Au gu st in a
iše
M
tė
ika i
lio
Vi rš e
ot ra uk a:
nu
as Šv ar ca s
ar ty n
M
itė
la
Ka z
tė
ta i
an
Fr išm
Rū ta
ta
Ju rg i
na s:
za i
Di
ika
on
M
tė
ny
io
ė
Rū gy t
Ja ku č
a
in
Pa ul
is
ro n
et
na sp
Jo
ai tė
rb on
et a
Ev e
a
lin
kn
Al e
ai tė
sk ai tė
Gr ab au
Sil vi ja
Od
St Ko ep nt šy ro Vy a kt tė be r. r ai rta ed : +3 gm .re akt 70 ai me or 64 l.co ika ė: 46 m it@ 69 56
ėU
na itė
ėS ta siū
iel
Vi lt
Ga br
ra fa i:
Fo to g
a
in
er ta
m
tė
ika itė
či ū
eik ai tė
iše
ev i
M
Re
a
Pa šk
us t in
Ro b
Au g
Ka ro l
Vy r. re da kt or ė:
Ka lb os re da kt or ia i:
Au to ri ai :
Komanda
Redaktorės žodis Sveiki! Turiu Jums naujieną – už lango, berods, oras vėsesnis, lyg kažkas minėjo vasara baigėsi ir atėjo dar vieni, ilgai laukti mokslo metai! Pagaliau tarp universiteto sienų vėl brazdės naujai „iškepti“ ir patyrę studentai. Aš, kaip turinti jau subrandinto studentiško gyvenimo patirties, galiu pasidalinti keliais patarimais ir laimingų, įdomių ir entuziastingų studijų metų receptu. Tam, kad atrastum save ir savo kelią universitete (būtent tai ir yra svarbiausia – atrasti dalykus, dėl kurių Tu čia esi ir suvokti, ko nori iš savo gyvenimo) Tau reikės: 1 didelio noro mokytis, tobulėti ir pasiimti iš universiteto viską, ką gali. Nemažai kantrybės ir labai daug pastangų siekti užsibrėžto tikslo, nes tikiu, dauguma iš Jūsų pasakėte sau: „Lankysiu paskaitas, mokysiuosi ir būsiu pavyzdingas studentas“, taip taip, aš Jumis tikiu, tik svarbiausia tikėkit savimi. Reiks
04 07
Įkvėpimas
Laimingo optimisto išpažintis
16
5 (kitiems gal mažiau, priklauso pagal norą ir situaciją) dienų per savaitę, praleistų auditorijose. Mažiausiai vieno užsiėmimo po paskaitų – vieniems gal tai bus Studentų atstovybė ar Prancūzų kultūros klubas, kitiems laikas praleistas VDU Sporto centre, o galbūt su bendrakursiais ilgas vakarojimas mieste, bendravimas neformaliomis formomis irgi veikla! Iki artimiausio semestro pabaigos reiks išgyventi 1 sesiją, išgerti tuziną kavos puodelių arba energetinių gėrimų, suvalgyti 5 kilogramus juodo šokolado, kuris skatina smegenų veiklą. Taip pat susirasti mažiausiai 100 draugų ir pabendrauti bent su dešimčia dėstytojų. Pradžiai tiek – išgyvenk pusmetį, sulauk Kalėdų meto, o tada galėsi kurti naujus pažadus ir ateities tikslus! Iki susitikimo, Vyr. redaktorė Roberta
Info skiepas
Organizacijos
Kelionių blog’as
20
10
Pokalbiai su aš
12
Studis foto
14
Sportas
Studis vertina
Aš renkuosi SPORTA, o tu?
23
22
Pro rakto skylutę
Kinas ar kavos puodelis
Gyvenu, kad valgyčiau
Įkvėpimas Gabrielė Stasiūnaitė
Laimingo optimisto išpažintis Artėjantis ruduo kviečia visus pasidžiaugti likusiomis vasaros dienomis ir naktimis bei dar bent akimirkai negalvoti apie artėjančius mokslo metus ir darbus. Visgi ateinantis ruduo atneš daug naujų nuotykių ir malonių pažinčių. Šįkart ieškojau įkvepiančio žmogaus vaikinų tarpe - ir radau! Vieni jį žino kaip „Kas vyksta Kaune“ veidą, kiti kaip užkietėjusį keliauninką, treti kaip optimizmo nestokojantį draugišką vaikiną. Mantas Bertulis – viešosios komunikacijos studentas, projektų vadovas, užkietėjęs krepšinio fanas, visur visada lekiantis ir kupinas idėjų, šiltas ir nuoširdus vaikinas, kuris iš gyvenimo šiuo metu pasiima viską ar bent jau beveik viską. Gyvenimą matai kaip pusiau pilną, pustuštę stiklinę ar pusę stiklinės, pripiltos vandens? Aš esu pozityvus žmogus, todėl natūralu, jog esu labiau optimistas nei pesimistas. Tikiu savo idėjomis, projektais ar tiesiog savo darbu, tačiau stengiuosi nebūti aklu optimistu. Man labai patinka, kai viešajame transporte, pietaujant ar dar kur nors išgirstu kokių vyresnių žmonių pokalbius apie blogą gyvenimą Lietuvoje. Tada aš pradedu demonstratyviai ironiškai šypsotis ir žiūrėti į tą žmogų, kad jis bent iš mano žvilgsnio suprastų, jog tokios kalbos man kelia tik juoką. Su tokiais žmonėmis yra beprasmiška diskutuoti. Pats nemanau, kad Lietuvoje gyventi yra blogai. Čia svarbesnis klausimas - ar tas žmogus, kuris viskuo skundžiasi, pats nori ir deda visas pastangas, jog jo kasdienybė bei buitis taptų geresnėmis?
todėl beveik viską jai pasipasakoju. Jeigu kažkokių dalykų ji iki šiol nežino, reiškia, jog jų tikrai jai nereikia žinoti. Žinau, kad mano mama skaitys šį interviu, o, grįžęs namo į Šiaulius, aš norėsiu ant stalo rasti jos iškeptus blynus, o ne lapelį su tušinuku pasiaiškinimui rašyti.
Penki faktai apie tave, kurių nežino tavo mama. Mūsų su mama santykiai yra labai geri,
Kokių magiškų galių norėtum turėti? Norėčiau, kad man suspragsėjus pirštais alus pats pas mane ateitų.
4
Daina, apibūdinanti eilinę tavo dieną? Pharrell Williams - Happy Ką darai, kai ištinka „shit happens“ diena? Pasiimu šepetį ir einu valyti tualetą. Nes jei kažką pridirbai, juk reikia sutvarkyti. Aišku, būna taip, jog ištikusiom problemoms tu jokios įtakos neturi, bet turi mokėti pripažinti savo klaidas. Šiaip aš nesu žmogus, pergyvenantis labai dėl nesėkmių, nes žinau, jog kitą kartą bus geriau. Moku mokytis iš klaidų.
Koks yra geriausias patarimas, kokį esi gavęs? Dirbk taip sunkiai, kad vieną dieną tavo parašas virstų autografu. Tau VDU - tai… ? Teisingos - liberalios politikos universitetas. Kokį beprotiškiausią dalyką esi padaręs gyvenime? Manau, jog tokiam bepročiui kaip aš - beprotiškiausias dalykas dar laukia ateityje. Jei jau kalbant apie beprotiškus dalykus, tai esu nusijuokęs iš Pauliaus Ambrazevičiaus bajerio, įstrigęs vienam lifte su Petru Gražuliu bei atėmęs iš Manto Katlerio kebabą. Koks vaikas buvai vaikystėje? Mane dar dabar mamos draugės vadina „vaikeliu“, o maži vaikai gatvėje vis dar šaukia „lelia“, tai nelabai dar ir pabėgau nuo tos vaikystės. Buvau aktyvus vaikigalis, kuris visur norėdavo dalyvauti, bet
ne visur priimdavo. Mokykloje irgi buvau prie tų „lopų“, kurie sėdi klasės priekyje. Skirtumas dabar tik tas, kad studijų metu „lopai“ sėdi gale, kur ir aš dažniausiai bazuojuosi. Studijuoji viešąją komunikaciją – kodėl pasirinkai šią specialybę? Kadangi dirbti žurnalistinį darbą pradėjau dar mokykloje, todėl pasirinkimo spektras sumažėjo gerokai. Buvo tik du variantai - Vilniuje studijuoti žurnalistiką arba Kaune viešąją komunikaciją. Laikinoji sostinė mane labiau traukė, o savo pasirinkimu tikrai džiaugiuosi. Dirbi „Kas vyksta Kaune“ įmonėje. Kaip atrodo eilinė tavo darbo diena? Už ką esi atsakingas? Nors portalas „Kas vyksta Kaune“ yra populiariausia Kauno žiniasklaidos priemonė, tačiau jame dirba pakankamai mažai žmonių, todėl tenka atlikti įvairiausius darbus. Labiausiai koncentruojuosi ties projektais, stengiuosi, jog „Kas vyksta Kaune“ prekės ženklas būtų kuo žinomesnis, ieškau partnerių, su kuriais būtų galima bendradarbiauti, būti informaciniais rėmėjais. Čia dirbu nuo balandžio mėnesio ir jau teko bendradarbiauti su įvairiausiais projektais - „Radistai Village“, „Pavasario festivalis“, „RAFES“, „Granatos live“ festivaliais, „BalconyTV Kaunas“, „Padžiauk sofą“, Kauno Hanza dienos, Gatvės sporto šventė, „Senamiesčio žiogas“, Džordanos koncertinis turas bei kt. Taip pat prižiūriu ir „Facebook“ puslapius „Kas vyksta Vilniuje“, „Kas vyksta Klaipėdoje“ bei kartu su kolegomis „Kas vyksta Kaune“. Tenka ir pačiam atlikti žurnalistinį darbą – stebėti naujienų srautą, vykti į įvykio vietą.
