„SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2022 birželis – liepa by SA.lt (Statyba ir architektūra)

Kaina 7 Eur

2022 birželis–liepa (06–07)

Bendradarbiaujant su EJOT.

Leidėjas VšĮ „SA.lt projektai“ Verslo centras „Kamanė“, Vilnius LT-12142 Tel. +370 610 39 642, el. p. redakcija@sa.lt www.sa.lt Redaktorė Agnė Tamašauskaitė Redakcinė kolegija: Doc. dr. Dalia Dijokienė, „Vilnius Tech“ Urbanistikos katedros vedėja;

SA.lt – statybos ir architektūros sektoriaus naujienos kasdien

Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas; prof. dr. Algirdas Juozapaitis, „Vilnius Tech“ Statybos fakulteto dekanas; prof. dr. Andrius Jurelionis, KTU Statybos ir architektūros fakulteto dekanas; Rūta Leitanaitė, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė;

Visiems architektūriniams iššūkiams.

dr. Adas Meškėnas, „Vilnius Tech“ centro „Linkmenų fabriko“ direktorius; doc. dr. Liutauras Nekrošius, „Vilnius Tech“ Architektūros fakulteto dekanas; Lukas Rekevičius, Lietuvos architektų rūmų pirmininkas;

Remigijus Simanavičius, Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos valdybos narys; Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Tekstų autoriai:

Vida Kuzmickaitė, Aušra Nyman, Rolandas Kažimėkas,

Agnė Tamašauskaitė, Lina Svaldenienė, Indrė Vozgirdaitė. Portalo SA.lt redaktorius Rolandas Kažimėkas

Šiame numeryje skaitykite: 6

objektas Betono kvartalas – (ne)atrastas Vilnius

objektas Kai tampi savo klientu: naujas architektų biuras naujame hibridiniame pasaulyje

išmanioji erdvė Pramoninė ar organiška ateitis: ar įmanoma sukurti ekologiškus institutas (Darmštatas), architektas miestus,„Fraunhofer“ kuriuos formuotų technologijos?

Kalbos redaktorė Brigita Kulikovskienė

Kad ir ką norėtumėte statyti, mes padėsime jumsskyrius savo sprendimais, kurie trykšte Reklamos Liuda Michalkevičienė trykšta profesionalumu. Dėl mūsų patirties, Tel. +370 610 39 642 veiklos sėkmės ir noro kurti naujoves, Šiuo ženklu žymimas užsakomasis turinys. esame puikus, jūsų architektūrinius atitinkantis partneris. © poreikius Statyba ir architektūra Kopijuoti, ir iliustracijas galima tik gavus redakcijos sutikimą. savo Štai platinti kaiptekstus mes padedame jums paversti KGRedakcija už reklamos ir skelbimų turinį neatsako. projektą būtent tokiu, kokį jį įsivaizduojate: Spausdino unikali forma ir dizaino kalba dera su UAB „Standart Impressa“ laikui nepavaldaus architektūros ISSN 2538-8797 šedevro charakteriu. Leidinio ištakos – 1922 m., dabartiniu pavadinimu leidžiamas nuo 1957 m. Savigręžiai ir savisriegiai varžtai, plastikiniai Mūsų viršelyje – Betono fabriko projektas.ir ypač tvirti cheminiai inkarai, mechaniniai Architektų komanda „DO Architects“. inkarai, taip pat plokštiesiems stogams ir saulės energijos įrenginiams skirti tvirtinimo elementai bei tvirtinimo sprendimai išorinėms sudėtinėms šiluminės izoliacijos sistemoms – visada galite pasikliauti EJOT kokybe ir profesionalumu. Dizainas

„LDesign“

„JSWD Architekten“ GmbH & Co. KG Įgyvendinta naudojant EJOT SDF fasado inkarus

objektas Vat biuras. Neeilinė, daug specifiniu sprendimu pareikalavusi rekonstrukcija

objektas Vandens sporto centras – saloje ir su žaliuojančiu stogu

objektas Tvari baldų gamybos milžinė – inno line

medinė statyba Medinis architekturos bendruomenės centras organiškai įsiliejo i didmiesčio ritmą

modulinė architektūra Pokarantininis verdiktas: biurų pokyčiai neišvengiami

kokybiško namo DNR Vonios kambario planavimas

104

kokybiško namo DNR Apšvietimas kaip erdves tapatybės ženklas

114

SĄMATOS

technologijos Išsilavinimas stebuklams kurti

122

NORM AT Y VAI K AIN YN AI PROGR AMOS

off-grid Kanados miškų prieglobstyje iškilo originalus off-grid namelis

128

SA100 100-Mečio sukakties renginyje žymus užsienio šalių kūrėjai ir lietuvos architektai Kalbėjo apie lietuvos architekturą ir jos ateitį pasaulio kontekste

UAB SISTEL A Žalgirio g. 88, 09303 Vilnius tel. +370 5 27 526 45 info@sistela.lt, www.sistela.lt

Karo istorijos muziejus (Dresdenas), architektas Daniel Libeskind Įgyvendinta naudojant EJOT SUPER-SAPHIR JT3 savigręžius varžtus ir SDF fasado inkarus @StatybairArchitektura

@statybairarchitektura

Statyba ir architekt�ra

NEMOKAMA

PORTFOLIO PLATFORMA A R C H I T E K TA M S

parodyti sukurtas idėjas, vizijas ir inovatyvius sprendimus

Registruokis ir pristatyk savo darbus! sa.lt/ArchBook

ArchBook

Kai architektai kuria darbo erdves sau

Kas svarbu šiuolaikinio žmogaus darbui ir ko-

visur, juda, bendrauja. Svarbiausias dalykas – galimy-

kią įtaką dizaino sprendimams padarė pandemija?

bės rinktis.“ Su tuo sutinka ir „DO Architects“ komanda,

Pastarieji dveji metai įrodė, kad nemažą dalį darbų ga-

kuri sako, kad, kurdama savo darbo vietas, siekė lanks-

lima atlikti dirbant nuotoliu, tad ko reikia, kad įmonės

tumo ir stengėsi kuo labiau pabrėžti įspūdingo dydžio,

įtikintų darbuotojus iškeisti pižamas į rytinę kelionę į

ir savo plotu, ir aukštomis lubomis, erdves, atverdama

darbą ir atgal? Kaip turi atrodyti darbo, poilsio, socia-

kuo daugiau vizualinių ryšių tiek viduje, tiek į išorę, o

lizacijos erdvės, kad žmonės jose jaustųsi patogiai, o

dideles biuro erdves naudoti ir renginiams.

aplinka skatintų bendradarbiavimą ir įkvėpimą?

Didelėse erdvėse tarsi savaime gimsta atviros

Šiame numeryje pristatome du biurų projektus, lie-

koncepcijos metodas ir nors jis vis dar vertinamas

tuvių ir JAV architektų sukurtus sau. „Perkins + Will“

skirtingai, tačiau bent šioms architektūros įmonėms,

architektai mano, kad fiksuotų biuro vietų dienos bai-

kurių veikla grindžiama kūrybiškumu, tai yra norma.

gėsi. „Prieš dešimt metų, kai pradėjai dirbti biure, buvai

Pažvelkime į šiuolaikinius architektų sau kuriamus

paskirtas į darbo vietą ir ten sėdėjai, – sako „Perkins +

biurus ir susipažinkime iš arčiau su erdvėmis, kuriose

Will“ biuro dizainerė Joan Blumenfeld. – Dabar visi eina

gimsta mūsų miestus keičiančios vizijos. 5

(ne)atrastas Vilnius 6

birželis–liepa

Nuotr. Emilija Deksnytė, Lukas Jusas, DO ARCHITECTS.

BETONO KVARTALAS –

objektas Pramoninė ir šiuo metu ne itin patraukli Vilkpėdė ruošiasi renesansui. Buvusi Aušra NYMAN

intensyvios pramonės teritorija turi didžiulį potencialą tapti išskirtiniu rajonu, išlaikant jos pirminį identitetą – nebenaudojamus gelžbetoninių konstrukcijų kombinato pastatus pritaikius naujai paskirčiai. Kol Stanislovo Lemo herojaus Stalkerio „zoną“ labiau primenanti teritorija laukia žymių pokyčių, DO ARCHITECTS komanda jau žengė ryžtingą žingsnį, savo biurą iš Vilniaus Senamiesčio perkeldama į šį, kol kas dar vilniečių ir miesto svečių neatrastą rajoną.

OBJEKTAS: biuras DO ARCHITECTS VIETA: Vilkpėdė, Naujoji Riovonių g. ARCHITEKTAI: DO ARCHITECTS – Andrė Baldišiūtė, Sabina Grincevičiūtė, Gilma Teodora Gylytė, Algimantas Neniškis, Kasparas Žiliukas, Kotryna Urbonaitė, Vytenis Stasiūnas, Olha Pietunova, Ieva Marija Malinauskaitė, Danielė Ąžuolaitė, Solveiga Buoželytė KONSTRUKTORIAI: „NJ Optimal“, „INHUS Engineering“ BIURO PLOTAS: 1100 kv. m BETONO FABRIKO PASTATO PLOTAS PO KONVERSIJOS: 2600 kv. m STATYBOS METAI: 2021–2022

BETONO FABRIKAS

Naujas traukos centras? Sprendimą įsikurti šioje miesto dalyje studijos architektai priėmė per karantiną, beveik prieš metus. „Kai viskas užsidarė prasidėjus pandemijai, mes daug važinėjome dviračiais po miestą ir, vieną dieną su kolegomis ir šeimomis važiuodami palei geležinkelio bėgius, netyčia užklydome į šią teritoriją ir supratome, kad ji gali būti labai perspektyvi. Nuo Vilniaus Senamiesčio yra nutolusi tik 6 km, apsupta gražios gamtos – netoliese teka Neris, iš kitos teritorijos pusės, už geležinkelio bėgių, prasideda Panerių miškas su išraiškingomis kalvomis. Viena pagrindinių miesto arterijų – Savanorių prospektas jungia Vilkpėdę ne tik su miesto centru, iš čia patogu išvažiuoti į Kauną, o ateityje didieji miestai gali tapti ir dvimiesčiu, – pasakoja architektė Andrė Baldišiūtė, stu-

dijos bendraįkūrėjė, viena iš kvartalo plėtros koncepcijos autorių. – Papildžius esamą teritorijos struktūrą, ji taptų nauju miesto traukos centru.“ „Todėl nutarėme nelaukti, kol kas nors ateis su paruoštu sprendimu, ir veikti patiems – nes, jeigu tiki savo sumanymo sėkme, reikia pačiam siekti jį ir įgyvendinti. Kaip tyčia nekilnojamojo turto skelbimų svetainėje aptikome šioje teritorijoje parduodamą didžiulį, beveik 20 tūkst. kv. m pastatą, kurio iš pradžių niekas nepirko, todėl jį nutarta sudalinti ir siūlyti įsigyti dalimis. Supratome, kad tai yra galimybė. Juolab kad mums, architektams, patinka keltis į naujas patalpas, taip iš naujo sužadinant vaizduotę. Įvertinę visus šios situacijos privalumus ir suvieniję jėgas kartu su kitais investuotojais, įsigijome šį pastatą“, – biuro istorijos pradžią prisimena studijos vadovė architektė Sabina Grincevičiūtė. 7

objektas

Atverti daugiau natūralios šviesos sukuriant erdvės pojūtį Persikėlus į naujas patalpas, architektams atsivėrė didelės galimybės, lydimos ir didelių iššūkių – gamybai skirtas plotas, siekiantis apie 2600 kv. m, nebuvo panašus į jaukų, kūrybinį architektų braižą atspindintį biurą. Pokyčius įkvėpė aukštos lubos ir erdvios gamyklinės patalpos, savaime suteikiančios galimybę įsirengti ir papildomą aukštą – antresolę, panaudojus patalpose jau buvusias gelžbetonines konstrukcijas. Patyrinėję archyvus, architektai įsitikino, kad anksčiau šiose gamybinėse patal8

birželis–liepa

pose buvę dideli langai iki pat grindų buvo užmūryti, šaliai atgavus nepriklausomybę. Atkūrus buvusias angas, patalpoms suteikta ne tik pakankamai daug natūralios šviesos, bet ir sukurtas vizualinis ryšys su esama teritorija, pastatui suteikta pirminė išvaizda. Anot architektės, vienos biuro interjero autorių Ievos Marijos Malinauskaitės, pirmiausia pastato viduje buvo pašalintos menkavertės pertvaros, išgriauti kabinetai ir sandėliukai, išardyta rampos ir pakrovimo zona paliekant tik dengtą stogelį terasai. Tuomet, įrengus langus per visą patalpų aukštį, atsirado sąveika su išore. Sumontavus vidinius langus ir patalpas skiriančiose pertvarose, geriau tapo suvokiamas fabriko dydis, o dide-

objektas ir šį kvartalą jie pamatė kitomis akimis, taip naujai pažvelgdami ir į jo potencialą.“ S. Grincevičiūtė priduria – „Open House“ renginio metu sulaukė nemažai klausimų, kada šioje vietoje bus įrengti ir gyvenamieji loftai, nes žmones įkvepia didelės, nestandartinės erdvės.

Prisijaukinti gamybinį pastatą A. Baldišiūtė šypsosi prisiminusi, kaip studijos iniciatyva išasfaltuota palei biuro pastatą nusidriekusi vidinė gatvelė, priklausanti bendrai teritorijai, sukėlė kaimynų nuostabą – juk ji nėra studijos nuosavybė, taigi lyg ir neturi šeimininko. „Tačiau mūsų iniciatyva paskatino pasitempti ir kitus gamybinių patalpų nuomotojus – jau spėjome pagyvinti biuro prieigas augalais ir matome, kad kaimynai taip pat stengiasi neatsilikti – pavasarį dalyvavo talkoje tvarkant aplinką šalia pastato per akciją „Darom“, buvo surinktos daug metų čia trūnijusios padangos ir statybinių medžiagų likučiai“, – pabrėžia architektė. „Sklypo riba turėtų būti ne fizinė, kaip dauguma dabar mano, bet mentalinė – viskas, kas yra mano matymo lauke, yra svarbu ir aš noriu tai tvarkyti“, – antrina jai K. Žiliukas. Studijos architektams teko prisidėti restauruojant ne vieną pastatą Vilniaus Senamiestyje ir centrinėje miesto dalyje, todėl į būsimas biuro patalpas pirmiausia buvo žiūrima per konservavimo, išsaugojimo prizmę, nes senieji pastatai būtent ir žavi savo istorija, daugiasluoksniškumu. Aptrupėjęs kampas, nelygi plytų siena, atviros konstrukcijos, atsidengusios pašalinus vėlesnius gipskartonio sluoksnius, atviri ventiliacijos vamzdynai ir sukuria tą ypatingą senojo pramoninio pastato dvasią. „Lankydamiesi įvairiuose Danijos, Olandijos architektų biuruose, jiems visuomet pavydėdavome didelių erdvių, įrengtų anksčiau buvusiuose dokuose ar kitokiuose gamybiniuose pastatuose aukštomis lubomis, net iki 9 metrų. Tik ten įsikūrusiuose biuruose mes matėme šias galimybes, o savo mieste iki šiol – kažkodėl ne. Čia apsilankę supratome, kad mūsų besiplečianti komanda taip pat turi šansą įsikurti panašiai, juolab kad neįsivaizduotume savo buvimo naujame, ką tik pastatytame ir visiškai įrengtame verslo pastate. Mes – ilgametis architektų biuras ir jau gebame įvertinti, kad galima sukurti įdomiai ir nenugriovus“, – sako A. Baldišiūtė.

lės patalpos virto susitikimų, renginių erdvėmis. Dalyje šių patalpų šiuo metu įsikūrę nuomininkai jau pamėgo šį bendrumo pojūtį ir mielai bendrauja tarpusavyje bei su architektų studija. „Įstiklinimai lauko ir vidaus sienose suteikė daugiau natūralios šviesos, o panašiai įstiklintomis pertvaromis sudalinus ilgą gamybinę patalpą į kelias, sukuriamos proporcingesnės patalpos, neprarandant vizualaus ryšio tarp jų ir erdvės pojūčio“, – sako architektė. Jai antrina ir kolega, vienas „Betono kvartalo“ galimybių studijos autorių, Kasparas Žiliukas: „Persikėlę į naujas patalpas, pakvietėme į įkurtuves kaimynus, kolegas, draugus. Pasigilinus į galimybių studiją, daugeliui atsivėrė akys

Sumanymas buvo dideles biuro erdves naudoti ir renginiams. / architektė A. Baldišiūtė /

objektas

Tvarumo aspektas Pragmatiški, bet labai svarbūs motyvai, paskatinę rekonstruoti gamybinį pastatą, buvo ir patrauklios kainos šioje teritorijoje, taip pat tvarumo aspektas, kai rekonstruojami jau esami pastatai, mažiau skiriant lėšų naujoms statyboms, įrengimui. „Paskutinės krizės metu, 2009-aisiais, patyrėme, kaip pasikeitė vystytojų požiūris į senus pastatus. Iki krizės buvo manoma juos griauti, bet, prasidėjus krizei ir įvertinus galimybes, palyginus naujų statybų ar rekonstrukcijos kainas, pragmatiškumo požiūriu nusverdavo pastaroji, – tvirtina S. Grincevičiūtė. – Ir, svarbiausia, rezultatas būdavo įdomesnis ir patrauklesnis, nes buvo išsaugoma tos vietos tapatybė ir ypatinga aura, kuriama senųjų pastatų.“ Dabartinį didžiulį, 2600 kv. m. biurų kompleksą ketinama šaltuoju sezono metu šildyti tvariai – sumontuotas šilumos siurblys oras–oras, anot architektų, bus optimalus ir efektyviausias sprendimas didelėms erdvėms aukštomis lubomis.

Šiose gamybinėse patalpose stengėmės kuo labiau pabrėžti įspūdingo dydžio, tiek savo plotu, tiek aukštomis, 9 m siekiančiomis lubomis, erdves, atveriant kuo daugiau vizualinių ryšių ir viduje, ir į išorę. / architektė I.M. Malinauskaitė /

birželis–liepa

objektas

BETONO KVARTALAS

TERITORIJOS GALIMYBIŲ STUDIJA BETONO KVARTALO TERITORIJA: ~15 hektarų AUTORIAI: Andrė Baldišiūtė, Sabina Grincevičiūtė, Gilma Teodora Gylytė, Algimantas Neniškis, Kasparas Žiliukas, Kotryna Urbonaitė, Vytenis Stasiūnas, Olha Pietunova – DO ARCHITECTS

Buvusius pramonės pastatus ar teritorijas konvertuojant į gyvenamuosius ar verslo kvartalus mūsų šalyje iki šiol vyravo praktika senąsias gamyklas griauti kaip nebetinkamas naudoti, tačiau vis labiau pasaulyje stiprėjanti tvarumo ir pagarbos istorijai samprata skatina atidžiau pažvelgti į nebenaudojamus statinius. Andrė Baldišiūtė prisimena, kad, būdama studentė, prieš kokį 15 metų vaikščiojo po gamyklos „Skiteks“ teritoriją Užupyje, bet tuo metu dar nebuvo patirties ir galimybių įvertinti užkoduoto teritorijos potencialo. „Tada atrodė, ir ne tik mums, bet ir daugeliui vystytojų, kad tereikia senuosius pastatus

nušluoti nuo žemės paviršiaus ir tada sukursime kažką naujo, gerokai patrauklesnio, – sako architektė. – Tačiau pabuvojus kitose šalyse, supranti, kad naujam gyvenimui prikelti pastatai yra daug įdomesni, o pokyčiai, atskleidžiantys jų istoriją, labiausiai ir žavi.“ Įgyvendinę keletą konversijos projektų Vilniuje, Klaipėdoje ir kitose Lietuvos vietose („Ogmios“ miestas, Senatorių pasažas, „Farmers circle“, Preilos gelbėjimo stotis, Anteninė Klaipėdoje, „Auksinės kopos“ Nidoje ir t. t.), architektai sukaupė patirties šioje srityje ir įgijo kitokį požiūrį į autentiškus pastatus, kad ir kokio laikotarpio jie būtų. 11

objektas

Pramonė čia buvo nuo seno ir, panašu, dar kurį laiką tikrai bus, todėl galima atrasti labai netikėtų jungčių, pabrėžiančių šios vietos unikalumą. / architektė A. Baldišiūtė /

DO ARCHITECTS parengta galimybių studija – ne tik vizija būsimiems vystytojams, kaip žingsnis po žingsnio atgaivinti šią teritoriją. Tai tarsi architektų dovana kaimynams, potencialiems vystytojams ar miestui ir ateities perspektyva šiuo metu teritorijoje įsikūrusioms nedidelėms įmonėms tęsti verslą toje pačioje, tik jau patrauklesnėje ir sutvarkytoje aplinkoje. Siekiant rasti kuo daugiau originalių sprendimų, rudenį DO ARCHITECTS suorganizavo keletą kūrybinių dirbtuvių, o patraukliausios idėjos sugulė į „Betono kvartalo“ galimybių studiją, kurioje numatoma ir esamų gamybos ir smulkiojo verslo įmonių integracija. „Kvartale yra pakankamai laisvos vietos papildyti jį naujais pastatais, negriaunant anksčiau statytų, bet suformuojant ir intensyvesnį perimetrinį Savanorių prospekto užstatymą. Tai numatydami, atsižvelgėme ir į Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius“, – sako architektas K. Žiliukas, daugiausia laiko skyręs urbanistinei teritorijos vizijai. Kūrybiškai ir taikliai pritaikę užsienyje matytus analogiškų kvartalų sprendimus, suradę atitinkamų sąsajų, DO ARCHITECTS

birželis–liepa

akivaizdžiai parodė, kad reikia tik šiek tiek pastangų, tarkim, įstiklinti esamus vartus ar pakeisti vieną kitą detalę, ir pastatas ar jo dalis įgauna kitokį įvaizdį. Todėl architektai siūlo teritoriją vystyti etapais, nuosekliai išdėstytais galimybių studijoje, taip siekiant atskleisti kvartalo autentiškumą. Žavesio yra ir čia, kad teritorijos pastatuose įsikūrę daug skirtingų veiklų įmonių, architektai gali draugauti ne tik su kitu panašiu biuru, o, tarkim, su metalo suvirinimo cechu, tortų kepyklėle ar akinių didmenine prekyba užsiimančiais kaimynais. Nes pramonė čia buvo nuo seno ir, panašu, svarsto architektai, dar kurį laiką tikrai bus, todėl galima atrasti labai netikėtų jungčių, pabrėžiančių šios vietos unikalumą. Dar vienas šio rajono privalumų – numatomi pokyčiai neišstums vietos gyventojų ar rajoną pamėgusių menininkų, kaip Užupyje, nes jų čia paprasčiausiai nėra. „Šioje ir aplinkinėse teritorijose nemažai pastatų priklauso vienai įmonei, pavyzdžiui, baldų gamyklai ar prekybos centrui, todėl pokyčiai gali turėti dar didesnį postūmį, jiems prisijungus“, – sako A. Baldišiūtė.

objektas

Patraukli strateginė padėtis Pagal Vilniaus bendrojo plano (2021 m.) sprendinius, Vilkpėdės teritorija tampa perspektyvine plėtros zona. Vilnius turi šansą jau netolimoje ateityje atnaujinti vieną didžiausių – ne tik Betono kvartalo (15 ha), bet ir visos Vilkpėdės apie 300 ha teritoriją, išsaugant jos pirminį identitetą. Vieta yra strategiškai viena potencialiausių Vilniaus miesto plėtros teritorijų, turinti visą miesto infrastruktūrą ir įsikūrusi pakankamai arti svarbių miesto taškų. Neries, Vingio parko ir kitų žalių plotų apsupta Vilkpėdė turi daug galimybių tapti išskirtiniu rajonu, išlaikant jau esamą istorinį ir kultūrinį paveldą. Šią teritoriją galima pasiekti įvairiu viešuoju miesto transportu, ji yra prie vienos pagrindinių miesto gatvių – Savanorių prospekto, jungiančio Vilnių su Kaunu. Iš kitos pusės – geležinkelio atšaka, besidriekianti iki prekių stoties Naujojoje Vilnioje. Miesto plėtros numatyti dviračių takai netolimoje ateityje užtikrins tiesioginę teritorijos jungtį su kitomis miesto dalimis. Automobiliu nuo Senamiesčio čia galima atvažiuoti per 15minučių. Nedaug ilgiau užtrunka ir kelionė dviračiu.

Šiek tiek istorijos Šioje teritorijoje 1958 m. veiklą pradėjusi Vilniaus gelžbetoninių konstrukcijų gamykla (GKG – 1), vėliau išplėsta ir tapusi Vilniaus namų statybos kombinatu. Prieš tai buvusi tuščia Vilkpėdė būtent šioje teritorijoje pradėjo formuoti savo pramoninį veidą. Industrinis peizažas ties įvažiavimu į miestą, dėkingoje gamtinėje vietoje turėjo reprezentuoti tuometinės santvarkos progresą, kai į miestą atvykstama jau nebe pro Aušros vartus, bažnyčių bokštus, o rūkstančius gamyklų kaminus, liudijančius netolimą šviesų rytojų. Gamykla ir buvo statyta siekiant paspartinti gyvenamųjų

namų statybą Vilniuje. Šiame statybų kombinate buvo gaminami gelžbetoniniai stulpai elektros perdavimo linijoms, elementai surenkamiesiems gyvenamiesiems ir visuomeniniams pastatams (darželiams, prekybos centrams), perdangų plokštės, įvairios sijos, kolonos, sąramos ir kiti gaminiai. Taigi didžioji dalis veiksmo sukosi aplink betono maišymą, liejimą ir armavimą, betono gaminių montavimą ir transportavimą. Statybų tempas buvo išties įspūdingas – 1989 m. kombinate dirbo 3,5 tūkst. darbuotojų, zujo automobiliai, sunkvežimiai, bėgiais riedėjo vagonai. Buvusį naudojimo mastą iliustruoja išlikęs tankus bėgių tinklas.

Pokyčiai išsaugant identitetą Po nepriklausomybės atkūrimo GKG teritorijoje liko apleisti įspūdingi gamybiniai pastatai, cechai, kėlimo konstrukcijos, turtinga gamta. Visa tai ir puiki padėtis mieste yra didžiulis potencialas „Betono kvartalui“ atgimti iš naujo, formuojant nebe pramoninį, o visuomeninį savo ir miesto veidą. Palaipsniui atgimstant teritorijai, siekiama išlaikyti ir papildyti jos pirminį identitetą, pradedant „Betono kvartalo“ pavadinimu. Išlikę geležinkelio bėgiai, kuriais prieš keliasdešimt metų riedėjo vagonai, gabenantys statybines medžiagas ir pagamintas konstrukcijas, ilgainiui turėtų tapti apželdintu teritorijos parku. O įrengus analogišką parką kitoje Savanorių gatvės pusėje, būtų sukurtas šios miesto dalies ryšys su Neries pakrante ir atvertos jos prieigos. Vilkpėdė yra apjuosta bėgių, kurie šiuo metu nenaudojami ir gali būti skirti bėgių parkui formuoti. Architektai turi ir kiek netikėtą viziją – nebenaudojamus bėgius pritaikyti patogesniam susisiekimui tarp nutolusių miesto rajonų, tokių kaip Vilkpėdė ir Naujoji Vilnia, taip išvengiant automobilių spūsčių.

Pateikdami galimybių studiją architektai remiasi užsienio šalių pramoninių teritorijų konversijos pavyzdžiais. 13

objektas

birželis–liepa

objektas

KAI TAMPI SAVO KLIENTU:

naujas architektų biuras naujame hibridiniame pasaulyje Agnė TAMAŠAUSKAITĖ

savo naująja studija pradedame naują etapą apie tai, kaip dirbame kartu, kaip mokomės vieni iš kitų ir kaip tobulėjame savo misijoje, kuri vadinasi į žmogų orientuotu dizainu“, – taip savo naujojo biuro pristatymą pradeda studijos „Perkins and Will“ Pitsberge direktorius Lee Pellegrino. Senasis architektūros įmonės „Perkins and Will“ biuras Toronte buvo plytų ir sijų gamykla, pastatyta dar 1914 metais. Nors nepaprasta pastato atmosfera pavertė jį patrauklia darbo vieta jaunai kūrybingai projektavimo komandai, nuošali vieta buvo nepatogi tiek darbuotojams, tiek klientams. Artėjant nuomos sutarties pratęsimui, ieškant biuro patalpų arčiau miesto centro, Toronto centriniame finansiniame rajone pasirodė tikras perlas: vienas aukštas septintojo dešimtmečio paveldo pastate. Visa erdvė buvo daug žadanti, galinti tapti šviesiu atviru biuru, iš kurio atsiveria puikūs miesto centro vaizdai. Vienintelė kliūtis buvo tai, kad bendras aukšto plotas nesudarė nei 800 kv. m, o tai yra beveik 300 kv. m mažiau nei ankstesnis biuras, kuris jau atrodė ankštas sparčiai augančiai įmonei. Taigi prireikė kūrybiško požiūrio ir įmonė tapo savo pačios kliente.

birželis–liepa

Susipažinkite

↓

„Tai daugiau nei tik ilgai lauktas susitikimas. Su

objektas

Prioritetas – tikslinis darbas ir individualus pasirinkimas Pasak L. Pellegrino, projektavimo darbus architektai pradėjo sudarydami komitetą ir surengę viso biuro posėdį tam, kad susidarytų bendrą viziją, kaip ir ką jų komanda dirba. „Norėjome į biurą įtraukti kiekvieną asmenį, o ne tik pačią vadovybę“, – sako įmonės direktorius. Senajame biure įmonė atliko apklausą, siekdama nustatyti, kiek stalų buvo naudojama bet kurią valandą per dieną, ir tai tapo pagrindiniu naujos erdvės planavimo elementu. Kadangi daugelis darbuotojų dieną dalyvauja susitikimuose ar būna išvykę į statybvietes, o kiti laiką leidžia bendrosiose zonose, paaiškėjo, kad paskirti stalai didžiąją laiko dalį nebuvo naudojami. Negana to, pandemija ir pagreitėjęs perėjimas prie nuotolinio darbo iš bet kur taip pat paskatino komandą permąstyti fiksuotų darbo vietų svarbą. Atsižvelgus į apklausos rezultatus ir numatant, kad dalis darbuotojų ir toliau tam tikrą laiką dirbs nuotoliniu būdu, tradicinių priskirtų stalų skaičius sumažėjo daugiau nei per pusę. Vietoj to buvo suprojektuotos įvairios sėdėjimo galimybės: sėdimosios vietos ant spintelių, daug kėdžių, sofos, virtuvės baro stalas; ir pagalbiniai patogumai: spintelės, daug elektros lizdų, reguliuojamas apšvietimas – visa tai skatina individualų požiūrį į tikslinį darbą.

Darbo modelis po pandemijos Pasaulinė architektūros, dizaino ir planavimo įmonė buvo ankstyvoje naujos erdvės projektavimo stadijoje, kai 2020 m. kovą koronavirusas pasiekė Jungtines Amerikos Valstijas. Siekiant prisitaikyti prie besikeičiančių prognozių dėl naujųjų normų po pandemijos, Pitsbergo studijos projektavimo komanda paspartino tyrimus ir

birželis–liepa

objektas

planavimą bei ėmėsi svarstyti papildomas galimybes. „Pandemija paskatino mus persvarstyti, kaip turėtų veikti architektūros ir dizaino studija. Pirmiausia visiems komandos nariams suteikėme laisvo adreso vietas. Nėra prasmės susieti tiek daug savo nekilnojamojo turto į atskiras darbo vietas, kai žinome, kad mūsų žmonės norės ir turės galimybę tam tikru intervalu dirbti už mūsų studijos ribų“, – sako Rickas Youngas, „Perkins and Will“ vyresnysis projektų vadovas.

Demokratizuota erdvė „Kiekviena mūsų darbo diena prasideda nuo to, kad kas pirmas atėjo, tas pirmas ir gavo. Taip pasiskirstome turimas sėdimąsias vietas. Šalia praktikanto gali sėdėti visos įmonės vykdomasis direktorius“, – sako R. Youngas. Pasak jo, tokius santykius jie ugdo tikslingai, nes yra įsitikinę, kad tai naudinga jų įmonei. Kuriant naują erdvę, buvo ypač svarbu skatinti komandos kūrybinę, bendradarbiavimo dvasią. „Mes pasitelkiame talentus ir patirtį iš visos mūsų pasaulinės įmonės tam, kad galėtume veikti vadovaudamiesi bendru požiūriu. Pitsberge bendradarbiaujame su komandomis nuo Čikagos iki Kinijos, – papildo L. Pellegrino. – Tačiau per pastaruosius mėnesius mes – ir visi mūsų bendradarbiai – išmokome dirbti beveik vien nuotoliniu būdu. Tai kelia akivaizdų klausimą: koks yra biuro vaidmuo? Vienu žodžiu – tai ryšys. Buvimas kartu erdvėje, ypač neformalioje aplinkoje, sukuria galimybes nenumatytam bendradarbiavimui ir patarimams. Šios sąveikos skatina naujoves, kurių kitu atveju nebūtų. Mūsų naujoji erdvė suteikia realią ir apčiuopiamą asmeninio bendradarbiavimo naudą.“

Kūrybinis procesas – atviras

„Kiekviena mūsų darbo diena prasideda nuo to, kad kas pirmas atėjo, tas pirmas ir gavo. Taip pasiskirstome turimas sėdimąsias vietas. Šalia praktikanto gali sėdėti visos įmonės vykdomasis direktorius“, – sako R. Youngas.

Prie pagrindinio įėjimo įrengta „Maker Box“ darbo erdvė yra tarsi studija studijoje. „Architektūra yra komandinis sportas. Dalijimasis savo darbo patirtimi

objektas

ir bendradarbiavimu su klientais nuima uždangą ir suteikia procesui pridėtinės vertės“, – sako R. Youngas. Darbo erdvėje „Maker Box“ pagrindinis dėmesys skiriamas įmonės darbo priemonėms: modelių kūrimo medžiagoms, 3D spausdintuvui ir virtualios realybės stotelei. „Maker Box“ išorėje, aptrauktoje pagal užsakymą pagamintomis medžio lentomis, vienoje pusėje įrengti kabliukai šalmams ir statybinėms liemenėms, o kitoje vadinamoji žmonių siena – gyva ekspozicija su nuotraukomis ir faktais apie Pitsbergo darbuotojus. Tokios atviros dirbtuvių erdvės, išklotos veltinio plokštėmis, magnetinėmis lentomis ir ekranų monitoriais, leidžia komandoms testuoti įvairias idėjas kartu, o to proceso demonstravimas skatina skaidrumą ir suteikia erdvėms gyvybės. Tokiu pat principu įrengtos ir medžiagų dirbtuvės su plačiais ir ilgais stalviršiais, lentynomis nuo grindų iki lubų, daugybe skirtingų medžiagų jose ir visa tai, pasak autorių, suteikia įkvėpimo kūrybiniam darbui. 20

birželis–liepa

Naujojo „Perkins and Will“ biuro dizainas išnaudoja didžiausią erdvės turtą – dienos šviesą ir vaizdus, išdėstymą projektuojant palei langų perimetrą. Dėmesys erdvei, medžiagoms ir istorijai Naujojo „Perkins and Will“ biuro dizainas išnaudoja didžiausią erdvės turtą – dienos šviesą ir vaizdus, išdėstymą projektuojant palei langų perimetrą. Originalios betoninės kolonos, grindų plokštė ir ugniai atsparus lubų paklotas paliekami atviri tiek dėl neapdorotos estetikos, tiek siekiant sumažinti papildomą apdailą. Efektyvus atvirų ir lanksčių zonų planas sumažina naujų pertvarų, lubų, durų, apšvietimo,

Nuotr. Andrew Rugge, Perkins Eastman".

objektas

apdailos ir stacionarių baldų poreikį. O ten, kur vis dėlto naujų baldų reikėjo, jie buvo gaunami iš vietinių pardavėjų, gamintojų ir amatininkų, taip pabrėžiant medžiagų poveikį aplinkai ir kokybę, o ne kiekybę. Pasak architektų, vietinių amatininkų ir gamintojų meistriškumą parodyti buvo tiesiog būtina. Kadangi biuras įrengtas jau esančiame pastate, buvo ne mažiau svarbu išsaugoti jo istoriją. Pitsbergo istorijos grožis parodomas įvairiais būdais: nuo poliruotų originalių betoninių grindų ir kolonų iki aukštų, atvirų lubų ir ortakių. Suplanavimas suprojektuotas taip, kad reikėtų įrengti kuo mažiau naujų sienų, o daugiausia sėdimųjų biuro vietų ir mažesnės susibūrimų vietos būtų išdėstytos aplink langų perimetrą. Daug dienos šviesos ir vaizdas į miesto centrą bei atokius rajonus, upes ir kalvų viršūnes kuria biofilinio dizaino pojūtį, o papildomų pertvarų atsisakymas suteikia lankstumo, leidžiančio pasiekti minimalų poveikį ir greitai prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios ir neapibrėžtos ateities darbo vietos koncepcijos.

Darbas su interjero dizaineriais ir architektais įpareigoja tobulėti Medienos gaminys – grindys, durys, laiptai – nueina ilgą kelią iki jaukaus interjero, kuriame gera dirbti ir gyventi. Šioje kelionėje svarbi gamintojo ir pardavėjo bei interjero dizainerio, architekto bendrystė. „Medžio stilius“ – gerai žinomas ąžuolinių grindų, durų ir laiptų rinkos dalyvis, per daugiau nei 20 veiklos metų atnešęs inovacijų, idėjų ir sukūręs gaminių kokybės, klientų aptarnavimo ir bendradarbiavimo su interjerų kūrėjais standartą. Kompanija išsiskiria labai aiškiai: tik ąžuolo gaminiai ir individualus užsakymas. Gamyba orientuota ne į prekybos vietų lentynas, o į konkretų žmogų, jo siekį sukurti individualius namus, jaukią aplinką, kuri unikaliai atspindėtų kliento asmenybę, gyvenimo būdą, požiūrį į aplinką, gaminio ilgaamžiškumą, natūralumą. Tai kūryba, kurioje svarbus dizainerio vaidmuo: nuo idėjos iki techninių detalių ir ypatumų. 22

birželis–liepa

Klaipėdoje gyvena ir kuria interjero dizainerė Eliza Šubert. Ji mielai sutiko pasidalyti įspūdžiais, kodėl taip dažnai savo įspūdingiems interjerams renkasi medį, ypač ąžuolą, kaip sekasi bendradarbiauti su „Medžio stiliaus“ kolegomis. Eliza sako labai mėgstanti medį. Jis jai – interjero medžiaga, kuri jungia praeitį ir ateitį. Medžio gaminiai saugo savyje istoriją ir naujuose projektuose pavirsta vis naujais spalvų ir formų de-

riniais. Interjero dizainerė dažnai mėgsta sakyti, kad ąžuolinėms grindims nereikia niekuo apsimetinėti. Jos neslepia savo savybių, nemeluoja ir žada tiek, kiek gali duoti. Medis gražiai sensta ir jo atnaujinimo galimybės yra kone beribės. Labai svarbu, kad medžiaga būtų tvirta ir graži, natūrali ir net kiek paveikiama aplinkos. Tai reiškia, kad ji tikra, ir, pasak Elizos, nuostabi savo netobulumu. Dizaineris padeda klientui pasiekti tai, apie ką žmogus svajoja. Dažnas klientas įvardija, kad turi būti gražu, patogu, derėti spalvos, nori modernaus ar klasikinio interjero, ir tik dizaineris svajones gali paversti konkrečiu pasiūlymu, projektu, kuriam įgyvendinti reikia gamintojo. Kaip sako dizainerė Eliza Šubert, projekto individualumas ne visuomet būna į nieką nepanaši idėja. Tai sumanymas, kuriam reikia ypatingo dėmesio ir įgyvendintojų profesionalumo. Reikalingi tikslūs ir apgalvoti skaičiavimai, detalių paruošimas pagal pateiktą užduotį su gerai apgalvotomis techninėmis savybėmis. „Gerai, kai nereikia atsisakyti idėjos dėl to, kad jos negalima įgyvendinti. Detaliai aptarus ir apgalvojus, viskas pagaminama taip, kaip norima ir kaip turi būti“, – sako Eliza. „Medžio stilius“ prekiauja ąžuolinėmis grindimis, ąžuolo masyvo durimis, laiptais, kurie gaminami įmonių grupei priklausančioje gamykloje „Ecowood“. Vieninga komanda – vieningas kokybės, procesų valdymo, visos tiekimo grandinės sklandumo standartas ir principai. Naujai įdiegta įranga leidžia itin tiksliai gaminti eglutės rašto parketlentes – išgauti, ko gero, tiksliausią kampą tarp visų gamintojų rinkoje. Pločių ar ilgių pasirinkimas, daugiau nei 50 spalvų paletė, paviršiaus apdirbimo pasirinkimas – visos galimybės kurti ir įgyvendinti reikliausių klientų pageidavimus ir dizainerio sumanymus. Individualiai gaminamos

durys ir jų modeliai išsiskiria tikslumu, o aksesuarų pasirinkimas leidžia derinti ir kurti nuotaiką bet kokiame interjere. Robotizuotos laiptų gamybos staklės itin tikslios net pačiame įmantriausiame projekte. Klientai tikisi greito rezultato, o susidūrę su ilgais terminais ne vienas, mažiau susipažinęs su interjero įrengimu, nusivilia. Laikas ir efektyvumas tampa privalomu veiksniu, sutelkiančiu gamintoją ir dizainerį per įmanomai trumpą laiką bendromis pastangomis pasiekti geidžiamą rezultatą. „Medžio stiliaus“ komanda didžiuojasi, kad sugeba pasiūlyti viską iš vienų rankų. Ir, ko gero, per trumpiausią Lietuvoje užsakymo atlikimo terminą. Patogu, taupomas laikas, darniai visa komanda koordinuoja veiksmus, glaudžiai dirbdama su dizaineriu per visą procesą. Tą pastebi ir dizainerė Eliza: „Didžiulis privalumas, kai gali bendrauti su viena kompanija dėl skirtingų gaminių. Ir tai ne vien to paties atspalvio grindys, laiptai ir durys. Tai yra suderintas darbas ir beveik visų svarbiausių interjero dalių gaminimas ir įrengimas vienoje vietoje. Medžio atspalvius galima rinktis vienodus arba skirtingus, priklausomai nuo interjero koncepcijos. Bet rinktis ir gauti visas šias pozicijas iš vienos vietos mums didelis privalumas. Tai yra produktyvus darbas ir geros emocijos bendraujant su patikrintais žmonėmis.“ Patyrusių profesionalų komanda paklos grindis, įstatys duris ar įrengs laiptus. Tai dar viena vertė dizaineriui ir klientui. Suteikiamos gamintojo garantijos tik patvirtina, kad ąžuolo mediena, aukšta gamybos kokybė ir įrengimas kuria ilgalaikį rezultatą. Vienas po kito duris atvėrė naujos koncepcijos „Medžio stiliaus“ salonai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Inovatyvios

ekspozicijos tikslas – patogi erdvė ne tik susipažinti su ąžuolinėmis grindimis, durimis, laiptais, įvairiais aksesuarais, profesionaliomis medienos priežiūros priemonėmis, bet ir atverti galimybes dizaineriams dirbti, kviesti klientus, padėti jiems rinktis spalvas, paviršiaus apdirbimą, plačiai matyti būsimo interjero vaizdą. Pajausti, paliesti, įvertinti spalvų ir atspalvių galimybes natūralioje šviesoje – tai reiškia daryti tinkamą ir geidžiamą sprendimą. Klaipėdos dizainerė Eliza yra dažna viešnia naujajame „Medžio stiliaus“ salone, nes, kaip ji pati sako, labai džiaugiasi galėdama užsakovams parodyti didesnį medžiagos pavyzdį, išklotą didesnį plotą ir rašto ypatumus. Ne mažiau svarbu yra ir pati atmosfera. „Kai esi gerai apgalvotoje erdvėje, kur gali atokiau nuo lankytojų aptarti viską su užsakovu, arba, prireikus, apžiūrėti medžiagą prie natūralios šviesos arba ryškioje dirbtinėje šviesoje, jautiesi komfortiškai. Nuostabu kad naujuose salonuose turime galimybę parodyti savo užsakovams visą siūlomos ąžuolo medienos ir gaminių grožį ir didybę“, – sako dizainerė. Ąžuolas – natūrali medžiaga, kurianti interjero unikalumą, atnešanti šilumą ir jaukumą į būstą. Kaip mediena elgsis įrengus interjerą, priklauso nuo gamintojo ir jo gebėjimo užtikrinti kokybę viso proceso metu: nuo medienos paruošimo gamybai, medžiagų naudojimo, apdailos priemonių. „Medžio stilius“ tai užtikrina, pateikdamas didelį spalvų, tonų, modelių ir galimybių pasirinkimą. Įvairovė leidžia kaskart išgauti vis naują efektą, kartu tai yra tas pats natūralus medis, jaukus ir suteikiantis vizualų malonumą.

• Ąžuolinės grindys, durys, laiptai. • 5 modernūs ir stilingi salonai. • Profesionalus įrengimas. www.medziostilius.lt 23

Trokštate modernios terasos? RINKITĖS ILGAAMŽĮ ALIUMINĮ Vasarą norisi kuo daugiau laiko leisti lauke, uosti kvapus ir klausytis gamtos garsų. Tokia namų traukos vieta paprastai tampa terasa. Kad ją paverstumėte harmoningu namų tęsiniu, verta atkreipti dėmesį į matomiausius akcentus – langus ir duris, tačiau ne bet kokius, o su aliuminio profiliais.

nes reikalauja mažiausiai priežiūros. Aliuminis yra viena stabiliausių ir patvariausių medžiagų. Ne veltui „Reynaers“ suteikia 10 metų garantiją savo produkcijai.

Kokias terasos duris rinktis? Kuo ypatingas aliuminis? XX a. pradžioje aliuminis sukėlė revoliuciją šiuolaikinėje architektūroje. Jo iškilimą suformavo kelios priežastys: aliuminis gali atskleisti išskirtinį dizainą; aliuminio medžiaga yra nejautri drėgmei, todėl fasadų konstrukcijas, langus, duris galima montuoti bet kokiu oru; rinkdamiesi aliuminio langus, pasirenkate tvirtą, lengvą ir – bene svarbiausia – 100 proc. perdirbamą medžiagą. Aliuminio langų gamintojos „Reynaers Aluminium“ atstovas Lietuvoje Linas Kėvelaitis sako, jog langų, durų ir profilių sistemoms gaminti naudojama žaliava nėra įprastas statybinis aliuminis, kuris gali oksiduotis. Naudojamas specialus lydinys, skirtas būtent langų sistemoms. Jeigu statomas objektas, kurį veiks nepalanki aplinka (tarkim, baseinas), aliuminio langų ar fasadų profiliai specifiniu būdu ano-

Reynaers Aluminium 24

birželis–liepa

duojami ir paruošiami naudojimui agresyvioje aplinkoje. Norint gauti itin atsparų braižymams paviršių, naudojama speciali „Coatex“ danga. Ji dar turi antistatinių savybių, todėl ant paviršiaus mažiau kaupiasi dulkės, lyjant vanduo nubėga, o džiūvant nelieka stambių lašų.

Svarbiausia – vaizdas pro langą „Architektai, dirbantys su aliuminio langais ir durimis, jau žino, kad erdves tarp gyvenamosios dalies ir lauko galima sujungti aukštomis ir plačiomis stumdomosiomis sistemomis. Smagu, kai vis daugiau dizainerių su mumis konsultuojasi ir nori sužinoti apie aliuminio profilių teikiamą kūrybos ir komforto laisvę. Svarbu, kad gyvenimo malonumą jaustum ir po 10–20 metų, o tai padaryti su mūsų produkcija tikrai galima“, – sako L. Kėvelaitis. Aliuminio profiliai – ne tik madingas, šiuolaikiškas pasirinkimas terasai, bet ir praktiškas,

Windows. Doors. Curtain Walls.

Terasos durys yra trijų tipų: varstomos, slankiojančios (stumdomos) arba sulankstomos. Populiariausios yra stumdomosios durys (susistumia viena už kitos), kurių pranašumai šie: neužima daug vietos, galima padaryti platų atidarymą, slenkstį įleisti į grindis, kad grindų ir terasos paviršiai sutaptų. Stumdomosios durys dar patogios ir tuo, kad rankenos pasukimu galima fiksuoti, kiek palikti duris atidarytas. Ši funkcija gyvenimiškai patogi, tarkime, norite šviežio oro įsileisti į namus, tačiau nenorite palikti didelio plyšio, kad katinas nepabėgtų. Modernumo terasai suteikia ne tik funkciniai sprendimai – įbrėžimams atsparios dangos, spalvų gama, galimybė įmontuoti tinklelį nuo vabzdžių, bet ir pati terasos durų išvaizda. Stumdomosios terasos durys išsiskiria bene siauriausia profilių sistema. Kreipkitės – pakonsultuosime, drauge rasime geriausią konstrukcinį sprendimą.

Kartu galime geriau! www.reynaers.lt lietuva@reynaers.com, tel +370 686 64 545, Kęstučio g. 47, Vilnius.

išmanioji erdvė Yra tiek daug veiksnių, darančių įtaką miestų plėtrai, medžiagiškumui, urbanistiniam audiniui: tai nuolat tobulėjančios technologijos, šių dešimtmečių klimato kaitos krizė, politiniai veiksniai, pastarųjų metų pandemija. Visa tai lemia, kokioje aplinkoje gyvename ir kokią kuriame. Ar, pažvelgę į pramonės tendencijas ir pasitelkę vaizduotę, galėtume pasakyti, kaip atrodys miestai po dešimčių ar šimtų metų?

Verskite ir skaitykite

↓

Ar tai bus labiau nepaliesta ir minimalistinė, ar kompleksiškesnė ateitis? O galbūt matysime grįžimą į organiškesnę, instinktyvesnę ir natūralesnę aplinką, tačiau kuriamą technologijų?

išmanioji erdvė

Pramoninė ar organiška ateitis: ar įmanoma sukurti ekologiškus miestus, kuriuos formuotų technologijos?

birželis–liepa

išmanioji erdvė

Tyrinėjant urbanistines praeities vizijas, numatančias ateitį, įprasta rasti perdėtų ir net juokingų prognozių. Kalbant apie architektūros, taigi ir mūsų miestų, kryptį, aiškiai numatyti ateities raidą nelengva. Ar, pažvelgę į pramonės tendencijas ir pasitelkę visą savo vaizduotę, galėtume pasakyti, kokie miestai bus po dešimčių ar šimtų metų? Jų medžiagiškumas, urbanistinis audinys, vystymosi ir plėtros būdai? Ar tai bus labiau nepaliesta ir minimalistinė, ar organiškesnė ir kompleksiškesnė ateitis? Kaip naujos technologijos ir statybinės medžiagos paveiks ateities miestų formą, estetiką ir klestėjimą?

Agnė TAMAŠAUSKAITĖ

Norėdami rasti užuominų apie mūsų laukiančią architektūros ateitį, galime atkreipti dėmesį į du esminius klausimus: medžiagas, iš kurių bus sudaryta architektūra, ir būdus, kaip jos bus panaudotos. Knygos „Architektūros ateitis nuo 1889 m.“ (angl. The Future of Architecture, Since 1889) autoriaus Jeano-Louiso Coheno teigimu, „kartais architektūra imasi resursų, nepriklausančių jos disciplinai, perimdama idėjas iš biologinių organizmų, mašinų ar kalbos; kitais atvejais ji atsižvelgia į savas tradicijas ir semiasi įkvėpimo iš jų“. Geriausiu atveju architektūra geba rasti pusiausvyrą tarp inovatyvių paieškų ir istorinio tęstinumo.

Naujos ar perdirbtos medžiagos? Analizuojant pastatų tektoniką, įžvelgiami du, nebūtinai priešingi, keliai: itin technologiškai pažangių medžiagų gamyba ir grįžimas prie natūralių, vietinių medžiagų, įtraukiant inovatyvias darbo metodikas, turinčias įtakos ir jų tradicinei išvaizdai. Nuolat vykdomi naujų technologijų ir gaminių tyrimai, kuriais siekiama pagerinti komponentų efektyvumą, didinti elementų funkcionalumą ar tiesiog sukurti didesnio našumo struktūras. Pavyzdžiui, laboratorinių eksperimentų sektoriuje daugelis mano, kad grafenas yra ateities medžiaga, nes jis yra apie 200 kartų stipresnis už plieną, bet 6 kartus lengvesnis ir turi keletą kitų daug žadančių savybių. Aerogelis (angl. Aerogel) yra

dar viena naujoviška, mokslininkų atrasta medžiaga, daugiausia sudaryta iš dujų, pasižyminti puikiomis šilumos ir garso izoliacinėmis savybėmis. Akivaizdu, kad stiklo, plieno pramonė taip pat nuolat siekia gerinti savo gaminių technines charakteristikas. Tai medžiagos, kurių savybės leidžia sukurti daug plonesnius elementus, didesnius tarpatramius ir skirtingą skaidrumo lygį. Be to, vyraujančios tendencijos leidžia spėti, kad iš perdirbtų atliekų ar kitų pramonės šakų šalutinių produktų sukurtos medžiagos bus visur ir pašalins didelę priklausomybės nuo vis senkančių gamtos išteklių dalį. Gavybos iš urbanistinių atliekų (angl. Urban mining) koncepcija turėtų įgauti pagreitį, ypač senesniuose ir tankesniuose miestuose, o pakartotinis medžiagų naudojimas turėtų tapti labiau taisykle nei išimtimi. Taip pat galima teigti, kad pamatysime autonomiškai atsinaujinančių medžiagų, gaminių, galinčių savarankiškai generuoti energiją pastatui (per saulę, vėją ar kitais būdais), ar fasadų, kurie gali prisitaikyti prie klimato, valyti miesto orą, ir daugybę kitų išmanių elementų. Tuo pat metu natūralioms medžiagoms turėtų būti suteikta daugiau dėmesio, kadangi susirūpinimas tvarumu, produktų kilme ir neatsinaujinančių gamtos išteklių prieinamumu kasdien vis stiprėja. Taip pat yra galimybė statybų sektoriuje naudoti tokias medžiagas kaip jūrų dumbliai, kanapės, bambukas ir mediena, kurios ne tik įperkamos, bet ir atsinaujinančios.

„Elytra Filament“ paviljonas atspindintis modernų požiūrį į dizainą ir inžineriją. Architektūrinis dizainas vystomas iš konstrukcijų inžinerijos, aplinkos inžinerijos ir gamybos inžinerijos sinergijos, taip kuriamas unikalios erdvinės ir estetinės savybės.

Dauguma mokslinės fantastikos filmų dažniausiai apsiriboja nerimą keliančiais to meto klausimais, kartais paneigiamais tik po kelių dešimtmečių, todėl gali būti, kad dabartinė mūsų vizija vis dar pernelyg glaudžiai susijusi su išankstinėmis nuostatomis apie statybines medžiagas ir pačią statybų pramonę. Nuolat tobulėjančios technologijos ir išradimai neišvengiamai pakeis mūsų aplinką, taigi ir suvokimą bei santykius su jomis. JAV gyvenanti Izraelio architektė ir profesorė Neri Oxman pateikia įdomų požiūrį į šią problemą. Ji atkreipia dėmesį į tai, kad architektai yra mokomi galvoti apie pastatus kaip apie dalių ir komponentų rinkinį. Gamtoje tai veikia visai kitaip. Pavyzdžiui, augalai yra sudaryti ne iš skirtingų dalių, o iš tų pačių medžiagų, kurios keičia savo sudėtį ir nuolat atlieka tam tikras funkcijas. Mokslininkės koordinuojama grupė „Mediated Matter“ daugiausia dėmesio skiria dizainui, įkvėptam gamtos. Jos tyrimai apima kompiuterinio projektavimo, skaitmeninės gamybos, medžiagų mokslo ir sintetinės biologijos sankirtą, taip pat šių žinių taikymą projektuojant įvairiais masteliais nuo mikro iki makro. Kitaip tariant, mokslininkė dirba su gamta ir iš jos mokosi. Ar mūsų kasdienės architektūros ir miestų, kuriuose gyvename, ateitis bus grįžimas prie gamtos formų ir procesų? Architektei antrina ir Rachel Armstrong, sintetinių medžiagų biologė ir eksperimentinės architektūros profesorė Niukaslo universitete Jungtinėje Karalystėje. Ji įsitikinusi, kad dabartiniai mūsų namai ir miestai yra labai pasenę: „Visi mūsų dabartiniai pastatai turi kažką bendro: jie pastatyti naudojant Viktorijos laikų techno28

birželis–liepa

logijas. Tradiciniai projektavimo, gamybos ir statybos procesai reikalauja didžiulio energijos ir išteklių kiekio, tačiau atsirandantys pastatai nieko negrąžina. Kad mūsų ateitis būtų tvari, mums reikia dinamiškų struktūrų, kurios duoda tiek, kiek paima. Turime kurti kartu su gamta, o ne prieš ją.“ Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto mokslininkė Indrė GražulevičiūtėVileniškė dalijasi mintimis, kad, analizuojant technologijų ir gamtos santykį bei sąveiką miestuose ir prognozuojant ateities miestų raidos scenarijus, vertėtų išskirti keletą laiko „horizonto linijų“: netolimą ateitį, tolimesnę ateitį ir tolimos ateities prognozes. Pasak mokslininkės, taip pat galima išskirti su technologiniais sprendimais ir su etikos pokyčiais susijusius procesus miestuose. „Netolimos ateities raidos tendencijas gerai apibrėžia „Eco-tech“ darnios architektūros kryptis, kurioje gamtai draugiškos technologijos (saulės moduliai, lietaus vandens surinkimo sistemos, išmaniosios pastatų valdymo technologijos ir kt.) derinamos su vertikaliuoju pastatų apželdinimu ir natūraliomis bei perdirbtomis medžiagomis. Tokia architektūra yra technologiškai pažangi ir kartu miesto gyventojus priartina prie gamtos. Netolimoje ateityje galima tikėtis ir biofilinių miestų populiarėjimo, pasireiškiančio ne tik įvairiais apželdinimo sprendimais, apleistų teritorijų renatūralizacija, kanalizuotų upelių atgaivinimu, gyventojų priklausomybės nuo automobilių mažinimu, bet ir gyventojų ekologinio sąmoningumo didinimu. Biofilinio miesto koncepcija nereikalauja naujų technologijų, ji labiau susijusi su etiniais, prioritetų pokyčiais visuomenėje“, – pasakoja KTU mokslininkė.

Koja kojon su gamta

išmanioji erdvė

Technologijų kuriami įrankiai

17-ojoje tarptautinėje architektūros parodoje „La Biennale di Venezia 2021“ eksponuojamas „Maison Fibre“ tiria alternatyvų požiūrį į ateities gyvenamųjų erdvių projektavimą ir statybą. Atsakant į parodos temą „Kaip mes gyvensime kartu?“, projektas pristato gyvenamąją instaliaciją tik iš robotų pagamintų pluoštinių pastato elementų, sudarančių pačią pirmąją tokio tipo daugiaaukštę struktūrą.

„Maison Fiber“ lankytojams siūlo intensyvią materialinę patirtį ir erdvinę būsimų, dematerializuotų konstrukcijų išraišką, kur kiekvienas pastato elementas gali būti pagamintas vietoje iš kelių kilogramų statybinės medžiagos.

XX amžiuje, vykstant industrializacijai, stebėjome, kaip turimi įrankiai veikia gaminius ir jų bendrą formą. Technika ir technologijos: tai, ką darome, priklauso nuo to, ar turime priemonių tai padaryti, ar plėtojame jas. Labiausiai pasiteisinęs mašinų panaudojimo statyboje būdas yra surenkamoji gamyba: elementai gaminami už projekto statybvietės ribų ir vėliau montuojami tam tikrame kontekste. Statybvietė tampa montažu, o ne statyba. Šiuolaikiniame pasaulyje tai atrodo maksimaliai efektyvu, tačiau surenkamosios gamybos raida gali priartėti ir prie gamtos procesų. 3D modeliavimo programos, apimančios skaitmeninį gaminimą ir įvairių parametrų įtraukimą, turintį įtakos projektui, leidžia kurti, replikuoti ir keisti anksčiau neįsivaizduojamas dirbtines formas. Ir, be jokios abejonės, ateityje ši sritis turėtų dar sparčiau vystytis. Kartu su dirbtiniu intelektu, mašininiu mokymusi ir generatyviu dizainu šiandien architektas turi prisiimti naują vaidmenį. Užuot pradėjęs savo projektus nuo nulio, jis turi įsivardyti tinkamiausius parametrus kiekvienai situacijai, o tada, pasitelkęs duomenis, įvertinti geriausiai kiekvieną poreikį atitinkantį sprendimą. Pavyzdžiui, biomimetika yra ne tik pati organinė forma, bet ir siekis suprasti ir taikyti organines gamtos strategijas. Tokios pasyvios strategijos ir naujos organinės medžiagos rodo procesų logiką, kai gyvenimas su mus supančia gamta yra labiau subalansuotas. Pasak I. Gražulevičiūtės-Vileniškės, remiantis moksline literatūra ir miestų ateities raidos prognozėmis, tolimesnėje ateityje galima tikėtis tokių scenarijų kaip biokolaboracija (žmogaus ir gamtos, žmogaus ir gyvų

organizmų bendradarbiavimas kuriant gyvenamąją aplinką, pavyzdžiui, dumblių, grybienos panaudojimas), posthumanizmas, arba žmogaus, gamtos ir dirbtinio intelekto bendradarbiavimas, kuriant ir valdant miestus, bei renatūralizacija. „Jau dabar eksperimentuojama su dirbtinio intelekto algoritmų generuojamomis formomis, fotosintetinančiais fasadais; šioje kryptyje galima paminėti „EcoLogic Studio“ darbus, o kai kuriose valstybėse ar regionuose, mažėjant gyventojų skaičiui ir tuo pat metu socialiniam ir darbo gyvenimui persikėlus į virtualias erdves, didelės urbanizuotos teritorijos apleidžiamos ir grąžinamos gamtai“, – sako KTU profesorė.

Kuria kryptimi eisime? Pastarųjų metų pandemija iškėlė dar vieną aspektą aplinkoje, kurioje gyvename ir kurią kuriame, – itin išaugusį susirūpinimą higiena ir sveikata. Tai rodo, kad erdvės tampa vis labiau antiseptinėmis ir švaresnėmis, o rūpestis dėl emocinio ryšio su artimiausia aplinka skatina kurti turtingesnę, organiškesnę ir universalesnę architektūrą. Galiausiai, žinant, kad technologijos nepaliaujamai tobulės ir taps vis svarbesne mūsų gyvenimo dalimi, nekyla abejonių, kad miestus kursime pasitelkdami technologijas. Tačiau kyla daug klausimų, kuria kryptimi eisime. Pažangios arba senesnės, bet atnaujintos technologijos, išmaniosios medžiagos arba natūralios medžiagos, organinės formos arba iš anksto nustatytų dalių surenkamoji statyba. Ar ateitis bus technologinis grįžimas į organiškesnę, instinktyvesnę ir natūralesnę aplinką? „Be abejo, galimas ir įprastinės veiklos (angl. business as usual) scenarijus, kai miestų raidos tendencijos iš esmės nesikeis, darnaus vystymosi ir klimato kaitos stabdymo klausimai liks lozungų ir strategijų lygmeniu, o dabartinės miestų problemos, tokios kaip priklausomybė nuo automobilio, tarša, prasta fizinė ir estetinė gyvenamosios aplinkos kokybė, apleistos teritorijos vienuose regionuose ir nevaldomas miestų gyventojų skaičiaus augimas ir būsto trūkumas kituose, tik stiprės“, – sako I. Gražulevičiūtė-Vileniškė. Mokslininkė įsitikinusi, kad tolimos ateities miestų raidos tendencijas sunku prognozuoti, tačiau galima tikėtis ne tik paminėtų tendencijų plėtotės, bet ir radikalaus pokyčio, tokio kaip miesto funkcijų inversija (miesto teritorijos naudojamos vertikaliajai žemdirbystei, energijos gamybai, duomenų saugojimui ir apdorojimui, o gamtinės teritorijos – darbui ir gyvenimui), aprašyta KTU Architektūros ir statybos instituto mokslininko K. Rudoko „miesto biuro“ koncepcijoje. Akivaizdu tai, kad visiško tvarumo siekis yra labai svarbus mūsų, kaip rūšies, išlikimui. Atsižvelgiant į augantį pasaulio gyventojų skaičių, nykstančius išteklius ir klimato krizės pasekmes, ateities kūrimas neįsivaizduojamas be technologijų, kurios, geriausiu scenarijumi, turėtų pasitarnauti atskleidžiant didžiausios kada nors sukurtos technologijos – pačios gamtos – galią. 29

objektas

VADOVYBĖS APSAUGOS BIURAS – išskirtinių poreikių projektas

1972-ųjų pastate, kuriame anksčiau buvo Geologijos ir geografijos institutas, įsikūrė Vadovybės apsaugos tarnyba. Pastatas ne tik buvo visiškai rekonstruotas – jo plotas padidėjo nuo 5186 iki 6310 m2. Vietoj buvusios E energinės klasės dabar yra A+. Be to, rekonstrukcijos metu buvo įdiegti atitinkami sprendimai, kurių reikalavo Vadovybė apsaugos tarnybos (VAT) specifika. Apie darbus šiame įdomiame objekte mums pasakoja statybų bendrovės „Naresta“ generalinis direktorius Arūnas Šlenys.

Du esminiai momentai 1972-aisiais statytą pastatą atnaujinti iš esmės, paverčiant jį šiuolaikiniu biuru ir pritaikant prie specifinių VAT darbuotojų poreikių, nemenkas iššūkis. Tokio, daug specifinių darbų reikalaujančio

birželis–liepa

projekto įgyvendinimui reikia tam patirties turinčių specialistų komandos. Viena yra rekonstruoti 50 m. senumo pastatą, ir visai kas kita – pastatyti naują. „Mūsų įmonė per beveik trisdešimt veiklos metų yra atlikusi nemažai Vilniaus pastatų autentiškumo atkūrimo ir modernizavimo darbų, todėl būsimo VAT pastato rekonstrukcijos projektas mums buvo įdomus kaip ypatingos svarbos, šiuolaikinės architektūros ir modernių techninių sprendimų viešosios paskirties pastatas. Žinoma, statybininkams visada lengviau pastatyti naują pastatą, tačiau sprendimas, ar griauti esamą pastatą ir statyti naują, ar rekonstruoti esamą, priimamas projektavimo stadijoje, o mes, suprasdami šio projekto svarbą mūsų valstybės stabilumui ir šio projekto būsimų naudotojų keliamus reikalavimus, stengėmės įgyvendinti jį taip, kad pateisintume VAT lūkesčius“, – sako statybų bendrovės „Naresta“ generalinis direktorius A. Šlenys.

objektas

VAT pastato rekonstrukcijos projektas mums buvo įdomus kaip ypatingos svarbos, šiuolaikinės architektūros ir modernių techninių sprendimų viešosios paskirties pastatas. / „Naresta“ generalinis direktorius A. Šlenys /

Prieš pradedant pastato rekonstrukciją teko išskirti ir įvertinti du esminius momentus – laikančiųjų konstrukcijų būklę ir specifinius užsakovo poreikius. Užsakovo lūkesčiai ir poreikiai buvo labai tiksliai suformuluoti, tad „Narestos“ specialistai analizavo įvairius skirtingus sprendimus, tyrinėjo, kokios inžinerinės sistemos ir medžiagos galėtų užtikrinti A+ energinę klasę, kaip būtų galima išpildyti pastato naudotojo poreikius.

Analogų neturinti šaudykla Bendrovės vadovas pasakoja, kad šis projektas neįprastas buvo tuo, kad reikėjo įrengti analogų Lietuvoje neturinčias šaudyklos ir šaudymo simuliatoriaus patalpas. „Kalbant apie šių patalpų įrengimo specifiškumą, nė viena šaudykloje ar šaudymo simuliatoriaus patalpoje naudojama medžiaga ar įrenginiai nėra gaminami Lietuvoje. Todėl daugiau nei įprastai bendradarbiavome su tiekėjais ne tik iš Europos, bet ir iš Šiaurės Amerikos. Siekdami įgyvendinti tokios svarbos ir išskirtinių poreikių projektą, dalį sprendinių turėjome derinti su slaptosios projekto dalies rengėjais, tad vienas svarbiausių visos komandos uždavinių buvo išlaikyti sklandžią ir efektyvią komunikaciją tarpusavyje. Nepaisant to vykdant projektą iškilusias problemas išsprendėme laikydamiesi iš anksto nusistatytų darbo ir komunikacijos principų“, – sako A. Šlenys. Kolizijos su slapta projekto dalimi, šaudyklos įrengimas ir jai reikalingų medžiagų parinkimas buvo sudėtingiausia, labiausiai netradicinė viso projekto dalis.

techninio projekto analizė, išnagrinėta esamo pastato situacija ir aiškus tikslas dėl norimo projekto rezultato leido jiems susidėlioti kritinius taškus, kuriais remdamasi „Naresta“ galėjo iš anksto atsirinkti tiekėjus ir planuotis žmonių, medžiagų ar mechanizmų poreikio grafiką. „Dėl viešųjų pirkimų sutartyse numatyto netinkamo kainų indeksavimo termino turėjome pasidengti dalies statybinių medžiagų kainų padidėjimą. Tačiau dar didesnių nuostolių dėl tiekimo ir medžiagų pabrangimo pavyko išvengti, nes projekto pradžioje laiku atlikome išankstines medžiagų rezervacijas, sumokėjome avansus.

Išmanumas ir efektyvumas Vadovybės apsaugos tarnybos pastate yra įdiegti naujausi išmaniųjų technologijų sprendiniai, tokie kaip interaktyvūs monitoriai, nuotolinė pastato automatikos valdymo, saulės elektrinės apskaitos stebėsenos, konferencijų salių rezervavimo sistemos, interaktyvus šaudymo simuliatorius ir drėgmės matavimo jutikliai. Tai tik keletas sprendinių žinant, kad dalis pastato išmanumo lygį apimančios technologijos yra numatyta slaptojoje projekto dalyje. Siekiant padidinti energinį pastato naudingumą, puoselėti tvarumą ir mažinti eksploatacines išlaidas, buvo parinktos efektyvios ir nedidelių energijos sąnaudų reikalaujančios pastato inžinerinės sistemos, taip pat ant atskirų korpusų stogų sumontuoti fotovoltiniai saulės moduliai ir įrengtas žaliasis stogas.

Susidėliojo kritinius taškus Naujoji VAT būstinė pastatyta per 16 mėnesių. Terminas – trumpas, bet tuo metu veikė daug įvairių nepalankių išorinių aplinkybių – brango statybinės medžiagos, triko jų tiekimas. A. Šlenys sako, kad tik kruopšti

www.naresta.lt

objektas

Neeilinė, daug specifinių sprendimų pareikalavusi rekonstrukcija

1972-aisiais statyto pastato virsmo šiuolaikiniu Vadovybės apsaugos tarnybos (VAT) biuru Rolandas KAŽIMĖKAS

procese projektavimo darbus atliko bendrovė „Atamis“, nuo 2006 m. vykdanti teritorijų planavimo, architektūros, inžinerinės infrastruktūros, susisiekimo komunikacijų, viešųjų erdvių, teritorijų planavimo, aplinkosaugos projektavimo veiklą ir jau turinti didelę patirtį projektuojant BIM aplinkoje. Projektas rengtas BIM skaitmeninėje erdvėje, projektuojant buvo atliekamas ir modeliavimas. Apie projektavimo eigą, iškilusius iššūkius, specifinius projekto reikalavimus pasakoja projekto vadovė Ieva Puidokaitė.

OBJEKTAS: Vadovybės apsaugos tarnybos (VAT) biuras VIETA: Vilnius, T. Ševčenkos g. GENERALINIS RANGOVAS: Naresta ARCHITEKTAI: Mindaugas Stirbys, Mantė Janionytė, Almantas Bingelis, Gražvydas Sabaliauskas PROJEKTO VADOVĖ: Ieva Puidokaitė 32

birželis–liepa

Ken’ichi Suzuki nuotr.

VAT BIURAS

objektas

Tyrimais, analize ir modeliavimu parinkti sprendimai Norint iš esmės rekonstruoti 50 m. senumo pastatą, iš pradžių reikia atlikti pastato ir jo konstrukcijų būklės tyrimus bei išanalizuoti pritaikymo prie naujų poreikių galimybes. „Pastatas iš pirmo žvilgsnio atrodė stipriai nusidėvėjęs, bet po tyrimų paaiškėjo, kad konstrukcijų būklė yra gera, neleistinų konstrukcijų defektų neužfiksuota. Įvertinus visą situaciją ir specifinius poreikius, buvo nuspręsta demontuoti aktų salės ir vidinį korpusus, o palei T. Ševčenkos gatvę esantį 5 aukštų su rūsiu korpusą – rekonstruoti, jį tarsi nurengiant ir paliekant tik laikančiąsias konstrukcijas. Toks sprendimas, kai nusidėvėjusios fasadinės plokštės nuardomos ir projektuojamos naujos lauko atitvaros, leido nesunkiai pasiekti reikiamą energinę klasę. Svarbus momentas, kad pagal įstatymų bazę rekonstruojamiems pastatams privalu pasiekti ne žemesnę nei C energinio naudingumo klasę, tačiau statytojas VĮ „Turto bankas“ pradžioje iškėlė užduotį siekti A klasės, o pradėjus statybų etapą buvo nuspręsta imtis papildomų priemonių ir pasiekti net A+ energinio naudingumo klasę – ir tai buvo įgyvendinta“, – pasakoja I. Puidokaitė. Svarbu paminėti, kad pirminėje stadijoje, pasitelkę BIM modelį, projektuotojai atlikto dinaminį modeliavimą.

