Alumnai

Labai gerais paþymiais baigëte vidurinæ mokyklà ir pasirinkote tais laikais neprestiþinæ specialybæ – chemijà. Kas Jus traukë?

Rinkausi specialybæ, kurià bûtø ádomu studijuoti. Kadangi tais laikais nebuvo tokio didelio pasirinkimo, koks yra dabar, man pasirodë, kad biochemija yra ádomiausia. Stojau á chemijà ir labai bijojau, kad nepateksiu á biochemikø grupæ. Bet likimas buvo man maloningas – patekau á norimà specialybæ paskutinis, dvyliktas. Chemija man niekada nepatiko, o ðtai biochemija – visai kas kita. Mane traukë ðis mokslas kaip kaþkas nauja, kaip keliø mokslø sandûra.

Kas Jûs esate – þurnalistas, leidëjas, mokslo populiarintojas, laidø vedëjas, chemikas? Kokioje pozicijoje jauèiate esàs stipriausias?

Visos pozicijos savaip þavios ir patrauklios. Matyt, tai priklauso nuo laikotarpio, kada ir kà að dariau. Buvo laikas, kai raðiau moksliná darbà, 1992 m. Kijeve apsigyniau disertacijà ið molekulinës biologijos, paskui dësèiau Kauno medicinos universitete libanieèiams bei lietuviams ir dirbau moksliná darbà. Vëliau patraukiau á televizijà ir á leidybà. Tai tuo laikotarpiu ir dabar buvau ir esu turbût nebe mokslininkas, o þurnalistas ir galbût mokslo populiarintojas.

Rolandas Maskoliûnas daugeliui paþástamas ið ávairiø televizijos laidø, kaip mokslo populiarintojas ir fantastikos mëgëjas, netgi kino kritikas. Biochemikas iðkeitë mokslininko darbà laboratorijoje á në kiek ne lengvesná mokslo populiarintojo darbà. Ðiuo metu Rolandas Maskoliûnas yra þurnalo „Mokslas ir technika“ vyriausiasis redaktorius, neseniai praûþusio mokslo festivalio „Erdvëlaivis „Þemë“ organizatorius, televizijos laidos „Negali bûti“ vedëjas.

Sva nebûti

Kas skatina domëtis mokslu, jo naujovëmis ir pasiekimais, kodël nepasirinkote darbo laboratorijoje?

Ið pradþiø dirbau laboratorijoje, taèiau pamaèiau, kad tokio lygio darbø, kokius atlieka pasaulio mokslininkai, mûsø laboratorijose neámanoma padaryti. O iðvykti staþuotis nelabai norëjau, kadangi tuo metu pradëjau domëtis fantastika bei visokiais kitokiais ádomiais dalykais ir supratau, kad ið manæs moks

rbu varna

lininko nebus. Domina ávairios mokslo sritys. Dabar pavyko puikiai viskà suderinti – galiu domëtis tuo, kas man ádomu, ir apie tai pasakoti kitiems, tuo paèiu ir populiarinu mokslà. Ádomiausia –medicina. Ði mokslo sritis ir dar farmacija aktualios visiems, nes visi nori gyventi ilgai ir bûti sveiki.

Ar nesijauèiate „balta varna“, kai sumaterialëjusioje visuomenëje domitës mokslu? Ar lengva misija – populiarinti mokslà?

Apie misijà negalvoju, nesitikiu uþ ðá darbà gauti premijø, apdovanojimø ar dar kaþko. Darau tai, kas man patinka. Yra þmoniø, kurie pastebi ir ávertina tai, kà að darau. Tuomet pagalvoju, kad tas mano darbas gal ir turi prasmæ... Svarbu nebûti varna, balta – galima.

Aiðku, labai norëtøsi, kad pati visuomenë labiau domëtøsi mokslu. Bet èia jau reikia þmoniø, kurie tà informacijà pateiktø, turi bûti tradicijos, tokios kaip, pavyzdþiui, Anglijoje, keliø ðimtø metø. Tada atsiranda profesionalø. Að dar tik mokausi populiarinti mokslà.

Kas ðiuo metu labiausiai rûpi Lietuvos, Europos ir pasaulio mokslininkams, kokioms problemoms skiriama daugiausia dëmesio?

