Kiaulienos sprandine įdarytas aliejinis moliūgas

Pažvelgę chemiko akimis, sužinotume, kad moliūgo minkštimą sudaro angliavandeniai, sausosios medžiagos, tirpios sausosios medžiagos, ląsteliena, baltymai, riebalai ir pelenai. Būtent dėl savybės kaupti tirpias sausąsias medžiagas moliūgų vaisiai gali išsilaikyti pakankamai ilgai (apie laikymo sąlygas skaitykite žemiau).

Remiantis ajurveda, moliūgai subalansuoja visas došas– vata, pita ir kapha. Žinoma, tam neužtenka juos auginti, reikėtų ir valgyti.

Kokius moliūgus auginti ir kodėl

Būtent dėl visų kryžminimosi reikalų mano darže auga tik dvi moliūgų rūšys: aliejiniai moliūgai– Cucurbita pepo rūšies; sviestiniai moliūgai 'Butternut' – muskatinių Cucurbita moschata rūšies.

Cucurbitamaxima aš auginu kas keletą metų, kai nesugalvoju, kuo dar užsėti savo turimo daržo plotus. Šie milžinai mano darže siekia 30–40 kg svorio, tad juos apdoroti yra gana keblu, o sandėliuoti taip pat sudėtinga. Jie auginami dėl grožio, įspūdžio, galima jais puošti sodybą, kurti gėlių kompozicijas ir pan. Žinoma, mes jais dosniai dalijamės su vištomis, nes tai paprasta ir greita, o vištos tuomet deda ypač maistingus kiaušinius– abipusė nauda.

Aliejinius Cucurbitapepo auginu labiausiai dėl sėklų, kurios neturi lukštų. Be to, šių moliūgų vaisiai užauga palyginti nedideli ir gana gerai išsilaiko net iki gegužės mėnesio. Minkštimo storis apie 3–5 cm, tad juos apdoroti naudinga (paprastai kuo didesnis moliūgas, tuo storesnės sienelės ir galima naudingiau jį apdoroti, tačiau, atsižvelgdama į dydį, nemėgstu vargti su milžinais). Šių moliūgų minkštimas yra šviesiai oranžinės spalvos, nėra toks saldus kaip Cucurbita moschata ir ryškiu skoniu apskritai nepasižymi. Jis vandeningesnis už muskatinį, tačiau ne toks vandeningas kaip Cucurbita maxima.

Aliejiniai moliūgai turi belukštes sėklas, kurias labai patogu vartoti, iš jų spaudžiamas aliejus (tik tam reikia turėti specialų įrenginį). Pagrindinė sėklų nauda– fitosterolis, kuris mažina kraujospūdį, varo parazitus. Jose yra ir triptofano– amino rūgšties, turinčios įtakos mūsų nuotaikai per serotonino– laimės hormono– gamybą. Moliūgų sėklų aliejuje gausu omega-3, omega-6 ir omega-13 riebiųjų rūgščių, cinko bei seleno. Vis dėlto nors moliūgų sėklose yra ir ląstelienos, ir baltymų, ir riebalų rūgščių, aliejuje lieka tik riebalų rūgštys, todėl vartoti sėklas yra naudingiau. Nepamirškite, kad moliūgų sėklų aliejų galima vartoti tik šaltą, kaitinti nevalia.

