Sveikata

Soliariumo ádegis madingas, bet pavojingas

Apie dirbtiniø ir natûraliø ultravioletiniø spinduliø keliamà pavojø þmoniø sveikatai pasakoja gydytoja onkologë Jolita GIBAVIÈIENË. Pasaulinës sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, soliariumai kelia odos vëþio rizikà, ir þmonës iki 18 metø turëtø jø vengti. Nustatyta, kad jauniems þmonëms, kurie kaitinasi UV spinduliuose, vëliau didëja rizika susirgti melanoma, o pastarojo meto tyrimai atskleidþia tiesioginá ryðá tarp naudojimosi soliariumø paslaugomis ir vëþio atsiradimo.

„Po þiemos pablyðkusià odà daugelis moterø ir merginø linkusios pagraþinti soliariume. Taèiau patartume nepiktnaudþiauti dirbtinës saulës voniomis, nors, tiesà sakant, reikëtø vengti ir dirbtiniø, ir natûraliø ultravioletiniø spinduliø. Ádegis ið paþiûros paslepia iðsiplëtusias kraujagysles ir kitus odos trûkumus, taèiau moksliðkai árodyta, kad ádegusi oda – tai paþeista oda.

Taip pat daþnai moterys klaidingai mano, kad parudavus soliariume galima nesisaugoti tiesioginiø saulës spinduliø, nes ádegusiai odai jie esà ne tokie pavojingi. Mes, gydytojai dermatologai ir onkologai, esame ásitikinæ, kad mëgavimasis soliariumø lempomis, kaip ir padangiø saule, yra toks pat þalingas áprotis kaip rûkymas ar piktnaudþiavimas alkoholiu.“

Mada ar priklausomybë?

Ádegusio kûno madà Europoje pradëjo populiarinti garsioji prancûzë Coco Chanel. 7–8-ame praëjusio amþiaus deðimtmetyje soliariumai daugelyje ðaliø ëmë dygti kaip grybai po lietaus ir iki ðiol lankytojø trûkumu nesiskundþia. „Deja, naujausi tyrimai atskleidþia netikëtà soliariumø populiarumo prieþastá – priklausomybæ. Manoma, kad pasikaitinus soliariume organizme suaktyvëja endorfinø gamyba, ir dël to prie jø priprantama“, – teigia gydytoja onkologë. 1996 m. Amerikos dermatologø asociacija paskelbë oficialø praneðimà, kuriame buvo teigiama, kad lankymasisi soliariumuose kosmetikos tikslais yra þalingas. Taèiau ðis pareiðkimas soliariumø populiarumo nesumaþino.

Þinoma, jog ultravioletiniai (UV) spinduliai skirstomi á UVA, UVB ir UVC. Teigiama, kad UVA spinduliai –maþiau pavojingi, rudinantys, UVB –labiau pavojingi, deginantys. UVC spinduliai stipriausi, taèiau mûsø jie nepasiekia – juos atmosferoje sulaiko apsauginis ozono sluoksnis. Soliariumuose naudojamos dirbtinës ðviesos lempos, skleidþianèios daugiausia UVA spinduliø. UVB spinduliø higienos normos leidþia naudoti iki 1 proc. UVC spindulius soliariumuose naudoti draudþiama. „Tyrimai patvirtino, kad A ir B tipo ultravioletiniai spinduliai yra kenksmingi, – sako gydytoja J. Gibavièienë. –UVA spinduliai ásiskverbia giliai á odos sluoksnius, pakeièia odos pigmento melanino struktûrà ir kartu sukelia staigø odos patamsëjimà. Ðie spinduliai maþina odos elastingumà, gilina raukðles, sukelia pirmalaiká odos senëjimà, silpnina jos atsparumà infekcijai ir didina rizikà susirgti odos vëþiu.“

Dël UVB spinduliø poveikio padidëja melanino granuliø dydis ir skaièius, o

kartu storëja ir odos epidermis. „Jautresnæ blyðkià odà turintiems þmonëms pabuvus soliariume gali atsirasti net keratomø, vadinamø senatvinëmis arba kapiniø gëlëmis, ar aktinininës keratozës þidiniø. Ilgalaikiai paþeidimai gali bûti viena ið odos vëþio atsiradimo prieþasèiø“, – perspëja gydytoja.

Jaunø moterø liga

Anot gydytojos J. Gibavièienës, moksliniai darbai, kuriuose bandoma árodyti, kad ultravioletiniai spinduliai þmogui kenkia, pasirodë netrukus po to, kai buvo nustatyta, jog ðie spinduliai gali sukelti á melanomà panaðø pigmentiná navikà Pietø Amerikos sterblinei þiurkei. Ðeði moksliniai tyrimai vis dëlto statistiðkai nepatvirtino, kad naudojimasis soliariumu greitina odos vëþio ir melanomos atsiradimà.

Pasak J. Gibavièienës, árodyti ðias moksliniø eksperimentø iðvadas epidemiologiniais tyrimais gana sunku, nes daugiausia soliariumø gerbëjø yra tarp jaunø þmoniø, ir jiems ryðkesniø odos pokyèiø gali atsirasti tik po keliø deðimèiø metø.

Taèiau, Tarptautinio odos vëþio fondo duomenimis, jaunø moterø dël melanomos pasaulyje mirðta daugiau nei dël visø kitø piktybiniø navikø ir ðioje amþiaus grupëje melanoma pralenkë net krûties vëþá.

Jautriausios – blyðkiaodës

„Pacientës ir dabar daþnai manæs klausia, galima eiti á soliariumà ar ne, – pasakoja gydytoja J. Gibavièienë. – Á ðá klausimà atsakyti ne taip paprasta – juk gyvenime nebûna tik juodø ir baltø spalvø.

Vienos ðeðiolikmetës, atëjusios su mama ir primygtinai norëjusios suþinoti soliariumo naudà sveikatai, pasiûliau paklausti motinos, ar verta pradëti rûkyti. Abi sumiðo. Panaðiai yra ir su soliariumais: ávertinæs galimà rizikà, þmogus apsisprendþia pats. Mûsø, medikø, pareiga nuolat priminti apie ultravioletiniø spinduliø þalà.“

Þmoniø jautrumas saulës spinduliams skiriasi priklausomai nuo odos tipo. Þinant apie neigiamà ultravioletiniø spinduliø poveiká odai, susiruoðus á soliariumà ar á paplûdimá, patartina pasikonsultuoti su gydytoju dermatologu. „Jeigu specialistas ir neatkalbës nuo deginimosi, tai bent padës iðsiaiðkinti, kokio tipo jûsø oda ir kokia spinduliø dozë bus jai minimaliai þalinga“, – teigia J.Gibavièienë. Sàlygiðkai skiriami ðeði odos tipai. Pirmajam priklauso þmonës, kuriø oda ðviesi, akys mëlynos, plaukai ðviesûs ar rusvi. Ðiø þmoniø oda labai jautri, jie ne ádega, o nudega. J. Gibavièienë tvirtina, kad ðio odos tipo þmonëms, kurie niekad neádega saulëje, neádegs ir soliariume. O moksliniø tyrimø duomenimis, didþiausia rizika susirgti melanoma pastebima tarp þmoniø, turinèiø ðviesià odà, rusvus ar ðviesius plaukus, strazdanø, daug apgamø, polinká nudegti, o ne ádegti saulëje.

Parengta pagal Vilniaus universiteto Onkologijos instituto laikraðtá „Onkologo puslapiai“

PSO duomenimis, visame pasaulyje kasmet diagnozuojama maþdaug 132 tûkst. melanomos atvejø. Norvegijoje ir Ðvedijoje ðios ligos atvejø per 45 metus patrigubëjo, o JAV per 30 metø padvigubëjo. Mada ir noras bûti ádegusiems skatina naudotis soliariumais ir yra pagrindinë prieþastis, skatinanti odos vëþio atsiradimà.

