Tyrinëjimaiyrinëjimai

Prof. habil. dr. Remigijus ÈIEGIS

Gamtos pusiausvyra, pasiekta per tûkstanèius milijonø metø trukusià evoliucijà, buvo smarkiai pakeista paskutiná ðimtmetá. Per joká kità palyginti trumpos þmonijos egzistencijos ðimtmetá þmonëms neteko taip stipriai ir skaudþiai pasimokyti dël to, kad jie visiðkai ignoravo gamtos dësnius. XX a. pasaulinei gamybai iðaugus daugiau negu 50 kartø, aiðkiai iðryðkëjo prieðtaravimai tarp materialiniø gërybiø gausëjimo ir nesustabdomo gamtos iðtekliø iðsekimo bei aplinkos terðimo. Gamyba visose industrinëse ðalyse ëmë reikalauti vis daugiau sànaudø, ëmë vis labiau ardyti ir alinti gamtà, o galø gale pradëjo kenkti paèiam þmogui. Mokslininkai áspëja – jeigu ir toliau tæsis ði nevaldoma techno-sferos ekspansija, bus visiðkai sunaikinti gyvybinæ veiklà uþtikrinantys elementai (ozono sluoksnis, dirvos humusas, gëlo vandens atsargos ir pan.).

tyrinëjimai Darnus vystymasis ir ekonomika

Dabarties ekonomika kelia rimtø problemø niø skaièius ne tik nesumaþëjo, bet augo greièiau nei pasaulio bendrasis ekonominis produktas.

Esant labai nedidelëms gamtos iðtektaikantys ekspertø þinias socialinëms liø bei ekologiniø gërybiø kainoms, techreikmëms, vis sunkiau sugeba susidoroti nikos ir technologijø plëtros kryptá, gasu sudëtingo pasaulio poreikiais. Tenka lima sakyti, lëmë tik darbo ir kapitalo pripaþinti, kad mûsø ekonomika ir toekonomijos interesai, maksimalaus galiau grindþiama ekonomikos teorijos mybos efekto siekimas. Todël neatsitik„tëvo“ A. Smitho modeliu, sukurtu dar tinai technosfera sutrikdë gamtinius bioprieð du ðimtus trisdeðimt metø. Ðiuocheminius procesus, kuriø poþiûriu vilaikinës vien á rinkà orientuotos ekonosuomenë, lyginant su gamta, dabar jau mikos teorijai bûdinga ignoruoti þmonegali bûti laikoma magaus priklausomybæ þa (o tuo labiau – ne„Privatûs interesai nuo gamtos. Tiesa, kol reikðminga). Apibendrinant galima teigti, kad ardymo procesai tampa „nematoma pëda, trypianèia gamtos iðtekliø netrûko, garsiàjà A. Smitho formulæ (atskirø þmopasiekë toká mastà, jog visø gerovæ.“ niø individualios nauhomo sapiens aktyvudos sieká rinka – „nemas pirmà kartà jo istorijoje susilygino matoma ranka“ – nukreipia taip, kad jis su mûsø planetos gamtiniø jëgø veikla: visos visuomenës interesams tarnautø su geologiniais, cheminiais ir biologiefektyviau, negu þmonëms savo veikloniais procesais... je besivadovaujant jais tiesiogiai) buvo

Taigi galiausiai tapo akivaizdu, kad jeigalima pateisinti. Taèiau baigtinëje magu ir toliau tæsis ði nevaldoma technoterialiai uþdaroje sistemoje, kokia yra sferos ekspansija, bus visiðkai sunaikinekosfera, susidûrus su ðiø iðtekliø riboti gyvybinæ veiklà uþtikrinantys elementumu, ði formulë nepadeda nustatyti tai (ozono sluoksnis, dirvos humusas, leistinø ekonomikos mastø ir virsta sagëlo vandens atsargos ir pan.). Vis gevo paèios prieðybe. Privatûs interesai riau pradëta suvokti koreliacija tarp stitampa „nematoma pëda, trypianèia vichiðko gamybos formavimo, iðtekliø sesø gerovæ“ kimo, bado plitimo skurdþiausiose ðalyse, gyventojø skaièiaus augimo ir gamtinës aplinkos uþterðtumo. Be jokiø abejoniø, pramonës plëtra sukûrë geresnes Turime uþtikrinti darnø vystymàsi gyvenimo sàlygas ðimtams milijonø Taèiau tradiciniai plëtros modeliai, þmoniø, ypaè gyvenantiems Vakarø ðaTodël, ko gero, neatsitiktinai amerilyse. Taèiau yra ir kita ðios realybës pukieèiø ekonomistas H. Daly kelia klausë: visiðkame skurde gyvenanèiø þmosimà: „Koks yra tinkamas ekonomikos

