Mokslo populiarinimo žurnalas „Spectrum" Nr. 5

IS SN 1822-0347 ISSN

VILNIA US UNIVERSITETO ÞURNALAS 2(5)/2006 VILNIAUS

Darnus vystymasis ir ekonomika

Ar iðsaugosime humanitarinæ kultûrà?

Soliariumo ádegis madingas, bet pavojingas

Realybës TV ðokas

Mieli skaitytojai,

SPECTRUM

Vilniaus universiteto þurnalas

XXI amþiaus þmogui tenka susidurti vis su didesniais iððûkiais – spræsti globalias Þemës problemas, ieðkoti darnos socialinëje erdvëje, profesinëje veikloje. Mokslininkø þodis èia itin svarus ir reikðmingas. Ðiame „Spectrum“ numeryje rasite prof. habil. dr. R. Èiegio pasvarstymus apie technosferos ekspansijos grësmæ gamtos pusiausvyrai ir kaip bûtø galima uþtikrinti darnø vystymàsi. Galbût viena ið galimybiø sukurti alternatyvià dideliø sroviø technikà ir elektros energetikà – prof. habil. dr. A. Abruèio apraðomi aukðtatemperatûriai laidininkai ið cheminiø garø, kuriuos ateityje bus galima panaudoti kuriant magnetinës levitacijos traukinius, superlaidþius kabelius, magnetinio rezonanso skenerius. O ðtai VU matematikai ir informatikai dalyvauja kuriant lygiagreèiø ir paskirstytø skaièiavimø tinklà, kuris leis duomenø saugyklø resursais naudotis taip paprastai kaip elektros tinklais.

Iððûkiai þmogaus laukia ir sprendþiant kasdienes problemas, ypaè darbe. Doc. L. Bulotaitë pasakoja apie mokytojø patiriamà stresà ir bûdus jam áveikti, o I. Rybnikova apþvelgia personalo paradigmø kaità – kaip nûnai vis labiau ásigali alternatyvieji darbo santykiai, kurie, viena vertus, iðlaisvina, kita vertus, kelia daugiau átampos.

Paradigmos keièiasi ir tokioje sferoje kaip televizija. Doc. dr. Þ. Peèiulis pasakoja apie vadinamosios posttelevizijos reiðkiná – realybës ðou, atskleisdamas „gyvenimo ekrane“ paslaptis ir galimus padarinius. Apie dar vienà ðiuolaikinio pasaulio madà – soliariumus – ir jø grësmæ sveikatai pasakoja VU onkologë J. Gibavièienë.

Nemenki iððûkiai treèiajame tûkstantmetyje laukia ir humanitariniø mokslø. Ar iðsaugosime humanitarinæ kultûrà, kokia ðiø mokslø paskirtis nûdienos pasaulyje, kokia lituanistikos, filologijos niða globaliame pasaulyje – apie tai diskutuoja jaunieji humanitarai dr. D. Sinkevièiûtë ir dr. M. Kvietkauskas.

Dar suþinosite, kas gi yra tas interneto „blogas“, kur galima iðmokti kinø kalbos ir paþinti Kinijos kultûrà, uþ kà galëtumëte gauti jei ne Nobelá, tai bent „Ig-Nobelá“, kà apie baltas varnas galvoja mokslo populiarintojas R. Maskoliûnas ir kokius nedarbingumo lapelius Vilniaus medikai iðraðydavo XVIII amþiuje...

Malonaus skaitymo! „Spectrum“ redakcija

2006 SPALIS Nr. 2 (5) Leidëjas Vilniaus universitetas, Informacijos ir ryðiø su visuomene skyrius Redakcija Nijolë Bulotaitë Liana Binkauskienë Indrë Dalia Klimkaitë Ona Mackonytë Rimas Kudelis Vida Lapinskaitë Edita Kirlytë Fotografas Vidas Naujikas Dailininkas maketuotojas Skaidra Savickas Adresas SPECTRUM, Informacijos ir ryðiø su visuomene skyrius, Vilniaus universitetas, Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius Tel. (8~5) 2687001, faks. (8~5) 2687096 Dël publikacijø ir reklamos þurnale kreiptis el. paðtu spectrum@cr.vu.lt Leidinys platinamas nemokamai Spausdino AB „Spauda“ Tiraþas 1500 egz.

ISSN 1822-0347

© VILNIAUS UNIVERSITETAS, 2006 Platinant ðio leidinio informacijà nuoroda á SPECTRUM bûtina

V. Naujiko nuotr.

Virðelyje – Vilniaus universiteto maketo atidengimas Europos miniatiûrø parke.

Naujienos

2

VU ir pasaulis

Europos miniatiûrø parke Briuselyje atidengtas Vilniaus universiteto maketas

Turinys Soliariumo ádegis madingas, bet pavojingas

4

Tyrinëjimai Prof. habil. dr. Remigijus ÈIEGIS

Darnus vystymasis ir ekonomika

5

Prof. habil. dr. Adulfas ABRUTIS

Aukðtatemperatûriai superlaidininkai ið cheminiø garø Irma RYBNIKOVA

Pakeleivingieji nûdienos darbo santykiuose Doc. Laimutë BULOTAITË

Diagnozë: mokytojas

Doc. dr. Þygintas PEÈIULIS

Realybës TV ðokas

Europos miniatiûrø parke

4 Vilniaus universiteto maketas

10 Briuselyje atidengtas

28

14 Vilniaus universiteto maketas 18

21

Projektai Algimantas JUOZAPAVIÈIUS, Dalius MAÞEIKA

„Lietuvos Grid“ („LitGrid“) – lygiagreèiø ir paskirstytø skaièiavimø tinklas

25

Sveikata Jolita GIBAVIÈIENË

Soliariumo ádegis madingas, bet pavojingas

Realybës TV ðokas Vilniaus universitete

Þvilgsnis

Ar iðsaugosime humanitarinæ kultûrà?

30 studentai turi galimybæ

mokytis kinø kalbos

IT erdvë Arnoldas ROGOZNYJ

Kas yra BLOGAS?

21

28

32

34

Retos kalbos Vytis SILIUS

Vilniaus universitete studentai turi galimybæ mokytis kinø kalbos

34

Tradicijos

Noriu Nobelio!

36

Noriu Nobelio!

36

Alumnai

Svarbu nebûti varna

38

Naujos knygos

40

Paveldas Vytautas GRICIUS

XVIII a. nedarbingumo lapelis

42

Akademinës istorijos

43

Svarbu nebûti varna

38

naujienos Akademikas Jonas Kubilius tapo devintuoju Vilniaus miesto garbës pilieèiu Rugsëjo 7 dienà Vilniaus rotuðëje surengtoje iðkilmingoje ceremonijoje sostinës meras Artûras Zuokas áteikë akademikui Jonui Kubiliui Vilniaus miesto garbës pilieèio medalá ir liudijimà, kuris áregistruotas Garbës pilieèiø knygoje. Akademikui Jonui Kubiliui Vilniaus miesto garbës pilieèio vardas suteiktas uþ ypatingus nuopelnus Lietuvai ir Vilniaus miestui.

Jonas Kubilius – habilituotas fizikos mokslø daktaras, Didþiojo Lietuvos kunigaikðèio Gedimino III laipsnio ordino kavalierius, Vilniaus universiteto Matematikos fakulteto Tikimybiø teorijos ir skaièiø teorijos katedros profesorius, Lietuvos mokslø akademijos narys, Greifsvaldo, Prahos, Latvijos ir Zalcburgo universitetø garbës daktaras, Lietuvos matematikø draugijos vadovas. J. Kubilius yra nusipelnæs Lietuvos mokslo ir kultûros veikëjas, du kartus Lietuvos valstybinës premijos laureatas. J. Kubilius paraðë veikalà „Tikimybiø metodika skaièiø teorijoje“, 4 uþdavinynus, 2 vadovëlius, apie 100 moksliniø straipsniø, kelis ðimtus publicistiniø straipsniø. Vilniaus universitetui akademikas vadovavo beveik 33 metus.

Trumpai

A. Þygavièiaus nuotr. Profesorius J. Kubilius – devintasis Vilniaus miesto garbës pilietis.

Pripaþinimas Medicinos fakulteto dekanë prof. habil. dr. Zita Auðrelë KUÈINSKIENË iðrinkta Lietuvos mokslø akademijos nare eksperte.

Fizikos fakulteto Kvantinës elektronikos katedros prof. Rièardas ROTOMSKIS paskirtas LR Ðvietimo ir mokslo ministerijos atstovu á Europos Sàjungos nanomedicinos technologinæ platformà.

2006 m. rugsëjo 29 d. vykusiame Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) seminare „Ludwig von Mises: Lietuvoje dar neatrastas ekonomikos genijus“ buvo paskelbti ir apdovanoti LLRI raðinio konkurso „Laisvës studijos“ nugalëtojai. Ðiø metø konkursas, kurio prizinis fondas – 6000 litø, buvo skirtas iðkilaus XX a. ekonomisto ir filosofo Ludwigo von Miseso 125-osioms gimimo metinëms. I vietà vertinimo komisija skyrë Povilui LASTAUSKUI (Vilniaus universitetas) uþ darbà „Mokslo padëties Lietuvoje analizë, plëtojant Ludwigo von Miseso laisvosios rinkos principus, arba Contra absurdum“.

2

Apdovanoti mokslo populiarinimo darbø konkurso nugalëtojai noti Jonas Grigas uþ mokslo populiariÐvietimo ir mokslo ministrë paskelbë ir apdovanojo mokslo populiarinimo darbø konkurso nugalëtojus. Dviem pirmosios vietos premijomis – Auðrà Maldeikienæ uþ leidiná „Iðmokite skaièiuoti savo pinigus“ ir Viliø Stakënà uþ leidiná „Ðifrø istorijos“ ir ðiam leidiniui skirtà internetiná puslapá.

Antrosios vietos premijomis apdova-

nimo straipsniø ciklà „Mokslas visuomenei“ ir Rûta Sargautytë uþ leidiná „Kad skausmas nebûtø prieðu“.

Paskatinamosiomis premijomis apdovanoti Eugenijus Butkus uþ darbø ciklà apie naujausius chemijos pasiekimus ir mokslo vaidmens visuomenëje sklaidà; Audrius Dubietis – uþ straipsná „Natûralûs ir dirbtiniai þaibai“.

Ordinas

mo tradicijà. Ðià programà planuojama vykdyti padedant Kopenhagos universiteto Iranistikos departamento specialistams ERASMUS programos pagrindu.

Lenkijos Kavalieriaus kryþiaus ordinu apdovanotas istorikas Meèislovas JUÈAS.

Studijos Rugsëjo 4 dienà VU Orientalistikos centre buvo inauguruota nauja pagrindiniø lyginamøjø Azijos studijø programos specialybë – iranistika. Studentai mokysis farsi, dari, arabø kalbø, paþins ávairius Irano kultûros, religijos, istorijos, literatûros aspektus. Jie studijuos ir senàjà Avestos kultûrà, persø civilizacijos ir raðtijos istorijà, ir dabartinæ isla-

Egzaminai VU studentai po dvejø metø bus egzaminuojami nauju kompiuterizuotu bûdu. Vilniaus universitetas ðiuo metu vykdo projektà „Þiniø ir specialiøjø kompetencijø vertinimo sistemos vystymas ákuriant VU Egzaminavimo centrà“. Egzaminavimo centre kompiuteriø pagalba bus egzaminuojami studentai, kaupiama studentø raðto darbø duomenø bazë ir vykdoma plagiavimo prevencija.

Nauja galimybë mokytis penkiø reèiau mokomø Europos kalbø Rugsëjo 28 d. atidaryti nauji estø, suomiø, lenkø, portugalø ir lietuviø kalbø internetiniai kursai – ágyvendinta Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lituanistiniø studijø katedros idëja. Tai patraukli, ðiuolaikiðka, nemokama, patogi, prieinama kiekvienam vartotojui kompiuterinë priemonë pasimokyti bendrauti estiðkai, suomiðkai, lenkiðkai, portugaliðkai, lietuviðkai.

Projektà finansavo Europos Sàjungos programa „Socrates Lingua 2“. Kursai nëra labai akademiðki, juose daug linksmø, patraukliø uþduoèiø, kaip savotiðkas testas – kompiuterinis kalbinis þaidimas, imituojantis realià kalbø vartosenà. Interneto svetainëje www.oneness.vu.lt ásikûrë „ONENESS miestelis“, kur „Kalbø mokykloje“ galima pasimokyti bendravimo fraziø, gramatikos, þodyno, „Informacijos centre“ susipaþinti su Suomijos, Estijos, Lenkijos, Portugalijos ir Lietuvos kultûromis, „Interneto kavinëje“ pabendrauti su kitais kursø lankytojais.

Internetiniø kursø kompiuterinæ dalá kûrë Elektroninës leidybos namai, estø kalbos medþiagà rengë Tartu universiteto dëstytojai, suomiø – visuomeninës televizijos YLE ir leidyklos „Finlectura“ specialistai, lenkø – Krokuvos Jogailos universiteto lenkø kaip uþsienio kalbos dëstytojai ir leidyklos „Universitas“ darbuotojai, portugalø – Lisabonos universiteto portugalø kalbos specialistai, lietuviø kalbos – Vilniaus universiteto Lituanistiniø studijø katedros ir Vytauto Didþiojo universiteto dëstytojai.

Kinijoje iðleista lietuviø mokslininkø knyga Kinijos leidykla „Chemical Industry Press“ iðleido knygos „Ávadas á kietakûná apðvietimà“ (A. Þukauskas, M. S. Shur, R. Gaska, Introduction to SolidState Lighting, John Wiley & Sons, 2002, anglø k.) vertimà á kinø kalbà. Naujausioms ðviesos technologijoms skirtos knygos du ið trijø autoriø yra lietuviai – Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvos mokslø akademijos narys ekspertas Artûras Þukauskas ir Vilniaus universiteto auklëtinis, JAV bendrovës „Sensor Electronic Technology, Inc.“ prezidentas Dr. Remigijus Gaðka (Remis Gaska). Treèiasis knygos autorius – Renselerio politechnikos instituto (JAV) profesorius Michaelis S. Shuras.

Kietakûniø ðviesos ðaltiniø (puslaidininkiniø ðviesos diodø, ðviestukø) srityje lietuviai mokslininkai yra sukaupæ daug þiniø ir patirties. Prof. A. Þukauskas dirba puslaidininkiø, skirtø optoelektronikai, medþiagotyros bei naujausiø ðviestukø taikymo srityse. Dr. R. Gaðka – aukðtøjø technologijø bendrovës, pasaulyje pirmaujanèios ultravioletiniø ðviestukø gamyboje, vadovas.

Kinijoje dëmesys á ðià knygà atkreiptas neatsitiktinai. Ðioje ðalyje sparèiai plëtojamos optoelektronikos technologijos, tarp jø puslaidininkiniø ðviestukø gamyba. Didþiausioje pasaulio valstybëje realizuoti milþiniðki kietakûnio apðvietimo projektai – ðviestukais apðviesti dangoraiþiai, senovës architektûros pa-

minklai, dalis Didþiosios kinø sienos.

VU ðviestukø tyrimai atliekami ir jie taikomi Europos Komisijos remiamame kompetencijos centre SELITEC. Èia bendradarbiaujant su kitomis Lietuvos mokslo institucijomis ir verslo partneriais kuriamos bendrojo apðvietimo, augalø kultivavimo, biofluorescencijos jutikliø, organiniø ðviestukø ir kitos fotonikos technologijos.

Per kelerius metus lietuviø autoriø „Ávadas á kietakûná apðvietimà“ tapo plaèiai þinomas – ðià knygà galima rasti daugelio ðaliø universitetø bibliotekose, ja naudojasi mokslininkai ir inþinieriai, dirbantys puslaidininkinës optoelektronikos srityje.

Áteiktos premijos vadovëliø autoriams Ðvietimo ir mokslo ministerija drauge su Studijø kokybës vertinimo centru skatina raðyti kokybiðkus aukðtojo mokslo vadovëlius. Birþelio pabaigoje uþ vadovëlius premijos skirtos ðiems Vilniaus universiteto dëstytojams: pirmàsias premijas uþ vadovëlá „Fizika biomedicinos ir fiziniø mokslø studentams“ – 2 dalys, iðleistà 2003–2004 m., gavo Gintaras Dikèius, Roaldas Gadonas, Jadvyga Jasevièiûtë, Violeta Karenauskaitë, Valdas Sirutkaitis, Valerijus Smilgevièius. Antrosios premijos uþ vadovëlá „Matematika: vadovëlis su taikymo ekonomikoje pavyzdþiais“, iðleistà 2001 m.,

áteiktos Antanui Apyniui ir Eugenijui Stankui. Uþ vadovëlá „Vaikø ligos: III tomas“, iðleistà 2004 m., premija skirta Algimantui Raugalei (sudarytojui), Vytautui Baèiuliui (po mirties), Petrui Ðalteniui, Robertui Kemeþiui ir Linai Ragelienei. Uþ vadovëlá „Þmogaus histologija“, iðleistà 2003 m., – Janinai Þukienei. Treèiosios premijos skirtos Petrui Golokvosèiui uþ vadovëlá „Diferencialinës lygtys“, iðleistà 2000 m., Vaiduèiui Antanui Ðalnai uþ vadovëlá „Optika“, iðleistà 2004 m., ir Antanui Feliksui Orliukui uþ vadovëlá „Superjoniniai laidininkai“, iðleistà 2004 m.

3

VU ir pasaulis

Europos miniatiûrø parke Briuselyje atidengtas Vilniaus universiteto maketas Liepos 6 dienà, minint Valstybës – Lietuvos karaliaus Mindaugo karûnavimo – dienà, þymiausius Europos architektûros ir istorijos paminklus pristatanèiame „Mini Europos“ parke Briuselyje atidengtas Vilniaus universiteto ansamblio maketas. 25 kartus sumaþintas Vilniaus universiteto modelis tapo pirmuoju aukðtosios mokyklos modeliu tarp beveik 300 parke eksponuojamø maketø.

„Vilniaus universitetas – seniausia ir didþiausia Lietuvos aukðtoji mokykla, vienas seniausiø universitetø Centrinëje ir Rytø Europoje. Manau, kad Lietuva pasirinko ðá objektà labai iðmintingai, nes tai ne tik europinio lygio architektûros ansamblis, bet ir kultûros, mokslo centras, áprasminantis europinæ Lietuvos patirtá, primenantis apie èia dirbusias Europos mokslo áþymybes“, – teigë Universiteto rektorius akad. Benediktas Juodka. Vilniaus universiteto ansamblio makete iki smulkiausiø detaliø atkurti 6 ið 13 Universiteto kiemø.

Universiteto maketas yra vienas didþiausiø modeliø „Mini Europos“ parke. Jo ilgis – daugiau nei 9 metrai, plotis – 6,6 metro, o Universiteto Ðv. Jonø baþnyèios bokðto aukðtis siekia beveik 3 metrus. Maketas sukurtas moderniomis technologijomis ið ultravioletiniams spinduliams atspariø medþiagø. Greta Vilniaus universiteto maketo árengtas ir interaktyvus teleskopo modelis, kuriuo lankytojai gali iðvysti besikeièianèius vaizdus ið Universiteto observatorijos istorijos. Ðalia maketo stovinèiame stende taip pat galima rasti pagrindinius faktus apie Lietuvà.

Liepos 6 d. iðkilmingame maketo atidaryme dalyvavo Vilniaus universiteto rektorius akad. B. Juodka, Lietuvos,

4

Belgijos bei Europos Sàjungos institucijø pareigûnai, uþsienio diplomatai, lietuviø bendruomenës Belgijoje atstovai.

Lietuvai atstovaujanèio modelio kûrimà kartu su „Mini Europos“ parko direkcija organizavo Lietuvos institutas, Lietuvos Respublikos Kultûros ministerija, Lietuvos nuolatinë atstovybë Europos Sàjungoje ir LR ambasada Belgijos Karalystëje.

LR Vyriausybë maketui sukurti skyrë daugiau nei pusæ milijono litø. „Mini Europos“ parkas Briuselyje duris lankytojams atvërë 1989 m. Ðiuo metu ið viso jame eksponuojama beveik 300 maketø ið 23 Europos ðaliø. Kasmet parkà aplanko daugiau nei 300 tûkst. lankytojø.

tyrinëjimai Prof. habil. dr. Remigijus ÈIEGIS

Gamtos pusiausvyra, pasiekta per tûkstanèius milijonø metø trukusià evoliucijà, buvo smarkiai pakeista paskutiná ðimtmetá. Per joká kità palyginti trumpos þmonijos egzistencijos ðimtmetá þmonëms neteko taip stipriai ir skaudþiai pasimokyti dël to, kad jie visiðkai ignoravo gamtos dësnius. XX a. pasaulinei gamybai iðaugus daugiau negu 50 kartø, aiðkiai iðryðkëjo prieðtaravimai tarp materialiniø gërybiø gausëjimo ir nesustabdomo gamtos iðtekliø iðsekimo bei aplinkos terðimo. Gamyba visose industrinëse ðalyse ëmë reikalauti vis daugiau sànaudø, ëmë vis labiau ardyti ir alinti gamtà, o galø gale pradëjo kenkti paèiam þmogui. Mokslininkai áspëja – jeigu ir toliau tæsis ði nevaldoma techno-sferos ekspansija, bus visiðkai sunaikinti gyvybinæ veiklà uþtikrinantys elementai (ozono sluoksnis, dirvos humusas, gëlo vandens atsargos ir pan.).

Darnus vystymasis ir ekonomika Dabarties ekonomika kelia rimtø problemø Esant labai nedidelëms gamtos iðtekliø bei ekologiniø gërybiø kainoms, technikos ir technologijø plëtros kryptá, galima sakyti, lëmë tik darbo ir kapitalo ekonomijos interesai, maksimalaus gamybos efekto siekimas. Todël neatsitiktinai technosfera sutrikdë gamtinius biocheminius procesus, kuriø poþiûriu visuomenë, lyginant su gamta, dabar jau negali bûti laikoma maþa (o tuo labiau – nereikðminga). Apibendrinant galima teigti, kad ardymo procesai pasiekë toká mastà, jog homo sapiens aktyvumas pirmà kartà jo istorijoje susilygino su mûsø planetos gamtiniø jëgø veikla: su geologiniais, cheminiais ir biologiniais procesais...

Taigi galiausiai tapo akivaizdu, kad jeigu ir toliau tæsis ði nevaldoma technosferos ekspansija, bus visiðkai sunaikinti gyvybinæ veiklà uþtikrinantys elementai (ozono sluoksnis, dirvos humusas, gëlo vandens atsargos ir pan.). Vis geriau pradëta suvokti koreliacija tarp stichiðko gamybos formavimo, iðtekliø sekimo, bado plitimo skurdþiausiose ðalyse, gyventojø skaièiaus augimo ir gamtinës aplinkos uþterðtumo. Be jokiø abejoniø, pramonës plëtra sukûrë geresnes gyvenimo sàlygas ðimtams milijonø þmoniø, ypaè gyvenantiems Vakarø ðalyse. Taèiau yra ir kita ðios realybës pusë: visiðkame skurde gyvenanèiø þmo-

niø skaièius ne tik nesumaþëjo, bet augo greièiau nei pasaulio bendrasis ekonominis produktas.

Taèiau tradiciniai plëtros modeliai, taikantys ekspertø þinias socialinëms reikmëms, vis sunkiau sugeba susidoroti su sudëtingo pasaulio poreikiais. Tenka pripaþinti, kad mûsø ekonomika ir toliau grindþiama ekonomikos teorijos „tëvo“ A. Smitho modeliu, sukurtu dar prieð du ðimtus trisdeðimt metø. Ðiuolaikinës vien á rinkà orientuotos ekonomikos teorijai bûdinga ignoruoti þmogaus priklausomybæ nuo gamtos. Tiesa, kol gamtos iðtekliø netrûko, garsiàjà A. Smitho formulæ (atskirø þmoniø individualios naudos sieká rinka – „nematoma ranka“ – nukreipia taip, kad jis visos visuomenës interesams tarnautø efektyviau, negu þmonëms savo veikloje besivadovaujant jais tiesiogiai) buvo galima pateisinti. Taèiau baigtinëje materialiai uþdaroje sistemoje, kokia yra ekosfera, susidûrus su ðiø iðtekliø ribotumu, ði formulë nepadeda nustatyti leistinø ekonomikos mastø ir virsta savo paèios prieðybe. Privatûs interesai tampa „nematoma pëda, trypianèia visø gerovæ“

„Privatûs interesai tampa „nematoma pëda, trypianèia visø gerovæ.“

Turime uþtikrinti darnø vystymàsi Todël, ko gero, neatsitiktinai amerikieèiø ekonomistas H. Daly kelia klausimà: „Koks yra tinkamas ekonomikos

5

tyrinëjimai dydis?“ Jeigu (nepaisydami daugumos ekonomistø neoklasikø nuomonës, kad ekonomika nëra subsistema, o visa sistema, ir kad bûtent „aplinka“ yra subsistema, ekonomikos sektorius, kuriame iðtekliai gali bûti paskirstyti kaip ir bet kuriame kitame sektoriuje) mes globalià auganèià ekonomikà laikome nedidëjanèios globalios biosferos dalimi, ðis klausimas tampa tikrai prasmingas bei akivaizdus (þr. 1 pav.).

mografinio ir ekonominio augimo pasaulis jau yra subrendæs ir „pilnas“ (atsirado bûtinybë kokybiðkai gerinti ryðius tarp jo komponentø, kooperuotis ir uþtikrinti „uþdaro rato“ atliekø srautus), ir ðie limitai vis labiau riboja (þr. 2 pav.).

Ið esmës ûkis tapo gamtos parazitu – jo augimas ir gyvybingumas vis daþniau pasiekiami ekosferos bûklës bloginimo sàskaita.

H. Daly átikinamai argumentavo, kad

nakryptis procesas. Ji gali bûti efektyvesnë, bet negali bûti gráþtamoji.

Taèiau jeigu mes nesiimsime ið esmës keisti mûsø ekonominio modelio, tai ir toliau turësime tik á iðlaidas orientuotà ekonomikà, tegalinèià ðiaip taip reaguoti á problemas, kurias ji pati ir sukelia. Þemë ir jos gyventojai vël privalo tapti ekonominio pasaulio centru. Todël dabartinis plëtros modelis turi bûti pakeistas tokiu, kuris ið tiesø uþtikrintø darnø vystymàsi.

begalinis augimas ribotoje sistemoje negalimas, t. y. kad ekonominis augimas uþ biosferos talpumo (gebëjimo asimiliuoti terðalus ir atsikurti) ribø neiðvengiamai sukeltø aplinkos þlugimà. Galima daryti iðvadà, kad ekonomikos (ûkio) mastai jau dabar yra tokie, kad tolesnë jos plëtra, matyt, nebetikslinga.

Todël ir ekonomikos teorija galiausiai turi pripaþinti bazinius mokslo principus, tarp jø entropijà, ir sutikti, kad ekonomika yra ne amþinasis variklis, o vie-

Kelias á darnumà – ilgas ir nelengvas

1 pav. Ûkio ir aplinkos sàryðis Istoriðkai Þemës ekologinës sistemos ribotas gebëjimas tiekti iðteklius ir absorbuoti terðalus ekonominës veiklos ilgà laikà neribojo, kadangi atvira ekonominë subsistema, lyginant su bendra sistema, buvo santykinai nedidelë, ir pasaulis buvo „tuðèias“ (tuðèias nuo þmoniø ir jø dirbtiniø produktø, bet pilnas gamtinio kapitalo). Buvo akcentuojamas spartus augimas, konkurencija ir atviri atliekø ciklai. Taèiau dabar dël de-

2 pav. „Tuðèias“ ir „pilnas“ pasauliai

6

1987 m. Jungtiniø Tautø Pasaulinë aplinkos ir plëtros komisija (WCED), 1984 m. ákurta JT Generalinës Asamblëjos rezoliucijos pagrindu ir vadovaujamos tuometinës Norvegijos ministrës pirmininkës Gro Harlem Brundtland, pateikë praneðimà „Mûsø bendra ateitis“. Jis lëmë, kad darnaus vystymosi koncepcija tapo kertiniu diskusijø apie aplinkos ir plëtros ryðá akmeniu. Praneðime, kurá rengiant dalyvavo 823 specialistai ir 84 organizacijos, nurodoma, kad bûtina siekti darnaus socialinio ekonominio vystymosi, ávertinanèio ir ekologinius veiksnius. Taèiau tam reikia kokybiðkai naujo ekonomikos (ûkio) augimo – spartaus ir kartu socialiai bei ekologiðkai darnaus.

