2013 m.gegužės 2 d. /Ketvirtadienis/ Nr. 99(13 524)

Kaina

2013 m. gegužės 2 d. / Ketvirtadienis / Nr. 99 (13 524)

1,99 Lt

Lietuvos žinios VERSLAS

KULTŪRA

DIENOS TEMOS

Pigesnio šokolado gamintojai nežada

Kai muzika skamba iš širdies 13p.

Kontrabandinių prekių pirkėjus tramdys baudomis 3p.

9p.

Nesakėme, kad atominės

nereikia Iki pusės milijono litų Kauno Laisvės alėjos fontanui atnaujinti ketinantys skirti verslininkai kol kas nori išlikti nežinomi. Prieš paviešinant investuotojus norima išgirsti oficialią miesto vadovų nuomonę, ar priimtinas jų siūlymas.

4p.

Lietuvos futbolo federacijos Taurės varžybų finale gegužės 19 dieną Kaune susikaus Vilniaus “Žalgiris” ir “Šiauliai” 14p.

UŽSIENIS

Rekordinis aguonų derlius

Erlendo Bartulio ir Dainiaus Labučio (ELTA) nuotraukos JURGA TVASKIENĖ

Lietuvos energetikos institutas (LEI) vis dar tikisi, kad planuojamos Visagino atominės elektrinės veiklos galimybes išnagrinėti paprašiusi Vyriausybė sumokės mokslininkams už darbą, taip pat aiškiai pasakys, ar nori jiems patikėti energetikos strategijos rengimą. Toks siūlymas nuskambėjo, bet sutartis dar nepasirašyta.

“Nepasakėme, kad Visagino atominės elektrinės (VAE) nereikia. Pasiūlė-

me pagerinti projekto sąlygas, kad didžiulės išlaidos negultų tik ant Lietuvos piliečių pečių. Žinoma, nuo pat pradžių supratome - kad ir kokias išvadas pateiksime, vis tiek gausime per galvą. Ar nuo vienų, ar nuo kitų. Ėjome į tai sąmoningai. Nuostata buvo viena: turime maksimaliai sąžiningai atlikti darbą.

Ir tikrai taip darėme”, - LŽ pabrėžė LEI direktorius profesorius Eugenijus Ušpuras.

Institutas, Vyriausybės prašymu parengęs strategiją, numatančią du šalies energetikos plėtros variantus - su dabartiniu VAE projektu ir be jo, kuria pasirėmė praėjusią savaitę savo išvadas pristačiusi energetikos ministro Jarosla-

Prof. E.Ušpuras: “Mes suprantame - čia valstybinis reikalas. Nesumokės - tai nesumokės, neverksime.” vo Neverovičiaus vadovauta darbo grupė, atsidūrė lyg po didinamuoju stiklu.

Ypač daug diskusijų sukėlė išvada, kad ankstesni VAE ekonominės naudos skaičiavimai vargu ar atitiko realybę.

Seimo opozicija, atstovaujama ankstesnę Vyriausybę suformavusių dešiniųjų politikų, suabejojo, ar mokslininkų tyrimai nebuvo grindžiami politinėmis prielaidomis.

“Kad ir kas darytų sąžiningus tyrimus, gautų panašius rezultatus kaip Lietuvos energetikos institutas. Tereikia

atsiversti studijas, atliktas pasaulinio garso institucijų - tarptautinių reitingų agentūrų “Moody’s”, “Standard and Poor’s”, kitų. Iš jų matyti, kad tikėtis tokio projekto ekonominės naudos nereikėtų. Bet tai nereiškia, kad atominės elektrinės nereikia statyti”, - LŽ sakė ekonomistas profesorius Rimantas Rudzkis.

Seimo opoziciją užkabino ne tik mokslininkų pateiktos išvados, bet ir Vyriausybės patikinimas, kad jos 5p. buvo parengtos nemokamai.

Ekspertai tebelengvina valstybės kišenę Valstybės institucijos ir toliau neišsiverčia be ekspertų “iš šalies” pagalbos. Jų paslaugoms apmokėti ministerijos pirmąjį šių metų ketvirtį išleido apie 1 mln. 285 tūkst. litų.

Ekspertų paslaugomis sausio-kovo mėnesiais pasinaudojo septynios ministerijos. Kitos nurodė tam lėšų neskyrusios.

Teisinėms paslaugoms apmokėti pirmąjį ketvirtį Energetikos ministerija išleido 689,8 tūkst. litų. Energetikos ministro vyriausioji patarėja Daiva Ri-

mašauskaitė pažymėjo, kad šios paslaugos perkamos išimtiniais atvejais, esant specialiųjų teisinių žinių poreikiui, taip pat kai reikalingas konkrečios sudėtingos problemos sprendimas, susijęs su ypatingą strateginę reikšmę valstybei turinčiais klausimais ir viešojo 3p. intereso apsauga.

Šiais metais Afganistane laukiama rekordinio opijinių aguonų derliaus.

Didžiausi šių aguonų laukai plyti Talibano kontroliuojamoje Afganistano pietinėje dalyje ir ten, iš kur jau pasitraukė amerikiečių kariuomenė.

Jau visiškai aišku, kad visos tarptautinės pastangos siekiant sustabdyti aguonų auginimą nedavė jokio rezultato. Tai lemia didelė opijaus kaina. Opijinių aguonų auginimas leidžia vietos gyventojams greitai ir nesunkiai užsidirbti pragyvenimui, nes šiuo metu už kilogramą šių aguonų mokama apie 100 dolerių. Be to, šalies ekonomika ėmė trauktis, ir afganai grįžta prie to, kas buvo 8p. uždrausta.

ORAI Debesuota su pragiedruliais, kritulių nenumatoma.

Temperatūra dieną 12-17 laipsnių šilumos.

19p.

2

2013 05 02 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Tolesni A.Kubiliaus iššūkiai MAŽVYDAS JASTRAMSKIS

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimų antrasis turas parodė, kad Andrių Kubilių vis dar palaiko kritinis skaičius partijos kolegų. Tačiau trumpa konservatorių lyderio kadencija (dveji metai) laimėtojui artimoje ateityje tikrai neleis atsipalaiduoti. Kokie iššūkiai jo laukia? Žvelgiant iš partijos viršūnėje siekiančio išlikti politiko pozicijų, pirmasis ir pats svarbiausias iššūkis konsoliduoti paramą partijos viduje ir sumažinti konkurenciją. Atrodytų, kad šiuo atžvilgiu rizika, kai lyderis partijoje yra renkamas tiesiogiai, A.Kubiliui pasiteisino. Atitinkamai 2011 ir 2013 metais jis eliminavo du didžiausius konkurentus: populiariausią konservatorių politikę Ireną Degutienę ir partijos patriarchą Vytautą Landsbergį, vadovavusį Tėvynės sąjungai pirmąjį jos gyvavimo dešimtmetį. Vieną kartą pralaimėjus antrą kartą ryžtis varžytis su lyderiu paprastai yra sunkiau.

