2014 Liepa by Studis

ar ty

na sŠ va rc as

lio

Vi rš e

ot ra uk a:

as Šv ar ca s

ar ty n

ika

M on

ėG

nt ar

Va pš yt

tė

sk ai

ra n

na s:

za i

ika

tė

Rū gy t

Ja ku č

Pa ul

ro n

na sp

ai ly tė

St an

ai tė

ėn

či au sk ai tė

lin

ika

Ev e

M on

St Ko ep nt šy ro Vy a kt tė be r. r ai rta ed : +3 gm .re akt 70 ai me or 64 l.co ika ė: 46 m it@ 69 56

na itė

ėS ta siū

iel

Ra im

Ga br

ra fa i:

Fo to g

er ta

tė

ika itė

či ū

eik ai tė

iše

ev i

Pa šk

us t in

Ro b

Au g

Ka ro l

Vy r. re da kt or ė:

Ka lb os re da kt or ia i:

Au to ri ai :

Komanda

Redaktorės žodis Labas pirmakursi! Ar jau jauti, kad esi studentas ir prasideda geriausias, linksmiausias ir nuotykių kupinas naujas gyvenimo etapas? Nauji žmonės, daugeliui naujas miestas, nauji namai, savarankiškas gyvenimas, mamos maisto trūkumas, bemiegės naktys, egzaminai, namų darbai, linksmybės, susitikimai, o kas svarbiausia, pats geriausias universitetas! Patikėkit, nemeluoju ir nei kiek nenoriu pagražinti – sveikinu patekus į universitetą,

Fux’ų stovykla

Bendrabučiai

Gretutinės studijos

Stipendijos

„Subalansuotas Fux‘as“

Vyr. redaktorė, Roberta

Erasmus

Studis foto

Gyvenimas VDU bendrabučiuose

Ar verta rinktis gretutines studijas?

kuris taps antraisiais namais, rūpinsis tavimi ir suteiks daug naujų išgyvenimų ir patirčių! Svarbiausia eik, veik ir domėkis, neužsisėdėk ir nepaversk studentiško gyvenimo rutina. Studentas – tai gyvenimo statusas, todėl vadovaukis savo nuojauta, tinkamai atstovauk Lietuvos studentiją ir praleisk geriausius savo gyvenimo metus!

Važiuoti? Važiuoti!

Kodėl verta būti

Sportas

Sportuok drauge su VDU!

Moksleivi, pabūk studentu

Festivaliai

Choras

Ką verta aplankyti Kaune Kaune tikrai galima gyventi

Fux‘ų stovykla Karolina Paškevičiūtė

„Subalansuotas Fux‘as“ pirmakursius moko ir jungia Kasmet rugsėjį daugiau nei keturi šimtai VDU pirmakursių leidžiasi į nepamirštamą kelionę, kur maršruto gale jų laukia stovykla „Subalansuotas Fux‘as“. Universiteto Studentų atstovybė, organizuojanti dvi dienas trunkantį „fuksų“ virsmą pilnateisiais universiteto studentais, pažada: „Tai bus geriausias savaitgalis tavo gyvenime“. O po poros dienų tai patvirtina ir iš stovyklos grįžtančių dalyvių šypsenos bei spindinčios akys. Pirmakursiai įžvelgia tik pliusus

Nesiekia pasityčioti

„Stovyklos atmosfera – nuostabi. Mane labiausiai nustebino susirinkę žmonės – visi besidžiaugiantys universitetu, kupini idėjų ir vilčių, jog visiems bus smagu,“ – pirmą įspūdį pasakoja Gabrielė. – Susipažinau su daugybe naujų žmonių, kelis iš jų drąsiai galiu laikyti Draugais iš didžiosios raidės.“ „Vienos užduotys buvo linksmos ir kūrybiškos, kitos – patikrinančios tavo ištvermę ir fizinį stovį, bet vakarinė stovyklos dalis „nurovė visiems stogus“, – apie stovyklos užsiėmimus pasakoja Greta. – Tikra pasaka buvo sėdėti prie milžiniško laužo ir dideliame žmonių būryje dainuoti dainas. Po visų varžybų ir noro būti geresniais už kitus, pirmakursiai susivienija ir tampa vienu „kumščiu“. Manau, kad keliaujant namo kiekvienas jautė tą liūdesio kartėlį dėl nuostabaus nuotykio pabaigos.“ „Ir tokioje stovykloje daugiau turbūt niekada neteks sudalyvauti,“ – apgailestauja Paulius, tvirtindamas, jog čia praleistas laikas įsiminė ilgam.

Kam skirta stovykla „Subalansuotas fux‘as“? “Jei esi pirmakursis, jei ką tik pravėrei universiteto duris, jei dar nesusiradai gerų draugų, jei dar neįsitraukei į kvapą gniaužiančią organizacinę veiklą, jei dar nežinai universiteto struktūros, tave atstovaujančios organizacijos universitete bei universiteto vadovų – ateik, sužinok, pamatyk ir išgirsk,“ – stovyklos idėją apibendrina Aidas, tris metus iš eilės buvęs grupės vadovu „Subalansuotame Fux‘e“. Jį papildo ir Mangirdas, kuriam būti vadovu garbė teko dukart: „Stovyklos tikslas gana paprastas – duoti spyrį į užpakalį tiems, kurie nesiryžta pradėti veikti savo gyvenime kažko daugiau nei mokslai ir vakarėliai.“ Kaip vieną stovyklos privalumų vaikinas įvardina ir naujas pažintis – pirmakursiai, ypač atvykę studijuoti iš kitų miestų, universitete jaučiasi daug smagiau ir jaukiau, jei mato jau pažįstamus veidus. Pirmakursių tarpe sklaidančius mitus

apie stovyklą ir baimes išsklaido ir Jurgita, kuriai tapimas vadove yra vienas geriausių įvykių gyvenime: „Šioje stovykloje nesiekiama pašiepti ar pasityčioti iš pirmakursių juos žeminant, purvinant drabužius ar kaip nors kitaip kankinant. Visi žaidimai ir užduotys yra linksmi ir nukreipti į komandos formavimą, vieni kitų pažinimą bei gerą laiko praleidimą.“ Iš „fuksų“ – į vadovus Visi trys pašnekovai pirmakursių grupių vadovais tapo norėdami dar kartą sudalyvauti „Subalansuoto Fux‘o“stovykloje, pajusti tą magišką atmosferą ir perduoti pirmakursiams patirtį, sukauptą prieš metus ar du toje pačioje stovykloje būnant „fuksais“. Jie sutinka, kad „balansuoti“ pirmakursius yra tikras malonumas. „Smagu matyti, kaip pradžioje bijoję ištarti vienas kitam žodį, po dviejų dienų gulėdami ant žolės jie jau planuoja artimiausią susitikimą,“ – šypsosi Mangirdas. – „Tai neįkainojama patirtis – galimybė iš nepažįsta-

mų žmonių sukurti vientisą organizmą – komandą.“ „Pirmą kartą dalyvaudamas stovykloje labai nustebau, nes beveik visą mano grupę sudarė skirtingų specialybių studentai,“ – prisimena Aidas. – „Tik vėliau supratau, kad tuo pagrįsta pačio universiteto filosofija – visi esam skirtingi, visi kitaip įdomūs ir saviti. Vienas iš kito galime išmokti daug naujo. Tai mane praturtina sulig kiekviena „Subalansuoto Fux‘o“ stovykla.“ Jurgita, kaip didžiausius buvimo vadove privalumus, įvardina galimybę susipažinti su pirmakursiais – padėti jiems suprasti universiteto tvarką ir misiją, paneigti gąsdinančius mitus, paskatinti pasidalinti

savo nuomone apie universitetą. „Linksmos, pilnos įspūdžių pirmakursių akys ir kai kurių noras prisidėti prie stovyklą organizavusios Studentų atstovybės veiklos,“ – gaunamą naudą sau ir visai organizacijai vardina mergina. Įsimintiniausia – „Laurencija“ Pasiteiravusi apie įsimintiniausius momentus stovykloje, išgirstu kupinus juoko pasakojimus apie vietinių vaikų „svetingumą“ ir obuoliukų krušą, įspūdingą vadovų pasirodymą vakarinėje programoje, dainas prie laužo bei susivienijusių stovyklautojų „šukuojamą mišką“, kažkam

pametus savo mobilųjį telefoną. Taip pat peno apmąstymams duoda ir svečių – Rektoriaus ar universitetą baigusių Alumni narių – pasakojimai ir patirtys. Tačiau tiek pirmakursiai, tiek ir vadovai, vardindami ryškiausius prisiminimus, būtinai pamini paslaptingąją „Laurenciją“. „Kas tai?“ – teiraujuosi. „Tai magiškas vardas, kurį žino kiekvienas studentas, pabuvęs „Subalansuoto Fux‘o“ stovykloje,“ – paaiškina Aidas. – „Laurencija tikrai „subalansuoja“ kiekvieną. Nori susipažinti? Teks atvykti į stovyklą!“

Bendrabučiai Paulina Rūgytė

Gyvenimas VDU bendrabučiuose Turbūt ne vienam pirmakursiui kyla dvejonių ir klausimų, ką rinktis atvykus į kitą miestą pirmaisiais studijų metais: gyventi bendrabutyje ar nuomotis butą, ar kambarį? Visi žino, kad gyvenimas bendrabutyje turi savų pliusų ir minusų, tačiau tiesą apie tai, koks pasaulis verda tarp bendrabučio sienų, geriausiai gali papasakoti jame būnantys studentai. TAIKA (Taikos pr. 119) Justina: Antrus metus gyvensiu „Taikos” bendrabutyje ir kiek girdėjau apie likusius, tai galiu pasakyti, kad šis bendrabutis yra vienas geriausių. Už tokią kainą gyveni vos ne kaip viešbutyje. Kambariai yra blokais (trivietis+dvivietis). Jiems skirta po tualetą ir dušą. Virtuve dalinasi viso aukšto gyventojai, bet jos išties geros, namie ne daug kas tokias turi. Dabar dar žada ir šaldytuvus į kambarius nupirkti. Taisyklių kaip ir nėra, arba mažai, kas jų laikosi. Kadangi bendrabutis 3-4 metai po renovacijos, tai viskas nauja. Žmonės čia smagūs, organizuojami renginiai, budėtojos irgi geros. Yra bendras televizorius 6 aukšto fojė. Duoda ir patalynę, pledus, pagalvę – viską, jeigu reikia. Patalynė keičiama trečiadieniais ir ketvirtadieniais. Yra skalbyklos, džiovyklės. Gyventi tikrai galima ir bendrabutyje, o šiame – ypač! Justė: Bendrabučio stovis: didžiausias privalumas – dušai – kiekvienas blokas turi atskirą. Virtuvė – viena visam aukštui, labai tvarkinga ir naujai įrengta: yra viryklės, mikrobangų krosnelė ir panašiai – situacija labai gera.

Kambariai irgi naujai įrengti, pakankamai erdvūs, duoda patalynę, interneto kabelį, rankšluostį, kai atsikraustai. Vietos privalumai: geras susisiekimas, dažnai troleibusai važinėja, netoli prekybos centrai – „Maxima” ir „Prisma”, „McDonalds”, „Urmas”. Aplink daug studentų, nes šalia yra Kauno kolegijos bendrabutis. Minusai: iki centro reikia važiuoti 30 min. BALTIJA (Vytauto pr. 71) Jurgita: Visos bendrabučio gyventojų teisės ir pareigos aprašytos Vytauto Didžiojo universiteto bendrabučių vidaus tvarkos taisyklių apraše. Tačiau pats gyvenimas čia yra šiek tiek kitoks. Bendrabutyje yra 9,5 aukštai, 9-iuose iš jų – triviečiai ir dviviečiai bei blokinio tipo kambariai (vienas dvivietis ir vienas trivietis kambarys turi vieną bendrą vonią). 9,5 aukštas yra negyvenamas, jame dažniau susitinka draugai, geria arbatą, kalba ir grožisi Kauno panorama, o ji tikrai stulbinanti – matosi „Žalgirio” arena, Soboras, Aleksoto tiltas. Taip pat kiekviename aukšte yra po dvi virtuves, kuriose gali rasti visko, ko tau reikia: nuo keptuvės iki poros bulvių, žinoma, pasiskolintus daiktus visa-

da reikia grąžinti . Virtuvės labai tvarkingos – tau tereikia eiti ir gaminti! Tik niekada nepamirškite draugų – juos taip pat reikia vaišinti vakariene! Septintas aukštas ypatingas, nes jame mokslo ištroškę studentai gali rasti skaityklą. Joje vyrauja tyla ir susikaupimas. Sesijos metu savo draugus greičiausiai rasi ne kur kitur, o čia. Nusileidus liftu į rūsį galima rasti skalbyklą. Ten yra kelios skalbimo mašinos ir džiovyklės, kad studentai visada būtų švarūs. Pirmame aukšte mes turime televizorių, dažnai ten susirenkame draugiškai žiūrėti krepšinio varžybų ar kitokių svarbių laidų. Tačiau svarbu ne kur tu gyveni, ne kokio dydžio tavo kambarys, o kambariokai! Ne vienas patvirtins, kad gyvenimo „barake“ šaunumas tiesiogiai proporcingas tavo kambariokų linksmumui! Aušra: „Baltijos” tikrai nepalyginsi su „Karu” – viskas normaliai, gyventi tikrai galima, apartamentų neprimena, bet įsikūrus, sakyčiau, jauku, kambariai būna dviviečiai arba triviečiai, tualetas ir vonia priklauso arba vienam kambariui arba blokui (dviems kambariams), kiekvienam aukšte yra dvi virtuvės, 3-6 aukštai bent dabar buvo erasmus’ų, bet, kiek žinau, šiais

metais jų bus dar daugiau, tai ta tvarka keisis. Kalbant apie apgyvendinimą, tai pasirašoma su budėtoja sutartis, turi su savimi turėti dokumentinę nuotrauką, kuri nukeliauja pas budėtojus, į jų vadinamąjį feisbuką, kiekvieną trečiadienį arba ketvirtadienį gali keistis patalynę, rūsyje yra skalbykla, kuri dirba berods 8-12 val. ir po to 15-24 val. Nuo 22 val. bendrabutyje tylos valandos. Didžiausi išskirtinumai iš kitu bendrabučių, kad čia gyvena erasmus’ai ir kad yra labai patogioje vietoje, nėra problemos pasiekti visus centrinius fakultetus ir iki Vileikos lengva nuvažiuoti, nes vos pora troleibusų netinka. Iš tikrųjų tai labai geras susisiekimas, praktiškai visi pravažiuoja

pro čia. Stotys (tiek geležinkelio, tiek autobusų) visai šalia. Fojė yra stalo futbolas ir biliardas (mokami), taip pat televizorius. Kalbant apie svečius, tai jie gali vakare būti iki 00:00, ryte įleidžia pašaliečius, berods, nuo 7:30, jei ne anksčiau. Gyvenantiems bendrabutyje, jei pas juos atvažiuoja svečių, yra galimybė užsirezervuoti per sistemą svečių kambarius ir jei tai šeimos narys – suteikiama nuolaida. KARAS (Taikos pr. 123) Sigita: Situacija: dušai – geri (ne tokie kaip video), kambariai – įvairūs, individualūs ir išreiški-

antys kiekvieno asmenybę bei kūrybingumą; virtuvė – 4-o aukšto 2-a virtuvė atrodo super, o kitų – nelabai... tualetai – hm... įvairių situacijų būna... Vieta – kiek toli nuo centro ir tai reiškia, jog per kiek toli nuo studentiško judesio (problemos su grįžimu namo, bet ne per didelės lyginant su tais, kurie gyvena kitame miesto gale, nes važiuoti reikia vos pusvalandį). Iš tikrųjų, tai visai normali vieta – troleibusai važinėja dienomis kas 10 min., tai nepražūsite. O dėl tvarkos, tai daryk, ką nori tik maždaug iki 00:20.

Gretutinės studijos Gabrielė Stasiūnaitė

Ar verta rinktis gretutines studijas?

Mielas pirmakursi, trumpai papasakosiu savo istoriją: prieš kelerius metus įstojau į Vytauto Didžiojo universitetą, pasirinkau karjeros ir profesinio konsultavimo studijas, tačiau taip pat svajojau apie viešąją komunikaciją – mane visada domino žiniasklaida ir viešieji ryšiai. Įsibėgėjus mokslams sužinojau apie tai, kad Vytauto Didžiojo universitetas suteikia galimybę VDU studentui be savo specialybės pasirinkti kitą gretutinių studijų programą ir už tai nemokėti. Puiki galimybė, ar ne? Aš šia galimybe pasinaudojau ir pasirinkau gretutines viešosios komunikacijos studijas. Kodėl? Todėl, kad visada stengiuosi iš gyvenimo gauti viską, ką galiu, o ši galimybė buvo puikus būdas išbandyti save, ar sugebėsiu studijuoti dvi specialybes tuo pačiu metu. Taip pat galvodama apie savo ateitį įžvelgiau galimybę, kad šios gretutinės studijos ir jų metu įgytos žinios pravers ateityje dirbant karjeros konsultante. Da-

bar galiu drąsiai pasakyti, kad ši avantiūra buvo geriausias mano sprendimas. Juk pasirinkdamas gretutines studijas Tu įgysi daugiau žinių ir praplėsi savo akiratį, įgysi platesnį išsilavinimą, praplėsi savo įsidarbinimo galimybes, susirasi naujų draugų, o baigęs programą gausi pažymėjimą. Taip pat noriu pabrėžti, jog pasirenkant mokytis gretutinių studijų krypties magistrą, tau nereikės turėti išlyginamųjų dalykų. Tad apsisprendęs, jog tikrai to nori, pirmiausia turi išsirinkti programą, kurią rasi www. vdu.lt skiltyje Studijos > Gretutinės studijos. Tu gali rinktis ne tik iš savo fakulteto siūlomų programų, bet ir iš kitų. Dabar, kai jau išsirinkai ką norėtum mokytis, papildomai turi pateikti prašymą savo fakulteto dekanui iki registracijos į studijų dalykus pradžios. Pasirinkti gretutines studijas gali jau nuo pirmo kurso pirmo semestro. Mano patarimas Tau, jei visgi nutarei jas pasirinkti, gerai pagalvok, ar sugebėsi derinti dvejas mokymosi programas su savo

asmeniniu gyvenimu ir susiplanuoti laiką tarp paskaitų, kad spėtum nuvykti iš vieno fakulteto į kitą bei ar spėsi pasiruošti visiems atsiskaitymams. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad pradžioje buvo sunkoka: daugiau paskaitų ir atsiskaitymų, nuolatinis skubėjimas, tačiau vėliau, kai apsipratau su viskuo, pradėjau mėgautis studijomis, išmokau planuotis laiką, o jau įgytas žinias pritaikiau praktiškai. Mokytis dvi specialybes nėra lengva, bet tikrai verta, jei universitetas siūlo tokią galimybę, tad kodėl ja nepasinaudojus – didesnis žinių bagažas dar niekam nepakenkė. Visgi jei pajusi, kad gretutinės studijos ne Tau, gali jas susistabdyti arba nutraukti, bet jei nutrauksi ir sugalvosi pasiimti kitas – turėsi už jas mokėti. Ir dar, jei turi kokių klausimų, visada gali kreiptis į savo dekanatą ar gretutinių studijų katedrą, ten dirbantys žmonės visada Tau padės ir atsakys į visus Tavo klausimus. Sėkmės!

