), bei 1 paprastasis klevas (Acer platanoides). 15 medžių įrengti tvarkingi pomedžiai, kuriuose auga veja (žr. 19 pav.)

19 pav. Pomedžiai su veja

22 pomedžiai neatitinka LR Aplinkos ministro įsakymo „Dėl medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių patvirtinimo“, III dalies, 18 punkto, kuris sako, kad medžiams šaligatvyje būtina palikti pralaidžias orui ir vandeniui ne mažesnes kaip 1,5 x 1,5 m keturkampes ar 1,5 m skersmens apvalias atviras, o geriau – pridengtas grotelėmis aikšteles. Visos jos ~ 1 x 1 m ir mažesnės, bei netvarkingos (žr. 20 pav.)

Inventorizuojant medžių būklė vizualiai įvertinta ir nustatyta vadovaujantis „Želdinių atkuriamosiosvertėsįkainių“(AplinkosministroįsakymasNr.D1-343)antrupriedu,kurbūklėskirstoma

į 4 kategorijas:

1. geros – medžiai sveiki, normaliai išsivystę, lapija (spygliai) tanki, vienodai išsidėsčiusi, lapai ir spygliai normalaus dydžio ir spalvos, ligų ir kenkėjų požymių, žaizdų, stiebo ir skeletinių šakų pažeidimų, drevių nėra;

2. patenkinama – medžiai sveiki, bet ūglių prieaugis nedidelis, mažesnis sulapojimas, laja netolygiaiišsivysčiusi,stiebassunedideliaismechaniniaisirkenkėjųpažeidimais,nedidelėmisdrevėmis;

3. nepatenkinama – medžiai akivaizdžiai nusilpę, stelbiami kitųmedžių, stipriai pažeisti ligų ar kenkėjų, laja silpnai išsivysčiusi, yra džiūstančių ir nudžiūvusių skeletinių šakų, ūglių prieaugis nedidelis arba jo visai nėra, medžiai sausaviršūniai, stiebai yra pažeisti mechaniškai, juose yra didelių drevių arba mažose drevėse matomas medienos suminkštėjimas ir išretėjimas, pakeltos medžio šaknys;

4. bloga

žaliuoja mažiau kaip 50 proc. lajos, išpuvę daugiau kaip 40 proc. kamieno (puvinys gali būti nematomas, bet pastebimas nupjovus medį) [4]

20 pav. Netvarkingi, standarto neatitinkantys pomedžiai

Inventorizacijos metu nustatyta, kad 4 medžiai yra geros būklės, 5 – patenkinamos, 2 – blogos (žr. 2 lentelę). Pilnos sumedėjusių augalų inventorizacijos duomenis galima pamatyti pirmoje lentelėje.

2

.

Tauragės miesto plotas 2020 m. pradžioje buvo 14,1 km² (Oficialiosios Statistikos Portalas, 2020). Tauragės miesto gyventojų skaičius 2022 m. sausio 1 d. buvo 20956. Po Nepriklausomybės atkūrimo Tauragės miesto gyventojų skaičius mažėja. Bendras 1989-2022 m. laikotarpio gyventojų skaičiaus pokytis -9163, arba -30,42 proc. (Geo Data, 2023). Tačiau pastaraisiais metais gyventojų skaičiaus mažėjimas sulėtėjo, o Tauragės savivaldybės lūkestis yra pritraukti naujus nuolatinius gyventojusirturėtiaugančiusgyventojųskaičiaus rodiklius.Kadmiestasbūtųpatrauklesnisyrakuriamas „Žaliojo miesto“ įvaizdis. Miesto transportas yra visiems gyventojams be išimčių elektrinis ir nemokamas, ant valstybinių pastatų stogų įrengtos saulės jėgainės, gyventojams prieinamos nemokamos elektromobilių įkrovimo stotelės, dviračių saugyklos, gerinama miesto infrastruktūra, tiesiami dviračių takai.

Rengiant Tauragės Bažnyčių gatvės viziją buvo atlikta AHP (Analitinis hierarchijos procesas) kraštovaizdžio architektūros objektų kūrimo analizė. Buvo pasirinkti penki vertinimo kriterijai: socialinis, funkcinis, išmanumo, kompozicijos ir tvarumo. Atlikus analizę paaiškėjo, kad svarbiausias kriterijus kuriant Bažnyčių gatvės viziją yra socialinis, jo svarba vertinama 57%, žemiau rikiuojasi funkcionalumas(22,8 %), kompozicija(11,4%)ir bemažpanašiai svarbūsišmanumo 3,8%)bei tvarumo (5 %) kriterijai (žr. 3 lentelė.).

5.4. Objekto demografinė situacija

5.5. AHP kraštovaizdžio architektūros objektų kūrimo analizė

3 lentelė. Kriterijų prioritetai procentais

Pagal AHP analizę, numatomos gairės būsimam projektui, - objektas turi tapti Tauragės gyventojų bei miesto svečių traukos centru. Tikėtina, kad padidėjus lankytojų srautams, padidės ir kavinių, maitinimo įstaigų kiekis. Gatvėje bus projektuojami objektai skirti įvairių socialinių grupių užimtumui bei rekreacijai. Erdvinė struktūra turi būti funkcionali ir estetiškai patraukli. Gatvėje turi atsirasti išmaniųjų taškų. Remiantis tvarumo principu bus stengiamasi išsaugoti esamus objektus ir pritaikyti juos naujam projektui.

5.6. SSGG analizė

Išnagrinėjus Bažnyčių gatvės esamą situaciją: gabaritus, transporto srautus, parkavimo vietų kiekį, gyventojų įpročius, klimatines sąlygas, augalus bei šiuos aspektus aptarus su Tauragės savivaldybės atstovais buvo atlikta Bažnyčių gatvės konversijos į pėsčiųjų gatvę konversijos proceso SSGG (stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės) analizė (žr. 21 pav. ).

