42
DEBESŲ GANYKLOS
„Debesų ganyklos“ – ypatinga leidykla vaikams ir jaunimui, kviečianti kartu smalsauti, pažinti ir atrasti. Kartu tai ir naujas požiūris į vaikiškas knygas bei jų skaitytojus. Kodėl ,,Debesų ganyklos“? Debesys į leidyklos pavadinimą pateko neatsitiktinai. Šis paprastas žodis mums simbolizuoja ne tik gamtos reiškinį, bet ir naujas technologijas bei modernų požiūrį į vaiką: mąstantį, smalsų, matantį ne tik mokytojų nuorodas, bet ir gebantį pažvelgti į dangų – plačiau, giliau, kūrybiškiau, savičiau. Tokį ateities žmogų stengiamės ugdyti. „Debesų ganyklos“, arba svajojant kilusi idėja Kartą seniai seniai gyveno smalsus, kūrybingas rašytojas. Vaikščiojo jis vieną dieną kalnais ir pakalnėmis, keliais ir vingiuotais takeliais, ėjo ir ėjo. Nerami buvo rašytojo širdis: nors, rodos, gyvenime jam nieko netrūko, tačiau jis nebuvo laimingas, jautė, kad kažko jo gyvenime stinga.
Pagaliau ilgai vaikščiojęs keliauninkas nusprendė atsipūsti. Prisėdo ant kalvelės, išsitraukė iš savo kuprinės butelį vandens ir užvertęs galvą pradėjo godžiai gerti. Tik staiga žvilgt į dangų – rodos, dar niekada tokios grožybės nebuvo regėjęs. Lyg pirmą kartą prieš jį atsivėrė toks platus horizontas, dangaus platybė, tokie neaprėpiami toliai. O tame vaiskiai žydrame danguje lyg maži balionai išdykavo debesėliai. Kiekvienas iš jų įdomus – vienas surūgęs ir atitrūkęs nuo kitų, kiti linksmi ir laimingi, šokantys būryje, tolėliau – porelė, kuriai norisi pabūti dviese. Visi labai panašūs, bet kartu ir tokie skirtingi. Žiūrėdamas į juos, rašytojas prisiminė savo vaikystę, kai pavargęs nuo žaidimų tįsodavo sau pievoje ir akimis ganydavo debesis. Kuo toliau, tuo aiškiau jam rodėsi, kad ir jis pats pradėjo linksmintis kartu su šokančiais debesėliais, staiga peršoko prie tų, kurie žaidė gaudynių, pamatė liūdintį debesėlį, nusprendė ir šiam padėti... Staiga rašytojas atsitokėjo – debesėlių danguje nebebuvo. Viską apgaubė tyki naktis, užsimetusi žibantį tamsos drabužį. Nors debesėlių rašytojas ir nebematė, bet buvo laimingas. Jis panoro aprašyti kiekvieno debesėlio istoriją. Ir skyrė jas ne suaugusiesiems, o vaikams, kurie nebijo žvelgti į dangų.
