YouGoWild Žurnalas. Vasara 2014

YouGoWild ŽURNALAS

Nemokamas Nemokamas lietuviškas lietuviškas leidinys leidinys

Kelionė be pinigų?

Kaip tai įmanoma?

Nr.6

Naujiena!

Pasaulio virtuve Šamaniškoji PERU arba savęs beieškant

CouchSurfing.org: keliautojai keliautojų svečiai

Kitokia

FLORIDA: Everglades Nacionalinis Parkas

Himalajai pasaulio širdis Žurnalas internete

2014 VASARA

YouGoWild Nemokamas lietuviškas ketvirčio žurnalas “You Go Wild” apie pasaulį ir keliones, žmones ir aktyvų gyvenimo būdą, kelioninę įrangą ir kitas naudingas smulkmenas.

Leidybinė komanda: Diana Aleknaitė Žilvinas Usonis Nuoširdžiai kviečiame visus prisidėti prie Žurnalo “You Go Wild” leidybos. Be Jūsų paramos šį žurnalą mums būtų labai sunku išleisti. Rašome tik Jums ir dėl Jūsų!

Visi, Asmeniškai finansiškai prisidėję Prie žurnalo leidybos, kaip mūsų padėką gauna tos pačios sumos nuolaidų kuponą bet kuriai pasirinktai You Go Wild Adventures rengiamai kelionei.

Dėl reklamos ar kitais klausimais prašome kontaktuoti:  (708) 267-3487 (708) 870-0788  yougowildadventures@gmail.com  www.yougowild.com

Ypatingai didelis ačiū visam gausiam būriui šio numerio draugų - globėjų, kurie su entuziazmu padėjo padengti žurnalo leidybos išlaidas. Jūs esate mūsų įkvėpimas!

YouGoWild Adventures

Žurnalo dizainą ir maketavimą atliko

YouGoWild atstovauja grupę garsių kelioninės produkcijos kompanijų. Pirkdami jų prekes per mus, sutaupysite iki 30% nuo mažmeninės kainos:

clifstudio@gmail.com

Spausdinta JAV © YouGoWild Adventures

Viršelio nuotrauka: © Žilvino Usonio San Blas salos, Panama 2011

YouGoWild Adventures

komanda auga!

Pasaulis toks didelis ir įvairus. Žmonės keliauja vedini pačių įvairiausių tikslų. Vieni domisi architektūra, kiti svetima kalba ir istorija, treti gi tiesiog nori patirti ką nors naujo, dar kiti renkasi dvasines, piligrimines keliones. Taigi, džiugi naujiena YouGoWild komandos gretos plečiasi. Ieškodami naujų maršrutų, naujo pobūdžio kelionių, pastebėjome, kad šiandien žmogų ypač domina dvasinės kelionės. Galbūt nenumaldomas gyvenimo tempas įspraudžia mus į kasdienybės rėmus taip, kad norisi bet kokia kaina iš ten ištrūkti. Joga ir dvasinis išsivalymas tampa mums vis labiau priimtina ir tarsi vienintelė išeitis. Todėl ir keliauti į Himalajus, Indiją, Nepalą norinčių atsiranda vis daugiau. Reikia pakeisti aplinką, pasisemti kalnų rimties, tylos ir susikaupimo, paklausyti vienuolių ar žynių išminties, surasti naujų jėgų gyventi toliau ir išmokti atsiriboti nuo nuolatinės įtampos.

Vitalija

Sireikis, apsilankiusi Himalajuose, žinojo, kad ten grįš dar ne kartą. Aplankęs tokias šventas vietas, susivoki, kad tavo misija kažkaip savaime tampa įkvėpti ir kitus ieškoti dvasinio išsivalymo bei parodyti kelią ir padėti patirti tai, ko mes visi taip trokštame.

Pati Vitalija, praleidusi Himalajuose nemažai laiko, jau šią vasarą lydi grupę keliautojų į šį tolimą regioną. Planuojame sukurti visą dvasinių kelionių ciklą į tolimuosius rytus, na o Vitalija bus šių kelionių kuratorė ir vadovė. Sveika atvykusi į YouGoWild šeimą, Vitalija!

“Visada žavėjausi Rytų išmintimi. Bet kone didžiausią įtaką, vis dėlto, padarė joga ir meditacija.

Medituojant ir pritaikant mokymus gyvenime atsirado gilus pasitikėjimas, suteikiantis kiekvienai situacijai prasmės ir augimo skonį. Atsivėrė kitokia, prasmingesnė kūrybinė erdvė ir supratimas apie karminius reiškinius.

Vis giliau suvokiau poreikį kažką praktiškai nuveikti, padėti žmonijai ir pasauliui. Galvojau, jei aš turėjau energijos pokyčiams, tai ir kiti turėtų tą patį jausti.

Pažvelkime, kaip mes gyvename. Esame konfliktinėje situacijoje patys su savimi. Darome tai, ką mums diktuoja visuomenės sukurtos taisyklės. Dirbame tai, kas yra pelninga, o ne miela širdžiai. Perkame ne todėl, kad mums reikia, o todėl, kad turime poreikį pirkti.

Užtušuojame kiekvieną savo gyvenimo minutę veiksmu, baimindamiesi likti vienumoje su savimi. Laisvas savo egzistencija žmogus yra neprisirišęs prie materializmo.

Daro darbus vardan žmonijos ir nelaukia atlygio už tai.

Norėdama numaldyti trauką nuvykti į šalį, kurioje tiek daug išminties, šventų vietų, dvasinių centrų ir šimtamečių jogų - išvykau į Indiją. Tai buvo pradžia kelio, kuriuo einu pati ir kviečiu prisijungti visus ieškančius atsakymų, besidominčius dvasinėmis praktikomis ir jų ištakomis, einančius dvasinio augimo keliu”.

Vitalija

Vitalija - YouGoWild komandos dvasinių kelionių vadovė

Šalis, kur plaka žmogaus sąmonės evoliucijos širdis ,,Keliaudamas žmogus ne tik pažįsta pasaulį ir atranda dar nematytas šalis, bet taip pat atveria paslėptas savo sielos vietoves. Tos „vietovės“ – įvairios: sapnai, tikėjimas ir skirtingų religijų dialogas, dogmų ir tabu įveikimas, nuodėmė ir atleidimas, pasiruošimas mirčiai, pamąstymai apie angelus sargus ar Žemės gyventojų sudėtį …"

- Jurga Ivanauskaitė ,,Kelionių alchemija"Ladakas, Himalajai

Ir kodėl visuomet norisi pradėti Jurgos Ivanauskaitės parašytomis mintimis?.. Gal jos širdies plakimas atitiko manąjį, o gal nerimastingos mūsų sielos buvo susitikusios Himalajų aukštybėse?..

Tikriausiai taip ir buvo. Tačiau niekas kitas taip vaizdžiai neperteikė savo būsenos, analizuodamas patirtus įspūdžius, apimančius pačius įvairiausius sluoksnius, kaip Jurga Ivanauskaitė, sudėjusi savo vidines misterijas, patirtas Himalajuose į ,,Tibeto mandalą".

Mano kelionė į Indiją, į Himalajus, irgi dėliojosi kaip mandala. Prasidėjusi mintimi keliauti Jurgos Ivanauskaitės pėdomis, pasibaigė knyga - mandalos centru - ,,Himalajų širdis".

Dažnas klausia manęs: kuo gi ypatingi tie Himalajų kalnai?

Atsakau net nesusimąsčiusi: Himalajai - tai pasaulio šventykla!

Šventieji Himalajai Ladakas. Pasaulio stogas.

Lėktuvas nusileidžia Leh mieste.

Tai paskutinė ,,stotelė" Himalajų kalnuose. Iš čia veda du keliai - į kalnus pėsčiomis arba nuo kalnų link Indijos žemumų. Ladakas, istorinis kultūrinio Tibeto regionas, dar vadinamas ,,Mažuoju Tibetu” arba ,,Mėnulio žeme”. Ir išties, gam-

tovaizdis Himalajuose toli gražu ne egzotikos ištroškusiems - jis niūrus ir užburiantis savo didybe. Čia nėra jokių ribų, nėra limitų bei taisyklių. Himalajuose, sakoma, praeina ta paralelė, skirianti žemišką egzistenciją nuo nematomos, anapusinės. Kelionėje po kalnus patyriau tai labai aiškiai ir aš. Turėjau laiko permąstyti savo gyvenimą, suvokti savo ribotumą. Pamažu ėmė nykti taip tvirtai mano sąmonėje įsitvirtinusios vakarietiško pasaulio iliuzijos.

