biopanko stiliaus pasaka

Naujas Filmas

Pavadinimas: „Vesper“.

Žanras: mokslinė fantastika, nuotykių, drama.

Sukurta: 2022 m. Lietuva, Prancūzija, Belgija.

Režisieriai: Kristina Buožytė ir Bruno Samperis.

Scenarijaus autoriai: K.Buožytė, Brianas Clarkas, B.Samperis.

Aktoriai: Raffiella Chapman, Eddie’s Marsanas, Rosy McEwen.

Operatorius: Feliksas Abrukauskas.

Kompozitorius: Danas Levy.

Scenografai: Ramūnas Rastauskas ir Raimondas Dičius.

Trukmė: 1 val. 52 min.

Amžiaus cenzas: žiūrovams nuo 13 metų.

minėmis, socialinėmis, politinėmis – vis daugiau žmonių mieliau bėga į tikrovės neigimą, užuot susikovę su problemomis ir jas sprendę. Be to, mums buvo labai svarbu sukurti personažą, kuris atsisako būti auka ir, nepaisant visų sunkumų, sugeba atsitiesti ir eiti pirmyn.

Neišpildė pažado

„Vesper“ patiks tiems, kurie vertina išskirtinį vizualumą, dėmesį detalėms ir niūrią nuotaiką. Filmas techniškai kokybiškas ir tai jaučiama nuo pirmų kadrų. Be to, mokslinės fantastikos filmų, prie kurių galima kabinti etiketę „pagaminta Lietuvoje“, ne tiek ir daug. Todėl tai jau automatiškai tampa dideliu kino įvykiu šalyje.

Tačiau filmas kenčia nuo per lėto istorijos vystymosi antrame veiksme arba filmo viduryje. „Vesper“ siužetas neišpildo sau duoto pažado. Štai personažai filmo viduryje nusprendžia keliauti į mistinį miestą –Citadelę. Apie šį miestą filme užsimenama daug kartų. Tai lyg ir vienintelis likęs žmonijos miestas, į kurį patekti ne taip paprasta. Ten turėtų išsispręsti pagrindinės veikėjos viltys ir laukti nauji, dar didesni iššūkiai.

Tačiau apsisprendimas ten vykti trunka per ilgai. Personažų emocijos vystosi per lėtai, ir kai kelionė pagaliau prasideda, filmas ima ir tiesiog baigiasi. Taip ir neišpildęs natūraliai žiūrovams kylančio noro pamatyti tą pažadėtą miestą. Juolab kad ir ši nuotykių pasaka, kurios veiksmas visada vyko vien tik miške ir kelių namų kaimelyje, tiesiog prašyte prašėsi ten vedama – kažko mistiško ir didingo link. Tačiau istorija baigiasi su nuoroda į tęsinį, o pats miestas matyti tik paskutiniame kadre, kažkur toli fone. Todėl filmui pasibaigus ir pradedant rodyti titrus, atrodė, kad ne pavieniai žiūrovai susižvalgė tarpusavyje ir negalėjo patikėti, negi jau viskas. Juk tiek laukėme. Tai tas pats, kas kurti kelionių laidą tarkime apie Italiją, bet taip niekada ten ir nenuvažiuoti, jos neparodyti. Žinoma, filmas ne visiems atrodė naratyviškai neišbaigtas. „Vesper“ dar tik keliauja po kino festivalius ir jau sulaukia pripažinimo. Pavyzdžiui, Briuselio tarptautiniame fantastinių filmų festivalyje (BIFFF) „Vesper“ įvertintas aukščiausiu apdovanojimu – „Auksiniu varnu“. Kaip sakė pagrindinį festivalio prizą įteikęs žiuri narys japonų režisierius Ryuhei Kitamura, „dėl „Vesper“ abejonių nekilo – komisija apsisprendė per penkias sekundes. Filmas išskirtinis vaidyba, istorija, vizualiniais sprendimais, muzika ir garso dizainu – jis unikalus, o tai šiais laikais labai sudėtinga pasiekti“.