STATYBUNAUJIENOS.LT Verslo pasiekimai, 2023 Nr. 1/27

VERSLO PASIEKIMAI

VERSLO APLINKA

• EIKOS STATYBA pamokos: kaip užbaigti objektus ir tai padaryti laiku

METŲ GAMINYS

• Du YIT LIETUVA projektai įvertinti aukso medaliais

• ELINTA CHARGE. Auksas –elektromobilių įkrovimo stotelei

„CityCharge V2“

• „VIA VIKA“ fasadas įmonei STATICUS pelnė aukso medalį

• Aukso medalis – dar vienam

GELGAUDIŠKIO GELŽBETONIS gaminiui

GARSO IZOLIAVIMAS, AKUSTINIS KOMFORTAS

• AKUSTINIŲ TYRIMŲ CENTRAS. GARSO DINAMIKA. SSVA. SISTELA. Garso klasė įšaldyta 20 metų

• AKUSTIKA PLIUS. Akustinis komfortas

– kai rinka suvoks tikrąją reikšmę

• ROCKWOOL. Kaip suvaldyti garsą ir sukurti akustinį komfortą

• DAHLGERA. DÜKER GmbH & Ko. KGaA

SML pilkojo ketaus vamzdynai

• EKOFINA. Kaip senas padangas paversti statybos sprendimu

• VITA BALTIC INTERNATIONAL. Gaminiai su porolonu – statyboje

BETONAS IR GELŽBETONIS 2022

• PERI. Perdangos stalai ir jų vertė statybos verslui

• CEDIMA naujovė – DRS FLOOR sistema betono paviršiams

INŽINERINĖS SISTEMOS

• GRUNDFOS siurbliai: komfortas gyventojams ir vertė verslui

2023 Nr.1/27

LOW BAY FLEX BALL PROOF

APŠVIETIMAS NUGALĖTOJAMS!

- Ryški, balta šviesa ir jokio akinimo, užtikrina saugumą ir aukštą vizualinį komfortą.

- Šviestuvo korpusas su apsauginiu tinkleliu yra atsparus kamuolio smūgiams ir tenkina standarto DIN 57710-13 reikalavimus.

- Šviestuvo galia 105 W, šviesos srautas 16 275 lm, šviesos spalvos temperatūra 4000 K.

- Ilgas tarnavimo laikas iki 100 000 valandų dėl ilgaamžių šviesos diodų ir tvirtų medžiagų, kurios atsparios vibracijai ir kamuolio smūgiams.

- Itin ekonomiški dėl didelio šviesos efektyvumo iki 155 lm/W

- Galimos ON/OFF (su 5x2.5 mm jungiamuoju laidu) arba DALI 2 (su 7x2.5 mm jungiamuoju laidu) versijos.

- Tinka tiek naujiems, tiek ir renovacijos projektams.

- ENEC sertifikatas.

TURINYS

VERSLO APLINKA 6–9

• EIKOS STATYBA. Kaip dvigubos krizės purtomoje rinkoje užbaigti objektus ir tai padaryti laiku 6–9

LIETUVOS METŲ GAMINYS 10–19

• Du skirtingų paskirčių įmonės YIT LIETUVA projektai įvertinti aukso medaliais 10–11

• Patikimos ir ilgalaikės TIKKURILA metalo dangos –modernioje REHAU gamykloje 12

• Aukso medaliu įvertintame REHAU gamyklos projekte savo pėdsaką paliko ir METOERA 13

• ELINTA CHARGE. Auksą pelniusi elektromobilių įkrovimo stotelė „CityCharge V2“: kuo svarbi patvarumo, išmanumo ir dizaino dermė 14–15

• Šiaurės ir Rytų Europoje analogų neturintis „VIA VIKA“ fasadas

įmonei STATICUS pelnė aukso medalį 16–17

• Aukso medaliu įvertintas dar vienas

GELGAUDIŠKIO GELŽBETONIS gaminys 19

GARSO IZOLIAVIMAS, AKUSTINIS KOMFORTAS 20–33

• AKUSTINIŲ TYRIMŲ CENTRAS. GARSO DINAMIKA. SSVA. SISTELA. Konflikto genezė: garso klasė įšaldyta 20 metų, o energinis naudingumas „šovė“ į aukščiausias pozicijas 20–22

• AKUSTIKA PLIUS. Viktoras Mekas: akustinis komfortas – tik tuomet, kai rinka suvoks tikrąją jo reikšmę 24–25

• ROCKWOOL. Kaip suvaldyti garsą ir sukurti akustinį komfortą

26–28

• VITA BALTIC INTERNATIONAL. Naujos galimybės: gaminiai su porolonu jau naudojami statyboje, ieškoma sprendimų kelių statybai 29

• DAHLGERA. DÜKER GmbH & Ko. KGaA Vokietijoje gaminami SML pilkojo ketaus vamzdynai 30–31

• EKOFINA. Kaip senas padangas paversti aktualiu statybos sprendimu 32–33

OBJEKTAI 34–41

• STATYBOS RITMO įgyvendintas projektas – naujas Jonavos ir miesto svečių traukos objektas 34–35

• Nenuspėjamomis rinkos sąlygomis VA STATYBA sėkmingai įgyvendino projektą Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje 36–37

• INTI Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje įrengė tinklus ir naftos valymo įrenginius 38

• Didžiausio automobilių centro „Tokvila“ projektą valdė įmonė STATYBOS PROCESŲ VALDYMAS 40–41

KONKURSAS

„ĮSPŪDINGIAUSIOS

TECHNOLOGIJOS 42–51

• SOLETANCHE POLSKA. Kietėjančiojo skiedinio atraminės atitvarinės sienos su laikinu išramstymu Vilniaus centre 42–44

• MODERNI IZOLIACIJA. Kodėl baseinams ir šaldymo patalpoms rekomenduojama klijuojama stogo sistema 46–47

• RASAUSTA. Namų apdaila vertinantiems patvarumą ir nenorintiems gaišti laiko remontui 48–49

• STENTRON. Išmaniosios praėjimo kontrolės sistemos –galimybė daugelį funkcijų valdyti vienoje platformoje 50–51

BETONAS IR GELŽBETONIS 2022 52–60

• VILNIUS TECH SIA. Mokslo ir verslo atstovai tradicinėje konferencijoje aptarė architektūrinio betono galimybes ir pranašumus 52–53

• PERI. Perdangos stalai: kokią vertę jie suteikia statybos verslui 54–55

• PREFABETA. TERIVA perdangos – greitesnė statyba mažesniu biudžetu 56

• PP BALTIC. Polipropileno fibra DURUS® EASYFINISH –paprastas būdas suvaldyti ilgalaikį betono pleišėjimą 57

• CEDIMA pristato naujovę – DRS FLOOR sistemą, skirtą betono paviršių įrengimui ir remontui 58–59

• SCHOMBURG BALTIC. Kristaliniai betono priedai

BETOCRETE®-C – patikima betono apsauga nuo vandens prasiskverbimo į jį ir atsiradusių trūkių užauginimas kristalais 60

STATYBOS TECHNINĖ PRIŽIŪRA 61

• GORIKLIAI. Statybos techninė priežiūra: patirtis padeda užbėgti problemoms už akių, o modernios technologijos lemia greitą ir tikslų darbą 61

INŽINERINĖS SISTEMOS 62–67

• GRUNDFOS siurbliai: kaip sukurti komfortą gyventojams ir pridėtinę vertę verslui 62–63

• ESBE HYDRONIC SYSTEMS. Sukamasis (rotacinis) vožtuvas ir grindų šildymas – 5 eksperto patarimai 64

• HANSGROHE. „hansgrohe Pulsify“ – maksimalus komfortas duše, net ir mažuose vonios kambariuose 66–67

PROFESINIS MOKYMAS 68–69

• TELŠIŲ REGIONINIS PROFESINIO MOKYMO CENTRAS. Apdailos darbų konkurso pamokos išryškino, kuo svarbus kūrybiškas mąstymas 68–69

Tarptautinės statybų verslo parodos RESTA metu jau penktą kartą įvyks konkursas „Įspūdingiausios RESTA ekspozicijos“ (ĮRE). Konkurso metu bus apdovanotos 5 įspūdingiausias ekspozicijas parengusios bendrovės bei architektai/projektuotojai, įrengę nugalėtojų ekspozicijas.

Šių metų RESTA įvyks balandžio 27–29 dienomis.

Nugalėtojai bus skelbiami pirmąją parodos RESTA dieną, t. y., balandžio 27 d.

Leidėjas MB „Redakcija plius“

Leidinio redaktorė

Genė Drungilienė

Reklama +370 672 60123

Maketavo UAB „ART SET“

Leidėjas už reklamų turinį neatsako. Nuotraukos ir vizualizacijos, jeigu nenurodyta kitaip, publikacijose minimų įmonių. Viršelyje: Hansgrohe SE nuotr.

RESTA 2023 EKSPOZICIJOS“

„Scania Super“ - vidaus degimo variklių technologija perkelta į tvarumo lygį

Transporto sektoriuje – svarbių pokyčių metas. Šiandien technikos parkų valdytojai privalo mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją ir tuo pat metu stengtis išlaikyti įmonių pelningumą.

Dėl šios priežasties sunkiojo transporto gamintoja „Scania“ pristatė naują variklių platformą, kuri dar labiau įtvirtins šios premium klasės sunkvežimių gamybos lyderės statusą. Naujieji „Scania“ jėgos agregatai išsiskiria itin mažomis degalų sąnaudomis

ir CO2 emisijomis. Jie gali būti varomi ir biodegalais, o aukščiausio lygio efektyvumas garantuoja klientams pigesnę eksploataciją. Įvairioms veiklos sritims tinkantys naujieji varikliai atliks svarbų vaidmenį pereinant prie transporto, kuriam visiškai nereikalingas iškastinis kuras.

Sužinokite daugiau!

Įmonės EIKOS STATYBA pamokos:

PRAĖJUSIŲ METŲ UAB „EIKOS STATYBA“ APYVARTA, PALYGINUS SU 2021 M., IŠAUGO DAUGIAU KAIP DVIGUBAI. VERSLUI TAI DIDŽIULĖ GRĖSMĖ NEĮVYKDYTI ĮSIPAREIGOJIMŲ. TAČIAU LAIKU PRIIMTI ĮMONĖS VALDYMO SPRENDIMAI, STIPRI KOMANDA IR

PRINCIPAS „STATOME KAIP SAU“ LEIDO VISUS ĮSIPAREIGOJIMUS ĮVYKDYTI LAIKU IR IŠVENGTI NUOSTOLIŲ.

„Didžiausias praėjusių metų iššūkis mums buvo suvaldyti drastiškai augančias kainas, užtikrinti tiekimą laiku ir apskritai įgyvendinti projektus, – sako įmonės „Eikos statyba“ direktorius Almantas Čebanauskas. – Įvertinant tai, mūsų tikslas buvo metus užbaigti be nuostolių ir projektus įgyvendinti laiku. Mums iš dalies pavyko: nors pelningumas buvo labai žemas ir nepasiekėme savo tikslų, tačiau nevėluodami užbaigėme visus projektus, nenutraukėme nė vienos sutarties nė su vienu užsakovu.“

Per pastaruosius dvejus metus statybos sektorius patyrė 2 krizes, kurias lėmė pandemija ir karas Ukrainoje: statyba per metus pabrango 20 proc. – tokio staigaus

ir didelio brangimo nebuvo jau kelis dešimtmečius, vidutiniškai šis rodiklis neviršydavo 2–3 proc. Statybos rinką ištiko šokas. Po bendros statybininkų ir kelininkų asociacijų akcijos su didžiąja dalimi valstybinių užsakovų pavyko susitarti dėl kainų indeksavimo. Svarbiausiu darbu tada tapo derėtis su užsakovais, taip pat ir privačiais, įrodinėjant, kad senomis kainomis projektų įgyvendinti nebeįmanoma. Tačiau rangos sutarčių koregavimas buvo tik viena iš prielaidų sumažinti grėsmes.

„Eikos statyba“ ėmėsi vidinių įmonės pokyčių, kurie dar aktualesniais tapo 2022 m. pradžioje: karas Ukrainoje dar kartą supurtė rinką.

Perėmė dalį funkcijų ir sukūrė mobilius padalinius

Dvigubas šokas, lydimas drastiškai išaugusių statybos kainų, įtampos darbo rinkoje vertė ieškoti vidinių resursų, kurie leistų sustiprinti įmonės atsparumą ir laiku įgyvendinti įsipareigojimus. Jau

2021 m. viduryje įmonė ėmėsi keisti

projektų valdymą: jeigu iki tol medžiagų tiekimas buvo patikėtas subrangovams, projektų partneriams, tai dabar šiuos procesus įmonė perėmė į savo rankas. Buvo gyvybiškai svarbu laiku gauti medžiagas, kad būtų išvengta prastovų, kurios kėlė riziką neįvykdyti įsipareigojimų laiku. Tai, be abejo, pareikalavo didelių apyvartinių lėšų ir įmonės valdymo įtampų.

kaip dvigubos krizės purtomoje rinkoje užbaigti objektus ir tai padaryti laiku

2022 m. vasarą dar kartą kilo grėsmė laiku neįvykdyti įsipareigojimų: pritrūko ir subrangovų, ir statybininkų. Tad perorganizavusi tiekimo grandines, „Eikos statyba“ ėmėsi struktūrinių pokyčių, kurie buvo įmanomi tik turint stiprią komandą. Optimizuojant vidaus procesus, įmonėje buvo sukurti ūkiskaitos pagrindais veikiantys padaliniai, kurie ėmėsi ŠVOK, statybos konstruktyvo, sklypo sutvarkymo, lauko vandentiekio ir nuotekų tinklų darbų – nedidelės, mobilios grupės veikė efektyviai. Tokiu būdu įmonė galėjo didesnį dėmesį koncentruoti ne į gamybą, o į projektų valdymą. Didžiausi praėjusių metų UAB „Eikos statyba“ projektai, įgyvendinti drastiškai pasikeitusios rinkos sąlygomis, buvo DHL siuntų terminalas, IKI administracinis pastatas su prekybos centru, baseinas Molėtuose bei iki šiol vykdomas Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų VU Medicinos fakulteto Mokslo centro projektas.

Terminalo statybos užbaigimo aktas – likus 9 val. iki sutarties termino pabaigos DHL siuntų terminalas Vilniaus oro uosto teritorijoje – vienas svarbiausių pernai įmonės užbaigtų objektų. Pirmiausia tai buvo „build-to-suit“ projektas, kurį „Eikos statyba“ – kaip projekto valdytojas ir generalinis rangovas –įgyvendino nuo idėjos iki rakto. Šio objekto statytojas – fondų valdymo įmonės „Eika Asset Management“ (EAM) valdomas fondas „Eika Real Estate Fund“, kuris į projektą investavo 6,3 mln. eurų. Bendradarbiaujant su EAM fondu ir

pagrindiniu nuomininku DHL, buvo parengtas techninis projektas, pagal kurį suteiktas statybos leidimas, parengtas darbo projektas ir sutartyje numatytais terminais (2020 m. rugsėjis – 2022 m. rugsėjis) pastatytas terminalas.

„Šio projekto įgyvendinimas labiau primena įtempto siužeto filmą nei statybą. Nuo statybos leidimo išdavimo iki statybos pradžios, praktiškai per metus, statybos kainos pakilo 12 proc. Tai buvo tik pradžia. Dėl nepalankaus rudens ir ypatingai blogų gruntų, kuriuose radome dar ir senų inžinerinių tinklų, patyrėme didžiulių nenumatytų išlaidų. Statybų pradžią žyminčią kapsulę įkasėme lapkritį, o vainiką iškėlėme likus 2 dienoms iki karo Ukrainoje“, – apie išskirtines terminalo statybos aplinkybes pasakoja A.Čebanauskas.

Sutartis numatė, kad „Eikos statyba“ 2022 m. balandžio 25 d. turėjo būti įrengusi grindis, kad DHL technologinės įrangos tiekėjas galėtų pradėti montuoti įrangą. Bent 3 dienų vėlavimas viso terminalo atidarymą būtų nukėlęs pusei metų. Tuo metu ima trūkti medžiagų, dar kartą drastiškai pradeda kilti kainos: nuo sutarties pasirašymo pradžios 2020 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. balandžio jos pakilo 31 proc. Statytojas ir „Eikos statyba“ priklauso tai pačiai įmonių grupei, todėl derybos dėl sutarties sąlygų pateko į akligatvį.

„Eikos statyba“ direktorius Almantas ČEBANAUSKAS

Rinkos „force majeure“ aplinkybės lėmė, kad projektas įmonei buvo nuostolingas, bet įgyvendintas laiku: statybos užbaigimo aktas buvo gautas likus 9 val. iki sutarties termino pabaigos.

Įgyvendinant projektą, įmonė tiesiogiai bendradarbiavo su DHL, milžiniška tarptautine kompanija, kuriai būdingi aukšti standartai, aukšti saugos bei technologinių įrenginių reikalavimai. Tai buvo iš generalinio rangovo atsakingo darbo ir plačių kompetencijų reikalaujantys procesai: praėjimo bei įvažiavimo kontrolė, apsaugos sistemos, vaizdo stebėjimo bei IT sistemos, elektromobilių įkrovimo stotelių infrastruktūra, radiacinių vartų bei kamerų pagal VSAT ir VNO reikalavimus įrengimas. Sklandesnę projekto eigą išskirtinėmis rinkos aplinkybėmis lėmė ne tik BIM, kuris buvo taikytas nuo pat projektavimo iki statybos, bet ir ypatingas dėmesys situacijos suvaldymui, skrupulingai planuojant ir organizuojant darbus.

Molėtų baseinas: kuo svarbus užsakovo dalyvavimas

Pirmasis Molėtų baseino statybos etapas užbaigtas pusmečiu anksčiau negu numatyta – praėjusį gruodį. „Eikos statyba“

pastatė 25 m ilgio 4 takelių baseiną, suprojektuotą pagal FINA reikalavimus. Likusi pastato dalis skirta sveikatinimui, poilsiui ir pramogoms su masažinėmis vandens srovėmis, 3 pirtimis. Patalpos pritaikytos vaikams ir žmonėms su negalia. Kompleksas suprojektuotas, kad jame vienu metu gali tilpti 200 žmonių. Pirmojo etapo darbų vertė – 5,5 mln. eurų, kuriuos skyrė valstybė ir pati savivaldybė. „Eikos statyba“ vadovas A.Čebanauskas bendradarbiavimą su užsakovu – Molėtų rajono savivaldybe – įvardina kaip pavyzdinį. Kainų padidėjimas nėra

vienintelė problema, iškylanti rangovams: statyba yra sudėtingas gamybinis procesas, reikalaujantis profesionalaus valdymo. Todėl įmonei labai svarbus užsakovas, kuris pasitiki rangovu ir vertina jį kaip partnerį, užsakovas, su kuriuo galima konkrečiai ir aiškiai susitarti dėl galutinio rezultato, greitai spręsti kylančius klausimus, – Molėtų rajono savivaldybė buvo kaip tik toks partneris. „Eikos statyba“ samdė konsultantus, vežė užsakovus į jau veikiančius baseinus, tokiu būdu bendromis pastangomis pavyko pasiekti gerą rezultatą.

Molėtų rajono savivaldybė labai gerai įvertino generalinio rangovo darbų kokybę ir aukštą darbo kultūrą.

IKI pateiktas BREEAM tarptautiniam tvarumo sertifikatui gauti

Dar vienas pernai

užbaigtas objektas –Vilniaus Pilaitėje pastatytas modernus 3 aukštų 5 850 kv. m ploto IKI prekybos paskirties pastatas su administracinėmis patalpomis. Per 13 mėn. pastatytas A++ energinio naudingumo klasės pastatas, į kurį investuota 10 mln. eurų, pateiktas

BREEAM tarptautiniam tvarumo sertifikatui gauti. Kad ir koks sudėtingas ar įprastas objektas būtų, pasak statybos vadovo

Donato Petkaus, kiekvienas pateikia iššūkių. Šiame objekte įgyvendinti įdomūs interjero bei architektūros

sprendiniai: gausu

žalumos, atvirų erdvių, didelių stiklinių atitvarų, susitikimų patalpų, kurių sienos padengtos akustinėmis plokštėmis ir audiniais, daug vitrinų bei baldų elementų. Išskirtinė parduotuvės stogo konstrukcija, kuriai buvo pasirinktas ne įprastas profiliuoto plieno paklotas, o dvišlaitės 18 m tarpatramio gelžbetoninės sijos.

IKI biuras pastatytas pagal šiuolaikinius architektūrinius ir technologinius reikalavimus, panaudojant ilgaamžes, tokios paskirtiems pastatams geriausiai tinkančias kokybiškas medžiagas. Daug dėmesio skirta darbo vietoms įrengti, užtikrinant joms natūralų apšvietimą. Pastate ir aplink jį įrengti LED šviestuvai, užtikrinta galimybė riboto judumo asmenims savarankiškai patekti į pastatą ir visas pagrindines patalpas.

Kodėl „Eikos statyba“ atsisako milijoninių sutarčių 2023-ųjų UAB „Eikos statyba“ užsakymų portfelis suformuotas jau 70–80 proc. Įmonė Vilniaus Santaros slėnyje stato modernų Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų VU Medicinos fakulteto Mokslo centrą; naują 14 tūkst. kv. m ploto, A++ energinio naudingumo Vilniaus oro uosto keleivių išvykimo terminalą bei pertvarko 34 tūkst. kv. m oro uosto prieigų. Abu šiuos projektus planuojama užbaigti 2024-aisiais. Kaune vykdomas

konversijos projektas – statomas daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalas „Nemunaičiai“. Pavasarį, užbaigus ir atidavus vilniečiams Japonišką sodą, bus pradėtas dar vienas aplinkos sutvarkymo projektas – įmonė imsis Tauro kalno. Įmonė yra atsisakiusi ne vieno kontrakto, nes terminai, užsakovui pažadėti kitų tiekėjų, buvo nerealūs. Ir jau po 1–1,5 metų tampa aišku, kad „Eikos statyba“ buvo teisi. Todėl įmonė labai vertina ir nuolat ieško užsakovų, su kuriais galima dirbti partneriškai, nes tik toks visų statybos dalyvių požiūris leidžia pasiekti geriausių rezultatų visoms pusėms. „Mes negalime sau leisti statyti bet kokia kaina, nes rizikuotume įmonės vardu. Kai užsakovas siekia statinį gauti kiek galint greičiau, vietoj rizikingų, nerealių terminų, kurie gresia baudomis, kaltųjų paieškomis, mes siūlome sėkmės mokestį: jei pastatome anksčiau, užsakovas gauna naudą, o rangovas premiją. Sėkmės mokestis yra ir galimybė sureguliuoti kainas, kai užsakovas negali kompensuoti išaugusių sąnaudų. Jei nepavyksta susitarti, tokių sutarčių atsisakome“, – aiškina A.Čebanauskas ir akcentuoja, kad įmonei svarbiausia įvykdyti įsipareigojimus ir padaryti tai laiku, kokybiškai ir atsakingai, nes „Eikos statyba“ vadovaujasi principu „Statome kaip sau“. 

„YIT Lietuva“ projektai įvertinti aukso medaliais

TRADICINIAME „LIETUVOS METŲ GAMINYS 2022“ KONKURSE

ĮMONĖ „YIT LIETUVA“ PELNĖ DU AUKSO MEDALIUS. AUKŠČIAUSIAIS

APDOVANOJIMAIS BUVO ĮVERTINTI POLIMERŲ GAMYKLOS „REHAU“

KLAIPĖDOS LAISVOJOJE EKONOMINĖJE ZONOJE (LEZ) IR DAUGIABUČIO GYVENAMOJO NAMO VILNIUJE „RAITININKŲ SODAS“ PROJEKTAI.

Visame name įrengta bendra kiekvienos laiptinės rekuperacinė sistema, o dalyje butų – pažangios ir energiją taupančios rekuperacinės vėdinimo sistemos. Ant stogo sumontuoti saulės kolektoriai gamina elektrą bendrosioms patalpoms ir požeminei automobilių aikštelei apšviesti. „Raitininkų sodo“ projekte „YIT

Auksą pelnę projektai yra skirtingų paskirčių – daugiabutis gyvenamasis namas ir gamykla. „Tačiau abu projektai įgyvendinti remiantis esmine vertybine nuostata: visi mūsų įmonės projektai yra statomi pagal Suomijos koncerno „YIT Corporation“, kuriam priklauso „YIT Lietuva“, statybos kokybės reikalavimus. Todėl „Raitininkų sodas“ išsiskiria patogiu butų ir bendrųjų erdvių išplanavimu, taupia eksploatacija ir patogiomis gyvenimo sąlygomis. O įgyvendinant projektą Klaipėdos LEZ, buvo susikaupta ties saugumo, inovatyvumo ir tvarumo klausimais, kurie gamyklai grįš pridėtinėmis vertėmis“, – pasakoja apie projektus įmonės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

„Raitininkų sodas“ pripažinimą pelnė ne tik „Lietuvos metų gaminio“, bet ir „Lietuvos BIM projektai“ konkurse Vilniaus „Raitininkų sodas“, įgyvendintas

pagal „Vilniaus architektūros studijos“ projektą, yra modernus 7 aukštų daugiabutis namas su komercinėmis patalpomis pirmajame aukšte ir uždaru vidiniu kiemu, kur vietoj automobilių aikštelės įrengta poilsio infrastruktūra gyventojams. Sostinės centre pastatytas daugiabutis optimaliai išnaudoja vietą: iš viršutinių aukštų terasų matyti Gedimino pilis, senamiestis, Konstitucijos prospektas. Kitų aukštų gyventojams įrengti nestandartiškai suprojektuoti balkonai – vaizdas veriasi ne į namą priešais, o į erdves už jo. Pirmųjų aukštų gyventojams skirtos 16–50 kv. m terasos. Pro 2–2,4 m aukščio langus būstus užlieja šviesa.

A+ klasės energinio efektyvumo daugiabutyje įdiegti modernūs ir taupūs šildymo, vėdinimo ir kiti inžineriniai sprendimai. Iš miesto šilumos sistemos tiekiama šiluma, kurios srautą galima reguliuoti kiekviename bute.

Lietuva“ naudojo BIM visuose trijuose svarbiausiuose etapuose – planuodami, projektuodami ir statydami. BIM modelio naudojimas iš dalies numatytas ir namų priežiūrai, nors ši BIM naudojimo sritis paprastai yra aktualesnė eksploatuojant gamybinius arba administracinius pastatus. Šis projektas buvo pripažintas ir konkurso „Lietuvos BIM projektai 2022“ nugalėtoju gyvenamųjų pastatų kategorijoje.

2017 m. pradėtas „Raitininkų sodo“ projektas dviem etapais buvo įgyvendintas per kiek daugiau nei trejus metus.

Projekto „Raitininkų sodas“ vystytojas

Du skirtingų paskirčių įmonės

ir generalinis rangovas „YIT Lietuva“

buvo pirmoji Lietuvoje įmonė, sukūrusi gyventojų portalą „YIT Plus“. Tai erdvė

gyventojams bendrauti tarpusavyje, spręsti problemas, kaip, pvz., kiemo tvarkymas, vaikų priežiūra kieme. Šiame portale

žmonės registruojasi pasirašę sutartis, todėl bendruomeniniai ryšiai formuojasi dar iki apsigyvenant naujame būste. Saugi ir maloni kaimynystė yra faktorius, padedantis apsispręsti ir dėl būsto įsigijimo.

Moderni „Rehau“ gamykla pastatyta per rekordiškai trumpą laiką

Auksą pelnęs „Rehau“ projektas Klaipėdos

LEZ buvo įgyvendintas per rekordiškai

trumpą laiką – 12 mėnesių. Pasak „Rehau“

gamyklos vadovo Giedriaus Kauko, „tai turbūt vienas greičiausių ir efektyviausių

šiam projektui vykdyti taikė vadinamąjį „build-to-suit“ modelį, kai užsakovui suteikiama galimybė nuomotis specialiai jo individualiems poreikiams suprojektuotas, pastatytas ir pritaikytas patalpas.

priešgaisrinius reikalavimas. Pastato vėdinimą užtikrina mechaninio ir natūralaus vėdinimo sistemos. Vėsinimo ir vėdinimo įrenginių valdymas integruotas į pastato valdymo sistemą.

Ypatingas dėmesys skirtas vidaus aplinkos garso kokybei užtikrinti. Instaliuotos atitinkamų reikalavimų pertvarinės sistemos, vidaus langai ir durys, akustinės apdailinės lubos. Papildomai izoliuotos tarpaukštinės perdangos.

gamyklos statybos ir paleidimo projektų“. 2022 m. sausio 20-ąją Klaipėdoje atidaryta

moderni Vokietijos polimerų kompanijos „Rehau“ gamykla yra 35-oji pasaulyje ir 15-oji Europoje. Įgyvendindama gamyklos projektą, „YIT Lietuva“ rūpinosi projektavimo ir statybos darbais, teisiniais ir administraciniais klausimai, ieškojo būtinų technologijų. Pažymėtina, kad tai buvo karantino suvaržymų metas, kai trūkinėjo tiekimo grandinės ir nuolat grėsė darbų stabdymo problema. „YIT Lietuva“

12 m aukščio, 2 aukštų pastatas projektuotas pagal BREEAM standartą, gamyklai suteiktas A++ klasės energinio naudingumo sertifikatas. Beveik 5 ha ploto sklype gamybinis pastatas projektuotas numatant galimybę išplėsti gamybines patalpas. Siekiant įgyvendinti užsakovo reikalavimus dėl saugumo, inovatyvumo ir tvarumo, projektuojant „Rehau“, parinktos padidinto atsparumo ugniai medžiagos, o statant įdiegtos efektyvios saugumo ir procesų valdymo sistemos. Įvertinant pastato paskirtį, fasado apdailai buvo parinktos šiuolaikiškos, ekonomiškos ir praktiškos medžiagos: baltos ir tamsiai pilkos fibrocementinės plokštės.

Kadangi pastato konstrukcijoms buvo keliami aukšti atsparumo ugniai reikalavimai, išorinės sienos buvo įrengtos iš daugiasluoksnių panelių su akmens vatos užpildu. Sienų storis siekia net 200 mm. Stogui šiltinti pasirinktos PIR izoliacinės plokštės, atitinkančios aukštus

Šis gamyklos projektas buvo įgyvendintas pagal „built-to-suit“ modelį, kuomet Klaipėdos LEZ valdymo bendrovė su partneriais pirmiausia paskelbė tarptautinį konkursą objektui vystyti. „YIT Lietuva“, laimėjusi konkursą, gamyklą pastatė pagal kompanijos poreikius – pirmą kartą „Rehau“ korporacijos istorijoje nekilnojamojo turto vystymas ir valdymas buvo patikėtas trečiosioms šalims.

Laikosi aukštų darbo kultūros standartų

Darnios miestų plėtros bendrovė „YIT Lietuva“, veiklos istoriją skaičiuojanti nuo 1966 m., sėkmingai vykdo rangos, būsto, komercinio nekilnojamojo turto, pastatų priežiūros veiklą, kuria infrastruktūrą, tiesia ir atnaujina kelius.

Bendrovėje dirba aukštos kvalifikacijos darbuotojai, kolektyvas yra sukaupęs didelę patirtį, laikosi aukštų darbo kultūros standartų. Visa tai grįžta kokybiškais projektais, ištikimais partneriais, klientų pasitikėjimu. Ir kasmet apdovanojimus pelnančiais projektais. Tai verslo centras

„Arka“ Kaune bei gyvenamasis projektas

„Čiurlionio 3“ Vilniuje, verslo centras

„3burės“ Vilniuje, gyvenamųjų namų kvartalas „Šilo namai“ Kaune, baldų gamykla Kauno LEZ (UAB Geras baldų fabrikas) bei verslo centras „Sqveras“ Kaune. Tai tik „Lietuvos metų gaminio“ apdovanojimus pelnę projektai nuo 2018 m. „Lietuvos metų gaminio 2022“ apdovanojimų išvakarėse „YIT Lietuva“ projektas „Matau Vilnių“ tapo ir konkurso „Už darnią plėtrą“ 2022 metų laimėtoju. 