Kalnuose viską reikia patirti savo kailiu. Pajusti nuovargį, baimę, vienatvę, laimę… Ne veltui Jurga Ivanauskaitė rašė savo knygoje, kad nebuvęs Himalajuose, vis tiek nesupras.

Bet svarbiausia, man regis, reikia atsiverti visatai ir įsileisti viską, ką ji tau numačius duoti. Su ta intencija ir kopiau aukštyn - į tylą, supratimą, begalybę...

Kalnų aukštybėse yra šventieji urvai. Jogai, asketai, atsiskyrėliai ir šventieji kadaise išeidavo į kalnus, išsirinkdavo sau atokią vietą ir medituodavo dešimtmečius, kol jiems atsiverdavo visatos paslaptys ir jie nušvisdavo. Pagrindinis tikslas medituotojui, beje, ir yra pasiekti nušvitimą. Taip, kaip kadaise tai padarė Buda.

Ladake yra šimtai budistinių vienuolynų ir gompų. Dalis jų yra lankomi piligrimų iš viso pasaulio ir lengvai prieinami, kiti, pastatyti aukščiausiose kalnų

vietose, regis pasiekiami tik paukščiams.

Maždaug už 20 mylių nuo Leh, aukštai kalnuose įsikūręs Hemio vienuolynas.

Pastatytas 1630 m., Hemis laikomas didžiausiu ir turtingiausiu budistiniu vienuolynu Ladake. Jame saugomos aukso ir sidabro stupos, šventosios Tibeto tankos ir milžiniška Budos statula. Maždaug 1730 m. guru Rinpoche išpopuliarino vienuolyną, pradėdamas Hemyje kasmetinius festivalius, vadinamus Tsechu.

Tsechu festivalis vyksta pagal Tibeto kalendorių, kiekvieną 10 mėnulio dieną penktąjį Beždžionės mėnulio mėnesį. Tai yra Guru Rinpoches gimtadienis. Per kasmetinį festivalį į šviesą išnešami patys švenčiausi reliktai, šokami tantriniai ritualiniai šokiai, panaikinantys blogį, ligas ir atitolinantys mirtį.

Dėl milžiniškos dieviškosios energijos festivalio metu, sakoma, kad buvimas jame prilygsta susitikimui su Guru Rinpoche. Apsilankę Hemyje tuo metu gali tikėtis ilgesnio gyvenimo, turto ir laimės.

Be to, žmogus įgyja dvasių palankumą ir jam atsiveria visatos gelmės. Nepamirškime, kad vienuoliai, dalyvaujantys festivalyje, nevaidina, o atlieka labai gilias dvasines apeigas. Kaip tik šiais metais susirinko grupė Amerikos lietuvių, planuojančių dalyvauti Hemio festivalyje, kuris vyks liepos 8 ir 9 dienomis.

o ienuolyn Hemio v ai noriai vienuoli uja su bendra iais č pasaulie

Kitas, labai unikalus vienuolynas, vietinių yra vadinamas ,,Mažąja Potala”.

Potala – jo Šv. XIV Dalai Lamos rezidencija Tibete, kur jis jau seniai nebegyvena. Tikrasis šio vienuolyno pavadinimas - Thiksey. Priminsiu, kad labai svarbu laikytis tenykščių taisyklių ir aprangos tradicijų: prieš einant į vienuolyną, pečius reikia prisidengti, patartina dėvėti ilgas kelnes arba sijoną. Batai paliekami prie durų. Pamatę budistų dvasininkus - Lamas - nespoksokite tiesiai į akis, o pagarbiai nusilenkę ir nuleidę akis susiraskite vietą nuošalyje.

Kai kuriuose vienuolynuose leidžiama fotografuoti ir net filmuoti. Kituose viską, ką turi su savimi, palieki saugykloje.

Ladake žmonės tiki miriadais budistinių dievų. Tačiau mistiškiausi man pasirodė aukojimai demonams (dėl apsaugos) ir gerųjų dvasių prisijaukinimai.

Kalnuose mačiau milžiniškas akmenų piramides, pastatytas tam, kad įsiteiktų kalnų deivėms - dakinėms. Mat nuo dakinių malonės priklauso šeimos gerbūvis, sveikata ir sėkmė. Važiuojant iš Leh iki Manalio, teko pamatyti kalną, suverstą iš plastikinių vandens butelių. Paklausiau vairuotojo, kodėl čia visi krauna tuos butelius? Išgirdau štai tokią istoriją. Kadaise, kalnų keliu važiuodamas žmogus užmigo ir atsitrenkęs į akmeninę sieną žuvo. Nuo to laiko naktį tuo keliu važiuojantys, toje kelio vietoje mato stovintį žmogų. Jis stabdo pravažiuojančius, paprašo atsigerti vandens ir parūkyti. Vairuotojai, neva, sustoja, duoda atsigerti ir net pasikalba. Ladakietis pasakojo, kad savo akimis tą nelaimėlį regėjęs ir jam užsirūkyti net pasiūlęs.

Tiems, kas vėliau sužino, jog tai tik besiblaškanti mirusiojo siela - tenka pačius gaivinti.

Nuo Leh iki Manalio važiuoti autobusu reikia apytiksliai dvi dienas.

Gana varginanti kelionė. Teko sustoti dvejose stovyklavietėse, kur keliautojai gali pramankštinti kojas, atsigerti šilto gėrimo ir atsipūsti. Antroje stovykloje teko nakvoti. Tai palapinių viešbučiai Sarču su viena didele palapine - valgykla.

Naktį Himalajuose būna itin šalta, tad patartina turėti šiltų drabužių, kepurę, pirštines ir vilnones kojines. Tokios palapinių stovyklos mano važiuotu maršrutu buvo viso labo dvi. Vakare uždegamas vienas didelis laužas, prie kurio sutinki sušilti atėjusius turistus arba vienišus keliauninkus. Tai vieta, kurią mintyse pavadinau ,,pasaulio kryžkele". Kiek neįtikėtinų pasakojimų išgirdau… Būtent todėl ir vertini kiekvieną

sutiktą, kaip didžiausią dovaną, pavadini broliu, pasidalini savo gyvenimo istorija ir supranti - šiems žmonėms tikrai nesvarbu, kuo tu apsirėdęs, koks tavo statusas visuomenėje ir, kiek tu turi materialių ,,vertybių". Žmogaus širdis, geri ketinimai, nuoširdumas ir sukaupta išmintis – tokios savybės vertinamos atšiauriose vietose. Pasitikėjimas, gebėjimas dalintis tuo, ką turi yra svarbesni už ,,brandinius" rūbelius, be kurių mes neįsivaizduojame savo egzistencijos. Šiame kelio ruože kertamas antrasis pagal aukštį pravažiuojamas kelias pasaulyje – Tanglangla perėja, esanti 5350 metrų aukštyje. Dėl deguonies trūkumo, nuovargio ir nematomų jėgų poveikio, tuo keliu važiuojant patyrimai ypatingai gilūs ir jaudinantys. Visai netoli nuo šios perėjos yra kelio tarpas ,,rū-

Tikhs vienuolyn ey as, Ladakas, Indija

McLeo vieta, d Ganj, Indij k Lama, ur gyvena a D rytų ir kur susipin alai a vakarų kultūr os Sarču palapinių miestelis Himalajų aukštikalnyje

ke". Vairuotojas sakė, kad šis kelio ruožas visuomet toks. Žiūrėjau pro langą ir mačiau lėtai ant arklio jojantį raitelį, dar lėčiau einančius žmones su milžiniškais nešuliais ant pečių. Rūkas buvo toks tirštas, kad vieną minutę regėjau reiškinius, o po sekundės, po trumpo mirktelėjimo, jų jau nebeliko. Gana mistiškas reiškinys.

Dharamsala - Tibeto išeivijos širdis Iš Manalio kalnuotas Himalajų kelias itin prastas. Tačiau vis daugiau matai žalumos. Po 8 valandų pasieki Indijos Dharamsala. Dharamsala dar vadinama „Mažąja Lasa”, kadangi 1960 m. ji tapo laikinąja Jo Šventenybės Dalai Lamos rezidencija. Čia per Himalajus perbėgo ir šimtai tūkstančių tibetiečių, palikdami Kinijos okupuotą, naikinamą ir niekinamą savo žemę. Šiuo metu Dharamsaloje yra įsikūrusi visa Tibeto vyriausybė. Čia yra didžiulė Tibeto rankraščių ir archyvų biblioteka, kur garbingai padėta Pauliaus Normanto fotografijos knyga ,,Keturios Budos pėdos".

