Vytautas TUMĖNAS. Jaunimo bendruomeniška kūryba atranda Melnragę: projektas „The Baltic Wild Walls

Jaunimo bendruomeniška kūryba atranda Melnragę: projektas „The Baltic Wild Walls“

„Baltų kultūra miesto sienose“ / „The Baltic Wild Walls“ – Vilniaus dailės akademijos studentų IV tarptautinė sienų tapybos kūrybinė stovykla šiemet veikė Klaipėdoje liepos 22 – rugpjūčio 2 dienomis.

Vytautas TUMĖNAS

Ištapė apleistą pastatą

Sumanymo įgyvendinimui jau antrus metus pasirinkta vietovė Vėtros gatvėje, greta Melnragės molo ir „Klaipėdos naftos“ industrinių statinių. Ant privataus apleisto balto mūro pastato jaunieji menininkai kūrė bendrą sienų tapybos kūrinį. Jo intertekstualią vizualinę kalbą įkvėpė uostamiesčio heraldika, vietos tapatybės vardai, ženklai ir ornamentai bei populiaraus stilizuoto vyčio kūrėjo – Amerikos išeivijos dizainerio Gintaro Karoso plakatas baltų mitologijos tema. Ypač aktualus buvo ir socialinis šio sumanymo tikslas – įtraukti į kūrybos procesą ir subkultūrų atstovus.

Kūrybinės stovyklos organizatoriaus, projekto sumanytojo jaunojo dailininko ir kino menininko Žilvino Danio teigimu, šia veikla siekiama pagyvinti hiphopo kultūrą ir ieškoti sąlyčio tarp pogrindžio subkultūros ir visuomenei priimtinų kultūros formų. „Grafitis reiškiasi kaip kontrakultūra, kaip darymas to, kas draudžiama, o mes siekiame ne konfliktuoti, bet leisti jaunimui kūrybiškai pasireikšti. Mes išradome naują alternatyvią kūrybos erdvę – sutvarkėme apleistą pastatą ir papuošėme Melnragės kraštovaizdį. Praeiviai dabar fotografuojasi prie ištapytų sienų, kelia savo nuotraukas į instagramą, o „Autopliuso“ skelbimuose pasirodė parduodami BMW automobiliai mūsų darbų fone. Be to, šis 2019 m. Melnragėje pradėtas grupinis kūrinys jau pateko ir į Klaipėdos sienų tapybos gidą. Mums svarbu, kad uostamiestis būtų gyvas ir atviras hiphopo kultūrai miestas“, – sakė Ž.Danys.

Puoselėja hiphopo estetiką

Stovyklos ,,Baltų kultūra miesto sienose“ rengėjai puoselėja baltų tautų bendrystę bei alternatyvų požiūrį į galimas tradicijos ir subkultūrų jungtis. Pirmiausia jie sutelkė užsidegusią kūrybingą bendruomenę – Lietuvos ir Latvijos dailės akademijų studentus bei kelis savanorius – Joelį Aškinį, Vitą Baraduliną, Eveliną Bernatonytę, Oskarą Ivanovą, Matą Janušauską, Dmitrijų Jefimenką, Gintarę Konderauskaitę, Žilviną Makutį, Žilviną Gaižauską, Aleksandrą Saburovą, Gertrūdą Šuminaitę, Gretą Vainauskytę, Gustę Vaitiekutę, Davį Vaivadsą, Rūtą Žeimytę, Vytautą Juozėną.

Kūrybinėje stovykloje buvo puoselėjama įvairių hiphopo šakų estetika: grafitis, repas, breikas ir pasivažinėjimai riedlentėmis. Sandėlio patalpoje vyko gyvi repo atlikėjų ir didžėjų pasirodymai, o dailėtyrininkas antropologas dr. Vytautas Tumėnas skaitė paskaitas uostamiesčio mitopoetikos tematika. Jomis siekta įkvėpti jaunuosius dailininkus savitai suvokti ir permąstyti prūsų, kuršių ir klaipėdiečių tapatybės simbolius ir mitologinius įvaizdžius, jų vaizdavimo tradiciją šiuolaikinėje dailėje.

Pirminiai eskizai stovyklos metu buvo tobulinami kūrybiškai interpretuojant istorinius duomenis, derinant skirtingų autorių vaizdus tarpusavyje. Šis lauko sienų tapybos kūrinys išskirtinis tuo, kad jis buvo sukurtas kolektyviai, puoselėjant darnią grupinę, komandinę veiklą.

Jaunieji menininkai sienų tapyboje, purkšdami akrilo dažais, tapydami teptukais ir voleliu, plėtojo kuršių genties žynio, plaukiančio jūra valtimi, vaidilutės ir Lietuvos karių prie aukuro, pramoninio uostamiesčio, laivo „Meridianas“, Klaipėdos herbo ir jūros vandenų vaizdinius. Taip pat jie įsitraukė į senovės runų tekstų, liaudies audinių raštų bei šio projekto pavadinimo „Baltic Wild Walls“ ir Melnragės vietovės užrašų estetizuotą raišką. Tokiu būdu įgyvendinta paradoksali kontroversiškų sandūrų vizija: susipynė senosios baltų tradicijos ir modernybės utopijos, pajūrio gamtos ir uostamiesčio pramonės, pagoniškų rašmenų ir grafičių šriftų deriniai.

Kuria eksperimentinį filmą

Į kūrybos vyksmą buvo įtraukti ir Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos moksleiviai – jie susipažino su grafičio šriftų stilistika ir išmėgino jų atlikimo technikos galimybes, ištapydami ant pastato savo vardus. O savanoriai stovykloje buvo mokomi filmuoti. Jie prisidėjo ir įamžindami sienų tapymo proceso akimirkas, taip talkindami medijų menininkams kuriant meninį eksperimentinį filmą.

Pasak jo režisieriaus Ž.Danio, norima nufilmuoti žmones, kuriančius hiphopo kultūrą Lietuvoje. Siekiama dalyvių akimis parodyti bendruomeninės kūrybos vyksmą ir atskleisti kūrinio gimimo eigą – tai, kaip tapymą lemia įtemptos kūrybos sąlygos lauke, kai vieną dieną ►

◄ neapsakomai karšta, o kitą – jūroje siaučia audra ir vėjas verčia nuo pastolių, nupūsdamas purškiamus dažus. Pasak Ž.Danio, hiphopo kultūra formuojasi kasdienybėje, siekiant atrasti bei išreikšti save, todėl įdomu įrašyti savo istoriją – tai, kokie esame dabar.

Pastatas, iš visų pusių ištapytas, dabar tapo savotišku paminklu hiphopo kultūrai.

Jaunieji meno puoselėtojai savo rankomis sutvarkė apleisto pastato aplinką, išpjovė krūmokšnius, nušienavo. O pats pastatas, iš visų pusių ištapytas, dabar tapo savotišku paminklu hiphopo kultūrai. Maištingi kontrakultūriniai jaunimo poreikiai, jų „pogrindinė“ saviraiškos laisvė sumaniai jungiama su akademinio jaunimo kūryba, čia įgyja pavidalą, priimtiną ir patrauklų viešosiosioms miesto erdvėms.

Vilniaus dailės akademijos studentų IV tarptautinės sienų tapybos kūrybinės stovyklos „Baltų kultūra miesto sienose“ / „The Baltic Wild Walls“ akimirkos.

Vytauto Tumėno nuotr.