KULTŪROS ISTORIJA

Iš Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios praeities (2)

Šv. Jono bažnyčia.

Tęsiame pasakojimą apie Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios istoriją, vildamiesi, jog šis iškilus miesto pastatas bus atstatytas. Bažnyčios istorija tęsis. Šv. Jono bažnyčia taps jaukia ir mėgstama miestiečių šventove ir vėl tarnaus žmonių sielų atgaivai. O dabar pasižiūrėkime, kaip ši bažnyčia gyvavo ir kas jai nutiko beveik per šimtmetį – 1858–1945 m.

Jovita SAULĖNIENĖ

Turgaus gatvė. Jos gale – Šv. Jono bažnyčia.

Stebėtinas to auksakalio pavarde Sammeto sumanumas!

Po 1854-ųjų gaisro

Šv. Jono bažnyčia neišvengė skaudaus likimo. Per didįjį 1854 m. gaisrą ji sudegė. Pasakojama, kad bažnyčios degėsiuose išlikęs nesusilydęs varpo gabalas sudomino vieną miesto auksakalį. Jis ėmęs gaminti iš jo žiedus, vietoj brangakmenio inkrustuodamas paprastą stiklo šukelę. Vidinėje žiedo dalyje išgraviruodavęs gaisro datą: d.4. u 5. Octbr. 1854 (1854 m. spalio 4 ir 5 d.). Žiedai buvę paklausūs.

Statybos darbai

1852 m. Prūsijos vyriausioji statybos komisija išleido rinkinį „Bažnyčių, klebonijų ir mokyklų projektai“, kurį parengė Prūsijos karaliaus Vilhelmo IV patarėjas, architektas Augustas Stüleris. Projektuojant bažnyčias reikalauta laikytis viduramžių tradicijų: altorių statyti į rytų pusę, duris ir bokštą – į vakarų. Būtina laikytis nustatyto pločio ir aukščio santykio, pastatui suteikti stačiakampio

Iš Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios praeities (2)

formą ir pasirinkti statiniui romantikos ar gotikos stilių.

Šv. Jono bažnyčios projektą parengė minėtasis A.Stüleris. Statybos projektą daugelį kartų koregavo pats Prūsijos karalius Vilhelmas IV. Jo dėka buvo paaukštintos bažnyčios sienos. Darbų vadovu buvo paskirtas uosto statybos inspektorius Bleckas.

Statyba užsitęsė ne tik dėl darbų plano daugkartinių korekcijų, bet ir dėl lėšų trūkumo. Stogas buvo uždengtas tik 1856 m. Po metų pašventinti varpai. Pasak istoriko Johano Sembritzkio, bažnyčios statyba galutinai užbaigta 1863 m. lapkričio 23 d. „iškeliant ant bokšto rutulį su vėtrunge“.

Miesto puošmena

Šv. Jono bažnyčia tapo svarbiu architektūros akcentu, Turgaus gatvės ir miesto puošmena. Pasak Jono Tatorio, „atstatytosios bažnyčios siluetas tapo gerokai aukštesnis, grakštesnis, su gotikos elementais“.

Tai buvo aukščiausias visuomeninis pastatas Klaipėdoje. Bokštas-varpinė siekė 75 m. Ten buvo įrengta apžvalgos aikštelė. Kabėjo vertingi varpai. Per Pirmąjį pasaulinį karą vienas jų buvo paimtas karo reikmėms. Priekinėje bokšto dalyje virš durų 1872 m. buvo pritvirtintas S.Dacho reljefinis medalionas, kurį švietimo ministras padovanojo Klaipėdos gimnazijai, bet jis ten nepritiko.

1858 m. buvo apibrėžtos parapijos ribos. Šv. Jono bažnyčiai buvo priskirtas visas miestas. 1868 m. priešais bažnyčią įrengtas skveras.

Šv. Jono bažnyčios pastatas buvo rūpestingai prižiūrimas. XX a. pr. fasadai buvo suremontuoti. 1925 m. įvestas centrinis šildymas, o 1931 m. – elektra.

Karališki ženklai

Bažnyčios vidų puošė langų vitražai, vertingi dailės kūriniai. Prūsijos karalius Vilhelmas IV jai dovanojo F.Bouterwiecko paveikslą „Kristus alyvų darželyje“. Šalia

Šv. Jono bažnyčios altorius.

altoriaus stovėjo skulptoriaus Alberti išdrožtos Kristaus ir Mozės skulptūros.

Altoriaus dešiniame šone kabėjo atminimo lenta Prūsijos karališkajai porai su užrašu: „Nuo 1807 m. sausio 8 d. iki 1808 m. sausio 15 d. Jų Didenybės Frydrichas Vilhelmas III, teisingasis ir aukščiausiasis, ir nepamirštamai dievobaiminga karalienė Luizė su karališkaisiais princais ir princesėmis lankėsi mūsų bažnyčioje. 1807 m. po nervų ligos pasveikusi karalienė čia meldėsi, dėkodama už išgijimą, kovo 27 d. su dvasiškiais ir bendruomene dalyvavo Didžiojo penktadienio vakaro mišiose.“

1854 m. spalio 4–5 d. sudegusioje ir 1857 m. rugsėjo 13 d. atstatytoje Šv. Jono bažnyčioje buvusi atminimo lenta su dėkingumu priminė valdovų porą.