Rengi „Kitokius pasikalbėjimus“ - iš kur atsirado idėja kviesti žinomus žmones ir juos kalbinti prieš publiką? Pavasario pradžioje atsitiko taip, kad nebeturėjau jokio darbo, todėl reikėjo greitai kažką galvoti. Jau, pradirbus pusketvirtų metų krepšinio žurnalistikoje, turėjau nemažai pažinčių. Galvojau, kad reikia jas kažkaip išnaudoti. Bevažiuojant troleibusu namo, tiesiog į galvą šovė mintis daryti tokią pokalbių laidą prieš publiką. Jau tą patį vakarą buvau radęs pradinį vedėją. Sugalvojome pavadinimą. Prasidėjo vietos ir rėmėjų paieškos, derybos. Tikrai negalvojau, jog ši iniciatyva įgaus tokį pagreitį. Pirmuoju svečiu tapo humoristas Mantas Katleris. Tai buvo labai tinkamas pasirinkimas startui. Jo pilnas pokalbio įrašas dabar yra peržiūrėtas daugiau nei 100 tūkst. kartų. Po to pradėjome kviesti vis kitus įdomius ir garsius žmones, o mano pažinčių ratas sparčiai plėtėsi. Vasaros pradžioje iš „PuntoJazz“ palėpės persikėlėme į „Ryšių kiemelį“, kur publikos skaičius ne tik padvigubėjo, bet ir patrigubėjo. Dabar „Kitokiuose pasikalbėjimuose“ jau yra apsilankę tokios personos, kaip Marijonas Mikutavičius, Andrius Mamontovas, Algis Ramanauskas, Andrius Užkalnis, Arūnas Valinskas, Vytaras Radzevičius ir kt., o diskusijas transliuoja net portalas DELFI. Kokiomis savybėmis turi pasižymėti projektų vadovas? Pirmiausia tai turi būti žmogus, turintis daug fantazijos ir idėjų. Jis turi būti viskuo besidomintis, turi mokėti atsirinkti, kas yra naudinga tavo įmonei, su kuo verta bendradarbiauti. Turi priprasti, kad tavo telefonas per dieną gali skambėti ir 20, ir
40 kartų. Taip pat svarbu turėti pažinčių arba reikiamų kontaktų, kurie sujungtų tavo projekto sudedamąsias dalis. Kokį žmogų laikai savo autoritetu? Sunku rasti žmogų, kuris visapusiškai galėtų būti tavo autoritetu. Vienas gali būti tau autoritetas pagal vieną savo vidinę savybę, kitas pagal išorinį grožį, tačiau tokio vieno, kurio nuotrauką esu pasikabinęs vonioje ant veidrodžio, nėra. Galbūt pasakysiu banaliai, bet stengiuosi būti pats savimi – mokytis iš savo klaidų, kurti savo rankomis ir galva bei pasikliauti savo intuicija. Jei galėtum atsukti laiką atgal... ką pakeistum? Protinga būtų pakeisti savo klaidas, tačiau, atsukus laiką ir kažką pakeitus, tokios pačios dabarties jau nebeturėsi. Esu patenkintas, kur esu dabar, o visos patirtos duobės mane tik užgrūdino. Kas sieja tave su krepšiniu? Geras klausimas. Trejus su pusė metų be krepšinio neįsivaizdavau nė vienos savo dienos. Keldavausi ir guldavau su mintimis apie oranžinį kamuolį. Būtent tiek laiko dirbau krepšinio naujienų portale „BasketNews.lt“. Būtent savo buvusiems redaktoriams Jonui Miklovui bei Rokui Buračui esu labiausiai dėkingas už tai, kur esu dabar. Dar Šiauliuose pradėjęs dirbti žurnalistu nepraleidau beveik nė vienerių klubo „Šiaulių“ rungtynių. Prieš tai dar kažkiek laiko rungtynes stebėdavau fanų tribūnoje, kartais važiuodavau į išvykas. Stebėjau ir du auksinius Jono Valančiūno
5
kartos finalus – 2010 m. Vilniuje bei 2011 m. Rygoje. Praėjusiais metais spontaniškai išvykome į Europos čempionato finalą Slovėnijoje. Visi šie trys finalai paliko neišdildomus įspūdžius. Šiuo metu dar dirbu krepšinio klubo Kėdainių „Nevėžio“ atstovu spaudai. Dabar krepšinis mano gyvenime nusirito į žemesnę vietą, tačiau jis jau visam laikui įaugo į mano kraują. Esi kelionių maniakas. Kas paskatino tave keliauti, pažinti kitas šalis? Man tai toks natūralus dalykas, kad net nežinau atsakymo į šį klausimą. Tai lyg tas pats, kas būtų pirkti dovanas per Kalėdas ar ridenti kiaušinius per Velykas. Jau nuo pat žmonijos pradžios kelionės tapo įprasta gyvenimo dalimi. Manau, jog visi keliautų, bet vienus riboja finansai, kitus sveikata, o dar trečius – darbas. Nors pastarąjį dalyką kiti pernelyg sureikšmina, kaip kokį inkarą ant kojų. Jeigu tau darbas trukdo keliauti, mesk darbą. Man nuo pat mažens geografijos pamoka buvo viena mėgstamiausių, o jeigu žinočiau, kodėl keliauju, turbūt nekeliaučiau. Kokia yra svajonių šalis, į kurią norėtum nuvykti? Absoliučiai visos, kuriose dar nebuvau. Kokia įsimintiniausia kelionė, kurios niekada nepamirši? Keliauti pradėjau tik praėjusiais metais, tad dideliu įspūdžių bagažu pasigirti dar negaliu, tačiau pirmoji rimta kelionė įsiminė labiausiai. Su kursioku Viliumi leidomės į kelionę visiškai nieko neplanavę. Skridome iš Vilniaus į Romą, o atgal namo turėjome grįžti autostopu. Iš pradžių viskas buvo nuostabu – apvaikščiojome Romą, Vatikaną, nusigavome pas mano draugus į Italijos rytus, aplankėme Boloniją, Veneciją, bet viskas baigėsi Austrijoje. Ten mes gavome nemenką baudą už tranzavimą, kuri pakeitė mūsų planus 180 laipsnių kampu. Nusprendėme grįžti kuo greičiau į Lietuvą, todėl iš Prahos sėdome į autobusą ir, sumokėję brangiau
6
nei už skrydį į Romą, parsiradome Lietuvoje. Tiesa, ši kelionė dar didesnį įspūdį paliko, nes miegojome kur tik papuola: palapinėje, traukinių stotyje arba net su miegmaišiais ant kieto Venecijos grindinio. Gyvenime vadovaujasi protu ar širdimi? Kodėl? Širdimi galima vadovautis nebent lovoje, o protas ir logika yra nuolatiniai normalaus žmogaus palydovai. Kiekvieną dieną įprastai tenka priimti milijonus sprendimų. Vieni svarbesni, kiti kasdieniški ar net nesureikšminami. Normalu yra savo sprendimus apgalvoti, susidėlioti pliusus ir minusus bei juos protingai pasverti. Geriausia yra, kai šiems mūsų sprendimams pritaria ir protas, ir širdis. Jeigu matau kažkokį benamį, prašantį išmaldos, aš jam niekada gyvenime jos neduosiu. Ne dėl to, kad neturiu širdies, o dėl to, jog nežinau, ar jis tų pinigų neišleis alkoholiui ar cigaretėms. Aš mieliau nupirksiu jam maišą maisto. Tada bent žinosiu, kad tie pinigai nedings į balą. Koks yra tobulai praleistas vakaras tau? Tai iškyla į gamtą su kompanija draugų, su kuriais visada bus apie ką pajuokauti, pakalbėti. Šalia laužas, ant iešmo kepančios dešrelės, palapinės, alus ir senos, geros dainos. Ką ketini veikti po studijų? Aš nežinau, ką ketinu veikti kitą savaitę ar kitą mėnesį, todėl apie tai tikrai negalvoju. Mano gyvenimas juda intensyviu tempu, tad kažką planuoti būtų bergždžias reikalas. Kokį gerą darbą esi padaręs kitam? Stengiuosi dažnai daryti gerus darbus, tad kažkokį vieną sunku būtų išskirti ar sureikšminti. Pats laikausi tokios nuomonės, kad apie gerus darbus reikia pasakoti ir skelbtis. Nors kiti tvirtina, jog nėra reikalo girtis, tačiau iš savo patirties
galiu pasakyti, kad gerumas yra lengvai užkrečiama liga. Kuo dabar žaviesi? Žaviuosi jaunais ir entuziastingais žmonėmis, kurie bando patys kažką kurti, organizuoti, daryti ir t.t. Žaviuosi augančiu pilietišku ir tautišku jaunimu, nes esu įsitikinęs, kad Lietuva turės šviesią ateitį. Žaviuosi savo mama, kuri man yra didelis įkvėpimo ir motyvacijos šaltinis. Žaviuosi Kaunu, kuris man su kiekviena diena patinka vis labiau ir labiau. Žaviuosi viskuo, kas pozityvu, spalvota ir miela ausiai. Kokios tavo silpnybės? Mano didelė silpnybė yra nemokėjimas susikaupti. Dažnai, darant vieną darbą, pradedu kitą arba, skaitant kokį tekstą, pradedu žiūrėti kokį video. Manau, tai socialinių tinklų efektas. Taip pat, mano manymu, per mažai analizuoju savo klaidas, esu ganėtinai naivus bei mėgstantis ilgai miegoti. Be kokių trijų dalykų negali gyventi? Negalėčiau gyventi be alaus, moterų ir dviračio. Ko palinkėtum VDU studentui? VDU studentams norėčiau palinkėti atrasti savo kelią, kad tektų kuo mažiau klaidžioti šunkeliais, kad darbas teiktų malonumą ir tu galėtumei juo didžiuotis. Daryti gerus darbus ir skelbti apie tai viešai bei užkrėsti tuo savo draugus. Kurkime geresnį rytojų! Imdama interviu visada stebiuosi pašnekovais ir džiaugiuosi, kad jie nebijo ir nori pasidalinti savo kasdienio gyvenimo džiaugsmais su kitais, galbūt taip įkvėpdami paprastą studentą būtent šiandien išbandyti kažką naujo. Mantai, linkėjimai tau ir tikiuos, kad tai, ką darai dabar, ir toliau darysi su tokiu užsidegimu ir entuziazmu bei dalinsiesi savo optimizmu ir gerumu su kitais. Sėkmės!
