RŪTA LEITANAITĖ apie naujai atgimusį bauhauzą: architektūra tapo sritimi, kuriai planuojamas didžiausias proveržis Jokūbas BALTRUKONIS
Pirminės bauhauzo idėjos pradėtos plėtoti dar 1919 m. Vokietijoje, kai architektas Walteris Gropiusas trijuose miestuose įkūrė Bauhauzo mokyklą. Tai sukėlė perversmą ne tik architektūroje, bet ir visuomenės mąstyme. Modernizmo architektūrai priskiriamas bauhauzo stilius netrukus tapo įtakingas, nuo jo pradėjo skleistis naujos avangardinės meno kryptys. Bauhauzo mokykla buvo pirmoji, rengusi dailininkus ir dizainerius pramonei. Pagal W. Gropiuso koncepciją, pastatai, interjeras ir infrastruktūra turėjo būti kuriami kaip ištisa aplinka, estetiškai atitinkanti socialinius poreikius ir derinama su pramonės galimybėmis. Visgi, 1933 m. į valdžią atėjus naciams, modernizmo plėtotė Vokietijoje buvo nutraukta. Dauguma pagrindinių modernistų emigravo į Jungtinę Karalystę ir JAV, o vyraujančiu architektūros stiliumi tapo neoklasicizmas. Prabėgus šimtmečiui, bauhauzas grįžta. Tik jau kitoks – su naujomis idėjomis ir užduotimis. Apie tai ir daugiau kalbamės su Lietuvos architektų sąjungos (LAS) vadove Rūta Leitanaite. Kaip priėmėte žinią, kad bus prikeliama bauhauzo idėja? Nėra prikeliama visiškai ta pati tarpukariu išplėtota bauhauzo idėja. Naujasis Europos bauhauzas transliuoja kitas vertybes nei kad modernizmo architektūra. Jis kalba apie darną su gamta, atsigręžimą į žmogų kaip į individą, o ne kaip į sistemos sraigtelį. Taigi, negalima sakyti, kad bauhauzas atgaivinamas būtent toks, koks ir buvo. Visgi, senasis ir naujasis bauhauzas turi bendro – akcentuojamas tarpdiscipliniškumas. Europos Komisija transliuoja žinutę, kad kuriant aplinką turi dalyvauti daug skirtingų profesijų ir interesų žmonių, nes tik taip galima pasiekti visus tenkinantį rezultatą.
4 2021 gegužė
