ERDVĖS

ERDVĖS Išlakstytas horizontas

„Didžiojo Belto plotis 16 km / Mažojo 600 metrų / Mano kairės rankos ilgis 75 centimetrai / Baltijos jūros tūris 21 000 kubinių kilometrų / Mano kūno tūris 85 litrai / Mane kelia Archimedo jėga / Lygi grimztančio kūno išstumto skysčio svoriui / Arba svoriui Baltijos jūros 85 litrų vandens, / Kurio druskingumas siekia 1,7 procento / o ašaros ‒ 0,85 procento“ ‒ tai ištrauka iš Dano Aleksos performanso „85 litrai“. Šiame tekste ir toliau susipins ištraukos iš D.Aleksos performanso ir asmeninės įžvalgos apie rugpjūčio 14-ąją Smiltynėje trečiąjį kartą vykusį meno festivalį „Mėlynoji juosta“. Festivalis atsigręžė į gamtą ir ekologiją bendrystėje su žmogumi.

Augustinas ŽEMRIETA

Zelandija Sielos žemė Plotas 7 031 kv. kilometras Didžiausia sala Baltijos jūroje

Toliau Gotlandas 2 994 kv. kilometrai Sarema 2 673 kv. kilometrai

Alandų salų 6 500 Kurių bendras plotas 1 572 kv. kilometrai Elandas 1 342 kv. kilometrai 117 kv. centimetrų Plotas tirpstančios pėdos Ant smėlėto dugno

Vakar priklauso šiandienai

Pirmasis meno festivalis „Mėlynoji juosta“ surengtas 2016-ųjų liepą. Jo atsiradimą, pasak organizatorių, paskatino anksčiau Smiltynėje vykę meno procesai: skulptorių simpoziumai, Smėlio žaidimai ir nuolatinės miesto identiteto paieškos. Kartu tai ir proga persvarstyti, kiek geografinė miesto padėtis vis dar aktuali, gaji kūrybinėse praktikose, koks mūsų pačių santykis su gamta, jūra, iš čia ‒ žvilgsnis į savasties apibrėžtis. Festivalio pavadinimas „Mėlynoji juosta“ ‒ tai nuoroda į vietą, pajūrio ruožą, vandens liniją, jūrinį aspektą. Kaskart kviečiami menininkai, pasitelkę stebėjimo, pažinimo metodus, tyrinėja žmogaus ir gamtos santykį ir per meno kūrinius kuria savitus gamtos patyrimus.

Po trumpos kelerių metų pertraukos grįžęs festivalis toliau tęsia tyrinėjimus gamtos, ekologijos ir bendrabūvio su žmogumi klausimais. Pastaruoju metu ypač daug kalbama apie švarios ir tvarios aplinkos kūrimą. Kaip žinoma, uostamiestį krečia taršos skandalai. Matyt, ne skandalai, o reali ir grėsminga sveikatai oro, vandens taršos situacija yra svarbiausia. Suprantama, tokia padėtis susiklostė ne vakar ir ne šiandien, tai nuoseklus (galima drąsiai taip sakyti) savo aplinkos netausojimas ir kažkokia sisteminė įdiegtis mąstyme, atskiriama elgsena darbe ir namie: darbe darau ir vykdau nurodymus, o namais jau rūpinuosi ir piktinuosi netinkamais miesto vedlių sprendimais arba nesprendimais. Organizatoriai mano, kad pasitelkus menines formas, nesitikima revoliucingų pokyčių. Bet kaitos miestiečių savimonėje, kad tik nuo mūsų pačių priklauso miestas, kuriame gyvename ‒ viltingai norėtųsi.

Trečiajame festivalio etape susitelkta į vandenį, kaip į destruktyvią jėgą arba transformacijos veiksnį, galintį sukurti struktūras, kurios atitiktų žmonių ir jūrų būtybių poreikius bei norus. Daugiau nei 95 proc. gyvybės egzistuoja po vandeniu, bet mes labai mažai žinome apie šiuos gylius. Jūros paviršius kviečia persvarstyti pasaulio paviršių. Tai yra ne tik santykio kaita, bet ir santykis tarp vandens ir žemės, žmogaus racionalaus proto ir pasąmonės, buvimo žmogumi ir buvimo žuvimi, tarp gyvo ir mirusio, praeities ir dabarties.

Meno kūriniai praplečia aplinkosaugos problemas į individo, bendruomenės ir žmonijos visuomenės sferas, kad ištirtų paslėptus ekosistemos randus. Festivalis taip pat skirtas tirti alternatyvius dalykus, kuriuos menas gali parodyti mūsų įsivaizduojamų jūrų kontekste. ►

D.Aleksos skulptūra-performansas „85 litrai“.