Patikimos ir ilgalaikės „Tikkurila“ metalo dangos –

modernioje REHAU gamykloje

DAŽŲ IR PRAMONINIŲ DANGŲ GAMINTOJO „TIKKURILA“ PRODUKTAI BUVO PASIRINKTI REHAU GAMYKLOS, PASTATYTOS KLAIPĖDOS LAISVOJOJE EKONOMINĖJE ZONOJE IR PELNIUSIOS „LIETUVOS METŲ GAMINIO 2022“ AUKSO MEDALĮ, METALO KONSTRUKCIJOMS PADENGTI.

Statant specializuotos polimerų gamybos bendrovės REHAU gamyklą Klaipėdoje, buvo ieškoma kokybiškų, tvarių, inovatyvių ir patikimų medžiagų, nes užsakovai joms kėlė aukštus reikalavimus. Metalo konstrukcijos yra jautrios drėgmei, todėl pajūryje statomai gamyklai buvo ieškoma efektyvių sprendimų, kuriuos pateikė įmonė „Tikkurila“ – dažų ir pramoninių dangų gamintojo kompanijai atstovaujanti Lietuvoje.

Pastato metalo konstrukcijoms, kurios turi tarnauti visą objekto eksploatavimo laiką, keliami ypač aukšti reikalavimai –konstrukcijoms reikia patikimos dangos, kuri privalo užtikrinti jų patvarumą ir suteikti efektyvią apsaugą nuo korozijos bei turi patikimai tarnauti kuo ilgesnį laiką, todėl metalui dengti buvo parinkti patikrinti ir jau išbandyti „Tikkurila“ produktai.

Paisant reikalavimų dangos storiui, „Rehau“ gamyklos metalo konstrukcijoms dažyti buvo panaudotos dvi skirtingos „Tikkurila“ pramoninės sistemos.

Vidaus metalo konstrukcijos dengtos dvikomponenčiais greitai džiūstančiais pusiau blizgiais poliuretaniniais

dažais su antikoroziniais pigmentais „Tikkurila Temadur SC-F 50“. Juose esantys antikoroziniai pigmentai užtikrina atsparumą korozijai netgi itin nepalankiomis klimato sąlygomis, spartina dengimo procesą. Šis produktas demonstruoja puikų atsparumą atmosferos poveikiui ir dilimui, be to, juo padengtos konstrukcijos yra lengvai valomos.

Šie dažai dengiami tiesiai ant metalo, greitai kietėja, todėl dengimo procesas yra spartus, ir tai sumažina bendrą dažymo sistemos kainą. Sukuriamos dangos storis –120 mikronų.

Lauko metalo konstrukcijoms dengti buvo panaudotas gruntas „Tikkurila Temacoat Primer“ ir pusiau blizgūs poliuretaniniai dažai „Tikkurila Temathane 50“. Dvikomponentis derva modifikuotas epoksidinis gruntas „Tikkurila Temacoat Primer“ su antikoroziniais pigmentais yra naudojamas statybinėms konstrukcijoms, vamzdynų estakadoms, konvejeriams, įvairioms plieninėms konstrukcijoms ir įvairiai įrangai, gerai sukimba su plieniniais, cinkuotais ir aliumininiais paviršiais. Didelis sausasis likutis užtikrina ilgą visos dangos eksploatavimo trukmę. Juo galima dengti storu sluoksniu – 180

mikronų. Šie viršutinio sluoksnio dažai pasižymi ypatingu atsparumu atmosferos poveikiui ir dilimui.

Abiejų sistemų dažai turi poliuretaninių dervų, todėl gerai išlaiko spalvą ir blizgesį. Sudaro patvarią, lengvai valomą ir nekreidėjančią dangą. Patvarios pramoninės dangos sumažins objekto priežiūros išlaidas ir ilgai užtikrins gerą jo išvaizdą. Visos kompanijos „Tikkurila“ metalo dangos ir dengimo sistemos yra išbandytos tiek laboratorijose, tiek realioje aplinkoje.

Polimerų gamyklą REHAU Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje pastatė darnios miestų plėtros bendrovė „YIT Lietuva“. 

Aukso medaliu įvertintame

REHAU gamyklos projekte savo pėdsaką paliko ir METOERA

STATANT MODERNIĄ 19 TŪKST. KV. M PLOTO VOKIETIJOS

POLIMERŲ MILŽINĖS REHAU GAMYKLĄ, YPATINGAS

DĖMESYS BUVO SKIRIAMAS PRIEŠGAISRINEI

SAUGAI. ĮGYVENDINANT PAGRINDINIUS UŽSAKOVO

REIKALAVIMUS DĖL SAUGUMO, INOVATYVUMO IR

TVARUMO, BUVO PARINKTOS PADIDINTO ATSPARUMO UGNIAI MEDŽIAGOS, ĮDIEGTOS EFEKTYVIOS SAUGUMO IR PROCESŲ VALDYMO SISTEMOS.

Įmonė „Metoera“ gamykloje, kuri pastatyta

Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) ir yra pirmoji kompanijos gamykla Šiaurės

Europoje, suprojektavo ir įrengė automatinę gaisro gesinimo sistemą (AGGS).

Gamyklos pastato konstrukcijoms buvo keliami aukšti atsparumo ugniai reikalavimai: išorinėms sienoms panaudoti daugiasluoksniai 200 mm storio paneliai su akmens vatos užpildu, stogui – PIR izoliacinės plokštės, atitinkančios aukštus priešgaisrinius reikalavimas. „Metoera“ įrengta automatinė gaisro gesinimo sistema – tai sudėtinė kruopščiai suprojektuotos ir įgyvendintos visos gamyklos priešgaisrinės sistemos dalis.

Gaisrų gesinimui „Metoera“ įrengė sprinklerinę

šlapio tipo sistemą, užpildytą vandeniu, gesinimo stotis su vienu elektriniu bei dviem dyzeliniais siurbliais. „Rehau“ gamyklos pastato patalpas sudaro dvi funkcinės zonos: dviejų aukštų statinio korpusas, skirtas administracinėms, buitinėms ir pagalbinėms gamybinėms patalpoms, bei vieno aukšto gamybinis statinio korpusas, prie kurio priblokuotos sandėliavimo patalpos. Visose patalpose sumontuoti sprinkleriai, įrenginiai su stikline kapsule, užpildyti specialiu šilumai jautriu skysčiu. Priklausomai nuo patalpų paskirties, objekte sumontuoti skirtingo našumo koeficiento (K faktorius) purkštukai. Stelažų erdvėje sumontuoti papildomi sprinkleriniai įrenginiai.

Gamykla buvo pastatytas per rekordiškai trumpą laiką – 12 mėnesių. Kaip pastebi objekte AGGS sistemą įrengusios įmonės „Metoera“ direktorius Paulius Mazrimas, spartų darbą lėmė ir įmonės „YIT Lietuva“,

generalinio rangovo, gebėjimas itin tiksliai organizuoti darbus, nes vienu metu dirbant keliolikai ar keliasdešimt rangovų, projekto valdymas turi labai didelės reikšmės.

Darbų spartą lėmė ir galimybė viską derinti BIM aplinkoje bei visų proceso dalyvių gebėjimas ieškoti efektyvių ir greitų sprendimų.

„Mūsų montuojamos AGGS sistemos sudėtinių dalių tiekėjai pateikia įrenginius, kurie pagaminti pagal konkretaus užsakovo reikalavimus, todėl juos galima išsyk montuoti. Tokiu būdu, pavyzdžiui, cinkuoto plieno vamzdžiai jau gamykloje yra užvalcuoti specialiu rifliavimo aparatu, jie paruošti taip, kad lengvai galima sujungti, todėl vyksta greitesnis montavimas.

Montavimą spartina ir tai, kad atsisakėme virinimo elektra ar dujomis – darbas greičiau vyksta, naudojant sukabinimo sistemą“, –pasakoja P.Mazrimas.

Klaipėdos LEZ įrengta AGGS yra ilgaamžė ir, laikantis eksploatavimo taisyklių, ji tarnaus visą gamyklos gyvavimo laiką.

REHAU gamykla, kurios statyboje dalyvavo jau 14 metų rinkoje veikianti specializuota automatinių gaisro gesinimo sistemų projektavimo ir montavimo įmonė „Metoera“, konkurse „Lietuvos metų gaminys 2022“ jos rangovams pelnė aukso medalį. 

Auksą

elektromobilių įkrovimo stotelė

„CityCharge V2“: kuo svarbi patvarumo, išmanumo ir dizaino dermė

„CITYCHARGE V2“ ELEKTROMOBILIŲ ĮKROVIMO STOTELĖ KONKURSE „LIETUVOS METŲ GAMINYS 2022“ PELNĖ AUKSO MEDALĮ. TAI ELEKTROMOBILIŲ ĮKROVIMO STOTELIŲ GAMINTOJO „ELINTA CHARGE“ NAUJOS KARTOS GAMINYS, IŠSISKIRIANTIS SAVO DIZAINU, INŽINERINIAIS SPRENDIMAIS BEI IŠMANIOSIOMIS FUNKCIJOMIS.

„CityCharge V2“ įkrovimo stotelė yra „IEC62196 Mode 3“ standarto ant žemės montuojama specialia technologija apdirbto aliuminio korpuso stotelė, priskiriama vidutinio greitumo klasei. Ja vienu metu galima krauti du automobilius iki 22 kW galingumu (2x 22 kW). Stotelėje yra integruota išmani energijos apskaita, indikacinės LED juostos bei ekranas, energijos balansavimo sistema, leidžianti optimaliausiai išnaudoti stotelei tiekiamą elektros galią. Joje taip pat įdiegta RFID technologija, suteikianti galimybę pagal kortelės duomenis identifikuoti vartotoją, stebėti stotelės naudojimo informaciją ir apskaityti suteiktas įkrovimo paslaugas. Komunikacijos sistemos leidžia stebėti ir valdyti stotelę nuotoliniu būdu.

Gamybai atrinktos vien

aukščiausios kokybės medžiagos

„Mūsų pagaminta įkrovimo stotelė

„CityCharge V2“ yra ilgaamžis ir patvarus gaminys dėl naudojamų vien

aukščiausios kokybės komponentų, –

sako „Elinta Charge“ direktorius Ignas Mikutis. – Stotelės korpusas pagamintas iš ekstruduoto, CNC būdu apdirbto ir anoduoto aliuminio, kuris pasižymi išskirtiniu patvarumu. Aukščiausios kokybės elektronika su integruota klimato kontrolės funkcija užtikrina patikimą veikimą net prasčiausiomis oro sąlygomis.“ Pastaruoju metu skatinama atsisakyti vadinamųjų vienadienių, trumpaamžių gaminių, todėl aktualiu faktoriumi tampa galimybė gaminį remontuoti, keisti atskiras detales, komponentus, kurie ir lemia, kiek ilgai tarnaus gaminys. Lietuvių įmonė, susikoncentravusi į rinką tiekti tik patvarią technologiją, kuri ir lemia sklandų, ilgaamžį produkto veikimą, imasi ir papildomų priemonių. „Elinta Charge“ gaminamose įkrovimo stotelėse naudojami montuojami DIN industriniai komponentai, kurie leidžia gaminį techniškai aptarnauti pakeičiant tik reikiamą detalę. O tai, akcentuoja įmonės vadovas, yra kur kas pigiau ir tvariau, negu įsigyti nors ir pigesnę, bet neremontuojamą įkrovimo stotelę.

Įkrovimo stotelėse įdiegtos pažangios technologijos

Skatinant elektromobilių plėtrą, būtina sukurti patogią, šiuolaikinio žmogaus poreikius atitinkančią infrastruktūrą, kuri neatsiejama nuo išmaniųjų technologijų ir energetiškai efektyvios infrastruktūros. Klasterinė sistema, integracija su saulės baterijomis, galios balansavimas bei dinaminis apkrovos valdymas (DLM) yra pagrindinės išmanaus įkrovimo funkcijos, užtikrinančios įkrovimo infrastruktūros diegimą ir plėtrą efektyviai išnaudojant turimą galią.

Išmaniosiose „CityCharge“ stotelėse įdiegtos pažangios technologijos: integruota galios paskirstymo ir balansavimo sistema, dinaminis apkrovos valdymas, bankinių kortelių skaitytuvas ir kt. Kaip pastebi I.Mikutis, šiuo metu aktualiausia yra efektyviai panaudoti turimą galią. „Elinta Charge“ įkrovimo sprendimai leidžia galią balansuoti trimis lygiais.

Pirmasis balansavimo lygis vyksta tarp

pelniusi

stotelių, kai turima galia efektyviai paskirstoma visiems įkraunamiems elektromobiliams.

Antrasis lygis – tarp pastato ir įkrovimo infrastruktūros. Dinaminio apkrovos valdymo funkcija leidžia įkrauti elektromobilius net ir turint ribotą įvado galią. Išmanus energijos skaitiklis matuoja, kiek energijos pastate yra sunaudojama, o likutį nukreipia elektromobiliams

įkrauti. Taip elektromobilį galima įkrauti net jei turima energija yra ribota. Dieną

dėl intensyvaus elektros energijos

naudojimo įkrovimas bus lėtesnis, bet naktį elektromobilius galima įkrauti greičiau.

Trečiasis balansavimo lygis dar laukia savo eilės: balansavimas tinklo lygiu kol kas

įgyvendinamas kaip pilotinis projektas.

Tačiau tai, įmonės specialistų įsitikinimu, efektyvus sprendimas, leisiantis išvengti tinklo perkrovos bei prisidėsiantis prie darnios energetikos vystymo.

Atsiskaityti už įkrovimą taip patogu kaip ir nusipirkti kavos iš kavos automato

Galvojant apie patogų naudojimąsi stotele, ją įmonė gali pagaminti ir su integruotais įkrovimo kabeliais, tad vairuotojams nebereikės jų vežiotis ir raustis bagažinėse ieškant. Toks sprendimas itin patogus namuose, darbovietėje, tai yra vietose, kur dažniausiai įkraunami elektromobiliai.

„Naudojant „Elios.cloud“ stotelių valdymo ir priežiūros sistemą, vykdomas nuotolinis jų administravimas ir funkcionalumų

atnaujinimas, – pasakoja

I. Mikutis. – Viešo įkrovimo stotelę

„CityCharge

V2“ sukūrėme ir siūlome su retai rinkoje sutinkamu apmokestinimo būdu, kuris yra itin aktualus verslams, kaip, pavyzdžiui, viešbučiai, prekybos ir verslo centrai. Už įkrovimą galima apmokėti ne tik per mobiliąją programėlę, bet ir naudojantis bekontakčių bankinių kortelių skaitytuvu. Toks mokėjimo būdas yra itin patogus lankytojams ir dėl intuityvumo, kuris skatinamas, kad paslaugomis galima būtų naudotis visiems vienodai paprastai.“

Inžinerinius sprendimus suderino su nepriekaištingu dizainu Intensyvėjant elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrai, įkrovimo stotelės taps neišvengiama urbanistikos dalimi. Tad stotelės gali tapti erzinančia vizualine nesėkme arba derančia aplinkos, kraštovaizdžio, pastato fasado, miesto dalimi. „Elinta Charge“ žvelgia dar plačiau. Įmonė sukūrė įkrovimo stotelę „CityCharge

V2“, kurios dizainas talpina dvi vertes viename: ir darniai įsilieja į aplinką, ir garantuoja ilgaamžiškumą.

„Mums svarbu, kad mūsų produktai atrodytų moderniai ir darniai įsilietų į aplinką ne tik dabar, bet ir po dešimtmečio, – sako I. Mikutis. – Anoduoto, brušuoto aliuminio korpusas yra ne tik ilgaamžis, bet ir laikui bėgant visiškai nekeičia savo išvaizdos, nereaguoja į aplinkos poveikį, tad visada atrodo estetiškai ir tvarkingai. O RGB LED juostos sudaro galimybę apšvietimo spalvinę gamą pritaikyti prie eksterjero.“

2018 m. pelnytas „RedDot“, kuri yra stambiausia pasaulio dizaino asociacija, apdovanojimas už produkto dizainą patvirtino, kad įmonė pasirinko teisingą strategiją. Viešo įkrovimo stotelė

„CityCharge V2“ buvo pastebėta pasauliniu mastu. Įmonė ją jau pristatė Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Dubajuje, Lenkijoje, Norvegijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kt.

„Elinta Charge“ Lietuvoje kuria ir gamina elektromobilių įkrovimo stoteles bei teikia stotelių valdymo ir administravimo sistemos programinės įrangos paslaugas.

Tai didžiausia Lietuvoje tarp EV stotelių gamintojų-eksportuotojų įmonė, kurios produkcija yra eksportuojama į daugiau nei 30 pasaulio šalių. 

Iš kairės: LPK prezidentas V.Janulevičius, „Elinta Charge“ direktorius I.Mikutis ir ekonomikos ir inovacijų ministrė A.Armonaitė „Lietuvos metų gaminio 2022“ apdovanojimų renginyje. LPK nuotr.

Šiaurės ir Rytų Europoje analogų neturintis „VIA VIKA“ fasadas

įmonei STATICUS pelnė aukso medalį

ĮMONĖ „STATICUS“ SUPROJEKTAVO, PAGAMINO IR SUMONTAVO BIURŲ IR

MAŽMENINĖS PREKYBOS PASTATO „VIA VIKA“ FASADĄ, KURIS NETURI

ANALOGŲ ŠIAURĖS IR RYTŲ EUROPOJE. ŠIS NORVEGIJOJE, OSLE, ĮGYVENDINTAS PROJEKTAS KONKURSE „LIETUVOS METŲ GAMINYS 2022“

ĮMONEI „STATICUS“ PELNĖ AUKSO MEDALĮ.

Kad iškiltų apdovanojimą pelnęs pastatas, įmonė „Staticus“ suprojektavo, pagamino ir sumontavo 19 980 kv. m surenkamų ir metalo-stiklo konstrukcijų fasadų.

„Tai pirmasis Šiaurės ir Rytų Europoje pastatas, kuriame panaudota uždaros

ertmės fasado technologija, – sako

„Staticus“ generalinė direktorė Aušra

Vankevičiūtė, kalbėdama apie fasado

novatoriškumą ir išskirtinumą. – Uždaros

ertmės fasadą gaminome savo gamykloje

Vilniuje, todėl investavome į inovatyvią

įrangą bei specialias patalpas. Pagaminti sandarius fasado elementus, naudojant

„Dry Air“ technologiją, mūsų įmonei buvo nauja patirtis.“

Projekte suderinti dviejų tipų fasadai.

Didžiąją fasado dalį, kaip pasakojo projektui vadovavęs „Staticus“ vyr. projektų vadovas

Giedrius Valantinas, sudaro 2 sujungtos aliuminio-stiklo sistemos. Viena jų – uždaros ertmės fasadas arba kitaip – sandarus dvigubas fasadas, kurio esmė – uždara tarp vidinio ir išorinio stiklo ertmė, leidžianti naudoti saulės kontrolės sistemas bet kokiu oru, taip pat pagerinanti akustines fasado savybes bei palengvinanti fasado aptarnavimą. Šioje erdvėje cirkuliuoja sausas oras, sudarydamas viršslėgį, kuris neleidžia į fasado vidų patekti dulkėms bei drėgmei. Kita fasado dalis – viengubo fasado elementai. Abiejų tipų fasado elementai

sujungti tobulai, tad sudėtinga atskirti, kur prasideda ir baigiasi sandaraus tipo fasado elementai, o kur – viengubo.

„VIA VIKA“ pastatas buvo suprojektuotas ir medžiagos parinktos susitelkiant į kiekvieną fasado detalę, vengiama perteklinių varžtų ar mechaninio tvirtinimo. Ir tuo pat metu suderintos įvairios sudėtingos medžiagos: raštuotas nerūdijantis plienas („Rimex Rosy Gold T22“), padengtas rožinio aukso spalvos labai plonu titano sluoksniu, naudojant specialų padengimo būdą ir klijuotas struktūriniais klijais be matomo mechaninio tvirtinimo; natūralus kalkakmenis.

„VIA VIKA“ yra pavyzdinis efektyvaus energijos valdymo ir tvarių sprendimų, pasirenkant medžiagas, technologijas ir dizainą, projektas. A energinės naudingumo klasės pastatui suteiktas „BREEAM-NORExcellent“ sertifikatas. Uždaros ertmės fasado sistema suteikia gerą šilumos izoliaciją ir mažina energijos poreikį šildymui: U vertė – 0.54 W/kv. mK. Renkantis medžiagas, buvo vadovaujamasi patvarumo kriterijais, kurie yra vienas iš tvaraus dizaino principų. Standartizuoti inžinerijos sprendimai leido efektyviai panaudoti medžiagas, realiu laiku stebint jų srautą gamybos metu. Susidariusios

atliekos, kiek tai buvo įmanoma, panaudotos pakartotinai.

Uždaros ertmės fasadas leidžia pasiekti aukštus saulės šviesos komforto rodiklius (64% matomos šviesos pralaidumas), tuo pačiu vidinės žaliuzės sudaro sąlygas šviesos pralaidumą sumažinti beveik iki 0%. Galvojant apie pastate dirbančių ir besilankančių žmonių gerovę, įgyvendintos priemonės, kurios, nepaisant judrių kelių ir mokyklos šalia, leido pasiekti gerą garso izoliaciją – aukščiausias triukšmo lygis yra 42dB.

Projektas „VIA VIKA“ buvo nominuotas ir dviejose tarptautinio metų projekto konkurso „Façade 2022 Design and Engineering Awards“ kategorijose: Tarptautinis metų projektas –inovacijos Ir Tarptautinis metų projektas –naujas statinys. Tai vienas prestižiškiausių ir svarbiausių Jungtinės Karalystės fasadų apdovanojimų, kuriuos organizuoja „Society of Façade Engineering SFE (CIBSE)“.

„Sėkmingai įgyvendinus „VIA VIKA“, šiuo metu Norvegijoje vykdome dar 2 projektus su inovatyviais uždaros ertmės fasadais –„K8“ ir „FilipstadBrygge“, – pasakoja įmonės „Staticus“ vadovė A.Vankevičiūtė. 

Andriaus Gudelio nuotr.

Aukso medaliu įvertintas dar vienas „Gelgaudiškio gelžbetonis“ gaminys

AUKŠTOS ĮTAMPOS ATRAMŲ PAMATAI IR JŲ ELEMENTAI – TAI ĮMONĖS

„GELGAUDIŠKIO GELŽBETONIS“ GAMINYS, KURIS KONKURSE „LIETUVOS METŲ GAMINYS 2022“ PELNĖ AUKSO MEDALĮ.

Įmonė „Gelgaudiškio gelžbetonis“ pirmoji Lietuvoje įdiegė analogų neturinčių gaminių gamybos liniją, gaminančią aukštos įtampos atramų pamatus ir jų elementus.

„Visų šių gaminių formos yra suprojektuotos ir pagamintos mūsų gamykloje Gelgaudiškyje. Įdiegta nauja gamybos technologija, panaudoti naujausi projektavimo ir gamybos metodai mums suteikia galimybę keisti įdėtines gaminio detales ir rinkai pamatus pateikti greitai“, – apie inovacijas pasakoja įmonės „Gelgaudiškio gelžbetonis“ direktorius Edmundas Rinkevičius.

Įmonėje gaminamų pamatų ir jų elementų komplektacija atramoms gali kisti, priklausomai nuo atramų sudėtingumo,

apkrovimo ir projektavimo sprendinių. Šio gaminio komplektiškumas yra tai, jog gamykla gali pasiūlyti skirtingas komplektuojančiąsias plokštes pamatams, skirtingo dydžio įdėtines detales, priklausomai nuo montuojamos atramos dydžio ir gaunamų apkrovų. Iki „Gelgaudiškio gelžbetoniui“ pradėjus gaminti aukštos įtampos atramų pamatus ir jų elementus, šie gaminiai buvo Lietuvos rinkai tiekiami iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos. Tad įvertinant sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, o Ukrainą niokojant karui, įmonės „Gelgaudiškio gelžbetonis“ sprendimas yra svarbus Lietuvai, įgyvendinant jos energetinę nepriklausomybę nuo trečiųjų šalių. Nuo 2021 m. iki 2022 m. aukštos įtampos atramų pamatų ir jų elementų pardavimo apimtys išaugo, o tai rodo, kad įmonės sprendimas buvo teisingas ir įžvalgus. Aukštos įtampos atramų pamatų ir jų elementų gamyboje yra naudojama daugelis vietinių žaliavų: cementas, užpildai, vanduo. Tokiu būdu yra palaikomas Lietuvos verslas, išlaikomos esamos ir kuriamos naujos darbo vietos. Įdėtinės detalės projektuojamos ir gaminamos pačioje „Gelgaudiškio gelžbetonio“ gamykloje.

„Naudojant vietines žaliavas, o mūsų klientams perkant aukštos įtampos atramų pamatus ir jų elementus iš mūsų gamyklos, šių gaminių tiekimo grandinė gerokai sutrumpėjo, o tai lemia greitesnį projektų įgyvendinimą, mažesnę taršą anglies dvideginiu ir Lietuvos verslo palaikymą“, – pridėtines vertes vardina įmonės vadovas Edmundas Rinkevičius. Įmonė, pateikusi rinkai naudingą sprendimą, prisideda ir prie gamtos tausojimo – naudoja žaliąją elektros

energiją. Vardindamas tvarumo aspektus, Edmundas Rinkevičius akcentuoja pakartotinį naudojimą: pamatus ir jų elementus galima perdirbti į betono skaldą ir panaudoti gaminant naujus betono gaminius ar įrengiant takus, kelius. Įmonė „Gelgaudiškio gelžbetonis“ rinkai siūlo itin platų ir įvairų gaminių asortimentą. Šiuo metu įmonė gamina ir gali pasiūlyti apie 200 skirtingų gaminių kombinacijų vandentvarkos, melioracijos, kelių, elektros, energetikos, dujų, statybų sektoriams bei žemės ūkio ir miškų segmentams. Įmonė „Gelgaudiškio gelžbetonis“ yra vienintelė įmonė Lietuvoje, gaminanti pamatus ir jų elementus aukštos įtampos atramoms. 

UAB „Gelgaudiškio gelžbetonis“

+370 345 55 314

betonas@glg.lt

www.glg.lt

Konflikto genezė:

SEB BANKO DUOMENIMIS, PER PASTARUOSIUS DVEJUS METUS BŪSTO KAINA PADIDĖJO 40 PROCENTŲ.

GYVENTOJAI VILIASI, KAD BRANGUS BŪSTAS BUS KOKYBIŠKAS IR KOMFORTIŠKAS GYVENTI. TAČIAU PARADOKSAS

– NAUJOS STATYBOS BUTAI YRA AUKŠČIAUSIO – A++ ENERGINIO NAUDINGUMO, O GARSAS JAU KONE 20 METŲ –VIS TOS PAT MINIMALIOS C KLASĖS. TAD BŪSTAS – SUBLOKUOTAS KOTEDŽO TIPO AR INDIVIDUALUS NAMAS ARBA BUTAS – TAMPA SANDARIA DĖŽUTE, KURIOJE GARSAS VAIKŠTO LYG BENAMIS KATINAS.

Modernėjanti visuomenė nori gyventi patogiai ir komfortiškai, sumokėję didelius pinigus už aukštos klasės energinį efektyvumą, pirkėjai tikisi ir akustinio komforto. Tačiau įsikėlus į būstą, netrukus tampa aišku, kad jokio akustinio komforto privačioje erdvėje nėra. Net nereikia labai triukšmingų kaimynų – girdėsite vaikų bėgiojimą, žaislų stumdymą, šuns lojimą, triukšmą, kuris yra natūralus buities palydovas. Todėl vis labiau populiarėja kampiniai ar viršutinių aukštų butai, nes bent iš vienos pusės nebus triukšmo šaltinių – kaimynų.

Geriausias nemokamas garso izoliacijos sprendimas – policija

Socialiniuose tinkluose žmonės juokauja, kad efektyvią garso izoliaciją atstoja policija: nereikia papildomai mokėti už garso izoliavimą, o piktybiškai triukšmaujantys kaimynai bent kurį laiką nurimsta. Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, visuomenė sparčiai sensta, per karantiną daugelis pradėjo dirbti iš namų ir į biurus nebegrįžta, o tai reiškia, kad nepakantumas nepageidaujamiems garsams iš kaimyninių būstų taip pat didėja.

„Į mus dažnai kreipiasi naujakuriai –daugiabučių, sublokuotų individualių namų gyventojai, prašydami išspręsti garsui pralaidaus būsto problemą, – sako MB „Garso dinamika“ direktorius Andrius Šapola, kurio vadovaujama įmonė teikia sprendinius nuo garso izoliavimo sistemų projektavimo, akustinių dekoratyvinių medžiagų tiekimo iki įgyvendinimo. –Apmaudu, kad problemą žmonės pastebi tik apsigyvenę, kai jau padaryta apdaila, būstas apstatytas. Tad, norint įgyvendinti akustinius sprendinius, paprastai tenka ardyti apdailą ir tai kainuoja kur kas brangiau, negu garsą tinkamai izoliuoti statybos metu, o logiškiausia –projektuojant pastatą.“

A.Šapola sako, kad gyventojams trūksta informacijos apie garso izoliavimą, akustinį komfortą. Supratę, kad teks gyventi triukšmingoje aplinkoje, žmonės ima ieškoti kaltųjų, samdo garso laboratorijas, užuot tuo pasidomėję pirkdami butą arba ruošdamiesi statyti namą.

„Mūsų patirtis rodo – vidutiniškai iš 50 žmonių gal tik apie 10 pasidomi medžiagomis, iš ko pastatytas būstas, kokia garso izoliacija. Dauguma jau nutuokia

garso klasė įšaldyta 20 metų, o energinis naudingumas „šovė“ į aukščiausias pozicijas

Akustinių tyrimų centro vadovė ir Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos valdybos narė Laura NARIŪNIENĖ

„Rockwool“ nuotr.

apie ŠVOK sprendimus, apšiltinimą, tačiau garso klasės sprendiniai – vis dar nežinoma žemė. Tokią situaciją neretai lemia ir statytojai, užkirsdami kelia pirkėjams domėtis, esą dirbu jau ne vienerius metus, todėl žinau, kaip turi būti“, – dalijasi patirtimi A.Šapola.

Reikalavimai garso izoliavimui nekinta jau 20 metų

Lietuvoje nuo gegužės mėnesio renovuojami namai privalomai turės atitikti

A energinio naudingumo reikalavimus, valstybė skatina siekti dar aukštesnių. Per keliolika metų dalis Lietuvos nekilnojamojo turto užaugo nuo C iki A++ energinio naudingumo klasės.

„Energinio naudingumo klasės vis aukštėja, reikalavimai griežtėja, o garso izoliavimui jau 20 metų galioja tas pats reglamentas“, – sako Akustinių tyrimų centro vadovė ir Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos valdybos narė Laura Nariūnienė. Ji pastebi, kad valstybė susitelkė į šilumos taupymą, nes tai tiesiogiai susiję su šalies energetine nepriklausomybe ir klimato kaita. O garso klasė – tai pastatuose gyvenančių ir dirbančių žmonių reikalas. Jau 20 metų yra neperžiūrimas STR, reglamentuojantis pastatų aplinkos apsaugą nuo triukšmo. Įmonės, kuri atlieka taip pat ir garso matavimus, vadovė sako matanti aiškią tendenciją, kuri nežada pokyčių kuriant akustinį komfortą: itin retai pasitaiko atvejų, kai siekiama ne minimalios C, o B ir ypač retai – A garso klasės. Jei neatsiras privalomų aukštesnių reikalavimų, keliamų garso izoliavimui, kaip pastebi pašnekovai, situacija vargu ar keisis.

