Nijolė KEPENIENĖ. Su budizmo kompasu užantyje

Su budizmo kompasu užantyje

Dainius Sobeckis. Kryžiaus užraktu. Poezija. ScandBook, Gargždai, 2020, 142 p.

Nijolė KEPENIENĖ

Kai skaitome tekstą, pirmiausia į jį įneriame ar kaip kitaip įsigauname, todėl pirmas skaitymas nedaug tesusijęs su vertinimu, nedaug ką tegali pasakyti, lindėdamas viduje. Nematai, neapčiuopi visumos. Turime skaityti antrą ir trečią kartą. Bet čia jau slypi kiti pavojai – pernelyg įsigyvenęs į tekstą, įsipatoginęs, kaip sakoma, vis dažniau imi kartoti žodžius kaip mantrą, kuri mažai ką bendra teturi su pačiomis eilėmis.

Dainiaus Sobeckio eilėraščių knygos „Kryžiaus užraktu“ pirmasis tekstas jau yra manyje seniai įsipatoginęs, nuo pat tada, kai pirmąsyk jį išgirdau. Ta paprasta, bet nenuginčijama tiesa – jei negimei, tai ir nemirsi – nukovė ir iš karto uždavė pagrindinį klausimą: kada gimsta žmogus ir kada (kaip?) poetas? Į visus šiuos klausimus Dainius bando rasti atsakymus per Dievą. Tai pati tikriausia teopoetika, kuri neįmantriais žaidimais, kartiniais bei dažniniais laikais siekia įprasminti kasdienybę. Netrūksta paperkančio paprastumo ir kasdienybės įžvalgų. Kad ir eilėraštyje „Sūpuoklės“, kur esatis: neplautas / kalnas indų / kriauklėj (15 p.). „Budime“ bet kuris judesys pasaulyje – Kristaus beldimas, bet autorius, atskleisdamas savo krikščionišką nuolankumą ir vis dėlto saviironiškai pripažindamas nepajėgumą perprasti Dievo planus, nuoširdžiai užbaigia: vis beldžia / kurčnebyliui (25 p.). Labai krikščioniškas ir eilėraštis „Turgus“. Santykis tarp teksto ir skaitytojų čia grindžiamas istorine patirtimi, į sąmonę perkeliami legendiniai Kristaus žygiai tiesiog virtuoziškai ir labai taupiomis priemonėmis supinami su nūdiena. „Legione“ irgi panašiai pinasi pirmųjų krikščionių ir šiuolaikinio žmogaus – neapleidžiamo saviironijos – patirtys: mūsų daug pasiėmiau psichiatrijos žodyną ar žinyną nustačiau sau diagnozę šizofrenija (38 p.).

Dar ryškesnis laiko susidvejinimas, kelių laikmečių slinkčių suplakimas eilėraštyje „Žegnokis“, pasibaigiantis būsimomis patirtimis: dažnai atrodo gyvenau ateityje kūriau kosminius laivus skridau tarp žvaigždžių buvau planetų užkariautoju visada atrodo dabar negyvenu (43 p.).

Kai kurie eilėraščiai („Iš pasakos“ , „Literatūrologas“) tarsi iškrenta iš konteksto. Čia tarsi pametama eilėraščių jungtis, tokia ryški D.Sobeckio rinkinyje. Iš aukštesnio prasminio lygmens nukrentama net nelabai žinai kur. Ir visai be reikalo, nes, kai tekstai gana trumpi, visuma turi ypatingo žavesio, nesinori net trumpam pamesti kodinį pranešimą, liudijantį autoriaus nuoseklumą ir karštą norą atsakyti į sau pačiam svarbius klausimus.

Vis dėlto jautriausi eilėraščiai skirti artimiesiems – mamai, sūnui, dukrai. Gyvenimiškas artumas dažniausiai pakiša koją poetinei įtaigai, bet Dainiaus atveju yra tikrai ne taip. Pavyzdžiui, eilėraštyje „Nušvitęs“, skirtam sūnui Joriui, Dainius, atrodo, bando truputį nutolti nuo krikščionybės budizmo kryptimi (poetika irgi). Vaizdiniai sutrumpėję, žodis arti nušvitimo: besišypsantis Buda ką tik nuskandinęs laivelį vonioje.

Arba „Užraktas“, skirtas dukrai Ūlai, kuriame įžvelgiamas daikto daugiasluoksniškumas. Žaidžiama paprastais dalykais ir, atrodo, be gudravimų: medinėms durims geriausiai tinka metalinė spyna

metalinėms durims tikrai netinka medinė spyna.

Spynos, durys, jų medžiagiškumas keičiasi vietomis, kol pagaliau randamos popierinės durys ir ateina ta kuriai nereikia rakto (46 p.).

Lyginant poezijos rinkinį „Kryžiaus užraktu“ su anksčiau pasirodžiusia D.Sobeckio eilėraščių knyga „Žvejo sūnus“, nesunku pastebėti, kad temos išlieka tos pačios. Vis dėlto estetiniai sprendimai, atradimai, nereti nušvitimai (rašau tai ne kursyvu ir be kabučių – tai tikri nušvitimai) keičiasi. Kaip jau minėjau, krikščioniškojo Dainiaus kompaso rodyklė nukreipta budizmo kryptimi, todėl ir tekste susidaro įdomus daugiasluoksniškumas, kurį, manyčiau, toks mielas sūnaus Jorio piešinys gerokai supaprastina. Mano akiai jis pernelyg iliustratyvus, užtektų pilko fono ir rakto skylutės, o patį kryžiaus raktą tegu susiranda skaitytojai.