J.Kalniaus fotografijų paroda „Jūra už tvoros“.

◄ Vidutinis mano bridimo greitis 2 kilometrai per valandą

Baltijos krantų bendras ilgis 8 000 kilometrų

Brisdamas užtrukčiau 333 dienas

Po vandeniu galiu išbūti 33 sekundes

Menkė (lot. Gadus morhua)

Visą gyvenimą

Paprastasis ruonis arba jūros šuo

Žinduolis, kaip ir aš 15 minučių

Jo kūne daugiau kraujo

Raumenyse hemoglobino

Jūrų šuns kūno ilgis 1 m 75 cm

Svoris 130 kilogramų Kūno paviršiaus plotas 2,52 kv. metro Mano 1,89 kv. metro Baltijos jūros 386 000 kv. kilometrų

Druskos atspaudai

Ant medinio pastato sienos tarsi tvoros klaipėdietis fotomenininkas Juozapas Kalnius išdžiausto fotografijų ciklą „Jūra už tvoros“. Juo autorius siekia parodyti

daugelį metų buvusią nebylią, dabar jau gerai matomą ir girdimą konfrontaciją tarp miesto ir uosto, atkreipdamas ypatingą dėmesį į ribas, sienas ir tuos vaizdinius, kuriuos šios sienos dengia. Šių objektų fiksavimui menininkas pasitelkė druskos spaudos techniką, kuriai naudoja Baltijos jūros vandenį ir sidabro nitratą. Tad uosto tvoros fotografijų atlikimo technika simbolizuoja tai, kaip jūros uostas atitvėrė miestą nuo vandens. Minėta druskos spauda dažniausiai turi rudą atspalvį, kaip KLASCO kraunamų krovinių dulkės, paskutiniu metu dažnai nusėdančios ant Vitės kvartalo gyventojų palangių ir langų, tad ir vizualiai jos veikia kaip pranešimas apie uosto taršą mieste.

Druskos spaudos techniką 1830-ųjų viduryje išrado anglų mokslininkas ir išradėjas Williamas Henry’s Foxas Talbotas. Jis sukūrė vadinamąjį „jautrų popierių“ mirkydamas silpname valgomosios druskos tirpale, rašomojo popieriaus lakštą pavertė „fotogenetišku piešiniu“. Išdžiovinus, viena pusė tepama stipriu sidabro nitrato tirpalu. Taip pagaminta sidaFestivalis „Mėlynoji juosta“ nedeklaruoja pompastiškų šūkių, didaktiškai nebaksnoja pirštu, bet kantriai laukia ir kaskart rituališkai veda į rytojų.

bro chlorido danga ypač jautri šviesai. Veikiamas šviesos, popierius patamsėja. Procesui užtvirtinti naudojamas stiprus druskos tirpalas.

Šį fotografinį procesą 2016-aisiais Baltijos jūros vandeniu savo kūrybinei praktikai pritaikė fotomenininkas Gintautas Trimakas. Menininkas instaliacijos-performanso „Išlankstytas horizontas“ atlikimui pasirinko Kuršių marių vandenį. Tekančio vandens viražai, primenantys abstrakčią tapybą, tarsi tyvuliuojantys ir cirkuliuojantys debesys, atsispindi plačiuose vandens telkiniuose. ►

Geraširdys Linkėtojas. Skulptūra „Replika visoms kitoms brangioms medžiagoms“.

G.Trimako instaliacija-performansas „Išlankstytas horizontas“.

◄ G.Trimakui svarbus ne regimas vaizdas, o materialūs, apčiuopiami gamtos pėdsakai, palikti šviesai jautriame popieriuje. „Išlankstytas horizontas“ ‒ gamtos ir mokslo jungtis, kurios pagrindiniai veiksniai – žmogus, saulė ir vanduo (jūra, marios).

Ant mano kūno 5 milijonai plaukų Jei jų vidutinis ilgis būtų 3 cm 8,6 mm Tai bendras plaukų ilgis būtų 193 km Toks vidutinis Baltijos plotis

292 kilometrai iki Elando Kur 1951-aisiais pasiprašė politinio prieglobsčio 3 jūreiviai Vienas iš jų buvo 22 metų Antras 24 metų Jauniausias 19 metų Ruonio patelė išgyvena iki 35 metų Pirmą kartą jūrą pamačiau būdamas 5 metų