Kaina. Aukštesnės garso klasės ir masto ekonomija

Siekti aukštesnės garso klasės –kurti akustinį komfortą – statytojai nesuinteresuoti, nes tektų papildomai investuoti. Statybos sąmatinius skaičiavimus atliekanti įmonė „Sistela“ suskaičiavo, kiek pabrangtų tokia statyba. „Atlikome preliminarius skaičiavimus, vertindami, kiek, pereinant nuo C iki A garso klasės, reikia papildomų sąnaudų, kai teks įrengti pastatų perdangų, sienų ir pertvarų bei apdailos konstrukcijas. Dėl

tokių papildomų sąnaudų pastatų statybos kaina gali pabrangti nuo 4 iki 7 procentų“, – aiškina įmonės vadovas Albinas Vaitkevičius.

NT kainos per pastaruosius porą metų pakilo 40 proc. Ir nors pardavimai slopsta (Registrų centro duomenimis, pernai pardavimų sumažėjo penktadaliu), statytojai sako, kad kainos dar augs. Centriniai bankai visame pasaulyje, pastebi Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas, didina palūkanų normas, siekdami užkirsti kelią rekordiniam infliacijos augimui, tad tokie sprendimai gali lemti dar sudėtingesnę gyventojų finansinę padėtį, „bus atvejų, kai žmonėms, pasiėmusiems būsto paskolą, mėnesinės įmokos padvigubės“. Ir tai yra vienas iš svarbiausių statytojų argumentų prieš aukštesnes garso klases. Tačiau analogiški argumentai buvo išsakomi ir nustatant vis aukštesnes energinio naudingumo klases. Dabar, pastebi Akustinių tyrimų centro vadovė L.Nariūnienė, niekas net nebekalba apie tai – aukštesnė klasė tapo savaime suprantama, nekvestionuojama. Dar viena aukštesnės garso klasės kainos pusė – medžiagų gamintojai ir tiekėjai. Rinkoje yra ypač efektyviai garsą slopinančių medžiagų ir sistemų, atėjusių net iš kosmoso pramonės, bet jos paprastai yra neadekvačiai brangios, todėl, pvz., ekonominės klasės būsto savininkai tokių nesirenka. Tačiau yra ir paprastesnių, pigesnių būdų bei priemonių akustiniam komfortui sukurti. Ir tam nebūtina prarasti tam tikrą būsto dalį, įrengiant platesnes pertvaras ir perdangas. Pvz., vietoj 150–200 mm karkasinės sistemos galima rinktis 38–53 mm bekarkasinę garso izoliavimo sistemą, kurios efektas, „Garso dinamikos“ vadovo A.Šapolos žodžiais, – 10–12 dB (garso pojūtis dvigubai tylesnis nei prieš sumontuojant garso izoliacijos sistemą), sumažėjęs orinis garsas. Arba kitas siūlomas sprendimas perdangoms: neaustinė vos 14 mm storio garso ir termoizoliacinė medžiaga su stiklo pluoštu. Ant perdangos plokštės paklojus šią medžiagą ir ant jos užpylus 50–70 mm storio (bendras storis – 63 mm) betono sluoksnį, perdangos smūginis

garsas mažėja 30 dB, orinis garsas – 10 dB. Tad garsą izoliuojančių medžiagų rinkoje netrūksta.

Kuo efektyvesnė garso izoliavimo sistema, tuo paprastai ji brangesnė. Tačiau paklausa yra susijusi su pasiūla. Įtvirtinus aukštesnes garso klases, atsirastų didesnė paklausa, kuri į rinką pritrauktų šių medžiagų ir sistemų tiekėjų, paskatintų konkurenciją, kuri per masto ekonomiją lemia ir kainas: didėjant pardavimams, mažėja savikaina.

SSVA planuoja viešai prieinamus registrus, taip pat ir garso sertifikatų Europos sąjungoje Lietuvos reikalavimai garso klasei yra vieni griežtesnių, tad vertinant vien rodiklius, pastebi L.Nariūnienė, situacija nėra prasta. Kas lemia prastą akustinį foną patalpose?

MB „Garso dinamika“ direktorius Andrius ŠAPOLA

Viena iš priežasčių – užuot tinkamai vykdę statybos darbus, statytojai, paprastai smulkesni, stengiasi apeiti įstatymus, tiesiog nusipirkdami būtinus tyrimo protokolus. Jeigu pastatų energinio naudingumo sertifikatai yra viešai prieinamuose registruose, tai garso matavimo protokolai yra laboratorijose. Ši situacija, kaip sakė Statybos sektoriaus vystymo agentūros (SSVA) direktorius Aidas Vaičiulis, keisis: peržiūrint šiuo metu galiojančius STR, planuojami kurti analogiški garso, sandarumo bandymų bei vėdinimo sistemų parametrų matavimo protokolų registrai. Registruose deklaruojami rodikliai bus tikrinami analogiškai kaip ir energinio naudingumo sertifikatai.

Šių registrų kūrimą skatina ir privalomi A++ energinio naudingumo reikalavimai pastatams, ir nuo 2024 m. planuojami

pokyčiai, kai būstą bus galima parduoti tik visiškai jį įrengus. „Lietuva yra lyderis pagal užsibrėžtus kokybės parametrus – manau, kad pajėgas reikia telkti ne siekiant didesnių deklaruojamų aukštumų, o į tai, kaip suprojektuoti pagal jau dabar užsibrėžtus rodiklius ir kaip jie realizuojami priduodamuose pastatuose“, – sako SSVA vadovas A.Vaičiulis.

Lietuva kuria pastatų tvarumo vertinimo standartą Minimali C garso klasė nebetenkina dabartinės rinkos. Kaip pastebi L.Nariūnienė, jau projektuojant reikia galvoti apie žmogaus komfortą, sveikatą, reikia holistinio požiūrio tiek į žmogų, tiek į pačią statybą, nes valstybei apsimoka, kai žmogus yra gerai pailsėjęs, nes jis kuria bendrąjį vidaus produktą. Europa žengia į tvarumą, kuris nėra vien taupymas ar žalioji energija. Akustinis komfortas, žmogaus darbo ir gyvenimo sąlygos yra sudėtinė šio proceso dalis.

„Statytojai turi ne įgyvendinti minimalius reikalavimus, o žengti pirmyn, nes rinka labai greitai keičiasi ir kelia aukštus reikalavimus, – sako L.Nariūnienė. –Lietuvos žaliųjų pastatų taryba šiuo metu atnaujina nacionalinę pastatų tvarumo vertinimo bei sertifikavimo sistemą, kuri remiasi geriausiomis pasaulinėmis praktikomis ir atsižvelgia į ES bei Lietuvos reglamentus, šalies klimato ypatybes bei vietinės rinkos poreikius. Tarp svarbiausių kriterijų sveikatos kategorijoje yra ir akustinis komfortas, kuriam ilgą laiką nebuvo skiriamas būtinas dėmesys. Tad padėtis keičiasi, ir statytojai ne tik nebegali ignoruoti situacijos, bet ir turi rengtis kokybiškiems pokyčiams.“

Reglamentavimą žada peržiūrėti 2023–2024 metais Reglamentavimą, kaip situaciją pakomentavo Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto politikos grupės vadovas Dainius Čergelis, ministerija žada peržiūrėti atliekant sisteminę Statybos įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų sistemos peržiūrą 2023–2024 metais. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į Statybos kodekso koncepcijos rengimo procese išryškėjusius ir pasiūlytus statybą reglamentuojančių teisės aktų sistemos peržiūros uždavinius. Planuojama iš esmės peržiūrėti visą statybos techninių

reglamentų ir kitų įgyvendinamųjų teisės aktų sistemą.

„Aplinkos ministerija parengė Statybos kodekso koncepciją, kurioje pateikė tris Statybos kodekso įgyvendinimo alternatyvas. Pasirinkta koncepcijos II alternatyva, kuri yra paremta statinio gyvavimo ciklo (SGC) stadijomis. Ji numato vidutinio masto reformą, į Statybos kodeksą perkeliant dalį šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatų, kartu siekiant kokybinės jų peržiūros. Statybos kodekso koncepcijos II alternatyva išskiria svarbiausias SGC dalis ir pagal jas apibrėžia Statybos kodekso ir peržiūrimų teisės aktų apimtis. Statybos kodekso koncepcijos II alternatyvai pritarė ir Vyriausybė“, –paaiškino D.Čergelis.

Statybos kodeksas apims projektinių pasiūlymų, statinių projektavimo, statybos ir užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, nugriovimo teisinį reguliavimą. Rengiant Statybos kodeksą taip pat bus aiškiai apibrėžtas įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų skaičius bei susiaurintas ratas subjektų, galinčių priimti statybų procesą reguliuojančius norminius dokumentus. 

Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto politikos grupės vadovas Dainius ČERGELIS

Statybos sektoriaus vystymo agentūros (SSVA) direktorius Aidas VAIČIULIS

Viktoras Mekas: akustinis komfortas –

tik tuomet, kai rinka suvoks tikrąją jo reikšmę

AKUSTINIO KOMFORTO POREIKIS PRAAUGO AKUSTINIO STR REIKALAVIMUS. TAČIAU VARTOTOJAI, ANOT VIKTORO MEKO, ĮMONĖS „AKUSTIKA PLIUS“ AKUSTIKO, DAR NELABAI SUVOKIA, KAS TAI YRA – PAINIOJA SU PASTATO ENERGINIO NAUDINGUMO KLASE ARBA NESKIRIA PATALPŲ AKUSTIKOS NUO GARSO IZOLIACIJOS. O STATYBŲ SPECIALISTAMS, KURIE TURĖTŲ PADĖTI UŽTIKRINTI GARSO IZOLIAVIMĄ, TRŪKSTA SPECIALIŲJŲ ŽINIŲ.

Akustinį komfortą reglamentuojantis statybos techninis reglamentas (STR) „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“ įsiteisėjo 2004 m., tačiau per kone 20 metų situacija rinkoje kito nežymiai. Pasak įmonės „Akustika plius“ vadovo Viktoro Meko, tai nutiko dėl dviejų priežasčių: pirma, Lietuvoje kritiškai trūksta šios srities specialistų, ugdymo įstaigų, kuriose būtų ruošiami specialistai, turintys bent bendrinių akustikos žinių, beveik nėra. Antra, vartotojai, būsto pirkėjai paprastai garso klases painioja su energinio naudingumo klasėmis (prie ko nemaža dalimi prisideda ir nekilnojamo turto vystytojai): jei nustatyta aukšta energinio naudingumo klasė, vadinasi, bus užtikrintas ir akustinis komfortas. Apie energinio naudingumo reikalavimus valstybė komunikavo aktyviai, nes tai tiesiogiai susiję su valstybės interesais, o garso klasė buvo palikta nuošalėje: sukurtas ir pritaikytas privalomas garso STR, numatyti privalomi pridavimo natūriniai matavimai, bet net ir po 20 metų gyvavimo statybų dalyviai nemoka tinkamai „skaityti“ ir taikyti šio dokumento. Daugiau kaip15 metų patirtį turinčios įmonės, kuri teikia architektūrinės akustikos, garso izoliacijos ir triukšmo kontrolės sprendinius, vadovas akcentuoja: kai trūksta suvokimo, kas tai yra, naivu tikėtis ir kokybiško rezultato.

Rinkos profanai ar sisteminis aplaidumas?

Akustikos specialistai, lankydamiesi objektuose, dažnai tik gūžčioja pečiais, nes ne pats maloniausias dalykas įtarti sąmoningą statytojų aplaidumą. „Stebime situaciją, kai, pvz., mokyklose, ikimokyklinio ugdymo įstaigose keičiama patalpų paskirtis tam, kad galima būtų išvengti akustinių priemonių taikymo.

Taip mokymo patalpos tampa žaidimų patalpomis – aidžios, triukšmingos ir labai nepalankios ugdymo procesui vykdyti. O šalia esančios bendrojo naudojamo patalpos nuklojamos akustinėmis medžiagomis, – dalijasi V.Mekas. – Keistų situacijų matome ir verslo objektuose: užsakovai deklaruoja siekiamas akustinio komforto klases, bet nesuvokia, jog reglamentas neapibrėžia realių reikalavimų administraciniams, prekybos, pramogų ar pan. pastatams, tuomet garsiai deklaruota klasė tampa teorinė, bet ne praktinė.“ Arba daugiabučių gyvenamųjų namų statybos pridavimo klasika – po pirmųjų natūrinių matavimų „laikinai užkamšytos“ ventiliacijos angos, nuotekų vamzdžiai ar elektros lizdų vietos. Statybos sektoriaus taupymo kelias, kai naudojamos kuo lengvesnės medžiagos, veda prie tų pačių skaudžių rezultatų –nepakankamos garso izoliacijos, kuriai masė ir sandarumas yra pagrindiniai reikalavimai.

V.Meko žodžiais, svarbiausi aspektai užtikrinant triukšmo kontrolę yra tinkami principiniai architektūriniai ir konstrukciniai pastato sprendiniai: teisingai išdėsčius patalpas pagal funkciją, pasitelkus tinkamo tipo ir masės konstrukcijas, užtikrinamas pagrindas garso izoliacijos ir triukšmo kontrolės sprendiniams. Smulkias klaidas galima ištaisyti ir šiuo atveju specialios „akustinės“ medžiagos yra lobis. Tačiau jei pagrindas yra ydingas, pvz., netinkamas perdangos, ydingas pertvarų sprendimas, klaidą ištaisyti sudėtinga, o kartais net neįmanoma arba teks prarasti erdvės, ir tai bus nebe milimetrai.

Projektavimas, arba velnias slypi detalėse Akustika nėra tik garsą sugeriančios medžiagos ir jų išdėstymas: ją lemia patalpų išplanavimas ir atitvarų masė bei sandarumas – konstrukcijos.

„Teisingi akustikos sprendiniai prasideda nuo patalpų išplanavimo. Jeigu iš vienos pertvaros pusės suplanuota vieno buto svetainė su televizoriumi, kabinamu ant sienos, o iš kitos – kaimynų miegamasis, kur lovai numatyta vieta prie sienos, problema užprogramuota. Arba lifto šachta įrengta prie buto sienos, ar ant pastato stogo išvesti ventiliacijos ortakiai nukreipti į šalia esantį pastatą“, – pastebimas klaidas vardina akustikos specialistas. Pagrindinis kokybiško konstruktyvo

Įmonės „Akustika plius“ vadovas Viktoras MEKAS

elementas yra mazgai ir kiek galima didesnis jų detalizavimas. Tačiau kaip tik tokio detalumo akustikos specialistai ir pasigenda: nedetalizuojama, pvz., kaip sujungti vieną sieną su kita, kaip sujungti sieną su perdangomis. Velnias, kaip pastebi V.Mekas, slypi detalėse, todėl akustikos specialisto dalyvavimas procese padėtų išvengti daugelio problemų.

„Tad kuriant patalpų akustinį komfortą, svarbūs yra 4 dalykai: patalpų išplanavimas (funkcinis zonavimas), konstruktyvas (masė, sluoksniai), kuo didesnis mazgų detalizavimas (sandarumas / vibracijų izoliavimas) ir darbų vykdymo priežiūra, – vardina V.Mekas. – Butai turėtų būti projektuojami vos ne kaip atskiros celės ir tai gali padėti realizuoti specialistai, kurie, atlikdami savo specifines užduotis, mato platesnį vaizdą.“

Kodėl, klasifikuojant garso klases, svarbus pliusas

Akustikos specialistas sako, kad A garso klasės sprendiniai visų problemų neišsprendžia. Todėl jis pasitelkia analogiją su energijos naudingumo klasėmis ir siūlo A+ garso klasę arba papildomus sprendinius, kurie padeda išspręsti tai, ko neapibrėžia klasifikatorius: jeigu nori kokybės, reikia žiūrėti dar plačiau, nei nurodyta STR, nes, akustikos specialisto žodžiais, bendros taisyklės neaprėpia visų galimų atvejų. Ir tam impulsą duoda šalyje vis labiau populiarėjantys tarptautiniai darnieji standartai BREEAM, LEED bei Lietuvoje baigiamas kurti LŽPT (Lietuvos žaliųjų pastatų taryba) standartas. Nors patys standartai savaime neužtikrina gerų rezultatų, bet sutelkia dėmesį į šią sritį.

„Akustika plius“ rengia šių standartų vidaus akustikos ir triukšmo taršos į aplinką vertinimo ataskaitas: atlieka pirminį vertinimą, konsultuoja ir padeda siekiant numatytų akustinių dalių kreditų. Lietuvoje nėra diplomuotų akustikos specialistų, todėl įmonei buvo suteikta tokia teisė, įvertinus darbo šioje srityje patirtį. Darnieji, arba tvarumo standartai, kalbant apie garso izoliavimą, triukšmo valdymą, akustinio komforto kūrimą, kitaip negu STR, žvelgia kiek kitu kampu, vertina kontekstą ir taip formuoja atsakingą požiūrį į svarbias detales (pvz., kaip orientuoti pastatą, kad jis nepablogintų situacijos šalia esančiam pastatui, nedarytų neigiamos įtakos aplinkai ir pan.) Įgyvendinant garso izoliavimo reikalavimus, minėti standartai skatina daryti šiek tiek daugiau negu reikalauja STR. „Tad siekis pastatus sertifikuoti pagal darniuosius standartus yra ir siekis diegti aukštesnius kokybės standartus nei galiojantys normatyviniai aktai. Tokiu būdu kuriama grandinė arba seka veiksmų, kurie skatina ieškoti profesionalių žinių, šiuo atveju – akustikos profesionalų, įgyti papildomų kompetencijų, statyti kokybiškai, atsakingai ir bent keliais laipteliais aukščiau, daugiau negu reikalauja STR. Ir reikia noro daryti geriau“, – tikrąją tvariųjų standartų esmę, keičiančią pastatų kokybę, kuri podraug garso izoliavimą kelia į aukštesnį lygmenį, aiškina V.Mekas.

Užklausų daugėja, bet realizuotų projektų – reta

Projektuojant architektūrinę akustiką, kuri pagrįsta geometrine akustika ir bangine garso teorija, ypatingai svarbus savalaikis akustikos specialisto įsitraukimas. Taip yra

todėl, kad šie specialistai ruošia statybinės akustikos sprendinius, parenka konstrukcijas (reikiamas atitvarines konstrukcijas ir optimalias jų mases), skaičiuoja garso izoliacijos parametrus, nurodo papildomus reikalavimus ir galimas klaidas.

„Mes atliekame izoliacinių savybių palyginamuosius skaičiavimus, konsultuojame dėl galimų medžiagų keitimų ir galimų pasekmių, rengiame užduotis garso izoliacijos reikalavimams, skaičiuojame ir atliekame simuliacijas, vertindami galimą triukšmo sklaidą per konstrukcijas ir tikėtiną triukšmo lygį gretutinėse patalpose. Parenkame sprendinius ir reikalavimus pagal susijusius STR, BREEAM, LEED ir gerosios praktikos rekomendacijas“, – aiškina specialistų dalyvavimo naudą V.Mekas, kurio vadovaujama įmonė dalyvavo ir įgyvendinant pirmąjį Baltijos šalyse daugiabučio namo, kuriam suteikta A garso klasė, projektą. Kaip pastebi „Akustika plius“ vadovas, užklausų dėl A garso klasės padaugėjo, bet retai konsultacijos tampa realizuotais projektais. Statytojai suskaičiuoja galimas sąnaudas ir padaro išvadą – vargu, ar pirkėjas sumokės daugiau už darbą, ir lieka su C garso klase. Patalpų, pastatų ir miestų akustinis komfortas yra kokybės ženklas, kuris reikalauja savalaikio investuotojų, projektuotojų, rangovų, valstybės institucijų įdirbio ir, žinoma, kritinės masės vartotojų, žinančių, kokio komforto jie nori. 

PASKATINS VYSTYTOJUS

PEREITI PRIE AUKŠTESNIŲ

GARSO KLASIŲ BE JOKIŲ

NURODYMŲ AR PRIVALOMŲ

STR POKYČIŲ, – PASTEBI

ROCKWOOL TECHNINIS

VADOVAS DR. ANDRIUS

BUSKA. – VIEN PAKEITUS KAI

KURIUOS KONSTRUKCINIUS

SPRENDIMUS, ATSISAKIUS

PAČIŲ PIGIAUSIŲ MEDŽIAGŲ

BEI KOKYBIŠKAI ATLIKUS

DARBUS, GALIME TIKĖTIS

GERESNĖS KONSTRUKCIJŲ

GARSO IZOLIACIJOS.“

Kaip suvaldyti garsą sukurtiir akustinį komfortą?

Akustinio komforto, aukštos garso izoliacijos klasės matas yra komfortas, sveikata, kokybiškas poilsis, kurie lemia ir žmogaus produktyvumą. Todėl gyventojai linkę įsigyti aukštesnės garso klasės butus, nes tikisi šilumos, tylos ir ekonomijos. Bet prasta garso izoliacija greitai išsklaido iliuzijas. Kaip neapsigauti?

UAB ROCKWOOL techninis vadovas dr. Andrius Buska pataria, kad apie garso izoliavimą reikia galvoti kuo ankstesniame statybos etape.

Kas ta „garso klasė“?

Pirkėjams svarbu suprasti, kas ta „garso klasė“. Sukurta garso klasių sistema – tai subjektyvus garso izoliavimo rodiklių vertinimas, išreikštas procentais pagal tai, kiek tam tikro gyvenamojo namo gyventojų akustinio komforto sąlygas įvertina kaip geras, patenkinamas ar blogas. Pvz., A klasė – 70–75 % žmonių akustinio komforto sąlygas įvertina kaip geras, o 25–30 % kaip patenkinamas.

B klasė – 60–70 % žmonių sąlygas vertina kaip geras, o 10 % kaip blogas.

C garso klasė – 35–50 % žmonių akustines sąlygas vertina kaip geras, o 20–35 % kaip blogas.

„Supratimas ir žmonių suinteresuotumas paskatins vystytojus pereiti prie aukštesnių garso klasių be jokių nurodymų ar privalomų STR pokyčių, – pastebi ROCKWOOL atstovas. – Vien pakeitus kai kuriuos konstrukcinius sprendimus, atsisakius pačių pigiausių medžiagų bei kokybiškai atlikus darbus, galime tikėtis geresnės konstrukcijų garso izoliacijos.“

Kai kurios šiltinimo medžiagos iš dalies sprendžia ir garso problemas Garso izoliacija išreiškiama rodikliu, kuris parodo tiriamos visos atitvaros ar konstrukcijos, susidedančios iš įvairių medžiagų, atskirų sluoksnių ir komponentų, gebėjimą silpninti sklindantį garsą. Geresnėmis garso sugerties ir garso izoliacinėmis savybėmis paprastai pasižymi atviros struktūros ir susisiekiančių porų medžiagos. Pvz., mūrines sienas apšiltinus vienodo storio, bet skirtingos rūšies šiltinimo medžiagomis, konstrukcijų

UAB ROCKWOOL techninis vadovas dr. Andrius BUSKA

„SUPRATIMAS IR ŽMONIŲ SUINTERESUOTUMAS

garso izoliacinė geba pasikeičia iš esmės. Akustiniai skaičiavimai, atlikti pagal

standartą LST EN ISO 12354–1:2007, rodo, kad 175 mm storio keraminių

blokelių mūro sieną (esamas jos garso

izoliacijos rodiklis RW=45 dB) papildomai

apšiltinus 150 mm storio dvitankėmis

fasadinėmis akmens vatos plokštėmis, garso izoliacijos rodiklis padidėja apie

+5,5 dB; o tokios pat konstrukcijos sieną

apšiltinus polimerinėmis uždarų porų putų

plokštėmis, jos garso izoliacijos rodiklis

pablogėja apie 6 dB.

„Skaičiai rodo, kad 5–6 dB garso lygio

sumažinimą ar padidinimą žmogus suvokia

kaip trečdaliu mažesnį ar didesnį garsumą.

Fasado garso izoliaciją iš esmės lemia lango garso izoliacinės savybės. Yra atvejų, kai

aplinka labai triukšminga, tada sumažėjusi

sienos garso izoliacija gali lemti aukštesnės

garso izoliacijos langų poreikį, o tuo pačiu

ir didesnių išlaidų. Arba siena be langų gali būti atsukta į didelio garso lygio aplinką

ir tada tik sienos izoliacija nulemia garso lygį patalpoje. Todėl ten, kur yra svarbu pasiekti maksimaliai galimą fasado sienos izoliaciją, rekomenduotina naudoti akmens vatą, o ne standžias polimerines izoliacines medžiagas“, – aiškina dr. A.Buska.

Užtikrinant akustinį komfortą, būtina rinktis tam skirtas medžiagas Garso izoliacijos sluoksniui pastato viduje – tarp butų, gretimų patalpų – reikia naudoti medžiagas, kurioms deklaruojamos atitinkamos garso izoliacinės savybės, pvz., garso sugertis ar dinaminis standumas. Garso sugerties koeficientas svarbus, norint pagerinti konstrukcijos orinio garso izoliaciją (ore sklindantis garsas arba oro virpesiai), o dinaminis standumas svarbus smūgio garso izoliacijai (garsas, sklindantis pastatų konstrukcijomis ir sukeliamas mechaninio poveikio – vaikščiojimo, beldimo).

Garso sugerties koeficientas apibūdina, kiek gerai ar blogai medžiaga sugeria garso energiją. Tobulai garso bangas sugeriančios medžiagos garso sugerties koeficientas prilygintas 1, o tobulai jas išsklaidančios ir praleidžiančios medžiagos garso sugerties koeficientas yra 0.

LST EN ISO 11654 standartas klasifikuoja garsą sugeriančias medžiagas į klases nuo A iki E pagal jų gebą sugerti garsą. Taigi A klasės medžiagos sugeria garsą geriausiai, E – prasčiausiai.

Akmens vatos plokštės dėl akytos struktūros bei didesnio tankio pasižymi gera garso izoliacija, nes ROCKWOOL plokščių garso sugerties koeficientas yra 0,75–1, jos priskiriamos aukščiausiai A garso sugerties klasei. Smūgio garso izoliavimo efektyvumui svarbus medžiagos dinaminio standumo rodiklis: kuo mažesnis, tuo geriau izoliuojamas smūgio garsas.

Klaidos arba nebrangi, bet svarbi sandarinimo juosta

Dažnai statybos ar apdailos metu iš karto nepasirūpinama teisingais garso izoliaciniais sprendimais, todėl vėliau tai padaryti sunku, nepatogu ir ženkliai brangiau, nes didžiulę įtaką akustinei izoliacijai turi konstrukcinių sprendinių detalės, medžiagų parinkimas ir kruopštus įrengimas.

Pvz., įrengiant pertvaras tarp kambarių ar butų, nepaklojama garsą slopinanti ir izoliuojanti tarpinė (sandarinimo juosta). Ji nebrangi, bet labai reikalinga ir turi būti klijuojama ant apvadinių horizontalių ir vertikalių karkasinių

profilių, besiglaudžiančių prie gretimų atitvarų – sienų, lubų ir grindų. Norint užtikrinti gerą garso izoliaciją, reikia rinktis ir didesnio tankio (ploto vieneto svorio) medžiagas bei tas, kurioms gamintojas deklaruoja garso izoliacines savybes, ir montuoti pagal paskirtį. Teisingas ir kokybiškas montavimas užtikrina gerokai aukštesnį garso izoliacijos lygį. Todėl, pvz., pertvarose montuojant akmens vatą reikia pilnai užpildyti ertmes tarp metalinių ir medinių karkaso elementų. Naudojamų plokščių plotis turi būti

10–20 mm didesnis už profilių žingsnį tam, kad patikimai užpildytų visą erdvę ir neliktų tarpų. Pasirinkus didesnio tankio gaminį (palyginus su kitomis plokštėmis, naudojamomis tose pačiose konstrukcijose), jis pats išlaiko formą, todėl nesukrenta pertvaros konstrukcijos viduje, taip sukurdamas triukšmo tiltus.

Akustinis komfortas esamuose

pastatuose: galimi 2 variantai Orinio triukšmo slopinimui tarp gretimų butų ar kambarių labiausiai paplitęs sprendimas –įrengti papildomą karkasinę pertvarą su gipso kartono dengiamuoju sluoksniu. O akustinės savybės labai priklauso nuo medžiagos ploto vieneto masės. Šioje konstrukcijoje masė yra gipso kartono plokštės, o viduje esantis oro tarpas atlieka spyruoklės vaidmenį, taip pertvaros viduje susidaro horizontalios stovinčios bangos. Todėl patariama ertmę užpildyti lengva, gerai garsą sugeriančia akmens vatos plokšte (pvz., SUPERROCK PREMIUM, kurios garso sugerties koeficientas α w = 0.90–1, priklausomai nuo pasirinkto gaminio storio). Tinkama plokštė ne tik sugertų triukšmą, bet ir neleistų atsirasti horizontalioms stovinčioms bangoms. Norint pagerinti izoliaciją, galimi variantai: pirmasis – didinti ploto vieneto masę, t.y. gipso kartono masę. Antrasis, gerokai pigesnis, – storinti užpildą. Rekomenduojama atriboti tą pertvarą nuo gretutinės sienos, kad maksimaliai sumažėtų garso sklidimas per gretutines konstrukcijas – tam naudojamos garsą slopinančios ir izoliuojančios elastingos tarpinės bei vengiama standaus mechaninio tvirtinimo tiesiai prie gretutinių konstrukcijų. Jeigu smūgio garsas persiduoda į žemiau esančias patalpas per tarpaukštines perdangas, sprendimas kur kas sudėtingesnis ir praktiškai be plūdriųjų grindų sistemos sunkiai įgyvendinamas, nes šioje konstrukcijoje

būtent 20–30 mm storio specialios akmens vatos plokštės (ypač pasižyminčios mažu dinaminiu standumu, pvz., STEPROCK PLUS) ir sukuria tamprų garso izoliacijos sluoksnį, kuris veiksmingai pagerina masyvių perdangų smūgio garso izoliaciją. Taip pat svarbu visu perimetru atskirti išlyginamąjį sluoksnį nuo sąlyčio su gretimomis sienomis, mažinant šoninį garso perdavimą per gretutines konstrukcijas.

Aukštesnė garso klasė reikalauja didesnių investicijų, tačiau ir jos negarantuoja ramybės, jeigu nekokybiškai atliktas darbas ar pasirinktos netinkamos medžiagos. Todėl svarbu ne tik suvokti, kas yra garsas, ne tik žinoti, kaip jį sumažinti, bet ir įvertinti daugelį proceso dedamųjų. 

LIETUVAI IEŠKANT GARSO IZOLIACIJOS, AKUSTINIO KOMFORTO KŪRIMO SPRENDINIŲ, ĮMONĖ „VITA BALTIC INTERNATIONAL“, KURI IŠSISKIRIA PLAČIU POROLONO GAMINIŲ SPEKTRU BEI INOVATYVUMU, SIŪLO AKTUALIUS GARSO SLOPINIMO IR AKUSTINIO KOMFORTO KŪRIMO SPRENDINIUS. ĮMONĖS GAMINIAI NAUDOJAMI TIEK BIURUOSE, TIEK ĮVAIRIOS KITOS PASKIRTIES STATINIŲ STATYBOJE.

Porolonas dėl savo smulkios porėtos struktūros, nesudėtingo naudojimo gali

būti pritaikytas statyboje: tai ir garsui nepralaidūs sandarinimo tarpikliai, ir sprendimai garsui slopinti, pvz., triukšminguose gamyklų cechuose.

Todėl šalia Alytaus įsikūrusi UAB „Vita

Baltic International“ gali pasiūlyti baldų ir statybos įmonėms efektyvius garso slopinimo, akustinio komforto sprendimus – kaip dedamąsias.

