IT erdvë

M. K. Toks poreikis tikrai randasi, o mes savo fakultete turime literatûros vertintojø sluoksniuose labai garsiø specialistø, kritikø. Taèiau profesionalai, vertindami populiariàjà literatûrà, kelia savo reikalavimus, negali jø nutylëti (tai bûtø nusiþengimas profesinei etikai), o leidybos strategijai, reklamai reikia pagiriamøjø þodþiø. Problema tokia – kaip surasti kalbëjimo bûdà, kuris neizoliuotø nuo vieðumos, bet leistø pareikðti ir savo nuomonæ. Gyvenimas ið lituanistø reikalauja lankstumo, nes kitaip lituanistika pavirsta izoliuota teritorija, atsiskyrusia sala.

D. S. Kalbininkø bendravimas su visuomene taip pat kinta. Pati kalba yra kintantis procesas. Tà reikia ne tik deklaruoti, bet ir ásisàmoninti, þiûrëti, kà galime padaryti, kà naudingo duoti visuomenei. Kalbininkas neturi bûti tas, kuris tik barasi, moko, veikiau turëtø uþimti patarëjo pozicijà. Vien tik taisyti ir kuopi klaidas kalbininkui per maþai. Gynybinë pozicija yra pasenusi. Lietuviø kalba tikrai iðliks, gal ji bus kitokia, pasikeis. Jau dabar jauèiame, kad studentai, jaunimas tarpusavyje bendrauja kaþkokia puskalbe, bet gal tai nëra taip blogai, tiesiog formuojasi kalbos atðaka, rûðis. Svarbu, kad jie mokëtø oficialiàjà bendrinæ kalbà ir jaustø, kad tai prestiþiðka, stengtøsi ja kalbëti bent vieðai.

Ar VU filologai skiriasi nuo kitose aukðtosiose mokyklose rengiamø?

M. K. Kol kas VU yra vienintelë vieta, kuri gali suteikti toká turtingà filologiná ir humanitariná iðsilavinimà, taèiau studentai teigia, kad 20 kreditø – per maþai, jie norëtø dar ávairesniø kursø, dar gilesniø þiniø. Trûksta galimybës laisvai rinktis paskaitas pagal savo intelektualinius interesus, o juk studentams norisi ávairovës, intrigos. Bet tai jau visos ðvietimo sistemos, jos reformos klausimas.

D. S. VU duoda platesná iðsilavinimà, èia didesnë pasirinkimo laisvë ir bendrøjø, ir laisvøjø dalykø. Studentai lituanistikos studijas VU renkasi bûtent dël to, èia sklando akademinës laisvës dvasia.

Lietuvoje darosi opi magistrantûros studijø problema. Bakalauro studijas baigæ absolventai daþnai nebetæsia studijø magistrantûroje, iðvyksta á uþsiená. Ar netrûksta Filologijos fakultete magistrantø? O gal humanitarinës studijos tampa prabangos dalyku?

D. S. Taip, magistrantø trûksta, bet tai ne VU, o visos Lietuvos problema. Ji susijusi ne su paèiomis siûlomomis programomis, veikiau tai humanitaro vertës suvokimo problema. Gavus ketveriø metø iðsilavinimà siekiama pasimokyti pelningesnio dalyko. Lituanistika ádomu, bet ar ið to gyvensiu? Kai kurie studentai atsisako idealizmo, nes gyvenimas þiauresnis, sunkiau prisitaikyti.

M. K. Spræsti ðià problemà padëtø studijø reforma. Pagal dabartinius nuostatus studijuojant neámanoma derinti dviejø specialybiø, pvz., „pragmatinës“ su humanitarine. Tokia dvigubos specialybës, dvigubo diplomo galimybë turëtø atsirasti. Galbût tada iðsispræstø daug humanitariniø mokslø problemø (pvz., maþo dëstytojø krûvio, darbo vietø trûkumo jaunimui). Kol kas humanitarinius mokslus nelanksti aukðtojo mokslo sistema yra tiesiog „áðaldþiusi“.