21 pav. SSGG analizė

Bažnyčių gatvės projektas turi didelį potencialą tapti miesto traukos centru, skatinti judumą, skatinti mažuosius verslus, pagerinti vietinių gyventojų gyvenimo kokybę, tačiau reikia skleisti informaciją apie tokio projekto privalumus, kad keistųsi vyraujanti neigiama nuomonė apie gatvės konversiją į pėsčiųjų zoną.

5.7. Esamos situacijos problematika

Šiuo metu Bažnyčių gatvėje vykdomas intensyvus vienpusis eismas. Važiuojamosios dalies plotis 6,2 m. Yra įrengta 88 parkavimosi vietos (žr. 22 pav.).

Šaligatvių danga – tamsiai raudonos trinkelės, važiuojamosios dalies – pilkos trinkelės. Tačiau danga jau gerokai nudėvėta, vietomis sugadinta ar iškilnota medžių šaknų (žr. 23 pav.).

Gatvėje yra įrengti 7 suoliukai ir tiek pat šiukšlių dėžių. Tačiau mažosios architektūros objektai nusidėvėję, nepatrauklūs (žr. 24 pav.).

22 pav. Fotofiksacija Bažnyčių gatvėje

23 pav. Trinkelių danga

Gatvė apšviečiama Šiauriniame šaligatvyje kas 35 – 45 m įrengtais gatvės šviestuvais. Jie labiau skirti apšviesti važiuojamąją dalį nei pėsčiųjų šaligatvius (žr. 25 pav.).

Gatvės pabaigoje, už Vytauto gatvės sankryžos, šviestuvai priklauso J. Viktoro Kalvano parko apšvietimo sistemai ir visiškai skiriasi nuo prieš tai minėtų (žr. 26 pav.).

24 pav. Mažoji architektūra

25 pav. Bažnyčių gatvės šviestuvai

26 pav. J. Viktoro Kalvano parko šviestuvai

Bažnyčių gatvėje yra 11 gyvenamųjų namų, į kurių privačius kiemus galima patekti tik iš minėtos gatvės pusės (žr. 27 pav.)

Šiuo metu Bažnyčių gatvėje, Tauragėje vyksta intensyvus vienpusis eismas, yra eksploatuojamos

88 parkavimosi vietos. 11 gyvenamųjų namų turi įvažiavimus į privačius kiemus tik iš Bažnyčių gatvės.

Mažoji architektūra pasenusi ir nepatraukli. Gatvėje įrengta trinkelių danga, kuri jau yra pasidėvėjusi ir vietomis apgadinta. Apšvietimo sistema nepritaikyta pėstiesiems.

27 pav. Įvažiavimai į privačius kiemus

6. SPRENDINIAI

6.1. Projekto koncepcija

Atlikus pilną teritorijos analizę, bei atsižvelgus į geriausius pavyzdžius, apsibrėžtos projekto gairės:

• Numatyta palikti galimybę gatvės gyventojams įvažiuoti į savo privačius kiemus. Tačiau gatvės važiuojamąją dalį, kur vyksta vienpusis eismas, rekomenduojama siaurinti nuo 6,2 m iki minimumo, - 3,5 m. Taip bus užtikrintas lėtesnis automobilių judėjimas bei didesnė erdvė žmonėms (žr. 28 pav.).

28 pav. Numatomas keisti važiuojamosios dalies plotis

• Sumažinus važiuojamąją kelio dalį, įrengti 2,5 m pločio dviračių takelį ir prijungti jį prie bendro Tauragės dviračių takų tinklo Vytauto gatvėje (žr. 29 pav.).

29 pav. Projektuojamas dviračių takelis

• Dviračių takelį nuo važiuojamosios dalies atskirti žaliąja, 1 m pločio juosta, skirta lietaus vandeniui dalinai surinkti ir įgerti (žr. 30 pav.).

30 pav. Projektuojama žalioji juosta mažinanti lietaus nuotekų kiekį

Tai viena iš strategijų, mažinant lietaus nuotėkų kiekį, surenkamą į kanalizaciją. Mat urbanizuotose teritorijose net iki 70 % iškritusio lietaus patenka į kanalizaciją, kai tuo tarpu pievose ar miškuose į dirvožemį susigeria ar yra absorbuojama augalų iki 90% iškritusių kritulių. (Minnessota Starmwater, 2022). Taigi, šiuo metodu dalis lietaus bus sugerta į žemę ten, kur ir iškrito, norstai irmiesto teritorija. Taip pat numatoma edukacinė funkcija, nes lankytojams bus įrengtos informacinės lentelės apie šios žaliosios juostos naudą lietaus nuotėkų kiekio mažinimui, bei apie čia įkurdintus augalus

• Esamus pomedžius išplėsti, kai kuriuos sujungti ir apželdinti, projektuoti papildomas žaliųjų plotų saleles, taip mažinant karščio salos efektą mieste. Atsižvelgiant į esamas formas teritorijoje, pastatų fasadus, pasirinkta naudoti stačiakampes formas (žr. 31 pav.).

• Prie želdinių įrengti naujus, išmaniuosius suoliukus su USB įkrovimo stotelėmis bei pašvietimu (žr. 32 pav.).

31 pav. Numatomų pomedžių vizualizacija

• Keliose gatvės vietose, kur yra šiek tiek daugiau erdvės, įrengti vaikams mini žaidimo aikšteles (žr. 33 pav.)

• Tarp 15-to ir 17-to namo esantį unikalų įgilinimą apželdinti ir įrengti gultus, sukuriant erdvę jaunimui. Mat jaunuoliai visada mėgsta nuošalesnes vietas ir kiek įdomesnius būdus atsisėsti/atsigulti (žr. 34 pav.).

32 pav. Būsimi suoliukai aplink žaliąsias zonas (Naujieji ženklai, 2023)

33 pav. Vaikų žaidimų aikštelių įranga (Naujieji ženklai, 2023)

34 pav. Numatomos apželdinti sienos ir gultai.