Norbulingka - Tibeto meno ir kultūros meka, Medicinos ir Astrologijos institutas… Šios negausios tautos kultūra ir papročiai taip organiškai įsiliejo į šiaurės indų gyvenimą, jog atrodo, kad tibetiečiai gyveno čia visada. Dharamsala plyti slėnyje, tarsi prilipusi prie kalvų. Matyti gražūs žalių laukų vaizdai, gyvenvietės šlaituose. Lyja čia gausiau nei kitur – rūkas kyla iš žemumų į viršų, kol pagaliau prapliumpa lietus.

Dharamsalos širdis McLeod Ganj miestelyje pastatyta budistų šventykla Tsuglag Khang, kuri yra priešais Dalai Lamos rezidenciją. Jo Šventenybė periodiškai čia rengia viešas audiencijas arba mokymus. Į mokymus, beje, susirenka tūkstančiai žmonių, iš kurių trečdalis - pasauliečiai, tokie kaip mes.

Sėkmingai sutapus aplinkybėms, galima asmeniškai pasveikinti Tibeto dvasinį lyderį. Man asmeniškai teko dalyvauti penkiuose mokymuose. Dalai Lama ateidavo į vakariečiams įrengtą salę su didžiuliu ekranu ir vertimo įranga.

Puikia anglų kalba pasveikindavo visus, pajuokaudavo ir palaimindavo. Po to, praėjęs pro mantras murmančių vienuolių

minias, atsisėsdavo, atsiversdavo šventus raštus ir skaitydavo.

McLeod Ganj kadaise apsistojusi buvo ir Jurga Ivanauskaitė. Radau jos aprašytą kavinukę, pavadinimu ,,Shambala". Deja, nebėra ten buvusių šaunių susibūrimų. Vakariečiai atrado ir pamėgo kitas vietas, kur dabar gali pamatyti juos kartu su vienuoliais. Mat į McLeod Ganj plūsta jaunimas, norintis perprasti budistinio mokymo subtilybes ir pramokti tibetiečių kalbos. O vienuoliai, savo ruožtu, nepraleidžia progos pasitobulinti anglų kalbos, užduodami begales klausimų apie gyvenimą vakaruose.

Po kelių savaičių McLeod Ganj, jau esi vadinamas ,,vietiniu". Tave atpažįsta, sveikinasi. Susirandi draugų, valgai gatvės maistą, o vakarais su Tibeto vienuoliais diskutuoji apie gyvenimo prasmę, tuštumą ir nušvitimą… Apie Indiją sakoma: "Čia plaka žmogaus sąmonės evoliucijos širdis". Ir išties, jei norite patirti kitokią ,,realybę" ir norite nors trumpam palikti šiuolaikinio pasaulio šurmulį, sustoti ir pažvelgti į savo vidų - Indija yra ta vieta.

o i l u a s a P Tibetas - didžiausias pasauly aukštumų kraštas vidurio Azijoje, dėl savo geografinės padėties vadinamas „pasaulio stogu“. Tibeto paviršius – didžiulis plokščiakalnis, 4000-4500 met-

rų iškilęs virš jūros lygio ir išbanguotas iki 7300 metrų aukščio kalnagūbrių. Tai kraštas, kuriame tik labai nedaug upių slėnių yra žemiau nei 3300 metrų virš jūros lygio, kur auga skurdi žolė, tačiau įmanoma užauginti ryžius, apelsinus, bananus bei citrinas. Tai kraštas, iš kurio išteka visos didžiausios Azijos upės, knibždančios žuvų, bet vietinių gyventojų neliestos šimtmečius... Čia vyrauja nuomonė, kad geriau valgyti didelius gyvūnus nei žuvis ar mažuosius, nes tam, kad pamaitintum žmogų, jų mažiau reikia nužudyti.

Tibeto virtuvę apsprendė atšiaurios klimatinės sąlygos su dideliais temperatūrų skirtumais (žiemą iki -30 C, vasarą +30 C) bei krašto neprieinamumas. Kaip žinia, iki Kinijos okupacijos 1951 m. net į Kiniją nebuvo nei vieno motoriniam transportui tinkamo kelio ir susisiekti buvo galima tik jakais. Todėl

.

e e v v u u t vir .

Audra Elle

tibetiečiai maitinosi tik tuo, ką sugebėjo patys užsiauginti.

Praeityje 90% Tibeto patiekalų buvo mėsiški, ypač populiari buvo jakų, avių, ožkų mėsa. Dažniausiai ji buvo valgoma žalia arba džiovinta, o vytinant mėsą žiemą, kai žema temperatūra užmuša bakterijas, ji tampa nepavojinga valgymui bei puikiai tinka ilgoms kelionėms.

Vištiena nebuvo populiari dėl tos pačios priežasties, kaip ir žuvys: tibetiečiams buvo gaila žudyti mažus gyvūnus. Dabar Tibeto ūkininkai augina ne tik vištas, bet ir karves, kiaules, avis ir net Pekino antis.

Nors 99% tibetiečių yra budistai, jie nėra vegetarai. Ir šiandien mėsa yra vienas pagrindinių jų maisto produktų. Vytinta mėsa mėgstama ir dabar, ją tibetiečiai, atsipjovę peiliu, mirko aštriame padaže. Kiti populiarūs mėsos ruošimo būdai – troškinimas bei kepimas riebaluose. Mėsa vartojama ir tipiškame vakarienės patiekale thupka. Tai sultinys su mėsa, įvairias makaronais bei daržovėmis.

Tibetiečiai didžiuojasi ir dešromis: kraujine, kepenine, mėsos bei miltų.

Besivystant žemės ūkiui ir besikuriant turgavietėms, vis didėjo daržovių

pasiūla. Tai atsispindėjo ir tibetiečių mityboje. Šiandien Tibeto virtuvė drastiškai pasikeitusi - dabar ji sveika ir subalansuota. Iš daržovių labiausiai paplitę atsparios atšiaurioms krašto sąlygoms: kopūstai, ridikai, ropės, žirneliai, morkos, bulvės, garstyčios ir svogūnai.

Kaimuose tibetiečiai, kaip ir mūsų proseneliai, šaknines daržoves laiko rūsiuose, apdengę šiaudais.

Populiariausias maisto produktas Tibete nepasikeitė nuo V mūsų eros amžiaus. Tai tsampa – skrudintų mieži--

nių kruopų miltai. Be jų tibetiečiai neapseina nei vieno valgymo metu. Tai maistas, kurį keliaujantys nešasi savo krepšyje. Jis labai maistingas ir lengvai paruošiamas: tereikia miltus supilti į karštą vandenį arba arbatą su sviestu, sumaišyti ir - skanaus! Tsampa, patiekiama su sviestine arbata (po cha) yra sūri, o iš tsampos pagaminta košė - dažniausiai saldi. Po cha – populiariausias tibetiečių gėrimas, ruošiamas iš juodos arbatos, pieno, ghee (išvalyto lydyto sviesto) ir druskos. Jo vietiniai gyventojai išgeria 20 ir daugiau puodelių, t.y.

3-5 litrus kasdien .

Pieno produktai taip pat sudaro svarbią tibetiečių virtuvės dalį. Gyventojai vartoja daug iš karvės ir ožkos pieno pagamintų šviežių ir džiovintų sūrių, sviesto. O iš populiariausio jako patelės pieno dri gaminamas pagrindinis regiono pieno produktas – sviestas. Gerai pagamintas jogurtas laikomas prabangos preke.

Momos - populiarus Tibeto gatvės patiekalas yra mėgstamas ir kaimy-

ninėse šalyse. Tai dideli virtinukai, verdami ant garų, riebaluose, sriubose, dažnai patiekiami su aštriu padažu sepen.

Nors kiekvienas moka tuos virtinius gaminti, dėl darbo sąnaudų tai nėra kasdienis maistas, tačiau per šventes tibetiečiai juos mėgsta ruošti visi drauge ir dideliais kiekiais.

Tradicinėje Tibeto virtuvėje alkoholis bei desertai nevartojami, nors keletas saldumynų gali būti ruošiama

ypatingoms progoms: dresil –saldūs ryžiai su sviestu, cukrum, razinomis ir droma (saldokais šakniavaisiais), bhatsa marku – saldi tibetietiškų makaronų su sūriu versija, khapsay –saldoki sausainiai. Šiuo metu Tibeto virtuvėje, naudojant vietinius ir įvežamus produktus, gaminama apie 200 patiekalų.