Stipendijos

Monika Stančiauskaitė

Svarbi informacija apie stipendijas Skatinamoji stipendija Skatinamosios stipendijos skiriamos geriausiems pirmosios, antrosios pakopų bei vientisųjų studijų studentams, studijuojantiems valstybės finansuojamose ir nefinansuojamose vietose. Lėšos Skatinamosioms stipendijoms paskirstomos proporcingai pagal studijų programas ir skiriamos: • nuolatinės studijų formos studentams, studijuojantiems pirmo kurso pirmame semestre, kurių konkursinis stojamasis balas yra didesnis arba lygus 9,5 (devyni su puse); • ne mažiau kaip 20 % studentų skaičiaus, kurie neturi akademinių skolų, jų paskutinės sesijos vidurkis yra ne mažesnis nei 8 (aštuoni) balai, o paskutinio semestro apimtis kreditais atitinka Universiteto Studijų reguliamine numatytus minimalius reikalavimus. • Studentams, kurių paskutinės sesijos

vidurkis yra 10 (dešimt) balų ir kurie turi teisę gauti Skatinamąją stipendiją, gali būti skiriama padidinta Skatinamoji stipendija Vienkartinė stipendija Vienkartinės stipendijos gali būti skiriamos visų studijų formų ir pakopų studentams neatsižvelgiant į studijų apmokėjimo formą. Vienkartinių stipendijų rūšys, dydžiai ir mokėjimai: • Universiteto vardo garbės stipendija skiriama studentams, ypač pasižymėjusiems mokslinėje, meninėje, kūrybinėje, sporto ir (ar) visuomeninėje veikloje reprezentuojant universitetą. • Vienkartinė socialinė stipendija gali būti skiriama studentams: netekus vieno iš tėvų; įvykus nelaimei; pasikeitus socialinei šeimos padėčiai ar patiriantiems sunkią materialinę padėtį. • Vienkartinė skatinamoji stipendija gali

būti skiriama studentams už aktyvų dalyvavimą mokslinėje, meninėje, sportinėje ir (ar) studentiškoje visuomeninėje veikloje. Stipendijų mokėjimas nutraukiamas: • išbraukus studentą iš studentų sąrašų; • studentui suteikus akademines atostogas, šia tvarka: • nuo einamojo mėnesio pirmos dienos, jei studento prašymas išleisti akademinių atostogų yra pateikiamas iki einamojo mėnesio 15 (penkioliktos) dienos; • nuo kito kalendorinio mėnesio pirmos dienos, jei studento prašymas išleisti akademinių atostogų yra pateikiamas po einamojo mėnesio 15 (penkioliktos) dienos;

Erasmus Judita Jurkėnaitė

Važiuoti? Važiuoti! Išvykti į Suomiją pagal Erasmus mainų programą pasiryžau visai netikėtai. Visados buvau ta, kuri apie Erasmus atsiliepdavo neigiamai: pinigų švaistymas ir garantuotas akademinių skolų parsivežimas.Vis dėlto, vienas spontaniškas sprendimas pakeitė mano požiūrį visam gyvenimui. Atrinko? Nebenoriu! Įpusėjus pirmam antro kurso pusmečiui, pamatau, jog skelbiama papildoma antranka Erasmus studijoms. Registracijos formą užpildau manydama, kad manęs, antrakursės, tikrai neatrinks. Prancūzų filologai antrame kurse nevažiuoja. Be to, likusi tik viena vieta — tikrai atsiras tinkamesnis kandidatas. Netrukus sulaukiu laiško, kad esu atrinkta. Suomija. Negaliu pakęsti šalčio, nemyliu šitos šalies, nes tiesą sakant, nieko apie ją nežinau. Tačiau kelio atgal nėra — VDU jau susiekė su mano būsimuoju universitetu Tamperės mieste ir jie laukia mano laiško (esu paskutinė priimta studentė iš užsienio, nes registracijos laikas Suomijoje pasibaigė jau prieš mėnesį). Susitaikau ir imu laukti kelionės. Rožinis atspalvis Kai manęs prašo papasakoti apie tuos penkis mėnesius Suomijoje, tiesiog pasakau,

kad buvo labai gerai. Nebuvę užsienyje su Erasmus programa nesupranta, kodėl spindinčiomis akimis pasakoju apie kiekvieną smulkmeną, todėl jiems tiesiog siūlau išvažiuoti patiems. Keturis mėnesius nuoširdžiai mokiausi. Lengva tikrai nebuvo, tačiau motyvavo puiki mokslo sistema. Dėstytojai stengėsi padėti studentui išmokti, jį sudominti, leisti pasirinkti tai, ką mokytis įdomiausia, o vėliau žinias įtvirtinti praktikos darbais. Nors streso buvo nemažai, egzaminus išlaikiau sėkmingai. Beje, visų universiteto tarnybų darbuotojai mane pasitikdavo su tokia nuoširdžia šypsena, kad kartais net patikėdavau, jog jiems išties rūpi mano problemos ir įdomu kasdien girdėti tuos pačius studentų užduodamus klausimus. Kita medalio pusė – studentiškas gyvenimas. Kalbos apie laukinius vakarėlius ne iš piršto laužtos. Buvo studentų, kurie sąžiningai gerdavo kasdien, vogdavo maistą ir

trukdydavo kitiems miegoti. Pradžioje sunku, vėliau priprantama. Jie egzaminų neišlaikė. Jie ir skųsis, kad Suomijoje mokytis per sunku. Aš tik paskutinį mėnesį užsienyje atostogavau: keliavau, džiaugiausi laisve, verkdavau su draugais, atsisveikindama su kitais. Gegužės 23 dieną 5 valandą ryto autobusų stotyje, žvelgdami į mano snargliną veidą lange, šoko septyni pusnuogiai draugai. Gal dar kada nors ir šoks man po vieną, bet niekados visi septyni kartu. Tuo liūdnos ir žavios Erasmus studijos. O gal geriau neverta? Teko girdėti, kad ne visi parsiveža vien tik gerus prisiminimus iš studijų užsienyje. Vieni neįveikia namų ilgesio, kiti nesuderina mokslo ir studentiško gyvenimo, treti susiduria su kitomis problemomis. Manau, kad ne kiekvienas žmogus gali ir turi važiuoti. Erasmus studijos užsienyje pernelyg uždaram žmogui, rasistui ar homo-

fobui nevieta. Taip pat nereikėtų pamiršti ir materialinio aspekto. Pradžioje tenka išleisti nemažai pinigų (avansas už bendrabutį, mokestis už studento pažymėjimą, maistas, kelionė), todėl stipendijos tikrai neužtenka. Vėliau tenka gyventi taupiai, bet pinigų pakanka. Taupymo sumetimais rinkausi dvivietį kambarį, todėl turėjau klausytis nuolat dainuojančios kambario draugės bei dalintis su trisdešimčia žmonių dušą ir tualetą. Baisu? Mokėk daugiau arba nevažiuok į užsienį. Ir dar kai kas... Planuojant studijas užsienyje svarbu pagal-

voti apie daugybę detalių. Patarčiau protingai pasirinkti šalį. Pavyzdžiui, studentas, ieškantis puikios studijų kokybės turėtų dairytis į Skandinavijos šalis, o norintis smagiai praleisti laiką – piečiau. Taip pat svarbu išsiaiškinti, ar TIKRAI nebus dėstomi dalykai vietine kalba (jeigu tai sukeltų problemų), nes kartais dalykų aprašymai prasilenkia su realybe. Prieš važiuojant siūlau nusiteikti gyventi benduomenėje, dalintis (savo noru arba per prievartą), priprasti prie naujų taisyklių, gyvenimo normų ir būti tolerantiškam. Neplanuojanties vykti į Erasmus taip pat siūlau pamąstyti. Tokia proga neretai pa-

sitaiko vieną kartą gyvenime. Mokymuisi užsienyje suteikiamos palankios salygos (piniginė parama, pagalba renkantis dalykus, universitetų bendradarbiavimas), o ir amžius tinkamas, nes gali būti, kad po keleto metų nuo tokio pasirinkimo sulaikys naujai sukurta šeima. Taigi planuojant Erasmus studijas užsienyje dvejonių kyla ir turi kilti, tačiau galutinis pasirinkimas turi būti priimas gerai apsvarsčius visus pliusus ir minusus. Aš buvau ta, kuri priėmė spontanišką sprendimą ir juo liko daugiau nei patenkinta. To paties linkiu ir kitiems – dvejoti ir pasirinkti teisingai!

Studis foto

Kodėl verta būti Karolina Paškevičiūtė

LINA PAULAUSKAITĖ: „VDU SA padeda atrasti save“ saviraiškos galimybes, todėl ir nekilo minties išeiti. Kiek laiko esi VDU studentų atstovybės nare? Šis rugsėjis man jau ketvirtas atstovybėje. Daug studentų per pirmus narystės mėnesius išsivaikšto. Kas paskatino tave likti atstovybėje? Manau, savęs ieškojimas yra pagrindinė priežastis kodėl pirmaisiais mėnesiais nariai išeina iš atstovybės – jie supranta, kad tai nevisai atitinka jų lūkesčius, svajones, galbūt neatranda artimų žmonių, su kuriais sietų bendri interesai. Aš VDU SA radau viską, ko ieškojau: daugybę draugų, naujų pažinčių, užimtą laisvalaikį, galimybę atskleisti naujus įgūdžius, susipažinti su universitetu ir jo bendruomene. Per ketverius metus ši organizacija sugebėjo šimtus kartų mane nustebinti ir pasiūlyti naujas

Kokias pareigas užimi atstovybėje? Šiuo metu esu viceprezidentė. Prieš tai buvau biuro administratore bei kultūros komiteto koordinatore. Šiuo metu mano pareigybes paprasčiausia būtų apibūdinti, kaip atstovybės Prezidento dešiniosios rankos, kuri vykdo jo nurodymus ir visus pavestus darbus. Taip pat šiais metais buvau atsakinga už „VDU Pavasario festivalio“ organizavimą, koordinuoju atstovybės narių vasaros veiklas. Rūpinuosi, kad kiekvienas narys atstovybėje jaustųsi kaip namie, rastų sau patinkančias veiklas ir sėkmingai prisijungtų prie mūsų kolektyvo. Kokios patirties įgijai, ką naudingo gavai iš veiklos atstovybėje? Dvejus metus koordinuodama kultūros komitetą įgijau daug žinių ir patirties renginių organizavimo srityje, susipažinau su projektų rengimo bei įgyvendinimo subtilybėmis. Taip pat gavau galimybę bendrauti su universiteto administracijos atstovais, rektoriumi bei prorektoriais, savo fakulteto kolektyvu. Labai džiaugiuosi ir didžiuo-

juosi kad gavau progą atstovauti mūsų studentams įvairiose komisijose, fakulteto taryboje, universiteto Senate, Studentų parlamente. Per šiuos metus įveikiau viešo kalbėjimo baimę, įgavau komandinio darbo bei veiklų koordinavimo įgūdžių. Visa tai buvo ir yra lyg antrasis bakalauro diplomas, kurį įgijau per šiuos keturis veiklos metus ir kuris patobulino mano įgūdžius bei asmenines savybes. Kaip manai, kodėl verta būti VDU SA nariu? VDU Studentų atstovybės nariu verta būti tam, kad susirastum daugybę draugų, kurie bus labai skirtingi ir ypatingi. Tam, kad atrastum save ir savo gebėjimus, apie kuriuos net nenutuokei. Verta ir dėl to, kad visuomet turėtum nuostabią vietą, į kurią galėtum sugrįžti po paskaitų, po sesijos ar net baigęs studijas, ir kur visuomet būtum laukiamas.

Monika Jakučionytė

KODĖL VERTA BŪTI STUDENTŲ ATSTOVYBĖS NARIU: 4 NAUJOKŲ IŠPAŽINTIS Respondentai: • Evelina Stepšytė, psichologija, I kursas, VDU SA narė apie pusę metų; • Mindaugas Grigas, marketingo vadyba, I kursas, VDU SA narys pusę metų; • Martynas Švarcas, aplinkotyra ir ekologija, I kursas, VDU SA narys vienerius metus; • Monika Vapšytė, italistika ir romanų kalbos, II kursas, VDU SA narė vienerius metus. Ar jūsų vykdoma veikla VDU SA siejasi su studijuojama specialybe? Mindaugas: Taip, siejasi. Pritaikau SA ieškant ilgalaikių partnerių ir rėmėjų, koordinuojant universiteto reklamos resursus. Martynas: Nei kiek... Na, nebent kai tvarkėme aplinką. Tuomet jau visų akys buvo nukreiptos į ekologą (juokauja Martynas). Kalbant rimtai, tai būdamas SA nariu kiekvienas įgyja neįkainojamą patirtį tiek praeities veikloje, kuria užsiimdavo dar būdamas mokyklos tarybos nariu, tiek ateities veikloje, kurioje net neįsivaizdavo, kad galėtų veikti. Mano nuomone, svarbiausia yra tai, kad čia kiekvienas gali veikti tai, kas jam patinka ir ką moka geriausiai, negana to, čia nuolat išmokstama kažko naujo! Monika: Esu socialinių reikalų komitete, tad su mano studijomis SA veikla nėra susijusi, sakyčiau netgi visiškai skiriasi. Tačiau tai netrukdo prisijungti prie kūrybiškų, draugiškų, originalių ir skirtingų žmonių būrio, kur apstu naujų draugų, įvairių renginių ar projektų. Kodėl nesitraukiate iš VDU SA narių gretų? Evelina: Studentų atstovybėje ne tik įdomu, joje taip pat galima gilinti savo žinias, sužinoti naujos infor-

macijos, patirti praktikos, susipažinti su žmonėmis bei atstovauti VDU studentus. Mindaugas: SA veikla didina mano kompetenciją, man patinka atstovauti universitetą ir studentus. Monika: Nesitraukiu, nes manau, kad esu ten, kur galiu padėti kitiems, pritaikyti savo gabumus vykdant įvairias veiklas, prisidėti gerinant universiteto ir VDU SA įvaizdį, taip pat parodyti, kad čia žmonės ateina ne tik pasėdėti ar išgerti arbatos, kaip, beje, mano daugelis studentų. Ką jums ši veikla duoda? Ar manote, kad tai ką nors lems jūsų ateityje? Evelina: Ateidama į studentų atstovybę nieko per daug nesitikėjau, dabar matau, kad tai puiki niša, kurioje galiu tobulėti. Pamačiau save per kitokią prizmę, jog galiu daryti ir uoliai mokytis kitų naudingų bei praktiškų dalykų, jog galbūt tai netgi siesis ateityje su mano planuojamu darbu. Martynas: Asmeniškai maketuoju „Studį“ bei plakatus ir manau, kad patirtis ir įgūdžiai šioje srityje labai naudingi, o kas svarbiausia, kad man patinka tai, ką darau. Monika: Gera veikti pirmiausia dėl savęs pačios, juk žmogui labai svarbu nauji išgyvenimai, patirtys, įgyjamos įvairių sričių žinios (renginių organizavimas, marketingo pradžiamokslis, tinkamas aukštų svečių priėmimas, aplinkos tvarkymas ir kt.), kaip jau ir minėjau, mokomės gerame universitete, kurio vardą galime ir turime garsinti gerais darbais, kokie yra aktyvūs studentai, kad galime įprasminti savo buvimą. Dėl ateities esu rami, nes žinau, kad viską, ką pasiimsiu iš SA – pažintis, įgūdžius, patirtis, gražias akimirkas – turėsiu su savimi visą gy-

venimą, tai bus gražus jaunystės laikotarpis, o įgūdžiai bet kokiu atveju bus pritaikyti profesinėje veikloje. Kaip manote, kodėl verta būti SA nariu? Evelina: Studentų atstovybėje žmogus gali save realizuoti, išmokti naujų dalykų, susipažinti su įvairių studijuojamų specialybių studentais, praplėsti savo požiūrį, dalyvauti renginiuose ir juos rengti bei, svarbiausia, aktyviai atstovauti VDU studentus ne tik reiškiant savo nuomonę, bet ir darbais. Mindaugas: Dėl naujų žinių įgijimo, naudingo užimtumo, gerai praleisto laiko. Martynas: Trumpai tariant: neįkainojama patirtis, daug draugų ir galimybė išreikšti save bei savo gebėjimus. Įsivaizduokite tą nuostabų jausmą, kai netikėtai autobuse, visai kitame miesto gale, pamatai žmogų, skaitantį tavo maketuotą žurnalą. Monika: Kaip sakė vienas protingas mūsų SA narys, turime patys daug duoti universitetui, tai bendruomenei, kurios dalis esame. Todėl čia ir stengiamės duoti kuo daugiau, taip pat patys pasiimame kažką, taip vyksta mainai. Mainytis tikrai verta, o kada, jei nebūdami studentais įdėsime visą savo energiją, polėkį, jaunystę į prasmingą veiklą? Kai sueis keturiasdešimt nereikės gailėtis praleistų ir neišnaudotų progų, viskas vyksta čia ir dabar. Verta, nes gyvename, būname ir džiaugiamės viskuo, kuo tik įmanoma! Kiekvienas čia randa, kas jam geriausiai tinka ir patinka. Taip ir einame teisingu savo gyvenimo keliu, kartu su labai šauniais ir ambicingais pakeleiviais!

Sportas Evelina Stepšytė

Sportuok drauge su VDU!

Pirmakursi, ar mėgsti sportuoti? Juk tai reikia daryti kasdien, kaip ten sakoma, sportas – sveikata. Ir ką gali atsakyti į šį klausimą? Patikėk manimi, universitetas tau suteikia puikų šansą tai padaryti, jei dar nepradėjai, ar tęsti, jei nuoširdžiai ir sąžiningai kasdien sportuoji. Tad apie viską nuo pradžių: kuo gali pasigirti mūsų universitetas? Savo turimu VDU sporto centru, kuriame yra du padaliniai: kūno kultūros ir sporto skyriai. Pirmasis (kūno kultūros) skyrius organizuoja studentų fizinio lavinimosi užsiėmimus bei rūpinasi jų sveikatinimu. Na, o antrasis – užsiima atskirų sporto šakų komandų komplektavimu, jų rengimu bei dalyvavimu varžybose. Taip pat sporto skyrius kiekvieną semestrą kviečia rinktis šiuos D grupės dalykus (4 ECTS kreditai): sveikatos ugdymas, fizinis rengimas, krepšinis, aerobika bei joga. Tad kodėl tuo nepasinaudojus?

Antroji Lietuvos religija Kaip žinia, lietuviai be galo myli krepšinį, o kaip tu? Neabejoju, kad nepraleidi nė vienų Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės rungtynių ar klubinio komandų žaidimo. Tad turėtum žinoti (o gal ir ne), jog VDU mokėsi ir žaidė krepšinį Paulius Jankūnas,

Jonas Mačiulis, Mantas Kalnietis bei kiti krepšininkai! Taip, tikrai taip – tai tiesa. Tad pabandyk pasekti ir tu jų pėdomis bei pasirinkti vieną geriausių sprendimų – sportą! Taip pat VDU turi ir savo vaikinų krepšinio komandą, ką vertėtų tau žinoti apie tai? Ogi tai, jog ji jau net 10 kartų tapo Lietuvos studentų krepšinio lygos čempione, o du kartus – antrosios vietos laimėtoja. Universiteto komanda keturis kartus dalyvavo Europos universitetų krepšinio čempionatuose ir visus kartus iškovojo aukso medalius. Pasiekta svarių pergalių Baltijos šalių universitetų žaidynėse – tris kartus laimėti aukso, vieną – sidabro ir tris kartus bronzos medaliai. Misija, vizija bei tarptautiniai sporto pasiekimai – pirmyn! Kaipgi sporto centras be savosios misijos ir vizijos? Taip, jie turi jas abi. Pirmoji –

studentų skatinimas rinktis kūno kultūros ir sporto vertybes, tinkamų sąlygų fiziškai lavintis sudarymas, sveikatos bei darbingumo stiprinimas ir išsaugojimas, tinkamas universiteto šalies ir tarptautiniuose renginiuose reprezentavimas. Ką galime pasakyti apie viziją? Tai yra šiuolaikiškas, atviras pozityviai kaitai, puoselėjantis kūno kultūros ir sporto vertybes sporto centras, reprezentuojantis universitetą aukštais sportiniais pasiekimais ir besiorientuojantis į plačią įvairių fizinio aktyvumo formų pasiūlą studentams bei palankios ir patrauklios aplinkos sportavimui sudarymą. Skamba itin gražiai – išties, tačiau apsilankęs jame tu galėsite įsitikinti, kad šie žodžiai nė kiek neperpūsti ir viskas, kas yra čia – tikriausia tiesa. Negana to, tarptautiniai sporto pasiekimai yra gana solidūs ir gerai garsinantys universitetą: tiek krepšinio, fechtavimo, kiokiušin karatė bei orientacinio sporto. Tad apsilankyk

VDU sporto centre ir įsitikink tuo, ką skaitei. Tad pasimatysime jame (sportuoti kiekvienam juk reikia)!

Moksleivi, pabūk studentu Monika Jakučionytė

Akis atveriantis projektas – „Moksleivi, pabūk studentu“ Jau trečius metus iš eilės vykstantis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Studentų atstovybės (SA) organizuojamas projektas „Moksleivi, pabūk studentu“ vis labiau didina universiteto akademinės bendruomenės narių skaičių. Pasak projekto organizatorių, moksleiviui savaitė VDU padeda susipažinti su norima specialybe, akademine aplinka, jos veiklos principais, studentišku gyvenimu, vietinėmis organizacijomis, negana to, dalyvis yra nuolat lydimas paskirto mentoriaus, kuris koordinuoja ir atsako į visus jam kilusius neaiškumus ar klausimus. Šį kartą pažiūrėsime į „Moksleivi, pabūk studentu“ projektą iš kitos pusės – kažkada dalyvavusių moksleivių, šiuo metu dabartinių VDU akademinės bendruomenės narių perspektyvos: Juditos Jurkėnaitės, prancūzų filologija, 2 kursas; Arno Bendaravičiaus, biochemija, 1 kursas; Aušros Šlimaitės, multimedijos ir interneto technologijos, 1 kursas. Pateikiama šių trijų dalyvių trumpa išpažintis apie praeities patirtį projekte bei dabartinę savijautą galint save oficialiai vadinti Vytauto Didžiojo universiteto akademinės bendruomenės dalimi. Studentai dalinasi dalyvavimo projekte priežastimis, lūkesčių išpildymo klausimu, taip pat atsako kiek šis projektas lėmė jų gyvenime ir kodėl jie sudalyvavę visgi pasirinko ne kitą, o VDU universitetą. Iš kur sužinojai apie VDU Studentų atstovybės vykdomą projektą „Moksleivi, pabūk studentu“? Judita: Pamačiau internete. Arnas: Iš draugų. Aušra: Kaip ir dauguma dvyliktokų, kuriems svarbi jų ateitis, domėjausi įvairiomis siūlomomis studijų programomis bei nuolat

sekdavau naujienas, skirtas mums, tiek universitetų internetinėse svetainėse, tiek jų socialinio tinklo „Facebook“ paskyrose. Ne išimtis buvo ir Vytauto Didžiojo universiteto skelbiami pranešimai, tad būtent VDU moksleiviams skirtoje paskyroje radau informaciją apie VDU Studentų atstovybės vykdomą projektą „Moksleivi, pabūk studentu“. Kodėl sugalvojai dalyvauti VDU SA projekte „Moksleivi, pabūk studentu“? Judita: Labai nemėgau mokyklos, todėl norėjau kuo greičiau paragauti studentiško gyvenimo. Taip pat norėjau įsitikinti, ar mano svajonių specialybė yra tokia, kokią ją įsivaizduoju. Arnas: Jau buvau apsisprendęs, kad noriu studijuoti biochemiją. Šitą programą siūlė tik VDU ir VU, bet Kauno palikti nenorėjau, todėl nusprendžiau susipažinti su universitetu ir gyvenimu jame prieš priimant galutinį sprendimą. Aušra: Kadangi dar nebuvau tiksliai apsisprendusi, ką būtent ir kur noriu studijuoti pabaigus mokyklą, projektas „Moksleivi, pabūk studentu“ pasirodė puiki galimybė išmėginant galimus pasirinkimus.

Ko tikėjaisi ten eidamas ir ką iš tikrųjų gavai? Judita: Tikėjausi gerai pažinti siūlomą specialybę, pliusus ir minusus. Gavau paviršutinišką vaizdą, bendrą nuomonę. Arnas: Tikėjausi susipažinti su savo specialybe ir universiteto gyvenimu. Gavau bendrą vaizdą, kokia galėtų būti mano veikla studijuojant; pamačiau nedidelę dalį to, ką veikia studentai, organizacijos. Aušra: Tikėjausi pamatyti naujųjų medijų meno studijų programą ir suprasti, ar ji man tiktų, tačiau visos veiklos tikrai nebuvo sukoncentruotos vien tik į tai. Sužinojau ne tik apie pasirinktąją, tačiau ir apie kitas specialybes bei bendruosius dalykus, privalomus visiems studentams. Susipažinau su daugeliu VDU fakultetų, tad nebebuvo baimės paklysti. Be abejonės, sutikau daugybę žmonių, kurie noriai dalinosi savo patirtimi universitete, taip pat puikiai praleidau savaitę. Trumpai tariant, akies krašteliu pamačiau studentišką gyvenimą. Ar lūkesčiai liko pateisinti? Judita: Iš dalies taip. Arnas: Nevisiškai, tačiau netoli to. Aušra: Negaliu atsakyti nei taip, nei ne. Kas liečia pasirinktą specialybę, maniau

aplankysianti daugiau būtent naujųjų medijų meno programos paskaitų, tačiau teko pabuvoti ir kitų dalykų paskaitose, o kalbant apie visos savaitės veiklas bendrąja prasme, lūkesčiai buvo pateisinti su kaupu. Ar sudalyvavimas projekte paskatino stoti į Vytauto Didžiojo universitetą? Kodėl? Judita: Ne, nes jau prieš tai buvau apsisprendusi, kad ten stosiu. Arnas: Ar paskatino? Ne, nes su kiekviena diena, dar prieš projektą, vis labiau atmečiau variantą stoti į VU, tačiau šis projektas įtikino, kad nesuklysiu pasirinkdamas šitą universitetą. Aušra: Tikrai taip. Stodama puikiai žinojau, kur stoju ir ko tikėtis – daugiau mažiau pažįstama universiteto sistema, aplinka, dėstytojų požiūris į studentus bei VDU SA, į kurią vis nekantravau sugrįžti ir pati prisidėti prie jų vykdomos veiklos. Ar šiuo metu studijuojama specialybė atitinka projekto metu pasirinktą programą? Kodėl? Judita: Taip, atitinka, nes net jeigu ir nebūčiau dalyvavusi projekte, būčiau pasirinkusi tą specialybę. Buvau šimtu procentu garantuota, kad noriu tai studijuoti, todėl beliko išsirinkti universitetą. Arnas: Taip, projekto metu buvau pasirinkęs biochemiją, kurią dabar ir studijuoju, tačiau projekto metu buvau patekęs į „biologų“ grupelę, todėl apie savo specialybę sužinojau minimaliai. Aušra: Ne, projekto metu buvau pasirinkusi naujųjų medijų meno programą, o dabar studijuoju multimedijos ir interneto technologijas. Sužinojusi daugiau apie projekto metu pasirinktą programą, galėjau geriau apgalvoti, ko iš tikro noriu. Ar jautiesi „savo rogėse“ įstojęs(-usi) į pasirinktą programą? Judita: Taip, tačiau dėstymo kokybe ir filosofija esu nepatenkinta. Arnas: Kol kas ne visai. Kadangi mane la-

bai domina informacinės technologijos, kartais apima dvejonės „ar tikrai gerai pasirinkau?“, bet turiu nuojautą, kad tolesni kursai padės man atsakyti į šį klausimą. Aušra: Tikrai taip, dar nebuvo kilusi mintis, kad pasirinkau neteisingai, ir tikiuosi, jos nesulaukti ir vėlesniuose kursuose. Ką labiausiai vertini iš įgautos patirties „Moksleivi, pabūk studentu“ projekto? Judita: Bendrą vaizdą apie gyvenimą universitete. Arnas: Tai, kad projektas man leido nuraminti dvejones dėl pasirinkto universiteto ir jaustis tvirtai, jog universitetas pasiūlys pačias geriausias sąlygas studijuoti pasirinktą specialybę. Aušra: Tai, kad šis projektas buvo vienas iš veiksnių, atvedusių mane į Vytauto Didžiojo universitetą bei padėjusių nuspręsti, kas man labiausiai tinka ir patinka. Kuo labiausiai sužavėjo Vytauto Didžiojo universitetas ir pasirinkta programa? Judita: Pradžioje sužavėjo siūloma laisve, tačiau vėliau supratau, kad toji laisvė sąlyginė. Džiaugiuosi, kad KARTAIS atsižvelgiama į mano nuomonę, tačiau liūdžiu, kad vis dar tik mažumai dėstytojų pavyksta išsilaisvinti iš sovietinio mąstymo gniaužtų. Arnas: VDU labiausiai sužavėjo savo studijų forma, kuri remiasi artes liberales principu. Rinkdamasis studijų programą, ieškojau tokios, kurios pagrindas būtų mano labai mėgstamas dalykas – chemija, o biochemija yra gerokai platesnis dalykas, apimantis daugiau nei tik vien chemiją. Būtent tai mane ir sužavėjo. Aušra: Manau, labiausiai patraukė vadovavimasis artes liberales principais. O kalbant apie pačią naujųjų medijų meno programą, sužavėjo pati mokymosi aplinka, įranga, kuria laisvai gali naudotis studentai bei dėstytojai, su kuriais teko susidurti projekto metu. Daugelis buvo itin jaunatviški, linkę diskutuoti su studentais ir išklausyti jų nuomonę.