• Įrengti šachmatų lentas senjorams numatant pasyvias poilsio vietas

• Keisti grindinį į pilkas plyteles. Parinktos plytelės yra tinkamos ir pėsčiųjų zonoms, ir yra atsparios pravažiuojančių automobilių apkrovoms. Be to yra neutralios pilkos spalvos (žr. 36 pav).

• Lankytojų saugumui užtikrinti įrengti papildomas stebėjimo kameras.

6.2.

Objekte išskirtos penkios funkcinės zonos: dviračių, pėsčiųjų, transporto, parkavimosi, žalioji nuotekų surinkimo (žr. 37 pav.).

35 pav Projektuojami šachmatų staleliai senjorams (Pinterest, 2023).

36 pav. Numatomos keisti trinkelės (Betono mozaika, 2023)

Objekto funkcinis zonavimas

37 pav. objekto funkcinės zonos

Didžiausia yra pėsčiųjų funkcinė zona, kur nevaržomai judės žmonės. Dviračių zonoje bus įrengtas dvipusis dviračių takelis. Transporto zona galės naudotis gatvės gyventojai, kad pasiektų privačius kiemus. Parkavimosi zonai palikta galinė Bažnyčių gatvės dalis, už sankryžos su dvipusio eismo Vytauto gatve, kur ir šiuo metu parkuojami automobiliai bei yra įrengtos dvi elektromobilių įkrovimo stotelės.

Mažiausia - žalioji nuotekų surinkimo zona, kuri padės mažinti lietaus nuotekų kiekį, patenkantį į kanalizaciją.

6.3. Kietųjų dangų parinkimas

Projekte nuspręsta keisti Bažnyčių gatvės grindinį bei įvesti naujus segmentus. Šiems pokyčiams įgyvendinti parinkta įmonės „Betono mozaika“ produkcija.

Važiuojamajai daliai bei šaligatviams parinktos neutralios, pilkos spalvos plokštes „PLAZA“, kurių išmatavimai yra 600/400/80 mm (žr. 38 pav.)

Šie gaminiai gali būti naudojami pėsčiųjų takams bei lengvųjų automobilių grindiniui, nes jų aukštis 8 cm. Plokščių technines specifikacijas žiūrėti ketvirtoje lentelėje.

4 lentelė. (Betono mozaika, 2023)

Dviračių takeliui parinktos „Prizma 10B Plus“ trinkelės, jų išmatavimai 260/130/100 mm (žr. 39 pav.).

38 pav. Plokštės “PLAZA” (Betono mozaika, 2023)

39 pav. Trinkelės Prizma 10B Plius (Betono mozaika, 2023)

Šios trinkelės yra tinkamos pėsčiųjų takams, dviračių ir riedučių takams, atlaiko lengvųjų bei krovininių automobilių apkrovą, mat yra net 10 cm. aukščio.

Iškloto grindinio paviršiaus kokybė, ypač jo patvarumas ir ilgaamžiškumas priklauso ne tik nuo panaudotų trinkelių ar plytelių kokybės, bet pirmiausia nuo po jomis esančių sluoksnių. Šių sluoksnių klojimas, išdėstymas ir matmenys priklauso nuo planuojamų apkrovų (t.y. transporto srauto) bei šalčio poveikio. Ten kur važinės transporto priemonės naudotinos trinkelės, kurių storis ne mažesnis nei 60 mm. Mažesnės apkrovos plotams, kaip šaligatviai, takeliai, dviračių takai galima naudoti 52 mm storio trinkeles. Projekte numatytos plytelės yra 80mm storio, o dviračių takelio trinkelės 100 mm storio. Joms rekomenduojama ruošti pagrindą pagal paveikslėlyje parodytą schemą.

Išlyginus 6, 5 ir 3 numeriu pažymėtus sluoksnius, būtina juos sutankinti vibroplokšte. Grindiniui formuojamas minimalus 2,5% dangos nuolydis. Įrengus pagrindą pagal pastarąjį brėžinį bus užtikrintas grindinio ilgaamžiškumas. Šių trinkelių bei plokščių gamintojas savo rekomendacijose nurodo, kad grindinio vietose, kur numatytas lengvojo transporto ir (ar) laikinas pagalbinio transporto judėjimas, stačiakampės formos gaminius draudžiama kloti ilgąją to gaminio kraštinę orientuojant išilgai transporto judėjimui. Stačiakampių gaminių klojimui galima naudoti klojimo raštą, užtikrinantį pakankamą

40 pav. Betono trinkelių/plokščių klojimo schema (Betono mozaika, 2023)

atsparumą sukimui (pakreipimui), todėl rekomenduojame rinktis klojimo raštą skersai, įstrižai arba eglute (žr. 41 pav.) .

Įstrižai važiavimo krypčiai paklotas raštas leidžia geriau perduoti apkrovą nuo vienų gaminių kitiems gaminiams nei skersai paklotas raštas. Geriausią apkrovos perdavimą ir grindinio stabilumą užtikrina vadinamas klojimas eglute. Siūlės iki gaminio viršaus yra užpildomos mineraliniu užpildu ir nušluojamos. Nepilnas siūlių užpildymas neužtikrina grindinio dangos stabilumo, todėl yra galimi gaminių kraštų skilimai. Siūlių užpildymui yra tinkami naudoti nesurištieji mineralinių medžiagų mišiniai Draudžiama siūlių užpildymui naudoti nesertifikuotas atsijas ar kitus nesertifikuotus užpildus, kadangi betoniniai gaminiai nuo jų gali vizualiai pasikeisti, tame tarpe likti dėmėti. Atsižvelgiant į suformuotos siūlės plotį, gali būti naudojami šių frakcijų mineralinių medžiagų mišiniai: 0/2, 0/4, 0/5, 0/8. Galima naudoti ir laidžias vandeniui siūlių medžiagas, leidžiančias ne tik išvengti žolių augimo, bet ir padidinti dangos stabilumą. Tokių siūlių įrengimas atliekamas vadovaujantis siūlių medžiagos gamintojo nurodymais. Betoniniais gaminiais išklotas plotas vibruojamas vibroplokšte, proceso metu apsaugančia gaminius nuo pasitaikančių gaminių subraižymų, skilimų ar gaminio dalies atskilimų. Vibravimas pradedamas nuo grindinio krašto judant vidurio link tik užtikrinus, kad betoninė danga yra visiškai švari, sausa. Tai būtina užtikrinti, kadangi vibravimo metu po vibroplokšte patekusios kietos medžiagos subraižys vibruojamą paviršių bei gali nuskelti dalį betoninio gaminio paviršiaus. Po suvibravimo siūlės tarp gaminių dar kartą užpildomus mineraliniu užpildu ir tokiu būdu parengtas grindinys yra iš karto tinkamas naudoti (Betono mozaika, 2023).