Momos Išeiga: 15 vienetų Tešla 2 puodeliai miltų ¾ - 1 puodelis vandens Suminkikykite tešlą, kol ji bus elastinga. Pridenkite ją, kol paruošite įdarą. Neleiskite tešlai išdžiūti, nes bus sunku kočioti. Įdaras Daržovinis įdaras 1 svogūnas 3cm imbiero gabaliukas 2 skiltelės česnako ryšulėlis kalendros (cilantro) 1/2lb kopūstų 1/2 lb tofu (kai jo neturiu, pukiai gaunasi ir be) 1/8lb tamsių rudų grybų (jų galite nusipirkti azijietiško maisto parduotuvėse arba pakeiskite bet kokiais kitais) 2 valgomi šaukštai sojos 1 arbatinis šaukštelis bulijono miltelių (vietoj jų aš dedu druską) Visus produktus kuo smulkiau supjaustykite, ir įdaras paruoštas.

Jei norite pasigaminti momos su mėsa, naudokite ją vietoj grybų. Tibete virtinukams su mėsa dažniausiai naudojama jako mėsa, Jums siūlome keisti jautiena.

Tuomet reikės apie 1/2lb maltos arba kapotos mėsos.

Tradiciškai tešla kiekvienam virtinukui kočiojama atskirai. Norėdami pagreitinti procesą, iškočiokite didelį lakštą tešlos ir, pasinaudodami maždaug 8cm arba 3-4colių skersmens dubenėliu, išspauskite skritulius. Tešla neturėtų būti permatoma, bet ir ne per stora. Dėkite tešlos paplotėlį į delną, ant jo 1 valgomą šaukštą įdaro ir darykite virtinį. Tibete tai atliekama dvejopai. Lengvesnis būdas yra pusmėnilis. Tešla perlenkiama pusiau, krastai užspaudžiami bei dekoratyviai užsukami. Kitas – tašla po truputį suimama ir spaudžiama, kol apeisite ratu, ir vidury liks tik maža skylutė. Ją būtinai sandariai užspauskite, kad neišbėgtų mėsos sultys.

Virimui ant garų reikalingas puodas, ant kurio užsideda kita dalis su skylutėm (kaip kiaurasamtis). Užvirinkite vandenį, indą su skylutėmis patepkite riebalais, dėkite ant jo virtinius, kad neliestų viens kito, uždenkite ir virkite 10 minučių.

Momos patiekiami su aštriu tibetietišku padažu sepen, sojos padžu arba net ir actu.

Man labiausiai patinka sepen sumaišytas su soja.

Sepen - aštrus tibetietiškas padažas 1 puodelis džiovintų mažų raudonųjų čili pipirų ½ puodelio stambiai sukapotos kalendros (cilantro), tinka ne tik lapai, bet ir koteliai 2 arbatiniai šaukšteliai kapoto česnako 2 valgomi šaukštai kapoto imbiero 1. Užmerkite pipirus nakčiai. Jei to nepadarėte, pasinaudokite greituoju būdu. Užpilkite pipirus verdančiu vandeniu ir pamirkykite bent 20 minučių.

2. Beliko, įpylus 2 valgomus šaukštus vandens, susmulkinti visus produktus trintuvėje rankiniu arba elektriniu būdu.

Padažas turėtų būti kečupo tirštumo, tad, jei reikia, įpilkite daugiau vandens. Pipirų plokštelės nesusi-smulkins.

3. Išeiga ¾ puodelio.

Skanaus!

Gyvenimo kelionė be pinigų:

!

Y N N U F E R O M Y E N O M NO Vytautas Krasnickas

Ar kada susimąstėt, kokiomis spalvomis nusidažytų pasaulis, jeigu visiškai atsiduotum jam? Jeigu keliautum ten, kur tave veda širdis? Jeigu nepraleistum jokios galimybės? Jei tavo kelionė priklausytų tik nuo sutiktų žmonių ir jei nebijotum išbandyti visko, ko tik geidžia širdis? O jeigu keliautum visiškai be pinigų? Jeigu gyventum kiekvieną dieną kaip paskutinę – nepraleisdamas nieko, kas verčia širdį plakti greičiau, šypsotis ir

Kvapą gniaužiantis kraštovaizdis San Marine

priimti visą Pasaulį į savo širdį? Tai ne dar vienas straipnis gražiai išgalvotai istorijai, ir tai ne utopinė idėja - taip jau daugiau nei 3 mėnesius keliauju aš, visuomenininkas, keliautojas ir vienas iš Pasaulio švarinimosi judėjimo „Let‘s Do It World“ iniciatorių, Vytautas Krasnickas. Nusprendžiau keliauti 2 metus po Pasaulį ir būti jam absoliučiai atviras, o didžiausias stabdis tapti atviram ir atsiri-

boti nuo nenatūralumo man nuo pat vaikystės buvo – PINIGAI. Daugelis vaikystėje svajojom pažinti pasaulį, norėjom jį apkeliauti, buvom pasiryžę siekti savo tikslų ir, svarbiausia mes nebijojom. Vaikas nesupranta baimės, jis taip arti pasaulio, dabarties, čia ir dabar – kiekviena akimirka jam dar viena galimybė, kurios jis net nesvarstydamas stveriasi. Jis natūra-

suvokiau, kad reikia parodyti žmonėms, jog visa sistema, skelbianti, suabsoliutinanti materializmą ir pinigus, kaip laimės šaltinį – neteisi.

“Keliauju per Amerikas be pinigu. Pamečiau akinius” sako Vytauto skelbimas pakeleivingoms mašinoms

Nusprendžiau keliauti po visą Pasaulį, po sudėtingiausias ir net materialistiškiausias vietas ir įrodyti, kad visur žmonės yra geri ir, kad žmones siejantys ryšiai yra pozityvūs, jeigu tu pats pozityvus. Noriu parodyti, kad bet kokioje situacijoje mes vienas kitam padedam ir įmanoma išgyventi bet kokiomis sąlygomis tarp žmonių.

Pradėjau kelionę Floridoje 2013 m. lapkričio mėnesį. 3 mėnesius keliavau per JAV pietines valstijas - nuo Floridos iki Teksaso, paskui po Meksiką, Belizą.

Kadangi Meksikoje praradau pasą, teko grįžti namo į Lietuvą pasidaryti naujo ir dabar jau keliauju Europoje. Artimiausiuose planuose - Azija ir Afrika.

lus, jis gamtos dalis, jis nebijo jokio bendravimo. Jis svajoja tapti kažkuo, akys žiba smalsumu ir gyvybe, jis nori pažinti viską, kas nepažinta ir geria į save viską, ką jį moko gamta ir kiti žmonės.

Kiti žmonės... visuomenė... jį moko: kaip tapti geru visuomenės nariu, kaip tapti geru mokiniu, studentu, o paskui darbuotoju, jį moko pritapti. Deja, visuomenė moko ir atsisakyti savų svajonių, nes „taip negalima“, „uždrausta“, „tu nesubrendęs“, „baik kvailioti“, „baik žaisti žaidimus“, „baik svajoti, eik dirbti“, „tau nepavyks“, „kokia nesąmonė“... Vaikas nežino NE – to jį išmoko visuomenė.

Kam tu pasakei ne? Pažiūrėk į veidrodį ir prisimink save vaikystėje – suprasi, kiek tų „NE“ tu išmokai. Tu išmokai BIJOTI. Stipriausiai pajaučiau materializmą, žmonių santykių sudaiktinimą, kai buvau dar visai vaikas. Visada norėjau būti nepriklausomas (tikriausia spaudžiamas visuomenės), todėl dirbdavau ir užsidirbdavau sau kišenpinigiams jau nuo 8-9 metų: gaudžiau žuvį, rinkdavau obuolius, nešiodavau laikraščius ir, aišku, viską pardavinėdavau. Jau nuo pat mažens jaučiau, kad šie taip šlovinami piniginiai santykiai man nekelia jokios laimės. Supratau, kad buvau tikrai laimingas, kai laksčiau po pievas ir su savo broliais, sese, pusbroliais ir pusseserėm žaisdavom, atsiduodavom dabarčiai, bandydavom vis kažką nauja, nepatirta.

Suvokiau pasąmoningai, kad tie ekonominiai santykiai yra nenatūralūs, suteikia tiek širdgėlos, o kas juos simbolizuoja?

PINIGAI. Būdamas 12 metų sudeginau

visus savo turėtus pinigus ($400) – tai buvo vienas iš įsimintiniausių momentų mano gyvenime ir buvau nepaprastai laimingas. Prisimenu, sumetęs pinigus į krosnį, išėjau į lauką – dar niekada taip gerai nebuvau jautęsis. Tikriausia jaučiausi kaip kalinys, išėjęs į laisvę po ilgos katorgos kalėjime, nors buvau dar vaikas...

Nuo to momento – niekada gyvenime nedirbau dėl PINIGŲ. Suvokiu, kad aš laimingas, nes aš VAIKAS: atviras, norintis visus mylėti ir NEBIJANTIS, nebijantis imtis nieko, ko noriu.

