Tradicijos

Jo Ðventenybë keturioliktasis Dalai Lama, C. Röntgenas, M. Gorbaèiovas, M. Planckas, I. Pavlovas, R. Kochas, S. Lagerlöff, Motina Teresë, È. Miloðas, G. Grassas, A. Sacharovas, M. L. Kingas, A. Solþenycinas, W. Churchillis – tai tik keletas ið 776 laureatø, uþ ávairius nuopelnus pagerbtø Nobelio premija. Pateikiame skaitytojams ádomesniø faktø apie ðá aukðèiausià apdovanojimà mokslo srityje.

Noriu Nobelio!

Premija kasmet teikiama gruodþio 10 d., Nobelio mirties dienà. Jà ásteigë ðvedø iðradëjas ir pramonininkas Alfredas Nobelis, susikrovæs turtus ið dinamito. Galbût ðios medþiagos taikymas karinëje srityje ir paskatino Nobelá testamentu skirti lëðas taikaus mokslo paþangai – „tiems, kurie praëjusiais metais daugiausia pasitarnavo þmonijai“. Nobelio fondas ákurtas 1900 m. birþelio 29 dienà, praëjus ketveriems metams po Nobelio mirties, o pirmosios premijos pradëtos teikti 1901 m.

Kodël nëra premijos uþ matematikos pasiekimus

Nobelio premija skiriama asmenims, daugiausia pasiekusiems penkiose srityse – fizikos, chemijos, fiziologijos arba medicinos, literatûros ir taikos. Taèiau matematikai uþ nuopelnus neapdovanojami. Kodël? Pikti lieþuviai kalba, kad taip atsitiko todël, jog Nobelis pykosi su matematiku Gösta MittagLeffleriu, kuris, esà, buvo uþmezgæs romanà su Nobelio þmona. Taèiau ði hipotezë klaidinga, mat Nobelis niekada nebuvo vedæs. Oficialiø duomenø apie Nobelio ir Mittag-Lefflerio nesantaikà taip pat nëra. Taigi faktà, jo premija nëra skiriama matematikams, galima paaiðkinti nebent tuo, kad praktikas Nobelis niekuomet nemëgo „pagalbiniø“ mokslø, matematikos nelaikë mokslu, skatinanèiu þmonijos paþangà. Vëlesná Nobelio komiteto pasiûlymà ásteigti tokià premijà garsiausieji matematikai atmetë, kad nebûtø skatinama mokslininkø konkurencija... Uþtat matematikai turi Fieldso medalá ir Abelio premijà.

Kas vertas Nobelio?

Laureatus ið Nobelio komiteto pasiûlytø kandidatø renka skirtingos institucijos, jie paskelbiami kiekvienais metais spalio pradþioje. Fizikos ir chemijos laureatus renka Karaliðkoji Ðvedijos mokslø akademija; Fiziologijos ir medicinos – Karolinska instituto Stokholme Nobelio susirinkimas, literatûros – Ðvedijos akademija, o taikos premijos laureatus – penkiø nariø Norvegijos parlamento komitetas. Taikos premija teikiama Osle, visas kitas áteikia Ðvedijos karalius Stokholme.

Visi premijos laureatai gauna diplomà, auksiná medalá ir tam tikrà pinigø sumà. Ðioji priklauso nuo to, kiek fondo palûkanø uþauga per metus. 1901 metais premija siekë 150 800 kronø, 2004- aisiais iðaugo iki 1,1 mln. eurø.

Nepaisant to, kad Nobelio komitetas labai gerbiamas, pasitaiko ir klaidø. Ypaè daþnai paþeidþiamas paties Nobelio nurodymas apdovanoti mokslininkus uþ naujausius atradimus, ir premija skiriama uþ viso gyvenimo darbus. Kadangi premija neteikiama po mirties, daþnai jos negauna nusipelnæ mokslininkai. Stokholmo koncertø salë, kurioje vyksta ðventinës Nobelio premijos teikimo ceremonijos Kartais nuskriaudþiamos ir moterys –ðtai chemikë Lisa Meitner dirbo kartu su kolega Ottu Hahnu, bet Nobelá gavo tik jis.

Medalio, áteikto Wolfgangui Paului, kopija (eksponuojama Vokieèiø muziejuje Bonoje)

Satyrinë premija „Ig-Nobel“

Jei nesiseka pelnyti Nobelio premijos rimtais moksliniais laimëjimais, nenusiminkite. Turite dar vienà ðansà – gauti satyrinæ premijà „Ig-Nobel“ (ang. ignoble –þemas, niekingas, gëdingas), savotiðkà antinobelá, kurá uþ nenaudingus, nesvarbius ar keistus mokslinius darbus skiria Harvardo universitetas. Premija teikiama nuo 1991 metø. Svarbiausiai sàlyga – kad „pasiekimo nebûtø galima arba NEREIKËTØ pakartoti“. Kaip raðoma mokslo þurnale „Nature“, premija teikiama uþ tuos darbus, kurie pirma prajuokina, o po to priverèia susimàstyti. Pirmasis „Ig-Nobelio“ premija 1991 metais buvo apdovanotas nesugyvenamo charakterio JAV mokslininkas Edwardas Telleris, atkakliai siekæs sukurti greta atominio ginklo dar ir vandenilio bombà, vadinamà superbomba. Premija jam áteikta uþ „viso gyvenimo pastangas pakeisti taikos sampratà“. Vëliau premijà gavo ir Merfio dësniø kûrëjas.

Nuo 1994 m. teikiama ir „Ig-Nobelio taikos premija“, ja 2005 m. apdovanoti C. Rindas ir P. Simmonsas uþ tyrimus, kaip reaguoja skëriø smegenys þiûrint „Þvaigþdþiø karus“.

Ði premija jau seniai neuþtraukia gëdos, mokslininkai jà mielai priima – kelerius metus jà áteikia netgi tikrieji Nobelio premijos laureatai. Beje, ir ruoðtis ilgai nereikia – padëkos kalba turi bûti ne ilgesnë nei 7 þodþiai...

Taigi pirmyn – gal ir jus ákvëps ðie apdovanotieji mokslininkai. E. Cussleris ir B. Gettelfingeris lygino þmogaus plaukimo greitá vandenyje ir sirupe; J. Clarke árodë, kad kàsná, kuris nukritæs ant grindø neiðgulëjo 5 sekundþiø, dar galima suvalgyti; K. Kruszelnickis atliko iðsamius tarpdisciplininius þmogaus bambos tyrimus; matematikai P. Sreekumaras ir G. Nirmalanas sugalvojo, kaip apskaièiuoti tikslø Indijos dramblio kûno plotà; E. Segura sukûrë skalbiamàjà maðinà ðunims ir katëms, Lichtenðteino ekonomistai sugalvojo iðnuomoti visà ðalá gimtadieniams ir vestuvëms ðvæsti, o S. Ghirlanda, L. Jansson ir M. Enquistas árodë, kad viðtos labiau mëgsta graþius þmones...

Parengë Indrë KLIMKAITË

FAKTAI IR SKAIÈIAI

776 laureatai!

Nobelio premija jau yra áteikta 758 asmenims ir 18 organizacijø. Kai kurie laureatais tapo daugiau nei vienà kartà.

Tik 33 moterys!

Nobelio premija yra áteikta 725 vyrams ir tik 33 moterims.

Jauniausias ir vyriausias laureatai

Lawrence‘as Braggas, gavæs Nobelio premijà 1915 metais uþ fizikos mokslo pasiekimus drauge su tëvu Henry‘iu Braggu, – jauniausias Nobelio premijos laureatas. Tuomet Lawrence‘ui buvo 25-eri. Raymondui Davisui buvo beveik 88-eri, kai 2002 m. gavo ketvirtá Nobelio premijos uþ nuopelnus astrofizikai.

Du laureatai atsisakë Nobelio!

Tai buvo egzistencialistas Jean-Paulis Sartre‘as, 1964 m. atsisakæs Nobelio premijos uþ literatûrà dël asmeniniø nuostatø. Raðytojas atsisakydavo visø oficialiø pagerbimø.

Vietnamo vadovas Le Duc Tho 1973 m. atsisakë Nobelio taikos premijos, kuri buvo skirta jam ir JAV sekretoriui Henry‘iui Kissingeriui uþ pasiektà Vietnamo ir JAV taikà (beje, jie patys ir pradëjo karà, pareikalavusá milijono aukø). Motyvas – situacija Vietname.

Atsisakyti premijos vertë valdþia

Vokieèiø mokslininkams nuo 1937 iki 1945 metø buvo „visiems laikams“ uþdrausta priimti Nobelio premijà dël politiniø motyvø; vietoj jos ásteigta Vokietijos nacionalinë meno ir mokslo premija, taèiau ji buvo áteikta tik 1937 ir 1938 metais.

Adolfas Hitleris uþdraudë trims vokieèiams priimti Nobelio premijà – chemikui Richardui Kuhnui (uþ karatenoidø ir vitaminø tyrimus, 1938), chemikui Adolfui Butenandtui (uþ lytiniø hormonø tyrimus, 1939) ir medikui Gerhardui Domagkui (uþ prontozilio antibakterinio poveikio atradimà, 1939). Visi jie vëliau gavo medalius ir diplomus, taèiau negavo pinigø.

Raðytojui Borisui Pasternakui Nobelio literatûros premija buvo paskirta 1958-aisiais, jis jà priëmë, bet vëliau, verèiamas sovietø valdþios, turëjo gràþinti.

Kelis kartus pagerbtieji

Taikos Nobelio premijà du kartus yra gavæs Jungtiniø Tautø Komisariatas pabëgëliø reikalams (1954 ir 1981 metais). Ðia premija taip pat buvo apdovanota ir ðios institucijos pirmtakë – tarptautinis Naseno biuras pabëgëliø reikalams (1938) ir jo vadovas Fridtjofas Nasenas (1922). O ðtai Tarptautinis Raudonojo Kryþiaus komitetas uþ taikos sieká apdovanotas net tris kartus (1917, 1944, 1963). Beje, Raudonojo Kryþiaus ákûrëjas Henry‘is Dunantas buvo pirmasis Nobelio premijos laureatas, 1901 m. gavæs premijà kartu su prancûzø pacifistu Frédéricu Passy.

JAV chemikas Linusas Paulingas yra gavæs dvi skirtingas Nobelio premijas: 1954 m. – uþ pasiekimus chemijos srityje, 1962 m. – taikos premijà uþ ryþtingà kovà, kad nebûtø atliekami atominio ginklo bandymai.

JAV fizikas Johnas Bardeenas Nobelio premijà uþ pasiekimus fizikos srityje gavo 1956 ir 1972 metais, chemikas Frederickas Sangeris – 1958 ir 1980 metais uþ insulino struktûros ir nukleininiø rûgðèiø tyrimus.

Laimingosios ðeimos

Garsieji mokslininkai Curie – labai fortûnos mylima ðeima. Marie Curie yra gavusi dvi Nobelio premijas (1903 m. uþ fizikà, uþ radioaktyvumo tyrimus, kartu su vyru Pierre‘u Curie ir Antoine‘u Henri Becquereliu). Po aðtuoneriø metø (1911) ponia Curie gavo Nobelio premijà chemijos srityje uþ radþio ir polonio elementø atradimà ir jø tyrimus. Beje, Marie Curie atsisakë uþpatentuoti ðiø elementø iðgavimo bûdus, kad bûtø galima tæsti tyrimus. Curie duktë Iréne Joliot-Curie 1935 metais drauge su savo vyru Frédéricu Joliot taip pat gavo premijà uþ darbus chemijos srityje, uþ radioaktyviøjø elementø sintezæ. 1947 m. premijà medicinos srityje laimëjo sutuoktiniai Gerty Cori ir Carlas Cori, o ðvedai Alva Myrdal ir Gunnaras Myrdalas gavo premijas skirtingose nominacijoje – diplomatë ir raðytoja Alva Myrdal 1982 m. gavo Nobelio taikos premijà, jos vyras Gunnaras Myrdalas – uþ indëlá á ekonomikos mokslus.

Esama ir kitokiø duetø: tëvas Nielsas Bohras 1922 m. apdovanotas uþ atomo tyrimus, o jo sûnus Aage‘as N. Bohras – 1975 m. uþ atomo branduolio tyrimus. Tëvas Hansas von Euler-Chelpinas 1929 m. gavo Nobelio premijà uþ cukraus fermentacijos ir fermentuotø baltymø tyrimus, jo sûnus Ulfas von Euleris – 1970 m. uþ pasiekimus medicinos moksle. Apdovanoti fizikai tëvas ir sûnus Manne‘as Siegbahnas (1924 m.) ir Kai M. Siegbahnas (1981 m.), Josephas Johnas Thomsonas (1906 m.) ir George‘as Paget Thomsonas (1937 m.). Nobelá gavo ir broliai Janas Tinbergenas (1969, uþ ekonomikos dinamikos modelius) ir psichologas Nikolaas Tinbergenas (1973, uþ elgesio tyrimus).