sveikata
Soliariumo ádegis madingas, bet pavojingas Apie dirbtiniø ir natûraliø ultravioletiniø spinduliø keliamà pavojø þmoniø sveikatai pasakoja gydytoja onkologë Jolita GIBAVIÈIENË.
„Po þiemos pablyðkusià odà daugelis moterø ir merginø linkusios pagraþinti soliariume. Taèiau patartume nepiktnaudþiauti dirbtinës saulës voniomis, nors, tiesà sakant, reikëtø vengti ir dirbtiniø, ir natûraliø ultravioletiniø spinduliø. Ádegis ið paþiûros paslepia iðsiplëtusias kraujagysles ir kitus odos trûkumus, taèiau moksliðkai árodyta, kad ádegusi oda – tai paþeista oda. Taip pat daþnai moterys klaidingai mano, kad parudavus soliariume galima nesisaugoti tiesioginiø saulës spinduliø, nes ádegusiai odai jie esà ne tokie pavojingi. Mes, gydytojai dermatologai ir onkologai, esame ásitikinæ, kad mëgavimasis soliariumø lempomis, kaip ir padangiø saule, yra toks pat þalingas áprotis kaip rûkymas ar piktnaudþiavimas alkoholiu.“
Mada ar priklausomybë? Ádegusio kûno madà Europoje pradëjo populiarinti garsioji prancûzë Coco Chanel. 7–8-ame praëjusio amþiaus deðimtmetyje soliariumai daugelyje ðaliø ëmë dygti kaip grybai po lietaus ir iki ðiol lankytojø trûkumu nesiskundþia. „Deja, naujausi tyrimai atskleidþia netikëtà soliariumø populiarumo prieþastá – priklausomybæ. Manoma, kad pasikaitinus soliariume organizme suaktyvëja endorfinø gamyba, ir dël to
28
Pasaulinës sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, soliariumai kelia odos vëþio rizikà, ir þmonës iki 18 metø turëtø jø vengti. Nustatyta, kad jauniems þmonëms, kurie kaitinasi UV spinduliuose, vëliau didëja rizika susirgti melanoma, o pastarojo meto tyrimai atskleidþia tiesioginá ryðá tarp naudojimosi soliariumø paslaugomis ir vëþio atsiradimo. prie jø priprantama“, – teigia gydytoja onkologë. 1996 m. Amerikos dermatologø asociacija paskelbë oficialø praneðimà, kuriame buvo teigiama, kad lankymasisi soliariumuose kosmetikos tikslais yra þalingas. Taèiau ðis pareiðkimas soliariumø populiarumo nesumaþino. Þinoma, jog ultravioletiniai (UV) spinduliai skirstomi á UVA, UVB ir UVC. Teigiama, kad UVA spinduliai – maþiau pavojingi, rudinantys, UVB – labiau pavojingi, deginantys. UVC spinduliai stipriausi, taèiau mûsø jie nepasiekia – juos atmosferoje sulaiko apsauginis ozono sluoksnis. Soliariumuose naudojamos dirbtinës ðviesos lempos, skleidþianèios daugiausia UVA spinduliø. UVB spinduliø higienos normos leidþia naudoti iki 1 proc. UVC spindulius soliariumuose naudoti draudþiama. „Tyrimai patvirtino, kad A ir B tipo ultravioletiniai spinduliai yra kenksmingi, – sako gydytoja J. Gibavièienë. – UVA spinduliai ásiskverbia giliai á odos sluoksnius, pakeièia odos pigmento melanino struktûrà ir kartu sukelia staigø odos patamsëjimà. Ðie spinduliai maþina odos elastingumà, gilina raukðles, sukelia pirmalaiká odos senëjimà, silpnina jos atsparumà infekcijai ir didina rizikà susirgti odos vëþiu.“ Dël UVB spinduliø poveikio padidëja melanino granuliø dydis ir skaièius, o
kartu storëja ir odos epidermis. „Jautresnæ blyðkià odà turintiems þmonëms pabuvus soliariume gali atsirasti net keratomø, vadinamø senatvinëmis arba kapiniø gëlëmis, ar aktinininës keratozës þidiniø. Ilgalaikiai paþeidimai gali bûti viena ið odos vëþio atsiradimo prieþasèiø“, – perspëja gydytoja.
Jaunø moterø liga Anot gydytojos J. Gibavièienës, moksliniai darbai, kuriuose bandoma árodyti, kad ultravioletiniai spinduliai þmogui kenkia, pasirodë netrukus po to, kai buvo nustatyta, jog ðie spinduliai gali sukelti á melanomà panaðø pigmentiná navikà Pietø Amerikos sterblinei þiurkei. Ðeði moksliniai tyrimai vis dëlto statistiðkai nepatvirtino, kad naudojimasis soliariumu greitina odos vëþio ir melanomos atsiradimà. Pasak J. Gibavièienës, árodyti ðias moksliniø eksperimentø iðvadas epidemiologiniais tyrimais gana sunku, nes daugiausia soliariumø gerbëjø yra tarp jaunø þmoniø, ir jiems ryðkesniø odos pokyèiø gali atsirasti tik po keliø deðimèiø metø. Taèiau, Tarptautinio odos vëþio fondo duomenimis, jaunø moterø dël melanomos pasaulyje mirðta daugiau nei dël visø kitø piktybiniø navikø ir ðioje amþiaus grupëje melanoma pralenkë net krûties vëþá.
