Ieva BUDRIŪNAITĖ. Pianistė A.Šileikaitė ir jos meniškas gyvenimas Šveicarijoje

A.Šileikaitė neapsiriboja viena kūrybinės veiklos sritimi: ji groja fortepijonu, fotografuoja ir tapo. Eglės Liepos nuotr.

Pianistė A.Šileikaitė ir jos meniškas gyvenimas Šveicarijoje

Gyventi ir kurti Šveicarijoje, groti fortepijonu, fotografuoti, tapyti – Akvilės Šileikaitės realybė. Ji atvirauja, kad pačiai įdomiausia bendrauti su kitais įvairiapusiškais menininkais. Jie iš Akvilės išgirsta pasakojimus ir apie Lietuvos pajūrį, kuriame pianistė pradėjo savo muzikinį kelią. Būsimo koncerto Klaipėdoje proga atlikėja atsakė į klausimus apie savo profesiją, skirtingų menų draugystę ir labai laukiamą susitikimą su uostamiesčio publika.

Ieva BUDRIŪNAITĖ

Mėgautis profesija

– Kaip gyvenimo kelias jus nuvedė į Šveicariją? Ko šioje šalyje gali tikėtis atvykę jauni muzikai?

– Po bakalauro studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje norėjau magistro studijas tęsti kur nors kitur. Kaip žinote, muzikos studentai dažniau renkasi ne universitetą, bet dėstytoją, kurio klasėje norėtų atsidurti ir tobulintis. Keli kolegos rekomendavo profesorių Friedemanną Riegerį, dirbantį Štutgarte ir Ciuriche. Taip ir patekau į Ciuricho menų aukštąją mokyklą.

Jauni muzikai, atvykę studijuoti į Šveicariją, gali tikėtis geros aukštųjų mokyklų infrastruktūros. Čia studijų laikas turbūt yra vienas komfortiškiausių – daug įvairių stipendijų, pažinčių, projektų, renginių. Aukštųjų menų mokyklų studentai turi galimybę nemokamai arba su nuolaidomis lankytis koncertuose, galerijose ir kitur. Tačiau visa tai yra tik tiems, kurie nori, domisi ir kryptingai dirba.

– Kas svarbiausia, siekiant sėkmingos muzikos atlikėjo karjeros?

– Manau, kad tai labai individualus ir sudėtingas dalykas. Individualus, nes tą „sėkmingą muzikos atlikėjo karjerą“ visi labai skirtingai supranta – vieni ją įsivaizduoja tik su pasirodymais didžiausiose koncertų salėse ir festivaliuose, kiti – tik su orkestrais, treti – bala žino kaip. Keblus klausimas, nes kai kuriais atvejais esame tam tikros socialinės grupės laisvalaikio praleidimo būdo dalis, vadinasi, esame tam tikros rinkos dalis, o ji ir muzikos pasaulyje gali būti negailestinga.

Viliuosi, kad atlikėjo karjera yra sėkminga tuomet, kai muzikas gali mėgautis tuo, ką jo profesija jam teikia, – darbo procesu, rezultatu, publika, naujomis pažintimis, patyrimais ir tomis tylos bei ramybės akimirkomis, kurių linkėčiau mums kuo daugiau.

Neapsiriboja muzika

– Klaipėdoje pasirodysite duetu su saksofonininke Valentine Michaud, su kuria nuo 2015-ųjų esate AKMI DUO. Ko reikia, kad du atlikėjai susigrotų ir taptų ilgamečiais scenos partneriais?

– Pirmiausia, mažos avantiūros. Pradžioje niekas nežino, ar ilgam, ar ne, bet smagu pamėginti. Tolimesnė recepto sudėtis, matyt, būtų sudaryta iš panašaus požiūrio į darbą ir rezultatą, suvokimo, kad bus praleista daug laiko drauge. Taip pat atvirumo, diskusijų, humoro bei pauzių vienam nuo kito. ►

◄ – Greta muzikos atradote save ir foto-

grafijoje bei dailėje. Kaip skirtingi menai jūsų gyvenime sąveikauja tarpusavyje?

– Tikiu, kad menai viena ar kita forma yra visur. Mane lydintys menai suformavo asmeninį ir estetišką požiūrį į gyvenimą, aplinką, akimirkas ir patirtis. Nekilo mintis kvestionuoti, kam reikalingas menas, nors tokį klausimą kiti kelia dažnai. Dalis taip galvojančių tikrai nesusimąsto, kad, pavyzdžiui, futbolo rungtynės prasideda nuo... muzikos.

Kiekviena meno sritis leidžia savaip tobulėti, matyti „švariau“ ir pastebėti daugiau niuansų.

Man skirtinga veikla leidžia į kiekvieną sritį grįžti tarsi truputį nuo jos pailsėjus. Mažiau monotonijos, daugiau kūrybos ir vaizdinių. Kiekviena meno sritis leidžia savaip tobulėti, matyti „švariau“ ir pastebėti daugiau niuansų. Tiesa, daile šiuo metu užsiimu nereguliariai, bet noriu po truputį sukurti kolekciją, už kurią uždirbtas lėšas skirčiau paramos ir labdaros fondui „Rugutė“.

– Ar dažnai sutinkate tokių universalių menininkų, kurie neapsiriboja viena sritimi? Gal turite įkvepiančių pavyzdžių? ►

VIZITINĖ KORTELĖ

Akvilė Šileikaitė (gim. 1992 m. Širvintose) savo muzikinę kelionę prie fortepijono pradėjo Klaipėdoje – Juozo Karoso muzikos mokykloje ir Stasio Šimkaus konservatorijoje. Po studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ji įleido šaknis Šveicarijoje, kur Ciuricho aukštojoje menų mokykloje įgijo magistro laipsnį. A.Šileikaitė yra keliolikos tarptautinių konkursų laureatė muzikos ir dailės srityse Vokietijoje, Japonijoje, Belgijoje, Suomijoje, Ukrainoje, Latvijoje ir kitur. Kaip atlikėja aktyviai bendradarbiauja su įvairių instrumentų atstovais, orkestrais, ansambliais ir kompozitoriais, kuriančiais Šveicarijoje ir už jos ribų. Tarp svarbių profesinių įvertinimų – keli prestižiniai apdovanojimai muzikuojant AKMI DUO sudėtyje.

AKMI DUO – pianistė A.Šileikaitė ir saksofonininkė V.Michaud – Liucernos festivalyje Šveicarijoje 2020 m.

AKMI DUO – pianistė A.Šileikaitė ir saksofonininkė V.Michaud – Liucernos festivalyje Šveicarijoje 2020 m. Asmeninio archyvo nuotr.

A.Šileikaitės tapybos darbai. ◄ – Taip, ir tuo džiaugiuosi. Būtų labai nuobodu bendrauti su pianistu, su kuriuo galėtum kalbėtis tik apie fortepijono muziką. Pavyzdžiui, prancūzė saksofonininkė V.Michaud, su kuria turėsiu laimę pasirodyti Klaipėdos koncertų salėje, kuria kostiumus teatrams, operos ir šokio pastatymams. Pažįstu muzikų tapytojų, muzikų kulinarų...

Įdomu, kad mes taip žavimės renesanso žmogumi, bet šių dienų žmogumi, kuris domisi ir gilinasi daugiau nei į vieną sritį, pasitikime mažiau. Gal todėl, kad dabar turime tokį patogų priėjimą prie informacijos ir galime tikslingai judėti viena kryptimi. Bet, gilindamiesi tik į vieną sritį ir nepažindami platesnio konteksto, negalime suvokti tos informacijos svarbos. Ypač šiais laikais, kai viskas taip smarkiai susipynę.

Unikali patirtis

– Ką prisimenate iš mokslų Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje laikotarpio?

– Prisimenu, kad ne be reikalo mus spaudė harmonijos ir muzikos analizės pamokose... Ir dar prisimenu žavius įvairių Lietuvos regionų akcentus kolegų šnektose.

– Kodėl norisi grįžti koncertuoti į Klaipėdą?

– Nes tai irgi mano namai ir jų tikrai labai pasiilgstu. O jei dar galiu pasidalyti tuo, kuo gyvenu, kas gali būti geriau? Kai parašiau Valentine, kad gavome kvietimą pagroti Klaipėdoje, jos reakcija buvo: „Esu labai

laiminga, galėdama pagaliau aplankyti kraštą, apie kurį girdėjau septynerius metus iš geriausios jo ambasadorės.“

– Kaip prisimenate savo pirmąjį pasirodymą Klaipėdos koncertų salėje?

– Tai turbūt nebuvo pirmasis pasirodymas, bet labai vaizdingai ir smagiai prisimenu „Žaismingos muzikos orkestro“ projektą, kuriame grojome Georgeso Bizet operos „Karmen“ aranžuotes. Labai gerai prisimenu ir mūsų trio, kai grojau su smuikininke Justina Auškelyte bei fleitininku Vyteniu Gursčiu, koncertą 2017-aisiais – tai buvo mano pirmasis pasirodymas po išvykimo iš Klaipėdos. Tuomet buvo praėję šešeri metai po išvykimo, ir štai – po penkerių metų vėl grįžtu atgal.

– Kuo bus ypatingas rugsėjo 16-osios AKMI DUO koncertas „Vienu kvėpavimu“?

– Kiekvienas koncertas mums – unikali patirtis. Tikime, kad publika Klaipėdoje ypatinga, vadinasi, toks bus ir koncertas.

Skambės vieni mūsų mėgstamiausių, aukštos muzikinės prabos ir vertės kūriniai iš saksofono ir fortepijono repertuaro. Juos turėjome garbės ir atsakomybės skambinti Londono „Wigmore Hall“, Vienos filharmonijoje, Liucernos festivalyje ir kitur. Kodėl gi ir Klaipėdos koncertų salės neįtraukus į šį žavų sąrašą? APIE KONCERTĄ

Rugsėjo 16 d. 18.30 val. Klaipėdos koncertų salėje įvyks koncertas „Vienu kvėpavimu“: festivalyje „Permainų muzika“ AKMI DUO atskleis įvairiapusį saksofono ir fortepijono repertuarą, skirtingas dueto narių puses bei vienijantį tikslą – išgyventi muziką vienu kvėpavimu. Pianistė Akvilė Šileikaitė ir saksofonininkė Valentine Michaud atliks joms dedikuotus šveicarų ir prancūzų kompozitorių kūrinius, svarbiausią XX a. antrosios pusės muziką saksofonui ir fortepijonui. Taip pat skambės šiai instrumentų sudėčiai pritaikyti Ramintos Šerkšnytės, Paulo Hindemitho, Maurice’o Ravelio kūriniai.