Monumentas monumentui

Geraširdys Linkėtojas (skulptorius Vytautas Viržbickas) apie skulptūrą „Replika visoms kitoms brangioms medžiagoms“

pasakojo: „Ši skulptūra atsirado netikėtai. Kai, vedamas intuityvaus jausmo, pjausčiau padangų protektorius ir neturėdamas kur dėti šoninių padangų nuopjovų, pradėjau jas krauti vieną ant kitos. Rezultatas buvo stebinantis. Taip sukurtas sūkurys ilgai mane džiugino.“ Menininkas kūryboje vadovaujasi estetinės pajautos paieškos vizualumo ir metaforinės kalbos santykio principu. Suprasdamas, kaip rizikinga balansuoti tarp fundamentalių vertybių, tokių kaip pastovumas, meilė, nuoširdumas ar kitos, skulptūrinėmis instaliacijomis jis bando ir vėl jas priartinti prie

skubančių žiūrovų žvilgsnio. Jo kūriniai yra savotiškos asmeninės istorijos, kurias įkūnija jautriai ir preciziškai suvaldyta forma bei atmosfera. Turbūt bene dažniausiai aptinkama tarši medžiaga ‒ automobilių padangos štai tapo estetišku, elegantišku erdviniu objektu, neformaliu iš atliekų sukurtu monumentu šiukšlėms.

Linas Kutavičius, vienas iš nuosekliausiai su šviesa Lietuvoje dirbančių menininkų, festivalyje pristatė instaliaciją „Švietimkūnis“. Kūrėjas pasitelkė šviesą kaip įrankį, kad iš gamtos ištrauktų tam tikrus dėmenis ir juos išskleistų stebėtojams. Viduryje plynės (buvusioje istorinių skulptorių simpoziumų vietoje) akmuo, transformuotas į šviečiantį objektą, traukte traukė smalsuolius. Šalia besiganantys arkliai kūrė fantasmagorišką atmosferą.

Prieš nerdamas giliai įkvepiu Giliai miegodamas Įkvepiu 12 kartų per minutę

459 metrai Giliausia vieta Baltijos jūroje Tarp Gotlando ir Stokholmo Dugne dumble gyvūnų augalų liekanos

Drumzlinai žalsvame vandenyje 75 centimetrų gylyje liejasi kontūrai Žmogus panašus į gyvūną Gyvūnas į augalą

Baltijos kruizas

Skulptorius D.Aleksa brūzgynuose įtaisė 85 litrų akvariumą, aplink vėjyje supasi žuvies, kojos, abstrakčių formų šviečiantys organinio stiklo objektai. D.Aleksos kūryboje svarbus individo ir visuomenės santykis, konkreti vieta ir laikas. Menininkas, atsispirdamas nuo savo kūno tūrio, gvildena savo socialinio statuso, tapatumo platesne to žodžio prasme klausimus. Panirdamas į save, jis išneria bendruose kontekstuose – geografiniame, istoriniame, matematiniame. Ir viskas taip susipina, kaip šiame konkrečiame tekste, kad nebežinai, kas esi tu, kas tavo ar mūsų. O gal ir nereikia žinoti, tiesiog plevena nematomas bendras fiziologinis jungiklis.

Baltiškos atmosferinės muzikos duetas „Tykumos “ (puikiai klaipėdiečiams

L.Kutavičiaus instaliacija „Švietimkūnis“.

pažįstami atlikėjai Kristijonas Lučinskas ir Donatas Bielkauskas) festivalyje atliko instrumentinės muzikos programą. Joje įpinti pamario tiltai, bokštai, švyturiai, vandenys, žolynai, akmenys, prieplaukos, laivės, burės, birbynės, kanklės ir elektronika. Muzikantai, įsitaisę voro formos medinėje konstrukcijoje, iš daubos aukštyn leido harmoningą, su aplinka susiliejančią muziką.

Festivalis „Mėlynoji juosta“ nedeklaruoja pompastiškų šūkių, didaktiškai nebaksnoja pirštu, bet kantriai laukia ir

kaskart rituališkai veda į rytojų. Rytojų, skirtą mums ir ateities kartoms. Norima tikėti, švaresnį, tvaresnį, sąmoningesnį ir harmoningą rytojų.

7 metrų gylyje Žydrai glazūruotos plytelės Nugriauto Lazdynų baseino dugne 14-os metų Pasiekiau nėrimo rekordą

Baltijos kruizas Talinas Helsinkis Stokholmas Ryga 271 euras 15 centų ►

Baltiškos atmosferinės muzikos dueto „Tykumos“ instrumentinės muzikos koncertas meno festivalyje „Mėlynoji juosta“: atlikėjai – K.Lučinskas ir D.Bielkauskas. Andriaus Kasmočiaus nuotr.