Buvo įvertintas projektinių alternatyvų racionalumas ir efektyvumas (išorės atitvaros, šilumos šaltiniai ir pan.), atsižvelgta į esamo pastato energijos vartojimo audito duomenis, išorės oro infiltraciją, projektuojamo pastato išorinius (pasaulio šalys, gretimi pastatai) ir vidinius šilumos pritekėjimus (dėl žmonių buvimo patalpose ir dėl elektros prietaisų bei apšvietimo), įvertinant skaidrių atitvarų skaičių ir poziciją, atitvarų šilumos perdavimo koeficientus ir klimatines sąlygas. Priimtos priemonės šilumos nuostoliams per atitvaras ir elektros energijos poreikiams sumažinti. Apskaičiuotas šilumos nuostolių balansas. „Dinaminis modeliavimas leido parinkti pagal situaciją efektyviausius sprendinius, siekiant reikiamos energinio naudingumo klasės ir racionalios eksploatacijos“, – sako I. Puidokaitė. Projekto vadovė atkreipia dėmesį, kad administracinis pastatas tikrai neeilinis, nes jame daugybė specifinių patalpų, pritaikytų VAT veiklai: tai mokymų klasės, simuliacijų, operacijų valdymo patalpa 24/7, pasiklausymo įrangos ieškojimo mokymo patalpa, sulaikymo, korespondencijos tikrinimo, poligrafo patalpos, archyvas, patalpos su slaptumo žyma, ginklinė, taktinė šaudykla ir kt. Visos jos turi specifinių konstrukcinių, architektūrinių, technologinių ir inžinerinių reikalavimų, kuriuos bendromis pastangomis pavyko išspręsti ir sklandžiai įgyvendinti.

VAT biuras Naujamiesčio aplinkoje Projektuotojai išanalizavo aplinkinį kontekstą, kvartalo struktūrą, istorinę medžiagą. „Nors pastatas neįtrauktas į saugomos vietovės perspektyvas, siekėme, kad jo pagrindinis fasadas palei gatvę kuo natūraliau integruotųsi į T. Ševčenkos gatvės išklotinę, todėl pasirinkome natūralaus klinkerio apdailą, puikiai įsiliejančią į vyraujančių aplinkinių mūrinių pastatų kontekstą.

Vidiniame kvartale suprojektuotą korpusą atskyrėme medžiagiškumu ir leidome priimti drąsesnius sprendimus, nes fasado apdailai parinktas juodas blizgus kompozitas dėl veidrodiškumo savybių atspindi aplinkinius fasadus – taip esamų pastatų ir naujo korpuso fasadai tarsi susiniveliuoja, tampa panašūs, bet kartu išsiskiria ir šio laikmečio modernumu. Juoda spalva pasirinkta ne atsitiktinai – VAT rimta ir solidi organizacija, todėl juoda šią savybę tik pabrėžia ir sukuria paslaptingumo jausmą“, – sako I. Puidokaitė.

projekto sprendimai

Atliekant pastato rekonstrukciją Ševčenkos gatvėje, buvo susidurta su keletu iššūkių, itin reikšmingų projekto įgyvendinimui. Vienas jų – kad grunto po laikančiosiomis kolonomis stiprumo savybės neatitiko rekonstruojamo pastato naujų pamatų apkrovų, gruntas buvo per silpnas. Užsakovui reikėjo greito, kokybiško ir ilgaamžio sprendimo. Atsižvelgiant į tai, kad buvo gana ribota erdvė darbams atlikti, tipinių tokiose situacijose sprendimų įgyvendinimas nebuvo įmanomas. Būtent todėl buvo nu-

birželis–liepa

spręsta sustiprinti gruntą po laikančiosiomis kolonomis „URETEK Baltic“ geopolimerų injekcijomis. Iš viso buvo sustiprinta 18 kolonų iki -3 metrų gylio po jomis. Per vieną savaitę „URETEK Baltic“ technikų komanda sėkmingai įgyvendino užduotį, kai tuo pat metu statybvietėje vyko kiti procesai, ir jiems niekaip nebuvo sutrukdyta. Atlikus darbus buvo pakartotinai patikrintas grunto stiprumas ir, gavus teigiamas tyrimų išvadas, užsakovas galėjo toliau tęsti rekonstrukcijos darbus visa apimtimi.

www.uretek.lt

objektas

Pastate numatytos specifinės patalpos, kuriose negali būti langų arba jų turi būti minimaliai. Dėl technologinių ir konstrukcinių savybių jos turėjo būti įrengiamos naujajame vidiniame korpuse, todėl nuspręsta juodąjį jų tūrį žaismingai suskaidyti langų nišas imituojančiais fasadiniais elementais, šis sprendimas susmulkino sąlyginai masyvų vidinį korpusą ir jis tapo masteliškesnis aplinkinių pastatų atžvilgiu. Panašus nemonotoniškas langų skaidymas atsispindi ir administraciniame tūryje palei gatvę. „Iš žmogaus perspektyvos svarbus vaidmuo tenka juodai aukštai tvorai iš atskirų statramsčių, kuri dėl specifinių saugumo reikalavimų yra net 2,5 m aukščio. Žiūrint iš skirtingų perspektyvų tvora matoma kaip ištisa juoda sienelė su savo vertikalia struktūra arba žiūrint iš priekio persišviečia tvoros ažūriškumas. Kiti smukesni pastato elementai irgi numatyti būtent juodos spalvos. Įvertinant tai, kad pagal naująjį Vilniaus gatvių standartą visi gatvės elementai turi būti juodi, tad pasirinktas sprendinys puikiai susižaidžia su naujai rekonstruota T. Ševčenkos gatve ir jos elementais“, – sako I. Puidokaitė.

„Kita mažiau tradicinė medžiaga – degintas medis. Įdomu buvo tai, kad jis su savimi atsinešė ir kvapą – tarsi dūminės senos lietuviškos pirties.“

Į viršų iškelta šaudykla, komunikacijos interjere Kurdami pastato vidines erdves, projektuotojai sprendė daug įvairiausių užduočių nuo kabinetų struktūros pagal atskirus organizacijos skyrius, sąsajas ir funkcijas tarp jų iki specifinių patalpų dydžio, konstrukcinių sprendinių ar reikalavimų, kokioje erdvėje ir aukšte tos patalpos gali būti įrengtos. Dėl konstrukcinių niuansų dauguma specifinių patalpų numatyta vidiniame korpuse, o administracinės patalpos esamame rekonstruotame korpuse. „Tradiciškai aktų salės ir šaudyklos įrengiamos rūsyje arba pirmame aukšte, tačiau mums buvo keliama užduotis numatyti didelio tarpatramio šaudyklą, tokiu atveju žymiai pabrangtų konstruktyvas, nes visi aukštai virš jos turėtų būti taip pat didelio tarpatramio, todėl nuspręsta šias patalpas iškelti į viršutinius aukštus, taip pat pasirūpinti garso sprendimais ir sukurti itin sandarias patalpas akustiniu požiūriu. Tuo tikslu buvo atliekami akustiniai skaičiavimai ir modeliavimas, pagal tai priimti sprendi-

birželis–liepa

niai ir pasirinktos specifinės medžiagos, kurios leido izoliuoti garsą viduje, neišleidžiant jo nei į lauką, nei į kitas patalpas“, – pasakoja I. Puidokaitė. Interjere vyrauja ramios, natūralios spalvos su keletu tamsaus turkio spalvos akcentų. Tiek dėl aukščio trūkumo, tiek dėl eksploatacijos patogumo dauguma inžinerinių komunikacijų yra matomos interjere. Taip pat vietomis nuspręsta palikti matomus monolitinius ruožus, kurių unikali betono struktūra interjere veikia kaip paveikslai. Vitrinoms ir durims naudojamas medis sukuria švelnumo ir jaukumo įspūdį. Keliose patalpose panaudotas perėjimas iš lauko į vidų, kai tas pats klinkeris naudojamas tiek lauke, tiek viduje. Sienoms parinkta vyraujanti balta spalva, tačiau monotoniškumas išsklaidytas protarpiais įvedant juodą ir tamsaus turkio spalvą. Nors koridoriai dėl pastato struktūros ir vietos trūkumo gana ilgi, siauri ir turėtų būti tamsūs, tačiau rūko efektu matintos medinės vitrinos, epizodiniai išplatėjimai ir vertikalūs sieniniai šviestuvai sukuria priešingą jausmą – šviesią, nemonotonišką ir jaukią erdvę.

objektas

Projektavimas BIM aplinkoje – greitesnis ir tikslesnis problemų sprendimas Nuo pat projektavimo pradžios 2018 metais (techninis projektas) projektas ruošiamas BIM (statinio informacinio modeliavimo) aplinkoje. Statybų metu, ruošiant darbo projektą, taip pat buvo pasitelkta BIM metodologija. Šiuo metu vyksta parengiamieji darbai pastato eksploatacijai pritaikyti BIM. Taigi visos šio objekto stadijos, nuo idėjos iki eksploatacijos, vykdomos pritaikant skaitmeninį informacinį modelį. „Visi statinio ir jo aplinkos elementai yra sumodeliuoti skaitmeninėje erdvėje, suvesti pagrindiniai aktualūs parametrai, suklasifikuoti elementai. Verta paminėti, kad statybos metu, demontavus nereikalingus elementus ir palikus išsaugomas konstrukcijas, jos buvo nuskanuotos ir pagal jų modelį sutikrintas projektuojamo pastato modelis, tai leido išvengti esamos situacijos ir naujųjų elementų aukščio ar geometrijos nesutapimų“, – pažymi I. Puidokaitė. Kadangi reikėjo prisitaikyti prie paliekamo konstruktyvo geometrijos ir aukščio, labai ankšto sklypo, detaliojo plano reglamentų ir gana didelio patalpų poreikio, teko stipriai pasispausti, t. y. trūko tiek aukščio, tiek vietos. Projekto vadovė atskleidžia, kad šios problemos sprendimui puikiai pasitarnavo bendrasis pastato modelis – labai pasistengus pavyko į palubę sutalpinti daug skirtingų komunikacijų ir išspręsti jų tinkamus prasilenkimus ir prieinamą eksploataciją. Projektuojant dvimatėje erdvėje to nebūtų įmanoma sukontroliuoti. „Pastato bei teritorijos ir esamų tinklų modelis leido efektyviai peržiūrėti ir įsivertinti sprendinius, pasitikrinti

vizualinius ir apsauginius rakursus, kaip, pavyzdžiui, aktų salės žiūrovų lygio matomumą, šaudyklos apsauginių konstrukcijų persidengiamumą ir pan. 3D technologija leidžia lengvai iliustruoti projektuojamo pastato ir jo elementų vizualizavimą, kad statytojas ir naudotojas galėtų lengvai įsivaizduoti, kaip atrodys vienas ar kitas sprendinys, jų visuma“, – sako I. Puidokaitė. Visas šis sunkus projektavimo darbas, taikant BIM metodologiją, buvo įvertintas ir 2022 m laimėjo konkurse „Lietuvos geriausias BIM projektas“ Visuomeninių pastatų kategorijoje.

projekto sprendimai

„Jūrės medis“ Vadovybės apsaugos tarnybos pastato medines stogo konstrukcijas pagamino įmonė "Jūrės medis".

www.juresmedis.lt

projekto sprendimai

UAB „Schindler-Liftas“ Atnaujinant Vadovybės apsaugos tarnybos pastatą, buvo ieškoma tvarių sprendimų, mažinančių neigiamą įtaką aplinkai. Tam svarbi ne tik pastato architektūra, inžinerinių sistemų sprendimai, bet ir pasirenkami įrenginiai. UAB „Schindler-Liftas“ šiame projekte įrengė vieną didelį keleivinį „Schindler 5500“ modelio liftą, kuris daug taupiau naudoja elektros energiją ir taip padeda sumažinti pastato poveikį aplinkai.

Standartinėje modelio „Schindler 5500“ komplektacijoje yra energijos regeneracijos funkcija, o tai reiškia, kad liftas ne tik efektyviau vartoja elektros energiją, bet ir ją taip pat gamina. UAB „Schindler-Liftas“ gaminami įrenginiai – puikus pasirinkimas norintiems atnaujinti judėjimo sprendimus, kurie atitiktų naujus standartus ir normas, suteiktų didesnį komfortą keleiviams ir kartu turėtų modernų dizainą.

www.schindler.com

projekto sprendimai

UAB „Dekometa“ UAB „Dekometa“ Vadovybės apsaugos tarnybos pastate įrengė metalinius elementus: laiptinių turėklus, turėklus ant langų, terasos turėklus, stogo aptvėrimus, lauko laiptų turėklus. Vidaus turėklai buvo dengiami milteliniais dažais, lauke naudojami gaminiai – cinkuojami karštuoju būdu ir dažomi milteliniais dažais. Stogo

ir apžvalgos terasos aptvėrimai rekonstruojamam pastatui buvo keliami specialiuoju kranu. Su UAB „Naresta“ bendrovė „Dekometa“ bendradarbiauja nuo 2011 metų. Įmonės kartu atliko darbus ir šiuose objektuose: Ventės ornitologinėje stotyje, Druskininkų vandens pramogų parke, MO muziejuje.

Dekometa www.dekometa.lt

birželis–liepa

objektas projekto sprendimai

Saugios durys, neperšaunamos vitrinos Šaudykloje įrengtos FB4 atsparumo šūviams klasės neperšaunamas vitrinos, skirtas apsaugoti šaudyklos lankytojus nuo rikošeto ir skeveldrų. Tokios 54 mm storio stiklą turinčios ir 300 kg sveriančios vitrinos atlaiko revolverio šūvį. „Alupra“ – aliuminio langų, durų, pertvarų, stumdomųjų sistemų, apsauginių atitvarų, modulinių sistemų gamintoja. Didelė bendrovėje dirbančių specialistų patirtis leidžia įgyvendinti sudėtingus, nestandartinius sprendimus, o jos partneriai – gerai Europoje ir pasaulyje žinomi aliuminio profilių ir stiklų gamintojai „Schuco“, „Sapa“, „Aluprof“, „Glass LT“. Apie Vadovybės apsaugos tarnybos pastate atliktus darbus pasakoja įmonės „Alupra“ direktorius Juozas Parutis. „Vadovybės apsaugos tarnybos projektą galėčiau pavadinti tokiu nestandartiniu sprendimu, koks pasitaiko tik labai retai. Šiame objekte įrengėme priešgaisrines atitvaras ir neperšaunamas vitrinas. Apimtis nedidelė, tačiau tai buvo techniškai sudėtingi ir atsakingi darbai – nedaug bendrovių juos galėtų atlikti. Vien projektavimas truko keturis mėnesius“, – pasakoja J. Parutis. EI2 60 klasės atsparumo ugniai priešgaisrines aliuminio ir stiklo atitvaras „Alupra“ įrengė laiptinėse. Bendrovė pagamino ir įrengė RC4 saugumo klasės, 350 mikronų storio skaidria plėvele sustiprintas aliuminio ir stiklo duris, apsaugančias nuo įsilaužėlio, naudojančio sunkiuosius ir elektrinius įrankius. Šaudykloje įrengė FB4 atsparumo šūviams klasės neperšaunamas vitrinas, skirtas apsaugoti šaudyklos

lankytojus nuo rikošeto ir skeveldrų. Tokios 54 mm storio stiklą turinčios ir 300 kg sveriančios vitrinos atlaiko revolverio šūvį. Pirmam aukštui skirta neperšaunama vitrina turėjo atitikti kur kas aukštesnę FB7 atsparumo šūviams klasę. Jai „Alupros“ specialistai gamino ne aliuminio, o plieno rėmą, kuris svėrė 160 kg, o šiam rėmui buvo parinktas 85 mm stiklas, atlaikantis automatinio ginklo šūvius. Toks stiklas sveria 360 kg. Pasak įmonės vadovo, vienas didžiausių iššūkių buvo atgabenti, įnešti į pastatą ir sumontuoti tokias sunkias konstrukcijas.

„Tylos kambarys“– praktiška modulinė konstrukcija biurui Atviros erdvės biurai turi vieną trūkumą – juose nėra nuošalių vietų, kur žmogus galėtų ramiai, niekieno neklausomas, pasikalbėti telefonu ar keli darbuotojai pasitarti be pašalinių ausų. Šią problemą išsprendžia specialūs „Tylos kambariai“ – lengva, greitai surenkama estetiška konstrukcija, leidžianti kalbėtis saugiai, nebijant būti išgirstiems. Balandžio mėnesį „Alupra“ pasirašė ilgalaikę bendradarbiavimo sutartį ir tapo oficialiais „Tylos kambarių“ „QuietPod“ gamintojais. „QuietPod“ – Skandinavijoje gerai žinomas,

dvidešimties metų patirtį turintis produktas. „Naujoji sutartis mūsų įmonei suteikė daugiau motyvacijos, teko pasitempti ir priimti šį iššūkį kaip naują įmonės raidos etapą. Jau esame pagaminę apie 40 įvairaus dydžio tokių kambarių ir sėkmingai juos įrengę – užsakovų darbuotojai jau džiaugiasi galėdami naudotis privačiomis erdvėmis darbui ir poilsiui“, – pasakoja įmonės „Alupra“ direktorius. „Tylos kambariai“ – mobili modulinė konstrukcija, turinti pagrindą su ratukais, tad gali būti labai lengvai transportuojama patalpoje. Jų viduje yra įrengti LED šviestuvai, moderni ventiliacija, jie gali būti komplektuojami su baldais. Atitinkamos akustinės medžiagos užtikrina, kad garsas pasilieka „Tylos kambaryje“. Šiuolaikinio dizaino kambariai pagaminti iš aukštos kokybės medžiagų, o preciziškos gamybos kontrolė užtikrina gaminio kokybę ir reikiamas akustines savybes. „Tylos kambarius“ galite lanksčiai išdėstyti skirtingose vietose, rinktis įvairaus dydžio ir paskirties konstrukcijas: 1. „Talk“ – skirtas vienam asmeniui (dydis 1,3 x 1,3 x 2,36 m); 2. „Work“ – dviem asmenims (dydis 1,3 x 2,6 x 2,36 m); 3. „Conference“ – 4–6 asmenims (dydis 2,6 x 2,6 x 2,36 m); 4. „Conference XL“ – 6–8 asmenims (dydis 1,3 x 3,9 x 2,36 m).

www.alupra.lt

objektas projekto sprendimai

REALIOS PADĖTIES ŽINOJIMAS padeda išvengti brangių klaidų

Statant Vadovybės apsaugos tarnybos (VAT) pastatą, įvairiais etapais buvo atliekami pastato konstrukcijų, inžinerinių tinklų matavimai lazerinio skenavimo metodu. Pagal juos sukurti 3D modeliai buvo lyginami su projektuotojų modeliais, kad neatitikimus ir klaidas būtų galima išaiškinti anksčiau ir ištaisyti jas laiku. Skenavimus vykdė nuo 2007 m. šioje srityje dirbanti ir didelę patirtį turinti bendrovė „Terra Modus“. Apie šiandieninį sudėtingų 3D technologijų pritaikymą statybose ir jų naudą pasakoja „Terra Modus“ matavimų centro vadovas Martynas Valauskis ir VAT projekto BIM koordinatorius Marius Žygaitis.

Išsiaiškinti realią padėtį Lazerinis skenavimas – naši ir labai tiksli matavimų technologija, padedanti sukurti matuojamo objekto skaitmeninį dvynį. Skenuojant gauta informacija yra aktuali daugelio sričių specialistams: nekilnojamojo turto vystytojams, architektams, projektuotojams, rangovams. Lazerinis skenavimas ir skaitmeninių 3D modelių lyginimas leidžia išvengti brangiai kainuojančio statybos metų iškilusių klaidų taisymo, užtikrina sklandesnį darbą, padeda išvengti konfliktų tarp užsakovo ir rangovo. „Lazerinis skenavimas yra tikrovės atspindys – nuskenavę objektą, gauname labai daug taškų, kurių kiekvienas turi savo koordinates. Tada objektas perkeliamas į kompiuterį, kur informacija gali būti apdirbama įvairiais būdais: naudojant taškinį

birželis–liepa

modelį, sukuriant vektorizuotus brėžinius, 3D modelius – viskas priklauso nuo architektų ar kitų specialistų pageidavimų. Statybose pirmąjį 3D skenavimą siūlome atlikti dar planavimo etape. Pavyzdžiui, statant naują pastatą, rekomenduojame nuskenuoti visą teritoriją ir turėti grunto paviršiaus 3D modelį. Vėliau pakartojus skenavimą, nesunku įvertinti išvežtą ar perstumtą grunto kiekį. Neatlikus tokių matavimų visa tai suskaičiuoti labai sunku“, – pasakoja M. Valauskis. BIM koordinatorius M. Žygaitis pabrėžia, kad tiek tradiciniai matavimai, tiek lazerinis skenavimas turi vieną ir tą pačią užduotį – išsiaiškinti realią padėtį. Bet lazerinis skenavimas – tai gerokai tikslesni duomenys, be to, jų kur kas daugiau. Pasak Mariaus, paprasto matavimo rezultatus lyginti su lazerinio skenavimo rezultatais yra tas pats, kas lyginti plaktuką su lėktuvu. Kad užsakovai, architektai, rangovai galėtų tinkamai įvertinti situaciją, kelių matmenų neužtenka – duomenų reikia labai daug, ką ir užtikrina lazerinis skenavimas, nes atsiranda trečioji ašis – 3D erdvė, leidžianti atlikti ir platesnius, ir tikslesnius palyginimus.

Siekiant išvengti neprioritetinių darbų Kalbėdamas apie VAT pastato statybą, M. Žygaitis išskiria keturis svarbius matavimų etapus: „VAT projektas – seno pastato rekonstrukcija, todėl iš pradžių buvo nuskenuotas visas senas pastatas. Tada nereikalingos konstrukcijos buvo nugriautos ar išardytos ir vėl buvo skenuojama. Pastačius naujas konstrukcijas, siekiant išsiaiškinti, ar nėra didelių nuokrypių nuo modelio, buvo skenuojama dar kartą. Galų gale paskutinis skenavimas buvo atliekamas jau baigus statybas.“ Nuskenavus seno pastato konstrukcijas, „Terra Modus“ specialistai sukūrė jų 3D modelį ir tai leido palyginti, kiek realios situacijos modelis atitinka suprojektuotą 3D modelį. Tokį palyginimą atlikus projektavimo stadijoje, galima pakoreguoti projektą ir užkirsti kelią nemaloniems netikėtumams, kurie iškiltų statybų metu ir pareikalautų daug laiko ir lėšų. „Būna įvairių situacijų: nesutampa aukščiai, kolonos yra šiek tiek ne toje vietoje, kaip nurodyta projekte, ir pan. Šiais laikais daug elementų į statybos

objektas

Martynas VALAUSKIS, „Terra Modus“ matavimų centro vadovas

Marius ŽYGAITIS, BIM koordinatorius

vietą atvežami jau pagaminti ir jei išaiškėja, kad elementas netinka (per didelis, netelpa arba, atvirkščiai, per mažas), tada prasideda problemų ieškojimas, ginčai, darbai stoja, laikas eina. Pagal JAV statybvietėse surinktus duomenis, neprioritetiniai darbai, atsiradę statybos metu iškilus klaidoms, sudaro net 35 proc. visų darbų. Kad to nebūtų, po įvairių statybos etapų, prieš pradedant kitus, verta atlikti 3D skenavimą. Gaila, bet ir šiais laikais mus dažniausiai pasikviečia tik tada, kai statybų metu išaiškėja kažkokie neatitikimai. Tada nuskenuojame ir konstatuojame faktą, kad realybė neatitinka projekto. Bet mes visada rekomenduojame skenavimą atlikti iš anksto – juk kur kas geriau visą žinoti prieš pradedant statybas, nei pamatyti neatitikimą statybų metu“, – sako M. Valauskis.

Skenavimas po įvairių etapų BIM koordinatorius M. Žygaitis pasakoja, kad vienas iš neatitikimų vystant VAT projektą ir skenuojant seną pastatą buvo tai, kad išaiškėjo, jog kiekviename aukšte patalpos pasirodė yra 5 cm aukštesnės.

„Kadangi rekonstrukcijos metu iš esmės buvo perdaromos laiptinės, tad, nepastebėjus tokio neatitikimo ir į statybos vietą atvežus vienodo ilgio laiptus, kiltų labai daug problemų. Nuskenavus ir išsiaiškinus tą 5 cm neatitikimą, kurio taip lengvai nepastebėsi, mes viską pakoregavome projekte. Tai užtruko, bet problema buvo išspręsta kompiuteryje, jos nereikėjo spręsti statybų aikštelėje. Tokie nuokrypiai matuojant tradiciniais būdais dažnai net neužfiksuojami, bet labai gerai matomi pagal skenavimo rezultatus sukurtame modelyje“, – sako M. Žygaitis. „Terra Modus“ matavimų centro vadovas M. Valauskis pažymi, kad skenavimas labai padeda ir įrengiant inžinerines komunikacijas, ir tą daryti rekomenduoja po kiekvieno etapo. Ir nebūtina skenuoti viso pastato, galima tik tas vietas, kur tos komunikacijos išvedžiojamos. Pasak specialisto, situacija, kai komunikacijos įrengiamos ne taip, kaip nurodyta projekte, taip kaip paprasčiau ar patogiau, tikrai nereta. Po to atėję kitų komunikacijų rangovai jau susiduria su problemomis, nes tam tikrose vietose negali atlikti savo darbų. Bet jei tarp šių etapų komunikacijos būtų nuskenuotos, matytųsi realus vaizdas, kas atlikta ne taip, kaip nurodyta projekte. Tada, prieš tęsiant darbus, vėl galima atlikti projekto korekcijas pagal realią padėtį.

Kaip paskaičiuoti naudą, jei problemos nebėra? BIM koordinatoriaus M. Žygaičio manymu, visi VAT pastato statybos metu atlikti skenavimai labai pasiteisino, o rangovas taip pat buvo patenkintas technologijų teikiamais rezultatais. BIM modelių tikslinimas pagal skenavimo rezultatus atima nemažai laiko, bet tas laikas paaukojamas tam, kad neiškiltų problemų, kurios tikrai atsirastų netikslinant modelių. „Finansinė skenavimo nauda nėra aiškiai matoma, nes sutaupoma todėl, kad problemos neiškyla. O kai jų nėra, tai tarsi ir nebuvo. Kartais labai sunku įtikinti žmones, kad jų objekte gali būti daug problemų, kurias mes galime išspręsime. Ir kai jas išsprendžiame, jų niekas taip ir nepamato, nes išnyko dar iki to momento, kai galėjo pasirodyti materialiu pavidalu“, – pabrėžia M. Žygaitis. VAT pastate lazerinis skenavimas buvo atliekamas ir užbaigus darbus. Pasak M. Žygaičio, tai buvo vienas didžiausių iššūkių, nes tradicijų atlikti matavimus pastačius pastatą nėra jau vien dėl to, kad naujoje statyboje yra tokia pribloškianti įvairių elementų gausa, kad

matuojant tradiciniais būdais užtruktų labai ilgai. Tačiau skenavimas padeda išsiaiškinti ir tiksliai pamatyti, kur kas yra, kur kokios paklaidos padarytos, ir tai – realios situacijos duomenys ateičiai.

Ar procesas greitas? „Terra Modus“ matavimų centro vadovas M. Valauskis sako, kad 3D skeneris yra kompaktiška, greitai dirbanti įranga: pastačius skenerį viename taške, skenavimas trunka apie 3 minutes. 50 m2 patalpai užtenka 3–4 skenerio pozicijų, tad ji nuskenuojama per 10–15 minučių. Palyginti su tradiciniais metodais, šis yra ne tik daug greitesnis, bet ir tikslesnis dėl surinktų taškų skaičiaus – gauname milijonus taškų, kuriuos sukėlus į kompiuterį, galima žinoti visus matmenis, kurių trūksta. Vis tik pagrindinis darbas vyksta prie kompiuterio ekrano. Kadangi skenuojama skirtingose pozicijose, kompiuteryje viską reikia sujungti į vieną visumą, kad gautume skenuotos patalpos ar pastato dalies modelį. Tai žinių ir įgūdžių reikalaujantis darbas. BIM koordinatorius M. Žygaitis sako, kad kol kas visiško modelių kūrimo automatizavimo nėra. „Kaip internete pateikiami piešinukai, kuriuos įvertinęs įrodai, kad nesi robotas, taip ir statybose – žmogus viską įvertina tiksliau, interpretuoja patikimiau, nes kompiuteriui skenavimo rezultatai – tik milijonų taškų debesis, jis nejaučia medžiagiškumo. Todėl visiškos automatizacijos dar reikia palaukti. Be to, esu įsitikinęs, kad jei architektai ar rangovai nori skenuoti objektą, tai BIM modelį turėtų ruošti ta pati komanda. Nes interpretuoti nuskenuotų taškų debesį labai sudėtinga, tai daug laiko eikvojantis procesas. Tie žmonės, kurie tai daro kasdien, turi automatizuotus sprendimus, viską atlieka greičiau ir patikimiau. Kaip rodo patirtis, ne vien tik matavimai svarbūs – svarbiausias yra pagal matavimus sukurtas BIM modelis, kurį interpretuoti kur kas lengviau“, – pažymi M. Žygaitis.

www.terramodus.lt

Nauji „Ruukki“ produktai –

aukščiausio lygio priešgaisrinė apsauga „Ruukki“ pristato naujus produktus, užtikrinančius aukščiausio lygio priešgaisrinę apsaugą. Vienas jų – „Ruukki® Firewall“ ugniasienė – lengva ir greitai montuojama sistema, skirta dar didesniam saugumui ir apsaugai nuo ugnies plitimo. Kitas naujas produktas – daugiasluoksnės plokštės F-PIR – vienos efektyviausių „Ruukki“ gaminių, kalbant apie priešgaisrinės saugos parametrus.

birželis–liepa

Naujas „Ruukki® Firewall“ ugniasienės sprendimas užtikrins didesnį saugumą ir užkirs kelią ugnies plitimui. Nauja ugniasienė lengva ir greitai montuojama, tad ji bus kur kas ekonomiškesnė nei kiti šiuo metu rinkoje esantys ugniasienių sprendimai. „Ruukki® Firewall“ sudaryta iš vieno sluoksnio konstrukcijos su sustiprintomis jungtimis ir gali būti derinama kartu su tokiomis medžiagomis kaip plienas, betonas ar mediena. Laukiama 2-jų „Ruukki“ ugniasienės sprendimo patentų. „Ruukki“ ugniasienės sprendimas kartu su karkasine pastato konstrukcija sukuria priešgaisrinius reikalavimus atitinkančią ir smūgiams atsparią sieną. Šis naujas „Ruukki“ sprendimas pritaikytas tiek išorinėms sienoms, tiek priešgaisrinėms pertvaroms pastato viduje. „Ruukki® Firewall“ labiausiai tinka pastatams, kuriuose reikalingas didelis priešgaisrinių atitvarų sluoksnis, kai pastatai yra labai arti vienas kito ar tais atvejais, kai pastatuose yra laikomos degiųjų medžiagų atsargos (pramonės, gamybos ir logistikos sritis). „Ruukki® Firewall“ plokštės yra dviejų storių: 200 mm ir 230 mm. Plokštės atitinka EI-M 90 reikalavimus, kai tarpatramis siekia iki 7,5 m ir EI-M 120 reikalavimus, kai tarpatramis siekia iki 6 m. EI-M ugniasienių naudojimo reikalavimai įprastai grindžiami nacionaliniais statybos reglamentais. Ugniasienės užtikrina saugumą ir neleidžia ugniai plisti į kitas pastato dalis, pavyzdžiui, evakuacinį išėjimą arba gretimus pastatus. Gaisro atveju ugniasienė užtikrina didesnį žmonių ir pastatų saugumą.

plokštės, kurios turi matomus tvirtinimo elementus (SP2B ir SP2E) „STANDARD“ ir „ENERGY“ klasėse.

Pagrindinės daugiasluoksnių F-PIR plokščių savybės: • Degumo klasė B-s1, d0 (remiantis EN 13501-1 standartu) • Labai didelis atsparumas ugniai, siekiantis EI 60 (remiantis EN 13501-2 standartu) Puikias Ruukki F-PIR ir F-PIRS plokščių priešgaisrines savybes papildomai patvirtino JAV draudimo bendrovės „FM Global“ atlikti nepriklausomi laboratoriniai tyrimai. Atliekant bandymus, remiantis FM 4881 ir 4480 normomis, „Ruukki“ plokštės gavo teigiamą įvertinimą dėl

jų panaudojimo pastatų išorinėms sienoms ir vidinėms pertvaroms be jokių aukščio apribojimų (taikoma plokštėms, kurių storis yra nuo 100 mm iki 200 mm). F-PIR naujovė – 80 mm storio plokštės, kurios, remiantis FM 4880 bandymais, pagal FM reikalavimus gali būti naudojamoms vidinėms sienoms (pertvaroms / luboms). „Ruukki“ daugiasluoksnės plokštės su F-PIR užpildu, pasižyminčios aukščiausiais reakcijos į ugnį ir atsparumo ugniai rezultatais, užtikrina aukščiausią gaisrinės saugos lygį pramoniniuose, biurų ar komerciniuose pastatuose. Atsižvelgiant į tai, kad žmonių ir turto apsauga nuo gaisro yra vienas iš svarbiausių investuotojų saugumo prioritetų, „Ruukki“ F-PIR plokštės yra labiausiai rekomenduojamas gaminys kiekvienam statybos projektui.

Nauja daugiasluoksnių plokščių serija F-PIR su poliizocianato (PIR) užpildu – laikoma vienu efektyviausių „Ruukki“ gaminių, kalbant apie priešgaisrinės saugos parametrus. Šiai daugiasluoksnių plokščių linijai priskiriamos tik tos 43

objektas

Vandens sporto centras – saloje ir su žaliuojančiu stogu Rolandas KAŽIMĖKAS

Daugiafunkcis vandens sporto centras Nemuno saloje – išskirtinės architektūros statinys, turintis 50 m ilgio, 10 takų olimpinio dydžio baseiną su 528 vietų tribūnomis, SPA zona bei sporto klubu ir mažesnį baseiną, skirtą vaikų plaukimo pamokoms. Be jokios abejonės, šiame centre bus surengtas ne vienas Lietuvos plaukimo čempionatas ir tarptautiniai turnyrai – baseinas su visa infrastruktūra atitinka Tarptautinės plaukimo federacijos FINA reikalavimus. 44

birželis–liepa

Naujasis daugiafunkcis vandens sporto centras yra dar 2011-aisiais pastatytos „Žalgirio“ arenos rekonstrukcijos dalis ir jo architektūrinę išraišką diktuoja salos urbanistinis kontekstas. Sporto centras išnaudoja esamą reljefą, kuris susilieja su statiniu ir tampa jo penktuoju fasadu – želdintu stogu.

objektas

Beje, 27,5 mln. eurų vertės objektas pastatytas išskirtinai Kauno miesto lėšomis, kaip pažymėjo miesto meras V. Matijošaitis, Vyriausybė prie projekto neprisidėjo nė euru.

