tyrinëjimai Prof. habil. dr. Remigijus ÈIEGIS
Gamtos pusiausvyra, pasiekta per tûkstanèius milijonø metø trukusià evoliucijà, buvo smarkiai pakeista paskutiná ðimtmetá. Per joká kità palyginti trumpos þmonijos egzistencijos ðimtmetá þmonëms neteko taip stipriai ir skaudþiai pasimokyti dël to, kad jie visiðkai ignoravo gamtos dësnius. XX a. pasaulinei gamybai iðaugus daugiau negu 50 kartø, aiðkiai iðryðkëjo prieðtaravimai tarp materialiniø gërybiø gausëjimo ir nesustabdomo gamtos iðtekliø iðsekimo bei aplinkos terðimo. Gamyba visose industrinëse ðalyse ëmë reikalauti vis daugiau sànaudø, ëmë vis labiau ardyti ir alinti gamtà, o galø gale pradëjo kenkti paèiam þmogui. Mokslininkai áspëja – jeigu ir toliau tæsis ði nevaldoma techno-sferos ekspansija, bus visiðkai sunaikinti gyvybinæ veiklà uþtikrinantys elementai (ozono sluoksnis, dirvos humusas, gëlo vandens atsargos ir pan.).
Darnus vystymasis ir ekonomika Dabarties ekonomika kelia rimtø problemø Esant labai nedidelëms gamtos iðtekliø bei ekologiniø gërybiø kainoms, technikos ir technologijø plëtros kryptá, galima sakyti, lëmë tik darbo ir kapitalo ekonomijos interesai, maksimalaus gamybos efekto siekimas. Todël neatsitiktinai technosfera sutrikdë gamtinius biocheminius procesus, kuriø poþiûriu visuomenë, lyginant su gamta, dabar jau negali bûti laikoma maþa (o tuo labiau – nereikðminga). Apibendrinant galima teigti, kad ardymo procesai pasiekë toká mastà, jog homo sapiens aktyvumas pirmà kartà jo istorijoje susilygino su mûsø planetos gamtiniø jëgø veikla: su geologiniais, cheminiais ir biologiniais procesais... Taigi galiausiai tapo akivaizdu, kad jeigu ir toliau tæsis ði nevaldoma technosferos ekspansija, bus visiðkai sunaikinti gyvybinæ veiklà uþtikrinantys elementai (ozono sluoksnis, dirvos humusas, gëlo vandens atsargos ir pan.). Vis geriau pradëta suvokti koreliacija tarp stichiðko gamybos formavimo, iðtekliø sekimo, bado plitimo skurdþiausiose ðalyse, gyventojø skaièiaus augimo ir gamtinës aplinkos uþterðtumo. Be jokiø abejoniø, pramonës plëtra sukûrë geresnes gyvenimo sàlygas ðimtams milijonø þmoniø, ypaè gyvenantiems Vakarø ðalyse. Taèiau yra ir kita ðios realybës pusë: visiðkame skurde gyvenanèiø þmo-
niø skaièius ne tik nesumaþëjo, bet augo greièiau nei pasaulio bendrasis ekonominis produktas. Taèiau tradiciniai plëtros modeliai, taikantys ekspertø þinias socialinëms reikmëms, vis sunkiau sugeba susidoroti su sudëtingo pasaulio poreikiais. Tenka pripaþinti, kad mûsø ekonomika ir toliau grindþiama ekonomikos teorijos „tëvo“ A. Smitho modeliu, sukurtu dar prieð du ðimtus trisdeðimt metø. Ðiuolaikinës vien á rinkà orientuotos ekonomikos teorijai bûdinga ignoruoti þmogaus priklausomybæ nuo gamtos. Tiesa, kol gamtos iðtekliø netrûko, garsiàjà A. Smitho formulæ (atskirø þmoniø individualios naudos sieká rinka – „nematoma ranka“ – nukreipia taip, kad jis visos visuomenës interesams tarnautø efektyviau, negu þmonëms savo veikloje besivadovaujant jais tiesiogiai) buvo galima pateisinti. Taèiau baigtinëje materialiai uþdaroje sistemoje, kokia yra ekosfera, susidûrus su ðiø iðtekliø ribotumu, ði formulë nepadeda nustatyti leistinø ekonomikos mastø ir virsta savo paèios prieðybe. Privatûs interesai tampa „nematoma pëda, trypianèia visø gerovæ“
„Privatûs interesai tampa „nematoma pëda, trypianèia visø gerovæ.“
Turime uþtikrinti darnø vystymàsi Todël, ko gero, neatsitiktinai amerikieèiø ekonomistas H. Daly kelia klausimà: „Koks yra tinkamas ekonomikos
5