Darniam vystymuisi bûtina ir kokybiðkai nauja ekonomika, pripaþástanti biosferos raidos procesus bei ribas, garantuojanti ekonominës ir ekologinës sistemø pusiausvyrà bei balansà. Ðià mintá ameri-

kieèiø mokslininkas L. Brownas iðreiðkë labai vaizdþiai: jei mes neiðsaugosime biologiniø sistemø, savo gyvybiniais syvais maitinanèiø pasaulinæ ekonomikà, visos mûsø ekonominës sistemos yra pasmerktos þlugti. Taèiau þmonija, siekdama tuoj pat gauti naudos, ir toliau beveik nesusimàstydama niokoja gamtinæ aplinkà. JAV mokslininkø duomenimis, þmonija uþ Þemës teikiamus turtus, tarp jø naudingàsias iðkasenas, orà, vandená

suformuluotas Brundtland komisijos praneðime: „Darnus vystymasis – tai toks vystymasis, kuris patenkina dabartinës epochos poreikius, nesudarydamas pavojaus bûsimoms kartoms patenkinti savuosius“.

Taigi darnaus vystymosi koncepcijoje susiejami du labai svarbûs tikslai: a) uþtikrinti tinkamà, saugø, gerà gyvenimà visiems þmonëms (tai – vystymosi tikslas) ir b) gyventi ir dirbti, atsiþvelgiant á

besikeièiantis kartu su þiniomis ir asmeninëmis bei visuomenës vertybëmis ir prioritetais, kurie nustatomi atsiþvelgus á aplinkos kokybæ ir ateities technologijø galimybes.

Be to, ar ið tiesø darnaus vystymosi ágyvendinimas bus sëkmingas, daug priklausys nuo to, kaip radikaliai turtingos ðalys yra pasirengusios sumaþinti savo pretenzijas á aplinkos iðteklius. O tai savo ruoþtu labai priklausys nuo to, ar dar-

3 pav. Poþiûriai á darnø vystymàsi ir maistà, Þemei kasmet ásiskolina po 33 trilijonus JAV doleriø.

Pati darnaus vystymosi koncepcijos esmë yra gana aiðki. Taèiau nepaisant to, tikslus darnaus vystymosi apibrëþimas sukëlë daug diskusijø. Ekonominëje bei aplinkosauginëje literatûroje dabar pateikiama keli ðimtai darnaus vystymosi apibrëþimø, iðreiðkianèiø gana skirtingas darnaus vystymosi koncepcijas, kurias bûtø galima suskirstyti á tris dideles grupes, iðskiriant ekonominá, ekologiná ir socialiná-kultûriná poþiûrá (þr. 3 pav.).

Në vienas ið literatûroje pateiktø darnaus vystymosi apibrëþimø tiksliai neaprëpia visø nagrinëjamos koncepcijos aspektø, taèiau iki ðiol tinkamiausias apibrëþimas, geriausiai iðreiðkiantis paèià darnaus vystymosi idëjà, matyt, yra

biofizines aplinkos ribas (tai – darnumo tikslas). Nors ið pirmo þvilgsnio atrodo, kad ðie tikslai vienas kitam prieðtarauja, jø abiejø turi bûti siekiama vienu metu.

Kadangi visuomenei pasauliniu mastu tenka susidurti su tokia didele trumpalaikiø poreikiø bei ilgalaikiø tikslø ávairove, net neámanoma kalbëti apie vienintelá universaliai teisingà darnaus vystymosi kelià. Be to, ir pats perëjimas á darnumà turtingose ðalyse vyks vienaip, o skurdþiose – visai kitaip. Darnumo negalima pasiekti vienà kartà ir visiems laikams. Kiekviena visuomenë bus darni savaip, bet në viena ið jø negarantuos absoliutaus darnumo. Jis nëra nekintamas ar galutinis kelionës tikslas, kuris turi bûti pasiektas. Tai mobilus tikslas,

„Þmonija uþ Þemës teikiamus turtus, tarp jø naudingàsias iðkasenas, orà, vandená ir maistà, Þemei kasmet ásiskolina po 33 trilijonus JAV doleriø.“

naus vystymosi scenarijai bus pakankamai patrauklûs turtingoms ðalims. Antra vertus, neámanoma pradëti pertvarkymø turtingose ðalyse, neávertinant besivystanèiø ðaliø interesø. Juk politika, grindþiama regionø apsirûpinimu, uþdarais gamybos procesø ciklais ir energijos vartojimo esminiu sumaþinimu, turës milþiniðkà poveiká Ðiaurës ir Pietø santykiams. Gamtos iðtekliø vartojimo sumaþëjimas turtingose ðalyse, bûtinas siekiant darnaus vystymosi, sukels auganèià nedarnià situacijà Pietuose. Ðie prieðtaravimai gali bûti iðspræsti, kai aplinkos iðtekliø naudojimo maþëjimà Ðiaurëje lydës efektyvus Pietø pretendavimas á tà patá aplinkos iðtekliø kieká (þr. 4 pav.).

Tai gali ávykti, kai besivystanèios ðalys pasuks nuo dabartinës ekonomikos, orientuotos eksportui, á ûká, labiau grindþiamà vidine rinka, ir kada joms bus prieinamos technologijos, leidþianèios darniai naudoti aplinkos iðteklius.

Svarbus momentas ágyvendinant toká scenarijø teks globaliam teisingumui.

7

Ar þinote, kad...

Uþterðto vandens nuotekø Lietuvoje nuo 1995 m. sumaþëjo beveik perpus – nuo 313,5 mln. m3 iki 177,5 mln. m3 2004-aisiais. Ðiltnamio efektà sukelianèiø dujø iðmetimas nuo 16 259 tûkst. tonø CO2 1996 m. sumaþëjo iki 16 234,1 tûkst. tonø 2003 m.

Aplinkà terðianèiø medþiagø iðmetimas á orà nuo 522,0 tûkst. tonø (1995 metais) sumaþëjo iki 438,7 tûkst. tonø (2004 metais).

4 pav. Darnaus vystymosi modelis Galvojant apie pasauliná darnaus vystymosi scenarijø, tiek turtingos industrinës ðalys, tiek neturtingos Pietø ðalys turi imtis priemoniø efektyviausiai naudoti ribotà aplinkos iðtekliø kieká. Ðio globalaus teisingumo scenarijaus patraukliausia pusë yra ta, kad ið esmës gana aukðtas gerovës lygis gali bûti uþtikrintas ne tø ðaliø, kurios nori plëtotis, sàskaita.

Galiausiai kiekviena ðalis gali pasiekti

tà patá gerovës lygá. Ekonominis augimas nebegalës bûti grindþiamas vis didëjanèiu þaliavø ir energijos naudojimu, bet turës remtis iðradingumu ir þiniomis apie tai, kaip efektyviau naudoti ribotà aplinkos erdvës kieká. Ðis ekonominio augimo tipas, aiðku, taip pat turi savo ribas, bet yra dar daug erdvës ir laiko, kol ðios ribos bus pasiektos.

Remigijus Èiegis.

Ekonominiø teorijø istorija.

Vilniaus universiteto leidykla, 2006 VU KHF Verslo ekonomikos ir vadybos katedros profesoriaus, socialiniø mokslø habilituoto daktaro Remigijaus Èiegio vadovëlyje nuosekliai aptariama ekonominë mintis iki kapitalistinës rinkos susiformavimo (Senovës Rytai, Senovës Graikija ir Roma, viduramþiø ekonominë mintis ir kt.), dëstoma ekonominiø teorijø raida nuo kapitalistinës ekonomikos susiformavimo iki XX a. ketvirtojo deðimtmeèio vidurio, pabrëþiant jø svarbà ûkio plëtrai. Pateikiami ávairiø moksliniø mokyklø, palikusiø ryðkø pëdsakà ekonominiø mokymø istorijoje, svarbiausi teoriniai teiginiai ir metodologinës nuostatos. Pateikiami ir þymiø ekonomistø biografijos faktai, kurie ekonominiø teorijø istorijà daro gyvesnæ.

8

Daugiausiai terðalø (NOx, CO, SO2) á orà iðmetama Kauno, Ðiauliø, Telðiø, Klaipëdos ir Vilniaus apskrityse.

Popieriaus ir kartono perdirbimas iðaugo nuo 61,2 proc.

(1995-aisiais) iki 95 proc. (2004-aisiais), o stiklo perdirbimas sumaþëjo nuo 96,6 proc. iki 85,5 proc.

Atsinaujinanèiø iðtekliø dalis bendrosiose energijos sànaudose iðaugo nuo 5,7 proc. iki 8,07 proc., o biologiniø degalø, kurie pradëti naudoti tik 2003iaisiais, 2004-aisiais jau buvo 0,06 proc.

Saugomø gamtos teritorijø plotas iðaugo nuo 727,8 tûkst. ha (1995 m.) iki 932,1 ha (2004 m.).

Ekologiniø ûkiø plotas Lietuvoje iðaugo nuo 476 ha (1995 m.) iki 42 955 ha (2004 m.), o kaimo turizmo sodybø 2004-aisiais buvo uþregistruota 361.

Santykinio skurdo lygis nuo 1995 m. sumaþëjo dviem procentais – nuo 18 proc. 1995-aisiais iki 16,1 proc. 2004-aisiais.

Kompiuterá namuose 1996 metais turëjo tik 1,2 proc.

Lietuvos gyventojø, tuo tarpu 2005-aisiais – jau 29 proc.

Parengta pagal Statistikos departamento skelbiamus „Darnaus vystymosi rodiklius“

Sustainable Development and Economy Prof. Remigijus ÈIEGIS The last century has drastically changed the balance of nature which was achieved through the evolution of over thousand million years. In the 20c. the world production increased more than 50 times bringing up a striking disagreement between the flood of material values and irresistible exhaustion of natural resources alongside with the pollution of the environment. Scientists warn against continuing such an uncontrolled expansion of techno-sphere leading to a complete destruction of the elements ensuring the vital processes (e.g. the Ozone layer, humus, resources of fresh water, etc.)

Due to limited natural resources and reasonable prices of ecological treasures, the trend of technique and technology development were mainly determined by the interests of capital economy and pursuit of a maximum production effect. Furthermore, destroying processes have reached such a level that the first time in history the activity of homo sapiens was equaled to the activity of natural powers of the planet such as geological, chemical and biological.

It cannot be denied that correlation among chaotic production, decreasing resources, expanding famine in the countries of poverty, soaring birthrate and pollution of nature has been understood. Moreover, there is no doubt that industrial development has created better living conditions to thousand millions, especially to the inhabitants of western countries. Although there is the other side of the coin: the number of people living in total poverty has started increasing faster than general economic product.

We have to admit that our economy has been based on A.Smith’s model presented two hundred and thirty years ago.

Market orientated contemporary economy tended to human being’s dependency on nature. It seemed to be successful until there was no shortage of natural resources. However, in a complete materially closed system such as our ecosystem confrontation with the limits of resources makes the formula act opposite to its content.

American economist H. Daly raises the question: “What is the appropriate dimension of economy?” This question becomes reasonable and obvious if we consider increasing global economy as part of the stable global biosphere. Historically, the Earth’s limited ability to supply resources and absorb pollutants was not an obstacle at all because the open economic subsystem was relatively small and the world itself was not overcrowded. Consequently, the issues of rapid development, competition and open waste cycles were highlighted. However, moving on to the present situation, due to demographic and economic surge the world has become mature and overcrowded , thus, more and more limited. Actually, agriculture has become a parasite to the nature since its expansion and vitality are often achieved at the expense of deteriorating the condition of ecosphere.

H. Daly’s argument for endless development in a limited system to be impossible turned out to be convincing. We should also understand that the capacity of economy has reached its peak and its further development would lead to nowhere. Economy cannot substitute an eternal engine because it is a one-way process; it could be more or less effective though never reversible. It is high time we started changing the model of our economy: the Earth and its dwellers must become the centre of the world again, therefore, contemporary model of development should ensure its harmonious development.

A way towards harmony is not easy.

In 1987 the World Commission of Environment and Development at UN chaired by the former PM of Norway Gro Harlem Brundtland delivered the presentation under the title “Our Common Future”. It became a keystone for discussions on environment and development. 823 professionals and 84 organizations contributed to the preparation of the presentation and all of them agreed that it was necessary to seek for sustainable social economic development taking into account the ecological agents as well. Sustainable development

needs a new quality economy appreciating the processes of biosphere development and its limits, ensuring the balance between economic and ecological systems.

The very concept of sustainable development is quite clear, nevertheless, its definition raised many contradictions. The textbooks on economy and nature conservation display several hundreds of definitions of the term which fall into three major groups defending economic, ecological and social-cultural view-points.

The best definition, however, still remains to be the one presented by Brundtland at the above mentioned conference: “Sustainable development is such a development which satisfies the needs of the contemporary époque and causes no danger to the future generations to satisfy their own needs.” Thus, the concept of sustainable development aims at a) ensuring appropriate, secure and good life to all the people (the aim of development); b) living and working with consideration to the limits of biophysical environment (the aim of harmony).

The way towards harmony cannot be universal, besides, a certain transitional period in rich and poor countries will take place in different ways. Harmony cannot be achieved once and forever: every society will be sustainable in its own way.

In order to implement such a scenario of sustainability the main role should be given to the global justice. Both rich industrial countries and poor South countries have to take measures in order to exploit the limited quantity of natural resources.

It is possible that every country can achieve the same level of welfare. Economic development will not be based on the increasing use of resources and energy, it has to be based on resourcefulness and knowledge how to use the limited space of the environment in the most effective ways.

It has to be added that this type of economic development has got its own boundaries but there is much space and time for us to make them complete.

Vertë Loreta CHODZKIENË, UKI direktorës pavaduotoja

9

tyrinëjimai

Aukðtatemperatûriai superlaidininkai ið cheminiø garø Prof. habil. dr. Adulfas ABRUTIS

Vilniaus universiteto Chemijos fakultete, prof. habil. dr. A. Abruèio vadovaujamoje MOCVD laboratorijoje, jau apie 13 metø tiriama, kaip galima auginti ðiuolaikiniø medþiagø plonus sluoksnius ið cheminiø garø fazës. Tai daugiausia oksidinës medþiagos, pasiþyminèios ávairiomis funkcinëmis savybëmis, kurias galima plaèiai taikyti ðiuolaikinëse technologijose. Ákurti naujà laboratorijà ir pradëti naujà mokslo kryptá Lietuvoje buvo nelengva, taèiau átemptà deðimtmeèio darbà vainikavo sëkmë. Laboratorija dabar turi modernià technologinæ ir tyrimø árangà, yra sukûrusi naujø technologijø ir jau gerai þinoma pasaulyje. Laimëti keturi Europos Sàjungos bendrøjø mokslo programø grantai (FP4, du FP5 ir FP6), sudaryti naudingi moksliniø tyrimø kontraktai su uþsienio aukðtøjø technologijø firmomis. Paskelbta apie 60 moksliniø darbø tarptautiniuose þurnaluose, kartu su prancûzø mokslininkais uþpatentuotos dvi technologijos, kuriø viena jau ádiegta pramoniniuose reaktoriuose (vokieèiø firma „Aixtron“). Laboratorijoje daktaro disertacijas apsigynë V. Kubilius, A. Teiðerskis, S. Pasko, V. Plauðinaitienë. Laboratorijoje ðiuo metu dirba dr. V. Kubilius, dr. Z. Ðaltytë, dr. V. Plauðinaitienë, doktorantai A. Bartaðytë-Kizienë ir L. Parafianoviè. Didþiausi laboratorijos laimëjimai susijæ su aukðtatemperatûriø superlaidininkø plonø sluoksniø ir jø daugiasluoksniø sandarø su kitais oksidais sinteze ið cheminiø garø fazës.

10

Kas yra superlaidininkai ir aukðtatemperatûriai superlaidininkai?

Superlaidininkas netenka pasiprieðinimo elektros srovës tekëjimui (varþos) atauðinus já iki tam tikros superlaidþiai medþiagai bûdingos temperatûros, vadinamos krizine (Tc). Iki 1986 m. superlaidumo reiðkinys buvo nustatytas tik metaluose ir lydiniuose. Norint pervesti tokias medþiagas á superlaidø bûvá, reikia labai brangaus ðaldanèio agento – skysto helio, ir tai labai riboja tokiø superlaidininkø praktiná pritaikymà. Ilgai nepavyko gauti medþiagø su þymiai aukðtesne krizine temperatûra, kol 1986 m. ðveicarø mokslininkai J. G. Bednorzas ir K. A. Mülleris (Nobelio premija 1987 m.) susintetino La-Ba-kupratà (La1.85Ba.15)CuO4, kurio krizinë temperatûra 30 K. Tai buvo revoliucinis atradimas, parodæs, jog superlaidumo reiðkinys gali bûti bûdingas ir metalø oksidams. Pradëjus intensyviai tirti oksidines medþiagas, buvo susintetinta daug superlaidþiø oksidø, tarp jø ir YBa 2 Cu 3 O 7-x (YBCO, 1987 m.), kurio krizinë temperatûra gerokai virðijo skysto Pav. 1. Superlaidininkø krizinës azoto virimo temperatûros Tc (K) augimas temperatûrà (77 K arba –196 °C).

Skystas azotas yra pigus ðaldomasis agentas, tad taip sintetinant atsivërë didþiulës superlaidininkø praktinio pritaikymo galimybës. Aukðtatemperatûriais superlaidininkais (ATS) dabar vadinami superlaidininkai, kuriø krizinë temperatûra aukðta, virðija skysto azoto virimo temperatûrà. Per keletà metø buvo susintetinta daug kitø oksidiniø faziø, pasiþyminèiø dar aukðtesnëmis krizinëmis temperatûromis (1 pav.). Dabar þinoma daugybë superlaidininkø, taèiau didþiausiomis krizinëmis temperatûromis vis dar pasiþymi vario turintys junginiai (kupratai). Dël santykinai lengvesnës sintezës, stabilumo, maþesnio komponentø toksiðkumo bei didelio krizinio srovës tankio YBCO superlaidininkas ir dabar sulaukia daugiausia dëmesio.

Superlaidininkø taikymai: nuo itin greitø traukiniø iki magnetinio rezonanso skeneriø Viena ið srièiø, kurioje superlaidininkø panaudojimas gali duoti didþiausià ekonominá efektà – dideliø sroviø technika arba elektros energetika. Dël superlaidininkø gebëjimo iðlaikyti didelius srovës tankius didelio galingumo magnetiniuose laukuose juos galima panaudoti elektros energijos generavimo, transportavimo ir vartojimo objektuose (2 pav.). ATS gali bûti taikomi poþeminiams didelës galios elektros kabeliams gaminti. Tokie kabeliai gali be nuostoliø transportuoti 3–5 kartus didesnes sroves negu áprasti kabeliai. Ið ATS pagaminti daugiagysliai kabeliai yra lankstûs, stiprûs ir patvarûs. Transformatoriai ATS pagrindu yra efektyvûs, lengvi, kompaktiðki ir ekologiðki, tad manoma, kad jie greitai nukonkuruos alyvinius transformatorius. Dël panaðiø prieþasèiø ATS yra labai perspektyvûs gaminant ðiuolaikiniø motorø rotoriø ir elektros generatoriø vijas. Tikimasi, kad „superlaidûs“ magnetinës levitacijos traukiniai (MAGLEV) iðvystys 500 km/ val. ar net didesná greitá. Greitaveikiai srovës saugikliai (srovës ribotuvai) ATS vijø pagrindu gali efektyviai apsaugoti árangà nuo perkrovos sroviø. Vienas áspûdingiausiø superlaidininkø pritaikymø atvejø – magnetinio rezonanso skenavimo áranga, naudojama medicinoje.

Kodël reikalingi ploni superlaidininkø sluoksniai Daugelio medþiagø specifinës funkcinës savybës, svarbios praktikai, ypaè iðryðkëja ar net atsiranda tik jø labai plonuose sluoksniuose (nuo keliø nanometrø iki keliø mikrometrø storio). Pvz., aukðtatemperatûriø superlaidininkø (YBCO ir kitø) savybë, labai svarbi praktiniam taikymui, yra kuo didesnis krizinis srovës tankis, leidþiantis be nuostoliø transportuoti dideles sroves.

Taèiau didelës srovës superlaidininke

gali tekëti tik tuo atveju, kai medþiagos kristalitai yra orientuoti viena kryptimi ir tarp jø nëra didelio kampo sandûrø.

Polikristaliniame masyviame medþiagos pavyzdyje kristalitai iðsidëstæ chaotiðkai, tad silpnos jungtys tarp jø nulemia nedidelæ krizinæ srovæ.

Atrodytø, kad idealus bûtø superlaidininko monokristalas, turintis vientisà kristalinæ struktûrà. Taèiau krizinis srovës tankis superlaidininko monokristale nëra didelis, nes didelë krizinë srovë pasireiðkia tik superlaidininke, turinèiame struktûroje pakankamai defektø, tarnaujanèiø vadinamaisiais „pinning“ centrais, prie kuriø „prirakinami“ á superlaidininkà prasiskverbiantys magnetiniai sûkuriai. Plonà superlaidininko sluoksná, parinkus sàlygas ir padëklà, galima uþauginti epitaksiðkai, t. y. jame gauti vieningà, padëklo struktûros nulemtà kristalitø orientacijà, be to, sluoksnyje ámanoma sukurti mikro-

medicinoje, optikoje ir t. t. Tai ávairûs davikliai, pasyvûs ar aktyvûs mikrobangiai komponentai (elektromagnetiniai ekranai, superaukðto daþnio (SAD) ir impulsiniø signalø komutatoriai, moduliatoriai, superjautrûs SAD parametriniai stiprintuvai, maiðytuvai, videodetektoriai), analoginës ir loginës schemos (supergreiti preciziniai stroboskopiniai analoginiai-skaitmeniniai keitikliai, supergreiti loginiai valdikliai, kompiuteriai). Be to, ATS ploni sluoksniai gali bûti panaudoti ir didelës galios elektromagnetinëje árangoje. Pvz., vietoj laidø, kabeliø, suformuotø ið polikristalinio superlaidininko, galima panaudoti jo plonus sluoksnius, nusodintus ant ilgø lanksèiø metaliniø juostø. Jei ant metalo juostos nusodintas ATS sluoksnis yra orientuotas, jo krizinës srovës tankis gali virðyti 1 MA/cm2 stipriame magnetiniame lauke, t. y. jis yra 3–4 eilëmis didesnis negu ið polikristalinio superlaidinin-

Pav. 2. Ávairûs galimi superlaidininkø pritaikymo atvejai didelës galios árangoje: a) superlaidûs kabeliai, b) daugiagysliai lankstûs superlaidûs kabeliai, c) transformatoriai, d) motorai, e) srovës generatoriai, f) magnetinës levitacijos traukiniai, g) srovës ribotuvai, h) magnetinio rezonanso skeneriai. Ðaltinis: http://www.ornl.gov/sci/htsc/documents/superconductivityposter.pdf struktûros defektus („pinning“ centrus), padidinanèius krizinæ srovæ.

Plonuose sluoksniuose pasiekiami didþiausi kriziniai srovës tankiai. Todël ATS taikymo perspektyvos labiau siejamos su jø panaudojimu plonø plëveliø forma ávairiose srityse: mikroelektronikoje ir metrologijoje, informacijos ir ryðiø sistemose, radioastronomijoje, bio-

ko pagaminto laido. Tai leidþia gerokai padidinti elektromagnetinës árangos galià. Pastaruoju metu tyrimai ðioje vadinamojoje „coated conductors“ srityje vykdomi labai intensyviai, investuojamos didþiulës lëðos. Perspektyvi ir plaèiai tiriama plonø sluoksniø taikymø sritis – panaudoti ATS plonasluoksniuose didelës galios srovës ribotuvuose.

11

tyrinëjimai Suformuoti ATS struktûrà nelengva ATS struktûra yra gana sudëtinga (3 pav.), tai daugiakomponenèiai oksidai, sudaryti ið 3–6 cheminiø elementø.

Tai sluoksniuotos struktûros medþiagos, kurias galima ásivaizduoti kaip didþiulá sumuðtiná. Jame Cu ir O atomø sluoksniai kaitaliojasi su kitø elementø sluoksniais.

Suformuoti tokià sudëtingà struktûrà ant padëklo auginamame ploname sluoksnyje, iðgauti vieningà kristalitø orientacijà (epitaksijà), nuo kurios priklauso didelis krizinis srovës tankis, nëra lengvas uþdavinys. Sluoksniø auginimo metodas turi leisti tiksliai kontroliuoti daugiakomponenèio oksido sluoksnio sudëtá, augimo greitá, storá, be to, praktiniams taikymams svarbi galimybë tolygiai padengti didelius ir daþnai ne plokðèius pavirðius, taip pat technologijos kaina. Ðiuo metu ATS sluoksniai daþniausiai auginami ið fiziniø garø (PVD – Physical Vapour Deposition) ar cheminiø garø (CVD – Chemical Vapour Deposition).

CVD technologijø privalumas – lankstesnë sluoksnio sudëties ir augimo greièio kontrolë, didesni augimo greièiai, þymiai tolygesnis erdviniø elementø padengimas integralinëse schemose, maþesnë árangos kaina (nereikia gilaus

vakuumo). Todël CVD metodai patrauklesni pramoniniams taikymams negu PVD metodai. CVD principas ið pirmo þvilgsnio gana paprastas. Elementø – sluoksnio komponentø – dujiniai junginiai arba junginiø garai ið jø ðaltiniø transportuojami (ðildomais takais) dujø srautu á kolektoriø, kur jie sumaiðomi, po to miðinys neðamas á reaktoriø prie karðto padëklo, ant kurio pavirðiaus garai skyla ir auga oksido plëvelë.

Auginant aukðtatemperatûriø superlaidininkø sluoksnius (pvz., YBCO) pradiniais junginiais daþniausiai naudojami kieti metalø (Y, Ba, Cu) organiniai junginiai (MO junginiai), kurie garinami kaitinant, o garai transportuojami á reaktoriø prie karðto padëklo. Toks CVD atvejis vadinamas MOCVD (Metal-Organic Chemical Vapour Deposition). Norint gauti reikiamos sudëties ir struktûros sluoksná, bûtina tiksliai kontroliuoti garø fazës sudëtá ir daug kitø parametrø. Daugiakomponentës medþiagos sintezëje naudojami skirtingø metalø MO junginiai pasiþymi skirtingomis savybëmis (stabilumu, terminiu patvarumu, lakumu ir kt.), kurias nëra lengva suderinti tame paèiame MOCVD procese. Tinkamø MO junginiø ilgos paieðkos buvo pagrindinë prieþastis, dël kurios pirmi aukðtos kokybës ATS sluoksniai MOCVD bûdu buvo gauti vëliau negu PVD metodais.

Pav. 3. YBa2Cu3O7 struktûra. Kairëje – elementarusis ortorombinës gardelës narvelis, deðinëje – perspektyvinis gardelës vaizdas. Nedideli geltoni rutuliukai – Y3+ jonai, didesni oranþiniai – Ba2+ jonai, maþi mëlyni – Cu jonai ir maþi raudoni – O2jonai. Mëlynos piramidës vaizduoja vario jonus, koordinuotus penkiais oksido jonais.

