„SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2022 gegužė by SA.lt (Statyba ir architektūra)

Kaina 7 Eur

2022 gegužė (05)

Aliuminio langai Jūsų namams

Together for better www.reynaers.com Lietuva@reynaers.com, tel +370 5 2497755, Kęstučio g. 47, Vilnius.

Leidėjas VšĮ „SA.lt projektai“ Verslo centras „Kamanė“, Vilnius LT-12142 Tel. +370 610 39 642, el. p. redakcija@sa.lt www.sa.lt Redaktorė Agnė Tamašauskaitė Redakcinė kolegija: Doc. dr. Dalia Dijokienė, „Vilnius Tech“ Urbanistikos katedros vedėja;

SA.lt – statybos ir architektūros sektoriaus naujienos kasdien

Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas; prof. dr. Algirdas Juozapaitis, „Vilnius Tech“ Statybos fakulteto dekanas; prof. dr. Andrius Jurelionis, KTU Statybos ir architektūros fakulteto dekanas; Rūta Leitanaitė, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė; dr. Adas Meškėnas, „Vilnius Tech“ centro „Linkmenų fabriko“ direktorius; doc. dr. Liutauras Nekrošius, „Vilnius Tech“ Architektūros fakulteto dekanas; Lukas Rekevičius, Lietuvos architektų rūmų pirmininkas; Remigijus Simanavičius, Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos valdybos narys; Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Tekstų autoriai:

Šiame numeryje skaitykite:

Vida Kuzmickaitė, Rolandas Kažimėkas, Karina Vladičkė, Indrė Vozgirdaitė, Agnė Tamašauskaitė, Aušra Nyman Portalo SA.lt redaktorius

objektas Atsigręžęs į gamtą – subtilus namo prie ežero interjero projektas

objektas Įkvepiančios koncepcijos KTU biblioteka – aktyviam darbui ir kūrybingam laisvalaikiui

medinė statyba Medinio daugiabučio vizija Lietuvai

moduliniai pastatai Projektas Portugalijoje: vietoj nekintančio plano – lanksti dėlionė

išmanioji erdvė Seni pastatai, besimokantys naujų gudrybių: kaip technologijos leidžia adaptuoti pastatus ateities poreikiams?

urbanistika Lietuvos valstybės teritorija: kas atsakingas už jos urbanistinę plėtrą, racionalų naudojimą ir tvarkymą?

technologijos Statybos pionierių užduotis: užkurti „Contech“ Lietuvoje

tvarieji pastatai Tvarus demonstracinis paviljonas paruoštas įgyvendinimui

tvarieji pastatai Tvarieji fasadai aktyviai keičiasi

kokybiško namo DNR Novatoriški Europos dizaineriai, drąsiai kuriantys savitas apšvietimo formas

kokybiško namo DNR Vonios kambario maišytuvų pokyčiai ir jų naujoji estetika

off-grid Modernia klasika dvelkiantys namai suprojektuoti veikti off-grid

SA100 Forumas „Šimtmečio paralelės. Lietuva ir pasaulis“

Rolandas Kažimėkas Kalbos redaktorė Brigita Kulikovskienė Dizainas Edita Namajūnienė Reklamos skyrius Liuda Michalkevičienė Tel. +370 610 39 642

Šiuo ženklu žymimas užsakomasis turinys. © Statyba ir architektūra Kopijuoti, platinti tekstus ir iliustracijas galima tik gavus redakcijos sutikimą. Redakcija už reklamos ir skelbimų turinį neatsako. Spausdino UAB „Standart Impressa“ ISSN 2538-8797 Leidinio ištakos – 1922 m., dabartiniu pavadinimu leidžiamas nuo 1957 m. Mūsų viršelyje – Modulinis gyvenamųjų būstų ir įvairių paslaugų projektas „Vale de Cambra". Architektų komanda – SUMMARY.

SĄMATOS NORM AT Y VAI K AIN YN AI PROGR AMOS UAB SISTELA Žalgirio g. 88, 09303 Vilnius tel. +370 5 27 526 45 info@sistela.lt, www.sistela.lt

@StatybairArchitektura

@statybairarchitektura

Statyba ir architektūra

XS KOLEKCIJA išsiskiria tekstūra, išgraviruota medžio masy-

vo fasade. Perteikiamas šiuolaikiškas, „Premium“ lygio jausmas, kuriame atsispindi meistrų dėmesys detalėms ir meilė tokiai estetiškai medžiagai kaip medis. Kolekcija gaminama iš riešutmedžio ir ąžuolo. Baldo priekinė ir išorinė pusės yra pagamintos iš 3 sluoksnių medienos, kad laikui bėgant būtų išvengta galimų deformacijų, būdingų medžio masyvui. Šiuo atveju brangiausios išorinės dalys, iš 5 mm storio riešutmedžio yra derinamos su vidine dalimi iš beržo faneros. Riešutmedžio versija yra siūloma 3 šiltų atspalvių, pabrėžiančių šio medžio rašto grožį. Baldas atidaromas mechanizmu „Push-Pull“ arba įfrezuotomis rankenėlėmis. Viršutinėje stalčiaus dalyje yra aliuminio apdailos profilis, kuris gali būti nudažytas bet kokia spalva iš siūlomos spalvų paletės.

VONIOS ĮRANGA IR BALDAI Vonios įrangos salonas „Stilus S“ (UAB „Trulita“) Vytenio g. 13, Vilnius www.stiluss.lt

ATSIGRĘŽĘS Į GAMTĄ –

2022 gegužė

SUBTILUS NAMO PRIE EŽERO INTERJERO PROJEKTAS

Vida KUZMICKAITĖ

Vis daugiau dėmesio skiriant tvaraus gyvenimo vizijai, šiandien kuriami modernūs, tačiau kuo natūralesni pastatų projektai. Ne išimtis – ne konkuruoti, o papildyti kraštovaizdį siekiančios 180 kv. m ploto sodybos Lietuvoje projektas. Jos interjeras traukia akį savo estetiškais, minimalistiniais sprendimais. Interjero projekto autoriai – studijos „HEIMA“ architektai Povilas Žakauskas ir Rūta Kazėnaitė.

N. Tukaj nuotr.

–

objektas

Patobulintas architektūrinis projektas „Šis projektas pas mus atkeliavo tuomet, kai namo sienos jau buvo išmūrytos, – pasakoja vienas projekto autorių P. Žakauskas. – Prisijungėme rengti interjero projektą ir tuo pačiu peržvelgti, „pagydyti“ architektūrą. Architektūriniai patobulinimai kartais atliekami tiek rekonstrukcijos, tiek naujos statybos projektuose. Šis procesas gali atnešti skanių vaisių, nes kai reikia prisitaikyti prie esamos, pakitusios situacijos, mąstymas ir idėjos yra kitokios.“ Projektas „Namas prie ežero“ išsiskiria ir savo kraštovaizdžiu – natūralia gamtine aplinka. Iš vienos pusės sodybos kiemas ribojasi su ežero kranto šlaitu, iš kitos – su mišku. Kai projektą perėmė studijos „HEIMA“ architektų komanda, pastatas jau buvo suprojektuotas ir darniai integruotas į aplinką, todėl namo tūris kardinaliai nepasikeitė. Rengiant interjero projektą papildomai buvo koreguojami stogo šlaitai, langų angos, dalies statinio elementų medžiagiškumas. Pastato fasado apdailai pasirinktas maumedis apdorotas geležies sulfatu, o pastato stogas dengtas medinėmis čerpėmis. Sodyboje sumontuoti aliuminiai langai.

N. Tukaj nuotr.

Tai yra vienas iš tų projektų, kai užsakovo pasitikėjimas architektu buvo maksimalus“, – Povilas Žakauskas.

N. Tukaj nuotr.

Vienas iš projekto interjero akcentų – įrengta dekoratyvinio betono liejamųjų grindų sistema „Mapei Ultratop“, kurią tiekė UAB „Velve M.S.T.“, išskirtinis „Mapei“ statybinės chemijos atstovas Lietuvoje. Naudojant šią dangos sistemą, išliejami reprezentatyvūs, atsparūs, besiūliai grindų paviršiai, tinkami naudoti visų tipų gyvenamosios, komercinės, visuomeninės ir kitos paskirties patalpose. „Ultratop“ sistema gali būti nepoliruota („Ultratop Natural Effect“),

Velve mst

velvemst_mapeisolutions

poliruota („Ultratop Polished Effect“) ir mozaikinio betono („Ultratop Terrazzo Effect“). „Dėl savo aukštų techninių parametrų bei estetinės atitikties interjero dizainerių sukurtai koncepcijai, projektui pasirinkta sistema „Ultratop Natural Effect“. Tai atspari gniuždymui, nusidėvėjimui ir trinčiai 5–6 mm storio grindų danga. Naudojant šią grindų sistemą, sudaromas vientiso, lygaus paviršiaus efektas, kuris maksimaliai primena pramoninį betoną.

UAB Velve M.S.T.

Dengiant ją specialiais apsauginiais sluoksniais, pasiekiamas puikus atsparumas vandeniui, nešvarumams, dėmėms ir t. t. Tai supaprastina tokių grindų valymą ir kasdienę priežiūrą“, – akcentuoja UAB „Velve M.S.T.“ projektų vadovas-inžinierius Artūras Ručinskas. Galutinį kokybišką dangos įrengimo rezultatą užtikrino „Ultratop“ dangos liejimo darbus atlikęs specializuotas rangovas UAB „Grindys“.

www.mapei.lt

N. Tukaj nuotr.

Baldai iš medžio – elegantiškas interjero tęsinys „Namui prie ežero“ architektai suprojektavo medžio lukštu dengtus, išskirtinių formų ir konstrukcijų baldus. Didžiulis dėmesys buvo skirtas jų formai ir funkcionalumui. O mūsų įmonės užduotis buvo pagaminti kokybiškus, idealiai projektą atitinkančius baldus ir išpildyti užsakovų lūkesčius“, – pasakoja individualius baldus gaminusios įmonės UAB „Baldvika“ direktorius Viktoras Zubernis. Jis išskiria, kad gaminant baldus teko apgalvoti smulkiausias detales, įvertinti natūralių medžiagų specifiką. Darbas su medžio

2022 gegužė

faneruote reikalauja preciziškumo, netgi kūrybiškumo – kiekviena medžio lukštu dengta plokštė unikali savo raštu, kurio elementus reikia jungti ir komponuoti. Vos per pusantro mėnesio pagaminti viso namo baldai darniai įsiliejo į interjero projektą, o jų tekstūros ir medžiagos yra natūralios ir itin artimos gamtai. Žvelgiant į baldus juntamas glaudus jų sąlytis su aplinka ir interjeru. UAB „Baldvika“ specializuojasi korpusinių baldų gamyboje ir gamina baldus iš natūralaus medžio faneruote dengtų plokščių. Ši

gamybos technologija yra gana sudėtinga, be to, būtina gerai pažinti medienos savybes ir gebėti suderinti jos tekstūrą. Įmonė jau yra įgyvendinusi daug projektų iš pastaraisiais metais itin išpopuliarėjusios medienos – vis daugiau klientų savo namams renkasi gaminti kokybiškus medinius baldus.

N. Tukaj nuotr.

objektas

Vidaus erdvėse – atskirtos gyvenamosios ir poilsio zonos

Santūrų, ramų interjerą papildo ir jam šilumos suteikia mediniai baldai.

Architektas P. Žakauskas pasakoja, kad vidaus erdvėse stipriai juntamas privačių ir bendrų erdvių atskyrimas. Namo planas padalytas išilgai, šiaurinę pastato dalį skiriant pagrindinei gyvenamajai erdvei. Joje suprojektuotos aukštos vienšlaitės lubos, pro vitrininius langus matomi panoraminiai ežero vaizdai, o visos gyvenimui ir bendravimui skirtos zonos išdėstytos aplink patalpos centre įrengtą dvipusį židinį. Privačioje namo zonoje suprojektuoti trys miegamieji ir du vonios kambariai bei techninės patalpos. Šiuose kambariuose įrengtos lubos lygios, kiek žemesnės nei bendroje erdvėje, – taip sukuriama jaukesnė patalpos proporcija. Miegamųjų kambarių langai atsiveria į greta esantį mišką.

Interjere vyrauja natūralumas Prie ežero įsikūrusio namo vidaus interjere pastebimos gamtoje sutinkamos spalvos, vyrauja natūralios ir tvarios medžiagos – medis, molio tinkas, cementas. „Projektuodami siekėme sukurti modernią sodybos interjero interpretaciją. Pastato erdvė turėjo turėti visus miestui įprastus patogumus, o apdailos ir interjere vyraujančiomis medžiagomis norėjome atspindėti ryšį su supančia gamta. Todėl buvo pasirinktos itin natūralios medžiagos, spalvos, paprastumas, ramios linijos ir formos, kurios nekonkuruotų su įspūdingais vaizdais už lango“, – apie vidaus interjero koncepciją pasakoja P. Žakauskas.

Pagrindinėje gyvenamojoje erdvėje ties langų viršumi erdvė perskiriama naudojant skirtingas apdailos medžiagas. Viršutinė erdvės dalis padengta natūraliu molio tinku, sukuriant jaukų, kiek netvarkingą vaizdą, atliepiant ryšį su supančia gamta. Apatinėje dalyje vyrauja ąžuolo plokščių apdaila – su sienų apdaila nepastebimai suliejamos ir spintos, virtuvė, patekimai į kambarius. Vientisą interjerą kuria ir įrengta dekoratyvinio betono liejamųjų grindų sistema. Natūralaus cemento grindys patikimai tarnaus ištisus metus – vasarą išlaikys kambarius vėsius, o žiemą bus malonu vaikščioti ant šildomųjų grindų paviršiaus. Sodybos baldai ir įvairios interjero detalės suprojektuoti minimalistiniai, atspindintys vyraujančią santūrią interjero koncepciją ir paliekantys erdvės sodybos šeimininkų kūrybiniams sumanymams, dekorui. Šiame projekte beveik visi baldai pagaminti pagal užsakymą. Iš gamintojų įsigyti tik standartiniai kavos staliukai, kėdės, sofa ir šviestuvai. „Norint sukurti unikalų dizainą, dažnai tenka rinktis pagal užsakymą gaminamus baldus, taip kiekvienam užsakovui sukuriant unikalias erdves“, – teigia architektas P. Žakauskas. Specialistas pabrėžia, kad minimalistiniai, ramūs, estetiški sprendimai šiame projekte buvo būtini: „Gamtos už lango negali ignoruoti, ją reikia tik papildyti. Be to, tokie interjerai retai kada gali „pasenti“ ar atsibosti, kadangi yra sudarytas pakankamai ramus fonas, terpė pačių gyventojų asmeninei išraiškai ir pilnam vidaus erdvių interjero užbaigimui.“ 9

iuolaikinis įtemptas gyvenimo būdas vis daugiau žmonių paskatina kurdintis užmiesčiuose, gamtos apsuptyje, siekiant pailsėti nuo miesto šurmulio, pasisemti naujų jėgų. Taip pat vis aktualesniu reiškiniu tampa išmaniųjų technologijų, palengvinančių kasdienę buitį, diegimas. Tačiau net ir sparčiai vystantis technologijoms, statant namus atokesnėse teritorijose neretai susiduriama su buitinių nuotekų tvarkymo problema, kadangi jose nėra techninių galimybių prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų. Tokiais atvejais naujakuriai renkasi individualius buitinių nuotekų valymo įrenginius.

WALIS SERTIFIKUOTI

BUITINIŲ NUOTEKŲ VALYMO ĮRENGINIAI – inovatyvus, šiuolaikiškas pasirinkimas! WALIS sertifikuoti biologiniai nuotekų valymo įrenginiai – ekologiškas būdas tvarkyti buitines nuotekas. Nuotekų valymo įrenginyje vyksta biologinis nuotekų valymo procesas, artimas gamtoje vykstančiam natūraliam irimo procesui. Biologiniam nuotekų valymui pasitelkiami aerobiniai mikroorganizmai, besivystantys deguonimi prisotintoje aplinkoje. Nuotekoms maišantis su smulkiais burbuliukais tiekiamu oru, susidaro veiklusis dumblas, dėl kurio vyksta organinių medžiagų skaidymas į paprastesnius cheminius junginius, kurie virsta anglies dvideginiu ir vandeniu.

Tvirtas ir patikimas įrenginio korpusas WALIS nuotekų valymo įrenginiai pagaminti iš stikloplasčio. Visi pagrindiniai tiek išoriniai, tiek vidiniai konstrukciniai elementai yra patvarūs ir atsparūs korozijai. Įrenginio talpyklos išbandytos hidrauliniais testais bei atlikus mechaninio atsparumo bandymus.

Išvalo azotą ir fosforą Įrenginiai atitinka visus Nuotekų tvarkymo reglamento normatyvus azoto bei fosforo šalinimui iš buitinių nuotekų. Šioms medžiagoms šalinti biologiniu būdu pasitelkiama AAO technologija, naudojama didesnio našumo nuotekų valyklose, o tai leidžia užtikrinti aukštesnį nuotekų išvalymo lygį, nei įprastai reglamentuojama mažo našumo valykloms. Remiantis šia technologija, azotas šalinamas nitrifikacijos-denitrifikacijos procesais, o fosforas kaupiamas veikliajame dumble ir yra pašalinamas kartu su jo pertekliumi.

momentinius sistemos veikimo duomenis ir galimus nuokrypius bei, esant sutrikimams, apie juos informuoja gamintoją arba oficialius gamintojo atstovus, teikiančius nuotekų valymo įrenginių techninės priežiūros paslaugas.

Kompleksiškas paslaugų paketas iš vienų rankų Įsigyjant nuotekų valymo įrenginį, taip pat galima įsigyti ir jo projektavimo, montavimo bei techninės priežiūros paslaugas.

Paprasta eksploatacija

Tinkamas montuoti drėgnuose gruntuose

Nuotekų valymo įrenginio veikimas yra visiškai automatizuotas. Įrenginio darbą reguliuoja išmanusis GSM valdiklis, skirtas valdyti įrenginyje vykstantiems aeracijos ir cirkuliacijos procesams. Valdiklis fiksuoja

WALIS nuotekų valymo įrenginiai yra išbandyti hidrauliniais testais bei atlikus mechaninio atsparumo bandymus, yra tinkami montuoti vietovėse, kuriose kaupiasi aukšti gruntiniai vandenys.

UAB „AFS Baltic“ – oficialus WALIS biologinių buitinių nuotekų valymo įrenginių gamintojo atstovas Lietuvoje. Sukaupta daugiau nei 10 metų patirtis nuotekų valymo įrenginių projektavimo, montavimo, techninės priežiūros srityje.

www.afsbaltic.lt

ĮKVEPIANČIOS KONCEPCIJOS KTU BIBLIOTEKA – AKTYVIAM DARBUI IR KŪRYBINGAM LAISVALAIKIUI Karina VLADIČKĖ

Kauno technologijos universiteto (KTU) studentų miestelis pasipildė nauja 4 aukštų daugiafunkce erdve su integruota biblioteka, kuri, planuojama, taps populiaria kauniečių susitikimų vieta. 2,4 tūkst. m² pastato bendrosios erdvės neatsitiktinai trykšta spalvomis – kartu su architektais planuodami jų spalvinę gamą, KTU atstovai labiausiai troško, kad patalpos žadintų lankytojų energiją ir kūrybingumą, keltų gerą nuotaiką.

2022 gegužė

Atrijus – studentų ir svečių susibūrimo centras.

A. Rakauskaitės nuotr.

objektas

Prikėlė kultūros paveldo palikimą

Oranžine spalva nudažyta pagrindinė laiptinė ir metalo turėklai sukuria tarsi atskirą interjero bloką.

2022 gegužė

A. Rakauskaitės nuotr.

Pasirengimas 4 mln. eurų kainavusios bibliotekos statyboms prasidėjo dar 2018 m. pabaigoje, o statybos darbai pradėti 2020-ųjų birželį. Ši viena šiuolaikiškiausių darbui ir mokymuisi skirtų erdvių Lietuvoje įkurta nenaudojamose techninėse studentų miestelio patalpose, priklausančiose kultūros paveldo palikimu laikomam KTU pastatų kompleksui. Pasak techninį projektą pagal projektinius pasiūlymus parengusios įmonės „Aplan“ architektės Gabrielės Šliurpaitės, rekonstruojant pastatą, buvo itin saugoma šio komplekso išorė, tad jo estetika išliko nepakitusi. „Siekiant išsaugoti šio pastato fasado išraišką ir jo kultūros paveldui priklausančias vertybes, didžioji pastato fasado dalis išliko autentiška. Tiesiog buvo atnaujinta tinko apdaila, pakeisti langai. Architektūrinei išraiškai atspindėti buvo pakeistas pastato pagrindinio įėjimo mazgas, numatant ryškią ir funkciškai visus aukštus jungiančią laiptinę. Pastatas išsaugojo savo pagrindinius konstrukcinius elementus: sienas, perdangas, kolonas“, – pasakoja G. Šliurpaitė.

Ieškojo lankytojų kasdienybę palengvinančių sprendimų Daugiausia permainų, anot „Aplan“ architektės, įvyko šių patalpų viduje. „Nauji konstrukciniai sprendiniai buvo susiję su erdvių formavimu jau esamose patalpose, neapsunkinant senųjų pastato konstrukcijų, naudojant lengvus elementus, tokius kaip metalas. Visi šie sprendiniai jautriai atsižvelgė į jau esamas pastato konstrukcines apkrovas ir jas tiesiog palengvino“, – sako architektė. Pirmo ir antro pastato aukštai turėjo aukštas lubas, tad tai suteikė galimybę sukurti tarpinius aukštus-zonas, kuriose buvo galima įkurdinti daugiau erdvių, susijusių su pastato kompleksiškumu ir bibliotekos reikmėmis. Nemažą iššūkį techninio projekto rengėjams sukėlė užsakovų poreikis pritaikyti pastatą žmonėms su negalia, sukurti naujus patekimus į pastatą ir suformuoti naujas erdves jo viduje. „Teko įsijausti į galimus pastato naudotojų judėjimo scenarijus ir pagal tai kiek įmanoma labiau optimizuoti pastato planinį išdėstymą, leidusį palengvinti jo lankytojų kasdienybę. Taip pat stengėmės kuo tinkamiau panaudoti jau esamas erdves, sukurti jų maksimaliai daugiau ir taip pagerinti lankytojų paslaugų kokybę“, – teigia pašnekovė.

Efektyvūs inžineriniai sprendimai KTU bibliotekoje, pagal techninio projekto parengtas užduotis, nepriekaištingai ir kokybiškai atlikti pastato elektros, apšvietimo ir pastato valdymo sistemų montavimo darbai, kuriuos įgyvendino UAB „Energijos taupymo servisas“ komanda. Tai įmonė, turinti didelę patirtį, įgytą dirbant pastatų inžinerinių sistemų montavimo, projektavimo ir priežiūros srityje. Kvalifikuotų „Energijos taupymo serviso“ specialistų komandos suprojektuoti ir

įgyvendinti pastatų inžineriniai sprendimai išsiskiria tuo, kad jie ne tik ilgaamžiai ir efektyvūs, juos pritaikius sumažėja ir išlaidos, skirtos pastatų eksploatacijai. KTU bibliotekoje buvo taikomos naujos ir pasiteisinančios technologijos: išmanioji rezervacinė kabinetų sistema, gaisro gesinimo, dūmų šalinimo bei apsaugos sistemos su vidaus ir lauko vaizdo stebėjimo įrenginiais. Tiek technologiškai, tiek estetiškai modernus vidaus ir lauko apšvietimas taip pat

buvo patikėtas „Energijos taupymo serviso“ komandai. „Apšvietimas šiame projekte buvo nemenkas iššūkis, kadangi buvo daug nestandartinių, pagal specialų užsakymą pagamintų elementų, tačiau rezultatas džiuginantis“, – sako įmonės pardavimų vadovas Dainius Juknevičius. Naujausių ir pažangiausių technologijų taikymas ir įgyvendinimas pastatų inžinerinėse sistemose – UAB „Energijos taupymo servisas“ specializacija.

www.etssprendimai.lt

A. Rakauskaitės nuotr.

Didžioji dalis daugiafunkcio centro-bibliotekos patalpų yra skirtos visuomeniniam naudojimui ir vos 4 kabinetai – bibliotekos administracijai. Naujojoje bibliotekoje galima rasti 11 grupinio darbo zonų, kurios, priklausomai nuo grupės dydžio, gali būti transformuojamos į didesnes arba mažesnes erdves, taip leidžiant maksimaliai išnaudoti patalpas ir prisitaikyti prie lankytojų poreikių. Naujoji KTU biblioteka lankytojams siūlo keturias – individualias, tylaus mokymosi, amfiteatro, grupinio darbo – erdves. Antresolėje įrengtos knygų lentynos ir saugykla. Pastate įkurta kavinė, poilsio ir bendravimo erdvės, kurių pagrindinė – ryškus amfiteatras, taip pat pagalbinės patalpos – virtuvėlė ir tualetai.

2022 gegužė

Interjerui iškelti keturi tikslai

A. Rakauskaitės nuotr.

Išskirtinis akcentas pirmo aukšto erdvėje – integruotos vietos darbui ar poilsiui prie lango.

Bibliotekos vidaus interjerą kūręs „KAI Dsgn & Arch“ architekčių Agnės Kriaučiūnaitės ir Deimantės Vaičiukynaitės duetas šio projekto metu sau išsikėlė keturis pagrindinius tikslus: inovatyvumą, ekologiją, kūrybiškumą ir ergonomiką, kuriuos, tikina, pavyko įgyvendinti. „Interjeras turėjo būti inovatyvus, todėl jame panaudotos modernios technologijos. Taip pat visur, kur tik buvo įmanoma, siekėme ekologijos – norėjome, kad naudojamos medžiagos kuo mažiau kenktų aplinkai. Kartu su KTU iškėlėme tikslą, kad interjeras būtų inspiruojantis – kad bibliotekos aplinka skatintų kūrybiškumą, naudojamos spalvos, tekstūros ir medžiagos didintų darbingumą ir keltų gerą nuotaiką. Taip pat daug dėmesio skyrėme ergonomiškai darbo aplinkai, kuri kuria gerą psichinę būseną ir didina darbo našumą“, – sako architektė A. Kriaučiūnaitė.

objektas

A. Rakauskaitės nuotr.

N. Tukaj nuotr.

Minimalizmo siekis – net ir jungikliuose Planuojant KTU bibliotekos interjerą, atsakingai žvelgta į kiekvieną jo detalę. Siekiant išlaikyti minimalistinę patalpų estetiką, pasirinkti patvarūs baltos ir juodos spalvos vokiečių gamintojo JUNG jungikliai bei kištukiniai lizdai iš serijos „LS 990“. „Dėl savo klasikinių formų ir spalvų „LS 990“ modelio jungikliai ir elektros lizdai dera bet kokioje aplinkoje, neblaško dėmesio ir užtikrina laikui atsparų dizainą. Kontrastingos spalvos elementai gali tapti subtilia interjero detale, o tokios pat ar artimos sienų spalvai – vientisai išbaigti interjero spalvinius sprendimus“, – sako

jungiklių ir protingų namų sistemų centro „JUNG Vilnius“ vadovas Raimundas Skurdenis. Dizaino klasika tituluojama griežtų linijų jungiklių ir kištukinių lizdų serija „LS 990“ savo populiarumą išlaiko jau daugiau nei 50 metų – ir ne tik dėl dizaino ypatybių. Šie elementai taip pat pasižymi aukšta medžiagų kokybe, garantuojančia ilgą jų eksploatavimo laiką. Būtent dėl šios priežasties jie puikiai tiko intensyviai naudojamose KTU bibliotekos erdvėse. Visa JUNG produkcija turi aukštą kokybę ir kilmę įrodantį „Pagaminta Vokietijoje“ sertifikatą, kuris patvirtina, kad šio gamintojo

jungikliai ir kištukiniai lizdai atitinka įvairiose pasaulio šalyse galiojančius techninius standartus. Anot R. Skurdenio, JUNG jungikliai ir kištukiniai lizdai savo populiarumo nepraranda ir dėl gausaus funkcijų spektro, kuris leidžia įgyvendinti sudėtingas architektūrines ir technines idėjas, todėl yra ypač vertinami profesionalų.

www.jung.de

A. Rakauskaitės nuotr.

Spalvingas, bet minimalistinis

Pastato širdis – amfiteatras

Anot D. Vaičiukynaitės, kūrybinį potencialą skatinantį bibliotekos interjerą, kurio atspirties taškas – spalvų, funkciškumo ir medžiagiškumo moduliacijos, inspiravo neseniai Stokholme vykusi interjero dizaino paroda. „Pasirinkome penkias dominuojančias spalvas, kurios atsikartoja tiek grindų, sienų apdailoje, tiek patalpų balduose. KTU miestelio bei jo Statybos ir architektūros fakulteto ikoniškumas – „juodos linijos grafika“ taip pat juntamas bendrame vidaus interjero kontekste“, – trumpai vidaus estetiką apibūdina D. Vaičiukynaitė. Nors pirmas pastato interjero įspūdis – spalvotas ir dinamiškas, visų linijų suvedimas sukuria aiškią minimalistinę struktūrą, būdingą KTU miestelio pastatų architektūrai. „Interjerui buvo pasirinkti pasteliniai melsvos, geltonos, šviesiai pilkos ir žalsvos tonai, kurie nevargina ir nuteikia darbui, o ryški oranžinė suteikia išskirtinumo, energijos ir dinamikos pojūtį“, – priduria A. Kriaučiūnaitė.

Vienas išskirtinių bibliotekos akcentų yra ryškiai raudonas amfiteatras – antro aukšto susibūrimo centras, interaktyvi erdvė, skirta bendrauti. Tiek susibūrimo erdvė, tiek laiptų dalis atskirti stikliniais turėklais, kitur – žalsvas veltinis. Taip, anot pašnekovių, sukuriamas atvirai uždaras kubas.„Kadangi ši erdvė skirta ir viešiems renginiams, virš jos kabantis akcentinis šviestuvas jai suteikia neoficialaus įvaizdžio ir pagyvina aplinką. Grafika virš amfiteatro – tai KTU studentų miestelio planas, kurį kiekvienas gali patyrinėti“, – ragina D. Vaičiukynaitė. Dar vienas ryškus patalpų akcentas – oranžinės spalvos pagrindinė laiptinė. Tokia pat spalva nudažyti metalo turėklai, pasak „KAI Dsgn & Arch“ atstovės, sukuria tarsi atskirą interjero bloką, aplink kurį sukasi visa kita. Įrengiant interjerą, neišvengta ir šiokių tokių iššūkių. Vienas pagrindinių, architekčių teigimu, buvo susidoroti su didelių erdvių akustika. Dėl šios priežasties dauguma medžiagų, tarp jų – lubos, grindys, užuolaidos, stalų pertvaros ir amfiteatro danga, yra akustinės.

2022 gegužė

Pastato interjere pasirinktos penkios dominuojančios spalvos, kurios atsikartoja tiek grindų, sienų apdailoje, tiek patalpų balduose.

A. Rakauskaitės nuotr.

Atnaujintoje KTU bibliotekoje yra daug edukacinių erdvių, skirtų darbui. Tam, kad vienoje erdvėje galėtų dirbti skirtingos grupės arba vienoje patalpos dalyje būtų poilsiaujama sėdint ant minkštasuolių, o kitoje diskutuojama darbo atmosferoje, atsirado poreikis šias erdves prireikus atskirti. Zonų atskyrimas kartu turėjo padėti sukurti akustinį komfortą. Tam buvo pasiūlytos akustinės užuolaidos, jau įrengtos daugelyje biurų ir puikiai išpildančios keliamus reikalavimus. Jos pasitarnauja kaip transformuojamosios pertvaros, kaip plokštumos, sugeriančios garsą ir leidžiančios pasijusti komfortiškai. Šalia šių svarbių savybių galima paminėti ir papildomą jaukumo pojūtį, kuris atsiranda naudojant užuolaidinius audinius visuomeninių erdvių interjeruose. Objekte panaudoti olandų gamintojo „Vescom B.V.“ kolekcijos „Bedra“ akustiniai naktiniai audiniai. Šių audinių garso sugerties koeficientas alfa w 0,7, garso sugerties klasė C.

Audiniai skirti visuomeniniam sektoriui, yra pagaminti iš ugniai atsparaus poliesterio, todėl atitinka visuomeninėms erdvėms keliamus priešgaisrinius reikalavimus. Iš akustinių audinių pasiūtomis užuolaidomis galima atskirti erdves, pagal poreikius jas padalinant ar visiškai atribojant, atsižvelgiant į tose erdvėse vykdomą veiklą. Audinių spalviniai sprendimai buvo parinkti interjero architekčių, derinant prie esamų erdvių kolorito. Iššūkiu tapo rasti sprendimus, kaip toje pačioje erdvėje, esant skirtingiems lubų aukščiams, suderinti bėgelius, pritaikyti ir pasiūti užuolaidas, kurias užtraukus viskas būtų kaip vientisa plokštuma. Pertvaros užuolaidomis įrengtos tiek mažesniuose kambariuose, tiek didelėse edukacinėse bibliotekos erdvėse. Projektas yra išskirtinis, estetiškas, erdvės ergonomiškos, pritaikytos įvairioms veikloms, poilsiui, darbui grupėse. Studentams sukurtos puikios sąlygos mokytis ir patogiai leisti laiką. Džiaugiamės, kad mūsų siūlomi produktai ir paslaugos padėjo sukurti daugiau komforto ir jaukumo.

www.interjero-linija.lt

objektas

Kūrybinį potencialą stimuliuojančio bibliotekos interjero atspirties taškas – spalvų, funkciškumo ir medžiagiškumo moduliacijos. 20

2022 gegužė

„Taip pat nemažai dirbome su spalvų suvedimu per skirtingas medžiagas. Pasistengėme, kad tiek grindyse, tiek ant sienų ar baldų, kitų elementų būtų panaudotos tos pačios spalvos, bandėme atitaikyti jų tonus“, – pasakoja A. Kriaučiūnaitė.

Tvarumas – vienas iš akcentų

A. Rakauskaitės nuotr.

N. Tukaj nuotr.

Pašnekovių teigimu, nuo pat projekto pradžios buvo nuspręsta mąstyti ekologiškai ir interjere įgyvendinti tik naudingas idėjas. Taip pat „KAI Dsgn & Arch“ komanda interjerui stengėsi rinktis gamintojus, kurių produkcijai suteikti tvarumo sertifikatai. „Visos bibliotekos grindų, lubų, baldinės apdailos medžiagos turi tvarumą įrodančius sertifikatus, taip pat yra kokybiškos, todėl turėtų užtikrinti jų naudojimo ilgaamžiškumą. Be to, visame pastate išdėstyti atliekų rūšiavimo konteineriai, o tualetuose sumontuoti „Dyson Airblade“ rankų džiovintuvai, siekiant išvengti popieriaus naudojimo“, – sako A. Kriaučiūnaitė. Tvarumą užtikrina ir šiuolaikiškos pastato šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, elektros ir kitos inžinerinės sistemos – jos atitinka aukštos klasės standartus. Įdiegtos sistemos ir jų išoriniai elementai slepiami ant stogo perdangos.

Antro aukšto erdvės aplink atrijų skirtos daugiausia bendravimui.

UAB „Betono mozaika“ projekto aplinkai įrengti pateikė produktus Troja, Eco Line, bordiūrus ir kitus gaminius. Išskirtiniai drenuojantys gaminiai Eco Line buvo sukurti įmonei bendradarbiaujant su architektų komanda „DO Architects“. Šie produktai išsiskiria ne tik didesnėmis ertmėmis nei įprasti ažūro gaminiai, bet ir yra pritaikyti lengvojo transporto apkrovoms. Tuo tarpu įprasti ažūro gaminiai skirti šlaitams sutvirtinti. Gaminys Eco Line dėl didesnių ertmių sėkmingai drenuoja kritulius tiesiai į gruntą, tad išsprendžia visos dangos eksploatacijos tinkamumą lietingomis dienomis. Gaminys gali būti įrengiamas užsėjant žole, kurios augimui dėl didesnių ertmių sudaromos tinkamesnės sąlygos. Šiame projekte gaminys panaudotas automobilių statymo zonai bei formuojant unikalią ir funkcionalią žaliąją juostą aplink šaligatvius. Projekte taip pat panaudoti 8 cm aukščio gaminiai Troja. Iš jų suformuoti šaligatviai ir nuogrindos aplink pastatą. Projekte taip pat panaudoti įmonės gaminami gatvės bordiūrai ir kiti produktai.

A. Rakauskaitės nuotr.

liejamųjų grindų sistemos – šiuolaikinė klasikinių paviršių imitacija Siekdama žaismingo, tačiau minimalistinio efekto, architektė A. Kriaučiūnaitė KTU bibliotekos bendrųjų erdvių grindis įsivaizdavo kaip spalvoto ir natūralaus betono kombinaciją, todėl šiai vizijai įgyvendinti buvo pasirinktos „Mapei“ besiūlių cementinių liejamųjų grindų sistemos „Ultratop Terrazzo Effect“, „Ultratop Natural Effect“, taip pat poliuretano liejamosios grindys „Mapefloor Comfort System AL“. Įmonės „Mapei“ išskirtinio atstovo Lietuvoje, bendrovės „Velve M.S.T.“, projektų vadovas ir inžinierius Artūras Ručinskas teigia, kad, siekdami geriausio estetinio ir techninio rezultato, jis kartu su A. Kriaučiūnaite dalyvavo dangų sistemų parinkimo procese.„Kadangi kiekviena iš „Mapei“ dangų pasižymi ne tik unikalia išvaizda, bet ir skirtinga specifikacija, kartu tarėmės, kurias architektės iškeltas sąlygas kuri danga atitiktų geriausiai. Naudojant dekoratyvinio betono liejamųjų grindų sistemą „Mapei Ultratop“, skirtingose erdvėse buvo įrengti 15 mm storio mozaikinio betono „Ultratop Terrazzo Effect“ bei maždaug 6 mm storio nepoliruoto natūralaus betono „Ultratop Natural Effect“ grindų paviršiai, o dar kitoje erdvėje įrengta poliuretano liejamųjų grindų sistema „Mapefloor Comfort System AL“, – pasakojo pašnekovas.

www.mapei.lt

Senajam itališkam mozaikinio betono (it. terazzo) paviršiui imituoti pasirinktas mozaikinis betonas „Ultratop Terrazzo Effect“ žavi savo švariu, besiūliu paviršiumi ir ilgaamžiškumu, nes šios grindys yra ypač atsparios dilimui. Tuo tarpu aukštų techninių parametrų ir puikaus estetinio vaizdo nepoliruoto betono „Ul tratop Natural Effect“ danga yra atspari gniuždymui, dėvėjimuisi ir trinčiai. Vientisas, lygus šių grindų paviršiaus yra maksimaliai artimas pramoninio betono estetikai. Specialiais apsauginiais sluoksniais dengiant abi šias dangas, pasiekiamas puikus atsparumas vandeniui, nešvarumams ir dėmėms. Tai supaprastina liejamųjų betono grindų valymą ir kasdienę priežiūrą. Poliuretano liejamųjų grindų sistema „Mapefloor Comfort System AL“ architektės pasirinkta ne tik dėl visų standartinių liejamųjų poliuretano grindų pranašumų: ji nedulka, yra nepralaidi vandeniui, lengvai valoma, elastinga ir išsiskiria plačia spalvų palete, taip pat todėl, kad ši danga turi unikalių, tik jai būdingų savybių: yra absoliučiai atspari UV spinduliams ir pasižymi vaikščiojimo apkrovų sukeliamo triukšmo mažinimu, ką patvirtina išduotas sertifikatas. Priklausomai nuo įrengiamos dangos

Velve mst

storio, naudojant šią dangos sistemą, galima pasiekti 2–19 dB vaikščiojimo sukeliamo garso slopinimą. Taip pat „Mapei“ grindų sistemoms yra suteikta EPD (angl. Environmental Product Declaration) produkto deklaracija, pagrįsta produktų gyvavimo ciklo įvertinimu, apimančiu informaciją apie produkto ar paslaugos poveikį aplinkai. Šis sertifikavimas ypač aktualus šiuolaikinėje tvarioje statyboje, kai į projektus vis dažniau įtraukiama sąlyga atitikti „LEED V4“ ir „BREEAM“ reikalavimus. Be to, didžioji dalis „Mapei“ naudojamų produktų yra ekologiški ir nekenksmingi aplinkai. Prieš liejant visas šias dangas, bibliotekoje įrengta greitojo betonavimo sistema „Mapei Topcem“. Būtent ji objekte leido ne tik gauti mechaniškai tvirtą pagrindą, bet ir dėl įrengimo paprastumo šiuos darbus rangovas galėjo atlikti be jokių papildomų apmokymų, nes procesas analogiškas smėlbetonio grindų įrengimui. „Be to, „Topcem“ leido sutaupyti nemažai laiko. Dėl greito džiūvimo ant šio tipo pagrindo, visų tipų liejamąsias grindis galima įrengti vos po keleto dienų, o pasirinkus smėlbetonio pagrindą tektų laukti ne trumpiau kaip 2–3 savaites“, – pridūrė A. Ručinskas.

velvemst_mapeisolutions

UAB Velve M.S.T.

medinė statyba Europos Sąjungai pasukus į Žaliąjį kursą, ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje suintensyvėjo medinių daugiaaukščių visuomeninių ir gyvenamųjų pastatų statyba. Kol mūsų šalies institucijos rengia naują reglamentą, uždegsiantį žalią šviesą medinei statybai Lietuvoje, SA.Lt redakcija

Konkursas įvyko, nugalėtojai paskelbti. Susipažinkite su pirmąsias vietas laimėjusiais projektais.

Verskite ir skaitykite

↓

Gintarės Pociūtės vizualizacija

kartu su partneriais metų pradžioje organizavo „Medinio daugiabučio“ konkursą, siekdama parodyti kryptį, kaip galima projektuoti ir sparčiai statyti tvarius pastatus iš inžinerinės medienos.

medinė statyba

MEDINIO DAUGIABUČIO VIZIJA LIETUVAI Aušra NYMAN

2022 gegužė

KOMISIJA:

Rolandas Liola, Renee Puusepp, architektas, UAB „Arches“ architektas, „Creatomus direktorius, Lietuva Solutions“ generalinis direktorius, Estija

Dominykas Marcinonis, architektas, „PRPM architekten“, Vokietija

Klimato pokyčiai lemia, kad pasaulyje vis daugiau tvarių pastatų statoma iš inžinerinės medienos konstrukcijų. Kuriama nauja kokybė, statybos vyksta greitai – dauguma medinių pastatų elementų paruošiami gamyklose, mažėja klaidų rizika, išvengiama šlapių procesų. Mūsų šalis netrukus taip pat įžengs į naują tvarumo etapą: Lietuvos institucijos šiuo metu rengia įstatymų bazę, gerokai palankesnę medinei statybai, todėl mūsų organizuojamo „Medinio daugiabučio“ konkurso tikslas: –

paskatinti architektus jau dabar pradėti ruoštis pokyčiams, atkreipti dėmesį į atgimstančią medinę statybą kaip tvarios ateities pagrindą;

–

supažindinti architektus ir vystytojus su moderniais tvarios medinės statybos principais, pritaikant juos konkrečioje situacijoje – nedideliame kurortiniame Anykščių mieste, norinčiame pritraukti daugiau specialistų

Daiva Gasiūnienė, Anykščių rajono vyriausioji architektė

Darius Spranaitis, architektas, „AZCM Lietuva“

Per palyginti trumpą laiką – tris mėnesius nuo konkurso paskelbimo pradžios – dalyviams pavyko išanalizuoti užsienio portaluose ir specialiai tam sukurtoje SA.lt portalo bibliotekoje skelbiamą informaciją, plačiau susipažinti su Lietuvoje dar tik ketinamais vystyti statybos būdais ir pritaikyti pagrindinius principus savo projektuose. Nors konkurso užduotis nebuvo iš lengvųjų – finišo tiesiąją sėkmingai pasiekė ir darbus pateikė 8 dalyvių komandos iš 36 užsiregistravusių, brandūs dalyvių darbai įrodo, kad mūsų architektai ir inžinieriai jau yra pasiruošę pokyčiams, kurie nebe už kalnų. Darbus vertino konkurso komisija – architektai, turintys patirties projektuojant pastatus iš medžio konstrukcijų: Rolandas Liola, Renee Puusepp (Estija), Darius Spranaitis, Dominykas Marcinonis (Vokietija) ir konkurso partneriai – Anykščių miesto savivaldybės vyriausioji architektė Daiva Gasiūnienė pagal šiuos kriterijus: formos originalumą ir estetiką, integraciją į miesto urbanistinį audinį, universaliausią medinę konstrukciją, erdvių ergonomiką ir funkcionalumą, tvarumą. Specialų prizą už universaliausią medinių konstrukcijų panaudojimą įsteigė Lietuvos medinių surenkamųjų namų klasteris „PrefabLT“. Jis atiteko pirmos vietos nugalėtojų komandai – architektams Vytautui Putnai, Donatui Malinauskui, Lilijai Putnienei ir inžinieriui Mantui Švagždžiui.

iš didmiesčių; –

atskleisti statybos iš inžinerinės medienos ir surenkamųjų elementų pranašumus. Sukurti sprendimą, kuris parodytų medinių daugiabučių vystymo galimybes mūsų šalyje;

–

parodyti kryptį, kaip spręsti būsto poreikio problemas tvariai ir ekonomiškai.

I VIETA. PROJEKTAS „BLUKIS“.

Architektai: Vytautas Putna, Donatas Malinauskas, Lilija Putnienė.

Kompaktiška išraiškingų kubų kompozicija

Inžinierius Mantas Švagždys

antžeminės konstrukcijos (kolonos, perdangos, išorės sienos, vidaus sienos, balkonai, lodžijos ir stogai) yra medinės. CLT plokštės taip pat gali būti tiek konstrukcinis elementas, tiek atlikti ir apdailos funkciją (grindų, sienų, ‎pertvarų, lubų). Autorių suprojektuota sistema laisvo planavimo urbanistiniame užstatyme leidžia sukurti įvairios konfigūracijos ir aukštingumo daugiabučius namus. Viename aukšte panaudojant nuo 2 iki 4 bazinių modulių bei įrengiant nuo 2 iki 5, 1–4 kambarių butų. Siekiant kuo didesnio pritaikymo pastato architektūrinė išraiška pasirinkta universali, kuri formuojama stačiakampiais lakoniškais vertikalių medžio lentų tūriais. Pastato architektūra pagyvinama papildant fasadus juodomis horizontaliomis linijomis, eksploatuojamomis terasomis, žaliais stogais, lodžijomis, pirmo aukšto vitrinomis ir asimetriškais langais.

Gintarės Pociūtės vizualizacijos

Daugiabučio tūris modeliuojamas kubų principu Anykščių miesto centre. Kadangi medienos plokščių konstrukcija leidžia gana didelę tūrių kombinavimo įvairovę, galima analogiškus (kartotinius) pastatus arba jų kompleksus projektuoti ir daug didesniuose sklypuose. Prie esamų kubų laisvai tvirtinami balkonai, fasado elementai, parenkama įvairi apdaila. Šis daugiabutis projektuojamas kurortiniame miestelyje, todėl jam parenkama medinė apdaila. Pavadinimą „Blukis“ architektai pasiskolino iš lietuviško apeiginio papročio, o pats zodis blukis (vok. block) yra vokiškos kilmės ir reiškia trinką, kaladę ar kelmą. Modulinis daugiabutis suprojektuotas remiantis gamykloje pagaminamų CLT (angl. cross laminated timber – kryžmai sluoksniuotosios medienos) skydų sistema. Visos

www.jpiarchitektai.lt

2022 gegužė

Komentuoja komisijos narys, architektas Dominykas Marcinonis, „PRPM architekten“ (Vokietija): „Projektas „Blukis“ išsiskyrė erdviais, gerai suplanuotais butais su didelėmis privačiomis lauko zonomis bei pavykusia tūrių kompozicija, o tai lėmė bendrą aukštą architektūros lygį. Mano manymu, tai itin taiklu siekiant pritraukti naujakurių šeimas, mažame miestelyje ieškančias didmiestyje dažnai finansiškai neprieinamos kokybės: erdvaus būsto visai šeimai, gamtos ir lengvai (be automobilio) pasiekiamų socialinių paslaugų. Projekto koncepcija leidžia įvairias patalpų ir tūrių konfigūracijas, taip prisitaikant prie konkretaus konteksto ir sukuriant kokybišką ir įvairialypę architektūrą.“

II VIETA. PROJEKTAS „WO0005“.

www.arkilida.lt

Architektai: Tomas Skripkiūnas, Jonas Lideikis.

Komentuoja komisijos narys, Žalioji erdvė ant stogo Siekdami nesumažinti viešos žaliosios erdvės miesto centre, autoriai siūlo ją perkelti ant pastato stogo, kur atsiveria panoraminiai vaizdai ir sukuriama patraukli bendro naudojimo erdvė komercinei veiklai. Individualios viršutinio aukšto architektūrinės formos suteikia pastatui išskirtinumo. Pasirinkta medinė konstrukcija leidžia panaudoti šiuolaikinės surenkamosios statybos pranašumus ir kurti išskirtinę architektūros estetiką remiantis tvarios statybos principais. Daugiabučio konstrukcija projektuojama iš CLT plokščių ir klijuotosios medienos sijų. Šios medžiagos pasirinktos dėl konstrukcinio tvirtumo visomis kryptimis, greito montavimo ir tvarumo. Pastatas sudarytas iš paprastai transportuojamų butų modulių ir perdangos sijų. Minėti moduliai surenkami gamykloje. Perdangos sijos montuojamos vietoje. Pasirinktos CLT plokštės leidžia projektuoti konsolinius pastato elementus (balkonus) be papildomų konstrukcinių detalių. Tarp klijuotosios medienos sijų tarp aukštų įrengiamas apšiltinimas, kuris tarnauja ir kaip garso izoliacija tarp butų. Butų modulių laikančioji struktūra – 100 mm CLT plokštės ir vertikalioms, ir horizontalioms plokštumoms. Klijuotosios medienos perdangos sijos konstrukciškai sujungiamos su horizontaliomis butų modulių plokštėmis suteikiant perdangos struktūrai pakankamą konstrukcinį tvirtumą. Tokia kombinuota perdangos struktūra yra ekonomiška, lanksti įrengimo atžvilgiu, turi gerų akustinių ir šiluminių savybių. Butų moduliai apšiltinami iš išorės. Įrengiamas ventiliuojamasis fasadas, kurio apdailai naudojamos plonos 20 mm CLT plokštės, degintos arba dengtos impregnuojamaisiais dažais. Galimos įvairios butų modulių jungimo konfigūracijos siekiant plėsti pastato struktūrą įvairiomis kryptimis – ir į aukštį, ir į plotį. Modulius galima jungti tarpusavyje sukuriant įvairaus dydžio butus, modulių grupės gali būti dėliojamos įvairiais kampais prisitaikant prie sklypo (pavyzdžiui, lanko forma), bendrą stabilumą užtikrina vietoje surenkamos ir prie pastato formos pritaikomos klijuotosios medienos perdangos sijos. Pastatams išskirtinumo suteikia individualios viršutinio aukšto, kuriame atsiranda visuomeninės paskirties patalpos, architektūrinės formos. 28

2022 gegužė

architektas Dominykas Marcinonis, „PRPM architekten“ (Vokietija): „Šio projekto autoriai pasiūlė įdomią idėją komercinės paskirties patalpas įrengti viršutiniame aukšte ir, sujungus jas su didele stogo terasa, čia įkurti ir bendro naudojimo erdvę viso namo gyventojams. Projektas taip pat pasižymi gerai apgalvota konstrukcine schema. Kombinacija iš vietoje surenkamo karkaso ir fabrike pagamintų butų modulių leidžia įvairias erdvių konfigūracijas bei gerokai paspartina statybas. Vis dėlto ši koncepcija labiau tiktų tankiai apgyvendintam didmiesčiui, kur statybos greitis ir žalių erdvių trūkumas yra gerokai svarbesni veiksniai negu provincijoje.“

9 AUKŠTAI 16 BUTŲ

7 AUKŠTAI 12 BUTŲ

5 AUKŠTAI 12 BUTŲ

4 AUKŠTAI 9 BUTAI

8 AUKŠTAI 18 BUTŲ 3 AUKŠTAI 9 BUTAI 29

III VIETA. PROJEKTAS „THE COURTYARD“.

www.njoptimal.com

Architektai: Duygu Hoşça, Hızır Gökhan Uyduran.

Skaitinio (algoritminio) projektavimo inžinierius: Tadas Petraška.

Statinio konstrukcijų inžinierius: Arvydas Kublickas.

Vidinis kiemas – bendruomeniškumui skatinti

Pagrindinės pastato konstrukcijos

Pastato struktūra sukuria vidinį kiemą miestelio centre – bendruomenės erdvę, kurioje galima rinktis ir leisti laisvalaikį kartu. Šios erdvės plotas išplečiamas perkeliant gyvenamąsias patalpas į kitus aukštus, paliekant pirmąjį kiemui, bendriems biurams, žmonėms, kurie dirba nuotoliniu būdu, verslo inkubavimo centrui „Thinkbox“, posėdžių salėms, kavinėms ir restoranams. Erdvės yra skirtos pastato gyventojams, taip pat svečiams ar netoliese esančios poliklinikos lankytojams. Pastato koncepciją autoriai grindžia skirtingų būsimo namo naudotojų socialinių grupių – gyventojų, verslininkų, praeivių ir miesto svečių poreikių analize. „Darbas nuotoliniu būdu atneša Anykščiams naujų galimybių. Čia bus sukuriamos realios ir virtualios erdvės. Tikslas – atsisakyti standartinių, beveidžių biurų, juos pakeičiant bendromis erdvėmis, kurias galima išnaudoti labai lanksčiai“, – rašo projekto autoriai. Siekiant patenkinti gyventojų lūkesčius, sukurti septyni skirtingi moduliai – vienam žmogui ar šeimai. Jie gali būti vienaukščiai arba dviaukščiai: vieno aukšto puikiai tinkami neįgaliems žmonėms ar vyresniems, tuo metu dviaukščiai – jaunesniems gyventojams. Kiekvieno modulio efektyvumas apskaičiuotas ir įvertintas siekiant maksimalaus šiluminio komforto ir dienos šviesos patekimo.

Pamatai: betonas. Kolonos: klijuotosios medienos skydai naudojami pirmame aukšte ir lauko koridoriuose. Perdangos: CLT – laikančiosios. Fasadas: medžio plokštės, tinkas. Stogas: save laikanti CLT plokštė, sumontuojama statybų aikštelėje. Išorės atitvaros: CLT – laikančiosios. Vidaus pertvaros: CLT – laikančios, surenkamos statybų aikštelėje.

Komentuoja komisijos narys, architektas Dominykas Marcinonis, „PRPM architekten“ (Vokietija): „III vietą laimėjęs projektas neabejotinai labiausiai detalizuotas iš visų konkursinių darbų – nuo urbanistikos iki konstrukcinių detalių. Siūloma įdomi vidinio kiemo su galerijomis ir komercinėmis patalpomis idėja.“

2022 gegužė

A MODULIS

B MODULIS

C MODULIS

D MODULIS

Daiva Gasiūnienė, Anykščių miesto

Paulius Milčius, „VMG grupės“,

savivaldybės vyriausioji architektė:

pagrindinio konkurso rėmėjo,

„Anykščiai – medinės architektūros

verslo plėtros projektų vadovas:

meka Lietuvoje. Didžiulis medinis

„Lietuviai stato inžinerinės medienos

senamiestis, tapęs urbanistiniu

daugiabučius užsienyje, pasaulyje

paminklu. Anykščiai – tinkamiausias

esame antri tokių konstrukcijų

modelis pralaužti ledus mediniams

eksportuotojai. Atėjo laikas juos

daugiabučiams pastatams Lietuvoje.“

statyti ir Lietuvoje.“

Rolandas Liola, studijos „Arches“ direktorius, konkurso komisijos narys: „Medis – medžiaga, kurią įdomu pažinti, atrasti naujai kaip labai universalią, natūralią, šiltą ir jautrią medžiagą. Imponuoja medžio universalumas. Šiomis dienomis jis jau sulaužė tvyrojusius stereotipus ir su nauja kokybe grįžta į architektų sprendinius. Ilgaamžė itin patvari modifikuota mediena, klijuotosios medienos skydai, medžio izoliacinė vata ir daugelis kitų produktų atveria naujų galimybių kurti naudojant medį.“

KONKURSĄ RENGIA

Portalas SA.lt kartu su Anykščių miesto savivaldybe. Konkursą remia ir palaiko Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

PAGRINDINIAI RĖMĖJAI

RĖMĖJAI

THE JEWELRY BOX Nes šeima yra tauriausias brangakmenis

Jewelry Box – juvelyriniai namai branginantiems šeimyninį gyvenimą.

NAMAI TAVO TIKRAJAM „AŠ“ www.np5.lt

moduliniai pastatai

PROJEKTAS PORTUGALIJOJE: VIETOJ NEKINTANČIO PLANO –

L A N K S T I D Ė L I ON Ė

2022 gegužė

Portugalijoje, Vale de Kambros mieste, judrioje pakelės teritorijoje įgyvendintas projektas po vienu stogu subūrė gyvenamuosius būstus ir įvairių paslaugų erdves. Statinio sunku nepastebėti – jo antrame aukšte įkurdinti privatūs nameliai traukia akį nevienodo lygio išdėstymu ir ekranus primenančiomis langų vitrinomis.

PROJEKTO AUTORIUS – architektų studija „Summary“ PROJEKTAS ĮGYVENDINTAS 2019 m. VIETA – Vale de Kambra, Portugalija PASTATO PLOTAS – 1000 m²

Fernando Guerra / FG+SG nuotr.

Indrė VOZGIRDAITĖ

moduliniai pastatai

Fernando Guerra / FG+SG nuotr.

Pirmo aukšto sistema labai lanksti: galima pakeisti vidinių pertvarų skaičių ir jų išdėstymą arba jų išvis atsisakyti, plotą paverčiant viena atvira erdve.

2022 gegužė

Fernando Guerra / FG+SG nuotr.

Pirmas aukštas sujungtas su viešąja erdve, o antrame įkurti atskiri gyvenamieji būstai – šeši vienodi 45 m² nameliai.

Greitis ir lankstumas Architektų studijai „Summary“ gavus naujo projekto užsakymą, reikalavimai statiniui buvo aiškiai apibrėžti: statyba turi būti greita, ekonomiška ir laikui bėgant lengvai pakeičiama. Tai paskatino architektus apsispręsti panaudoti modulinės statybos metodą, kuris gerokai pagreitina statybos procesą. Pagrindiniai projekto autorių tikslai – kuo labiau optimizuoti išteklius ir sukurti itin lanksčią vidinės architektūros sistemą.

Netrukus gimė aiški projekto strategija: pirmą aukštą, skirtą įvairioms paslaugoms, nuspręsta tiesiogiai sujungti su viešąja erdve, o virš jos, antrame aukšte, įkurti atskirus gyvenamuosius būstus – šešis vienodus 45 m² namelius. Išnaudojus natūralų žemės nuolydį, kiekvienas iš jų buvo išdėstytas skirtingame lygyje, su suprojektuotais privačiais įėjimais.

moduliniai pastatai

Visi statinio komponentai buvo visiškai paruošti gamykloje, vėliau greitai surinkti vietoje.

Lengvai perkonstruojama Pirmas aukštas per visą išorinį perimetrą suformuotas iš surenkamųjų ir konstrukcinių plokščių. Atsižvelgiant į judrią, šalia kelio esančią pastato vietą, kurioje nuolat viskas keičiasi, paslaugų erdvė buvo suplanuota labai lanksčiai. Vidinės pertvaros sukurtos iš surenkamųjų plokščių su vidiniais bėgiais, skirtais vandens ir elektros sistemoms. Tai suteikia galimybę ateityje atlikti korekcijas: panorėjus galima keisti vidinių pertvarų skaičių ir jų išdėstymą arba tiesiog jų atsisakyti, visą šį plotą paverčiant viena atvira erdve. Taigi, pasikeitus naudotojams arba jų norams, erdvę nesunkiai galima pritaikyti prie naujų poreikių. Antras statinio aukštas suprojektuotas iš „Gomos System“ vienetų. Maksimalus leistinas pastato plotas 38

2022 gegužė

buvo gana mažas, todėl tuščia erdvė buvo panaudota būstams atskirti. Statinys buvo suprojektuotas ir licencijuotas kaip kolektyvinis gyvenamasis namas, tačiau jis turi pagrindinius individualių namų privalumus: privačius įėjimus ir akustinę atskirtį tarp skirtingų būstų. Visame pastate dominuoja betonas, kuris eksponuojamas visiškai atviras, be jokios papildomos apdailos nei pastato viduje, nei išorėje. Toks pasirinkimas leido sumažinti medžiagų ir darbo jėgos kaštus. Atvira betono medžiaga kartu su lengvais, minimalistinio dizaino baldais atliepia šiuolaikinio žmogaus skonį ir gyvenimo būdą. Visi statinio komponentai buvo visiškai paruošti gamykloje, vėliau greitai surinkti vietoje, vienu metu atliekant konstrukcijos, izoliacijos ir apdailos darbus – visa tai labai pagreitino statybos procesą.

EKOLOGIŠKI, EKONOMIŠKI IR IŠSKIRTINIAI NAMAI! „House Modul“ – tai daugiau nei 11 metų patirties skydinių bei modulinių namų statyboje. Nepriklausomai nuo metų laiko, visą produkciją gaminame uždarose patalpose, naudojame aukščiausios kokybės medžiagas ir taip užtikriname namo patvarumą bei ilgaamžiškumą.

HOUSEMODUL.COM 39

išmanioji erdvė Itin sparčiai tobulėjančios technologijos tampa pagrindiniu mūsų šiuolaikinio gyvenimo aspektu ir daro įtaką architektūrinėms erdvėms. Vienas svarbiausių šių dienų suvokimų, kad šiuolaikiniai pastatai yra ne tik išmanūs – jie gyvi. Tai, kad naujai projektuojamuose pastatuose visada diegiamos technologinės naujovės, tapo savaime suprantama, bet ne mažiau svarbu ir sekti jų evoliucijos tempą, kartu priimant ir pokyčius. Technologinį pritaikymą egzistuojančiuose pastatuose šiandien galima pasiekti kuo mažiau trikdant pastato vykdomą veiklą, be didžiulių energijos ir medžiagų sąnaudų.

Šiame numeryje tęsiame pradėtą temą ir siekiame apibrėžti strategijas ir gaires, kurios galėtų padėti integruoti pažangias technologijas į egzistuojančius pastatus.

2022 gegužė

Susipažinkite

↓

Balandžio numeryje pristatėme „Agile“ architektūrą ir seną biurų pastatą Ispanijoje, kurio autoriai atsižvelgė į COVID-19 pandemijos keliamus iššūkius ir pritaikydami technologijas padarė jį visiškai bekontaktį.

SENI PASTATAI, BESIMOKANTYS NAUJŲ GUDRYBIŲ: KAIP TECHNOLOGIJOS LEIDŽIA ADAPTUOTI PASTATUS ATEITIES POREIKIAMS? Agnė TAMAŠAUSKAITĖ

Technologijos tobulėja žaibišku greičiu. Tai tampa pagrindiniu mūsų šiuolaikinio gyvenimo aspektu ir daro įtaką architektūrinėms erdvėms. Naujai projektuojamuose pastatuose visada diegiamos technologinės naujovės, bet ne mažiau svarbu

pixabay.com nuotr.

ir sekti jų evoliucijos tempą, kartu priimant ir pokyčius. Technologinis pritaikymas yra labai svarbus siekiant palaikyti pastato tvarumą, ilgaamžiškumą, ekonomiškumą, stiprų įvaizdį, daugiafunkciškumą, taip pat užtikrinti žmonių saugumą ir komfortą. Šiandien tai galima pasiekti kuo mažiau trikdant pastato vykdomą veiklą, be didžiulių energijos ir medžiagų sąnaudų. Ko reikia jau egzistuojančių pastatų renovacijoje siekiant įdiegti arba atnaujinti išmaniuosius sprendimus? Balandžio numeryje pristatėme „Agile“ architektūrą ir seną biurų pastatą Ispanijoje, kurio autoriai atsižvelgė į COVID-19 pandemijos keliamus iššūkius ir pritaikydami technologijas padarė jį visiškai bekontaktį. Šiame numeryje tęsiame pradėtą temą ir siekiame apibrėžti strategijas ir gaires, kurios galėtų padėti integruoti pažangias technologijas į egzistuojančius pastatus.

Šiandieniniai pastatai yra ne tik išmanūs – jie gyvi. Jau akivaizdu, kad šių laikų architektūra išgyvena reikšmingą transformaciją: dirbtinis intelektas (DI), daiktų internetas (IoT), robotika ir kitos technologijos yra atsakingos ne tik už išmaniųjų miestų atsiradimą, automatizuotus procesus ir naujas verslo galimybes, bet ir už esamų pastatų pritaikymą ateities poreikiams.

Kaip atrodo išmaniosios technologijos pastatuose? Išmaniųjų technologijų pobūdis nuolat kinta, tačiau iš esmės tai yra sujungtų įrenginių sistema, kuri gali rinkti ir analizuoti pastato duomenis ir paversti juos tinkamomis įžvalgomis. Šios įžvalgos vėliau naudojamos tam

išmanioji erdvė

tikriems pastato aspektams automatizuoti, pavyzdžiui, kontroliuoti temperatūrą ar drėgmės lygį. Užuot pasikliaunant šių sistemų valdymu rankomis, išmanieji pastatai atlieka sunkų darbą už žmogų, nustato problemas ir jas pašalina, kol jos dar netapo problema.

Kodėl svarbu modernizuoti egzistuojančius pastatus? Gali susidaryti prielaida, kad išmaniųjų technologijų rinka daugiausia skirta naujiems pastatams: daugiau nei 80 proc. naujų statybų apima bent vieną daiktų interneto arba išmaniųjų pastatų technologijos aspektą. Tačiau visame pasaulyje lieka milijonai jau esančių pastatų. Energijos vartojimo efektyvumas ir anglies dioksido mažinimas šiuo metu yra vienos aktualiausių statybų sektoriaus problemų, o senesni pastatai yra vieni didžiausių ir neefektyviausių energijos vartotojų. Išmaniosios technologijos gali atlikti pagrindinį vaidmenį mažinant išmetamuosius teršalus ir padedant verslams tapti tvaresniems. Negana to, mažinamos pastatų priežiūros išlaidos, kuriamos patogesnės ir sveikesnės darbo vietos, kuriose dirba produktyvesni darbuotojai ir sukuriamos galimybės iš tikrųjų optimizuoti senųjų pastatų erdvių naudojimą.

2022 gegužė

Kai kurie ikoniškiausi pasaulyje pastatai panaudojo išmaniąsias technologijas ir pasiekė nuostabių rezultatų. Vienas tokių – „Empire State Building“. Jis buvo baigtas statyti 1931 m., o per pastarąjį dešimtmetį buvo visiškai modifikuotas išmaniosiomis technologijomis ir kasmet sutaupo daugiau nei 4 mln. dolerių, nes energijos suvartojimas sumažėjo 38 procentais. JAV Žaliųjų pastatų tarybos pirmininkas Rickas Fedrizzi pabrėžia: „Empire State Building“ pasiuntė svarbią žinią, kad tvarūs pastatai nebūtinai turi būti nauji, – net patys ikoniškiausi istoriniai pastatai, didingi tiek savo mastu, tiek reputacija, gali būti vieni iš efektyviausių, energiją taupančių, tvarių pastatų.“1 Šiandien, globalinei pandemijai pamažu slūgstant ir biurams vėl atveriant duris, saugesnės aplinkos paklausa greičiausiai paskatins tolesnes investicijas į išmaniųjų pastatų technologijas. Tai apima įėjimo į pastatus valdymą, valymą ir dezinfekciją, erdvės optimizavimą fiziniam atstumui ir temperatūros bei drėgmės matavimą. Daiktų interneto sistemos taip pat gali stebėti darbuotojų judėjimą realiuoju laiku, kad padėtų sušvelninti ligų protrūkį. Tikėtina, kad

www.memoori.com/empire-smart-building-making-case-retrofitting-historic-buildings

pixabay.com nuotr.

maxpixel.net nuotr.

Tinkamai pasiruošę ir suvokdami bendras integracijos kliūtis, pastatų savininkai ir projektuotojai gali paversti bet kokį pastatą išmaniu.

3D spausdinimo namas, Bekumas 2021 m. Šiaurės Reino-Vestfalijos Bekumo miestelyje buvo pristatytas pirmasis Vokietijos 3D spausdinimo namas. Vizionieriškas pastatas buvo pastatytas naudojant spausdinimo galvutę, kuri per tris ašis pastatė namą iš žemės.

MB 2K

Kiesol MB

Tape VF 120

Namui buvo atliktos dvi hidroizoliacinės

Daugiafunkcis statinio sandarinimas. Sujungia lanksčių, įtrūkimus užpildančių mineralinių sandarinimo MDS molių savybes (AbP pagal PG-MDS/FDP) ir storus bitumo sluoksnius PMBC (U ataskaita pagal DIN EN 15814).

Specialus gruntavimas.

Aukštos kokybės sandarinimo juosta, NBR kaučiuko pagrindu.

ant pirmo aukšto grindų plokštės. Buvo

procedūros. Pirmieji darbai buvo atlikti dirbama iš viršaus. Vėliau vyko pastato pamatų išorinė hidroizoliacija. Tokiu būdu pastatas yra apsaugotas nuo vandens pažeidimų iš abiejų pusių.

www.remmers.lt

išmanioji erdvė

dauguma komercinių pastatų ilgainiui taps išmanūs. Statybų sektoriaus startuoliai vis garsiau kalba, kad bet kuris pastatas, nesvarbu, kokių statybos metų, kur ar kokios konstrukcijos būtų, gali tapti išmanus.

Kliūtys seną pastatą paversti išmaniuoju

Protingi sprendimai, griaunantys įsitikinimus Nors senesniuose pastatuose išmaniųjų technologijų įtraukimas gali būti sudėtingesnis, tačiau tinkamai pasiruošę ir suvokdami bendras integracijos kliūtis, pastatų savininkai ir projektuotojai gali paversti bet kokį pastatą išmaniu. Pirma, svarbu nepamiršti, kad pastato modernizavimas nebūtinai turi būti vienas užbaigtas procesas. Palaipsniui didinant pastato efektyvumą, sutaupoma daug lėšų, kurias galima panaudoti kartotiniams pastato atnaujinimams. Paruošus aiškų planą, pastato modernizavimas gali būti nuolatinis procesas, kurio metu jis tampa vis išmanesnis. Galima paminėti tris pagrindines pastatų atnaujinimo išlaidų kategorijas: daiktų interneto sistemos įdiegimas, ŠVOK ir apšvietimo sistemų tobulinimas. Imantis tokio projekto, reikia struktūrinio požiūrio.

pixabay.com nuotr.

Šiandien senesnių pastatų savininkai neretai išlieka skeptiški dėl išmaniųjų technologijų. Ir dėl suprantamų priežasčių. Pirmoji ir turbūt svarbiausia – išmaniosios pastatų technologijos nėra pigios. Norint išvystyti kokybišką sistemą reikia įdiegti daugybę skirtingų jutiklių. Jie matuoja viską nuo temperatūros, drėgmės, apšvietimo iki šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK) veikimo kiekviename pastato aukšte. (Arba gali tekti įdiegti visiškai naujas apšvietimo ir ŠVOK sistemas.) Tuomet visi jutikliai turi būti prijungti prie pastato

operacijų platformos, taip pat turi būti samdomi duomenų inžinieriai tam, kad prižiūrėtų sistemą ir suprastų visus sugeneruojamus duomenis. Senuose pastatuose taip pat yra sena inžinerinė įranga ir sistemos. Jeigu renovacijos metu nekeičiamos visos inžinerinės dalys, išmaniųjų jutiklių sugeneruoti duomenys yra struktūrizuotų ir nestruktūruotų duomenų mišinys. Kai kurie žmonės taip pat nerimauja, kad išmaniuosius pastatus bus sunku prižiūrėti ir atnaujinti arba kad dėl jų konkretaus pastato dizaino bus sunku įdiegti daug naujos įrangos. Kitiems kelia nerimą, kad išankstinės modernizavimo išlaidos bus per didelės, o atsipirkimas užtruks per ilgai. Galiausiai ne mažiau svarbu nuomininkų ir nuomotojų interesai. Jei išmanusis pastato atnaujinimas skirtas tik energijai taupyti, nuomotojui nėra jokios paskatos investuoti, jei nuomininkai tiesiogiai moka už sunaudotą energiją ir taupo savo išlaidas.

2022 gegužė

pixabay.com nuotr.

Belaidis ryšys ir jutikliai Pirmiausia reikėtų įsivertinti, kurią pastato įrangą, procesus ir sistemas galima skaitmeninti ir kurių ne. Nors prieš dešimt metų modernizuoti pastatą daugumai galėjo būti pernelyg brangu, šiandien daug kas pasikeitė. Šiuolaikinius jutiklius galima prijungti belaidžiu būdu, be daug kainuojančių renovacijos procesų, kai integruojami nauji laidai. Laidinės sistemos tradiciškai yra greitesnės, bet jos dažnai yra nepatogios montuoti senesniame pastate. Daugelis modernių, belaidžių jutiklių sunaudoja mažai energijos ir reikalauja minimalios priežiūros, kai kurie net generuoja energiją iš šviesos ir judėjimo aplink juos.

ar eksploatacinių sunkumų. Galima įdėti daug pastangų išmaniai atnaujinti pastatą ar erdvę, tačiau senesnis katilas, aušintuvas arba sena paskirstymo sistema gali netinkamai prisitaikyti arba neefektyviai veikti, nepaisydama išmaniųjų valdiklių. Norint pasiekti išmaniųjų pastatų technologijų tikslus, neretai reikia įvertinti ir pakeisti pagrindinius inžinerinius įrenginius. Ir nors daugelyje senesnių pastatų įrangai skirtos patalpos gali būti ankštos, naujausios išmaniosios technologijos ir įrenginiai yra pakankamai lengvi ir kompaktiški, kad tilptų net į nepatogiai pasiekiamas vietas, o kartotuvai ir signalo stiprintuvai gali išplėsti gaminių, kuriems anksčiau trukdė storos sienos, asortimentą.

Išmanus apšvietimas

Modernūs įrenginiai Ne mažiau svarbus pastatų atnaujinimo iššūkis yra jų esamos sistemos ir (arba) jų organizavimas, dėl kurio gali atsirasti struktūrinių

ŠVOK ir apšvietimas yra dvi pastato sistemos, kurios sunaudoja daugiausia energijos. Visiškai integruotos išmaniosios apšvietimo sistemos, tarp jų ir LED šviestuvai, jutikliai bei

valdikliai, prijungti prie centralizuotos valdymo sistemos su duomenų analizės galimybėmis, padeda senesniuose pastatuose sutaupyti didžiulį kiekį elektros energijos. Išmanųjį apšvietimą sudaro tinkle sujungti LED ir linijiniai fluorescenciniai šviestuvai su pažangiomis jutimo ir valdymo galimybėmis. Jutikliai gali aptikti šviestuvo gedimą ir siųsti įspėjimus per apšvietimo valdymo sistemą. Visame pastate sumontuoti tinkliniai jutikliai gali stebėti kelias vietas ir kas minutę rinkti kiekvieno kambario duomenis. Išmanieji apšvietimo sprendimai su belaidžiais jutikliais ir valdikliais nereikalauja sudėtingų renovacijos darbų ir gali būti centralizuotai valdomi naudojant internetinę apšvietimo valdymo platformą. Ši platforma gali naudoti realaus laiko duomenis, kad automatiškai sukonfigūruotų, įsijungtų ar išsijungtų. Negana to, išmanieji apšvietimo sprendimai apima jutiklius su daugiafunkcėmis galimybėmis prižiūrėti kitoms pastato sistemoms, pavyzdžiui, ŠVOK, siekiant

maxpixel.net nuotr.

LED šviestuvai, jutikliai bei valdikliai, prijungti prie centralizuotos valdymo sistemos su duomenų analizės galimybėmis, padeda senesniuose pastatuose sutaupyti didžiulį kiekį elektros energijos.

pagerinti jų veiklą. Pavyzdžiui, jutiklis gali matuoti patalpų temperatūrą, drėgmę ir CO₂ lygį užimtose erdvėse ir perduoti šią informaciją realiuoju laiku pastato valdymo sistemai. Be to, duomenys gali būti lyginami, siekiant nustatyti tipinį patalpų užimtumą, kad būtų galima geriau planuoti erdvės naudojimą.

Šviesesnė ateitis su protingesniais pastatais

pixabay.com nuotr.

Geresnio energijos vartojimo efektyvumo, mažesnių eksploatavimo sąnaudų ir didesnio dėmesio savininkų, nuomininkų ar darbuotojų poreikiams siekis ateityje tik didės. Tai reiškia, kad svarbu kada, o ne ar pastate reikės įdiegti išmaniąsias technologijas. Net jei šiandien kai kurie senesni pastatai neturi reikiamų sąlygų, kad juos būtų galima visiškai skaitmeninti, kasmet atsiranda vis naujų sprendimų pastatams modernizuoti. Naudojantis mobiliosios prieigos technologijomis, įmonėms jau nereikia keisti viso pastato spynų, durų ir apsaugos sistemų, kad taptų išmanios. Vietoj įvairių kortelių ar raktų pakabukų darbuotojai gali tiesiog naudoti savo išmanųjį telefoną, norėdami įeiti ir išeiti iš pastato. Nesvarbu, ar tai būtų pandemijos keliami iššūkiai, grėsmė žmonių saugumui, planetos tinkamumo gyventi ateities kartoms užtikrinimas, ar tiesiog tikslas padaryti pastatą patogesnį, išmaniosios technologijos mus ten nuves. Nors jų integravimas naujos statybos pastatuose jau nestebina ir net atrodo neišvengiamas, technologijos, padėsiančios modernizuoti egzistuojančius pastatus, bus ne mažiau, o gal net svarbesnės siekiant užtikrinti, kad joks žmogus ar pastatas nebūtų paliktas nuošalyje, kai pasaulis žengia į šviesesnę ir išmanesnę ateitį.

2022 gegužė

Bendradarbiaujant su EJOT.

urbanistika

LIETUVOS VALSTYBĖS TERITORIJA: KAS ATSAKINGAS UŽ JOS URBANISTINĘ PLĖTRĄ, RACIONALŲ NAUDOJIMĄ IR TVARKYMĄ? Archit. dr. Liucijus DRINGELIS Archit. dr. Evaldas RAMANAUSKAS

Pastaruoju metu intensyvėjant planetos gamtos išteklių naudojimui, vis didesnis dėmesys skiriamas sparčiai mažėjantiems žemės neužstatytų teritorijų rezervams. Užstatant naujus žemės plotus pastatais, tiesiant juose kelius, negrįžtamai prarandami agrarinio ūkio ištekliai, kyla grėsmė bioįvairovei, ekologinei pusiausvyrai, skatinama klimato kaita.

vai, yra Europos Komisijos 2011 m. patvirtintas komunikatas „Europos planas efektyviam išteklių naudojimui“ ir 2013 m. Europos Parlamento sprendimas dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“. Šiuose dokumentuose konstatuojama, kad kiekvienais metais daugiau nei 1000 km2 žemės ploto užimama pastatų, pramonės, transporto ir rekreacijos objektų statybai. Todėl, atsižvelgiant į tokias grėsmingas tendencijas, reikia kuo labiau mažinti žemės užėmimą, o ne vėliau kaip iki 2050 m. iš viso nebedidinti bendro statiniais ir infrastruktūra užimamo žemės ploto.

Teritorijų urbanizacijos ir užstatymo tendencijos Lietuvoje Minėtų tarptautinių dokumentų pagrindinės nuostatos ir principai yra įtvirtinti ir mūsų šalies teisinėje bazėje – tai Nacionalinė darnaus vystymosi strategija (2002), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (1995, 2014) ir kiti teisės aktai bei vyriausybinės programos. Jie skirti darniam teritorijų planavimui, racionaliam žemės naudojimui ir tausojimui, tačiau, vertinant šalies teritorijų planavimo dokumentus ir stebint žemės užėmimo pastatais ir kitais statiniais vyksmą, kyla

pixabay.com nuotr.

Pastaraisiais dešimtmečiais urbanizacijos užimami plotai daugelyje Europos valstybių buvo daug didesni, nei būtų reikalingi per tą laiką išaugusiam gyventojų skaičiui. Vien per pastaruosius 70–80 m. Europos miestų užimamas plotas išaugo iki 78 procentų. Todėl, siekiant apsaugoti žemę, jos neprarasti, priimti tarptautiniai ir Europos Sąjungos susitarimai, direktyvos, darnaus vystymo tikslai (JTO 1987, 2015), klimato kaitos programos (JTO 1994, 2005, 2016) ir kt. Vieni iš tarptautinių dokumentų, reaguojančių į mažėjančius neužstatytus pasaulio žemės plotus, kurie taip pat taikytini ir Lietu-

2022 gegužė

ŠALIES URBANISTINĖS IR DEMOGRAFINĖS SITUACIJOS POKYČIAI 2002–2020 M. LAIKOTARPIU

klausimų dėl iškeltų programinių tikslų laikymosi ir jų įgyvendinimo. Mūsų šalies teritorijos vystomos pagal savivaldybių bendruosius planus, kuriuose numatyta miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių urbanistinė plėtra, naujų pramonės teritorijų išdėstymas, nustatyti galimi žemės paskirties keitimo atvejai. Lietuvos žemės fondo ataskaitų duomenimis, užstatytas mūsų šalies žemės plotas nuo 2002 iki 2020 m. padidėjo nuo 187,9 iki 239,4 tūkst. ha, o tai sudaro 51,5 tūkst. ha arba 27 proc. padidėjimą. Šis rodiklis tampa dar akivaizdesnis, kai įvertiname per tą patį laikotarpį sumažėjusį gyventojų skaičių – nuo 3,44 iki 2,79 mln., kas sudaro 649 tūkst. gyventojų arba 19 proc. sumažėjimą. Esant tokiai situacijai, vienam gyventojui užstatytų teritorijų bendrasis plotas padidėjo nuo 546 iki 856 m2, tai parodo neigiamas urbanizacijos tendencijas šalyje. Tokie nepriimtini žemės naudojimo pokyčiai rodo, kad urbanistinė plėtra nėra pagrįsta, kad žemės ūkio ir kitos vertingos teritorijos prarandamos nepateisinamai. Teritorinius praradimus dar labiau didina intensyvus prekybos žeme verslas, sukeliantis urbanizacijos chaotiškumą ir kitų neigiamų pasekmių. Tai gerai matosi beatodairiškai urbanizuojamoje pajūrio zonoje, dispersiškai ir atsitiktinai užstatomose didmiesčių gretimybėse, vertingose rekreacinėse vietovėse, paežerėse ir kt. Dėl šio nevaldomo proceso netenkame ne tik žemės, bet ir vertingos gamtinės aplinkos, kyla susiklosčiusio kultūrinio kraštovaizdžio sunykimo, miestų ir miestelių panoramų bei savitumo praradimo grėsmė. Viena pagrindinių tokios padėties priežasčių yra beveik nekontroliuojama ir nereguliuojama savivaldybių veikla, kuri dažnai susijusi su atskirų įtakingų asmenų ar grupių privačiais interesais. Todėl, rengiant bendruosius planus, dažnai primygtinai pageidaujama plėsti užstatomų teritorijų plotą, kad būtų didesnė galimybė pasirinkti statybos sklypus norimose vietose. Plėtros teritorijos numatomos 2–3 ir daugiau kartų didesnės negu esamas užstatymas, nors, kaip minėta, gyventojų skaičius mažėja. Pavyzdžiui, pagal 2005–2012 m. parengtus savivaldybių teritorijų bendruosius planus numatoma Kaišiadorių r. sav. urbanizuojamą teritoriją išplėsti – 2,7 karto daugiau negu esamas plotas, Elektrėnų sav. – 4,6 karto daugiau, Jonavos r. sav. – 3 kartus, Klaipėdos r. sav. –

apie 700 tūkst. ha BENDRAISIAIS PLANAIS URBANIZAVIMUI NUMATYTOS TERITORIJOS

RIJ

TO ERI

239,4 tūkst. ha

T OS TYT A T UŽS

187,9 tūkst. ha 3443.1 tūkst. gyv.

GYVE N

TOJŲ SK

AIČIU

S 2794,2 tūkst. gyv.

metai

2002 m.

5,7 karto, Kretingos r. sav. – 6,5 karto, Kelmės r. sav. – 4,1 karto, Utenos r. sav. – 3,9 karto ir t. t. Savivaldybių planuose numatomas urbanistinei plėtrai užimamas teritorijos plotas yra apie 700 tūkst. ha, o tai – 3 kartus daugiau negu esamas užstatymas (239,4 tūkst. ha). Taigi pateikta analizė parodo, kad, urbanizuojant ir apstatant naujas laisvas teritorijas, vyrauja ne natūralūs plėtros poreikiai, bet žemės prekybos verslo interesai. Galima teigti, kad Lietuvoje tarptautiniai, regioniniai ir kiti teritorijų planavimo, jų darnaus vystymo bei taupaus naudojimo ir tvarkymo dokumentai visiškai neveikia.

Europos šalių urbanizacijos procesai Suprasdamos spartaus žemės užėmimo neigiamas pasekmes, dalis Europos šalių jau dabar stengiasi mažinti žemės užstatymą. Vienose valstybėse nustatomi limitai (Vokietija, Belgija, Prancūzija, Liuksemburgas, Austrija, Šveicarija), kitose – konversijos (Didžioji Britanija, Belgija) arba teritorijų užėmimo kom-

2020 m.

pensavimo (Italija), vystymo pagrindimo (Čekija) ir pan. reikalavimai. Vokietijoje jau nuo 2002 m. įvesti plėtros ribojimai. Šioje šalyje 2006 m. buvo užimta apie 41,2, o 2017 m. – jau tik 21,1 tūkst. ha. Vokietija siekia iki 2030 m. žemės užėmimą mažinti apie 7,3 tūkst. ha per metus. Panašios priemonės įgyvendinamos Prancūzijoje, Belgijoje (Flandrijos regione) ir kitose šalyse, kur iki 2020 m. jau buvo numatyta žemės užėmimo plotus sumažinti per pusę, o 2030–2050 m. pasiekti, kad nauji žemės plotai apskritai nebūtų užimami. Prancūzija net įsipareigoja kasmet gamtai grąžinti po 5500 ha teritorijų. Didžiojoje Britanijoje ne mažiau kaip 60–80 proc. statybų vykdoma atliekant teritorijų konversiją. Čekijoje reikalaujama pagrįsti teritorijos vystymo poreikį, net jei ji ir suplanuota užstatyti. Tose šalyse, kur griežtinami urbanistinės plėtros reikalavimai, teritorijos naudojamos daug efektyviau, racionaliau ir taupiau nei Lietuvoje. Tą parodo Eurostato duomenys: 2018 m. vienam Vokietijos gyventojui teko 586,7 m2 urbanizuotų teritorijų, Belgijos gyven-

urbanistika

pxhere.com nuotr.

Netenkame ne tik žemės, bet ir vertingos gamtinės aplinkos, kyla susiklosčiusio kultūrinio kraštovaiz džio sunykimo, miestų panoramų bei savitumo praradimo grėsmė. Viena priežasčių yra beveik nekontroliuojama savivaldybių veikla, dažnai susijusi su atskirų įtakingų asmenų ar grupių privačiais interesais. tojui – 583,5, Prancūzijos gyventojui – 845,1, Čekijos – 634,4, o Lietuvos gyventojui – 1090,5. Skaičiai aiškiai parodo, kad mūsų šalyje žemės naudojimo problemos yra labai aktualios.

Kas turėtų rūpintis darnia Lietuvos teritorijos plėtra?

pxhere.com nuotr.

Taigi nors ES šalyse vadovaujamasi panašiais direktyviniais ir normatyviniais dokumentais, rezultatai iš esmės yra skirtingi. Jeigu kitose ES šalyse einama teritorijų užėmimo mažinimo kryptimi, tai mūsų šalyje žemės ūkio paskirties, rekreacinių ir kitų vertingų gamtinių teritorijų užimama vis daugiau. Vyksta nereguliuojamas urbanizacijos procesas. Tad natūraliai kyla klausimas: kas Lietuvoje atsakingas už chaotišką urbanistinę drieką, vertingų teritorijų švaistymą, žemės prekybos verslą ir kt.? Lietuvos valstybės teritorijos, kaip didžiausio šalies turto, planavimas, tvarkymas ir naudojimas yra viena svarbiausių, prioriteti-

2022 gegužė

nių valstybės politikos sričių, kurią pavesta vykdyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai. Tačiau apie tokią Aplinkos ministerijos veiklą beveik nieko nežinoma, nes jos tiesiog nėra. Ši ministerija iš tikrųjų vykdo tik aplinkos ir gamtos apsaugos funkcijas, nes kitoms minėtoms funkcijoms vykdyti ji neturi nei reikiamų specialistų, nei išteklių, nei kompetencijos.

Besistemė institucinė sąranga – chaotiško šalies teritorijos planavimo ir tvarkymo prielaida Minėtos situacijos ištakų reikėtų ieškoti dar 1998 m., kai buvusi Statybos ir urbanistikos ministerija buvo prijungta prie Aplinkos apsaugos ministerijos ir įsteigta Aplinkos ministerija. Iki šios pertvarkos, šalies teritorijos planavimas ir tvarkymas, gyvenamųjų vietovių urbanistinė plėtra, regionų darnus vystymas, bendrojo plano parengimas bei jo įgyvendinimas buvo Statybos ir urbanistikos ministerijos

užduotis. Aplinkos apsaugos ministerija tuo metu vykdė gamtosaugines funkcijas, rūpinosi žvejybos, medžioklės reglamentavimu, oro ir vandens tarša, atliekų tvarkymu ir pan. Deja, po minėtos pertvarkos pirmosios ministerijos funkcijos beveik išnyko, o antroji ministerija išliko beveik be pokyčių. Siekiant funkcinio ir semantinio aiškumo, Aplinkos ministeriją buvo siūloma pavadinti Krašto tvarkymo arba Kraštotvarkos ministerija, bet šiam siūlymui nebuvo pritarta. Nuo to laiko prasidėjo nereguliuojami ir nekontroliuojami šalies teritorijos planavimo ir naudojimo procesai: regionų nykimas, ES lėšų švaistymas be nuovokos tvarkant tuštėjančių šalies miestų ir miestelių aplinką ir kt. Tačiau valdžia, užuot stiprinusi Aplinkos ministeriją teritorijų planavimo ir urbanistikos specialistais, telkusi joje informaciją teritorijų planavimo klausimais, kaupusi finansinius išteklius darnaus valstybės teritorijos vystymo politikai vykdyti, pasielgė priešingai – dar labiau sumenkino šią ministeriją. Atsirado absurdiški valdymo sprendimai, atlikti nevykę pertvarkymai. Šalies regionų plėtra ir tam skirtos lėšos kažkodėl buvo atiduotos Vidaus reikalų ministerijai, kuri su teritorijų planavimu, urbanistika bei statyba jokio ryšio neturėjo. Visa teritorijų planavimui reikalinga informacija yra kaupiama Nacionalinėje žemės tarnyboje, kuri, užuot tapusi šios srities veiklą prižiūrinčia nepriklausoma tarnyba, buvo priskirta Žemės ūkio ministerijai ir tapo jos padaliniu, su ribotomis aptarnavimo galimybėmis. Duomenys apie žemės sklypus kaupiami Registrų centre, kuris buvo Teisingumo, vėliau Susisiekimo, o dabar – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos žinioje. Toks žinybinės priklausomybės keitimas komplikuoja informacijos gavimo eigą ir t. t.

Po tokių pertvarkų Aplinkos ministerijos paskirtis pasidarė nebeaiški – joje vyrauja aplinkosauginiai ir gamtosauginiai padaliniai (ministerijos vadovai taip pat dažniausiai gamtininkai arba kitų atsitiktinių specialybių atstovai), o išlikę teritorijų planavimo ir urbanistikos srities padaliniai (Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupė) nepajėgūs vykdyti darnaus šalies vystymo uždavinių. Strateginio mąstymo ir kompetencijos stoką Aplinkos ministerija parodė vykdydama ankstesnį Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą (iki 2020 m.) – jis nebuvo įgyvendintas. Tikėtina, kad jei nesulauksime esminės ir sisteminės ministerijos pertvarkos, tas pats bus ir su naujai parengtu šalies bendruoju planu (iki 2030 m.). Faktai rodo, kad, pradedant Seimu, Vyriausybe ir baigiant savivaldybėmis, racionaliam valstybės teritorijos naudojimui ir darniam tvarkymui beveik neskiriama dėmesio. Seime tarp įvairių komitetų ir komisijų nėra padalinio, kuris rūpintųsi ir kontroliuotų, kaip tvarkoma ir naudojama valstybės teritorija. Aplinkos ministerija, kaip minėta, yra vienpusiška, aplinkosaugos paskirties ir visiškai nepajėgi vykdyti krašto tvarkymo funkcijų. Dabartinis Lietuvos teritorijos bendrasis planas yra tik deklaratyvus dokumentas, nes jo įgyvendinimui ministerijoje nėra kompetentingų, strateginio mąstymo specialistų (yra tik trumpalaikiai vadybininkai), kurie galėtų organizuoti, koordinuoti jo įgyvendinimo procesą. Savivaldybėse teritorijų planavimo reikalais daugiausia rūpinasi architektai arba planuotojai, tačiau jų galimybės yra menkos, nes galutinis žodis priklauso savivaldybių vadovams. Apibendrinant galima teigti, kad valstybė neturi savo teritorijos darnaus planavimo politikos, reikiamos institucinės sąrangos, galinčios įgyvendinti tokią politiką, todėl atsakingų už valstybės teritorijos darnią urbanistinę plėtrą, racionalų jos naudojimą, tvarkymą ir apsaugą – nėra. Tai sudaro puikias galimybes ir sąlygas neatsakingam valstybės teritorijos naudojimui ir švaistymui, paneigiant pagrindinius darnios plėtros principus – palikti ateities kartoms aplinką ne blogesnę, negu mes ją paveldėjome. Siekiant pakeisti tokią negatyvią padėtį, būtina keisti valdžios požiūrį.

Ir tai turi būti ne vienadienis, laikinas vyksmas, bet ilgalaikė šalies teritorijos vystymo strategija, su visomis tam tikslui skirtomis institucijomis.

Siūlymai dėl šalies teritorijos planavimo, naudojimo ir tvarkymo Remiantis tuo, kas išdėstyta, galima pateikti šiuos siūlymus. Įsteigti LR Seime atitinkamą padalinį (komitetą, komisiją ar pan.), kuruojantį ir kontroliuojantį valstybės teritorijos urbanistinį planavimą, tvarkymą ir naudojimą, sprendžiantį šalies miestų ir miestelių plėtros ir vystymo įstatyminius klausimus. Pertvarkyti Aplinkos ministeriją, sustiprinant teritorijų planavimo, urbanistikos, architektūros valdymo struktūrą. Tačiau, atsižvelgiant į iškylančias sudėtingas problemas tiek šalies teritorijų planavimo ir urbanistikos srityje, tiek aplinkos ir gamtos apsaugos srityje, kaip alternatyva galėtų būti įsteigtos dvi atskiros ministerijos – Aplinkos apsaugos bei Statybos ir urbanistikos (kaip buvo iki 1998 m.).

Stiprinti teritorijų planavimo ir urbanistikos grandį savivaldybėse, suteikiant savivaldybių vyriausiesiems architektams daugiau galių vykdant gyvenamųjų vietovių urbanistinį vystymą, užtikrinant kryptingą ir efektyvų jų veiklos koordinavimą su centrinėmis institucijomis. Suformuoti ilgalaikę šalies tvarkymo strategiją, nustatant urbanistinės plėtros kryptis, žemės ūkio vystymo perspektyvas, rekreacinių vietovių apsaugą ir pan. Pertvarkyti teritorijų planavimo įstatymų bazę, numatant šalies darnaus vystymo valdymą, kontrolę ir atskaitomumą visais lygiais (Seimo, Vyriausybės ir savivaldybių). Įsteigti prie ministerijos teritorijų planavimo ir urbanistikos mokslinį tiriamąjį centrą, kuris galėtų analizuoti valstybės politikos teritorijų darnaus planavimo, racionalaus naudojimo ir tvarkymo srityje įgyvendinimo eigą ir teikti pasiūlymus dėl šios politikos įgyvendinimo strategijos ir taktikos.

Manome, kad pateikti pasiūlymai turėtų būti svarstomi, aptariami ir įgyvendinami.

unsplash.com nuotr.

Valdymo, kontrolės ir tyrimų būtinybė

Ž. Mauricas pažymėjo, kad statybų sektoriui aktuali gyvenamojo būsto rinka nuo 2020-ųjų patyrė staigų atsigavimą ir tai dalinai gali būti paaiškinama augančiomis darbo namuose tendencijomis.

STATYBOS PIONIERIŲ UŽDUOTIS: UŽKURTI LIETUVOJE Lina SVALDENIENĖ

Balandžio 29 dieną Vilniuje įvyko statybos technologijoms skirta konferencija „Contech: what is the future?“ Renginys subūrė sektoriaus pionierius iš startuolių, tradicinio statybų verslo, aukštojo mokslo įstaigų ir viešojo sektoriaus.

2022 gegužė

Uždaras naujovėms sektorius Kai pirmasis pranešėjas Paulius Milčius iš MVG grupės paklausė, kiek auditorijoje yra inžinierių, pakilo dauguma rankų. Tačiau šiuos žmones vienija ne tik profesija, bet ir patrauklesnio, produktyvesnio, inovatyvesnio statybos sektoriaus vizija. Pranešimuose verslo ir mokslo atstovai dalijosi darbo patirtimi, istorijomis ir pavyzdžiais iš Estijos, Švedijos, Suomijos, Maltos, Vokietijos, Japonijos, Jungtinių Valstijų ir kitų šalių. Profesionalų patirtys įvairios jau vien todėl, kad statybų technologijos arba išmanioji statyba (angl. construction technology; contech) ap-

ima ne tik skaitmeninę statybą, bet ir duomenų valdymą, dirbtinį intelektą, robotizaciją, automatizaciją, novatoriškas medžiagas ir verslo tvarkymo modelius. Statybų sektorius turi didžiulį automatizacijos ir robotizacijos bei su tuo susijusių inovacijų potencialą, tačiau akivaizdu, kad jo išnaudojimas ir išmaniosios statybos plėtra priklauso tiek nuo teigiamo rinkos dalyvių požiūrio, tiek nuo valstybės pozicijos bei švietimo įstaigų. Kol kas tenka pripažinti, kad statybos sektorius išlieka mažai produktyvus, ir tokią padėtį bendrame ekonomikos paveiksle lemia konservatyvumas ir atsargus požiūris į inovacijas.

technologijos

Prisideda prie augimo Kol kiti sektoriai – paslaugų, pramonės, žemės ūkio – palaipsniui augino našumą ir tobulėjo technologiškai, statybų sektorius nebuvo matomas kaip robotams tinkama rinka. Maža to, jauni specialistai, ateinantys iš aukštųjų mokyklų, nėra įgavę žinių robotams valdyti ir inovacijoms diegti. Dėl šių priežasčių „London Economics“ analitikai vertina, kad statybų sektorius Didžiojoje Britanijoje iki 2035-ųjų nepasieks net 1 proc. robotizacijos, panašias tendencijas galima matyti visame Senajame žemyne. Tai gana pesimistinė prognozė, turint galvoje, kad daugiau kaip trečdalis užduočių statybose galėtų būti automatizuotos. Kalba eina apie komponentų ir ištisų konstrukcijų gamybą ne statybų aikštelėje, pastatų griovimą, statybų aikštelės tyrimus ir žemėlapių sudarymą. Darbuotojams, keliantiems sunkius daiktus, užduotis galėtų lengvinti elektroniniai egzoskeletai. Konferenciją atidaręs vyriausiasis „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas atkreipė dėmesį, kad nerobotizuotas, menkai automatizuotas ir žemo produktyvumo statybų sektorius vis vien yra viena iš trijų labiausiai Baltijos šalių ekonomiką auginančių ūkio šakų: nekilnojamasis turtas ir statybos su kur kas kuklesniais rodikliais eina po pramoninės gamybos ir aukštųjų technologijų paslaugų sektoriaus.

Evgenijos Levin nuotr.

Rusijos karas Ukrainoje sumažins ekonomikos augimą, tai gali paveikti investicijų planus. Išmaniosios statybos vystymui itin svarbus statybų verslo noras investuoti į technologijas. Technologijos užtikrina konkurencingumą Pandemija ir jos sukelti padariniai suveikė tarsi katalizatorius: suklestėjo aukštųjų technologijų paslaugos. Informacinių technologijų ir finansinių paslaugų eksportas per pastarąjį dešimtmetį augino savo bendrojo vidaus produkto dalį Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Suomijoje. Lietuva, šiame ketvertuke atrodžiusi prasčiausiai, sugebėjo išauginti aukštųjų technologijų eksportą ir pasiekti tris procentus BVP viršijantį rodiklį. 2020 m. įvykęs finansinių technologijų spurtas Lietuvos finansinių paslaugų eksportą išaugino iki 600 mln. eurų per metus. Gyvas šios sėkmės istorijos dalyvis yra konferencijoje pranešimą skaitęs Edvinas Subačius. Žmogus, iš bankų sektoriaus Lietuvoje pasukęs į lošimų verslą Maltoje, papasakojo, kaip jo kompanijai pavyko surinkti šūsnį įvertinimų: „Rootz“ tapo metų inovatoriais, metų startuoliu, geriausiu internetinių kazino operatoriumi, metų technologijų tiekėju ir t. t. Proveržį įgalino ne tik technologijos, bet ir duomenų valdymas bei pritaikymas. Statybininkams tai buvo paskata galvoti apie informacijos apsaugą, kokybę, informacinį modeliavimą ir informacijos vadybą. Tai komponentai, auginantys verslo vertę bet kokiame sektoriuje.

Užgimstanti bendruomenė Renginys „Contech: what is the future?“ kėlė klausimą, kaip statybų sektorių padaryti veržlesnį. Atsakymu gali tapti statybų technologijų startuoliai, kuriems kurtis ir augti reikalinga tinkama aplinka. Statybų startuoliams palankią ekosistemą turi sukurti valstybė, akademinės institucijos bei tradicinis statybų verslas ir startuoliai drauge. Auditoriją įkvėpė keturių startuolių grupei „Strato group“ atstovavęs Jokūbas Vaišvila. Jo energingas ir įkvepiantis pasirodymas scenoje svarbus jau vien dėl to, kad parodytume, jog statybos startuolių kategorija Lietuvoje apskritai egzistuoja. Konferencijoje susirinkusi auditorija gali tapti naujos bendruomenės pagrindu: visus renginio dalyvius įtraukusioje diskusijoje ne kartą skambėjo kalbos apie klasterį, platformą ar kitą būrimosi, dalijimosi formą. Jau veikia „Contech Lithuania“ puslapis socialiniame tinkle „LinkedIn“, kur bus pranešamos naujienos ir apie kuriamą tinklalapį. Jame statybų sektoriaus dalyviai Lietuvoje galės skelbti apie save ir savo verslo iniciatyvas, kol contechlithuania.com taps statybos įmones ir technologinius startuolius apimančia duomenų baze. 53

tvarieji pastatai

TVARUS DEMONSTRACINIS PAVILJONAS PARUOŠTAS ĮGYVENDINIMUI Aušra NYMAN

Nuo priešprojektinių pasiūlymų iki statybų pradžios itin svarbūs nuoseklūs paruošiamieji etapai padeda tobulinti architektūrinę idėją, labai nenukrypstant nuo pradinio sumanymo. Tvarus demonstracinis paviljonas taip pat perėjo keletą evoliucijos etapų ir išgyveno nemažai pokyčių kelyje nuo konkursui pateiktos idėjos iki detalizuoto projekto.

Diana Čižaitė: „Didelės ir įvairios komandos dėka paviljonas pasikeitė į gerąją pusę – tapo atviresnis, lengviau pritaikomas bendruomenės poreikiams, aiškiau atskleidžiantis jam taikomus sprendinius.“

2022 gegužė

TVARŪS DEMONSTRACINIO PAVILJONO SPRENDINIAI

Atsinaujinanti pirminė energija

Lietaus vandens surinkimas laistymui

Sveikas vidaus mikroklimatas A++ energinis naudingumas

Energijos vartojimo stebėsena

CO2 neutralios medžiagos

Vizualinis komfortas, natūrali šviesa

Surinkimas gamykloje

Tvaraus demonstracinio pastato konkursą organizavusi Lietuvos žaliųjų pastatų taryba kartu su „Vilnius Tech“ praeitų metų vasaros pradžioje suvienijo skirtingų sričių profesionalus – architektus, inžinierius, konstruktorius, gamintojus. Konkursą laimėjo projektuotojų komanda – „Vilniaus Tech“ Architektūros fakulteto studentai Diana Čižaitė, Ditė Mickevičiūtė ir Aivaras Mosteika bei patyręs architektas iš „2L ARCHITECTS“ Julius Lapinskas.

„Nenusižengėme nei vienam iš konkurso etape nustatytų pagrindinių projektavimo principų“

• • • • • •

Pagrindiniai demonstracinio pastato įgyvendinimo tikslai: pastato architektūros kokybė; gyvavimo ciklo ir žiedinės ekonomikos principų taikymas; pastato energinis naudingumas, atsinaujinančių energijos šaltinių integravimas; tvarios statybinės medžiagos; optimalaus pastato mikroklimato palaikymas; CO2 neutralumas ir nulinė emisija.

Universalus dizainas

„Būtent siekiant šių tikslų paviljonas yra daromas kuo atviresnis. Tai yra savotiškas eksponatas, kuris siekia skatinti ne tik studentų, bet ir platesnės visuomenės susidomėjimą tvarios architektūros principais. Pereinant prie konkrečių tvaraus demonstracinio pastato sprendinių, norėtųsi pabrėžti pagrindinius principus, kuriais vadovavomės priimdami bet kokį sprendimą“, – sako D. Čižaitė. Prioritetą autoriai teikė statybiniams gaminiams, kurie yra sertifikuoti ir turi EPD deklaracijas – dokumentus, įrodančius gaminio poveikį aplinkai, išreikštą per CO2. Projektuojant šį paviljoną buvo parenkamos kuo mažesnį poveikį aplinkai darančios medžiagos. Didžiąją dalį sudaro mediena – nuo konstruktyvo iki fasadų apdailos, kuri ypač prisideda prie teigiamo poveikio aplinkai. Taip pat paviljonas buvo patikrintas, ar atitinka A++ energinės klasės reikalavimus, ir rezultatas buvo teigiamas. Siekiant sukurti galimybę būsimiems ir esamiems specialistams bei kitiems besidomintiems žmonėms pamatyti rinkoje esančius tvarius gaminius, modulyje numatoma įrengti apžvalgines angas, parodančias atitvarų sluoksnius, atverta inžinerinė įranga ir suteikta galimybė lankytojams 55

tvarieji pastatai

Pirmiausia tvarusis demonstracinis paviljonas bus įkurdintas „Vilniaus Tech“ universiteto Architektūros fakulteto kieme sostinės Senamiestyje.

užlipti į palubę bei atidžiau ją apžvelgti. Informaciją apie elementus, jų technines charakteristikas ir tiekėjus bus galima rasti virtualiame modelyje, kuriame yra rodoma ir kita projekto dokumentacija. Visa tai leis naudoti demonstracinį paviljoną kaip gyvą vadovėlį ir ekspozicinę platformą.

Atviras ir skatinantis stebėti „Taigi galima matyti, kad paviljono kaip eksperimentinės demonstracinės vietos paskirtis nepakito detalizuojant projektą. Tačiau jo estetinis architektūrinis įvaizdis reikšmingai pasikeitė. Nuo uždaros, į save orientuotos erdvės jis tapo atviras ir skatinantis stebėti. Dėl atsiradusios didelės vitrinos pasikeitė ir fasadas – terasa buvo įtraukta į paviljono tūrį, darydama jį kompaktiškesnį ir patogesnį pervežimui. Tūrio padalijimas į keturias dalis, pritaikytas transportuoti, išliko, bet pasikeitė padalijimo kryptis, o sujungimo vietos buvo išryškintos, atveriant ir integruojant jas į fasado kompoziciją“, – patikslina D. Čižaitė. Anot Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos direktoriaus Andriaus Bagdono, rengiant pastato projektą maloniai nustebino pats procesas, kurio metu mokėsi ne tik studentų komanda, bet ir patyrę verslo partneriai, kurie geriau suprato tvarumo reikšmę ir įvairių pastato komponentų sinergijos svarbą energiniam naudingumui, ekologiškumui,

2022 gegužė

paliekamam CO2 pėdsakui ir, ne mažiau svarbu, estetikai. Palyginti su pradine studentų komandos vizija, projektas tapo gerokai kompleksiškesnis, įdomesnis, tvaresnis ir sumanesnis. Pastatas turėtų tapti savotiška gyvąja laboratorija, kuri realiame laike atskleidžia šios unikalios Lietuvoje mini ekosistemos gyvenimą įvairiais metų laikais ir įvairiomis sąlygomis, o įvairius parametrus (pavyzdžiui, saulės energijos gamyba, suvartojimas, mikroklimatas, apšvietimas) bus galima nuolat stebėti ir internete naudojant statinio informacinį modelį. Nedidelis pastatas (apie 20 kv. m), kuris yra modulinis ir kilnojamas, tapo projekto komandai rimtu iššūkiu, tačiau būtent tai padeda geriau atskleisti žiedinės ekonomikos principus, gamyklose pagaminamų ir vietoje surenkamų komponentų pranašumus. „Šiuo momentu baigiame objekto detalizaciją ir ieškome tiekėjų, turinčių projekte numatytus gaminius, atitinkančius CO2 neutralumo ir žiedinės ekonomikos principus. Jau įsitikinome, kad suprojektuotas paviljonas atitinka energinių reikalavimų bei įkūnyto minimalaus CO2 kiekio kriterijų. Kadangi projektas vykdomas bendromis rėmėjų pajėgomis, laukia dar nelengva užduotis – rasti visus kriterijus atitinkančius gaminius ir sujungti juos į bendrą, darniai veikiančią sistemą taikant pažangias išmaniojo namo technologijas. Tad aktyviai dirbame, kad jau šiemet paviljonas galėtų atverti duris pirmiesiems lankytojams“, – sako D. Čižaitė.

+5.921 (abs.alt. +120.538) Persiliejimo prevencijos vamzdis

+5.646 (abs. alt. +120.263)

Saulės moduliai

Modulių sujungimo vieta

Saulės moduliai

+5.646 (abs.alt. +120.263) +5.391 (abs.alt. +120.008)

+5.387 (abs. alt. +120.004) Parapeto apskardinimas, spalva - balta

FA-01

Konsolinė pastato dalis

+2.763 Sienų jungtis

Modulių sujungimo vieta

+2.763 (abs.alt. +117.380)

Modulių sujungimo vieta

Sulankstoma vitrina, žr. detalizaciją D-1

+1.600

+0.800

±0.000 (abs.alt. +114.617) Terasa

-0.342 (abs. alt. +114.275)

-0.440 (abs.alt. +114.177)

Modulių sujungimo vieta

Betoniniai blokeliai

Vakarinis fasadas

Modulio mobilumas – platesnei edukacinei paskirčiai „Klausimai, kaipFA-01 tvariai formuoti gyvenamąją ir vieTermo medienos lentos fasadui šąją aplinką jau yra šios dienos architektų ir inžinierių Rombos profilio Spalva: natūrali balinta darbo kasdienybė. Šiandienos „Vilnius Tech“ studentai jau studijose susipažįsta su esminiais tvarumo iššūkiais, išbando skirtingus įrankius, įgalinančius kurti aplinką tausojančius ir žmonių gyvenimo kokybę gerinančius pastatus ir tvarkyti jų aplinką. Šis eksperimentas, kuriame akademinė bendruomenė veikia su verslo įmonėmis, LŽPT nariais, yra proga įtraukti studentus į kūrybinius eksperimentus ieškant geriausių tvarios aplinkos ir pastatų sprendimų“ – pažymi „Vilnius Tech“ universiteto profesorius Gintaras Stauskis. „Vilniaus Tech“ senamiesčio rūmų kieme, kur numatytas paviljono pirmasis pastatymas, modulis tarnaus kaip materialus vadovėlis čia besimokantiems Architektūros fakulteto studentams. Jie galės susipažinti su keliais iš praktikoje taikomų tvarių sprendinių,

PROJEKTO RĖMĖJAI:

1:50

Šiaurinis fasadas

pačiupinėti realias medžiagas ir savarankiškai įsivertinti įrangai reikalingą plotą. Taip pat paviljonas formuos socialinę erdvę, tinkančią tiek individualiam, tiek grupiniam darbui, nedidelių grupių pristatymams ir paskaitoms, studentų darbų ekspozicijoms. Dėl stumdomųjų vitrinų vasarą paviljonas gali atsiverti į kiemą ir tapti jo dalimi. Demonstracinis paviljonas susideda iš keturių dalių iki 3 m pločio ir 6 m ilgio, kurios gali būti pervežtos ir surinktos naujoje vietoje. Tam, kad šis procesas būtų paprastesnis, kiekviena dalis pilnai sukomplektuojama ir vežama į vietą jau su visa įranga. Tokiu būdu lieka tik sujungti modulius tarpusavyje per minimizuotą jungčių skaičių. Taip yra taikomas ir parodomas „prefabricated“ gamybos būdas, kuris sumažina gamybos atliekų kiekį ir padidina statybos greitį. Galimybė pervežti modulį leidžia suformuoti tokią erdvę ten, kur jos labiausiai trūksta, pasakojant apie tvarią architektūrą įvairiausiems žmonėms. Tam, kad būtų įmanoma pastatyti modulį atokesnėse vietovėse, pavyzdžiui, kaimuose arba gamtinėje erdvėje, buvo siekiama padaryti paviljoną kuo mažiau priklausomą nuo bendrų miesto tinklų.

1:50

Fasadai numatomi apdailinti natūraliomis balintos termomedienos lentomis. Detalizacija.

tvarieji pastatai

TVARIEJI FASADAI AKTYVIAI KEIČIASI

Olandų architektų studijos „MVRDV“ projektai. © MVRDV nuotr.

Vida KUZMICKAITĖ

Pagrindinio pastato išraiška pastaraisiais metais intensyviai keičiasi – nuo stiklinių, surenkamųjų gelžbetoninių pereinama prie ekologiškų medinių, akmens ar perdirbtų medžiagų fasadų. Medžiagos, kurių ateinančiais metais tikimasi pamatyti daugiau, yra atspindinčios tvarumo ir energijos taupymo principus. Architektai atranda novatoriškų būdų, kaip derinti tvarias medžiagas energijos vartojimo efektyvumui užtikrinti, neatsisakant estetinių savybių. 58

2022 gegužė

Tvarumo siekiama tiek gyvenamojoje, tiek industrinėje statyboje Nors pagrindinės fasadų funkcijos visada išliko tos pačios – apsauga nuo šalčio ir saulės, šviesos pralaidumas, oro tiekimas ir estetika, šiandien atrandami vis originalesni būdai šioms funkcijoms įgyvendinti. Projektuojami pažangūs pastatai, atitinkantys miesto kontekstą ir reaguojantys į klimato sąlygas, tad atitinkamai kinta gyvenamųjų industrinių pastatų fasadų raiška. „Vienbučiuose gyvenamuosiuose namuose pamažu atsiranda ekologiški fasadai. Pradedami projektuoti pastatai iš šiaudų skydų ar skydiniai namai su ekologiškomis šiltinimo medžiagomis. Fasado apdailai naudojamas ir molis, medis, perdirbtos medžiagos. Vietinės, ekologiškos medžiagos populiarėja, tačiau ne itin sparčiai“, – pasakoja studijos „2L Architects“ architektas Julius Lapinskas. Architektas išskiria ir vis labiau augančią modulinių pastatų paklausą, surenkamųjų modulinių fasadų elementų CO2 pėdsakas yra gerokai mažesnis nei standartinio fasado. Specialistas prognozuoja, kad ateinančiais metais vis dažniau bus pasirenkami moduliniai, skydiniai fasadai. Industrinių pastatų statyboje, pasak J. Lapinsko, išimčių ir naujoviškų elementų pasitaiko rečiau: „Šiame sektoriuje orientuojamasi į kuo didesnį fasadų sandarumą ir siekiama taupyti kaštus, kadangi tai yra labai dideli pastatai, siekiama, kad fasadas nebūtų itin brangus. Dažniau pasirenkamos daugiasluoksnės plokštės su PIR užpildu, kartais – su mineralinės ar akmens vatos užpildu. Žvelgiant iš ekologinės pusės, tai mažiau tvaru, kita vertus, toks fasadas pasižymi labai dideliu efektyvumu ir sandarumu, greita ir ekonomiška statyba.“ Visgi gamybinių pastatų statyboje susiformavusi praktika pamažu keičiasi, architektai nevengia siūlyti tvaresnių sprendinių. Pavyzdžiui, „2L Architects“ architektai aplinkai draugiškesnį fasadą sukūrė gamybiniam

„BIOK LAB“ pastatui. Statinio pagrindiniame fasade vyrauja natūralios medžiagos – termomedienos apdaila ir monolitiniai, vietoje išbetonuoti piliastrai. Apšiltinimui naudotos PIR daugiasluoksnės plokštės. Fasade integruoti selektyviniai stiklai su žemu saulės kontrolės faktoriumi. Taip pat numatyti elektros privedimai aktyviai saulės kontrolei ateityje.

Olandų architektų studijos „MVRDV“ projektai. © MVRDV nuotr.

Šylančiam klimatui – specialios priemonės Jau kurį laiką diskutuojama apie tai, kokius pokyčius šylantis klimatas atneš į pastatų architektūrinę ir inžinerinę raišką. Anot architekto J. Lapinsko, į šią ateities problemą tenka investuoti jau šiandien numatant specialias priemones nuo perkaitimo:

Termomedienos ir monolito apdaila. BIOK nuotr.

tvarieji pastatai

©„BAR Baltic Production“ nuotr.

Tvarumas turi apimti visą pastatą. Jei fasadas bus tvarus, o pastato viduje įrengtos energiškai neefektyvios sistemos, kokia tuomet fasado prasmė?“ – Julius Lapinskas.

BAR gamykla Šiauliuose. Architektūrinio projekto autoriai „2L Architects“. Šiam gamyklos fasadui panaudota minimali apdaila, šešėliavimas ir žaliuzės lauko apdailai.

„Vis aktualesnės aktyvios ir pasyvios langų saulės kontrolės sistemos – dvigubi stikliniai fasadai su žema stiklo saulės faktoriaus g verte, selektyvinio stiklo sistemos, žaliuzės, tinkleliai. Taip pat tampa vis svarbesnė pastato šilumos perdavimo koeficiento U vertė ir fasado masyvumas. Tikėtina, kad ateityje turėsime iš vidinės pusės vėsinamus fasadus, padėsiančius spręsti perkaitimo problemą.“ „Tvarumas turi apimti visą pastatą. Jei fasadas bus tvarus, o pastato viduje įrengtos energiškai neefektyvios sistemos, kokia tuomet fasado prasmė?“ – retoriškai klausia architektas Julius Lapinskas.

Reglamentai Lietuvoje keičiami pamažu Šiandien medinių pastatų ir statinių iš atsinaujinančių medžiagų statybą riboja tiek tai, kad čia tebėra nauja sritis, tiek nepakankama teisinė bazė. Šiuo metu Lietuvoje tebėra peržiūrimi gaisrinės saugos reikalavimai, kad būtų galima plačiau naudoti medieną ir kitas organines medžiagas visuomeninės ir pramoninės paskirties pastatuose. Remiantis Aplinkos ministerijos oficialia informacija, Vyriausybės programoje nuo 2024 m. visuomeninius pastatus siūloma statyti iš medienos ir organinių medžiagų, kurios sudarytų 50 proc. viso statinio statybos medžiagų. Nors šiuo metu nėra draudžiama tokių statinių statyba, tačiau teisės aktai leidžia statyti santykinai nedidelius statinius, apribojant jų aukštį, plotą, atsparumo ugniai laipsnį. Todėl nuo 2024-ųjų siūloma švelninti apribojimus. Tokiu atveju galėtų būti projektuojami ir devynaukščiai mediniai pastatai. Tuo metu griežtėja teisiniai reikalavimai vėdinamiems fasadams – nuo 2022 m. įsigaliojo statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 reikalavimas, kad pastatų projektavimui ir statybai galima naudoti vėdinamąsias sistemas, kurie privalo turėti Europos techninį įvertinimą 60

2022 gegužė

(ETĮ) ir paženklintos CE ženklu arba turi Nacionalinį techninį įvertinimą (NTĮ). Tai reiškia, kad bus keliama kartelė gamintojams, o vėdinamųjų fasadų sistemos bus tvaresnės ir patikimesnės.

Visuotinėje architektūroje – progresyvūs sprendimai Fasadų dizainas tarptautinėje erdvėje į priekį žengia dar sparčiau. Jie tampa skaidresni ir atviresni visuomenei, drąsiai integruojamos naujausios technologijos ir sprendimai – nuo pralaidžių iki kinetinių fasadų technologijų. Olandų architektų studija „MVRDV“ projektuoja statinius visame pasaulyje ir padeda vystyti žaliąsias miestų infrastruktūras. Jie taip pat yra autoriai pirmojo pasaulyje fasado, pagaminto iš biomasės. Savo projektuose studijos architektai aktyviai siekia tvarumo, integruoja atsinaujinančias medžiagas, originaliai žaidžia jų spalvomis ir formomis. Pavyzdžiui, žemės ūkio krypties įmonės „Lankuaikei Agriculture Development“ būstinei Kinijoje studija suprojektavo tvarius fasadus, kuriuose integruoti saulės kolektoriai. Statinys itin „aktyvus“ ir atviras darbuotojams ir lankytojams, suprojektuotose terasose vyrauja žalieji elementai ir medis.Gyvenamųjų pastatų kvartalui Olandijoje („De Oosterlingen“) studija „MVRDV“ suprojektavo žaliuosius fasadus, kuriuose sujungė natūralias ir perdirbtas medžiagas, juose vyrauja biokompozito, medžio, stiklo, perdirbtų plytų elementai.

Ateities fasadų vizija Ateities fasadai Lietuvoje – taps atviresni, ekologiškesni, juose atsiras dar daugiau surenkamųjų ir modulinių elementų. Ateities fasadai pasaulyje – paremti aukštosiomis technologijomis, atsinaujinančiais ištekliais, o projektuojami „gyvi“ pastatai įgis dar didesnę sociokultūrinę reikšmę.

Ruukki Primo fasadų sistema su didelėmis lygaus paviršiaus plokštėmis, užtikrinančiomis aukščiausios klasės fasadą. Daugiau apie „Ruukki® Primo“ - ruukki.lt/primo

Kverneland Bil – automobilių pardavėjas Haugesund mieste, Norvegijoje. Jie parduoda „Jaguar“ ir „Land Rover“. Pažiūrėkite video kaip „Ruukki® Primo Skyline 100“ atrodo pastato fasade.

„Ruukki® Primo“ apdailos plokščių sistemos ypatybė – unikalios pakreiptos jungtys ir reguliuojamas jungčių plotis. Unikalus jungties sprendimas pastebimai sumažina pastato priežiūros išlaidas.

„Cosentino Group“ yra tarptautinė, ispanų šeimai priklausanti įmonė, gaminanti ir platinanti novatoriškas architektūros ir dizaino paviršių dangas daugiau nei 110 šalių visame pasaulyje. „Cosentino“ gaminamos technologiškai pažangios paviršiaus dangos leidžia sukurti unikalią aplinką ir dizainą tiek namams, tiek viešosioms erdvėms. 62

2022 gegužė

Įmonės gaminamos plačiaformatės plytelės „Dekton“ pasižymi išskirtine kokybe: jos ilgai išlaiko spalvą, yra atsparios šalčiui ir karščiui, todėl nebus pažeistos nei lietuviškos žiemos orų, nei karštos ispaniškos saulės. „Dekton“ taip pat išsiskiria atsparumu įbrėžimams ir UV spinduliams, todėl gali būti naudojamos ir fasadų dangai. Dėl ypatingų „Dekton“ savybių tūkstančiai profesionalų visame pasaulyje šias plokštes renkasi savo pastatų išorei“, – sako „Cosentino“ atstovė Lietuvoje Edita Motiejūnė. „Dekton“ asortimentas gaminamas iš daugiau nei 20 skirtingų mineralų, esančių gamtoje. Gamyboje naudojama išskirtinė sukepintų dalelių technologija (angl. Sinterized Particle

Technology), kuri pagreitina metamorfinio proceso atkūrimą uolienoje, kai, mineralus veikiant aukštai temperatūrai ir slėgiui, jie sutankėja. „Įprastai šis procesas gamtoje gali vykti tūkstančius metų, tačiau technologija rezultatą sukuria per kelias valandas. Šis procesas užtikrina plokštės patvarumą ir kompaktiškumą, todėl asortimente galime pasiūlyti ne tik platų spalvų ir raštų pasirinkimą, bet ir keturis plokščių storius: 4, 6, 12 ir 20 mm. Siekiant užtikrinti saugumą, plytelės nugarinėje dalyje uždedamas specialus tinklelis, kuris leidžia fasadui ventiliuotis ir apsaugo nuo skeveldrų lūžių. Be to, su „Dekton“ plokštėmis galima daryti kampines jungtis su tiesiais arba nuožulniais kraštais, o tai užtikrina dizaino vientisumą, kurį

vis dažniau renkasi architektai, siekdami tobulos pastatų išorinės išvaizdos“, – pasakoja „Cosentino“ atstovė. Nuo pat „Cosentino“ įsikūrimo pradžios įmonė vadovaujasi tvarumo politika ir siekia išlaikyti aukščiausius standartus, todėl jų verslo tikslai suderinti su Jungtinių Tautų 2030 m. darbotvarkės tikslais. „100 proc. mūsų suvartojamos energijos gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Gamyboje naudojame pažangiausias technologijos, net iki 99 proc. perdirbto vandens, o atliekamą vandenį panaudojame želdynams drėkinti. Savo versle taip pat visada siekiame pakartotinai naudoti perdirbtus mineralus kaip žaliavas“, – pažymi E. Motiejūnė.

Meno muziejus Honkonge. Architektai: „ArchSD“, Vivian Fung.

Visiškai nuo pirminių žaliavų ir medžiagų gamybos procesų priklausomas statybų sektorius šiuo metu yra itin aktyvus ir kasdien spartėjantis. Natūralu, kad tai sutrikdo ekosistemas ir itin sekina gamtiškuosius išteklius. Būtent dėl šios priežasties vis garsiau kalbama apie žiedinės ekonomikos principus atitinkančias statybines medžiagas. Juos įgyvendinant palaipsniui mažėtų, o ateityje gal ir visiškai išnyktų statybinių atliekų sąvartynai, o likučiai būtų išmaniai prikelti naujam gyvenimui ir virstų pastatų fasadais, gatvėmis ar tiltais. Taip pavyktų ne tik sumažinti aplinkos taršą, bet ir sutaupyti išteklių.

2022 gegužė

Tvarūs sprendimai – ateitis dabartyje Reaguojant į vis stiprėjančią klimato krizę, Europos Komisija yra ta institucija, kuri nuolat ragina įgyvendinti žiedinės ekonomikos principus. Jei paprasčiau, siekiama mažinti statybinių medžiagų poveikį klimatui didinant pačių medžiagų efektyvumą ir pakartotinį panaudojimą. Būtent todėl įvedami griežtesni reikalavimai dėl perdirbtų medžiagų kiekio gaminiuose, formuluojamos priemonės, didinančios pastatų pritaikomumą, patvarumą, energinį naudingumą. Gamintojams tenka daugiau atsakomybės už panaudotų produktų apdorojimą, šalinimą. Taip pat skatinama renovacija, kad būtų pasiekta nulinė pastato emisija.

Daniel Wong nuotr.

TVARUS RYTOJUS JAU ŠIANDIEN

Daniel Wong nuotr.

Pelnyto populiarumo sulaukė ir žaliųjų pastatų sertifikavimo sistemos. Viena jų „DREEAM“ (tarptautinis statinių poveikio aplinkai vertinimo metodas) ir „LEED“ (energetikos ir aplinkos projektavimo valdymas).

