Aurelija MALINAUSKAITĖ. Į gimtąjį Klaipėdos kraštą iš Vokietijos atkeliavo K.Eulensteino ir H.Skodlerrako paveikslai

Į gimtąjį Klaipėdos kraštą iš Vokietijos atkeliavo K.Eulensteino ir H.Skodlerrako paveikslai

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje gegužės 19-ąją muziejui buvo perduota dovana iš Vokietijos – iš Klaipėdos kilusio dailininko ekspresionisto Karlo Eulensteino (1892–1981) 15 paveikslų ir atidaryta paroda „Horstas Skodlerrakas (1920–2001). Didelis mažame“ iš Rytprūsių krašto muziejaus rinkinių, tęsianti ilgametį dviejų muziejų bendradarbiavimą.

Aurelija MALINAUSKAITĖ

Lauktas sugrįžimas

LNDM Prano Domšaičio galeriją Klaipėdoje 2020-ųjų rudenį pasiekė netikėta ir maloni žinia: Vokietijoje gyvenantis Ekkehardas Hildebrandtas dovanoja iš Klaipėdos kilusio dailininko ekspresionisto K.Eulensteino paveikslus. Šią gerąją naujieną pranešė ilgametis galerijos draugas, bendrų parodų kuratorius, Rytprūsių krašto muziejaus Liuneburge (Vokietija) direktoriaus pavaduotojas dr. Jörnas Barfodas. Deja, pandemija sutrukdė iškilmingą ceremoniją. Vėliau, 2021 m. spalio 25-ąją, turėjusi įvykti ceremonija vėl buvo atidėta.

Pagaliau šiemet gegužės 19-ąją Prano Domšaičio galerijoje, dalyvaujant svečiams iš Vokietijos – E.Hildebrandtui, Rytprūsių krašto muziejaus direktoriaus pavaduotojui dr. J.Barfodui ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktoriui dr. Arūnui Gelūnui, dovana buvo iškilmingai įteikta.

K.Eulensteinas – vienas žymiausių iš Klai- pėdos kilusių dailininkų. Jis gimė 1892 m. rugpjūčio 25 d. gausioje garlaivio kapitono šeimoje. Tėvas buvo vokietis, motina – lietuvė. Šeima gyveno Didžiosios Vitės priemiestyje. Dailininkas vėliau prisiminė: „Mes gyvenome Klaipėdoje, ant marių kranto, taip arti vandens, kad įspūdžiai ir šiandien yra gyvi ir jautrūs, niekada nepamiršiu.“ Klaipėdoje jis dirbo pirklio kontoroje. 1919 m. įstojo į Karaliaučiaus meno akademiją, po studijų gyveno Karaliaučiuje, vėliau persikėlė į Berlyną. Ryšys su gimtine nenutrūko. Kaip laisvai kuriantis dailininkas iki pat 1944 m. vasaros jis lankėsi Klaipėdos krašte. 1925, 1932 ir 1933 m. surengė parodas tradicinėje Klaipėdos dailės renginių vietoje – Roberto Schmidto knygyne miesto centre. Lankėsi Nidos dailininkų kolonijoje. Artimai bendravo

K.Eulensteinas. Moteris su gėlėmis. 1960.

kraštą iš Vokietijos atkeliavo Skodlerrako paveikslai

K.Eulensteinas. Vyras pelkėje II. K.Eulensteinas. Kumelė su kumeliuku. 1960.

su ekspresionistu Ernstu Mollenhaueriu, dailininkų kolonijos Nidoje globėju.

Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, Berlyno bombardavimo metu sudegė jo dirbtuvė ir ten buvę kūriniai. Šiame mieste dailininkas gyveno ir kūrė iki pat mirties 1981 m.

Eksponuos kitąmet

K.Eulensteino kūryboje vyrauja pajūrio, pamario gamtos motyvai, kasdieniškas žvejų gyvenimas. Rytprūsių dailės paveldo žinovas ir tyrinėtojas dr. J.Barfodas rašė: „Sodrios, švytinčios spalvos K.Eulensteino paveiksluose svarbesnės nei formos. Pasak dailininko, viskas atsiranda tarsi savaime, formomis laisvai interpretuojama natūra. K.Eulensteino tapybos stilius ir vaizdavimo būdas – išskirtiniai. Jis nuoširdžiai jautė Kuršių marių kraštovaizdį, sodriomis spalvomis ir sunkiomis formomis perteikė ten gyvenančius žmones ir jų aplinką.“

E.Hildebrandto, vieno iš geriausių K.Eulensteino draugų sūnaus, dovanoti darbai yra XX a. 5–6 dešimtmečių. Pokario metais gimtojo krašto dailininkas daugiau nebepamatė, tapė tai, kas įstrigo jo atmintyje. Darbai nutapyti tempera sodriomis, ryškiomis spalvomis. To meto kūrybai būdingi vėlyvojo ekspresionizmo bruožai. Yra keletas XX a. 3–4 dešimtmečio kūrybos laikotarpio akvarelių.

Prano Domšaičio galerijoje dailininko darbai buvo pristatyti 2013 m. spalį–gruodį parodoje „Karlas Eulensteinas, ekspresionistas iš Klaipėdos“ (kuratorius dr. J.Barfodas, koordinatorė buvusi galerijos vadovė, dailėtyrininkė Kristina Jokubavičienė). ►

Dailininkas H.Skodlerrakas. 1972. ◄ Tai gražus galerijos ir Rytprūsių krašto muziejaus bendradarbiavimo pavyzdys, o miesto visuomenė turėjo puikią galimybę atrasti iš Klaipėdos kilusio dailininko kūrybą.

E.Hildebrandto LNDM padovanotus K.Eulensteino paveikslus plačioji visuomenė Klaipėdoje pamatys kitąmet – Prano Domšaičio galerija planuoja surengti parodą, ekspoziciją papildyti šio dailininko darbais, pasiskolintais iš solidžią jų kolekciją turinčio Rytprūsių krašto muziejaus Liuneburge.

Tęsia parodų ciklą

H.Skodlerrako kūrinių paroda iš Rytprūsių krašto muziejaus rinkinių tęsia prasmingą dviejų muziejų bendradarbiavimą. Jo rezultatas – Prano Domšaičio galerijoje atidaryta

H.Skodlerrakas. Prie Nemuno. 1986. Akvarelė, popierius.

jau devintoji paroda, kurioje pristatomas Rytų Prūsijos ir Klaipėdos krašto dailės paveldas.

Parodų ciklo tradicija formavosi ne viene- rius metus: 2006 m. eksponuota Nidos dailininkų kolonijos dalyvių kūryba, 2009 m. – Alexandderio Kolde’s grafika, 2011 m. – Klaipėdoje gimusių seserų tapytojų Annos Natali ir Margarethes Sinnhuber paveik- lai, 2013 m. – K.Eulensteino tapyba, 2015 m. – Nidos tapytojo Carlo Knaufo, 2017 m. – ekspresionisto Ernsto Mollenhauerio darbai, o 2019 m. – teminė paroda „Briedis kopose“.

Tapytojas ir grafikas H.Skodlerrakas gimė 1920 m. Juknaičiuose, Šilutės apskrityje, mokyklų tarėjo šeimoje. Tėvai Normannas Skodlerrakas ir Grete Kissuth po ketverių metų persikraustė į Šilutę, kurioje Horstas mokėsi pradinėje mokykloje, vėliau – gimnazijoje.

Po studijų Karaliaučiaus meno akademijoje dailininkas mokytojavo Kintų, Šilutės liaudies mokyklose, lankėsi Nidos dailininkų kolonijoje. 1939 m. Tilžėje eksponuota jo pirmoji asmeninė paroda. 1940 m. jis buvo mobilizuotas į vokiečių kariuomenę. Savo gimtojo krašto daugiau nebeaplankė. Liko tik prisiminimų vaizdai paveiksluose. H.Skodlerrakas išgyveno Dresdeno bombardavimą. 1945 m. gruodį buvo paleistas iš amerikiečių nelaisvės, įsikūrė Šiaurės Vokietijoje.

H.Skodlerrakas piešė „objektyviai, bet ne tikroviškai“. Tačiau visų pirma visada piešė „savo“ peizažą.

1948 m. H.Skodlerrakas savo kūrybą pristatė asmeninėje parodoje Hamburge. Pamažu tapo žinomas. 1954 m. laimėjo Šlėzvigo-Holšteino žemės jaunųjų dailininkų konkursą. Savo kūrinius eksponavo Vakarų Vokietijos miestuose. H.Skodlerrako darbus pirko įvairių Vokietijos miestų muziejai. 1964 m. jis gavo docento vietą tuometėje Mutezijaus amatų mokykloje Kylyje, 1968 m. tapo garbės profesoriumi.

Dailininkas daug keliavo, kelionių tikslai buvo kūrybiniai. Ne kartą pabuvojo menininkų namuose Florencijoje, Romoje. Jo darbai buvo palankiai verti-

H.Skodlerrakas. Miesto vaizdas. Maždaug 1953. Aliejus, drobė.

H.Skodlerrakas. Dviratininkas šalia lauko. 1957. Aliejus, drobė.

nami ne tik meno kritikų, bet ir žiūrovų, pelnė ne vieną premiją. 1975 m. jam įteikta Loviso Korinto premija. Ji buvo skiriama dailininkams, kurių kūryba susijusi su Rytų Prūsijos kultūra.

Sunkiai susirgęs, H.Skodlerrakas atsidėjo tik kūrybiniam darbui. Mirė 2001 m. Liubeke. ►

H.Skodlerrakas. Jenseno daržinė. 1956. Tušas, plunksna, popierius.

H.Skodlerrakas. Prisiminimai apie Nemuną. 1976. Ofortas.

Išbandė daug stilių

◄ Gyvenime daug keliavęs ir matęs daug peizažų, savo įspūdžius H.Skodlerrakas perteikė teptuku, pieštuku arba raižymo adata labai individualiu meninės raiškos būdu.

Parodoje eksponuojami 49 aliejiniai paveikslai, akvarelės, guašo, grafikos kūriniai, daugiausia – peizažų. Juose vyrauja Klaipėdos krašto vaizdai, Šiaurės Vokietijos miestai, miesteliai, jų apylinkės, kelionių Toskanoje, Amsterdame, Aleksandrijoje, Ispanijoje motyvai. Darbai nedidelio formato. H.Skodlerrakas, pasirinkęs tokį formatą, daugiausia liedavo akvareles. Jo kūryba buvo veikiama naujojo daiktiškumo, abstrakcionizmo, siurrealizmo krypčių.

Anot parodos kuratoriaus dr. J.Barfodo, taupiai pavaizduotos peizažo tolumos H.Skodlerrako darbuose primena jo mokslus pas peizažistą Alfredą Partikelį (1888–1945) Karaliaučiaus dailės akademijoje 1937–1939 m.

Po 1945 m. dailininkas atvyko į Holšteino žemę ir pradžioje su šeima gyveno Bad Švartau, po to Brodtene prie Liubeko įlankos, vėliau Travemiundėje. Tai buvo sunkus laikas laisviems menininkams, tačiau jis surado savo stilių, padariusį jį nepakartojamą ir padėjusį jo meninės raiškos pagrindus. H.Skodlerrakas savo peizažus kūrė remdamasis naujo objektyvumo stiliumi, kurį A.Partikelis, kaip dėstytojas, naudojo Karaliaučiuje. Dominuoja spalva, objektai nupiešti smailia plunksna (pavyzdžiui, akvarelėje) arba nutapyti smulkiu teptuku. Jo darbai buvo lyginami su Paulo Klee darbais.

Šiuolaikinis menas ir įvairių stilių išbandymas H.Skodlerrakui, kaip ir daugeliui vokiečių menininkų, buvo įmanomas tik pasibaigus karui, nes iki tol nebuvo galima užmegzti kontaktų su užsieniu. Dailininkas ryžosi beveik grynai abstrakcijai, išbandė kubizmą. Kelionė į Ispaniją šeštojo dešimtmečio viduryje suartino H.Skodlerraką su Pablo Picasso, Joano Miro ir Salvadoro Dali menu, tačiau jis vis grįždavo ir tobulindavo savo naujojo objektyvumo kryptį. Dailininko peizažuose vis labiau skleidėsi didžiulė tyla.

H.Skodlerrakas. Peizažas su traukiniu. 1955. Guašas, popierius.

H.Skodlerrakas. Laukai ankstyvą pavasarį. 1955. Guašas, popierius. H.Skodlerrakas. Figūra ir balionai. Maždaug 1955. Guašas, popierius.

Piešė „savo“ peizažą

Kiekvienas jo darbas visada prasidėdavo nuo smulkaus piešinio, spalva dažniausiai būdavo panaudojama jau antrajame tapybos etape. Toks buvo jo kelias oforto link, atliekant tiesioginį ėsdinimą sausa adata. Nedideliais kiekiais jis kūrė net mažus medžio raižinius. Už graviūras, kurias H.Skodlerrakas sukūrė 1950-ųjų viduryje, pradėjo gauti pajamų.

Peizažai su namais, medžiais, žmonėmis, kelio ženklais ir kitais panašiais objektais dažniausiai būna kuklios išvaizdos ir primena gerai sukomponuotus natiurmortus. H.Skodlerrako natiurmortuose pavieniai objektai yra didesni ir dažnai derinami su kraštovaizdžiu. Peizažuose ir natiurmortuose krenta į akis iškabos su užrašais, jų sutrumpinimais arba ir visais žodžiais. Klaipėdos krašto peizažuose dažnai vartojami ir lietuviški žodžiai. Kompozicijose galima įžvelgti biografinių bruožų, taip pat jo pomėgį žvejoti ir rūkyti žuvį. 1962–1963 m. „Villa Romana“ premija H.Skodlerrakui leido ilgą laiką praleisti Toskanoje, tačiau net pažintis su klasikiniu antikos menu ir Italija neturėjo įtakos jo kūrybos stiliui. H.Skodlerrakas sugebėjo transformuoti Italijos kraštovaizdį. 1964 m. jis tapo Kylio meno mokyklos docentu. Po sunkios ligos 1991 m. turėjo visai atsisakyti kūrybos, tačiau tapė, nors ir rečiau, jo peizažai „tuštėjo“. Kaip pastebėjo dr. J.Barfodas, tai tarsi bandymas sutelkti dėmesį į esminius dalykus.

Įvertinta, kad jis piešė „objektyviai, bet ne tikroviškai“. Tačiau visų pirma visada piešė „savo“ peizažą.

H.Skodlerrako kūrinių paroda Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje veiks iki rugsėjo 11-osios.