Žaliajai juostai atskirti nuo važiuojamosios dalies parinkti gatvės bordiūrai „VIA“ 1000/150/300 mm (žr. 42 pav.).

41 pav. Galimi trinkelių/plytelių klojimo raštai (Betono mozaika, 2023)

42 pav. Bordiūras „VIA“ (Betono mozaika, 2023)

Šis gaminys dažniausiai naudojamas gatvės dangai atskirti nuo šaligatvio Bažnyčių gatvės projekte jis mus naudojimas atskirti važiuojamąją dalį nuo žaliosios juosto, bei nuo šaligatvio. Bordiūro techninės specifikacijos nurodytos penktoje lentelėje.

5 lentelė. Bordiūro „VIA“ techninės specifikacijos (Betono mozaika, 2023)

Dviračių takui atskirti naudojami specialiai tam sukurti bordiūrai „VELO“ 1000/80/200 mm. Jų viršus nuožulnus, kad netrukdytų dviračių pedalams. (žr. 43 pav.)

43 pav. Bordiūrai „Velo“ (Betono mozaika, 2023)

Bordiūrų „Velo“ techninės specifikacijos nurodytos šeštoje lentelėje.

6 lentelė. Bordiūrų „Velo“ techninės specifikacijos (Betono mozaika, 2023)

Taigi, kietosioms dangoms važiuojamojoje dalyje bei šaligatviams bus naudojamos plokštės “Plaza“, dviračių takeliui trinkelės „Prizma 10B Plius“. Dangas atskirti vienas nuo kitų parinkti bordiūrai „Via“ bei „Velo“.Visi šie gaminiai yra neutralios pilkos spalvos.

6.4. Mažoji architektūra

Mažoji architektūra dažnai tampa lemiančiu veiksniu, ar žmonės leis vietą toje vietoje. Bažnyčių gatvės projekte šis aspektas itin svarbus. W. H. Whyte knygoje „The life of small uban spaces“ nurodo, kad sėdimos vietos turi būti labai įvairios: šešėlyje, saulėtoje vietoje, didelės, mažos, su atlošais, be jų. su porankiais, be porankių, su galimybe ištiesti kojas, net šiukšlių dėžių buvimas gali lemti žmonių norą prisėsti ant suoliuko (Whyte, 2001). Todėl Bažnyčių gatvėje projektuojami įvairūs suoliukai, bei kiti mažosios architektūros elementai.

Pasirinkta„Metalco“gaminama „Grandifioriere“ sėdėjimo sistemasumedžio kompozito apdaila. Sistema sudaryta iš „Corten“ plieno ir kietmedžio medienos. Kolekcijos dizaineris - Massimo Tasca. Ši modulinė sistema susideda iš dviejų tipų suoliukų (žr. 44 pav.) (A), kampinės dalies suoliukų (B), bei tiesių (C) ir kampinių (D) metalo bortelių.

Visų sėdimųjų dalių aukštis vienodas – 413 mm. Dvigubo suoliuko ilgis 2200 mm., viengubo 1100. Kiti išmatavimai nurodyti 45 paveikslėlyje.

Projektedidelisdėmesysskiriamasžaliųjųplotųdidinimui,todėlvisisuoliukai projektuojamiprie žalių zonų. „Grandifioriere“ kolekcijoje nėra suoliukų su atlošais, kas yra patogu senjorams. Todėl buvo suprojektuoti nauji suoliukai su atlošais, kad būtų patenkinti visų poreikiai (žr. 46 pav.)

44 pav. „Grandifioriere“ modulinės sistemos segmentai (Naujieji ženklai, 2023)

45 pav. „Grandiefioriere“ segmentų išmatavimai (Naujieji ženklai, 2023)

46 pav. Suoliukas su atlošu

Bažnyčių gatvėje numatytos zonos su gultais. „Grandifioriere“ kolekcijos tematika buvo suprojektuoti dviviečiai ir vienviečiai gultai (žr. 47 pav.)

Modulinė sistema „Grandifioriere“ yra tvirtinama prie grindinio krašto ribos. Segmentų metalinė dalis tvirtinami 10 cm. gylyje į kietą betono pagrindą. Tuomet prie pastarosios prisukama sėdimoji dalis (žr. 48 pav.).

Pėsčiųjų zonoje reikalingos šiukšlių dėžės. Jos parinktos stačiakampės formos iš Corten plieno, kad derėtų prie suoliukų kolekcijos (žr. 49 pav.).

47 pav. Gultai

48 pav. „Grandifioriere“ segmentų tvirtinimas (Naujieji ženklai, 2023)

49 pav. Šiukšlių dėžė „Spencer Q“ su išmatavimais (Naujieji ženklai, 2023)

Šiukšliadėžių tūris 100 l, svoris 33 kg. Jas sukūrė italų dizaineris Alfredo Tasca.

