4 minute read

DAILĖ

DAILĖ Frankofoniškoji ir kitos skulptoriaus K.Pūdymo kūrybos pusės

Skulptoriaus Klaudijaus Pūdymo kūryba jau senokai peržengė ne tik Klaipėdos, kurioje jis gyvena ir kuria, bet ir Lietuvos ribas. Pastaraisiais metais vis dažniau apie jį buvo kalbama Prancūzijoje, kur dailininkas rengė parodas, jose dalyvavo, kur pernai pastatytas jo sukurtas paminklas lietuvių poetui, rašytojui ir diplomatui Oskarui Milašiui.

Advertisement

Kristina JOKUBAVIČIENĖ

Kuria prie jūros

Klaipėdietiškoji skulptoriaus K.Pūdymo kūrybos dalis daugumos miestiečių ir turistų tikrai matyta, tik gal ne visų identifikuojama autorystės požiūriu.

Taigi, kas nežino smarkaus pašėlusio kaminkrėčio, nutūpusio ant namo stogo senamiestyje? O vešlių formų undinėlės, tiksliau – visos undinės prie upės? Rimto piktoko praėjusio amžiaus pradžios iešmininko, ilgesingai žvelgiančio į kitapus gatvės esančią geležinkelio stotį ir jos naujus traukinius? Mūzų Dramos teatre? Berniuko su laiveliu ar mergytės su

DAILĖ oji ir kitos skulptoriaus ūrybos pusės

paukštuku, prisėdusių vienas priešais kitą ant suoliukų Mažvydo alėjoje? Gal nešėte jiems žiemą šiltas kojines ir kepuraites? O gal kas bandė taikytis prisėdus alėjoje ant suolelio, dekoruoto dviem dramatiškai sudėtomis bronzinėmis rankomis? Būtų įdomu sužinoti, ar padėjo?

Smiltynėje galėjote matyti galingai sparnus išskleidusį albatrosą iš jūros negrįžusiųjų atminimui, o prie kadaise itin pasižymėjusio kino teatro „Aurora“ (dabar „Aurora City Hotel“) dekoratyvią metalo kompoziciją „Rytas“? Gal metėte laišką tai vienintelei į Klaipėdos senamiesčio pašto dėžutę su paukšteliu?

Palangoje tai jau tikriausiai žingsniavote Tiškevičių alėja lygiai taip, kaip iš abiejų jos pusių į susitikimą vienas su kitu eina ir eina grafienė Antanina Sofija Tiškevičienė ir grafas Feliksas Tiškevičius.

Jei kurios nors K.Pūdymo dekoratyvinės skulptūros nepaminėjau, prašau man atleisti...

Užsikrėtė Prancūzija

Bet pasižvalgykime ir po kitus kraštus. Pavyzdžiui, gražią 2019 m. rugsėjo 15 d. popietę Fontenblo mieste, kuris yra tik už pusšimčio kilometrų nuo Paryžiaus, buvo atidengtas paminklas lietuvių poetui, rašytojui ir diplomatui O.Milašiui (1877–1939). Natūros dydžio stovinčio poeto statulą iš bronzos su prie širdies glaudžiama knyga (ant jos vienoje pusėje užrašytas O.Milašiaus poezijos posmas lietuviškai, kitoje – prancūziškai) sukūrė skulptorius K.Pūdymas.

Taip pagaliau buvo baigta daugiau nei prieš dešimtmetį prasidėjusi išskirtinės asmenybės įamžinimo istorija. ►

Įėjimas į „Rudens saloną 2019“.

◄ Antra vertus, per tuos metus užsimezgę skulptoriaus kontaktai su Paryžiuje gyvenančiais lietuviais ir prancūzų menininkais bei galerijomis tęsiasi, nes, pasak paties kūrėjo, jis „užsikrėtė Prancūzija“ visam gyvenimui, tapo tikru tos šalies aistruoliu ir prisiekusiu frankofonu.

Europos meno sostinėje

Verta trumpai prisiminti, kaip dar mokykloje, o vėliau ir Valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija) mokytasi prancūzų kalba padėjo Klaudijui atverti Paryžių, miestą, praėjusio amžiaus tarpukaryje itin pamėgtą Lietuvos dailininkų. Baigę Kauno meno mokyklą, Europos meno sostinėje jie ieškojo tolesnių tobulėjimo galimybių vaizduojamosios ir taikomosios dailės srityse.

Paryžiuje 1923–1939 m. pabuvojo ir intensyviai valstybinėse bei privačiose akademijose studijavo, o kai kada ir parodas rengė Lietuvos XX a. dailės grandai – skulptorius Juozas Mikėnas, grafikas, tapytojas Vytautas Kazimieras Jonynas, keramikas Liudvikas Strolis, tapytojas Kazys Šimonis ir daugelis kitų.

Sovietiniais metais (tai K.Pūdymo ir jo kartos menininkų žalios jaunystės laikai) meno miestas Paryžius atrodė kaip kokios pasakos vizija, nepasiekiama ir nereali. Tik po 1990-ųjų mums atsivėrė visi keliai į pasaulį. Todėl ši K.Pūdymo istorija itin tinka 2020 m. minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-metį.

Paminklo O.Milašiui idėja

Būtent 1990 m. Paryžiuje gyvenęs skulptorius Antanas Mončys (1921–1993) pakvietė jauną, bet jau keliais darbais pasižymėjusį skulptorių K.Pūdymą paviešėti jo namuose, supažindino su grafiku Žibuntu Mikšiu (1923–2013), vertėja ir literatūros kritike Ugne Karvelis (1935–2002).

U.Karvelis 1993–1995 m. buvo Lietuvos Respublikos laikinąja reikalų patikėtine, o 1995–2002 m. – Lietuvos ambasadore prie UNESCO. Būtent jos iniciatyva 1994 m. į Pasaulio paveldo sąrašą buvo įtrauktas Vilniaus senamiestis, o 2000 m. – Kuršių nerija.

Paryžiuje K.Pūdymas sutiko ir Ričardą Bačkį (1934–2019), 1994–1998 m.

Verta pasižiūrėti ne tik į viešosiose erdvėse įkurdintus jo darbus. Dėmesio nusipelno ir skulptoriaus mažosios plastikos kūriniai, rodomi parodose.

buvusį Lietuvos ambasadoriumi Prancūzijoje.

Bendraujant intelektualų ir menininkų būrelyje, kilo idėja pastatyti Prancūzijoje paminklą O.Milašiui.

Kodėl paminklui buvo pasirinktas Fontenblo? 1920 m. O.Milašius tapo pirmuoju nepriklausomos Lietuvos valstybės pasiuntiniu Prancūzijoje, iki 1925-ųjų buvo Lietuvos atstovu Prancūzijoje, o iki 1938 m. dirbo Lietuvos atstovybės Prancūzijoje patarėju. Jis aktyviai skleidė lietuvių kultūrą Prancūzijoje ir visoje Vakarų Europoje. Pasibaigus darbinei karjerai, O.Milašius nusipirko namelį Fontenblo, ten ir mirė 1939 m., palaidotas Fontenblo kapinėse.

K.Pūdymas prie „Rudens salono 2019“ iškabos.

K.Pūdymo skulptūra „Rudens salone 2019“.

Figūrinis ir simbolinis

Paminklą poetui, vertėjui ir diplomatui atidengė Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas ir Fontenblo meras Fredericas Valletoux, ceremonijoje dalyvavo paminklą finansavusios draugijos „Milašiaus bičiuliai“ nariai ir lietuvių bendruomenės atstovai.

Paminklas, pasitelkus paties autoriaus naudojamą savo kūrybos apibūdinimą, yra „figūrinis ir simbolinis“. Kontrastas tarp formų tikroviškumo ir netikėtų minties bei plastinių sprendinių (kiaurymė figūros krūtinės dalyje) iš pirmo žvilgsnio šokiruoja, bet, apžiūrint figūrą iš įvairių rakursų, įdomiai atsiskleidžia naujomis prasmėmis.

Paskutinis šios istorijos akcentas buvo padėtas 2020 m. sausį, kai K.Pūdymas vyko į Paryžių, pakviestas dalyvauti iškilmingame draugijos „Milašiaus bičiuliai“ susirinkime, kuriame buvo priimtas į draugijos narius. 2019 m. draugijos išleistoje O.Milašiui skirtoje atsiminimų knygoje yra ir paminklo poetui nuotrauka – užbaigta bronzinė figūra, laukdama, kol jai bus parinkta galutinė vieta, kelerius metus iki įsikūrimo Fontenblo stovėjo Lietuvos ambasados patalpose Paryžiuje. ►

This article is from: