Rasa ŠIMKUTĖ. Festivalyje „Gedimino 40“ – dėmesys G.Šimkaus pirmajai režisierių laidai

Festivalyje „Gedimino 40“ –

dėmesys G.Šimkaus pirmajai režisierių laidai

Liepos 16 ir 17 dienomis, dvi savaitgalio dienas, Kaišiadoryse ir Žiežmariuose vyko jau antrasis menų festivalis „Gedimino 40“, skirtas režisieriaus, teatro pedagogo, Klaipėdos universiteto docento Gedimino Šimkaus (1938–2018) atminimui.

Menų festivalio „Gedimino 40“ atidarymo akimirkos. Festivalio vedėjai – Kaišiadorių kultūros centro teatro aktoriai. Dėmesys pirmajai G.Šimkaus surinktai dramos režisierių laidai, švenčiančiai 40 metų jubiliejų po studijų baigimo, – filmas, sukurtas panaudojant nuotraukas iš G.Šimkaus archyvų.

Rasa ŠIMKUTĖ

„Šimkiukų“ suvažiavimas

Festivalį, kurį neoficialiai būtų galima pavadinti „šimkiukų“ suvažiavimu, rengia jo buvę auklėtiniai vis kitoje Lietuvos vietoje, kadangi jų įkurti teatrai išsibarstę po visą šalį. G.Šimkaus auklėtiniai – ne tik teatralai, kai kurie pasuko kita meno linkme. Tarp jų yra dailininkų, rašytojų, fotomenininkų, kino kūrėjų. Todėl „Gedimino 40“ dovanoja plačią meno sričių paletę.

Pirmąją festivalio dieną jo dalyviai „migravo“ tarp Kaišiadorių jaunimo centro „Mazgas“ ir Kaišiadorių kultūros centro. „Mazge“ juos pasitiko efektingi renginio vedėjai: dvi glamūrinės damos, vilkinčios raudonomis suknelėmis, ir kostiumuotas vyriškis (trūko tik smokingo ir raudonos peteliškės... Juokauju, iš tiesų netrūko nieko). Šie vedėjai – tai Kaišiadorių kultūros centro teatro aktoriai. Šis teatras su jo režisieriumi Jonu Andriulevičiumi ir buvo šių metų festivalio pagrindinis organizatorius.

Simbolinė skaičių magija – festivalis pavadintas „Gedimino 40“, o režisierių kursas, kuriame mokėsi J.Andriulevičius, šiemet švenčia 40 metų studijų pabaigtuvių jubiliejų. Tikiuosi, mano filmas apie šią 1978–1982 m. laidą, sumontuotas iš G.Šimkaus archyvuose rastų nuotraukų, publikai neprailgo.

Šiame kurse taip pat mokėsi Rokiškio krašto legenda, šviesaus atminimo režisierius Jonas Korenka, Kelmės mažojo teatro režisierius Algimantas Armonas, Raseinių meno mokyklos mokomojo teatro „Svajoklis“ režisierė Albina Damašauskienė, daug metų Joniškio vaikų ir jaunimo teatrui „Bendraamžiai“ vadovavęs režisierius Arvydas Butkus, Lietuvos nacionalinio kultūros centro teatrų specialistė Irena Maciulevičienė ir kiti. Visi 12 absolventų, per tuos 40 metų po studijų dirbdami teatruose, televizijoje, net politikoje, daug nuveikė Lietuvos kultūrai.

Kultūrinė injekcija

A.Damašauskienė festivalio atidarymui atvežė per pandemiją išradingai sukurtą videofilmą pagal Vydūno dramą „Sigutė“ – publika galėjo pasigėrėti puikia jaunųjų „Svajoklio“ teatro aktorių vaidyba, gražiu režisierės darbu.

Atidaryme pasirodė charizmatiškasis skrybėlėtasis Feliksas Paulauskas (jis irgi tos pačios, jubiliejų mininčios, laidos absolventas), kuris prisistatė chirurgu (!) ir

dimino 40“ –

irmajai režisierių laidai

režisierių laidai, švenčiančiai 40 metų jubiliejų po studijų filmas, sukurtas panaudojant nuotraukas iš G.Šimkaus archyvų. F.Paulausko monospektaklis. Astos Sabonytės nuotr.