Jau dabar mokslininkø galvas „okupavæs“ galvosûkis – kaip pasiekti energetinæ nepriklausomybæ. Taigi energetikos klausimas pasaulio mokslininkams yra klausimas Nr. 1. Mokslininkai taip pat labai domisi medicina, mobiliosiomis technologijomis, klimato pokyèiø apskaitos stebëjimais, saugumo ið Þemës stebëjimais. Vis daþniau mokslininkai kalba apie kosmines problemas, Marso uþkariavimà.

Jeigu Lietuva nenori atsilikti technologiðkai, ji turi dalyvauti kartu su kitomis ðalimis konsorciumuose, nes vienas moksle nieko nepadarysi. Ypaè jei kalbame apie kosmosà. Lietuvoje turi bûti ákurta kosmoso agentûra, nes praktiðkai visos Europos ðalys jas jau turi. Tuomet atsirastø galimybë naudotis naujausiomis technologijomis. Karo, kosmoso, saugumo tikslams yra skiriama daugiausia lëðø ir tai suteikia galimybæ didþiausiems ne tik tos srities, bet ir gretutiniø mokslo srièiø postûmiams ir vystymuisi. Tad reikia Lietuvai kuo greièiau ásijungti ir dalyvauti tuose projektuose.

Kokia, Jûsø manymu, ðalies mokslo bûklë, kokia Lietuvos mokslo ateitis?

Lietuvos mokslininkai turi realias galimybes uþdirbti ið mokslo. Pagal bendrosios Europos mokslo judëjimo programos duomenis lietuviai gana aktyvûs. Tik, þinoma, be techninës bazës mûsø niekas á rimtà kompanijà nepriims. Ðtai lazeriø specialistus priëmë, bet jie turi gerà árangà, kurià padëjo ásigyti Kraðto apsaugos ministerija. Kol kas tokie atvejai – pavieniai. Turëtø bûti skiriama þymiai daugiau lëðø árangai.

Reikia pasirinkti kelis prioritetus ir bandyti kurti infrastruktûrà, kad modernia aparatûra ar technine baze galëtø pasinaudoti ávairiø mokslo srièiø specialistai. Taigi yra du keliai – arba efektyviau iðnaudoti tai, kà turime, arba daug investuoti á tas sritis, kuriose Lietuva gali kaþkà nuveikti.

Kol kas Lietuvos mokslo situacija labai vidutiniðka. Turime tik kelias sritis, kurios yra tradiciðkai stiprios (biotechnologijø, lazeriø, informaciniø technologijø). Nëra geros árangos, arba jos maþai.

Kokia mokslo ateitis – Jûs pesimistas ar optimistas?

Reikia labai glaudaus mokslininkø ir politikø bendradarbiavimo, ypaè dabartiniame etape. Viename seminare buvo suformuluotas mokslininko, mokslo populiarintojo arba politiko patarëjo mokslo klausimais devizas – að noriu padëti Jums priimti kuo teisingesná sprendimà. Toks turëtø bûti mokslininko, mokslo populiarintojo ar politiko patarëjo noras ir tokia misija. Nuo politikø sprendimø priklauso tolesnis mûsø vystymasis, paþanga – gali bûti padarytos lemtingos klaidos arba ávykti audringi proverþiai. Kalbino Liana BINKAUSKIENË

Filosofija, psichologija Arûnas Sverdiolas. Apie pamëklinæ bûtá ir kiti etiudai. Vilnius, „Baltø lankø“ leidyba, 2006 Devyni ðià knygà sudarantys etiudai suskirstyti á tris dalis. Pirmoje surinkti tekstai, skirti Lietuvos kultûros istorijos metodologinëms, veikiau – kultûros istoriko savivokos problemoms. Antroje dalyje sudëti etiudai susijæ su praneðimais, skaitytais Santaros-Ðviesos konferencijose, atvirose aktualiai visuomeninei problematikai; juose aptariami dabartinës Lietuvos kultûros bei vieðosios erdvës bruoþai. Treèioje dalyje svarstomi keliø dabarties filosofiniø ir parafilosofiniø idëjø recepcijos bei transformacijos Lietuvoje ypatumai, iðryðkëjæ labiau akademinio pobûdþio seminaruose.

Tomas Kaèerauskas. Filosofinë poetika. Vilnius, „Versus aureus“, 2006 Monografija skirta filosofinei poetikai, kuri plëtojama kaip egzistencijos filosofijos, hermeneutikos (supratimo teorijos) ir fenomenologijos tàsa. Nors filosofinë poetika paremta atskira meno ðaka (poezija), ji taikoma ávairioms kultûros raiðkos sritims interpretuoti. Filosofinës poetikos modelio pagalba pateikiamas poþiûris á gyvenamàjá pasaulá kaip á þmogaus kûrybinæ erdvæ. Vadovaujantis ðiuo poþiûriu, apmàstomas ne vien menas, bet ir pasaulëvaizdis, religija, dorovë ir kultûra apskritai.

Egzistencijos paradoksai: Kierkegaardo filosofinës interpretacijos Vilnius, „Versus aureus“, 2006 Ði knyga – naujo Kultûros, filosofijos ir meno instituto Komparatyvistinës kultûrologijos skyriaus tæstinio projekto „neklasikinë filosofija“ pirmasis leidinys sudarytas remiantis 190-osioms didþiojo danø màstytojo gimimo metinëms paþymëti skirtas konferencijos praneðimas. Knygos autoriai (ávairiø kartø Lietuvoje ir uþsienyje gyvenantys lietuviø filosofai ir kitø humanistikos srièiø specialistai) pateikia savitas pagrindiniø Kierkegaardo mokymø ir idëjø interpretacijas. 40 Aivaras Stepukonis. Pavergto màstymo problema: Maxas Scheleris ir þinojimo sociologijos iðtakos Vilnius, Kultûros, filosofijos ir meno institutas, 2005 Apybraiþoje nagrinëjama Maxo Schelerio þinojimo sociologija, kuri pirmaisiais XX amþiaus deðimtmeèiais Vakarø humanitariniuose bei visuomenës moksluose atvërë duris naujo naujo pobûdþio sociologiniams tyrimams, taip pat apibendrino paties Schelerio paskutinio mokslinës veiklos deðimtmeèio teorinius vaisius – deðimtmeèio, praleisto narpliojant ávairius kultûros klausimus, tyrinëjant politines bei socialines Pirmojo pasaulinio karo prieþastis.

Istorija, archeologija

Jonë Rukðënienë, Dalia Jonynaitë. Vilniaus universiteto herbariumo senoji kolekcija. Vilnius, Lietuvos nacionalinë UNESCO komisija, 2006 Ðis leidinys – unikalaus projekto „Vilniaus universiteto herbariumo senøjø pieðiniø restauravimas ir iðsaugojimas“ baigiamoji studija. 1997 m. pradþioje buvo aptiktas vertingas XIX a. augalø ir grybø pieðiniø rinkinys. 2004–2005 metais VU herbariumo senieji botaniniai pieðiniai buvo nuosekliai iðtyrinëti, restauruoti ir paruoðti saugoti, iðleisti pieðiniø atvirukai.

Leidinyje dëstoma augalø ir grybø pieðiniø kolekcijos istorija, padësianti ásigilinti á XIX–XX a. pr. botanikos mokslo istorijà.

1009 metai: ðv. Brunono Kverfurtieèio misija Vilnius, „Aidai“, 2006 1009 m. prasidëjo naujas misijø pliûpsnis. Vienuolis ir vyskupas Brunonas ið Kverfurto iðkeliavo á Rytø Eu

Gamta

Meilutë Kabailienë. Gamtinës aplinkos raida Lietuvoje per 14000 metø. Vilniaus universiteto leidykla, 2006