„Vita Baltic International“ įmonė priklauso vienai iš didžiausių pasaulyje poliuretano, lanksčių putų gamintojų – „Vita“ grupei. Priklausydama didelei kompanijai, „Vita

Baltic International“ turi kur kas daugiau

galimybių rinkai pasiūlyti įvairesnių

gaminių: vienos porolono rūšys gaminamos

gamykloje Lietuvoje, o kai kurios specifinės rūšys importuojamos iš kitų grupės įmonių.

„Tokiu būdu, vietos rinkai galime pasiūlyti įvairesnių gaminių, taip pat ir statybos sektoriui, – aiškina

įmonės generalinis direktorius Renatas

Degulis. – Tokie statybos sektoriuje

populiarūs gaminiai, kaip išsiplečiančios, dervomis impregnuotos sujungimų

izoliacinės juostelės langų, durų, stogų ir kitų sujungimams sandarinti, yra importuojami iš kitų kompanijos

gamyklų. Rinkai galime pasiūlyti ir mūsų pačių gamykloje pagamintas trikampes, savaime prilimpančias putų poliuretano sandarinimo juostas, kurios naudojamos įrengiant stogus, kraigus ir kitose vietose.“ Impregnuotos putų poliuretano juostelės sandarinant gali pakeisti porėtą gumą –vandens nebepraleidžia jau esant 50 proc. suspaudimui. Porolonas tinka ir medžiui, metalui apdirbti: abrazyvinės medžiagos gali būti laminuojamos su porolono juosta. Gamykloje prie Alytaus turimos laminavimo technologijos leidžia pasiūlyti poroloną, suklijuotą su įvairiais audiniais, savaime prilimpančiu paviršiumi.

„Vita Baltic International“ gaminamas porolonas naudojamas ir muzikos įrašų studijoms, koncertų salėms, gamybinėms patalpoms įrengti, užtikinant garso izoliaciją. Porolonas tiekiamas ir baldų gamintojams, kurie šią medžiagą naudoja garso slopinimo sienelėms. Šiuo metu kompanijos įmonės intensyviai ieško sprendimo, kaip tikslingai ir efektyviai panaudoti porolono atraižas tokiuose sektoriuose kaip kelių, stadionų, civilinėje bei pramoninėje statyboje.

„Tvarumas, kaip vertybė, svarbus visai mūsų „Vita“ grupei. Vienas paskutinių pasiekimų – projektas Prancūzijoje, kur

seni čiužiniai surenkami ir transformuojami į cheminį produktą, naudojamą naujų čiužinių gamyboje. Kaimynai Lenkijoje, „Vita Polymers Poland“, neseniai sukūrė poroloną, papildytą biopolioliais. Kai visi veikiame ta pačia kryptimi, sulaukiame ir reikšmingų rezultatų“, – sako įmonės vadovas.

Dar vienas įmonės mąstymo kartu pavyzdys – „Vita Baltic International“ parama Ukrainos žmonėms. Kartu su UAB „Lonas“ paaukojo 1000 čiužinių karo pabėgėliams. Paramą teikė ir Alytaus miesto bei rajono savivaldybėms, aukojo ir įmonės darbuotojai.

„Praktiškai visą savo paramos biudžetą pernai skyrėme pagalbai Ukrainos žmonėms“, – sako įmonės generalinis direktorius R.Degulis. 

Naujos galimybės: gaminiai su porolonu jau naudojami pastatų statyboje, ieškoma sprendimų kelių statybai

UAB „Vita Baltic International“ generalinis direktorius Renatas DEGULIS

DÜKER GmbH & Ko. KGaA Vokietijoje gaminami SML pilkojo ketaus vamzdynai

PASTATŲ VIDAUS NUOTEKŲ SISTEMOMS ĮRENGTI PILKOJO KETAUS VAMZDŽIAI NAUDOJAMI JAU NUO SENO. DABAR LIETUVOJE

JUOS JAU BAIGIA IŠSTUMTI PIGESNI IR LENGVESNI PLASTIKINIAI VAMZDŽIAI. VIS DĖLTO EKSPLOATACINĖMIS – YPAČ

AKUSTINĖMIS BEI PRIEŠGAISRINĖMIS – SAVYBĖMIS PLASTIKINIAI SMARKIAI NUSILEIDŽIA KETAUS VAMZDŽIAMS.

Šiame straipsnyje aptariama Vokietijos liejyklos DÜKER GmbH & Ko. KgaA gaminama SML ketaus vamzdžių sistema. SML ketiniai vamzdynai išsiskiria tuo, kad yra ilgaamžiai, stabilūs ir funkcionalūs, juos paprasta montuoti; ekologiniu požiūriu yra labai tvarūs, nes gaminami iš 100 proc. perdirbamų medžiagų (ketaus laužo), o juos pačius irgi įmanoma 100 proc. perdirbti. SML ketiniai vamzdynai yra ir labai tylūs, nes dėl didelės paviršiaus ploto masės puikiai slopina tekančio vandens keliamą triukšmą, be to, yra nedegūs. Toliau šios dvi svarbios eksploatacinės savybės aptariamos išsamiau.

Triukšmas – tai netvarkingas ir žmogaus klausai neįprastas įvairaus stiprumo ir dažnio garso bangų mišinys, sukeliantis nemalonių pojūčių. Lietuvos statybos techniniame reglamente STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga

nuo triukšmo“ pateikiamas toks akustinio triukšmo apibrėžimas: „subjektyvusis žmogų veikiančio garso apibrėžimas, parodantis, kad girdimas garsas yra stiprus, nemalonus, netikėtas, tiesiog nepageidaujamas bei dirginantis arba žalingas“. Šiuolaikiniame gyvenime triukšmo apstu, jis pagrįstai yra laikomas viena svarbiausių ekologinių problemų, trukdančių dirbti, poilsiauti ir kenkiančių žmonių sveikatai; o jei dar ir parėjus namo nėra ramybės dėl prastos pastato garso izoliacijos, jei naktimis vis pažadina kaimynystėje nuleidžiamo vandens garsas, tai žmogus negali ramiai pailsėti. Tame pačiame

reglamente pateikiama ir akustinio komforto apibrėžtis: „subjektyvusis „apsaugos nuo triukšmo“ kokybės apibrėžimas. […] akustinis komfortas parodo, kokiu laipsniu yra ribojami nepatogumai arba nuovargis, atsirandantys dėl triukšmo trukdymo susikaupti, bendrauti bei miegoti, taip pat dirginantis triukšmo poveikis.“

Gyvenamosiose ir visuomeninėse patalpose išskiriamas oro, smūgio ir struktūrinis triukšmas. Vamzdynai yra su pastato konstrukcijomis sąveikaujantys garso šaltiniai, jais tekantis vanduo ar hidrauliniai smūgiai sukelia struktūrinį triukšmą, kuris pastato konstrukcijomis gali sklisti labai dideliais atstumais.

Vokietijos Informacinio centro (IZEG – Informationszentrum Entwässerungstechnik Guss e.V.) duomenimis, projektuodami visuomeninės paskirties pastatus, projektuotojai dažniausiai renkasi ketaus vamzdynus dėl jų akustinių ir priešgaisrinių savybių. Įžymaus Štutgarto Fraunhoferio statybinės fizikos instituto (Fraunhofer Instituts für Bauphysik in Stuttgart) matavimais, ketaus vamzdžius pritvirtinus specialiais laikikliais, triukšmingumo lygį galima sumažinti net iki 20 decibelų dB(A). Palyginimui nestiprus lietus kelia apie 30 dB(A) triukšmą.

SML ketinių vamzdžių sistema puikiai sugeria garsą ir be specialių laikiklių; išmatuota triukšmo absorbavimo vertė – 11dB (A) (esant 4 l/s, tyliau nei krintantis sniegas). Vertė išmatuota remiantis garso izoliacijos matavimo standartu EN 14366.

Kita ne mažiau svarbi SML ketinių vamzdynų savybė yra ta, kad jie yra

nedegūs. Pagal standartą EN 13501-1 ketus

priklauso nedegių medžiagų klasei A1.

Ugnies ir dūmų plitimą į gretimus aukštus

turėtų stabdyti vadinamoji patalpų

uždanga. Vis dėlto šiuo metu galiojantys kanalizacijos vamzdžių bandymų

standartai yra nepakankami, todėl žmonės šiuo klausimu klaidingai mano esą saugūs. Kilus gaisrui, grėsmių gyvybei ir pavojų gali rastis visomis kryptimis, t. y. ir į viršų, ir į apačią; o pagal dabartinius standartus tikrinama nuotekų vamzdžių priešgaisrinė sauga tik į viršų.

tikrinta, kaip kanalizacijos sistemomis gaisras plinta į žemiau esančias patalpas – tikrinta, kaip jomis plinta gyvybei pavojingi dūmai; liepsna, karštis, krenta degančios medžiagos. Buvo išbandytos penkios gerai žinomų gamintojų plastikinių vamzdžių sistemos ir pilkojo ketaus vidaus kanalizacijos sistema Düker SML / SAINT-GOBAIN HES PAM-GLOBAL® / Price (D6).

Rezultatai atskleidė, kad gaisro atveju žemiau esančias patalpas saugiai į apačią uždaro tik nedegūs ketaus vamzdžiai, o degios plastikinės sistemos išliko sandarios tik 15–31 min.

Lietuvoje SML ketaus vamzdžių sistema prekiauja UAB „Dahlgera“. Įmonė jau per 10 metų bendradarbiauja su daugiau kaip 550 metų gyvuojančia liejykla Düker GmbH, kuri turi sukaupusi didžiulę patirtį ir itin rūpinasi savo gaminių kokybe. Düker GmbH pilkojo ketaus nuotekų vamzdžiai žymimi GEG kokybės ženklu – tai Vokietijos nuotekų sistemų iš pilkojo ketaus asociacijos (Gütegemeinschaft Entwässerungstechnik Guss e.V.) kokybės ženklas. Jam gauti keliami reikalavimai yra kur kas aukštesni už standartinio pramonės normatyvo EN 877 reikalavimus, tad gamintojui tikrai rūpi, kad jo produktai ne atitiktų minimalius tokio tipo produktams keliamus reikalavimus, o tarnautų ilgai ir patikimai.

UAB „Dahlgera“ yra tiekusi SML ketaus vamzdžių sistemą daugybei įvairių projektų. Stambiausias iš jų yra verslo centras „Business Garden Vilnius“.

Jau minėtojo IZEG nuomone, tokie neišsamūs bandymų standartai yra pavojingas aplaidumas. Todėl 2021 m. vasario 5 d. IZEG atliko gaisrinį bandymą su įvairiomis lietaus nuotekų vamzdžių sistemomis akredituotame Medžiagų bandymo institute (MPA) Braunšveige. Bandymui buvo pastatytas trijų aukštų statinys, ir pagal keturis parametrus buvo

Daugiau techninės informacijos apie SML ketaus vamzdynų sistemą galima rasti https: //www.dahlgera.lt/katalogas/nuoteku-sistemos/ vidaus-nuotekos/sml-pilkojo-ketaus-vamzdi-sistema/

SML ketaus vamzdžių sistema yra patikimas sprendimas tokiems pastatams, kuriuos statant svarbu ilgaamžiškumas, patikimumas bei saugi ir komfortiška eksploatacija. Į produktus su tokiais parametrais pirmiausia atkreiptinas nekilnojamojo turto vystytojų ir projektuotojų dėmesys, kad pigiai ir greitai pastatytas statinys netaptų ilgalaikiu galvos skausmu. 

Kaip senas padangas paversti aktualiu statybos sprendimu

Garso izoliavimas ir akustinio komforto sukūrimas yra viena iš didžiausių statybos sektoriaus problemų. Statytojams aktualios medžiagos, padedančios užtikrinti privalomą C garso klasę ir pasiekti aukštesnes. Panaudotas tvarias statybines medžiagas, gaminius, sistemas statybos rangovai nurodo kaip pridedamąją objekto vertę. Įmonė „Ekobazė“, iš perdirbti surinktų naudotų padangų gaminanti inovatyvius ir aktualius gaminius, kuriuos žymi specialiu prekiniu EKOFINOS ženklu, atliepia aktualias statybos sektoriaus ir rinkos tendencijas.

Vienu iš inovatyviausių EKOFINOS produktų pastaruoju metu laikoma garsą izoliuojanti skirtingų medžiagų kompozicija, pagaminta iš perdirbtų padangų granulių, mėlynojo gipskartonio plokštės ir poliuretano klijų. Šis gaminys ir padeda pasiekti geresnių garso izoliavimo rodiklių, ir yra ekonomiškas sprendimas.

EKOFINOS gaminiai statybai turi konkrečią paskirtį – izoliuoti garsą, padėti sukurti akustinį patalpų komfortą. Svarbu, kad šie gaminiai kuria ir daugiau naudos: yra

ekonomiški ir taupo vietą, kuri ypač svarbi siekiant turėti kuo didesnes būsto erdves.

Panaudojimas – nuo vidaus patalpų iki fasado įrengimo Akustinio granuliato plokštės gali būti naudojamos tiek viduje, tiek ir įrengiant vėdinamus fasadus.

Vidaus darbams siūlomos EKOFINOS pertvarų plokštės, kuriomis galima atskirti tiek butus, tiek patalpas buto viduje: gyvenamuosius kambarius, vonios ar dušo erdves, virtuvę.

Šias plokštes galima paprastai pritaikyti ir imantis atnaujinimo, renovavimo darbų, nes jomis gali būti dengiamas senas paviršius. EKOFINOS plokštės tinka ir perdangoms patalpose įrengti.

Didžiausias tarpbutinės pertvaros pranašumas – galimybė sumažinti triukšmą iki 58dB. Palyginus su standartinėmis butų pertvaromis, EKOFINOS plokštės garso izoliaciją padidina iki 15–16 dB. Plokščių garso izoliacija yra patikrinta ir patvirtinta sertifikuotose laboratorijose: plokštės užtikrina papildomą garso izoliaciją. Dar vienas iš garso valdymo sprendimų yra EKOFINOS akustinis fasadas. Tai paprastas ir efektyvus sprendimas, kuris sudaro užtvarą išoriniam triukšmui patekti į pastatą. Akustiniam fasadui skirtos plokštės pagamintos iš akustinio granulato granulių, papildomai naudojant putų poliretaną, difuzinę plėvelę, specialią gipskartonio plokštę, aliumininius tvirtinimo inkarus ir išorinę fasadinės apdailos plokštę.

Visos EKOFINOS plokštės yra optimalaus dydžio – 60x120 cm, todėl yra patogios naudoti, puikiai tinka ir norintiems savarankiškai jas įrengti namuose.

ĮMONĖ „EKOBAZĖ“ VERČIASI ATLIEKŲ TVARKYMU, TAČIAU PRIEŠ PORĄ METŲ RINKAI PATEIKĖ NAUJĄ PREKINĮ ŽENKLĄ EKOFINA, KURIS PRETENDUOJA AKTYVIAI DALYVAUTI ŽIEDINĖJE EKONOMIKOJE: ĮMONĖ IŠ ATLIEKŲ GAMINA INOVATYVIUS, PAŽANGIUS IR AKTUALIUS GAMINIUS, KURIE TAIP PAT NAUDOJAMI IR STATYBOJE.

Tvari plokštė taupo vietą ir sąnaudas

EKOFINOS plokštės, skirtingai nuo daugelio garso izoliavimo medžiagų, yra itin plonos –vos iki 3 cm storio. Tad pasirinkus šį produktą statybai arba renovacijai, galima sutaupyti apie 3 proc. grindų ploto ir 13–15 proc. sumažinti apkrovą perdangai. Pastaroji ypatybė leidžia naujos statybos pastatams naudoti lengvesnes statybines konstrukcijas. Gamintojai suskaičiavo, kad jų plokštės, naudojamos naujai statomose patalpose, sudaro galimybę įsirengti bent 5 cm aukštesnes lubas. Skaičiavimai taip pat rodo, kad EKOFINOS pertvarų plokštės leidžia sutaupyti iki 10 proc. lėšų, kurių reikėtų naudojant standartines pertvaras.

nebereikia įrodinėti mokslininkų patvirtintos tiesos, kad triukšmas yra kenksmingas žmogaus sveikatai. Tad mūsų gaminiai su EKOFINOS ženklu įsiliedami į rinką, suteikia galimybių sukurti akustinį patalpų komfortą, kuris sudarytų sąlygas žmonėms ramiai pailsėti, atgauti darbingumą, išvengti neigiamų pasekmių sveikatai.“

Saugo nuo traukinių ir kelių transporto triukšmo Jau įprasta, kad šalia intensyvių geležinkelių ar kelių transporto linijų įrengiamos garsą slopinančios sienelės. Tarp EKOFINOS ženklo gaminių yra ir sprendimų geležinkeliams bei keliams.

Įmonė iš perdirbtų atliekų gamina specialias akustines tvoras magistraliniams keliams ir geležinkeliams. Šis paprastas ir efektyvus sprendimas, padedantis mažinti išorinį triukšmą, atliepia tvarumo tendencijas, nes gaminamas iš perdirbtų padangų granulių. „Šitos pertvaros naudojamos ne tik susisiekimo infrastruktūros projektuose, – pastebi įmonės „Ekobazė“ komercijos vadovė

M.Curko-Notkuvienė. – Kad būtų minimizuojamas skleidžiamas triukšmas, jos jau naudojamos viešbučiuose, naktiniuose klubuose, gamyklose.“ Kompozicija pagaminta iš akustinio granulato granulių, papildomai naudojant kietą akmens vatą, specialią gipskartonio plokštę, gamyklinio dažymo skardą ir kelių sluoksnių fasadines plokštes. Didžiausias tokių akustinių tvorų pranašumas, akcentuoja komercijos vadovė, – galimybė triukšmą sumažinimas iki 65dB.

kokybiškai perdirbta atlieka – turi būti sukurti inovatyvūs, pažangūs, aplinkai draugiški galutiniai produktai, kurie uždarytų žiedinės ekonomikos ciklą. Turėdama didžiausią padangų perdirbimo gamyklą Lietuvoje, įmonė realizuoja savo strategiją: perdirba daugiau negu pusę surinktų senų padangų. Siekdama lyderio pozicijos žiedinės ekonomikos srityje, moderni įmonė nuolat ieško pažangiausių technologinių sprendimų gaminiams sukurti, todėl konsultuojasi su verslo partneriais, sėkmingai bendradarbiauja ir ruošia bendrus projektus su Lietuvos mokslininkais. Tokiu būdu surinktos senos padangos tampa gumos granulėmis, kurios naudojamos gaminant guminius kilimėlius, parkavimo aikštelių bortelius, akustines plokštes. Granulės gaminamos ir iš kai kurių perdirbtų plastiko atliekų.

Kalbėdama apie EKOFINOS gaminius statybai, įmonės „Ekobazė“ komercijos vadovė Marina Curko-Notkuvienė

akcentuoja, kad EKOFINOS ženklas reiškia ne tik geresnę garso izoliaciją, akustinį komfortą, galimybę išsaugoti kuo didesnes būstų erdves, sumažinti darbų sąnaudas, bet ir rūpinimąsi žmonių sveikata.

„Iš įvairių šaltinių sklindantis triukšmas –vienas iš didžiausių neigiamų civilizacijos padarinių žmonėms visame pasaulyje, – sako komercijos vadovė. – Niekam

Į sprendimų paieškas įtraukia partnerius ir mokslininkus „Ekobazė“, gaminanti nestandartinius gaminius iš atliekų, teikia kompleksines jų tvarkymo, techninių sprendimų ir konsultavimo paslaugas. Įmonės skaičiavimais, šalyje kasmet vidutiniškai susidaro apie 27–28 tūkst. naudotų padangų. Verslo strategija praktiškai seka rinkos tendencijomis, kurios siekia, kad atliekų tvarkymas neužsibaigtų tik

„Mes gerai žinome, kad svarbi sudėtinė viso šio proceso dalis yra žmonių sąmoningumas, kuris formuojasi suteikiant informacijos, demonstruojant realius darbus, todėl dalijamės savo žiniomis, aiškindami ir įrodinėdami savo pavyzdžiu, kad išmesti atliekas sąvartynuose ar kaupti jas, yra neefektyvu, nenaudinga, tiesiog – nekultūringa“, – sako įmonės „Ekobazė“ komercijos vadovė M.Curko-Notkuvienė. 

Įmonės „Ekobazė“ komercijos vadovė Marina CURKO-NOTKUVIENĖ

STATYBOS

RITMO įgyvendintas projektas –naujas Jonavos ir miesto svečių traukos objektas

ŽIEMOS ŠVENČIŲ IŠVAKARĖSE JONAVOJE DURIS ATVĖRĖ NAUJAS VANDENS PRAMOGŲ IR POILSIO KOMPLEKSAS. IŠSKIRTINĮ OBJEKTĄ PER DVEJUS METUS PASTATĖ ĮMONĖ „STATYBOS RITMAS“.

Šį baseiną Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius laiko dideliu rajono savivaldybės laimėjimu, kurį garantavo, jo žodžiais, patikimas rangovas – įmonė „Statybos ritmas“ ir didelės savivaldybės administracijos pastangos.

„Baseinas pastatytas per rekordiškai trumpą laiką ir yra labai jaukus bei šiuolaikiškas“, –sakė meras komplekso atidarymo renginyje, išreikšdamas lūkestį, kad baseinas bus lankomas ne tik jonaviečių, bet ir nuolat sugrįžtančių miesto svečių.

Jonavoje generalinio rangovo „Statybos ritmas“ įgyvendintas projektas – tai

4,6 tūkst. kv. m ploto A+ energinės klasės vieno aukšto pastatas, kurio žemiausia vieta yra 4 m aukščio, o aukščiausia siekia 10 metrų. Pastato fasadas įrengtas iš didelių vitrininių langų, kuriuos pietinėje pusėje iš dalies dengia fasadinės žaliužės, kurių lamelės ne tik suteikia dekoratyvumo, bet ir apsaugo nuo saulės.

Prie pastato įrengta 95 vietų automobilių stovėjimo aikštelė. 4 automobilių stovėjimo vietos pritaikytos žmonėms su negalia.

Aikštelėje įrengtos 2 elektromobilių stovėjimo vietos – su galimybe įkrauti 2 automobilius iš vienos stotelės.

5 baseinai pritaikyti įvairiems poreikiams – nuo sportinio iki kūdikių plukdymo Naujajame vandens pramogų ir poilsio komplekse įrengti 5 baseinai – sportinis, kūdikių plukdymo, didysis pramogų, vaikų mokymo plaukti ir vaikų pramogų baseinai, keturios sūkurinės vonios bei šalto vandens baseinas, – kurių vandens ruošimo įranga suskirstyta į atskiras sistemas. Didžiausias yra 25 m ilgio sportinis plaukimo baseinas su 4 takeliais. Vietoj įprastų nusileidimo į baseiną kopėtėlių Jonavoje įrengti plytelėmis iškloti betoniniai laiptai. Šalia jo įrengtas vaikų mokymo plaukti baseinas, mažesnis ir seklus (apie pusmetrį gylio), kad vaikai mokytųsi plaukti saugiai. Atskiroje erdvėje įrengtas plukdymo baseinas kūdikiams. Kad tėvams būtų patogu plukdyti kūdikius, nereikėtų susilenkti, baseinas yra komfortiško – apie 1,2–1,3 m – gylio. Šeimoms skirta ir speciali erdvė su 4 persirengimo kambariais. Šeima gali ramiai įsikurti atskirame kambaryje su spintelėmis, vystymo stalais, su žaidimais didesniems vaikams.

Atskirai įrengta vandens pramogų zona su kaskadomis, vandens čiuožyklomis ir 4

sūkurinėmis voniomis. Dar vienas – šalto vandens – baseinas, įrengtas prie pirčių komplekso.

Tiesiomis kraštinėmis yra tik sportinis baseinas, kitus statybininkams teko įrengti lenkiant linijas. Tačiau lenktos formos buvo mažiausias iššūkis, kurį teko įveikti statybininkams. „Įrengiant baseinus, juose teko įmontuoti tiek daug specialiosios įrangos, kad reikėjo paieškoti ir optimalių sprendimų, ir vietos įrangai, nes būdavo situacijų, kai betonui kone nebelikdavo vietos“, – sako įmonės „Statybos ritmas“ statybos direktorius Darius Vičiūnas. Jonavos baseine įrengtos 5 pirtys: prie sportinio baseino – sušilti plaukikams, o pramogų zonoje – skirtingo dizaino, su druskos siena, specifiniais abachi medienos kvapais, trimačiu (3D) dekoru, dirbtinio rūko zona.

Saugumą užtikrina dirbtinis intelektas

Didžiajame Jonavos komplekso baseine įrengta skęstančiųjų aptikimo ir skendimo prevencijos sistema su dirbtiniu intelektu (DI). DI grįsti algoritmai geba nenutrūkstamai mokytis, t. y. atpažinti skęstantį žmogų. Įdiegus išmaniąsias

technologijas, nebelieka poreikio įrengti tradicines stebėjimo sistemas, kai darbuotojai monitoriuose stebi vaizdą, perduodamą iš baseinų. DI atveju, sistema pati aptinka užprogramuotų dydžių objektus, kurie yra arti dugno ir tam tikrą laiką nedaro judesių. Užfiksavęs pavojingą situaciją, DI perduoda pavojaus signalą į gelbėtojo imtuvą, segimą ant rankos. Vienas iš svarbiausių dalykų baseine –vandens švara, kuri paprastai neatsiejama nuo specifinio baseinų kvapo. Jonavoje įdiegta pažangi technologija –vandens ozonavimas, kuris apsaugo nuo įvairių mikroorganizmų, neskleisdamas kvapų.

Užtikrinant privalomas

Lietuvos higienos normas, naudojamas ir tam tikras kiekis chloro.

Darbus pradėjo

teritoriją valydami nuo senų statybinių atliekų

Jonavos vandens pramogų ir poilsio kompleksas įrengtas miesto centre, šalia atnaujinto centrinio stadiono ir Jonavos sporto arenos, o pro vitrininius baseino langus atsiveria Joninių slėnio ir Jonavos

slidinėjimo centro panorama. Šią vietą pasirinko patys rajono gyventojai, dalyvavę savivaldybės apklausoje.

Tačiau kasdami pamatus būsimam pastatui, statybininkai čia aptiko

palaidotas statybines

atliekas: betono, gelžbetonio gabalus, akmenis. Statybinis laužas buvo išvežtas, o kai kurie akmenys liko komplekso teritorijoje – kaip aplinkos detalės.

Išvalytoje nuo statybinio laužo teritorijoje buvo įrengti poliniai pastato pamatai ir kolonos, o 4 metrų gylio rūsyje įrengtos patalpos baseino inžinerinėms ir ŠVOK sistemoms. Pastarąsias įdiegė antrinė generalinio rangovo įmonė „Mavista“.

Komplekse įrengtas grindinis šildymas, kuriam šiluma tiekiama iš miesto tinklų, įdiegta rekuperacinė sistema.

Įdiegtos universalaus dizaino priemonės Jonavos baseinas, kaip ir kiti nauji bei rekonstruoti sporto objektai Jonavoje, yra draugiškas žmonėms su negalia – tai liudija objektui suteiktas specialus lipdukas su paralimpinės ekipos „Parateam Lietuva“

patalpomis. Žmonių su negalia judėjimo trasų paviršiai yra lygūs, kieti, pašiurkštinti. Judėjimą daro lengvesnį ir tas faktas, kad pastatas yra vieno aukšto, jame įrengtos 850 mm pločio durų angos, o slenksčiai ties lauko durimis – 20 mm. Pastate įrengti ir specialiai pritaikyti tualetai. Tokios priemonės laisvai judėti baseinų komplekse leidžia ne tik neįgaliesiems, bet ir tėvams su vaikų vežimėliais, laikinai sunkiau judantiems, senyviems asmenims.

Generaliniam

rangovui –nauja patirtis

simboline gile.

Be vietų neįgaliųjų automobiliams, teritorijoje įrengti specialūs įspėjamieji paviršiai. Universalaus dizaino arba galimybės visiems patogiai naudotis pastatu elementai įdiegti ir komplekso viduje.

Neįgalieji į pastatą gali patekti savarankiškai, jiems patogu šioje erdvėje laisvai judėti ir naudotis visomis pagrindinėmis ir pagalbinėmis lankytojams skirtomis

30 metų patirtį sukaupusiai įmonei „Statybos ritmas“ baseino statyba nebuvo nauja sritis, tačiau tokios apimties baseinų kompleksas – pirmasis. Baseino statybos sutarties vertė darbų pradžioje siekė beveik 8,5 mln. eurų, tačiau dėl kainų pokyčių rinkoje ši suma šiek tiek padidėjo. Baseino statybas finansavo Jonavos rajono savivaldybė. „Atlikdami darbus, atsakingai rinkomės medžiagas, gaminius, sistemas ir tiekėjus. Mūsų užsakovui – Jonavos rajono savivaldybei – buvo svarbu turėti ne tik estetišką, vizualiai patrauklų ir lankytojų poreikius maksimaliai tenkinantį vandens pramogų ir poilsio kompleksą, bet ir kokybiškai pastatytą bei įrengtą objektą. Todėl prioritetą teikėme žinomiems prekių ženklams, išbandytoms sistemos ir naudingiems sprendimas“, – apie kokybę lemiančius pasirinkimus kalbėjo įmonės „Statybos ritmas“ statybos direktorius D.Vičiūnas.

Jonavos baseine, kurį pastatė „Statybos ritmas“, vienu metu galės lankytis iki šimto žmonių. 

A. Reipos, V. Kalpoko nuotr.

rinkos sąlygomis VA STATYBA

sėkmingai įgyvendino projektą Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje

IŠ

VA STATYBA, kaip generalinis rangovas, per trumpesnį negu sutartą terminą

įrengė biokuro saugojimo aikštelę Vilniaus

kogeneracinėje jėgainėje (VKJ). Pagal

SWECO LIETUVA projektą buvo įrengta 45 tūkst. kv. metrų ploto aikštelė, nutiestas vidinis daugiau nei pusės kilometro ilgio geležinkelis, įrengta priešgaisrinė sistema. Įmonės VA STATYBA vadovo Virginijaus

Almanaičio žodžiais, tai buvo sėkmingas projektas, įgyvendintas per trumpą laiką.

Aikštelei įrengti sunaudota apie 10 tūkst. kub. m betono

Sandėliavimo aikštelės įrengimas pradėtas 2021 m. spalį, o baigtas 2022 m. rugpjūtį. Dirbama buvo su 6 savaičių technologine pertrauka.

Aikštelė buvo įrengta plyname beveik 5 ha sklype. Ruošiant pagrindus, į statybvietę atvežta 50 tūkst. kub. metrų smėlio, 10 tūkst. kub. metrų skaldos, pakloti inžineriniai tinklai, įrengti naftos valymo įrenginiai ir 600 m geležinkelio atšaka, prie kurios įrengtos svarstyklės, sveriančios iki 60 t svorio krovinius. Kadangi

aikštelė skirta sandėliuoti biokurą, didelis dėmesys skirtas priešgaisrinei saugai: visu aikštelės perimetru įrengtas priešgaisrinis vandentiekis su hidrantais.

Aptvėrus teritoriją, 2022 m. balandį prasidėjo betonavimo darbai. Per 3 mėnesius buvo išpilta apie 10 tūkst. kub. m betono. „Būdavo dienų, kai į aikštelę betonvežės veždavo po 200–500 kub. m betono per pamainą, o mūsų įmonės darbininkai per parą išbetonuodavo apie 1 tūkst.–2 tūkst. kv. m aikštelės – tai iš tiesų didelis mūsų žmonių darbo tempas, nors jį koregavo ir lietuviškos vasaros orai“, – sakė Tomas Vailionis, projekto partnerės, specializuotos grindų įrengimo įmonės GRINDUVA vadovas.