įtraukė žiūrovus į savo gydytojiškos veiklos egzotiškame Rytų pasaulyje sūkurį. Buvo žiūrovų, kurie tuo pasakojimu nuoširdžiai patikėjo, – toks įtaigus buvo aktoriaus persikūnijimas ir papasakota istorija. Iš tiesų tai buvo monospektaklis be pavadinimo, o pats aktorius ir režisierius vėliau prisipažino su savo autoriniais spektakliais dažniau pasirodantis festivaliuose užsienyje nei Lietuvoje.

Po šios, galima sakyti, tragiškos istorijos, festivalio žiūrovai galėjo atsikvėpti, nuskubėję į netoliese esantį kultūros centrą. Po jo sceną šėliojo „psichai“ iš to paties pavadinimo V.Bladykaitės pjesės, režisuotos J.Andriulevičiaus. Taip linksmai prisistatė festivalio šeimininkai – Kaišiadorių kultūros centro teatras.

Nauja kultūrinė injekcija – puikioje „Mazgo“ salėje parodytas 2019 m. režisierės Inesos Kurklietytės sukurtas dokumentinis filmas „Artėjimo keliu“ apie Juodkrantės skulptorių, pedagogą Albertą Danilevičių.

Menininkas yra menininkas, jis kartais ima ir pasuka kita kryptimi. Kaip sakoma, „neužtvenksi upės bėgimo“. Štai ir Virginija Vegelevičienė (tos pačios jubiliejinės laidos absolventė) savo dėstytojo G.Šimkaus atminimui Kaišiadorių kultūros centro fojė surengė akvarelių parodą „Gerumas būti“. Visa oda ir širdimi gaudėme tuos gerumo spindulius, trykštančius subtiliais potėpiais iš kiekvieno paveikslo, ir mėgavomės jų skleidžiama šiluma. O dar parodos atidarymo metu dailininkės bendrakursiai nepagailėjo pačių šilčiausių žodžių savo pedagogui, mano tėveliui G.Šimkui: prisiminta, kad jis išmokė juos atkaklumo, darbštumo, tikėjimo savo jėgomis ir daugybės kitų gerų dalykų. O mudvi su mama viso kurso vardu gavome vieną nuostabų Violetos paveikslą dovanų. Nesibaigiantis tas gerumas!

Teatro bacila

Iš Klaipėdos į festivalį atidundėjo G.Šimkaus teatras „Artyn“ su monospektakliu pagal A.Maleszkos pjesę „Jasekas“. Į sceninį vyksmą išradingai įpinti du gyvai grojantys muzikantai ir dar vienas paslaptingas personažas, panašus į liokajų. Režisierė Marta Vendland yra viena paskutinių G.Šimkaus auklėtinių. Jai, kaip sakė režisierė, buvo svarbu į festivalį atvežti savo atnaujintą magistro studijų diplominį darbą, prie kurio sukūrimo režisieriaus ranką 2016 m. pridėjo ir G.Šimkus.

Pirmąją festivalio dieną vainikavo dar vienas monospektaklis, parodytas didelėje Kaišiadorių kultūros centro salėje. Jis buvo suvaidintas virtuoziškai. „Taško“ teatro spektaklyje „Būti“ pagal D.Katiliūtės pjesę gvildenama skaudi aborto tema. O talentingoji aktorė – šįkart G.Šimkaus ►

Scena iš Kaišiadorių kultūros centro teatro spektaklio V.Bladykaitės „Psichai“ (rež. J.Andriulevičius). Rasos Šimkutės nuotr.

V.Vegelevičienės akvarelių parodos „Gerumas būti“ atidarymo akimirka. Rasos Šimkutės nuotr.

Scena iš monospektaklio „Jasekas“ (rež. M.Vendland). Olando nuotr. ◄ auklėtinės, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos dramos mokytojos metodininkės Živilės Martinaitienės dukra Jūratė Martinaitytė. Ne pirmas ir ne paskutinis kartas, kai teatro meno bacila užkrečiami vaikai ir vaikaičiai.

Tuo pirmoji diena nesibaigė. Dar buvo prasmingų dainų ir šilčiausių prisiminimų apie mylimą pedagogą G.Šimkų vakaras. Kaip sakoma vienoje reklamoje, „apie viską pagalvota“, taip ir J.Andriulevičius apgalvojo kiekvieną festivalio niuansą (nebūtų G.Šimkaus auklėtinis). Kad praplėstų akiratį, pažintų dar nematytus Lietuvos kampelius, antrąją festivalio dieną festivalio dalyviai ir publika patraukė į Žiežmarius, už kelių kilometrų nuo Kaišiadorių. Čia, didžiausioje Europoje išlikusioje medinėje žydų sinagogoje, kuri puikiai rekonstruota ir pritaikyta kultūriniams renginiams, buvo atidaryta A.Butkaus, ilgamečio Joniškio vaikų ir jaunimo teatro „Bendraamžiai” režisieriaus, fotografijos darbų paroda. Nuotraukose užfiksuoti ryškiausi jo auklėtinių teatrinės veiklos epizodai.

Jautriomis stygomis

Kitoje sinagogos erdvėje prisiminimų knygą apie Rokiškio teatro įkūrėją ir ilgametį jo vadovą šviesaus atminimo J.Korenką pristatė jo žmona, knygos autorė Ramunė Korenkienė ir Jono bendrakursė I.Maciulevičienė. Ši knyga – tai jautrus ir šiltas pasakojimas apie žmogų, kuris Rokiškio kultūriniame gyvenime dar sovietmečiu padarė tikrą perversmą. Netrukus žydų architektūrinį palikimą menančiomis gatvelėmis festivalio dalyviai patraukė prie Strėvos upės, šalia kurios išraiškingame sename pastate įsikūręs Žiežmarių kultūros centras. Čia jau krykštavo didelis būrys mažučiukų ir kiek vyresnių vaikų, nekantriai laukusių katino Prunelijaus ir jo uodegos. Kelmės mažasis teatras ir jo režisierius A.Armonas į festivalį atvežė stilingą, skoningai sukurtą spektaklį vaikams „Prunelijaus sapnas“. Buvo smagu ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems.

Žiūrėti paskutinio festivalio spektaklio visi sugrįžo į sinagogą. Kupiškio kultūros centro padalinio Skapiškio teatras „Stebulė“ parodė jautrų ir subtilų spektaklį apie Kupiškio krašto kunigą Joną Katelę, kuris carinės Rusijos priespaudos laikais rizikavo valstiečius mokydamas lietuviško rašto. Šį

spektaklį teko matyti ir anksčiau. Bet po šių metų vasario 24-osios jis suskambėjo dar jautresnėmis stygomis. Kai suvoki, kokia trapi ir brangintina mūsų nepriklausomybė ir kaip svarbu puoselėti lietuviškumą, tai net gerklę užspaudžia... Po spektaklio šioms mintims paantrino ir pati režisierė, Lietuvos mėgėjų teatrų sąjungos prezidentė, „šimkiukė“ Vita Vadoklytė.

Festivalio uždarymo atmosferą sunku nupasakoti – tiek daug nesumeluoto nuoširdumo ir gerumo... Menų festivalio „Gedimino 40“ sumanytoja ir pernykščio renginio Skapiškyje ir Kupiškyje organizatorė, Mėgėjų teatrų sąjungos prezidentė V.Vadoklytė, šiemečio festivalio organizatorius J.Andriulevičius nepamiršo padėkoti nė vienam, prisidėjusiam prie dvi dienas trukusio renginio, – partneriams, rėmėjams, globėjams.

Skleisti šviesą

Festivalis uždarytas, bet... festivalis tęsiasi. Dar vienas spektaklis. Neplanuotas. Iš kito projekto. Bet labai gražiai įsiliejęs į menų festivalį „Gedimino 40“. Beveik anekdotiška situacija. Telefonu kalbasi dvi bičiulės, buvusios kurso draugės „šimkiukės“. Viena sako: „Atvažiuok į „šimkiukų“ festivalį.“ Kita atsako: „Labai norėčiau, bet negaliu, mes vaidinam šiandien. O tu tai važiuok būtinai.“ Netrukus jos abi jau glėbesčiuojasi prie Žiežmarių kultūros centro. Viena jų – save laikanti „šimkiuke“, nors kadaise režisūros studijas Klaipėdoje išmainė į aktorinio meistriškumo studijas Vilniuje, – Vitalija Mockevičiūtė, kuri netrukus su dar dviem ►

Kelmės mažojo teatro režisierius A.Armonas festivalyje pristatė savo režisuotą spektaklį vaikams „Prunelijaus sapnas“.

Akimirka iš Kelmės mažojo teatro spektaklio vaikams „Prunelijaus sapnas“ (rež. A.Armonas). Rasos Šimkutės nuotr.

Žiežmarių sinagogoje. Brangių relikvijų suolelis, primenantis apie Klaipėdos universiteto docentą, režisierių, teatro pedagogą G.Šimkų.

Fotografijų parodos atidarymas Žiežmarių sinagogoje. Lietuvos mėgėjų teatrų sąjungos prezidentė „šimkiukė“ V.Vadoklytė sveikina „šimkiuką“ parodos autorių A.Butkų. Žiežmarių kultūros centro nuotr.

R.Korenkienė ir I.Maciulevičienė pristatė atsiminimų knygą apie legendinį Rokiškio teatro režisierių J.Korenką. Rasos Šimkutės nuotr. ◄ talentingom aktorėm – Neringa Varnelyte ir Jurga Kalvaityte – vaidins spektaklyje „Nedingęs“. Tai jautrus teatrinis-poetinis pasivaikščiojimas po Žiežmarius, prisimenant visų užmirštą poetą Antaną Kalanavičių. Gausiai susirinkusių žiūrovų neišgąsdino trumpalaikis lietus, visi susikaupę sekė paskui aktores, vaikščiojo kartu su jomis Žiežmarių gatvelėmis ir palei Strėvos upę, išgyvendami nelengvą poeto dalią.

Visoje Lietuvoje, atokiausiuose šalies kampeliuose, G.Šimkaus ugdytinių dėka vyksta prasmingas ir intensyvus kultūrinis teatrinis judėjimas.

Simboliškai nuskambėjo paskutinis spektaklio akordas – V.Mockevičiūtės dzūkų tarme ištarti žodžiai: „Kai žmogus miršta, Dievulis nukerpa gyvybės siūlą, ir žvaigždė Žemėn nukrenta, o kai kurių mirusių žmonių žvaigždės pasilieka danguje ir dar skaisčiau žiba...“ Mano šviesaus atminimo tėvelio misija, kaip suprantu, buvo išugdyti brandžias kūrybingas asmenybes, kurios būtų pajėgios sukurti teatrus bet kuriame Lietuvos regione, ypač periferijoje, ir skleisti ten teatro ir kultūros šviesą. O pačia plačiausia to žodžio prasme – tokiu būdu taurinti kiekvieno lietuvio sielą. Esu tikra, kad jo misija įvykdyta, ir dabar skiname jos vaisius: visoje Lietuvoje, atokiausiuose šalies kampeliuose, G.Šimkaus ugdytinių dėka vyksta prasmingas ir intensyvus kultūrinis teatrinis judėjimas. Tai įrodo ne tik menų festivalis „Gedimino 40“, bet ir daugybė nuolat vykstančių mėgėjų teatrų, menų sintezės renginių ir festivalių pačiose įvairiausiose tėvynės vietose. Svarbiausia, kad buvę jo ugdytiniai tą darbą dirba su didžiausiu nuoširdumu ir atsidavimu, yra asmenybės be pozos ir susireikšminimo. Visai tokie pat, koks buvo G.Šimkus. Nors šviesos ir gėrio iš Kaišiadorių ir Žiežmarių parsivežiau su kaupu, jau laukiu trečiojo menų festivalio „Gedimino 40“, kuris kultūros liepsna nušvistų dar kitoje Lietuvos vietoje. Tikiuosi, kad niekas nesukliudys jam įvykti.

Teatras „Stebulė“ festivalyje parodė spektaklį „Lietuvybės lopšys“ (rež. V.Vadoklytė). Rasos Šimkutės nuotr.

Teatrinis-poetinis pasivaikščiojimas po Žiežmarius su spektakliu „Nedingęs“. Idėjos autorės ir aktorės: J.Kalvaitytė, N.Varnelytė, V. Mockevičiūtė. Žiežmarių kultūros centro nuotr.