Jei galėtum atsukti laiką, ar keistum universitetą, ar šiuo metu studijuojamą specialybę? Judita: Jeigu rinkčiausi studijas Lietuvoje, stočiau ten pat, tačiau tai nereiškia, kad esu visiškai patenkinta. Rinkausi iš to, kas buvo Lietuvoje, nes tiesiog nenorėjau vykti į užsienio šalį. Tačiau po bakalauro esu tikra, kad teks vykti mokytis kitur, nes mano norima specialybė Lietuvoje pernelyg nepopuliari ir nesiūloma. Be to, noriu mokytis būti žmogumi ir mąstyti, o ne mokytis kažkieno nuomonę ir absoliučią tiesą. Arnas: Ne. Universiteto tikrai nekeisčiau. Esu patenkintas studijomis jame, labai geras jausmas yra žinoti tai, jog bet kada gali kreiptis į bet kurį dėstytoją, o jis atsilieps į Tave, kaip į kolegą. O dėl studijų programos – rinkčiausi tą pačią, tačiau su tomis pačiomis dvejonėmis, kurias ir turėjau. Kas žino, gal iš manęs bus neprastas biochemikas... Kita vertus, gal ir neprastas informatikas būčiau buvęs. Aušra: Ne, džiaugiuosi būdama Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenės dalimi. Ganėtinai įvairialypė naujųjų studentų įspūdžių lavina, tačiau nesunku pastebėti, kad visi iki vieno vertina didžiausias Vytauto Didžiojo universiteto vertybes. Žinoma, kaip ir projektui „Moksleivi, pabūk studentu“, taip ir universitetui yra kur tobulėti, tačiau kiekvienas turi teisę reikšti nuomonę keičiant ir gerinant savo aplinką bei veiklos sistemą, o būtent Vytauto Didžiojo mokykla yra tam atvira ir visad pasirengusi. Negana to, gera naujiena moksleiviams: projektas „Moksleivi, pabūk studentu“ bus ir toliau tęsiamas, norint ir toliau jaunuolius supažindinti su universitetu, studijų programomis bei akademinėmis veiklomis. Tik organizatoriai praneša, kad kitą kartą bus dar geriau!

Festivaliai Evelina Stepšytė

Studente, tu privalai čia būti: vasariškiausias festivalis „Granatos Live“: ateik, pamatyk ir išgirsk! Sveikas, studente! Vasara jau įpusėjo, beliko vienas mėnuo, o tau dar daug visokių niuansų: stojimai, sutarčių pasirašymai... gal pats laikas sustoti ir akimirkai pailsėti? Tad viską atlikęs ir jau ramus dėl savo būsimos studijuojamos specialybės, tu... taip taip, žinau, ką, kur ir kaip tu veiksi rugpjūčio 1-3 dienomis. Juk tuo metu bus vasariškiausias ir smagiausias tarptautinis festas Lietuvoje – „Granatos Live“. Tad sėdame į festivalio traukinį ir lekiame apžiūrėti, kas mūsų laukia. Pirmoji stotelė mūsų akiratyje – renginio vieta, kadangi datą jau žinome, beliko sužinoti ir kurgi viskas vyks. Visi esate buvę Rumšiškėse? Tad šį kartą teks aplankyti šį miestelį, nes veiksmas vyks unikalioje Rumšiškių muziejaus teritorijoje, kur gamtos grožis – išskirtinis. Beje, muziejaus parkas yra lengvai pasiekiamas įvairiais transportais, tad dėl to galvos sukti nereikės – mašinomis, autobusais, traukiniais, o gal net laivais (teritorija ribojasi su Kauno mariomis) – vienaip ar kitaip atvyksite. Visgi dabar trumpai nuvykime į praeitį ir prisiminkime, kas vyko praeitais metais. Data ir vieta kaip ir nepasikeitė, atlikėjai... oi, kiek jų daug, visų net neišvardinsi! Tačiau galime paminėti pačius pačiausius užsienio atlikėjus – tai James Morrison, „Fenech-Soler“ ir Jamie N Commons iš Didžiosios Britanijos, „The Asteroids Galaxy Tour“ (Danija) bei Dub FX (Australija). Taip pat ir mėgiamiausios lietuvių grupės: repo mylėtojų (ir ne tik) taip garbinamas „G&G Sindikatas“, „Liūdni slibinai“, „KeyMono“ bei dar daug daug kitų šaunių grupių, kurios savo muzika užbūrė besilinksminančius. O ką jau bekalbėti apie visas kitas ne tik muzikines pramogas ir užsiėmimus... Naktiniai kino seansai, vandens pramogos, įvairios rytinės mankštos, atskiros zonos smaližiams bei dar begalė kitų įdomybių. Skamba neįtikėtinai? Bet taip buvo. Tad sugrįžę iš praeities, lekiame tiesiai į ateitį, nes juk laukia dar smagesnis (o atrodo, smagiau jau ir būti nebegali, tačiau visgi, pasirodo, gali)

ir taip pat pilnas įvairių pramogų festivalis. Taigi važiuojame toliau ir ką mes matome? Ogi 4 scenas – kiekvienas galės mėgautis tuo, nes išgirs jam tinkančią bei patinkančią muziką, kuri privers pajudėti ir pasilinksminti kaip reikiant, kadangi koncertuos daugiau nei trys dešimtys atlikėjų ir grupių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio! Mėgsti repą? Puiku, nes tavęs vėlgi lauks „G&G Sindikatas” (manau net nereikia sakyti, jog tai geriausia hip hop grupė Lietuvoje). O gal prijauti elektroninei muzikai? Nes išgirsime ir „Golden Parazyth” duetą.

Taip pat mūsų ausis bei akis savo pasirodymais džiugins „Electronic I”, „Garbanotas bosistas”, „Biplan“, „Saulės kliošas“, Linas Adomaitis, „Freaks on floor“ bei daugelis kitų. O svarbiausia, jog scenoje išvysime britų grupę „Bastille“ bei vieną ryškiausių jaunosios kartos žvaigždžių Johną Newmaną! Beje, turiu pridurti, kad sulauksime ir svečių iš Australijos – taip, tikrai taip, vėlgi išvysime jau spėtą pasiilgti Dub FX! Dar mūsų ausis džiugins ir „Instrumenti“ iš Latvijos. Nuo atlikėjų gausos, važiuojame prie dar vienos smagios festivalio dalies – pramogų! Tam yra skirta net atskira zona, kurioje tavęs lauks patys įvairiausi užsiėmimai. Aktyvaus laisvalaikio mylėtojams – sporto rungtys: futbolo, badmintono, tinklinio, kvadrato, rankų lenkimo bei virvės traukimo varžybos. Sudomino? Burk komandą ir dalyvauk! Beje, taip pat galėsite susirungti ir su Lietuvos sėdimojo tinklinio rinktine. Dar tavęs laukia ir linksmosios sporto rungtys: timpukas, bėgimas trivie-

tėse kelnėse, brolijos žiedas, trivietės slidės, lenktynės su karučiais, nepaprastai linksmas rodeo, varliagyvių lenktynės, ėjimas kibirais, sumo imtynės, šokinėjimas maišuose, vandens karas, aklasis tinklinis, mūšis su kuokomis bei begalė kitų. Skamba smagiai? Patikėk, visų pramogų metu jausiesi neįtikėtinai linksmai! Taip pat lauks ir rytinės mankštos („Koks čia rytas, jei mankšta dar nedaryta!“ – Štai tokiu šūkiu festivalio organizatoriai ragina pradėti produktyvią dieną renginyje) bei grupiniai užsiėmimai (zumba, tai chi, capoeira, tricking, kungfu ir pan.). Tų, kurie mėgsta pasyvesnius žaidimus, laukia stalo futbolas, pokerio turnyras „greitukas“. Finaliniame stale dalyvaus Dominykas Karmazinas –daugiausiai pokeryje laimėjęs lietuvis. Turnyro „greitukas“ nugalėtojui atiteks pokerio stalas. Verta? Tikrai taip! O toliau… gigantiški šachmatai (net 3 m pločio ir 3 m ilgio lentos!), kiti stalo žaidimai bei galvosūkiai. „Oreivystės centras“ surengs naktinį skrydį oro balionu, o Kauno mariose įrengta pripučiama vandens katapulta leis pajausti laisvo kritimo malonumą! Ir tai dar ne viskas: festivalio teritorijoje bus įrengtas iliuzijų kambarys, taip pat galėsi išmokti valdyti jėgos aitvarą, susipažinti ir pažaisti „Giant Looping Louie“ – visame pasaulyje populiarų stalo žaidimą. Nepamirškime ir menų: kaip ir praeitais metais, taip ir šiais bus piešiamas didžiulis „Granatų“ paveikslas. Bus daromos laikinos tatuiruotės, galėsi apsilankyti keramikos dirbtuvėse, papuošalų ir rankdarbių „fabrikėliuose“ įsigyti ar pasigaminti festivališką aksesuarą. Tobulėjimo nameliuose tavęs lauks įvairaus spektro asmeninio tobulėjimo užduotys ir žaidimai. O kaipgi sūpynės? Taip taip, jos taip pat bus įrengtos festivalio pramogų zonoje. Net apsvaigo galva nuo tokios gausybės užsiėmimų? O turėtų, nes patikėk, tos kelios dienos, praleistos „Granatos Live“ festivalyje, tau bus itin įsimintinos, kadangi ne tik šauni muzika visus linksmins, bet ir įvairios minėtosios pramogos džiugins kiekvieną. Tad pasiimk savo draugus, kurie kartu nori smagiai praleisti laiką, o festivalis leis jums tai patirti. Iki susimatymo rugpjūtį vasariškiausiame renginyje!