Įrengiant sandėliavimo

aikštelės dangą, plotas santykinai buvo padalintas į dvi dalis. Apie 3 tūkst. kv. m plote, kur danga bus veikiama didelių apkrovų, įrengta 25 cm storio betono danga, armuota armatūros tinklu ir polipropileno fibra. Įrengiant likusią

40 tūkst. kv. m betoninės dangos dalį, kurios storis 20 cm, naudota polipropileno fibra. Dangai įrengti buvo parinktos

įmonės PP BALTIC tiekiamos fibros, kurios ne tik atitinka stiprumo bei įsitvirtinimo betone reikalavimus, bet ir, lyginant su

VIENAS

SVARBIAUSIŲ PRAĖJUSIŲ METŲ ĮMONĖS VA STATYBA ĮGYVENDINTŲ PROJEKTŲ – VILNIAUS KOGENERACINĖJE JĖGAINĖJE (VKJ) UŽBAIGTA IR IŠBANDYTA BIOKURO SANDĖLIAVIMO AIKŠTELĖ. OBJEKTAS ĮMONEI IŠSKIRTINIU TAPO NE TIK DĖL ĮSPŪDINGOS APIMTIES, SUDĖTINGŲ BETONAVIMO DARBŲ, BET IR DĖL RINKOS ĮTAMPŲ.

analogiškais produktais, yra geriausiai betoną armuojanti polipropileno fibra rinkoje. „Betonavimas, naudojant polipropileno fibrą, vyksta 2–3 kartus sparčiau, negu armatūrą rišant rankomis. Ir tai buvo viena iš priežasčių, kad darbus baigėme anksčiau, net ir turėdami priverstinę 6 savaičių technologinę pertrauką“, – aiškina įmonės VA STATYBA projekto vadovas Danius Skiutas.

Betoninė danga supjaustyta blokais

Sandėliuojamas biokuras įkaista, įkaitindamas ir betono plokštę, o šaltuoju metų laiku ji atšąla. Todėl kyla trūkių ir deformacijų rizika. Problemą spręsti ėmėsi visi proceso dalyviai – nuo projektuotojų, rangovų iki medžiagų tiekėjų ir VILNIUS TECH mokslininkų. Buvo nutarta betoninę dangą supjaustyti, taip paliekant erdvės betonui plėstis ir trauktis. Už aikštelės dangos įrengimą atsakinga generalinio rangovo partnerė

GRINDUVA specialia betono pjaustykle dangą supjaustė atskirais 8x8 m blokais. Tokiu būdu buvo padarytos 20 mm pločio siūlės ir jos užsandarintos karštu hermetiku – taip buvo užkirstas kelias galimoms betoninės dangos deformacijoms ir lūžiams.

„Tai buvo sudėtingas didelės apimties betonavimas, kuriam įtakos turėjo net oro sąlygos, bet procesas vyko sklandžiai ir greitai, o sutelkus projektuotojų, tiekėjų, rangovų ir mokslininkų pajėgas, pavyko rasti rizikas mažinančius sprendinius. Mūsų įmonei tai buvo pirma tokia praktika“, – pasakojo VA STATYBOS vadovas V.Almanaitis.

Biokuro aikštelėje taip pat įrengtos automobilių bei geležinkelio transporto valdymo sistemos, sandėliavimo aikštelės inžinerinės sistemos, nuotolinės vaizdo ir svarstyklių stebėjimo sistemos.

VKJ atlikti bandymai parodė: aikštelė visiškai paruošta eksploatuoti

Objekte vienu metu neretai dirbdavo apie 50 darbininkų, betonavimas nepertraukiamai vykdavo ir po 16 val., todėl įmonei buvo svarbu teisingai organizuoti darbus, suderinti jų eigą. Kad

tai pavyko, parodė ir VKJ atlikti bandymai. „Įrengę biokuro aikštelę, atlikome ir joje įrengtų automobilių bei geležinkelio transporto valdymo sistemų, sandėliavimo aikštelės inžinerinių sistemų ir biomasės mėginių ėmimo technologinių procesų bandymus, kurie parodė, kad aikštelė visiškai paruošta priimti biokuro krovinius ir juos sandėliuoti“, – užbaigus projektą, sakė VKJ pranešime cituojamas jos vadovas Mantas Burokas.

Tai reiškia, kad Vilniui bus tiekiama saugi, švari ir konkurencinga energija iš biokuro. VKJ bus viena moderniausių tokio tipo jėgainių visoje Europoje. Planuojama, kad visiškai įgyvendinus projektą, jėgainės bendra elektrinė galia sudarys kiek daugiau kaip 90 MW, o šiluminė galia – apie 230 MW.

Verslo aplinka: kainų pasiūlymai galiojo 5–10 val.

Projektas VKJ nebuvo nuostolingas, bet neatnešė laukiamo pelno: kaip ir visas statybos sektorius, VA STATYBA turėjo laviruoti drastiškai besikeičiančioje rinkoje. „Statybos sektoriuje dirbu jau 15 metų, bet tokių metų, kokie buvo pastarieji dveji, – dar nebuvo, – sako VA STATYBA vadovas V.Almanaitis. – Vos išmokome dirbti pandemijos akivaizdoje, prasidėjo karas Ukrainoje, kuris mums atnešė didelių

išbandymų. Pirmiausia susidūrėme su medžiagų tiekimo sutrikimais ir augančiomis jų kainomis. Nebuvome susidūrę su atvejais, kad kainų pasiūlymas galiotų 5–10 val., o kainos kiltų taip drastiškai. Jei, pvz., anksčiau tona armatūros kainuodavo apie 800 eurų, tai tuo metu pakilo iki 2 tūkst. eurų, o ir pačių medžiagų ėmė trūkti.“ Nors bendromis kelininkų ir statybininkų asociacijų pastangomis pavyko su Viešųjų pirkimų tarnyba susitarti dėl kainų indeksavimo, tačiau, pasak V.Almanaičio, ne visi užsakovai leidosi į derybas – dėl kai kurių sutarčių deramasi iki šiol. Praėjusių metų dešimt mėnesių įmonei buvo patys sudėtingiausi, nes ėmė trūkti apyvartinių lėšų, tad teko derėtis su partneriais, kreiptis į bankus. Padėtis stabilizavosi tik metų pabaigoje. Projektas VKJ turėjo atnešti gerų ir greitų rezultatų, tačiau įmonė ir projektą, ir metus baigė su minimaliu pelnu. „Visos pastangos pernai buvo sutelktos ne siekti didelių pelnų, o susigrąžinti tai, ką išleidžiame, – sako įmonės VA STATYBA vadovas V.Almanaitis. – Ir tai yra didelis mūsų įmonės komandos, padėjusios suvaldyti situaciją, nuopelnas, tai sėkmė, kurią pasiekti padėjo supratingi ir atsakingai dirbantys mūsų partneriai.“ 

„Inti“ Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje

įrengė tinklus ir naftos valymo įrenginius

VKJ biokuro sandėliavimo aikštelės vandentiekio (geriamojo vandens ir priešgaisrinio vandentiekio) bei nuotekų šalinimo (ūkio-buities ir lietaus nuotekų) tinklus įrengė UAB „Inti“.

„Įgyvendindami projektą, paklojome daugiau kaip 3 km nuotekų ir vandentiekio tinklų, sumontavome naftos produktų atskirtuvą, – pasakoja Arvydas Mikalauskas, UAB „Inti“ projektų vadovas. – Dirbti mūsų darbuotojams teko įtemptai, nes savo projekto dalį turėjome įgyvendinti per labai trumpą laiką. Projekto įtampos nesumažino ir tai, kad darbai buvo derinami su kitais rangovais, dirbančiais tame pačiame objekte tuo pačiu laiku: lygiagrečiai buvo vykdomi grunto sankasos bei pagrindų įrengimo darbai vamzdynų klojimo zonoje.“

Įrengiant aikštelę, kurioje bus sandėliuojamas biokuras, užsakovai –UAB „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“ –didelį dėmesį skyrė priešgaisrinei saugai. Visame aikštelės perimetre „Inti“ įrengė žiedinio tipo priešgaisrinį vandentiekį.

Jį tiesiant, buvo panaudoti PN 16 slėgio klasės vamzdžiai, kurių skersmuo siekia 225 mm. Nuo jo per atšakas pajungti

devyni priešgaisriniai antžeminiai hidrantai, skirti gaisrams gesinti. Visa biokuro aikštelės gaisrų gesinimo sistema buvo prijungta prie ankstesniuose etapuose įrengtos gaisro gesinimo stoties, kuri užtikrina reikiamą sistemos slėgį ir debitą. Dar vienas specifinis projektas – naftos valymo įrenginiai, turintys užtikrinti, kad nebus teršiamas gruntas. „Mūsų įmonė biokuro aikštelėje įrengė naftos valymo įrenginius, kurių našumas – 470 l/s. Jų paskirtis –naftos produktus atskirti nuo paviršinio vandens iki reikiamų parametrų, kaip tai nurodyta galiojančiuose nuotekų tvarkymo reglamentuose, – pasakoja A.Mikalauskas. – Šie naftos valymo įrenginiai ypatingi tuo, kad juose įrengta plaukiančių nešmenų sulaikymo sistema, t.y. lietaus metu patenkančios medienos drožlės sulaikomos valymo įrenginiuose, taip užkertamas kelias galimam aplinkos teršimui.“

Rangovai, kaip ir kiti rinkos dalyviai, vykdę statybos darbus 2021–2022 m., neišvengiamai susidūrė su rinkos sukrėtimais. Medžiagų kainų šuolius, kaip pasakojo įmonės projektų vadovas

A.Mikalauskas, ieškojo būdų kompensuoti

optimaliai organizuodami darbus, o tiekimo grandinių sutrikimo išvengė priėmę efektyvų sprendimą – pasirinko alternatyvius tiekėjus, kurie buvo pajėgūs operatyviai reaguoti į greitai besikeičiančią situaciją.

„Laiku priimti sprendimai, optimizuoti procesai mums sudarė sąlygas projektą įgyvendinti laiku – pagal projekto darbų vykdymo grafiką, per pusantro mėnesio paklojome tinklus bei atlikome būtinus vamzdynų bandymus“, – sako A.Mikalauskas, UAB „Inti“ projektų vadovas. UAB „Inti“ yra statybos darbų paslaugas teikianti bendrovė, turinti daugiau nei 30 metų patirtį ir atlieka įvairios paskirties statinių statybos ir renovacijos darbus. Įmonės veiklos sritys yra įvairios paskirties statinių statyba bei inžinerinės infrastruktūros statinių statyba. 

VILNIAUS KOGENERACINĖJE JĖGAINĖJE (VKJ) ĮRENGIANT 45 TŪKST. KV. METRŲ PLOTO BIOKURO SANDĖLIAVIMO AIKŠTELĘ, ĮMONĖ „INTI“ PAKLOJO NUOTEKŲ IR VANDENS TIEKIMO TINKLUS BEI ĮRENGĖ PAVIRŠINIO VANDENS NUOTEKŲ VALYMO SISTEMĄ.

GRINDUVA –geriausias Jūsų pasirinkimas

Lietuvos ir Čekijos UAB „Grinduva“ –specializuota grindų įrengimo įmonė, klojanti grindis visoje Lietuvoje

• Betoninių grindų įrengimas

• Betoninių grindų poliravimas

• Epoksidinių – poliuretaninių grindų įrengimas

• Poliuretancementinių grindų įrengimas

• Plonasluoksnių betoninių grindų įrengimas

• Betoninių grindų remontas

• Išlyginamojo sluoksnio įrengimas

• Konsultavimas

Lietuvos ir Čekijos UAB „Grinduva“, Pramonės g.1L, Alytus +370 315 55370

info@grinduva.lt

www.grinduva.lt

Didžiausio automobilių centro „Tokvila“ projektą valdė įmonė

„Statybos procesų valdymas“

VILNIAUS SAVANORIŲ PR. PRADĖJO VEIKLĄ „TOKVILA“ – DIDŽIAUSIAS ŠALYJE „TOYOTA“ CENTRAS. MODERNUS 11 TŪKST. KV. M PLOTO PASTATAS YRA IR VIENA DIDŽIAUSIŲ „TOYOTA“ TECHNINIO APTARNAVIMO BEI REMONTO BAZIŲ BALTIJOS ŠALYSE. „TOKVILOS“ CENTRO STATYBOS PROJEKTU RŪPINOSI ĮMONĖ „STATYBOS PROCESŲ VALDYMAS“.

„Tokvilos“ centre įrengtas naudotų automobilių pardavimo salonas, automobilių kėbulų remonto dirbtuvės su biurų ir techninėmis patalpomis, prekybinės bei sandėliavimo patalpos nuomai. Tai didžiausias automobilių pardavimo ir techninio aptarnavimo centras Lietuvoje.

Kuo naudingas projekto valdytojo ir techninio prižiūrėtojo tandemas

Įmonė „Statybos procesų valdymas“ šio objekto statyboje dalyvavo ir kaip projekto valdytoja, ir kaip techninės priežiūros funkcijų vykdytoja.

„Pagrindinė mūsų, kaip projekto valdytojų, funkcija buvo atstovauti užsakovo interesams, bendradarbiaujant su projektavimo komanda, generaliniu rangovu, kuriuo buvo UAB Merko statyba, – sako UAB „Statybos procesų valdymas“ direktorius Erikas Lenkevičius. – Procese aktyviai dalyvavo ir „Tokvilos“ generalinis direktorius Gintautas Ignotas bei valdybos pirmininkas Petras Ignotas, turintys ne vieno objekto statybos patirties. Todėl mūsų funkcijos buvo labai aiškios – padėti

užsakovui įgyvendinti jo sumanymus, teikiant profesionalius patarimus, siūlant sprendimus, sprendžiant klausimus su statybos rangovais, kurių buvo 30–35.“ Kaip pastebi projekto valdytojai, kompetentingo užsakovo dalyvavimas procesuose leidžia priimti savalaikius sprendimus ir efektyviai valdyti projektą. Prie efektyvaus projekto valdymo prisidėjo ir aplinkybė, kad „Statybos procesų valdymas“ vykdė ir techninę priežiūrą. Pasak E.Lenkevičiaus, projekto valdytojų ir techninės priežiūros tandemas yra naudingas visoms pusėms, leidžia efektyviau valdyti projektą: techninis prižiūrėtojas, būdamas valdymo komandos nariu, geriau atlieka savo darbą, o projekto vadovas turi daugiau įrankių valdant projektą. Projekto valdymo komandoje dirbo 5 vadybos specialistai ir inžinieriai, papildydami vieni kitų kompetencijas, kurios būtinos dirbant su brėžiniais,

siūlant pakeitimus, optimizuojant procesus, taisant klaidas arba užkardant jas.

„Tokvila“ centras buvo suprojektuotas naudojant BIM metodologiją. BIM kartu su specialiomis „Dalux“ programomis buvo įrankiais, kurie padeda ne tik efektyviau valdyti procesus ir kokybę, bet ir efektyviau įgyvendinti projektą.

Atitinka aukštesnius nei vidutiniai tvarumo kriterijus

„Toyota“ savo veikloje atsižvelgia į tvarumą – tai ir aplinkai draugiški automobiliai, ir

skatinimas pakartotinai naudoti transporto priemones. Todėl į tvarumą buvo susitelkta ir statant naująjį centrą Vilniuje.

„Mūsų įmonė, be kita ko, sertifikuoja ir projektus pagal jų atitikimą tvarumo kriterijams, tarp kurių – ne tik pastato tvarumas, bet ir valdytojų socialinė atsakomybė bei kiti kriterijai. Tad tvarumo filosofija artima ir mums, ir užsakovui“, –pastebi E.Lenkevičius ir akcentuoja logišką užsakovo orientaciją į tvarius statybos sprendimus.

„Tokvilos“ statybos procesai, pasak

E.Lenkevičiaus, atitiko aukštą tvarumo klasifikaciją – medžiagos, sistemos, procesai atitiko aukštesnius negu vidutiniai tvarumo reikalavimus, rangovams buvo privalomos vidinės kokybės kontrolės ir aplinkosaugos sistemos. Užtikrinti tvarumą

Lietuvoje nebėra problema: paprastai visi pastatai statomi bent pagal minimalius tvarumo reikalavimus, net jeigu pastatas ir nesertifikuojamas pagal atitinkamas

tarptautines sistemas. Tokią situaciją lemia rinkos spaudimas ir tinkamai

įgyvendintos ES direktyvos: mūsų šalyje naudojamos sertifikuotos medžiagos ir sistemos, atsisakyta kenksmingų medžiagų, rūšiuojamos atliekos, taupomas vanduo, kontroliuojama vizualinė tarša ir kitos tvarumo dedamosios.

buvo svarbu, kad klientai būtų kokybiškai, patogiai ir greitai aptarnaujami. 29 metus veikiančiai įmonei naujasis pastatas –strateginis žingsnis į ateities verslo vystymą ir tvarumą.

„Naujų automobilių tiekimo iššūkių ir kainų augimo akivaizdoje naudoti automobiliai su „Toyota Approved“ garantija iki 10 metų tampa itin patrauklūs ir kuria pridėtinę vertę pirkėjui, kuris dabar automobilius gali rinktis patogioje ir malonioje erdvėje, tarsi automobilių prekybos centre, – sako „Tokvilos“ vadovas G.Ignotas. – Kad ir kokie automobiliai būtų – vidaus degimo ar elektriniai, – kėbulo remonto paslaugos išliks aktualios ir ateityje, kaip ir naudotų automobilių paruošimas pakartotiniam pardavimui, tad efektyvi gamybinė bazė sudarys tvaraus verslo pagrindą“. „Tokvilos“ centras – tai 11368 kv. m, 11,5 m aukščio 2 aukštų pastatas, atitinkantis A++ energinės klasės reikalavimus. Pastato šildymui ir vėsinimui naudojama geoterminė energija, o naujos kartos dažymo įrenginiai su šilumos rekuperacija taupys iki pusės visos iš dujų gaminamos šilumos. Automobilių paruošimo dažymui procese naudojami efektyvūs dulkių filtravimo ir surinkimo įrenginiai, o dažymo metu – nekenksmingi, vandens pagrindu pagaminti dažai. Ateityje ant pastato stogo planuojama įrengti saulės energijos modulius. Projektas buvo įgyvendintas per dvejus metus.

„Tačiau tai nereiškia, kad mažesni objektai mums nėra svarbūs. Kad ir kokios apimties ar sudėtingumo projektas būtų, mums svarbu reprezentuoti ir savo įmonę – tai yra pamatas, ant kurio statome įmonės vertybes, filosofiją, kaupiame patirtis ir giliname kompetencijas“, – sako įmonės vadovas E.Lenkevičius.

„Statybos procesų valdymas“ konkuruoja projektų valdymo rinkoje, kurią E.Lenkevičius

Akcentas – kliento aptarnavimo

kokybei ir veiklos tvarumui

„Statybos procesų valdymo“ įmonė rinkoje jau 10 metų. Vertindamas patirtį, įgytą statant didžiausią automobilių pardavimo ir techninio aptarnavimo centrą Lietuvoje, įmonės vadovas E.Lenkevičius išskiria užsakovo – „Tokvilos“ – filosofiją, orientuotą į tvarumą, aukštą darbo kultūrą, efektyvių metodų paieškas ir taikymą. Užsakovui

Užsakovas žino, už ką moka pinigus projekto valdytojui

Įmonės „Statybos procesų valdymas“ projektų portfelyje – tokie objektai, kaip šiuo metų vykdoma prekybos centro „Panorama“ bei lazerių optikos elementų gamyklos rekonstrukcija; valdė SEB banko pastato Vilniuje projektą, kuris buvo orientuojamas į BREEAM „Outstanding“ standartus; „Barclays“ banko operacijų centro Lietuvoje statybos projektas ir kiti.

pažįsta iš įvairių pusių – jis yra ir teismo ekspertas, Vilniaus komercinio arbitražo teismo arbitras, dirba FIDIC Ginčų nagrinėjimo komisijoje. Tokia vadovo patirtis leidžia įmonės komandai, valdančiai projektus, itin gerai orientuotis situacijoje, vykdyti įsipareigojimus, užkirsti kelią galimiems ginčams tarp įvairių statybos proceso dalyvių, iš anksto užkardyti galimas grėsmes – taip formuojama sėkminga bendra įmonės patirtis.

„Projektų sėkmę lemia kokybiškas procesų valdymas. Ir priešingai – nesant jungiamosios grandies, projektas tampa rizikingu, – sako UAB „Statybos procesų valdymas“ direktorius E.Lenkevičius. – Projekto valdytojas susitelkia į laiką, kainą ir kokybę, t. y. į tris dedamąsias, kurios yra svarbiausios kiekvienam užsakovui. Todėl projekto valdymo paslauga vis dažniau tampa neatsiejama proceso dalimi, nes užsakovas gerai žino, už ką moka pinigus ir kokią vertę gaus.“ 

Kietėjančiojo skiedinio atraminės atitvarinės sienos su laikinu išramstymu Vilniaus centre

DĖL DIDĖJANČIO AUTOMOBILIŲ

SKAIČIAUS IR SU TUO

SUSIJUSIOS BŪTINYBĖS NAUJAI

STATOMUOSE OBJEKTUOSE

UŽTIKRINTI REIKIAMĄ

STOVĖJIMO VIETŲ SKAIČIŲ, PROJEKTUOJAMOS VIS GILESNĖS

AUTOMOBILIŲ STOVĖJIMO

AIKŠTELĖS. DAŽNAI DĖL TANKAUS

MIESTO UŽSTATYMO, ĮSKAITANT IR SENAMIESČIUS, UŽSTATYMO

TERITORIJOSE SU NUOLYDŽIU

TENKA STATYTI POŽEMINIUS

GARAŽUS SU KINTANČIU

AUKŠTŲ SKAIČIUMI IR NAUDOTI

SUDĖTINGESNĘ PASTATO

KONSTRUKCIJĄ.

Tokiu pavyzdžiu gali būti Vilniaus senamiestyje, Basanavičiaus gatvėje, esantis pastatas, kur „Soletanche Polska“ įrenginėjo iškasos sutvirtinimą su laikinu išramstymu, polinius pamatus bei kartu su generaliniu rangovu, įmone PST, vykdė monitoringą.

Projektuojamą pastatą supa esami objektai – pastatai ir nusėdimui jautrus kolektorius, kuris įrengtas išilgai vienos objekto sienos ir vietomis iki sutvirtinimo išorinio paviršiaus priartėjantis 30 cm atstumu.

Iš pradžių suprojektuotą polių sieną „Soletanche Polska“ projektuotojai pakeitė kietėjančiojo skiedinio atramine siena. Tokios sienos pagrindinis privalumas yra tai, kad ji įrengiama atkarpomis nuo 280 cm iki 635 cm (kaip šiuo atveju). Lyginant su polių siena, tai leidžia greičiau atlikti įrengimo darbus ir užtikrina žymiai geresnį sandarumą vien dėl mažesnio sujungimų skaičiaus. Kietėjančiojo skiedinio atraminei sienai taip pat nereikia prispaudžiamosios sienos ir specialaus išlyginimo požeminio garažo viduje. Vykdytojui užtikrinus projektinius leistinus

nuokrypius (pašalinus galimus įdubimus ir iškilimus), priklausomai nuo kliento reikalavimų, kietėjančiojo skiedinio atraminę sieną galima palikti tokią, kokia yra, arba nudažyti, nutinkuoti ar apkalti apdaila. Statybvietėje buvę poliai buvo palikti. Šio projekto iškasos gylis buvo labai

skirtingas: nuo 3,0 m negilioje vietoje iki 14,45 m giliausioje vietoje (1 pav.), esančioje prie pat šalia stovinčio pastato (pamato apkrova – 830 kPa). Dėl to, atsižvelgiant į iškasos gylį, prireikė imtis įvairių priemonių iškasos stabilumui užtikrinti. Mažiausiame gylyje esančios sienos galėjo funkcionuoti kaip atraminės, o didžiausiame gylyje teko naudoti tris laikinų plieninių spyrių išramstymo lygius. Dideliu iššūkiu projektuotojams tapo spyrių įrengimas taip, kad jie netrukdytų vidinei konstrukcijai, sudarytai iš įvairiuose lygiuose esančių perdangų (1 nuotr.). Centre esančią laiptinę siekė perdangos, kurių aukštis skyrėsi per pusę aukšto. Kita užduotis buvo tinkamai suprojektuoti eiliškumą, kuriuo būtų išmontuojami nuo įrengtų perdangų

1 nuotr. Kietėjančiojo skiedinio atitvarinių sienų dviejų viršutinių lygių spyrių vaizdas

Mgr. inž. Urszula TOMCZAK, įmonės „Soletanche Polska Sp. z o. o.“ vyriausioji projektuotoja ir ekspertė

elementų priklausantys spyriai, kad supanti kietėjančiojo skiedinio atraminė siena visą laiką būtų tinkamai paremta.

Pastatas buvo perskirtas į dvi dalis, jo dalį su mažiausio gylio iškasa nuo likusios dalies taip pat atskiriant kietėjančiojo skiedinio atramine siena. Statybvietėje įrengtos 60 cm storio ir nuo 7,0 m iki 17,80 m aukščio kietėjančiojo skiedinio atraminės sienos, kurių bendras ilgis sudarė maždaug 200 m. Ant kietėjančiojo skiedinio atraminės sienos papildomai visu perimetru įrengtas vientisas kintamo, prie pastato konstrukcijos pritaikyto, aukščio gelžbetoninis vainikas.

Jo paskirtis yra užbaigti sienas, po viršutiniu plieninių spyrių lygiu sumontuoti tvirtinimo plokštes, sujungti su konstrukcija, tačiau visų pirma suvienodinti sutvirtinimo poslinkius ir tai padaryti, sujungiant atskiras kietėjančiojo skiedinio atraminių sienų dalis. Su sienų įrengimu susijusius logistikos darbus labai apsunkino trumpos darbo valandos (reikalavimas laikytis tylos nakties metu) bei sudėtingas sunkios statybinės technikos ir, pavyzdžiui, betonvežių privažiavimas prie statybvietės.

2 nuotr. Vienos iš stotelių CYCLOPS stovėjimo vieta

2 pav. Inklinometru išmatuotų sutvirtinimo poslinkių pavyzdinis grafikas

Pjūvis E

Pjūvis I

1 pav. Kietėjančiojo skiedinio atitvarinių sienų negilios ir gilios dalių du pavyzdiniai pjūviai

Kietėjančiojo skiedinio atraminių sienų projektiniai horizontalūs poslinkiai, priklausomai nuo skerspjūvio, siekė nuo

7,3 iki 33,6 mm. Iškasos vieta buvo tankiai užstatytoje miesto teritorijoje ir didelio gylio. Todėl, siekiant išmatuoti įrengtos atraminės sienos poslinkius, nuspręsta per visą sienų aukštį sumontuoti inklinometrus, nepriklausomai nuo to, kiek buvo atkasama, ir vykdyti nuosėdžių monitoringą. Matavimai inklinometru 4 kolonose buvo atliekami taip

dažnai, kaip buvo įmanoma atsižvelgiant

į darbų eigą, bet ne rečiau nei kartą per 2 savaites ir po kartą kiekvieno statybos

darbų etapo metu. Matavimai parodė, kad poslinkiai nebuvo pavojingi – didžiausi poslinkiai siekė 12–13 mm (2 pav.).

Kad poveikio zonoje būtų galima kontroliuoti pastatų poslinkius, įdiegta automatinė poslinkių monitoringo sistema „Cyclops“. Robotizuotas tacheometras (2 nuotr.) statybos darbų tiesioginio poveikio zonose

esančiose pastatų fasadinėse sienose nuolat matavo dviejuose lygiuose esančius 3D taškus (prizmes). Bendras optinių prizmių skaičius – 50 vienetų, o monitoringas vyko 8 mėnesius. CYCLOPS be pertraukos (24/7) matuoja ant konstrukcijų sumontuotas optines prizmes ir gautus duomenis iš karto siunčia į serverį. Rezultatus galima peržiūrėti specializuota programa „Beyond Monitoring“, skirta analizuoti, vizualizuoti duomenis ir pranešti apie avarinių ribų viršijimą. Automatinė sistema eliminuoja žmogiškosios klaidos riziką ir duomenis

pateikia realiuoju laiku. Tai padeda greitai reaguoti atsiradus poslinkių prieaugiams. Aukštos kokybės ir tikslūs (iki 1 mm) matavimo duomenys užtikrino saugią investiciją užsakovui ir eilinį kartą įrodė sistemos „Cyclops“ efektyvumą bei patikimumą. Su šiuo iššūkiu greitai ir saugiai susidorota suderinus kietėjančiojo skiedinio atraminių sienų projektavimo ir įrengimo patirtį bei jų poveikio aplinkai monitoringą ir efektyvų bendradarbiavimą su generaliniu rangovu.

Už pagalbą verčiant dėkojame doc. dr. Šarūnui SKUODŽIUI, VILNIUS TECH Statybos fakulteto mokslo ir inovacijų prodekanui

Apgalvoti sprendimai skirtingoms erdvėms Specialios paskirties būvio-judesio jutikliai

• Paviršinio ir įleidžiamo montavimo

• Tinka LED apkrovų valdymui

• Nuotolinis valdymas pulteliu

Jutikliai vidutinio dydžio patalpoms

• Sprendimas individualiems ir komerciniams pastatams

• Instaliavimo aukštis 2,5-3,5 m, maks. - 4 m

• Aptikimo zonos diametras: 10 m

Koridoriniai jutikliai

• Sprendimas intensyvaus judėjimo erdvėms

• Instaliavimo aukštis 2,5-3,5 m, maks. - 4 m

• Aptikimo zona: 30x5 m

Jutikliai didelėms patalpoms

• Sprendimas komerciniams pastatams

• Instaliavimo aukštis 2,5-3,5 m, maks. - 4 m

• Aptikimo zonos diametras: 20 m

Jutikliai aukštoms patalpoms

• Sprendimas pramoniniams statiniams

• Instaliavimo aukštis 6-9 m, maks. - 10 m

• Aptikimo zona: 22x12 m

Kodėl baseinams ir šaldymo patalpoms rekomenduojama klijuojama stogo sistema

BASEINŲ, ŠALDYMO PATALPŲ STOGAI YRA VEIKIAMI DRĖGMĖS, GARŲ, CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ, SPECIFINĖS TEMPERATŪROS. TOKIA AGRESYVI APLINKA VERČIA ATIDŽIAI RINKTIS STOGO SISTEMAS. TAIGI KO REIKIA VENGTI IR KUO KEISTI TRADICINIUS GAMINIUS?

Įrengiant pastatus, kuriuose dėl specifinės veiklos susidaro grėsmingos (drėgmė, šaltis) aplinkos sąlygos, iššūkiu tampa pasirinkti tinkamas medžiagas ir gaminius. Vieni tokių yra uždari baseinai ir pastatai, kuriuose yra didelė vidaus drėgmė, arba patalpos, kurios dėl specifinės veiklos turi būti vėsios arba šaldomos. Tad drėgnose patalpose susidaro idealios sąlygos korozijai – baseinuose rūdija metalinės stogo tvirtinimo detalės, o šaldytuvuose jos gali tapti šilumos tiltelių ir kondensacijos priežastimi, dėl kurių didėja energijos sąnaudos vėsinimui ir šaldymui, o dėl susidariusio kondensato kiekio patalpoje gali net „lyti“. Beje, energijos sąnaudas lemia ir stogo dangos spalva: kuo tamsesnė stogo dangos membrana, kuo mažiau atspindės saulės šviesą ir šilumą, tuo daugiau šilumos bus absorbuojama, taip dar labiau bus didinamos energijos sąnaudos.