dydis?“ Jeigu (nepaisydami daugumos ekonomistø neoklasikø nuomonës, kad ekonomika nëra subsistema, o visa sistema, ir kad bûtent „aplinka“ yra subsistema, ekonomikos sektorius, kuriame iðtekliai gali bûti paskirstyti kaip ir bet kuriame kitame sektoriuje) mes globalià auganèià ekonomikà laikome nedidëjanèios globalios biosferos dalimi, ðis klausimas tampa tikrai prasmingas bei akivaizdus (þr. 1 pav.). 1 pav. Ûkio ir aplinkos sàryðis

Istoriðkai Þemës ekologinës sistemos ribotas gebëjimas tiekti iðteklius ir absorbuoti terðalus ekonominës veiklos ilgà laikà neribojo, kadangi atvira ekonominë subsistema, lyginant su bendra sistema, buvo santykinai nedidelë, ir pasaulis buvo „tuðèias“ (tuðèias nuo þmoniø ir jø dirbtiniø produktø, bet pilnas gamtinio kapitalo). Buvo akcentuojamas spartus augimas, konkurencija ir atviri atliekø ciklai. Taèiau dabar dël demografinio ir ekonominio augimo pasaulis jau yra subrendæs ir „pilnas“ (atsirado bûtinybë kokybiðkai gerinti ryðius tarp jo komponentø, kooperuotis ir uþtikrinti „uþdaro rato“ atliekø srautus), ir ðie limitai vis labiau riboja (þr. 2 pav.).

Ið esmës ûkis tapo gamtos parazitu –jo augimas ir gyvybingumas vis daþniau pasiekiami ekosferos bûklës bloginimo sàskaita.

H. Daly átikinamai argumentavo, kad begalinis augimas ribotoje sistemoje negalimas, t. y. kad ekonominis augimas uþ biosferos talpumo (gebëjimo asimiliuoti terðalus ir atsikurti) ribø neiðvengiamai sukeltø aplinkos þlugimà. Galima daryti iðvadà, kad ekonomikos (ûkio) mastai jau dabar yra tokie, kad tolesnë jos plëtra, matyt, nebetikslinga. Todël ir ekonomikos teorija galiausiai turi pripaþinti bazinius mokslo principus, tarp jø entropijà, ir sutikti, kad ekonomika yra ne amþinasis variklis, o vie- nakryptis procesas. Ji gali bûti efektyvesnë, bet negali bûti gráþtamoji.

Taèiau jeigu mes nesiimsime ið esmës keisti mûsø ekonominio modelio, tai ir toliau turësime tik á iðlaidas orientuotà ekonomikà, tegalinèià ðiaip taip reaguoti á problemas, kurias ji pati ir sukelia. Þemë ir jos gyventojai vël privalo tapti ekonominio pasaulio centru. Todël dabartinis plëtros modelis turi bûti pakeistas tokiu, ku

ris ið tiesø uþtikrintø darnø vystymàsi.

Kelias á darnumà – ilgas ir nelengvas

1987 m. Jungtiniø Tautø Pasaulinë aplinkos ir plëtros komisija (WCED), 1984 m. ákurta JT Generalinës Asamblëjos rezoliucijos pagrindu ir vadovaujamos tuometinës Norvegijos ministrës pirmininkës Gro Harlem Brundtland, pateikë praneðimà „Mûsø bendra ateitis“. Jis lëmë, kad darnaus vystymosi koncepcija tapo kertiniu diskusijø apie aplinkos ir plëtros ryðá akmeniu. Praneðime, kurá rengiant dalyvavo 823 specialistai ir 84 organizacijos, nurodoma, kad bûtina siekti darnaus socialinio ekonominio vystymosi, ávertinanèio ir ekologinius veiksnius. Taèiau tam reikia kokybiðkai naujo ekonomikos (ûkio) augimo – spartaus ir kartu socialiai bei ekologiðkai darnaus.

