KELIONĖS visada pavyksta to išvengti. Kiekviename regione yra įspūdingų, bet mažai lankomų vietų, pavyzdžiui, Gortynės archeologinė vietovė, kur kadaise lankėsi Radvila Našlaitėlis ir kur auga alyvmedžiai, menantys Kristaus laikus; Imbro tarpeklis ir senieji storiausi alyvmedžiai; mažai lankomos Atėnų senosios kapinės, Pnikso ir Filopapo kalvos; ant didžiulio kalno pastatyta Akrokorinto tvirtovė Peloponese; orakulų vieta Dodonėje ir Zalongo memorialas; neolitinės gyvenvietės Sesklo ir Dimini; Chalkidės miestas su dar Aristotelį kamavusia vandens tėkmės keitimosi sąsiauryje mįsle bei Termopilų mūšio vieta; Filipų archeologinė vietovė, kur lankėsi šv. Paulius; buvęs miestas Stageira – Aristotelio gimtinė, Šv. Mikalojaus vienuolynas ežero saloje Trakijoje ar Kavaloje išlikęs romėnų tiestas akmeninis Via Egnatia kelias... Knygoje daug kalbate apie Lietuvos ir Graikijos ryšį. Kokia Graikijos ir Lietuvos sąsaja jus labiausiai žavi? Anželika: Keliaudami po Graikiją stebėjomės atradę ne vieną sąsają su mūsų šalies žmonėmis. Labiausiai susižavėjome mažai kam žinoma 1863–1864 metų sukilimo dalyvio Zigmanto Mineikos gyvenimo istorija. Jis vienintelis iš sukilimo vadų buvo išpirktas nuo M. Muravjovo paskirtos mirties bausmės, pabėgo iš tremties, prisidengęs svetima pavarde ir apsigyveno Graikijoje. Ten sukūrė šeimą, kurios vėlesni palikuonys tapo garsiais politikais (Papandreou šeima), o pats Z. Mineika – Graikijos garbės piliečiu. Jo kapą galima aplankyti Atėnų senosiose kapinėse. Kaip atsiskleidžia jūsų knygoje minima „romantika“? Anželika: Mums romantika Graikijoje – malonūs vietiniai žmonės ir gamta, graikų paprastumas ir dėmesys. Beveik visada po pietų ar vakarienės tavernoje laukdavo skani šefo dovana, o prie kambario durų – kartais 2 litrai alyvuogių aliejaus iš šeimininkų ūkio ar tortas šaldytuve. Mažesnio miestelio žmonės jau po kelių ten praleistų dienų sveikinasi ir užkalbina, net neprašyti palieka šviežių krevečių, nes vakar jų teiravaisi. Kepyklėlėje patys pasako, jei duona vakarykštė. Nepasitaikė, kad kas norėtų mus apgauti, įkišti kokį nekokybišką produktą. Jei mato, kad paklydai, stabteli pasiteirauti, ar gali kuo padėti. Apie šiltą jūrą, nuostabius kalnus ir antikinį paveldą net nėra ir ką kalbėti. Ten – geriausias mūsų poilsis.
Kokios graikų gastronomijos subtilybės jus labiausiai sužavėjo? Rimvydas: Labiausiai žavi šviežias, natūraliai, labai paprastai pagamintas, bet kokybiškas maistas. Toks, kaip tą patį rytą pagauta ir ant grotelių iškepta žuvis su citrinų ir alyvuogių aliejaus padažu, šilta duona mažoje kepyklėlėje, kurios kepama tik tiek, kad būtų išparduota iki pietų, paprasti „tos dienos“ patiekalai, kurių nėra valgiaraštyje, bet kuriuos tavernos savininko šeima gaminasi pietums. Taip pat graikiška valgymo kultūra, kur pietūs yra ne tiek pavalgymo, kiek susitikimo, bendravimo laikas, o patiekalai užsakomi ne individualiomis porcijomis, o bendrai ir pietų metu jais dalijamasi. Ar susidūrėte su kokiomis nors nuostatomis apie Lietuvą ar lietuvius? Kokios jos? Rimvydas: Lietuva daugumai graikų yra krepšinio sinonimas. Vieni dar atsimena A. Sabonį ir Š. Marčiulionį, kiti mini šiuolaikinių krepšininkų, pavyzdžiui, L. Lekavičiaus ar J. Valančiūno, pavardes. Taip pat dažnas graikas pažįsta jo gyvenamoje vietovėje įsikūrusių lietuvių.
∙
Graikija. Alyvmedis, vynmedis ir laivas
Autoriai Rimvydas ir Anželika Laužikai Skaitydami knygą, atrasite dar neregėtą Graikiją: nuo graikų mitų, sudėtingų istorijos vingių iki sąsajų su Lietuva. Susipažinsite su unikaliais Graikijos kultūros, meno, gamtos paminklais, ypatinga graikų gastronomija. Kaina mūsų svetainėje – 16,99 Eur
31