Sukuriama vientisa, be mechaninių pažeidimų sistema

„Patalpose, kur susidaro grėsmingos aplinkos sąlygos, rekomenduojama atsisakyti mechaniškai tvirtinamų sistemų ir vietoj jų naudoti tik klijuojamą sistemą, kokia yra pasaulyje gerai žinomo

Vokietijos gamintojo RENOLIT stogo

sistema“, – sako Andrius Augūnas, įmonės „Moderni izoliacija“ direktorius.

Viena iš RENOLIT veiklos sričių yra stogo

dangų bei sistemų gamyba ir tiekimas

į rinką. RENOLIT taip pat užima lyderio pozicijas pasaulio rinkose, tiekiant baseinams skirtas PVC dangas.

Kiekvienas RENOLIT klijuojamos stogo

sistemos ALKORPLAN A sluoksnis, pradedant savaime prilimpančia garo izoliavimo membrana, šilumos izoliacija ir baigiant stogo danga, yra ne tvirtinamas mechaniškai, o priklijuojamas. Tokiu būdu sukuriama vientisa, be jokių mechaninių pažeidimų ar subadymų sistema, PVC danga prilimpa visu paviršiumi, taip užtikrindama lygų, sandarų stogo paviršių.

Kur naudinga įrengti klijuojamą sistemą

Klijuojama sistema gali būti naudojama ant stogų, kur mechaninis tvirtinimas yra sudėtingas, kaip, pvz., betoninės konstrukcijos, arba ten, kur mechaniškai tvirtinti neįmanoma. Nepriklausomai nuo to, kokia yra konstrukcija – medinė, betoninė ar plieninė – hidroizoliacinė plėvelė gali būti klijuojama prie stogo pakloto. Ši sistema tinka tiek statant naujus pastatus, tiek ir renovacijos projektuose. Šiuo atveju membraną, neardant stogo dangos, galima klijuoti tiesiai prie esamos bituminės dangos arba klijuoti įrengiant papildomą šilumos izoliacijos sluoksnį.

Šią ALKORPLAN A stogo sistemą ypač rekomenduojama naudoti tais atvejais, kai garų kontrolės sluoksnio negalima perforuoti, pvz., uždaruose baseinuose ir pastatuose, kurių viduje yra didelė drėgmė. Taip pat patartina klijuojamą sistemą naudoti pastatams, kurių patalpos šaldomos arba turi būti vėsios, kaip, pvz., pieno perdirbimo ar panašiose įmonėse, nes dėl mechaninių tvirtinimo detalių gali atsirasti šilumos tiltelių.

Klijuojama sistema gali būti naudojama tiek tradiciniam šiltam stogui, tiek

atvirkštiniam, kai šilumos izoliacija yra įrengta virš hidroizoliacinio sluoksnio, tiek naujai statybai, tiek renovacijos projektuose.

Universalūs klijai tinka izoliacijai ir stogo membranai klijuoti

RENOLIT stogo sistemos patikimumą užtikrina klijai DUALFIX. Šie universalūs klijai dera su dauguma stogo dangų medžiagų ir tinka klijuoti tiek izoliaciją, tiek stogo membraną. „Kiekvienam stogui RENOLIT technikai skaičiuoja vėjo apkrovas ir teikia rekomendacijas dėl klijų kiekio“, – sako A.Augūnas.

Klijai DUALFIX yra universalūs, specialiai skirti sintetinėms stogo membranoms su flisu klijuoti prie stogo izoliacijos paviršiaus, taip pat gali būti naudojami klijuoti izoliaciją ant stogo paviršiaus arba izoliacijos sluoksnio, taigi jie tinka ir šilumos izoliaciniam sluoksniui, ir dangai. Dar vienas jų išskirtinumas – tai yra ne skysti klijai, kaip įprasta kitose sistemose, o klijuojančios putos. Viename cilindre yra 10,4 kg medžiagos, kuriai purkšti naudojami specialūs aplikatoriai.

Klijuojama stogo sistema – neįtikėtinai greitas montavimas

Įmonė „Moderni izoliacija“ yra kompanijos RENOLIT ambasadorė, šią ilgą laiką pasaulyje naudojamą stogo sistemą į Lietuvą atvežusi prieš ketverius metus. Mūsų šalyje statybos sektorius greitai įvertino klijuojamą

RENOLIT ALKORPLAN A stogo sistemą, kuri naudojama ne tik specifinės paskirties su grėsmingomis vidaus sąlygomis pastatuose, bet ir tradiciniuose statiniuose, kur užsakovas pageidauja išvengti stogo „subadymo“, ar net privačiuose namuose.

„Dirbti su šia sistema nereikia jokio ypatingo pasirengimo. Darbas vyksta kur kas greičiau, negu tvirtinant mechaniškai – universalūs klijai RENOLIT DUALFIX garantuoja neįtikėtinai greitą montavimą, – sako įmonės direktorius A.Augūnas. – Jeigu neužtenka rašytinių ar video montavimo instrukcijų, klientus konsultuoja „Moderni izoliacija“, o išskirtiniais atvejais, kai sistema

montuojama dideliuose, sudėtinguose objektuose, atvyksta gamintojų technikai, kurie apmoko vietoje bei kartu padeda įrengti pirmuosius kelis šimtus kvadratinių metrų sistemos.“

Skaičiuojama, kad Vilniui trūksta dar 8 baseinų, Kaunas planuoja pastatyti dar 2 baseinus, jie įrengiami ir kituose Lietuvos miestuose. Tad klijuojamos stogo sistemos yra galimybė išvengti ne tik ankstyvų

remontų dėl surūdijusių detalių, bet ir leidžia taupyti, nes reikalauja mažiau elektros sąnaudų. Pastaroji priežastis šios sistemos populiarumą lemia ir privačiame sektoriuje. 

Namų apdaila vertinantiems patvarumą ir

nenorintiems gaišti laiko remontui

NAUJOS KARTOS PRODUKTAI VIDAUS IR FASADO APDAILAI TURI BŪTI PATVARŪS IR VIZUALIAI PATRAUKLŪS – TAI RINKOS SPAUDIMAS STATYBOS PRAMONEI. PATVARIOS, ESTETIŠKOS VIDAUS IR IŠORĖS APDAILOS IEŠKO KIEKVIENAS, SKAIČIUOJANTIS SĄNAUDAS IR NAUDĄ, NENORINTIS KAS KELERIUS METUS IMTIS REMONTO, O PASIDARYTI APDAILĄ SYKĮ IR ILGAM.

Skystas granitas, marmuras arba kvarcas yra apdailai skirtas naujos kartos produktas, atliepiantis modernios, tvarumą vertinančios rinkos poreikius. Šie natūralūs produktai naudojami interjerui ir fasado apdailai įvairios paskirties pastatuose – nuo verslo, komercinių iki gyvenamosios.

Kas yra skysta natūralių akmenų apdaila?

Naujos kartos skystas granitas, marmuras ir kvarcas yra pagaminti iš smulkios frakcijos medžiagų: granito, marmuro ir kvarco frakcija yra 1 mm, kvarco gali būti – net iki 0,3 mm. Tad tradiciškai tvirtiems pagrindams skirti produktai padengia paviršius plonu sluoksniu ir primena dažus. Tačiau, kitaip nei dažai, šis galutinės apdailos sluoksnis yra ilgaamžis ir itin tvirtas. Skysto granito apdailą galima rinktis iš 20 gamtoje sutinkamų spalvų. Dar 20 spalvų ir atspalvių išgaunama maišant gamtines spalvas, tad pasirinkimas platus – net 40 granitinės apdailos spalvų. Marmuras turi daugiau šviesių atspalvių, o kvarcas yra

universalus – galima išgauti visą spalvų paletę. Tad galimybių sukurti norimą interjerą ar išskirtinį fasadą – daugybė. Ir visa tai pasiekiama be jokių cheminių priedų.

Išskirtinis atsparumas

Iki smulkios frakcijos susmulkinti akmenys maišomi su ekologiška akrilo-silikono dispersija. Taip gaunamas galutinis apdailos sluoksnis – skystas produktas, paruoštas naudoti viduje ir išorėje. Geriausias rezultatas pasiekiamas purškiant specialia įranga, tačiau paviršių galima dengti ir įprastais apdailos įrankiais. Kadangi tai natūralūs akmenys, jie atsparūs įvairiems poveikiams, taip pat ir fiziniams. Granitu, marmuru ar kvarcu išpurkštas paviršius 90 proc. galutinio atsparumo įgyja jau po 2 savaičių, o numatytas atsparumas pasiekiamas po 2 mėnesių.

„Skystas granitas, marmuras ir kvarcas yra atsparūs aplinkos poveikiui, – sako šiuos produktus į rinką tiekiančios įmonės „Rasausta“ direktorius Audrius Pučas. – Kaip gamtoje akmuo nekeičia savo spalvos,

nes gaminant skystą marmurą ir granitą nenaudojami jokie pigmentai. O kvarcui spalva suteikiama gamykloje.“

Pastarasis į Lietuvą tiekiamas „Rasaustos“ partnerių iš Lenkijos, kur kvarcui suteikiamos pasirinktos spalvos. Lenkų gamintojai naudoja specialią technologiją, dėl kurios kvarco spalvos tampa tokios pat atsparios kaip ir granito bei marmuro, dažymui

Įmonės „Rasausta“ direktorius AUDRIUS PUČAS

nenaudojama jokių cheminių spalvos priedų. Granitas į Lietuvą tiekiamas iš Vokietijos gamintojų, kurie gali pasiūlyti plačią spalvų paletę ir būtiną frakciją bei kokybę. Marmurą lietuviai dažniausiai perka iš Čekijos. Skysta danga yra ilgaamžė dėl joje naudojamo akmens. Kad smulkios frakcijos akmeniu galima būtų dengti paviršius, naudojama speciali natūrali medžiaga, kuri suriša smulkias akmenų daleles ir jas patikimai „pririša“ prie dengiamo paviršiaus. Jeigu šia danga padengtą paviršių užkliūsite, pavyzdžiui, baldu, tai nukentės baldas, o ne danga. Tačiau dangą specialiai daužydami, ją pažeisite tik dėl itin plono – iki pusantro milimetro – sluoksnio. Šią tvirtą dangą efektyvu naudoti pastatuose, kur dideli

žmonių srautai: verslo centrai, komerciniai pastatai; kur vyksta buitinė veikla, įnešami ir išnešami namų apyvokos daiktai, kaip tai yra bendrosiose daugiabučių erdvėse.

„Mūsų tiekiama apdailos medžiaga – tai ir tvarumas, ir prestižas, todėl ją renkasi ir verslas, kuriam tai svarbu, – sako

A.Pučas. – Vilniuje įrengtame „Girtekos“ biure purškiamu skystu granitu buvo padengta apie 300 kv. m biuro sienų, o Molėtuose, naujojo „Teltonikos“ technologijų centro valgykloje – apie 170 kv. m sienų. Įmonės investuoja į tvarią ir estetišką apdailą.“

Estetika ir panaudojimo galimybės Šiais galutinės apdailos produktais paviršius galima dengti 1–3 sluoksniais. Nors danga, net ir dengiant 3 sluoksniais, yra itin plona – iki pusantro milimetro, – tačiau ji tvirta. Kai paviršiai dengiami nenaudojant specialios įrangos ir trinami, danga bus lygi. Tačiau tokia danga neteks subtilaus akmens žavesio, išskirtinio šiurkštumo, primenančio švitrinį popierių. Vienintelis kvarcas, kurio

dalelės 0,3–0,5 mm, yra pakankamai lygus, neturi šiurkštumo, grublėtumo, būdingo granitui ir marmurui. Tačiau pasirinkus 1 mm kvarco frakciją, jis įgis panašų paviršių. Skysti apdailos produktai gali būti naudojami tiek interjerui sukurti, tiek ir fasadui dailinti. Tačiau produktą naudojant išorėje, įdedama papildomų komponentų, pastiprinančių atsparumą gamtos poveikiui. „Rasaustos“ partneriai granitą tiekia į Airiją ir Didžiąją Britaniją, kur apie 98 proc. medžiagos naudojama fasadams. Nors šiose šalyse klimatas drėgnas, skystų produktų apdaila tarnauja patikimai. Šie skysti produktai gali būti naudojami sienų, lubų, netgi grindų apdailai. Jie naudojami įvairiose patalpose, taip pat ir vonios kambariuose, virtuvėje prie plautuvių, tai yra zonose, kurios veikiamos vandens ir drėgmės. Tačiau jų nerekomenduojama naudoti vietose, turinčiose nuolatinį sąlytį su vandeniu – tam reikėtų specialios lako dangos. Tas pat rekomenduojama ir dengiant grindis ar laiptus.

Kaip prižiūrėti skysta danga įrengtus paviršius? Dangos, kuriai panaudota skysta natūralių akmenų apdaila, priežiūra paprasta. Užtenka vandens ir šepetėlio plastikiniais šeriais, nes dėl grublėto paviršiaus rankomis tai daryti nepatogu. Kai tokia danga įrengiama prie plautuvės, paviršius paprastai padaromas kiek lygesnis ir padengiamas specialiu laku –tai atstumia tiek vandenį, tiek kitus skysčius bei nešvarumus ir neleidžia įsigerti į poras, o nešvarumus galima nubraukti tiesiog skudurėliu. To daryti nereikės dažnai, jeigu tepliose zonose bus pasirinkta natūraliai margesnė marmuro ar granito apdaila –nešvarumai bus mažai pastebimi. Kvarcas gali būti tiek margas, tiek ir vientisos spalvos. Esminis šių skystų dangų pranašumas prieš tradicines apdailos medžiagas – tvarumas. Sykį pasirinkus skystą natūralių akmenų dangą, interjeras ar fasadas visada bus toks pat, tą patį vaizdą matys kelios buto ar namo gyventojų kartos: danga niekada nepraras pirmykštės išvaizdos – nuplovėte, ir ji vėl tokia pat, nes akmuo savo savybių nekeičia.

Gamyba Lietuvoje ir produkto kaina

2023-aisiais „Rasausta“ planuoja ir Lietuvoje įrengti gamybinį cechą su laboratorija, kur iš

pirminių žaliavų bus paruošiamas galutinis produktas pagal užsakymus. Įmonė plėtrą planuoja į Baltijos šalis ir Skandinaviją. „Stebime aiškią tendenciją – rinkos orientuojasi į tvarias medžiagas, – sako įmonės „Rasausta“ vadovas A.Pučas. –Mūsų produktai – ir dėl tvarumo, ir dėl spalvų įvairovės, išskirtinio paviršiaus – vis daugiau sulaukia ir architektų bei interjero specialistų dėmesio. O kalbant apie kainą, pravartu įsidėmėti, kad tai yra produktas, tarnausiantis visą pastato gyvavimo laiką.“ „Rasausta“ ne tik tiekia į rinką skystus granito, marmuro ir kvarco produktus bei patys atlieka apdailą, bet ir parduoda purškimo įrangą, apmoko produkto panaudojimo technologijos. 

Išmaniosios praėjimo kontrolės sistemos –galimybė

daugelį funkcijų valdyti vienoje platformoje

Modernūs verslo centrai, apgyvendinimo paslaugų sektorius, bendradarbystės („coworking“), bendrabūvio („coliving“) erdvės sukūrė išmanių sistemų poreikį ir padėjo joms įsitvirtinti. Taip mechaninius raktus pakeitė kortelės, o jas keičia mobilieji telefonai, į kuriuos raktai tiesiog atsiunčiami. Rinka žengė dar toliau: išmaniosios sistemos kontroliuoja ne tik

įėjimą į pastatą, bet ir judėjimą jame. Jos naudojamos baldams ir daiktadėžėms rakinti.

Automobilių įvažiavimą į aikšteles kontroliuoja numerių nuskaitymo sistema. Tačiau plečiantis išmaniųjų sistemų panaudojimo sritims, iškilo problema: kuo daugiau atskirai valdomų sistemų, tuo daugiau nepatogumų.

„Todėl išmaniųjų sistemų kūrėjai koncentruojasi ne tiek į naujovių kūrimą, kiek į paieškas, kaip kuo daugiau skirtingų sistemų sujungti

į vieną, kad programinė įranga galėtų valdyti kuo daugiau skirtingų įrenginių. Galimybė vienoje sistemoje turėti visas būtinas funkcijas – patraukli naudotojui ir patogesnė administratoriui. Tad ir naudotis, ir administruoti vieną sistemą ir funkcionaliau, ir efektyviau“, – aiškina naujas išmaniųjų sistemų rinkos tendencijas Tadas Čepulis, įmonės „Stentron“ vadovas.

Verslas ir bendradarbystės erdvės. Sistema lengvai transformuojama pagal poreikius

Moderniuose naujos kartos verslo centruose išmaniosios sistemos kontroliuoja ne tik įėjimą ar automobilio įvažiavimą į stovėjimo aikštelę. Daugelis tokių biurų pastatų yra daugiafunkciai, juose veikia bendradarbystės

naudojamos išmaniosios kontrolės sistemos. Deja, neretai naudojamos net kelios atskiros sistemos.

„Mes siūlome naudingą sprendimą: įėjimo kontrolę, įvažiavimo į automobilių stovėjimo aikšteles kontrolę, galimybę įeiti į priskirtus kabinetus ir naudotis asmendėžėmis apjungti į vieną sistemą, kurioje būtų priskirtos visos konkrečiam asmeniui leistos funkcijos“, – sako T.Čepulis. Tokiu būdu galima greitai suteikti arba uždrausti prieigas, toje pat platformoje valdyti kelias erdves, taip didinant administravimo veiklos efektyvumą.

(„coworking“) erdvės, kurios keičia ir darbo juose taisykles.

Minėtose erdvėse nuolat keičiasi žmonės. Todėl suvaldyti srautą, naudojant tradicines įėjimo kontrolės sistemas, praktiškai neįmanoma. Dar sudėtingesnė užduotis, kai žmonės tokiose patalpose juda iš vienos vietos į kitą, tad atsiranda poreikis turėti ir vadinamąsias asmendėžes. Bendradarbystės erdvėse sukurtos ir greitai transformuojamos erdvės. Todėl tokiuose pastatuose

„Salto“ sistemos, gebančios sujungti į vieną sistemą daugelį funkcijų, gali būti integruojamos ir su trečiųjų šalių programomis, kaip, pvz., lanksti darbo vietų kontrolė gali būti derinama su turto apsaugos sistemomis. Visoms šioms funkcijoms gali būti įrengti įvairūs užraktų tipai: tiek standartinės laidinės, tiek belaidės įėjimo kontrolės sistemos arba kombinuojami abu užraktų tipai. Transformuojamoms erdvėms siūloma belaidė įėjimo kontrolės sistema, kuri yra pritaikoma pagal konkrečius poreikius, o perimetru gali būti įrengiama tradicinė laidinė kontrolės sistema. Tačiau abi sistemos bus valdomos kaip viena.

Paprastas gyvenimas 24/7 režimu Bendros gyvenimo („coliving“) erdvės pastatų valdytojams kelia iššūkių. Iš vienos pusės turi

IŠMANIOSIOS SISTEMOS PASTATUOSE TAMPA MŪSŲ KASDIENYBE: NUO SPYNŲ BE RAKTŲ, AUTOMOBILIŲ NUMERIŲ NUSKAITYMO IKI PASTATŲ ADMINISTRAVIMO SISTEMŲ. IŠŠŪKIS – SUVALDYTI SKIRTINGAS SISTEMAS IR JAS OPTIMIZUOTI SUJUNGIANT Į VIENĄ.

būti kuriamos sąlygos bendruomeniškumui skleistis, o iš kitos – būtina pasirūpinti asmenų ir erdvių saugumu. Tokiose erdvėse didelė gyventojų kaita, tad kyla problemų dėl jų įleidimo į pastatą bei bendro naudojimo patalpas (sporto salė, skalbykla ar dviračių saugykla). Elektroninė įėjimo kontrolės sistema leidžia visą šį ūkį valdyti paprastai: gyventojai duris rakina mobiliaisiais telefonais, tad į patalpas, kuriomis jiems suteikta teisė naudotis, gali patekti bet kokiu paros metu. Tačiau tokia moderni bendro gyvenimo galimybė atsiras tik tuomet, kai visos sistemos bus sujungtos į vieną.

„Tad tokių erdvių gyventojai gali laisvai ateiti ir išeiti, gauti skaitmeninius raktus arba jų atsisakyti, naudodami savo išmanųjį telefoną. Pastato administratoriai gali lanksčiai kontroliuoti prieigą 24/7 režimu – be rizikos ir išlaidų, susijusių su pamestais raktais ir ištisą parą dirbančiais darbuotojais“, – sako T.Čepulis, akcentuodamas skirtingų pastato valdymo sistemų veikimo kartu pranašumus.

Sveikatos priežiūros įstaigos: klausimas „ar reikia“ – vakarykštė diena

Sveikatos priežiūros įstaigos kelia išskirtinių prieigos problemų dėl nuolat besikeičiančių lankytojų, skirtingos paskirties erdvių, kurias reikia griežtai kontroliuoti,

saugant tiek pacientus, tiek darbuotojus. Operacinės, apžiūrų kabinetai, vaistinės, laboratorijos, archyvai ir kitos patalpos turi skirtingus saugumo ir prieinamumo poreikius. Kontroliuoti reikia ne tik duris, bet ir patekimą į spinteles, prie specialios medicininės įrangos. „Salto“ išmanieji sprendimai leidžia darbuotojams apsieiti

– Tad galima kalbėti tik apie tai, kokios sistemos gali būti, kaip jos turi veikti, o ne diskutuoti, ar jų iš viso reikia.“

Kokią naudą gauna verslas?

Išmaniosios judėjimo kontrolės sistemos suteikė NT savininkams ir valdytojams naujų būdų apsaugoti darbuotojus, svečius, valdyti personalą ir apsaugoti turtą. Procesų automatizavimas leidžia optimizuoti verslą, turėti mažiau personalo, bet suteikti patogesnių paslaugų.

Daiktų internetas su prijungtais įrenginiais, jutikliais ir debesies tinklo programomis mažina energijos suvartojimą ir kuria šiuolaikinį tvarų gyvenimą.

be raktų, o administratoriams – galimybę nedelsiant keisti nustatymus, kur ir kas gali patekti.

„Salto“ sprendimai sklandžiai integruojami su esamomis sistemomis: vaizdo stebėjimo ir apsaugos infrastruktūros, personalo valdymo ir apsaugos sistemomis, – užtikrinant centralizuotą valdymą vienoje platformoje.

„Išmaniosios sistemos valdomos realiu laiku, tad pagal poreikį galima keisti prieigą – kas, ką, kada ir kur gali pasiekti, – sako T. Čepulis.

„Globalus pasaulis teikia daug galimybių, o mūsų tikslas –pasiekti tokį integracijos lygį, kad visos išmanios pastatų ir verslo valdymo sistemos „susikalbėtų“ tarpusavyje, kad jas galima būtų sutraukti į vieną patogiai valdomą ir sąnaudas mažinančią sistemą. „Salto“ dalyvauja šiame procese, todėl jau dabar galime pasiūlyti daugelį integruotų sprendimų verslui“, –sako T.Čepulis, įmonės „Stentron“ vadovas. 

Mokslo ir verslo atstovai tradicinėje konferencijoje aptarė architektūrinio betono galimybes ir pranašumus

„ARCHITEKTŪRINIS BETONAS“ – TAI BUVO LAPKRITĮ ĮVYKUSIOS TRADICINĖS KONFERENCIJOS „BETONAS IR GELŽBETONIS 2022“ TEMATIKA. KONFERENCIJĄ SUORGANIZAVO STATYBOS INDUSTRIJOS ASOCIACIJA IR VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS (VILNIUS TECH).

Konferenciją atidarė ir sveikinimo kalbas tarė Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius prof. Romualdas Kliukas ir Statybos industrijos asociacijos prezidentas prof. Gintautas Skripkiūnas.

Į konferenciją „Architektūrinis betonas“ buvo pakviesti ne tik Statybos industrijos asociacijos nariai, t.y. statybinių medžiagų gamintojai, bet ir architektai, projektuotojai (konstruktoriai), statybininkai, specifinių gaminių ir technologijų specialistai, statybų vystytojai ir statinių naudotojai. Konferencijos tematika – betono panaudojimas architektūroje – išliko aktuali nuo 2019 metų, kai ji buvo suplanuota dar prieš pandemiją.

Anksčiau betonas buvo laikomas vien konstrukcine medžiaga, neturinčia dekoratyvių savybių ir reikalaujančia apdailos. Aišku, anuomet ir betono kokybė neatitiko jokių vizualinių reikalavimų, lyginant su dabartine situacija, kuomet stengiamasi išnaudoti visas betono galimybes – tiek mechanines savybes, tiek liejamų formų įvairovę, tiek ir jo dekoratyvumą išryškinant struktūrą. Įsigalėjo labai racionalus požiūris, leidžiantis taupyti medžiagas,

darbo sąnaudas statyboje, didinti statinių ilgaamžiškumą, ypač pastatų išorėje. Lietuvos klimato sąlygomis pastatų išorės konstrukcijoms ir keliams turbūt geriausia medžiaga yra betonas – tiek cementinis, tiek silikatinis, tiek asfaltbetonis.

Konferencijos metu buvo pristatyti įvairūs pranešimai: architektų – iš meno srities, technologų – iš betono gamybos technologijų arba statybos procesų technologijų srities, konstruktorių – iš betoninių, kompleksinių ir kitų konstrukcijų projektavimo ypatumų.

VILNIUS TECH prof. architektas Gintaras Čaikauskas skaitė pranešimą „Betonas architektūroje“, kuriame akcentavo specialaus stiklo plaušu armuoto betono panaudojimo galimybes meninės koncepcijos formavimui ir pastato fasadų įrengimui Lietuvos klimato sąlygomis. Pranešėjo nuomone, tiek estetiniu, tiek ilgaamžiškumo požiūriu labai svarbios techninės tokios medžiagos charakteristikos, nuo kurių priklauso pastato fasado vaizdas bei atsparumas aplinkos sąlygoms. Pasak profesoriaus, tokios medžiagos fasadams Lietuvos klimato sąlygomis yra vienos iš tinkamiausių.

„INHUS Engineering“ direktorius

Rytis Mušauskas savo pranešime „Pastatų architektūrinės išraiškos ir erdvių formavimas naudojant gelžbetonio sprendimus“ supažindino su stambių matmenų fasadinių konstrukcijų apdailos sprendimais ir tokių konstrukcijų panaudojimu atšiauraus klimato sąlygomis. Pranešėjas akcentavo aukštos kokybės surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų projektavimo, gamybos ir panaudojimo galimybes statybos procesuose sudėtingomis klimato sąlygomis ir tokių konstrukcijų ilgaamžiškumo iššūkius.

UAB „PEIKKO Lietuva“ generalinis

direktorius Paulius Bulota skaitė pranešimą „Gelžbetoninių ir plieninių kompozitinių konstrukcijų panaudojimas sprendžiant architektūrinius iššūkius“. Pranešime pateikta medžiaga apie racionalius pastatų konstrukcijų sprendimus, naudojant kompleksines betono ir plieno konstrukcijas.

Architektas Adomas Rimšelis (Architektų biuras G. Natkevičius ir partneriai) savo pranešime „Betonas – išlaisvina“ akcentavo betono – kaip

Tekstas parengtas dalyvaujant Remigijui ŠALNAI, Gintautuui SKRIPKIŪNUI, Juozui VALIVONIUI, Arnoldui ŠNEIDERIUI, Šarūnui SKUODŽIUI

medžiagos – tinkamumą tam tikros paskirties ir tam tikros aplinkos pastatams. Architektas didelį dėmesį skyrė pastatų funkcionalumui ir darnai su aplinka, atmesdamas nereikšmingas natūraliai susidarančius konstrukcijų nevientisumo bei netolygumo defektus bei pažaidas.

Kauno technologijos universiteto

profesorius Mindaugas Daukšys savo pranešime „Betono paviršiaus kokybės vertinimas“ nagrinėjo įprastinių ir dekoratyvinių betono paviršių kokybės vertinimo parametrus. Pateikė pamatuojamų betono paviršiaus charakteristikų vertinimo metodikas ir šioms charakteristikoms keliamus reikalavimus bei nepamatuojamų charakteristikų vertinimo metodikas.

Minėtų tyrimų pagrindu paruoštas nacionalinis standartas LST 2015:2020 „Surenkamieji betoniniai gaminiai. Paviršiaus išvaizdos charakteristikos ir jų tikrinimo metodai“.

VILNIUS TECH profesorius Juozas

Valivonis perskaitė pranešimą apie neseniai mus palikusio profesoriaus emerito Gedimino Jono Marčiukaičio ilgametę mokslinę veiklą. Profesorius

G.Marčiukaitis buvo iškilus Lietuvos mokslininkas, pedagogas ir statybos inžinierius. Vienas žymiausių iš anksto įtemptų gelžbetoninių konstrukcijų tyrėjas. Yra paskelbęs 355 mokslinius straipsnius, yra 8 monografijų, 8 vadovėlių ir 24 metodinių knygų autorius. Jam vadovaujant apginta 13 mokslo daktaro disertacijų.

Jo atlikti tyrimai šiose srityse: iš anksto įtemptos gelžbetoninės konstrukcijos; technologinių veiksnių įtaka gelžbetoninių konstrukcijų elgsenai; polimerbetonis ir polimerbetoninės konstrukcijos; sluoksniuotos statybinės konstrukcijos. J.Valivonis pažymėjo, kad G.Marčiukaitis buvo pirmųjų ir vienintelių lietuviškų statybinių konstrukcijų projektavimo normų (Statybos techniniai reglamentai (STR) kūrimo iniciatorius ir vienas iš autorių; 5 unikalių Vilniuje pastatytų pastatų konstrukcinės dalies vadovas; daugelio pastatų ekspertizių bendraautorius. Taip pat pranešime aptarta mokslininko leidybinė veikla, kuriai jis buvo skyręs net 44 metus ir buvo žurnalų „Statyba ir architektūra“, „Architektūra ir miestų statyba“, „Statybinės medžiagos ir konstrukcijos“, „Statyba“, „Statybinės konstrukcijos ir technologijos“ redaktorius ir redkolegijų narys.

Architektas ir Kauno technologijos universiteto docentas Gintaras

Prikockis perskaitė pranešimą „Betonas ir/ar paveldas“. Pranešime pateikė informaciją apie betono panaudojimą unikalioms statybinėms konstrukcijoms betonuoti nuo senų laikų. Pranešime nagrinėjami betono panaudojimo paveldo objektuose klausimai bei gausūs tokio panaudojimo pavyzdžiai.

UAB INCON direktorius Mantas Raišys perskaitė pranešimą „Modernios torkretavimo technologijos“, kuriame pateikė informaciją apie vieną iš specialių betonavimo būdų – torkretavimą, kuris

naudojamas sudėtingiems betono paviršiams formuoti bei gali būti naudojamas ir dekoratyviems paviršiams gauti. Pranešėjas daug dėmesio skyrė Lietuvoje įgyvendintiems objektams, naudojant šią technologiją.

VILNIUS TECH docentas Arnoldas Šneideris savo pranešime „Armuoto architektūrinio betono paviršiaus pažaidos“ nagrinėjo dažniausiai pasitaikančius defektus betono paviršiuje, atsirandančius eksploatacijos metu.

Kolega iš Lenkijos STACHEMA Polska Cyprian Pelczynski savo pranešime „GRC technologijos taikymas kuriant naujas architektūrinio betono vizijas“ pateikė stiklo pluoštu armuoto betono technologiją ir jam gaminti naudojamas medžiagas. Pranešime daug tokio betono sėkmingo naudojimo dekoratyviems gaminiams (apdailai, santechnikai, baldams ir kitiems) pavyzdžių.