Išskirtinė architektūra Vandens sporto centras Nemuno saloje yra išskirtinės architektūros statinys, be to, Lietuvoje nelabai rasi tokių, kurie būtų tiek sportiniai plaukimo, tiek pramoginiai SPA, turintys erdvų sporto klubą. Dar vienas labai svarbus mo-

mentas, kad šis vandens sporto centras yra „Žalgirio“ arenos tąsa. „Žalgirio“ baseino pastatas įsilieja į salos kontekstą, todėl, žvelgiant nuo miesto centro, matomos tik 6 laikančiosios sijos, kurios ne tik laiko denginį, bet ir yra architektūrinis salos elementas. Ant pastato denginio yra želdintas stogas su integruota laistymo sistema. Kauno miesto gyventojai ir svečiai galės grožėtis tvarkingais žaliaisiais plotais, iš arti apžiūrėti ir prisiliesti prie kompozitinių sijų. Žvelgiant nuo miesto pusės, sunku suprasti, kad saloje yra baseino pastatas. Nuo upės pusės matomas stiklinis

Pasak architekto Aurimo Ramanausko, komponuojant pastatą pagal esamą situaciją, teko maksimaliai derintis prie reljefo aukščių ir tai turėjo didelę įtaką vidaus erdvių proporcijoms, pastato ryšių funkciniams ir kartu inžineriniams sprendiniams. Inžinerijoje tai ypač aktualu, kalbant apie vėdinimo sistemas, ieškant sprendinių oro paėmimo ir išmetimo šachtoms, jų vietoms, skaičiui, siekiant, kad ant žaliojo stogo inžinerinių intervencijų būtų kuo mažiau. 45

objektas

Architektas A. Ramanauskas, kalbėdamas apie unikalų pastato ir viso statinio susiliejimą su salos reljefu, sako, kad šio vandens sporto centro tektonikoje dominuoja du lygiai arba dvi plokštumos: išorinis želdintas stogas ir vidinis „šlapiasis“ baseinų horizontalus. fasadas, kuris yra lyg „Žalgirio“ arenos tęstinumas“, – sako UAB „Conresta“ projektų vadovas Laurynas Senkus. Pasak architekto Aurimo Ramanausko, komponuojant pastatą pagal esamą situaciją, teko maksimaliai derintis prie reljefo aukščių ir tai turėjo didelę įtaką vidaus erdvių proporcijoms, pastato ryšių funkciniams ir kartu inžineriniams sprendiniams. Inžinerijoje tai ypač aktualu, kalbant apie vėdinimo sistemas, ieškant sprendinių oro paėmimo ir išmetimo šachtoms, jų vietoms, skaičiui, siekiant, kad ant žaliojo stogo inžinerinių intervencijų būtų kuo mažiau.

Atsakingas planavimas – raktas į projekto įgyvendinimą laiku Vandens sporto centro generalinės rangos darbus vykdė viena didžiausių Lietuvoje statybos įmonių „Conresta“. „Galimybė statyti šį išskirtinės architektūros baseiną – mūsų patirties įvertinimas. Per beveik 13 veiklos metų įgyvendinome ne vieną projektą viešajame ir privačiame sektoriuje. Net ir visam pasauliui nepalankiu laikotarpiu mūsų specialistų komanda projektą įgyvendino profesionaliai, tiksliai ir laiku“, – sako UAB „Conresta“ vadovas Lukas Laukaitis. Tarp įmonės įgyvendintų projektų – Palangos ba-

birželis–liepa

seinas ir koncertų salė, 5 žvaigždučių viešbutis „Pacai“, gamykla „Continental“ ir kt. Įmonė vykdo veiklą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio rinkose – Švedijoje, Karibuose ir Prancūzijoje. Pasak įmonės „Conresta“ projektų vadovo L. Senkaus, projekto sudėtingumą lėmė ne tik unikali jo architektūra ar netradiciniai konstrukciniai sprendimai, bet ir įvairios aplinkybės: statybos terminas buvo trumpas, statybos apėmė du žiemos sezonus, COVID-19 pandemijos sukelti sunkumai ir ribojimai, medžiagų tiekimo problemos ir galiausiai prasidėjęs karas, turėjęs įtakos tiek medžiagų tiekimui, tiek darbuotojų stygiui. „Stengėmės griežtai laikytis terminų ir įsipareigojimų užsakovui, prireikus pasitelkdavome daugiau rangovų, nei buvo planuota. Nuolat buvo ieškoma papildomų resursų, atsižvelgiant į vis naujai atsirandančius trikdžius, nuolat teko sudaryti naujus grafiko planus. Norint laiku pastatyti pastatą, pirmiausia reikėjo montuoti metalines sijas, o tik paskui betonuoti po apačia esančias konstrukcijas, baseinus. Todėl viską reikėjo planuoti atsakingai, projektuoti ir skaičiuoti kruopščiai, nes tik tai galėjo užtikrinti sklandų ir saugų montavimą. Tad, kad būtų užtikrinta kokybė, kartu su mumis procese nuolat dalyvavo ir pastato konstruktorius, betono tiekėjo technologai“, – pasakojo L. Senkus.

Žaliasis stogas – netradicinis sprendimas Žaliasis vandens sporto centro stogas yra sudėtinga ir sunki konstrukcija, todėl denginiui buvo skiriamas ypatingas dėmesys tiek projektuojant, tiek vykdant darbus. Denginį laiko nerūdijančiojo plieno apkabos su kaiščiais, kurias tinkama paklaida galėjo išpjauti ir reikalingu terminu pateikti vos keletas gamintojų Lietuvoje. Pasak įmonės „Conresta“ projektų vadovo L. Senkaus, dideli tarpatramiai buvo ne tik virš plaukimo baseino, kur jie būtini, bet ir pramogų zonoje, nes, projektuojant pastatą, buvo siekiama, kad kolonų joje būtų kuo mažiau. Tam tikslui buvo naudotos išlengvintos denginio konstrukcijos, pritaikius technologijas, kuriuose betonai liejami tam tikrais sluoksniais, dedant polistireno intarpus ir armuojant erdviniais armatūrų karkasais. „Kadangi pastatas susilieja su reljefu, visas denginys yra su nuolydžiu. Sudėtingiausios denginio vietos buvo tos, kur nuolydis eina į visas keturias puses tiek dėl nuo stogo tekančio vandens suvaldymo, tiek dėl planuojamų reljefo aukščių. Tokie nuolydžiai – didelis iššūkis, reikia ne tik suformuoti nuolydį, bet ir viską

atlikti kokybiškai, nes, žvelgiant iš pastato vidaus, dominuoja atviras betonas. Tačiau mūsų komandos ilgametė patirtis ir kompetencijos leido užtikrinti sklandų projekto įgyvendinimą“, – teigia L. Senkus. 47

objektas

Ant viso žaliojo vandens sporto centro stogo išvedžiota automatinė laistymo sistema. Norint, kad stogo veja nepermirktų, teko tinkamai parinkti grunto sudėtį, jį maišant su specialiais priedais, ir atitinkamus apatinius dangos sluoksnius. Žaliajame stoge nuolat yra drėgmės, tad ypač kruopščiai buvo sprendžiami visi su hidroizoliacija susiję klausimai. „Denginio sijos visada reaguoja į šiltąjį ir šaltąjį sezoną, tačiau šiuo atveju jų poslinkiai yra minimalūs. Daug darbo įdėjo tiek pastato projektuotojai, tiek statybinių medžiagų tiekėjai, tiek darbą atlikę specialistai, kad kiekvienas hidroizoliacijos sąlyčio taškas su kompozitinėmis sijomis būtų toks, kad dėl natūralių deformacijų nekiltų vandens prasiskverbimo į pastatą grėsmė“, – sako L. Senkus. Architektas A. Ramanauskas, kalbėdamas apie unikalų pastato ir viso statinio susiliejimą su salos reljefu, sako, kad šio vandens sporto centro tektonikoje dominuoja du lygiai arba dvi plokštumos: išorinis želdintas stogas ir vidinis „šlapiasis“ baseinų horizontalus lygis su įvairios geometrijos ir dydžių baseinais. „Šios plokštumos yra pastato dominantės, o visos vertikalios išorinės plokštumos ir didžioji dalis vidinių, kiek leidžia funkcija, skaidrios stiklo aliuminio konstrukcijų pertvaros. Skaidriomis stiklo plokštumomis siekiama persiliejančio vidaus ir išorės erdvių santykio, tarsi vizualiai įtraukiant esamą gamtinę aplinką į pastato vidų, kartu matomi vidiniai aktyvūs procesai turėtų įnešti daugiau gyvybės aplinkiniam kontekstui. Mūsų klimato sąlygomis, kai didesnę metų dalį vyrauja dar-

birželis–liepa

ganoti, apniukę orai, santykinai atviri pastatai padeda miesto gyvenimui įnešti papildomos gyvybės“, – sako A. Ramanauskas.

Milimetrų tikslumu Olimpinių standartų 50 m ilgio, 10 plaukimo takų baseinas, 528 vietos žiūrovų tribūnose, 25 m ilgio baseinas vaikams, 6000 m2 ploto SPA zona su vandens pramogomis, pirtimis, kavinėmis, sporto klubas, kuriame telpa 200 žmonių, – viskas po žaliuoju stogu. Nors atrodo, kad vandens sporto centras įsikasęs į Nemuno salą, tačiau jo baseinų vandens lygį ir Nemuno vandens lygį skiria 8 metrai. Projektuojant pastatą buvo įvertinta jo įgilinimo altitudė, pasiremta surinktais Nemuno vandens lygio duomenimis, kad aplink sporto centrą esanti drenažo sistema nebūtų apsemta ir pastatui nekiltų pavojus būti užtvindytam. Kad „Žalgirio“ arenos vandens sporto centro olimpinis baseinas atitiktų FINA reikalavimus, jo matmenys turėjo būti su minimaliomis paklaidomis, kurios leidžiamos FINA, ši reikalauja 10 takų ir iki milimetrų tikslaus 50 m ilgio. Taip pat turi būti ne mažesnis kaip 2 m gylis, naujajame baseine yra 2,2 metro. Įrengiant vandens pramogų erdves ir baseinus, vienas didesnių iššūkių buvo plytelių klijavimas. Norint baseinuose užsitikrinti sandarumą, reikia vandenį pildyti tiek po hidroizoliacijos įrengimo, tiek po plytelių klijavimo, todėl viskas labai ilgai trunka, nes daug laiko reikalauja vandens užpildymas (per bandymus baseinas buvo užpil-

dytas per 3 dienas) ir išlaikymas, džiūvimo procesai. Įmonės „Conresta“ projektų vadovas L. Senkus sako, kad gana didelis iššūkis buvo suvaldyti laiką, tačiau sukaupta patirtis leido darbus užbaigti laiku. Kauno savivaldybės Statybos valdymo skyriaus

vedėjas Vigimantas Abramavičius teigė, kad vandens sporto centro statybos vyko itin sklandžiai. Savivaldybė jau turi gegužės 6 d. patvirtintą statybos užbaigimo aktą, objektas yra pripažintas tinkamu naudoti.

Modernus baseinų kompleksas Kaune Kaune, šalia „Žalgirio“ arenos pastatytame daugiafunkciame sporto ir pramogų centre, įmonė „Poolpro“ įrengė modernų baseinų kompleksą – 12 baseinų su technologine įranga, suskirstyta į 5 sistemas, skirtas tam tikrai baseinų grupei. „Poolpro“ specialistų sumontuota technologinė įranga (filtrai su filtravimo stiklu, siurbliai, šilumokaičiai, chemikalų dozavimo stotelės, UV įrenginiai, povandeninis apšvietimas ir kt.) padeda palaikyti baseinų vandenį šiltą, švarų ir skaidrų. Komplekse yra baseinų zona, kurią sudaro 2 plaukimo baseinai ir SPA erdvė su pramoginiais baseinais bei masažinėmis voniomis. Kiekvienas lankytojas atras savo pomėgius atitinkantį baseiną: norintiems išmokti plaukti ar tobulinti plaukimo įgūdžius įrengtas 50 m ilgio 10 takų baseinas, kuriame galės vykti tarptautinio lygio varžybos, nes baseinas su visa infrastruktūra atitinka Tarptautinės plaukimo

federacijos FINA reikalavimus. Baseine sumontuota visa varžyboms reikalinga įranga. Šalia yra 2 takų 80 cm gylio baseinas, skirtas mokytis plaukti vaikams. Mažiesiems lankytojams įrengtas ir vaikų pramogų baseinas su nusileidimo kalneliu-čiuožyne. Tėvai savo vaikus gali stebėti leisdami laiką visiškai šalia esančioje sūkurinėje vonioje. SPA zonoje, be vaikų pramogų baseino, yra dar 10 baseinų: iš jų 4 sūkurinės vonios, kuriose galima mėgautis vandens ir oro masažo teikiamais malonumais, 3 pramogų baseinai, kur įrengtose masažinėse įlankose galima išmėginti pėdų, kaklo ar delnų masažą, o kaskados panaikins pečių įtampą. Bus galima mėgautis oro masažu sėdint ant oro suolų, esančių po vandeniu, išėjus iš pirties, šaltu vandeniu atsivėsinti kaskadų baseine. Romėniškasis baseinas turi vandens užuolaidą, tekančią per visą

sieną, o lauko sūkurinė vonia skirta norintiems vandens malonumais mėgautis atvirame ore. Visos „Poolpro“ pateiktos technologinės baseinų vandens sistemos visiškai automatizuotos, leidžiančios mažiausiomis sąnaudomis ir saugiai eksploatuoti baseinus.

ŽALIASIS BASEINO STOGAS – sudėtinga, daugiasluoksnė konstrukcija

paklotas drenažinis korys su itin didelio atsparumo geotekstile. Virš geotekstilės sumontuota speciali, žaliesiems stogams skirta 54 zonų laistymo sistema „Hunter“ su dekoderiniu vožtuvų valdymu. Tada ant viso šio sumuštinio buvo užpiltas gruntas, kuriame pasėjome veją“, – pasakoja UAB „Kasybos technika“ projektų vadovas Saulius Stalnionis.

Susilies su aplinka

„Žalgirio“ arenos vandens sporto centro žaliasis stogas susilieja su aplinka, tarsi būtų natūrali, veja apaugusi Nemuno salos kalva. Tačiau po žalia veja slepiasi sudėtinga, daugiasluoksnė konstrukcija, kurią įrengė didelę tokių darbų patirtį turinti bendrovė „Kasybos technika“. Apie nuveiktus darbus įrengiant žaliąjį vandens sporto centro stogą pasakoja įmonės projektų vadovas Saulius Stalnionis.

Daugiasluoksnė konstrukcija UAB „Kasybos technika“ dirba nuo 1996 metų. Ši profesionalų komanda konsultuoja, projektuoja ir atlieka visus žemės darbus statant įvairios paskirties pastatus, įrengia infrastruktūrą (tiesia kelius, gatves), inžinerinius tinklus (nuotekų, kanalizacijos, melioracijos), atlieka aplinkotvarkos darbus (formuoja reljefą, kasa tvenkinius), dirba kultūros paveldo objektų teritorijose. „Žalgirio“ arenos vandens parkas yra išskirtinis objektas. Jis vienintelis Baltijos šalyse turi žalią, labai didelį, beveik 9500 m2 ploto stogą. Tokį įrengti – nemažas iššūkis, nes jo daugiasluoksnė konstrukcija itin sudėtinga. „Pradėjome nuo stogo gruntavimo darbų, kurie leido pasiruošti hidroizoliacijos lydymui. 50

birželis–liepa

Ant šio stogo sulydyti du „Icopal“ hidroizoliacijos sluoksniai. Pirmasis – 5 mm storio „Icopal Polbit Baza“, o antrasis – 5,2 mm storio gana brangi bituminė danga „Icopal Graviflex“. Ši modifikuota bituminė danga skirta žaliesiems stogams, apželdintoms terasoms ir panašioms pastatų konstrukcijoms hidroizoliuoti. Danga yra atspari šaknų įaugimui, taip pat apsaugo pastatus nuo vandens prasiskverbimo į kitas konstrukcijas. Ant hidroizoliacijos sluoksnių klojome geotekstilę. Ant jos šachmatine tvarka buvo paklota termoizoliacinė 30 mm storio ekstruzinio polistirolo XPS danga, kuriai montuoti panaudojome ne tik montažinius klijus, bet ir termoizoliacinėms medžiagoms tvirtinti skirtas smeiges. Virš XPS termoizoliacinio sluoksnio buvo

S. Stalnionis pažymi, kad norint, jog veja augtų greitai, vešėtų, būtų sveika, reikėjo parinkti tinkamos struktūros ir sudėties gruntą. Todėl į vejai skirtą gruntą buvo įterpta smėlio, pagerinančio pralaidumą vandeniui, ir grūdėto užpildo bei vulkaninės kilmės priedų, absorbuojančių sunkiuosius metalus, sureguliuojančių grunto pH ir slopinančių grybelinių ligų plitimą. Ant „Žalgirio“ arenos vandens sporto centro pasodintos penkios pušys ir aštuoni gluosniai. Prie medžių pagrindo įrengta aeracijos sistema, kad šaknys gautų pakankamai deguonies, nes tai turi didelės įtakos sveikam medžių augimui. Žaliojo stogo aplinkai panaudojome Nemuno saloje esančius riedulius. Įrengėme 460 m2 akmens trinkelių dangą iš skelto granito trinkelių GABO. Ant baseino stogo sudygus žolei, stogas susilies su salos aplinka ir taps Nemuno salos parko dalimi. Darbas buvo nelengvas – konstrukcija sudėtinga, dirbome ant stogo, atvirame lauke, įvairiausiomis oro sąlygomis. Viso objekto statybos tempas taip pat buvo gana didelis, tačiau užsakovai viską organizavo sklandžiai, tad dirbome be sutrikimų“, – sako S. Stalnionis.

www.kasyba.lt

Netradicinių sprendimų pareikalavę Nemuno salos grunto darbai

„Žalgirio“ arenos vandens sporto centras – vienintelis tokio masto projektas Lietuvoje. Pasak jo autorių, panašių projektų gal ir buvo, tačiau tokio dydžio olimpinio baseino – tikrai ne. Tad šiam išskirtiniam projektui įgyvendinti prireikė nemažai pastangų ir tikrų profesionalų statybų aikštelėje. Vieni jų – UAB „Dorcas“ komanda, kurios specializacija – kasimo darbai, kelių įrengimas, biriųjų krovinių pervežimas ir statybinės technikos nuoma.

UAB „Dorcas“ direktoriui Egidijui Leitonui ir jo komandai „Žalgirio“ arenos vandens sporto centras iškėlė nemenkų iššūkių. Bendrovei buvo patikėta atlikti visus pagrindinius kasimo, grunto išvežimo, statybinių medžiagų transportavimo darbus. Tokio masto darbams reikalinga ne tik patirties turinti komanda, bet ir profesionali statybinė technika. Bendrovė „Dorcas“ prisidėjo prie ne vieno reikšmingo projekto Kaune, o rekomendacijomis tapo atlikti darbai statant S. Dariaus ir S. Girėno stadioną, „Žalgirio“ areną, Kauno klinikų ambulatorinį centrą ir talkinant kitiems rangovams atliekant sudėtingą projektą „Rail Baltica“ Kauno geležinkelio stotyje. Apie vandens sporto centro projektą ir tai, su kokiais iššūkiais teko susidurti Nemuno saloje, pasakoja įmonės direktorius E. Leitonas. UAB „Dorcas“ savo veiklą pradėjo dar 1996-aisiais. Per visus tuos metus kaupėte patirtį dirbdami prie įvairių projektų. Kuo

„Žalgirio“ arenos vandens sporto centras buvo išskirtinis? „Šį darbą priėmėme su azartu, nors žinojome, koks tai didelis iššūkis. Gerai žinojau Nemuno salą. Kažkada ten buvo irklavimo bazė, kurią lankiau mokykloje. Žinojau ir kas sudaro salos gruntą, nes kai sovietiniais laikais Laisvės alėjoje buvo statomas „Merkurijus“, tai visų nugriautų pastatų statybinės betono atliekos, net su medienos dalimis, buvo vežamos į Nemuno salą, todėl nesitikėjau, kad kasdami vandens sporto centro pamatus rasime smėlį ar kitą lengvą gruntą, teko iškasti tai, kas anksčiau buvo suversta“, – pasakoja UAB „Dorcas“ direktorius E. Leitonas. Su kokiais didžiausiais iššūkiais teko susidurti įgyvendinant Jums pavestus darbus? „Statant Nemuno saloje vandens sporto centrą, reikėjo iškasti ir išvežti labai daug grunto. Tikrai nedaug kompanijų pajėgios padaryti tokį darbą: iškasti reikėjo 86 000 m3 grunto, išvežti

– 75 000 m3. Toks išvežto grunto kiekis sudaro daugiau nei 5000 reisų vilkikais. Negana to, statybos tempas buvo gana greitas, terminai griežti ir trumpi.“ Norint suvokti darbų apimtį, įmonės direktorius E. Leitonas siūlo įsivaizduoti statinį, kuris visas yra po žeme ir kur vietomis tenka kasti iki 9 m gylio, o tai prilygsta kone 4 aukštų namui. „Statybose vienu metu dirbo 5 ekskavatoriai, prie kiekvieno ekskavatoriaus eilėje stovėjo mažiausiai 6–7 sunkvežimiai. Dažnai teko dirbti iki 20 valandos, padirbėti ir savaitgaliais“, – sako įmonės direktorius. Kaip vyko pasiruošimas tokiems kasimo ir transportavimo darbams? Kokius svarbiausius aspektus reikėjo apgalvoti? „Ruošėmės labai kruopščiai, reikėjo spręsti daug svarbių klausimų: kur bus padėtas išvežamas gruntas, koks atstumas iki sąvartos, koks bus vežimo srautas ir pan. Mums labai pagelbėjo Kauno savivaldybė – bendromis pastangomis suderinome Karaliaus Mindaugo sankryžos šviesoforo darbo režimą, kad ant tilto žalia šviesa degtų ilgiau ir iš Nemuno salos vienu metu galėtų išvažiuoti keli pilnai pakrauti sunkvežimiai. Darbai vyko pačiame miesto centre, todėl turėjome atsižvelgti ir į transporto srautus, kad miestiečiai patirtų kuo mažiau nepatogumų, – sako E. Leitonas. – Rudenį pradėję darbus, buvome pasiruošę sudėtingiausioms oro sąlygoms, tačiau lyti pradėjo tik baigiant darbus. Gerai susiorganizavome, turėjome gerą komandą, palaikėme gerus santykius su generaliniu rangovu, kuris įrengė sunkvežimių ratų plovyklą, ir viskas pavyko puikiai. Mes taip pat užtikrinome, kad Karaliaus Mindaugo prospektas mums dirbant išliktų švarus.“ Žalgirio“ arenos vandens sporto centre įmonė ne tik atliko visus grunto iškasimo, bet ir jo pylimo (mes naudojame terminą užpylimo nes gruntu buvo užpiltas stogas, tačiau nežinome ar taip galime vartoti), sutankinimo darbus. Tam įmonės komanda atsivežė specialius transporterius. Tai buvo netradicinis, bet efektyvus sprendimas. Pasak E. Leitono, profesionalių netradicinių sprendimų, sėkmingai įgyvendinant šio ir kitų projektų darbus, tenka imtis neretai. Tačiau „Žalgirio“ arenos vandens sporto centras išskirtinis savo dydžiu ir reikšme miestui. „Man šis darbas yra pasididžiavimas – ir dėl to, kad prisidėjome prie Kauno miesto gerovės, ir todėl, kad kaip komanda sėkmingai įveikėme tokį neeilinį iššūkį.“

www.dorcas.lt

„ŽALGIRIO“ VANDENS SPORTO CENTRO STATYBOS UŽBAIGTOS NUMATYTU LAIKU

„Šio išskirtinės architektūros baseino statybos techninė priežiūra – mūsų įmonės turimos patirties įvertinimas. Ilgametė patirtis ir mūsų bendrovės darbuotojų komandos kompetencijos leido sklandžiai įgyvendinti projektą – užtikrinti, kad sporto centras atitiktų tokiems statiniams keliamus reikalavimus ir nuo jų nenukryptų. Taip pat reikėjo užtikrinti, kad kiekvienas etapas būtų įgyvendintas numatytu laiku ir kokybiškai, o pastatytas baseinas pasižymėtų ilgaamžiškumu, tvarumu, turėtų išliekamąją vertę Kauno miesto architektūroje“, – sako Romualdas Mažonavičius, „Pastatų diagnostikos ir statybos“ technikos priežiūros specialistas. Kauno Nemuno saloje iškilęs naujasis sporto centras yra A+ energinės klasės, ypač sandarus ir saugus eksplotuoti. Pastatas išsiskiria ne tik tvariais, bet ir netikėtais architektūriniais sprendimais: statinys yra įgilintas, visiškai susilieja su supančiu gamtiniu kraštovaizdžiu, o jo stogas – apželdintas.

Platus kvalifikuotų paslaugų spektras

Kauno Nemuno saloje jau pastatytas „Žalgirio“ vandens sporto centras, kuriame įrengtas olimpinio dydžio baseinas su 500 vietų žiūrovų tribūnomis. Planuojama, kad pirmieji lankytojai čia galės atvykti jau šią vasarą. Statinio statybos technine priežiūra rūpinasi UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“.

Statybų bei pastatų techninės priežiūros srityje daugiau nei 15 metų besispecializuojanti įmonė padėjo užtikrinti, kad baseinas būtų pastatytas laiku ir tiksliai pagal numatytą projektą. Statant buvo susidurta su iššūkiais – per pasaulinę pandemiją buvo laikinai pristabdytos statybos, tai pakoregavo ir darbo

ypatumus. Visgi, prisitaikius ir padidinus darbų apimtį, baseino statybos įgavo pagreitį ir šiuo metu projektas pasiekė finišą – centro atidarymas jau visai netrukus. Pastaruoju metu daugiafunkciame vandens sporto centre yra atliekami visų inžinerinių sistemų ir įrangos bandomieji kompleksiniai darbai.

UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ rūpinasi statybų ir pastatų technine priežiūra visoje Lietuvoje. Bendrovė klientams gali pasiūlyti platų paslaugų asortimentą statybos sektoriuje. Profesionali komanda prižiūri statinius, atlieka pastatų energinio naudingumo sertifikavimą, sudaro techninius-energinius pasus, vykdo žemės sklypų, pastatų kadastrinius, taip pat elektrofizikinius matavimus, energiškai efektyvių pastatų projektų energinius moduliavimus, termovizinius tyrimus, testuoja stogų dangos sandarumą, atlieka darbų saugos koordinatoriaus funkciją. „Pastatų diagnostika ir statyba“ turi akredituotą laboratoriją, kuri yra licencijuota atlikti pastatų sandarumo, statinių akustinių parametrų, apšvietimo, šiluminės aplinkos, akustinio triukšmo ir vibracijos tyrimus. Įmonė nuolatos telkia dėmesį į teikiamų paslaugų ir klientų aptarnavimo kokybę, investuoja į darbuotojų mokymą.

www.pds.lt

birželis–liepa

Stumdomieji langai ir durys – puikus sprendimas dideliems plotams stiklinti Langai ir terasos durys su dideliais įstiklinimo elementais tapo neatsiejama šiuolaikinių pastatų, tiek modernių, tiek tradicinės architektūros, dalimi. Kaip pasirinkti didelius langus ir terasos duris, kad, nepaisant dydžio, jie išliktų funkcionalūs, lengvai valdomi ir nepatirtų šilumos nuostolių? Didelio ploto įstiklintų langų konstrukcijos namuose turi daug pranašumų, darančių įtaką pastato interjero suvokimui ir gyvenimo komfortui. • Jos daro namus vizualiai patrauklesnius. • Atveria vaizdą į gamtą, sujungia pastato vidų su išore ir supanti gamta tampa kone interjero dalimi. • Kuria kambariuose atviros erdvės įspūdį. • Dėl jų net maži interjerai atrodo didesni ir erdvesni. 54

birželis–liepa

• Teikia daug natūralios šviesos namo viduje, kuri teigiamai veikia gyventojų savijautą ir sveikatą, leidžia sumažinti išlaidas elektros apšvietimui ir patalpų šildymui.

Neribota bendravimo erdvė ir interjero dizainas Kad didelio formato terasos durys būtų ne tik patrauklus, bet ir funkcionalus sprendi-

mas, jos neturi trukdyti bendrauti patalpoje ar terasoje. Tai užtikrina stumdomosios durys. Atidarant durų varčia juda lygiagrečiai su siena, neužimdama papildomos vietos šalia jos, neužstoja vaizdo ir leidžia žmonėms laisvai judėti, net jei jie yra prie pat durų. „REHAU SYNEGO SLIDE“ stumdomosios terasos durys, skirtingai nei tradiciniai modeliai, kurių varčios atsidaro į patalpos vidų, taupo erdvę ir suteikia laisvės planuoti interjerą. Jie leidžia maksimaliai išnaudoti erdvę interjere ir terasoje, neapribodama baldų išdėstymo netgi ir šalia stiklo.

Stumdomųjų langų pranašumai Stumdomieji „REHAU SYNEGO SLIDE“ profiliai yra patikrintas sprendimas ne tik durims, bet ir langams. Kodėl? • Stumdomieji langai, kaip ir durys, suteikia visišką laisvę planuojant patalpas ir leidžia išnaudoti kiekvieną erdvės centimetrą. • Juos patogu atidaryti ir uždaryti nenuimant augalų ar kitų dekoro elementų nuo palangių. • Tai puiki alternatyva neatsidarantiems, fiksuotiems langams, nes jais galima įstiklinti didelį namo plotą, neatsisakant atidarymo ar atlenkimo galimybės.

lyjant. Stumdomieji langai ir durys „REHAU SYNEGO SLIDE“ taip pat pasižymi aukšta garso izoliacija. Jie slopina garsą iki 43 dB, t. y. į vidų patenka beveik 20 kartų mažiau išorinio triukšmo.

Vaizdas be kompromisų

Patogus terasos durų valdymas

Dideli langai, šilta ir ramu

Renkantis duris su dideliu stiklu ypač verta atkreipti dėmesį į tai, kaip lengvai jos atsidaro ir užsidaro. Tokių terasos durų varčia, nepaisant jos didelio svorio, turi atsidaryti ir užsidaryti keliais paprastais judesiais ir, svarbiausia, su minimalia jėga. Stumdomuosiuose „REHAU SYNEGO SLIDE“ modeliuose naudojami sprendimai užtikrina, kad net ir labai dideli stiklai slankiotų sklandžiai ir lengvai atsidarytų. Svarbu tai, kad stumdomąsias „REHAU SYNEGO SLIDE“ duris ypač komfortiška valdyti, o tai anksčiau buvo žinoma iš brangesnių HST sprendimų, dabar tai yra standartinis „REHAU SYNEGO SLIDE“ sprendimas.

Šiuo metu gaminami modernūs dideli langai ir terasos durys, nors yra didelio įstiklinimo ploto, išsiskiria didele šilumos izoliacija. Stumdomieji langai ir durys „REHAU SYNEGO SLIDE“ pasižymi Uf šilumos perdavimo koeficientu iki 1,3 W/(m²K). Dėl to minimaliai prarandama energijos, išeinančios į išorę, o šiluma lieka patalpose. Šie gaminiai taip pat užtikrina didelį sandarumą dėl naudojamo specialaus uždarymo mechanizmo su tarpine, esančia per visą perimetrą. Dėl to stumdomasis elementas tolygiai prispaudžiamas prie rėmo, taip užtikrinant didelį sandarumą net ir itin stipriai

Šiuolaikiniai dideli plastikiniai langai ir terasos durys gali būti praktiškai bet kokios spalvos ir tekstūros – tiek namo išorėje, tiek viduje. Tai leidžia įgyvendinti pastato ir interjero koncepciją pagal individualų skonį. Langų ir stumdomųjų durų „REHAU SYNEGO SLIDE“ profiliai visiškai padengti dekoratyvine plėvele. Dėl šio sprendimo stumdomieji langai ir durys atrodo vienodai įspūdingai tiek su uždarytomis, tiek su atidarytomis varčiomis. Stumdomųjų durų profiliai sujungia medinių ar aliuminio langų estetiką su PVC langų techniniais privalumais. Dėl modernių fanerų „REHAU KALEIDO WOODEC“, turinčių medžio struktūrą, plastikiniai langai ne tik žiūrint, bet ir liečiant nesiskiria nuo medinių, o „REHAU KALEIDO COVER“ aliuminio dangteliais dengti plastikiniai langai taip pat gali būti ekonomiška ir efektyvi alternatyva aliuminio langams. Pasirinkę modernius langus ir stumdomąsias duris galite būti tikri, kad jie bus ne tik patrauklus pastato elementas, bet, svarbiausia, užtikrins aukštą gyvenimo komfortą namo gyventojams.

Daugiau apie REHAU langų sistemas: www.rehau.lt 55

Tvari baldų gamybos milžinė –

INNO LINE Naujų pramonės objektų atsiradimas mūsų šalyje jau nebestebina, Aušra NYMAN

veikiau tenka stebėtis didėjančiomis pastatų apimtimis ir gamybos užmojais bei sparta: apie 50 000 kv. m – 5 ha ploto baldų gamyklos „Inno Line“ statybos SBA industrinių inovacijų slėnyje šalia Klaipėdos truko 9 mėnesius. Naujasis „Inno Line“ pastatas atitinka A++ energinę klasę ir aukščiausius tvarumo reikalavimus, įdiegtos aplinkai draugiškos technologijos, rūpinamasi darbuotojų gerove.

birželis–liepa

Įmonės archyvo nuotr.

objektas

Tvarūs sprendimai Milžinišką SBA grupei priklausančią gamyklą sudaro dvi dalys – išraiškingas įstiklintais ir suapvalintais kampais administracinis pastatas, kuriame įrengti darbo kabinetai, posėdžių kambariai, valgyklos salė, ir buitinės patalpos gamyboje dirbantiems žmonėms, prie jo prisišliejęs ir vienaukštis gamybinio pastato tūris. Jo viduje suformuotos dvi pagrindinės funkcinės zonos – gamybos, su robotizuota technologine įranga, ir medžiagų bei paruoštos produkcijos sandėliavimo patalpos. Abiejų pastato dalių stogas turi modernią baltos spalvos dangą, kuri, priešingai nei įprasta bituminė, neleidžia saulei jo perkaitinti. Prie gamyklos įrengta 180 vietų automobilių aikštelė, iš jų 20 vietų numatyta elektromobiliams. Pagrindinės gamybinio pastato konstrukcijos – gelžbetoninės kolonos ir metalinės santvaros, sienos – daugiasluoksnių plokščių (sumuštinio tipo), viso pastato apvalkalo – išorinių atitvarų šilumos izoliacija atitinka aukščiausiai energinei klasei keliamus reikalavimus. Gamykla turi savo katilinę, kurioje yra kūrenami gami-

nant baldus susidarantys žaliavų likučiai. Jie pneumatinėmis linijomis yra transportuojami į katilinę. Vasarą susidarančių gamybos likučių perteklius kaip biokuro žaliava parduodamas kitoms gamybos įmonėms – A++ klasės pastatas nereikalauja didelių kuro sąnaudų. Karštas vanduo paruošiamas naudojant šilumą, išsiskiriančią iš suspausto oro kompresorių, naudojamų pneumatinėms gaminių gamybos linijoms. Cechai šiltuoju vasaros periodu yra vėsinami vėsintuvais – naudojant vandenį. Garinamu vandeniu yra atvėsinamas karštas lauko oras. Jis leidžiasi į patalpos apačią, o šiltas oras, kuris kyla į viršų, ištraukiamas galingais ventiliatoriais. Administracinis pastatas kondicionuojamas modernia vėdinimo įranga. Stogo konstrukcija yra sutvirtinta, kad ateityje būtų galima ant jo sumontuoti saulės elektrinę.

Cechai šiltuoju vasaros periodu yra vėsinami vėsintuvais – naudojant vandenį. Garinamu vandeniu yra atvėsinamas karštas lauko oras. Jis leidžiasi į patalpos apačią, o šiltas oras, kuris kyla į viršų, ištraukiamas galingais ventiliatoriais. 57

objektas

Statybos vyko pandemijos įkarštyje ir karo Ukrainoje metu. SBA grupei priklausančios statybų vystymo ir valdymo įmonės „Notus Developers“ laukė dideli iššūkiai, tačiau laikmečio turbulencijos statybų spartos nesumažino. „Precizišku planavimu pavyko pastatyti beveik penkių hektarų ploto pastatą per palyginti trumpą laiką. Bendrovė „Notus Developers“ užsakovo vardu padėjo įsigyti žemės

sklypą, organizuoti detaliojo plano rengimą, valdė projektavimo ir statybos darbus. Statybinės medžiagos buvo užsakytos vos tik patvirtinus projektą ir patikimi tiekimo partneriai juos atgabeno sutartais terminais, o tai padėjo išlaikyti statybų tempą ir sutaupyti laiko“, – sako bendrovės vadovas Giedrius Cvilikas. Pasak vadovo, įmonės komanda organizavo medžiagų tiekimą, derino dokumentus ir derėjosi su partneriais. Visus procesus statybvietėje valdė du „Notus Developers“ projektų vadovai.

Įmonės archyvo nuotr.

Didelės apimties ir statybų tempo iššūkiai

projekto sprendimai

Sanotela Profesionali UAB „Sanotela“ komanda užtikrino, kad „Inno Line“ pastate būtų įrengtas kokybiškas vandentiekis, nuotekos, sumontuota visa reikiama sanitarinė įranga, kondicionavimas ir lietaus kanalizacija. 12 įmonės „Sanotela“ specialistų sėkmingai įrengė daugiau nei 3 km WAVIN vamzdynų administraciniame pastato korpuse ir daugiau nei 2 km nerūdijančiojo plieno vandentiekio gamykliniame korpuse. Negana to, įmonės komanda užtikrino, kad, prieš įrengiant vandens

birželis–liepa

tinklus, užsakovui ir projektuotojams netektų spręsti sudėtingų vandentiekio ir nuotekų planavimo klausimų – ir projektavimo dalį, ir pačius darbus atliko patys. UAB „Sanotela“ vandentiekio, sanitarinių įrenginių montavimo, nuotekų valymo, šildymo ir jo įrenginių montavimo patirtį kaupia jau daugiau nei 6 metus. Įmonės specialistai dirba prie įvairaus dydžio ir paskirties projektų, teikia kokybiškas paslaugas ir užtikrina, kad jos būtų atliekamos laiku.

projekto sprendimai

Didžiausia sėkmė – dirbti su ambicingais projektais Šiam projektui vykdyti buvo surinkta kompetentinga komanda, todėl naujoji „Inno Line“ gamykla pastatyta per užsibrėžtą laikotarpį, o rezultatas pateisino lūkesčius – pastatas yra A++ energinės klasės, ypač sandarus ir išsiskiriantis architektūriniais sprendimais. Jis atitinka aukščiausius tvarumo reikalavimus, jame įdiegtos aplinkai draugiškos technologijos, naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, mažinant CO2 emisiją, todėl ypatingi reikalavimai buvo keliami ir statybų priežiūrai. Įmonės „Pastatų diagnostika ir statyba“ komanda nuo statybos pradžios iki atidavimo eksploatuoti atliko visų statinio statybos darbų techninę priežiūrą, įskaitant bendrus statybinius, vidaus ir lauko inžinerinius, taip pat infrastruktūros darbus. Per neįtikėtinai trumpą statyboms skirtą laikotarpį šiam pastatui buvo iškelti maksimaliai dideli reikalavimai: kokybei, energiniam naudingumui ir tvarumui. „Pastatų diagnostikos ir statybos“ komanda iššūkių, atsakomybės ir darbo tikrai nestokojo. Įgyvendinant šį projektą, prie pasaulyje vykstančių įvykių – pandemijos ir karo prisidėjo ribotas statyboms skirtas laikas ir terminai, kurių rezervo įmonė neturėjo. Statybų sektoriuje stigo medžiagų, ilgėjo medžiagų tiekimo grandinės, augo infliacija, didėjo žmo-

giškujų išteklių trūkumas, o tai trumpino darbams skirtą laiką. Todėl įmonės „Pastatų diagnostika ir statyba“ ir SBA grupės įmonių preciziškai vykdomas komandinis darbas, nuo medžiagų užsakymų iki atliktų darbų aktavimo, buvo svarbiausias uždavinys siekiant, kad nenukentėtų kokybė ir energinio naudingumo reikalavimai, o pastatas atitiktų aukščiausius tvarumo tikslus. Įmonė nuolatos telkia dėmesį į teikiamų paslaugų ir klientų aptarnavimo kokybę, investuoja į darbuotojų mokymus ir įrangą. Bendrovės specialistai turi ne tik kvalifikacijos atestatus, bet ir galybę aukštųjų technologijų prietaisų ir įrangos, kurią pasitelkiant užtikrinama statybų techninės priežiūros kokybė. Įmonėje yra įdiegta integruota kokybės, aplinkosaugos ir DSS vadybos sistema pagal ISO 9001:2015, ISO 14001:2015 bei ISO 45001:2018 standartus. Laikomasi įmonei taikomų teisinių reikalavimų, telkiamas dėmesys į visų lygmenų darbuotojų tobulėjimą, siekiama, kad kiekvienas darbuotojas būtų atsakingas už savo darbo kokybę, nuolatos atnaujinamas procesų vertinimo kriterijus siekiant, kad kokybės, aplinkos apsaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos sistema padėtų tobulinti įmonės veiklą. Komandos kvietimas prisijungti vykdant šį projektą – įmonės turimos patirties įvertinimas. Ilgametės žinios ir bendrovės darbuotojų komandos kompetencijos užtikrino sklandų projekto įgyvendinimą, kad pastatas atitiktų tokiems statiniams keliamus reikalavimus ir nuo jų nenukryptų. „Dalyvaudami šiame projekte dar kartą supratome, kad nieko nėra neįmanomo, svarbu gera idėja, tikslas ir veiksminga profesionali komanda. Didžiausia sėkmė dirbti su ambicingais projektais ir profesionalais“, – sako įmonės vadovas Gediminas Butkus.

www.pds.lt

objektas

projekto sprendimai

UAB „Betongrindis“ „Inno line“ pastate betonines pramonines grindis įrengė UAB „Betongrindis“. Įmonės komanda atliko grindų armavimo, hidroizoliacijos paklojimo, betonavimo, glaistymo darbus, visa ko reikėjo kokybiškam pramoninių grindų įrengimui. Tokios grindys atsparios didelėms mechaninėms ir dinaminėms apkrovoms, pasižymi ypač geromis eksploatavimo savybėmis, atitinka tokius aukštus reikala-

projekto sprendimai

MB „Plieno vizija“ Metalinius vidaus laiptus „Inno Line“ su stiklo turėklais ir SBA grupės logotipą ties įėjimu gamino ilgametę darbo patirtį turinčių specialistų komanda – MB „Plieno vizija“. Tiek laiptų konstrukcijų, tiek įėjimo logotipo gamybos brėžinius ir įrengimo sprendinius įmonės specialistai paruošė patys, pagal užsakovų pateiktas vizualizacijas. MB „Plieno vizija“ bendradarbiauja su statybos paslaugas teikiančiomis įmonėmis, priima ir sėkmingai įgyvendina užsakymus tiek iš juridinių, tiek iš fizinių asmenų. Įmonės specializacija – įvairių metalo konstrukcijų projektavimas, gamyba, montavimas, dažymo ir metalo pjaustymo paslaugos, prekyba juodaisiais metalais.

www.plienovizija.lt

birželis–liepa

vimus kaip atsparumas mechaniniam ir fiziniam poveikiui, standumas, sanitariniai higieniniai ir ekonominiai principai. Pramoninių grindų įrengimas yra itin atsakingas darbas. Įmonės „Betongrindis“ specialistai įrengia itin kokybiškas betonines grindis įvairiuose pramoniniuose, visuomeniniuose, administraciniuose, gamybinės ir kitos paskirties objektuose.

www.betongrindis.lt

Įmonės archyvo nuotr.

objektas

„Šis objektas yra vienas iš trijų didžiausių, per metus pastatytų Lietuvoje, todėl iššūkiai buvo nemenki, įvertinus pandemiją ir kiek vėliau prasidėjusį karą, didelį statybų tempą, tačiau tuo procesas ir buvo įdomus“, – sako Vytautas Beniušis, vienas iš šios gamyklos projekto vadovų iš įmonės „Notus Developers“. „Pagrindinėmis medžiagomis, tarp jų ir metalo konstrukcijomis, apsirūpinome anksčiau, todėl paskelbtos sankcijos Rusijai ir Baltarusijai statybų procesui įtakos nedarė“, – tvirtina jis. Svarbiausia užduotis, projekto vadovo teigimu, buvo per tris mėnesius – iki šaltojo periodo, sumontuoti laikančiąsias konstrukcijas, uždengti stogą ir sudėti langus, kad būtų galima pastato viduje lieti grindis, atlikti elektros instaliacijos, vandentiekio įrengimo darbus, taip pat atvykstančią jautrią temperatūros pokyčiams technologinę įrangą montuoti jau šildomose patalpose. Dėl didžiulio statybų masto ir siekiant suvaldyti rizikas, pastato darbai buvo skaidomi ir jiems atlikti samdyti keliolika rangovų. Projekto vadovams teko prižiūrėti 49 sutartis, kurios visos buvo įvykdytos laiku. Per patį statybų piką objekte dirbo 120 žmonių. „Pastatas buvo statomas nuosekliais etapais – vienoje jo dalyje jau

buvo montuojama technologinė, gamybai skirta įranga, o kitoje dalyje – liejamas grindų betonas, montuojami langai, – komentuoja V. Beniušis. – Lygiagrečiai vyko ir projektavimas – techninio projekto detalizavimas, nes projektavimo sparta taip pat buvo didelė. Elektros pajėgumų paskutiniame etape teko skolintis iš kaimyninės gamyklos, kol buvo sumontuota visa reikalinga elektros tiekimo įranga. Laikinomis oro linijomis atsivedėme 1 MW galios, o tai prilygsta 100 individualių namų elektros energijos poreikiui.“

objektas

Statant septynioms futbolo aikštėms prilygstantį gamyklos „Inno Line“ pastatą sunaudota beveik 25 000 t betono – tai yra tiek, kiek sveria Vilniaus televizijos bokštas. Į statybų aikštelę suvežta 2800 t sunkvežimių smėlio, žvyro ir skaldos, 1100 t metalo. Gelžbetonio konstrukcijoms atvežti į objektą reikėjo 250 vilkikų reisų.

Šiuolaikinius standartus atitinkančios gamybos linijos ir darbo sąlygos projekto sprendimai

„Jūrės medis“ Įmonė "Jūrės medis" pagamino medinę fasado apdailą prie pagrindinio "Inno line" įėjimo.

www.juresmedis.lt

birželis–liepa

„Pastato statybos darbai, baigti laikantis nustatytų terminų, įgalino visas jėgas skirti įrangos, baldų gamybos linijų, robotizuotų ir automatizuotų sistemų montavimui ir bandomajai gamybai, kad būtų įvykdyti įsipareigojimai jau metų pabaigoje tiekti klientui maksimalų sutartą produkcijos kiekį“, – sako gamyklos „Inno Line“ vadovas Rolandas Baltuonis. Anot jo, šiuo metu gamykloje kartu su administracija dirba per 600 žmonių. Rūpinantis jų sveikata ir palankiomis darbo sąlygomis, cechuose prie visų darbo vietų yra įrengtos geriamojo vandens stotelės, palaikomas subalansuotas mikroklimatas. Artimiausiu metu – jau šį rudenį pagal šiuo metu ruošiamą kraštovaizdžio projektą planuojama sutvarkyti aplinką prie gamyklos: poilsio erdvę lauke šalia valgyklos, apsodintą medžiais ir dekoratyviniais daugiamečiais augalais. Iš viso darbuotojams numatytos trys skirtingos poilsio zonos lauke.

objektas projekto sprendimai

Nematomas, tačiau milžiniškas darbas – pastato elektrifikacija Nemažą darbą baldų gamybos įmonėje „Inno Line“ nuveikė uostamiesčio įmonės „Elektrifikacijos paslaugos“ komanda. Jų darbai, ruošiantis šioje maždaug 50 000 m2 baldų gamykloje įdiegti elektrotechninius ir inžinerinius sprendimus, prasidėjo kur kas anksčiau, nei su užsakovais pasirašyta darbų atlikimo sutartis. „Visų pirma mums teko nemažai padirbėti, konsultuojant projekto užsakovus ir atliekant projekto optimizavimo darbus. Darbų sutartį pasirašėme dar maždaug po pusmečio – praėjusių metų gegužės pabaigoje ir pagaliau galėjome startuoti su darbams reikalingų medžiagų užsakymu“, – pasakojo bendrovės direktorius Aivaras Pranauskas.

Būtent medžiagų tiekimo trikdžiai, anot pašnekovo, buvo vienas didžiausių iššūkių, įgyvendinant šios modernios baldų gamyklos elektrifikaciją. Bendrovės vadovo teigimu, pirmojoje projekto stadijoje gamykloje buvo atliekami apšvietimo montavimo darbai. Antrosios projekto stadijos metu greta iki tol vykdytų darbų įmonės „Elektrifikacijos paslaugos“ darbuotojams teko į elektros tiekimą po truputį pajungti į objektą etapais vežamą gamybos įrangą, o tai pareikalavo nemažų žmogiškųjų išteklių. Nepaisant to, pasak A. Pranausko, su visais iššūkiais įmonė susidorojo sklandžiai ir šiuo metu sutartiniai darbai baigti. „Inno Line“ baldų gamykloje „Elektrifikacijos

paslaugos“ įrengė elektros skirstyklą, paklojo apie 70 km elektros kabelio, sumontavo apie 10 km kabelinių kopėčių ir įvairių kitokių konstrukcijų, įrengė per 2500 įvairių apšvietimo elementų ir 53 elektros paskirstymo spintas. Skirtingais projekto laikotarpiais „Inno Line“ gamykloje darbavosi nuo 20 iki 30 įmonės darbuotojų.

www.elektrifikacija.lt

objektas projekto sprendimai

Saugaus ir spartaus gamyklos darbo sprendimai

Didelėse gamyklose darbo procesai vyksta ne tik robotizuotose linijose, bet ir šalia jų. Čia, kaip ir keliuose, susikerta pėsčiųjų darbuotojų ir krovos transporto srautai. Lietuvos įmonės „Corda“ pagrindinė veikla – specifinių darbo aplinkos sąlygų palaikymo, darbų saugos, nenutrūkstamų įmonės veikimo procesų užtikrinimo sprendimai pramonės, prekybos, logistikos, žemės ūkio bendrovėms. Įmonė gamykloje „Inno Line“ įrengė apsauginius atitvarus krautuvų ir pėsčiųjų srautams valdyti bei greitaeigius vartus, taip pat vilkikų ratų blokatorius.

Apsauginiai barjerai Siekdama išvengti nelaimingų įvykių darbe – pėsčiųjų darbuotojų ir elektrinių krautuvų susidūrimų, transporto ir krovinių apgadinimo, įmonė pasiūlė gamyklai apsauginius, smūgį absorbuojančius ir amortizuojančius atitvarus, pagamintus iš specialios sudėties plastiko. Dėl savo modulinės konstrukcijos atitvarai susidūrimo metu kilusias apkrovas sugeria ir sušvelnina. Tad smūgis neperduodamas į grindis ir jos išsaugomos nepažeistos, o atitvarai grįžta į pradinę padėtį. Šių apsaugų konstrukcija yra modulinė – jeigu sugadinama kuri nors jos dalis, nereikia keisti visos, o tik pažeistą elementą. Gamykloje „Inno Line“ įrengta konstrukcija yra apie 800 m

birželis–liepa

ilgio. Praėjimams per krautuvų kelią sumontuoti saugūs varteliai, kurie neatidiems pėstiesiems neleidžia netikėtai išeiti į krautuvų zoną. O tam, kad būtų sureguliuotas eismas, būtų perspėjama, kad atvažiuoja krautuvas, ar krautuvams neleidžiama važiuoti, kai pėstieji yra krautuvų zonoje, yra sumontuoti šviesoforai ir vartelių užraktai, kurie valdomi įmonės „Corda“ sukurtu valdikliu ir išmaniaisiais jutikliais. Šie stebi numatytą zoną ir, jei ten yra pėsčiųjų, krautuvai nėra įleidžiami, arba atvirkščiai. Esant krautuvui pėsčiųjų perėjimo zonoje, varteliai užrakinami ir pėstieji neturi galimybės laisvai patekti į krautuvų taką.

Tvarus ir saugus pasirinkimas Plastikiniai atitvarai ir borteliai pasirinkti ir dėl danų gamintojo tvarumo politikos. Jie yra 100 proc. perdirbami, perdirbtas plastikas virsta naujais gaminiais. Kitas, ne mažiau svarbus motyvas rinktis plastiko gaminius buvo jų lankstumas ir amortizacinės galimybės – nereikia tvarkyti pažeistų grindų, nereikia daug laiko reikalaujančios priežiūros, kadangi plastikas nerūdija ir paviršius nesugadinamas, po kontaktų su krautuvais jų nereikia dažyti. Pažeistus atitvaro elementus galima keisti nekeičiant viso atitvaro, tai padaryti ypač greita ir lengva. Pavyzdžiui, jei turime plieninius atitvarus ir

objektas

apsaugas, tai po kiekvieno incidento reikia juos demontuoti ir remontuoti naudojant terminį apdirbimą, paskui perdažyti, todėl į aplinką išleidžiama daug kenksmingų medžiagų ir toks darbas yra imlus laikui. Dėl šių priežasčių ilgojoje perspektyvoje sutaupoma labai daug brangaus laiko ir lėšų.

Greitaeigiai vartai ir krovininio transporto ratų blokatoriai Sumontuoti 18 m2 ploto greitaeigiai išoriniai vartai, pasikeliantys 1,2 m/s greičiu. Jie skirti energijai taupyti, šilto ir šalto oro srautui valdyti, taip pat siekiant išvengti nemalonių skersvėjų ir užtikrinti, kad pastate nebus prarandama šiluma šaltuoju periodu. Tokių vartų naudojimas kartu su sekcijiniais vartais išpildo charakteristikas, kurias apibrėžia griežti A++ klasės pastatams keliami reikalavimai, saugant darbuotojus ir taupant energijos išteklius. Vartai naudojami kiekvieną dieną, pro juos įvežami gamyklos kroviniai, išgabenama produkcija. Vartai atsidaro, kai juos fiksuoja judesio radarai arba gavus signalą iš distancinio valdymo pultelio. Transportui pravažiavus, vartai po duoto laiko uždaromi ir yra paruošti naujam ciklui. Įmonė sumontavo ir ratų blokatorius, kad privažiavęs prie rampos krovininis transportas saugiai galėtų iškrauti ar pasiimti prekes. Ratų blokatoriai užfiksuoja sunkųjį transportą, neleisdami jam pajudėti iš vietos, kol nepabaigti krovos darbai. Taip išvengiama netikėtumų, kurių dar vis pasitaiko logistikos centruose ir gamyklose, jeigu vairuotojas pamiršta įjungti rankinį stabdį ar per neatidumą bando nuvažiuoti, kol krova tebevyksta.

Pavyko išlaikyti tempą

www.corda.lt

Kaip teigia įmonės vadovas Darius Gedvilas, gamyklos statybų tempas buvo toks didelis, kad vystytojams buvo svarbu užsitikrinti savalaikį komplektuojamųjų dalių tiekimą, todėl „Corda“ buvo pasirinkta kaip patikima partnerė, atstovaujanti kokybišką įrangą siūlančiam danų gamintojui „Dancop“. Pagrindiniai iššūkiai buvo prisiderinti prie didelio statybų tempo, kai vienu metu ir statoma, ir projektuojama, todėl statybų eigoje šiek tiek keitėsi įrangai numatyti parametrai. Tačiau iškilę klausimai dėl profesionalaus projekto valdymo ir sinchronizuoto visų statybos grandžių darbo buvo sprendžiami greitai ir didesnių problemų nesukėlė. Kadangi atitvarų sistema buvo modulinė, ją nesunku buvo surinkti, panašiai kaip lego kaladėles, pagal pasikeitusią funkcinę schemą. Pasaulyje tvyrant medžiagų tiekimo grandžių nestabilumui, pavyko per itin trumpą laiką pagaminti, pristatyti ir sumontuoti visą reikiamą įrangą.

Pažangios stogo dangos „Blizzard“ ir „Thunder“ bei paslėptų latakų sistema „KROP“ „Stogai ir stogų priedai“ – 2022 m. „Blachotrapez“ tendencijos Bendrovė „Blachotrapez“ yra gerai žinomas ir gerbiamas stogo ir fasado dangų gamintojas. Bendrovė savo komercinį pasiūlymą papildė nauju, vieninteliu tokiu rinkoje produktų segmentu – stogo dangomis su uolienų pabarstais. Šio segmento stogo dangos „Thunder“ ir „Blizzard“, taip pat naujoji paslėptų latakų sistema „KROP“ – tai produktai, pritraukę reiklių klientų dėmesį ir atitikę šių laikų architektų skonį.

Kokią stogo dangą pasirinkti? Šį klausimą dažnai sau užduoda nekilnojamojo turto plėtotojai ir architektai. Investicija į gerą ir patvarų stogą, išsiskiriantį patikrintu ilgamečiu patikimumu, užtikrina ramybę daugeliui metų. Vadovaudamasi šiuo požiūriu bendrovė 66

birželis–liepa

„Blachotrapez“ kelia aukščiausius reikalavimus savo naudojamoms žaliavoms ir gamybos technologijoms, todėl jos produktai tarnauja ilgiau ir turi net iki 60 metų garantiją. Tačiau ką nuspręsime įsigyti, priklauso ne tik nuo techninių parametrų, kurie yra svarbūs norint, kad gaminio tarnavimas būtų ilgalaikis, bet ir nuo mūsų skonio.

Kodėl verta rinktis stogo dangą su natūraliais uolienų pabarstais? Šių stogo dangų ypatybė yra įdomi forma, tvirtumas ir elegantiška išvaizda, dėl kurios ji puikiai atrodo tiek šiuolaikinio dizaino, tiek tradicinės architektūros pastatuose. Stambūs uolienų grūdeliai sukuria veiksmingą barjerą, atsparų oro sąlygoms, o stogo dangų paviršius yra atsparus įbrėžimams ir visų rūšių pažeidimams. Papildomas pranašumas tas, kad uolienų pabarstai sukuria natūralią garso izoliaciją.

„Thunder“ Kokybė, ilgaamžiškumas ir išskirtinė išvaizda pradžiugins net ir pačius išrankiausius klientus. „Blachotrapez“ grupės produktas „Thunder“ yra gaminamas juodos onikso spalvos, o įspaustas raštas primena tradicines medines malksnas. Danga pasižymi dideliu atsparumu išorės oro sąlygoms, pavyzdžiui, krušai. Stogo dangą su natūralių bazalto uolienų pabarstų sluoksniu verta pasirinkti ir dėl kitų priežasčių. Gamybai naudojamos aukštos kokybės medžiagos, puiki apsauga, kurią užtikrina specialios dangos, unikalus modulinių „Thunder“ lakštų montavimo būdas suteikia didžiulį pranašumą, palyginti su tradicinėmis medinėmis malksnomis. Dar vienas pranašumas – svoris. Danga yra net 7 kartus lengvesnė už keramines čerpes, todėl nereikia sustiprinti stogo santvaros ir galima išvengti papildomų išlaidų.

NAUJIENA! „Blizzard“ Blizzard – naujovė iš „Blachotrapez“. Forma su dvigubomis briaunelėmis, kurią papildo uolienų pabarstai. „Blizzard“ – stilinga, tiesių linijų forma su dvigubomis briaunelėmis. Išskirtinė stogo dangos forma primena klasikines keramines čerpes, kartu suteikia visus būdingus bazalto uolienų dangų privalumus.

Bendrovės „Blachotrapez“ sukurti sprendimai visada išsiskiria aukšta kokybe ir patikimumu. Taip yra ir kalbant apie „Blizzard“ stogo dangas. Produktas turi ilgiausią rašytinę patvarumo garantiją rinkoje – net iki 60 metų. Sukurtas taip, kad ištekliai būtų naudojami racionaliai, o montavimas – paprastesnis. Pasikartojantis raštas suteikia galimybę optimaliai sumontuoti reikiamą lakštų skaičių su mažiausiu atliekų kiekiu. Pažangą taip pat atspindi patikimos latakų sistemos „KROP“Bendrovė iškėlė sau tikslą sukurti sprendimą namams be karnizo, kuris pašalintų anksčiau rinkoje siūlytų paslėptų latakų sistemų trūkumus. Remdamasi pažangiomis inovacijomis – tomis, kurios paprastu būdu suderina šiuolaikinės statybos iššūkius ir tendencijas su tradiciniu patikrintu meistriškumu, bendrovė įvykdė sau išsikeltą tikslą. Pirkėjas turėtų atminti, kad sprendimas įsigyti paslėptų latakų sistemą „KROP“ stogui be karnizo reiškia pasirinkimą, kuris jam tarnaus daugelį metų. Be minėtų produktų, bendrovė „Blachotrapez“ gali pasiūlyti platų kitų gaminių asortimentą, išsiskiriantį labai geromis estetinėmis ir techninėmis ypatybėmis, suteikiantį architektams didelę pasirinkimo laisvę ir galimybę įgyvendinti puikias menines vizijas, pritaikytas reikliausių nekilnojamojo turto plėtotojų skoniui. 67

medinė statyba

medinė statyba Šiandien vis drąsiau eksperimentuojama, medinius elementus integruojant į kultūros, edukacinės, socialinės srities statinius. Medis tampa nuo tvarių statybų neatsiejama konstrukcine medžiaga, padedančia siekti neigiamos CO2 emisijos. Medinės architektūros bendruomenės centras Barselonoje – vienas tokių statinių, atliepiančių šiandienos tendencijas, kai medinės statybos proveržis vis labiau pastebimas įvairiuose Europos didmiesčiuose.

Skaitykite

birželis–liepa

↓

Kiekviena medžiaga ir tekstūra šiame projekte preciziškai parinktos, siekiant maksimaliai atitikti ekologiško ir tvaraus pastato koncepciją.

medinė statyba

Jose Hevia nuotraukos

medinė statyba

MEDINĖS ARCHITEKTŪROS BENDRUOMENĖS CENTRAS organiškai įsiliejo į didmiesčio ritmą 70

birželis–liepa

medinė statyba

Agnė TAMAŠAUSKAITĖ

Barselonoje, greta vieno pagrindinių įvažiavimų į miestą, iškilo išskirtinis medinis bendruomenės centras (The Centre for Community Life in Trinitat Vella), tapęs tvarios ir dinamiškos architektūros pavyzdžiu. Projekto autoriai – katalonų architektų studija „Haz arquitectura“.

Projekto autoriai ispanų studijos „Haz arquitectura“ architektai Manuelis Sánchezas-Villanueva ir Carol Beuter.

OBJEKTAS: The Centre for Community Life in Trinitat Vella VIETA: Barselona, Ispanija ARCHITEKTAI: „Haz arquitectura“ PASTATO PLOTAS: 2300 kv. m STATYBOS METAI: 2021 m.

medinė statyba

Jose Hevia nuotraukos

rinitat Vella rajone pastatytas ekologiškas bendruomenės centras – vietinę socialinę politiką įgyvendinantis projektas. Jame įsikūrė įvairios socialines paslaugas teikiančios organizacijos, tarp jų – Moterų informacijos ir pagalbos centras. Naujasis statinys, kurio konstrukcijai panaudota mediena, siekia tapti jaukia ir svetinga susitikimų erdve. Daugiafunkcis pastatas taps bendruomenės ir gretimų rajonų centru, planuojama, kad jo kaimynystėje iškils bendruomenės namai, būstai jaunimui ir vyresnio amžiaus žmonėms. Projekto autoriai ispanų studijos „Haz arquitectura“ architektai Manuelis Sánchezas-Villanueva ir Carol Beuter sukaupę didelę patirtį projektuodami tiek viešuosius, tiek privačius statinius. Projektuodami naująjį centrą, architektai siekė, kad jis darniai integruotųsi į rajono teritorijos bendrąjį planą. Kadangi bendruomenės centras yra tik pirmasis būsimo socialinę įtrauktį skatinančių statinių komplekso pastatas, M. Sánchezas-Villanueva ir C. Beuter pasirinko gana paprastą ir abstraktų eksterjero dizainą. Pastate užtikrinamas natūralus apšvietimas ir kokybiškas vėdinimas. Eksterjerą ir interjerą į visumą sujungė dominuojantys medžio motyvai.

Bendruomenės centro statybai mediena buvo pasirinkta ne tik dėl jos tvarumo aspekto, bet ir todėl, kad masyviam tūriui būtų suteikta daugiau šilumos, jaukumo ir komforto.

birželis–liepa

medinė statyba

Pirmame 2300 kv. m ploto pastato aukšte įrengta registratūra, kavinė ir erdvus vestibiulis, kuriame numatoma rengti įvairias parodas, susitikimus ir organizuoti kitus renginius. Likusiuose keturiuose aukštuose suprojektuotos jaukios erdvės biurams ir socialinės paskirties organizacijoms. Darbo ir biurų zonos išsidėsčiusios ratu, aplink statinio centrinę ašį.

Siekia sumažinti CO2 pėdsaką Bendruomenės centro statybai mediena buvo pasirinkta dėl kelių priežasčių. Kraštiniame miesto rajone, greta vieno judriausių transporto mazgų pastatyto pastato tūriui norėta suteikti daugiau šilumos ir komforto. Be to, pasirinktos medienos konstrukcijos yra itin tvarus sprendimas – statybų metu išskiriamas daug mažesnis išmetamo dvideginio (CO2) kiekis nei tradicinėje statyboje, kuomet pasirenkamos betoninės, plieninės konstrukcijos. Svarbu ir tai, kad mediena sugers CO2 visą pastato eksploatavimo laiką.

Pasyviojo pastato pavyzdys Projektuojant naująjį bendruomenės centrą, buvo siekiama atitikti pasyviojo pastato standartus ir užtikrinti, kad pastato šildymo ir vėsinimo energetinės sąnaudos

būtų minimalios. Mediniame pastate įrengtas geoterminis šildymas, kuriam naudojama greta pastato esančio dirvožemio šiluminė energija. Vidaus patalpose numatytas optimalus mikroklimatas – oras vasarą visuomet vėsus, o žiemą – šiltas. Ant stogo įrengta saulės elektrinė, kuri per metus pagamins 60 000 W elektros energijos. Statinio konstrukcijai naudota hibridinė medžio ir plieno konstrukcija, sumontuoti iš pušies pagaminti me-

Projekto sutoriai, M. Sánchezas-Villanueva ir C. Beuter pasirinko gana paprastą ir abstraktų eksterjero dizainą, kuriamee dominuoja medžio motyvai.

Pasirinktos medienos konstrukcijos yra itin tvarus sprendimas – statybų metu išskiriamas daug mažesnis išmetamo dvideginio (CO2) kiekis nei tradicinėje statyboje, kuomet pasirenkamos betoninės, plieninės konstrukcijos. 73

medinė statyba diniai langai ir durys. Vidaus interjere dominuoja medžio masyvo apdaila ir baldai. Sudėtos natūralaus linoleumo grindys. Kiekviena medžiaga ir tekstūra preciziškai parinktos, siekiant maksimaliai atitikti ekologiško ir tvaraus pastato koncepciją. Šis statinys atliepia šiandienos tendencijas, kai medinės statybos proveržis vis labiau pastebimas įvairiuose Europos didmiesčiuose, medis tampa nuo tvarių statybų neatsiejama konstrukcine medžiaga, padedančia siekti neigiamos CO2 emisijos. Taip pat vis drąsiau eksperimentuojama, medinius elementus integruojant į kultūros, edukacinės, socialinės srities statinius.

Adria Goula nuotrauka

Jose Hevia nuotrauka

Pirmame pastato aukšte įrengta skaidrios erdvės, kuriose numatoma rengti įvairias parodas, susitikimus ir organizuoti kitus renginius. Ratu, aplink statinio centrinę ašį, išsidėsčiusios darbo ir biurų zonos.

Šis statinys atliepia šiandienos tendencijas, kai medinės statybos proveržis vis labiau pastebimas įvairiuose Europos didmiesčiuose, medis tampa nuo tvarių statybų neatsiejama konstrukcine medžiaga, padedančia siekti neigiamos CO2 emisijos.

birželis–liepa

Stavangeris yra ketvirtas pagal dydį Norvegijos miestas, įsikūręs šalies pietvakariuose. Naujasis „SpareBank 1“ pastatas yra vienas didžiausių medinių biurų pastatų Šiaurės Europoje. Mediena buvo pasirinkta kaip pagrindinis išteklius dėl mažesnio energijos suvartojimo gamybos metu ir geresnio patalpų klimato. Be to, jis puikiai dera prie miesto, nes Stavangeryje yra vienas geriausiai išlikusių medinių gyvenamųjų namų kvartalų. Dar viena pridėtinė medienos naudojimo vertė buvo sutrumpėjęs statybos laikotarpis. Pastatas yra trijų–septynių aukštų. Jo centre, po stikliniu stogu, yra atrijus, kuriame buvo pastatyti vieni didžiausių pasaulyje medinių laiptų. Jis buvo pastatytas be tarpinės atramos. Štai kodėl taškinė atraminių sijų apkrova buvo unikalus iššūkis. Kasdien naudojant laiptai patiria didelį mechaninį įtempimą. Be to, kliento ir darbuotojo saugumas turėjo būti užtikrintas tam tikru atsparumu slydimui.

OB-008-ÖLBEIZE Tirpiklio pagrindu pagamintas sėmenų aliejaus beicas.

HWS-112-HARTWACHS-SIEGEL Tvirtas vieno komponento vaškas su natūraliais aliejais, paryškinantis medienos paviršių.

www.remmers.lt 75

ietuvoje statybinės klijuotos medienos konstrukcijos nėra naujiena. Mediniai pastatai turi senas statybos tradicijas, o šiandien augantys gamybos pajėgumai, patyrę architektūros ir inžinerijos sričių profesionalai bei kvalifikuoti konstrukcinės medienos gamintojai padeda medinių pastatų statybą padaryti vis lengviau prieinamą ir konkurencingą. Palankią aplinką šios inovatyvios statybų srities vystymui formuoja ir Europos žaliojo kurso politika („European Green Deal“). Vienas didžiausių tokių gamintojų Baltijos šalyse – UAB „Jūrės medis“ jau beveik 50 metų gamina klijuotosios medienos konstrukcijas. 76

birželis–liepa

www.juresmedis.lt

Tvarios ateities šauklys – Statant savo svajonių namus ir kuriant mus supančią aplinką svarbu nepamiršti ir būsimų kartų. Todėl itin svarbi tvari ir ekologiška statyba. Natūraliai kyla klausimas, kokios medžiagos yra tvarios. Dažnai dėmesys sutelkiamas į medieną, tačiau mes pateiksime jos alternatyvą: pluoštinio cemento fasado plokštės yra lengvos, patvarios, nedegios ir reikalauja tik minimalios priežiūros. Palyginkime šias dvi medžiagas.

Pluoštinis cementas palyginti su mediena Mediena yra natūrali medžiaga. Ją galima naudoti įvairioms reikmėms baldams, statyboms ar fasadams. Vis dėlto veikiama gamtos veiksnių mediena yra trapi. Ji gali supūti, išlinkti, į ją gali įsisukti vabzdžių ar graužikų, 78

birželis–liepa

todėl, priklausomai nuo aplinkos sąlygų, ji reikalauja daugiau priežiūros, o kartais ir pakeitimo. Lauke naudojamą medieną reikia apdoroti (pavyzdžiui, dažyti), kad ji taptų ilgaamžiškesnė. Tai turi neigiamų pasekmių medienos poveikiui aplinkai. Pluoštinis cementas yra specialiai sukurta medžiaga, gaminama iš gamtoje lengvai priei-

namų komponentų. Pagrindinės sudedamosios dalys – cementas (gaminamas iš klinčių ir molio uolienų), celiuliozės pluoštas (kaip popieriuje), smėlis ir vanduo. Celiuliozė yra sertifikuota FSC, o pigmentas, naudojamas fasadinėms lentoms dažyti, yra be APEO. Įmonė „Cedral“ sukūrė gamybos procesą, kurio metu mažinamas vandens suvartojimas ir perdirbamos likutinės medžiagos. Pateiksime pluoštinio cemento fasadų dangos tvarumo pranašumus ir palyginimus su medžio plokštėmis.Pluoštinio cemento dailylenčių nereikia apdirbti, dažyti, tad taupomos cheminės medžiagos.Dėl tvirtos kompozicinės prigimties pluoštinio cemento dailylentės tarnauja mažiausiai 50 metų. Žinoma, svarbu jas tinkamai sumontuoti. Medieną tektų keisti dažniau.Pluoštinis cementas itin tvirtas, taigi tai pačiai kokybei pasiekti naudojama mažiau žaliavos.„Cedral Classic“ arba „Click“ pranašumaiBe pirmiau minėtų aplinkosaugos aspektų, reikia nepamiršti ir Jūsų namų apsaugos bei rūpesčių išvengiamumo. Pluoštinio cemento dailylentės daugeliu atvejų yra pranašesnės už medines dailylentes.

Minimali priežiūra „Cedral“ fasado dailylentės gamykloje nudažomos keliais UV spinduliams atsparių dažų sluoksniais. Taigi, skirtingai nei naudojant medieną, Jums nereikės reguliariai perdažyti fasado. „Cedral“ dailylenčių gaminiai yra stabilios formos, atsparūs puvimui, pelėsiui, graužikams ir vabzdžiams. Kad fasadas išliktų lyg naujas, tereikia jį nuplauti švariu vandeniu.

jokio išankstinio apdorojimo į netoksiškas medžiagas. Tiesa, jas taip pat galima perdirbti į kitus cemento gaminius.

Ekologiškas gyvavimo ciklas „Cedral“ gamintojai yra įsipareigoję savo veikloje siekti didesnio atsinaujinimo, todėl, jei tik įmanoma, aktyviai pakartotinai naudoja ar perdirba medžiagas. Visų gaminių kiekybiniai aplinkosaugos duomenys, pagrįsti išsamiu gyvavimo

ciklo vertinimu, pateikiami gaminių aplinkosaugos deklaracijose. Išorės sertifikavimo agentūros patvirtina, kad pagal gamintojo rekomendacijas teisingai įrengus „Cedral“ dailylentes per visą gaminio gyvavimo laikotarpį nereikia jokios papildomos priežiūros, remonto, keitimo ar atnaujinimo. Įrengimo nuostoliai priklauso nuo pastato konstrukcijos ir naudotojo pageidavimų, tačiau paprastai neviršija 5 procentų.Taigi nekyla abejonių – „Cedral“ yra tvarus pasirinkimas Jūsų fasadui.

Nedegus Norite kuo geriau apsaugoti savo namus. „Cedral Classic“ ir „Click“ pasižymi puikiomis degumo savybėmis. Pluoštinio cemento plokštės sertifikuotos A2-s1, d0 pagal Europos standartus – nedegios. Veikiamos ugnies jos nesukelia dūmų ar liepsnojančių lašelių. Todėl „Cedral“ dailylentės yra maksimaliai saugus pasirinkimas fasadui. Kietas kaip uola, lankstus kaip medis „Cedral“ fasadų gaminiai turi daugiasluoksnę pluošto struktūrą, kuri užtikrina akmens patvarumui prilygstančias savybes. Plokštės – tvirtos ir nejudėdamos iš vietos atlaiko įvairias oro sąlygas. Kartu jos suteikia tokį pat dizaino lankstumą kaip ir mediena. Dailylentes galima rinktis iš daugybės spalvų, tiek su medžio paviršiumi, tiek lygias. „Cedral“ tinka visiems fasadų sprendimams. 100 proc. pakartotinai naudojamos ir perdirbamosPluoštinio cemento fasado plokštės yra ekologiškos ne tik dėl savo sudėties, bet ir dėl ilgaamžiškumo. Išmanūs „Cedral“ tvirtinimo būdai yra atsparūs išmontavimui, todėl dailylentėms galima suteikti antrą gyvenimą kitur. O jeigu galiausiai norėsite jas išmesti pasibaigus jų ilgam tarnavimo laikui (50 metų), jos paprasčiausiai vėl suyra be

modulinė architektūra

POKARANTININIS VERDIKTAS: BIURŲ POKYČIAI NEIŠVENGIAMI 80

birželis–liepa

modulinė architektūra

Indrė VOZGIRDAITĖ

Praūžus pandemijai, tapo akivaizdu, kad įmonės, norėdamos išlikti neprognozuojamų globalių iššūkių sąlygomis, turi tapti lankstesnės ir judresnės. Tie patys reikalavimai galioja ir jų biurams: inertiški, sustingę biurai nebeatitinka pakitusių darbo rinkos poreikių. Ispanų lauko baldų gamintojas „Kettal“ siūlo keistis greitai ir patogiai, išvengiant didžiulių sąnaudų ir rūpesčių. 81

modulinė architektūra

Iš namų atgal į biurą Pandemija atnešė radikalių pokyčių į kiekvienus namus, kartu pakoreguodama ir gyvenimo būdą. Net ir jai pasitraukus, darbas namuose liko gerokai populiaresnis nei anksčiau. Šiandien daugelis darbuotojų

birželis–liepa

pirmenybę teikia mišriam darbo modeliui, kai dirbama tarp namų ir biuro. Šiuo pereinamuoju periodu tapo aišku, kad, keičiantis darbo jėgos poreikiams, turi keistis ir biurai bei darbo vietos. Vienintelis likęs klausimas – kaip? Spręsti šį galvosūkį ėmėsi ispanų lauko baldų gamin-

modulinė architektūra

tojas „Kettal“, po pandemijos netikėtai išplėtęs savo veiklą iki modulinių konstrukcijų gamybos biurams. Pripažinimą naujajai modulinei sistemai atnešė gamintojo sėkmingai rekonstruoti garsaus architekto Richardo Neutra namai Los Andžele. Daugeliui įmonių žengiant nedrąsius pirmuosius žingsnius atnaujinant darbo vietas, „Kettal“ pasiūlė išmanų sprendimą – šiuolaikinę modulinę konstrukciją „Pavilion O“. Tai lengvai perkonfigūruojamos sistemos, skirtos naujoms darbo vietoms kurti, atitinkančios sparčiai besikeičiančius poreikius.

„Kettal“ pasiūlė išmanų sprendimą – šiuolaikinę modulinę konstrukciją „Pavilion O“. Tai lengvai perkonfigūruojamos sistemos, skirtos naujoms darbo vietoms kurti, atitinkančios sparčiai besikeičiančius poreikius.

Persikraustai – pasiimi su savimi Lengva aliuminio konstrukcija padalija biurus į atviresnes (poilsio, bendro darbo, virtuvės) ir uždaresnes (susitikimų, individualaus darbo) zonas. Konstrukcijos gali būti pagamintos iš įvairių medžiagų, pavyzdžiui, stiklo, medienos ar audinio, netgi būti su tam tikra integruota įranga: lentynomis, medijų įrenginiais, rašymo ir skelbimų lentomis, elektros kabeliais ir kt. Pritvirtinimo sistema „Click & Work“ prireikus leidžia pakeisti erdvę vos per kelias valandas arba, išsikraustant iš patalpų, netgi pasiimti ją su savimi. Biurų ir darbo vietų išdėstymą galima greitai pritaikyti prie pasikeitusio darbuotojų skaičiaus ar skyriaus funkcijų. Pavyzdžiui, tikintis, kad biurai greitai taps bendravimo su kitais žmonėmis vieta, visiškai nesunku performuoti senas darbo erdves ir sukurti daugiau vietų susitikimams.

modulinė architektūra

Gamintojo „Kettal“ teigimu, darbo vieta turi būti ne tik praktiška, patvari ir patogi, bet ir jauki.

Gamintojo „Kettal“ teigimu, darbo vieta turi būti ne tik praktiška, patvari ir patogi, bet ir jauki. Tokią atmosferą kurti padeda „Pavilion O“ siūloma žemės spalvų paletė – prislopinta alyvuogių atspalvio žalia, tamsiai oranžinė, molio atspalvio pilka. Teigiama, kad maždaug po metų, kai darbas iš namų taps gana sėkmingas, įmonėms teks dar labiau pasistengti, norint sugrąžinti darbuotojus į biurą. Taigi naujosios konstrukcijos gali tapti puikia priemone efektyviam rezultatui pasiekti, kad darbas biure labiau motyvuotų.

birželis–liepa

EKOLOGIŠKI, EKONOMIŠKI IR IŠSKIRTINIAI NAMAI! „House Modul“ – tai daugiau nei 11 metų patirties skydinių bei modulinių namų statyboje. Nepriklausomai nuo metų laiko, visą produkciją gaminame uždarose patalpose, naudojame aukščiausios kokybės medžiagas ir taip užtikriname namo patvarumą bei ilgaamžiškumą.

HOUSEMODUL.COM

„Baumit“ pristatė gražiausią 2022 metų Europos fasadą „Europos Metų fasado 2022“ konkurso pagrindinis nugalėtojas – „Cukrarna Gallery“, Slovėnija

Gegužės mėnesį griausmingai nuaidėjo Gražiausių Europos fasadų „Baumit Life Challenge 2022“ apdovanojimai. Jų ceremonijoje susirinko iškiliausi architektai ir statybų bendrovės, o tarptautinė žiuri Valensijoje išrinko „Baumit Life Challenge 2022“ nugalėtojus. Kompetentingai komisijai vertinti buvo pateikti daugiau nei 300 projektų. Galiausiai gražiausio fasado apdovanojimą pelnė projektas „Cukrarna Gallery“ iš Slovėnijos. Iš 36 finalininkų dar šešių kategorijų nugalėtojai džiaugėsi gavę apdovanojimus. „Baumit Life Challenge“ – dizaino sostine tituluojamoje Valensijoje vykęs konkursas, kuriame renkamas gražiausias Europos fasadas „Baumit“ rinkos šalyse. Apdovanojimas įteiktas jau penktą kartą. Vertinant buvo atsižvelgta ne tik į dizainą, išvaizdą ir meistriškumą, bet ir į kitus kriterijus: socialinius aspektus, tvarumą ir išteklius taupančių statybinių medžiagų naudojimą. Konkursą laimėjęs projektas „Cukrarna Gallery“ – puikus pavyzdys, kaip senam, nenaudojamam pramoninam pastatui, kruopš86

birželis–liepa

čiai parengus renovacijos projektą, suteikiamas kitas gyvenimas ir objektas panaudotas visiškai naujai. Po nuodugnių svarstymų 13 tarptautinių žiuri nusprendė dėl tolesnių nugalėtojų iš šešių galimų kategorijų: „Vienos šeimos namo“, „Daugiabučių“, „Terminės renovacijos“, „Istorinės renovacijos“, „Stulbinančios tekstūros“ ir „Visuomeninių pastatų“. Be nugalėtojų, dar keturios šalys turėjo progą švęsti. Austrija laimėjo prizus „Istorinės renovacijos“ kategorijoje

su projektu „Friedensburg Schlaining“ ir „Stulbinančios tekstūros“ kategorijoje su projektu „Live in the Green Joseph Lister street“. Vokietija džiaugėsi pergale „Terminės renovacijos“ ir „Visuomeninių pastatų“ kategorijose. Pirmą kartą ekspertų komisija nusprendė, kad Airijoje įgyvendintas projektas yra vertas apdovanojimo „Vienos šeimos namo“ kategorijoje. O renginio šeimininkė Ispanija laimėjo „Daugiabučių“ kategorijoje pateikusi projektą iš Madrido. „Renginys, kuris tapo plačiai žinomu tarp-

ŠEŠIŲ KATEGORIJŲ NUGALĖTOJAI:

Vienos šeimos namas: „Connemarra II“ namas, Airija

Daugiabučiai: „LaScalA“, Ispanija

Negyvenamieji pastatai: Bavarijos koledžas, Augsburgas, Vokietija

Istorinė renovacija: „Friedensburg Schlaining“, Austrija

Apšiltinimo renovacija: Folkacho bendrojo lavinimo mokykla, Vokietija

Stulbinanti tekstūra: „Live in the Green Joseph Lister street“, Austrija

tautiniu konkursu, prasidėjo 2014 m., kai visos Europos „Baumit“ šalys buvo pakviestos visuomenei parodyti gražiausius savo fasadus. Dabar kas dvejus metus „Baumit Life Challenge“ apdovanojimuose matome, ką pasiekia tobula vaizduotės ir meistriškumo simbiozė ir kaip žavūs fasadai sukuriami iš novatoriškų medžiagų, struktūrų, formų ir spalvų derinių“, – džiaugiasi „Baumit Group“ generalinis direktorius ir konkurso iniciatorius Robertas Schmidas.

„Baumit International“ buvo įkurta 1988 m. ir yra viena pirmaujančių statybinių medžiagų gamintojų Europoje. Įmonė „Baumit“ yra išorės termoizoliacinių kompozitinių sistemų (ETICS) ir galutinių fasadų dangų gamybos rinkos lyderė Vidurio Europoje, kasmet apšiltinanti daugiau nei 40 mln. kv. m fasadų. Bendrovė taip pat turi padalinius 25 Europos šalyse ir užima trečią vietą Europoje sausųjų statybinių medžiagų gamybos srityje. Praėjusiais metais „Baumit Life Challenge 20/21“ konkurse absoliučiu nugalėtoju buvo

išrinktas MO muziejus Vilniuje, kurio fasadu pasirūpino „Baumit Lietuva“. Nuo pat 2014 m., kai startavo „Baumit“ organizuojamas konkursas, architektai ir rangovai iš viso pasaulio demonstruoja aukščiausią kokybę ir unikalų dizainą kiekvienoje kategorijoje. Po 2 metų „Baumit Life Challenge“ konkursas, kurį šįkart nugalėjo Slovėnija, vėl kvies atrasti gražiausią Europos fasadą. Daugiau informacijos apie konkursą „Baumit Life Challenge“ galite rasti: www.lifechallenge.baumit.com

„Pasimatuokite“ savo būsimą biurą įmonės „Narbutas Lietuva“ ekspozicijų erdvėje Kokiuose biuruose dirbsime jau artimiausiu metu, galima pamatyti neseniai atnaujintoje įmonės „Narbutas Lietuva“ baldų ekspozicijoje, esančioje T. Narbuto g. 5, Vilniuje. Šios ekspozicijos ypatybė – ji įkurdinta 435 kv. m turinčiame įmonės biure, tad apsilankiusieji gali ne tik išvysti ar patys patyrinėti baldų bei darbui skirtų erdvių įrengimo naujoves, bet ir pamatyti jas realiai veikiančioje biuro aplinkoje.

Daugiau nei ekspozicija Įmonės „Narbutas Lietuva“ biuro darbuotojams sukurta galimybė naudotis baldų ekspozicijoje esančiais gaminiais ypač pravarti. „Nuolat išbandydami vis kitus gaminius, funkcines biuro erdves, įgyjame vertingų žinių, klientams galime pateikti ir savo asmenine patirtimi grįstas rekomendacijas. Pavyzdžiui, kiekvienas mūsų darbuotojas turi kėdę favoritę ir yra pasiruošęs argumentuoti savo pasirinkimą kiekvienam besidominčiajam“, – sakė Gabrielė VaitonytėGaldikienė, įmonės „Narbutas Lietuva“ marketingo grupės vadovė. Kas porą metų keičiamoje įmonės „Narbutas Lietuva“ ekspozicijoje galima pamatyti naujausius baldus ir jų kompozicijas, įvairius baldų komplektavimo variantus ar įrengtas skirtingas funkcines zonas: individualaus ir komandinio darbo, susitikimų ir svečių priėmimo, susikaupimo ir poilsio. „Ypatingas dėmesys skiriamas funkcinių zonų išdėstymui, t. y. žiūrima biuro ergonomikos plačiąja prasme: kiek ji atitinka darbuotojų judėjimą, poreikius, visą biure vykstantį gyvenimą“, – teigė G. Vaitonytė-Galdikienė.

Darbo vieta – kaip sala Akį ypač traukianti „Narbuto“ naujiena – aukšti daugiafunkciai stalai „NOVA WOOD Multipurpose“. Statomi po vieną ar jungiami į grupes, šie stalai gali būti naudojami individualiam darbui ar pasitarimams, tinka virtuvėje ar poilsio erdvėse. Stalas gali būti papildytas ekranu, rašymo lenta ar lentynomis daiktams pasidėti – it daugiafunkcė sala, kuri dėl ratukų gali tarsi plaukioti po visą biurą.

GABRIELĖ VAITONYTĖGALDIKIENĖ, įmonės „Narbutas Lietuva“ marketingo grupės vadovė.

birželis–liepa

Tarp tradicinių grupinei darbo vietai įrengti skirtų baldų populiariausiu išlieka „MOTION“ reguliuojamo aukščio stalai. Skydinės kojos užtikrina daugiau privatumo, o akustinės „MODUS“ pertvaros padeda atsiriboti nuo biuro garsų ir susikaupti darbui.

Garsus sugaudantys „debesys“ ir baldai Tarp akustinių naujienų – sistema „ACOUSTIC ARTWORK“. Šie iš PET veltinio kuriami gaminiai yra lengvai pritaikomi ir ypač dekoratyvūs. Jie gali būti kabinami ant lubų – tarsi debesys ar tradiciniai sodai, tvirtinami prie sienų ir kitų paviršių, o nuo lubų nuleidžiamos akustinės pertvaros tinka ir erdvėms perskirti, formuoti.

Tarp didesnių gabaritų akustinių sprendimų, įrengtų įmonės „Narbutas Lietuva“ biure, – tylos kambariai „SILENT ROOM“. Paklausiausi – su skaidria priekine ir galine sienele: lengviau įsikomponuoja į biuro aplinką, užtikrina geresnį šviesos pralaidumą. Pastarųjų metų tendencija – biuruose išpopuliarėję minkštieji baldai, kurie suteikia namų jaukumo ir taip pat gerina akustiką. Pavyzdžiui, it lego kaladėlės komponuojama „SOFT ROCK“ minkštasuolių sistema, kurioje yra ir ilgas minkštasuolis su atlošu, ant kurio galima patogiai ištiesti kojas. Iš vizualiai lengvesnių, spalvingų, žaismingų ir sykiu elegantiškų sėdimųjų baldų ant kojelių – minkštasuoliai „TWIST & SIT Soft“.

„Pastaruoju metu ypatingas dėmesys tenka kėdėms. Juk nuo to, ant ko sėdime, itin priklauso savijauta, todėl mūsų atnaujintoje ekspozicijoje ypač didelis darbo, posėdžių, virtuvės, poilsio kėdžių pasirinkimas. Žinoma, eksponuojami ir lauko baldai skirti biurų lauko terasoms įrengti,“ – pabrėžė G.Vaitonytė-Galdikienė. Ekspozicijoje galima rasti naujausių kolekcijų baldų ir nestandartinių jų sprendimų. Įmonė „Narbutas Lietuva“ atstovauja Ukmergės gamykloje pagamintai „Narbutas“ ir užsienio gamintojų produkcijai, tarp kurių – biuro kėdžių gamintojas „Interstuhl“ (Vokietija), posėdžių salėms skirtų ir kitų kėdžių gamintojas „Inclass“ (Ispanija), minkštųjų baldų lyderis – kroatų „Prostoria“ ir daug kitų.

MEDŽIAGOS, kurios kalba pačios už save Paviršių kokybė, spalvos ir raštas kuria nuotaiką, įgarsina erdvę ir tampa neatsiejama namų istorijų pasakojimo dalimi. Pasirinkti tas medžiagas, kurios kalba pačios už save, yra kiekvieno architekto ir interjero dizainerio siekiamybė. Ispanų įmonės „Cosentino Group“* prekės ženklų „Silestone®“ ir „Dekton®“ medžiagos leis sukurti patvarias ir ilgaamžes namų erdves, o aukščiausios kokybės mineralai – atrasti joms derančias spalvas ir raštus.

birželis–liepa

„Dekton®“ – universalu ir patvaru „Dekton®“ pasižymi universalumu, ivairiomis spalvomis, apdaila ir formatais, o didžiausiu šios medžiagos pranašumu laikoma galimybė „Dekton®“ naudoti ne tik vidaus, bet ir išorės erdvėse. Tūkstančiai profesionalų visame pasaulyje pastebėjo šios medžiagos atsparumą šalčiui, karščiui ir UV spinduliams, todėl ją renkasi fasadams ar lauko baldų paviršiams įrengti. Thomas Kelleris, Prancūzijoje esančio „Michelin“ žvaigždutėmis pažymėto restorano „The French Laundry“ šefas, įsitikino, kad įrengiant restoranų ar kavinių virtuvių paviršius, su šia medžiaga gali pamiršti pjaustymo lenteles ir nesibaiminti dėl įbrėžimų – peilis „Dekton®“ plokštei nebaisus. Dėl gaminimo technologijos paviršiai tampa itin atsparūs dėmėms ir rūgštims, todėl jei virtuvėje yra parinkti šviesūs atspalviai, galite būti ramūs – tamsių dėmių čia neišvysite. Ši medžiaga puikiai tiks tiems architektams ir dizaineriams, kurie įrengdami namus ieško netradicinių ir originalių sprendimų. Su „Dekton®“ nesunku išgauti įvairias formas, daryti kampines jungtis tiesiais ar nuožulniais kraštais, o tai suteikia erdvėms rafinuotų linijų, vientisumo ir harmonijos.

„Medžiagų pasirinkimas yra svarbiausias kokybiškų erdvių elementas, kuris įtraukia ir praturtina gyvenimo būdą“, – Yeep Mei Yi, dizaino namų „Zage“ dizainerė, kurianti dizainus su „Cosentino“ medžiagomis. „Silestone®“ – vonios kambarių ir virtuvių pažiba Hibridinis paviršius, sudarytas iš aukščiausios kokybės mineralų – „Silestone“ – per 30 metų rinkoje nuolat keitėsi ir tobulėjo, o dabar, dėl pažangiausios „HybriQ+®“ technologijos**, yra ne tik tvaresnis, bet ir leidžiantis sukurti ilgaamžius dizainus ir nustebinti raštų įvairove. Kiekvienų namų virtuvėse ir vonios kambariuose praleidžiama daug laiko. Ne veltui „Silestone®“ mineraliniai paviršiai populiarumą pelnė būtent šiose erdvėse, kuriose vyksta intensyvus judėjimas, o švarą ir higieną būtina užtikrinti kiekvieną dieną. „Silestone®“ pasižymi ypatingu atsparumu drėgmei, nesugeria skysčių, todėl nereikės pergyventi dėl likusių vandens ar kitų skysčių likučių, išteptų ar kitaip sugadintų kriauklių.

Statiška aplinka įkvepia ieškoti dinamikos, energijos ir veiksmo. „Mus žavi procesai, kurie nuolat keičiasi: vandens tekėjimas, bangų mūša ar kintančios dangaus nuotaikos. Jas perteikiame kurdamos medžiagų raštus, o žmonės, pasirinkę „Cosentino“ medžiagas, gali šiuos procesus matyti ir jausti savo namuose“, – įsitikinusios dizainerės Anna Murray ir Grace Winteringham, kuriančios „Dekton®“ ir „Silestone®“ medžiagų raštus. *„Cosentino Group“ – tarptautinė, ispanų šeimai priklausanti įmonė, kurianti naujoviškus architektūros ir dizaino paviršius. Įmonė savo veiklą vykdo daugiau nei 110 šalių visame pasaulyje, klientams siūlydama dizaino sprendimus, kurie padeda sukurti erdves – įkvepiančias ir praturtinančias kasdienį gyvenimą bei aplinką. Šiuo metu „Cosentino Group“ turi 8 gamyklas (7 iš jų Almerijoje (Ispanija) ir 1 Brazilijoje) ir 1 išmaniąją logistikos platformą Ispanijoje, taip pat daugiau nei 140 pardavimo ir verslo padalinių visame pasaulyje. Grupė savo veiklą grindžia tarptautine plėtra, novatoriška mokslinių tyrimų ir plėtros programa, pagarba aplinkai ir tvarumui, nuolatiniu įmonės įsipareigojimu visuomenei ir vietos bendruomenėms, kuriose ji vykdo veiklą, švietimui, lygybei, sveikatai ir saugai. Daugiau nei 90 proc. „Cosentino Group“ finansinės apyvartos gaunama iš tarptautinių rinkų. Sužinoti daugiau apie įmonę galite apsilankę interneto svetainėje www.cosentino.com. **„HybriQ+®“ technologijos metu naudojama mažiausiai 20 proc. perdirbtų medžiagų, 98 proc. perdirbto vandens ir 100 proc. atsinaujinančios energijos. Aukščiausios kokybės mineralų panaudojimas padidina paviršių estetines galimybes ir leidžia sukurti ilgaamžį dizainą „Silestone®“ paviršiams. Daugiau apie „HybriQ+®“ technologiją galite sužinoti https://www.cosentino.com/silestone/hybriq-technology/. 91

namo DNR

Aušra NYMAN

VONIOS KAMBARIO PLANAVIMAS Nuo ko pradėti planuoti vonios kambarį, kokie prioritetai, pagrindiniai principai išdėstant sanitarinius prietaisus – svarbu ne tik paprastam vartotojui, įsirengiančiam vonios kambarį. Neretai, pažiūrėjus į naujuose daugiabučiuose siūlomus vonios kambario sprendimus, kyla klausimas – kokia logika vadovavosi jų planuotojai? Labiausiai pasiteisinę planavimo sprendimai, minimalūs (optimalūs) dydžiai vonios kambaryje, kaip laimėti kuo daugiau erdvės bei kokie stilistiniai sprendimai populiariausi

Norbert Tukaj nuotr.

– patirtimi dalijasi interjero specialistai.

birželis–liepa

namo DNR

Interjero dizainerės Audronė Ambrazienė ir Daiva Pocevičienė

• Vonios patalpos prietaisų išdėstymo planavimas prasideda nuo esamos situacijos (durų, lango, pagrindinių esamų vandentiekio ir kanalizacijos nuotekų stovų) įvertinimo. • Jeigu leidžia galimybės laisvai planuoti vonios erdvę, tuomet pradedame nuo to, ką pamatyti įėję norime pirmiausia. Stengiamės apgalvoti, kad visi prietaisai būtų išdėstyti logiškai ir patogiai naudoti. Taip pat siūlome unitazo puodą projektuoti ne pačioje matomiausioje vietoje ir ne priešais duris, pro kurias įėjus iš karto jį pamatytume. • Praustuvas (-ai) ir veidrodis gali papuošti visą erdvę, todėl juos patartina statyti geriausiai matomoje vietoje. • Vonios indą, kuriame norima pailsėti, atsigauti, rekomenduotume numatyti erdvesnėje, jeigu įmanoma, šviesioje vietoje, arčiau patalpoje esančio lango.

• Vonia ar dušo kabina – nusprendžia pats žmogus, kuris tuo naudosis. Daugiausia butuose įrengiamas dušas, o individualiuose namuose nemažai įrengiama ir vonių. Vyresni žmonės pasirenka dušą, o jaunoms šeimoms su mažais vaikučiais dažniausiai prireikia vonios. • Dušo padėklai daugiausia įrengiami ten, kur negalima padaryti grindų nuožulnumo ir nuvesti vandens į lataką. Arba žmogus renkasi pats – dėl higienos sumetimų, nes vientisą padėklo paviršių išvalyti lengviau. • Jeigu leidžia galimybės, dušai statomi su lataku grindyse, formuojant nuolydį ir taip suvienodinant patalpos grindų lygį. Dušo vieta susilieja su visa patalpa, nelieka slenksčių. • Aptakios formos geriau nusivalo ir yra praktiškesnės. • Renkantis medžiagas pirmiausia atsižvelgiama į tai, kokio stiliaus norime.

STILISTINIAI IR ERDVĖS SPRENDIMAI

Apie vonios kambario planavimą, optimalius,

Minimalizmas vonios kambaryje. Šio stiliaus pranašumai – neapkrauta, atvira erdvė. Ypač kai patalpoje esantys keli prietaisai atlieka daugiau funkcijų, nei buvo iki šiol, – jie tarsi ištirpsta ir gali estetiškai susilieti su visuma. Tuomet atidarius vonios kambario duris pirmiausia jame pamatome ne daiktus, o erdvę. Tai būdinga ir skandinaviškai stilistikai: medžiagos – vientisos, lygios, spalvos – šviesios, monochrominės. Natūralaus medžio baldai arba detalės. Taip pat galimas ir prabangesnis, ištaigesnis minimalizmas, kai naudojami išraiškingi akmens ar plytelių raštai, ryškūs ir originalūs akcentai. Klasikinis stilius ir modernios technologijos. Šiuo metu sanitarinių patalpų įranga sparčiai tobulėja ir leidžia mums pakeisti senus įrenginius į daugiafunkcius, kurie užima mažiau erdvės. Naujausios technologijos suteikia galimybę įsirengti patinkančio stiliaus vonios kambarį ne tik patogiai, bet ir maksimaliai estetiškai. Klasikinio stiliaus vonios kambario prietaisai ir įranga nuo modernių skiriasi tik savo forma. Tiek klasikiniame, tiek moderniame vonios kambaryje galima rinktis ir vonias su kojelėmis, maišytuvus su aukso ar vario atspalvių padengimais.

nestandartinius ir nevienadienius sprendimus, skaitykite žurnalo „Modernus vonios kambarys“ internetinėje versijoje.

Gidas tiek profesionalams, tiek vartotojams.

Ieškokite portale SA.lt 93

namo DNR

STILISTINIAI IR ERDVĖS SPRENDIMAI Vonios kambarys, kaip ir bet kuris kitas kambarys, kuo erdvesnis, tuo mažiau slėgs ar apribos, o jeigu su langu – bus natūraliai apšviestas. Jeigu vonios patalpa primena tikrą kambarį, tuomet visi papildomi, erdvę užpildantys elementai tik suteiks jam autentiškumo ir jaukumo. Net ir paveikslai, komodos, nedideli krėsliukai ar natūralios šviesos langas kvies ilgiau čia pabūti. Jeigu vonios kambarys yra tik optimalaus dydžio, tuomet geriausia kuo mažiau jį apkrauti – tik logiškai, ergonomiškai ir funkciškai išdėstyti įrenginiai ir judėjimo trajektorijos. Vonios kambarys, be jokios abejonės, pirmiausia turi atlikti pagrindinę savo funkciją, o visi kiti sprendimai jau atspindi užsakovo asmenybę ir architekto braižą.

Leono Garbačausko nuotr.

Architektas Aidas Barzda, studija YCL

• Vonios kambarys, kaip ir bet kuris kitas kambarys, turi turėti patogų praėjimo taką ar naudojimo žiedą (visi įrenginiai aplinkui arba vienoje juostoje). Toliau – naudojimo intensyvumo išdėstymas: praustuvas, labiausiai naudojamas, – arčiausiai įėjimo, antras – WC, vonia ar dušas – paskutiniai. Žinoma, yra tam tikrų privatumo niuansų – kad WC nesimatytų nuo įėjimo ar su pravirom durimis ir panašiai, bet šie niuansai labiau nulemti pačio vonios kambario dydžio. Jeigu erdvė optimali, kartais reikalingi ir tam tikri kompromisai, bet esminis įrenginių išdėstymas ir takai turi būti dėl funkcionalumo. • Įprastai optimalūs atstumai, skirti prietaisams (praustuvui, WC, dušui), yra kas 80 cm, paliekant šiek tiek erdvės ir tarp prietaisų. Rankšluosčių džiovintuvą geriau numatyti arčiau dušo nei

birželis–liepa

praustuvo. Juk šlapiam iš dušo sunkiau pereiti, kad ir mažą erdvę, paimti rankšluostį. • Skalbyklės vietą lemia erdvės dydis ir proporcijos. Idealus variantas skalbimo patalpą turėti atskirai, gal net ir su nedidele plautuve. Žinoma, galima ją slėpti – po praustuvo stalviršiu ar integruotoje spintoje. Tačiau ne visuomet pavyksta mažame vonios kambaryje, bet ir nebūtina, nes skalbyklės stalviršis puikiai pritaikomas minimaliai vonios funkcijai – kažką pasidėti ar panašiai. • Jeigu nėra natūralaus apšvietimo, vonios kambarys turėtų būti kone šviesiausia erdvė pasitelkus dirbtinį apšvietimą. Ir labai svarbu, kad šviestuvai būtų išdėstyti vengiant šešėliavimo nuo krentančios iš aukštai šviesos. Todėl patartina numatyti ir šviestuvą ar keletą jų prie veidrodžio.

namo DNR • Daug kas priklauso ne nuo patalpos dydžio, o nuo proporcijų. Nelygu, kaip pasiseks suplanuoti. 6 m2 patalpoje gali tilpti ne tik unitazas su praustuvu, bet ir vonia su dušu, skalbyklė ir džiovyklė. • Jei vonios kambarys stačiakampio, pailgo plano, racionaliausia būtų numatyti patekimą į patalpą per centrą. Vienoje pusėje galima įrengti dušą, kitoje – vonią. Priekyje priešais duris labai patogiai išsidėstytų unitazas ir praustuvas šalia. • Kitas populiarus patalpos planas, kai pailgoje patalpoje įėjimas projektuojamas iš patalpos galo. Tuomet prietaisai rikiuojami vienoje eilėje, patalpos galą užbaigiant dušu ar vonia. Toks planavimas racionalus ir kompaktiškas. Tada arčiau durų rekomenduočiau projektuoti praustuvą, kuris ne tik dažniau naudojamas, bet ir šiek tiek pridengia unitazą. • Mūsų studijos projektuose dažnas prietaisų išdėstymo variantas, kai unitazas atsiranda vienoje eilėje su praustuvu. Paprastai toks sprendimas taupo vietą ir mes rekomenduojame išnaudoti erdvę virš unitazo bakelio – negilios lentynos labai patogios vonios higienos reikmenims. • Nemenkas iššūkis surasti vietą skalbyklei ir džiovyklei. Mūsų studijos principas – slėpti prietaisus nišoje šalia dušo. Taip išnaudojamas dušui reikalingas gylis ir paslepiami buitiniai prietaisai. • Neįprastos konfigūracijos vonios kambariai taip pat gali būti dėkingai ir patogiai suplanuoti, tarkim, įrengiamas dušas po laiptais, formuojama niša su kita patalpa dušui ar praustuvui. Tokie vadinamieji sienų iškandimai gali keistai atrodyti planuose, bet realybėje taptų pranašumu. • Daiktų laikymas vonios kambaryje dažniausiai sprendžiamas balde po praustuvu (stalčiai gilesni, tinkami stambesniems daiktams), spintelėse virš veidrodžio ar virš unitazo, nišose, nedideliuose balduose

Architektė Justė Žibūdienė, studija „Toota“ (tinkamos yra net ir 20 cm gylio spintelės, nes vonios reikmenų yra tikrai smulkių). • Vienas ar du praustuvai vonios kambaryje? Kažkodėl klientai labai dažnai ateina su poreikiu turėti du praustuvus, nors neretai tai išbandžiusieji vieno atsisako. Aš už vieną praustuvą, nebent yra pakankamai vietos ir vonios kambarys skirtas visai šeimai. • Apšvietimas. Aš visada stengiuosi projektuoti 4 apšvietimo scenarijus (tipus): budintis apšvietimas, kuris, naudojantis vonios kambariu naktį, įsijungia automatiškai; bendras apšvietimas – pagal normas reglamentuojamas lubinis išsklaidytas; koncentruotas apšvietimas prie veidrodžio veido procedūroms; prislopintas, vakarinis, kuris būtų naudojamas bendrajam apšvietimui pakeisti – tai įvairūs paslėpti LED principo pašvietimai.

Stasys JODAUGA, „StilusS“ vadovas Pirmiausia – funkcionalumas. Tuščiame vonios kambaryje eiliniam vartotojui sunkiau suvokti mastelį, proporcijas. Todėl dažniausiai, ieškant įrangos prietaisų vonios kambariui, pirmiausia dėmesys kreipiamas į prietaisų funkciją. Koncentruojamasi į tam tikrą patikusį daiktą. Patarčiau neskubėti, neprisirišti prie kurio nors patikusio gaminio, tarkim, praustuvo ar vonios. Pradžiai reikia įvertinti, ar jis tinka toje vietoje, ar forma yra ergonomiška. Neretai vonios planas nusako, kokios formos turi būti prietaisai (praustuvas, vonia, dušas).

Universalūs prietaisai mažiems vonios kambariams padeda neprarasti komforto Kalbant apie nedidelio ploto vonios kambarius, kiekvienas pasirinkimas turi būti kruopščiai apgalvotas. Jei nepavyksta sutalpinti visu galimų prietaisų, verta pagalvoti apie būtiniausius. Puikus būdas nenuskriausti savęs – daugiafunkciai prietaisai: Dėl šios priežasties, vis labiau populiarėja unitazas su apiplovimo funkcija. Tai ne tik bide ir unitazo hibridas. Jame gali būti kur kas daugiau naudingų technologinių funkcijų. Tylus veikimas Newflush® technologijos pagalba: Newflush® sistema optimizuoja WC nuplovimo efektyvumą dėl savo galingos sūkurinės sistemos. Ši technologija ženkliai sumažina tualeto vandens nuleidimo garsą, sumažina vandens sąnaudas, o dėl dinamiško valymo sumažėja ploviklių naudojimas. Efektyvus oro valy-

mas: Sistema Happy Air pašalina kvapus tiesiai iš unitazo - jokio nemalonaus kvapo. Nesvarbu ar tai kompaktiška ar erdvi vonia. Didelė klientų dalis naudojasi šia sistema ir dabar neįsivaizduoja, kaip galėjo gyventi be jos. Mažiau priežiūros reikalaujanti CataGlaze danga: Visiška naujovė keramikos pasaulyje, CATAGLAZE yra didelio efektyvumo glazūra, kuri gamybos proceso metu susiliejanti 1250 C temperatūroje su pačia keramika. Idealiai lygūs ir ryškūs paviršiai, apdoroti CATAGLAZE, yra atsparesni chemikalams ir apsaugoti nuo kalkakmenio ir bakterijų. Trys viename - Vonia/dušas/garo pirtis. Yra daugybė būdų kaip tai įsirengti, arba galima nusipirkti jau tam skirtą gaminį. Tai puikus sprendimas padėsiantis sutaupyti daug ploto ir išvengti perteklinės drėgmės. Bet pagalvokime kas bus, jei rinksimės pigiausią variantą - atvirą dušą. Tai gali būti tiesiog užuolaida arba stiklo pertvara. Gražu, bet toks sprendimas stipriai padidina drėgmes vonioje kiekį. Tai puiki terpė grybeliui. Įėjimo durys dažnai kenčia nuo per didelio drėgmės kiekio, brinksta durų apvadai. Remontuoti teks kas 2 metus. Pragmatiškumas – ne paskutinėje vietoje. Prieš rinkdamiesi prietaisus, skirkite laiko savo poreikių analizei, savo galimybėms. Tai padės racionaliau išsirinkti labiausiai jums tinkamą variantą. Geraskokybiškas, tinkamai išsirinktas prietaisas padidins komfortą, džiugins mus savo forma, spalva ir taupys mūsų pinigus. Juos galėsime skirti savo asmeniniams džiaugsmams.

namo DNR

Norbert Tukaj nuotr.

VONIOS KAMBARIO STILIAUS FORMAVIMAS • Minimalistinis, skandinaviškas stilius. Skandinaviški vonios kambariai yra gana konservatyvūs. Yra juokaujama, kad švedai gimsta ir miršta su tais pačiais „Gustavsberg“ unitazais. Todėl tikrieji skandinaviški vonios kambariai turės mažo formato baltas plyteles, tuos pačius skandinavų gamintojų prietaisus, na, ir gal kokias schematiškai suklijuotas grindų plyteles. Dabartinės tendencijos po truputį kinta, bet skandinaviško vonios kambario filosofija nesiskiria nuo bendros tokio stiliaus filosofijos: natūralios medžiagos, natūrali šviesa, minimalizmas ir saikas. • Išryškinti erdvės unikalumą. Malūnų gatvėje, Vilniuje, buto vonios kambaryje grąžinome po tinku paslėptas senamiesčio plytas. Jas išryškinome papildomu apšvietimu. Mums norėjosi parodyti tokios erdvės unikalumą ir išskirtinumą. Ir tos plytos tapo pagrindiniu motyvu, nuo kurio prasidėjo vonios kambario sprendiniai. Prie jų derinome mozaikinę dangą, pratęsiančią koloritą, suprojektavome stambų praustuvą iš betono, naudojome varinius maišytuvus, pastatomąją vonią. • Netradiciniai sprendimai. „Kanso“ bute tikru juvelyriniu darbu tapo vonios grindys. Jose yra inkrustuoti juodos spalvos mozaikiniai akmenys, laužyti ir pjauti lygiai. Smulkus raštas vonios kambarį vizualiai padidina, suteikia gražios gyvybės. Nepabijojome kontrasto – vonios prietaisai, maišytuvai parinkti juodi. Tokie vonios kambariai, kuriuose panaudoti netradiciniai sprendimai ar medžiagos, ne tik daro juos išskirtinius ir savitus, bet ir kuria unikalią nuotaiką.

Ignas JANKAUSKAS, „Ideal Standard“ plėtros Baltijos šalims direktorius Kas geriau – pastatomasis ar pakabinamasis klozetas ir kodėl? Pakabinamasis unitazas yra technologinis ir estetinis žingsnis į priekį, palyginti su pastatomaisiais unitazais. Naudojant pakabinamuosius unitazus lengviau valyti grindis. Jei nuleidimo bakelis su potinkiniu rėmu integruotas sienoje, tada pakabinamasis unitazas užima mažiau vietos. Pakabinamųjų unitazų pasiūla daug didesnė nei pastatomųjų, todėl lengviau išsirinkti dizainą, funkcijas ir technologijas. Pakeisti pakabinamąjį unitazą nauju ir suteikti naujų nuotaikų vonios kambariui yra daug lengviau. Turint integruotą potinkinį rėmą, keičiamas tik pakabinamasis puodas ir dangtis su sėdyne. „Ideal Standard“ nori suteikti savo klientui galimybes sumontuoti pakabinamuosius unitazus visuose vonios kambariuose. Todėl yra sukurti potinkiniai unitazų rėmai įvairioms situacijoms. Taupant vietą vonios kambaryje yra sukurtas mažo gylio – 8 cm potinkinis rėmas. Kartais rėmas turi būti montuojamas į siaurą nišą, tam yra sukurti specialūs tik 40 cm pločio potinkiniai rėmai. Taip pat gaminami potinkiniai rėmai montuoti į patalpos kampą ar po langu.

birželis–liepa

Kokia praustuvė praktiškiausia? Praustuvo pasirinkimas yra pats sudėtingiausias procesas renkantis vonios kambario įrangą. Praustuvų yra gaminama skirtingų formų, dydžių, spalvų. Vieni skirti montuoti prie sienos, kiti ant stalviršio. Dar yra praustuvų, kurie montuojami ant spintelės vietoj stalviršio. Visų stilių gerbėjai gali rasti sau tinkamų gaminių. Žinoma, praustuvais naudojamės dažnai, todėl jie turi būti ir praktiški. Kasdien naudojamas praustuvas turėtų būti bent 60 cm pločio. Tada pakanka vietos nesitaškant vandeniui už kraštų nusiprausti veidą. Praustuvo gylis taip pat yra labai svarbu. Maišytuvo ir praustuvo kombinacija sukuria darbo zoną rankoms plautis. Nuo praustuvo dugno iki maišytuvo snapo turėtų būti bent 20 centimetrų. Jei šis atstumas mažas, bus nepatogu plautis rankas ir vanduo taškysis iš praustuvo. Žmonėms, kurie ieško didžiausio praktiškumo, rekomenduojama rinktis apvalių formų praustuvus. Tokios formos užtikrina lengvą vandens nutekėjimą ir praustuvas ilgiau išlieka švarus.

HANSGROHE SPRENDIMAI – stilingiems ir komfortiškiems vonios kambariams Maudynių duše malonumus gerokai apkartina nutekamosios angos dangtelis, už kurio nuolat kliūva kojos, taip pat į šalis besitaškantis vanduo. Naujoji „hansgrohe RainDrain“ dušo latakų sistema siūlo patrauklius sprendimus grindų lygyje įrengiamiems dušams. Tai ir funkcionalus, ir dėmesį traukiantis vonios kambario priedas. Asortimente yra plati dydžių ir spalvų pasiūla, kuri dera su „hansgrohe“ maišytuvais ir dušo gaminiais. Tai leidžia sukurti vientisą vonios kambario interjerą. „RainDrain“ sprendimus lengva pritaikyti kiekvienai dušo zonai pagal kiekvieno kliento poreikius ir skonį. Pagrindiniai pranašumai: • • • •

itin paprastas montavimas; minimalus gylis; sukuriamas minimalistinis dizainas; skirtingų ilgių dušo latakai tinka įvairių dydžių dušo zonoms; • suteikia visišką judėjimo laisvę duše; • užtikrinama maksimali švara, lengvesnė ir greitesnė priežiūra.

birželis–liepa

Pagrindinės „RainDrain“ sistemos dalies „uBox“ montavimas yra labai paprastas. Ji sujungiama su vamzdynu, tuomet įbetonuojama ir galiausiai klojama kliento pasirinkta grindų danga. Pasirinkus „RainDrain Match“ arba „RainDrain Rock“ latakus, įbetonuojamas ir specialus drenažo kanalas. Toliau – kiek išsamiau apie kiekvieną iš sprendimų.

„RainDrain Match“ Ši lygi dušo nutekėjimo sistema gražiai įsilieja į grindų dangą. „RainDrain Match“ galima

rinktis iš gamintojo siūlomų spalvų – matinės juodos, matinės baltos, chromo, šlifuoto nerūdijančiojo plieno ir balto arba juodo stiklo apdailos. Norintiems daugiau individualumo, į vidinę dangtelio pusę galima įklijuoti iki 18 mm storio plytelę ar akmens plokštę. Komplekte yra visi montavimui reikalingi priedai, todėl galutinį sprendimą dėl montavimo būdo galima priimti vietoje. Atraminio rėmo aukštis yra reguliuojamas, todėl kanalą galima lengvai pritaikyti prie pasirinktų plytelių aukščio.

„RainDrain Rock“ Šis sprendimas siūlomas norintiems įsirengti kuo mažiau kontrastų turinčią dušo erdvę. Ant latako profilio viršaus gali būti klijuojamas iki 40 mm storio natūralus akmuo arba plytelė. Siūlomi šeši standartiniai ilgiai, tačiau profiliai gali būti sutrumpinti iki 50 mm kiekvienoje pusėje.

„RainDrain Flex“ „RainDrain Flex“ dušo latakas – su integruotu nuolydžiu ant dekoratyvinio dangtelio. Jį galima rinktis iš septynių siūlomų paviršiaus spalvų variantų – chromo, šlifuoto nerūdijančiojo plieno, matinės juodos, matinės baltos, matinės bronzos, poliruoto aukso ir matinio juodo chromo. Siūlomi keli standartiniai ilgiai, tačiau profiliai montavimo metu gali būti sutrumpinti. Dėl specialios plokštelės latako apačioje profilis gali būti tvirtinamas plytelių klijais, todėl „RainDrain Flex“ galima montuoti tiesiai ant betono.

Paprastas sifonas arba puikus „Dryphon“ visuose „hansgrohe RainDrain“ dušo latakų komplektuose pridedami du sifonai. Klientas pats gali nuspręsti, kurį variantą naudoti: standartinį sifoną su 4,2 l/s debitu, kurį lengva nuimti ir prižiūrėti, arba specialiai patentuotą „Dryphon“, kurio našumas – 6 l/s.

„XtraStoris“ – papildoma erdvė kasdieniams dušo reikmenims „hansgrohe RainDrain“ asortimentą papildo „XtraStoris“ dušo priemonių laikymo sprendimai, suteikiantys dar daugiau judėjimo laisvės duše. Moduliai yra įvairių dydžių, dizaino ir paviršių, jie integruojami į sieną, sukuriant elegantišką dušo zonos interjerą. Dėl komplekte esančių montavimo rinkinių ir sandarinimo medžiagų moduliai yra atsparūs vandeniui. Kaip ir „RainDrain“ dušo latakų, kasdienė „XtraStoris“ modulių priežiūra – itin greita ir paprasta.

Patentuotoje sistemoje „Dryphon“ apsaugai nuo kanalizacijos kvapų, vietoj standartinio sprendimo su stovinčiu vandeniu, naudojama aukštųjų technologijų membrana. Ilgesniam laikui išvykus iš namų įprastame sifone gali išgaruoti vanduo ir kanalizacijos kvapas gali patekti į vonios kambarį. „Dryphon“ tokią galimybę eliminuoja.

„hansgrohe“ prekės ženklas reprezentuoja kokybę, patogumą, išmanumą. Kiekvienas santechnikos gaminys – lengvai montuojamas, ilgaamžis ir patikimai tarnausiantis. „hansgrohe“ puikaus dizaino ir funkcionalumo derinys – namų vertę auginanti investicija.

„RainDrain Spot“ Tai taškinio nutekėjimo sistema, skirta siekiantiems maksimalaus lankstumo ir dėl įrengimo gylio besirenkantiems tradicinius sprendimus. Dangtelio paviršius pagamintas iš šlifuoto nerūdijančiojo plieno, o iš visų pusių galima klijuoti plyteles.

Idėjos, kaip sukurti ypatingą kiemo charakterį Vis daugiau dėmesio ir laiko skiriame savo svajonių kiemui. Štai Jums keletas idėjų, kaip susikurti savo ypatingą kiemo charakterį. Jūsų namų SPA zona. Kas žinotina? Ką reikėtų žinoti planuojant įrengimą? Įsirengti SPA zoną tiesiog savo namų kieme yra visiškai nesudėtingas procesas. Jums tereikia skirti tam tikrą kiemo dalį ir toje vietoje paruošti elektros įvadą. Dažnai klaidingai manoma, kad reikia iki pat masažinio baseino atvesti ir vandenį. Šiuolaikiškuose SPA baseinuose vandenį keisti reikia retai, todėl paprastai tai padarysite naudodami įprastą laistymo žarną. Tad atkris galvosūkis, kaip privesti vandenį iki baseino, kad vanduo neužšaltų žiemą, be to, toje atkarpoje dėl reto naudojimo vanduo tiesiog „suges“. Na ir nepamirškime to, kad keičiant vandenį visai naudinga turėti laistymo žarną baseinui išplauti. Masažinis SPA baseinas sujungia du puikius dalykus: kūno masažą ir vandens malonumą. „Hotspring“ savo baseinuose sukūrė efektyvų ir išskirtinį masažą, kurį leidžia įgyvendinti patentuoti, tik „Hotspring“ baseinuose naudojami purkštukai. Jie yra sukurti įvairioms raumenų grupėms – kaklui, sprandui, nugarai, šlaunims, pėdoms, delnams ar riešams, o vandens sro100

birželis–liepa

vės stiprumą Jūs galite reguliuoti patys. Taip pat „Hotspring“ masažinių baseinų išskirtinumas ir viena svarbiausių priežasčių, kodėl juos verta rinktis, yra šiuolaikiška ir daug dėmesio nereikalaujanti vandens priežiūra. Daugumoje šios kompanijos masažinių baseinų galima įmontuoti „FreshWater® Salt System“ – unikalią sistemą, skirtą vandens priežiūrai be pavojingų chemikalų, naudojant paprasčiausią valgomąją druską. Iš labai nedidelio druskos kiekio, ištirpusio SPA baseino vandenyje, sistema automatiškai generuoja viską, ko reikia, tinkamai vandens priežiūrai. Su šia unikalia sistema SPA erdvės priežiūra ir naudojimas tampa lengvesni nei bet kada anksčiau.

Koks yra geriausias pavėsinės pasirinkimas Renkantis pavėsinę reikėtų atkreipti dėmesį į keletą aspektų: ilgaamžiškumą, paprastą priežiūrą, funkcionalumą, dizainą, komfortą ir kt. Kiek anksčiau labai populiarios buvo aliuminio ir stiklo konstrukcijos, tačiau dabar pasirenkamos vis rečiau dėl kelių jų trūkumų: vasarą jose per karšta, o jei tamsintas stiklas, tuomet per tamsu, be to, stiklų valymas gana sudėtingas (ypač stogo) ir atima daug laiko. Todėl vis dažniau pasirenkamos išmanios, šiuolaikiškos pavėsinės „RENSON“. Jų pagrindinis išskirtinumas – žaliuzinis aliuminio stogas, kuris atidaromas elektros varikliais.

Pasirinkdami stogo žaliuzių atidarymo kampą Jūs kontroliuojate saulės patekimą į terasą. Tokioje terasoje net labai saulėtą vasaros dieną nebus karšta. Beje, pavėsinės „RENSON“ yra ir puiki apsauga nuo lietaus – pradėjus lyti, tokių pavėsinių stogas automatiškai užsidaro, net jei Jūsų nėra namuose. Papildomam komfortui užtikrinti „RENSON“ siūlo pavėsinės šoninėse sienose integruoti nuleidžiamąsias ritinines užuolaidas, kurios sulaiko vėją, šilumą, nepageidaujamą saulę ir suteikia privatumo. Didelis pranašumas, kad galite užsakyti užuolaidas, kurios yra integruotos į pavėsinės rėmą, susukus jų visai nesimato. Šios pavėsinės šonuose gali būti sumontuojamos ne tik užuolaidos, galite pasirinkti stumdomąsias sistemas iš stiklo, aliuminio ar natūralaus medžio.

101

SCHOMBURG – viskas, ko reikia, kuriant drėgmei atsparų pastatą Jau greitai Vokietijos kompanija „SCHOMBURG GmbH & Co. KG“ švęs savo 90-metį. Kurdamas šią kompaniją, Albertas Schomburgas Vyresnysis suprato, kokia didžiulė yra hidroizoliacijos svarba pastatų statyboje. Taigi pagrindinės įmonės produktų grupės apėmė hidroizoliacines medžiagas ir produktus ir iki šių dienų kompanija nepakeitė savo veiklos krypties. Ilgus metus aktyviai kompanijai vadovavo Albertas Schomburgas Jaunesnysis, dabar ir jo sūnūs dirba kompanijoje. Visus veiklos metus kompanija didžiausią dėmesį skyrė produktų tobulinimui ir asortimento plėtimui, įkūrė savo didelę tyrimų laboratorijų bazę. 102

birželis–liepa

Šiuolaikinėje statyboje, kur vyrauja didelis užstatymas, brangi žemė, daugelis pastatų projektuojami su požeminėmis stovėjimo aikštelėmis ar kitomis techninėmis patalpomis, kurios turi būti sausos ir švarios. Tam naudojamos įvairios hidroizoliacinės medžiagos. Kompanija „SCHOMBURG GmbH & Co. KG“ gali pasiūlyti teptines cementines hidroizoliacijas AQUAFIN, bitumines COMBIDIC, kristalines BETOCRETE.

Naujasis įmonės „SCHOMBURG GmbH & Co. KG“ gaminys – hidroizoliacija AQUAFIN RB400 gali būti naudojama tiek betoniniams, tiek mūriniams paviršiams senos ar naujos statybos pastatuose. Ji naudojama kaip baigiamasis sluoksnis hidroizoliuojant pamatus, cokolius, sienų profilius, langus ir durų elementus, galima dengti ant senų, tvirtai besilaikančių bituminių dangų arba naudoti konstrukciniam sujungimui bei viso perimetro apsaugai. AQUAFIN-RB400 naudotina ir horizontaliai apsaugai nuo kapiliarinės drėgmės virš ir po sienomis. Taip pat tinka hidroizoliuoti rezervuarų betonui, P II ir P III tinkus, kurie naudojami renovacijai ar mūro sienos tinkavimui. AQUAFIN-RB400 galima dengti tiek rankiniu, tiek mechaniniu būdu. Be naujojo gaminio, Vokietijos gamintojas siūlo betono, skirto pastato požeminei konstrukcijai, gamybai naudoti betono kristalinius priedus BETOCRETE-C. Tai priedai, kurie betonui suteikia hidrofobinį poveikį, sumažina vandens įgeriamumą nuo 50 iki 80 proc., užpildo įtrūkius iki 0,4 mm. Naudojant šiuos priedus, neprivaloma papildoma hidroizoliacija, žymiai mažėja darbų sąnaudos, trumpėja jų atlikimo terminai. Įmonės specialistų komanda taip pat siūlo betono statybų technologijoms reikalingus sprendimus. Betonas ir jo remontas, betono gaminiai sudaro didelę statybų sektoriaus dalį. Šiuolaikinėje architektūroje dideli betono plotai paliekami atviri, be papildomos apdailos. Siekiant gauti gražius betoninius paviršius, naudojami įvairūs plastifikatoriai,

impregnantai, pigmentai. Šiuolaikinė statyba ir betonavimo darbai nestabdomi nei per vasaros karščius, nei per šalčius. Kompanija „SCHOMBURG GmbH & Co“ yra sukūrusi visą senų paveldosauginių pastatų restauravimo sanavimo sistemą THERMOPAL, kuri susideda iš pamatų atstatymo ir hidroizoliavimo medžiagų, apsaugos barjero nuo kapiliarinės drėgmės prasiskverbimo suformavimo, sanuojančių tinkų sistemos. Naudojant šiuos produktus buvo restauruoti tokie pastatai kaip „ROYAL Hotel“ Druskininkuose,

Jašiūnų dvaras, Anykščių teismo pastatas ir daug kitų. Negana to, įvairios paskirties epoksidinių dervų sistemos leidžia kokybiškai įrengti pramoninę grindų dangą maisto ir chemijos pramonės patalpose, IT laboratorijose, mechaninėse dirbtuvėse. Šios dangos gali būti įrengiamos kartu su specialiomis hidroizoliacinėmis epoksidinėmis dangomis, kurios atsparios neigiamam vandens spaudimo poveikiui iš pagrindo. Kompanija sparčiai plėtėsi, atidarė savo gamybos ir pardavimų dukterines kompanijas Europoje, Amerikos, Azijos žemynuose. Šiuo metu pasaulyje veikia 15 gamyklų ir 60 pardavimo atstovybių. 2011 m. Baltijos šalyse atidaryta pardavimų dukterinė kompanija „SCHOMBURG Baltic“. Baseinai, balkonai, terasos – kita hidroizoliacijos tema, kurioje įmonės komanda taip pat turi daug patirties, tiekiant produktus jiems įrengti, klientams konsultuoti. Kiekvienais metais naudojant „SCHOMBURG GmbH & Co“ medžiagas įrengiami keletas visuomeninių ir privačių baseinų. Šiuo metu baigiami baseinai Plungėje, Druskininkuose, Vilniuje, Jonavoje. Šiandien „SCHOMBURG GmbH & Co“ dirba ne tik su statybų kompanijomis, bet ir su architektais bei konstruktoriais, mielai dalijasi patirtimi, kurią sukaupė visame pasaulyje.

103

kokybiško namo DNR

APŠVIETIMAS kaip erdvės tapatybės ženklas Aušra NYMAN

Šviesa tarnauja esminiam architektūros tikslui: padėti mums matyti ir orientuotis erdvėje. Nesvarbu, ar tai būtų natūralūs, ar dirbtiniai apšvietimo būdai, patalpos turi būti atitinkamai apšviestos, kad galėtume saugiai jose gyventi ir atlikti savo kasdienes funkcijas. Pasirinkus tinkamą sistemą, šviesa taip pat gali prisidėti prie viso pastato energijos vartojimo efektyvumo ir tvarumo. Tačiau, be akivaizdžios funkcinės ir aplinkosaugos vertės, apšvietimo dizainas gali turėti didelės įtakos vizualiniam komfortui ir estetinei interjero koncepcijai, atkreipdamas dėmesį į tekstūras, paryškindamas spalvas ir sujungdamas visus interjero elementus. Todėl iš daugelio interjero dizaino dedamųjų apšvietimas tikrai yra tai, kas gali pabrėžti, vizualiai padidinti arba sumažinti erdvę ir netgi paveikti vartotojų gerovę, todėl jis turėtų būti laikomas esminiu dizaino elementu.

104

birželis–liepa

Foto Norbert Tukaj.

Šviesa yra erdvės kalba Žinoma, natūrali šviesa naudotojams visada bus patogiausia, nes tai yra apšvietimo šaltinis, prie kurio mūsų akys natūraliai prisitaiko. Tačiau daugeliui projektų reikalingas ir efektyvus dirbtinis apšvietimas tamsoje arba tose vietose, kurių nepasiekia natūrali šviesa, norint maksimaliai padidinti funkcinę ir estetinę erdvių kokybę. „Visa mūsų vizualinė aplinka yra suvokiama tik šviesos kontekste, – sako architektas Tomas Lapė. – Šviesa suteikia erdvei formą, charakterį, emociją, netgi lemia jos dydį. Todėl drįsčiau teigti, jog architektūra suformuojama ne iš plytų, o iš šviesos buvimo ar nebuvimo. Erdvė gimsta iš sienų flirto su natūralia šviesa, o saulei nusileidus ją pakeičia dirbtinis apšvietimas. Mąstant tokia logika – dirbtinė šviesa yra tarsi natūralios šviesos dublerė, dirbanti antra pamaina ir neišvengiamai kurianti savitą erdvės charakterį.“ „Matyt, tas savitumas, sukuriantis naują tos pačios erdvės suvokimo kokybę, ir yra architekto ar interjero dizainerio kūrybinis tikslas. Kūrybiškai suprojektuotas apšvietimas gali neatpažįstamai pakeisti erdvės charakterį: gali ją išryškinti, bet gali sukurti naujus vizualinius erdvės centrus ir atvirkščiai – kažką paslėpti. Perfrazavus mintį „auksas ir pelenuose žiba“, sakyčiau – apšviestas daiktas erdvėje yra svarbesnis už auksą tamsoje“, – apibūdina T. Lapė.

„Taigi šviesa yra erdvės kalba – ar geras apšvietimas, ar ne, galime spręsti iš to, ką jis papasakoja apie pačią erdvę, kas joje vyksta ir kas joje yra svarbiausia“, – sako architektas. Turint tiek daug apšvietimo būdų ir sistemų (tiesioginis, netiesioginis, išsklaidytas ir akcentinis apšvietimas), derinant tradicines kartu su naujomis dizaino tendencijomis ir technologijomis, galima rinktis iš begalės dizaino galimybių. Todėl nėra taip paprasta rasti tinkamą būdą dirbtinai apšviesti modernią erdvę ir kartu patobulinti jos architektūrą bei atskleisti kūrybiškumą.

Skulptūriškos formos šviestuvai suteikia erdvei ypatingą charakterį. Interjero autorius – architektas Tomas Lapė, studija „Lapė“.

Akį traukiantys pakabinamieji lubiniai šviestuvai Tinkamame aukštyje nuo lubų nuleistas pakabinamasis šviestuvas yra praktiškiausias būdas parinkti šviesos šaltinio vietą – taigi yra viena populiariausių tiesioginio apšvietimo sistemų. Tolygiai paskirstyti pakabinamieji šviestuvai užtikrina ir tolygesnį apšvietimą visoje erdvėje, taip pat jais galima apšviesti ir atskiras zonas patalpoje, paryškinti konkrečius elementus. Svarbiausia, renkantis lubinius nuleidžiamuosius šviestuvus, yra apskaičiuoti, kiek jų reikės, norint tinkamai apšviesti patalpą. Tereikia įvertinti patalpos plotą ir pasiskaičiuoti apšviestumą (liumenus). Tam tikslui yra sukurtos programos, kurias dažniausiai naudoja specializuotos įmonės ar salonai, įrengiantys apšvietimo sistemas.

105

Foto Norbert Tukaj.

kokybiško namo DNR

Pakabinamųjų šviestuvų asortimentas labai platus – jų yra įvairių stilių, dydžių ir formų, todėl jais formuojamos apšvietimo sistemos suteikia didelį dizaino lankstumą. Jie gali būti paprasti arba sudėtingi, kaip reikalauja projekto stilius: nuo įmantriausios mechaninės ar elektroninės, algoritmais valdomos skulptūros, suteikiančios įspūdingą efektą, iki vienos lemputės ant laido, kad būtų sukurtas minimalistinis ar industrinis interjero įvaizdis. Charizmatiški vadinamieji prožektoriukai – dažniausiai bėginės sistemos, kuriose šviestuvų padėtis gali būti keičiama, neatliekant papildomų lubų ar sienų ardymo darbų. Jie populiariausi ir naudojant ekspozicijoms, butiko tipo parduotuvėms ar patalpoms, kuriose reikia akcentuoti tam tikrą interjero elementą ar norimą apšviesti objektą, tačiau objekto vieta gali keistis. Taip pat jie gali sukurti unikalią nuotaiką industrinio stiliaus patalpose, virtuvės zonoje, todėl pastaruoju metu yra gan dažnai naudojami ne tik visuomeniniuose, bet ir privačiuose interjeruose.

Skulptūriškos formos Skulptūriški apšvietimo elementai tapo šiuolaikinio interjero dizaino tendencija. Dažnai tai yra linijiniai elementai, pritvirtinti prie lubų arba kabantys nuo jų, todėl jie paprastai perteikia tiesioginę šaltinio šviesą, o tai reiškia, kad šviestuvų išdėstymas reaguoja į tam tikras erdvės sąlygas (pavyzdžiui, funkcinę darbo zoną), šviesos srautas tiesiogiai patenka į paviršių, paskirstydamas šviesą po kambarį, nes ją sugeria sienos ir lubos. Vis dėlto svarbu atsižvelgti į tai, kad tiesioginį apšvietimą reikia naudoti atsargiai, nes, netinkamai parinkus šviesos šaltinį, jis sukurs kontrastingus šešėlius, kurie gali tapti vizualiai varginantys. Be to, jo negalima įrengti virš akinančių ar atspindinčių paviršių. Dėl akį traukiančių formų įvairovės, šie skulptūriški kūriniai gali būti elegantiški ar net dramatiški, suteikiantys 106

birželis–liepa

Tiesioginiai ir netiesioginiai šviesos šaltiniai vienodai sėkmingai atlieka savo funkciją, o jų pobūdis priklauso nuo erdvei norimo perteikti charakterio. Architektas – Tomas Lapė, studija „Lapė“. Nuleidžiami šviestuvai gali būti įvairių formų ir dydžių, pagyvinančių architektūrinę erdvę. Architektas Audrius Ambrasas.

SOLISCAPE Modules for lighting, acoustics & sensors

šviestuvų SOLISCAPE teiraukitės: Vilniuje – šviesos ir technologijų centre „Sunamus“, P. Lukšio g. 15 ; Kaune – Puodžių g. 10 ; Klaipėdoje – Kuosų g.16.

kokybiško namo DNR

Laiptų turėklai – šviečiantis elementas „Ottomano“. Gamintojas „OLEV“. Atstovas salonas „Ardena“.

Šviestuvas „Petra“ – du viename: tiek bendram, tiek akcentiniam apšvietimui sukurti. Gamintojas „Icone“ (Italija). Atstovas salonas „Ardena“.

kambariui išskirtinio charakterio ir estetinės vertės. Taigi jie idealiai tinka erdvioje aplinkoje, kur gali atkreipti dėmesį ir kartu yra gana funkcionalūs, pavyzdžiui, darbo erdvėse, vestibiulyje, restoranuose ir laisvalaikio erdvėse. „Visuose projektuose ieškai to geriausio apšvietimo sprendimo. Mąstai, ką nori pabrėžti ar parodyti, kurią vietą sureikšminti, o kurią paslėpti. Matyt, tai gimsta iš erdvės funkcijos ir norimo sukurti scenarijaus. Šviesa juk gali aplink save suburti, nuraminti, priversti stabtelti, o gali ir palydėti, nurodyti judėjimo kryptį, paskatinti praeiti“, – sako T. Lapė.

Šviečiančios plokštumos Efektyviai sklaidyti šviesą galima ir visu didelio paviršiaus plotu. Tokia šviesa primena natūralų apšvietimą, o pasitelkus šiuolaikines technologines galimybes, dalį patalpos paviršių galima paversti šviečiančia plokštuma. Toks apšvietimas nevargina akių nes labiausiai primena natūralų. Jeigu patalpos aukštis leidžia, šviečiančias plokštumas galima įrengti pasirinkus įtempiamąsias lubas, naudojant šviesą praleidžiančią plėvelę. Neretai 108

birželis–liepa

šviečiančios plokštumos suformuojamos ir iš matinio stiklo elementų. „Tikslas pasirenka sau priemones. Džiugu, kad gyvename technologinio pritekliaus laikais, kai rinkoje egzistuojančios techninės galimybės nevaržo kūrybinės laisvės – rinka pilna įvairiausio dizaino ir stiliaus šviestuvų, integruotų (architektūrinių) šviestuvų sistemų, jų valdymo įrenginių. Galų gale yra įmonių, gaminančių apšvietimo sistemas pagal individualų projektą. Kūrybinę laisvę ypač praplėtė LED technologija – šviesos šaltinis iš vieno „taško“ dabar gali tapti linija ar net vientisa plokštuma“, – pažymi T. Lapė.

„Šviesa gali aplink save suburti, nuraminti, priversti stabtelti, o gali ir palydėti, nurodyti judėjimo kryptį, paskatinti praeiti.“ / architektas Tomas Lapė /

kokybiško namo DNR

Kauno „Akropolio“ prekybinės erdvės holas. Interjero autorės – Gustė Kančaitė, Gytautė Gružauskaitė, Gražina Čiukauskienė, Dovilė Gavelienė. Išpildymas – UAB „Gaudrė“ kartu su estų kompanija „SAROS EST OÜ“.

„Šviesa yra erdvės kalba – ar geras apšvietimas, ar ne, galime spręsti iš to, ką jis papasakoja apie pačią erdvę, kas joje vyksta ir kas joje yra svarbiausia.“ / architektas Tomas Lapė /

Papildomos spalvos Dirbtinės apšvietimo sistemos siūlo ir spalvotos šviesos galimybę. Tarp įvairių būdų, kaip išgauti spalvą, neoninės lempos yra klasikinis pasirinkimas. Ženklų ar linijinių formų pavidalu jos subalansuoja retro estetiką su drąsiais šiuolaikiškais interjero sprendimais, siekiant pagyvinti architektūrinę erdvę. Neoninė šviesa skleidžiama su srovę aktyvuojančiomis dujomis, todėl, naudojant skirtingas dujas, atspalvius ar fosforo 110

birželis–liepa

dangas, spalvų pasirinkimo galimybės yra praktiškai beribės. Priešingai, LED technologijoje naudojamos šviesos diodų juostos, sukuriančios neoninio efekto iliuziją. Be to, palyginti su neoninėmis lempomis, LED sistemos siūlo kryptinį šviesos šaltinį (vietoj plataus šviesos šaltinio), didesnį energijos vartojimo efektyvumą ir paprastai yra ekonomiškesnės. Nepaisant to, abu puikiai tinka bet kokiai norimai spalvai, prisidedant prie žaismingo ir unikalaus interjero įvaizdžio.

APŠVIETIMAS NAMAMS IR VERSLUI

www.gaudre.lt e-sviestuvai.gaudre.lt

111

surenkamosios sienų plokštės ir grindys, kuriose sijos įrengiamos kaip atskiri elementai. Lengvojo plonasienio plieno profiliai kombinuojami su gipso kartono ar surenkamosiomis cementinėmis plokštėmis, sumuštinio tipo daugiasluoksnėmis plokštėmis, karkasą užpildant mineraline (akmens) vata arba poliuretano putomis. Lengvojo plonasienio plieno rėmų konstrukcijos išdėstomos pagal architektūrinius poreikius ir sujungiamos varžtais. Stogo ir perdangos konstrukcijai naudojamos santarvinės rėmų sistemos, karkasų užpildymas analogiškas sienoms. Taip pat lengvojo plonasienio plieno konstrukcijos naudojamos darnioje hibridinėje statyboje ir sienoms užpildyti (angl. infill wall) dideliuose pastatuose.

uolatos keičiantis ir augant energinio naudingumo reikalavimams, klasikinės statybos sprendiniai tampa nebe tokie priimtini rinkai. Siekiant rasti išskirtinių alternatyvių sprendinių, sumažinti poveikį aplinkai, bet neprarasti architektūrinio išraiškingumo, norint pagreitinanti statybas, sumažinant kainas, viena iš alternatyvų klasikinei statybai yra lengvo plonasienio plieno konstrukcijos.

Lengvojo plonasienio plieno konstrukcijos pranašumai, palyginti su tradicine konstrukcija, yra šie: • Greitas statybos laikas. • Didelis matmenų tikslumas ir ilgalaikis matmenų stabilumas, deformacijų nebuvimas. • Konstrukcinės dalys lengvai perdirbamos, gali būti perrenkamos. • Konstrukcijos atsparios korozijai, plienas, dengtas apsauginiu cinko sluoksniu. • Tvarumas, mažas poveikis aplinkai. • Aukštas komforto lygis gyvenamosiose patalpose. • Sienų, stogo apdailai nereikia parengiamųjų darbų. • Plonesnė sienos konstrukcija, todėl ~7 proc. didesnis bendrasis plotas, tenkantis tokiam pačiam užstatytam plotui, palyginti su tradicine statyba.

Dėl šios priežasties pastaraisiais metais visoje Europoje labai išaugo lengvojo plieno karkaso naudojimas pastatų statyboje. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje plieno naudojimas namų ir daugiabučių statyboje pastaraisiais metais pasiekė 9 proc., o nuo 2002-ųjų ši rinkos dalis padvigubėjo. Jungtinėse Valstijose ir Australijoje plieno naudojimas siekia daugiau nei 15 procentų. Plieno karkaso naudojimo pakilimas jaučiamas ir Europoje, ypač Prancūzijoje, Nyderlanduose, Švedijoje, Suomijoje. Šios rinkos augimas grindžiamas intensyviais moks-

Atsižvelgiant į statybos kainų aspektus, pagal atliktus tyrimus daroma prielaida, kad iki 2030 m., pasaulio gyventojų prieaugis išsivysčiusiose šalyse neturėtų reikšmingai didėti, tačiau išsivysčiusiose ekonomiškai šalyse pastebimas ženklus vidutinių pajamų gyventojų klasės šuolis. Ši gyventojų dalis sukurs paklausą įperkamų pastatų, pasižyminčių aukštu komfortu, tvarumu, energiniu naudingumu, išskirtine ir tuo pačiu lengvai pritaikoma architektūra bei statybos greičiu. Šiuo atveju lengvojo plonasienio plieno konstrukcijų statyba gali patenkinti visus šiuos ateities rinkos lūkesčius.

Lengvo plonasienio plieno karkaso naudojimas tvarioje statyboje ir jo pranašumai

Inovatyvius sprendimus namų projektams kuria architektūros ir urbanistikos konkurso „Išmanusis miestas 8“ partneriai – įmonė UAB „NP5“. 112

birželis–liepa

liniais tyrimais, konstrukcijų projektavimo reglamentavimo plėtimu, akustinių ir šiluminių savybių turinčių medžiagų parametrų gerinimu.