Ilgalaikiai tvarūs sprendimai EQUITONE vis intensyviau specializuojasi lakštinių medžiagų statyboje ir drauge plėtoja ilgaamžius statybinius pluoštinio cemento sprendimus. Galvodami apie ateitį ir siekdami suteikti medžiagoms dar vieną gyvenimą, įmonės specialistai kaskart ieško dar nežinomų metodų. Į tai atsižvelgiama ir pasirenkant partnerius. Visi vertės grandinės dalyviai privalo prisiimti įsipareigojimus ir atsakomybes, dėl kurių ilgalaikėje perspektyvoje bus pasiekti esminiai pokyčiai. Procesas nepriklauso vien tik nuo įmonės. Visa virtinė tarpusavyje susijusių gamybos veiksnių sudaroma pasitelkus į pagalbą architektus, inžinierius, mokslininkus, tiekėjus ir įvairias institucijas. Visuotinėmis pastangomis siekiama sumažinti atliekas iki visiško nulio. EQUITONE suteikia galimybę keisti visą sektorių iš vidaus, nes tiekia medžiagas visame pasaulyje. Gamintojas, plėtojantis medžiagų regeneracijos metodus ir skatinantis rinktis modernesnį ir tvaresnį gyvenimo būdą, pats dalyvauja visoje vertės grandinėje. Jam svarbi ekspertų nuomonė ir pagalba.

Antrasis medžiagų gyvenimas Senovės išmintis byloja, kad, norėdamas pakeisti pasaulį, turi pradėti nuo savęs. Tad įmonė, prisiimdama lyderystę, pradeda nuo savo generuojamų atliekų. Nuolat vykstančio gamybinio proceso vienas pagrindinių uždavinių – perdirbimas ir pakartotinis panaudojimas. Žvelgiant į ateitį, jau išsikeltas tikslas susida-

rančių atliekų kiekį visiškai išnaikinti. Tam yra kuriamos medžiagos, kurių bendras poveikis aplinkai per gyvavimo ciklą bus minimalus ir neprireiks pildyti sąvartynų. EQUITONE specialistai yra įsitikinę, kad teigiamų, tvarių pokyčių pagrindas yra architektūriniai sprendiniai. Jei bus projektuojama ne kuriant atskirus elementus, o formuojant tvarias ir išteklius efektyviai naudojančias sistemas, atliekos ir tarša reikšmingai sumažės. Beje, šio gamintojo fasadams skirtos medžiagos projektuojamos kaip modulinė sistema, kurią paprasta išardyti ir perdirbti, tad jos atitinka visus pagrindinius žiedinės ekonomikos principus. Įmonė išsikėlusi ambicingą tikslą iki 2030 m. surinkti ir vertės grandinėje panaudoti pakartotinai EQUITONE pluoštinio cemento atliekas. Siekiama padėti architektams palengvinti žiedinės ekonomikos principus atitinkančių statinių projektavimo procesą. Būtent tokie moduliniai pastatai generuos minimalų atliekų kiekį ir bus statomi panaudojant jau perdirbtas statybines medžiagas.

Tausojant išteklius saugoma gamta Nors apie tvarumą kalbama vis dažniau ir daugiau, tačiau vis dar yra skeptikų, klausiančių, kodėl reikia kurti išteklius tausojančias ir maža emisija pasižyminčias medžiagas. Vis dėlto niekas neabejoja, kad būtina siekti mažesnio statybų poveikio gamtai, atgauti energiją ir vandenį, perdirbti atliekas. Būtent todėl mūsų minimas gamintojas siekia naudoti mažo poveikio aplinkai medžiagas ir užtikrinti kuo mažesnį poveikį padarinių gamtai turinčius procesus. Jau nuspręsta, kad bus visiškai atsisakyta geriamojo vandens naudojimo ir mažinamos anglies emisijos. Klientai pastebi, kad EQUITONE plokštės yra plonos ir lengvos, todėl lengvai pjaustomos, ir pritaikomos bet kuriam fasadui. Dar vienas šių plokščių pranašumas – minimalus apdailos medžiagų poreikis. Atsiradus poreikiui, šio iš vandens, celiuliozės, cemento ir gamtinių mineralų pagamintos plokštės yra visiškai perdirbamos. Dar vienas ambicingas ir kilnus įmonės tikslas – medžiagų anglies pėdsakų išnaikinimas. Šiai misijai pasiekti jau dabar išbandomos inovatyvios, žaliosios technologijos ir pasitelkiamos alternatyviosios žaliavos. Įmonės specialistai tiki, kad jau netrukus pavyks sukurti naujos kartos pluoštinį cementą, kuris, nepakenkiant technologinėms medžiagų savybėms, pasižymės maksimaliu patvarumu ir minimaliu poveikiu aplinkai.

Tvaresnis rytojus europoje – realybė Gamybos padaliniuose Vokietijoje ir Belgijoje aktyviai mažinamos energijos ir vandens sąnaudos ir išmetamo anglies dvideginio kiekis. Bemaž pusė gamybos sunaudojamos energijos sugeneruojama termofikacijos įrenginiuose ir nuosavose saulės energijos jėgainėse. Likusi energija gaunama iš atsinaujinančių šaltinių. Gamybos procesuose jau visiškai atisakyta geriamojo vandens. Pakartotinai perdirbamos ir vėl panaudojamos nuotekos. Svarbu paminėti ir tai, kad medžiagos yra gaunamos iš tiekėjų, kurie įsikūrę 150 km spinduliu nuo gamyklos. Yra paskaičiuota, kad jeigu žaliavas į gamyklas tektų gabenti sausumos keliu, triukšmas ir oro tarša nuo 3000 sunkvežimių per metus būtų nepamatuojamai didelė. Dėl šios priežasties EQUITONE pasirūpino, kad net 65 proc. žaliavų į gamyklas patektų vandens keliu.

Atėjo laikas Vis dėlto reikia pripažinti, nors projektuotojai drauge su vystytojais ieško tvarių ir praktinių sprendimų, procesas užtruks, kadangi statybinių medžiagų sektorius dar tik žengia pirmuosius žingsnius ir nėra visiškai pasiruošęs tvaresniam rytojui. Informacijos apie tvaresnes alternatyvas ir jų panaudojimą vis dar mažoka, o ir kainos yra nemenkos. Tai tampa rimtu trikdžiu ir stabdo ekologiškesnius pasirinkimus. Tam, kad žiedinė ekonomika taptų šių dienų realija, reikia kompleksinių sprendimų, o ne pavienių projektų. Tik tai užtikrins tvaresnę ateitį ir švaresnę, saugomą gamtą.

Architektai: CITYFÖRSTER. Olaf Mahslsted nuotr.

2022 gegužė

Zsuzsannos Horvath nuotr.

Z. Horvath šviestuvas „Illan“.

kokybiško namo DNR Apšvietimo dizainas – kaip meno forma. Susipažinkite su naujausiais žymių dizainerių kūriniais ir jų kūrybinėmis įžvalgomis: vokiečių dizainerio Sebastiano Herknerio, 2021 m. tarptautiniame konkurse „EDIDA“ pripažinto metų dizaineriu. apšvietimo dizainerės vengrės Zsuzsannos Horvath, 2021 m. pelniusios prestižinį „Red Dot: Best of the best“ dizaino apdovanojimą.

Vandens maišytuvas – ne tik svarbi detalė, bet ir ilgaamžis produktas. Todėl jis turi būti maksimaliai pritaikytas kasdieniam naudojimui ir estetiškas.

Verskite ir skaitykite

↓

Toks maišytuvas suteiks neabejotino išbaigtumo ir elegancijos vonios kambariui. Architektės Justės Žibūdienės tvirtinimu, skirtingų spalvų maišytuvai yra šiandienos naujoji estetika. Įsitikinkite – šioje rubrikoje.

kokybiško namo DNR

NOVATORIŠKI EUROPOS DIZAINERIAI, DRĄSIAI KURIANTYS SAVITAS APŠVIETIMO FORMAS Vida KUZMICKAITĖ

Šiuolaikinės technologijos atveria vis pažangesnes apšvietimo galimybes ir leidžia dizaineriams ieškoti naujų apšvietimo formų. Jų kūriniai dažnai stabteli pusiaukelėje tarp dizaino ir meno bei rodo naujas šviestuvų dizaino kryptis. Apie apšvietimo galią ir naujas formas kalbamės su vokiečių dizaineriu Sebastianu Herkneriu ir vengrų dizainere, architekte Zsuzsanna Horvath, bendradarbiaujančiais su žymiais šviestuvų gamintojais.

2022 gegužė

Andras Pasztor nuotr.

Z. Horvath šviestuvas „Fringe“. Christian B nuotr.

Erdvė ir šviesa „Architektūra ir apšvietimas žengia koja kojon. Architektūroje visuomet atsižvelgiame į tai, kaip į pastatą patenka natūrali šviesa, kur ir kokio dirbtinio apšvietimo gali prireikti interjerui, kokią funkciją turi atlikti kiekviena erdvė“, – pasakoja Z. Horvath, šiuo metu gyvenanti ir kurianti Kopenhagoje. Tuo metu vokiečių dizaineris S. Herkneris pabrėžia, kad jokia erdvė neatpažįstama be šviesos: „Šviesa formuoja erdvę, apibrėžia spalvą ir medžiagą. Naujos technologijos man suteikia kūrybos laisvę. Keičiasi apšvietimo galimybės ir mastelis, keičiasi formos, šviesa gali tapti nematoma ir labiau sutelkta. Šviesa gali pabrėžti ir paryškinti žmogaus elgesį, jo įpročius tiek vidaus, tiek lauko patalpose.“

Z. Horvath šviestuvas „Fringe“. Christian B nuotr.

Mano nuomone, kuriant nesenstančius, ilgalaikius dizaino sprendimus, apgalvoti vartotojų poreikius turėtų būti svarbiausia. Zsuzsanna Horvath 69

Tvarumas keičia šviestuvų formas Tvarios technologijos ir medžiagos pastebimai keičia apšvietimo industriją. Anot S. Herknerio, tvarumas peržengia standartinių šviestuvų parametrų ribas, todėl tampa ypač svarbu pasirinkti tinkamą šviesos šaltinį, optimalias šviestuvo medžiagas ir gamybos būdus.Z. Horvath džiaugiasi, kad į tvarumą dizaino projektuose atsižvelgiama vis dažniau – tiek parenkant medžiagas gaminiui, tiek siekiant ilgaamžiškumo ar kuriant tvaresnę pakuotę. „Tvarumas neišvengiamai lemia ir apšvietimo pramonės vystymąsi. Tikiuosi, kad tai išliks tendencija, o įmonės stengsis labiau įsipareigoti ne tik naudoti tvarias medžiagas ir pakuotes, bet ir gaminti produktus, kuriuos būtų galima remontuoti, turėti jų atsarginių dalių atsargas“, – racionalų apšvietimo produktų naudojimą ir jų gyvavimo ciklo pratęsimą akcentuoja S. Horvath.

2022 gegužė

Z. Horvath šviestuvas „Illan“. Zsuzsannos Horvath nuotr.

APŠVIETIMO SPRENDIMAI NAMAMS IR VERSLUI

www.gaudre.lt e-sviestuvai.gaudre.lt

S. Herknerio kolekcija „Kontur“.

Šviesa išliks svarbiausia mūsų gyvenimo dalis. Turime rasti daugiau saugios, tvarios energijos sprendimų. Sebastianas Herkneris

Kūriniai, įkvepiantys dialogui Vokietis S. Herkneris yra pelnęs ne vieną apdovanojimą, o 2021 m. tarptautiniame konkurse „EDIDA“ buvo pripažintas metų dizaineriu. Dizaineris pasakoja, kad visi jo darbai kuriami ieškant pusiausvyros tarp tradicijos ir inovacijos, tarp amato ir technologijos. „Viename naujausių mano darbų – kolekcijoje „Kontur“ – minėtus aspektus derinu labai išmaniu ir rafinuotu būdu. Šiuose šviestuvuose naujausia linijinė LED technologija sujungiama su pūsto stiklo difuzoriumi. Man patinka į savo dizainą įlieti žmogaus rankų darbą, derinant jį su tikslumu ir funkcionalumu“, – pasakoja dizaineris apie bendradarbiaujant su ispanų gamintoju „Vibia“ sukurtus pakabinamuosius minimalaus dizaino „Kontur“ šviestuvus, leidžiančius kurti dialogą tarp šviesos ir architektūros. 72

2022 gegužė

DAUGIAU NEI ŠVIESA!

PROFESIONALŲ KONSULTACIJOS IR PROJEKTAVIMAS NAMŲ IR BIURO APŠVIETIMO SPRENDIMAI

VILNIUS KAUNAS KLAIPĖDA ŠIAULIAI

Vytenio g. 20 Verkių g. 44, „UNIDECO“ Savanorių pr. 290 Minijos g. 42, „NIC“ Pramonės g. 17B, „NIC“

www.ardena.lt

www.sviestuvai.lt

Žvilgsnis į ateitį S. Herkneris įsitikinęs, kad šviesa išliks svarbiausia gyvenimo, architektūros dalimi. Tačiau, anot dizainerio, būtina rasti daugiau saugios, tvarios energijos sprendimų. Taip pat kuo daugiau išmanių sprendimų, leisiančių užtikrinti, kad tinkamas apšvietimas visada bus greta ir tarnaus tiek kaip įprasta šviesa, tiek kaip meno forma. Z. Horvath pažymi, kad apšvietimo dizainas visada buvo meno forma. Be to, projektuojant šviestuvus pritaikius šviesos šaltinių ir medžiagų naujoves atsiranda vis didesnė laisvė. Visgi, anot dizainerės, išlieka didelis klausimas, kur ši technologija krypsta: „Apšvietimą be lemputės jau turime, koks galėtų būti kitas žingsnis? Galbūt šviestuvas be akivaizdaus šviesos šaltinio? Aš taip pat laukiu atsakymo į šį klausimą.“

S. Herknerio kolekcija „Kontur“. Nuotraukų autorius Fernando Alda. Dizaino, architektūros autoriai – Sandra Inmaculada González, Harald Schönegger.

Šviestuvai, siekiantys emocinio poveikio „Pagrindinis mano tikslas yra projektuoti ir kurti gaminius, kurie žmones ilgai džiugintų kiekvieną dieną. Tikiu, kad nesenstančio dizaino gaminiai yra funkcionalūs ir patinka vartotojui, prideda nematomos vertės jo kasdieniniam gyvenimui. Taip pat, manau, labai svarbu kurti gaminius, su kuriais žmonės susijungtų gilesniu lygmeniu“, – teigia Z. Horvath. Z. Horvath, bendradarbiaudama su italų gamintoju „Luceplan“, sukūrė šviestuvą „Illan“, 2021 m. pelniusį prestižinį „Red Dot: Best of the best“ dizaino apdovanojimą.Šis šviestuvas pagamintas iš ypač plonos ir lanksčios beržinės faneros, supjaustytos lazeriu. Gaminyje susijungė technologinės naujovės, tvarumas, o griežti geometriniai pjūviai sukūrė organišką, išskirtinio dizaino šviestuvo formą. Atlikdama įvairius tyrimus ir eksperimentuodama su lazeriu, vėliau Z. Horvath suprojektavo ir elegantišką pakabinamąjį šviestuvą „Fringe“.

2022 gegužė

kokybiško namo DNR

VONIOS KAMBARIO MAIŠYTUVŲ POKYČIAI IR JŲ NAUJOJI ESTETIKA

Vonios kambariui ne vienuose namuose virstant asmeniniu SPA centru, o viešosiose erdvėse tampant dar higieniškesne zona, kiekvienam jo elementui skiriamas ypatingas dėmesys. Vis aukštesni lūkesčiai keliami ir maišytuvams –

IDEAL STANDARD nuotr.

šie turi būti ypač patogūs, estetiški ir saugūs.

2022 gegužė

Interjero autoriai studija „Toota“.

Pokyčiai po pandemijos

N. Tukaj nuotr.

Interjero dizaino studijos „Toota“ vadovė, dizainerė Justė Žibūdienė pasakoja, kad globalinės pandemijos metu išaugęs jutiklinių maišytuvų poreikis viešosiose erdvėse juntamas ir po pandemijos. Visuomeninių pastatų vonios erdvėse maišytuvai su jutikliais šiandien yra pagrindinis sprendimas. Tuo tarpu, J. Žibūdienės teigimu, individualiuose namuose jutikliai dar nėra tokie aktualūs kaip viešosiose erdvėse, retsykiais žmonės kiek įtariai žvelgia į išmanius sprendimus.Anot dizainerės, šiandien klientai dažnai renkasi integruojamus potinkinius maišytuvus. Pasirinkus tokį variantą, kai didžioji maišytuvo dalis integruojama į sieną ir jos nesimato, užtikrinama didesnė estetika – praustuvas atrodo delikačiau, tvarkingiau, higieniškiau, be to, mažesnis jo valymo plotas. Specialistė atkreipia dėmesį, kad renkantis maišytuvą visuomet ieškoma kuo patikimesnio, kokybę užtikrinančio gamintojo. Taip pat dizainerė akcentuoja, kad svarbu ir tai, ar gamintojo garantinis servisas yra Lietuvoje.

IDEAL STANDARD nuotr.

Termostatiniai maišytuvai – saugiam naudojimui Rinkoje atsiradus ir išpopuliarėjus termostatiniams maišytuvams neįkaistančiu paviršiumi, su integruotu vandens temperatūros reguliavimo mechanizmu, jie tapo neatsiejama šiuolaikinio vonios kambario dalimi. Ypač dažnai šie maišytuvai įrengiami dušo patalpose. Kaip pasakoja J. Žibūdienė, patalpose, kuriose įrengtos vonios, o ne dušai, vyrauja ir kitokios tendencijos: „Šeimos, kurios turi mažų vaikų, renkasi termostatinius maišytuvus siekdamos, kad vaikai nenusiplikytų ir būtų saugiau. Jeigu įrengiama vonia skirta vien suaugusiems žmonėms, dažnai numatomi ne termostatiniai maišytuvai. Termostatiniai maišytuvai šiek tiek nusileidžia dizainu, kadangi ne kiekviena maišytuvų dizaino serija turi termostatinį maišytuvą, jie dažniausiai būna universalaus, visiems skirto modelio.“ 77

N. Tukaj nuotr.

Naujoji estetika Maišytuvas – ilgaamžis gaminys, kuris vonios kambaryje tarnauja be galo ilgai. Pagrindiniai gamintojai nuolatos ieško sprendimų, kaip maišytuvus kuo labiau pritaikyti kasdieniam naudojimui, kaip integruoti naujas technologijas ir kaip padėti dizaineriams kurti naujos kartos vonios kambario estetiką.Pasak J. Žibūdienės, skirtingų spalvų maišytuvai yra šiandienos naujoji estetika: „Mes maišytuvus renkamės pagal tai, kokia yra vonios kambario koncepcija, kokie yra numatomi praustuvai. Tačiau visuomet ieškome minimalistinio, nepretenzingo dizaino, vadinamosios švarios tekstūros gaminių. Visgi dažniau teikiame pirmenybę ne tiek maišytuvo dizainui, kiek jo spalvai, suteikiančiai netikėtumo pojūtį. Gamintojai šiandien suteikia galimybę pasirinkti skirtingų spalvų maišytuvus.“

N. Tukaj nuotr.

Interjerų autoriai studija „Toota“.

2022 gegužė

Interjero autoriai studija „Toota“.

N. Tukaj nuotr.

Igno Jankausko, gamintojo „Ideal Standard“ plėtros Baltijos šalyse direktoriaus, teigimu, pastaraisiais metais stebimos kelios aiškiai išreikštos tendencijos, susijusios su maišytuvais. Visų pirma vartotojai rečiau renkasi chromo spalvos produktus ir yra linkę ieškoti išskirtinių spalvų. Juoda matinė yra vienas dažniausių pasirinkimų. Taip pat vartotojai dažnai renkasi šukuotojo aukso ar sidabro, pilko magneto spalvas. Pašnekovas akcentuoja, kad viešosios erdvės, kaip ir gyvenamosios, pasiduoda spalvų tendencijoms, jose juodi matiniai maišytuvai taip pat tampa vis populiaresni: „Galima sakyti, kad juodas matinis jutiklinis maišytuvas yra tai, ką bandoma prisijaukinti dažname naujai statomame ar renovuojamame sanitariniame mazge. Be to, viešose WC patalpose daug patogiau ir higieniškiau naudotis maišytuvais su jutikliais. „Ideal Standard“ yra sukūręs net kelis juodų jutiklinių maišytuvų variantus. Mažiau apkrautoms erdvėms naudojami specialiais dažais padengti prietaisai, o erdvėse su dideliu apkrovimu – spalvota PVD danga dengti maišytuvai, kurie yra atsparesni net už chromuotus prietaisus.“ „Kita tendencija – didesnio aukščio praustuvų maišytuvai. Vartotojai pastebėjo, kad aukštesni maišytuvai suteikia daugiau erdvės rankoms plauti, sumažėja taškymasis. „Ideal Standard“ produktų krepšelyje maišytuvų kolekcijos, kuriose yra 12 cm ir aukštesni maišytuvai, pačios populiariausios“, – sako I. Jankauskas.

IDEAL STANDARD nuotr.

Estetinius pokyčius stebi ir gamintojai

kokybiško namo DNR

IDEAL STANDARD nuotr.

Maloni smulkmena duše, tačiau ji patinka daugumai – maišytuvai lentynėlės. Maišytuvo korpusas sukurtas taip, kad jis tarnautų kaip šampūno lentynėlė. Naudojant aukštos kokybės medžiagas, tokias kaip grūdintasis stiklas, pasiekiamas puikus vaizdas ir ilgaamžiškumas. Grūdintojo stiklo lentynėlė nesusibraižys“, – I. Jankauskas.

Gamintojo atstovas pažymi, kad vartotojai tikisi savo namo duše įsirengti atpalaiduojančią, malonią naudotis dušo sistemą. Dažniausiai didelė, 30 ar 40 cm lietaus dušo galva padeda sukurti atpalaiduojančią lietaus srovę. Specialiais „Ideal Standard“ purkštukais pasiekiama, kad tokios didelės dušo galvos taupytų vandenį, tačiau tuo pat metu puikiai atliktų funkciją. Šiuolaikinės technologijos suteikia nuostabią patirtį duše net naudojant rankinę dušo galvą. Pavyzdžiui, 125 mm rankinė dušo galva „Ideal Standard“ „EvoJet“ su keičiamomis funkcijomis suteikia lietaus efekto patirtį, o mygtuko paspaudimu galima peršokti nuo atpalaiduojančios lietaus srovės iki minkštos lašelių dulksnos. 80

2022 gegužė

IDEAL STANDARD nuotr.

Dušo sistemų naujovės

Išdrįsk būti kitoks

Silk Black

off-grid Off-grid dizainas – tai kur kas daugiau nei tik kompaktiškos erdvės ir minimalistiniai dizaino sprendimai. Nuo daug metų gyvuojančių muziejinių pastatų iki šių laikų poreikiams pritaikytų namų – off-grid koncepto ribos trinamos lėtai, bet užtikrinai. Kviečiame pajausti modernios klasikos dvasią namuose, kuriuose yra užtikrinti visi šeimai reikiami patogumai ir sukurta stilinga atmosfera, taip pat kartu integruoti modernių technologijų sprendimai, leidžiantys šeimai gyventi neprisijungus prie bendrųjų

Susipažinkite

2022 gegužė

↓

inžinerinių tinklų.

MODERNIA KLASIKA DVELKIANTYS NAMAI SUPROJEKTUOTI VEIKTI off-grid Viktorijos Morningtono pusiasalio papėdėje, kur Vakarų uostas susitinka su Baso sąsiauriu, įsikūręs pakrantės miestelis Flindersas, o jame – naujai pastatytas, „Abe McCarthy Architects“ komandos suprojektuotas namų ansamblis „Flinders Residence“. Tai modernus australietiškas gyvenamojo namo projektas, kuriame vyrauja rami prabanga, o iš jo atsiveria vaizdai į dažnai neramius Pietų Australijos vandenis ir vešlų bei banguojantį pajūrio kraštovaizdį. Modernia klasika alsuojantys namai suprojektuoti veikti off-grid, tačiau juose užtikrinti visi šeimai reikiami patogumai ir sukurta stilinga atmosfera.

Shannon McGrath nuotr.

Agnė TAMAŠAUSKAITĖ

Shannon McGrath nuotr.

„Flinders Residence“ yra šiuolaikinio kantri, arba kaimo, stiliaus studija, sąveikaujanti su kraštovaizdžiu ir atspindinti tekstūrų ir šviesos žaidimą. Pagrindinis dizainą lėmęs aspektas buvo užsakovo namų vizija, kuri iš pirmo žvilgsnio nebuvo itin šiuolaikiška, tačiau turėjo apimti daug modernių technologinių sprendimų, leidžiančių gyventi off-grid – atsijungus nuo bendrųjų inžinerinių tinklų. Reaguodamas į tai, architektas Abe McCarthy pasiūlė daug sujungtų pastatų, kurie kuria sodybos stilistiką, tačiau funkciškai yra itin modernūs.

Kaimiško stiliaus prabanga Projektas „Flinders Residence“ sukurtas jaunai šeimai ir yra sudarytas iš minimalistinių mediena dengtų paviljonų. Pastatas suskirstytas į tris tarpusavyje sujungtus paviljonus tam, kad būtų užtikrintas šviesos ir gryno oro kiekis, skirtingi vaizdai ir atskiros erdvės, veikiančios tiek kaip visuma, tiek nepriklausomai.

2022 gegužė

„Abe McCarthy Architects“ siekė užtikrinti visą 360 laipsnių vaizdą, todėl namas buvo sukonfigūruotas be akivaizdžios priekinės ir galinės dalies. Dvišlaičiai stogai ir raižytos angos iš bet kurio kampo atsiveria į aplinkinį kraštovaizdį ir sukuria nuolatinį saulės ir šešėlio dialogą. „Dizainas išskirtinis tuo, kad eksponuojamas kiekvienas pastato apžvalgos taškas. Vadinamosios namo nugaros nėra. Bendra pastato forma yra suformuota taip, kad būtų užtikrintas įrėmintas vaizdas iš ir į pastatą iš visų krypčių“, – sako „Abe McCarthy Architects“ direktorius Abe McCarthy. Paprastos geometrijos tūrinė išraiška suteikia rafinuotą formą ant nepaliesto organinio reljefo, o pats dizainas atspindi romantišką kantri stiliaus gyvenimo būdą. Tradicinių kaimo namų formos suteikia galimybę ekspansyviai įsitraukti į kraštovaizdį žemės lygmeniu, o vėliau pereiti prie intymesnių ir jaukesnių potyrių viršutiniuose palėpės lygiuose. Tai leido „Flinders Residence“ dizainui panaudoti dramatiškas dvigubo aukščio erdves, kartu išlaikant įtraukiančios šilumos ir jaukumo jausmą.

Dvišlaičiai stogai ir raižytos angos iš bet kurio kampo atsiveria į aplinkinį kraštovaizdį ir sukuria nuolatinį saulės ir šešėlio dialogą.

off-grid

Shannon McGrath nuotr.

Medienos, formos ir erdvės santykis pabrėžiamas naudojant Tasmanijos ąžuolą.

MASTER BEDROOM

MASTER ENS

WALK IN ROBE

TATAMI

VOID

BATH

GUEST ROOM

WINE STORE

SITTING ROOM

UPPER DECK

BAR

DEN

Rev

Date

Drawn Chkd

Amendments

Rev

Date

Drawn Chkd

Amendments

Builders / Contractors shall verify all dimensions before any work commences. Dimensions shown are nominal. Figured dimensions shall take precedence over scaled dimensions. Any discrepancies are to be made known to the architect's / designer's office prior to any works commencing on site. All shop drawings shall be submitted for review and manufacture shall not commence prior to the return of unamended shop drawings.

0437 366 611 abe@abemccarthy.com.au www.abemccarthy.com.au 20 Jones Ave, Mount Clear 3350

PROJECT AND NUMBER

TITLE

FLINDERS HOUSE

1ST FLOOR PLAN GENERAL ARRANGEMENT

CLIENT

STATUS

WITHHELD

PRESENTATION

DATE

DRAWN

SCALE

DWG NO.

19/05/18

1 : 100@ A1

A201

REV

Priklausomai nuo paros meto, šviesa skirtingai apšviečia medieną, sukuria skirtingus atspalvius ir suteikia namams gyvybės jausmą. Tai tikrai kažkas ypatingo.

Shannon McGrath nuotr.

Komfortas ir šiluma

2022 gegužė

Projekto interjero dizainas sukurtas bendradarbiaujant užsakovui ir interjero dizainerei Aliciai Villellai iš įmonės „AV-ID Interior Design“. Rezultatas – jautrus bendrų ir individualių norų derinys, integruojant tiek romantiškus, tiek praktiškus elementus, sukuriant unikalų vietos pojūtį. Išlaikydama nuotaikingą ir natūralią spalvų paletę, interjero dizainerė gyvybės viduje įnešė derindama platų tekstūrų ir medžiagų pasirinkimą. Gilios tekstūros ir natūralių tonų paletė suteikia komforto ir šilumos pojūtį, o daugybė pagal užsakymą pagamintų detalių, tarp jų stalai, apšvietimas ir jauki įžeminta svetainė, užtikrina, kad interjeras išliktų patrauklus ir funkcionalus augančiai šeimai. „Tai namas, kuris demonstruoja gražų modernų dizainą, bet galiausiai yra tinkamas gyventi. Tai kaimiško kantri stiliaus ir modernios architektūros išraiškos dermė, kai žavesio akimirkos gretinamos su pragmatiškumu. Tikrai unikali rezidencija“, – sako interjero dizainerė A. Villella.

Shannon McGrath nuotr.

2022 gegužė Shannon McGrath nuotr.

Vietinių medžiagų ir klimato žaidimas „Flinders Residence“ medienos, formos ir erdvės santykis pabrėžiamas naudojant Tasmanijos ąžuolą. Architektų tikslas buvo ten, kur įmanoma, rinktis vietines medžiagas ir gaminius, todėl Tasmanijos ąžuolas turi svarbų vaidmenį visame funkcionaliame, bet šiuolaikiškame namų interjere. Naudojant tvarią medieną – inžinerines grindų lentas, fanerą ir medžio masyvo stalių gaminius – Tasmanijos ąžuolo pritaikymo įvairovė padėjo suderinti estetiką ir ekonomiškumą. „Projektuojant daug laiko buvo skirta šviesos konfigūravimui ir saulės spindulių analizei namo kontekste. Šiluma, būdinga Tasmanijos ąžuolui, buvo tinkama pastatui formuoti žaidžiant su šviesa, – pasakoja architektas A. McCarthy ir prideda: – Priklausomai nuo paros meto, šviesa skirtingai apšviečia medieną, sukuria skirtingus atspalvius ir suteikia namams gyvybės jausmą. Tai tikrai kažkas ypatingo.“ Pirmiausia rinkdamasis natūralias medžiagas, A. McCarthy sako, kad „Flinders Residence“ yra australietiškų medžiagų derinys. „Beveik visos namuose naudojamos medžiagos buvo gautos pačioje šalyje. Pavyzdžiui, žinojome, kad norime įterpti fasadą su mūro apdaila, ir čia

Shannon McGrath nuotr.

Interjere integruojami tiek romantiški, tiek praktiški elementai, išlaikoma nuotaikinga ir natūrali spalvų paletė.

buvo pradėtas naudoti kalkakmenis. Tai buvo sudėtingas procesas, nes, užuot ieškoję užsienyje, ėmėmės kruopštaus tyrimo pačioje Australijoje, kad atrastume kalkakmenį iš šalies vakarų, kuris padėjo išryškinti Tasmanijos ąžuolo grožį“, – džiaugiasi A. McCarthy. Daugiau nei dešimtmetį dirbęs architektūros srityje, A. McCarthy įgijo patirties keliose Jungtinės Karalystės įmonėse, o vėliau grįžo į gimtinę dirbti prestižiškiausiose Australijos bendrovėse. Prieš trejus metus iš aistros gyvenamajai architektūrai įkūręs savo įmonę, šiandien A. McCarthy specializuojasi kurdamas aukščiausios klasės gyvenamuosius namus. „Anksčiau daugybėje prabangių gyvenamųjų projektų pirmenybė visada buvo teikiama amerikietiškai ar europietiškai medienai, tačiau šis projektas įrodo, kad Tasmanijos ąžuolas yra pranašesnis už bet kokią importuotą medieną. Nuo tada, kai dirbau su šiuo projektu, ir dabar jau aktyviai kuriami kiti projektai, kuriuose pritaikomas Tasmanijos ąžuolas. Dabar akivaizdu, kokia tai fantastiška ir įvairiapusiška apdaila, be to, ji lengvai tiekiama ir atitinka aukštus aplinkosaugos standartus“, – sako A. McCarthy.

Tai kaimiško kantri stiliaus ir modernios architektūros išraiškos dermė, kai žavesio akimirkos gretinamos su pragmatiškumu. 90

2022 gegužė

off-grid

Off-grid sprendimai Namas suprojektuotas taip, kad užtikrintų ne tik visus šeimai reikalingus patogumus, bet ir tvarius aplinkai draugiškus sprendimus. Kalbant apie tvarias iniciatyvas, projekte taikomos kelios pagrindinės strategijos, leidžiančios namams veikti off-grid.

• • • • •

Biomasės katilas, kuris šildo ir tiekia karštą vandenį. Saulės moduliai, tiekiantys pagrindinę reikiamą elektros energiją. Lietaus vandens saugykla, skirta buitinio vandens, drėkinimo ir gaisro gesinimo atsargoms papildyti. Šiluminė masė, skirta sugerti žemai esančios vasaros saulės spinduliams, taip užtikrinanti pasyvųjį šildymą. Žaliuzės ir automatizuoti stiklai, taip pat ir stoglangiai, kad pastatas galėtų natūraliai kvėpuoti ir vėsti, arba uždaryti nuo sezoninių ekstremalių klimato sąlygų.

Shannon McGrath nuotr.

Kelerių metų meilės ir dėmesio rezultatas Norėdamas iš tikrųjų skirti visą savo dėmesį kiekvienam dizainui, A. McCarthy sako, kad jo kuriami projektai dažnai yra kelerių metų meilės ir dėmesio rezultatas, o „Flinders Residence“ nebuvo išimtis. „Ši rezidencija buvo mano vienintelė veikla ir aistra daugiau nei trejus metus. Atsiradęs ryšys su užsakovu padėjo aiškiai iškomunikuoti pastato dizaino viziją ir leido užmegzti atvirą dialogą, siekiant apsvarstyti visus namo komponentus, kurie buvo esminiai projektavimo procese“, – sako architektas. Projekto užsakovas norėjo dizaino, kuriame būtų užtikrintas šilumos ir komforto jausmas, kurį jis patyrė kalnuotuose regionuose visame pasaulyje. Užsakovas sėmėsi stilistinio įkvėpimo iš nešiuolaikinių pastatų, kaip pavyzdį pateikė Europos ir Amerikos kaimo vietovių paveldo statinius. Medžio apdaila tiek eksterjere, tiek interjere prisotina namus šios šilumos ir natūralaus žavesio. „Rezultatas yra neįtikėtinas, nes tai yra viskas, ko norėjome, atsižvelgdami į tai, kaip gyvename namuose, ir į šilumos bei artumo jausmą, kurio siekėme. Kiekviename namų kampelyje yra ryškūs modernūs architektūriniai ženklai, dėl kurių gyventi tokiame name yra nepaprasta patirtis“, – džiaugiasi „Flinders Residence“ savininkas. 91

FORUMAS

Šimtmečio paralelės. Lietuva ir pasaulis Kas mes, iš kur ir kur einame Kviečiame kartu su SA.lt (portalu SA.lt ir žurnalu „Statyba ir architektūra“, leidžiamu nuo 1957 m.) paminėti lietuviškos periodinės statybų ir architektūros spaudos pirmtako, žurnalo „Statybos menas ir technika“, pirmąkart pasirodžiusio 1922-aisiais, 100-mečio sukaktį. Šia proga pabandykime identifikuoti save pasaulio architektūros žemėlapyje, pasigilinti į Lietuvos architektūrą ir jos kontekstą: kas mes, iš kur ir kur einame? Lietuvos architektų ir inžinierių bendruomenė visuomet sekė pažangiausias pasaulines tendencijas. Įspūdingas Kauno architektūros spurtas, kai miestas per porą dešimtmečių iš provincialaus išaugo į modernią europietišką sostinę, įkvėpė net sovietmečiu tęsti laisvojo pasaulio vertybes atspindinčios architektūros tradiciją. Ji aktuali ir šiandien, nes jau daugiau nei trisdešimt metų esame europinės šeimos dalimi. Tai liudija SA.lt šiais metais išleista 300 puslapių knyga „Šimtas žingsnių modernios lietuviškosios architektūros link“ su iškiliausiais per šimtmetį sukurtais Lietuvos architektų pastatais (sudarytoja Aida Štelbienė). Skirtingus mūsų šalies architektūros laikotarpius skaitytojams pristato žymūs Lietuvos architektūros istorikai ir tyrėjai: dr. Marija Drėmaitė, Rūta Leitanaitė ir dr. Vaidas Petrulis. Renginio dalyviai pirmieji galės susipažinti su šiuo solidžiu leidiniu. 100 metų nueitą kelią žymintis forumas „Šimtmečio paralelės. Lietuva ir pasaulis“ – diskusijų platforma, kurioje susitiks žymūs įvairių užsienio šalių kūrėjai ir Lietuvos architektai. Pasikalbėkime, kuo gyvena pasaulio ir Lietuvos architektų bendruomenės, kokie jų bendrumai ir išskirtinumai, apčiuopkime lietuviškosios architektūros pulsą. Tikimės, kad forume išsakytos įžvalgos, pažangių kūrėjų patirtis įkvėps kurti novatoriškus, jautrius žmogui ir aplinkai darbus.

2022 gegužė

Forumas prasidės nuo retrospektyvaus žvilgsnio (žr. programą) – architektūros tyrėja Aida Štelbienė pranešime „Lietuvos architektūra nuo 1922-ųjų: iššūkiai ir tapatybė“ aptars, kaip šiuo laikotarpiu kito modernistinė šalies architektūra, jos tapatybė, bei pažvelgs, kaip sekėsi įvairių laikotarpių menininkams dorotis su laikmečio iššūkiais. Pagrindinį pranešimą „Architecture’s Contributions to the UN Sustainable Development Goals“ skaitys architektė, Danijos karališkosios akademijos Architektūros ir technologijos instituto vadovė Natalie Mossin. Ji pažvelgs į JT 17 darnaus vystymo tikslų iš architektūros perspektyvos. Janas Knikkeris iš MVRDV aptars tai, kas šiais laikais svarbu įvairiose srityse – galimybę renovuoti egzistuojančius statinius, keisti urbanistines struktūras, Michaëlis Ghyootas iš Rotor tęsdamas forumo temą – tvarumą – gilinsis, kaip galima pakartotinai panaudoti statybines medžiagas. José Toralas iš Peris+Toral pristatys skirtingus būdus, kaip apgyvendinti namus ir kokios gali būti naujos statybos sistemos, analizuos strategijas, kaip spręsti socialinio ir aplinkos tvarumo keliamus iššūkius socialiniame būste. Ludovico Lombardi pasidalins informacija apie ZHA kompanijoje atliktus tvarumo ir medžiagų tyrimus, iliustruodamas juos viešojo sektoriaus ir transporto biuro sukurtais projektais. Jaunų architektų duetas Gabrielė Ubarevičiūtė ir Giedrius Mamavičius iš After Party pasidalins savo netolimos ateities įžvalgomis, pasiremdami savo darbais, aptars, kaip galima išlaikyti tvarumo pusiausvyrą skirtingo mastelio objektuose. Forumą vainikuos pranešėjų ir forumo dalyvių diskusija. Moderatorė – Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė.

FORUMO DATA IR VIETA 2022 m. gegužės 27 d., „Romuvos“ kino teatras, Laisvės al. 54, Kaunas. Renginys nemokamas.

FORUMO PROGRAMA

09.30–10.00 DALYVIŲ REGISTRACIJA / PASITIKIMO KAVA 10.00–10.15 SA.lt mini lietuviškos periodinės spaudos statybų ir architektūros tema pirmtako, žurnalo „Statybos menas ir technika“, išleisto 1922-aisiais, 100-mečio sukaktį. Forumo atidarymo kalba.

13.45–14.30 Apgyvendinimas ir statyba. Socialinės architektūros iššūkiai ir jų sprendimo strategijos (Inhabiting and Building). José Toralas, „Peris+Toral arquitectes“ partneris, Barselona, Ispanija. 14.30–15.00 KAVOS PERTRAUKA

10.15–10.45 Lietuvos architektūra nuo 1922-ųjų: iššūkiai ir tapatybė. Aida Štelbienė, SA.lt išleistos knygos „Šimtas žingsnių modernios lietuviškosios architektūros link“ sudarytoja, Architektūros kokybės vystymo asociacijos vadovė.

15.00–15.45 „Zaha Hadid“ Šiaurės šalyse (Zaha Hadid in Nordic Countries). Ludovico Lombardi, biuro „Zaha Hadid Architects“ atstovas Skandinavijos ir Baltijos šalims, Londonas, Didžioji Britanija.

10.45–11.30 Architektūros indėlis į JT tvaraus vystymosi tikslus (Architecture‘s Contributions to the UN Sustainable Development Goals). Natalie Mossin, Danijos karališkosios akademijos Architektūros ir technologijų instituto vadovė.

15.45–16.30 Kodėl? Kam? Kaip? Gabrielė Ubarevičiūtė, Giedrius Mamavičius, studijos „After Party“ įkūrėjai, Vilnius, Lietuva.

11.30–12.15 Žaliosios vizijos (Green Dreams). Janas Knikkeris, architektūros studijos MVRDV partneris, Roterdamas, Olandija. 12.15–13.00 PIETŲ PERTRAUKA 13.00–13.45 Pakartotinis statybinių medžiagų naudojimas. Būdas permąstyti medžiagų ekonomiką (Reusing Building Materials. A Way to Rethink the Material Economy). Michaëlis Ghyootas, architektūros studijos „Rotor“ projektų vadovas, Briuselis, Belgija.

Generalinis rėmėjas

Pagrindiniai rėmėjai

16.30–17.00 Forumo diskusija: kur link mes einame? Moderuoja architektūros kritikė, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė. 17.00–17.20 Konkurso „Medinis daugiabutis“ nugalėtojų apdovanojimas. 17.20–18.30 FURŠETAS

REGISTRACIJA: ... Vietų skaičius ribotas

A5000--F

Saugumui ir patogumui užtikrinti Kai turite GEZE A5000--F elektrinę sklendę, Jums nebereikia patiems eiti prie durų. Jūs galite atrakinti duris tiesiog mygtuko paspaudimu. Ypač maža ir kompaktiška GEZE A5000--F elektrinė sklendė visada optimaliai telpa į durų rėmą. Standartinės ir dūmų nepraleidžiančios durys Galima montuoti kairinėse ir dešininėse duryse, taip pat horizontaliai arba vertikaliai Jungimas prie nuolatinės srovės šaltinio Kompaktiški matmenys

GEZE Lithuania I lithuania@geze.com I www.geze.lt

Sužinokite daugiau

„SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2022 gegužė

Articles inside

kokybiško namo DNR

kokybiško namo DNR

urbanistika

moduliniai pastatai

technologijos

tvarieji pastatai

objektas

medinė statyba

išmanioji erdvė

objektas