Roberta Remeikaitė

Supo, supo ir užsupo Tradiciškai, kaip ir kiekvienais metais, šiemet birželio pabaigą pasitikti kartu šaukte šaukė muzikos festivalis „Sūpynės“. Įtraukia, priverčia klaidžioti nežinomais miško keliais ir takeliais tarp vis dar galvoje skambančios muzikos garsų, neleidžia sugrįžti į kasdienį gyvenimą ir vis dar traukia atgal į miško kvapu alsuojančią gamtą. Festivalis prabėga neapsakomai greit, o prisiminimai išlieka dar visus metus iki kitų „Sūpynių“. Norint vėl sugrįžti į gyvenimą, būtiniausiai reikia pereinamojo laikotarpio, kuomet muzikos grotuve sukasi renginyje girdėta atlikėjų muzika, laukiama užfiksuotų gražiausių kadrų, o su festivalio draugais dar ne vieną savaitę bus aptariami patirti giliausi įspūdžiai. „Sūpynių“ afterperty intensyviai tęsiasi ne vieną dieną ar savaitę, o gal ir visus metus. Devintuosius metus išsiilgusius kokybiško, tikro ir neleidžiančio atitrūkti vaibo „Sūpynių“ organizatoriai keturias dienas ir tris naktis žadėjo nepamirštamų įspūdžių bei neblėstančių prisiminimų. Keturios scenos – „Aukščiau“, „Žemiau“, „Daugiau“ ir „Mažiau“ – kiekvienam į „Sūpynes“ atkeliavusiam leido surasti ir atrasti tai, kas artimiausia muzikiniam skoniui. Tačiau ne tik muzika kūrė festivalio atmosferą. Pasinėrę į miško tankmę žmonės, gaivus samanų kvapas po lietaus, jautrūs atmosferoje tvyrantys jaudulio lašai, draugiškumas, užmegztos naujos draugystės, seniai matytų draugų džiuginantys veidai, šypsenos, kurioms netrukdė išlysti net ir kartais niūrus oras. Bet apie viską nuo pradžių. Kelionė. Pasiekti Pakretuonės miškus, atvykti iš tolimiausio Lietuvos kampelio ar užsienio platybių – įžanga ir pramoga kiekvienam vykstančiam pasiklysti tarp muzikos labirintų festivalyje „Sūpynės“. Tačiau buvo galima pasiklysti ne tik tarp muzikos, bet ir tarp miško vieškelių. Nuorodų trūkumą atpirko visi bendrakeleiviai, keliaujantys į tą pačią pusę. Atvykusiems anksti, nereikėjusiems laukti eilėse patekti į miško platybes – tikra palaima. Kaip pastaruosius metus prie įvažiavimo pasitikę baikeriai „Vorai“ – vienus nudžiugino, kitus nuliūdino, bet svarbu, kad tradiciškai pasitiko. Pirmas įspūdis. Tarp dailiai išsidėsčiusių medžių, besikuriančių ant samanų žmonių tvyro jaudinanti atmosfera. Pirmas apžvalgos praėjimas per visą festivalio teritoriją, scenose vykstančių soundcheck‘ų garsai. Su nekantrumu laukiamas oficialus festivalio startas. Muzika. Tai, kas svarbiausia ir laukiamiausia. Muzika vis dar „supa“. Keturiose skirtingose scenose keturios skirtingos festivalio istorijos. Kviestiniai užsienio svečiai, kurių šalia suspindėję įvairiausiomis spalvomis

lietuviai muzikos atlikėjai. Net galima pasiginčyti, kurie žmonių rankas vertė kelti aukščiau. Pirmoji vartus į muzikos pasaulį atvėrusi „Aukščiau“ scena pirmąją festivalio naktį leido šokti iki ryto, įsitraukiant į tikrą užburtą melodingą ritualą, paskui tęsdama šį ritualą kiekvieną mielą rytą tiems, kuriems nustoti šokti buvo nuodėmė. Kaip ir pernai, taip ir šiemet, tech-houso energiją padavė Ksenia Kamikaza, kuri prikaustė dėmesį šviežiais garsais. Didžiausioje „Daugiau“ scenoje skambėtos melodijos vis dar įsiskverbusios giliai pasąmonėje, o užsimerkus vis dar matosi šviesos, kviečiančios prieiti. Penktadienio naktį žavėjęs Saulty, kiek su nusivylimu klausytas Fred P. vėliau užleido vietą ypač stipriai kvietusį pasitikti aušrą „Partyzaną“ Mantą T, kurio setas, kupinas muzikinių kozirių, abejingų nepaliko. Šeštadienio vidurnaktį techno melodijomis skambiai grojo „Signa & Shifted“, rafinuotai ir giliai supintu klasikiniu techno su eksperimentiniu skambesiu duetas virpino ir kojas, ir širdis. Loranas Vaitkus & Hallucin jaudino publiką techno ir house kirčiais, kurie įsirėžė ir vis dar skamba atmintyje. Sekmadienio vidurdienį Girių dvasios likusiems ir bandantiems surasti savo dingusias sielas po įtemptų savaitgalio linksmybių tyrai panardino į skambesio platybes. Dub techno melodijos, supintos su miško ir ežero dvasiomis. Visi, kurie žino, o žino visi, ko tikėtis iš Girių dvasių, gavo visko su kaupu. Stebino, kaip ir turėjo stebinti. „Mažiau“ scenoje giliai ir emocingai muzika kalbėjęs „Sraunus“ virpino dub techno ir ambient sodriais garsais, Fume naktinė kelionė po gilų aistrų mišką, po kurio skambėjęs Lauren Halo live pasirodymas nuvylė ilgai jo laukusius, kur eksperimentinė elektronika ir techno kažkur pasiklydo tarp miškų ir taip nerado savo šviesos. Panaši lemtis nutiko ir šeštadienio artėjančia nakčia pasirodžiusiems „Easter“. Gyvas dueto pasirodymas buvo ne toks taiklus, kokio tikėtasi. Tačiau nepaisant nedidelių nusivylimų, „Mažiau“ scena kaip ir kasmet atskleidė eksperimentinį muzikos žavesį. Žengiant miško taku, palei medžiais nusėtą šlaitą, ritmingai pasitinka vizualiai tinkamai miško fone įkomponuota „Žemiau“ scena. Jaunatviškas „Fingalick“ nuoširdžiai skleidė beats ir abstract r‘n‘b bangas, Hathor pateikė solidžias miniatūras su ambient ir bass elementais, greta lygiavosi Loxy, „Overlook“ bei Intakz šimtu procentu pateisino muzikinę nuojautą, kaip stebinti d‘n‘b virpesio ištroškusių žmonių sielas. Netikėti muzikiniai kampai, paliečiantys visas kūno gelmes. Gili terapija „Žemiau“ scenos bass garsuose miško giraitėje suteikė galimybę šokti, pasinerti

ir valandų valandas ramiai nenusėdėti ant miško šlaito su plačiu vaizdu į ežerą. Muzika sujungė gamtą, ją papildė gyvybe. Žmonės. Nuoširdūs, atsiduodantys miško, ežero ir muzikos dvasioms į rankas. Žmonės, su kuriais gera šokti kartu, gera dalintis prisiminimais. Nežinau, kaip kitiems, bet man – puikūs kaimynai, įdomios gyvenimo istorijos, stiprios muzikinės jausenos. Žmonės, kurie nenori savęs suvaidinti, žmonės, kuriems svarbu pagrindinis dalykas – muzika. Bet negalima sakyti, kad nebuvo visokių. Buvo ir žmonės su statusu šiukšlintojai, kurie negražiai elgėsi su gamtos draustiniu. (Tikiuosi jie jaučia gėdą). Sumuojant - įdomūs, gražūs, spalvingi – tokie, kurių grįžus į miestą norisi sutikti daugiau. Visa kita. Oras/maistas/scenografija/apipavidalinimas/lieptas/nuotaika/plaukiojimas ežere. Akinančios maitintojų šviesos kiek buvo per daug ryškios arba per daug arti scenos, lyg šviesos žiburys, kurio galėjo ir nebūti. Tačiau pasirinkti ką užvalgyti ar kokį sveiką vaisių ar nesveiką organizmui kokteilį išgerti buvo iš ko. Nuo sushi, picų, mėsainių iki jūros gėrybėmis prisotintus patiekalus. Nors ir kainos ne pačios mažiausios, bet per „Sūpynes“ juk galima sau leisti viską. Na, beveik viską. Dailiai šviesomis palei vandenį nudabintas lieptas, niekada neliekantis vienas. Naktinės maudynės, pasiplaukiojimas ežere, vandens salų atradimas...ir svarbiausia sūpynės, kurios „nesupant“ muzikos garsams padeda „užsisupti“. Ir oras. Pasitikęs pirmąją dieną kiek vėsus, lietingas, niūrus (kuris, beje, puikiai tiko niūrios gilios muzikos atmosferai), šeštadienį džiugino laukta saule ir apnuogintais kūnais. Tačiau visi žinojo kur važiuoja, oras čia ne problema – jis tik prideda žavesio bendrame kontekste, o rytiniai šokiai lietuje dar labiau virpina širdis. Pabaigai. Visi nuolat viską lyginame, taip ir lyginant šių metų „Sūpynes“ su pernai metų ar dar ankstesnėmis, nuomonių daug, tačiau svarbiausia, ko ieškai pats – jau vien pats faktas „Sūpynės“ yra vertos vykti metai iš metų. Nei ne visas dienas džiuginęs oras, nei kas kitas nebuvo problema siekiant pajusti tai, dėl ko atvažiavome. O jeigu atvažiavome, vadinasi buvo verta. Ir verta „Sūpynes“ paversti tradicija. O dabar laukiant jubiliejinių, dešimtųjų „Sūpynių“ tereikia ištverti vienerius metus, gyventi prisiminimais ir vėl jausti miško kviečiamą šauksmą sugrįžti. O mes sugrįšime ten visada.

