Eglė žalčių karalienė“ parodyta Poznanėje

preciziškas rankų, kojų, apskritai viso kūno įvaldymas. Stiprus stuburas, ištreniruoti nugaros raumenys, koordinacija etc. – faktoriai, reikalingi tvirtam ir įtaigiam atlikimui. Toks ir buvo. Nenuostabu – dauguma trupės artistų yra baigę baleto mokyklas.

Šią triptiko dalį vertinčiau kaip savarankišką šokio spektaklį – ir dėl ilgesnės trukmės, ir dėl įvairesnių režisūrinių sprendimų, atliepiančių kiekvieną Alessandro Scarlati sukurtą ariją iš Sonatos a quatro d-moll I d. Allegro.

Manyčiau, rodomas atskirai, jis jaukiau ir įdėmiau būtų žiūrimas. Nes, kai atmosfera kaista, atbunka dėmesys. Kad ir kaip stipriai mylėčiau baletą, tolerantiškai priimčiau įvairias jo formas, vis dėlto kiek prailgo apnuoginta (ir perkeltine, ir tiesiogine to žodžio prasme) choreografija, pasikartojantys „pasažai“ su atokvėpiui skirtomis pauzėmis tarp skirtingų scenelių. Laipsniškas nusirenginėjimas, neabejotinai jau tapęs kliše, kaip ir ilgesingi atlikėjų žvilgsniai į žiūrovų salę – regis, šiuolaikinio šokio momentai, kažkodėl ir vėl kaip pantomimos žanro elementai atkeliavę į baleto sceną.

Kita vertus, aktyviai dirbanti, perspektyvi ir techniškai tobulėjanti baleto trupė verta pačių nuoširdžiausių pagyrų.

Gi patirtis ir išmintis byloja: svarbiausia – ne preciziška šokio technika – judesių, žingsnių, šuolių, pozų, gimnastinių triukų etc. atlikimas, bet stilinga jų jungtis, dermė, tąsa, skirta savitos idėjos įprasminimui, o kiekvieno šokio spektaklio kokybės ženklas – visų komponentų sąsaja įgyvendinant koncepciją.

P. S. Specialus linkėjimas čihuahua (pokštas / „meilybė“ ant spektaklio programėlės viršelio). Lapkričio 23 d. Poznanės publika susipažino su vienu sėkmingiausių Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) pastatymų – šokio spektakliu „Eglė žalčių karalienė“, sukurtu choreografo Martyno Rimeikio.

S. Moniuškos didžiojo teatro „Aula Artis“ scenoje pasirodė ne vieną pagrindinį vaidmenį atlikę KVMT baleto trupės artistai Iryna Suslo (Eglė) ir Yanas Malaki’s (Žilvinas), Eglės seserimis tapusios Anna Chekmarova ir Daria Verovka, Eglės dukra Drebule – Oleksandra Borodina, o sūnumi Ąžuolu – Mykhailo Mordasovas, taip pat šoko Viktorija Galvanauskienė (Motina), Paulius Jonikas (Tėvas), Simonas Laukaitis (Žaltys) ir kiti. Spektaklis Poznanėje buvo atliekamas pagal garso įrašą, kuriame skamba Modesto Barkausko diriguojamas KVMT orkestras.

Dviem Auksiniais scenos kryžiais apdovanotas ir Klaipėdos miesto „Padėkos kaukę“ pelnęs, LRT įrašytas ir transliuotas bei prancūzų kultūros kanale „Mezzo TV“ rodytas pagal Eduardo Balsio muziką sukurtas šokio spektaklis į Lenkiją vyko kaip KVMT ir S. Moniuškos didžiojo teatro Poznanėje kūrybinių mainų „Krypčių dialogai“ dalyvis.

Kūrybinių mainų metu teatrai apsikeis ryškiausiais savo repertuaro šokio spektakliais. „Krypčių dialogai“ 2023 m. pavasarį Lietuvos publikai pristatys S. Moniuškos didžiojo teatro Poznanėje šiuolaikinio šokio spektaklių triptiką BER (choreografai Robertas Bondara, Alexanderis Ekmanas, M. Rimeikis).

Scena iš KVMT šokio spektaklio „Eglė žalčių karalienė“. KVMT archyvo nuotr.