tradicijos Jo Ðventenybë keturioliktasis Dalai Lama, C. Röntgenas, M. Gorbaèiovas, M. Planckas, I. Pavlovas, R. Kochas, S. Lagerlöff, Motina Teresë, È. Miloðas, G. Grassas, A. Sacharovas, M. L. Kingas, A. Solþenycinas, W. Churchillis – tai tik keletas ið 776 laureatø, uþ ávairius nuopelnus pagerbtø Nobelio premija. Pateikiame skaitytojams ádomesniø faktø apie ðá aukðèiausià apdovanojimà mokslo srityje.
Noriu Nobelio! Premija kasmet teikiama gruodþio 10 d., Nobelio mirties dienà. Jà ásteigë ðvedø iðradëjas ir pramonininkas Alfredas Nobelis, susikrovæs turtus ið dinamito. Galbût ðios medþiagos taikymas karinëje srityje ir paskatino Nobelá testamentu skirti lëðas taikaus mokslo paþangai – „tiems, kurie praëjusiais metais daugiausia pasitarnavo þmonijai“. Nobelio fondas ákurtas 1900 m. birþelio 29 dienà, praëjus ketveriems metams po Nobelio mirties, o pirmosios premijos pradëtos teikti 1901 m.
Kodël nëra premijos uþ matematikos pasiekimus Nobelio premija skiriama asmenims, daugiausia pasiekusiems penkiose srityse – fizikos, chemijos, fiziologijos arba medicinos, literatûros ir taikos. Taèiau matematikai uþ nuopelnus neapdovanojami. Kodël? Pikti lieþuviai kalba, kad taip atsitiko todël, jog Nobelis pykosi su matematiku Gösta MittagLeffleriu, kuris, esà, buvo uþmezgæs romanà su Nobelio þmona. Taèiau ði hipotezë klaidinga, mat Nobelis niekada nebuvo vedæs. Oficialiø duomenø apie Nobelio ir Mittag-Lefflerio nesantaikà taip pat nëra. Taigi faktà, jo premija nëra skiriama matematikams, galima paaiðkinti nebent tuo, kad praktikas No-
36
belis niekuomet nemëgo „pagalbiniø“ mokslø, matematikos nelaikë mokslu, skatinanèiu þmonijos paþangà. Vëlesná Nobelio komiteto pasiûlymà ásteigti tokià premijà garsiausieji matematikai atmetë, kad nebûtø skatinama mokslininkø konkurencija... Uþtat matematikai turi Fieldso medalá ir Abelio premijà.
Kas vertas Nobelio? Laureatus ið Nobelio komiteto pasiûlytø kandidatø renka skirtingos institucijos, jie paskelbiami kiekvienais metais spalio pradþioje. Fizikos ir chemijos laureatus renka Karaliðkoji Ðvedijos mokslø akademija; Fiziologijos ir medicinos – Karolinska instituto Stokholme Nobelio susirinkimas, literatûros – Ðvedijos akademija, o taikos premijos laureatus – penkiø nariø Norvegijos parlamento komitetas. Taikos premija teikiama Osle, visas kitas áteikia Ðvedijos karalius Stokholme. Visi premijos laureatai gauna diplomà, auksiná medalá ir tam tikrà pinigø sumà. Ðioji priklauso nuo to, kiek fondo palûkanø uþauga per metus. 1901 metais premija siekë 150 800 kronø, 2004aisiais iðaugo iki 1,1 mln. eurø. Nepaisant to, kad Nobelio komitetas labai gerbiamas, pasitaiko ir klaidø. Ypaè daþnai paþeidþiamas paties Nobelio nurodymas apdovanoti mokslininkus uþ naujausius atradimus, ir premija skiriama uþ viso gyvenimo darbus. Kadangi premija neteikiama po mirties, daþnai jos negauna nusipelnæ mokslininkai.
Stokholmo koncertø salë, kurioje vyksta ðventinës Nobelio premijos teikimo ceremonijos Kartais nuskriaudþiamos ir moterys – ðtai chemikë Lisa Meitner dirbo kartu su kolega Ottu Hahnu, bet Nobelá gavo tik jis.
Medalio, áteikto Wolfgangui Paului, kopija (eksponuojama Vokieèiø muziejuje Bonoje)