Bažnyčių gatvėje numatyti stovai dviračiams. Kad projektas būtų vientisas, parinkti dizainerių Stauback & Kuckertz kurti „Inside“ „Corten“ plieno stovai (žr. 50 pav.).

50 pav. „Inside“ dviračių stovai su išmatavimais

Stovų aukštis 85 cm, svoris 10kg. Šio dizaino dviračių stovai yra patogūs tiek dviratį atremti, tiek prirakinti.

Bažnyčių gatvės projektui parinktos modernios „Corten“ plieno ir kietmedžio medienos suoliukų sistemos, gultai, bei to paties plieno šiukšlių dėžės bei dviračių stovai.

6.5. Augalų parinkimas

Svarbuapželdinimuitinkamaiparinktiaugalus.Būtinaatsižvelgtiįdirvožemį,klimatinessąlygas, saulėtumą, drėgnumą, aplinkos stilių. Augmenija kuriamam landšaftui parenkama tokia, kuri gali gerai vystytis esamomis sąlygomis. Augalai turi daug įvairių biologinių ir dekoratyvinių savybių. Augmenijos spalvos ir atspalviai dažnai nulemia jų pasirinkimą, o apšvietimo sąlygos jų išdėstymą. Landšafto elementų spalva priklauso ir nuo jų faktūros. Lygūs, matiniai objektai mažai keičia spalvą, tuo tarpu

blizgančiųjų intensyvumas labai priklauso nuo apšvietimo. Augalai, turintys stambias, storas detales sodinami toliau nuo tų vietų, iš kurių juos dažniausiai stebime, o smulkių detalių augalai, - arčiau. Taip kuriami mišrūs deriniai atrodo išraiškiau (Tauras 1974).

Vienas dekoratyviausių landšafto elementų – gėlynas. Svarbu tinkamai parinkti gėles, jas sukomponuoti, bei atsižvelgti į supančią aplinką. Gėlyno kompozicinę vertę lemia jo aukštis ir apžvalgumas, spalvų deriniai, lapų faktūra, komponavimas pagal žydėjimo laiką ir gėlių išdėstymo tvarka. Gėlynas turi gerai atrodytų viso sezono metu, todėl parenkamos gėles, žydinčios įvairiu metų laiku. Aukštaūgės gėlės iš priekio užsodinamos žemesnėmis gėlės, o ties gėlyno kraštu sodinamos pačios mažiausiosios. Spalviniai deriniai turi būti kuriami pagal spalvinės harmonijos principus: arba kontrasto pagrindu, arba kaip vienos spalvos atspalvių derinys. Svarbu, kad nesusidarytų nesaikingo, margumyno ir chaoso įspūdis. Šiame projekte gėlės sodinamos griežtomis eilėmis (Jakovlevas – Mateckis, 2003).

Objektui apželdinti parinktos dvi grupės augalų. Pirmąją sudaro daugiamečiai, mažai priežiūros reikalaujantys bei visą sezoną struktūrą palaikantys augalai. Jais bus apželdinti pomedžiai ir kiti šaligatviuose išsidėstę žalieji plotai. Antroji grupė skirta apželdinti žaliąją juostą tarp važiuojamosios dalies bei dviračių takelio. 1 m pločio juostoje susidarys specifinės sąlygos, nes šioje zonoje, po lietaus, kurį laiką užsilaikys vanduo ir telkšos balos, taigi visi parinkti augalai turi toleruoti laikiną užmirkimą.

Pirma augalų grupė

Ožekšnis fortūno „Harlequin“ Euonymus fortunei

„Harlequin“

Projektui pasirinktas dėl formos palaikymo viso sezono metu, bei dėl šviesių lapelių. Žemas, visžalis krūmas užaugantis apie 0,5 m aukščio ir 0,6 m pločio. Lapai išmarginti baltomis dėmėmis, kurios rudenį įgauna ir per žiemą išlaiko raudoną atspalvį.

Geriausiai auga saulėtoje vietoje ar daliniame pavėsyje, atsparus šalčiui. Dirvai nėra reiklus, geriausiai auga lengvoje, vidutiniškai drėgnoje, priemolio dirvoje.

Ožekšnis fortūno „Coloratus“ Euonymus fortunei „Coloratus“

Projektui pasirinktas dėl intensyvios žalios spalvos, bei savybės dengti dirvožemį. Šliaužiančios formos augalas. Lapai tamsiai žali, rudenį įgauna purpurinę spalvą. Tinka augti po medžiais. Aukštis 0,5 m, plotis 0,9 m. Dirvožemiui nereiklus. Tinka saulėtoms ir dalinai saulėtoms vietoms.

Šilokas „Matrona“ Sedum telephium „Matrona“

Projektui pasirinkta dėl standaus kero, kuris žaliuoti pradedaankstipavasarįirdėlžiedųspalvos. Dekoratyvusšilokas žalsvai purpuriniais žiedkočiais ir lapais, formuojantis tvirtą, tvarkingą kerą. Reprezentatyviai atrodo nuo pat ankstyvo pavasario. Vasaros pabaigoje ir rudenį pražysta skėčio formos dūminio rožinio atspalvio žiedais, pritraukiančiais bites, ir drugelius. Užauga iki 0,5 m pločio ir 0,5 m aukščio. Žydi VIIIX.

Smailiažiedis lendrūnas „Karl Foerster“ Calamagrostis acutiflora „Karl Foerster“

Naudojamas dėl stataus, visą sezoną formą palaikančio kero. Ankstyvas varpinis augalas. Jau gegužės pabaigoje būna išvaizdūs, žydi birželio - spalio mėn. Iš pradžių varpos būna purios žalsvos, paskui pereina į rudus atspalvius. Aukštis iki 120-150cm, plotis 60-70cm, lapai žali.Kereliai statūs, neišgula. Nereiklus augimo sąlygoms. Greitai auga, bet agresyviai nesiplečia.

Antra augalų grupė

Narcizai “Bridal crown” Narcissus “Bridal crown”

Projektui pasirinktas dėl žiedų spalvos ir formos. Svogūninė gėlė. Daugiažiedis narcizas užauga iki 40 cm aukščio ir 7 cm pločio. Žiedai balti – kreminiai. Žydi balandžio mėnesį.

Mėgsta saulėtas vietas bei dalinį pavėsį. Dirvožemiui nereiklus.

Kiškiagrikis snieginis „Lucius“ Luzula nivea „Lucius“

Projektui pasirinktas dėl galimybės augti užmirkimo sąlygomis, bei baltų šluotelių. Visžalė dekoratyvinė žolė. Užauga iki 50 cm aukščio. Žydi birželio mėn. svyrančiomis baltomisšluoteliųtipovarpomis.Išskirtinėlapijos spalva–žalia su baltos spalvos pūkeliu, o rudenėjant lapai įgauna raudonųbordo atspalvių. Auga tankiais kereliais, kurie plečiasi lėtai. Puikiai auga drėgnose, pavėsingose vietose, tačiau gali augti ir saulėje, jei dirva pakankamai drėgna.

Kiškiagrikis „Igel“ Luzula „Igel“

Projektui pasirinktas dėl galimybės augti užmirkimo sąlygomis, bei žalios spalvos atspalvio. Visžalė dekoratyvinė žolė, formuoja itin tankius, apvalius kupstelius, linijiškais, blizgiais, tamsiai žaliais lapais. Vasaros pradžioje virš kerelio išauga maži stiebeliai, pasipuošę baltai rusvais, pūkuotais žiedais. Ypač dekoratyvi auginama grupėmis, sukuria tankų, piktžolėms atsparų kilimą. Gerai auga tiek saulėtose, tiek pavėsingose vietose.

Viksva „Copenhagen select“ Carex pilosa „Copenhagen select“

Projektui pasirinkta, nes yra visžalė ir gali augti užmirkimo sąlygomis Viksva išlieka visžalė visą sezoną bei pasižymi tvirta blizgia lapija. Vėlyvą pavasarį gausiai pasipuošia rusvomis varpomis, kurios puikiai kontrastuoja su žalios spalvos kereliu. Mėgsta dalinį pavėsį, bet gali augti ir saulėtoje vietoje, jei bus pakankamai drėgna. Norint išlaikyti gražią kerelio formą rekomenduojame pavasarį nugenėti maždaug 10 cm aukštyje Sodiname 7 - 9 vnt/m², kas 35 cm.

Viksva „Js Mosten“ Carexmorrowii „Js Mosten“

Projektui parinkta dėl gražios kupsto formos kerelio. Augalo aukštis 40 – 50 cm, plotis: 30 – 40 cm. Lapija žalia. Mėgsta dalinį šešėlį. Dirvožemis vidutiniškai derlingas, pralaidus priemolis. Tinka gėlynų pakraščiams, šlaitams apsodinti, prie vandens telkinių.

Pievinė vingiorykštė „Plena“ Filipendula vulgaris „Plena“

Pasirinkta dėl dekoratyvių lapų bei baltų žiedų. Žydi gegužės –birželio mėnesį apie 25-30 dienų. Balti žiedynai iškilę virš puošnaus ažūrinių lapų kupsto. Lapai tamsiai žali, smulkiai karpyti, šiek tiek primena paparčių lapus, gražūs nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Gali augti ir sausesnėje, saulėtoje vietoje ir pavėsyje, kur daugiau drėgmės. Aukštis 30-40 cm. plotis apie 40 cm. sodinimo norma 30cm, 6vnt/kv.m

Sibirinis vilkdalgis „Kaboom“ Irissibirica „Kaboom“

Pasirinktas dėl žiedų spalvos ir galimybės augti užmirkstančioje dirvoje. Daugiametis, šakniastiebinis, dekoratyviais tamsiai violetiniais žiedais augalas. Dauginasi šliaužiančiu šakniastiebiu. Gerai auga šlapioje dirvoje, todėl tinkamas greta vandens telkinių. Aukštis 60 cm. Mėgsta saulėtas ir dalinio pavėsio vietas.

Projektuojamoje gatvėje numatoma išsaugoti visus augančius medžius, todėl prieš pradedant darbus svarbu juos tinkamai paruošti, kad pastarieji nebūtų pažeisti. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-193, „Dėl želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklių patvirtinimo“ priimtas 2010 m. kovo 15 d, Vilniuje, numato, kad atliekant statybos darbus, jog būtų išsaugoti statybvietėje paliekami ir gretimuose žemės sklypuose augantys želdiniai, privaloma išpurenti ir patręšti žemę po statybvietėje augančių medžių ir krūmų lajomis prieš statybos pradžią, kad pagerėtų jų augimo sąlygos statybos laikotarpiu. Privalu iki darbų pradžios aptverti medžius ir krūmus, augančius statybvietėje ir arčiau kaip 5 m nuo įvažiavimo ar išvažiavimo iš statybvietės važiuojamosios dalies krašto. Aptvarai turi būti ištisiniai, ne žemesni kaip 2 m ir ne arčiau kaip 1,5 m nuo medžių kamienų ir 1 m nuo krūmų. Pavieniams medžiams trikampis aptvaras, kurio apatinės kraštinės turi būti ne arčiau kaip 0,5 m nuo medžio kamieno. Aptvarą tvirtinti kuolais, įkaltais 0,5 m ir giliau. Apsaugojus medžius gali būti pradėti darbai. Nuimamos esamos trinkelės. Žymimos šaligatvių, požeminių tinklų, važiuojamosios dalies, dviračių takelio, augalų sodinimo vietos. Numatytose želdinių zonose šalinamas netinkamas gruntas. Tiesiamas požeminis kabelis suprojektuotai apšvietimo sistemai ir išmaniųjų įrenginių įkrovikliams. Formuojami nuolydžiai. Betonuojami bordiūrai atskirti skirtingas dangas. Klojamos betoninės plytelės bei trinkelės.

