Jovita SAULĖNIENĖ. Kai Klaipėda nuo valdovų priklausė (4

Kai Klaipėda nuo valdovų priklausė (4)

Klaipėdos 770 metų jubiliejui

Laikas nusineša viską. Ilga metų virtinė geba pakeisti ir vardą, ir išorę, ir charakterį, ir likimą. Taip nutiko ir Klaipėdai. Laiko bėgsme neliko ankstesnio pavadinimo, užmirštos ne vieną amžių miestą kūrusios, formavusios jo charakterį ir lėmusios likimą asmenybės, pakito miesto veidas. Tik istorinė atmintis prikelia laiko tėkmėje į nebūtį nugrimzdusią tikrovę. Tad dar „pabūkime“ istorinės atminties Mėmelyje, kai miestas buvo Prūsijos karalystės sudėtyje, ir prisiminkime Hohenzollernų dinastijos karalių Frydrichą Vilhelmą III. Pasižiūrėkime į šio valdovo karališkas malones miestui senosios Klaipėdos gyventojų akimis.

Jovita SAULĖNIENĖ

Ryšiai su miestu

Frydrichas Vilhelmas III į sostą įžengė 1797 m. lapkričio 16 d. Lygiai prieš 225 metus. Valdė iki 1840 m. Iš viso 43 metus. 1793 m. jis susituokė su Meklenburgo-Strelitzo princese Luize ir su ja susilaukė dešimties vaikų. Antroji karaliaus 1824 m. santuoka su grafaite Auguste von Harrach (1800–1873) buvo bevaikė.

Karalius Frydrichas Vilhelmas III iš visų Prūsijos valdovų labiausiai susijęs su Klaipėdos miestu ir čia paliko gilius pėdsakus. Išskirtini trys Frydricho Vilhelmo III įtakos Mėmeliui istoriniai tarpsniai.

Pirmoji valdovo pažintis su miestu įvyko 1802 m., kai Jo didenybė Mėmelį pasirinko istoriniam susitikimui su Rusijos imperatoriumi Aleksandru I.

Antrą kartą Mėmelyje karalius Frydrichas Vilhemas III su karališkąja šeima atsidūrė 1807–1808 m. karo su prancūzais metu. Miestas tapo laikinąja Prūsijos sostine. Pasak istoriko Johanno Sembritzki’o, tada „šioje mažoje vietovėje slegiančiame varge taurios Hohenzollernų dorybės – drąsa, dievobaimingumas, atsidavimas Dievui, dorovė, moralė ir tvarka – suspindėjo kaip ryškios žvaigždės“. Frydricho Vilhelmo III istoriniai laikai mieste ilgai buvo vadinami didingais, o vėlesniems jo įpėdiniams liko „Mėmelio žemė šventa“.

Trečiuoju periodu, 1808–1840 m., ryškios karaliaus pastangos paversti Mėmelį „dideliu ir triukšmingu miestu“.

Įėjo į istoriją

1802 m. birželį Prūsijos karališkoji pora, iš Berlyno senuoju pašto keliu vykusi pro Karaliaučių, Nidą, o Aleksandras I, su dvariškių palyda iš Peterburgo keliavęs tuo pačiu senuoju pašto keliu, tik nuo kito galo, pro Taliną, Rygą, Liepoją, susitiko Mėme-

Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III (1770–1840). Dailininkas Ernstas Gebaueris pagal Francois Geradsą.

lyje, tarsi simboliškai sujungę tas dvi pašto kelio atkarpas istorijai.

Mėmelyje užsimezgė dviejų įtakingų šalių valdovų draugystė, lėmusi Europos įvykių procesus. Vėliau jie ir susigiminiavo. Prūsijos karališkosios poros duktė princesė Scharlottė (1798–1860) ištekėjo už Aleksandro I brolio Rusijos imperatoriaus Nikolajaus I (1796–1855). Garbūs Mėmelio pirkliai būsimai Rusijos imperatorienei, 1817 m. vykstančiai į savo tuoktuves ir stabtelėjusiai mieste, Tauralaukyje suruošė iškilmingas palydas, įėjusias į istoriją.

Garbės reikalas

1802 m. birželis Mėmeliui buvo reikšmingas – imta atsakingai ruoštis Prūsijos ir Rusijos valstybių karališkųjų didenybių

Karalienė Luizė 1802 m. Dailininkė Elisabeth Vigee le Brun (1775–1842). Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III sveikina Rusijos imperatorių Aleksandrą I Mėmelio prieigose. XIX a. piešinys.

susitikimui, paveikusiam ne tik šių abiejų šalių, bet ir kitų Europos tautų gyvenimą. Tai buvo miesto garbės reikalas. Netrūko entuziazmo, nes „visi miestiečiai nuoširdžiai džiaugėsi šiuo aukštu vizitu“. Pirmiausia dėmesys buvo skiriamas švarai ir tvarkai mieste. Buvo išvežtos didžiulės mėšlų krūvos priešais Kūlių vartus, kur pagal valdžios nurodymą per savaitę keturias dienas po penkis vežimus valstiečiai privalėjo čia jo atgabenti. Tvarkos reikalavo ir Liepų alėja, kuri baigėsi tada maždaug prieš dabartinę K.Donelaičio aikštę. Miestas buvo išpuoštas gėlėmis, vainikais, girliandomis. Karališkųjų didenybių garbei buvo pastatytos triumfo arkos.

Valdovai buvo įkurdinti vienuose gražiausių mieste didžpirklio Lorenzo Hanseno Lorcko namuose (dabar Danės g. 17), pastatytuose 1782 m. pagal naują madą. Prūsijos ir Rusijos valdovai juose ir pradėjo projektuoti būsimus įvykius Europoje, o gal ir ne tik... Prasidėjo ir šio pastato istorija, nuvingiavusi per kelias epochas ir atvedusi į jį nemažai istorinių asmenybių. Iki šių dienų išlikęs pastatas, ant kurio puikuojasi miesto herbas, ąžuolų šakelių apsuptas, saugo nemažai paslapčių.

Rusijos imperatoriaus Aleksandro I šeima. Dailininkas Gerhardas von Kuegelgenas (1772–1820). 1800 m.

Atsakingi – pirkliai

Valdovų iškilmingo sutikimo mieste organizatoriai buvo ložės „Memphis“, įkurtos 1776 m., broliai. Didžpirkliams teko atsakingas uždavinys pasirengti tam istoriniam įvykiui. Reikėjo išmanyti karališkąjį etiketą, deramai priimti Jų didenybių gausią palydą, kurioje būta nemažai žinomų kilmingų dvariškių. Per dešimt dienų trukusius iškilmingus priėmimus dalyvaudavo daugiau nei 200 asmenų.

Šioje mažoje vietovėje slegiančiame varge taurios Hohenzollernų dorybės – drąsa, dievobaimingumas, atsidavimas Dievui, dorovė, moralė ir tvarka – suspindėjo kaip ryškios žvaigždės.

Miestas – nedidelis. Kultūrinis gyvenimas neintensyvus. Prasmingų pramogų pasiūla nedidelė. Vis dėlto „birželio sutiktuvės“ buvo tinkamai organizuotos. Miestas po šio istorinio įvykio tapo žinomas, o vėliau jame atsirado karališkųjų ženklų, bylojančių apie besiformuojantį karališkąjį miesto charakterį. ►

Didžpirklio H.L.Lorcko namai, kuriuose 1802 m. birželį buvo įkurdinti Prūsijos ir Rusijos valdovai.

Karališkoji giraitė. Iliustracijos iš J.Saulėnienės knygos „Karališkoji Klaipėda“ (2020).

Pagarba valdovams

◄ Pasitinkant Prūsijos karalių Frydrichą Vilhelmą III ir karalienę Luizę, siekta pademonstruoti „dėkingumu ir meile spinduliuojančią geranorišką ištikimybę valdančiajai dinastijai“. Pagal nusistovėjusią šalyje tradiciją buvo sukurtos Jų didenybes šlovinančios eilės ir su ypatinga pagarba įteiktos: „Jo didenybei karaliui Frydrichui Vilhelmui III, geriausiajam valdovui, pagarbiai skiriamos“ buvo padėtos „ant alyvmedžio, lauro ir ąžuolo lapų vainiko“, o „ant rožių, mirtų, našlaičių ir baltų lelijų vainiko“ – „mylimiausiajai valdovei Luizei, Prūsijos karalienei, pagarbiai ir su dėkingumu skiriamos“. Eilės buvo atspausdintos knygelėse, kurių viršeliai buvo dengti šviesiai mėlynu pliušu su sidabru puoštais pakraščiais, o viduje jos buvo apipavidalintos atitinkama spalva, su prasmingais karališkais simboliais. Knygeles ložės „Memphis“ vardu iškilmingai įteikė didieji miestiečiai Ludwigas Simpsonas, J.Tarrachas ir L.H.Lorckas.

Karališkų simbolių kalba iškalbinga ir ne mažiau svarbi nei pačios eilės.

Karaliui skirto egzemplioriaus pirmajame puslapyje buvo pavaizduoti du ąžuolai, Prūsijos ir Rusijos herbai, susipynusios tarpusavyje ir apjuostos alyvmedžio šakele medžių šakos, altorius, virš jų – karūna. Antrajame puslapyje nupieštos dvi kolonos, ant kurių kapitelių besileidžiančio karališkojo erelio sparnai, saulė, palmės šakelė. Abi pusės papuoštos sidabrinėmis ąžuolo ir lauro šakelėmis. Paskutiniajame knygelės puslapyje – Minervos šalmas, lauro ir alyvmedžio šakelės.

Karalienei Luizei skirtos knygelės pirmajame puslapyje buvo pavaizduotas „pjedestalas, ant kurio sfinksas, šalia Merkurijaus atributai. Ant pjedestalo užrašas: „Skiriama geriausiajai karalienei“. Antrajame puslapyje – ąžuolo lapų, rožių ir mirtų vainikai. Abi pusės išpuoštos sidabrinėmis varpomis ir rugiagėlėmis. Paties eilėraščio vinjetėje pavaizduoti vandens paviršiuje žaidžiantys du delfinai, sudarantys raidę „L“. Paskutiniajame puslapyje – varpos ir rugiagėlės“.

Visuotinė šventė

Patoso ir iškilmingumo bei didžiulės pagarbos valdovams istorinio susitikimo metu netrūko.

Rusijos imperatorių Aleksandrą I miesto prieigose ant žirgo pasitiko pats karalius Frydrichas Vilhelmas III su gausia palyda, kurią sudarė įvairiausių organizacijų atstovai. Tarp jų buvo ir tautiniais rūbais pasipuošusi lietuvių delegacija.

Mieste išrikiuoti kariniai batalionai, dūdų orkestrų muzika, kilminguosius svečius pasitinkančių miestiečių sveikinimo šūksniai „vivat“ sukūrė šventišką atmosferą, lydėjusią visas dešimt susitikimo dienų. Valdovai susipažino su miestu – Liepų, Tiltų gatvėmis, Danės krantine ir kt. bei jo apylinkėmis – apžiūrėjo švyturį ir kt.

Karališki ženklai

Nuo 1802 m. Mėmelyje atsirado karališkų ženklų, kurie turėjo ne tik priminti šį istorinį faktą, bet ir ugdyti gyventojų pagarbos valdovams bei pasididžiavimo savo miestu jausmus. Šiam svarbiam įvykiui atminti gatvė į Šiaurės ragą buvo pavadinta Luizės, Akmenų (Kūlių vartų) ir Tiltų gatvės – Frydricho Vilhelmo, Liepų alėja – Aleksandro vardais. Tarp kitko, 1805 m. Berlyno aikštė Rusijos imperatoriaus garbei pavadinta Aleksandro aikšte.

XIX a. viduryje Klaipėdos sodininkų draugija toje vietoje, kur 1802 m. birželio 10 d. karalius Frydrichas Vilhelmas III pasitiko imperatorių Aleksandrą I, nutarė pastatyti paminklą. Sumanymas dėl lėšų stokos nebuvo įgyvendintas. Tačiau 1843 m. Prūsijos ir Rusijos monarchų draugystės prisiminimui plantacijos inspektorius Jochannas Riechertas pasodino jaunų medelių, gėlių, apskrities gydytojas dr. Otto Reichelis įveisė sodą. Tai ir buvo Karališkoji giraitė, vieta netoli dabartinio dviračių tako, primenanti apie dviejų valdovų simbolinį apsikabinimą.

Dėl prenumeratos kreiptis į „Klaipėdos“ laikraščio redakciją adresu: Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, Klaipėda.

I S S N 2 3 5 1-5 8 4 8