Mokiausi, dariau įvairius socialinius projektus, keliavau ir net padėjau broliui įkurti nuotykių parkų verslą, tačiau jokioje veikloje mano tikslas nebuvo PINIGAI. Pastebėjau, kad net didžiausi projektai pasaulyje - INTERNETAS, GOOGLE, SKYPE ir kiti buvo sukurti nesiekinat kaip pagrindinio tikslo – PINIGŲ.

Po daugybės kelionių po pasaulį ir pažinus daug tautų supratau, kad šis pasaulis yra geras, jame gyvena geri žmonės ir yra kiti, nelaimingi, kuriuos mes vadinam „blogais“. „Blogais“ vadinam, nes jie nepritampa prie visuomenės normų arba jas laužo, bet iš esmės jie yra atstumti „normaliosios“ visuomenės.

Pamačiau, kad visame pasaulyje laimingiausi žmonės - neturintys pinigų, t.y. žmonės, kurie neišaukština ir nesuabsoliutina pinigų, tie, kuriems pinigai tarnauja ir nesudaiktina, nesumaterializuoja santykių. Dėl visų šių patirčių

Kaip aš keliauju: 1. Noriu per 2 metus autostopu (bet kokiomis priemonėmis nemokamai) apkeliauti visus pasaulio regionus, su skirtingomis sistemomis, kultūromis ir papročiais. Ypač noriu keliauti į kraštus, kur sunkiau keliauti be pinigų. Keliaudamas be pinigų po JAV patyriau, kad kuo labiau suabsoliutinamas materializmas ir individualizmas, ir kuo turtingesnis kraštas, tuo mažiau žmonės linkę padėti.

2. Aš keliauju visiškai nenaudodamas pinigų. Visus savo 800$ išdalinau žmonėms pakeliui – nieko nepanaudojau.

Nenorėjau, kad pinigus siųstų šeima. Per 3 mėnesius privalėjau panaudoti pinigus tik 3 kartus, kai buvo neišvengiama.

Pirmąjį, kai buvau apiplėštas Playa del Carmen, Meksikoje ir praradau viską.

Tada daug daiktų susirinkau iš žmonių, o matymo akiniams (-3 stiprumo), telefonui su Wi-Fi, kad galėčiau susisiekti per nemokamas wireless vietas kavinėse su šeima ir draugais ir pranešinėčiau per FB savo kelionės įspūdžius ir fotoaparatui surinkau dirbdamas gatvėje, pasakodamas savo istoriją. 50 $, kuriuos surinkau per daug, atidaviau draugams. Antrasis kartas, kai reikėjo pinigų, buvo prie sienos su Belizu ir Meksika: turėjau susirinkti iš žmonių lėšų, kad galėčiau kirsti sieną - ekologiniam ir išvykimo mokesčiui. Ir trečiąjį, kai praradau pasą...

Turėjau grįžti namo (lėktuvo bilietas nekainavo, nes buvo nupirktas per brolio kompaniją JAV. Aš jam atidirbu natūra, t.y. dirbdamas, bet neimdamas pinigų jo versle). Tačiau dokumentams kelionei atgal ir išvykimo mokesčiui reikėjo per 2 dienas susirinkti 100 $.

Visus kartus bandžiau susitarti su valstybinėmis institucijomis, kad nereikėtų mokėti išvykimo mokesčių ir už dokumentus, bet nepavyko.

me nebūtų pasiūlę vietiniai žmonės pas juos nemokamai pernakvoti, dažniausia pasiūlydavo net keli, niekada pats neprašydavau.

3. Aš maitinuosi tik maistu iš restoranų, kavinių (daugiausia likučiais – nenoriu naudoti maisto, kurį gali parduoti), visada prašau, kad galėčiau kažką jiems naudinga padaryti, atidirbti. Daugumoje vietų žmonės nenori, kad dirbtum, bet vis tiek tau duoda maisto. SIURPRIZAS – vietose, kur dirbdavau už maistą , ten kur dirbdavau daugiausia, duodavo maisto mažiausia.

NEPRIIMU, kad man kažkas pirktų maisto, net ir iš draugų. Keliaujant susirinkdavau maisto, kurį ketinta išmesti tiek, kad beveik visada turėdavau kuo nors pavaišinti ir draugus.

4. Visada, jeigu tik norėdavau, turėdavau stogą virš galvos. Visi kartai, kai nakvodavau lauke, paplūdimiuose, džiunglėse – vien todėl, kad pats norėdavau. Dažniausiai nakvynę gaudavau per tinklalapį www.couchsurfing.org, kur žmonės siūlo nemokamai pas save apsistoti keliautojams. Nebuvo tokio miestelio ar miesto (išskyrus JAV), kuria-

Tai, ką patyriau taip keliaudamas – nepaprasta ir neįsivaizduojama! Tikriausiai šiuos tris mėnesius iškeisčiau net į savo numatomų 10 metų kelionę po visą pasaulį. Įdomiausia tai, kad kai nėra jokio piniginio elemento, materialinių santykių su žmonėmis, su kuriais susitinku, gaunu neįsivaizduojamą antplūdį teigiamos energijos: žmonės daro tau viską nuoširdžiai, padeda, nes iš tiesų nori padėti ir patys tampa dar laimingesni padėję tau. Juokauju, kad toks mano keliavimo būdas yra 100% filtras teigiamai energijai: autostopuojant sustojantys žmonės, žmonės duodantys maisto maitinimo įstaigose ir visi kiti sutiktieji tau padeda tik iš geros širdies, tik norėdami pasidalinti tuo dievišku gyvenimo džiaugsmu.

Teko nemokamai kelionės metu pagyventi ir viename iš 100 geriausių viešbučių prie Playa del

“ Toks mano keliavimo būdas yra 100% filtras teigiamai energijai”, sako Vytautas

Čičen Itzoje, Meksikoje

Carmen. Labai norėjau pamatyti savo brolį ir tėvus (jie atskrido paatostogauti), todėl jiems nežinant, pasisakiau esąs brolis ir nelegaliai patekau į viešbučio teritoriją. Kai ten patenki, viskas nemokamai – nuo 9 restoranų, 7 barų iki jogos, plaukiojimų su kajakais ir SPA. Šeima neprastai nustebo, nes jiems nieko apie save savaitę nepranešiau, ir jie labai stresavo, net galvojo, kad aš negyvas...

Taigi, jie mažiausiai tikėjosi mane išvysti savo viešbutyje. Kad ir koks ten buvo mūsų visuomenės standartais įsivaizduojamas „rojus žemėje“, aš nei vienos minutės savo kelionės nekeisčiau į tas 6 dienas praleistas tame rezorte nelegaliai ir nemokamai. Kodėl? Ten viskas paremta pinigais, jokio žmonių santykių natūralumo, jaučiausi, kaip vėl į narvą savo noru sugrįžęs paukštis. Vienintelis stabdis likti ten kuriam laikui buvo meilė šeimai.

Turėjau nepaprastai daug ir įvairiausių nuotykių – visa tai rašau savo knygoje, kuri maždaug po 2 metų bus išleista. Ją bus galima parsisiųsti internetu, žinoma, nemokamai, ir siekiu, kad ji ir išleista būtų NEMOKAMAI, t.y.,

kad net ir neturtingiausi žmonės, kurie neturi interneto ir technikos, galėtų ją paskaityti.

Visos kelionės metu lankiausi pačiuose pavojingiausiuose miestuose, skelbiamose per TV – Matamoros mieste, Meksikoje ir Belizo mieste, Belize. Visiška nesąmonė - nepaprastai saugu ir visiškai nepavojinga visur! TV, kaip ir kiekvienam verslui, reikia parduoti save. Savo eterio laiką jie gali parduoti tik tada, kai žmonės žiūri, o žmonės instinktyviai atkreipia dėmesį į pavojų. Todėl TV ir rodo tiek daug žiaurumų, tiek daug informacijos apie stichines nelaimes ir t.t. Nori nenori žmonės pradeda bijoti visko, viso pasaulio. JUOKINGIAUSIA, kad 90% sutiktų žmonių gąsdina: meksikiečiai, kad pavojinga JAV ir Belize, Belize kad JAV ir Meksikoj, o JAV, kad pavojinga praktiškai visur, tačiau tik mažiau nei 1% kalbančiųjų yra ten buvę...

Nesvarbu, kad aš baigęs teisės magistrą, studijavęs 3 metus politologiją ir 1 metus biologiją. Man svarbiau-

sia tai, ką teikia kiekviena diena.

Gyvenimas - geriausias universitetas.