Knygoje nagrinëjamos Lietuvos teritorijoje vëlyvajame ledynmetyje ir holocene buvusios paleoekologinës sàlygos. Knygos autorë jau keliasdeðimt metø tiria Lietuvos eþerø, pelkiø ir senoviniø Baltijos jûros baseinø nuosëdø storymiø þiedadulkes ir diatomëjas. Ðie duomenys panaudoti paleoekologinëms rekonstrukcijoms, eþerø ir pelkiø raidai nagrinëti. Knygoje pateikiama ankstesniøjø tyrimø apþvalga nuo seniausiø iki ðiø dienø darbø, apibûdinamos fizinës geografinës sàlygos (reljefas, klimatas, dirvoþemiai, auga

ropà ir þuvo – ta proga viename vokieèiø metraðèiø pirmàkart paminëtas Lietuvos vardas... Pirmàjá Lietuvos paminëjimà iki ðiol gaubia paslaptys. Kur ið tikrøjø – á Prûsijà ar Rusijà – nukeliavo ðventasis Brunonas? Kà jis veikë pas peèenegus? Kokia jo þûties prieþastis? Galiausiai kà reiðkë „Lietuva“ naujo tûkstantmeèio auðroje? Pirmas toks iðsamus ðaltiniø apie Brunono misijà rinkinys paskatins ieðkoti naujø atsakymø á ðiuos klausimus arba vers tikrinti senus. Prof. Edvardo Gudavièiaus ávadinë studija puikiai pristato tai, kà þino tyrëjai ðiandien ir kà dar turës iðsiaiðkinti...

Mykolas Michelbertas. Akmeniø ir Perkûniðkës pilkapiai. Vilniaus universiteto leidykla, 2006

Monografijoje skelbiama Akmeniø ir Perkûniðkës pikalpynø (Kelmës r.), tirtø dar 1967 ir 1968 m., archeologiniø tyrinëjimø medþiaga, atskleidþianti senojo geleþies amþiaus laidojimo paproèius, Þemaitijos amatininkø

lija) ávairiose Lietuvos dalyse, detaliai nagrinëjami paleoekologiniø sàlygø tyrimo bei atkûrimo metodai ir jø duomenø interptretavimo problemos. Didelæ darbo dalá sudaro iðtirtøjø eþerø ir pelkiø tyrimø duomenø charakteristika. Apraðyta augalijos, klimato ir dirvoþemiø kaita ávairiais laikotarpiais, iðnagrinëti eþerø ir pelkiø raidos dësningumai, Baltijos jûros pakrantës raida, apibûdintas þmogaus poveikis aplinkai ir jo tyrimo metodai.

Guoda Mackevièienë. Astakologijos raida Lietuvoje. Vilniaus universiteto Ekologijos institutas, 2005

Knygoje aptariama Lietuvos astakologijos (vëþiø tyrimø) raida nuo mokslo iðtakø senovëje iki 2002 m. nepriklausomoje Lietuvoje. Sociologija Oikos: lietuviø migracijos ir diasporos studijos. Vilnius, „Versus aureus“, 2006

Pirmuosius þingsnius þengiantis þurnalas „Oikos“ skirtas pasaulio lietuvybës, lietuviø migracijos ir emigracijos problemø bei su tuo susijusios politikos analizei, iðeivijos istorijos ir kultûros tyrinëjimams publikuoti, skleisti, populiarinti. Globalizacijos ir gyvenimo pasaulyje be sienø iððûkiai pasitiko Lietuvà, kaip ir kitas pokomunistines ðalis, kultûriðkai ir socialiai nepasirengusias. Ekonominiai pereinamojo laikotarpio sunkumai patyrë tokià emigracijos bangà, kurios mastai kol kas nei

Filologija, kalbos mokslai Daiva Deltuvienë. Baltiðki Maþosios Lietuvos XIV-XVIII a. oikonimai. Vilniaus universiteto leidykla, 2006 torija nuo 1919 m., nës tyrinëjimø kryptys, etapai ir autoÐis tyrinëjimas gali bûti priskirtas moksliðkai, nei kaip kitaip nëra ávertinti. Taèiau Lietuvoje nacionaliniu mastu nëra deramai ávertinamos ðio spartaus proceso iðdavos, rimèiau nesusimàstoma, kà tai reiðkia ir kà gali ateityje reikðti mûsø kultûrai ir tapatumui. Þurnalo misija – atliepti ðiems iððûkiams, ásilieti á bendrà Europos Sàjungos migracijos diskursà, palaikyti lietuvybës idëjà JAV, Australijos, Didþiosios Britanijos ar kitø kraðtø visuomenëse, ankstesnëse ir naujose iðeivijos bendruomenëse, kuriø geografija itin iðsiplëtë. Vadinasi, siekti intelektualiai prisidëti prie mûsø tautinio atsparumo, imuniteto globalizacijai stiprinimo.

Iðsamioje monografijoje aptariami ávairiuose vokiðkuose raðytiniuose ðaltiniuose ir spausdintiniuose XIV–XVIII a. ðaltiniuose uþfiksuotø Maþosios Lietuvos oikonimø (gyvenamosios vietos vardø) vokietinimo dësningumai, bendriausi jø struktûros bruoþai, pateikta jø klasifikaci

sugebëjimus, gyventojø kultûrinius ir prekybinius ryðius su artimesnëmis ir tolimesnëmis gentimis, geriau paþinti senøjø baltø bendruomenes.

Valdemaras Ðimënas. Etnokultûriniai procesai Vakarø Lietuvoje pirmojo mûsø eros tûkstantmeèio viduryje. Vilniaus universiteto leidykla, 2006

Etninë baltø genèiø istorija pastaruoju metu sulaukia vis daugiau tyrinëtojø ir visuomenës dëmesio. Skiriama daug dëmesio baltø genèiø susidarymui, rytø ir vakarø baltø genèiø iðsiskyrimui, atskirø baltø genèiø teritorijø nustatymui, lietuviø tautybës bei valstybës formavimuisi. Knygoje minimos pagrindiriai, kuriø darbai ar mintys ðiandien yra aktualûs ir susijæ su nagrinëjama tema. Dëmesys sutelktas á perëjimà ið senojo á vidurinájá akmens amþiø (I m. e. tûkstantmeèio vidurys), kai vyko didþiausi materialinës kultûros pakitimai, iðsiskyrë naujos baltø gentys. Virginija Jurënienë. Lietuviø moterø judëjimas XIX amþiaus pabaigoje - XX amþiaus pirmojoje pusëje. Vilniaus universiteto leidykla, 2006

VU KHF Filosofijos ir kultûros studijø katedros daktarës monografijoje aptariama Lietuvos feministinio judë jimo iskai Lietuvos moterys gavo politines teises. Aptariami feministinio judëjimo uþdaviniai, akademinis ir kultûrinis judëjimas. Tai pirmasis bandymas viename darbe iðnagrinëti visà lietuviø moterø judëjimà nuo jo susiformavimo iki raidos nutraukimo XX a. viduryje. Ði analizë padës suvokti procesus, vykstanèius dabartiniame moterø judëjime, áveikti visuomenëje egzistuojanèius stereotipus ir formuoti moters partnerës ávaizdá.

Rûta Guzevièiûtë. Tarp Rytø ir Vakarø: XVI–XIX a. LDK bajorø kostiumo formavimo aplinkybës ir pavidalai. Vilnius, „Versus aureus“, 2006

ja pagal kilmæ. trims mokslo kryptims: etnologijai, istorijai ir menotyrai. Jo reikðmingumà ir naujumà lemia pasirinktas studijos objektas – LDK bajorø kostiumai. Esminis autorës siekis – susieti istorinæ LDK situacijà su jos aprangos kaita, su kitø greta ir toliau gyvavusiø tautø kostiumo istorija. Tai bandymas ne tik konstatuoti, kad vienokia ar kitokia rûbo forma buvo dëvima, bet ir iðanalizuoti, kaip ir kodël, kokiø aplinkybiø ir tarpkultûriniø átakø veikiama ji atsirado mûsø padangëje, kaip vyko permainos ir kada istorinis kostiumas, orientuotas á Rytus, radikaliai pasisuko prieðinga Vakarø kryptimi.

Ignas Konèius. Mano eitasis kelias: atsiminimai. Vilnius, Lietuvos nacionalinis muziejus, 2001–2006

Þinomo lietuviø kultûrininko ir mokslininko knygoje publikuojamos etnografinës apybraiþos apie Þemaitijà, atsiminimai apie Vilniaus Stepono Batoro universiteto perëmimà ið lenkø 1939 m., lietuviø kaliniø evakuacijà Antrojo pasaulinio karo metais á Èervenæ ir kelionæ namo, apie Savitarpinës pagalbos organizacijos veiklà 1941–1944 m.