Numatyti žalieji plotai atskiriami „Corten“ plieno borteliu. Montuojami suoliukai, gultai. Busimiems želdynams pilamas augalinis gruntas. Įterpiamos trąšos, išlyginamas paviršius. Augalai sodinami pagal gatvės sutvarkymo brėžinį. Gėlynai įrengiami pagal Dėl medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių patvirtinimo įsakymo nustatytus reikalavimus. Želdinama kokybiškais gėlės genčiai, rūšiai ir veislei būdingais daigais

Sudarinėjant preliminarią projekto įgyvendinimo sąmatą, buvo naudotasi viešai skelbiamais

kainininkais internetiniuose puslapiuose, gamintojams teiktos užklausos, konsultuotasi telefonu.

Augalų zonų elementų sąmata

11 lentelė. Mažosios architektūros elementų sąmata

12 lentelė. Bendra sąmata

Betono mozaika

Grindinys keičiamas į plokštes „PLAZA“ 600/400/80 mm.

Žaliajai juostai atskirti naudojami gatvės bordiūrai „VIA“ 1000/150/300 mm.

Dviračių takui atskirti naudojami bordiūrai „VELO“ 1000/80/200 mm.

Dviračių takelio grindiniui pasirinktos trinkelės Prizma 10B Plius

UAB „Naujieji ženklai“

Suoliukų sistemos „GRANDIFIORIERE“

Šiukšlių dėžė „Spencer Q“

Dviračių stovai „Inside“

Vaikų žaidimų aikštelių įrenginiai.

Percussion Play Baltics

Grojančios plyteles vaikų žaidimų zonoms “Stepping stones” .

Schomburg Baltic

Bordiūrams, kurie riboja žaliąją juostą, skirtą vandens nuotėkiui sugerti, reikalinga hidroizoliacija.

ARTechnika

Gatvės saugumui užtikrinti numatoma įrengti „Eclipse Stainless Steel“ kameras.

IŠVADOS

1. Nagrinėjamuose analoguose grindiniui parenkamas neutralių spalvų grindinys, pasiteisina atskirti dviračių takeliai. Šiuo metu miestuose ryškėja žaliųjų zonų didinimo tendencija.

2. Projektuojama Bažnyčių gatvė yra vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, senojoje Tauragės miesto dalyje. Gatvės ilgis 538 m. Tauragė patenka į 6a klimato atšiaurumo zoną. Bažnyčių gatvėje, vyksta intensyvus vienpusis eismas, yra eksploatuojamos 88 parkavimosi vietos. 11 gyvenamųjų namų turi įvažiavimus į privačius kiemus tik iš Bažnyčių gatvės. Mažoji architektūra pasenusi ir nepatraukli. Gatvėje įrengta trinkelių danga, kuri jau yra pasidėvėjusi ir vietomis apgadinta. Apšvietimo sistema nepritaikyta pėstiesiems. Gatvėje auga 37 medžiai

3. Pagal AHP analizę svarbiausias kriterijus kuriant Bažnyčių gatvės viziją yra socialinis, 57%, žemiau rikiuojasi funkcionalumas (22,8 %), kompozicija (11,4 %), tvarumas (5 %) išmanumas 3,8 %).

4. Pagal projektą gatvėje numatyta keisti grindinį, siaurinti važiuojamąją kelio dalį iki 3,5 m ir leisti ja naudotis tikgatvėsgyventojams.Įrengti 2,5 m pločio dvipusį dviračių takelį, tarp jo irvažiojamosios daliesįrengtižaliąjąlietausnuotekųsurinkimojuostą,esamuspomedžiuspraplėsti,atnaujintimažąją architektūrą, įrengti erdves vaikams, paaugliams, senjorams.

5. Objektui apželdinti parinktos dvi grupės augalų. Pirmąją sudaro daugiamečiai, mažai priežiūros reikalaujantys, bei visą sezoną struktūrą palaikantys augalai. Jais bus apželdinti pomedžiai ir kiti šaligatviuose išsidėstę žalieji plotai. Antroji grupė skirta apželdinti žaliąją lietaus nuotekų surinkimo juostą. Jai parinkti augalai, kurie toleruoja laikiną užmirkimą.

6. Preliminari projekto įgyvendinimo sąmata 902245,17 Eur.

SANTRAUKA

Projekto objektas – Bažnyčių gatvė, Tauragės mieste, kurios ilgis 538m. Darbo tikslas - parengti gatvės išplanavimo ir architektūrinių pasiūlymų viziją, pertvarkant gatvę į pėsčiųjų zoną.

Išanalizavus esamą situaciją, galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius želdynų projektavimą mieste, bei geriausius pėsčiųjų gatvių pavyzdžius Lietuvoje bei pasaulyje, numatytos erdvių formavimo gairės. Teikiant projektinius sprendinius buvo įvertinta gamtinių ir klimatinių sąlygų charakteristika bei demografinė situacija, atlikta želdinių inventorizacija, atsižvelgta į esamos situacijos problematiką.

Projekte palikta 3,5 m pločio važiuojamoji dalis gatvės gyventojams, numatytas 2,5 m pločio dviračių takelis, nuo važiuojamosios dalies atskirtas žaliąja, 1 m pločio juosta, skirta lietaus vandeniui dalinai surinkti ir įgerti. Numatyta išsaugoti esamus medžius, keisti ir didinti žaliuosius plotus. Planuojama įrengti naujus suoliukus, vaikų žaidimų aikšteles, šachmatų lentas, pasyvaus poilsio vietas jaunimui.

Apželdinimui augalai parinkti laikantis želdinių apsaugos ir tvarkymo reikalavimų urbanizuotose teritorijose, bei tinkami pagal klimatines sąlygas Norint pabrėžti formas, daugiamečiai augalai sodinami stačiakampiais.