Kita mano mėgstama moliūgų veislė– sviestiniai Cucurbita moschata moliūgėliai. Maždaug 15 °C temperatūroje, 60 proc. drėgnumo patalpoje jie puikiausiai išsilaiko net iki rugpjūčio, taigi 8–10 mėnesių! Žinoma, jeigu temperatūra aukštesnė, jie ima sausėti iš vidaus ir raukšlėtis kaip senučiukai iš išorės. Tačiau juos išlaikyti ilgiausiai yra didžiausios galimybės. Be to, užauga gana maži, 1–3 kg, tad juos lengva apdoroti, o sėklos užima labai mažą procentinę viso vaisiaus dalį, tad minkštimo gauname labai daug. Na, ir žinoma, skonis! Sviestiniai moliūgai neturi tokio išraiškingo kvapo kaip tos pačios rūšies muskatiniai (muskusiniai) broliai, tačiau jiems būdingas panašus saldus skonis ir ryški oranžinė spalva– tinka tiek sriubai, tiek saldumynams, tiek troškiniui. Iš Cucurbita moschata sviestinius renkuosi dėl gabaritų, nes įprastai muskatiniai užauga iki 8–9 kg, tad juos kebliau doroti ir sandėliuoti. Be to, man muskatiniai moliūgai yra per saldūs ir per kvapnūs. Žinoma, tai skonio reikalas, abiejų veislių moliūgai yra puikūs, tačiau nepamirškite, kad augindami turite pasirinkti vieną, kitaip nežinia, ką užauginsite.

Mano paminėtų medžiagų moliūgų vaisiuose gausu, bet svarbu žinoti, jog moliūgams reikia laiko subręsti. Nesubrendusio moliūgo minkštimas yra ne oranžinis, bet geltonas, šviesesnis, jame mažiau ląstelienos ir visų kitų vertingų medžiagų, jis vandeningas, dalis jo vertės dar nesusidarė. Termiškai apdorojant, moliūgas praranda vitaminą C ir šiek tiek karotinoidų. Kad pastarųjų nuostolis būtų kuo mažesnis, moliūgus virti, kepti, troškinti reikėtų su riebalais: sviestu arba aliejumi. Ir, be abejo, labai naudinga moliūgą valgyti žalią. Taigi, surinkę moliūgų derlių, geriausia jį mėnesį palaikyti, ir tik per tą laiką visos medžiagos pavirs tokiomis, kokios turi būti (krakmolas– cukrumi ir pan.).

Moliūgų laikymas

Jei moliūgus laiku nuraškysime su kotais ir sudėsime vėsioje ir sausoje patalpoje, juos galima ilgai išlaikyti. Atminkite: jeigu moliūgui bus per šilta, jis greitai pradės dygti (sėklos jo viduje pradeda dygti, minkštimas apkarsta, nors iš išorės vaisius atrodo visai sveikas), o jeigu bus per drėgna, jis ims pūti (tada požymius pamatyti lengva). Tinkamiausia terpė– sausas apie 8–12 °C temperatūros oras.

Moliūgus galima šaldyti: nupjovus žievę ir supjausčius gabaliukais, reikiamas porcijas sudėti į maišelius ar dėžutes. Jeigu tokio moliūgo dėsite į sriubą ar troškinį, galite neatšildytą porciją dėti tiesiog į puodą. Gaminant ką kito, teks atšildyti.

Moliūgus galima šaldyti prieš tai paruošus iš jų tyrę. Patogu normuoti po 0,5 kg, nes daugeliui receptų reikalingas toks ar panašus kiekis moliūgų tyrės. Tyrę galite gaminti kepdami moliūgą orkaitėje, pagardintą tiek sūriai, tiek saldžiai ar aštriai. Supjaustę stambesniais gabalais, pabarstykite pasirinktais prieskoniais, žolelėmis ar cukrumi, apšlakstykite aliejumi, ištepkite juo paviršių ir kepkite 160–180 °C orkaitėje, kol moliūgo minkštimas lengvai atsiskirs nuo odos. Tada jį nugramdykite šaukštu ir susmulkinkite trintuvu. Normuokite į šaldymo maišelius ar dėžutes ir nepamirškite pasižymėti datos bei skonio, kad žiemą netyčia nepagamintumėte aitrių šokoladinių moliūgo keksiukų...

Dalijuosi keliais savo mėgstamais ir dažnai naudojamais receptais.