Kitoje altoriaus pusėje buvusi atminimo lenta su žuvusių klaipėdiečių pavardėmis priminė karą su Napoleono armija.

Netyrinėtos temos

Svarbi Šv. Jono bažnyčios tema – jos kunigai. J.Sembritzkis pateikė jų sąrašą, trumpai charakterizuodamas kiekvieną kunigą ar pamokslininką. Jis išskyrė veiklų pamokslininką Carlą Gotliebą Rehsenerį, kuris atidarė

Šv. Jono bažnyčioje kabojo atminimo lenta, skirta Prūsijos karališkajai šeimai.

privačią mergaičių mokyklą, dėstė piešimą, išleido knygas „Įvairaus turinio pamokslai“, „Pasakėčios, parabolės ir apsakymai visiems luomams ir visiems amžiams kartu su straipsniu apie pasakėčios esmę ir jos deklamavimą“, „Piešimo pradžiamokslis“ ir kt. ►

Šv. Jono bažnyčia. Dailininko Gustavo Boese piešinys.

Turgaus diena Klaipėdoje. Georgo Grentzo piešinys.

Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos AdM archyvo nuotr.

◄ Tyrinėtojams vertingas žinių šaltinis yra ir Šv. Jono bažnyčios knygos. Berlyno centriniame evangelikų archyve saugomi jų originalai, kurie dar iš esmės netyrinėti.

Tad tiek Šv. Jono bažnyčios kunigų įnašas į miesto gyvenimą, tiek bažnytinės knygos dar laukia aptarimų.

Dvasinė trauka

Šv. Jono bažnyčia miestiečiams tapo svarbia ir pamėgta dvasinės traukos vieta. Aktyviai veikė 1852 m. įsteigta bendruomenės bažnyčios taryba. Įsikūręs bažnytinis choras, vadovaujamas dirigento Hanso Froholzo, puikiai atlikdavo bažnytinę muziką ir patenkindavo net pačius reikliausius klausytojus. Miestiečiai buvo pamėgę Šv. Jono bažnyčioje vykusius koncertus. Čia koncertavo tiek Klaipėdos bažnytinis choras, tiek kiti žymūs muzikos atlikėjai iš įvairių Vokietijos miestų.

Ypač buvo garsūs vargonų muzikos koncertai, leidę klausytojams, pasak liudininkų, „patirti tyriausią muzikinį malonumą“, jų metu pasiekta „išties stebėtinų meninių aukštumų“. Šv. Jono bažnyčioje skambėjo J.S.Bacho preliudija e-moll, G.F.Handelio ciklas iš garsiųjų „Angliškų koncertų“, Georgo Kreislerio „Sicilietis“, žinomas S.Dacho choralas „Širdie, pas tave noriu gelbėtis“ ir kt. O ir patys vargonai buvę ypatingi.

Skaudus likimas

Per karą bažnyčia nukentėjo, buvo apgriauta, o pokario metais visai nušluota nuo žemės paviršiaus.

1949 m. plane bažnyčia jau pažymėta kaip griuvėsiai. Buvusioje bažnyčios vietoje buvo pastatytas saldainių fabrikas, stovėjo barakai su ūkinių prekių ir baldų komiso parduotuvėmis.

Dabar bažnyčios pamatus ženklina dekoratyvių krūmelių kontūras, o vietą, kur stovėjo altorius, – kryžius.

Įkvėpimo šaltinis

Šv. Jono bažnyčia ir šiandien miestiečiams yra traukos laukas. 1981 m. pradėti Šv. Jono bažnyčios archeologiniai tyrimai, kuriems

Pasakojama, kad bažnyčios degėsiuose išlikęs nesusilydęs varpo gabalas sudomino vieną miesto auksakalį...

vadovavo Vladas Žulkus, vėliau Gintautas Zabiela. Kasinėjimų metu archeologai aptiko 182 čia palaidotų žmonių palaikus. Spėjama, kad tarp čia amžinam poilsiui atgulusių klaipėdiečių gali būti ir poeto S.Dacho tėvas, vokiečių ir lietuvių kalbų žodyno sudarytojas, giesmių kūrėjas, dvasininkas Friedrichas Prätorius ir kt.

Šv. Jono bažnyčia ne vienam kūrėjui yra įkvėpimo šaltinis. Prisiminkime kad ir rašytojo Juozo Šikšnelio knygą „Banga atgal negrįžta“, kurios miesto paveiksle svarbiausias akcentas – Šv. Jono bažnyčia. Kiek nuotykių ir pavojų herojai patiria, ieškodami bažnyčios bokšte ypatingos galios turinčios gintarinės karūnos...

Tikėkimės, ateis diena, kai ta miesto, rašytojo J.Šikšnelio žodžiais, gintarinė karūna – Šv. Jono bažnyčia – iškils atstatyta Turgaus gatvės gale. Tam dedama labai daug pastangų.

Dėl prenumeratos kreiptis į „Klaipėdos“ laikraščio redakciją adresu: Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, Klaipėda.