Darniam vystymuisi bûtina ir kokybiðkai nauja ekonomika, pripaþástanti biosferos raidos procesus bei ribas, garantuojanti ekonominës ir ekologinës sistemø pusiausvyrà bei balansà. Ðià mintá ameri

kieèiø mokslininkas L. Brownas iðreiðkë labai vaizdþiai: jei mes neiðsaugosime biologiniø sistemø, savo gyvybiniais syvais maitinanèiø pasaulinæ ekonomikà, visos mûsø ekonominës sistemos yra pasmerktos þlugti. Taèiau þmonija, siekdama tuoj pat gauti naudos, ir toliau beveik nesusimàstydama niokoja gamtinæ aplinkà. JAV mokslininkø duomenimis, þmonija uþ Þemës teikiamus turtus, tarp jø naudingàsias iðkasenas, orà, vandená suformuluotas Brundtland komisijos praneðime: „Darnus vystymasis – tai toks vystymasis, kuris patenkina dabartinës epochos poreikius, nesudarydamas pavojaus bûsimoms kartoms patenkinti savuosius“.

Taigi darnaus vystymosi koncepcijoje susiejami du labai svarbûs tikslai: a) uþtikrinti tinkamà, saugø, gerà gyvenimà visiems þmonëms (tai – vystymosi tikslas) ir b) gyventi ir dirbti, atsiþvelgiant á 3 pav. Poþiûriai á darnø vystymàsi besikeièiantis kartu su þiniomis ir asmeninëmis bei visuomenës vertybëmis ir prioritetais, kurie nustatomi atsiþvelgus á aplinkos kokybæ ir ateities technologijø galimybes.

Be to, ar ið tiesø darnaus vystymosi ágyvendinimas bus sëkmingas, daug priklausys nuo to, kaip radikaliai turtingos ðalys yra pasirengusios sumaþinti savo pretenzijas á aplinkos iðteklius. O tai sa

vo ruoþtu labai priklausys nuo to, ar dar- ir maistà, Þemei kasmet ásiskolina po biofizines aplinkos ribas (tai – darnu33 trilijonus JAV doleriø. mo tikslas). Nors ið pirmo þvilgsnio at

Pati darnaus vystymosi koncepcijos rodo, kad ðie tikslai vienas kitam prieðesmë yra gana aiðki. Taèiau nepaisant tarauja, jø abiejø turi bûti siekiama vieto, tikslus darnaus vystymosi apibrëþinu metu. mas sukëlë daug diskusijø. EkonominëKadangi visuomenei pasauliniu mastu je bei aplinkosauginëje literatûroje datenka susidurti su tokia didele trumpalaibar pateikiama keli kiø poreikiø bei ilðimtai darnaus vys„Þmonija uþ Þemës teigalaikiø tikslø tymosi apibrëþimø, iðreiðkianèiø gana skirtingas darnaus kiamus turtus, tarp jø naudingàsias iðkasenas, ávairove, net neámanoma kalbëti apie vienintelá vystymosi koncepciorà, vandená ir maistà, universaliai teijas, kurias bûtø galima suskirstyti á tris Þemei kasmet ásiskolina singà darnaus vystymosi kelià. Be dideles grupes, iðpo 33 trilijonus JAV doto, ir pats perëjiskiriant ekonominá, ekologiná ir socialileriø.“ mas á darnumà turtingose ðalyse ná-kultûriná poþiûrá vyks vienaip, o (þr. 3 pav.). skurdþiose – visai kitaip. Darnumo ne

Në vienas ið literatûroje pateiktø dargalima pasiekti vienà kartà ir visiems lainaus vystymosi apibrëþimø tiksliai nekams. Kiekviena visuomenë bus darni aprëpia visø nagrinëjamos koncepcijos savaip, bet në viena ið jø negarantuos aspektø, taèiau iki ðiol tinkamiausias absoliutaus darnumo. Jis nëra nekintaapibrëþimas, geriausiai iðreiðkiantis pamas ar galutinis kelionës tikslas, kuris èià darnaus vystymosi idëjà, matyt, yra turi bûti pasiektas. Tai mobilus tikslas,

naus vystymosi scenarijai bus pakankamai patrauklûs turtingoms ðalims. Antra vertus, neámanoma pradëti pertvarkymø turtingose ðalyse, neávertinant besivystanèiø ðaliø interesø. Juk politika, grindþiama regionø apsirûpinimu, uþdarais gamybos procesø ciklais ir energijos vartojimo esminiu sumaþinimu, turës milþiniðkà poveiká Ðiaurës ir Pietø santykiams. Gamtos iðtekliø vartojimo sumaþëjimas turtingose ðalyse, bûtinas siekiant darnaus vystymosi, sukels auganèià nedarnià situacijà Pietuose. Ðie prieðtaravimai gali bûti iðspræsti, kai aplinkos iðtekliø naudojimo maþëjimà Ðiaurëje lydës efektyvus Pietø pretendavimas á tà patá aplinkos iðtekliø kieká (þr. 4 pav.).

Tai gali ávykti, kai besivystanèios ðalys pasuks nuo dabartinës ekonomikos, orientuotos eksportui, á ûká, labiau grindþiamà vidine rinka, ir kada joms bus prieinamos technologijos, leidþianèios darniai naudoti aplinkos iðteklius.

Svarbus momentas ágyvendinant toká scenarijø teks globaliam teisingumui.

4 pav. Darnaus vystymosi modelis Galvojant apie pasauliná darnaus vystymosi scenarijø, tiek turtingos industrinës ðalys, tiek neturtingos Pietø ðalys turi imtis priemoniø efektyviausiai naudoti ribotà aplinkos iðtekliø kieká. Ðio globalaus teisingumo scenarijaus patraukliausia pusë yra ta, kad ið esmës gana aukðtas gerovës lygis gali bûti uþtikrintas ne tø ðaliø, kurios nori plëtotis, sàskaita. Galiausiai kiekviena ðalis gali pasiekti tà patá gerovës lygá. Ekonominis augimas nebegalës bûti grindþiamas vis didëjanèiu þaliavø ir energijos naudojimu, bet turës remtis iðradingumu ir þiniomis apie tai, kaip efektyviau naudoti ribotà aplinkos erdvës kieká. Ðis ekonominio augimo tipas, aiðku, taip pat turi savo ribas, bet yra dar daug erdvës ir laiko, kol ðios ribos bus pasiektos.

Remigijus Èiegis. Ekonominiø teorijø istorija.

Vilniaus universiteto leidykla, 2006

VU KHF Verslo ekonomikos ir vadybos katedros profesoriaus, socialiniø mokslø habilituoto daktaro Remigijaus Èiegio vadovëlyje nuosekliai aptariama ekonominë mintis iki kapitalistinës rinkos susiformavimo (Senovës Rytai, Senovës Graikija ir Roma, viduramþiø ekonominë mintis ir kt.), dëstoma ekonominiø teorijø raida nuo kapitalistinës ekonomikos susiformavimo iki XX a. ketvirtojo deðimtmeèio vidurio, pabrëþiant jø svarbà ûkio plëtrai. Pateikiami ávairiø moksliniø mokyklø, palikusiø ryðkø pëdsakà ekonominiø mokymø istorijoje, svarbiausi teoriniai teiginiai ir metodologinës nuostatos. Pateikiami ir þymiø ekonomistø biografijos faktai, kurie ekonominiø teorijø istorijà daro gyvesnæ.

Uþterðto vandens nuotekø Lietuvoje nuo 1995 m. sumaþëjo beveik perpus – nuo 313,5 mln. m 3 iki 177,5 mln. m 3 2004-aisiais.

Ðiltnamio efektà sukelianèiø dujø iðmetimas nuo 16 259 tûkst. tonø CO 2 1996 m. sumaþëjo iki 16 234,1 tûkst. tonø 2003 m.

Aplinkà terðianèiø medþiagø iðmetimas á orà nuo 522,0 tûkst. tonø (1995 metais) sumaþëjo iki 438,7 tûkst. tonø (2004 metais).

Daugiausiai terðalø (NO x , CO, SO 2 ) á orà iðmetama Kauno, Ðiauliø, Telðiø, Klaipëdos ir Vilniaus apskrityse.

Popieriaus ir kartono perdirbimas iðaugo nuo 61,2 proc. (1995-aisiais) iki 95 proc. (2004-aisiais), o stiklo perdirbimas sumaþëjo nuo 96,6 proc. iki 85,5 proc.

Atsinaujinanèiø iðtekliø dalis bendrosiose energijos sànaudose iðaugo nuo 5,7 proc. iki 8,07 proc., o biologiniø degalø, kurie pradëti naudoti tik 2003- iaisiais, 2004-aisiais jau buvo 0,06 proc.

Saugomø gamtos teritorijø plotas iðaugo nuo 727,8 tûkst. ha (1995 m.) iki 932,1 ha (2004 m.).

Ekologiniø ûkiø plotas Lietuvoje iðaugo nuo 476 ha (1995 m.) iki 42 955 ha (2004 m.), o kaimo turizmo sodybø 2004-aisiais buvo uþregistruota 361.

Santykinio skurdo lygis nuo 1995 m. sumaþëjo dviem procentais – nuo 18 proc. 1995-aisiais iki 16,1 proc. 2004-aisiais.