Dalius Kriptavičius, UAB „PERRI“ atstovas savo pranešime „Monolitinio architektūrinio betono kokybė: įtakojantys veiksniai, defektų priežastys, sprendimai“ pateikė dekoratyvių monolitinių konstrukcijų betonavimo technologinius ypatumus, skirtingų šalių reikalavimus betono paviršių kokybei, atsirandančių problemų sprendimo būdus.

Visi pranešimai buvo įdomūs ir naudingi, konferencijos dalyviai aktyviai dalyvavo diskusijose. 

Perdangos stalai: kokią vertę jie suteikia statybos verslui

Pasaulyje naudojami 3 perdangos betonavimui skirtų klojinių variantai: klasikinė sistema, kai naudojamos

2-jų lygių sijos, paremtos ir pakloto fanera; skydinė sistema, kai yra tik 1-as lygis sijų arba visai be jų, o paklotui įrengti naudojami skydai su fanera ir trečias variantas – perdangos stalai, kurie nedaug skiriasi nuo 1-ojo varianto, nes naudojamos tos pačios sijos, o skiriasi tik vadinamosios galvos, per kurias į statramsčius perduodamos apkrovos.

Kuo skiriasi 3 perdangos betonavimui skirti klojiniai

1-as variantas yra pats universaliausias, tačiau tokiai sistemai įrengti reikia kvalifikuotų darbininkų ir darbo jėgos poreikis pats didžiausias: sistemai reikia daugiausiai elementų ploto vienetui (3,1 vnt./kv. m), masė gana didelė (40 kg/kv. m), o statramsčiui tenka tik

2,9 kv. m/vnt. Dėl to darbo valandų poreikis išauga nuo 0,25 iki 0,50 val./kv. m, ir ši sistema ekonomiškai efektyviausia tampa šalyse, kur žmogaus darbo valandos kaina santykinai maža.

Kitam variantui būdingas didesnis efektyvumas arba mažesnis rankų darbo poreikis. Šioje sistemoje detalių kiekis ploto vienetui yra mažesnis (2,3 vnt./kv. m), masė taip pat mažėja (28 kg/kv. m), o

statramsčiui tenka 3,45 kv. m/vnt. Todėl darbo valandų poreikis taip pat sumažėja –nuo 0,15 iki 0,30 val./kv. m. Ši sistema yra greitai surenkama. Dėl konstrukcinių ypatumų reikia žemesnės darbininkų kvalifikacijos, nes mažiau galimybių suklysti montuojant, o dėl techninės galimybės ardyti paklotą neatlaisvinant ir nepašalinant statramsčių, atsiranda galimybė sumažinti bendrą klojinių poreikį, nes ankstyvasis ardymas leidžia pakloto skydus ir sijas panaudoti daugiau ciklų. Ši sistemą labai populiari, kai statomi gyvenamosios ar visuomeninės paskirties pastatai, kurių skirtingų aukštų geometrija kartotinė ir neapsunkinta papildomais elementais, tokiais kaip sijos ir/ar kapiteliai.

3-ias variantas yra pats efektyviausias našumo prasme, nes montavimas vyksta stambiais blokais. Šioje sistemoje elementų kiekis ploto vienetui ypač mažas (0,05 vnt./kv. m), masė santykinai didelė (50 kg/kv. m), statramsčiui tenka 5 kv. m/vnt., todėl reikia mažiau darbo valandų – nuo 0,10 iki 0,15 val./kv. m.

Perdangos stalai – sparčiausia ir mažiausiai žmogaus darbo valandų reikalaujanti konstrukcija

Taigi, kokie šios sistemos privalumai, lyginant su kitomis?

1Naudojant sijinę arba skydinę sistemą, klojiniai turi būti sumontuoti (paprasčiau kalbant – pagaminti) kiekvienai konstrukcijos daliai, nepriklausomai nuo to, ar kitas betonavimo etapas bus toks, koks ankstesnis, ar ne. Stalai pagaminami vieną kartą objekto pradžioje ir toliau vyksta ne klojinių gamyba ir ardymas kiekvienam etapui, o jų perkėlimas iš etapo į etapą naudojant kraną. Tai reiškia, kad statant 10 aukštų

SAKOMA, KAD NAUJA – TAI GERAI UŽMIRŠTA SENA, TODĖL VERTA PRIMINTI APIE SENĄ, GERĄ, TAČIAU

PRIMIRŠTĄ PERDANGOS KLOJINIŲ SISTEMĄ, KONKREČIAU – PERDANGOS STALUS.

Dalius KRIPTAVIČIUS, UAB „Peri“ pardavimų vadovas

pastatą, sijinius ar skydinius klojinius reikėtų tiek pat kartų sumontuoti ir išardyti, kai tuo metu stalai gaminami ir ardomi tik 1 kartą – tinkamai pasiruošus darbo vietą pastato apačioje, taip užtikrinant saugų darbą komfortiškomis sąlygomis. Ar tai sudėtinga? Ne. Gamybai reikia 2 žmonių, geriau turinčių staliaus specialybę, gebančių skaityti nesudėtingus brėžinius ir turinčių kabinėtojų pažymėjimus. Du patyrę darbininkai per dieną gali pagaminti 8–10 stalų, o įvertinant, kad vidutinis stalo plotas yra 15 kv. m, jie per pamainą pagamina 120–150 kv. m perdangos klojinių.

2Ši sistema yra pati pranašiausia saugumo prasme, nes montavimo ar ardymo metu nereikia dirbti prie perdangos krašto, stalų blokai gaminami su integruotais turėklais ar tvorelėmis, be to, galima iš anksto sumontuoti borto įrengimui skirtus elementus ir taip įrengti perdangos krašto suformavimui reikalingą atraminę plokštumą. Stalai prie anksčiau betonuotos perdangos įtvirtinami grandinėmis arba sieniniams skydams skirtomis atramomis, todėl jų standumas ir stabilumas nepalyginamai didesnis nei iš atskirų elementų sukonstruotos sistemos, kurioje vienas elementas laisvai uždėtas ant kito, tarpusavyje jų nejungiant.

3Perdangos stalai yra pati sparčiausia ir tuo pat metu mažiausiai žmogaus darbo valandų reikalaujanti konstrukcija.

Didesnė dalis klojinių įrengimo vykdoma kranu, todėl iš dalies ši technologija primena statybas, kai gamykloje pagaminti pastato elementai vežami į statybos aikštelę ir sumontuojami. Skirtumas toks, kad šiuo atveju atvežami ne pastato, o klojinių blokai. Stalus perkelti iš aukšto į aukštą galima naktį, kadangi šis procesas nėra triukšmingas, netrikdo šalia gyvenančių žmonių ramybės. Tokiam darbui reikalingi minimalūs resursai, t.y. 4 darbininkai ir kranas. Vieno stalo perkėlimas užtrunka apie 30 min., todėl per pamainą galima perkelti ir pastatyti į projektinę padėtį apie 240 kv. m klojinių.

Atliekant skaičiavimus, svarbu įvertinti išaugusį žmogaus darbo įkainį Kaip ir kiekvienas pažangus sprendinys, ši sistema turi kai kurių trūkumų ar apribojimų. Pirmas dalykas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį renkantis šią sistemą, yra padidintas kranų poreikis. Didesnė dalis procesų atliekama kranu, todėl būtina tiksliai įsivertinti krano užimtumą: priešingu atveju, darbai strigs ir visas efektyvumas bus paleistas vėjais. Kitas dalykas – į šią sistemą iš pradžių reikia investuoti nemažai lėšų, nes reikės įsigyti fanerą, apmokėti stalų gamybą, todėl atkreiptinas dėmesys į pastato aukštingumą arba į planuojamą perdangų įrengimo trukmę. Pagal žemiau nurodytas prielaidas atliktų skaičiavimų rezultatus galite matyti paveikslėlyje. Taikomos prielaidos: perdangos plotas – 1 tūkst. kv. m, darbininko kaina –18 Eur/val., faneros kaina, įvertinus likutinę vertę, – 10 Eur/kv. m, nuo 1 mėnesio sijinės perdangos poreikis ×2.

„Džiaugiamės galėdami praktiškai pritaikyti PERI perdangos stalų projektavimo ir gamybos patirtį. PERI pasiūlytas sprendimas leido rangovui ne tik užtikrinti saugų darbą, bet ir optimizuoti technologinius procesus. Tokios patirtys dar kartą įrodo, kad turint patikimus partnerius galima pasiekti puikių rezultatų statybos aikštelėje“, –tvirtina įmonės „Veikmės statyba“ atstovai.

įsitikinimas, kad stalai atsiperka, esant didesniam nei 10 aukštų pastato aukštingumui. Tačiau statyba pasikeitė –gerokai padidėjo žmogaus darbo valandos įkainis. Palyginkime: prieš 10 metų įkainis buvo 8–10 Eur, dabar – apie 20 Eur, taigi padidėjo dukart, todėl ekonominių skaičiavimų rezultatai turėtų keistis atitinkamai. Pvz., Estijoje ši sistema yra pati populiariausia ir netgi mažo aukštingumo automobilių stovėjimo aikštelių perdangos betonuojamos su perdangos stalais. Tad verta persvarstyti ankstesnes nuostatas.

Taigi pagal užduotas sąlygas toks sprendinys turėtų atsipirkti po 5 mėnesių ir galiausiai sutaupytų apie 17 tūkst. Eur perdangos klojiniams. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame skaičiavime nevertinamas darbo valandų poreikio sumažėjimas, o tai leistų sutaupyti daugiau lėšų ir sumažinti darbų saugos rizikas. Anksčiau statybos rinkoje vyravo

Norime pasidžiaugti, kad viena iš mūsų partnerių, ilgametę patirtį sukaupusi statybos bendrovė „Veikmės statyba“, šiuos metu statanti daugelį aukščiausių Lietuvos pastatų, pritaikė šią sistemą savo objekte. „Veikmės statyba“ – viena iš lyderių, taikanti patirtį ir pažangius sprendimus bei inovacijas. O šis aktualus sprendimas prisidėjo ir efektyviau užtikrinant darbų saugą, ir optimizuojant darbo jėgos resursus. 

„Teriva light“ perdangos –greitesnė statyba mažesniu biudžetu

iuolaikišką „Teriva“ perdangų technologiją įvertino statytojai ir projektuotojai, ieškantys racionalių pastato konstrukcinių sprendimų.

Nauja statyba – greitai, lengvai ir paprastai. Kaip tai veikia?

Surenkamą „Teriva“ perdangą galima įsirengti lengvai ir greitai: montuojant nereikia sudėtingos klojinių sistemos ar kėlimo technikos – visus elementus paprasta sumontuoti tiesiog rankomis. Perdangą sudaro tam tikra tvarka išdėstytos gelžbetoninės sijos, tarp kurių dedami blokeliai, rišama armatūra ir viskas užliejama betonu. Montuojant ir pilant šlapią betoną, perdanga paremiama keliais statramsčiais. Kartu su perdanga įrengiamas ir namo sienas rišantis vainikas – taip sutaupoma laiko ir išlaidų, o konstrukcija yra sandari ir vientisa. Keičiant perdangos sijų ilgį, galima perdengti įvairios formos pastatus, nesudėtinga suformuoti įvairias laiptų, kaminų ar ventiliacijos kanalų angas.

„Teriva light“ perdanga yra šilta, tvirta ir lengva. Dėl mažesnio svorio (1 kv. m sveria nuo 190 kg) ją galima naudoti, statant namą su mažesnio stiprumo, tačiau šiltesnėmis sienomis.

Surenkamą „Teriva light“ perdangą galima naudoti ir sutapdinto stogo denginiui, nes

perdangos šiluminė varža, priklausomai nuo tipo, yra nuo 3,51 kv. m K/W – taip sutaupoma apšiltinimo medžiagų ir įrengiama sandari, šilta stogo konstrukcija. Taigi, „Teriva light“ perdanga, taupydama stogo apšiltinimo medžiagų, atpigina ir visą stogo denginio konstrukciją. Ir tai lemia itin spartų jų populiarėjimą.

Pastatų rekonstravimas: perdangas galima montuoti ir po uždengtu stogu

„Teriva light“ perdangos ypač tinka rekonstruojamiems kultūros paveldo, gamybiniams pastatams, sandėliams ir kt. Atnaujinant, perplanuojant tokius pastatus matyti, kad labiausiai susidėvi medinės perdangos, kurias keičiant lengvomis

„Teriva“ perdangomis, jas nesunkiai galima sumontuoti rankomis net po uždengtu stogu. Perdangos elementus į rekonstruojamą pastatą galima įnešti pro langus ar duris, neardant stogo, o medžiagas į objektą pristatyti mažomis mašinomis ir iškrauti tiesiog rankomis. Su „Teriva“ sistema, nekeičiant išorinių pastato parametrų, įrengsite papildomus aukštus, padidindami esamo pastato plotą. Tad „Teriva light“ perdangos – tai šilta, lengva ir sandari konstrukcija, greitas gamybos terminas, lengvas ir paprastas montavimas. 

„TERIVA“ SISTEMA – TAI EFEKTYVUS SPRENDIMAS PIGIAI, LENGVAI IR GREITAI SUMONTUOTI PERDANGAS NAUJOS STATYBOS IR

RENOVUOJAMUOSE PASTATUOSE NET IR TADA, KAI PASTATO IŠPLANAVIMAS SUDĖTINGAS, NEPATOGIOS MONTAVIMO SĄLYGOS.

Polipropileno fibra DURUS® EASYFINISH –

paprastas būdas suvaldyti ilgalaikį betono pleišėjimą

„PP BALTIC“ ĮMONĖ RINKAI PASIŪLĖ PRIEMONĘ BETONO PLEIŠĖJIMUI SUVALDYTI. AKREDITUOTA LABORATORIJA BELGIJOJE PATVIRTINO, KAD ĮMONĖS Į RINKĄ TIEKIAMA POLIPROPILENO FIBRA „DURUS® EASYFINISH“ PUIKIAI TINKA ILGALAIKIAM BETONO PLEIŠĖJIMUI SUVALDYTI: GALIMAS TRŪKIO PLOTIS – IKI 0,02 MM. TAI REIŠKIA, KAD ILGALAIKIS BETONO PLEIŠĖJIMAS KONSTRUKCIJOSE VISIŠKAI SUVALDOMAS.

Statybų rinka žengia tvarumo, žalumo kryptimi, vis daugiau dėmesio skiriama medinei statybai. Tačiau, kaip pastebi

Andrius Karpauskas, bendrovės „PP Baltic“, kuri yra oficiali Belgijos polipropileno fibros ir plaušo gamintojos

ADFIL atstovė

Baltijos šalių

rinkoms, vadovas, be betono neapsieinama, ir jis turi būti armuojamas.

„Konstrukcijų

armavimo

architektūriniame

betone visiškai

pakeisti

polipropileno fibra

nėra galimybių, bet fibra galima

iš dalies keisti

armatūros tinklą, kuris skirtas

betono pleišėjimui

suvaldyti, –

detalizuoja

A.Karpauskas. – Naujausi Belgijos tyrimų instituto atlikti bandymai parodė, kad polipropileno fibra „Durus® EasyFinish“

gali ne tik pakeisti plieno armatūros tinklą, ji betonui suteikia ir papildomos vertės –suvaldo ilgalaikį betono pleišėjimą.“

Belgijoje atlikti bandymai parodė, kad galimas betono trūkio plotis, naudojant

„Durus® EasyFinish“, yra iki 0,02 mm, tai reiškia, kad visiškai suvaldomas ilgalaikis betono pleišėjimas konstrukcijose.

Palyginimui: armuojant tradiciškai, priklausomai nuo aplinkos, fiksuojamas apie

0,2–0,4 mm galimas trūkio plotis. Todėl pleišėjimui suvaldyti skirtą armatūros tinklą galima visiškai pakeisti polipropileno fibra

„Durus® EasyFinish“, taip trūkius sumažinti iki 0,02 mm, o armatūros tinklą naudoti konstrukcijoms.

„Tai aktualu ir armatūriniam betonui, nes pleišėti gali tiek atraminės sienutės, tiek kolonos, tiek sienų elementai, kuriems naudojamas šis betonas, – sako A. Karpauskas.

– Polipropileno fibra „Durus® EasyFinish“, ja keičiant pleišėjimui suvaldyti naudojamą armatūros tinklą, statybą daro žalesnę, sutaupoma didelė dalis į aplinką išmetamo anglies dvideginio.“

„Durus® EasyFinish“ fibra nėra naujas produktas. Jis naudojamas grindų plokštėse, parkavimo aikštelėse lauke ir viduje, jis buvo naudotas ir Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje įrengiant biokuro sandėliavimo aikštelę. Tačiau gamintojai investuoja į bandymus, ieško naujų polipropileno fibros panaudojimo galimybių, kurių suteikia išskirtinės šio produkto savybės. Tokiu būdu, atliekant ilgalaikius bandymus, buvo patvirtinta, kad polipropileno fibra, be gebėjimo pakeisti armatūros tinklą,

efektyviai suvaldo ir ilgalaikį betono pleišėjimą.

Polipropileno fibra gali būti naudojama ir pamatams, grindims armuoti. Priklausomai nuo projekto, šiuo produktu galima pakeisti daugiau ar mažiau armatūrinio tinklo.

Polipropileno fibros naudojimas kiekviename projekte yra grindžiamas profesionaliais skaičiavimais, kurie yra apdrausti pagal ES galiojančius draudimus. 

Taigi, polipropileno fibra „Durus® EasyFinish“:

1. Efektyviai valdo ilgalaikį betono pleišėjimą;

2. Betonas tampa nelaidus vandeniui (aktualu atraminėms sienutėms, rūsio sienoms);

3. Iš dalies arba visiškai gali pakeisti armavimo tinklą;

4. Produktas yra sertifikuotas, atlikti stiprumo bei įsitvirtinimo betone bandymai;

5. Yra geriausiai betoną armuojanti polipropileno fibra rinkoje;

6. 60–90% mažiau į aplinką išmetamo CO2, lyginant su armavimu plienu. Patvirtinta EPD.

CEDIMA pristato naujovę –DRS FLOOR sistemą, skirtą betono paviršiams

įrengti ir remontuoti

VOKIETIJOS CEDIMA GMBH – JAU ŠIMTMETĮ PASAULYJE GERAI ŽINOMAS KAIP DEIMANTINIŲ ĮRANKIŲ IR MAŠINŲ, SKIRTŲ

BETONUI APDIRBTI, TIEKĖJAS. PRAĖJUSIŲ METŲ PABAIGOJE VOKIETIJOJE, MIUNHENE, ĮVYKUSIOJE TARPTAUTINĖJE STATYBOS

PARODOJE „BAUMA“ CEDIMA GMBH PRISTATĖ PAGRINDINES TECHNIKOS NAUJIENAS.

Pagrindiniu parodos akcentu tapo CEDIMA - DRS FLOOR produktų programa arba sistema, skirta betono paviršiams įrengti ir remontuoti.

„Tai visiškai nauja produktų grupė arba dangų remonto sistema, kurią rinkai pristato CEDIMA GmbH. DRS FLOOR – tai technologija, mašinos, instrumentai, žinios, kaip reikia tinkamai, efektyviai ir kokybiškai įrengti naujas ir renovuoti esamas betoninių grindų dangas sandėliuose ar biuruose. Ši grupė produktų skirta naudoti uždarose patalpose, bet su kai kuriais apribojimais, esant tam tikroms oro sąlygoms, galima naudoti ir lauke“, – sako filialo „Cedima Vilnius“ direktorius Alfonsas Volungevičius. Šioje sistemoje arba grupėje naudojamos šratavimo, kai paviršius valomas naudojant metalo abrazyvą, mašinos, kuriomis apdorojami betono paviršiai, nes įranga gali greitai bei efektyviai pašalinti seną dangos paviršių. Šios mašinos efektyvios frezuojant industrinių pastatų grindis bei

kitas dangas. Frezuojant suformuojami labai lygūs paviršiai, išlyginami ir nuvalomi sunkiai pasiekiami paviršiai, kaip, pvz.,

remonto technologija. Su šioje sistemoje siūlomomis DRS FLOOR mašinomis galima paruošti, įrengti ir remontuoti betonines

kanalai, skilimai, įdubimai; daug spartesnis ir ekonomiškesnis darbas duobėtuose paviršiuose – iki 150 kv. m/val.; žema darbų savikaina; švarus darbas su maža dulkių emisija. Visa sistema labai gerai nuvalo polimerinius ir epoksidinius paviršius.

Gali būti, kad rinkoje tai yra pirmasis toks pasiūlymas, kai į vieną sistemą sujungta medžiagos, mašinos ir statybos bei

dangas, galima pasinaudoti kompanijos specialistais, kurie sudėtingesniais atvejais pakonsultuos, kaip greičiausiai, kokybiškai, mažiausiomis sąnaudomis atlikti betoninių grindų ar dangų remonto ir statybos darbus.

Pristatė patobulintas naujos kartos mašinas

„Bauma“ parodoje Vokietijoje CEDIMA GmbH pristatė savaeigę 2000 klasės betono dangų pjovimo mašiną CF-2900, kurios pjovimo gylis siekia iki 40 cm. Dar viena gamintojų naujovė – elektrinė savaeigė kernų gręžimo priekaba BW-446, kuri naudojama atliekant kelių ir oro uostų statybos bei remonto darbus. „Padidintas naujosios mašinos gręžimo skersmuo

– dabar jis siekia iki 600 mm, darbo metu nusiurbiamas purvas bei tiekiamas

vanduo“, – aiškina A.Volungevičius. Našesniam ir patogesniam betoninių

konstrukcijų demontavimui CEDIMA

pristatė naujos kartos diskinę, aukšto dažnio 17 kW sienų pjaustymo mašiną WSx-296.

Deimantinių instrumentų linijoje gamintojai pasiūlė ir betono gręžimui skirtą stacionarų gręžimo variklį su vadinamąja

„minkšto kalimo“ arba perforavimo funkcija DKS32-011. Šis 3,2 kW/230V variklis gali gręžti armuotą betoną 2–3 kartus sparčiau nei standartinis gręžimo variklis, pasirenkant sausą arba šlapią būdą. „Ši mašina garantuoja darbą be dulkių – tai užtikrina efektyvi dulkių pašalinimo sistema. Dulkių nusiurbimo / vandens tiekimo jungtis lengvai

tvirtinama per GEKA tipo jungtį“, – sako

A.Volungevičius ir akcentuoja mašinos kompaktiškumą, kuris leidžia dirbti

patogiai ir maloniai.

Vokietijoje vykusioje parodoje CEDIMA pristatė universalias frezavimo-poliravimo

mašinas: 230V / 400V galios, o darbinis plotis siekia iki 1540 mm. Populiariausias

šių mašinų modelis – DBS-650-4H. Tai mašina, kuri idealiai tinka išlyginant grindis bei šlifavimo / poliravimo darbams atlikti.

Įmonėms ir specialistams, kurie įrengia betonines dangas, CEDIMA pristatė betono kanalų pjovimo ir nuožulų formavimo mašinas su elektriniais ir benzininiais

varikliais. Šiomis mašinomis galima formuoti kompensacines ir termines siūles betone bei suformuoti reikalingas nuožulas vieno važiavimo metu.

Tarp naujienų – poliurėjos ir ličio pagrindu sukurtos medžiagos

„Daug naujienų pristatėme biurų ir garažų betono dangai remontuoti, sandėliams statyti. Pirmiausia poliurėjos (organinis polimeras, panaši į plastiką

ar gumą medžiaga) ir minkšto bei plastiško ir skvarbaus ličio medžiagų pagrindu sukurti „Metzger / McGuire“ produktai. Tai Jungtinėse Amerikos Valstijose sukurti ir per 40 metų ištobulinti produktai. Dėl jų savybių per 15–60 minučių betono paviršiuose esantys įtrūkimai suremontuojami ir vėl naudojami kasdieninėse operacijose. Šie produktai puikiai tinka pramoniniam naudojimui, o temperatūros diapazonas itin platus: nuo –29°C iki +49°C“, – aiškina A.Volungevičius.

„Metzger / McGuire“ produktai yra draugiški aplinkai. O didžiulis spalvų pasirinkimas juos leidžia pritaikyti prie esamos dangos spalvos ir paslėpti remonto zonas.

CEDIMA technologijos

garantuoja greitą darbą

Vienas iš pagrindinių Vokietijos gamintojo

CEDIMA GmbH pranašumų, dėl kurio pelnytas didelis populiarumas įvairiose

pasaulio rinkose – tiekiama technologija, mašinos bei instrumentai leidžia atlikti remonto ir renovacijos darbus nenutraukiant įmonės darbo veiklos.

„Darbą, naudojant CEDIMA mašinas, technologijas ir įrankius, galima atlikti kelis kartus mažesnėmis nei įprasta sąnaudomis, o rezultatą turėti ilgam – net iki 50 metų klientai džiaugsis kokybiškomis grindų dangomis, – sako filialo „Cedima Vilnius“ direktorius A.Volungevičius. – Be to, per daugelį metų sukaupta patirtis leidžia kokybiškai ir ekonomiškai – apie 10 EUR/kv. m – suremontuoti betono dangas sandėliuose.“

Visos parodoje pristatytos naujienos pasiekiamos ir filiale „Cedima Vilnius“ bei įmonėje „Elremta Mastermann“ (prekinis ženklas „Technitis“).

Vokietijos CEDIMA GmbH jau šimtmetį gamina instrumentus ir specialias mašinas, paprastai naudojamas pjauti, gręžti ar atlikti panašius betono apdirbimo darbus. Kompanija gaminius eksportuoja į 63 šalis, turi penkis filialus su serviso padaliniais ir sandėliais. Vienas iš filialų, aptarnaujantis Lietuvą, Latviją ir Estiją, yra Vilniuje. 

Kristaliniai betono priedai

BETOCRETE®-C

– patikima betono apsauga nuo vandens

prasiskverbimo į jį ir atsiradusių trūkių

užauginimas kristalais

KRISTALINIAI BETOCRETE®-C SISTEMOS BETONO PRIEDAI ŽINOMI TIEK BALTIJOS ŠALIŲ, TIEK IR SKANDINAVIJOS, PIETŲ IR VAKARŲ EUROPOS ŠALYSE, ANGLIJOJE, JAE, KINIJOS IR KITOSE RINKOSE. SIEKIANT EFEKTYVIAUSIO POVEIKIO, ŠIO PRIEDO GAMINTOJAI, VOKIETIJOS ĮMONĖ SCHOMBURG GMBH & CO KG, JĮ NUOLATOS TOBULINA.

„Kristaliniai BETOCRETE®-C sistemos priedai atnaujinami ne tik gamintojų, – pasakoja UAB „SCHOMBURG BALTIC“, kuri yra antrinė Schomburg GmbH & Co KG įmonė, vadovas Gytis Jonas Vitkus. – Bendradarbiaudami su mokslininkais iš Lietuvos universitetų, mes taip pat išbandome įvairius variantus kurdami receptūras su įvairiais rinkose esamais cementais – taip plečiame priedų panaudojimo galimybes.“

Kristaliniai BETOCRETE®-C sistemos priedai gali būti miltelių arba skysčio pavidalo, todėl itin paprastai gali būti naudojamai betoną ruošiant gamykloje arba tiesiog statybvietėje, supilant skystį arba suberiant miltelius į betono maišyklę. Rezultatas –su BETOCRETE®-C galima pratęsti pastatų eksploatavimo trukmę iki 75%.

Kokiais atvejais ir kaip naudoti?

BETOCRETE®-C serijos kristaliniai priedai rekomenduojami sudėtingoms betoninėms konstrukcijoms, turinčioms sąlytį su vandeniu. Ypač efektyvu jį naudoti dideliuose objektuose, sunkiai prieinamose vietose, kai pastatą tenka statyti tarp esamų pastatų, kur naudojamas vienpusis betonavimas, kur nėra galimybių įrengti kitą išorinę konstrukcijų hidroizoliaciją –tokiu atveju šie produktai tinka idealiai.

BETOCRETE®-C sėkmingai panaudota Rygos uoste įrengiant anglies iškrovimo rampą, požeminę „Teltonikos“ administracinio pastato dalį, Mokslo muziejuje Kaune, Nemuno saloje, rekonstruojant Klaipėdos muzikinį teatrą. Efektyviai šie priedai naudojami ir valymo įrengimų bei kitos paskirties rezervuarų statyboje.

Kadangi priedai (sertifikuoti pagal DIN EN 934-2) yra miltelių arba skysčio pavidalo, juos paprasta dozuoti, produktas tolygiai pasiskirsto. Siekiant didesnio naudojimo patikimumo ir greičio, galima naudoti specialius automatinius dozavimo įrenginius.

Kaip tai veikia?

Betonas su kristaliniais priedais paprastai vadinamas „savaime užgyjančiu“. Kaskart aktyviajai medžiagai – kristaliniams priedams – sureagavus su vandeniu ir laisvomis kalkėmis, betone pradeda augti nauji nanokristalai, ir šis procesas nesustoja daugelį metų. Tyrimai parodė, kad betonas su BETOCRETE®-C priedais savaime užaugina 0,4 mm kiaurai einančius trūkius ir 0,5 mm nepilnus įtrūkius. Kristalo augimo procesas trunka 28–30 dienų.

Kokių verčių sukuria gaminiui ir verslui?

Betoną naudojant kartu su kristaliniais priedais, neprivaloma naudoti papildomos hidroizoliacijos. Augdami kristalai neleidžia vandeniui patekti į betoną, todėl apsaugo ir jį, ir plieninę armatūrą nuo irimo, korozijos, taip užtikrindami betoninio, gelžbetoninio gaminio ilgaamžiškumą. Kristalai tuo pat metu užtikrina ir atsparumą cheminėms medžiagoms, todėl jie naudoti daugelio naujausių Vilniaus ir Kauno verslo centrų statyboje, įrengiant požemines automobilių stovėjimo aikšteles. Naudojant BETOCRETE®-C priedus, gaunama XA2 betono cheminio atsparumo klasė. Naudojant BETOCRETE®-C priedus, ženkliai

mažinamos ir statybos sąnaudos, nes nebereikia papildomos hidroizoliacijos, mažėja darbo sąnaudos. „SCHOMBURG

BALTIC“ skaičiavimais, BETOCRETE®-C priedai sumažina 1 kv. m pamato ar sienos statybos sąnaudas apie 40 eurų.

Kodėl reikia bandymų skirtingose šalyse?

BETOCRETE®-C gaminamas ir išbandomas Vokietijoje, tačiau „SCHOMBURG BALTIC“ analogiškus bandymus vykdo ir Lietuvoje bei Latvijoje.

„Kodėl dubliuojame bandymus? Nes gamintojai produktą išbando su vokišku cementu, o mes, bendradarbiaudami su KTU ir RTU Statybinių medžiagų laboratorijomis, atliekame bandymus su Baltijos šalių rinkose ir Skandinavijoje naudojamu cementu, siekdami išsiaiškinti, kaip šie produktai veikia mūsų sąlygomis, – aiškina Gytis Jonas Vitkus. – Tada jau galime atsakingai rekomenduoti produktą konstruktoriams ir statybininkams.“

Šiemet toliau atliekami bandymai, aiškinantis BETOCRETE®-C galimybes.

BETOCRETE®-C:

• Mažina vandens įgeriamumą

• Apsaugo armatūrą nuo korozijos

• Betonas tampa atsparesnis karbonizacijai, chloridų migracijai, šalimo-šilimo ciklams ir cheminiam poveikiui

Statybos techninė priežiūra:

patirtis padeda užbėgti problemoms už akių, o modernios technologijos lemia greitą ir tikslų darbą

STATINIO STATYBOS TECHNINIS PRIŽIŪRĖTOJAS TURI TURĖTI NE TIK REIKIAMŲ KOMPETENCIJŲ, IŠSILAVINIMĄ, BET IR PRAKTINĖS PATIRTIES, ĮSITIKINĘS INŽINIERIUS RIDAS VERPEČINSKAS, MB „GORIKLIAI“ STATYBŲ TECHNINĖS PRIEŽIŪROS VADOVAS.