Choras Monika Vapšytė

VDU – vieta, kur skamba ir gražiausios dainos „VDU – daugiau nei specialybė“ – tikriausiai geriausiai universitetą atspindintis šūkis. Kiekvienas studentas gali ne tik atrasti save mokslinėse srityse, bet dar ir užsiimti įdomia, širdį džiuginančia veikla, laisvu po paskaitų metu. Veiklų įvairovė tikrai didelė, kiekvienam pagal poreikį. Muzika taip pat patenka į tą nuostabią įvairovės puokštę. Taip, VDU gali muzikuoti ne tik profesionalai muzikos akademijoje, bet ir tam prijaučiantys. VDU kamerinis merginų choras, vadovaujamas profesoriaus Viktoro Masevičiaus, kasmet sutraukia nemažą būrį studenčių, kurios neabejingos muzikos kerams, myli dainą, jos skambumą. Merginų choras dalyvauja įvairiuose renginiuose, konkursuose, projektuose. Kaip VDU bendruomenės dalis koncertuoja absolventų diplomų teikimo šventėse, „Ave Maria“ festivaliuose, skirtuose motinos dienai, koncerte „Žiemos šviesa“, taip pat neatsisako ir socialinės veiklos. Šį pavasarį teko dainuoti Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centre, kur bendruomenė šventė sporto dieną. Smagu matyti jaunų žmonių ir centro darbuotojų veidus, kai jie mėgaujasi jiems skirta muzika. Choras dalyvauja ir Lietuvos dainų šventėse. Šiais metais jos vyko net dvi: Kaune – skirta paminėti 90-ies metų jubi-

liejų, Vilniuje – dainų dienoje „Čia mano namai“. Merginos prisijungė prie vieno gražiausių jungtinio visų Lietuvos kolektyvų choro ir kartu atliko gražias ir svarbias Lietuvai dainas. Vienas svarbiausių praėjusių akademinių metų renginių – ketvirtasis sakralinės muzikos festivalis „Vratislavia Sacra“, vykęs Lenkijos mieste Vroclave. Jame dalyvavo įvairių sudėčių chorai iš Lenkijos, Čekijos, Makedonijos, Vengrijos ir, žinoma, Lietuvos. Koncertai vyko įvairiose Vroclavo bažnyčiose, kur chorai atliko savo sakralinių kūrinių programą. Juos vertino kompetentinga tarptautinė komisija, kurios nariai Lenkijos, Rusijos, Norvegijos ir Italijos muzikos profesionalai, dėstytojai, įvairių didžių apdovanojimų laureatai. Galima pasidžiaugti, kad vienintelis Lietuvai atstovavęs VDU kamerinis merginų choras

lygių balsų kategorijoje laimėjo II-ąją vietą ir parsivežė namo puikų apdovanojimą. Tai tik parodo, kad darnus kolektyvas nuoširdžiu ir tikru darbu gali pasiekti gerų ir prasmingų rezultatų ne tik populiarioje, bet ir sakralinėje muzikoje. Choro repertuaras labai įvarus: nuo klasikinių, sakralinių kūrinių iki populiariosios estradinės ir moderniosios muzikos. Tad kviečiame įvairių kursų, pomėgių, charakterių, specialybių studentes prisijungti prie šaunaus kolektyvo, kartu kurti gražią universiteto kamerinę ir meninę aplinką, įgyti naujos patirties bei smagiai praleisti laiką muzikuojant. Merginos, Jūs laukiamos pirmadieniais ir ketvirtadieniais 19 val. centrinių rūmų (S. Daukanto 28) 407 auditorijoje. Eikite drąsiai ir nebijokite, svarbu, kad norite tapti choro dalimi!

Pažinkime Kauną

Raimonda Smailytė

Kaune tikrai galima gyventi Tikriausiai visiems gerai žinomas jausmas, kai norisi atitrūkti nuo kasdienybės ir sprukti kur nors iš namų. Pabūti tik su savimi, mylimu žmogumi ar draugų kompanija. Aš, kaip grynaveislė kaunietė, galiu tik įsivaizduoti, kiek neramių sielų atvyksta studijuoti į laikinąją sostinę ir kiek iš jų blaškosi nežinodamos kur apsilankyti. Tikiuosi savo rekomendacijomis padėsiu atrasti vietas, į kurias ne kartą norėsis sugrįžti! Viena gražiausių vietų Kaune – (1) Aleksoto apžvalgos aikštelė (a. k. a. panorama). Nuo jos atsiveria nuostabus vaizdas. Vieta idealiai tinkanti pasimatymams, jaukiems pasisėdėjimams (ypač per saulėlydį). Darbo dienomis iki 18 val. veikia senasis funikulierius, kuris nemokamai užkelia į viršų ir nuleidžia žemyn kiekvieną, turintį galiojantį elektroninį viešojo transporto bilietą. Jeigu esi neabejingas nostalgiškoms pramogoms – būtinai apsilankyk (2) Vytauto parke, kuriame įsikūrę senieji atrakcionai. Orbita, kreivi veidrodžiai ir kitos pramogos… trūksta tik cukraus vatos! Bene didžiausias studentų traukos centras vos atšilus orams – (3) Santakos krantinė, kur susikerta Nemuno ir Neries upės bei sala. Pats tas, kai nori pabėgti iš betono džiunglių ir pasivolioti žolėje ar su draugais surengti smagų pikniką. O išgerti termosą arbatos ir paskaityti knygą visada gali (4) Prezidentūros kiemelyje, (5) parkelyje šalia „Miesto sodo“ kavinės ar (6) karo muziejaus kiemelyje (a. k. a. karmūškėje). Kiekvienam tikram studentui be galo aktualu išleisti kuo mažiau pinigų. Ir patikėk, Kaune yra vietų, kur alus kainuoja 4 litus, o dienos pietūs nesiekia net dešimties lietuviškų pinigų. Kavinės (7) „33“ ir (8) „49“ bei (9) „Keturi metų laikai“ – neatskiriamos nuo studentų kasdienybės. Nebrangus alus, skanūs pietūs ir visos trys vietos, įsikūrusios netoli Laisvės alėjos širdies – fontano. O tų, kurie ypač mėgsta greitą maistą, visada laukia Kęstučio gatvėje įsikūrusi kebabinė (10) „Būk sotus“ (keba-

bai, koldūnai ir bulvytės ne kartą užsitarnavo gerą vardą)! Vaikštinėjant Laisvės alėja ar senamiesčiu neįmanoma nepastebėti kavinių ir kepyklėlių gausos, tad tikrai atrasi sau labiausiai patinkančią. Iš tokios gausybės – kada nors. Taip pat kiekvienam studentui iki gyvo kaulo pažįstamos kitos dvi vietos – (11) baras „Blue Orange“ (a. k. a. boškė) ir (12) „DžemPUB“ (a. k. a. džemas). Boškėje kiekvieną dieną ramybės neduoda stalo futbolas ir skanus alus, o penktadienio vakarais atgyja antrasis aukštas, kur vyksta gyvi muzikos vakarai. Tuo tarpu džemas antradieniais kviečia į karaoke vakarus, kuriuose dalyvauti gali kiekvienas, nulaikantis mikrofoną. Kitomis dienomis čia taip pat netrūksta pramogų – gyvi akustiniai vakarai, kartas nuo karto vykstantys žymių žmonių pasirodymai, koncertai. O jei norisi pašokti, būtinai varyk į (13) „G-loft“! Pastarasis veikia kiekvieną dieną kaip jauki kavinė, tačiau penktadienio vakarais transformuojasi į klubą. Dar kelios vietos, kurias privalu aplankyti kiekvienam: (14) Kauno pilis – istorinis paveldas, kurį būtina pamatyti! Studentams už simbolinį 4 Lt mokestį galima patekti į pilies vidų ir pašniukštinėti niūriuose rūsiuose bei kitose patalpose. O šiurpuliukai, kurie gali pradėti bėgioti po kūną dėl tariamų vaiduoklių, tik dar labiau sustiprina įspūdį! (15) Prisikėlimo bažnyčios terasa – vieta, nuo kurios atsiveria labai graži Kauno centro panorama. Jei mėgstate vandenį arba degintis prieš saulę – (16) Kauno marios tam super vieta.

Gražu, ramu ir gera. (17) Kauno zoologijos sodas – na, vienaragių ten nepamatysite, tačiau kupranugariai, žirafa ar liūtas tikrai sužavės. Be to, ten stovi labai smagios sūpynės! O pabaigai rekomenduoju pasikultūrinti. Kaune turime (18) dramos bei (19) muzikinį teatrus, tad tikrai išsirinksite spektaklį ir pasisemsite naujų minčių. Visa tai tik maža dalis to, ką galima pamatyti ir nuveikti Kaune. O smagiausia, kad savo vietą atras kiekvienas, nes ko jau ko, bet nei kavinių, nei muziejų ar klubų čia netrūksta. Šok į batus ir pirmyn pasižmonėti! Adresai: Aleksoto apžvalgos aikštelė – V. Čepinskio g. Vytauto parkas – Perkūno alėja Santakos krantinė – Prieplaukos krantinė Prezidentūros kiemelis – Vilniaus g. 33 Parkelis šalia „Miesto sodo“ – Laisvės al. 93 Vytauto Didžiojo Karo muziejaus kiemelis – K. Donelaičio g. 64 Kavinė „33“ – K. Donelaičio g. 33 Kavinė „49“ – Laisvės al. 49A Kavinė „Keturi metų laikai“ – A. Mickevičiaus g. 40B Kebabinė „Būk sotas“ – Kęstučio g. 53 Baras „Blue Orange“ – Muitinės g. 9 Baras „DžemPUB“ – Laisvės al. 59 Baras „G-loft“ – Rotušės a. 3 Kauno pilis – Pilies g. 7 Prisikėlimo bažnyčia – Aukštaičių g. 4 Kauno marios – Miškininkų g. Kauno zoologijos sodas – Radvilėnų pl. 21 Dramos teatras – Laisvės al. 71 Muzikinis teatras – Laisvės al. 91

Ieškantiems, kur gyventi Vytauto Didžiojo Universiteto absolventas, kurio darbas susijęs su nekilnojamuoju turtu, padėtų susirasti ir išsinuomoti butą, kambarį ar namą Kaune. Dėl paslaugos teirautis telefonu 862222207.

Mūsų drugai:

Sudoku: