KULTŪROS ISTORIJA

Kad laikas neprarastų laiko

245-osioms Prūsijos karalienės Luizės gimimo metinėms

Christianas Danielius Rauchas (1777–1857). Karalienė Luizė. Kitąmet rugpjūčio 1-ąją bus minimos 770-osios Klaipėdos gyvavimo metinės. Ta proga turėtume prisiminti ir iškilias istorines asmenybes, kurios per beveik aštuonis amžius savo užmojais ir darbais mieste įspaudė ryškius pėdsakus, garsino Klaipėdos vardą. Tik ar turime tokį asmenybių sąrašą? Net krebžda abejonė, ar apskritai egzistuoja toks poreikis... Viena iš Klaipėdai svarbių asmenybių yra legendinė karalienė Luizė (1776–1810). Karalienės 245-ųjų gimimo metinių proga prisiminkime Jos didenybės 31-ąjį gimtadienį Klaipėdoje, tada vadintoje Mėmeliu, ir žvilgtelėkime į jos paveikslą europiniame Pašto kelyje. Tam, kaip sakoma, kad laikas neprarastų laiko.

Jovita SAULĖNIENĖ

Miestas suruošė šventę

1807 m. kovo 10 d. Mėmelis... Ėjo trečiasis mėnuo, kai Prūsijos karališkoji šeima, senuoju Pašto keliu traukdamasi nuo karo su Napoleonu bangos, prieglobstį surado Mėmelio mieste, tapusiame laikinąja Prūsijos sostine. Tą dieną karalienei Luizei sukako 31-eri. Gimimo diena jai buvo neįprasta – Jos didenybės žodžiais tariant, „žeminančios tremties“ sąlygomis, tačiau palanki miestui, turėjusiam galimybę pagerbti savo valdovę ir parodyti jai žmonių „pagarbiausią, ištikimiausią meilę ir atsidavimą“. 1807 m. kovo 10-ąją miestas suruošė iškilmingą karalienės Luizės gimtadienio šventę, dalyvaujant pačiai Jos didenybei. Tvyrojo karališkoji šventės atmosfera. Miestas šventiškai buvo iliuminuotas, „visuose laivuose plevėsavo draugiškų nacijų vėliavos“ ir „iš daugybės vėliavomis papuoštų laivų buvo saliutuojama, šaudoma“. Belaisviai, amžininkų liudijimu, „iš dėkingumo“ karalienei apšvietė visus citadelės, kur buvo įkurdinti, langus. Miestiečiai būriavosi gatvėse. Rytą pro karaliaus rezidenciją didžpirklio F.L.Consentiaus namuose, kuriuose karališkoji pora buvo apsistojusi, karalienės Luizės garbei pražygiavo karališkoji gvardija, paskui – ir Pomeranijos batalionas. ►

Liūdnas gimtadienis

Atvirukas, išleistas 1907 m. „Borusijos“ paminklo atidengimo Mėmelyje proga. ◄ Rezidencijoje per iškilmingus pietus karalienę sveikino šalies ministrai, kiti ofi- cialūs asmenys, tarp jų – ir garbūs miestiečiai. Po vasarį įvykusio Yluvos mūšio jai buvo įteiktas užkariautas erelis (vėliava). Pusę septynių vakaro pirklio G.Argelanderio namuose vaišintasi punšu. Vakarienei „pagal Berlyno paprotį“ visi vėl susibūrė rezidencijoje... Artimų žmonių rate nebuvo tos šventinės nuotaikos. Nerimas tvyrojo ore. Karalienė buvo atmetusi Napoleono pasiūlymą paveikti taikos derybų pradžią, nes buvo įsitikinusi, kad sąjunga su priešu atneštų daugiau bėdos nei naudos. Vėliau tokiu sprendimu ji liks patenkinta: „Išlikome morališkai laisvi ir laikui bėgant tapsime laisvi politiškai. (...) Ar gali būti kas didingesnio nelaimėje?“

Sprendimas buvo svarbus, bet virš Prūsijos neišsklaidė neramių debesų. Nuojauta, kad prireiks dar daug stiprybės dėl šalies išlikimo, temdė gimtadienio šventės nuotaiką. Karalienė Luizė savo dienoraštyje užrašė, kad neteko jai švęsti savo gimtadienio liūdnesnėmis aplinkybėmis...

Tačiau mus, dabartinius Klaipėdos gyventojus, iš daugiau nei prieš du amžius pasiekia senosios Klaipėdos gyventojų brangintos ir nesenstančios vertybės: pagarbus

F.H.G.Doernas. Karalienės Luizės išvykimas iš Mėmelio į Karaliaučių 1808 m. rugsėjo 25 d.

požiūris į savo šalies valdovus ir valdovų pasiaukojanti morali kova už savo kraštą ir jo žmones.

Pašto kelio atmintis

Kiekvienas šimtmetis turi ne tik savų kūrėjų, bet ir savitų terminų. Taip teigė istorikė Nijolė Strakauskaitė, lietuvių ir vokiečių kalbomis išleidusi studijas „Kuršių nerija – Europos pašto kelias“ (2001), „Die Kurische Nehrung – die alte Poststraße Europas“ (2006), kuriose, remiantis istoriniais šaltiniais, aptariamas europinis Pašto traktas – Karaliaučius–Klaipėda (Mėmelis)–Ryga–Revelis (Talinas)–Narva–Sankt Peterburgas.

Šis Pašto kelias, jungęs Centrinę Europą su Rusijos sostine Sankt Peterburgu, anuomet buvo tapęs plačiai komentuojamu objektu. Keliautojai rašė apie kelyje patirtus įspūdžius, rašytojai kūrė laiškų romanus, dažnai juose veiksmo vieta vykdavo pašte, figūravo atitinkami ir kūrinių personažai (pvz., vežiko), būdingi buities reliktai (pvz., karietos). Toks pavyzdys galėtų būti kad ir septyniatomis Johano Timotėjaus Hermės laiškų romanas „Sofijos kelionė iš Mėmelio į Saksoniją“ (Johann Timothaus Hermes „Sophiens Reise von Memel nach Sachsen“. I, II tomai, 1761). Nemažai šia tema ir dailininkų nutapytų paveikslų. Istorinio Pašto kelio atminties regimybės atkūrimui medžiagos – išties daug. To kelio kultūriniame kontekste karalienė Luizė įprasminta kaip bene ryškiausia herojė.

Istorinio Pašto kelio kultūriniame kontekste karalienė Luizė įprasminta kaip bene ryškiausia herojė. Per Kuršių neriją

Karalienė Luizė senuoju Pašto keliu iš Karaliaučiaus per neriją vyko 1802 m., 1807 m., 1808 m. ir 1809 m. Keliauta įvairiais tikslais ir skirtingu istorinių įvykių laiku, todėl jos kelionės buvo nevienodo pobūdžio ir sulaukė skirtingo atgarsio. 1802 m. Prūsijos karalius Frydrichas Wilhelmas III su karaliene Luize iš Karaliaučiaus į Mėmelį karieta vyko susitikti su Rusijos imperatoriumi Aleksandru I. Grįžo kitu keliu, lydėdami imperatorių raiti ant žirgų iki Tilžės, kur iškilmingai buvo sutikti. Ši pirmoji karališkosios poros kelionė nesusilaukė atgarsio. 1807 m. ne kartą vykta tuo keliu, tačiau daugiausia dėmesio sulaukė karalienės Luizės kelionė per neriją 1807 m. sausį. Sunkiai sergančios karalienės kelyje patirti sunkumai, jos ištvermė ir tikėjimas teisingumu žmonių buvo suprasti kaip didelė ►

Karalienė Luizė Nidos pašto stotyje savo žiedo deimantu ant apšalusio lango įrėžė J.W.Goethe’s „Arfininko giesmę“ iš romano „Wilhelmas Meisteris“. Liuneburgo Rytprūsių krašto muziejaus archyvo nuotr. Adalbertas von Roessleris (1853–1922). Karalienė Luizė ir grafienė fon Voss 1807 m. kelyje į Mėmelį.

◄ dvasinė paspirtis išgyventi karo draskomoje šalyje. Gimė legendos apie karalienės išgyvenimus dėl karo niokojamos šalies ir jos gyventojų patiriamų kančių. Itin daug buvo nutapyta istorinių paveikslų, kuriuose dailininkai valdovę pavaizdavo kaip paprastą, nuoširdžią, su šalies žmonėmis šiltai bendraujančią, įprasmindami mintį, kad „širdžių karalienės“ Luizės kelias iš Karaliaučiaus per Kuršių neriją į Mėmelį – tai veržimasis į laisvę ir geresnį gyvenimą.

Bene žinomiausia ta tema drobė nutapyta 1876 m. Prūsų Lietuvos dailininko, Karaliaučiaus dailės akademijos profesoriaus Johanno Wilhelmo Heydecko (1835–1910) „Karalienės Luizės kelionė per Kuršių neriją į Mėmelį 1807 m.“. Šiame Fischhauzeno (Primorskas) apskrities administraciniame pastate kabojusiame istoriniame paveiksle atkurtas anų laikų koloritas, karalienės Luizės kelyje atvaizdas, bylojantis, jog valdovų dvasinė stiprybė, jų meilė ir pasiaukojimas savo krašto gyventojams atliepia žmonių širdis.

Mėmelio keliu

Prūsijos karalius Frydrichas Wilhelmas III su karaliene Luize 1809 m. gruodžio

Ernstas Wilhelmas Hildebrantas (1833–1924). Karalienė Luizė ir jai į parankę įsikibusi grafienė fon Voss 1807 m. kelyje į Mėmelį. 27-ąją išvyko iš Karaliaučiaus oficialaus vizito į Sankt Peterburgą. Pirmąjį kartą jiems teko vykti visu Pašto traktu. Po nakvynės Mėmelio mieste, „savo senuosiuose Consentiaus namuose“, jie keliavo per dabartinę Latviją ir Estiją vedusiu tada dar vadintu Mėmelio keliu, sustodami Palangoje, Obertone (Barta), Šrundenėje (Skrundas), Frauenberge (Saldus), Rygoje, Volfsmargofe (Valmiera), kol pasiekė Rusijos imperijos sostinę. Karališkoji pora visur buvo sutinkama iškilmingai, pagal tų laikų karališkų didenybių tradicijas (triumfo arkos, sveikinimo kalbos, skaitomos eilės, paradai, prašmatnios vakarienės, kur karalienei tekdavo sušokti ne mažiau kaip po devynis polonezus, ir kt.). Itin ištaigingai valdovai buvo priimti Rygoje.

Ta kelionė, nors karalienei Luizei ir buvo varginanti, išties buvo karališka, apgaubta Rusijos imperatoriaus Aleksandro I subtilaus dėmesio. Laukiamus svečius jis globojo nuo pat Mėmelio miesto – atsiuntė kazokų, raitelių palydą, šešis virėjus su vyriausiuoju virėju, padovanojo kailinius, kad karališkoji pora kelyje nesušaltų, ir surengė prašmatnų sutikimą Sankt Peterburge.

Šiandien mums įdomu ne tik iki šiol neaptarta istorinio europinio kelio atkarpa nuo Mėmelio iki Sankt Peterburgo. Ne mažiau intriguojantys Prūsijos ir Rusijos valdovų vieši tarpusavio santykiai, jų vertybės.

Johannas Wilhelmas Heydeckas (1835–1910). Karalienės Luizės kelionė per Kuršių neriją į Mėmelį 1807 m. (fragmentas). Iliustracijos iš autorės knygos „Jos didenybė Prūsijos karalienė Luizė Mėmelyje“.

Dėl prenumeratos kreiptis į „Klaipėdos“ laikraščio redakciją adresu: Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, Klaipėda.