50
KNYGOS MAŽIESIEMS
Kaip nugalėti
drakonligę
Gydytojai, balti chalatai ir ilgi koridoriai – atsidurti ligoninėje labai dažnai yra viena iš dažniausių vaikų baimių. Vaikai patiria stresą dėl nežinomybės, o tėvams atžalas užklumpančios ligos – taip pat nemenkas emocinis iššūkis. Kad tiek vieniems, tiek kitiems tokiose situacijose būtų ramiau, psichologė Rugilė Kazlauskienė nusprendė parašyti knygą. Taip gimė spalvinga paveikslėlių knyga „Kaip nugalėti drakonligę“. „Bijoti to, ko nepažįsti, yra normalu, bet tikrai nebūtina – sako knygos autorė. – Kad tai suprastum, užtenka pažvelgti į savo baimę iš arčiau.“ Kaip gimė idėja parašyti tokią knygą? Šios knygos idėja kilo prieš penkerius metus. Tuo metu dirbau su ligoninėje gulinčiais vaikais ir jų šeimomis. Labdaros paramos fondo „Saulės smiltys“ vadovės paskatinta, pradėjau svarstyti, kokios knygelės labiausiai reikėtų mažiesiems ligoniukams. Sergančių vaikų tėvai pasakodavo, kokia sunki dažnai būna vaikų pirmoji pažintis su ligonine. Jiems viskas būna nauja, nepažįstama ir baugu... Kyla daugybė klausimų pradedant buitiniais (kur aš miegosiu, ką valgysiu), baigiant medicininiais – kas tas kateteris, kurį įstato man į ranką, kodėl mane veda į keistus kambarius su aparatais? Sunkiausia yra tai, kad tuo metu, kai vaikas pažindinasi su ligoninės aplinka, tėvai dažniausiai nėra labai ramūs ir emociškai palaikantys. Juk jie taip pat išgyvena šoką – jiems reikia susigaudyti apie vaiko ligą, prognozes, būsimą gydymą. Tad vaikas dažnai jaučia, kad tėveliai labai susirūpinę ir nedrįsta jų trukdyti su savo klausimais. Dėl to ir gimė tokia mintis: parašyti knygą, kuri padėtų ramiai, be streso supažindinti vaiką su medicinine aplinka – ligonine, gydytojais, slaugytojais, procedūromis.
Kokia pagrindinė šios knygos žinutė, ką ja norėjote pasakyti? Visų pirma norėjau parodyti, kad viską, kas mums nutinka, galime geranoriškai tyrinėti – tada baimė gerokai sumažėja. Knygelės veikėjai priima savo apsilankymą ligoninėje kaip nuotykį, atvirai ir smalsiai. Būtent atvirumo naujai patirčiai ir smalsumo norėčiau palinkėti visiems vaikams ir suaugusiesiems, patiriantiems kokį nors iššūkį. Ar vaikai dažnai bijo gydytojų ir ligoninių? Iš kur ta baimė kyla? Kalbant atvirai, atvirai, ir daugeliui suaugusiųjų būdinga medicininių procedūrų baimė. Kas iš mūsų nė kiek nesirūpino prieš operaciją? Mes instinktyviai bijome to, kas neįprasta, kas gali mums sukelti skausmą, jaudinamės eidami į procedūrą, nežinodami, ko laukti. Tokius pačius jausmus išgyvena ir vaikai, tik dar stipriau, nes jie turi kur kas mažiau patirties nei suaugusieji. Nerimauti nežinomybės akivaizdoje yra normalu.
Kai kuriems vaikams baimė yra tiesiog kaip sąlyginis refleksas – jiems užtenka pamatyti žmogų baltu chala-