MB „Gorikliai“, kaip įmonė, statybų techninės priežiūros paslaugas teikia antrus metus, tačiau jaunoje įmonėje dirba du šias paslaugas teikiantys inžinieriai, turintys ne mažesnę kaip 10 metų darbo patirtį statyboje.

Sutelkė patirtį ir išmaniąsias technologijas

„Vykdant statinio statybos techninę priežiūrą, reikia įvairios patirties: kai prižiūrėtojas suvokia, kas ir kaip vyksta, visiems statybos proceso dalyviams dirbti kur kas paprasčiau ir aiškiau. Rangovui toks prižiūrėtojas tampa patarėju, o užsakovui – patikimai jo interesams atstovaujančiu specialistu, – tvirtina Ridas Verpečinskas. –Svarbios ir asmeninės savybės, kurių viena – patikimumas, kad ramiai būtų galima patikėti techninės priežiūros užduotis.“

Inžinierius R.Verpečinskas ir pats turi įvairiapusės patirties, kurią įgijo dirbdamas vienoje iš konstrukcijų gamyklų, vadovaudamas statybos įmonei, o nuo 2008 m. teikia techninės priežiūros paslaugas. Ilgametė, įvairiapusė patirtis, kai gerai pažįstami visi statybos procesai, suteikia daugelį pranašumų, išugdo profesinę nuojautą. Pasak patyrusio techninio prižiūrėtojo, užtenka statybos aikštelėje keletą dienų atidžiai stebėti statybininkus, kad suvoktum, kokio darbo iš jų galima tikėtis.

„Techninis prižiūrėtojas turi žinoti visus atsakymus į klausimus, kylančius objekte. Ir ne tik tam, kad patartum statybininkui, bet neretai – kad apgintum savo poziciją. Todėl ir svarbios ne tik kompetencijos, bet ir patirtis“, – aiškina R.Verpečinskas. Atstovaudamas patyrimą turinčiai

specialistų kartai, inžinierius su pagarba kalba ir apie jaunosios kartos atstovus, kurie ateina su moderniai rinkai būtinomis išmaniųjų technologijų kompetencijomis, kurios spartina priežiūros procesus, pateikia itin tikslius matavimus, laisvai naudojasi skaitmeninės statybos įrankiais.

Įmonėje „Gorikliai“ realizuota patirties ir naujovių sintezė, kuri sudaro sąlygas teikti patikimas paslaugas.

Planuoja įmonės plėtrą Statyba turi būti tvari, ilgaamžė. Ši nuostata techninius prižiūrėtojus įpareigoja akylai stebėti statybos procesus, neišleisti iš akių medžiagų ir sistemų kokybės. Jų kompetencija – kontroliuoti, ar objektas statomas pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties sąlygas, normatyvinių dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Todėl sudėtinga išvengti įtampų, kurios kyla bendraujant su statybos proceso dalyviais. Didelė patirtis, kuri pagimdo ir profesinę nuojautą, pasak R.Verpečinsko, leidžia arba užbėgti galimoms problemoms už akių, arba jas pastebėti ir įvardinti neatidėliojant. Ne visi geranoriškai priima pastabas, bet kompromisai, kalbant apie kokybę, nepriimtini.

„Man padeda žemaitiškas atkaklumas ir įprotis sakyti tiesą į akis, – dalijasi R.Verpečinskas. – Tai mūsų darbe būtina, nes yra įmonių, kurios susikuria vienam projektui, o pabaigus statybą jų nebelieka.“

„TECHNINIS PRIŽIŪRĖTOJAS

TURI ŽINOTI VISUS ATSAKYMUS Į KLAUSIMUS, KYLANČIUS OBJEKTE. IR NE TIK TAM, KAD PATARTUM STATYBININKUI, BET NERETAI – KAD APGINTUM SAVO POZICIJĄ. TODĖL IR SVARBIOS NE TIK KOMPETENCIJOS, BET IR PATIRTIS.“

Tas pats atkaklumas iki šiol gelbsti ir nuo nelaimingų atsitikimų darbe: kai pastebi, kad nesilaikoma darbų saugos – kviečia darbų arba įmonės vadovą. Gebėjimas užbėgti įvykiams už akių gelbsti nuo nelaimių.

Užsakymų portfelis, pasak įmonės direktorės Vainės Verpečinskaitės, sparčiai pildosi, todėl „Gorikliai“ planuoja plėtrą. „Mums tai patvirtinimas, kad paslaugas teikiame kokybiškai, patikimai, – sako ji. –Paprastai mūsų užsakovai yra savivaldybės arba valstybės įmonės. Pastaruoju metu į mus kreipiasi ir privatūs asmenys, kurie gerai suvokia, kokią vertę sukuria statybą prižiūrintys specialistai. Be gerų prižiūrėtojų nebūtų kokybiškų pastatų. Prižiūrėtojas yra užsakovo akys ir ausys.“

Inžinierius Ridas VERPEČINSKAS, MB „Gorikliai“ statybų techninės priežiūros vadovas

GRUNDFOS siurbliai:

kaip sukurti komfortą gyventojams ir pridėtinę vertę verslui

NET 85–95 % EUROPOJE ESANČIŲ PASTATŲ DAR BUS EKSPLOATUOJAMI 2050 M., TAD SENESNIEMS PASTATAMS REIKĖS IKI 20 KARTŲ DAUGIAU ENERGIJOS NEI NAUJESNIEMS, ENERGIŠKAI EFEKTYVIEMS PASTATAMS. KADANGI PER METUS RENOVUOJAMA TIK 1 % ŠIŲ PASTATŲ, BŪTINA IEŠKOTI ENERGIJĄ TAUPANČIŲ PRIEMONIŲ, KURIOS NE TIK SUDARYTŲ SĄLYGAS SUTAUPYTI ENERGIJOS IR PINIGŲ, SUTEIKTI GYVENTOJAMS DAUGIAU KOMFORTO, BET IR SUTEIKTŲ NAUJŲ GALIMYBIŲ VERSLUI.

Ką daryti? Pirmiausia būtina identifikuoti, kur prarandama energija. Vienas iš energijos praradimus lemiančių faktorių –inžinerinės vidaus sistemos. Danų siurblių gamintojai „Grundfos“ siūlo sprendimus, kurie suteikia naujų galimybių ir gyventojams, ir verslui.

Netinkamas sistemų paleidimas Modernioje rinkoje naudojama daug išmanių įrenginių, tačiau pats savaime toks įrenginys negarantuoja efekto. Kodėl? Nes svarbu ne tik pasirinkti tinkamą gaminį, bet ir tinkamai paleisti šildymo ir vėsinimo sistemas. „Grundfos“ ekspertai sako, kad nesėkmės neretai ištinka specialistams neturint pradinio paleidimo įgūdžių, trūkstant žinių, naudojant skirtingus komponentus, kurių kiekvienam reikalingas atskiras pradinis paleidimas. Ką daryti?

Vienas iš „Grundfos“ rekomenduojamų sprendimų – MAGNA3 cirkuliaciniai siurbliai, turintys integruotą pradinio paleidimo vedlį, veikiantį pagal pasirinktą naudojimo sritį. GO REMOTE programėlė žingsnis po žingsnio parodo, kaip teisingai nustatyti ir paleisti siurblį. O MIXIT maišymo kontūro sprendimai sumažina įrengimo ir pradinio paleidimo laiką iki 50 %.

Neefektyvus siurblio valdymas

šildymo ar vėsinimo sistemose

Dėl neefektyvaus siurblio valdymo

šildymo ar vėsinimo sistemose patiriama didesnių eksploatacijos ir priežiūros

sąnaudų, nes daug siurblių šildymo ir vėsinimo sistemose neturi dažnio keitiklio arba nėra prie jo prijungti – siurbliai nevaldomi. Kita priežastis – per dideli ir/arba pastovių apsukų siurbliai bei siurbliai, dirbantys neteisingu valdymo režimu. Daugelis siurblių yra pasenę, turi neefektyvią hidraulinę dalį.

Tad verta pasidomėti išmaniuoju MAGNA3 cirkuliaciniu siurbliu, garantuojančiu optimizuotą valdymą ir priderintą prie apkrovos našumą. Jie taip pat turi efektyvų siurblio darbą užtikrinantį integruotą dažnio keitiklį.

Kaip sumažinti energijos ir vandens vartojimą

80–90 % daugiabučių šildymo sistemų yra neefektyvios – naudoja per daug energijos. Panašiai ir dėl karšto vandens, kuriam cirkuliuojant daugiabučiuose energijos nuostoliai siekia 30–75 %. Tai yra dideli skaičiai, nes per dieną žmogus sunaudoja apie 160 l vandens.

Energijos vartojimo optimizavimas yra sudėtingas, nes trūksta duomenų ir optimizavimo funkcijų, todėl šildymo ir vėsinimo sistemos yra neefektyvios, o jų eksploatavimas brangus. Paprastai šildymo ir vėsinimo sistemoms trūksta išmaniosios programinės įrangos, sistemą optimizuojančių valdiklių.

„Grundfos“ rekomenduoja MIXIT maišymo kontūro sprendimą su nemokama stebėsena per „BuildingConnect“. MIXIT turi integruotus temperatūros, debito ir šilumos galios ribotuvus, PI valdiklio nustatymus ir kitas funkcijas, leidžiančias optimizuoti energijos vartojimą. Verslui naudinga žinoti, kad pasirinkus MIXIT, nemokamai atliekamas energetinis patikrinimas: pateikiama jūsų kliento siurblių sprendimo energetinio efektyvumo ataskaita ir pasiūlymai, ką tobulinti.

Kaip sukurti gerą mikroklimatą

Triukšmingos šildymo ar slėgio kėlimo sistemos erzina gyventojus. Triukšmą sistemose lemia prastos siurblių technologijos ir sistemos su senais

išcentriniais siurbliais bei ventiliatoriumi aušinamais varikliais. Tai ir neefektyvūs siurbliai, kurie dirba, net kai vanduo nevartojamas arba vandens poreikis yra didesnis už siurblio našumą. Prie triukšmo prisideda ir neteisingai subalansuota šildymo sistema.

Mikroklimatui pagerinti „Grundfos“ rekomenduoja siurblį SCALA2, kuris, keldamas slėgį, skleidžia tik nežymų triukšmą. Klientams siūlomi ir ALPHA2 cirkuliaciniai siurbliai, kurie leidžia

lengvai atlikti debitais pagrįstą hidraulinį balansavimą, o jų AUTOADAPT funkcija visada suranda optimalų nustatymą. Mikroklimatą prastina ir nevienoda

šiluma, kai vienose patalpose per šalta, o kitur – per šilta. Tai nutinka dėl nesubalansuotos šildymo sistemos, oro joje. Kartais problemas lemia visai neatliktas pradinis paleidimas. „Grundfos“ rekomenduoja išeities ieškoti diegiant MAGNA3 arba ALPHA2 cirkuliacinius siurblius, kurie užtikrina efektyvų ir patikimą šildymo sistemų darbą. Dar didesnį komfortą ir optimalią temperatūrą visose patalpose galima užtikrinti subalansavus šildymo sistemas su GO BALANCE programėle arba įdiegti minėtą MIXIT sprendinį.

Augančios elektros kainos skatina namų savininkus aiškintis, kaip sumažinti jos vartojimą. Toliau pateiktas pavyzdys rodo, kiek galima sutaupyti, pakeitus seną neefektyvų siurblį nauju, energiją taupančiu siurbliu.

Skaičiavimai rodo, kokia tai gera investicija.

Jei siurblys nustatytas dirbti didžiausiomis apsukomis, jis sunaudoja apie 302 kWh per šildymo sezoną. Vidutinė sausio mėn. elektros kaina buvo 0,28 EUR (kaina gali šiek tiek skirtis, priklausomai nuo pasirinkto plano ir elektros energijos tiekėjo).

• Skaičiavimuose naudojant sausio mėn. elektros kainą, per šildymo sezoną senas neefektyvus siurblys sunaudos elektros už 84,56 EUR (302 kWh x 0,28 EUR)

• Naujasis, kintamų apsukų ALPHA2 25-40 180 siurblys naudoja 3–18 vatų. Jei vidutiniškai jis sunaudos 10 vatų, tai per šildymo sezoną už jo sunaudotą elektrą reikės mokėti TIK 14,12 EUR. Lyginant su senuoju siurbliu, per metus sutaupysite 70,56 EUR.

• ALPHA2 25-40 180 siurblio rinkos kaina yra apie 170 EUR su PVM, tad investicija į naują siurblį atsiperka per maždaug 2 metus. Skaičiai kalba patys už save, o ir aplinka padėkos jums už tai.

Kaip vandens slėgis susijęs su gyvenimo komfortu

Taupome ne tik energiją, bet ir savo laiką, todėl „Grundfos“ atkreipia dėmesį į žemą vandens slėgį, dėl kurio per lėtai pildosi vonia, klozeto bakelis. Tokias nereikalingas sąnaudas lemia netinkami vamzdžių matmenys, papildomi pastate įrengti čiaupai, netinkamai valdomas arba per mažas siurblys, o sistema nesuprojektuota pikiniam vartojimui. Šiuo atveju rekomenduojama naudoti SCALA2 (iki 3 aukštų ir 8 čiaupų) ir CMBE (iki 60 čiaupų) – tai užtikrina tobulą vandens slėgį. „Hydro Solo-E“ slėgio kėlimo sistema rekomenduojama vidutinio dydžio daugiabučiuose namuose, nes leidžia palaikyti pastovų slėgį.

Apibendrinimas: kiekvienai problemai – efektyvus sprendimas Pasaulis ieško priemonių, taupančių energijos sąnaudas, laiką, kuriančių komfortišką mikroklimatą. Didžiausia problema – senos kartos šilumai laidūs namai. Tačiau svarbu įvertinti ir šildymo bei vėsinimo sistemas.

„Grundfos“ siūlo efektyvius sprendimus, turinčius dvejopą vertę: gyventojams padeda taupyti energiją ir pinigus, kuria komfortišką mikroklimatą, o verslui – diegiančiam šildymo ir vėsinimo sistemas, sudaro sąlygas teikti efektyvias paslaugas ir auginti apyvartą bei didinti pelną.

Sukamasis (rotacinis) vožtuvas ir grindų šildymas –

5 patarimaieksperto

ROTACINIAI VOŽTUVAI TURI DAUG SKIRTINGŲ

PRITAIKYMŲ. PAVYZDŽIUI, KARTU SU PAVARA

ARBA VALDIKLIU JIE APSAUGO GRINDINĮ

ŠILDYMĄ NUO PER AUKŠTOS TERPĖS

TEMPERATŪROS. KĄ DAR VERTA APIE TAI ŽINOTI?

Pateikiame 5 pagrindinius patarimus, susijusius su sukamųjų vožtuvų parinkimu, montavimu ir veikimu įrenginiuose su grindų šildymu.

1. Pavara arba valdiklis Įrenginyje su sukamuoju vožtuvu (pvz., ESBE serija VRG130) terpės temperatūrai reguliuoti rekomenduojama sumontuoti pavarą arba su pavara integruotą valdiklį. Antrasis punktas taip pat yra labai svarbus vartotojui, kuris gali pasiekti didesnį šiluminį komfortą ir mažesnes šildymo išlaidas.

Montuodami atminkite, kad elektra maitinamo prietaiso niekada negalima dėti po vožtuvu (esant galimam vožtuvo nuotėkiui).

3. Ilgas efektyvumas VRG vožtuvų korpusai pagaminti iš žalvario, atsparaus dezincifikacijai ir aukštoms terpės temperatūros vertėms. Dėl to sukamieji vožtuvai gali veikti be gedimų daugelį metų.

Reikia atsiminti, kad per aukšta terpės temperatūra gali prisidėti prie oro kišenių susidarymo instaliacijoje, taip pat sugadinti terpės tiekimo sistemą ir grindis, po kuriomis yra šildymas.

4. Galimas pasirinkimas

Mąstant apie optimalų pirkinį, pagrindinis kriterijus, renkantis vožtuvą montavimui, yra reikalinga Kvs vertė ir grindų šildymo plotas. Pavyzdžiui, dideliame 150 kv. m ploto name su grindų šildymo sistema pasiteisins maišymo vožtuvas VRG131

Kvs = 6,3 kub. m / h su ARA661 3 taškų sukamąja pavara arba CRA211 valdikliu (pastarasis gali būti išplėstas). Tokiam įrengimui galima pasirinkti ir alternatyvą –termostatinį maišymo vožtuvą be pavaros. Galutinis pasirinkimas priklauso nuo techninių įrengimo reikalavimų, taip pat nuo investuotojo lūkesčių ir biudžeto.

Svarbu žinoti, kad kiekvienas sukamasis vožtuvas yra pažymėtas indekso numeriu. VRG serijos vožtuvuose jis yra ant juodo žiedo šalia gamintojo logotipo. To nereikėtų painioti su žalvario pavyzdžio žymėjimu (CW602N).

2. Energiją taupantis pasirinkimas Maža rotacinių vožtuvų vidinio nuotėkio vertė (mažiau nei 0,05 % viso srauto maišymo metu) ir geras vožtuvų funkcijų tvarkymas su pavaromis ar valdikliais leidžia daug sutaupyti ilgalaikiu eksploatacijos laikotarpiu. Daroma prielaida, kad kiekvienas grindų šildymo kontūras turi turėti atskirą valdiklį, kuris leistų reguliuoti temperatūrą tam tikroje patalpoje.

Indekso numeris leidžia lengvai pakeisti vožtuvą nauju gaminiu arba rasti jam atsarginių detalių. Turėdami indekso numerį, be vargo galite sužinoti, ar, pavyzdžiui, vožtuvas dar nebuvo pašalintas iš pasiūlymo, ar jis nėra pakeistas kitu gaminiu.

1 iliustracija. Netinkamo pavaros montavimo ant sukamojo vožtuvo pavyzdys

5. Svarbūs žymėjimai

2 iliustracija. Gaminio žymėjimas ant sukamojo vožtuvo

ESBE Hydronic Systems Sp. z o.o. Poznań, POLAND esbe.lt@esbe.eu; www.esbebaltics.lt

Vienintelis toks išmaniojo namo sistemos demonstracinis salonas Lietuvoje. Apsilankykite ir patirkite, ką iš tikrųjų reiškia gyvenimas prašmatniame viešbutyje ir apartamentuose.

Nuskenavę užsiregistruokite ir apsilankykite adresu:

JUNG Showroom, Senasis Ukmergės kelias 12, Užubaliai, Vilniaus raj.

PROTINGI NAMAI SU „JUNG“ –PATIRKITE FUNKCIJAS IR DIZAINĄ PATYS.

DUŠO PATIRTIS STILINGAI: DIENĄ

PRADĖKITE ATGAIVINANČIU MALONIU

DUŠU RYTE, O DIENOS STRESĄ

NUPLAUKITE ŠVELNIA DUŠO SROVE VAKARE.

Tai yra daugelio svajonė, o realybė dažnai atrodo visiškai kitaip. Paprastai trūksta vietos, o ir jūsų biudžetas greitai sugriauna bet kokias svajones apie prabangų vonios kambarį. Tačiau naujoji šiuolaikinė dušo programa „hansgrohe Pulsify“ atveria naujas galimybes kasdieniam dušui namuose. „hansgrohe Pulsify“ dušo galvos su inovatyvia dulksnos srove „PowderRain” sukuria išskirtinai malonų ir švelnų smulkaus lietaus dušą. Nesvarbu, ar tai didelis šeimos vonios kambarys jūsų namuose, ar mažytis nuomojamame bute, „hansgrohe Pulsify“ siūlo optimalų, individualų dušą kiekvienam vonios kambariui, biudžetui ir skoniui. „hansgrohe Pulsify“ dušo sistemos 260 mm stacionari dušo galva su reguliuojamu kampu leis

visiškai atsipalaiduoti po įtempto dienos darbo. Purškimo režimas iš galvos dušo į rankinį dušą yra perjungiamas paprastu mygtuko paspaudimu ant maišytuvo korpuso. Į „ShowerTablet“ termostatą ne tik integruoti temperatūros ir vandens srauto valdikliai, bet ir daugiau nei 40 cm ilgio lentyna, kuri yra puiki vieta dušo želei, šampūnui, o šalia taip pat ir laikiklis rankinei dušo galvutei. Protinga vandens tėkmė termostatinio maišytuvo viduje užtikrina didesnį saugumą. Maišytuvo korpuso nešildo viduje esantis karštas vanduo, todėl nemalonus kontaktas su karštais paviršiais yra praeitis. Plokščias „Showerpipe“ dušo sistemos profilis yra subtilus ir suteikia daugiau erdvės judėti duše. „hansgrohe Pulsify“ dušo galvos išsiskiria moderniu ir įspūdingu dizainu. Apvalios, lengvai valomos formos tiks įvairiems vonios kambario stiliams. Be chromuoto, taip pat siūlomi ir spalvoti paviršiai – juodas

„hansgrohe Pulsify“ –maksimalus komfortas duše, net ir mažuose vonios kambariuose

matinis „Matt Black“ ir matinis baltas

„Matt White“, todėl „hansgrohe Pulsify“

idealiai galima derinti įvairioje aplinkoje, ypač gera kombinacija su nauja

maišytuvų kolekcija „hansgrohe Vivenis“. Jei reikia daugiau vietos įvairių priemonių laikymui, „hansgrohe“ siūlo „WallStoris“

aksesuarų liniją, kurios dizaino stilius yra toks pats. Ši patogi saugojimo sistema

siūlo krepšius ir kabliukus, kurie yra tvirtinami tiesiai ant sienos laikiklio ir gali būti miksuojami ir derinami.

Individualiai dušo patirčiai ne visada

būtinai reikia stacionarios dušo galvos. Siūlomi 2 „Pulsify 3jet“ dušo

galvutės modeliai. Abiejuose įrengtas „PowderRain“ purškimo režimas kasdieniam dušui ir stipresnė vandens srovė „IntenseRain“ šampūnui skalauti. Skirtumas tarp dušo galvučių yra trečiasis purškimo režimas. Vienas variantas – atpalaiduojanti masažinė srovė, kitas – aktyvuojanti „Mono“ srovė. Dar vienas galimas „hansgrohe Pulsify“ privalumas – mažas vandens suvartojimas su „EcoSmart“ taupymo funkcija. Vandens sunaudojimą galima sumažinti, atsižvelgiant į poreikius ir individualią dušo patirtį. Esant poreikiui siūloma ir taupanti vienos srovės „Green“ versija, kuri praleidžia tik 6 l/min.

„hansgrohe Pulsify“ dušo galvos valomos nesudėtingai. Tiek stacionari dušo galva, tiek rankinė dušo galvutė turi gerai žinomą „QuickClean“ antikalkinę funkciją. Naudojantis dušu tiesiog perbraukite pirštais silikoninius antikalkinius strypelius ant purškimo paviršiaus ir besikaupiančios kalkės bus pašalintos. Jei kalkių nuosėdų daug, stacionarią dušo galvą galima nuimti nuodugniam valymui, tuo pačiu išvalomas filtras. 260 mm stacionari dušo galva turi drenavimo funkciją, kuri sumažina būtiną, bet erzinantį lašėjimą po dušo procedūros.

Tokiu būdu pats dušas greičiau išsausėja, o dušo galvutė išlieka higieniškai švari. „hansgrohe“ virtuvėms ir vonios kambariams siūlo inovatyvius sprendimus, kurie derina išmanųjį funkcionalumą, išskirtinį dizainą ir ilgalaikę kokybę. Daugybė gamintojo produktų yra apdovanoti už dizainą ir funkcionalumą, o prekės ženklas diktuoja tendencijas ir formuoja vandens tėkmę virtuvėje ir vonios kambaryje. Kartu su ilgamečiais dizaino partneriais „PHOENIX Design“, gamintojas kuria išmanią programą „Smart Living“,

daugiausia dėmesio skiriant kasdienio žmonių gyvenimo praturtinimui ir siūlant daugiau funkcionalumo bei saugumo namuose. „Hansgrohe Group“ aukščiausios kokybės prekės ženklas „hansgrohe“ gamina aksesuarus, dušo produktus, dušo sistemas, vandens maišytuvus vonios kambariui ir virtuvei bei virtuvės plautuves.

Apdailos darbų konkurso pamokos išryškino, kuo svarbus kūrybiškas mąstymas

VŠĮ TELŠIŲ REGIONINIAME PROFESINIO MOKYMO CENTRE LAPKRITĮ ĮVYKO RESPUBLIKINIS KONKURSAS „APDAILININKAS 2022“, KURIAME DALYVAVO REKORDIŠKAI DAUG KOMANDŲ. PIRMOJI VIETA ATITEKO TELŠIŠKIAMS.

Konkurse dalyvavo 20 komandų, kurios konkuravo, atlikdamos užduotį paruošti pagrindą ir apdailinti dviejų tipų apmušalais. Ryškiai pirmaudami laimėjo Telšių regioninio profesinio mokymo centro mokiniai Eimantas Bertašius ir Egidijus Juozapaitis, kuriuos konkursui rengė profesijos mokytojai Elena Bunkevičienė ir Ignas Šimanskas. Antrosios vietos laimėtojai – Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro komanda, o trečiosios – Zarasų profesinės mokyklos mokiniai. Visiems nacionalinio profesinio meistriškumo konkurso dalyviams ir juos parengusiems mokytojams įteiktos Telšių regioninio profesinio mokymo centro padėkos, o prizinių vietų nugalėtojams –STATREG kortelės, rėmėjų „Knauf Lietuva“, „Henkel“, UAB „Plungės lagūna“ ir UAB „Nordec“ prizai.

„Prizininkams įteiktos STATREG kortelės reiškia profesionalumo pripažinimą. Kai kurie iš nugalėtojų jau turi ir darbinę patirtį, mokytis atėjo ne iš mokyklos suolo, – sakė Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) Kompetencijų vertinimo skyriaus vadovas Robertas Encius. – Tikimės, tai paskatins baigus siekti aukštesnio profesionalumo lygio, vertinime dalyvauti dar kartą.“

Dalyvavo 20 komandų iš 28 galimų „Statybų darbo rinkoje jaučiamas kompetentingų specialistų trūkumas. Profesinio rengimo centrų atstovai, atvykę į profesinio meistriškumo konkursą, džiugino ne tik komandų gausumu, bet ir mokyklų moksleivių darbais, – apdovanojimų metu sakė LSA prezidentas Dalius Gedvilas. –Konkursas nuteikia optimistiškai, nes jauni specialistai įsilies į darbo rinką ir sumažins įtampą statybų sektoriuje, kuris išgyvena darbo jėgos stygiaus laikmetį.“

Konkurso dalyvius priėmusio Telšių regioninio profesinio mokymo centro direktorė Nijolė Jastrumskienė pastebėjo,

kad prieš 5 metus pas juos vykusiame tarptautiniame apdailininkų konkurse dalyvavo 17 komandų, o šįkart nacionaliniame – 20 komandų. Lietuvoje apdailininkus iš viso rengia 28 profesinio mokymo centrai.

Aukštesnes pozicijas lėmė gebėjimas būti universaliais Mokinių darbus vertino kompetentinga komisija: LSA Kompetencijų vertinimo skyriaus vadovas Robertas Encius, įmonės „Pastatų priežiūra ir valdymas“ direktorius Gražvydas Kasmauskis, „Knauf Lietuva“ techninis konsultantas Žilvinas Kuzmickas, „Henkel“ techninis konsultantas Kęstutis Navickas ir UAB „Virbarta“ direktorius Viktoras Mažeiva. Atlikdami užduotis, konkursantai turėjo paruošti pagrindą ir apdailinti erdvę dviejų tipų apmušalais. Pasak LSA Kompetencijų vertinimo skyriaus vadovo R.Enciaus, vieniems labiausiai sekėsi montuoti gipso plokštes, kitiems – dirbti su tapetais. Nugalėjo universalumas, gebėjimas būti geriausiais keliose srityse. Kalbėdamas apie prizininkų komandas, R.Encius sako, kad pirmąją vietą laimėjusi telšiškių komanda gerokai atitrūko nuo konkurentų, o kitos komandos konkuravo apylygiai: „Rezultatai buvo labai panašūs, aukštesnes vietas lėmė vos keli balai. Vadinasi, tarp komandų nėra didelio atotrūkio.“

Ko trūksta profesiniam rengimui Kiekvienas konkursas leidžia išskirti geriausius, tačiau tuo pat metu parodo ir kitą pusę: leidžia pastebėti ryškėjančias tendencijas, pasirengimo spragas.

„Liūdnoka, kad pusei konkursantų trūksta laisvo, kūrybiško mąstymo, jie laikosi dogmų.

Gal atprato mąstyti, gal mokytojai nurodo, ką daryti. O reikia daugiau galvos, ne rankų – ir sėkmė būtų nusišypsojusi, – tvirtina R.Encius ir pastebi, kad vieniems tvirtai laikantis to, kas išmokta, kiti ieško geriausių, efektyviausių sprendimų konkrečiose situacijose. – Kartais tai gali trukti ilgiau, tačiau galiausiai pastangos atsiperka. Reikia matyti kelis žingsnius į priekį, pagalvoti, kas bus, jei darysiu taip arba kitaip, reikia galvoti apie kitą žingsnį – ką daryti, kad būtų mažiau darbo ir daugiau pinigų.“

Patirtis rodo, kad tie, kurie greitai sugalvoja, kodėl geriau daryti taip, o ne kitaip, kurie geba pasirinkti iš kelių galimybių, yra sėkmingesni ir įmonėje, ir savo versle.

Konkursas – vienas iš būdų motyvuoti mokinius

Kaip pastebi Telšių regioninio profesinio mokymo centro direktorė N.Jastrumskienė, viso konkurso metu mokiniai išlaikė švarią darbo aplinką – naujoji specialistų karta demonstruoja aukštą darbo kultūrą. Kad tai „nebe vakar dienos, o šiandienos“ mokiniai, buvo aišku, komisijos narių pastebėjimu, ir iš to, kokius įrankius kai kurios komandos atsivežė į konkursą. Tai reiškia, kad mokyklos turi tai, kas rinkoje geriausia.

Konkurso metu vyko seminarai profesijos mokytojams, kurie yra skatinami padirbėti gamyboje, kad patys praktiškai išbandytų tai, ko moko mokinius.

„Konkursas yra vienas iš būdų motyvuoti mokinius ir populiarinti profesiją. Kita vertus, konkurso dalyviai įgyja naujų patirčių, – sako N.Jastrumskienė. – Konkurse dalyvavo ir įmonių atstovų, kurie tvirtino, kad matė konkursantų, kuriuos mielai jau dabar priimtų į darbą. Manau, kad tokie mokiniai jau ir dabar gali užsidirbti tapdami pameistriais ir dirbdami įmonėse. Dalyvauti konkursuose – reiškia siekti vis aukštesnių rezultatų, parodyti savo gebėjimus, kurie itin pravers darbo rinkoje, kur statybos darbus išmanančių specialistų poreikis didžiulis – tiek mūsų regione, tiek ir visoje šalyje.“ 

Telšių regioninio profesinio mokymo centro nuotr.

Pirmosios vietos laimėtojai – Telšių regioninio profesinio mokymo centro komanda su mokytojais ir vertinimo komisijos nariais.

Antrosios vietos laimėtojai – Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro komanda

Trečiosios vietos laimėtojai – Zarasų profesinės mokyklos mokiniai

Pastatų natūriniai akustiniai matavimai

Pastatų sandarumo matavimai

Pastatų inžinerinių sistemų keliamo garso lygių matavimai

Pastatų energetinis auditas

Pastatų energinio naudingumo sertifikavimas

Dirbtinio ir natūralaus

apšvietimo, mikroklimato

parametrų, elektromagnetinės spinduliuotės matavimai

Infragarso ir žemo garso lygių matavimai

Termovizinis objektų tyrimas