Lengvojo plonasienio plieno konstrukcijos Lengvojo plieno konstrukcijų panaudojimas pastatuose apima sienas, grindis, stogą, perdangas, laiptus iš C,U,O sigmos šaltai suformuotų 1,2–2 mm storio profilių. Labiausiai paplitusi lengvųjų plieninių konstrukcijų forma –

113

technologijos

IŠSILAVINIMAS STEBUKLAMS KURTI

Lina SVALDENIENĖ

Kalifornijos politechnikos universiteto profesorius Edmondas Saliklis, gimęs ir augęs Amerikoje, yra lietuvių karo pabėgėlių vaikas, puikiai kalbąs lietuviškai, savo karjerą paskyręs akademiniam pasauliui, o per dešimtį metų dar ir auginantis Lietuvos ambasadorius. Taip jis vadina savo amerikiečius studentus, kurie dešimtimis atvyksta į šešių savaičių vasaros mokyklą Vilniuje. Dažnai jaunuoliai pirmą kartą palieka Jungtines Valstijas, ir jie ne tik pamilsta Lietuvą, bet ir supažindina su ja savo tėvus bei draugus. Ko inžinieriui pasimokyti iš architekto „Studijuodamas aš vis galvojau – gal būsiu architektas, gal inžinierius? Bet mano profesinė kelionė buvo grynai inžinerinė: baigęs mokslus ėjau tiesiai į universiteto pasaulį ir dabar esu profesorius Kalifornijos politechnikos universitete“, – karjeros pradžią prisimena E. Saliklis. Kalifornijos politechnikos universitetas reitinguojamas kaip vienas geriausių ruošiant statybos projektų valdymo specialistus Amerikoje. Čia dėstoma architektūros inžinerijos programa labai techniška ir tuo gerokai skiriasi nuo kitų Amerikos švietimo įstaigų, nes daugiausia archi-

114

birželis–liepa

tektūros programos rengiamos meno mokyklose. Taigi vyraujantis požiūris priskiria architektus menininkams, nors realybė rodo, kad techninė profesijos pusė yra nepaprastai svarbi. „Kalifornijoje architekto licenciją gauti labai sunku, ir dauguma ją turinčių yra baigę mano Kalifornijos politechnikos universitetą, nors jo abiturientai valstijoje nesudaro daugumos, – atkreipia dėmesį dėstytojas, įsitikinęs, kad abi disciplinos gali daug duoti viena kitai: – Neverta architektų nubraukti, tiesiog pasakius, kad jūs esate menininkai, jūs meniškai galvojate ir meniškai kuriate, ką mes inžinerijoje galime iš jūsų išmokti?“

Penkių studentų komandos pavėsinės su suoleliu studija. Būsimi architektai ir inžinieriai tyrinėjo, kaip besikeičiančios formos lemia kitas statinio savybes.

technologijos

Inžinerinė galvosena: kaip pastatyti tai, ką sukūrei Savotiška E. Saliklio misija – surasti derinį tarp inžinieriaus ir architekto profesijų ir jis ją įgyvendina jau daugelį metų. Šio derinio atspirties taškas – profesoriaus prielaida, kad kažkada XIX a. viduryje tai iš tiesų buvo viena profesija: architekto, inžinieriaus, menininko ir statytojo mišinys buvo tiesiog meistras. Tas į atskiras sritis dar nepadalintas meistriškumas padovanojo pasauliui įspūdingų kūrinių – kad ir visame pasaulyje atpažįstamą Gustavo Eifelio bokštą. „Ar jis buvo architektas, ar inžinierius? Aišku, jis buvo inžinierius, bet kai žiūrime į Eifelio bokštą, matome meno kūrinį“, – sako profesorius, pridurdamas, kad jo parašytos knygos yra skirtos tiems studentams, inžinieriams ir architektams, kurie ieško slenksčio tarp dviejų profesijų.

115

technologijos

Profesorius pastebi, kad, atskirai paėmus, plyta ar fanera gali būti trapios medžiagos, tačiau dabar iš labai paprastų medžiagų kuriamos nuostabios formos, tai įgalina meno ir matematikos derinys. Kalifornijos politechnikos universitetas jungia šių profesijų studijas, tačiau dar senesnė įstaigos tradicija yra Bauhauzo mokykla, gimusi Vokietijoje. Angliškas universiteto šūkis learn by doing atskleidžia pagrindinę mintį: išmoksite temą tuomet, kai ją atliksite! „Bauhauzo veikėjams itin svarbi buvo medžiaga: mediena, gelžbetonis, tekstilė. Mes irgi tą turime – dirbtuvės yra mūsų kraujyje, ir mano studentai iškart išmoksta apie medieną, apie plieną. Jau per pirmąsias kelias savaites jų prašome dirbti dirbtuvėje. Studijose kūrybiškumą mes norime perkelti į gebėjimą sukurtą dalyką pastatyti“, – sako E. Saliklis.

Ne anglies pluošto, o molio saują Viena statybos inovacijų sričių yra naujos medžiagos, tačiau profesorius nesutinka su mintimi, kad būtent medžiaga ir jos savybių išmanymas jungia architektą ir inžinierių. Anot jo, medžiagiškumas tėra būdas skatinti kūrybiškumą. „Duosiu gerą pavyzdį – XX a. pradžioje jau buvo naudojamas gelžbetonis. Jis paskatino architektų kūrybiškumą, tuoj pat atsirado naujos formos, nes tai buvo nauja medžiaga. Inžinieriai gelžbetonio visiškai nenaudojo, nes jo nesuprato – ne ne ne, mes nestatysime 116

birželis–liepa

nieko, kol nesuprasime to matematiškai, sakė jie. Tai užgniaužė kūrybiškumą ir, mano manymu, padarė daug žalos“, – teigia E. Saliklis. Profesorius čia mini vokiečius, išradusius labai senas ir gražias matematines teorijas dėl gelžbetonio, kurios galų gale išskyrė inžinierius ir architektus, nes pastariesiems įspūdinga kūryba gelžbetoniu pradėjo varyti baimę, nes buvo matematiškai per daug komplikuota. Išskirtinė asmenybė šiame kontekste buvo Felixas Candela. Genialus ispanas, dirbęs Meksikoje, pastatė daug gelžbetonio kevalų ir niekada netaikė vokiečių teorijų, tiesiog nemanė, kad jam jų reikia. Kalifornijos politechnikos universiteto dėstytojas savo studentus moko dirbti su bet kokia medžiaga ir pasikliauti ne jos savybėmis, o savo išmanymu. E. Saliklis kviečia studentus pagaminti jam kažką iš paprasčiausios medžiagos, jis ragina jaunuolius statyti kad ir iš šiukšlių, nes tai padeda būsimiems architektams ir inžinieriams įsisąmoninti, kad stiprumas ateina ne iš medžiagos, o iš matematikos ir geometrijos supratimo. „Aš labai prieštarauju, kai žmonės sako, kad jiems reikia aukštųjų technologijų – anglies pluošto ar ypatingo plieno. Ne, jums reikia molio, jums reikia žemės, jums reikia paprasčiausių dalykų, o tada jūs naudokite

Kalifornijos politechnikos universiteto studentai jau užbaigė šiuos mokslo metus ir pateikė E.Salikliui 10 savaičių trimestro darbo rezultatus.

technologijos

savo politechninį išsilavinimą ir padarykite kažką stebuklingo.“ Profesorius pastebi, kad, atskirai paėmus, plyta ar fanera gali būti trapios medžiagos, tačiau dabar iš labai paprastų medžiagų kuriamos nuostabios formos, tai įgalina meno ir matematikos derinys. „Taigi slenkstis yra ne medžiagiškumas, bet parame-

trinė galvosena, kai inžinieriai supranta, kaip gniužimas teka lyg vanduo per struktūrą, o architektai gali savo menišką jautrumą pritaikyti prie formų“, – sako profesorius. Šlifuodamas mintį, jis sugrįžta prie geometrijos. Anot jo, neišmanydami geometrijos, inžinieriai ir architektai negalėtų rasti bendros kalbos.

117

Vertybė – kartu kuriami sprendimai Įmonė „Betono mozaika“ rinkai siūlo grindinio ir aplinkotvarkos sprendimus, tinkamus viešiesiems ir privatiems projektams. Viena įmonės stiprybių – bendras produktų kūrimas kartu su architektais, taip rinkai pasiūlant naujus gaminius, spalvas, sprendimus.

„Tikime bendradarbiavimu su architektais ir projektuotojais. Šiame procese gimsta išskirtiniai, rinkai pateikiami produktai kaip, pavyzdžiui, drenuojamieji gaminiai, specialių matmenų plokštės ar spalvų sprendimai. Įsiklausę į architektų pageidavimus, asortimentą papildome naujais gaminiais, kurie sėkmingai prigyja ir privačių erdvių projektuose“, – sako įmonės „Betono mozaika“ generalinis direktorius Romas Venckus. 118

birželis–liepa

Kartu su architektais sukurti drenuojamieji gaminiai „Eco Line“ ir „Eco Domino“ ne tik sėkmingai klojami išskirtiniame „DO Architects“ Svencelės salų projekte, bet ir mielai pasirenkami įrengiant privačius kiemus, stovėjimo vietas, kavinių stovėjimo aikšteles. „Eco Line“ ir „Eco Domino“ pritaikyti transporto apkrovoms, galimi įrengti užpildant tarpus skalda arba užsėjant žole, tinkami tiek dideliems plotams, tiek pereinamosioms zonoms.

ROMAS VENCKUS, UAB „Betono mozaika“ generalinis direktorius

„Vienu išskirtinių gaminių, leidusių atgaivinti Vaidilos aikštę Klaipėdoje, tapo plokštė „Grande“. Jos matmenys padiktuoti pačios aikštės kraštinių santykio, prie kurio derinti ne tik grindinio gaminiai, bet ir aikštės zonos: baseinas, aktyvioji erdvė, net apšvietimo stulpai“, – pažymi R. Venckus. Balta Vaidilos aikštės danga – Skandinavijos šalyse itin populiarus sprendimas, ji ne tik kuria švaros ir estetikos vaizdą,

bet ir mažiau įkaista per karščius, o tamsiuoju metu reikalauja mažesnių sąnaudų zonoms apšviesti. Aikštei kurti skirti gaminiai iškart tapo mėgstama viešųjų zonų danga, jie taip pat mielai naudojami vejose kaip atskiri elementai. Bendradarbiaujant su architektais, nauji sprendimai gimsta ir Latvijoje. 2019 m. projektas Siguldoje nominuotas metų rekonstrukcijos projektu konkurse „Latvijas Būvniecības

Gada balva 2018 gala“. Šiam projektui kartu su architektu parinkti, derinti ir kurti įvairių atspalvių natūralaus akmens gaminiai, atkartojant Gaujos upės skardžiuose matomus sluoksnius. Projektui pateikti 14 skirtingų spalvų ir atspalvių produktai. Gaminiai, padengti natūralaus akmens faktūra, yra itin puošnus, skoningas, ilgalaikis sprendimas. 2021 m. baigtas Aleksandro Čako gatvės Rygoje rekonstrukcijos projektas, kuriam įmo-

nės komanda kartu su „ALPS“ kraštovaizdžio projektavimo komanda kūrė daugiaspalvę faktūrą. Siekta spalviškai įprasminti ir atspindėti veik visą gyvenimą Rygoje praleidusio Aleksandro Čako kūrybą – atkartoti joje besimaišančius Rygos rutinos ir poetinio pakylėjimo jausmus. Specialiai projektui sukurta daugiaspalvė faktūra, pavadinta „Fossil“, po gatvės atidarymo tapo viena mėgstamiausių ir populiariausių. 119

Kokybė ir įvairumas kraštovaizdžio architektūroje

120

birželis–liepa

ACO specializacija – paviršinio vandens surinkimas, valymas ir išleidimas arba pakartotinis naudojimas. Kraštovaizdžio architektūrai aktualiausi gaminiai yra paviršinio vandens surinkimo latakai, įvairios paskirties ketiniai ir plieniniai liukai, batų valymosi grotelės, skaldos ir žolės koriai. Beveik visa tai yra gaminama Europoje.

ACO grotelių ir liukų dizaino įvairumas suteikia architektams ir kraštovaizdžio dizaineriams galimybių ir laisvės kurti išskirtinius ir modernius projektus. Priklausomai nuo architekto skonio ir pasirinkimo, liukai ir latakai gali būti subtiliai paslėpti arba aiškiai matomi.

ACO liukas Friclaro mieste, Vokietijoje

ACO laisvo stiliaus grotelės „Gyvūnų pėdsakai“

Pagal architekto idėją sukomponuotos ketinės grotelės gali atspindėti objekto vietos tematiką arba tiesiog būti aplinkos kompozicijos dalimi. Dažniausiai tokios grotelės pasirenkamos pėsčiųjų zonose, nes čia dizainas daug svarbiau nei kur nors intensyvaus eismo arba pramonės teritorijose. Kuriant naujų, iki šiol negamintų grotelių raštą, paprastai bendradarbiauja architektas ir ACO specialistas, padaromi techniškai adekvatūs galutiniai brėžiniai, pagal kuriuos yra pagaminamos formos grotelėms lieti.

ACO laisvo stiliaus grotelės „Flag“

ACO laisvo stiliaus grotelės „Leaf“

UAB „ACO Nordic“ Lukiškių g. 5-306 01108 Vilnius info@aco.lt www.aco.lt

ACO. we care for water ACO grotelės Voronoi, gamtos įkvėptos 121

off-grid KANADOS MIŠKŲ PRIEGLOBSTYJE iškilo originalus off-grid namelis Kaip architektai iš naujo atranda off-grid dizainą? Juk tai – principas, kuriuo žmonės gyveno prieš daugelį metų. Koks tokio dizaino potencialas šiandien? Pasižvalgykite po šiuolaikinį off-grid namą, puoselėjantį tvarumo filosofiją. Šio namo autorius, Kanadoje gyvenantis ir kuriantis architektas, su „Statybos ir architektūros“ skaitytojais dalijasi savo mintimis apie off-grid dizainą ir paneigia vyraujantį įsitikinimą, kad off-grid namas

Verskite ir skaitykite

122

birželis–liepa

↓

yra visiškai atsijungęs ne tik nuo bendrųjų inžinerinių tinklų, bet ir nuo bendro miesto gyvenimo.

off-grid

123

off-grid

Nuotr. Scott Norsworthy.

Vida KUZMICKAITĖ

Kanadiečių architekto Paulo Kariouko (studija „Kariouk Architects“) suprojektuotas namelis „m.o.r.e.“ tapo ikoniniu modernaus off-grid gyvenimo pavyzdžiu. Visiškai nuo tinklo atsijungusių namų koncepciją ir tvarumo filosofiją puoselėjančio architekto manymu, ateityje tokių namų vis daugės, todėl jo atstovaujama studija jau šiandien kuria drąsius eksperimentus. Kanados miškuose iškilusio namelio „m.o.r.e.“ plotas – 90 kv. m. Jis yra atsijungęs nuo bendrųjų inžinerinių tinklų, atokiau nuo miesto, be to, išsiskiria tvariais sprendimais.

(Ne)nutolę nuo miesto P. Karioukas pabrėžia, kad yra miestietiško gyvenimo būdo šalininkas, o off-grid terminas reiškia tik tai, kad namas atsijungęs nuo bendrųjų inžinerinių tinklų. Nepaisant to, kaip pažymi architektas, dažnai atrodo, kad žmonės įsivaizduoja, esą off-grid namas yra visiškai atsijungęs ne tik nuo bendrųjų tinklų, bet ir nuo bendro miesto gyvenimo – tarytum tai būtų namas pačiame dykumos viduryje. „Bet kuris miesto pastatas gali pats pasigaminti elektros energiją savo poreikiams, to reikia siekti, tačiau dalytis bendru vandens tiekimu ir nuotekomis kol kas yra

124

birželis–liepa

daug efektyviau nei kiekvienam pastatui savarankiškai rinkti ir valyti vandenį bei tvarkyti atliekas“, – mano architektas.Visgi projektuodamas off-grid namą sau, architektas siekė sukurti ypatingą erdvę, kurioje galėtų nevaržomai mėgautis ramybe gamtos apsuptyje. Namelis „m.o.r.e.“ net 5 km nutolęs nuo kelio – jis pastatytas atokioje miškingoje teritorijoje, kurioje nenumatoma kaimynystė.

Individualūs sprendimai „Mano butas mieste visiškai paklūsta miesto taisyklėms ir struktūrai, jame neturiu galimybės įlieti reikš-

off-grid

mingo architektūrinio indėlio, tuo tarpu nedidelio off-grid namelio architektūriniai ir kiti sprendimai visiškai paklūsta mano kontrolei. Nepaisant to, kad šio nuošalesnio statinio kūrimas teikė džiaugsmo, siekiau būti kiek įmanoma labiau atsargesnis ir rėmiausi australų architekto Glenno Murcutto terminu, kad šie namai „lengvai liestų žemę“, – teigia P. Karioukas. Off-grid namai išsiskiria tuo, kad naudoja atsinaujinančius energijos šaltinius, pavyzdžiui, saulės ar vėjo energiją. P. Karioukas įsitikinęs, kad šie sprendimai reikalauja ypatingo lankstumo: „Atsijungus nuo tinklų reikia atkreipti dėmesį ir priimti tokius dalykus kaip oro nepastovumas. Svarbu pabrėžti, kad nors saulės moduliai ir baterijos ir toliau vis labiau tobulės, visada bus dienų ir savaičių, kai saulės energija bus ribota. Šiandien jau retai pasitaiko, kai neprijungtas prie tinklo namas neturi atsarginio generatoriaus.“ Architekto teigimu, nepastovus klimatas galėtų skatinti plačiąją visuomenę normuoti energiją: „Jei visi gautų 125

off-grid

Namelio „m.o.r.e.“ architektūra apverčia įprastinių, visiškai į gamtinį landšaftą įsiliejusių off-grid namelių koncepciją. Architektai greta ežero suprojektavo virš žemės iškilusį ir nuo kraštovaizdžio vizualiai atsiskyrusį, tvarų statinį, kuris tarytum lengvai liečia žemę.

1 2 3 4 5 6 7 8 9

Living area Dining area Kitchen Master bedroom Bathroom Guest room Utility room Entry Entry Ramp

10 m

tik X galios per dieną, jie, žinoma, nustatytų prioritetus ir taip pat daugiau dėmesio kreiptų į tokius dalykus kaip oras. Pavyzdžiui, jei debesuotą dieną galėtų gauti tik 25 proc. X galios.“ „Mes galime siekti sukurti vis pažangesnes technologijas, tačiau akivaizdu, kad tai nėra ilgalaikis sprendimas, galiausiai žmonės turės gyventi vartodami mažiau energijos, medžiagų, vietos ir pan.“, – pabrėžia architektas.

Namelis „m.o.r.e.“: tvarūs sprendimai Namelio „m.o.r.e.“ architektūra apverčia įprastinių, visiškai į gamtinį landšaftą įsiliejusių off-grid namelių koncepciją. Architektai greta ežero suprojektavo virš žemės iškilusį ir nuo kraštovaizdžio vizualiai atsiskyrusį, tvarų statinį, kuris tarytum lengvai liečia žemę. Namo statybai buvo naudojama kryžmai sluoksniuotų medienos plokščių (CLT) sistema. Ši sistema leido pa-

126

birželis–liepa

ACK SETB NTED GRA

Plan / Site Plan

CON SETBVENTION A ACK FRO L 100’-0” M LA KE

off-grid

Tvarumo rodiklių padeda siekti ir viena namelio „m.o.r.e.“ misijų – padėti išsaugoti nykstančių rudųjų šikšnosparnių natūralią buveinę.

siekti gerą šiluminę varžą, šiluminį komfortą bei statinio sandarumą. Buvo pasirinktas 3 sluoksnių CLT, kurio atsparumą ir tvirtumą užtikrina speciali lankstymo technologija. Namelį aukščiau žemės iškėlė plieniniai poliai, leidę sumažinti betoninių pamatų dydį ir CO2 pėdsaką. Papildomai buvo išsaugotas vandens baseinas ir išvengta erozijos, taip pat paaukštinta statybų zona.

Namelis „m.o.r.e.“ atsijungęs nuo bendrųjų inžinerinių tinklų, jame naudojama atsinaujinanti saulės energija. Šilumą užtikrina didelio efektyvumo vadinamoji žaliosios anglies malkinė krosnis. Vėsinimui naudojama kryžminė ventiliacija. Taip pat tvarumo rodiklių padeda siekti ir viena namelio „m.o.r.e.“ misijų – padėti išsaugoti nykstančių rudųjų šikšnosparnių natūralią buveinę.

127

100-MEČIO SUKAKTIES RENGINYJE žymūs užsienio šalių kūrėjai ir Lietuvos architektai kalbėjo apie Lietuvos architektūrą ir jos ateitį pasaulio kontekste Agnė TAMAŠAUSKAITĖ

SA.lt portalas ir žurnalas „Statyba ir architektūra“ (leidžiamas nuo 1957 m.) paminėjo lietuviškos periodinės statybų ir architektūros spaudos pirmtako, žurnalo „Statybos menas ir technika“, pirmąkart pasirodžiusio 1922-aisiais, 100-mečio sukaktį. Šia proga vykęs renginys subūrė žymius užsienio šalių kūrėjus ir Lietuvos architektus, kurie dalijosi savo įžvalgomis apie pasaulines architektūros tendencijas, tvaraus dizaino ir identiteto išsaugojimo svarbą bei kaip tai atsispindės Lietuvos miestų ateityje.

Renginį moderavo Architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė, o pranešimus skaitė architektūros ir urbanistikos profesionalai iš Lietuvos, Danijos, Belgijos, Olandijos, Londono ir Ispanijos. Buvo demonstruojami inovatyvūs užsienio praktikų projektai, tarp kurių ir „Zaha Hadid Architects“ projektuojama Vilniaus geležinkelio stotis, kuri smarkiai pakeis ateities sostinės veidą.Po konferencijos pranešimų vyko diskusija su pranešėjais ir auditorija, kurios metu buvo kalbama apie ateities architektų profesijai keliamus iššūkius ir reikiamus naujus įgūdžius, be abejo, ir apie situaciją Ukrainoje, kaip prisidėsime prie pagalbos atstatant šią šalį ir apskritai, kiek politinės įtakos turi architektūra, kai kalbame apie tarptautinius šalių santykius ar progresyvias statybų reglamentų pataisas. 128

birželis–liepa

Forumas prasidėjo nuo retrospektyvaus architektūros tyrėjos Aidos Štelbienės žvilgsnio, apėmusio Lietuvos architektūrą nuo 1922-ųjų: jos iššūkius ir tapatybę. A. Štelbienė pristatė, kaip šiuo laikotarpiu kito modernistinė šalies architektūra, jos tapatybė, apžvelgė, kaip sekėsi įvairių laikotarpių menininkams dorotis su laikmečio iššūkiais. Įvertinusi istorinę Lietuvos architektūros raidą ir inovatyvių projektų sėkmę, A. Štelbienė priėjo prie išvados, kad, pasak tyrėjos, ateities Lietuvos architektūra yra ieškanti dar neužduotų klausimų visame pasaulyje. Pagrindinį pranešimą „Architecture’s Contributions to the UN Sustainable Development Goals“ skaitė architektė, Danijos karališkosios akademijos Architektūros ir technologijos instituto vadovė Natalie Mossin. Ji

„Šimtmečio paralelės. Lietuva ir pasaulis" forumas subūrė architektūros ir urbanistikos profesionalus iš Lietuvos, Danijos, Belgijos, Olandijos, Londono ir Ispanijos.

peržvelgė 17-ą Jungtinių Tautų darnaus vystymo tikslų iš architektūros perspektyvos. „Gali atrodyti, kad architektams aktualūs tik keli darnaus vystymosi tikslai, tokie kaip tvarūs miestai ir bendruomenės ar inovacijos ir infrastruktūra, tačiau iš tiesų mes galime prisidėti prie kiekvieno iš šių 17-os tikslų. Nors ir mažais žingsneliais, kiekviename projekte, atsižvelgdami bent į vieną darnaus vystymosi aspektą, mes tikrai galime kurti geresnį pasaulį“, – sako N. Mossin. Danijos karališkosios akademijos Architektūros ir technologijos instituto vadovė pristatytus darnaus vystymosi tikslus įprasmino praktiniais architektų darbais, įrodančiais, kaip architektūriniai projektai gali prisidėti prie kiekvieno iš šių tikslų įgyvendinimo. „Kalbant apie skurdo ir bado mažinimo tikslus, architektūra negali ištraukti žmonių iš skurdo, tačiau architektų kuriama aplinka gali turėti įtakos, kaip skurdas paveiks žmonių gyvenimus, gali suteikti prieigą prie įperkamo būsto, tinkamų sanitarinių sąlygų, švietimo įstaigų, sveikatos priežiūros įstaigų ir erdvių poilsiui, – pažymi N. Mossin. – Architektų kuriama aplinka prisideda ir prie maisto tiekimo užtikrinimo planuojant, projektuojant kraštovaizdį ir pastatus taip, kad apsaugotų esamas ekosistemas ir teiktų pirmenybę žemdirbystės plotų išsaugojimui ir plėtimui.“ J. Knikkeris, pasaulyje garsios architektūros studijos „MVRDV“ partneris, savo pranešime pristatė studijos plėtojamą tvarią architektūros ir miesto planavimo filosofiją ir kaip ji lemia šiandieninį studijos kuriamų projektų dizainą. Buvo pristatyti naujausi „MVRDV“ įgyvendinti projektai, per kuriuos studijos partneris palietė tarptautinės klimato kaitos politikos daromą didelę įtaką tiek

architektūros disciplinai, tiek projektavimo procesui, taip pat socialinės atsakomybės ir įtraukties, žmogaus kuriamų gamtos elementų, miesto transformacijos problemų temas. „Tiesą sakant, mes, „MVRDV“ studijos komanda, nesame itin paprasti partneriai užsakovams. Mes keliame daug reikalavimų, laikomės savo įsitikinimų ir kovojame dėl idėjų, kurios, mūsų nuomone, kuria tvaresnę miestų ateitį, – sako J. Knikkeris. – Architektai turi būti tie kariai mūšio lauke, kurie nepasiduoda užsakovų raginimams daryti paprastesnius ar galbūt pigesnius sprendimus.

Forumas prasidėjo nuo retrospektyvaus architektūros tyrėjos Aidos Štelbienės žvilgsnio, apėmusio Lietuvos architektūrą nuo 1922-ųjų: jos iššūkius ir tapatybę.

129

padeda žmonėms geriau suvokti aplinką ir norėti ją puoselėti bei išsaugoti“, – sako „Zaha Hadid Architects“ projektų vadovas. Pabaigoje architektas José Toralas iš Barselonoje įsikūrusios studijos „Peris+Toral“ pristatė skirtingus būdus, kaip kurti socialiai atsakingus gyvenamuosius būstus, kokios gali būti naujos statybos sistemos, analizavo strategijas, kaip spręsti socialinio ir ekologinio tvarumo keliamus iššūkius socialiniame būste. „Mūsų praktikai aplinkosaugos ir socialiniai klausimai yra vienodai svarbūs bendram projekto tvarumui. Socialinio tvarumo modelis turi skatinti žmonių santykius ir naudojimąsi tuo, kas yra bendra. Taigi mūsų tikslas yra derinti aplinkosaugos ir socialines strategijas ir užtikrinti, kad jos būtų ekonomiškai perspektyvios ir atlaikytų visus mūsų laikų

Mes turime kovoti dėl progresyvių idėjų ir užsakovui įrodyti, kad tai – sėkminga ateities perspektyva.“ Michaëlis Ghyootas, „Rotor“ praktikos, įsikūrusios Belgijoje, projektų vadovas, tęsdamas forumo temą – tvarumą, gilinosi, kaip galima pakartotinai panaudoti statybines medžiagas. Architektas kvietė renginio svečius permąstyti medžiagų ekonomiką. Praktiniais „Rotor“ komandos darbais parodė, kiek daug medžiagų galima išsaugoti renovuojant ar nugriaunant pastatus ir kaip tos medžiagos gali būti tikslingai panaudotos dar kartą. Įspūdingus projektus ir inovatyvias idėjas pristatė kitas pranešėjas – Ludovico Lombardi, biuro „Zaha Hadid Architects“ atstovas Skandinavijos ir Baltijos šalims. Architektas pristatė kompanijoje atliekamus tvarumo ir medžiagų tyrimus, jų naudojamus parametrinio dizaino principus, iliustruodamas juos įgyvendintais ir koncepciniais viešojo sektoriaus ir infrastruktūros projektais. Naująją Vilniaus geležinkelio stotį, L. Lombardi apibrėžė kaip išties jiems svarbų projektą. „Tai – pirmasis mūsų projektas Lietuvoje ir mes labai stengėmės suprasti vietos unikalumą, tapatybę ir pasiūlyti dizainą, kuris atiduos savo duoklę Vilniaus miestui ir jo žmonėms. Iš vienos pusės pastato stogas tarsi tęsia egzistuojančio statinio formą, o kitoje pereina į modernią futuristinę išraišką, taip jungia miesto istoriją ir ateitį“, – sako architektas. Renginio moderatorės R. Leitanaitės paklaustas, kiek šiais laikais dar svarbu kurti išraiškingos architektūros projektus, kai, rodos, žengiama link paprasto ir tvaraus dizaino, architektas atsako, kad tiek šiandien, tiek ateityje negalime nustumti į šalį nei vieno iš šių aspektų. „Taip, tiesa, kad pastatas pirmiausia turi būti funkcionalus, tvaraus dizaino ir paremtas inovatyviais inžineriniais sprendimais, tai siekiame įgyvendinti visuose mūsų kuriamuose projektuose. Tačiau architektūrinė išraiška taip pat išlieka svarbi, ji kuria vietos identitetą,

130

birželis–liepa

iššūkius“, – pasakoja J. Toralas. „Visų pirma, 90 proc. miesto audinių yra gyvenamieji. Prasidėjus pandemijai, supratome, kokie yra mūsų namai ir kiek jie galėtų būti patobulinti. Būsto klausimas visada turėtų būti esminis, tačiau šis sveikatos krizės kontekstas, kai visas pasaulis vienu metu kenčia nuo pandemijos padarinių, yra puiki galimybė stiprinti socialinį supratimą apie būtinybę keisti tai, kaip mes kuriame savo namus“, – sako J. Toralas. Architektas pristatė šiuo metu kuriamus gyvenamųjų būstų projektus Barselonoje ir Ibizoje, kuriuose atrijus naudojamas kaip socialinės strategijos dalis. „Pastatuose kuriame tuščią erdvę, suvokdami šią tuštumą kaip energetiškai ir socialiai aktyvią.“ Taip pat išsamiai

J. Knikkeris, pasaulyje garsios architektūros studijos „MVRDV“ partneris, savo pranešime pristatė studijos plėtojamą tvarią architektūros ir miesto planavimo filosofiją ir kaip ji lemia šiandieninį studijos kuriamų projektų dizainą. dizainą.

pristatė savo projektą „85 socialinio būsto vienetai“, kuris buvo vienas iš Mies van der Rohe apdovanojimo finalininkų. „Šis projektas paremtas japoniško namo lankstumo idėja, kai patalpos kuriamos pagal dydį, o ne pagal paskirtį. Mūsų nuomone, raktas į lankstumą slypi maždaug 13 kv. m. pagrindiniame plote ir visų kambarių vienodume, buto dehierarchizavime. Rezultatas – didesnis lankstumas naudojant mažiau patalpų tipų“, – įsitikinęs J. Toralas. „Kiekvieno aukšto planas padalijimas į 114 vienodų kambarių, iš viso 543 visame pastate. Pagrindinis vienetas yra kambarys, o ne butas.“ Forumą užbaigė diskusija, kurioje dalyvavo pranešėjai kartu su forumo dalyviais. „Kaip manote, kaip keičiasi architekto profesija laikui bėgant ir kokių savybių, įgūdžių ji pareikalaus ateityje? – diskusiją pradėjo Architektų sąjungos pirmininkė R. Leitanaitė. Visi diskusijos dalyviai sutiko, kad ši profesija darosi vis kompleksiškesnė ir turbūt svarbiausiu architekto gebėjimu tampa lankstumas, prisitaikymas prie nuolatinių pokyčių. Architekto profesija paliečia tiek daug skirtingų sričių ir jungia skirtingas interesų grupes. Dar svarbiau, kad architektai seka besivystančio pasaulio pokyčius ir naujoves, projektuodami žvelgia vienu žingsniu pirmyn ir, kaip teigė renginį atidariusi pranešėja A. Štelbienė, architektai visame pasaulyje ieško atsakymų į dar neužduotus klausimus. Pabaigoje buvo apdovanoti „Statybos ir architektūros“ organizuoto konkurso „Medinis daugiabutis“ laimėtojai. Konkurso organizatoriai ir partneriai pasveikino prizinių vietų darbų autorius, vertindami jų atkaklumą siekiant tikslo – pristatyti Lietuvai medinio daugiabučio viziją. Prizus įteikti atvyko Anykščių vyriausioji architektė Daiva Gasiūnienė, „Vakarų medienos grupės“ vadovas Paulius Milčius, taip pat specialų prizą už universaliausią medinių konstrukcijų panaudojimą įsteigė Lietuvos medinių surenkamųjų namų klasteris – „PrefabLT“. Jis atiteko pirmos vietos nugalėtojų komandai – architektams Vytautui Putnai, Donatui Malinauskui, Lilijai Putnienei ir inžinieriui Mantui Švagždžiui.

131

Inovatyvių betono produktų sprendimų iššūkiai ir tendencijos Inovatyvūs betono gaminių sprendimai patobulina bet kokią architektūros ar dizaino projekto viziją ir netgi gali padėti kūrybiniame procese ieškant modernių sprendimų įvairioms betoninėms konstrukcijoms.

Šviečiančio tamsoje betono naudojimas yra viena naujausių rinkos tendencijų. Tačiau jo pritaikomumas lokaliai abejotinas dėl šalto ir vėjuoto Lietuvos oro – šis betonas geriausiai pritaikomas šiltesnio klimato šalyse. Nepaisant to, šviečiantis tamsoje betonas galėtų būti išbandytas Šiaurės Europos šalyse, tuomet galėtų būti padarytos detalesnės išvados ir surasti sprendimai, kaip tokį betoną galima būtų adaptuoti ir pritaikyti Lietuvoje. 3D spausdinimo betonu technologija nuolat vystoma ir galėtų būti aktuali statybose, tačiau, kad būtų galima tinkamai įgyvendinti šią technologiją, vis dar turime apribojimų. 3D technologija atspausdintos aukštos betono konstrukcijos labai sunkiai įgyvendinamos – kol kas galimi tik 4 aukštų pastatai. Tačiau ateityje galima tikėtis technologijos tobulėjimo ir kartu – įvairesnių statybos su betonu galimybių. „HC Betonas“ tiki, kad betonas gali tapti tvariausiu ir universaliausiu statybos produktu, todėl didelė dalis mūsų investicijų ir mokslinių tyrimų pastangų yra nukreipta į šį tikslą. Diskusija su vartotojais apie konkrečius jų poreikius gali padėti prisidėti prie pažangių cemento ir betono produktų proveržio.

Kviečiame prisidėti prie potencialų tvarių betono produktų paklausos ir poreikio tyrimo – nuskenuokite QR kodą ir užpildykite apklausą, kurios rezultatai padės mums suformuoti pasiūlymus dėl produktų, kurie būtų aktualūs rinkai. „HC Betonas“ – pasauliniam koncernui „Heidelbergcement“ priklausantis cemento ir betono gamintojas, galintis pasiūlyti inovatyvių betono produktų, tačiau yra tam tikrų kliūčių, kurios apsunkina konkrečių betono produktų ir technologijų naujovių naudojimą praktikoje. Rinkoje yra aiškiai išreikštas ypatingų betono rūšių poreikis. Pavyzdžiui, architektai ir projektuotojai sutars, kad spalvingas, vandeniui atsparus ir dekoratyvinis betonas būtų naudingas siekiant įgyvendinti neeilines idėjas, bet reikalingi paklausos tyrimai, kurie padėtų sukurti rinkai tinkamą ir poreikius atitinkantį produktą.

Gražiausias būdas pasisveikinti

Patraukliausias dizainas – mažiausias stogelio aukštis: Revo.PRIME GEZE Revo.PRIME palieka įspūdį vos matoma pavara ir minimaliu 75 mm stogelio aukščiu. Siauriausio, vos 60 mm profilio sistemos taip pat įkvepia kūrybos laisvę prieangyje – daugiau vietos, daugiau skaidrumo ir daugiau erdvės pojūčio. Minimalus stogelio aukštis 75 mm Lengvesnė prieiga Mažos energijos sąnaudos www. geze.lt

„SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2022 birželis – liepa

Articles inside

SA100

technologijos

kokybiško namo DNR

kokybiško namo DNR

modulinė architektūra

objektas

išmanioji erdvė

objektas

objektas

objektas

medinė statyba