Doc. Laimutë BULOTAITË

Mokytojø patiriamo streso tyrimai

Pastaraisiais metais padaugëjo mokytojø patiriamo streso tyrimø. Jie liudija, kad mokytojo darbas – ganëtinai átemptas.

Ðiuos tyrimus skatina, viena vertus, mokytojø kaip profesinës grupës padëtis – jø sveikatos bûklë, pasitenkinimas darbu, ketinimai keisti darbà. Kita vertus – rûpestis moksleiviø paþangumo këlimu. Tyrëjai jau seniai pripaþino, kad moksleiviø paþangumas labai smarkiai priklauso nuo mokytojø psichologinës savijautos ir pasitenkinimo savo darbu.

Suomijoje atlikti tyrimai parodë, kad 55 proc. visø darbuotojø patiria „perdegimo“ simptomus – ypaè emociná iðsekimà. 27 proc. mokytojø jauèia rimtus iðsekimo simptomus (cit. pagal Rasku A., Kinnunen U., 2003). 1997 metø Ðvedijos statistikos departamento duomenimis, mokytojavimas – daugiausia streso kelianti specialybë. 64,3 proc. mokytojø prisipaþino, kad beveik pusæ savo darbo laiko jie kenèia nuo streso. Tarp kitø aukðtàjá iðsilavinimà turinèiø darbuotojø ðis skaièius vidutiniðkai siekia 46,8 proc. (Jacobsson C., Pousette A., Thylefors I., 2001). Anglijoje atliktø mokytojø apklausø rezultatai rodo, kad treèdalis mokytojø kenèia nuo stipraus streso arba „perdegimo“ sindromo (cit. pagal R. van Dick, U. Wagner, 2001). Nacionalinës mokyklos direktoriø asociacijos Anglijoje 2000 metais atlikta apklausa parodë, kad 40 proc. apklaustø mokyklos direktoriø pastaraisiais metais kreipësi á gydytojus del streso sukeltø problemø, 20 proc. mano, kad jie vartoja per daug alkoholio, ir net 15 proc. átaria, kad jie jau yra alkoholikai. 25 proc. mokyklos direktoriø patiria rimtø streso sukeltø sveikatos problemø, tokiø kaip hipertenzija, nemiga, depresija bei skrandþio ir virðkinamojo trakto ligos (Matt Jarvis, 2002). Ir amerikieèiai, ir australai teigia, kad daug mokytojø dël streso keièia darbà ar iðeina á pensijà anksèiau laiko.

Doc. Laimutë BULOTAITË

Kaip manote, ar þmoniø Kaip manote, ar þmoniø minioje galima paþinti fiziminioje galima paþinti fizikà, psichologà ar ekonokà, psichologà ar ekonomistà? Manau, dauguma mistà? Manau, dauguma atsakytø neigiamai. O ar atsakytø neigiamai. O ar galima paþinti mokytojà? galima paþinti mokytojà? Turbût pradedate ðypsotis Turbût pradedate ðypsotis ir pritariamai linkèioti galir pritariamai linkèioti galvomis. Teigiamai á ðá klauvomis. Teigiamai á ðá klausimà atsako ir patys mokysimà atsako ir patys mokytojai. Deja, paþinti juos gatojai. Deja, paþinti juos galime ne dël sklindanèio ið lime ne dël sklindanèio ið jø gerumo ar iðminties... jø gerumo ar iðminties...

Diagnozë:

Mokytojø patiriamo streso prieþastys

Mokytojø darbe nëra vienos pagrindinës streso prieþasties. Jø yra daug, ir jos keièiasi. Apþvelgus mokytojø patiriamo streso tyrimus, streso prieþastis galima suskirstyti á 6 grupes: 1. Ðvietimo sistemos ir socialiniai pokyèiai. 2. Vaidmenø konfliktai ir vaidmenø sumaiðtis. 3. Prastos fizinës ir socialinës darbo sàlygos. 4. Problemø keliantys mokiniai. 5. Prasti profesiniai santykiai ir bendradarbiavimo su kolegomis problemos. 6. Problemø keliantys mokytojai (ði kategorija maþiau aptariama. Tai mokytojai, kurie nenori keistis, nenori permainø, jø kvalifikacija yra þemesnë, prastesnis pasirengimas dirbti ir pan.)