12

VU mokslininkai demonstruoja aukðtà technologiná meistriðkumà Prof. A. Abruèio laboratorijai bendradarbiaujant su Grenoblio politechnikos instituto Medþiagø laboratorija, 1993 m. buvo sukurta nauja MOCVD modifikacija – impulsinis injekcinis MOCVD, kuris abiejose laboratorijose buvo iðvystytas iki universalios nusodinimo ið cheminiø garø technologijos, tinkanèios ávairiausiø funkciniø oksidø sluoksniams ir jø daugiasluoksnëms sandaroms nusodinti. Ðis metodas pagrástas naujais technologiniais principais, kurie leidþia iðvengti MO junginiø cheminio kitimo garinant, bûdingo klasikiniam MOCVD metodui, be to, þymiai palengvëja garø fazës sudëties kontrolë. Tai leido padidinti sluoksniø savybiø pasikartojimà. Ðio metodo ypatybë – sluoksnis auginamas impulsais, kuriø kiekvienas atitinka tam tikrà uþauginto sluoksnio storá, kurá galima kontroliuoti nuo angstremo daliø iki nanometrø. Keièiant injekcijos parametrus, galima plaèiose ribose (~1-1000 nm/min) keisti sluoksnio augimo greitá.

Panaudojant naujà MOCVD metodà, prof. A. Abruèio laboratorijoje buvo paruoðta daug technologijø aukðtos kokybës ðiuolaikiniø funkciniø medþiagø sluoksniams bei jø daugiasluoksnëms sandaroms ir supergardelëms nusodinti. Pvz., esant 800–825 °C temperatûrai, buvo uþauginti aukðtatemperatûrio superlaidininko YBCO (ir SmBCO) epitaksiniai sluoksniai, pasiþymintys aukðta krizine temperatûra (Tc~92-93 K), labai staigiu virsmu á superlaidþià bûsenà (DT~0.1-0.2 K), rekordiniais kriziniais srovës tankiais (Jc~6 MA/cm2 esant 77 K). Metodas leidþia uþauginti panaðiø charakteristikø tolygius YBCO sluoksnius ant didelio pavirðiaus (3 coliø diametro) monokristaliniø padëklø. Nusodinti YBCO sluoksniai turëjo didelæ paklausà taikomiesiems tyrimams (Vilniaus puslaidininkiø fizikos institutas, SIEMENS ir THEVA firmos, Prancûzijos, JAV, Izraelio mokslo ástaigos ir firmos). Laboratorijoje buvo atlikta daug tyrimø ir YBCO padengtø laidininkø

srityje didelës galios pritaikymams. Gauti orientuoti YBCO sluoksniai ant lanksèiø nikelio padëklø pasiþymëjo dideliu kriziniu srovës tankiu (~ 1 MA/cm2).

Vilniaus universiteto MOCVD laboratorijoje buvo atlikta daug tyrimø, siekiant sujungti á daugiasluoksnæ sandarà aukðtatemperatûrá superlaidininkà YBCO ir kolosaliu magnetovarþiniu efektu pasiþymintá lantano manganità La1-xSrxMnO3. Ðis manganitas feromagnetiniame bûvyje turi gerokai didesná elektronø poliarizacijos laipsná negu kiti metaliniai ar oksidiniai laidininkai. Pirmà kartà MOCVD bûdu buvo gautos feromagnetiko/dielektriko/superlaidininko struktûros, ið kuriø pagamintame prietaise buvo nustatytas poliarizuotø kvazidaleliø injekcijos ið feromagnetiko á superlaidininkà reiðkinys, pagrástas kvazidaleliø tuneliavimu per plonà (~5 nm) dielektriko sluoksná. Ðio reiðkinio egzistavimas struktûrose leidþia efektyviai valdyti superlaidumo parametrus ir yra perspektyvus taikymams spintronikoje (elektronø sukiniø manipuliavimu pagrástoje elektronikoje).

Bendradarbiaujant su Grenoblio politechnikos instituto mokslininkais buvo uþaugintos aukðtos kokybës epitaksinës oksidinës supergardelës. Tokios supergardelës labai reikalingos tiek fundamentaliems tyrimams, tiek praktiniams pritaikymams. Ðios superstruktûros yra sudarytos ið pakaitomis einanèiø dviejø medþiagø plonø sluoksniø (nuo keliø iki keliasdeðimt nanometrø), turinèiø tam tikrà skaièiø kristalinës gardelës elementariø narveliø. Tokia dviejø medþiagø (pvz., superlaidininkas/dielektrikas) struktûriniø elementø kombinacija sandaroje gali bûti pakartota norimà skaièiø kartø. Ðitokiø superstruktûrø dirbtinis konstravimas yra rimtas technologinis iððûkis, tad jø pagaminimas demonstruoja didelá technologiná meistriðkumà.

Europoje ir JAV uþpatentuotas metodas jau ádiegtas pramonëje. Vokieèiø firma „Aixtron AG“, viena stambiausiø MOCVD árangos gamintoja pasaulyje, ásigijo patento licencijà ir ádiegë metodà savo gaminamuose TRICENT reaktoriuose (4 pav.). Ðis reaktorius yra sudëtingas klasteris, skirtas didelës dielektrinës konstantos dielektrikø ir kitø in-

Pav. 4. „Aixtron AG“ TRICENT reaktorius oksidø sluoksniø MOCVD nusodinimui tegraliniø schemø komponentø nusodinimui naujos kartos silicio puslaidininkinëms technologijoms.

Pastaraisiais metais Vilniaus universiteto MOCVD laboratorijoje atliekama daug kitokiø technologiniø tyrimø.

Tiriama vis daugiau medþiagø. Tiriami didelës dielektrinës konstantos dielektriniai oksidai, skirti ateities silicio puslaidininkinëms technologijoms. Auginamos plonasluoksnës deguoniui laidþios oksidinës membranos, naudojamos deguonies selektyviam iðskyrimui ið oro ir membraniniuose cheminiuose reaktoriuose. Taip pat tiriami fotokatalitiniu aktyvumu pasiþyminèiø oksidø sluoksniai bei oksidiniø laidininkø sluoksniai bioelektrokatalizei. Pradëti pjezoelektriniu efektu pasiþyminèiø oksidø ir jø daugiasluoksniø sandarø su kitomis funkcinëmis medþiagomis tyrimai. Bendradarbiaujama su ávairiomis

Vakarø ðaliø ir Lietuvos laboratorijomis.

Iki ðiol laboratorijoje atliekamø tyrimø objektai buvo funkcinës oksidinës medþiagos, taèiau nuo 2006 m. laboratorija pradëjo vykdyti naujà ES FP6 programos projektà, kuriame tyrimo objektas yra ið Ge, Sb ir Te sudarytos puslaidininkinës medþiagos, kuriø ploni sluoksniai gali bûti pritaikyti naujo tipo fazës keitimosi atmintims. Ðiuo metu MOCVD laboratorija turi modernià technologinæ ir tyrimø árangà.

Laboratorijoje pastatyti 5 originalios konstrukcijos MOCVD reaktoriai (5 pav.), be to, laboratorijoje sukonstruoti reaktoriai ádiegti ir Vakarø ðaliø universitetuose. Galima teigti, kad Universitete technologijos mokslai sparèiai stiprëja, o medþiagø inþinerijos srityje Vilniaus universitetas tampa stipriu centru ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.

Pav. 5. VU MOCVD laboratorijoje sukonstruoti originalûs MOCVD reaktoriai oksidø sluoksniams auginti

13

tyrinëjimai

Pakeleivingieji nûdienos darbo santykiuose Irma RYBNIKOVA

Kaip asmeniniame gyvenime „sutuoktinius iki grabo lentos“ vis daþniau pakeièia „sugyventiniai“, taip ir nûdienos darbo santykiuose vietoj darbo visam gyvenimui vis daþniau siûlomi darbai pagal projektà tai vienoje, tai kitoje firmoje. Pati darbo politika keièiasi ið esmës. Prieð kelias deðimtis metø darbdaviai pradëjo plaèiai praktikuoti vadinamuosius „alternatyvius darbo santykius“. Vis daþniau darbuotojai ádarbinami pagal terminuotas ar vadinamàsias „autorines sutartis“. Tapo madinga „nuomotis“ darbuotojus staiga jø prireikus, t. y. ádarbinti kitoje firmoje dirbanèius þmones. Kas paskatino tokià personalo paradigmø kaità? Kà reiðkia alternatyvûs darbo santykiai darbdaviams ir kokie tokiø santykiø padariniai?

Apie autoræ Baigusi organizacinës psichologijos magistro studijas Vilniaus universitete Irma RYBNIKOVA gilinasi á personalo vadybos temas ekonominiø mokslø doktorantûroje Dresdeno technologijos universitete. Tyrimø sritys – darbuotojø motyvacija, psichologinë darbo sutartis, alternatyviosios darbo sutartys ir jø pasekmës darbuotojams. Disertacijos tema: vadovai kaip laikinieji darbuotojai (interim management).

14

Du vaizdeliai – ið praeities ir dabarties Vaizdelis ið praeities. Baigus inþinerijos studijas Jonui buvo pasiûlyta asistento vieta vienoje gamykloje. Daugmaþ ádomus darbas, padorus atlyginimas, komunalinis butas. Neilgai trukus – ir ðeima, priedai prie atlyginimo, kolegø plekðnojimai per petá sulaukus pirmagimio, karjera, ðûsnis padëkos raðtø... su tuo paèiu ámonës atspaudu. Kasryt Jono þvilgsnis vis dar slys tos paèios gamyklos kontûrais, nors jo mintys neramiai suksis apie artëjanèià pensijà, kai teks atsisveikinti ir su senais mielais kolegomis, ir per ðitiek metø iki kartumo paþástamomis biuro sienomis.

Vaizdelis ið dabarties. Dar studijø metais Robertas kà nors suprogramuodavo ar uþ nedidelá atlyginimà sukurdavo internetiná puslapá tai vieniems, tai kitiems uþsakovams. Baigæs studijas susirado darbà nedidelëje firmoje. Pakalbintas paþástamo jà paliko ir iðëjo vykdyti vieno projekto. Autorinë sutartis be jokiø socialiniø garantijø, bet geras atlygis. Pabaigus projektà – neáprasta tuðtuma. Perskambino visus paþástamus – jokio naujo darbelio. Pateikë dokumentus atrankoms – nieko padoraus, në vienas darbdavys nenusiteikæs mokëti tokios algos, kokios Robertas jautësi vertas. Po kiek laiko pasitaikë pasiûlymas ið uþsienio – vienas nedidelis, bet gerai apmokamas projektëlis, dirbi namuose, siunti programëles uþsakovui ir seki savo banko sàskaità. Beveik idealu. Tik mintis, kas bus, kai ir tai baigsis, baugina jau dabar. Tuoj pat pasipainios kitas smagus projektas ar teks susiimti keliems mënesiams?

Didysis posûkis darbo santykiuose Ðie schemiðki pavyzdþiai – viso labo bandymas iliustruoti tai, kà þmogiðkøjø resursø specialistai kartais vadina didþiuoju posûkiu (big turn) darbo santykiuose. Iki XX amþiaus pabaigos buvo áprasta dirbti turint neribotà darbo sutartá, karjeros galimybes, o kam pasisekdavo – ir kreditus jaunoms ðeimoms,

ámonës vaikø darþelius, sveikatingumo centrus ir kitokias privilegijas ámonës darbuotojams. Taèiau vaizdas XX amþiaus pabaigoje ëmë smarkiai keistis. Ne tik specialios programos darbuotojø vaikams ar sveikatai ëmë darytis retenybë, – darbdaviai ëmë vis labiau trumpinti darbo sutartis. Kaip asmeniniame gyvenime „sutuoktinius iki grabo lentos“ vis daþniau pakeièia „sugyventiniai“, taip ir darbo santykiuose vietoj darbo visam gyvenimui vis daþniau siûlomi darbai pagal projektà tai vienoje, tai kitoje firmoje. Ir Vakarø ðalyse dar

ne taip seniai buvo „normalu“ visà gyvenimà dirbti vienam darbdaviui. Taèiau prieð kelias deðimtis metø Vakaruose pradëta plaèiai praktikuoti vadinamuosius „alternatyvius darbo santykius“. Vis daþniau darbuotojai ádarbinami pagal terminuotas ar vadinamàsias „autorines sutartis“. Tapo madinga „nuomotis“ darbuotojus staiga jø prireikus, t. y. ádarbinti kitoje firmoje dirbanèius þmones.

Darbdaviams patogiau ir pigiau ádarbinti „projektiná personalà“ ir atleisti já, kai projektas baigiasi. Nei sukti galvà, kà daryti su personalu, jei uþsakymai baigsis, nei dideliø iðlaidø. Kai kurie analitikai dël to kalba apie yranèius tradicinius darbo santykius.

Kai kurie analitikai teigia, kad ðiandien jau iki 30 proc. dirbanèiøjø saisto tik vadinamosios „alternatyvios“, arba

kontingentinës darbo sutartys, t. y. be jokiø socialiniø ar darbo garantijø ateityje. Tai ir samdomi darbuotojai, ir darbuotojai su terminuotomis sutartimis, ir vadinamøjø „laisvøjø menø“ atstovai: raðytojai, vertëjai, architektai, juristai, programuotojai.

Kodël kinta darbo santykiai ir kokie to padariniai Daugybë knygø priraðyta bandant atsakyti á klausimà, kas paskatino personalo paradigmø kaità. Vieni autoriai ieðko prieþasèiø demografinëse tendencijose, neva darbingø þmoniø gausëjimas Vakarø ðalyse ir potencialiø darbuotojø perteklius leidþia darbdaviams bûti vis iðrankesniems ir neprisiriðti prie darbuotojø. Kiti manosi radæ prieþastá þaibiðkame technologijos vystymesi: kuo sparèiau firma keièiasi, tuo prasmingiau ádarbinti darbuotojus trumpam laikui, nes neþinia, kokiø kvalifikacijø reikës kitais metais ar jau kità mënesá. Taèiau èia nesigilinsime á prieþastis, o trumpai apþvelgsime, kokius padarinius pasikeitæ darbo santykiai turi darbdaviams ir darbuotojams.

Kà reiðkia alternatyvûs darbo santykiai darbdaviams? Visø pirma jokiø ásipareigojimø dël personalo ateities. Darbuotojai ádarbinami tol, kol jie reikalingi. Kai tik jø uþduotis atlikta ar juos galima pakeisti kitu, pigesniu personalu, darbuotojø paslaugø galima nesunkiai atsisakyti. Dël to darbdaviai vis maþiau linkæ investuoti á darbuotojø kvalifikacijà, daug mieliau ieðko iðsilavinusio ir patyrusio personalo, kurio nereikia nei apmokyti, nei jo kvalifikacijos kelti. Tai, pavyzdþiui, ne tik akivaizdþiai rodo ekonominiai JAV duomenys, kur darbdaviø investicijos á darbuotojø kvalifikacijà per pastaruosius deðimt metø drastiðkai sumaþëjo. Lietuvoje ði tendencija

„Blaðkydamiesi nuo vienos terminuotos sutarties prie kitos, nuo vieno projekto prie kito mes esame savo darbdaviams tokie pat pakeleiviai, kaip ir jie mums: ðiandien – gerai, o rytoj þiûrësim.“ 15

taip pat ryðki. Vien pasiskaièius darbo skelbimus nelieka abejoniø, kad ir lietuviðkos firmos ieðko darbuotojø ne tik su geru iðsilavinimu, bet ir su darbo patirtimi – daþnai netgi didele, ne maþiau nei 5 metø. Retas darbdavys nusiteikæs ádarbinti ir apmokyti ðvieþius universitetø absolventus, neturinèius praktiniø ágûdþiø. Pasak ámoniø atstovø, në geriausi studijø paþymiai nekompensuos praktikos trûkumo. Negana to, darbdaviai savo ruoþtu nesuteikia jokiø ilgalaikiø darbo garantijø. Iðsirinkdamos jau patyrusius kvalifikuotus darbuotojus ir juos ádarbindamos terminuotoms ar autorinëms sutartims, firmos, þinoma, taupo personalo iðlaidas. Ðitaip darbuotojus, lygiai kaip ir technologijà, biuro árangà ar kitus resursus, galima bet kada pakeisti, atnaujinti ar netgi gerai parduoti, o gal pelningai perleisti (tarpininkauti) kitoms firmoms. Per trumpà laikà darbuotojai paprastai neuþmezga jokiø giliø ryðiø, neuþsikreèia „grupës jausmu“. Prieðingai – neretai atsiranda konkurencija tarp kolegø, mat kiekvienas tikisi, kad asmeniniais pasiekimais galës átikinti darbdavá pratæsti darbo sutartá.

Ar tikrai alternatyvieji darbo santykiai iðlaisvina?

Kà naujosios tendencijos reiðkia darbuotojams, kol kas tarpusavy nesusitaria nei mokslininkai, nei praktikai. Vieni analitikai pranaðauja, kad tokie trum-

16

„Alternatyvûs trumpalaikiai darbo santykiai ir ne ðimtaprocentinis uþimtumas leidþia daug prasmingiau paskirstyti savo laikà taip, kad ir ðeimai, ir asmeniniams interesams, ir darbui jo uþtektø.“ palaikiai, neápareigojantys darbo santykiai darbuotojus iðlaisvina. Juo maþiau prisiriðæs prie vieno darbdavio, juo daugiau turi laisvës rinktis. Ne veltui gyva senoji tituluotë „laisvøjø menø atstovai“, ávardinanti aktorius, dizainerius, raðytojus, vertëjus, stilistus, kurie tradiciðkai ilgai pas vienà darbdavá neuþsibûna. Tos naujos laisvës tuo paèiu neva reiðkia ir naujus ar daugiau praktiniø ágûdþiø, lyginant su sësliu darbu vienam darbdaviui: klajojant po ávairias firmas, kiekvienoje galima patirti kà nors nauja, susidurti su naujomis uþduotimis.

Galime manyti, kad ir paèios uþduotys, kurias tokie „darbo nomadai“ firmose atlieka, yra ádomesnës ir ne tokios rutininës, mat tokie specialistai turi susitelkti savo ypatingai, atsakingai uþduoèiai ir ðitaip „atsipirkti“ firmai. Be to, galime ásivaizduoti, kad tokie pakeleivingi darbuotojai iðrankiau ieðko darbdavio – paþinæ ávairias firmas, jie gali sau leisti atsisakyti darbo pasiûlymø, jei ðie jiems pasirodo átartini, neágyvendinami ar darbo aplinka nemaloni. Kita vertus, þinojimas, kad neuþsibûsi ilgai, tai pat gali „iðlaisvinti“. Kad ir koks nemalonus darbdavys, guos mintis, kad projektas pas já greitai baigsis. Laukdami naujø darbø, uþduoèiø ar projektø tokie darbuotojai esà turi pakankamai laiko

ir persikvalifikuoti, ir papildomai mokytis, kelti kvalifikacijà ar net ilgai atostogauti. Trumpai tariant, pereidami ið vieno darbo á kità jie gali plësti savo horizontà. Kai kurie autoriai teigia, kad tokie alternatyvûs trumpalaikiai darbo santykiai ir ne ðimtaprocentinis uþimtumas leidþia daug prasmingiau paskirstyti savo laikà taip, kad ir ðeimai, ir asmeniniams interesams, ir darbui jo uþtektø.

Taèiau kita medalio pusë nëra tokia patraukli. Tarp akademikø, tyrinëjanèiø darbo santykius, egzistuoja grupë vadinamøjø „institucionalistø“, kurie skeptiðkai vertina naujàsias tendencijas. Pasak jø, toks laikinas darbas galbût ir suteikia tam tikrø laisviø, bet toli graþu ne visiems ir ne be dideliø problemø. Pavyzdþiui, tiriant „nuomojamus“ darbuotojus pasirodë, kad laikinieji nuomojami darbuotojai su aukðta kvalifikacija paklausesni, þymiai geriau apmokami, ádarbinami ilgesniam laikui ir kompetentingesnëms uþduotims nei samdomi darbuotojai be aukðtos kvalifikacijos ar didelës darbo patirties. Firmos daþnai samdosi þemos kvalifikacijos, nemalonioms ar pavojingoms uþduotims (pavyzdþiui, atominiø atliekø likvidavimui) ir moka minimalias dienines iðmokas.

Kitaip tariant, trumpalaikiuose darbo

santykiuose skirtumai tarp kompetentingø specialistø ir maþiau kompetentingo personalo dar didesni nei tradiciniuose darbuose. Vieniems blizgesys, kitiems – skurdas.

Taèiau ne viskas auksas, kas auksu blizga. Alternatyvios darbo sutartys gali gerokai apsunkinti. Darbdaviø reikalavimai ir terminai tampa vis grieþtesni, parama ið kolegø – nebe savaime suprantama, nes, tarp darbuotojø tokiomis sàlygomis daþnai vyrauja konkurencija. Be to, kvalifikacijos këlimas ir su tuo susijusios finansinës iðlaidos tampa kiekvieno darbuotojo asmeniniu rûpesèiu.

Trumpalaikës sutartys apsunkina ir gyvenimà. Tyrimai rodo, kad specialistai, dirbantys pagal autorines sutartis, prieðingai nei manyta, patiria daug didesnæ átampà ir turi daug maþiau laisvo laiko nei „tradiciniai darbuotojai“. Jie paprastai ne tik dienà naktá dirba, bet ir visà likusá laikà turi skirti darbui: naujø uþsakovø paieðkoms, dalyvavimui teminëse konferencijose, pasiruoðimui naujoms atrankoms ir pan. Galø gale iðnyksta riba tarp darbo laiko ir laisvalaikio. Dirbant pagal terminuotas sutartis sunku planuoti asmeniná gyvenimà. Ðeima, vaikø auginimas ir socialiniai ryðiai reikalauja geografinio ir finansinio stabilumo, laiku iðmokëtø atlyginimø ir finansiniø garantijø. Taèiau tokiø garantijø negali suteikti net ir solidþiausia kvalifikacija, mat niekada neþinia, ar pasibaigus projektui atsiras naujas, ar ilgalaikis darbdavys nepakeis savo verslo strategijos taip, kad ligðiolinës darbuotojo kvalifikacijos taps nereikalingos.

Ar esame lojalûs darbdaviams? Þinoma, kyla klausimas, ar darbuotojai, baimingai laukiantys savo terminuotos darbo sutarties pabaigos ir kas savaitæ perþvelgiantys ðeðtadieninio „Lietuvos ryto“ darbo skelbimus, gali bûti ásipareigojæ savo darbdaviui ar firmai, gali identifikuotis su ja. Turbût vargiai. Dauguma pastaraisiais metais atliktø tyrimø patvirtina, kad darbuotojai linkæ labiau ásipareigoti ne firmai, o savo konkreèiai uþduoèiai, profesijai: programavimui, redagavimui, buhalterijai ar pan. Pati firma, kurioje jie ðià uþduotá atlieka, netenka svarbos. Kai kurie tyrimai rodo, kad ir „Lietuvos darbuotojø prisiriðimo lygis yra vienas þemiausiø ne tik Baltijos ðalyse, bet ir visoje Europoje“ (L. Paukðtytë, „Vadovo pasaulyje“, 2005 m.). Ðitokiu emociniu atsiribojimu darbuotojai reaguoja á pragmatiðkà darbdaviø politikà. O gal ðiuolaikiniams darbdaviams darbuotojø ásipareigojimas ar prisiriðimas prie firmos – sena pasaka? Dar devintajame deðimtmetyje buvo svarbu, kad kiekvienas IBM dirbantis programuotojas jaustøsi „IBM-ininku“, gyventø IBM kultûra.

Tuo tarpu ðiais laikais daug svarbiau, kad programuotojas kokybiðkai ir greitai at-

liktø savo uþduotá. Þaibiðkø permainø ir trumpalaikiø darbo rezultatø eroje ilgalaikis prisiriðimas ar santykis su darbdaviu, rodos, netgi kliudo greitiems finansiniams laimëjimams. Tik ar tikrai darbdaviai gali be to apsieiti? Ne tik darbuotojams, bet ir darbdaviams reikia tam tikrø garantijø, kad svarbûs specialistai neiðeis pas konkurentà.

Darbdaviams reikalingos naujos darbuotojø idëjos. Jiems reikalingi ir darbuotojai, kurie prireikus puoselëtø organizacijos ávaizdá – tiek vieðumoje, tiek ir privaèiame gyvenime; kurie reorganizuojant firmà prisitaikytø prie naujoviø, o ne viskà metæ iðeitø kitur. „Prisiriðimas prie organizacijos“, „ásipareigojimas organizacijai“ – tokie buvo sëkmës receptai, kuriuos organizacijø psichologai iki ðiol dalijo firmoms, norinèioms motyvuoti darbuotojus. Taèiau jie trumpalaikiø darbo santykiø eroje sunkiai pritaikomi. O kaip atrodo naujieji receptai, dar neaiðku.

Alternatyviosios darbo sutarys Europoje I. Nyderlandai – 44,6 proc. dirbanèiøjø II. Ispanija – 39,6 proc. dirbanèiøjø III. Didþioji Britanija – 34 proc. dirbanèiøjø IV. Portugalija – 30,1 proc. dirbanèiøjø V. Danija – 28,3 proc. dirbanèiøjø

(Ðaltinis: „Eurostat“, 1998 m.)

„Þaibiðkø permainø ir trumpalaikiø darbo rezultatø eroje ilgalaikis prisiriðimas ar santykis su darbdaviu, rodos, netgi kliudo greitiems finansiniams laimëjimams.“

17

tyrinëjimai Mokytojø patiriamo streso tyrimai Pastaraisiais metais padaugëjo mokytojø patiriamo streso tyrimø. Jie liudija, kad mokytojo darbas – ganëtinai átemptas. Ðiuos tyrimus skatina, viena vertus, mokytojø kaip profesinës grupës padëtis – jø sveikatos bûklë, pasitenkinimas darbu, ketinimai keisti darbà. Kita vertus – rûpestis moksleiviø paþangumo këlimu. Tyrëjai jau seniai pripaþino, kad moksleiviø paþangumas labai smarkiai priklauso nuo mokytojø psichologinës savijautos ir pasitenkinimo savo darbu.

Suomijoje atlikti tyrimai parodë, kad

55 proc. visø darbuotojø patiria „perdegimo“ simptomus – ypaè emociná iðsekimà. 27 proc. mokytojø jauèia rimtus iðsekimo simptomus (cit. pagal Rasku A., Kinnunen U., 2003). 1997 metø Ðvedijos statistikos departamento duomenimis, mokytojavimas – daugiausia streso kelianti specialybë. 64,3 proc. mokytojø prisipaþino, kad beveik pusæ savo darbo laiko jie kenèia nuo streso.

Tarp kitø aukðtàjá iðsilavinimà turinèiø darbuotojø ðis skaièius vidutiniðkai siekia 46,8 proc. (Jacobsson C., Pousette A., Thylefors I., 2001). Anglijoje atliktø mokytojø apklausø rezultatai rodo, kad treèdalis mokytojø kenèia nuo stipraus streso arba „perdegimo“ sindromo

(cit. pagal R. van Dick, U. Wagner, 2001). Nacionalinës mokyklos direktoriø asociacijos Anglijoje 2000 metais atlikta apklausa parodë, kad 40 proc. apklaustø mokyklos direktoriø pastaraisiais metais kreipësi á gydytojus del streso sukeltø problemø, 20 proc. mano, kad jie vartoja per daug alkoholio, ir net 15 proc. átaria, kad jie jau yra alkoholikai.

25 proc. mokyklos direktoriø patiria rimtø streso sukeltø sveikatos problemø, tokiø kaip hipertenzija, nemiga, depresija bei skrandþio ir virðkinamojo trakto ligos (Matt Jarvis, 2002). Ir amerikieèiai, ir australai teigia, kad daug mokytojø dël streso keièia darbà ar iðeina á pensijà anksèiau laiko.