Projekto preliminari įgyvendinimo sąmata 902245,17 Eur.

SUMMARY

The object of the project is Bažnyčių street, located in the city of Tauragė. The length of street is 538 m.

The purpose of the work is to prepare a vision of street layout and architectural proposals, transforming the street into a pedestrian zone. Based on the current situation analysis, valid legal acts, regulating the design of greenery in the city, and the best examples of pedestrian streets in Lithuania and the world, guidelines for the design of spaces are provided. The climatic conditions, the demographic situation, the problems of the current situation were taken into account as well as inventory of plants was carried out, before providing the solutions for the project.

The project implements 3,5 m wide roadway for the residents of the street, a new 2,5 m wide bike lane, which is separated from the roadway by a 1 m wide green lane, which should work as storm water management strategy. The plan is to save existing trees, change and increase green areas. New benches, mini children's playgrounds, chess boards, and passive recreation areas for young people are planned. The plants are selected in accordance with normative legal acts for urbanized areas, and are suitable for climate zone. To emphasize the forms, perennials plants zones are organized in rectangles. Estimated cost to implement the project: 902245,17 Eur.

LITERATŪROS ŠALTINIAI

Knygos:

1. Jakotevlevas – Mateckis K., (2003), “Miesto kraštovaizdžio architektūra“, Vilnius.

2. Navasaitis M. , (2008)Medžiai ir krūmai parkams ir sodyboms. Kaunas, Lututė

3. Norman K. Booth, James E. Hiss, (2012) „Residential landscape architecture, design process for the private residence” New York, Pearson.

4. Tauras, (1974 )“Landšafto architektūra kaime“ Kaunas, Mintis.

5. Whyte W. H., (2001)The social life of small urban spaces, Procet of public spaces, New York. Internetiniai šaltiniai:

6. Betono mozaika (n. d.) Prieiga per internetą https://www.betonomozaika.lt

7. Friends of the High Line (n. d.). High Line. Prieiga per internetą

https://www.thehighline.org/sustainable-practices/

8. Geo Data (n. d.) Tauragės miesto gyventojų skaičius. Prieiga per internetą

https://geodata.lt/taurages-miesto-gyventoju-skaicius/

9. Inytė V. (2020-05-26). Mažai kam žinoma Kauno Laisvės alėjos istorija: pėsčiųjų gatvė turi ne vieną unikalumą. Lietuvos rytas. Prieiga per internetą https://www.lrytas.lt/verslas/rinkospulsas/2020/05/26/news/mazai-kam-zinoma-kauno-laisves-alejos-istorija-pesciuju-gatve-turine-viena-unikaluma-15000675

10. Landezine International Landscape Award (LILA) (2017 04 11) Constitution Avenue, Canberra. Landscapearchitectureplatform.Prieigaperinternetą https://landezine.com/constitution-avenuecanberra-by-jane-irwin-landscape-architecture/

11. Lietuvos Hidrometeorologijos Tarnyba (n. d.) Atšiaurumo zonos Lietuvoje Prieiga per internetą

http://www.meteo.lt/lt/naujienos/-/asset_publisher/RrOmWx3nFPCR/content/2022-05-09atsiaurumo-zonos-lietuvoje?inheritRedirect=false

12. Minnessota stormwater (2022 08 11) Overview for infiltration. Prieiga per internetą

https://stormwater.pca.state.mn.us/index.php?title=Overview_for_infiltration

13. Not Just Bikes (n. d). How the Dutch Slow Drivers for Safer Streets. Prieiga per internetą

https://www.youtube.com/watch?v=tGOBOw9s-QM

14. Oficialiosios statistikos portalas (n. d.) Lietuvos apskritys. Prieiga per internetą

https://osp.stat.gov.lt/lietuvos-regionai-2020/lietuvos-apskritys/taurages

15. Skučaitė V. (2019 03 17). Žvilgsnis į 100-metę Laisvės alėją. Kauno diena. Prieiga per internetą

https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/zvilgsnis-i-100-mete-laisves-aleja9052212019, Žvilgsnis į 100-metę Laisvės alėją

16. Šiaulių turizmo informacijos centras. (n. d.). Šiaulių bulvaras (pėsčiųjų Vilniaus gatvė). Prieiga per internetą

https://www.pamatyklietuvoje.lt/details/siauliu-bulvaras-pesciuju-vilniausgatve/4696

17. Tamašauskaitė A. (2020 12 31). Baigta Laisvės alėjos rekonstrukcija: ar kauniečiai išnaudos jos potencialą? Statyba. Architektūra. Prieiga per internetą

https://sa.lt/baigta-laisves-alejosrekonstrukcija-ar-kaunieciai-isnaudos-jos-potenciala/

18. UAB „Naujieji ženklai“ (n. d.) Prieiga per internetą https://www.darom.lt

19. Visit Šiauliai. (n. d.) Šiaulių bulvaras. Prieiga per internetą

https://www.visitsiauliai.lt/lankytinos-vietos/pesciuju-gatve/

20. Visuotinė Lietuvos Enciklopedija (n. d.) Lietuvos klimatas. Prieiga per internetą

https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-klimatas/ Teisės aktai:

21. 2010 m. kovo 15 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymas „Dėl želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklių patvirtinimo“, Nr. D1-193, Vilnius.

22. 2007 m. gruodžio 29 d. LR Aplinkos ministro įsakymo „Dėl medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. D1-717, Vilnius.

23. 2014 m. birželio 17 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymas Dėl Statybos techninio reglamento, „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“. Nr. D1-533, Vilnius.

24. 2012 m. spalio 10 d. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos direktoriaus įsakymas, „Dėl pėsčiųjų ir dviračių takų projektavimo rekomendacijų“ Nr. V-294, Vilnius.

25. 2007 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymas, Nr. X-1241, Vilnius.

26. 2008 m. sausio 18 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro , Dėl medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių patvirtinimo, Nr. D1-45, Vilnius