Kyriacou ir Sutcliffe’as (1979), apklausæ 218 mokytojø ðeðiolikoje vidutinio dydþio mokyklø Anglijoje, nustatë 14 reikðmingø ryðiø tarp streso prieþasèiø ir pasitenkinimo darbu, nebuvimo darbe daþnumo ir ketinimo mesti mokytojavimà. Streso prieþastys pagal minëtus autorius buvo neigiamai susijæ su pasitenkinimu darbu ir teigiamai –su pamokø praleidimo daþnumu bei noru keisti darbà. Kai kurie autoriai pabrëþia, kad veiksniai, sukeliantys mokytojams stresà, yra labai subtilûs, gali bûti laikini ir labai asmeniðki. Todël tyrimø rezultatai kartais gali bûti ir prieðtaringi (Sutton G. W., Huberty T. J., 2001.)

Atsparumas stresui ir streso áveika

Pastaruoju metu gana plaèiai tyrinëjamas mokytojø atsparumas stresui. Juk ne visi mokytojai, patirdami beveik toká patá stresà, vienodai á já reaguoja ir jauèiasi. Ypaè plaèiai tiriami kognityviniai kintamieji, turintys átakos mokytojø paþeidþiamumui arba jautrumui stresui. Chorney’us (1998) apklausë 41 mokytojà. Jie turëjo paraðyti, kà turi daryti, kad bûtø geri mokytojai. 92 proc. atsakiusiøjø vartojo tokias sàvokas kaip „privalau“ ar „bûtina“. Tai rodo, kad mokytojai kelia sau labai aukðtus reikalavimus, kurie susijæ su dideliu stresu. Ávairios apklausos rodo, kad jauni mokytojai idealistiðkai supranta mokytojavimà, kelia sau nerealius tikslus.

Kyriacou (2001) mokytojø streso áveikos bûdus suskirstë á dvi kategorijas: paliatyviniai veiksmai ir tiesioginiai veiksmai. Paliatyviniai veiksmai nenukreipti á streso prieþastis, jø tikslas – sumaþinti streso poveiká. Daugelis paliatyviniø veiksmø yra disfunkciniai. Tai ir besaikis gërimas, ir rûkymas, ir atsiribojimas. Kai paliatyvinës priemonës nepadeda, mokytojai palieka darbà ir/arba ieðko medikø pagalbos. Kai kam padeda ir tokios streso áveikos strategijos kaip sportas, mëgstamas uþsiëmimas ar atsipalaidavimo technikos. Ir kiti autoriai (pvz., Wilson V., 2002) paþymi, kad daþniausiai mokytojai naudoja paliatyvines áveikos strategijas, nes mano, kad negali paðalinti tikrøjø streso prieþasèiø. Taigi dauguma mokytojø naudojamø streso áveikos strategijø yra neefektyvios ar net þalingos jø fizinei bei psichikos sveikatai. Lietuvos mokytojø patiriamas stresas

2005 m. mokytojø streso tyrimai buvo atlikti ir Lietuvoje. Apklausta 300 mokytojø ið ávairiø Lietuvos miestø bei rajonø – Vilniaus, Elektrënø, Panevëþio, Ukmergës, Këdainiø. Tiriamøjø amþiaus vidurkis – 42,3 metø (jauniausias buvo 28 metø, vyriausias – 68 metø). Darbo mokykloje staþas – nuo 1 metø iki daugiau nei 20 metø. Apklaustos 268 moterys ir 32 vyrai.

Mokytojai vertino ávairius savo darbo aspektus pagal keliamà stresà nuo 1 (visai nekelia streso) iki 4 (nuolat kelia stresà). Þemiau pateikiami kai kuriø vertinimø vidurkiai:

• ataskaitø ir kitø „popieriø“ gausa 3,02; • maþas atlyginimas 2,62; • mokytojo vaidmenø gausa (mokyti, auklëti, priþiûrëti…) 2,55; • ðvietimo sistemos reforma 2,53; • aukðti reikalavimai mokytojui 2,52; • netinkamas moksleiviø elgesys 2,50; • mokymosi motyvacijos stoka 2,48; • visuomenës poþiûris á mokytojo darbà 2,42; • nuolatiniai tikrinimai, komisijos 2,23; • didelë atsakomybë 2,22; • moksleiviø egzaminai 2,01; • darbo krûvis 1,92; • darbo sàlygos 1,91.

mokytojas

Mûsø gauti rezultatai sutampa su kitø autoriø atliktø tyrimø duomenimis. Didþiausià stresà mokytojams kelia reikalavimai, keliami mokytojams (didelë atsakomybë, mokytojø vaidmenø gausa, ataskaitø ir kitø dokumentø gausa, moksleiviø egzaminai). Maþiausià stresà kelia darbo aspektai, kuriuos galime pavadinti „psichologiniu klimatu mokykloje“ (santykiai su administracija, kitais mokytojais ir pan.). Rezultatai parodë, kad mokytojø patiriamas stresas

susijæs su jø pasitenkinimu darbu. Kuo didesná stresà mokytojams kelia ávairûs jø darbo aspektai, tuo jie maþiau patenkinti savo darbu.

Lietuvos mokytojø sveikatos bûklë

Savo sveikatos bûklæ 43,3 proc. apklaustø mokytojø apibûdino kaip gerà, 53 proc. ávertino patenkinamai, o 3,7 proc. – prastai.

Deðimtbalëje sistemoje mokytojø sveikatos vertinimo vidurkis – 6,93 (moterø – 6,92, o vyrø ðiek tiek didesnis –7,30).

Daþniausiai mokytojai skundësi nuovargiu. Net 95,6 proc. apklaustøjø teigë já patiriantys bent kartà per savaitæ. Antroje vietoje – galvos skausmai. Reèiau ar daþniau galvos skausmà patiria 68,3 proc., miego sutrikimus – 66,8 proc. mokytojø.

Rezultatai parodë, kad dauguma mokytojø patiriamø simptomø nëra tiesiogiai susijæ su amþiumi ir darbo staþu. Vyresnio amþiaus mokytojai daþniau skundþiasi tik átampa sprande bei peèiø srityje ir aukðtu kraujo spaudimu.

Taèiau bendrai savo sveikatos bûklæ bëgant metams mokytojai vertina blogiau. Bendras mokytojø sveikatos vertinimo vidurkis 10 balø skalëje yra 6,93, jaunesniø nei 30 metø mokytojø grupëje – 7,59, 31–45 metø amþiaus grupëje –6,92, 46–55 metø amþiaus grupëje –6,97, o vyresniø nei 55 metø amþiaus grupëje – 6,44.

Ðio tyrimo rezultatai parodë, kad mokytojø patiriamas stresas susijæs su jø sveikatos bûkle. Mokytojai, darbe patiriantys daugiau streso, turi daugiau sveikatos sutrikimø.

Koks turi bûti „geras mokytojas“

Lietuvos mokytojai paminëjo ðias „gero mokytojo“ savybes: • sàþiningas; • smalsus; • gebantis patarti; • rûpestingas; • darbðtus; • kritiðkas; • visada pasitempæs; menine kliûtimi laikomas ásitikinimas, kad tik silpniems þmonëms reikia pagalbos.

Mokytojø streso valdymo programose ypaè pabrëþiamas mokytojø ðvietimas streso klausimais bei bendradarbiavimo ir kolegiðkos paramos sistemos mokykloje sukûrimas. Parama mokytojams turi bûti prieinama tiek sprendþiant kasdienius klausimus, tiek krizinëse situacijose. Mokytojai taip pat mokomi ávairiø

• geras pavyzdys kitiems; sprendimo, bendravimo ágûdþiø. Pasta• supratingas; ruoju metu pabrëþiama ir vadinamojo • gebantis atleisti; kognityvinio restruktûravimo svarba, –• ambicingas; jo tikslas yra pakeisti mokytojø lûkes• pasiaukojantis; èius ir mokytojavimo sampratà (Acker• darboholikas; ley S. C., Menke A., Cox A. S., 2004). • vadovaujantis; Ðios programos padeda mokytojams ug• atsakingas; dyti realistines ir pozityvias nuostatas á • turintis humoro jausmà; mokytojavimà bei skatinti rûpintis fizi• viskuo besidomintis; ne sveikata. Y. Gold pripaþásta, kad • ðiuolaikiðkas; veiksniai, sukeliantys mokytojams stre• visapusiðkas; sà, yra subtilûs, nepastovûs ir labai as• mylintis vaikus; meniðki. Todël mokytojus reikia mokinti • visapusiðkai iðsilavinæs; nustatyti savo streso prieþastis ir pozi• Mokytojas didþiàja raide. tyviai iðnaudoti patiriamà stresà. Savo sukurtoje ir ádiegtoje streso valdymo

Tokie aukðti ir ne visada ágyvendinaprogramoje ði autorë siûlo tokias promi reikalavimai sau irgi kelia stresà. cedûras: 1) apibrëþti kiekvieno mokyDauguma mokytojø pripaþásta, kad motojo asmeninius ypatumus, susijusius su kytojavimas jiems tampa „gyvenimo bûstreso áveika; 2) „inventorizuoti“ visà du“. Net ir namuose, laisvalaikiu jie nemokytojø veiklà ne mokykloje (pradeleidþia sau atsipalaiduoti, nes visada ir dant miegu, valgymu ir baigiant sportu, visur turi bûti „geru pavyzdþiu kitiems“. hobiais ir pan.) ir iðsiaiðkinti, kaip ðios Streso maþinimo suraðyti visus stresà kelianèius ávykius ir valdymo programos tiek mokykloje, tiek asmeniniame gyvenime; 4) planuoti veiksmus, kaip keisti

Nors tyrimai atskleidþia veiksnius, tusavo reakcijà á stresà (pvz., valgymo rinèius átakos stresui bei jo padariniams, áproèiø keitimas, atsipalaidavimas ar mokytojams skirtø streso valdymo prodarbo laiko tvarkymas) ir plësti socialigramø yra labai maþai. Ávairûs autoriai nës paramos galimybes. nurodo tiek iðorines, organizacines, tiek Vargu ar galime sumaþinti reikalaviasmenines prieþastis, kodël trûksta tomus mokytojams ar labai pagerinti makiø programø. Iðorinëmis kliûtimis gaterialines jø darbo sàlygas, buitá. Be to, lëtume laikyti kaip rodo tiek mûðvietimo sistemos nelankstumà bei nuomones, kad stresas, kaip ir kitos svei„Ne taip svarbu, kas su tavimi vyksta, svarbu, kaip tu tai priimi.“ Hans Selye, 1956 sø, tiek kitose ðalyse atlikti tyrimai, tai nëra pagrindinës mokytojø patiriamo streso priekatos probleþastys. Todël svarmos, yra asmeninis mokytojø reikalas, biausiu dalyku, siekiant sumaþinti moir kad mokytojo darbas visada këlë ir kytojø patiriamà stresà, laikomas mokels stresà, ir nieko èia nepakeisi. Askytojø ðvietimas.

veiklos sumaþina ar padidina stresà; 3) atsipalaidavimo technikø, problemø V. Naujiko nuotr.