Mano kelionei dar tik pradžia, tačiau per šį laiką jau tiek visko patyriau, daugiau nei per kelis savo gyvenimo dešimtmečius. Man 27 metai, bet aš esu tas pats VAIKAS, norintis žinoti, norintis kiekvieną dieną išbandyti, patirti nauja, norintis mylėti ir mylintis, nebijantis jokių žmonių, nes dar kartą kartoju: visa širdimi tikiu, kad žmonės iš prigimties yra geri! Gyvenimas per trumpas bijoti jį gyventi, taip kaip mes norime. Pasas jau sutvarkytas ir nepaprastai gera vėl būti kelyje , ir vėl esu pasitinkamas naujų besišypsinčių žmonių, lankau nuostabiausias vietas, glaudžiuosi prie laimingų širdžių ir nepraleidžiu jokių galimybių, kurias teikia šis nuostabus gyvenimas. Niekada viso to negalėčiau patirti taip, keliaudamas su pinigais.

Visus savo nuotykius ir išgyvenimus rašau savo Facebook‘e: Vytautas Krasnickas. Pridėkite mane prie savo draugų ir galėsite sekti mano kelionę bei nuotykius.

Lietuviai keliauja Marijus Bagdonavičius.

Kelionė pas Šamanus.

Autorinė įvykių versija.

Marijus Bagdonavičius - Lietuvoje ir ne tik garsus renginių, ypač vestuvių, vedėjas, mylimas aktorius ir režisierius. Žmogus, pelnęs publikos simpatijas šokių projekte savo linksmu nuoširdumu. Ne tik pokštaujantis, dainuojantis ir šokantis, bet ir labai charizmatška asmenybė. Anglų ir rusų kalbomis kalba tarsi savomis, dar kartais iš TV ekrano prabylantis lenkų ir latvių kalbomis. Nemirtinga siela! Tikras optimizmo užtaisas ant scenos!

Na, o dabar ir svarbios, daugeliui mūsų tokios mistiškos žinios nešėjas. Marijus, apsilankęs pas Peru šamanus, grįžo kitoks. Savo patirtimi jis sutiko pasidalinti ir su mumis. Siuntėme jam ilgiausią sarašą klausimų, tačiau jie mūsų herojaus taip ir nepasiekė. Paties Marijaus žodžiais tariant, matyt, neteisingi klausimai buvo, sako, šamanai užblokavo. Tikrai. Na, o tai, ką gavome – pati gryniausia tiesi, taikli ir pačių šamanų mums siųsta žinia per Marijaus jaguaro sielą.

Viskas prasidėjo 2005-aisias, kai išėjau. Tiksliau mano pusiau paralyžiuotas kūnas buvo išneštas iš reanimacijos palatos: joje atsidūriau dėl savo "nerūpestingo" gyvenimo būdo, kurį geriausiai apibrėžia "live fast, die young" credo... Tuo apie savo pasiutusią praeitį ir baigsiu. Tik pridursiu, jog savo audringam gyvenimo kelyje pirmiausiai, kaip BBC karo žurnalistas, vėliau kaip laisvai samdomas žurnalistas „perėjau“ visus įmanomus Kaukazo karus. Žodžiu, jau buvau mėtytas ir vėtytas, anot BBC šefo "an old sparrow-Supermario"...

Tik tai vargiai guodžia, kai nevaldai kairės rankos, esi pusiau apakęs, nusivylęs gyvenimu, praradęs šeimą, gyvenimą ir viltį. Taip atrodo, kad vėlesni metai emigracijoje, kur buvau "no face, no history man with baby face" išgelbėjo mane... Ten, toli nuo visų, amžinoje vienatvėje brendo ir tas naujo gyvenimo pumpurėlis, toji gėlė, kuri vėliau pražydo mano dvasioje, vardu DIEVO IEŠKOJIMAS. Ta būsena yra man įprastinė, nuolatinė ir, sakyčiau, esu visad palaimintas būdamas joje, nes net jei ir mirčiau, esu įsitikinęs jog šioji būsena ir yra

toji, apie kurią Šventame Rašte pasakyta: "Lauk ir budėk, nes nežinai nei dienos savo, nei valandos". Ir žmonės nesusimąsto, kad jie mirs, o gyvena lyg gyventų amžinai... Ir tik tas, kuris patyrė klinikinę Mirtį, žino Gyvenimo kainą. Todėl skubėk gyventi, žmogau.

Tas "skubėjimas gyventi" iš esmės ir nuginė mane į Peru pas šamanus, nes pagal savo išgales man ši kelionė yra per brangi... Ir daug kas taip sako: tolima brangi kelionė... Ypač, kai gyveni Lietuvoje ir uždirbi Litais, tokia kelionė tampa tikru išbandymu. Tačiau išbandymas ir yra kelio ieškojimas... Paklausit, ką bendro tai turi su šamanais? Aukšto-

Tai, ką Marijus savo akimis pamatė išsirengęs į etnografinę ekspediciją pas Peru šamanus, kasdienybėje įsisukusiam žmogui gali pasirodyti protu sunkiai suvokiama.

“Dauguma atvykėlių Peru džiunglėse ieško to, ko nėra pametę, užtat jiems ir nesiseka.”

sios krikščionybės Tiesos. Ar galima palyginti jas su tamsių burtininkų burbėjimu, būgnų mušimu, klykavimais naktyje prie laužo?

Tai kaip ten bus? Ar būtent taip bus, anot Holivudo produkcijos? Tą gali sužinoti tik vienu būdu: imti ir pasiklausti savęs, ir tau atsakymas ateis iš karto. Tik čia bėda, kad žmonės nenori priimti šio

“Po šios fantastiško grožio, spalvų, kvapų, vargo, prakaito ir mistikos kelionės jau niekada nebebūsiu toks kaip anksčiau.”

"atsakymo" į transcendentinius klausimus... kol nepakliūva į reanimaciją. Aš jums pasakysiu: kai pajausit Amžino Pasaulio alsavimą, pinigai tampa beverčiais popieriukais... Idėjos ir Mintys tampa jūsų mokėjimo valiuta.

Dabar sunku patikėti, kokia sutapimų ir lemtingų pažinčių grandinė atvedė mane namo, į Peru, į Šiaurės dy-

kumą, kur prie Likimo Nukirtėjo menhyro buvo man atskleista mano atsiradimo Žemėje istorija. Ir patikėkit, kiekvienas Jūsų turi nuostabią unikalią tokią istoriją, nes mes visi žvaigždžių vaikai... Toji paprastutė šamanų melodija ir yra atrakinimo kodas į sąmonę. Į tuos giliai paslėptus „failus“, kurie laukia kada juos atidarysite...

Aš nenoriu pasakoti, kaip aš su jais susipažinau. Aš nenoriu pasakoti, kaip ten atsidūriau. Vis tiek nepatikėsite.

Tik noriu pasakyti, kad filmas AVATARAS - ne pasaka. Ne išsigalvojimas. Tai realus pasaulis, egzistuojantis Amazonijoje. Savo bambagysle sujungtas su Peru džiunglėmis. Ir mes iš tikrųjų esame "blogiečiai", žudantys Motiną Gamtą. Tą darome kiekvieną dieną, pačiu savo egzistavimo būdu.

Peru? Andai? Kalnai? Džiunglės?.. Jei yra pasaulyje "švarių" ir civilizacijos nepaliestų vietų - Antarktidoje, Tibete ar dar kur kitur - visur įmanoma patirti tai... išgyventi susijungimą su Gamta... Vieta įtakos neturi. O šamanai?

Na, jie tik atveda jus į tą vietą, o visa kitą padarote jūs pats. Su Didžiąja dvasia Manitu, su Jėzum, su Buda, ar kas tik jums patinka... visiškai neturi reikšmės. Švariai energijai reikalinga švari vieta, vienatvė ir laikas. Deja, laikas... ir jums tikrai 15 minučių neužteks, tikrai ir dienos neužteks... O kiek reika? Katalikų vienuoliai iš OMF (Overseas Missionary Fellowship) brolijų sako: minimum tris naktis reikia "kryžium" gulėti... tai čia jei vienuolis esi. O pasauliečiui? Iš praktikos pasakysiu: maždaug po 2 savaičių kasdienių darbų, prižiūrint mokytojams, rezultatai pasirodys... Ne tik dvasiškai, bet ir fiziškai - pajaunėsit, svorio nume-

mokėmės gyventi iš naujo. Jie mums rodė naujo gyvenimo modelį, naujus mitybos ir higienos įpročius, naują pasaulio suvokimo būdą. "Būkime, kaip vaikai". Ta Švento Rašto tiesa, iš tikrųjų, tai kompiuterinė kūno virusų valymo programa, tiesiog reikia laiku paleisti ją.

Restartuoti. Kartoju, dažnai "šamanai" kalbėdavo kompiuterinės technikos kalba, kalbėdavo ir telepatiškai, ir kūno kalba. Mokė užuosti "Mėnulio kvapą", jis, pasirodo, turi 7 "bazinius" kvapus ...

O kelionė? Laikas, datos, kainos, skrydžiai?... Atsakysiu, kad čia ne turistinis maršrutas, pamirškit tai...

Kiekvieną kartą nuskridę matysit, kad niekas nieko "neplanuoja", o viskas išeina "savaime".

“Tarsi būdamas transo būsenos, nusirengiau visus drabužius ir plikas basas pasileidau bėgti per naktines džiungles", - įspūdžiais dalinsis Marijus.

sit, pralinksmėsit... Bet tai ne šamanų darbas, o jūsų pačių... “Mes negydom”, sako šamanai. “Mes tik nuvedam Jus į gyvybės ir mirties vandens vietas".

Toliau - patys patys patys... gydykitės savo Tikėjimu.

galimybių kopija. O "Skype" yra bandymas pakartoti telepatinio ryšio seansą...

O toteminai žvėrys? Visa Lietuva jau žino, apie man duotą "jaguarą", kaip toteminį žvėrį. Tik nežino, kad jų buvo duota net 6 nauji ir dar atrastas vienas senasis įgimtas giminės totemas - sena "žemaitiška meška".

O ir atrodė tie žmonės nuostabiai, nenusakomo amžiaus, liekni, pasitempę, energingi, linksmi, fiziškai be galo stiprūs, apie ištvermę tai... tenka gėdingai tylėti kamputyje, kaip tie amžiumi senukai, pėsčiomis žirgus lenkė... Mus, vyrus, kalnų žygyje vedė 74 metų moteris. Mes vos spėjome... Mūsų 6 valandų ėjimą, jie sukardavo vos per 2 valandas. Ir dar visą laiką besijuokdami...

Skamba, aišku, XXI amžiuj klaikiai... Šamanai, totemai... Jums paaiškins, kad "toteminis žvėris" tėra duota kompiuterinė programa ir toji programa veikia Jūsų "kompiuteryje". O, apskritai, visas kompiuteris yra prasta žmogaus

“Prisiekiu, niekada gyvenime nesu tiek nuoširdžiai juokęsis, kiek juokiausi šioje kelionėje.“

Tai ar dar norite tuos žmones vadinti niekinančiu žodžiu "šamanai"?

Gal jau nebe...

Tie mieli veidai, tas juokas... Iš tikro tai tik dabar supratu, kad mes visi

O ko Jūs norite? Jūs ir buvot su manim dabar "šamaniškoj" kelionėj...

PIRMAS dalykas kurį Jums pasakys Amazonijoje: "šamanų" nieko klausti negalima, ir pasakoti jiems nieko nereikia - jie ir taip apie jus viską žino.

Klausinėsit - ryte jų jau nebepamatysit. Ir niekada jau nebepamatysit.

TAI AR VIS DAR NORIT VAŽIUOT PAS ŠAMANUS? Niekas jūsų ten, deja, nekviečia. Reklamos nereikia.

Vietos praktiškai "užbukintos" metams į priekį.

Asmeniškai aš vėl ir vėl važiuosiu ten. Nes ten mano siela inkarnavosi Žemėje, ten mano dvasios namai... ten toje dykumoje. Kur jau 9000 metų nenutrūksta Žemės Gyvybės palaikymo ceremonija... ten ant tų menhyrų mano tikrasis Tėtė ir Mama, laukia savo pasiklydusio vaiko, kurį atneš po mirties jaguaras ant savo dėmėto kailio...

GAME OVER. RESTART!

Chicago Fly Fishing Outfitters 1279 N Clybourn Ave Lincoln Park

312-944-3474

v!! uotu d r a ja p Nau DuPage Fly Fishing Co. 1512 N. Naper Blvd, Suite 136 Naperville, IL 60563

630-857-3468

Pla"iausias muselin!s ir kitokios #$kl!s %rangos pasirinkimas parduotuv!je ir dar daugiau internetiniame puslapyje. Patyr&s ir paslaugus personalas.

Organizuojamos #ukl!s i'vykos po vis( pasaul%.

Muselin!s #ukl!s pamokos ir stovyklos. )eimininkas Andy Kurkulis su malonumu pad!s lietuvi'kai kalbantiems.

Keliautojų bendruomenė

CouchSurfing.org Mano namai - tavo namai

Šiandien, turbūt, sunkiai rastume žmogų, kuris kada nors nebūtų lankęsis svečiame krašte. Visi mes keliaujame skirtingais būdais bei lankomės mums įdomiose vietose, kiekvienas kitaip: kas prie vandens, kas prie laužo ar miške, o kas metropolyje randa sau palaimą. Kad ir kur bekeliautume, turbūt, sutiksite, kad mūsų lankomas pasaulio kampelis nebūtų toks, koks yra, be jame gyvenančių ir vidine dvasia spinduliuojančių žmonių bei jų kultūrinio paveldo. Kas gi būtų Andų kalnai be Inkų palikuonių Ketchua, ar Centrinės Amerikos kraštas be Majų, net ir Naujasis Orleanas be džiazo ir gambo?.. Žmonės – tai šalies veidas ir be jų netektume pusės grožio ir malonių akimirkų.

patyrimai. Šiai dienai CouchSurfing išsiplėtė per 100 tūkstančių pasaulio miestų ir turi 7 milijonus narių. Pati bendruomenės idėja yra plėsti savo

Anadien, susibėgę keliautojų susitikimui, tarpusavyje daug kalbėjome apie tai ir mane nustebino, kad kai kurie net girdėję nebuvo apie keliavimą per CouchSurfing bendruomenę. Taigi, trumpai norėčiau pristatyti, kas tai ir pasidalinti savo žiniomis bei įspūdžiais.

CouchSurfing.org buvo įkurta 2004 metais grupelės studentų, sugalvojusių, kad bet kur pasaulyje gali būti žmonių, norinčių priimti į savo namus napažįstamajį, atklydusį iš toli. Tai naujos pažintys, naujos draugystės, nauji

IG

BUSINESS CORP.

akiratį per sutiktus naujus žmones, skatinti ir tausoti kultūrinius mainus bei ugdyti visuotinę pagarbą.

Su naujais draugasi ir jų šeimomis iš Medelino, Kolumbijoje likome draugais visam gyvenimui

LIPDUKAI TROKAMS IR TREILERIAMS

(708) 262-6283

Meksikoje svečiuose pas CouchSurfing narį ir dabar labai gerą mūsų draugą šventėme Naujuosius Metus

Nariu tapti pakankamai paprasta: tereikia užpildyti savo asmeninį aprašymą. Puslapyje pateikiami konkretūs klausimai, į kuriuos reikia sąžiningai ir detaliai atsakyti. Čia surašomi jūsų pomėgiai, kalbos, kuriomis kalbate, jūsų veikla ir pageidavimai. Taip tampa daug lengviau atsirinkti, su kuo norite bendrauti, juk daug smagiau, jei su savo svečiu ar globėju turite ką nors bendro.

Jei jūs tik keliautojas, to ir gana. Na, o jeigu turite namuose laisvą kambarį, lovą, sofą ar čiužinį, esate kviečiamas priimti keliautjus ir savo namuose. Iš

s a v o patirties galiu pasakyti, kad žmonės prieš priimdami jus pas save, dažnai pasitikrina, ar jūs irgi tai darote. Kaip ir visur, čia taip pat atsiranda išnaudotojų.

Organizacijos esmė ir moto yra suvienyti pasaulio keliautojus, padėti susipažinti ir palengvinti nakvynės klausimą keliautojams - tai ne dyka viešbučio alternatyva. Viskas vyksta mainais. Organizacija patikrina paštu, ar jūs puslapyje pateikėte tikrą savo adresą. Na, o kada jūs jau kelyje, tinklalapyje belieka įvesti lankomos vietovės pavadinimą, peržiū-

rėti, kas gyvena patogioje jums vietoje, kokiomis sąlygomis jie priima svečius ir parašyti laiškelį su prašymu priimti nakvynei, ar susitikti susipažinti - čia jau kaip ir ko jūs ieškote. Jeigu gavote teigiamą atsakymą, valio! Jau turite, kur nakvoti. Tik neužmirškite po viešnagės pasidalinti savo įspūdžiais ir komplimentais apie naujus draugus. Rekomendacijos skatina draugysčių plėtimąsi bei pasitikėjimą naujais pažįstamais.

Taigi, registruokitės, keliaukite ir bendraukite!

PAšTAS Atsiliepimai apie apsilankymą Everglades nacionaliniame parke, Floridoje su YouGoWild Adventures

Norite pajusti tikrą kelionę ir paragauti keliautojo duonos? Įsitikinti, ar ji skani?