Daugiausia melanomomis sergama tose ðalyse, kur þmonës yra itin ðviesios odos ir kur ádegio kultûra labiausiai ásiðaknijusi. Tai Australija, Naujoji Zelandija, Ðiaurës Amerika ir Ðiaurës Europa. „Pastaraisiais metais vis didesná susirûpinimà kelia tai, kad þmonës, o ypaè paaugliai, lankosi soliariumuose norëdami ádegti, nes visuomenëje klesti tokia mada. Taèiau dël tokio daþno lankymosi soliariumuose staigiai padaugëjo susirgimø odos vëþiu, – teigia dr. Kerstin Leither, PSO generalinio direktoriaus pavaduotoja, atsakinga uþ sveikatà, susijusià su aplinka. – Todël mes norime atkreipti dëmesá á ðá faktà ir tikimës, kad mûsø rekomendacija paskatins prieþiûros institucijas ávesti grieþtesnæ naudojimosi soliariumais kontrolæ.“

Ðiuo metu tik keliose ðalyse efektyviai kontroliuojama soliariumø veikla. Belgijoje, Prancûzijoje ir Ðvedijoje iðleisti ástatymai, ribojantys maksimalià UVB spinduliø (tai pats pavojingiausias UV spinduliavimo komponentas) proporcijà iki 1,5 proc. (panaðus kancerogeniniø UV spinduliø lygis, kurá skleidþia saulë).

Prancûzijoje ástatymai reikalauja, kad visi UV spindulius skleidþiantys árengimai bûtø deklaruoti sveikatos prieþiûros vadovybei, paaugliams iki 18 metø draudþiama lankytis soliariumuose, gerai parengtas personalas privalo stebëti reklamà ir bet kokia uþuomina apie naudà sveikatai draudþiama. Kalifornijoje taip pat draudþiama asmenims iki 18 metø lankytis soliariumuose. PSO ragina ávairias valstybes kurti ástatymus, kurie leistø geriau kontroliuoti soliariumus ir draustø tokià soliariumø veiklà, kuri nëra tinkamai priþiûrima.

Be to, dël per didelio UV spinduliø kiekio silpnëja imuninë sistema, ir tai didina infekciniø ligø rizikà. UV spinduliavimas gali paskatinti kataraktà, akiø uþdegimus. Ðtai kodël primygtinai rekomenduojama soliariume naudotis specialiais apsauginiais akiniais.

PSO kartu su Tarptautine nejoninës radiacijos apsaugos komisija, Jungtiniø Tautø aplinkos programa ir Pasaulinë metereologijos organizacija sukûrë Pasauliná saulës UV indeksà, kuris dabar taikomas daugelyje ðaliø: Argentinoje, Australijoje, Èekijoje, Suomijoje, Prancûzijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Izraelyje, Meksikoje, Norvegijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Ðvedijoje ir Ðveicarijoje, neseniai já imta taikyti JAV ir Kanadoje.

Vilniaus medicinos istorijos almanachas „Medicina Vilnensis“, 2006

Tai tæstinis leidinys, skirtas ne tik Vilniaus, bet ir Lietuvos medicinos istorijos, medicininës lituanikos tyrinëjimams. Antrasis jo tomas skirtas ðiais metais minimai jubiliejinei Medicinos fakulteto 225- eriø metø sukakèiai. Todël leidinio ðerdis – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto istorija, ypaè naujausioji – dinamiðkas Nepriklausomybës penkiolikmeèio tarpsnis.

Leidinyje publikuojamos ávairaus þanro publikacijos apie fakulteto struktûriniø padaliniø raidà, iðkilius mokytojus bei kolegas, neseniai atðvæstà Vilniaus medicinos draugijos 200 metø jubiliejø, Lietuvos medicinos istorijà.

Leidinys skirtas plaèiajai akademinei visuomenei, juo kaip mokomàja knyga galës naudotis ir medicinà studijuojantis jaunimas.