Doc. Laimutë BULOTAITË

Kaip manote, ar þmoniø minioje galima paþinti fizikà, psichologà ar ekonomistà? Manau, dauguma atsakytø neigiamai. O ar galima paþinti mokytojà?

Turbût pradedate ðypsotis ir pritariamai linkèioti galvomis. Teigiamai á ðá klausimà atsako ir patys mokytojai. Deja, paþinti juos galime ne dël sklindanèio ið jø gerumo ar iðminties...

18

Diagnozë:

Mokytojø patiriamo streso prieþastys

Atsparumas stresui ir streso áveika

Mokytojø darbe nëra vienos pagrindinës streso prieþasties. Jø yra daug, ir jos keièiasi. Apþvelgus mokytojø patiriamo streso tyrimus, streso prieþastis galima suskirstyti á 6 grupes: 1. Ðvietimo sistemos ir socialiniai pokyèiai.

2. Vaidmenø konfliktai ir vaidmenø sumaiðtis.

3. Prastos fizinës ir socialinës darbo sàlygos.

4. Problemø keliantys mokiniai.

5. Prasti profesiniai santykiai ir bendradarbiavimo su kolegomis problemos.

6. Problemø keliantys mokytojai (ði kategorija maþiau aptariama. Tai mokytojai, kurie nenori keistis, nenori permainø, jø kvalifikacija yra þemesnë, prastesnis pasirengimas dirbti ir pan.)

Kyriacou ir Sutcliffe’as (1979), apklausæ 218 mokytojø ðeðiolikoje vidutinio dydþio mokyklø Anglijoje, nustatë 14 reikðmingø ryðiø tarp streso prieþasèiø ir pasitenkinimo darbu, nebuvimo darbe daþnumo ir ketinimo mesti mokytojavimà. Streso prieþastys pagal minëtus autorius buvo neigiamai susijæ su pasitenkinimu darbu ir teigiamai – su pamokø praleidimo daþnumu bei noru keisti darbà. Kai kurie autoriai pabrëþia, kad veiksniai, sukeliantys mokytojams stresà, yra labai subtilûs, gali bûti laikini ir labai asmeniðki. Todël tyrimø rezultatai kartais gali bûti ir prieðtaringi (Sutton G. W., Huberty T. J., 2001.)

Pastaruoju metu gana plaèiai tyrinëjamas mokytojø atsparumas stresui. Juk ne visi mokytojai, patirdami beveik toká patá stresà, vienodai á já reaguoja ir jauèiasi. Ypaè plaèiai tiriami kognityviniai kintamieji, turintys átakos mokytojø paþeidþiamumui arba jautrumui stresui.

Chorney’us (1998) apklausë 41 mokytojà. Jie turëjo paraðyti, kà turi daryti, kad bûtø geri mokytojai. 92 proc. atsakiusiøjø vartojo tokias sàvokas kaip „privalau“ ar „bûtina“. Tai rodo, kad mokytojai kelia sau labai aukðtus reikalavimus, kurie susijæ su dideliu stresu. Ávairios apklausos rodo, kad jauni mokytojai idealistiðkai supranta mokytojavimà, kelia sau nerealius tikslus.

Kyriacou (2001) mokytojø streso áveikos bûdus suskirstë á dvi kategorijas: paliatyviniai veiksmai ir tiesioginiai veiksmai. Paliatyviniai veiksmai nenukreipti á streso prieþastis, jø tikslas – sumaþinti streso poveiká. Daugelis paliatyviniø veiksmø yra disfunkciniai. Tai ir besaikis gërimas, ir rûkymas, ir atsiribojimas.

Kai paliatyvinës priemonës nepadeda, mokytojai palieka darbà ir/arba ieðko

medikø pagalbos. Kai kam padeda ir tokios streso áveikos strategijos kaip sportas, mëgstamas uþsiëmimas ar atsipalaidavimo technikos. Ir kiti autoriai (pvz., Wilson V., 2002) paþymi, kad daþniausiai mokytojai naudoja paliatyvines áveikos strategijas, nes mano, kad negali paðalinti tikrøjø streso prieþasèiø. Taigi dauguma mokytojø naudojamø streso áveikos strategijø yra neefektyvios ar net þalingos jø fizinei bei psichikos sveikatai.

Lietuvos mokytojø patiriamas stresas 2005 m. mokytojø streso tyrimai buvo atlikti ir Lietuvoje. Apklausta 300 mokytojø ið ávairiø Lietuvos miestø bei rajonø – Vilniaus, Elektrënø, Panevëþio, Ukmergës, Këdainiø. Tiriamøjø amþiaus vidurkis – 42,3 metø (jauniausias buvo 28 metø, vyriausias – 68 metø). Darbo mokykloje staþas – nuo 1 metø iki daugiau nei 20 metø. Apklaustos 268 moterys ir 32 vyrai.

Mokytojai vertino ávairius savo darbo aspektus pagal keliamà stresà nuo 1 (visai nekelia streso) iki 4 (nuolat kelia stresà). Þemiau pateikiami kai kuriø vertinimø vidurkiai:

• ataskaitø ir kitø „popieriø“ gausa • maþas atlyginimas • mokytojo vaidmenø gausa (mokyti, auklëti, priþiûrëti…)

• ðvietimo sistemos reforma • aukðti reikalavimai mokytojui • netinkamas moksleiviø elgesys • mokymosi motyvacijos stoka • visuomenës poþiûris á mokytojo darbà • nuolatiniai tikrinimai, komisijos • didelë atsakomybë • moksleiviø egzaminai • darbo krûvis • darbo sàlygos

mokytojas V. Naujiko nuotr.

3,02; 2,62; 2,55; 2,53; 2,52; 2,50; 2,48; 2,42; 2,23; 2,22; 2,01; 1,92; 1,91.

Mûsø gauti rezultatai sutampa su kitø autoriø atliktø tyrimø duomenimis.

Didþiausià stresà mokytojams kelia reikalavimai, keliami mokytojams (didelë atsakomybë, mokytojø vaidmenø gausa, ataskaitø ir kitø dokumentø gausa, moksleiviø egzaminai). Maþiausià stresà kelia darbo aspektai, kuriuos galime pavadinti „psichologiniu klimatu mokykloje“ (santykiai su administracija, kitais mokytojais ir pan.). Rezultatai parodë, kad mokytojø patiriamas stresas

19

susijæs su jø pasitenkinimu darbu. Kuo didesná stresà mokytojams kelia ávairûs jø darbo aspektai, tuo jie maþiau patenkinti savo darbu.

Lietuvos mokytojø sveikatos bûklë Savo sveikatos bûklæ 43,3 proc. apklaustø mokytojø apibûdino kaip gerà, 53 proc. ávertino patenkinamai, o 3,7 proc. – prastai.

Deðimtbalëje sistemoje mokytojø sveikatos vertinimo vidurkis – 6,93 (moterø – 6,92, o vyrø ðiek tiek didesnis – 7,30).

Daþniausiai mokytojai skundësi nuovargiu. Net 95,6 proc. apklaustøjø teigë já patiriantys bent kartà per savaitæ. Antroje vietoje – galvos skausmai. Reèiau ar daþniau galvos skausmà patiria 68,3 proc., miego sutrikimus – 66,8 proc. mokytojø.

Rezultatai parodë, kad dauguma mokytojø patiriamø simptomø nëra tiesiogiai susijæ su amþiumi ir darbo staþu. Vyresnio amþiaus mokytojai daþniau skundþiasi tik átampa sprande bei peèiø srityje ir aukðtu kraujo spaudimu.

Taèiau bendrai savo sveikatos bûklæ bëgant metams mokytojai vertina blogiau. Bendras mokytojø sveikatos vertinimo vidurkis 10 balø skalëje yra 6,93, jaunesniø nei 30 metø mokytojø grupëje – 7,59, 31–45 metø amþiaus grupëje – 6,92, 46–55 metø amþiaus grupëje – 6,97, o vyresniø nei 55 metø amþiaus grupëje – 6,44. Ðio tyrimo rezultatai parodë, kad mokytojø patiriamas stresas susijæs su jø sveikatos bûkle. Mokytojai, darbe patiriantys daugiau streso, turi daugiau sveikatos sutrikimø.

Koks turi bûti „geras mokytojas“ Lietuvos mokytojai paminëjo ðias „gero mokytojo“ savybes: • sàþiningas; • smalsus; • gebantis patarti; • rûpestingas; • darbðtus; • kritiðkas; • visada pasitempæs;

20

sprendimo, bendravimo ágûdþiø. Pastaruoju metu pabrëþiama ir vadinamojo kognityvinio restruktûravimo svarba, – jo tikslas yra pakeisti mokytojø lûkesèius ir mokytojavimo sampratà (Ackerley S. C., Menke A., Cox A. S., 2004). Ðios programos padeda mokytojams ugdyti realistines ir pozityvias nuostatas á mokytojavimà bei skatinti rûpintis fizine sveikata. Y. Gold pripaþásta, kad veiksniai, sukeliantys mokytojams stresà, yra subtilûs, nepastovûs ir labai asmeniðki. Todël mokytojus reikia mokinti nustatyti savo streso prieþastis ir pozityviai iðnaudoti patiriamà stresà. Savo sukurtoje ir ádiegtoje streso valdymo programoje ði autorë siûlo tokias proTokie aukðti ir ne visada ágyvendinacedûras: 1) apibrëþti kiekvieno mokymi reikalavimai sau irgi kelia stresà. tojo asmeninius ypatumus, susijusius su Dauguma mokytojø pripaþásta, kad mostreso áveika; 2) „inventorizuoti“ visà kytojavimas jiems tampa „gyvenimo bûmokytojø veiklà ne mokykloje (pradedu“. Net ir namuose, laisvalaikiu jie nedant miegu, valgymu ir baigiant sportu, leidþia sau atsipalaiduoti, nes visada ir hobiais ir pan.) ir iðsiaiðkinti, kaip ðios visur turi bûti „geru pavyzdþiu kitiems“. veiklos sumaþina ar padidina stresà; 3) suraðyti visus stresà kelianèius ávykius tiek mokykloje, tiek asmeniniame gyvenime; 4) planuoti veiksmus, kaip keisti savo reakcijà á stresà (pvz., valgymo Nors tyrimai atskleidþia veiksnius, tuáproèiø keitimas, atsipalaidavimas ar rinèius átakos stresui bei jo padariniams, darbo laiko tvarkymas) ir plësti socialimokytojams skirtø streso valdymo pronës paramos galimybes. gramø yra labai maþai. Ávairûs autoriai Vargu ar galime sumaþinti reikalavinurodo tiek iðorines, organizacines, tiek mus mokytojams ar labai pagerinti maasmenines prieþastis, kodël trûksta toterialines jø darbo sàlygas, buitá. Be to, kiø programø. Iðorinëmis kliûtimis gakaip rodo tiek mûlëtume laikyti tiek kitose ðalyðvietimo siste„Ne taip svarbu, kas su tavi- sø, se atlikti tyrimai, mos nelankstumi vyksta, svarbu, kaip tu tai tai nëra pagrindimà bei nuomopriimi.“ nës mokytojø patines, kad stresas, Hans Selye, 1956 riamo streso priekaip ir kitos sveiþastys. Todël svarkatos problebiausiu dalyku, siekiant sumaþinti momos, yra asmeninis mokytojø reikalas, kytojø patiriamà stresà, laikomas moir kad mokytojo darbas visada këlë ir kytojø ðvietimas. kels stresà, ir nieko èia nepakeisi. Asmenine kliûtimi laikomas ásitikinimas, kad tik silpniems þmonëms reikia pagalbos.

Mokytojø streso valdymo programose ypaè pabrëþiamas mokytojø ðvietimas streso klausimais bei bendradarbiavimo ir kolegiðkos paramos sistemos mokykloje sukûrimas. Parama mokytojams turi bûti prieinama tiek sprendþiant kasdienius klausimus, tiek krizinëse situacijose. Mokytojai taip pat mokomi ávairiø atsipalaidavimo technikø, problemø V. Naujiko nuotr.

• geras pavyzdys kitiems; • supratingas; • gebantis atleisti; • ambicingas; • pasiaukojantis; • darboholikas; • vadovaujantis; • atsakingas; • turintis humoro jausmà; • viskuo besidomintis; • ðiuolaikiðkas; • visapusiðkas; • mylintis vaikus; • visapusiðkai iðsilavinæs; • Mokytojas didþiàja raide.

Streso maþinimo ir valdymo programos

tyrinëjimai

Realybës TV

ðokas Doc. dr. Þygintas PEÈIULIS

Þodis realybë ðiandien televizijoje tariamas taip daþnai ir be jokios aiðkesnës prasmës. Panaðiai, kiek prasmës tikimës sutikto paþástamo klausdami „kaip gyvenimas“.

Realybës ðou – vis dar nepraeinanti televizijos mada, kelianti laidø reitingus ir þiûrovø kraujospûdá, suprieðinanti jaunus su pagyvenusiais, vyrus su moterimis, intelektualus su maþaraðèiais.

Ko gero, televizija dar niekada nebuvo patekusi á tokià nuoþmià prieðtaringø vertinimø ugná. Vieni plûsta á realybës ðou atrankas arba godþiai stebi jø dalyviø likimus televizijos ar kompiute-

riø ekranuose. Kiti raðo peticijas, rengia protesto akcijas, reikalaudami uþdrausti ðituos stiklinius þvërynus, patinëliø ir pateliø veislynus, gerø manierø kalëjimus.

Skandalai tik á naudà, nes populiariausieji realybës ðou formatai („Didysis Brolis“, „Ferma“, „Iðgyvenimas“, „Ekspedicija „Robinzonas“, „Þvaigþdþiø akademija“) rodomi visame pasaulyje.

Ispanijoje piktintasi, kad realybës ðou virðijo visas ámanomas purvo televizijoje normas, Rumunijoje ðiurpta nuo jø vulgarumo, Norvegijoje ir Lenkijoje reikalauta visiðkai uþdrausti. Taèiau italø „Grande Fratello“ tapo geriausia kultûros laida, o prancûzø „Loft story“ pripaþintas metø filmu.

Televizijos klasika ir barokas Ðiandieninio realybës ðëlsmo prieþasèiø paieðkokime televizijos raidos istorijoje. Visa televizijos istorija paprastai dalijama á tris etapus: paleo (televizijos klasika), neo (barokas) ir realybës arba posttelevizija (rokoko).

Senoji (paleo) televizija Europoje gyvavo apie keturis deðimtmeèius. Tuomet nebuvo konkurencijos, veikë tik visuomeniniai ar valstybiniai kanalai. Televizija stengësi bûti mokytoja, ðvietëja, transliuojanti teisingas, reikalingas, bet kartais labai nuobodþias idëjas. Televizijos studija buvo beveik ðventa vieta, á kurià teisæ patekti turëjo vien iðrinktieji – intelektualai, politikai, tam tikrø srièiø profesionalai.

21

tyrinëjimai Prieð dvideðimt metø monopolis þlugo ir Europos eterá uþtvindë sunkiai savo ambicijas ir entuziazmà tramdanèios komercinës stotys. Atëjo intymiojo televizijos baroko metas. Jau buvo uþaugusi karta, kuriai televizija neatrodë joks stebuklas. Nuvainikuojamas televizijos didingumas, nepasiekiamumas. Ji virsta linksmintoja ir guodëja, primygtinai kvieèianèia paèius þiûrovus kurti laidas ir jose dalyvauti.

Televizija tampa masinës terapijos arena (psichologiniai ðou), imasi pramoginio teisingumo (teismo procesø imitacija), tampa misioniere, sprendþianèia þiûrovo problemas (dingusiø be þinios paieðkos ir paþinèiø tarnybos).

Solidþius debatus iðstumia pokalbiø ðou, kuriuose nuo ðiol vieðai sprendþiamos valstybës problemos, iðklausomi eiliniø pilieèiø liudijimai.

Taigi jau neotelevizija iðaukðtina eiliná þmogø, paversdama já savo herojumi.

Gyvenimas ekrane Paèioje praëjusio amþiaus pabaigoje Olandijoje sukurtas „Didþiojo Brolio“ formatas pradëjo naujausià televizijos etapà, kurá galëtume vadinti realybës televizija. Aktoriø vaidybà, ið anksto sukurtà dramaturgijà keièia gyvenimo teatras, kurio scenoje veikia tikri þmonës. Skirtingai nuo tradicinës dramaturgijos, realybës ðou (real life soap) dramos baigties neþino nei þiûrovai, nei kûrëjai, nei patys dalyviai.

Vël kinta televizijos stilistika. Neotelevizijos herojams buvo bûdingas depresyvusis individualizmas (vieniðumo, skausmo, netekties liudijimas), su naujaisiais realybës ðou ateina pozityvusis individualizmas (ekrane nereikia niekuo iðsiskirti, uþtenka bûti savimi).

Vadinasi, televizijos raida pamaþu judëjo prie vis didesnio tikrovës eksponavimo. Paleotelevizijos oficialumà ir nepasiekiamumà iðstûmë jausmingas teatralizuotas neotelevizijos spektaklis, kurio svarbiausiuoju herojumi tapo problemø turintis þmogus. Pagaliau ðiandieninë TV mëgina átikinti, kad tai, kà ji rodo, ir yra tikrasis gyvenimas, kad ekrane net nebûtina apsirengti ar susiðukuoti.

Televizijoje galima tiesiog gyventi.

Manoma, kad televizija viena pirmø-

22

jø ávertino kintanèius visuomenës poreikius, naujus saviraiðkos bûdus vieðai demonstruojant save. Pirmiesiems ir kliûva daugiausia.

Realybës ðou mëgdþiojami visuomenës elgsenos modeliai, daþniausiai juos apverèiant aukðtyn kojom. Ðtai kertine sumanymo idëja tapo G. Orwello romane „1984“ apraðyta totalaus sekimo visuomenë ir jos herojus Didysis Brolis. Norëta bauginti þiûrovà vadinamuoju demokratiniu arba komunikaciniu totalitarizmu. Taèiau tai auditorijai nepadarë jokio áspûdþio. Kodël? Nes moderniøjø technologijø amþiuje stebëjimas tapo áprasta saugumo uþtikrinimo priemone (TV kameros gatvëse, bankuose, parduotuvëse, ástaigose).

Fiksuoti vaizdai yra tapæ kasdienybe (buitinës vaizdo kameros, asmeniniai fotografijø albumai), jaunimas nebijo bendrauti, eksponuoti save ir atskleisti dalá privataus gyvenimo.

Laboratorijos monstrai Kodël èia dalyvaujama? Realybës ðou galima laikyti tam tikros TV krizës apraiðka, kita vertus, tai yra ðiuolaikinës visuomenës saviraiðkos bûdas. Realybës ðou sëkmæ lemia individø baimë likti neþinomais, nepripaþintais. Televizija suteikia galimybæ iðreikðti save ir pripaþinimo ðansà. Tai – nauja egoizmo forma: sugebëti tvarkytis asmeninius reikalus pasinaudojant masinës komunikacijos kanalais.

Taèiau televizija ðià galimybæ mielai suteikia, nes pati ið to turi naudos.

Realybës ðou lydi skandalai, taèiau jie skatina dar didesná susidomëjimà. Kodël tai þiûrima? Todël, kad èia daug imitacijø, manipuliacijø, leidþianèiø kiekvienam surasti kà nors artimo sau. O svarbiausia – þiûrovui

suteikiamos nepaprastos galios.

Realybës ðou susipina daug legalios apgaulës formø. Visø pirma kuriamas realaus gyvenimo mitas. Ið tiesø tai tëra fikcija, tokia pat kaip vaidybinis filmas ar serialas, taèiau realybës ðou turi stipresná tikroviðkumo uþtaisà. Ekspertø nuomone, realybës ðou ne tik nerodo tikrovës, o prieðingai, jà naikina, nes norint pamatyti visà gyvenimo sudëtingumà, reikia tam tikro atstumo. Kuo labiau prie tikrovës artinamasi, tuo labiau ji tolsta.

Realybës ðou nuolat pabrëþiamas dalyviø autentiðkumas, taèiau jis nëra natûralus. Mëginama suderinti nesuderi-

namus dalykus: bûti uþdarytam, eksponuojamam, gyventi be galimybës pasislëpti ir dar sugebëti likti natûraliu. Atsiradus patirèiai suvokiama, kaip reikia elgtis, kokius þenklus siøsti þiûrovams, kad nebûtum eliminuotas. Dalyviai vaidina tam tikrus savo vaidmenis, taèiau ilgainiui ima manyti, kad ið tikrøjø tokie yra. Jie tampa savotiðkais realybës ðou fantomais, pretenduojanèiais bûti savimi.

þintis, taèiau ji veikiau parodijuojama.

Juk iðpaþinties paslaptis yra viena svarbiausiø katalikø dogmø. Televizijoje nuodëmës iðpaþástamos tûkstanèiø ar milijonø þmoniø akivaizdoje. TV kamera ákûnija Dievo aká, o auditorija paverèiama anoniminiu nuodëmklausiu. Auditorijai sukeliamas stiprus anoniminës galios jausmas, lyginamas su romënø gladiatoriø kautynëmis, kuomet publika spræsdavo – þudyti ar pasigailëti.

Daugumos tironija

Realybës pesimistai ir optimistai

Realybës ðou – rizikingas socialinis eksperimentas, galintis turëti neprognozuojamø padariniø.

Dalyviai panardinami á dirbtinæ uþdarà erdvæ, neturinèià ryðio su iðoriniu pasauliu. Jø elgesys nuolat skatinamas, provokuojamas, nes natûrali eiga televizijai bûtø pernelyg lëta.

Tai kartais sukelia netikëtas socialines mutacijas, galinèias iðauginti laboratorinius monstrus.

Kai kurie ekspertai mano, kad realybës ðou patrauklumo fenomenà kuria ne dalyviø ekshibicionizmas, o þiûrovø mëgavimasis jiems suteikta galia. Ðtai D. Orwello Didysis Brolis yra vieniðas anoniminis tironas.

Televizinëje totalaus sekimo versijoje kolektyviniu Didþiuoju Broliu tampa auditorija, ákûnijanti daugumos tironijà, kuriai stebëjimas ir balsavimas tampa maloniu uþsiëmimu.

Yra mananèiø prieðingai. Teigiama, kad bûtent virtualieji kaliniai (dalyviai) ákalina priþiûrëtojus (þiûrovus), hipnotizuodami ir valdydami auditorijà. Televizija tarsi apverèia aukðtyn kojom panoptikumo (kalëjimo, kuriame kaliniai yra nuolat stebimi) idëjà.

Panaðiai apverèiami ir kiti realybës ðou pasitelkti simboliai. Svarbiu realybës ðou elementu tampa dalyviø iðpa-

Skeptikai mano, kad realybës ðou griauna susiklosèiusius visuomenës santykius. Realybës ðou pasaulyje yda tampa pranaðesnë uþ vertybæ, melas geriau nei sàþinë, ginèas – nei sutarimas, konfliktas – nei taika, chaosas – nei harmonija.

Patrauklios visuomenës atvirumo, perðvieèiamumo idëjos kësinasi á þmogaus privatumà beveik kaip totalitarinës diktatûros. Átikima, kad viskà lemia dauguma, vadinasi, þmogus nieko vertas. Totalinë lygybë, arogancija, nesusikalbëjimas, atsakomybës stoka iðstumia senienas: civilizuotumà, mandagumà, kuklumà, elgesio ir kalbos kultûrà.

Optimistai áþvelgia daug teigiamø realybës ðou savybiø. Ið jo jaunimas mokosi socialiniø santykiø, gauna elgesio, iðeièiø ieðkojimo pamokø. Pramoginis þaidybinis varþybiðkumas naujajai generacijai atrodo patrauklus ir visiðkai natûralus saviraiðkos bûdas.

Viena ið realybës þanrø populiarumo visame pasaulyje prieþasèiø laikoma vadinamoji heteroglasija, pateikiama problemø, nuomoniø, situacijø ávairovë.

Realybës ðou – tarsi indas, á kurá galima supilti ávairiø kultûrø ir socialiniø grupiø patirtá.

Nors þanro populiarumas ðiek tiek blësta, realybës ðou tëvu vadinamas olandø prodiuseris Johnas de Molis nusiteikæs optimistiðkai. „Jeigu bûtø paskelbta, kad TV prodiuseriai ieðko norinèiø skristi lëktuvu, kuris nukris, taèiau vienam águlos nariui nëra paraðiuto, savanoriø nebûtø galima atsiginti“, – ásitikinæs jis. „Bet að to niekada nedarysiu“, – priduria.

Nuotraukos ið LNK archyvo

23

Reality TV shock Doc. Þygintas PEÈIULIS Nowadays the word “reality“ is so frequently used on television that often it loses its clear meaning. It happens to be almost the same as to ask a familiar person “How are you doing” with no expectation to receive a frank answer.

Reality show is still a non-retreating television fashion which increases TV ratings and viewers’ blood pressure, contrasts the old with the young, men with women, intellectuals with the illiterate.

It seems like television has never been in such a fierce crossfire before.

Thousands swarm to the pick of reality shows or greedily follow the participants’ destinies on TV or computer screen. Meanwhile, others write petitions, organize protest actions demanding to forbid these “glass zoos”, “males’ and females’ nursery”, “prisons of good manners”. Reality shows are also called creeping neo-Nazism, mockery of human dignity, they are also accused of anti-constitutional observation of the citizen.

Various scandals turn to good, as the most popular reality show formats (“Big Brother”, “Bar”, “Survival”, “Star Academy”) are shown all over the world.

Reactions are different. People in Spain and Romania are disgusted with the vulgarity of such reality shows, furthermore, others in Norway and Poland even demand to prohibit them. On the other hand, the Italian “Grande Fratello” has become the best cultural programme similar to the French show “Loft Story” which was acknowledged as a film of the year.

One of the pioneers of this genre, Dutchman Johan de Molly sounds optimistic: “If we announced that TV producers were searching for vo-

24

lunteers willing to fly by the plane which is going to crash and there is one parachute for the crew missing, there would be no shortage of applicants”, he assured.

To tell the truth, the reality spree on television has been related to not only with the drastic projects during the last several years. If we refer to the providence of Umbert Eco, the development of TV history can be divided into two stages of paleo- and neo-television. The stage of “old” television lasted for forty years. It began when public and national television monopoly was consolidated and there was no competition among different TV channels. The mission of television was to teach, educate and broadcast fair but at the same time very boring ideas.

Twenty years ago when the monopoly broke down and commercial programmes spread widely, the neotelevision era started. Television became a prankster, entertainer, it invited viewers to create TV shows themselves. People could take part in it themselves by sending home video shots, participating in games, lotteries.

In the 80’s television became an are-

na of mass therapy (psychological shows), later it took up the role of recreational justice (the imitation of judicial processes on TV screen), created lonely-heart clubs, searched for the missing.

Sedate debates were quickly replaced by talk shows, where national problems could be discussed in public and the ear was open to everyone’s opinion. Neotelevision exhales ordinary people and makes them short-time heroes while the intellectuals rage to have lost their influence on television.

At the very end of the last century the so-called “big Brother” conception was created which started the newest television format known as reality TV. Performance of the dramaturgy written in advance was changed by life theatre with the real people acting on its stage lively. To compare with classic dramaturgy, the reality show has no planned end beforehand, neither viewers nor participants or organizers know what the ending of the drama will be like.

It is a risky social experiment with unpredictable consequences. Nevertheless, the researchers of this phenomenon distinguish some positive features as well.

Reality show is like a vessel which can be filled with the experience of different social and cultural groups. This experience becomes a good lesson of decency and search for the way out to the young generation. Supposedly, the television was the first to evaluate the changing needs of the society, new ways of self-expression in the process of communication with no fear to show oneself in public and compete with others.

It is the first who pay the highest price.

Translated by Darius JUÐKEVIÈIUS, Faculty of Natural Sciences, Speciality of Molecular Biology, 2nd year student

projektai

„Lietuvos Grid“ („LitGrid“) – lygiagreèiø ir paskirstytø skaièiavimø tinklas Algimantas JUOZAPAVIÈIUS (VU), Dalius MAÞEIKA (VGTU)

Projektas „LitGrid“ (ið dalies ir Baltijos ðaliø projektas „BalticGrid“) apima visus stambesnius aktyviai dalyvaujanèius mokslo tyrimuose Lietuvos universitetus bei mokslo tyrimo institutus.

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetas yra Lietuvos lygiagreèiø ir paskirstytø skaièiavimø tinklo „LitGrid“ koordinatorius bei projekto „BalticGrid“ taikymø lyderis. „LitGrid“ yra skirtas Lietuvos akademinës visuomenës poreikiams tenkinti. Ðá projektà inicijavo Valstybinis mokslo ir studijø fondas.

Grid technologijos turës revoliuciná poveiká mokslui ir pramonei Lygiagreèiø ir paskirstytø skaièiavimø tinklai (angliðkai grid arba grid computing, grid technologijos) yra sparèiai populiarëjanti ir besivystanti infrastruktûra, kuri keièia kompiuteriø, kompiuteriniø sistemø ir kompiuteriniø technologijø naudojimo sampratà.

Grid arba grid technologijos suvokiamos kaip virtuali infrastruktûra, sudaryta ið heterogeniniø kompiuteriø sis-

Lietuvoje ðiuo metu aktyviai vykdomi du perspektyvûs projektai – „LitGrid“ ir „BalticGrid“ (lygiagreèiø ir paskirstytø skaièiavimø tinklai), kuriø tikslas – jungti geografiðkai nutolusius kompiuteriø resursus á vientisà tinklà. Tai leis skaièiuojamaisiais ir duomenø saugyklø resursais naudotis taip paprastai, kaip dabar visiems áprasta naudotis elektros tinklais. Ðis tinklas yra atviras ir gali suteikti netrivialias ir kokybiðkas elektronines paslaugas, o jame naudojamos technologijos grindþiamos atvirais standartais ir protokolais. temø ir skirta paskirstytiems kompiuteriniams resursams efektyviai naudoti bei integruoti, skaièiavimo procesus bei duomenø analizës metodus lygiagretinti ir valdyti. Ðiuolaikiniai mokslo ir aukðtøjø technologijø plëtros procesai remiasi trimis pagrindinëmis komponentëmis: teoriniais tyrimais, eksperimentu, moksliniais tiriamaisiais skaièiavimais. Todël artimiausius kelerius metus grid turës revoliuciná poveiká mokslui, pramonei, visuomenei, nes tiriamøjø skaièiavimø poreikis yra didelis.

Grid technologijos Lietuvos mokslininkams, specialistams ir verslo þmonëms suteikia plaèias galimybes. Jie gali dalyvauti bendruose projektuose ir stambiose ES programose (ypaè technologinëje platformoje „Programinë áranga ir paslaugos – NESSI“, kuri numatyta bendrojoje programoje 7FP), vienyti mokslo tyrimø ir taikymø pastangas. Grid technologijø pagrindu gali interaktyviai komunikuoti specialistø grupës ir atskiri þmonës, gali bûti vykdomi bendri tyrimai ir

projektai, bendrai naudojama techninë áranga, kuriamos, diegiamos ir plëtojamos paslaugos. Atsiveria prieiga prie tera masto kompiuteriniø resursø, jungiamø plaèiajuosèiais tinklais, prie programiniø produktø ir duomenø, kurie yra Lietuvos ir/arba kitø valstybiø bei tarptautiniø institucijø kompiuteriø telkiniuose; taip pat prieiga prie labai dideliø duomenø baziø (fiziniø, biologiniø, cheminiø ir biocheminiø tyrimø duomenø, meteorologiniø, klimato modeliavimo, aplinkos apsaugos ir monitoringo duomenø baziø, kt.). Ðias duomenø bazes galima analizuoti, sprendþiant Lietuvai svarbius uþdavinius, analizës rezultatus galima interaktyviai vizualizuoti (ypaè medicinoje ir aplinkos apsaugos uþdaviniuose), naudotis kitomis elektroninëmis paslaugomis.

Projekto „LitGrid“ tikslas – sukurti grid technologijø (lygiagreèiø ir paskirstytø skaièiavimø) infrastruktûrà ðalyje, integruoti jà á intensyviai besivystanèià Europos Sàjungos ðaliø grid infrastruktûrà, suteikti Lietuvos mokslininkams ir

„Artimiausius kelerius metus grid turës revoliuciná poveiká mokslui, pramonei, visuomenei.“

25

specialistams grid technologijø þinias ir naudojimo galimybes, kad jie galëtø sëkmingai pasiekti labiau iðvystytø ES ðaliø lygá, bei skatinti Lietuvos mokslininkus ir specialistus dalyvauti kaip visaverèius partnerius tolesnëje grid technologijø plëtroje.

„BalticGrid“ ir EGEE – nuo Baltijos jûros ekosistemos tyrimø iki virtualaus verslo Ðiuo metu keli Lietuvos universitetai ir mokslo institutai dalyvauja ir projekte ES 6BP „BalticGrid“, kuriuo Baltijos ðalims padedama spræsti infrastruktûrinius uþdavinius – sudaromos sàlygos fiziðkai dalintis kompiuteriø atmintimi, skaièiavimø galia, duomenø perdavimo srautais, interaktyviai valdyti moksliniø tyrimø prietaisus, kurti ir diegti taikomuosius uþdavinius. Projekte „BalticGrid“ kuriamø ir vystomø uþdaviniø tematika tokia: matematinis ir kompiuterinis aukðtos energijos fizikos uþdaviniø modeliavimas, medþiagotyros uþdaviniai ir naujø medþiagø konstravimas, informatikos ir bioinformatikos uþdaviniai.

Vykdant projektà „BalticGrid“ kuriamos ir diegiamos specialiøjø interesø grupës (SIG), kurios vertinamos kaip labai perspektyvios elektroninës paslaugos, suteikianèios mokslininkams ir specialistams komunikavimo ir bendro árangos panaudojimo infrastruktûrà.

Tarp SIG dalykiniø srièiø yra Baltijos jûros ekosistemos modeliavimas, kalbos ir tekstø tyrimai, atomo ir astrofizikos tyrimai ir skaièiavimai, gamtos procesø modeliavimas ir kt. Taip pat manoma, kad SIG bus svarbios ir socialiniø bei humanitariniø mokslø atstovams. SIG numatoma diegti ir „LitGrid“ veikloje, – ið tikrøjø „BalticGrid“ ir „LitGrid“ projektai papildo vienas kità tiek dalykinëmis bei taikomosiomis sritimis, tiek infrastruktûros sprendimais.

Europos Sàjunga, vykdant programas 5BP ir 6BP, finansuoja arba jau finansavo apie 22 ávairios paskirties ir tematikos grid projektus, kuriuose, deja, Lietuvos mokslininkai dalyvauja labai maþai. Jø tematika apima aukðtos energijos fizikinius tyrimus, duomenø analizæ

26

Pav. 1. EGEE átaka ir santykis su kitais grid (data mining), biologinius ir medicinos tyrimus, chemijà ir biochemijà, aplinkos reiðkiniø modeliavimà (potvynius, meteorologijà, hidrologijà), mobiliàsias technologijas, finansus ir verslo modelius (virtualø verslo organizavimà). Daugelis ðiø srièiø yra aktualios ir Lietuvos mokslininkams. Tarp ES finansuojamø grid programø dominuoja didþiausias pasaulyje daugiateminis projektas EGEE (Enabling Grids for E-sciencE), gavæs ir didþiausià finansavimà. Ðis projektas pirmiausia aprûpina Europos

branduoliniø tyrimø centro (CERN) tyrimus, taèiau lygiai taip pat aktyviai veikia ir kitose mokslo srityse: medþiagotyroje, biotechnologijose ir kt. EGEE átaka kitiems grid ir santykis su jais parodyti 1 pav.

Kartu EGEE veikia kaip atviras grid, – ne tik teikia kitiems grid technologiðkus ir iðvystytus sprendimus programinës árangos, taikomøjø uþdaviniø, infrastruktûros srityse, bet ir naudodamasis tokiø grid sukuriamu potencialu. Ðis bendradarbiavimo potencialas parodytas 2 pav.

Pav. 2. Grid projektø bendradarbiavimas su EGEE

2006 m. balandþio 25–28 d.d. Lietuvoje vykusioje konferencijoje „BalticGrid Open Days“ EGEE programos direktorius Bobas Jonesas pristatë Europos grid iniciatyvà (EGI), kuri skatins nacionaliniø ir dalykiniø grid programø kûrimà, vystymà, jø tarpusavio veiksmø ir sàsajø derinimà. EGEE projektui, kaip stambiausiam ir universaliausiam, èia atitektø kertinio akmens vaidmuo.

Prelegento pristatymuose ir diskusijose taipogi dalyvavo Lietuvos mokslø akademijos, Lietuvos mokslo tarybos, LR Ðvietimo ir mokslo ministerijos atstovai. Iniciatyvos veiklos rezultatas bûtø Europos grid organizacijos (EGO) sukûrimas. Natûralu, kad programa „Litgrid“ galës atstovauti Lietuvai ðiose iniciatyvoje ir organizacijoje. Toks dalyvavimas Lietuvai yra gyvybiðkai svarbus, nes gerokai padëtø ðalies mokslininkams ir specialistams pasiekti labiau paþengusiø ES ðaliø lygá, skatintø Lietuvos mokslininkus ir specialistus dalyvauti kaip visaverèius partnerius tolesnëje grid technologijø plëtroje.

Projektuose „BalticGrid“ ir „LitGrid“ naudojami pagrindiniai EGEE sprendimai: testuojama ir diegiama operacinë valdanèioji programinë áranga (middleware) gLite, pagal EGEE metodikà jungiami ir testuojami kompiuteriø klasteriai, organizuojamos bendros EGEE, „LitGrid“ bei „BalticGrid“ projektø virtualios organizacijos (jungianèios bendrus tyrimus atliekanèius mokslininkus).

VU darbuotojas ir pagrindinis „LitGrid“ administratorius Rolandas Naujikas pagal specialø sutarimà su CERN dirba Þenevoje ir dalyvauja vystant gLite ir taikomøjø uþdaviniø programinæ árangà. Ðitokios bendravimo formos suteikia esminës patirties Lietuvos specialistams, leidþia greitai ir efektyviai kurti „LitGrid“ komponentes.

Be to, sukurta ir ádiegta grid vartotojø sertifikavimo komponentë (CA), besiremianti „BalticGrid“ CA (http://ca.balticgrid.org arba http://grid.mif.vu.lt), kuri yra uþregistruota ir europinëje EUgridPMA asociacijoje (http://www.eugridpma.org) kaip regioninë sertifikavimo agentûra. Tai leidþia „LitGrid“ vartotojams registruotis beveik visuose Europos grid. Papildomai „LitGrid“ vartotojams yra suprojektuotas ir ádiegtas internetinis portalas (http://www.litgrid.lt) – turinio valdymo sistemos pagrindu

kaip vartotojø palaikymo sistemos variantas.

Projekto „LitGrid“ reikðmë Lietuvai

per 200 procesoriø ir apie 10 TB diskinës atminties. Be to, VU Matematikos ir informatikos fakultetas ðiais metais perka didelës galios daugiaprocesoriná kompiuterá, kuris irgi bus skirtas „LitGrid“ vartototojø poreikiams. „LitGrid“ projektuojamas ir kuriamas kaip atviras Lietuvos mokslininkams ir specialistams grid tinklas, realizuojantis ávairius ir aktualius jø taikymus.

„LitGrid“ ir akademinis kompiuterinis tinklas „Litnet“

Vykdant programà „LitGrid“ kuriami ðie produktai ir paslaugos: lygiagreèiø ir paskirstytø skaièiavimø infrastruktûra ir jø naudojimo ar palaikymo funkcijos; „LitGrid“ dalyviø moksliniuose tyrimuose naudojamø skaièiavimø, matematiniø modeliø ir algoritmø, duomenø kaupimo, apdorojimo ir analizës procedûrø lygiagretûs ir paskirstyti variantai bei nauji algoritmai; vartotojø apmokymo, techninës ir metodinës paramos paslaugos; taikomøjø uþdaviniø projektavimo ir diegimo „LitGrid“ aplinkoje metodika; „LitGrid“ funkcionavimo, valdymo ir administravimo metodika. „LitGrid“ veikloje ðiuo metu dalyvauja 11 akademiniø partneriø (ir 1 verslo partneris): •VU Matematikos ir informatikos fakultetas (koordinatorius), •Biotechnologijos institutas, •Fizikos institutas, •Vilniaus Gedimino technikos universitetas, •Kauno technologijos universitetas, •Klaipëdos universitetas, •KMU Psichologijos ir reabilitacijos institutas, •Matematikos ir informatikos institutas, •Ðiauliø universitetas, •Vytauto Didþiojo universitetas, •VU Teorinës fizikos ir astronomijos institutas. Ðie partneriai atiduoda á „LitGrid“ bendram naudojimui savo turimus kompiuteriø klasterius, kurie sudaro ið viso

„LitGrid“ funkcionavimui labai svarbi duomenø perdavimo tinklo tarp kompiuteriø klasteriø greitaveika. „LitGrid“ daugiausia remiasi akademiniu kompiuteriø tinklu „Litnet“, kurio intensyviausias ryðys Vilnius–Kaunas ðiuo metu naudojasi 1 Gbps (WAN) pralaidumu.

Netolimoje ateityje numatoma pertvarkyti á 1 Gbps pralaidumà ir telekomunikaciná þiedà, jungiantá penkis didþiausius Lietuvos miestus ir leisiantá turimiems ir iðplëstiems „LitGrid“ klasteriams komunikuoti tokiu pat pralaidumu. Ðiais metais ryðá su Europos akademiniu tinklu GEANT-2 irgi numatoma padidinti iki 2,5 Gbps pralaidumo.

Numatoma, kad „LitGrid“ padidins „Litnet“ tinklo naudojimo efektyvumà, taip pagerindamas jo plëtros galimybes Europos tyrimø erdvëje. „Litnet“ yra tinkamiausia terpë realizuoti grid komunikacinæ struktûrà, nes jis turi ðiuos privalumus: •visi pagrindiniai „LitGrid“ ir „BalticGrid“ mazgai yra GEANT-2 tinkle; •grid struktûra leis Lietuvos akademinëms institucijoms naudotis ir kitø Europos grid tinklø resursais; •Vilniaus universitetas, kaip ir kiti „LitGrid“ partneriai, taps skaièiavimo resursø tiekëju kitiems grid tinklø vartotojams; •turint tokius pralaidumus, galima tikëtis rimtos partnerystës su kitø ðaliø grid projektø dalyviais.

Remiantis ðiais ir kitais aukðèiau iðdëstytais argumentais, „LitGrid“ sëkmingam funkcionavimui reikia sukurti operaciná darbo reþimà ir ásteigti ðá tinklà kaip nuolat veikiantá nacionaliná projektà, panaðiu statusu, kaip dabar yra apiforminti projektai „Litnet“ ir ITMIS.

27

sveikata

Soliariumo ádegis madingas, bet pavojingas Apie dirbtiniø ir natûraliø ultravioletiniø spinduliø keliamà pavojø þmoniø sveikatai pasakoja gydytoja onkologë Jolita GIBAVIÈIENË.

„Po þiemos pablyðkusià odà daugelis moterø ir merginø linkusios pagraþinti soliariume. Taèiau patartume nepiktnaudþiauti dirbtinës saulës voniomis, nors, tiesà sakant, reikëtø vengti ir dirbtiniø, ir natûraliø ultravioletiniø spinduliø. Ádegis ið paþiûros paslepia iðsiplëtusias kraujagysles ir kitus odos trûkumus, taèiau moksliðkai árodyta, kad ádegusi oda – tai paþeista oda.

Taip pat daþnai moterys klaidingai mano, kad parudavus soliariume galima nesisaugoti tiesioginiø saulës spinduliø, nes ádegusiai odai jie esà ne tokie pavojingi. Mes, gydytojai dermatologai ir onkologai, esame ásitikinæ, kad mëgavimasis soliariumø lempomis, kaip ir padangiø saule, yra toks pat þalingas áprotis kaip rûkymas ar piktnaudþiavimas alkoholiu.“

Mada ar priklausomybë? Ádegusio kûno madà Europoje pradëjo populiarinti garsioji prancûzë Coco Chanel. 7–8-ame praëjusio amþiaus deðimtmetyje soliariumai daugelyje ðaliø ëmë dygti kaip grybai po lietaus ir iki ðiol lankytojø trûkumu nesiskundþia. „Deja, naujausi tyrimai atskleidþia netikëtà soliariumø populiarumo prieþastá – priklausomybæ. Manoma, kad pasikaitinus soliariume organizme suaktyvëja endorfinø gamyba, ir dël to

28

Pasaulinës sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, soliariumai kelia odos vëþio rizikà, ir þmonës iki 18 metø turëtø jø vengti. Nustatyta, kad jauniems þmonëms, kurie kaitinasi UV spinduliuose, vëliau didëja rizika susirgti melanoma, o pastarojo meto tyrimai atskleidþia tiesioginá ryðá tarp naudojimosi soliariumø paslaugomis ir vëþio atsiradimo. prie jø priprantama“, – teigia gydytoja onkologë.

1996 m. Amerikos dermatologø asociacija paskelbë oficialø praneðimà, kuriame buvo teigiama, kad lankymasisi soliariumuose kosmetikos tikslais yra þalingas. Taèiau ðis pareiðkimas soliariumø populiarumo nesumaþino. Þinoma, jog ultravioletiniai (UV) spinduliai skirstomi á UVA, UVB ir UVC. Teigiama, kad UVA spinduliai – maþiau pavojingi, rudinantys, UVB – labiau pavojingi, deginantys. UVC spinduliai stipriausi, taèiau mûsø jie nepasiekia – juos atmosferoje sulaiko apsauginis ozono sluoksnis. Soliariumuose naudojamos dirbtinës ðviesos lempos, skleidþianèios daugiausia UVA spinduliø. UVB spinduliø higienos normos leidþia naudoti iki 1 proc. UVC spindulius soliariumuose naudoti draudþiama. „Tyrimai patvirtino, kad A ir B tipo ultravioletiniai spinduliai yra kenksmingi, – sako gydytoja J. Gibavièienë. – UVA spinduliai ásiskverbia giliai á odos sluoksnius, pakeièia odos pigmento melanino struktûrà ir kartu sukelia staigø odos patamsëjimà. Ðie spinduliai maþina odos elastingumà, gilina raukðles, sukelia pirmalaiká odos senëjimà, silpnina jos atsparumà infekcijai ir didina rizikà susirgti odos vëþiu.“ Dël UVB spinduliø poveikio padidëja melanino granuliø dydis ir skaièius, o

kartu storëja ir odos epidermis. „Jautresnæ blyðkià odà turintiems þmonëms pabuvus soliariume gali atsirasti net keratomø, vadinamø senatvinëmis arba kapiniø gëlëmis, ar aktinininës keratozës þidiniø. Ilgalaikiai paþeidimai gali bûti viena ið odos vëþio atsiradimo prieþasèiø“, – perspëja gydytoja.

Jaunø moterø liga Anot gydytojos J. Gibavièienës, moksliniai darbai, kuriuose bandoma árodyti, kad ultravioletiniai spinduliai þmogui kenkia, pasirodë netrukus po to, kai buvo nustatyta, jog ðie spinduliai gali sukelti á melanomà panaðø pigmentiná navikà Pietø Amerikos sterblinei þiurkei. Ðeði moksliniai tyrimai vis dëlto statistiðkai nepatvirtino, kad naudojimasis soliariumu greitina odos vëþio ir melanomos atsiradimà.

Pasak J. Gibavièienës, árodyti ðias moksliniø eksperimentø iðvadas epidemiologiniais tyrimais gana sunku, nes daugiausia soliariumø gerbëjø yra tarp jaunø þmoniø, ir jiems ryðkesniø odos pokyèiø gali atsirasti tik po keliø deðimèiø metø.

Taèiau, Tarptautinio odos vëþio fondo duomenimis, jaunø moterø dël melanomos pasaulyje mirðta daugiau nei dël visø kitø piktybiniø navikø ir ðioje amþiaus grupëje melanoma pralenkë net krûties vëþá.

Ar þinote, kad...

Jautriausios – blyðkiaodës „Pacientës ir dabar daþnai manæs klausia, galima eiti á soliariumà ar ne, – pasakoja gydytoja J. Gibavièienë. – Á ðá klausimà atsakyti ne taip paprasta – juk gyvenime nebûna tik juodø ir baltø spalvø.

Vienos ðeðiolikmetës, atëjusios su mama ir primygtinai norëjusios suþinoti soliariumo naudà sveikatai, pasiûliau paklausti motinos, ar verta pradëti rûkyti.

Abi sumiðo. Panaðiai yra ir su soliariumais: ávertinæs galimà rizikà, þmogus apsisprendþia pats. Mûsø, medikø, pareiga nuolat priminti apie ultravioletiniø spinduliø þalà.“ Þmoniø jautrumas saulës spinduliams skiriasi priklausomai nuo odos tipo. Þinant apie neigiamà ultravioletiniø spinduliø poveiká odai, susiruoðus á soliariumà ar á paplûdimá, patartina pasikonsultuoti su gydytoju dermatologu. „Jeigu specialistas ir neatkalbës nuo deginimosi, tai bent padës iðsiaiðkinti, kokio tipo jûsø oda ir kokia spinduliø dozë bus jai minimaliai þalinga“, – teigia J.Gibavièienë. Sàlygiðkai skiriami ðeði odos tipai. Pirmajam priklauso þmonës, kuriø oda ðviesi, akys mëlynos, plaukai ðviesûs ar rusvi. Ðiø þmoniø oda labai jautri, jie ne ádega, o nudega. J. Gibavièienë tvirtina, kad ðio odos tipo þmonëms, kurie niekad neádega saulëje, neádegs ir soliariume. O moksliniø tyrimø duomenimis, didþiausia rizika susirgti melanoma pastebima tarp þmoniø, turinèiø ðviesià odà, rusvus ar ðviesius plaukus, strazdanø, daug apgamø, polinká nudegti, o ne ádegti saulëje.

Parengta pagal Vilniaus universiteto Onkologijos instituto laikraðtá „Onkologo puslapiai“

PSO duomenimis, visame pasaulyje kasmet diagnozuojama maþdaug 132 tûkst. melanomos atvejø. Norvegijoje ir Ðvedijoje ðios ligos atvejø per 45 metus patrigubëjo, o JAV per 30 metø padvigubëjo. Mada ir noras bûti ádegusiems skatina naudotis soliariumais ir yra pagrindinë prieþastis, skatinanti odos vëþio atsiradimà.

Daugiausia melanomomis sergama tose ðalyse, kur þmonës yra itin ðviesios odos ir kur ádegio kultûra labiausiai ásiðaknijusi. Tai Australija, Naujoji Zelandija, Ðiaurës Amerika ir Ðiaurës Europa. „Pastaraisiais metais vis didesná susirûpinimà kelia tai, kad þmonës, o ypaè paaugliai, lankosi soliariumuose norëdami ádegti, nes visuomenëje klesti tokia mada. Taèiau dël tokio daþno lankymosi soliariumuose staigiai padaugëjo susirgimø odos vëþiu, – teigia dr. Kerstin Leither, PSO generalinio direktoriaus pavaduotoja, atsakinga uþ sveikatà, susijusià su aplinka.

– Todël mes norime atkreipti dëmesá á ðá faktà ir tikimës, kad mûsø rekomendacija paskatins prieþiûros institucijas ávesti grieþtesnæ naudojimosi soliariumais kontrolæ.“ Ðiuo metu tik keliose ðalyse efektyviai kontroliuojama soliariumø veikla. Belgijoje, Prancûzijoje ir Ðvedijoje iðleisti ástatymai, ribojantys maksimalià UVB spinduliø (tai pats pavojingiausias UV spinduliavimo komponentas) proporcijà iki 1,5 proc. (panaðus kancerogeniniø UV spinduliø lygis, kurá skleidþia saulë).

Prancûzijoje ástatymai reikalauja, kad visi UV spindulius skleidþiantys árengimai bûtø deklaruoti sveikatos prieþiûros vadovybei, paaugliams iki 18 metø draudþiama lankytis soliariumuose, gerai parengtas personalas privalo stebëti reklamà ir bet kokia uþuomina apie naudà sveikatai draudþiama. Kalifornijoje taip pat draudþiama asmenims iki 18 metø lankytis soliariumuose. PSO ragina ávairias valstybes kurti ástatymus, kurie leistø geriau kontroliuoti soliariumus ir draustø tokià soliariumø veiklà, kuri nëra tinkamai priþiûrima.

Be to, dël per didelio UV spinduliø kiekio silpnëja imuninë sistema, ir tai didina infekciniø ligø rizikà. UV spinduliavimas gali paskatinti kataraktà, akiø uþdegimus. Ðtai kodël primygtinai rekomenduojama soliariume naudotis specialiais apsauginiais akiniais.

PSO kartu su Tarptautine nejoninës radiacijos apsaugos komisija, Jungtiniø Tautø aplinkos programa ir Pasaulinë metereologijos organizacija sukûrë Pasauliná saulës UV indeksà, kuris dabar taikomas daugelyje ðaliø: Argentinoje, Australijoje, Èekijoje, Suomijoje, Prancûzijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Izraelyje, Meksikoje, Norvegijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Ðvedijoje ir Ðveicarijoje, neseniai já imta taikyti JAV ir Kanadoje.

Vilniaus medicinos istorijos almanachas „Medicina Vilnensis“, 2006

Tai tæstinis leidinys, skirtas ne tik Vilniaus, bet ir Lietuvos medicinos istorijos, medicininës lituanikos tyrinëjimams. Antrasis jo tomas skirtas ðiais metais minimai jubiliejinei Medicinos fakulteto 225eriø metø sukakèiai. Todël leidinio ðerdis – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto istorija, ypaè naujausioji – dinamiðkas Nepriklausomybës penkiolikmeèio tarpsnis.

Leidinyje publikuojamos ávairaus þanro publikacijos apie fakulteto struktûriniø padaliniø raidà, iðkilius mokytojus bei kolegas, neseniai atðvæstà Vilniaus medicinos draugijos 200 metø jubiliejø, Lietuvos medicinos istorijà.

Leidinys skirtas plaèiajai akademinei visuomenei, juo kaip mokomàja knyga galës naudotis ir medicinà studijuojantis jaunimas.

29

þvilgsnis

Ar iðsaugosime humanitarinæ kultûrà?

2006 metø pavasará prakalbus apie VU Filologijos fakulteto reformà, susimàstyta ne tik apie lituanistikos, baltistikos, filologijos, bet ir kitø socialiniø ir humanitariniø mokslø padëtá Lietuvoje, jø problemas ir perspektyvas. Paskelbtas profesoriø ir studentø kreipimasis „Dël krizës Vilniaus universiteto Filologijos fakultete“ visuomenëje sukëlë plaèias diskusijas apie humanitariniø mokslø reikðmæ visuomenei, tautai, valstybei, jos kultûrai, jaunuomenës ugdymui, kalbos ir ðalies prestiþui. Apie tai kalbamës su dviem jaunais dëstytojais, mokslininkais – Baltistikos ir bendrosios kalbotyros katedros mokslo darbuotoja dr. Daiva SINKEVIÈIÛTE ir Lietuviø literatûros katedros mokslo darbuotoju dr. Mindaugu KVIETKAUSKU.

Valstybinëje aukðtojo mokslo strategijoje deklaruojamas dëmesys lituanistikai, baltistikai. Ar filologai, humanitarai jauèia realø valstybës dëmesá?

Mindaugas Kvietkauskas. Negalima sakyti, kad valstybës dëmesio nëra. Lituanistikos mokslà valstybë áraðiusi kaip prioritetà visuose mokslo plëtros dokumentuose, Lietuvos valstybinis mokslo ir studijø fondas nuo ðiø metø turi atskirà programà lituanistikai kaip prioritetinei srièiai, finansuojamas ir projektas „Tautinio identiteto iðsaugojimas globalizacijos sàlygomis“, kurá vykdo ne tik lituanistai, bet ir istorikai, kultûrologai, sociologai. Taèiau kitas dalykas – tos paramos turinys, kiek siûloma lëðø, kokios jø naudojimo sàlygos. Akivaizdu, kad sumos dar neatitinka realiø poreikiø. Fundamentiniai humanitarø moksliniai tyrimai Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos valstybëmis, kol kas finansuojami labai kukliai. Þinoma, humanitariniai mokslai neturi tokiø dideliø iðlaidø eksperimentinei árangai ar laboratorijoms, bet norint normaliai dirbti, norint atlikti lauko tyrimus, rengti ekspedicijas, atlikti archyviná darbà (ir uþsienyje), propaguoti moksliniø tyrimø rezultatus, kad jie pasiektø ir tarptautinæ terpæ, lëðø akivaizdþiai maþa. Maþdaug pusë fondui pateikiamø lituanistiniø pro-

30

jektø 2005 m. paramos negavo, kitiems praðytø lëðø „nubraukta“ maþdaug treèdaliu. Didelis trukdis – labai trumpi terminai, skiriami lituanistiniams projektams ávykdyti, kurie dar sutrumpëja dël ilgø lëðø skyrimo ir pervedimo procedûrø: ðtai projektà BALTNEXUS turime ágyvendinti per nepilnus keturis mënesius! Kokiø rezultatø taip galima pasiekti? Kita kliûtis, trukdanti suintensyvinti tyrimus naudojantis projektiniu finansavimu, – didþiulë biurokratinë maðina. O humanitarø iniciatyvà juk reikia iðlaisvinti. Tyrimams norisi sutelkti þmones ne tik ið savo Universiteto, bet ir ið kitø, taip pat kviesti uþsienyje dirbanèius lituanistus, baltistus. Mokslas, kultûra, menas turëtø turëti savo laisvà terpæ. Mûsø tikslas – telkti akademinæ bendruomenæ, kad ði generuotø naujas idëjas.

Daiva Sinkevièiûtë. Norëdami parodyti, kad lituanistika svarbi pasauliui ir mums, norëdami iðplësti tyrimus, padaryti lituanistikà lygiaverte kitiems humanitariniams mokslams, turime turëti pakankamas ir materialines, ir dvasines sàlygas. Kol kas jø nëra. Vykdant projektus daug laiko atima techniniai dalykai, tada ir darbo rezultatai atrodo menki. Taèiau manau, kad dëmesys lituanistikai turi bûti rodomas ne vien tik finansavimu,

skiriamomis lëðomis ávairiems projektams vykdyti – tai, aiðku, yra gerai, bet ir kitu bûdu – daug aktyviau propaguojant humanitarinæ kultûrà universitetuose, t. y. traukiant lituanistikos dalykus ir á tiksliuosius, socialinius ar kt. mokslus studijuojanèiø studentø bendrøjø dalykø sàraðus. Gal tada ir poþiûris á humanitarinius dalykus ir paèius humanitarus greièiau keistøsi, atsirastø daugiau ir realaus visuomenës dëmesio kultûrai?

M. K. Egzistuoja ir ðviesioji pusë – filologø vykdytas projektas LITTERA parodë, kad mokslininkai humanitarai jauèia poreiká telktis á bendruomenæ, kad trûksta laisvø diskusijø, bendravimo.

Rengëme seminarus tarpdalykine lietuviø tautinës tapatybës tema, kurià nagrinëjo ir literatai, ir kalbininkai, ir folkloristai, klasikai, taip pat filosofai, fenomenologai, religijotyros specialistai. Atsivërë ta ypatinga laisvë diskutuoti, kristalizuoti naujas idëjas, ne tik „atidirbti“ valandas studentams, ne tik kaþkà dirbti pagal pareigas, o turëti tà „Akademo sodà“, kur patiri tikrus intelektualinius ieðkojimus.

Vykdydami projektà suvokëme, kaip ðiandien suaktualëjo tautinës tapatybës tyrimai, iðryðkëjo skirtingø humanitariniø koncepcijø takoskyros. Ið to ir kyla impulsai atnaujinti dëstomas programas,

átraukti á jas naujus poþiûrius, naujà literatûrà. Toks ir turëtø bûti akademinis gyvenimas, be jo niekaip negali iðaugti naujos mokslininkø kartos. Beje, manau, kad vykdant Filologijos fakulteto reformà, formaliai skaièiuojant dëstytojø krûvius, toks tikslas – iðlaikyti ir kurti filologø akademiná gyvenimà – buvo pamirðtas.

Kiek jûsø nagrinëjamos tautinës tapatybës problemos ðiandien aktualios eiliniam Lietuvos pilieèiui? Ar ámanoma paveikti plaèiøjø masiø màstysenà, kai deklaruojama, kad „mus vienija alus ir pergalës“?

D. S. Pirmiausiai mûsø vykdomi tyrimai aktualûs paèiai VU bendruomenei – mûsø rengiami seminarai buvo atviri, juose dalyvavo ávairiø srièiø tyrëjai, Lietuviø literatûros ir tautosakos, Lietuviø kalbos, Lietuvos istorijos institutø atstovai. Idëjø sklaida akademinëje visuomenëje vyksta. Tikimës, kad tai platesnio bendravimo uþuomazgos.

M. K. Sunku pasakyti, koks turëtø bûti intelektualiniø svarstymø ir plaèiosios visuomenës ryðys. Mûsø svarstomas problemas puikiai supranta inteligentija, ðviesioji visuomenës dalis, kuriems nëra „vis tiek“. Ar ámanoma pakeisti plaèiøjø masiø màstysenà, kuriems tautinë tapatybë – krepðinis ir alus? Èia kitimas vyksta labai pamaþu; neiðleisi lankstinukø ir nepadarysi televizijos laidos, kuri akimoju viskà pakeistø. Domëtis literatûra, dvasine kultûra, lietuvybe sovietmeèiu buvo lyg garbës reikalas, mada. Sunku pasakyti, ar tai visada buvo autentiðka, ar tik pavirðutiniðkas politinio spaudimo padarinys. Dabar ðá domëjimàsi pakeitë populiariosios kultûros formos, sukibusios su komerciniais interesais, su pinigais.

Kad su mûsø tautinës kultûros sàmone nëra gerai, árodo visuomenës sociologiniai tyrimai. Esame patyræ labai dideliø traumø, ir to iki galo dar nesuvokiam.

Anglai, vokieèiai, prancûzai, netgi mûsø kaimynai lenkai neturi tokiø tautinës saviniekos problemø, negalvoja, kad tautos ar nacijos kultûrinë tapatybë – atgyvena, tuðèia sàvoka.

D. S. Visa ko pradþia – mokykloje. O kas mokykloje dirba, kas rengia mokinius? Kokie tie þmonës, koks jø identitetas, paveldas, kultûrinë patirtis? Kartais susidaro uþburtas ratas – tautiðkumui abejingi moksleiviai stoja á aukðtàsias, ir su tokia neigiama nuostata gráþta dëstyti á mokyklas. Gráþtame prie lituanistikos –

kur ji dar gali ir turi bûti reikðminga, jei ne Lietuvoje? Valstybës dëmesys turëtø reikðtis ne tik finansiðkai, bet ir atsispindëti mokyklos programose.

Lituanistai, filologai kaip dvasinës kultûros kûrëjai turbût aðtriausiai jauèia visuomenës pragmatiðkëjimà, nutolimà nuo dvasinës kultûros, nuo tautos savasties.

M. K. Norisi tikëti, kad tai tik pereinamasis etapas, tarpinë bûsena. Jei visuomenë dar turi gyvybiniø galiø, jai negali nerûpëti pamatinës vertybës, tradicijos.

Galbût mûsø visuomenës problema labai elementari – esame dar labai iðalkæ gerovës. Sovietmeèio visuomenë buvo alkana, skurdi, suniekinta, tad skubama prisiragauti gerovës. Ilgainiui turi ateiti suvokimas, kad jau paragauta, turi atsirasti kitoks gyvenimo turinys. Juk gyvenimo dþiaugsmas neámanomas be meniniø ir kultûriniø þaidimø. Gal tai ir yra humanitaro misija – priminti plaèiajai visuomenei, kad egzistuoja ádomi dvasinë kultûra, kurioje galima ir reikia dalyvauti. Humanitariniai mokslai moko gyvo dialogo su istorija, tradicija, þadina kûrybingumà. O já pritaikyti galima ávairiose srityse – diplomatikoje, politikoje, versle, reklamoje, kultûroje, ðvietime.

Koks yra nûdienos lituanisto, literato prestiþas? Ar jo nemenkina þiniasklaidos formuojama vieðoji nuomonë?

M. K. Pavasará diskutavome su studentais lituanistais apie tai, kaip jie suvokia savo perspektyvas. Visiems aiðku, kad studijos neprestiþinës. Taèiau studentai sako – mes kitaip negalim. Iðvada tokia – jei negali kitaip, reikia tiesiog bûti, kuo

„Lituanistai, menininkai, filosofai – jø visada yra maþuma, bet jei jie jauèia tam paðaukimà, tai ir turëtø tà daryti.“

esi. Reikia gyventi kultûra, studijuoti literatûrà. Galiausiai prestiþo dalykai tam tikros dalies þmoniø neveikia. Ir valstybë turëtø suteikti þmonëms galimybæ bûti tokiais, kokiais jie nori bûti.

Taip, dël vieðosios nuomonës kyla problemø. Lituanistams daþnai kabinama kalbos taisytojø arba „eilëraðèiø skaitytojø“ etiketë. Tiesa, filologams sunku þaisti konkurencijos sàlygomis, jiems dar trûksta vadybinës nuojautos, bet rezervø yra daugybë – naujoji literatûra, kalbos paveldas teikia daugybæ galimybiø, esama ir jaunø þmoniø, kurie turi uþsispyrimo gyventi visavertiðkai, taip jaustis ir kitø mokslø, kitø profesijø apsuptyje.

D. S. Kai esi pasirinkæs mokslininko kelià, prestiþas nebesvarbu. Að tuo mokslu gyvenu, man svarbu, kà galiu perduoti studentui, kuo pasidalinti su kolegomis. O valstybë tik patirtø nuostolá ið to, jei þmogus negalëtø dirbti norimo darbo. Lituanistai, menininkai, filosofai – jø visada yra maþuma, bet jei jie jauèia tam paðaukimà, tai ir turëtø tà daryti. Kol kas dël valstybës ir Universiteto dëmesio reikia kovoti. Jei jo pakaktø, gal pasikeistø ir poþiûris á humanistikà, humanitarinæ kultûrà, gal ji nebûtø nuvertinama. Turime nemaþai ryðkiø asmenybiø, taèiau gal stinga noro eiti á plaèiàsias mases. Reikëtø pradëti nuo „savø“, nuo Universiteto, nuo kitø mokslø atstovø. Savo prestiþà reikia kurti paèiam – jo kûrimas yra susijæs ir su pasitikëjimu savo jëgomis, ir su gebëjimu vieðai kalbëti, ir vykdoma mokslo veikla, ir gebëjimu ja uþkrësti kitus. Todël man svarbiausia atrodo dirbti toká darbà, kuris yra ádomus ir atrodo prasmingas paèiam. Ðiuo metu Lietuvoje sparèiai pleèiasi knygø leidyba, knygos labai perkamos. Gal ðioje sferoje trûksta svaraus, kompetentingo specialisto þodþio?

Dr. D. Sinkevièiûtë ir dr. M. Kvietkauskas jauèia paðaukimà lituanistikai ir neþada jos atsisakyti V. Naujiko nuotr.

31

M. K. Toks poreikis tikrai randasi, o mes savo fakultete turime literatûros vertintojø sluoksniuose labai garsiø specialistø, kritikø. Taèiau profesionalai, vertindami populiariàjà literatûrà, kelia savo reikalavimus, negali jø nutylëti (tai bûtø nusiþengimas profesinei etikai), o leidybos strategijai, reklamai reikia pagiriamøjø þodþiø. Problema tokia – kaip surasti kalbëjimo bûdà, kuris neizoliuotø nuo vieðumos, bet leistø pareikðti ir savo nuomonæ. Gyvenimas ið lituanistø reikalauja lankstumo, nes kitaip lituanistika pavirsta izoliuota teritorija, atsiskyrusia sala.

D. S. Kalbininkø bendravimas su visuomene taip pat kinta. Pati kalba yra kintantis procesas. Tà reikia ne tik deklaruoti, bet ir ásisàmoninti, þiûrëti, kà galime padaryti, kà naudingo duoti visuomenei. Kalbininkas neturi bûti tas, kuris tik barasi, moko, veikiau turëtø uþimti patarëjo pozicijà. Vien tik taisyti ir kuopi klaidas kalbininkui per maþai. Gynybinë pozicija yra pasenusi. Lietuviø kalba tikrai iðliks, gal ji bus kitokia, pasikeis. Jau dabar jauèiame, kad studentai, jaunimas tarpusavyje bendrauja kaþkokia puskalbe, bet gal tai nëra taip blogai, tiesiog formuojasi kalbos atðaka, rûðis. Svarbu, kad jie mokëtø oficialiàjà bendrinæ kalbà ir jaustø, kad tai prestiþiðka, stengtøsi ja kalbëti bent vieðai.

Ar VU filologai skiriasi nuo kitose aukðtosiose mokyklose rengiamø?

M. K. Kol kas VU yra vienintelë vieta, kuri gali suteikti toká turtingà filologiná ir humanitariná iðsilavinimà, taèiau studentai teigia, kad 20 kreditø – per maþai, jie norëtø dar ávairesniø kursø, dar gilesniø þiniø.

Trûksta galimybës laisvai rinktis paskaitas pagal savo intelektualinius interesus, o juk studentams norisi ávairovës, intrigos. Bet tai jau visos ðvietimo sistemos, jos reformos klausimas.

D. S. VU duoda platesná iðsilavinimà, èia didesnë pasirinkimo laisvë ir bendrøjø, ir laisvøjø dalykø. Studentai lituanistikos studijas VU renkasi bûtent dël to, èia sklando akademinës laisvës dvasia.

Lietuvoje darosi opi magistrantûros studijø problema. Bakalauro studijas baigæ absolventai daþnai nebetæsia studijø magistrantûroje, iðvyksta á uþsiená. Ar netrûksta Filologijos fakultete magistrantø? O gal humanitarinës studijos tampa prabangos dalyku?

D. S. Taip, magistrantø trûksta, bet tai ne VU, o visos Lietuvos problema. Ji susijusi ne su paèiomis siûlomomis programomis, veikiau tai humanitaro vertës suvokimo problema. Gavus ketveriø metø iðsilavinimà siekiama pasimokyti pelningesnio dalyko. Lituanistika ádomu, bet ar ið to gyvensiu? Kai kurie studentai atsisako idealizmo, nes gyvenimas þiauresnis, sunkiau prisitaikyti.

M. K. Spræsti ðià problemà padëtø studijø reforma. Pagal dabartinius nuostatus studijuojant neámanoma derinti dviejø specialybiø, pvz., „pragmatinës“ su humanitarine. Tokia dvigubos specialybës, dvigubo diplomo galimybë turëtø atsirasti. Galbût tada iðsispræstø daug humanitariniø mokslø problemø (pvz., maþo dëstytojø krûvio, darbo vietø trûkumo jaunimui). Kol kas humanitarinius mokslus nelanksti aukðtojo mokslo sistema yra tiesiog „áðaldþiusi“.

Ar Lietuvos baltistø, lituanistø darbai ádomûs uþsieniui? Ar esama tarptautiniø ryðiø?

M. K. Baltistikos, lituanistikos centrø uþsienio universitetuose yra nemaþai. Dabar aktualiausias klausimas – kaip tuos centrus, veikianèius Europos valstybëse, Amerikoje, net Japonijoje, paversti veikianèiu tinklu, struktûra – tai irgi valstybinës politikos problema. Lituanistikos ir baltistikos mokslo sklaida priklauso nuo propagavimo, kuris veikia ir per valstybines institucijas. Antai Vokietijos kultûrà propaguoja Goethe‘s institutas, veikiantis ávairiose pasaulio ðalyse. Lietuva negali sau tiek leisti, bet iðlaikykim bent tuos centrus, kurie yra ásteigti.

D. S. Uþsienyje veikiantiems baltistikos centrams esame reikalingi, jie þiûri á mus, laukia þiniø. Pasaulinës baltistikos centras yra, buvo ir bus VU lituanistinë mokykla. Taèiau vieni dëstytojai savo pastangomis, savo entuziazmu to nepadarys, reikia valstybës paramos, tinkamo valstybës dëmesio.

Kalbino Indrë KLIMKAITË

32

Kas yra BLOGAS? Arnoldas ROGOZNYJ,

http://www.blogas.lt/zudykreklama

Pirmadienis, 22:10.

Kas yra interneto dienoraðtis (enciklopedija Vikipedija) „Blogas“ (anglø k. trumpinys ið web log arba web logging) – interneto dienoraðtis arba automatiðkai formatuojami naujienø puslapiai. Dël savo trumpumo prigijo bûtent pirmasis pavadinimas.

Interneto dienoraðèiais laikomos specializuotos interneto svetainës arba bendrøjø svetainiø sritys (dalys), kuriose talpinamos daþnai raðomos publikacijos, iðdëstytos chronologine tvarka, kuriose autoriai, vadinamieji „blogeriai“ (dienoraðtininkai), iðsako savo mintis, ávykius, pastebëjimus, idëjas.

Tai palyginti naujas internetinës subkultûros reiðkinys, tenkinantis socialinius, psichologinius bei informacinius bendravimo poreikius. Á interneto dienoraðèius galima þiûrëti kaip á (asmens arba grupës asmenø) dienoraðèio ir interneto þinyno hibridà, kuriame asmens gyvenimiðka patirtis susipina su jo patirtimi internete.

Kai kuriø savo srities specialistø interneto dienoraðèiai ilgainiui virsta „Ekspertø klubu“. Ðaltinis: enciklopedija Vikipedija Antradienis, 21:15.

Kas yra interneto dienoraðtis (II dalis) XV a. viduryje Johano Gutenbergo sukurtas spaudos presas buvo spaudos klestëjimo pradþia ir kibirkðtis informacijos revoliucijai. Sakoma, be ðio iðradimo nebûtø nei protestantø reformacijos, nei vakarietiðkos demokratijos. Taigi tik tie iðrinktieji, kurie ástengë ásigyti spausdinimo presus, turëjo teisæ skleisti savo spaus-

IT erdvë dintà tiesà ir versti medþius popieriumi. Jie sprendë, kokià informacijà gaus þmoniø masës. Dël to tai ir vadinama masine þiniasklaida (þiniasklaida masëms).

Toks masinës þiniasklaidos pasaulis tebëra gyvas iki ðiol. Bet interneto dienoraðèiai viskà verèia aukðtyn kojom.

Nemokamai uþsiregistravæ BLOGas.lt ar kitose interneto dienoraðèiø portaluose labai greitai suprasite, kad Jums nebereikia pirkti spausdinimo presø, nebereikia savaitëmis laukti atsakymo ið redakcijos, ar Jûsø straipsnis bus spausdinamas. Dabar kiekvienas, turintis kompiuterá ir interneto ryðá, gali tapti þiniasklaidos leidëju per deðimt minuèiø (tiek laiko prireiks uþsiregistruoti).

Aiðku, dauguma interneto dienoraðèiø yra labai primityvûs. Bet esmë ne èia.

Paþvelkite: tokie leidiniai kaip ðis spausdina informacijà. Bet kuris þmogus gali praðyti publikuoti jo straipsná. Taèiau sprendþia ðio leidinio redakcija. Nëra demokratijos ir raðant laiðkus redakcijai. Turbût 99 proc. jø lieka neiðspausdinti. Dabar vietoj nuomonës, reiðkiamos per redakcijà, dienoraðtininkas gali kurti savo redakcijà, savo þiniasklaidà.

Ir tik nuo dienoraðtininko sumanumo priklauso, kokià auditorijà internete pasieks jo turinys. Ar pastebite, kad atotrûkis tarp þiniasklaidos ir visuomenës sumaþëjo? Ar pastebite, kad þiniasklaida masëms virsta masiø þiniasklaida?..

Remtasi þurnalu „Business Week“ Treèiadienis, 18:56.

Apie interneto dienoraðèiø fenomenà Pirmiausia keletas skaièiø. Pasaulyje yra daugiau nei 100 milijonø interneto dienoraðèiø, kasdien sukuriama apie 75 tûkst. naujø, per valandà pridedama apie 50 tûkst. naujø áraðø. Didþiausiame Lietuvos interneto dienoraðèiø portale BLOGas.lt yra apie 24 tûkst. dienoraðèiø bei daugiau nei 100 tûkst. áraðø. Vieni raðo poezijà, antri jà apraðo, treti raðo apie konstitucinæ teisæ, bet tenka pripaþinti, kad dauguma interneto dienoraðèiø yra kvailoki ir neverti dëmesio. „Na ir kas? Kvaila apie tai raðyti, aiðku kvaila...“, – raðo nosferatus; „Kaip manot is ko padarytos svajoniø pilys?“, – raðo rozine; arba „Sirgimas turi akivaizdþià materialinæ naudà – per savaitgalá iðleista 0 Lt ant alkoholiniø patiekalø“, – raðo qemm, vienas populiariausiø dienoraðtininkø portale BLOGas.lt. Tarkime, kad 99,9 proc. interneto dienoraðèiø yra visiðkas ðlamðtas. Tuomet vien BLOGas.lt portale lieka 24 dienoraðèiai,

kurie yra verti didelio dëmesio. dingà informacijà. Pavyzdþiui, NOKIA Pripaþinkime ir tai, kad didþioji dalis dienoraðtininkams duoda iðbandyti sainformacijos ðiais laikais yra skaitmenivo naujausius telefonus ir pan. Kompanë: nuotraukos, darytos mobiliuoju tenijos daþnai ir paèios turi savo internelefonu, Power Point prezentacijos, nauji to dienoraðèius. Kompanijø darbuotoástatymai, pajamø deklaracijø formos, jai interneto dienoraðèiø pagalba benmilijonai el. laiðkø, SMS, MMS... Uþdrauja su klientais, gerina kompanijø tenka vos keliø spragtelëjimø pele, ir viávaizdá. Taèiau pasitaiko atvejø, kai darsa informacija tampa prieinama visiems buotojai atleidþiami ið darbo, nes internorintiems bei interneto prieigà turinneto dienoraðèiuose ðmeiþia savo dartiems þmonëms. Ir jei ta informacija yra bovietæ. skandalinga, jei tai – karðèiausios þinios Interneto dienoraðtis kaip politinis áranar nuotraukos ið ávykio vietos, tuomet kis. Politikams turëti savo interneto diejos sklinda þaibo greièiu, arba, dabar genoraðtá pravartu dël keliø prieþasèiø. Viriau sakyti, interneto greièiu. sø pirma tai tiesioginis bendravimas su Kodël interneto dienoraðèiai tokie posavo elektoratu. Kiekvienas rinkëjas gali puliarûs? Nes þmonës nori, kad jø istolaisvai ir nevarþomai iðsakyti savo nuorija bûtø iðgirsta. Patekti á Nomedos laimonæ, nusiskundimus ir pageidavimus. dà sunku, o susikurti interneto dienoPolitikas atrodo daug patikimesnis, kai raðtá daug lengviau. Google valdomo kasdien pasakoja apie savo nuveiktus dienoraðèiø portalo Blogger atstovai tvirdarbus, atvirauja apie naujas idëjas ir tina, jog didþiausias naujø registracijø siekius. Lietuvoje tik pora politikø turi skaièius buvo bûtent 2001 m. rugsëjo 12 savo interneto dienoraðèius. Þymiausias dienà. Nes tuomet þmonës turëjo savo politikas dienoraðtininkas yra Vilniaus istorijà. meras A. Zuokas. Savo interneto dieStatistika ið eMarketer.com noraðtá taip pat turi viena Kauno miesKetvirtadienis, 19:35. Apie interneto to Tarybos narë. dienoraðèiø tipus Interneto dienoraðtis kaip CV kûrimo Interneto dienoraðèiø yra daug ir ávaipriemonë. Per kiek laiko galima sukurpti riø. Pradëjæs giliau þvelgti á ðá interneto savo CV? Per porà valandø. O kà pasafenomenà, iðskyriau kelis interneto diekysite apie CV, kuris buvo raðomas trenoraðèiø tipus: jus metus? Asmeninis interneto dieno„Blogas“ kaip dienoraðtis. Jaunuoliai, raðtis gali bûti puikus árankis reprezenraðantys dienoraðèius, patvirtins, kad tacijai. Turbût kiekvienas darbdavys nudienoraðtis uþrakinamoje knygelëje yra dþiugtø gavæs galimybæ paskaityti savo nuobodu. Raðai sau, o po keleriø metø bûsimo darbuotojo dienoraðtá, ypaè jei uþmirðti, pameti ar iðmeti. Ir tiek to diejis profesinis. noraðèio... Dienoraðtis internete yra kur kas „rim- Þymiausi pasaulio ir Ðeðtadienis, 12:07. Jei tai bûtø èiau“. Interneto dienorað- Lietuvos internetiniai tikras internetinis dienoraðtis èius turintys paaugliai apie dienoraðèiai Jei tai bûtø tikras internesavo kanèias ir laimes raðo to dienoraðtis (ðis straipsnis, ne tik sau, bet ir visiems noturiu omeny), viskas bûtø kirintiems uþjausti, padëti, taip. Jûs turbût jau bûtumët iðkeikti. Nustatyta, kad dieparaðæ komentarà, o að gal noraðtá internete raðantis netgi jau bûèiau atsakæs á já. paauglys daug greièiau paJei tai bûtø tikras interneto sveiksta nuo depresijos! dienoraðtis, jame bûtø pilna Interneto dienoraðtis kaip klaidø, o stilius bûtø dar baimarketingo priemonë. sesnis. Bet procesas nuo idëKompanijos, siekdamos jos iki iðspausdinto straipssavo tikslø, interneto dienio bûtø 30 kartø greitesnis. noraðèius iðnaudoja ávaiTodël vieni galvoja, kad inriais bûdais. „Blogai“ daþterneto dienoraðtis yra tiek nai yra pigi vieta reklapat svarbûs, kiek spaudos muotis. Suprasdamos inpreso iðradimas, kiti mano, formacijos „ið lûpø á lûpas“ jog tokie dienoraðèiai – paskleidimo svarbà, kompataikavimas savo silpnybëms, nijos daþnai stengiasi átikkai nuobodûs þmonës klaiti dienoraðtininkams ir tidingai tiki, kad turi kà ádokisi, kad jie paskleis naumaus pasakyti.

33

retos kalbos

Vilniaus universitete studentai turi galimybæ mokytis kinø kalbos Vytis SILIUS

Lietuviø, mokanèiø kinø kalbà, vis dar labai nedaug, todël daugumai mûsø ji – „egzotiðka“, arba tiesiog „paukðèiø“ kalba, kurios mokytis pasiryþta retas. Taip pat nedaug kas yra girdëjæ, kad tokia galimybë realiai egzistuoja, mat kinø kalba yra dëstoma ir Lietuvoje, seniausioje aukðtojoje mokykloje – mûsø Vilniaus universitete. Juk tai – viena labiausiai pasaulyje paplitusiø, taip pat viena ið ðeðiø oficialiø Jungtiniø Tautø Organizacijos (JTO) kalbø.

Kinø kalba priklauso kinø-tibetieèiø kalbø ðeimai. Tai, kà mes bendriausiai vadiname vienu vardu „kinø kalba“, ið tiesø tëra viena ið Kinijoje paplitusiø kalbø, tapusi bendrinës kinø kalbos pagrindu. Tai yra vadinamøjø „etniniø kinø“, arba chaniø (vardas kilæs nuo Kinijos imperijos vienos pirmøjø Han dinastijos pavadinimo) kalba (hanyu), tuo tarpu kitos vadinamos dialektais, nors skirtumai tarp jø daþnai itin ryðkûs, kaip tarp skirtingø kalbø. Neámanoma Kinijoje aiðkiai nustatyti ribos tarp to, kas vadintina dialektu, o kas atskira kalba, mat greta daugybës ðnekamosios kalbos variacijø tûkstantmeèius egzistavo bendrinë ir vieninga raðto sistema – kinø hieroglifai. Dël ðios prieþasties Kinijoje labai aiðkiai skiriama raðytinë kinø kalba (zhongwen) nuo sakytinës ar ðnekamosios kinø kalbos (hanyu arba huayu).

Paprastai skiriami septyni pagrindiniai kinø kalbos dialektai. Ðiaurinis dialektas – labiausiai paplitæs, todël tapæs ben-

34

drinës kalbos pagrindu, dabar daþniausiai ir ávardijamas kaip chaniø (angliðkai sakoma „mandarin“). Kiti dialektai: wu, xiang, gan, hakka (arba kejia), kantono (arba yue) ir min. Kinø kalba pasaulyje ðneka virð 1 mlrd. þmoniø Kinijoje (áskaitant Taivanà, Honkongà, Makao), Singapûre, Indonezijoje, Malaizijoje, Tailande. Singapûre tai taip pat viena ið keturiø oficialiø kalbø. Didelës kiniðkai ðnekanèiøjø diasporos gyvena Australijoje, JAV, taip pat ir Vakarø Europoje.

Kaip ir dauguma kinø-tibetieèiø kalbø, kinø kalba yra toninë. Tai reiðkia, kad skiemenys, kurie iðtariami skirtinga specifine tonacija, þymi visiðkai skirtingas reikðmes ir uþraðomi skirtingais hieroglifais. Bendrinëje kinø kalboje yra keturi tonai ir vienas neutralus, t. y. ið viso penki bûdai iðtarti vienà skiemená, taèiau kai kurie pietiniai dialektai turi net iki 10 tonø. Pavyzdþiui, bendrinëje kinø kalboje skiemuo „ma“, priklausomai nuo

tono, gali reikðti „mama“, „kanapë“, „arklys“, „barti“ arba þymëti pagalbinæ dalelytæ, tiesioginá sakiná verèianèià á klausiamàjá.

Kiniðkiems garsams uþraðyti kitomis kalbomis yra naudojami ávairûs perraðos bûdai. Jø sukurta labai daug, bet ðiuo metu populiariausia ir ið esmës visuotinai priimta yra Pinyin perraðos sistema, 1958 metais pasiûlyta Kinijos Liaudies Respublikos lingvistø. Ji naudojama ir kinø kalbos mokant uþsienieèius, taip pat perraðant kiniðkus vardus ar pavadinimus uþsienio spaudoje ar literatûroje.

Kinø kalbos ir raðto istorija ilga. Seniausi raðytiniai ðaltiniai Kinijoje datuojami apie 1700 m. pr. m. e. Hieroglifø atsiradimas aiðkinamas legenda apie kinø valdovà Fu Xi, kuris pirmuosius þenklus „iðskaitæs“ ið dangaus „raðtø“ ir taip uþraðæs pirmuosius hieroglifus – trigramas, naudojamas „Permainø knygoje“ (Yijing), viename paèiø svarbiausiø ir seniausiø Kinijos raðtijos paminklø. Raðmenø pavidalas per amþius kito, didëjo jø skaièius. Raðto sistemà pirmà kartà unifikavo pirmasis Kinijos imperatorius Qin Shi Huang III a. pr. m. e. pabaigoje.

Nuo to laiko ið esmës jø raðymo forma nebesikeitë iki pat ðiø laikø. Raðytinë kinø kalba (dar vadinama wenyan) nuo daugybës sakytinës kalbos dialektø skyrësi ir stiliumi, ir gramatika, ir þodynu, jà mokëjo tik iðsilavinæ þmonës. Tokià situacijà galima palyginti su lotynø kalbos vaidmeniu viduramþiø Europoje.

Raðytinë kinø kalba taip pat ilgà laikà buvo naudojama ir Japonijoje, Korëjoje oficialiuose dokumentuose, literatûroje. Tik XX a. Kinijoje kilus Geguþës Ketvirtosios judëjimui, literatûra imta raðyti ir „paprastø“ þmoniø kalba (baihua).

Taip pat egzistuoja didelë hieroglifø uþraðymo stiliø ávairovë, kurià lëmë ypatingas kinø dëmesys kaligrafijos menui.

Skiriami zhuanshu (antspaudø), caoshu (þolës), lishu (oficialus), kaishu (standartinis) stiliai.

Daþnai kinø ar besimokanèiø kinø kalbos klausiama: kiek ið viso yra hierogli-

fø? Á pirmàjá kinø kalbos þodynà, sudarytà dar III a. pr. m. e., buvo átraukti 3300 hieroglifai, naujausiame „Didþiajame ðiuolaikinës kinø kalbos þodyne“ jø jau yra 56 000. Vis dëlto apie 40 proc. ðá þodynà sudaranèiø hieroglifø yra to paties raðmens variacijos, o tam, kad bûtø galima raðyti ir skaityti ðiuolaikine kinø kalba, uþtenka mokëti 3–4 tûkstanèius hieroglifø.

Jau XIX a. antrojoje pusëje Kinijoje uþsimezgë diskusijos apie tai, kad dël gana sudëtingos ideografinës raðto sistemos gali bûti daugiau neraðtingø þmoniø, taèiau didelio masto raðto reforma imta vykdyti tik ákûrus Kinijos Liaudies Respublikà. 1955 metais vyriausybës sprendimu buvo supaprastinti kiniðki raðmenys. Buvo panaikinti kai kurie hieroglifai, jø reikðmës imtos þymëti skoli-

kada nebuvo imtasi rimtai ágyvendinti.

Dabar jau gana akivaizdu, kad ne sàlyginis raðto sudëtingumas daugiausia nulemia neraðtingumo rodiklius atskirose valstybëse. Pagal 2005 metø JTO duomenis neraðtingumas Honkonge buvo maþesnis nei Portugalijoje ar Maltoje, o þemyninëje Kinijos dalyje maþesnis nei Meksikoje ar Turkijoje.

Kinø kalbos Lietuvoje mokoma Vilniaus universiteto Orientalistikos centre, atkurtame 1993 metais, vienijanèiame Rytø kultûrø tyrinëtojus Lietuvoje bei ruoðianèiame Azijos ir Artimøjø Rytø specialistus. Pirmoji sinologijos krypties, t. y. Kinijos istorijà, kalbà, kultûrà studijuojanèiø bakalauro pakopos studentø karta Orientalistikos centre buvo priimta 2000-aisiais. Iðleistos jau dvi bakalaurø kartos, ðiuo metu dviejuose kursuose sinologijà studijuoja dar per 20 studentø.

Jiems dësto ir lietuviai, ir kinai dëstytojai, paskaitos vyksta moderniose, su Kinijos ar kitø ðaliø vyriausybiø, ambasadø, organizacijø pagalba árengtose auditorijose. Kinø kalbos kursai siûlomi ir visiems to norintiems prie Orientalistikos centro ákurtoje Rytø kalbø mokykloje.

Jaunus þmones studijuoti kinø kalbà, kaip ir kitas mûsuose retas kalbas, pirmiausia skatina naujø ðaliø, svetimø kultûrø paþinimo troðkulys. Tæsiant studijas atrandamos ir aiðkesnës niðos, kuriose galima panaudoti ágytas þinias, iðmoktà kalbà. Jau parengti specialistai ásilieja á valstybës valdymo aparatà, ávairias nevyriausybines organizacijas ar privaèias kompanijas, kurios savo veiklà sieja su Kinija.

niais, maþinamas brûkðneliø skaièius viename hieroglife. Ðiuo metu egzistuoja abi raðymo formos, kurios á Vakarø kalbas ne visai tiksliai verèiamos kaip „tradicinë“ (naudojama Honkonge, Makao, Taivane) ir „supaprastinta“ (naudojama þemyninëje Kinijoje bei Singapûre).

Daugybæ negandø Kinijai ir jos þmonëms atneðusios Kultûrinës revoliucijos metais bûta energingø raginimø panaikinti hieroglifus ir pereiti prie fonetinio raðto sistemos. Vis dëlto tokiø planø nie-

Kinø kalbos kursai organizuojami ir rudens, ir pavasario semestrais, sudaromos skirtingø lygiø grupës. Platesnës informacijos galima kreiptis á Orientalistikos centro (OC) administratoriø Vytá SILIØ arba á OC vyriausiàjà specialistæ Marijà TARASOVÀ telefonu 268 72 56 arba el. paðtu oc@cr.vu.lt.

Kvieèiame apsilankyti ir mûsø internetinëje svetainëje http://www.oc.vu.lt.

35

tradicijos Jo Ðventenybë keturioliktasis Dalai Lama, C. Röntgenas, M. Gorbaèiovas, M. Planckas, I. Pavlovas, R. Kochas, S. Lagerlöff, Motina Teresë, È. Miloðas, G. Grassas, A. Sacharovas, M. L. Kingas, A. Solþenycinas, W. Churchillis – tai tik keletas ið 776 laureatø, uþ ávairius nuopelnus pagerbtø Nobelio premija. Pateikiame skaitytojams ádomesniø faktø apie ðá aukðèiausià apdovanojimà mokslo srityje.

Noriu Nobelio!

Premija kasmet teikiama gruodþio 10 d., Nobelio mirties dienà.

Jà ásteigë ðvedø iðradëjas ir pramonininkas Alfredas Nobelis, susikrovæs turtus ið dinamito. Galbût ðios medþiagos taikymas karinëje srityje ir paskatino Nobelá testamentu skirti lëðas taikaus mokslo paþangai – „tiems, kurie praëjusiais metais daugiausia pasitarnavo þmonijai“.

Nobelio fondas ákurtas 1900 m. birþelio 29 dienà, praëjus ketveriems metams po Nobelio mirties, o pirmosios premijos pradëtos teikti 1901 m.

Kodël nëra premijos uþ matematikos pasiekimus Nobelio premija skiriama asmenims, daugiausia pasiekusiems penkiose srityse – fizikos, chemijos, fiziologijos arba medicinos, literatûros ir taikos. Taèiau matematikai uþ nuopelnus neapdovanojami. Kodël? Pikti lieþuviai kalba, kad taip atsitiko todël, jog Nobelis pykosi su matematiku Gösta MittagLeffleriu, kuris, esà, buvo uþmezgæs romanà su Nobelio þmona. Taèiau ði hipotezë klaidinga, mat Nobelis niekada nebuvo vedæs. Oficialiø duomenø apie Nobelio ir Mittag-Lefflerio nesantaikà taip pat nëra. Taigi faktà, jo premija nëra skiriama matematikams, galima paaiðkinti nebent tuo, kad praktikas No-

36

belis niekuomet nemëgo „pagalbiniø“ mokslø, matematikos nelaikë mokslu, skatinanèiu þmonijos paþangà. Vëlesná Nobelio komiteto pasiûlymà ásteigti tokià premijà garsiausieji matematikai atmetë, kad nebûtø skatinama mokslininkø konkurencija... Uþtat matematikai turi Fieldso medalá ir Abelio premijà.

Kas vertas Nobelio?

Laureatus ið Nobelio komiteto pasiûlytø kandidatø renka skirtingos institucijos, jie paskelbiami kiekvienais metais spalio pradþioje. Fizikos ir chemijos laureatus renka Karaliðkoji Ðvedijos mokslø akademija; Fiziologijos ir medicinos – Karolinska instituto Stokholme Nobelio susirinkimas, literatûros – Ðvedijos akademija, o taikos premijos laureatus – penkiø nariø Norvegijos parlamento komitetas. Taikos premija teikiama Osle, visas kitas áteikia Ðvedijos karalius Stokholme.

Visi premijos laureatai gauna diplomà, auksiná medalá ir tam tikrà pinigø sumà. Ðioji priklauso nuo to, kiek fondo palûkanø uþauga per metus. 1901 metais premija siekë 150 800 kronø, 2004aisiais iðaugo iki 1,1 mln. eurø.

Nepaisant to, kad Nobelio komitetas labai gerbiamas, pasitaiko ir klaidø.

Ypaè daþnai paþeidþiamas paties Nobelio nurodymas apdovanoti mokslininkus uþ naujausius atradimus, ir premija skiriama uþ viso gyvenimo darbus. Kadangi premija neteikiama po mirties, daþnai jos negauna nusipelnæ mokslininkai.

Stokholmo koncertø salë, kurioje vyksta ðventinës Nobelio premijos teikimo ceremonijos Kartais nuskriaudþiamos ir moterys – ðtai chemikë Lisa Meitner dirbo kartu su kolega Ottu Hahnu, bet Nobelá gavo tik jis.

Medalio, áteikto Wolfgangui Paului, kopija (eksponuojama Vokieèiø muziejuje Bonoje)

Satyrinë premija „Ig-Nobel“ Jei nesiseka pelnyti Nobelio premijos rimtais moksliniais laimëjimais, nenusiminkite. Turite dar vienà ðansà – gauti satyrinæ premijà „Ig-Nobel“ (ang. ignoble – þemas, niekingas, gëdingas), savotiðkà antinobelá, kurá uþ nenaudingus, nesvarbius ar keistus mokslinius darbus skiria Harvardo universitetas. Premija teikiama nuo 1991 metø. Svarbiausiai sàlyga – kad „pasiekimo nebûtø galima arba NEREIKËTØ pakartoti“. Kaip raðoma mokslo þurnale „Nature“, premija teikiama uþ tuos darbus, kurie pirma prajuokina, o po to priverèia susimàstyti. Pirmasis „Ig-Nobelio“ premija 1991 metais buvo apdovanotas nesugyvenamo charakterio JAV mokslininkas Edwardas Telleris, atkakliai siekæs sukurti greta atominio ginklo dar ir vandenilio bombà, vadinamà superbomba. Premija jam áteikta uþ „viso gyvenimo pastangas pakeisti taikos sampratà“. Vëliau premijà gavo ir Merfio dësniø kûrëjas.

Nuo 1994 m. teikiama ir „Ig-Nobelio taikos premija“, ja 2005 m. apdovanoti C. Rindas ir P. Simmonsas uþ tyrimus, kaip reaguoja skëriø smegenys þiûrint „Þvaigþdþiø karus“. Ði premija jau seniai neuþtraukia gëdos, mokslininkai jà mielai priima – kelerius metus jà áteikia netgi tikrieji Nobelio premijos laureatai. Beje, ir ruoðtis ilgai nereikia – padëkos kalba turi bûti ne ilgesnë nei 7 þodþiai...

Taigi pirmyn – gal ir jus ákvëps ðie apdovanotieji mokslininkai. E. Cussleris ir B. Gettelfingeris lygino þmogaus plaukimo greitá vandenyje ir sirupe; J. Clarke árodë, kad kàsná, kuris nukritæs ant grindø neiðgulëjo 5 sekundþiø, dar galima suvalgyti; K. Kruszelnickis atliko iðsamius tarpdisciplininius þmogaus bambos tyrimus; matematikai P. Sreekumaras ir G. Nirmalanas sugalvojo, kaip apskaièiuoti tikslø Indijos dramblio kûno plotà; E. Segura sukûrë skalbiamàjà maðinà ðunims ir katëms, Lichtenðteino ekonomistai sugalvojo iðnuomoti visà ðalá gimtadieniams ir vestuvëms ðvæsti, o S. Ghirlanda, L. Jansson ir M. Enquistas árodë, kad viðtos labiau mëgsta graþius þmones...

Parengë Indrë KLIMKAITË

FAKTAI IR SKAIÈIAI 776 laureatai!

Lawrence‘as Braggas, gavæs Nobelio premijà 1915 metais uþ fizikos mokslo pasiekimus drauge su tëvu Henry‘iu Braggu, – jauniausias Nobelio premijos laureatas. Tuomet Lawrence‘ui buvo 25-eri. Raymondui Davisui buvo beveik 88-eri, kai 2002 m. gavo ketvirtá Nobelio premijos uþ nuopelnus astrofizikai.

mija taip pat buvo apdovanota ir ðios institucijos pirmtakë – tarptautinis Naseno biuras pabëgëliø reikalams (1938) ir jo vadovas Fridtjofas Nasenas (1922). O ðtai Tarptautinis Raudonojo Kryþiaus komitetas uþ taikos sieká apdovanotas net tris kartus (1917, 1944, 1963). Beje, Raudonojo Kryþiaus ákûrëjas Henry‘is Dunantas buvo pirmasis Nobelio premijos laureatas, 1901 m. gavæs premijà kartu su prancûzø pacifistu Frédéricu Passy.

JAV chemikas Linusas Paulingas yra gavæs dvi skirtingas Nobelio premijas: 1954 m. – uþ pasiekimus chemijos srityje, 1962 m. – taikos premijà uþ ryþtingà kovà, kad nebûtø atliekami atominio ginklo bandymai.

JAV fizikas Johnas Bardeenas Nobelio premijà uþ pasiekimus fizikos srityje gavo 1956 ir 1972 metais, chemikas Frederickas Sangeris – 1958 ir 1980 metais uþ insulino struktûros ir nukleininiø rûgðèiø tyrimus.

Du laureatai atsisakë Nobelio!

Laimingosios ðeimos

Tai buvo egzistencialistas Jean-Paulis Sartre‘as, 1964 m. atsisakæs Nobelio premijos uþ literatûrà dël asmeniniø nuostatø. Raðytojas atsisakydavo visø oficialiø pagerbimø.

Vietnamo vadovas Le Duc Tho 1973 m. atsisakë Nobelio taikos premijos, kuri buvo skirta jam ir JAV sekretoriui Henry‘iui Kissingeriui uþ pasiektà Vietnamo ir JAV taikà (beje, jie patys ir pradëjo karà, pareikalavusá milijono aukø). Motyvas – situacija Vietname.

Garsieji mokslininkai Curie – labai fortûnos mylima ðeima. Marie Curie yra gavusi dvi Nobelio premijas (1903 m. uþ fizikà, uþ radioaktyvumo tyrimus, kartu su vyru Pierre‘u Curie ir Antoine‘u Henri Becquereliu). Po aðtuoneriø metø (1911) ponia Curie gavo Nobelio premijà chemijos srityje uþ radþio ir polonio elementø atradimà ir jø tyrimus. Beje, Marie Curie atsisakë uþpatentuoti ðiø elementø iðgavimo bûdus, kad bûtø galima tæsti tyrimus. Curie duktë Iréne Joliot-Curie 1935 metais drauge su savo vyru Frédéricu Joliot taip pat gavo premijà uþ darbus chemijos srityje, uþ radioaktyviøjø elementø sintezæ.

1947 m. premijà medicinos srityje laimëjo sutuoktiniai Gerty Cori ir Carlas Cori, o ðvedai Alva Myrdal ir Gunnaras Myrdalas gavo premijas skirtingose nominacijoje – diplomatë ir raðytoja Alva Myrdal 1982 m. gavo Nobelio taikos premijà, jos vyras Gunnaras Myrdalas – uþ indëlá á ekonomikos mokslus.

Esama ir kitokiø duetø: tëvas Nielsas Bohras 1922 m. apdovanotas uþ atomo tyrimus, o jo sûnus Aage‘as N. Bohras – 1975 m. uþ atomo branduolio tyrimus. Tëvas Hansas von Euler-Chelpinas 1929 m. gavo Nobelio premijà uþ cukraus fermentacijos ir fermentuotø baltymø tyrimus, jo sûnus Ulfas von Euleris – 1970 m. uþ pasiekimus medicinos moksle. Apdovanoti fizikai tëvas ir sûnus Manne‘as Siegbahnas (1924 m.) ir Kai M. Siegbahnas (1981 m.), Josephas Johnas Thomsonas (1906 m.) ir George‘as Paget Thomsonas (1937 m.). Nobelá gavo ir broliai Janas Tinbergenas (1969, uþ ekonomikos dinamikos modelius) ir psichologas Nikolaas Tinbergenas (1973, uþ elgesio tyrimus).

Nobelio premija jau yra áteikta 758 asmenims ir 18 organizacijø. Kai kurie laureatais tapo daugiau nei vienà kartà.

Tik 33 moterys!

Nobelio premija yra áteikta 725 vyrams ir tik 33 moterims.

Jauniausias ir vyriausias laureatai

Atsisakyti premijos vertë valdþia Vokieèiø mokslininkams nuo 1937 iki 1945 metø buvo „visiems laikams“ uþdrausta priimti Nobelio premijà dël politiniø motyvø; vietoj jos ásteigta Vokietijos nacionalinë meno ir mokslo premija, taèiau ji buvo áteikta tik 1937 ir 1938 metais.

Adolfas Hitleris uþdraudë trims vokieèiams priimti Nobelio premijà – chemikui Richardui Kuhnui (uþ karatenoidø ir vitaminø tyrimus, 1938), chemikui Adolfui Butenandtui (uþ lytiniø hormonø tyrimus, 1939) ir medikui Gerhardui Domagkui (uþ prontozilio antibakterinio poveikio atradimà, 1939). Visi jie vëliau gavo medalius ir diplomus, taèiau negavo pinigø.

Raðytojui Borisui Pasternakui Nobelio literatûros premija buvo paskirta 1958-aisiais, jis jà priëmë, bet vëliau, verèiamas sovietø valdþios, turëjo gràþinti.

Kelis kartus pagerbtieji Taikos Nobelio premijà du kartus yra gavæs Jungtiniø Tautø Komisariatas pabëgëliø reikalams (1954 ir 1981 metais). Ðia pre-

Nuotraukø ðaltiniai: http://de.wikipedia.org ir http://www.nobelpreis.org

37

alumnai Labai gerais paþymiais baigëte vidurinæ mokyklà ir pasirinkote tais laikais neprestiþinæ specialybæ – chemijà. Kas Jus traukë?

Rinkausi specialybæ, kurià bûtø ádomu studijuoti. Kadangi tais laikais nebuvo tokio didelio pasirinkimo, koks yra dabar, man pasirodë, kad biochemija yra ádomiausia. Stojau á chemijà ir labai bijojau, kad nepateksiu á biochemikø grupæ. Bet likimas buvo man malonin-

gas – patekau á norimà specialybæ paskutinis, dvyliktas. Chemija man niekada nepatiko, o ðtai biochemija – visai kas kita. Mane traukë ðis mokslas kaip kaþkas nauja, kaip keliø mokslø sandûra.

Kas Jûs esate – þurnalistas, leidëjas, mokslo populiarintojas, laidø vedëjas, chemikas? Kokioje pozicijoje jauèiate esàs stipriausias?

Visos pozicijos savaip þavios ir patrauklios. Matyt, tai priklauso nuo laikotarpio, kada ir kà að dariau. Buvo laikas, kai raðiau moksliná darbà, 1992 m.

Kijeve apsigyniau disertacijà ið molekulinës biologijos, paskui dësèiau Kauno medicinos universitete libanieèiams bei lietuviams ir dirbau moksliná darbà. Vëliau patraukiau á televizijà ir á leidybà.

Tai tuo laikotarpiu ir dabar buvau ir esu turbût nebe mokslininkas, o þurnalistas ir galbût mokslo populiarintojas.

Rolandas Maskoliûnas daugeliui paþástamas ið ávairiø televizijos laidø, kaip mokslo populiarintojas ir fantastikos mëgëjas, netgi kino kritikas. Biochemikas iðkeitë mokslininko darbà laboratorijoje á në kiek ne lengvesná mokslo populiarintojo darbà. Ðiuo metu Rolandas Maskoliûnas yra þurnalo „Mokslas ir technika“ vyriausiasis redaktorius, neseniai praûþusio mokslo festivalio „Erdvëlaivis „Þemë“ organizatorius, televizijos laidos „Negali bûti“ vedëjas.

Sva nebûti

38

Kas skatina domëtis mokslu, jo naujovëmis ir pasiekimais, kodël nepasirinkote darbo laboratorijoje?

Ið pradþiø dirbau laboratorijoje, taèiau pamaèiau, kad tokio lygio darbø, kokius atlieka pasaulio mokslininkai, mûsø laboratorijose neámanoma padaryti. O iðvykti staþuotis nelabai norëjau, kadangi tuo metu pradëjau domëtis fantastika bei visokiais kitokiais ádomiais dalykais ir supratau, kad ið manæs moks-

lininko nebus. Domina ávairios mokslo sritys. Dabar pavyko puikiai viskà suderinti – galiu domëtis tuo, kas man ádomu, ir apie tai pasakoti kitiems, tuo paèiu ir populiarinu mokslà. Ádomiausia – medicina. Ði mokslo sritis ir dar farmacija aktualios visiems, nes visi nori gyventi ilgai ir bûti sveiki.

so, saugumo tikslams yra skiriama daugiausia lëðø ir tai suteikia galimybæ didþiausiems ne tik tos srities, bet ir gretutiniø mokslo srièiø postûmiams ir vystymuisi. Tad reikia Lietuvai kuo greièiau ásijungti ir dalyvauti tuose projektuose.

Ar nesijauèiate „balta varna“, kai sumaterialëjusioje visuomenëje domitës mokslu? Ar lengva misija – populiarinti mokslà?

Lietuvos mokslininkai turi realias galimybes uþdirbti ið mokslo. Pagal bendrosios Europos mokslo judëjimo programos duomenis lietuviai gana aktyvûs.

Tik, þinoma, be techninës bazës mûsø niekas á rimtà kompanijà nepriims. Ðtai lazeriø specialistus priëmë, bet jie turi gerà árangà, kurià padëjo ásigyti Kraðto apsaugos ministerija. Kol kas tokie atvejai – pavieniai. Turëtø bûti skiriama þymiai daugiau lëðø árangai.

Reikia pasirinkti kelis prioritetus ir bandyti kurti infrastruktûrà, kad modernia aparatûra ar technine baze galëtø pasinaudoti ávairiø mokslo srièiø specialistai. Taigi yra du keliai – arba efektyviau iðnaudoti tai, kà turime, arba daug investuoti á tas sritis, kuriose Lietuva gali kaþkà nuveikti.

Kol kas Lietuvos mokslo situacija labai vidutiniðka. Turime tik kelias sritis, kurios yra tradiciðkai stiprios (biotechnologijø, lazeriø, informaciniø technologijø). Nëra geros árangos, arba jos maþai.

Apie misijà negalvoju, nesitikiu uþ ðá darbà gauti premijø, apdovanojimø ar dar kaþko. Darau tai, kas man patinka.

Yra þmoniø, kurie pastebi ir ávertina tai, kà að darau. Tuomet pagalvoju, kad tas mano darbas gal ir turi prasmæ... Svarbu nebûti varna, balta – galima.

Aiðku, labai norëtøsi, kad pati visuomenë labiau domëtøsi mokslu. Bet èia jau reikia þmoniø, kurie tà informacijà pateiktø, turi bûti tradicijos, tokios kaip, pavyzdþiui, Anglijoje, keliø ðimtø metø. Tada atsiranda profesionalø. Að dar tik mokausi populiarinti mokslà.

Kas ðiuo metu labiausiai rûpi Lietuvos, Europos ir pasaulio mokslininkams, kokioms problemoms skiriama daugiausia dëmesio?

rbu varna

Jau dabar mokslininkø galvas „okupavæs“ galvosûkis – kaip pasiekti energetinæ nepriklausomybæ. Taigi energetikos klausimas pasaulio mokslininkams yra klausimas Nr. 1. Mokslininkai taip pat labai domisi medicina, mobiliosiomis technologijomis, klimato pokyèiø apskaitos stebëjimais, saugumo ið Þemës stebëjimais. Vis daþniau mokslininkai kalba apie kosmines problemas, Marso uþkariavimà.

Jeigu Lietuva nenori atsilikti technologiðkai, ji turi dalyvauti kartu su kitomis ðalimis konsorciumuose, nes vienas moksle nieko nepadarysi. Ypaè jei kalbame apie kosmosà. Lietuvoje turi bûti ákurta kosmoso agentûra, nes praktiðkai visos Europos ðalys jas jau turi. Tuomet atsirastø galimybë naudotis naujausiomis technologijomis. Karo, kosmo-

Kokia, Jûsø manymu, ðalies mokslo bûklë, kokia Lietuvos mokslo ateitis?

Kokia mokslo ateitis – Jûs pesimistas ar optimistas?

Reikia labai glaudaus mokslininkø ir politikø bendradarbiavimo, ypaè dabartiniame etape. Viename seminare buvo suformuluotas mokslininko, mokslo populiarintojo arba politiko patarëjo mokslo klausimais devizas – að noriu padëti Jums priimti kuo teisingesná sprendimà. Toks turëtø bûti mokslininko, mokslo populiarintojo ar politiko patarëjo noras ir tokia misija. Nuo politikø sprendimø priklauso tolesnis mûsø vystymasis, paþanga – gali bûti padarytos lemtingos klaidos arba ávykti audringi proverþiai.

Kalbino Liana BINKAUSKIENË

39

naujos knygos Filosofija, psichologija Arûnas Sverdiolas.

Apie pamëklinæ bûtá ir kiti etiudai.

Vilnius, „Baltø lankø“ leidyba, 2006

Devyni ðià knygà sudarantys etiudai suskirstyti á tris dalis. Pirmoje surinkti tekstai, skirti Lietuvos kultûros istorijos metodologinëms, veikiau – kultûros istoriko savivokos problemoms. Antroje dalyje sudëti etiudai susijæ su praneðimais, skaitytais Santaros-Ðviesos konferencijose, atvirose aktualiai visuomeninei problematikai; juose aptariami dabartinës Lietuvos kultûros bei vieðosios erdvës bruoþai. Treèioje dalyje svarstomi keliø dabarties filosofiniø ir parafilosofiniø idëjø recepcijos bei transformacijos Lietuvoje ypatumai, iðryðkëjæ labiau akademinio pobûdþio seminaruose.

Tomas Kaèerauskas.

Filosofinë poetika.

Vilnius, „Versus aureus“, 2006

Monografija skirta filosofinei poetikai, kuri plëtojama kaip egzistencijos filosofijos, hermeneutikos (supratimo teorijos) ir fenomenologijos tàsa. Nors filosofinë poetika paremta atskira meno ðaka (poezija), ji taikoma ávairioms kultûros raiðkos sritims interpretuoti. Filosofinës poetikos modelio pagalba pateikiamas poþiûris á gyvenamàjá pasaulá kaip á þmogaus kûrybinæ erdvæ. Vadovaujantis ðiuo poþiûriu, apmàstomas ne vien menas, bet ir pasaulëvaizdis, religija, dorovë ir kultûra apskritai.

Egzistencijos paradoksai: Kierkegaardo filosofinës interpretacijos Vilnius, „Versus aureus“, 2006

Ði knyga – naujo Kultûros, filosofijos ir meno instituto Komparatyvistinës kultûrologijos skyriaus tæstinio projekto „neklasikinë filosofija“ pirmasis leidinys sudarytas remiantis 190-osioms didþiojo danø màstytojo gimimo metinëms paþymëti skirtas konferencijos praneðimas. Knygos autoriai (ávairiø kartø Lietuvoje ir uþsienyje gyvenantys lietuviø filosofai ir kitø humanistikos srièiø specialistai) pateikia savitas pagrindiniø Kierkegaardo mokymø ir idëjø interpretacijas.

40

Aivaras Stepukonis.

Pavergto màstymo problema: Maxas Scheleris ir þinojimo sociologijos iðtakos Vilnius, Kultûros, filosofijos ir meno institutas, 2005

Gamta Meilutë Kabailienë.

Gamtinës aplinkos raida Lietuvoje per 14000 metø.

Vilniaus universiteto leidykla, 2006

Apybraiþoje nagrinëjama Maxo Schelerio þinojimo sociologija, kuri pirmaisiais XX amþiaus deðimtmeèiais Vakarø humanitariniuose bei visuomenës moksluose atvërë duris naujo naujo pobûdþio sociologiniams tyrimams, taip pat apibendrino paties Schelerio paskutinio mokslinës veiklos deðimtmeèio teorinius vaisius – deðimtmeèio, praleisto narpliojant ávairius kultûros klausimus, tyrinëjant politines bei socialines Pirmojo pasaulinio karo prieþastis.

Knygoje nagrinëjamos Lietuvos teritorijoje vëlyvajame ledynmetyje ir holocene buvusios paleoekologinës sàlygos. Knygos autorë jau keliasdeðimt metø tiria Lietuvos eþerø, pelkiø ir senoviniø Baltijos jûros baseinø nuosëdø storymiø þiedadulkes ir diatomëjas. Ðie duomenys panaudoti paleoekologinëms rekonstrukcijoms, eþerø ir pelkiø raidai nagrinëti. Knygoje pateikiama ankstesniøjø tyrimø apþvalga nuo seniausiø iki ðiø dienø darbø, apibûdinamos fizinës geografinës sàlygos (reljefas, klimatas, dirvoþemiai, auga-

Istorija, archeologija

ropà ir þuvo – ta proga viename vokieèiø metraðèiø pirmàkart paminëtas Lietuvos vardas... Pirmàjá Lietuvos paminëjimà iki ðiol gaubia paslaptys. Kur ið tikrøjø – á Prûsijà ar Rusi jà – nukeliavo ðventasis Brunonas?

Kà jis veikë pas peèenegus? Kokia jo þûties prieþastis? Galiausiai kà reiðkë „Lietuva“ naujo tûkstantmeèio auðroje? Pirmas toks iðsamus ðaltiniø apie Brunono misijà rinkinys paskatins ieðkoti naujø atsakymø á ðiuos klausimus arba vers tikrinti senus. Prof. Edvardo Gudavièiaus ávadinë studija puikiai pristato tai, kà þino tyrëjai ðiandien ir kà dar turës iðsiaiðkinti...

Jonë Rukðënienë, Dalia Jonynaitë.

Vilniaus universiteto herbariumo senoji kolekcija.

Vilnius, Lietuvos nacionalinë UNESCO komisija, 2006

Ðis leidinys – unikalaus projekto „Vilniaus universiteto herbariumo senøjø pieðiniø restauravimas ir iðsaugojimas“ baigiamoji studija. 1997 m. pradþioje buvo aptiktas vertingas XIX a. augalø ir grybø pieðiniø rinkinys. 2004–2005 metais VU herbariumo senieji botaniniai pieðiniai buvo nuosekliai iðtyrinëti, restauruoti ir paruoðti saugoti, iðleisti pieðiniø atvirukai.

Leidinyje dëstoma augalø ir grybø pieðiniø kolekcijos istorija, padësianti ásigilinti á XIX–XX a. pr. botanikos mokslo istorijà.

1009 metai: ðv. Brunono Kverfurtieèio misija Vilnius, „Aidai“, 2006

1009 m. prasidëjo naujas misijø pliûpsnis. Vienuolis ir vyskupas Brunonas ið Kverfurto iðkeliavo á Rytø Eu-

Mykolas Michelbertas.

Akmeniø ir Perkûniðkës pilkapiai.

Vilniaus universiteto leidykla, 2006

Monografijoje skelbiama Akmeniø ir Perkûniðkës pikalpynø (Kelmës r.), tirtø dar 1967 ir 1968 m., archeologiniø tyrinëjimø medþiaga, atskleidþianti senojo geleþies amþiaus laidojimo paproèius, Þemaitijos amatininkø

lija) ávairiose Lietuvos dalyse, detaliai nagrinëjami paleoekologiniø sàlygø tyrimo bei atkûrimo metodai ir jø duomenø interptretavimo problemos. Didelæ darbo dalá sudaro iðtirtøjø eþerø ir pelkiø tyrimø duomenø charakteristika. Apraðyta augalijos, klimato ir dirvoþemiø kaita ávairiais laikotarpiais, iðnagrinëti eþerø ir pelkiø raidos dësningumai, Baltijos jûros pakrantës raida, apibûdintas þmogaus poveikis aplinkai ir jo tyrimo metodai.

Guoda Mackevièienë.

Astakologijos raida Lietuvoje.

Vilniaus universiteto Ekologijos institutas, 2005

Knygoje aptariama Lietuvos astakologijos (vëþiø tyrimø) raida nuo mokslo iðtakø senovëje iki 2002 m. nepriklausomoje Lietuvoje.

Sociologija Oikos: lietuviø migracijos ir diasporos studijos.

Vilnius, „Versus aureus“, 2006

Pirmuosius þingsnius þengiantis þurnalas „Oikos“ skirtas pasaulio lietuvybës, lietuviø migracijos ir emigracijos problemø bei su tuo susijusios politikos analizei, iðeivijos istorijos ir kultûros tyrinëjimams publikuoti, skleisti, populiarinti. Globalizacijos ir gyvenimo pasaulyje be sienø iððûkiai pasitiko Lietuvà, kaip ir kitas pokomunistines ðalis, kultûriðkai ir socialiai nepasirengusias. Ekonominiai pereinamojo laikotarpio sunkumai patyrë tokià emigracijos bangà, kurios mastai kol kas nei

Filologija, kalbos mokslai Daiva Deltuvienë.

Baltiðki Maþosios Lietuvos XIV-XVIII a. oikonimai.

Vilniaus universiteto leidykla, 2006

sugebëjimus, gyventojø kultûrinius ir prekybinius ryðius su artimesnëmis ir tolimesnëmis gentimis, geriau paþinti senøjø baltø bendruomenes.

Valdemaras Ðimënas.

Etnokultûriniai procesai Vakarø Lietuvoje pirmojo mûsø eros tûkstantmeèio viduryje.

Vilniaus universiteto leidykla, 2006

Etninë baltø genèiø istorija pastaruoju metu sulaukia vis daugiau tyrinëtojø ir visuomenës dëmesio. Skiriama daug dëmesio baltø genèiø susidarymui, rytø ir vakarø baltø genèiø iðsiskyrimui, atskirø baltø genèiø teritori jø nustatymui, lietuviø tautybës bei valstybës formavimuisi. Knygoje minimos pagrindinës tyrinëjimø kryptys, etapai ir autoriai, kuriø darbai ar mintys ðiandien yra aktualûs ir susijæ su nagrinëjama tema.

Dëmesys sutelktas á perëjimà ið senojo á vidurinájá akmens amþiø (I m. e. tûkstantmeèio vidurys), kai vyko didþiausi materialinës kultûros pakitimai, iðsiskyrë naujos baltø gentys.

Virginija Jurënienë.

Lietuviø moterø judëjimas XIX amþiaus pabaigoje XX amþiaus pirmojoje pusëje.

Vilniaus universiteto leidykla, 2006

VU KHF Filosofijos ir kultûros studijø katedros daktarës monografijoje aptariama Lietuvos feministinio judë jimo istorija nuo 1919 m., kai Lietuvos moterys gavo politines teises.

Aptariami feministinio judëjimo uþdaviniai, akademinis ir kultûrinis judëjimas.

Tai pirmasis bandymas viename darbe iðnagrinëti visà lietuviø moterø judëjimà nuo jo susiformavimo iki raidos nutraukimo XX a. viduryje. Ði analizë padës suvokti procesus, vykstanèius dabartiniame moterø judëjime, áveikti visuomenëje egzistuojanèius stereotipus ir formuoti moters partnerës ávaizdá.

Rûta Guzevièiûtë.

Tarp Rytø ir Vakarø: XVI–XIX a.

LDK bajorø kostiumo formavimo aplinkybës ir pavidalai.

Vilnius, „Versus aureus“, 2006

Ðis tyrinëjimas gali bûti priskirtas

moksliðkai, nei kaip kitaip nëra ávertinti. Taèiau Lietuvoje nacionaliniu mastu nëra deramai ávertinamos ðio spartaus proceso iðdavos, rimèiau nesusimàstoma, kà tai reiðkia ir kà gali ateityje reikðti mûsø kultûrai ir tapatumui. Þurnalo misija – atliepti ðiems iððûkiams, ásilieti á bendrà Europos Sàjungos migracijos diskursà, palaikyti lietuvybës idëjà JAV, Australijos, Didþiosios Britanijos ar kitø kraðtø visuomenëse, ankstesnëse ir naujose iðeivijos bendruomenëse, kuriø geografija itin iðsiplëtë. Vadinasi, siekti intelektualiai prisidëti prie mûsø tautinio atsparumo, imuniteto globalizacijai stiprinimo.

Iðsamioje monografijoje aptariami ávairiuose vokiðkuose raðytiniuose ðaltiniuose ir spausdintiniuose XIV–XVIII a. ðaltiniuose uþfiksuotø Maþosios Lietuvos oikonimø (gyvenamosios vietos vardø) vokietinimo dësningumai, bendriausi jø struktûros bruoþai, pateikta jø klasifikacija pagal kilmæ. trims mokslo kryptims: etnologijai, istorijai ir menotyrai. Jo reikðmingumà ir naujumà lemia pasirinktas studijos objektas – LDK bajorø kostiumai. Esminis autorës siekis – susieti istorinæ LDK situacijà su jos aprangos kaita, su kitø greta ir toliau gyvavusiø tautø kostiumo istorija. Tai bandymas ne tik konstatuoti, kad vienokia ar kitokia rûbo forma buvo dëvima, bet ir iðanalizuoti, kaip ir kodël, kokiø aplinkybiø ir tarpkultûriniø átakø veikiama ji atsirado mûsø padangëje, kaip vyko permainos ir kada istorinis kostiumas, orientuotas á Rytus, radikaliai pasisuko prieðinga Vakarø kryptimi.

Ignas Konèius.

Mano eitasis kelias: atsiminimai.

Vilnius, Lietuvos nacionalinis muziejus, 2001–2006

Þinomo lietuviø kultûrininko ir mokslininko knygoje publikuojamos etnografinës apybraiþos apie Þemaitijà, atsiminimai apie Vilniaus Stepono Batoro universiteto perëmimà ið lenkø 1939 m., lietuviø kaliniø evakuacijà Antrojo pasaulinio karo metais á Èervenæ ir kelionæ namo, apie Savitarpinës pagalbos organizacijos veiklà 1941–1944 m.

41

paveldas I ð

V U B

M o k s l o

XVIII a.

m u z i e j a u s

f o n d ø

nedarbingumo lapelis Vytautas GRICIUS Ðiuo savo liudijanèiu dokumentu praneðu visiems, kam apie tai þinoti bûtina, apie tai, kad að, þemiau pasiraðæs gydytojas, slaugantis kunigà Januarijø Ðvabovièiø, Vilniaus karmelitø, reziduojanèiø prie Ðv.

Jurgio baþnyèios, vyresnájá, teisingai liudiju, kad tas kunigas vyresnysis taip smarkiai nuo kojø nupuolë ir jomis serga, kad privalo lovoje gulëti ir dël pavojaus gyvybei niekur keliauti negali. Tà tiesà liudiju ir savo raðtà paraðu tvirtinu. Raðyta Vilniuje 1781 metais.

Efraimas Koðas.

Vilniaus medikas chirurgas.

Tai labai retas, ádomus XVIII a. Vilniaus mediko dokumentas ið VUB Mokslo muziejaus rinkiniø. Simboliðka, kad jis raðytas 1781 m., Medicinos fakulteto atidarymo Vilniaus universitete metais. Vilniaus mediko chirurgo paþymoje pacientui, Vilniaus karmelitø vyresniajam kunigui Januarijui Ðvabovièiui, raðoma, kad kunigas serga sunkia kojø liga ir dël pavojaus gyvybei niekur keliauti negalás.

Mediko raðtas pasiþymi sodria kalba, o vartojami posakiai dvelkia baroku. Paþymà tvirtina gydytojo paraðas su asmeniniu antspaudu raudoname vaðke. Ðis dokumentas mus priartina prie senø laikø, leidþia geriau pajusti tø laikø dvasià. Kur reikëjo keliauti kunigui Januarijui Ðvabovièiui, kas nutiko jo kojoms?

Visa tai liks paslaptyje, mes to nebesuþinosime. Aiðku tik, kad dar prieð atidarant Medicinos fakultetà Vilniuje dirbo kvalifikuoti medikai, miestelënams buvo teikiama medicinos pagalba ir, reikalui prispyrus, net iðduodamos nedarbingumo paþymos.

42

akademinës istorijos Knygas slëpë filologø „karvelidëje“ Prof. Zigmas Zinkevièius pasidalijo prisiminimais, kokiomis aplinkybëmis susipaþino su Marija Ðlapeliene, kaip padëjo jai 1945–1946 m. gelbëti knygas.

Tuomet dar VU Lietuviø kalbos katedros laborantas Z. Zinkevièius vertingesnius lituanistinius knygyno leidinius sudëjo á lentynas kartu su seminaro bibliotekos knygomis arba paslëpë uþ jø.

Knygoms slëpti buvo panaudota nedidelë Filologijos fakulteto rûmø IV aukðto auditorija (jà vadino „karvelide“) – èia buvo suneðta dauguma slepiamø

Medalis studentui, iðgelbëjusiam profesoriaus gyvybæ

knygø, naktimis slëpdavosi ir bijantys deportacijos á Sibirà studentai, miegodavo ant M. Ðlapelienës suneðtø knygø.

Pavojui praëjus M. Ðlapelienë knygas ið Lietuviø kalbos katedros atsiëmë.

Vaþiuok ant namø...

Profesorius Juozas Balèikonis buvo didþiausias „kirvis“ nelietuviðkai prakalbusiam studentui. Prastai atsakinëjusiam jis sakydavo: „Atsakei ant dviejø, imk, tamsta, studijø knygelæ, eik ant namø, pasiimk savo èemodanà, eik ant stoties, lipk ant traukinio, vaþiuok ant namø“.

AR ÞINOTE, KAD...

• VU bibliotekos lobiai telpa 166 kilometruose lentynø – jei jos stovëtø ant kelio, tai jis siektø nuo Vilniaus iki Rokiðkio.

• Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomas vienas ið dviejø pasaulyje þinomø pirmosios lietuviðkos knygos – Martyno Maþvydo „Katekizmo“ – egzemplioriø.

• Maþiausia Vilniaus universiteto bibliotekoje saugoma knyga yra 10x11 mm dydþio.

• Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomas seniausias iðlikæs rankraðtinis tekstas lietuviø kalba (XVI a.).

• XIX a. viduryje Vilniaus universiteto bibliotekos P. Smuglevièiaus salëje veikæs Senienø muziejus davë pradþià Lietuvos nacionaliniam muziejui.

• Garsiausia vagystë ávyko XVII a., kai, pasak padavimo, Vilniaus universiteto bibliotekoje pasirodþiusi piktoji dvasia iðneðë èia atskiroje lentynoje saugotà ir prie sienos grandinëmis prirakintà garsaus kerëtojo Tvardausko magijos knygà.

• Ðiemet buvo atrasti iki ðiol buvæ neþinomi kompozitoriaus M. K. Èiurlionio muzikos kûriniø rankraðèiai (11 lapø natø).

• Bibliotekoje ákurtas Kompetencijos centras þmonëms su negalia, kuriame árengtos specialiai pritaikytos kompiuterizuotos vietos silpnaregiams, akliesiems ir þmonëms su smulkiaisiais

1782 m. buvo nukaltas bronzinis medalis Universiteto studentui Anuprui Orlovskiui, iðgelbëjusiam profesoriaus Þano Emanuelio Þilibero gyvybæ. Þ. Þiliberas – botanikas, Universiteto botanikos sodo ákûrëjas, pirmasis iðtyræs Lietuvos augmenijà ir iðleidæs V tomø veikalà „Lietuvos flora“. Þ. Þilibero giminaitis, kurá jis buvo priglaudæs savo namuose, norëjo suvilioti profesoriaus þmonà. Pastebëjæs, kad giminaitis nori profesoriø nunuodyti, jo studentas Anupras Orlovskis áspëjo Þ. Þiliberà ir taip iðgelbëjo jam gyvybæ. Medalis, kuriame vaizduojamas karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis, saugomas VUB Mokslo muziejuje. motorikos sutrikimais. Taip pat centre galima naudotis elektronine lupa, Brailio spausdintuvu ir kt.

• VUB Mokslo muziejuje saugomas Vilniaus arba Rybiðkiø lobis – didþiausia XIII a. vidurio sidabro lydiniø, lietuviðkø ilgøjø kolekcija.

• VUB Mokslo muziejuje saugomi masonø loþës „Uolusis lietuvis“ apeiginiai daiktai. Loþë veikë 1780–1789 ir 1812–1822 metais Vilniuje, jai priklausë kai kurie VU profesoriai ir adjunktai.

• VU bibliotekoje saugoma þymiø Lietuvos ir pasaulio mokslo bei kultûros veikëjø, karaliðkøjø ðeimø ir Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës valdovø autografø kolekcija.

• Prie bibliotekos veikia Vilniaus knygriðiø gildija, kuri yra nuo XVI amþiaus iki 1893 metø tuo paèiu pavadinimu gyvavusios gildijos tradicijø tæsëja.

Jà atkûrë knygriðiai restauratoriai.

Pateikë VU biblioteka

43

Kitame numeryje skaitykite: Birutë Galinienë Nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje

Mykolas Michelbertas Kaip puoðësi baltø genèiø moterys III amþiuje

Danutë Gailienë Ar lietuviø tauta labai traumuota?

Violeta Devënaitë Japonologija traukia gabiausius Ona Mackonytë Kodël mokslininkëms vyrai sako: „Jûs protingos, bet...“

Jos Didenybës Didþiosios Britanijos karalienës vizito Lietuvoje proga Vilniaus universiteto biblioteka parengë parodà BRITANNIA ANTIQUA, kurioje eksponuojamos XVI– XVIII a. anglø filosofø, istorikø, mokslininkø knygos, unikalûs XVIII a. literatûriniai dienraðèiai bei senieji Didþiosios Britanijos þemëlapiai, Londono planai. Eksponuojamas ir 1593 m. Vilniaus jëzuitø akademijos studentø poetiniø bandymø rinkinys Threno44

diae, iðleistas Vilniaus akademijos spaustuvëje. Vienas ið rinkinyje publikuotø giesmiø autoriø – akademijoje studijavæs anglas Samuelis Leuknoras. „Trenodijos“ buvo sukurtos mirus Alytaus ir Nesvyþiaus kunigaikðèiui, Lietuvos didþiojo marðalkos Mikalojaus Kristupo Radvilos Naðlaitëlio (1549–1616) broliui, rûmø marðalkai Albertui Radvilai (1558–1592).

KRYÞIAÞODIS

Atsakykite á klausimus ir suraðykite atsakymus á lentelæ. Visas sunumeruotas raides suraðæ á maþàjà lentelæ apaèioje, perskaitysite atsakymà – O. Vaildo frazæ. Atsakymà siøskite el. paðtu spectrum@cr.vu.lt.

Pirmieji trys teisingai iðsprendæ bus apdovanoti.

1. Irklinis karo laivas su viena eile irklø. 2.

JAV – Holivudas, Indijoje – Bolivudas, o Afrikoje – ... 3. Ðlëktø suvaþiavimas. 4. Deðimtainio logaritmo trupmeninë dalis. 5. Þemës geologijos istorijos prekambro eono ankstyvoji era. 6. Terbis. 7. Eðalonas arba ... 8. Dorëninio orderio frizo elementas. 9. Pusbeþdþionës, paplitusios Malajø salyne, Filipinuose ir Indijoje. 10. Ðarovarai arba ... 11. Katalikø kunigo liturginis drabuþis. 12. Miestø politinë ir prekybinë sàjunga, gyvavusi XIII– XVII a. 13 (V). Poveikio ar kontrolës priemonë. 13 (H). Lyrikos þanras, trumpos dainos pobûdþio eilëraðtis. 14. Matadoras. 15.

Trumpas dviaðmenis kalavijas. 16. Nepiktybinis riebalinio audinio navikas. 17. Malavio piniginis vienetas. 18. Þemës ploto vienetas, vartotas Vokietijoje. 19. Ðirdiplëvës uþdegi-

mas. 20. Bûrimas ar raganavimas, susijæs su gyvaèiø dievybe Obi. 21. Vyriðkas perukas, dengiantis tik virðugalvá. 22. Kalbos ir þenklø nesupratimas ir negalëjimas jais naudotis. 23.

Popierius su iðkiliu pieðiniu. 24. Þemumos Ðiaurës jûros pakrantëse (Vokietijoje, Olandijoje). 25. Vampyrë, burtinininkë, èiulpianti vaikø ir jaunuoliø kraujà. 26. Adatø pavidalo kalcio oksalato kristalai augalø làstelëse. 27. Atsiskaitymø tvarka, kai bankas apsiima atlikti tiekëjo pavedimà gauti jam mokëjimà ið gavëjo (mokëtojo). 28. Specialaus iðdirbimo oþio oda. 29. Seniausias germanø dievas. 30. Angliðka medþiokliniø ðunø veislë. 31. Dirvoþemio flora ir fauna. 32. XVIII– XIX a. linksmo pobûdþio opera su ðokiais ir solo dainomis. 33. Ðiaurës paðvaistë arba Aurora ... 34. Bedûmis parakas.

35. Cirko numeris: lanko pavidalo sklandus arklio ðuolis. 36. Trijø gretimø nukleotidø seka, koduojanti vienà aminorûgðtá. 37.

Monoklis. 38. Daugialàsèiø gyvûnø gemalo raidos stadija. 39. Medþioklës ûkio pareigûnas. 40. Laivo patalpø tûris. 41. Intervalas tarp þemiausiojo ir aukðèiausiojo melodijos garso. 42. Dykumø sausas slënis, kuriuo periodiðkai arba laikinai teka upë. 43. Rûkymo átaisas. 44. Lenkijos þemutinis administracinis teritorinis vienetas. 45. Pietryèiø Lietuvos upë, Neries intakas. 46. Metalinis pinigas. 47. Cheminis elementas Nr. 77. 48. Ðeðtasis diatoninës gamos laipsnis. 49. Tràða – iðdþiûvæs paukðèiø mëðlas. 50. Decilitras. 51.

Skulptûros forma. 52. Religinës giesmës. 53.

Nesisteminis apðviestumo vienetas.

Kryþiaþodþio, spausdinto praëjusiame numeryje, atsakymai: 1. Bulimija. 2. Vedos. 3. Korsaras. 4. Cukrus. 5. Odisëjas. 6. Lento. 7. Dionisas. 8. Supernova. 9. Bedekeris. 10. Sombreras. 11. Emisija. 12. Ëduonis. 13. Kapitolijus. 14.

Ksenofilija. 15 (V). Simptomas. 15 (H). Senatas. 16. Osmanai. 17. Intencija. 18. Ðasi. 19. Bra. 20. NASA. 21. Runos. 22. Migrena. 23. Doina.

24. Bastonados. 25. Oficiantas. 26.

DNR. 27. Bienalë. 28. Rada. 29. Artritas. 30. Pepsinas. 31. Avokadas.

32. Jena. 33. Neuronas. 34. Skiemuo. 35. Pjuvena. 36. Gratis. 37.

Brendis. 38. Nepas. 39. Katedra. 40.

Elfai. 41. Irigacija. 42. Napalmas.

43. Kaimanas.

Paþymëtuose langeliuose: Visø mokslø raktas yra klaustukas.

Teisingai kryþiaþodá iðsprendë ir atsakymà atsiuntë dr. Aldona Skuèaitë (MIF). Jai áteiktas CD dëklas su VU atributika.

Sudarë Vida LAPINSKAITË

UAB „Baltø lankø leidyba“ Auðros Vartø g. 29/1, LT-01129 Vilnius, tel. (8 5) 240 86 73, 240 79 06, faks. (8 5) 240 74 46 El. paðtas: leidykla@baltoslankos.lt, www.baltoslankos.lt