Ar Lietuvos baltistø, lituanistø darbai ádomûs uþsieniui? Ar esama tarptautiniø ryðiø?

M. K. Baltistikos, lituanistikos centrø uþsienio universitetuose yra nemaþai. Dabar aktualiausias klausimas – kaip tuos centrus, veikianèius Europos valstybëse, Amerikoje, net Japonijoje, paversti veikianèiu tinklu, struktûra – tai irgi valstybinës politikos problema. Lituanistikos ir baltistikos mokslo sklaida priklauso nuo propagavimo, kuris veikia ir per valstybines institucijas. Antai Vokietijos kultûrà propaguoja Goethe‘s institutas, veikiantis ávairiose pasaulio ðalyse. Lietuva negali sau tiek leisti, bet iðlaikykim bent tuos centrus, kurie yra ásteigti.

D. S. Uþsienyje veikiantiems baltistikos centrams esame reikalingi, jie þiûri á mus, laukia þiniø. Pasaulinës baltistikos centras yra, buvo ir bus VU lituanistinë mokykla. Taèiau vieni dëstytojai savo pastangomis, savo entuziazmu to nepadarys, reikia valstybës paramos, tinkamo valstybës dëmesio. Kalbino Indrë KLIMKAITË 32

Kas yra Kas yra BLOGAS? BLOGAS?

Arnoldas ROGOZNYJ, http://www.blogas.lt/zudykreklama

Pirmadienis, 22:10. Kas yra interneto dienoraðtis (enciklopedija Vikipedija) „Blogas“ (anglø k. trumpinys ið web log arba web logging) – interneto dienoraðtis arba automatiðkai formatuojami naujienø puslapiai. Dël savo trumpumo prigijo bûtent pirmasis pavadinimas.

Interneto dienoraðèiais laikomos specializuotos interneto svetainës arba bendrøjø svetainiø sritys (dalys), kuriose talpinamos daþnai raðomos publikacijos, iðdëstytos chronologine tvarka, kuriose autoriai, vadinamieji „blogeriai“ (dienoraðtininkai), iðsako savo mintis, ávykius, pastebëjimus, idëjas.

Tai palyginti naujas internetinës subkultûros reiðkinys, tenkinantis socialinius, psichologinius bei informacinius bendravimo poreikius. Á interneto dienoraðèius galima þiûrëti kaip á (asmens arba grupës asmenø) dienoraðèio ir interneto þinyno hibridà, kuriame asmens gyvenimiðka patirtis susipina su jo patirtimi internete. Kai kuriø savo srities specialistø interneto dienoraðèiai ilgainiui virsta „Ekspertø klubu“. Ðaltinis: enciklopedija Vikipedija Antradienis, 21:15. Kas yra interneto dienoraðtis (II dalis)

XV a. viduryje Johano Gutenbergo sukurtas spaudos presas buvo spaudos klestëjimo pradþia ir kibirkðtis informacijos revoliucijai. Sakoma, be ðio iðradimo nebûtø nei protestantø reformacijos, nei vakarietiðkos demokratijos. Taigi tik tie iðrinktieji, kurie ástengë ásigyti spausdinimo presus, turëjo teisæ skleisti savo spaus

dintà tiesà ir versti medþius popieriumi. Jie sprendë, kokià informacijà gaus þmoniø masës. Dël to tai ir vadinama masine þiniasklaida (þiniasklaida masëms).

Toks masinës þiniasklaidos pasaulis tebëra gyvas iki ðiol. Bet interneto dienoraðèiai viskà verèia aukðtyn kojom. Nemokamai uþsiregistravæ BLOGas.lt ar kitose interneto dienoraðèiø portaluose labai greitai suprasite, kad Jums nebereikia pirkti spausdinimo presø, nebereikia savaitëmis laukti atsakymo ið redakcijos, ar Jûsø straipsnis bus spausdinamas. Dabar kiekvienas, turintis kompiuterá ir interneto ryðá, gali tapti þiniasklaidos leidëju per deðimt minuèiø (tiek laiko prireiks uþsiregistruoti).

Aiðku, dauguma interneto dienoraðèiø yra labai primityvûs. Bet esmë ne èia. Paþvelkite: tokie leidiniai kaip ðis spausdina informacijà. Bet kuris þmogus gali praðyti publikuoti jo straipsná. Taèiau sprendþia ðio leidinio redakcija. Nëra demokratijos ir raðant laiðkus redakcijai. Turbût 99 proc. jø lieka neiðspausdinti. Dabar vietoj nuomonës, reiðkiamos per redakcijà, dienoraðtininkas gali kurti savo redakcijà, savo þiniasklaidà. Ir tik nuo dienoraðtininko sumanumo priklauso, kokià auditorijà internete pasieks jo turinys. Ar pastebite, kad atotrûkis tarp þiniasklaidos ir visuomenës sumaþëjo? Ar pastebite, kad þiniasklaida masëms virsta masiø þiniasklaida?..

Remtasi þurnalu „Business Week“ Treèiadienis, 18:56. Apie interneto dienoraðèiø fenomenà

Pirmiausia keletas skaièiø. Pasaulyje yra daugiau nei 100 milijonø interneto dienoraðèiø, kasdien sukuriama apie 75 tûkst. naujø, per valandà pridedama apie 50 tûkst. naujø áraðø. Didþiausiame Lietuvos interneto dienoraðèiø portale BLOGas.lt yra apie 24 tûkst. dienoraðèiø bei daugiau nei 100 tûkst. áraðø. Vieni raðo poezijà, antri jà apraðo, treti raðo apie konstitucinæ teisæ, bet tenka pripaþinti, kad dauguma interneto dienoraðèiø yra kvailoki ir neverti dëmesio. „Na ir kas? Kvaila apie tai raðyti, aiðku kvaila...“, – raðo nosferatus; „Kaip manot is ko padarytos svajoniø pilys?“, –raðo rozine; arba „Sirgimas turi akivaizdþià materialinæ naudà – per savaitgalá iðleista 0 Lt ant alkoholiniø patiekalø“, –raðo qemm, vienas populiariausiø dienoraðtininkø portale BLOGas.lt. Tarkime, kad 99,9 proc. interneto dienoraðèiø yra visiðkas ðlamðtas. Tuomet vien BLOGas.lt portale lieka 24 dienoraðèiai,

kurie yra verti didelio dëmesio. dingà informacijà. Pavyzdþiui, NOKIA

Pripaþinkime ir tai, kad didþioji dalis dienoraðtininkams duoda iðbandyti sainformacijos ðiais laikais yra skaitmenivo naujausius telefonus ir pan. Kompanë: nuotraukos, darytos mobiliuoju tenijos daþnai ir paèios turi savo internelefonu, Power Point prezentacijos, nauji to dienoraðèius. Kompanijø darbuotoástatymai, pajamø deklaracijø formos, jai interneto dienoraðèiø pagalba benmilijonai el. laiðkø, SMS, MMS... Uþdrauja su klientais, gerina kompanijø tenka vos keliø spragtelëjimø pele, ir viávaizdá. Taèiau pasitaiko atvejø, kai darsa informacija tampa prieinama visiems buotojai atleidþiami ið darbo, nes internorintiems bei interneto prieigà turinneto dienoraðèiuose ðmeiþia savo dartiems þmonëms. Ir jei ta informacija yra bovietæ. skandalinga, jei tai – karðèiausios þinios Interneto dienoraðtis kaip politinis áranar nuotraukos ið ávykio vietos, tuomet kis. Politikams turëti savo interneto diejos sklinda þaibo greièiu, arba, dabar genoraðtá pravartu dël keliø prieþasèiø. Viriau sakyti, interneto greièiu. sø pirma tai tiesioginis bendravimas su

Kodël interneto dienoraðèiai tokie posavo elektoratu. Kiekvienas rinkëjas gali puliarûs? Nes þmonës nori, kad jø istolaisvai ir nevarþomai iðsakyti savo nuorija bûtø iðgirsta. Patekti á Nomedos laimonæ, nusiskundimus ir pageidavimus. dà sunku, o susikurti interneto dienoPolitikas atrodo daug patikimesnis, kai raðtá daug lengviau. Google valdomo kasdien pasakoja apie savo nuveiktus dienoraðèiø portalo Blogger atstovai tvirdarbus, atvirauja apie naujas idëjas ir tina, jog didþiausias naujø registracijø siekius. Lietuvoje tik pora politikø turi skaièius buvo bûtent 2001 m. rugsëjo 12 savo interneto dienoraðèius. Þymiausias dienà. Nes tuomet þmonës turëjo savo politikas dienoraðtininkas yra Vilniaus istorijà. meras A. Zuokas. Savo interneto dieStatistika ið eMarketer.com noraðtá taip pat turi viena Kauno miesKetvirtadienis, 19:35. Apie interneto to Tarybos narë. dienoraðèiø tipus Interneto dienoraðtis kaip CV kûrimo

Interneto dienoraðèiø yra daug ir ávaipriemonë. Per kiek laiko galima sukurpti riø. Pradëjæs giliau þvelgti á ðá interneto savo CV? Per porà valandø. O kà pasafenomenà, iðskyriau kelis interneto diekysite apie CV, kuris buvo raðomas trenoraðèiø tipus: jus metus? Asmeninis interneto dieno„Blogas“ kaip dienoraðtis. Jaunuoliai, raðtis gali bûti puikus árankis reprezenraðantys dienoraðèius, patvirtins, kad tacijai. Turbût kiekvienas darbdavys nudienoraðtis uþrakinamoje knygelëje yra dþiugtø gavæs galimybæ paskaityti savo nuobodu. Raðai sau, o po keleriø metø bûsimo darbuotojo dienoraðtá, ypaè jei uþmirðti, pameti ar iðmeti. Ir tiek to diejis profesinis. noraðèio... Dienoraðtis internete yra kur kas „rimèiau“. Interneto dienoraðÞymiausi pasaulio ir Lietuvos internetiniai Ðeðtadienis, 12:07. Jei tai bûtø tikras internetinis dienoraðtis èius turintys paaugliai apie dienoraðèiai Jei tai bûtø tikras internesavo kanèias ir laimes raðo to dienoraðtis (ðis straipsnis, ne tik sau, bet ir visiems noturiu omeny), viskas bûtø kirintiems uþjausti, padëti, taip. Jûs turbût jau bûtumët iðkeikti. Nustatyta, kad dieparaðæ komentarà, o að gal noraðtá internete raðantis netgi jau bûèiau atsakæs á já. paauglys daug greièiau paJei tai bûtø tikras interneto sveiksta nuo depresijos! dienoraðtis, jame bûtø pilna

Interneto dienoraðtis kaip klaidø, o stilius bûtø dar baimarketingo priemonë. sesnis. Bet procesas nuo idëKompanijos, siekdamos jos iki iðspausdinto straipssavo tikslø, interneto dienio bûtø 30 kartø greitesnis. noraðèius iðnaudoja ávaiTodël vieni galvoja, kad inriais bûdais. „Blogai“ daþterneto dienoraðtis yra tiek nai yra pigi vieta reklapat svarbûs, kiek spaudos muotis. Suprasdamos inpreso iðradimas, kiti mano, formacijos „ið lûpø á lûpas“ jog tokie dienoraðèiai – paskleidimo svarbà, kompataikavimas savo silpnybëms, nijos daþnai stengiasi átikkai nuobodûs þmonës klaiti dienoraðtininkams ir tidingai tiki, kad turi kà ádokisi, kad jie paskleis naumaus pasakyti.