Kompiuterá namuose 1996 metais turëjo tik 1,2 proc. Lietuvos gyventojø, tuo tarpu 2005-aisiais – jau 29 proc.

Parengta pagal Statistikos departamento skelbiamus „Darnaus vystymosi rodiklius“

Sustainable Development and Economy

Prof. Remigijus ÈIEGIS

The last century has drastically changed the balance of nature which was achieved through the evolution of over thousand million years. In the 20c. the world production increased more than 50 times bringing up a striking disagreement between the flood of material values and irresistible exhaustion of natural resources alongside with the pollution of the environment. Scientists warn against continuing such an uncontrolled expansion of techno-sphere leading to a complete destruction of the elements ensuring the vital processes (e.g. the Ozone layer, humus, resources of fresh water, etc.)

Due to limited natural resources and reasonable prices of ecological treasures, the trend of technique and technology development were mainly determined by the interests of capital economy and pursuit of a maximum production effect. Furthermore, destroying processes have reached such a level that the first time in history the activity of homo sapiens was equaled to the activity of natural powers of the planet such as geological, chemical and biological. It cannot be denied that correlation among chaotic production, decreasing resources, expanding famine in the countries of poverty, soaring birthrate and pollution of nature has been understood. Moreover, there is no doubt that industrial development has created better living conditions to thousand millions, especially to the inhabitants of western countries. Although there is the other side of the coin: the number of people living in total poverty has started increasing faster than general economic product.

We have to admit that our economy has been based on A.Smith’s model presented two hundred and thirty years ago. Market orientated contemporary economy tended to human being’s dependency on nature. It seemed to be successful until there was no shortage of natural resources. However, in a complete materially closed system such as our ecosystem confrontation with the limits of resources makes the formula act opposite to its content.

American economist H. Daly raises the question: “What is the appropriate dimension of economy?” This question becomes reasonable and obvious if we consider increasing global economy as part of the stable global biosphere. Historically, the Earth’s limited ability to supply resources and absorb pollutants was not an obstacle at all because the open economic subsystem was relatively small and the world itself was not overcrowded. Consequently, the issues of rapid development, competition and open waste cycles were highlighted. However, moving on to the present situation, due to demographic and economic surge the world has become mature and overcrowded , thus, more and more limited. Actually, agriculture has become a parasite to the nature since its expansion and vitality are often achieved at the expense of deteriorating the condition of ecosphere.

H. Daly’s argument for endless development in a limited system to be impossible turned out to be convincing. We should also understand that the capacity of economy has reached its peak and its further development would lead to nowhere. Economy cannot substitute an eternal engine because it is a one-way process; it could be more or less effective though never reversible. It is high time we started changing the model of our economy: the Earth and its dwellers must become the centre of the world again, therefore, contemporary model of development should ensure its harmonious development.

A way towards harmony is not easy. In 1987 the World Commission of Environment and Development at UN chaired by the former PM of Norway Gro Harlem Brundtland delivered the presentation under the title “Our Common Future”. It became a keystone for discussions on environment and development. 823 professionals and 84 organizations contributed to the preparation of the presentation and all of them agreed that it was necessary to seek for sustainable social economic development taking into account the ecological agents as well. Sustainable development needs a new quality economy appreciating the processes of biosphere development and its limits, ensuring the balance between economic and ecological systems.

The very concept of sustainable development is quite clear, nevertheless, its definition raised many contradictions. The textbooks on economy and nature conservation display several hundreds of definitions of the term which fall into three major groups defending economic, ecological and social-cultural view-points. The best definition, however, still remains to be the one presented by Brundtland at the above mentioned conference: “Sustainable development is such a development which satisfies the needs of the contemporary époque and causes no danger to the future generations to satisfy their own needs.” Thus, the concept of sustainable development aims at a) ensuring appropriate, secure and good life to all the people (the aim of development); b) living and working with consideration to the limits of biophysical environment (the aim of harmony).

The way towards harmony cannot be universal, besides, a certain transitional period in rich and poor countries will take place in different ways. Harmony cannot be achieved once and forever: every society will be sustainable in its own way. In order to implement such a scenario of sustainability the main role should be given to the global justice. Both rich industrial countries and poor South countries have to take measures in order to exploit the limited quantity of natural resources. It is possible that every country can achieve the same level of welfare. Economic development will not be based on the increasing use of resources and energy, it has to be based on resourcefulness and knowledge how to use the limited space of the environment in the most effective ways. It has to be added that this type of economic development has got its own boundaries but there is much space and time for us to make them complete.

Vertë Loreta CHODZKIENË, UKI direktorës pavaduotoja