Kelionių blog‘as
Viltė Urbonaitė
Erasmus praktika alaus ir šokolado šalyje Erasmus praktika... Pirma mintis, išgirdus šį pasiūlymą , buvo „Dirbti vasarą nemokamai užsienyje?!“. Kitiems gali tai pasirodyti kaip nelabai viliojantis pasiūlymas. Gi vasaros metas - tai laikas atsipalaiduoti, pailsėti, „patūsinti“! Tačiau ši mano vasara nebuvo skirta poilsiui ar „tūsinimui“. Aš visada mėgau priimti spontaniškus spendimus, o šįkart Erasmus praktika vasarą buvo vienas iš jų. KUR?! Greita paieška. Baiginėjantis pirmojo kurso pavasario semestrui, universitete buvo organizuojamos karjeros dienos, kuriose ir sužinojau apie Erasmus praktikos programą. Pasiūlymas praleisti vasarą užsienyje ir įgyti daug naudingos patirties suviliojo iškart, tačiau teko labai greitai suktis. Kadangi tai yra praktika ir turėjau tik dvi savaites užpildyti anketą, tai reikėjo greitai ieškotis organizacijos, kurioje galėčiau ją atlikinėti. Pirma mintis buvo kreiptis į Belgijoje gyvenančią sesę ir prašyti jos kompanijos kontaktų, nes tai viena iš nedaugelio kompanijų Belgijoje, kurioje pagrindinė šnekamoji kalba anglų, o ne olandų. Taip ir atradau savo praktikos vietą – „Donaldson company“. Pirmieji „žingsniai“ Buvau priimta praktiką atlikinėti amerikiečių kompanijoje „Donaldson“. Tai globali filtravimo sistemų kompanija, kurios pagrindinis tikslas – gerinti oro ir vandens kokybę pasaulyje. Nors tai amerikiečių įmonė, tačiau praktiką atlikinėju Belgijoje, kur yra įsikūręs „European headquaters“ padalinys, orientuotas į Vakarų Europos ir Artimųjų Rytų šalis. Pirmą dieną aš drebėjau ir labai savimi abejojau, ką aš čia veikiu. Kol man paskirtas mentorius pasakojo apie mano veiklos planą visai vasarai, galvoje sukosi tik viena mintis - „nieko nesuprantu, padariau klaidą, reikėjo važiuot po 2 arba 3 kurso“. Kartais net nesuprasdavau, ar tikrai anglų kalbą girdžiu. Kalbant apie pačią darbo aplinką, biurą, tai čia yra toks, kokį matydavau amerikiečių filmuose - didelė erdvė, suskirstyta atvirtais kubais, visi aplinkui mato, ką tu veiki (ar dirbi, ar facebook‘e sėdi). Kai pirmą savaitę reikėjo išsėdėti prie kompiuterio ekrano po 8 valandas ir visiškai nesuprast, ką darau, buvo didelis šokas, o mintis, kad dar teks tai daryti tris mėnesius – skandino ir smaugė. Tačiau mano džiaugsmui tokia buvo tik pirma savaitė. Vėliau pradėjau suprasti darbo sistemą, pati organizuoti projektus, susirinkimus, padedu keisti kainų nustatymų sistemą ir dabar jau esu dalis marketingo komandos. Žmonės čia yra labai draugiški
ir visada padeda, jei ko nesuprantu. Net kai pati nedrįstu paprašyti pagalbos, jie prieis ir paklaus, ar tikrai viskas aišku. ½ laiko praėjo, ½ laiko liko Su kiekviena diena viskas darosi vis įdomiau ir įtempčiau. Artėja labai svarbus renginys – „Automechanika“. Tai lyg „mugė“ kompanijoms, kurios dirba su automobilių dalimis, tarp jų ir filtrais. Dėl to šis renginys yra labai svarbus ir „Donaldson“ kompanijai – tai viena iš nedaugelio progų įsigyti naujų ir vertingų klientų, geriau pasirodyti prieš savo konkurentus. Prie šito renginio jie leido prisidėti ir man: ieškoti idėjų, kaip geriau pasirodyti, išsiskirti, privilioti klientus prie mūsų stendo, ieškoti reklamos idėjų ir t.t. Neseniai mentorius man pranešė, kad galėsiu prisijungti prie marketingo komandos ir rugsėjo mėnesį važiuoti kartu į renginį „Automechaniką“, kuris vyks Frankfurte! Sužinojus naujieną, kojos ir rankos nutirpo... Ne tik gavau šansą dirbti milijardų vertės kompanijoj, bet jie dar mane ir į Frankfurtą skraidins! Žinau, kad skrisiu ten ne atostogaut, o reikės ir rimtai padirbėti (ši mintis tikrai sukelia šiek tiek streso ir užkrauna papildomų darbų), bet tikiu, kad patirtis bus neįkainojama. Work hard. Have fun. Erasmus praktika ne tik darbas, bet ir neįkainojamos atostogos. Nors tai ne pirmas kartas, kada apsilankau Belgijoje, bet šita šalis visada mane nustebina. Gyvenu mažame studentiškame miestelyje – Leuven. Architektūra ir atmosfera yra tikrai jaukios, o žmonės labai draugiški.
Kiekvieną savaitgalį mieste kažkas vyksta – miesto šventės, koncertai, pasirodymai ir t.t., todėl čia niekada nespėju nuobodžiauti. Savaitgaliais dienos metu keliauju, aplankau miestus, kuriuose dar esu nebuvus, su drauge ragaujame belgišką alų (nes visgi skirtingų rūšių yra virš kelių tūkstančių), o vakare išeiname į miesto centrą. Klubų Leuven‘e praktiškai... nėra. Yra vienas mažas klubas, kuriame nelabai kas lankosi, dėl to visi pagrindiniai vakarėliai vyksta barų kvartale. Susipažinau su nemažai belgų. Kai kurie iki dabar nežino, kur yra Lietuva, ir vis painioja mus su ukrainietėmis arba rusėmis. Taip pat aplankiau porą festivalių Belgijoje, tarp jų ir „Tomorrowland“, kuriame jaučiausi lyg atsidūrusi pasakoje. Dabar tikrai nesijaučiu atidavus visos savo vasaros tik praktikai, nes kartu gavau ir labai įdomias, pilnas nuotykių atostogas. Kodėl verta (?) Siūlau Erasmus praktiką ypatingai tiems, kurie nėra užtikrinti dėl savo studijų pasirinkimo, nes aš įsitikinau, kad nors ekonomika yra įdomu ir tikrai bakalauro studijas su šypsena pabaigsiu, tačiau magistrantūrai rinksiuosi visai kitą kryptį. Žinoma, išnaudoti šią progą, mano nuomone, turi kiekvienas studentas, nes išlendi iš teorijos rėmų, į kuriuos esi įstatytas nuo mokyklos laikų, supranti, kaip viskas vyksta darbovietėje, ką gali veikti pabaigus studijas, tuo labiau, kad universitetas sudaro sąlygas iškeliauti ir suteikia piniginę paramą, kurios pilnai užtenka susimokėti už kambario nuomą, maistą ir keliones.
7
Odeta Grabauskaitė
Britiška praktika. Arba kaip pakeisti pasaulį ERASMUS. O su kuo Tau asocijuojasi šis žodis? Tikriausiai jau žinau – egzotiški vaizdai, saulės išbučiuoti veidai ir beprotiškai linksmas gyvenimas. Man laimė nusišypsojo išbandyti ne tik Erasmus studijas, bet ir Erasmus praktiką. Tad šitos dvi patirtys leido suvokti, kad kiekvieno studento istorija yra kitokia. Kiekvienas studentas išvažiuoja su skirtingais norais, lūkesčiais ir svajonėmis, tad ir parsiveža skirtingą puokštę įspūdžių. Taigi aš noriu su Jumis pasidalinti SAVO ryškiaspalve puokšte, parsivežta iš Erasmus praktikos Jungtinėje Karalystėje. Kodėl į Jungtinę Karalystę, o ne atgal į Turkiją? Išvažiavus pagal Erasmus studijų mainų programą į Turkiją buvau apdovanota šešiais kone įdomiausiais savo studijų mėnesiais. Tačiau praktikai pasirinkau kitą šalį – Jungtinę Karalystę. Dažnai sulaukiu klausimo „kodėl?“. Atsakymas labai paprastas – nors Turkijoje turėjau tikrai nuostabų laiką ir neišdildomus įspūdžius, tačiau vėl norėjosi iššūkių, nežinomybės ir netikėtumų. O šito Turkijoje tikriausiai būčiau nebesuradusi... Tad nusistačiusi prioritetą, kad noriu į anglakalbę šalį, leidausi į internetines platybes ieškoti organizacijos. Ieškojimas iš tiesų buvo varginantis ir atimantis daug laiko, tačiau šventė atėjo ir į mano kiemą – buvau priimta į The Green Economics Institute!
8
Žalioji ekonomika? Keičiam pasaulį! Man visuomet prie širdies buvo socialinės ir visuomeninės idėjos, kuomet matoma šiek tiek toliau už savo batų raištukų. Tad buvo smagu patekti į tokią aplinką, kurioje žmonės mąsto panašiai. Tik atvykusi į institutą supratau, kad jo veikla yra kur kas platesnė nei aš tikėjausi: knygų bei tarptautinio žurnalo leidimas, konferencijų organizavimas, dalyvavimas parodose, konferencijose, renginiuose bei kita galybė nesuskaičiuojamų dalykų. Na ir pati direktorė savo veiklą pristatė labai paprastai: ,,We are changing the world“. O svarbiausia šie žodžiai nėra tušti: 2011 metais Instituto direktorė Miriam Kennet gavo apdovanojimą už tai, kad yra viena iš labiausiai pasaulių keičiančių moterų. Temos, ties kuriomis institutas dirba, taip pat yra labai įvairios:
pasaulinis atšilimas, lyčių nelygybė, trečiųjų šalių skurdas, darnus vystymasis, jaunų ir pagyvenusių žmonių atskirtis it t.t. Oksfordo universitetas, pažintis su Nobelio premijos laureate ir kitos įdomybės Jau prieš atvažiuojant į savo praktikos vietą žinojau vieną iš savo užduočių – konferencijos organizavimas Oksfordo universitete. Nemeluosiu – ši užduotis buvo tikrai jaudinanti, tad be galo nekantravau kada galėsiu prisidėti prie pirmųjų darbų. Pabūti ir net skaityti pranešimą universitete, kuris yra vertinamas kaip vienas geriausių pasaulyje, buvo tikrai neįkainojama patirtis. Beveik tūkstantį metų skaičiuojantis universitetas užburia ir įsuka į kitokį pasaulį. Tačiau nepaisant to, antrąją konferencijos dieną netikėtai sulaukiau akies mirksnio iš
direktorės, kad reikia palydėti Nobelio premijos laureatę, Graciela Chichilnisky, pietų. Galvoje įsisiautėjo uraganas: ,,Juk mes dėl šito nesitarėm!“ ,,Ką aš kalbėsiu su NOBE-LIO premijos laureate?“ ,, Bet juk tai tik pietūs!“. Ir kaip ten bebūtų, staigiai vandeniu užpylusi savo degančias baimes išėjau pietauti. Tačiau eilinį kartą savo gyvenime įsitikinau, kad kartais mes per daug išaukštiname postus, titulus ir kitus blizgančius niekučius. Ogi ši moteris iš Jungtinių Amerikos Valstijų buvo visai paprasta ir maloni. Šauniai pasikalbėjome apie jos studijų metus, apie įgytas specialybes ir įvairius gyvenimo vingius. Knygos gimimas Tik atvykus į Reading (miestas Jungtinėje Karalystėje, kuriame atlikau praktiką) direktorė mane nusivežė į knygų leidyklą. Pasiimant naujai išleistą knygą ji minėjo, kad jausmas yra panašus kaip susilaukus
naujagimio. Kuriant įdedama daug savęs, nemiegotų naktų, jausmų ir tai kartais trunka ilgiau nei devynis mėnesius. Kalbant atvirai – nesupratau, ką ji tada norėjo pasakyti. Nors visada vertinau knygas, tačiau neišėjo įsisąmoninti, kad tai gali būti taip svarbu ir prasminga. Ir štai po kelių dienų gavau užduotį – knygos ,,Green Economics: Policy and practice in Eastern Europe“ redagavimas. Po šito sekė intensyvus mokymasis dirbti specialia programa, tūkstančiai laiškų iš Latvijos, Estijos, Rusijos, Ukrainos bei Lietuvos ekonomistų ir daugybė nemiegotų naktų. Nepatikėsite, bet po milijono puodelių kavos galėjau sklaidyti pačios redaguotą knygą! Jausmas neapsakomas! Iš tiesų kūrinys, kurį sukūrėme kartu su Latvijos profesore ir instituto direktore buvo jaudinantis. Į knygą yra sutalpinta ne tik Latvijos, Estijos, Lietuvos ir Ukrainos skauduliai, bet ir gerosios šalių praktikos. Skamba įdomiai? Knygą internetu gali įsigyti ir tu!
