Rita BOČIULYTĖ. „Iš namų“: Zitos ir Romualdo Inčirauskų meninės kūrybos pėdomis

DAILĖ „Iš namų“:

Zitos ir Romualdo Inčirauskų meninės kūrybos pėdomis

Z.Inčirauskienės tekstilė.

Iki vasario pabaigos Žemaičių dailės muziejuje Plungėje eksponuojama telšiškių dailininkų, Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto profesorių, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus narių Zitos ir Romualdo Inčirauskų kūrinių paroda „Iš namų“.

Rita BOČIULYTĖ

Tęstinis projektas

Autorių žodžiais, atsitinka taip, kad, parodoms pasibaigus, kūriniai sugrįžta į savo namus – į dirbtuves, kur jie ir buvo gimę... Jų buvimas ankštose dirbtuvėse, juo labiau, jeigu kūrinių gausu, sukelia nepatogumų autoriams. O ir patys kūriniai jaučiasi nejaukiai, būdami be naudos – juos užgraužia sąžinė dėl tinginystės, nes kūrinio paskirtis – puikuotis gražiuose rūmuose, parodose žavėti žiūrovus. ►

◄ Taigi, padėtis apgailėtina, gulint supakuotiems tamsoje. Bet kartais nušvinta proga sublizgėti ekspozicijoje ir džiuginti smalsius meno gerbėjus.

Kaip ir šį kartą, kai jų autoriai – Z. ir R. Inčirauskai – buvo pakviesti į didžiuosius Plungės Oginskių rūmus pristatyti savo pastarojo laiko kūrybą.

Parodos projektas – tarytum tęstinis, nes analogiškas yra vykęs dar 2016 m. Šv. Jono gatvės galerijoje Vilniuje ir vadinosi „Iš garažo“. Tuomet į parodą darbus vežė tik Romualdas.

Į šią parodą „Iš namų“ darbus atvežė abu: eksponuojama Z.Inčirauskienės tekstilė bei tekstilinė instaliacija „AsMeniškumai“ ir metalo menininko, skulptoriaus R.Inčirausko mažoji skulptūrinė plastika bei projektas „Tarytum juvelyrika“.

Apie tai, kas asmeniška

„Meninėje instaliacijoje „AsMeniškumai“ (2018) grįžau į šią labai asmenišką, kartu visoms ano meto motinoms bendrą kasdienybę, nutikusią prieš keturis dešimtmečius, bandydama atkurti tą skurdų,

varginantį ir drauge jaukų pasaulį, – dalijosi mintimis Z.Inčirauskienė. – Tačiau tai – ne rekonstrukcija, o anos kasdienybės tekstilinis-kaligrafinis įprasminimas. Instaliacija ir objektai sukurti ready-made’ų, realių daiktų pagrindu, išlaiko atpažįstamumą. Ir garsioji B.Spocko knyga, ir puodai, ir rudos klijuotės skuteliai, kuriuos anuomet gimdymo namuose užrišdavo ant naujagimių rankyčių – daugybė autentiškų dalykų, nenumaldomai žadinančių prisiminimus, perkeliančius į laiką, kai derinau studijas su kūdikių auginimu... Tačiau visa ta asmeniška kasdienybė įgyja kaligrafinį matmenį, rašmenys dengia artefaktus,

Niekas niekur nedingsta – visi jausmai ir išgyvenimai virsta patirtimi ir menu.

objektai apauga nėriniais, laikraščiai, puodai, laiškai, švarkai, košelių receptai – viską sulieju į vieną instaliatyvią visumą, pasakojančią apie amatą – rašymą, nėrimą, siuvinėjimą bemiegėmis naktimis užmigdžius vaikus. Sopulius ir raudas. Laukimą ir tikėjimą. Apie balansavimą tarp meno ir kasdienybės, tarp studijų ir motinystės. Apie drąsą kalbėti apie tai, kas asmeniška, trapu ir švelnu. Apie tai, kad niekas niekur nedingsta – visi jausmai ir išgyvenimai virsta patirtimi ir menu.“

Draugui ir istorijai

Skulptorius R.Inčirauskas savo darbais toliau rašo Žemaitijos istoriją ir atnašauja virtuoziškam metalo menui ne tik parodoje. Du nauji jo darbai neseniai papuošė Telšius. Pernai sukako 70 metų, kai gimė žinomas kalvystės menininkas Edmundas Frėjus (1949–2009) ir 10 metų nuo jo mirties. Paminint šias dvi sukaktis, 2019 m. liepos 17 d. ant buvusio Telšių taikomosios dailės technikumo pastato, kur E.Frėjus 1972–1976 m. studijavo metalo meną (dabar ten – Telšių meno inkubatorius), buvo atidengtas atminimo ženklas, kurį sukūrė buvęs jo draugas, skulptorius R.Inčirauskas (arch. Ramūnas Banys).

2019 m. gruodžio 6-ąją Telšių miesto šventės metu pačiame Žemaitijos sostinės centre esančioje Didžiojoje žemaičių sienoje, skirtoje įamžinti žymiausius Žemaitijos istorijos įvykius, atidengta R.Inčirausko sukurta atminimo lenta – reljefinė skulptūra „Valdovų privilegijos Žemaitijai“ (arch. Algirdas Žebrauskas).