Laikrodžiui išmušus rudens vidurį– spalį, ištaigingos karietos prie vartų akimirksniu virs didžiuliais oranžiniais kamuoliais. Nepramiegokite, bėkite susirinkti tų kamuolių iš po milžiniškų mėsingų lapų, kol šalnos nespėjo aplaižyti jiems šonų! Turėsite žaliavos ne tik grėsmingai besikvatojantiems Šiurpnakčio šviesuliams, bet ir gausybei įvairiausių patiekalų, papildysite savo pačių ir šeimos mitybą, patirsite naujų skoninių pojūčių. Vasaros galiūnų magija iš daržo karaliaus ant jūsų stalo visą šaltąjį sezoną, kol vėl galėsite pilnais žandais valgyti šviežias traškias salotas!

Kiaulienos sprandine įdarytas aliejinismoliu gas

Labai įspūdingai atrodantis patiekalas! Moliūgas čia atstoja troškinio puodą. Aš jį dar papildomai išskobiu, kad tilptų daugiau mėsos. Viską, kas nudrožiama nuo sienelių, sunaudoju blyneliams, keksiukams arba sriubai. Jei neskobsite ir liks daug moliūgo minkštimo ant kraštų, nieko tokio – iškepęs jis labai skanus. Galima dėti į troškinius, sunaudoti sriubai ar net pasigaminti kokį užtepą. Iš nurodyto kiekio išeina 4–6 porcijos.

Reikės:

• 1 kg sprandinės (aš perku jau supjaustytą) • 1 didelio moliūgo • granatų sulčių padažo (nebūtinai) • apie 300 g pastarnokų • apie 200 g morkų • 2 vidutinio dydžio svogūnų galvų • 3–5 skiltelių česnako • druskos, pipirų • aliejaus kepti

1. Iš vakaro mėsos kepsnius dosniai pabarstome druska, pipirais ir laikome šaldytuve. 2. Daržoves pjaustome riekelėmis, svogūnus – pusžiedžiais ir apkepame keptuvėje su šlakeliu aliejaus, bet tik tiek, kad apskrustų. 3. Tada kiekvieną sprandinės gabalą iš abiejų pusių aptepame marinatu: lygiomis dalimis sumaišome granatų sulčių padažą ir vandenį. Dedame į įkaitintą keptuvę ir paskrudiname. 4. Moliūgas paruošiamas taip: nupjauname maždaug 1/3 viršaus su kotu, kad atrodytų tarsi puodas su dangčiu.

Moliūgą išskobiame: sėklas išimame ir truputėlį paploniname pačias sieneles, bet ne per daug – turėtų likti apie 1,5 cm storio. Kotelį apvyniojame folija, kad nesudegtų. 5. Į moliūgo dugną sluoksniais klojame sprandinės kepsnius, daržoves, tada vėl kepsnius ir vėl daržoves.

Išeis du arba trys sluoksniai – priklausys nuo moliūgo dydžio. 6. Uždengiame ir valandą arba pusantros kepame 180 °C orkaitėje. Kepimo laikas taip pat priklauso nuo moliūgo dydžio – po valandos kepimo reikia patikrinti, ar iškepęs moliūgo minkštimas ir mėsa.

Kepsniams aptepti naudoju turkišką granatų sulčių padažą. Tai toks koncentruotas, tirštas padažas, kurio visuomet gaunu lauktuvių iš Turkijos. Bet jo yra pirkti ir specializuotose parduotuvėse ar didesniuose prekybos centruose Lietuvoje. Tuo marinatu aptepus mėsą, ji gražiai apskrunda. Gal tinka ir koks nors kepsnių padažas. Bet, jei jokio savo patikrinto gero padažo neturite, galima nenaudoti nieko. Toks patiekalas ne tik labai skanus, bet dar ir sveikas, nes mėsa valgoma su troškintomis daržovėmis – moliūgo minkštimas su pastarnokais bei morkomis puikiai atstoja visą garnyrą.