If not now, when? Taigi taigi... Negaliu pasigirti nei egzotiškais Anglijos vaizdais, nei saulės nubučiuota oda ar nesibaigiančiais vakarėliais. Šį kartą ,,neįtilpau“ į Erasmus stereotipą. Bet tuo labai džiaugiuosi, nes būta visko: nemiegotų naktų, kvatojimosi iki ašarų, namų ilgesio, savęs išbandymų, daug angliškų šypsenų. Bet, be abejo, buvo VERTA. Nežinau kaip Jums, bet man kiekvienas gyvenimo etapas padiktuoja atitinkamą išmintį/ pamoką. Tad būtent ši praktika su savo iššūkiais ir netikėtumais davė dar daugiau ugnies bei energijos veikti ir išbandyti gyvenimo suteikiamas galimybes. Džiaugiuosi, kad pasiryžau šitam žingsniui ir saulėtą pavasario rytą pamatytam skelbimui, kvietusiam dalyvauti mainų programoje, pasakiau: ,,If not now, when?“
9
Pokalbiai su aš Evelina Stepšytė
Trijų merginų minčių sūkuryje Taip greit vasarai prabėgus ir prasidėjus naujiems mokslo metams – vėlgi sugrįžtame prie pokalbių su savimi. Atrodo toks lengvas dalykas – juk kasdien daug galvojame, mąstome ir daugiausiai laiko praleidžiami būdami su savimi, tačiau gerai pagalvoti, ko norėtum savęs paklausti ir kaip ką atsakyti – visgi sunkus uždavinys. Ne vienas žmogus, kuriam teko pabuvoti tokioje situacijoje, yra sakęs, kad buvo išties nelengva, tačiau įdomu, kažkas naujo ir turintis savitą patirtį. Tad leidžiamės po šių trijų merginų interviu su savimi vingrybes... juk tai unikali galimybė apie žmogų sužinoti daugiau. Lai mintys kalba pačios už save!
Augustina Mišeikaitė • Vienos iš didžiausių silpnybių – ryškios, spalvotos kelnės/pėdkelnės, šokoladas ir laikrodžiai • Nevalgo cepelinų, kugelio, šaltibarščių, bulvinių blynų – dažnai dėl to išgirsta: „Ką tu valgai iš viso? Visai ne kaip lietuvė“ • Šūkis, kuriuo vadovaujasi: „Kaip šauksi – taip ir atsilieps“ • Vietoj alkoholio renkasi šokoladinį pieno gėrimą „Miau“ • Mėgstamiausias filmukas „Liūtas karalius“ Ar įsivaizdavau, jog mokysiuosi Vytauto Didžiojo universitete ir studijuosiu biotechnologiją? Visų pirma, niekada per daugiausiai negalvojau, jog čia įstosiu ir mokysiuosi. Nuo vaikystės svajojau tapti veterinare, maniau, kad pavyks ten įstoti ir išsipildys didžioji vaiko svajonė. Tačiau, skelbiant jau pirmojo etapo stojimų į aukštąsias mokyklas rezultatus, supratau, kad visgi toji svajonė apleido mane. Atrodė, jog lyg tyčia būtent tais metais visi užsimanė stoti ten, kur aš norėjau, nes anksčiau tokio konkurso ten nebūdavo. Biotechnologiją irgi buvau parašiusi kaip galimą variantą, tačiau dar nebuvau gerai pasigilinusi, kas tai per specialybė. Tad pamačiusi kvietimą studijuoti ją Vytauto Didžiojo universitete ne per labiausiai šokinėjau iš laimės. Tačiau dar prieš stojimų rezultatų skelbimą sau sakiau: „Kaip lemta, taip lemta. Kur įstosiu, vadinasi, taip buvo lemta.“ Taigi prisiminus savo žodžius nutariau pabandyti „surizikuoti“ – įstoti ir mokytis čia. Ką galiu dabar pasakyti, prabėgus pirmam kursui, prasidėjus antriems mokslo metams, aš bent kol kas tai tikrai nesigailiu savo „surizikavimo“. Nors studijos nėra iš lengviausių, bet užtat įdomios, nenuobodžios. Darbas laborato-
rijose su baltais chalatais iš viso verčia jaustis tiesiog pakylėtai! O ir kalbant apie pačią universiteto atmosferą – nežinau, ar kur geriau, laisviau, drąsiau dabar besijausčiau! Kokia yra mano atmintis? Gan greit ir gerai įsimenu datas, skaičius ir turiu vaizdinę atmintį. Kai reikia mokytis ar ką nors įsiminti, tai man geriausias būdas būna tai daryti žiūrint tiesiai į lapą su informacija. Truputį pažiūrėjusi į jį ir vėliau užsimerkusi – aš tiesiog matau prieš tai matytą vaizdą, visą tą informaciją. Dar net dabar puikiai prisimenu, kaip kas atrodė 9-os klasės biologijos vadovėlyje („Žmogaus biologija ir sveikata“). Pamenu, jog tema buvo apie raumenis – dešiniajame knygos atvertimo puslapyje buvo parašyta apie miofibriles, raumenų rūšis, pamenu paveiksliukus, spalvas, o temos seka buvo 2.4. Žinau, kad tai gali beprotiškai skambėti, bet tokia jau ta atmintis, jei netikite – patikrinkite! Ką aš labiausiai vertinu žmonėse? Ogi labiausiai vertinu žmogaus nuoširdumą, sąžiningumą, kai gali atvirai ir norma-
liai pabendrauti su juo; supratingumą ir vertinimą; sugebėjimą pozityviai mąstyti, įžvelgti teigiamus dalykus, neapkraunant tiek aplinkinių, tiek pačio savęs sunkiomis ir negatyviomis mintimis; labai vertinu ir sugebėjimą laiku ir vietoje pasisakyti, nes jei ne vietoje ir ne laiku pasisakyta – tai jau žmogus krenta mano akyse, o nukritus bent kartą sunkiai bepakils arba visai nepavyks jam to padaryti. Kokią magišką galią norėčiau turėti? Jeigu iš kur nors tik atsirastų kokia nors galia pas mane... Jei galėčiau rinktis, tai rinkčiausi skraidymą! Žiauriai būtų smagu laisvai sklandyti danguje kaip paukščiui, kur nori keliauti!
Raimonda Smailytė • Dievinu bulvytes • Tikiu vienaragiais • Mėgstu įkvepiančius žmones • Pats maloniausias garsas – lapų traškesys • Viską užsirašinėju ir saugau
Ilgai galvojusi nuo ko pradėti, nusprendžiau – nuo to, kas daro mane laiminga. Myliu gyvenimą! Dabar sėdžiu savo pamėlynavusiame kambaryje, spaudinėju išsimėčiusias raides ir taip gera viduje.. Aplink mane daugybė unikalių žmonių, dienotvarkę spaudžia veiklos perteklius ir net jei kar-
tais apima šioks toks bejėgiškumas.. aš juo mėgaujuosi! Nes jaučiu, kad gyvenu. Visada norėjau būti asmeninis spyris į sėdimąją, tad naudodamasi proga tikiuosi ką nors įkvėpti šia nerišlia rašliava. Vis galvoju – kaip svarbu būti ištikimam sau. Daryti
tai, ką nori, bandyti siekti užsibrėžtų tikslų. Ne kartą taip sakė dėdės iš televizoriaus, ne kartą apie tai rašė ir tetos žurnaluose. O kas iš to, jei perskaitęs motyvuojančią žinutę toliau sėdi apsikabinęs išmaniąją dėžutę ir švaistai savo laiką? Ir guodi save, kad nuo pirmadienio tai bus kitaip! Ir ką gi pakeičia tas pirmadienis? Arba pirmoji mėnesio diena? Ir vis dėlto koks nesavanaudiškas poelgis penėti tinginį SAVO laiku! Jei jautiesi nelaimingas – nebijok pokyčių, tinginiui skirk dietą ir siek tikslų. Nebent Tave jis džiugina, tuomet tingėk toliau.
O šiuo metu mano galvoje blaškosi koks tūkstantis su trupučiu minčių ir atrodo, kad tiek daug visko dar noriu parašyti! Apie tai, kaip per pastaruosius dvejus studijų metus pasikeičiau, kokių planų turiu ateičiai, ką šiandien produktyvaus nuveikiau, koks nuostabus maistas yra bulvytės arba koks juokingas žodis yra „prizas“. Įsivaizduokite, su šia painiava turiu gyventi. Bet juk taip gera!
Žydrūnė Rukuižaitė • Nemoku gaminti, bet labai mėgstu maistą • Žadintuvą visada statausi valandą prieš tai, kada man reikia iš tikrųjų keltis, nes dievinu 5-ių minučių žadintuvo atidėjimus • Dauguma teigia, kad mano juokas kaip banginio ar kaip sirenos • Labai nemėgstu, kai žmonės vėluoja Ar erasmus’as gali pakeisti gyvenimą? Ir taip, ir ne. Jei manai, kad išvažiavęs į erasmus’ą tavo likęs gyvenimas Lietuvoje kardinaliai pasikeis, kad nebeturėsi tų pačių draugų, šeima tavęs nė velnio nesupras ir kad nebus mielas tas gimtasis kraštas – tai iš savo patirties sakau, kad taip būna tikrai ne visiems. Draugus prarasi tik tuos, kuriuos ir taip anksčiau ar vėliau būtum praradęs – erasmus’as tokiu atveju lieka tik pasiteisinimu. Šeima tavęs nesupras, nors ir šiaip juk retai kada supranta, tai nereik iš to daryti tragedijos. O tai, kad nepasiilgsi Lietuvos ir norėsi grįžti ten, kur praleidai pusę metų, tai tam yra labai geras posakis: „visur gerai, kur mūsų nėra“. Tiesiog patys mes turime rūpintis savo gerove ir ne joks seimas ar prezidentė, bet mes patys esame atsakingi už tai ką ir kiek turime. Kai buvau maža, kaip įsivaizdavau 21 metų merginą? Kai dar mėgau karstytis medžiais, statyti smėlio pilis, visada tyliai pavydėdavau vyresnei kaimynei ir svajodavau kuo greičiau užaugti. Vyresni kiemo vaikai atrodydavo tokie visiškai savarankiški ir nepriklauso-
mi, jie neturi duoti ataskaitų tėvams kur ir su kuo buvo, gali parduotuvėje už kišenpinigius pirktis ką nori. Na žodžiu, tada labai pavydėdavau jiems ir galvodavau, kaip bus fainai, kai būsiu nepriklausoma ir mama neklausinės su kuo ir kur buvau, nelieps miegoti pietų miego ir panašiai. Tačiau dabar kai esu būtent tokio amžiaus, kai į mane kartais tos mažos mergaitės, kuria kažkada ir pati buvau, kreipiasi teta, tai kartais net ir pasiilgstu tų mamos skambučių su klausimais ką veikiu ir kaip man sekasi, pasiilgstu to jausmo, kai nereikia tau dėliotis savo biudžeto, kad turėtum pinigų sumokėti už bendrabutį, maistą ir dar kelionę namo. Ta neapsakomai didelė nostalgija tikrai aplanko, kai pagalvoji apie pietų miegą, dėl kurio dabar atiduotum viską, o tais laikais, tai būdavo didžiausia bausmė.. Kokias savo ydas norėčiau pakeisti? Perdėtą emocionalumą ir nemokėjimą atsiriboti nuo menkų problemų. Esu toks žmogus, kuris visada viską labai ima į gal-
Na ir kaip, patiko? Man pakeliauti po žmonių vidų, jiems patiems pasakojantis, išties įdomu. Sužinai įvairių dalykų, ko paprastai galbūt niekada nesužinotum ir net apie tai nepagalvotum. Nežinau, kaip Jums, bet man po to kyla skirtingų minčių. Kartais net pati pradedu mąstyti, tai visgi ko norėčiau savęs paklausti? Tad šįkart tiek. Gražaus Jums rudens, produktyvios mokslo metų pradžios ir lai mintys liejasi laisvai!
vą. Kartais gali atrodyti, kad aš net neišgirstu kitų sakomos kritikos man, bet aš visada tai išgirstu ir po to šimtą kartų dar pergalvoju kas buvo ne taip. Tiesiog dažnai apkraunu galvą tuo, kuo tikrai nereikėtų. Jei kas nors nepasiseka aš labai kremtuosi ir daug galvoju ką galėjau daryti kitaip, o kitas žmogus tokioje situacijoje tiesiog nesureikšmintų ir bandytų dar kartą, kol pasiseks. Labai norėčiau išmokti į viską žiūrėti daug paprasčiau ir tikrai nuoširdžiai tikiuosi, kad man tai pavyks!
11
Studis foto
12
13
Sportas Evelina Stepšytė
Aš renkuosi SPORTĄ, o tu? Šiais laikais žmonės dažnai visur skuba ir lekia net nesusimąstydami, jog reikėtų akimirkai sustoti ir atsikvėpti. Ar dažnas tada pagalvoja, kokia visa to nauda sveikatai? O ar daugelis iš mūsų kasdien sąžiningai rūpinasi savimi? Bet kokio atsakymo atveju drąsiai teigiame – prisižiūrėti sveikatą ir SPORTUOTI – būtina. Tad kviečiu Jus į šią sporto apžvalgą. Sporto klubai Daugelis žmonių renkasi įvairius sporto klubus, tačiau tai daryti reikėtų itin atsakingai. Labai svarbu įvertinti savo fizinę būklę kineziterapeuto ar kito specialisto konsultacijoje ir aptarti savo planą kultivuoti pasirinktą sporto šaką ar sporto klubo lankymą. Ne visos rūšys visiems tinka – joms reikalingas atitinkamas pasiruošimas. Nepaisydami šios taisyklės žmonės rizikuoja susitraumuoti. Tad būtina atkreipti dėmesį ir gerai apgalvoti prieš renkantis. Taip pat dažnai sporto klubuose yra sportuojama individualiai, nežinant, kad šitaip galima sau pakenkti. Profesionalo priežiūra – išties geras pasirinkimas. Kita vertus, kartais jis žino, kaip suformuoti dailų kūną, tačiau pamiršta atsižvelgti į pratimo žalą organizmui. Geriausias variantas – specialisto, turinčio medicininę kompetenciją, pasirinkimas. Pravartu prisiminti, jog derėtų sporto klubuose žinoti savo galimybes ir nepersidirbti, ypač lankantis grupiniuose užsiėmimuose. Sportas turi būti sveikata, o ne atvirkščiai. Renkantis tai, kas arčiau širdies, norėtume Jums pasiūlyti reguliarų baseino lankymą – juk tai išties naudinga. „Plaukiojimas įdarbina beveik visus kūno raumenis, tad dirbame itin intensyviai, visus juos treniruojame. Plaukimas – saugus sportas, atitinkamos temperatūros vandens slėgis žmogaus kūną „palengvina“ apie 10 kartų, tad judesius galime atlikti lengviau, didesne amplitude. Tačiau plaukioti reikia mokėti, pavyzdžiui, reikia nardinti galvą į vandenį, o ne laikyti ją virš vandens. Kitaip padidės nugaros, kaklo raumenų tonusas, kurį reikės normalizuoti norint išvengti įtampos raumenyse ar netgi skausmo.“ – teigia kineziterapeutė Daiva Marcinkevičiūtė. Grynas oras – dviguba nauda Sportuoti gryname ore – vieni pliusai, tačiau ką pasirinkti? D. Marcinkevičiūtė atsako: „Tai, kas labiausiai patinka, nes tik tuomet norėsis sportuoti. Patarčiau rinktis iš komandinių, tuomet bus linksmiau ir motyvacija didesnė.“ Kita vertus, dažnas renkasi bėgiojimą lauke ar važinėjimąsi dviračiu. Ir ne be reikalo – tai naudinga
14
kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemai, bendrai organizmo ištvermei treniruoti, taip pat stiprina daugelį kūno raumenų, ypač kojų. Dar ir iš taško A į tašką B galima nukeliauti bei geriau pažinti miestą ir atrasti nematytų vietų. Be visa to, derėtų išbandyti ir treniruoklius, esančius parkeliuose – jie motyvuoja sportuoti. Juk labai panašūs stovi sporto klubuose, tik ten dar krūvį galima dozuoti. Treniruokliai skatina judėjimą, kuris gerina kraujotaką, taip pat dirba raumenys, kūnas tampa tvirtesnis bei lankstesnis. Trumpai tariant – judėjimas – geros sveikatos pagrindas! O ką manote apie kasdienį pasivaikščiojimą ar apskritai mašinos ar viešojo transporto iškeitimą į ėjimą pėstute? Visa tai irgi turi teigiamą poveikį. „Vaikščiodami, judėdami stipriname savo kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemą, judamąjį aparatą (kaulai, raumenys, sąnariai). Pasaulinė Sveikatos Organizacija rekomenduoja kasdien skirti 30 minučių fiziniam krūviui tam, kad išvengtume išvardintų sistemų sutrikimų ir ligų. Raginu savo pacientus lyginti savo kūną su mašina: jeigu ja nevažinėsime ir nesirūpinsime, tai surūdys ir suges. Lygiai tas pats vyksta ir su mūsų kūnu.“ – sako kineziterapeutė.
Motyvacija ir visi kiti reikaliukai Ne visi turi valios prisiversti sportuoti, tačiau kaip žmonėms padidinti motyvaciją? „Manau, jog motyvuotų tinkamai pasirinkta sporto rūšis, judėjimas su kompanija, sporto teikiama nauda organizmui: judėdami jaučiamės žvalūs, energingi, stiprūs, ištvermingi, turime dailesnį kūną. Jeigu norite tokie būti – pirmyn!“ – užsidegusiai kalba D. Marcinkevičiūtė. Be visa to, taisyklingas ir tinkamas sportas – tai juk geros savijautos bei gražios išvaizdos pagrindas. Juk atrodyti dailiai ir jaustis žvaliai nori daugelis, taip? „Linkiu visiems atrasti sau tinkantį ir patinkantį sportą ir judėti, judėti, judėti! Rūpinkimės savo sveikata, juk ji – brangiausias mūsų turtas!“ – priduria kineziterapeutė.
Namų privalumas Mankštinimasis namuose – geras sprendimas. Kita vertus, kiekvienas dalykas turi tiek privalumų, tiek trūkumų. Šiuo atveju pliusai būtų šie: nieko nekainuoja ir tai gali daryti kasdien, kiek norisi, pačiam patogiu metu. Minusai: dažnai pritrūksta motyvacijos, simuliuojama, buities darbai užgula pečius ir sportas lieka pamirštas, sportuojant daromos klaidos, kurios vėliau pasijaučia skausmo, diskomforto pavidalu. Tačiau ką ir kaip sportuoti namuose – štai kur klausimas. Pirmiausia derėtų atrasti sau mėgiamą/-as sporto rūšį/-is ir tada pasikonsultuoti su kineziterapeutu ar kitu kompetentingu specialistu (pvz., sporto mediku), ar tas sportas yra tinkamas, įsivertinti savo fizinę būklę, pajėgumą, susidaryti sporto programą. Kas tam tikrą laiką konsultuotis su specialistu ir sportuojant tobulėti.
2 pratimas Ant kilimėlio remkitės plaštakomis ir keliais, įtempti sėdmenys ir pilvo presas. Plaštakos remiasi į kilimėlį po pečiais. Lenkite alkūnes (jos artėja prie liemens, ne į šalis) ir leiskitės visu kūnu žemyn įkvėpdami ir grįždami į pradinę padėtį iškvėpkite. Kartoti 3 serijas po 10-15 kartų.