Gal trokštate pamatyti tikrą Floridos gamtą, kurios nepamatysite nė viename nacionaliniame parke ir nė viename jūrų muziejuje?

Kad jūs žinotumėt, kaip nuostabu vienoje ir toje pačioje saloje palydėti saulę, mėnulį ir vėl sutikti saulę su ką tik šviežiai išvirta kava ir užkandžiais (jei nepatingėsite atsikelti, žinoma)...

Nepakartojama vakarus leisti smagiai diskutuojant su bendrakeleiviais liepsnojančio laužo šviesoje, mėgautis ką tik lauko virtuvėlėje pagamintu maistu, skaitant knygą ar tiesiog būnant su savo mintimis.

Gal norite pabėgti nuo žvarbaus Čikagos šalčio ir pasimėgauti šilta Floridos saule bei gaiviomis naktimis, pamatyti stulbinančiai ryškias žvaigždes ir meteoritų lietų? O gal paprasčiausiai svajojate pabėgti nuo gyvenimo rutinos ir pamatyti kitokį gyvenimą? Gal net neįsivaizduojate, jog galima absoliučiai atitrūkti nuo visos civilizacijos, įskaitant telefonus, iPadus, televizorius ir kitą informacinį įšlamštą ir tokiu būdu - pajusti tikrą LAISVĘ? O gal užsisėdėjote darbo vietoje ir norėtumėt pramankštinti raumenis? Tai galėsite paradyti irdamiesi kanojomis atvirais Meksikos įlankos vandenimis. Ir, kas be ko - pabandysite savo laimę žvejyboje!

Visa tai ir dar daugiau jūs tikrai patirsite keliaudami su YouGoWild. Mano kita kelionė su jais ne už kalnų: Boundary Waters, MN jau šia vasarą! O ir Pietų Amerikai, tikiuosi, ateis eilė!

Ačiū Žilvinui, Dianai ir jų nuostabiai šeimynai!

Nedas a: į lorid rk, F al Pa į n is io t m s Na nojo glade es ka Ever elion ijoje į t k s ls ja ę a ūk izuo ee v s ištr nnes organ diena rs Te smet vau 8 ių, no is ka u n J b s . , ip iu 0 la son tuvoje 70-8 inu U o Lie aktį buvo u Žilv sutik trą n laiką adov i. An v lėdas ą nai, a u is s K v a si ėjimu eškė ir n u b s m o a e a t u m id s n le td die čių ad ž ir ne irintą aukš me 7 ga, k , s b p o o ę is r , t la id p ų a ijom jęs lfin salų prale au m audo kolon idus ui, de ančių ebuv i, ten ūrim Pasin ibisu o nule tūkst alčia aus n mės e įsik lkės, anaš stė š jo is po m e ė p u ė m p ž a r o o jo a k y k gr ed no . ą sk . Nie icago su ka dalyje džiais prasid lietų sį laik ol Ch žygį inėje is me L jau ję į oritų , liku mą. K emyn les, F ojusia mete ndas usidė Ž p ą žie s e m . a la r e o id sių: a m N a r v om jim ėjo uo -6 v Flo ė apš b n iriau 5 u e s m s t b o ė o s u m i: ep us iet ir įva sid io su ngum au. rožėjo daikt avom lio į p daug a n g d e i o in s d o r k a ž v e r a u e a lu 1 s d n k 4 did tik vir ų net ien ir Visus bipus po at laukė ių čia i.

A e im č u a . s š s n in o e k Kasd io iu elfi rob Pau ių, n avad gmaiš ingi d oja g rių p lapin čiau! l e mie i, tyk žaism ie, ku sų pa raleis Jewe ojom atoria mieji visok o nep at mū g ir aktį – r k p li p a nakv a ie d ik o l t ik , čią n ir pr ga a d e i it ę o r r a s a t d a k k in i, , t u , p r ia dila alia Key vinin mus prisia roko klupt ėra. iau š ai žu , jau Tiger aip k ali už e jo n ereli ome i anką tą laik me, k salos kad g aleid para ad ta vikai, kee įl s i, r a k il s e s p o t , n t lo matė , ė ie s , s o v e fo k vė ms da yn dam į Cho us, tik paro lis iš i, ger nakv imin e s a iš 5 i a n n a ja v b ų u a o , d t m g r s os loje kan tsar rmo mas pamu švies ey sa ens a ir pir ai, ko bit K ršlam cija, , ibis vand urutis nas, nepe e Rab istra nijos li sia i gėlo m o lo in t t deny o jo m m k o ik d ii t as us uo, oa .. T u van anų pai s aktį. park vand imi p s - ja pelik n m v u jo a ių u s s ip r ž o in t a u p k – su in o , r la y , o s e a e ę k d iu p e K T im n lesa, pat ptem as su avilio aplūd ščiai uvo a e prie Žilvin pauk ėlio p ės – P akar gus b , m in rutą erai v n t s š ių a u r i: ž io d a k g s žd gia M rs taip g km il nk pa toslū žvaig s, no isko 2 li a u s v i a o i u ir t r s a m i e r li ia tik oda ų, jū sala lašų otvyn Irklu ūčiau iaukli utinė eletą čia p Key. . Neb pask na kr tik k dideli tu pil Key vėmis ie ome e o enys k n v r m a o s io g k rų gio smeg ti, avil bet toslū oti jū ivalė stebė A liko P s d . u a u iš s s ir p a i m n į . įdo ūd asin nde laba anko galo ą įsp diena ėm p ž tai pat įl iki va vo be ildom bet u prie tras lėtum u d , ną e a lį a B o iš g ė m g . e d n o a d n u N nk ra ora , ka aba e kil os įla į rest ojant lionę o - pr vos n rkšn eksik ot ke andu kome u yto u v M r g u n s , s u iš ž o la a la jo p ei, u lauž s gė u. žą, o tiksli prie reikė elion e, ne adov a lau i irgi itai k utom kartu gesin i su v gal ta esisk ojas k žiuot iauti jis už a n n a n P , a v . o ie k i š ą r a ist aka ger o du alikę a ma ebuv uvo v labai ijos. P renk tų, n sia b buvo ilizac das e dan agiau todėl s civ m m Algir , s io s lė , s a ję o u k siv ėlt žino isos li as ne Vis d v r . a s ir p ie s 5 uv ijo tos ž leviz is. agau to, te lydžia ejų p terne saulė is ių žv ia in nuo in k t o ie is kit me v art v gavo kask para žėtis o r g ir vyną

NICARAGUA. Granada. Ometepe. Playa la Flor

COLOMBIA. Cartagena, tairona.

MEXICO. Chetumal. Isla Holbox

GUATEMALA. BELIZE. Tikal. Flores. Caracol. Placencia.

PANAMA. San Blas salos

ECUADOR. Quito. Cotopaxi. Fui Fui. Isla de la Plata.

You Go Wild

FLORIDA. Everglades Nacionalinis Parkas

Adventures

BWCAW , MINNESOTA, USA

PERU. BOLIVIA.

Lima. Cusco. Matchu Picchu.

Baltoji Kordiliera

Drusk! e"eras.

LaPaz. Sud Lipez

ARGENTINA. Buenos Aires . El Chalten.

Perito Moreno

2013-2014 met! kelioni! su gidu KALENDORIUS Sausio 2-9 d. - Everglades, Florida, USA Vasario 20-28 d. - Guatemala - Belize Kovo 7-19 d. - Argentina Baland"io 17-30 d. - Peru Gegu"#s 16-24 d. - Colombia Bir"elio 27-30d. - mexico Liepos 4-14 ir 19-28 d. - BWCAW, Minnesota, USA Rugpj$%io 6-18 d. - Ecuador Rugs#jo 12-24 d. - Bolivia Spalio 16-24 d. - Nicaragua Lapkri%io 14-21 d. - Panama Gruod"io 11-18 d. - Everglades, Florida, USA

Nuo Nuo Nuo Nuo Nuo Nuo Nuo Nuo Nuo Nuo Nuo Nuo

$650 $995 $2,950 $2,100 $999 $456 $575 $1,385 $1,350 $999 $1,675 $ 650

Taip pat organizuojame priv%ias keliones pagal u"sakym& po USA, Centrin' ir Piet! Amerik&. D#l (kaini! ir s&lyg! pra)ome skambinti nurodytais telefonais.

Keliaukite su mumis Atraskite. Pa"inkite. Pamilkite.

! !844-U GO WILD (844-846-9453) !!!!!yougowildadventures@gmail.com " www.yougowild.com !!!!!!!!!!!!YouGoWild Adventures

2014 Š CLIFstudio