M. K. Toks poreikis tikrai randasi, o mes savo fakultete turime literatûros vertintojø sluoksniuose labai garsiø specialistø, kritikø. Taèiau profesionalai, vertindami populiariàjà literatûrà, kelia savo reikalavimus, negali jø nutylëti (tai bûtø nusiþengimas profesinei etikai), o leidybos strategijai, reklamai reikia pagiriamøjø þodþiø. Problema tokia – kaip surasti kalbëjimo bûdà, kuris neizoliuotø nuo vieðumos, bet leistø pareikðti ir savo nuomonæ. Gyvenimas ið lituanistø reikalauja lankstumo, nes kitaip lituanistika pavirsta izoliuota teritorija, atsiskyrusia sala. D. S. Kalbininkø bendravimas su visuomene taip pat kinta. Pati kalba yra kintantis procesas. Tà reikia ne tik deklaruoti, bet ir ásisàmoninti, þiûrëti, kà galime padaryti, kà naudingo duoti visuomenei. Kalbininkas neturi bûti tas, kuris tik barasi, moko, veikiau turëtø uþimti patarëjo pozicijà. Vien tik taisyti ir kuopi klaidas kalbininkui per maþai. Gynybinë pozicija yra pasenusi. Lietuviø kalba tikrai iðliks, gal ji bus kitokia, pasikeis. Jau dabar jauèiame, kad studentai, jaunimas tarpusavyje bendrauja kaþkokia puskalbe, bet gal tai nëra taip blogai, tiesiog formuojasi kalbos atðaka, rûðis. Svarbu, kad jie mokëtø oficialiàjà bendrinæ kalbà ir jaustø, kad tai prestiþiðka, stengtøsi ja kalbëti bent vieðai. Ar VU filologai skiriasi nuo kitose aukðtosiose mokyklose rengiamø? M. K. Kol kas VU yra vienintelë vieta, kuri gali suteikti toká turtingà filologiná ir humanitariná iðsilavinimà, taèiau studentai teigia, kad 20 kreditø – per maþai, jie norëtø dar ávairesniø kursø, dar gilesniø þiniø. Trûksta galimybës laisvai rinktis paskaitas pagal savo intelektualinius interesus, o juk studentams norisi ávairovës, intrigos. Bet tai jau visos ðvietimo sistemos, jos reformos klausimas. D. S. VU duoda platesná iðsilavinimà, èia didesnë pasirinkimo laisvë ir bendrøjø, ir laisvøjø dalykø. Studentai lituanistikos studijas VU renkasi bûtent dël to, èia sklando akademinës laisvës dvasia. Lietuvoje darosi opi magistrantûros studijø problema. Bakalauro studijas baigæ absolventai daþnai nebetæsia studijø magistrantûroje, iðvyksta á uþsiená. Ar netrûksta Filologijos fakultete magistrantø? O gal humanitarinës studijos tampa prabangos dalyku? D. S. Taip, magistrantø trûksta, bet tai ne VU, o visos Lietuvos problema. Ji susijusi ne su paèiomis siûlomomis programomis, veikiau tai humanitaro vertës suvokimo problema. Gavus ketveriø metø iðsilavinimà siekiama pasimokyti pelningesnio dalyko. Lituanistika ádomu, bet ar ið to gyvensiu? Kai kurie studentai atsisako idealizmo, nes gyvenimas þiauresnis, sunkiau prisitaikyti. M. K. Spræsti ðià problemà padëtø studijø reforma. Pagal dabartinius nuostatus studijuojant neámanoma derinti dviejø specialybiø, pvz., „pragmatinës“ su humanitarine. Tokia dvigubos specialybës, dvigubo diplomo galimybë turëtø atsirasti. Galbût tada iðsispræstø daug humanitariniø mokslø problemø (pvz., maþo dëstytojø krûvio, darbo vietø trûkumo jaunimui). Kol kas humanitarinius mokslus nelanksti aukðtojo mokslo sistema yra tiesiog „áðaldþiusi“. Ar Lietuvos baltistø, lituanistø darbai ádomûs uþsieniui? Ar esama tarptautiniø ryðiø? M. K. Baltistikos, lituanistikos centrø uþsienio universitetuose yra nemaþai. Dabar aktualiausias klausimas – kaip tuos centrus, veikianèius Europos valstybëse, Amerikoje, net Japonijoje, paversti veikianèiu tinklu, struktûra – tai irgi valstybinës politikos problema. Lituanistikos ir baltistikos mokslo sklaida priklauso nuo propagavimo, kuris veikia ir per valstybines institucijas. Antai Vokietijos kultûrà propaguoja Goethe‘s institutas, veikiantis ávairiose pasaulio ðalyse. Lietuva negali sau tiek leisti, bet iðlaikykim bent tuos centrus, kurie yra ásteigti. D. S. Uþsienyje veikiantiems baltistikos centrams esame reikalingi, jie þiûri á mus, laukia þiniø. Pasaulinës baltistikos centras yra, buvo ir bus VU lituanistinë mokykla. Taèiau vieni dëstytojai savo pastangomis, savo entuziazmu to nepadarys, reikia valstybës paramos, tinkamo valstybës dëmesio. Kalbino Indrë KLIMKAITË
32
Kas yra BLOGAS? Arnoldas ROGOZNYJ,
http://www.blogas.lt/zudykreklama
Pirmadienis, 22:10. Kas yra interneto dienoraðtis (enciklopedija Vikipedija) „Blogas“ (anglø k. trumpinys ið web log arba web logging) – interneto dienoraðtis arba automatiðkai formatuojami naujienø puslapiai. Dël savo trumpumo prigijo bûtent pirmasis pavadinimas. Interneto dienoraðèiais laikomos specializuotos interneto svetainës arba bendrøjø svetainiø sritys (dalys), kuriose talpinamos daþnai raðomos publikacijos, iðdëstytos chronologine tvarka, kuriose autoriai, vadinamieji „blogeriai“ (dienoraðtininkai), iðsako savo mintis, ávykius, pastebëjimus, idëjas. Tai palyginti naujas internetinës subkultûros reiðkinys, tenkinantis socialinius, psichologinius bei informacinius bendravimo poreikius. Á interneto dienoraðèius galima þiûrëti kaip á (asmens arba grupës asmenø) dienoraðèio ir interneto þinyno hibridà, kuriame asmens gyvenimiðka patirtis susipina su jo patirtimi internete. Kai kuriø savo srities specialistø interneto dienoraðèiai ilgainiui virsta „Ekspertø klubu“. Ðaltinis: enciklopedija Vikipedija Antradienis, 21:15. Kas yra interneto dienoraðtis (II dalis) XV a. viduryje Johano Gutenbergo sukurtas spaudos presas buvo spaudos klestëjimo pradþia ir kibirkðtis informacijos revoliucijai. Sakoma, be ðio iðradimo nebûtø nei protestantø reformacijos, nei vakarietiðkos demokratijos. Taigi tik tie iðrinktieji, kurie ástengë ásigyti spausdinimo presus, turëjo teisæ skleisti savo spaus-