Pasportuokime! 1 pratimas Atsigulkite ant pilvo, kojos klubų plotyje, įtempti sėdmenys ir pilvo presas. Krūtinė liečia kilimėlį, rankos ištiestos, delnai pasukti į grindis. Tiesiomis rankomis nedidele amplitude spyruokliuokite aukštyn ir žemyn 1 minutę. Pratimą kartoti 3 kartus, kvėpavimas laisvas.
3 pratimas Ant kilimėlio remkitės pėdomis ir plaštakomis, įtempti sėdmenys ir pilvo presas. Plaštakos remiasi į kilimėlį po pečiais. Lenkite alkūnes ir leiskitės visu kūnu žemyn įkvėpdami ir grįždami į pradinę padėtį iškvėpkite. Kartoti 3 serijas po 10-15 kartų. Pratimai: Sveiko kūno studijos „Sportis“ kineziterapeutė Daiva Marcinkevičiūtė Nuotraukos: Marta Kovalevskaja
1 pratimas
2 pratimas
2 pratimas
3 pratimas
15
Info skiepas
Miguelio de Cervanteso klubas kviečia į ispaniško šėlsmo sūkurį! Miguelio de Cervanteso klubas – pirmoji Lietuvoje studentiška organizacija, skirianti savo veiklą ispanų kalbos ir kultūros populiarinimui – šiemet atšventė savo 3 metų gimtadienį. Šiuo metu klubo komandą sudaro beveik 100 narių! Rugsėjo mėnesį skelbiama naujų narių atranka į šią ispaniško šėlsmo nestokojančią organizaciją. Ieškomi kūrybingi ir energingi studentai, kurie įvairiose klubo veiklose galės atsiskleisti kaip grafinio dizaino ir viešųjų ryšių specialistai, renginių organizatoriai, fotografai bei internetinio puslapio administratoriai. Daugiau informacijos apie Miguelio de Cervanteso ispanų kalbos ir kultūros klubą bei atrankos anketą rasite: www.ispanuklubas.lt. Įdomūs faktai apie klubą: • M. de Cervanteso klubas buvo įkurtas 2011 metais VDU studentų ir dėstytojų iniciatyva. Per tris veiklos metus suorgani-
zuota daugiau nei 50 sėkmingų renginių ir socialinių akcijų. Klubas yra atviras kiekvienam žingeidžiam, aktyviam ir įdomios veiklos ieškančiam ispanų kalbos bei kultūros gerbėjui. • Universiteto bendruomenė itin šiltai sutinka visas ispaniškosios organizacijos veiklas ir jau antrus metus iš eilės M. de Cervanteso klubą pripažįsta VDU metų studentiška organizacija tradiciniuose apdovanojimuose „V2“, kuriuos organizuoja Studentų atstovybė. • Bent keli M. de Cervanteso klubo nariai kiekvieną semestrą laimi atrankos konkursą ir išvyksta mokytis į Ispaniją pagal „Erasmus+“ mainų programą. Dalyvaudami klubo veiklose studentai iš anksto sužino daug vertingos informacijos apie ispanišką kultūrą, pramoksta ispanų kalbos ir išvykę mokytis nepatiria kultūrinio šoko ar problemų dėl kalbinio barjero. • Kasmet vienam aktyviam organizacijos
nariui yra skiriama prof. Birutės Ciplijauskaitės vardinė stipendija, leidžianti vasarą išvykti mokytis ispanų kalbos Saragosos universitete (Ispanija). • Kiekvieną pavasarį M. de Cervanteso klubas, bendradarbiaujant su VDU Užsienio kalbų institutu ir Ispanijos Karalystės ambasada, organizuoja ispaniškos kultūros festivalį „Primavera en español“. Tai yra didžiausia ispaniška šventė Lietuvoje, pritraukianti svečių ne tik iš įvairių šalies miestų, bet ir iš pačios Ispanijos. • 2014 metais „Primavera en español“ festivalis buvo skirtas VDU atkūrimo 25-mečio sukakčiai ir apžvelgė ispanų kalbos istoriją universitete. Tradiciškai festivalio pabaigą kasmet vainikuoja smagi fiesta su ispaniškomis vaišėmis bei linksmybėmis. Kitąmet vyks jubiliejinis, penktasis „Primavera en español“ renginys – ir Tu gali tapti jo dalimi. ¡Te esperamos!
Lipsa Įdomu, kaip veikia žmogaus smegenys? Norėtum geriau suprasti, kodėl mes mąstome taip, o ne kitaip? O gal Tau rūpi tarpasmeniniai santykiai ir juose kylantys konfliktai? Jei atsakei TAIP – LiPSA VDU laukia Tavęs! LiPSA VDU – tai ne tik psichologijos studentus, bet ir visus ja besidominčius, vienijanti organizacija. Mes siekiame ne tik gilinti savo psichologines žinias ir tapti geresniais
16
savo srities specialistais, bet ir suteikti progą šį mokslą geriau pažinti kitų specialybių studentams. LiPSA VDU – tai vieta, kurioje gali gauti ne tik teorinių žinių, bet ir dalyvauti praktiniuose užsiėmimuose, mokslinių tyrimų vykdyme, seminaruose, workshop’uose. Mes kuriame draugišką, atvirą naujoms idėjoms ir mėgstančią smagiai praleisti
laiką bendruomenę, todėl gali neabejoti, kad sudalyvausi filmų vakare, aktyvioje tinklinio popietėje ar ramioje išvykoje į gamtą, kur puikiai praleisi laiką šaunioje kompanijoje! LiPSA VDU – vieta, kur idėjos virsta realybe! Mus galite rasti Facebook paskyroje: LiPSA VDU arba adresu: www.lipsa.lt
Universiteto organizacijų gretas papildė nauja organizacija – VDU IFO Beveik prieš pat vasaros atostogas, gegužės 7 dieną, rektorato posėdžio metu buvo išklausytas informatikos fakulteto prašymas įkurti organizaciją (VDU IFO) ir patvirtintos steigimo nuostatos. Informatikos fakulteto klubo VDU IFO susikūrimo priežastimi tapo noras pagyvinti studentų aktyvumą VDU Informatikos fakultete, padaryti ką nors naudingo ne savo, bet kitų labui - skatinti jaunimo užimtumą ir aktyvią veiklą, susietą su kūryba ar saviraiška, pasitelkiant informatikos galimybes ir technologijas. Nors pati organizacija oficialiai įteisinta tik gegužės mėnesį, tačiau veikia jau nebe pirmus metus. Organizacijos ištakomis laikoma 2011 m. vasario mėnesį susibūrusi bendraminčių studentų grupelė, kuri pasivadino studentams gerai pažįstamu „IFC“ pavadinimu ir bandė ne tik suburti studentus mokslams, bet ir priversti kitus nuoširdžiai nusišypsoti, susivienyti bendrai veiklai. Jų šūkis „IFC“ – I’m feeling cool. Pasak juos, jie yra tam, kad keistų, o ne kad žiūrėtų, kaip tai daro kiti. Deja, bet po susibūrimo ir metų veiklos 2012 m. „IFC“ nutraukė veiklą dėl pernelyg mažo aktyvumo ir todėl, jog nebuvo organizacijos tęstinumo, tikslios struktūros ir valdymo formos. Tačiau po vienerių metų pertraukos „nauja studentų karta“ vėl susibūrė ir tebetęsė pradėtas idėjas,
įsitvirtino ne tik su nauju pavadinimu, bet ir su dar didesniais lūkesčiais bei užsibrėžtais tikslais. Dabar organizacija yra tvirta ir pasiruošusi veikti. Joje yra apie 30 organizacijos statusą turinčių narių. „IFC“ turi 6 veiklos sritis: Renginių, Ryšių su visuomene, IT (Interneto technologijų), Robotikos, Multimedijos ir Matematikos. Renginių srityje kiekvienas gali organizuoti renginius nuo paprasčiausių pasisėdėjimų prie arbatos puodelio, virtualių žaidimų vakarėlių iki sėkmingai vykstančių ir besiplėtojančių „Startup‘ų“. Kuo informatyviau pateikti naujienas pasitelkiant naujausias technologijas galima ryšių su visuomene srityje, o užkietėjusiems „programišiams“ susiburti į IT grupelę. Robotikos mokslu besižavintys turės galimybę išbandyti save ne tik robotų kovose, bet ir patiems plačiai pasigilinti į jų kūrimą ir naudojimą. Multimedijos srityje studentai nevaržomai gali realizuoti kūrybines idėjas, panaudojant teksto, vaizdo, garso elementus. Taip pat nelieka pamiršti ir tiksliųjų mokslų gerbėjai – matematikos srity bus galima gilinti savo žinias su bendraminčiais. Veiklos šiame klube gausu ne tik Informatikos fakultetui, bet ir visai technologijomis besidominčiai akademinei bendruomenei.
VDU IFO pirmininkė Jovita Ambruževičiūtė teigia, kad, atsinaujinus informatikos fakultetui, laboratorijoms, atsiradus daugiau erdvių, modernioms techninėms įrangoms, VDU IFO dabar gali dar sparčiau augti ir tobulėti. Būdama dabar kaip oficiali VDU organizacija visapusiškai veikia, aktyviai bendradarbiauja su kitomis organizacijomis ir nebėra nuošalyje esanti, užmiršta „Vileika“. Organizacija siekia pakeisti stereotipinį požiūrį į informatikus ir programuotojus, jog pastarieji ne tik ištisas dienas sėdi tik prie kompiuterių, bet ir sugeba leisti laiką įdomiai bei linksmai. Taigi Vytauto Dižiojo universiteto Informatikos fakulteto organizacija kviečia Jus prisijungti ir patiems tuo įsitikinti! Organizacijos veiklos adresas: VDU: Kaunas, Vileikos g. 8, 504 auditorija (Multimedijos laboratorija). Nori prisijungti prie VDU IFO? Rašyk ifo. vdu@gmail.com arba tiesiog apsilankyk Vileikos g. 8, 504 auditorijoje (Multimedijos laboratorijoje). Daugiau informacijos „Facebook“ puslapyje: https://www.facebook.com/pages/VDUIFO/177548495622680
17
Info Skiepas
VDU Studentų atstovybė Labas labas labas! Ar ir Tu nenustygsti vietoje bei nuolat ieškai veiklos? O gal nori prisidėti prie Universiteto ir jo Studentų gerovės? O galbūt Tu tiesiog esi idėjos žmogus, kurio galvoje nuolat šokinėja mintys, ką kur ir kaip padaryti, ką kur kaip suorganizuoti ar pakeisti? Mums neatrodo, mes žinome, kad Tu privalai ČIA būti!
VDU Studentų atstovybė kviečia Tave prisijungti! Čia Tavęs laukia net septyni komitetai: akademinių reikalų, socialinių reikalų, kultūros, ryšių su visuomene, tarptautinių ryšių ir projektų, marketingo ir reklamos bei žurnaliukas „Studis“ – tad turėtum tikrai atrasti tai, kas Tave labiausiai domintų.
Studentų atstovybės komitetų prisistatymai vyks rugsėjo 16 dieną (antradienį) 18 val. VDU Didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28). Iki susitikimo!
Akademinė sielovada Studijos universitete - nauja nuostabi patirtis! Drauge tai ir naujos brandos laikas, kai kyla įvairūs gyvenimo pasirinkimų klausimai, keičiasi vertybės bei įsitikinimai. Laikas, kai surandame naujų draugų, o kartais jaučiamės labai vieniši, kai laimingai įsimylime, o kartais liekame labai apvilti, kai sėkmingai planuojame savo ateitį, o kartais nebežinome, kuria kryptimi eiti. Akademinės sielovados komanda universitete yra įkurta tam, kad palydėtų ir teiktų dvasinę paramą čia studijuojančiam jaunimui. Katalikams studentams padedame atrasti bendruomenę ar jaunimo grupę, kurioje galite auginti bei gilinti savo tikėjimą. Taip pat kviečiame bendrai maldai bei veiklai universitete.
18
Netikintiems, ieškantiems ar kitą tikėjimą išpažįstantiems studentams siūlome draugišką atvirą erdvę dalintis savo įžvalgomis bei drauge ieškoti atsakymų į rūpimus klausimus. Akademinės sielovados komandą sudaro kapelionas, koordinatorė bei studentai savanoriai. Kapelionas yra katalikų kunigas, paskirtas dirbti universitete. Kapelionas kun. Algirdas laukia visų, norinčių pasikalbėti Bažnyčios bei dvasinio gyvenimo klausimais arba atlikti išpažintį. Koordinatorė Giedrė yra kapeliono pagalbininkė universitete. Ji mielai suteiks informaciją apie Kaune organizuojamus krikščioniškus renginius jaunimui, padės atrasti tinkamą veiklą ar bendruomenę. Studentai savanoriai - Akademinės sielovados bičiuliai, padedantys organizuoti įvairius renginius
bei įsijungiantys į maldą už universitetą. Tu taip pat gali tapti vienu iš jų! Akademinės sielovados centras įsikūręs K. Donelaičio 52 (humanitariniuose rūmuose) 313 kab (III a.). Ketvirtadienis - „atvirų durų“ diena. Atėjęs rasi mus visada! Kitomis dienomis Akademinė sielovada dirba kintančiu grafiku, tad geriausia skambinti telefonu 867730732 (Giedrei) arba rašyti el. paštu sielovada.vdu@gmail. com. Mūsų adresas Facebook tinkle - „VDU Akademinė sielovada“ (logo su avyte). Čia skelbiame info apie mūsų renginius. Ir dar: greta AS centro rasi koplyčią. Gali užsukti čia drąsiai bet kuriuo metu!
Gyvybiškai svarbus pranešimas kiekvienam, mylinčiam prancūzų kalbą ir kultūrą VDU Prancūzų klubas kviečia prisijungti prie prancūziškiausios veiklos universitete. Jeigu išgirdus kalbant prancūziškai ima stipriau plakti širdis, jeigu žavi prancūziškas kinas ir mada, jeigu norisi pabūti prancūziškoje aplinkoje ir prisidėti prie renginių organizavimo – Tau reikia mūsų, o mums Tavęs! Šį semestrą planuojame vesti pamokas
„žaliems“, kalbėtis apie prancūzišką kiną, bendrauti su pracūzakalbiais Erasmus studentais, diskutuoti apie madą ir kultūrą, organizuoti tradicinius tarpkultūrinės draugystės vakarus, kalbėtis apie Erasmus studijas ir užsiimti kita prancūziška veikla. Nemokantiems prancūzų kalbos bijoti neverta – žinių niekas netikrins... bet noras
išmokti – būtinas. Pažintinis susitikimas vyks rugsėjo 10 dieną (trečiadienį) 18:00 K. Donelaičio g. 52510. Data ir laikas gali keistis, todėl sekite naujienas mūsų Facebook paskyroje: VDU Prancūzų kultūros klubas/Club Culturel Français A bientôt!
AIESEC Kaunas ieško tavęs Turbūt kiekvienas tikras studentas turi siekių užsiimti papildoma neuniversitetine veikla, o ypač jei esi ką tik iškeptas pirmakursis. Juk tai padeda lengviau įsitraukti į paslaptingą studentišką gyvenimą, paįvairinti savo kasdienybę ir prisidėti pliusą prie savo ateities. Yra be galo daug organizacijų, kurios užsiima įvairia veikla. O ką tu manai apie tokią, kuri apima nemažai skirtingų sričių ir suteikia žmogui galimybę įgyti jose žinių ir praktikos? Dižiausia pasaulyje jaunimo valdova organizacija AIESEC, apimanti 124 šalis kiekvie-
nais metais sengiasi padėti jaunimui atrasti ir realizuoti savo potencialą. Tobulėjimas, vienybė ir dalyvavimo džiaugsmas – tai vienos pagrindinių AIESEC vertybių. Lietuvoje jau daugiau kaip 20 metų veikianti organizacija užsitikrino savo vardą. Šiuo metu AIESEC Kaunas vykdo naujų narių atranką ir ieško žmonių, kurie nori įgyti arba pagilinti savo žinias pardavimuose, marketinge, projektuose ar žmogiškuosiuose ištekliuose. Mes taip pat pasižymime glaudžiu bendradarbiavimu su Kauno įmonėmis, užsieniu ir studentais. Be to,
turime savotišką smagią kultūrą, kuri mus suvienija ir stengiamės, kad kiekvienas narys čia jaustųsi išklausytas ir gerbiamas. Kviečiame žmones, kurie nori įgauti tarptautinės patirties, išsiugdyti savyje lyderio savyves, tobulinti anglų kalbos žinias, kurti projektus ir pagerinti savo CV. Rimtas ir įdomus darbas, įspūdingos konferencijos, įvairūs mokymai , draugai visam gyvenimui ir studentiška dvasia garantuota. Daugiau informacijos gali rasti www.aiesec.lt
Renginių kalendorius Rugsėjo 6-7 d. VDU Subalansuoto Fux‘o stovykla. Pirmoji pamaina Rugsėjo 10d. 18:00 VDU Prancūzų klubo pažintinis susitikimas. (K. Donelaičio g. 52-510) Rugsėjo 13-14d. VDU Subalansuoto Fux‘o stovykla. Antroji pamaina Rugsėjo 16d. 18:00 VDU Studentų atstovybės prisistatymo vakaras. VDU Didžioji salė (S. Daukanto g. 28) Rugsėjo 18 d. 10:00 Tarptautinė tarpdisciplininė mokslinė konferencija „Christian World and East Asian Traditions: Symbols, Concepts, Practices“ (Kaunas. Informacija bus tikslinama) Rugsėjo 19 d. Tarptautinė konferencija „Lietuvos ir Lenkijos santykių dinamika“. VDU Mažoji salė (S. Daukanto g. 28, 2 a.) Rugsėjo 19 d. 10:00 Tarptautinė tarpdisciplininė mokslinė konferencija „Christian World and East Asian Traditions: Symbols, Concepts, Practices“ (Kaunas. Informacija bus tikslinama) Rugsėjo 20 d. 10:00 Tarptautinė tarpdisciplininė mokslinė konferencija „Christian World and East Asian Traditions: Symbols, Concepts, Practices“ (Kaunas. Informacija bus tikslinama)
19
Studis vertina Paulina Rūgytė
Pasimesti likimo variacijose
Mr Nobody / Ponas Niekas TRUKMĖ: 141 min. ŽANRAS: drama; romantinis; mokslinė fantastika; fantastika REŽISIERIUS: Jac Van Dormael IMDb ĮVERTINIMAS: 7,9 / 10 METAI: 2009 Iš pasalų atsėlina ilgi rudeniški vakarai. Vėl nerandi sau vietos, ieškai kažko, kas leistų atsigauti nuo ką tik prasidėjusių ir lyg iš netyčių užklupusių mokslų. Prisėdęs perverti beverčius senus kino lankstinukus ir supranti, kad amerikietišką kiną komercialėjimas palietė itin stipriai. Kad filmai, kurie gal atrodo verti dėmesio, iš tiesų neduoda nė trupučio peno apmąstymams. Žinau tą jausmą, todėl siūlau pamiršti amerikiečių kino istorijas ir prisiliesti prie Europos kino.
20
Belgų režisieriaus Jaco Van Dormael režisuotas „Ponas Niekas“ (Mr Nobody) paliko įspūdį kiekvienam jį mačiusiam. 2092-ieji. Paskutinis mirtingasis Žemėje 118 m. Nemo. Jis pasakoja savo gyvenimo istoriją žurnalistui, tačiau esąs įsitikinęs, jog vis dar yra 34erių. Pasakojimo elementai susipina iš trijų jo gyvenimo etapų: būnant 9-erių, 16-os, ir 34-erių metų. Kai pagalvoji, kas per velnias...? Ir iš tiesų, žiūrėdamas pirmą kartą šį filmą, pasimesi scenarijaus vingiuose ne vieną ir ne du kartus. Tai kaip kelionė gyvenimo labirintu, iškeliant visus esminius klausimus ir nežinant, ar teisingu keliu nuėjai, nežinant, ar tas išėjimas, kurį radai, buvo būtent tas, kurio reikėjo. Taip, šiame senuko Nemo pasakojime persipina keli istorijų variantai, svarstant, kaip viskas būtų buvę, jei būtų pasirinkęs kitaip. Svarstant, koks būtų buvęs jo gyvenimas, jei būtų pasirinkęs kitą moterį, kokie būtų jo vaikai, kur tas kelias nuvestų... Ir vis dėlto, kaip sunku turėtų būti apsispręsti, ką rinktis, kai žinai, kas tavęs laukia kelio gale. „Tu turi pasirinkti teisingai. Kol nieko nesirenki, viskas tebėra įmanoma.“
Tai vienas iš tų filmų, kuriuos žiūrėsi dar ir antrą, trečią ir gal ketvirtą kartą, ir vis tiek sugebėsi atrasti kažką naujo. Žinau, kad kai žiūrėsiu jį antrą kartą, man taip ir bus. Gilu, beprotiška, atrodo, fantastika, bet tuo pačiu paprasta ir gyvenimiška. Juk kiekveinas iš mūsų kažką nusprendę po kiek laiko tai apmąstysime vėl ir vėl, svarstydami, o kas, jeigu... Stebint įvykius ir bandant tarp jų nepasimesti, sunku suprasti, kur sapnas, o kur realybė. Todėl smegenų mankšta prasideda tik filmui pasibaigus. Guli naktį atmerktomis akimis ir vis mąstai, suki galvą, permeti kiekvieną matytą sceną, o tuomet pradedi tyrinėti savo gyvenimą. Šis filmas duoda tiek peno apmąstymams, kiek jokia komercinė amerikiečių komedija jo nesuteiks. Tad jeigu ieškai sporto smegenims, o šachmatų lentos prie savęs neturi, pasinerk į pasirinkimų ir jų įtakos žaidimo peripetijas. Užkabins – pažiūrėsi šį filmą dar porą kartų, nepatiks – nusispjausi ir liksi prie komercinio kino.
Tikros meilės istorijos niekada nesibaigia Romanas. Iš anglų k. vertė Lina Būgienė. – Vilnius: Alma littera, 20014, 360 p. Turbūt bene kiekvienas, paėmęs bet kurią knygą į rankas, pirmiausia atsivers paskutinį jos puslapį ir perskaitys anotaciją. Aišku, yra tokių, kurie renkasi knygas pagal pavadinimo skambesį ar viršelio žavesį. Tačiau visi puikiai žino, kad viršelis yra niekas, palyginus su tuo, ką kaskart randame viduje, kuriame dažniausiai ieškome savęs. Ir koks visgi artimas kūrinys skaitytojui gali tapti atradus nors dalelytę – kas nutiko ir man. Taip įvyksta kaskart, kai perskaitau gerą knygą. Šįkart tai buvo Richard Bach „Tiltas pe amžinybę“. Pirmiausia mane užbūrė knygos viršelis. Žinau, viršelis neturėtų daug reikšti, bet „Pegaso kolekcijos“ knygų viršeliai žavi ir traukia akį. Padengtos drobe knygos neslysta rankose, malonu jas liesti ir jomis puošti namų bi-
bliotekos lentynas. Be to, kūrinys parašytas „Livingstono žuvėdros“ autoriaus, manau, tai jau kažką reiškia ir apie jo turinį.
kas visuomet buvo visai šalia... Tačiau tiesos akimirka prašviesėja tik tuomet, kai esi pasiruošęs ją priimti.
„Tiltas per amžinybę“ – tai istorija apie meilės paieškas. Tiksliau sakant, sielos draugės ieškojimus. Dažnai mes jaučiamės vieniši pasauly, ilgimės, ieškome to, ko niekada neturėjome, ir dažnai nepastebime, kad viskas, ko mums reikia, visuomet buvo šalia. Dairydamiesi į tolį, nepastebime, kas vyksta aplink. Tai vyro sukurtas pasakojimas apie Tobulos Moters ieškojimus.
„Mes esame tiltas per amžinybę, nusidriekiantis viršum jūros: patrakėliškai ieškantys malonumų, smagiai tyrinėjantys paslaptis, pasirenkantys nelaimes, triumfą, išmėginimus, neįtikėtinus sutapimus, vis iš naujo išbandantys save ir besimokantys mylėti, mylėti, mylėti!“
Istorija kalba apie lakūną Ričardą, dienom ir naktim pilotuojantį savo nedidelį lėktuvėlį, skraidantį virš miestų ir tuščių laukų, ir besitikintį, kad tuoj ateis toji akimirka, kai jis sutiks savo sielos draugę. „Aš pažinsiu ją, vos tik pamatęs, <...> pažinsiu ją iškart.“ Bet ji vis neateina. Kiekvienoj sutiktoj motery, bandydamas įžvelgti savo idealą, jis praleidžia tai,
Žinot, pamiršau paminėti ir tai, kad šis kūrinys – tai autobiografinis romanas. Tai švelnus, jautrus ir kupinas filosofinių minčių kūrinys. Toks paprastas ir kartu gilus. Kai užklups rudeninis lietus ir laukan nebesinorės kišti nosies, karštos arbatos puodelis ir gera knyga gali tapti geriausiu užsiėmimu. Šįkart rekomenduoju Richard Bach „Tiltas per amžinybę“.
21
Pro rakto skylutę Silvija Saulė Aleknaitė
Kinas ar kavos puodelis Ar teko matyti užrašą “Kaune kaip kine”? Ten kažkur danguje tarp Neries vandenų ir Vilijampolės akmenų. Tuos kelis mėnesius, kol jis ten buvo, jaučiausi kaip (beveik) Holivude. Keisčiausia, kad buvau visai arti tiesos. Tos raidės slėnyje atsirado “Tarptautinio Kauno kino festivalio” organizatorių dėka. Turbūt tai buvo bandymas priartėti prie didžiosios kino industrijos pramonės, bet kol kas tenka tenkintis vietine publika. Nepaisant to, kad žiūrovų kiekiai telpa į kelis šimtus tūkstančių, filmų kokybė tikrai verta dėmesio. Festivalyje galima pamatyti tiek lietuvių, tiek užsieniečių kūrybos ir, nepatikėsite, bet sunku nuspręsti, kuri geresnė. Galbūt didelę dalį simpatijų iškovoja gimtoji kalba, nes, pripažinkim, vertimuose pranyksta žodžių žaismas ir paslėptos reikšmės. Filmai rodomi originalo kalba su subtitrais (angliškais arba lietuviškais), tad poliglotams tai puiki galimybė pasidžiaugti savo gebėjimais. Nors renginio pavadinime girdime žodį Kaunas, bet kino seansai rengiami visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Be abejo, čia ir sostinėje repertuaras įvairiausias, o festivalio trukmė ilgiausia. Tad pasirinkimo variantų kokį filmą pama-
22
tyti nebus per mažai. TKKF – tai vieta, kur vertais dėmesio filmais kvėpuojama, o moralinėmis vertybėmis maitinamąsi. Festivalyje rodoma tiek nauji, tiek pripažinimo sulaukę filmai. Žanrai taip pat labai įvairūs, todėl kiekvienas ras kažką savo. Per vieną dieną galima ir gardžiai pasijuokti, ir nubraukti ašarą, ir gauti peno apmąstymams dar kelioms savaitėms į priekį. Vienu metu filmai rodomi trijose erdvėse, todėl galima pasirinkti, kurį pamatyti norisi labiausiai. Jei į kurį nors nespėji, jaudintis neverta, geriausieji demonstruojami ne kartą. Studentų kišenėms aktualiausias klausimas yra kaina. Nebijokit, nesikandžioja. Su studento pažymėjimu sumokėsit
kone perpus mažiau nei didžiuosiuose kino teatruose, o ir filmų vertė nepalyginamai didesnė nei lėkštų komercinių komedijų. Belieka tik džiaugtis, kad ir Kaune vyksta kažkas, kas ne tik įdomu, bet ir naudinga. Kažkada svarsčiau, nusipirkti puodelį kavos ar nueiti į kiną. Jei toks klausimas kiltų per TKKF, jis nekiltų. Aišku, kad kinas! Šildo ilgiau, padeda išvengti nejaukios tylos akimirkų per pirmąjį pasimatymą, tuo pačiu sukurdamas temą artėjančiam pokalbiui. Kas gali būt geriau? Studenčioko piniginę saugantis ir kūrybai įkvepiantis kinas. Ką gi, čia vėl galiu pasiūlyti Tarptautinį Kauno kino festivalį. Žinot, jūs kaip norit, bet mane ten neišvengiamai išvysit.
Gyvenu, kad valgyčiau
Viltė Urbonaitė
Šokoladinis pyragas. Almost like „Brownie“ Šis receptas yra tobulas, kai norisi kažko saldaus, skanaus ir labai greitai paruošiamo. Pyragui reikės: (stiklinė 200 ml.) • 1 ir 1/4 stiklinės miltų • nepilnos stiklinės cukraus • 1/3 stiklinės karčiosios kakavos • 1 arbatinio šaukštelio geriamosios sodos • 1 arbatinio šaukštelio vanilinio cukraus • 1 stiklinės šilto vandens • 1/3 stiklinės aliejaus • 1 arbatinio šaukštelio acto (galima naudoti ir obuolių actą) • žiupsnelio druskos • LAISVAS PASIRINKIMAS: plytelė juodo šokolado.
Visų pirma, orkaitę įkaitinkite iki 180 °C. Miltus persijokite su kakava ir suberkite į indą. Toliau į jį supilkite cukrų, vanilinį cukrų, sodą bei druską ir viską gerai išmaišykite. Kai viskas gerai yra išmaišyta, į sausą masę supilkite visus drėgnus produktus: vandenį, aliejų, actą. Viską labai gerai išmaišykite. Jei norite, tai galite sutrupinti juodo šokolado plytelę ir ją įmaišyti į masę.
Supilkite gautą masę į kepimo popieriumi išklotą skardą. Dėkite į įkaitintą orkaitę ir kepkite apie 25-30 minučių. Patikrinkite mediniu pagaliuku, ar jau yra iškepę. Labai atsargiai žiūrėkite, kad neperkeptų! Puošti pyragą galite šokolado užpilu, cukraus pudra, uogomis ar riešutais. Skanaus!
23
Stebiesi, jog televizija nieko gero neberodo ir nebesudomina? Galvoje dūzgia idėjų spiečius, bet randi kur pasireikšti? Mes žinome, kur patalpinti Tavo idėjas! Ar esi iš tų, kurie visuomet siekia pirmi sužinoti naujienas ir pranešti jas kitiems? Esi komunikabilus ir nuolat ieškai įdomių žmonių, apie kuriuos galėtum paskleisti žinią kitiems? O gal tiesiog trokšti įgyti žurnalistinės patirties? Fotografuoji? Rašai blog‘ą? Turi savo nuomonę kiekvienoje srityje ir nori ja pasidalinti? O gal skaitai tiek daug knygų, kad turi ką rekomenduoti metams į priekį? Domiesi reklama ar maketavimu? O gal Tavo aistra kelionės ir savanorystė? Turi ką papasakoti, žinai, kaip sudominti ir trokšti kuo greičiau pasidalinti? Laikraštuko „Studis“ komanda jau laukia Tavęs! Čia tikrai atsiras vietos ir Tavo mintims bei idėjoms. Norėdamas prisijungti prie „Studžio“ komandos rašyk mums studis@sa.vdu.lt arba susisiek su redaktore telefonu +37064466956. Iki pasimatymo!
Sudoku:
Mūsų drugai: