18
STALO ŽAIDIMAI
„Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ televizijoje ir namie
Ar žinai, kad... Pavasarį surengėme „IQ ringo“ pavasario protmūšių turnyrą ir rudenį kviesime į dar vieną „IQ ringo“ turnyrą!
Greta televizijos projekto dienos šviesą išvydo enciklopedija „1000 klausimų ir atsakymų“ bei kortelių žaidimai „IQ ringas“. Apie projektą „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ ir jo sėkmę kalbamės su laidos vedėju Robertu Petrausku. Kaip manote, kuo svarbus šis projektas? Aš visada sakau ir sakysiu, kad Lietuvoje per mažai dėmesio skiriama talentingiems vaikams. Kur kas daugiau dėmesio yra skiriama vaikams, kuriems kažko trūksta, kurie kažko neturi, kurių socialinė aplinka yra prastesnė ar tiems, kuriems tiesiog sunkiau sekasi, kurie šeimoje turi kažkokių netekčių, – tokiems vaikams pagalbos yra labai daug. O tiems vaikams, kuriems yra daug duota, kurie turi visas galimybes, yra mažiau erdvių pasireikšti. Todėl aš galvoju, kad tokių projektų, kurie yra skirti talentingiems vaikams, reikia kaip įmanoma daugiau, nes jie natūraliai skatina vaikus tobulėti. Jie skatina būti smalsiems, domėtis ir išmokti dalykų, kurių šiaip galbūt jie neišmoktų. Tai yra projektas, kuris leidžia jiems atsiskleisti, parodyti savo išskirtinumus. Projekto dalyvių bendraklasiai, draugai žiūri per televizorių ir galvoja: „Oho, koks fainas šitas vyrukas arba šita mergina, aš irgi taip norėčiau.“ Ir tas, kuris pagalvoja, kad norėtų, irgi pasistengia ir tai įgyvendina. Man atrodo, kad tai yra labai svarbus dalykas.
Kas jums paliko didžiausią įspūdį būnant laidos „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ vedėju? „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ yra išskirtinis televizijos projektas, kadangi pagrindiniai jo dalyviai yra vaikai. Jie yra tikri, jie elgiasi natūraliai, nesuvaidintai. Vaikų emocijos tikros, tikri jų norai. Jie neturi to „ką pagalvos žmonės“ faktoriaus, dėl to elgiasi kur kas laisviau nei suaugusieji. Aš galvoju, kad nesvarbu, kas būtų šios laidos vedėjas, svarbiausia, kad jis netrukdytų tiems vaikams būti savimi. Jų nereikia spausti į rėmus, reikia tiesiog leisti tai upei tekėti ir užtikrinti, kad jie jaustųsi saugiai. Kad pamatytų, jog nieko toje televizijoje blogo nutikti negali, kad viskas yra gerai. Yra daugybė laidų, kuriose viskas yra kur kas labiau schematizuota, surežisuota. Reikia spaudyti įtampos mygtukus, reikia stiprinti ar net dirbtinai pakurstyti emocijas, kad televizijoje susidarytų šou vaizdas, kad viskas būtų taip, kaip turi būti televizijos laidoje pagal kažkokius rašytus ar nerašytus kanonus. „Tūkstantmečio vaikuose“ viskas yra paprasčiau. Nors mes laidą įrašinėjame iš anksto, iš esmės joje stabdymo, montavimo yra labai mažai, nes viskas prasideda ir baigiasi ta pačia nata. Tai yra svarbiausias dalykas.