Kita vertus, V.Landsbergio gauti 46,6 proc. balsų (2011-aisiais I.Degutienė gavo 45,5 proc.) liudija padidėjusį TS-LKD lyderio rinkimų konkurencingumą ir stiprią mažumą,

kuri pageidauja pokyčių partijos viršūnėse. Nesėkmingai susiklosčius politinei situacijai, į jos balsus gali pretenduoti ir kitas, visuomenėje mažiau žinomas kandidatas. Nereikėtų užmiršti Krikščionių demokratų frakcijos atstovo Valentino Stundžio, kuris konkuruodamas su dviem esamu ir buvusiu - partijos lyderiais pirmajame rinkimų ture sugebėjo surinkti 17 proc. balsų.

Todėl siekdamas išlaikyti partijos lyderio postą ir sutvirtinti pozicijas partijoje prieš 2016-ųjų Seimo rinkimų kampaniją, A.Kubilius artimoje ateityje privalės rimtai padirbėti. Į šią dvejų metų TS-LKD pirmininko kadenciją turėtų patekti net treji rinkimai: prezidento, Europos Parlamento (abeji 2014 m.) ir savivaldybių tarybų (2015 m.). Remiantis politikos mokslininkais Karlheinzu Reifu ir Hermannu Schmittu, pastarieji dveji gali būti traktuojami kaip antraeilės svarbos - juose dalyvaujančios politinės jėgos mažiau rizikuoja, palyginti su pirmaeiliais, kuriuose sprendžiamas nacionalinės vykdomosios valdžios likimas.

Vis dėlto teoriškai patys svarbiausi iš trijų minėtų - prezidento - rinkimai gali tapti gana nuobodūs, jeigu A.Kubilius pasirinks saugią taktiką: nekelti partijos kandidato ir

remti Dalią Grybauskaitę, su kuria jo Vyriausybės santykiai 2008-2012 metais (nepaisant kelių įtampos atvejų) buvo palyginti geri. Toks sprendimas tikriausiai sulauktų ir V.Landsbergio pritarimo. Apskritai tiek konservatoriai, tiek A.Kubilius tikriausiai rizikuotų daugiau, jeigu pasirinktų “tikro” TS-LKD kandidato kelią: prastas jo pasirodymas neigiamai atsilieptų bendram partijos po-

identifikacija tarp rinkėjų pasižyminčios politinės jėgos pasirodo geriau: 2009 metais Europos Parlamento rinkimuose, kuriuose dalyvavo vos 21 proc. rinkėjų, TS-LKD gavo daugiausia balsų ir mandatų (nepaisant ekonomikos krizės).

Reikėtų akcentuoti, kad didžiausias iššūkis A.Kubiliui per ateinančius dvejus metus bus 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimai. Konservatoriai jų nėra laimėję (tai yra užėmę pirmosios vietos pagal mandatus Lietuvoje) nuo pat 1997-ųjų: kaip vienai iš dviejų seniausių ir stipriausių partijų Lietuvoje tokia tendencija yra mažų mažiausiai nepatenkinama. Žinoma, tam egzistuoja objektyvios priežastys: TS-LKD yra stipresnė penkiuose didžiausiuose miestuose (išskyrus Šiaulius). Jų savivaldybės turi dideles pagal narių skaičių tarybas, tačiau šios sudaro palyginti mažą dalį visų mandatų Lietuvos vietos rinkimuose. Kairiosios partijos (visų pirma socialdemokratai, kurie laimėjo trejus pastaruosius savivaldos rinkimus) čia turi geresnių šansų, nes dauguma savivaldybių yra rajono tipo. Standartinis variantas - nedidelis miestas ir kaimiškosios apylinkės.

Vis dėlto balsavimui ir ypač jo nestabilumui savivaldoje daro įtaką ir nacionalinio lygmens tendenci-

Pirmasis ir pats svarbiausias iššūkis konsoliduoti paramą partijos viduje ir sumažinti konkurenciją. puliarumui, o geras (pavyzdžiui, antroji ar trečioji vieta) gali pakenkti santykiams su D.Grybauskaite.

Europos Parlamento rinkimuose A.Kubilius, kaip ir visa jo partija, turi gerą kozirį - menką rinkėjų aktyvumą. Lietuvių rinkėjams Europos Sąjungos reikalai yra gana tolimi. Skirtingai nei Vakarų Europos šalyse, eurointegracijos ir euroskeptikų idėjinė perskyra mūsų partinėje sistemoje išreikšta menkai. Esant mažam rinkėjų aktyvumui, stipresne partine

jos. Svarbus yra referendumo efektas - antraeiliuose rinkimuose paprastai elektoratas išreiškia savo paramą Vyriausybės vykdomai politikai arba nepasitenkinimą ja. Pagal Airijos Dublino universiteto profesorių Michaelą Marshą, reikšminga yra ir vieta rinkimų cikle. Kadangi Vyriausybės populiarumas dažniausiai pasiekia žemiausią tašką kadencijos viduryje, būtent tokiu metu surengus antraeilius rinkimus galima tikėtis didžiausio nacionalinei Vyriausybei atstovaujančių politinių jėgų nuostolio.

2015 metų savivaldybių tarybų rinkimai turėtų būti organizuojami metų pradžioje: praėjus vos keliems mėnesiams po Seimo ir Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės, darant prielaidą, kad ji išsilaikys, kadencijos vidurio.

Kaip didžiausia opozicijos partija, kuri pretenduoja į pergalę 2016 metų Seimo rinkimuose, konservatoriai tikėsis juos laimėti: net ir antrąją vietą dalis TS-LKD narių gali interpretuoti kaip lyderio silpnumą ir galiausiai išsirinkti kitą pirmininką. Todėl būtent 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimai yra esminis iššūkis, kurį turės įveikti A.Kubilius, siekdamas būti pakartotinai perrinktas ir vesti TS-LKD sąrašą 2016-ųjų Seimo rinkimuose.

•

Seimo tribūna

Švietimas - ne paslauga, o tautos egzistencijos reikalas timi. Kaip vertinate dabartinę šalies švietimo sistemą?

- Esu dirbęs mokytoju, mokyklos vadovu, buvau vienas iš Šiaulių moksleivių krepšinio lygos steigėjų. Per pastaruosius 7-8 metus iš švietimo sistemos buvo tyliai atimti milijardai litų. Mažiau mokinių, mažiau mokinio krepšelių. Mažiau krepšelių - mažiau lėšų valstybė skiria vaikams ugdyti, mokyti, mažiau lėšų visai švietimo sistemai. Švietimui nereikia daugiau pinigų. Palikime tik tai, kas dabar skiriama. Artimiausius 4-5 metus, natūraliai mažėjant vaikų, švietimo sistemai lėšų pakaktų. Tuomet būtų galima mažinti vaikų skaičių klasėse, išsaugoti dalį mokyklų ir mokytojų. Ir tada galima gerokai pagerinti vaikų ugdymo bei mokymo kokybę. Taip pat būtų galimybė bent jau išlaikyti neformalaus ugdymo sistemą, nes šiandien vaikų užimtumas po pamokų yra apverktinos būklės. Švietimas - ne paslauga, o tautos egzistencijos reikalas. Mokytojas dirba svarbiausią darbą visuomenėje - ugdo vaikus, perduoda jiems žinias, patirtį. Deja, dabar mokytojas - dažnai be darbo, be teisės tobulėti, gauti mokytojo darbo vertą atlyginimą. Mokinio krepšelio ir laisvosios rinkos principais tvarkomos švietimo sistemos pasekmės pražūtingos.

- Vadovaujate Šiaulių krašto bičiulių parlamentinei grupei. Kiek politikai gali pagelbėti savo gimta-

Su ilgamečiu Seimo nariu Valerijumi Simuliku kalbamės apie šalies švietimo būklę, pasirengimą pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai ir kitus darbus.

- Seime esate ketvirtą kadenciją.

Per tą laiką pakeitėte kelias frakcijas, dirbote ne viename komitete, tad parlamentinės veiklos subtilybes išmanote puikiai. Kuo ši kadencija, jūsų akimis, skiriasi nuo buvusiųjų?

- Šiauliečiai, Dainų vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjai, keturis kartus pareiškė man pasitikėjimą atstovauti jų interesams Seime. Esu labai dėkingas savo gimtojo miesto žmonėms. Tai yra ne tik darbo įvertinimas, bet ir didžiulė atsakomybė. Savo pažiūrų niekada nekeičiau. Esu kairysis, nebijau prisipažinti, su liberaliomis priemaišomis. Pirmą kartą į Seimą buvau išrinktas būdamas Naujosios sąjungos (socialliberalų) nariu. Kai Naujoji sąjunga jungėsi su Darbo partija, stiprus šiauliečių socialliberalų skyrius susijungė su socialdemokratais. Atitinkamai šiandien esu Socialdemokratų frakcijos narys. Teko dirbti Švietimo, Užsienio reikalų, Žmogaus teisių ko-

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

V.Simulikas: “Mokinio krepšelio ir laisvosios rinkos principais tvarkomos švietimo sistemos pasekmės pražūtingos.” mitetuose. O ši kadencija pasižymi tuo, kad Seime jau seniai buvo tokia gausi valdančioji dauguma.

- Po poros mėnesių Lietuva stos prie Europos Sąjungos (ES) Tarybos vairo.

Kaip, jūsų, Užsienio ir Europos reikalų komitetų nario, nuomone, Lietuvai sekasi ruoštis šiai misijai? Ar yra kokių “povandeninių rifų”, galinčių pakišti koją pirmininkavimo metu?

Lietuvos žinios

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153) Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201) Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227) Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

- Manau, Lietuva tinkamai pasirengs pirmininkavimui. Stebuklų nebus. O dėl “povandeninių rifų” tik priminsiu, kad Lietuvos pirmininkavimo metu ES ketina pasirašyti bendradarbiavimo sutartis su Azerbaidžanu, Armėnija, Gruzija, Moldova, Ukraina. Tai gali sukelti ir jau kelia tam tikrą tarptautinę įtampą.

-Ne vienus metus jūsų veikla buvo susijusi su mokslo ir švietimo sri-

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Bašarovas V.Sinicaitė

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2204) (tel. 249 2247)

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentas G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209) „Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“ J.Čiulada

(tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė i(tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00) Interneto svetainė www.lzinios.lt

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

jam miestui? Kokios, jūsų akimis, pagrindinės Šiaulių bėdos?

- Štai neseniai Šiaulių krašto bičiulių parlamentinė grupė susitiko su Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC), Aplinkos ministerijos, Šiaulių apskrities savivaldybių atstovais ir vadovais, Vyriausybės atstovu Šiaulių apskrityje. ŠRATC, į kurio sąvartyną Aukštrakiuose vežamos viso Šiaulių regiono atliekos, susidarė kritinė situacija: įstaigą slegia dešimtis milijonų litų siekiančios skolos, didelių abejonių kelia jos valdymas ir vadovavimas jai. Ieškosime sprendimų kartu. Neabejoju, kad rasime. Kitas klausimas - regiono kelių būklė, kelininkų bėdos. O šiauliečių problemos, kaip ir visos Lietuvos.

- Daugelį metų esate radijo mėgėjas. Ką šis sportas duoda jums kaip žmogui ir politikui?

- Tai mano pomėgis, aistra ir laisvalaikis nuo studentiškų laikų - 1984 metų. Žavi galimybė bendrauti radijo bangomis su kolegomis, bendraminčiais, nepažįstamais žmonėmis visame pasaulyje. Radijo mėgėjai - tarsi spalvinga, bet vieninga bendruomenė. Žinoma, dabar yra internetas, juo, kaip ir dauguma žmonių, naudojuosi. Tačiau iš tiesų esu ištikimas savo radijo imtuvui ir siųstuvui.

•

Seimo narį kalbino RAIMONDA RAMELIENĖ

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 620) 10476) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

2013 05 02 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Ekspertai tebelengvina valstybės kišenę vių ir variklių modeliams. Juolab kad į avariją Lietuvoje gali pakliūti ir kitoje šalyje registruotas orlaivis, o Lietuva, kaip įvykio valstybė, turėtų tirti tokią avariją. Būtent todėl nuspręsta pirkti paslaugą iš įmonės, turinčios licenciją”, - aiškino Susisiekimo ministerijos Komunikacijos skyriaus laikinoji vedėja Rūta Dirsienė. Švietimo ir mokslo ministerija Vaikų literatūros premijai gauti knygų ir veiklos aprašų vertinimo paslaugoms išleido beveik 2,3 tūkst. litų. Ūkio ministerija samdomiems konsultantams išleido 1,7 tūkst. litų.

Kaip LŽ informavo šios ministerijos Viešųjų ryšių ir protokolo skyriaus vedėja Aušra Ramoškaitė, pirmąjį šių metų ketvirtį buvo atliktas vienas teisinio konsultavimo, atstovavimo teismuose ir dokumentų rengimo pirkimas, pagal ministerijai pavestą kontroliuoti valstybinės svarbos ekonominį projektą “Paslaugų smulkiam ir vidutiniam verslui parkas “Gariūnai”.

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Valstybės institucijos ir toliau neišsiverčia be ekspertų “iš šalies” pagalbos. Jų paslaugoms apmokėti ministerijos pirmąjį šių metų ketvirtį išleido apie 1 mln. 285 tūkst. litų.

Ekspertų paslaugomis sausio-kovo mėnesiais pasinaudojo septynios ministerijos. Kitos nurodė tam lėšų neskyrusios.

Išimtiniai atvejai Teisinėms paslaugoms apmokėti pirmąjį ketvirtį Energetikos ministerija išleido 689,8 tūkst. litų. Energetikos ministro vyriausioji patarėja Daiva Rimašauskaitė pažymėjo, kad šios paslaugos perkamos išimtiniais atvejais, esant specialiųjų teisinių žinių poreikiui, taip pat kai reikalingas konkrečios sudėtingos problemos sprendimas, susijęs su ypatingą strateginę reikšmę valstybei turinčiais klausimais ir viešojo intereso apsauga.

“Neretai būtina stiprinti ministerijos žmogiškuosius išteklius atstovaujant valstybei sudėtingose bylose, kuriose ieškovai turi svarių argumentų žalai išieškoti ir reikalaujama priteisti itin didelę sumą iš valstybės biudžeto, pasitelkiant advokatus ar konsultantus, turinčius ilgametę patirtį ir besispecializuojančius tokio pobūdžio bylose”, - aiškino D.Rimašauskaitė.

Finansų ministerija konsultavimo paslaugoms atseikėjo 449,8 tūkst. litų. Pirktos paslaugos, skirtos pasirengimo 2014-2020 metų Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos programavimo periodui. Taip pat apmokėtos darbo užmokesčio apskaičiavimo metodikos, reikalingos Lietuvos verslo paramos agentūrai vertinant Mokslinių tyrimų ir tech-

Audriaus Solomino (DELFI) nuotrauka

D.Rimašauskaitė: “Neretai būtina stiprinti ministerijos žmogiškuosius išteklius atstovaujant valstybei sudėtingose bylose.” nologijų plėtros projektuose numatyto darbo užmokesčio pagrįstumą, rengimo išlaidos, pirkti papildomi Lietuvos mokslo tarybos Europos Komisijai deklaruotų išlaidų patikrinimai. “Įsigyjamos paslaugos yra trumpalaikės didelės apimties analizės, o joms reikalingos specifinės žinios iš tam tikro sektoriaus ar srities, kuriai skiriama ES struktūrinė parama. Dėl šių priežasčių būtų ekonomiškai nepagrįsta Finansų ministerijoje įsteigti nuolatines valstybės tarnautojų pareigybes minėtiems darbams atlikti”, - LŽ teigė šios mi-

nisterijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vytautas Lenkutis.

Už paraiškų įvertinimą Aplinkos ministerija sausio-kovo mėnesiais ekspertams išleido 102,5 tūkst. litų. Lėšos skirtos Klimato kaitos programai vykdyti.

Kultūros ministerija, anot kultūros ministro patarėjos Dalios Vencevičienės, ekspertų paslaugomis naudojasi tik tada, kai vertinamos projektų paraiškos, skiriami apdovanojimai. “Noriu pabrėžti, kad ministerijos darbams atlikti eksper-

tai, teisininkai ar kitokie specialistai nesamdomi”, - sakė ji. Iš viso Kultūros ministerija pirmąjį šių metų ketvirtį ekspertams išmokėjo 36,9 tūkst. litų.

Aiškinosi avarijos priežastis Susisiekimo ministerija ekspertams sumokėjo beveik 4 tūkst. litų.

Lėšos skirtos vertinimo ekspertizei, kurią atliko viena įmonė. Ekspertizė esą buvo būtina tiriant lėktuvo “Cessna C-150” avarijos (skrendant sutrupėjusio stūmoklio skeveldros pramušė variklio karterį) priežastis.

“Lietuvos orlaivių registre registruota daug orlaivių modelių su skirtingo tipo varikliais. Transporto avarijų ir incidentų skyriui būtų per brangu turėti licencijas ir etatinius specialistus visiems galimiems orlai-

Prašė detalesnės informacijos Seimo Audito komitetas šiuo metu analizuoja duomenis, kaip ekspertams skirtas lėšas valstybės institucijos naudojo praėjusiais metais. Įstaigos, kurių išlaidos ekspertams viršijo 1 mln. litų per metus, paprašytos pateikti detalią informaciją.

Pagal ES projektus yra skiriami pinigai techninei priežiūrai, konsultacijoms, vertinimui pirkti. “Jeigu tai yra europinės lėšos, bet kokiu atveju jos turi būti panaudotos. Kitas dalykas, kad valstybės institucijos tokias paslaugas kartais perka iš biudžeto lėšų. Norime atskirti, kuri dalis yra skiriama iš biudžeto, o kuri - iš ES lėšų. Galbūt įmanoma, kad viskas būtų apmokama iš europinių lėšų”, - svarstė Seimo Audito komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė.

•

Kontrabandinių prekių pirkėjus tramdys baudomis RAIMONDA RAMELIENĖ

Vyriausybė kuria planus, kaip pažaboti nelegalių alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių vartojimą. Siūloma bausti ne tik šių kontrabandinių prekių pardavėjus, bet ir pirkėjus.

Kontrabandinių cigarečių ir alkoholio vartotojams ateina liūdnos dienos. Veikiausiai jau nuo liepos 1 dienos visi, kurie bus pričiupti perkantys rūkalus ir gėrimus be banderolių, neišvengs finansinių sankcijų. Priklausomai nuo įsigytų prekių kiekio, baudos gali siekti iki 20 tūkst. litų. Be to, būtų konfiskuojami nelegalūs pirkiniai. Politikai viliasi, kad tokios priemonės padės mažinti ne tik kontrabandos mastą, bet ir alkoholį vartojančių ir rūkančių asmenų skaičių. Ekspertai Vyriausybės entuziazmo taip pat nepeikia, bet didelių vilčių, kad vien tokios baudžiamosios akcijos sutramdys nelegalią prekybą, ragina nepuoselėti.

Tūkstantinės baudos Idėja pažaboti kontrabandinių rūkalų ir gėrimų pirkėjus nėra nauja.

Panašūs projektai kurti prieš trejus metus, bet taip ir neįgyvendinti. Šįkart iniciatyvos taisyti Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (ATPK) ėmėsi Teisingumo ministerija. Jos specialistų nuomone, šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas, kai nėra numatyta nelegalių al-

Nelegalių cigarečių ir alkoholio pirkėjams baudos būtų skiriamos atsižvelgiant į įsigytų prekių kiekį. / LŽ archyvo nuotrauka koholinių gėrimų ir tabako gaminių pirkėjų atsakomybė už jų įsigijimą, skatina kontrabandą. Anot jų, tokia tvarka yra ydinga.

Tuo metu šių prekių pardavėjams pagal ATPK taikomos baudos gali siekti iki 50 tūkst. litų.

Pagal projektą nelegalių cigarečių ir alkoholio pirkėjams baudos būtų skiriamos atsižvelgiant į įsigytų prekių kiekį. Jei pirkėjas būtų sučiuptas su prekėmis, kurių vertė neviršys 2 BSI (bazinė socialinė išmoka - 130 litų, anksčiau vartotas terminas - minimalus gyvenimo lygis), jam tektų sumokėti 100-300 litų baudą. Jei prekių vertė viršys 2 BSI, bet nesieks 10 BSI, nelegalių produktų gerbėjui tektų pakloti 1000-5000 litų, nuo 10 iki 50 BSI 5000-10 000 litų baudą. Asmuo, ku-

ris įkliūtų įsigijęs daugiau kaip 50 BSI vertės - 4500 litų - nelegalių prekių, būtų nubaustas 10 000-20 000 litų bauda. Visais atvejais prekės būtų konfiskuojamos.

Projektui pritaria Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko Vitalijaus Gailiaus nuomone, bet kokios priemonės, mažinančios nelegalią rūkalų ir gėrimų apyvartą, yra sveikintinos. “Aš palaikau”, - LŽ lakoniškai sakė parlamentaras.

Seimo vicepirmininko Kęsto Komskio, ne pirmus metus dirbančio Antikorupcijos komisijoje, teigimu, Vyriausybės siūlymas bausti nelegalių cigarečių ir alkoholio pirkėjus nėra blogas. Tačiau klausimas, kaip seksis praktikoje įgyvendinti tokią nuostatą, nėra toks paprastas. “Bet

kuriuo atveju tai yra žingsnis į priekį. Gaila, kad jis nebuvo žengtas anksčiau”, - apgailestavo Seimo narys. Pasak jo, panaši praktika egzistuoja ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Kartu K.Komskis pripažino, kad nei kontrabandos, nei nelegalios prekybos problemų finansinės nuobaudos neišspręs, kai tarp kaimynių valstybių egzistuoja gana dideli kainų skirtumai.

Seimo vicepirmininkas prognozavo, kad nauja teisinio reglamentavimo tvarka labiau palies kontrabandinių cigarečių bei degalų pirkėjus ir pardavėjus. Esą nelegali prekyba alkoholiniais gėrimais šiuo metu jau nėra toks aktualus dalykas, nes šio produkto kainos parduotuvėse yra gana diferencijuotos.

G.Nausėda: “Ar tokios akcijos nuo kontrabandinių prekių vartojimo atbaidys kitus, labai abejoju.

Nors tam tikrą postūmį gal ir suteiks.”

Skatintų atsargiau vartoti Finansų analitikas Gitanas Nausėda juokaudamas priminė, kad kadaise būta planų bausti ir prostitučių paslaugomis besinaudojančius klientus.

“Regis, ir čia einama panašiu keliu.

Jei rimtai, pasisakyčiau už protingą

rimbo ir tešlainio politikos derinį. Be abejo, be sankcijų išsiversti neįmanoma, jų spektras gali būti plečiamas.

Tačiau tai įgyvendinti bus gana sudėtinga”, - prognozavo ekspertas.

Jo nuomone, kontrabandininkus identifikuoti yra paprasčiau nei jų siūlomų prekių pirkėjus. “Ar tokios akcijos nuo kontrabandinių prekių vartojimo atbaidys kitus, labai abejoju. Nors tam tikrą postūmį gal ir suteiks”, - sakė G.Nausėda. Anot jo, visi kiti dalykai yra susiję su ekonomika. Atsižvelgiant į tai, kad daugelis žmonių Lietuvoje vos suduria galą su galu, egzistuojant kainų skirtumams, nelegalūs degalai ir cigaretės yra prekės, padedančios išgyventi. “Vien tik sankcijų didinimas problemų neišsprendžia. Jeigu būtų einama kombinuotu keliu tiek ekonominių paskatų, tiek sankcijų plėtros, tuomet tam tikro efekto šios priemonės galėtų suteikti”, teigė analitikas.

Vyriausybės planuojamoms tramdymo priemonėms sakė pritariantis ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas. “Tai skatintų žmones atsargiau vartoti, būtų kontrolės priemonė. Jos efektas gal ir nebūtų labai didelis, bet numatytos sankcijos šiek tiek drausmintų”, - LŽ teigė jis. Anot S.Besagirsko, valstybei toks teisės aktas “nelabai daug kainuoja”, tačiau skatinti nevartoti kontrabandinių prekių jis gali.

•

4

2013 05 02 Lietuvos žinios

Dienos temos

Paslaptingi rėmėjai imasi fontano KRISTINA KUČINSKAITĖ

Iki pusės milijono litų Kauno Laisvės alėjos fontanui atnaujinti ketinantys skirti verslininkai kol kas nori išlikti nežinomi. Prieš paviešinant investuotojus norima išgirsti oficialią miesto vadovų nuomonę, ar priimtinas jų siūlymas.

Derybas su Kauno miesto valdžia kol kas veda Laisvės alėjos bendruomenės, vienijančios iniciatyvius verslo atstovus ir miestiečius, nariai.

Rėmėjai pasirengę atnaujinti fontaną pagal jau parengtą Laisvės alėjos rekonstrukcijos projektą, kad jo spalvų derinys ir medžiagos atitiktų bendrą dokumentuose numatytą koncepciją. “Pirmasis žingsnis galbūt paspartintų ir šios unikalios gatvės atgimimą, mat kalbos apie Laisvės alėjos atnaujinimą netyla jau kelerius metus, bet realūs darbai nė nepradėti”, - sakė vienas Laisvės alėjos bendruomenės narių Martynas Pukinskas. Anot jo, fontano atnaujinimo rėmėjai pinigų skirtų mainais į kelerius metus ant objekto būsiančią reklamą.

1982-aisiais pastatytas fontanas vienas seniausių Kaune. Kapitališkai remontuotas nebuvo nė karto, tik kasmet prieš įjungiant vandens žais-

Neseniai įjungtas fontanas vėl veikia, tačiau neatitinka šių dienų reikalavimų.

Kristinos Kučinskaitės nuotrauka

mu kauniečius visą vasarą džiuginantį įrenginį atliekami būtiniausi jo priežiūros darbai.

Centrinės Kauno gatvės puošme-

ną, kaip ir kitus fontanus, bendrovė “Kauno vandenys” iš miesto savivaldybės savo žinion perėmė prieš ketverius metus. Septynis didžiausius miesto fontanus valdančios bendrovės technikos direktorius Valys Venclova LŽ sakė, kad fontanų paleidimo darbus įmonė atlieka savo lėšomis, tačiau pinigų rimtesniam remontui neturi. “Laisvės alėjos fontanas dar gali veikti, bet estetinis vaizdas seniai neatitinka šiandieninių reikalavimų”, - sakė V.Venclova.

Anot jo, iki šiol niekas neskubėjo keisti padėties, nes tikėtasi, kad objektas bus remontuojamas kartu su rekonstruojama Laisvės alėja.

Kauno meras Andrius Kupčinskas sakė, kad norinčiųjų atnaujinti fontaną pasiūlymą pirmiausia turės įvertinti Laisvės alėjos rekonstrukcijos projekto autorius architektas Šarūnas Kiaunė. Tuomet idėja svarstyti bus pateikta Kauno miesto savivaldybės tarybai. “Gal ir galima fontaną remontuoti anksčiau nei pačią alėją. Tačiau viską reikia suderinti taip, kad darbų netektų daryti du kartus, ir įvertinti, kokią reklamą investuotojai norėtų matyti mainais”, - sakė A.Kupčinskas. Idėją fontanui suteikti vardą jis vertina skeptiškai, esą kauniečiai įpratę jį vadinti tiesiog fontanu ir prie kito pavadinimo greičiausiai nepriprastų.

•

Socialumo pamokys bulvė

Kiekviena dovanų gavusi šeima pasirašys sutartį.

RITA KRUŠINSKAITĖ

Beveik 100 nepriteklius kenčiančių Alytaus rajono šeimų rudenį savo maisto atsargas galės papildyti bulvėmis, mat jų sėklų žmonėms dovanos Baltijos labdaros fondas.

Rytoj Punioje, Alytaus rajone, surengtoje šventėje Baltijos labdaros fondo atstovai skurdžiai gyvenantiems dzūkams padovanos daugiau kaip keturias tonas bulvių. Jie taip pat pamokys, kaip pasodintas jas tinkamai prižiūrėti, kad užaugtų kuo geresnis derlius. Iš viso šįmet, padedant pasaulinei su skurdu ir badu kovojančiai organizacijai “Heifer International”, Baltijos labdaros fondas 14 Lietuvos bendruomenių padovanos 14 tonų bulvių. Parama vykdoma įgyvendinant programą “Lietuvos kaimo bendruomenių vystymas, plėtojant žemės ūkį”.

85 Alytaus rajono šeimoms teks po 50 kg derlingų veislių (“Vineta” ir “Presto”) bulvių. “Kiekviena dovanų gavusi šeima pasirašys sutartį, kuria įsipareigoja tokį patį kiekį bulvių iš savo gauto derliaus padovanoti kitiems bendruomenės nariams”, - teigė Alytaus rajono vietos veiklos grupės projektų vadovė Vida Vrubliauskienė. Jos teigimu, paramą bulvėmis gaus socialiai remtinos, daugiavaikės, mažas pajamas gaunančios šeimos, vieniši nepasiturintys senukai, ilgalaikiai bedarbiai. Visi paramos gavėjai buvo atrinkti atsižvelgiant į jų galimybes ir norus įsitraukti į šią bendruomenės veiklą. “Būta ir tokių žmonių, kuriems bendruomenė nepatikėjo dovanos, nes jie negalėjo užtikrinti paramos tęstinumo. Gal kitąmet ir

/ LŽ archyvo nuotrauka

juos bus galima pradžiuginti dovana”, vylėsi V.Vrubliauskienė.

Baltijos labdaros fondo direktoriaus Arūno Svitojaus teigimu, taip žmonės bus mokomi socialinių įgūdžių, skatinami stiprinti bendruomenės ryšius.

Jau 11 metų “Heifer International” dėka Baltijos labdaros fondas teikia paramą - stokojantiems socialumo ir nepasiturintiems gyventojams dovanojo telyčių, ožkų, bičių, vištų, triušių, žąsų, arklių, žilvičių daigų, kuriais apsodinta 60 ha plotas, daugiau kaip 25 tūkst. vaismedžių ir vaiskrūmių sodinukų ir net Kalifornijos sliekų, labai naudingų nedideliuose ūkiuose. “Svarbiausia tai, kad parama neapsiriboja vienu dovanojimu. Ji kasmet plečiama ir apima vis daugiau žmonių. Taip maža dovana tampa didele parama daugeliui šeimų”, džiaugėsi A.Svitojus. Jo teigimu, tokioje veikloje dalyvaudami žmonės tampa aktyvesni, išmoksta greta savęs pastebėti tuos, kuriems reikia paramos, ir noriai jiems ištiesia pagalbos ranką.

Anot Baltijos labdaros fondo direktoriaus, daugelyje pasaulio šalių labai populiari tokia paramos skurstantiesiems forma Lietuvoje tik įsibėgėja, todėl didžiąją dalį fondo aukų sudaro užsieniečių parama. Šiemet pirmą kartą dalį bulvių derliaus labdarai dovanojo Lietuvos ūkininkai. Kita, didesnė, dalis buvo iš vietos ūkininkų nupirkta Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojos paaukotomis lėšomis. A.Svitojaus teigimu, specialiai parinktos labai ankstyva “Presto” ir vidutinio ankstyvumo “Vinetos” bulvių veislės, kurios gerai dera mūsų klimato sąlygomis ir jas nesunku prižiūrėti. Vėlyvesnių veislių bulvėms reikia daugiau priežiūros, o jų augintojams dažnai tam trūksta įgūdžių.

•

Trumpai APTARĖ REZULTATUS

Prenumeratos kainos 1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams 27 Lt 80 Lt 160 Lt 319 Lt Ømonòms 45 Lt 135 Lt 250 Lt 499 Lt

Prenumeratos kainos be pirmadienio 1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt 62 Lt 124 Lt 247 Lt Juridiniams asmenims: 36 Lt 108 Lt 216 Lt 399 Lt

Vienos dienos prenumerata 1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams 8 Lt 21 Lt 42 Lt 84 Lt asmenims:

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE: VILNIUS, Vykinto g. 14, (8 5) 249 2163. Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.php. Prenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomas aptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

EZ-10006

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų taryba vakar Vilniuje aptarė partijos pirmininko rinkimų rezultatus, artėjantį partijos suvažiavimą, jame numatomus priimti dokumentus. Konservatoriai suvažiavime ketina svarstyti partijos įstatų pakeitimus, be kita ko, numatančius ilginti partijos pirmininko kadenciją - išrinktasis lyderis vadovautų ne dvejus metus, kaip yra šiuo metu, o ketverius. Šį pakeitimą siūloma įteisinti nuo 2016-ųjų. Vakar vykusiame partijos tarybos posėdyje Andrius Kubilius dėkojo europarlamentarui Vytautui Landsbergiui “už geras varžybas šiuose rinkimuose”.

Tarybos posėdyje apie partijos pirmininko rinkimus trumpai kalbėdamas V.Landsbergis teigė, kad jaučiasi “beveik laimėjęs” tiek, kiek pats buvo užsibrėžęs: pavyko sukelti konkurencinę kovą rinkimuose, partiją pabudinti, paskatinti vidines diskusijas. Rinkimų rezultatus tvirtins gegužės 12 dieną planuojamas partijos suvažiavimas.

SIŪLYMAI DĖL MOKESČIŲ REFORMOS Premjero Algirdo Butkevičiaus darbo grupė antradienį Vyriausybei pateikė išvadas ir siūlymus dėl mokesčių reformos, kuria siūloma keisti darbo pajamų, smulkiojo bei vidutinio verslo, pridėtinės vertės apmokestinimą.

Gavusi Vyriausybės ir valdančiosios koalicijos pritarimą darbo grupė iki birželio 30 dienos pateiks galutinius siūlymus dėl mokesčių sistemos pertvarkos. Vėliau bus rengiami atitinkami įstatymų pakeitimai. Darbo grupė siūlo keisti neapmokestinamąjį pajamų dydį, kad mažėtų mokesčių našta mažiau uždirbantiesiems, neįvesti naujų pridėtinės vertės mokesčio lengvatų. Be to, siūloma pertvarkyti “Sodros” pensijų sistemą, perkeliant bazinę pensiją į valstybės biudžetą ir sukuriant kaupiamųjų sąskaitų sistemą likusiai “Sodros” įmokų daliai, kuri susijusi su senatvės pensija. Būtų perskaičiuoti ir gyventojų pajamų mokesčio bei “Sodros” įmokų tarifai.

BNS, LŽ

2013 05 02 Lietuvos žinios

Dienos temos

5

Energetikai: nesakėme, kad atominės nereikia •1 p.

Atkelta iš

“Mes, dešinieji, niekada nemanėme, kad tas institutas yra labai jau toks prolietuviškas. Kaip ten kas yra daroma dabar, ne man spręsti. Bet, kaip sakoma, visada gali pradėti mąstyti, ar iš tikro dirbta nemokamai, ar nėra kokių nors užkulisinių minčių. Arba užkulisinių mokėjimų už tam tikras išvadas. Man geriau, kad tyrimas būtų atliktas brangiai, bet preciziškai, ir tokių ekspertų, kurie nedalyvauja jokiuose galbūt politiniuose sandėriuose. Labiau pasitikėčiau kokio nors tarptautinio banko ekspertais, kurie vertina savo reputaciją”, LŽ aiškino Seimo Energetikos komisijos vicepirmininkas, Tėvynės sąjungosLietuvos krikščionių demokratų atstovas Kęstutis Masiulis.

R.Rudzkis neslėpė nuostabos dėl etikečių klijavimo. “Kas man labai nepatinka buvusios valdžios kalbose energetikos klausimais - tai, kad viskas matoma tik balta ir juoda spalvomis.

Jeigu jie nusprendė, kad jėgainę reikia statyti, visi, kurie kalba kitaip, staiga tampa “prorusiškais”, “agentais”, “Vladimiro Putino draugais”. Bet juk pasaulis nėra vienspalvis, o šitas klausimas - itin sudėtingas!” - piktinosi analitikas.

LEI vadovas E.Ušpuras neneigia: už parengtą studiją mokslininkams kol kas tikrai nesumokėta, nepasirašyta ir tai numatanti sutartis. “Buvo Vyriausybės prašymas, kalbėjome ir su premjeru, ir su energetikos ministru. Paprašė dirbti, nes laiko buvo mažai, o apie sutartį esą bus kalbama vėliau. Pažadų girdėjome - gal ir sumokės. Juolab kad dabar pristatytas tyrimas tėra energetikos strategijos dalis, daugiau apimantis elektros energetikos sektorių. Mums Vyriausybė lyg ir žada, kad bus sudaryta visos energetikos strategijos parengimo sutartis”, - LŽ aiškino jis.

Pasak profesoriaus, praėjusią savaitę Seime pristatyta studija kainuoja tikrai ne milijonus - kalbama apie kelis šimtus tūkstančių litų. Ją atliko aštuoni žmonės, triūsę tris mėnesius, o jų darbo išlaidas tuo metu dengė kiti insituto bendradarbiai.

“Net jei rengti energetikos strategijos mums nepaves - kodėl turėtume nenorėti susigrąžinti studijai išleistų pinigų? Darbas juk padarytas, patirta išlaidų. Bet mes suprantame - čia valstybinis reikalas. Nesumokės - tai nesumokės, verkti nepradėsime”, - kalbėjo E.Ušpuras.

LEI vadovas taip pat svarstė, kad Vyriausybė dėl to, pavesti jo kolegoms energetikos strategijos rengimą ar rinktis kitus partnerius, turėtų apsispręsti kuo greičiau. “Parengti visos šalies energetikos sektoriaus modelį tikrai užtruks ne mėnesį ir ne du, nes tai - milžiniškas darbas. Jei pradėtume jį dabar, realu, kad rudenį galėtume pateikti išvadas, nors žmones įtikinti tai daryti bus sunku. Juk iki šiol jie dirbo už dyką, visą laiką buvo maitinami pažadais ir dar tampomi kas savaitę”, - pažymėjo profesorius.

Ar mokslininkams bus atlyginta už darbą, kol kas neaišku. Nei Vyriausybės, nei Energetikos ministerijos atstovai per šią savaitę nerado galimybės atsakyti į šį LŽ klausimą.

Atitinka tarptautines tendencijas Praėjusią savaitę Seime pristatydamas Vyriausybės darbo grupės siūlymus premjeras Algirdas Butkevičius kritikavo ankstesnio ministrų kabineto skelbtus skaičiavimus dėl VAE projekto ekonominio naudingumo.

2009-ųjų spalį tuometis energetikos ministras Arvydas Sekmokas Seimui pateikė tarptautinio konsorciumo, vadovauto investicijų banko “N M Rothschild & Sons”, konsultantų parengtą

LEI ISTORIJA 1948 m. Lietuvos mokslų akademija įsteigė Technikos mokslų institutą, vadovaujamą Juozo Indriūno. Ši mokslo įstaiga vykdė tyrimus įvairiose technikos mokslų srityse.

1952 m. spalį Technikos mokslų institutas buvo reorganizuotas į Fizikos-technikos institutą. Jam pavesta plėtoti tyrinėjimus fizikos, matematikos ir technikos mokslų srityse.

1956 m. atskirų instituto sektorių laboratorijų ar jų grupių bazėje Kaune buvo įkurti Statybos ir architektūros bei Lietuvos žemės ūkio mechanizacijos ir elektrifikacijos institutai, o Vilniuje - Fizikos ir matematikos institutas (vėliau išaugo į Fizikos, Matematikos ir kibernetikos bei Puslaidininkių fizikos institutus).

Kitų instituto laboratorijų bazėje įsteigtas Energetikos ir elektrotechnikos institutas.

1967 m. mokslo įstaiga pavadinta Fizikinių-techninių energetikos problemų institutu.

1992 m., Lietuvai atgavus nepriklausomybę, institutas buvo pavadintas Lietuvos energetikos institutu.

LEI, Vyriausybės prašymu parengęs strategiją, numatančią du šalies energetikos plėtros variantus, atsidūrė lyg po didinamuoju stiklu.

VAE projektą, Lietuvai kainavusį daugiau kaip 5 mln. litų. Remiantis šiuo dokumentu, naujasis atominis reaktorius mūsų šaliai kainuotų 10-17 mlrd. litų, o jame pagamintos kilovatvalandės savikaina siektų 7-8 centus.

Energetikos strategijos rengimo konkurse 2009-aisiais kartu su užsienio partneriais dalyvavęs, bet antras likęs LEI jau tada abejojo viešai skelbiamais skaičiais. Energetikos specialistai svarstė, kad reali kilovatvalandės kaina, pastačius jėgainę, galėtų siekti apie 20 centų.

Dabar įvertinęs planuojamos VAE perspektyvas, LEI vėl nurodė, kad jėgainės veikla gali ekonomiškai neapsimokėti. Šios mokslo įstaigos atstovai taip pat pasiūlė, kaip būtų galima siekti mažesnės VAE elektros savikainos - kreiptis į regioninius partnerius ir strateginiu investuotoju įvardytą bendrovę “Hitachi”, siūlant prisidėti jau pirmajame jėgainės projektavimo etape.

Ekonomisto R.Rudzkio teigimu, “jokių amerikų”, teikdamas tokias išvadas, LEI neatrado: skelbiama informacija atitinka įtakingų tarptautinių ekspertų studijose pateikiamus bendrus duomenis, kad būsimos atominės elektrinės produkcijos savikaina, pagal dabartines

LEI steigėja - Lietuvos Vyriausybė, jo veiklą kuruoja Švietimo ir mokslo ministerija. / Erlendo Bartulio nuotrauka

E.Ušpuras: “Supratome - kad ir kokias išvadas pateiksime, vis tiek gausime per galvą. Nuostata buvo viena: turime maksimaliai sąžiningai atlikti darbą.”

tendencijas, veikiausiai gali būti didesnė, nei numatoma rinkos kaina 20212022 metais.

“Manau, Lietuvos energetikos instituto duomenys yra gana patikimi. Kita vertus, sprendimus priimanti Vyriausybė turi įvertinti visą kontekstą, taip pat ir didesnį saugumą, stipresnius saitus su regioniniais partneriais, naujų kontaktų galimybę su technologijų srityje galinga valstybe Japonija, jei apsispręsime projektą įgyvendinti. Tai gali duoti pinigais sunkiai pamatuojamos naudos.

Bet tikėtis, kad VAE duos pelno, kaip žadėjo A.Sekmokas, žinoma, yra naivu”, - kalbėjo R.Rudzkis.

Patirtis - 50 metų Prieš kelerius metus veiklos 50metį minėjęs LEI šalies energetikos

Ritos Stankevičiūtės ir Dainiaus Labučio (ELTA) nuotraukos

R.Rudzkis teigia pasitikintis LEI išvadomis, bet pabrėžia, kad sprendimus priimanti Vyriausybė turi atsižvelgti ne tik į ekonominę VAE projekto naudą.

strategijas rengia ne vieną dešimtmetį. Pastarasis toks darbas, apimantis 2007-2012 metų laikotarpį, buvo pristatytas 2007-aisiais. Energetikos strategijos buvo rengiamos ir Serbijos, Juodkalnijos, Mongolijos, Lenkijos užsakymu. Tačiau 2009-aisiais Lietuvos valdžios vairą perėmę dešinieji LEI paslaugų atsisakė, o 2012 metų vasarą pristatytos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos autore buvo įvardyta A.Sekmoko vadovauta Energetikos ministerija.

“Negaliu pasakyti, kad 2009-2013 metais mūsų institutas buvo visiškai nustumtas į šoną. Vieną kitą darbelį gaudavome, bet tikrai ne tiek galėjome padaryti”, - apie tą situaciją LŽ kalbėjo E.Ušpuras.

Instituto vadovo teigimu, iki 2009ųjų Lietuvos įmonių užsakymu rengti projektai sudarė 25 proc. ir daugiau visų šios įstaigos sutartinių darbų, dabar jie siekia apie 15 procentų. Tačiau išaugo vykdomų tarptautinių projektų skaičius. Iš biudžeto pastaraisiais metais valstybinis LEI gauna apie 8 mln. litų kasmet.

Institutas, sovietmečiu daugiausia karinei pramonei dirbęs, kūręs branduolinius reaktorius kosmosui, šilumokaičius, naujus Černobylio tipo reaktorius, po nepriklausomybės atkūrimo vykdė Ignalinos atominės elektrinės, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos, Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros, “Lietuvos energijos” užsakymus.

“Noriu pasakyti, kad užsiimame ne tik energetika. Tai tik viena sričių, jos tyrimai atneša vienas mažiausių pajamų. Dirbame su pramone, branduoline sauga, atominių elektrinių uždarymo projektais (ne tik Ignalinos, bet ir Slovakijos, Bulgarijos jėgainių). Turime 23 projektus Europos Sąjungos bendrosiose mokslinėse programose. Taigi užsidirbame patys”, - pabrėžė E.Ušpuras.

K.Masiulis: “Mes, dešinieji, niekada nemanėme, kad tas institutas yra labai jau toks prolietuviškas.”

•

6

2013 05 02 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Naujasis mafijos verslas Italijos mafija atrado naują nišą.

Ji įsitraukė į atsinaujinančių energijos išteklių verslą ir tai jai atnešė milijardinį pelną.

Didžiulės vėjo turbinos ir saulės energijos jėgainės paplitusios visoje Sicilijoje bei Kalabrijos regione. Daugelį jų kontroliuoja mafija ar mafijos paramą turinčios bendrovės. Cosa Nostra ir kitos struktūros naudojasi milijoninėmis subsidijomis iš valstybės, o policija bergždžiai stengiasi užkirsti tam kelią.

Pelningas verslas Policija apie naują mafijos verslą žino jau seniai. Ji nustatė, kad daug pinigų patenka į įtakingų mafijos veikėjų kišenes. Vyriausybės subsidijomis pasinaudoja Cosa Nostra vadas Matteo Messina Denaro - įtakingiausias Italijos mafijos bosas ir labiausiai Italijoje ieškomas nusikaltėlis. Pinigų kliūva ir smulkesnėms žuvelėms. Atsinaujinančių energijos išteklių verslu naudojasi beveik visi Pietų Italijos mafijos klanai. Jie kasmet pasisavina beveik 2 mlrd. dolerių (5,28 mlrd. litų) valstybės lėšų ir užsitikrina pajamų šaltinį daugeliui metų.

Atsinaujinančios energijos verslas praturtino ir su mafija siejamą santechniką bei elektriką Vito Nicastri.

Kuklus darbininkas, turintis Vėjo dievo pravardę, per keletą metų tapo vienos didžiausių Italijoje saulės ir vėjo energijos imperijos karaliumi.

V.Nicastri imperija didžiulė. Ją sudaro 46 įmonės, dešimtys bankų sąskaitų, vilos, jachtos ir greiti automobiliai. Italijos policija mano, kad ji negalėjo išsiplėsti švariai uždirbtais pinigais. Jos plėtrą lėmė vyriausybės subsidijų grobstymas, valdininkų papirkinėjimas ir “stogas” smulkesnėms atsinaujinančių energijos išteklių bendrovėms.

Garantuotas pelnas Atsinaujinančių energijos išteklių bumą paskatino ir ekonomikos krizė. Recesijos ištiktoje Italijos ekonomikoje vėjo ir saulės energijos įmonės tapo vienu svarbiausių ir sėkmingiausių ekonominių subjektų. 2012 metais saulės jėgainės dygo kaip grybai po lietaus. Jose buvo įdarbinta daugiau kaip 5 tūkst. darbą praradusių italų.

“Atsinaujinančių energijos išteklių pramonė populiarėja visame pasaulyje. Ją skatina ir Europos Sąjunga (ES), ir Italijos vyriausybė. Ši pramonė retai būna nuostolinga.

Su mafija siejamas V.Nicastri per kelerius metus tapo vienu svarbiausių atsinaujinančios energijos magnatų Italijoje.

Reuters/Scanpix nuotraukos

Energijos bendrovės beveik visada gauna nemažą pelną”, - sakė Milano Luigi Bocconi universiteto ekonomikos profesorius Andrea Gilardoni. Jis taip pat pajuokavo, kad “net katės ir šunys gali uždirbti pinigų iš atsinaujinančios energijos”.

Atsinaujinančios energijos įmonėms Italijos vyriausybė - tikras Kalėdų Senelis. Ji per pastaruosius šešerius metus išdalijo daugiau nei 75 mlrd. dolerių (198,1 mlrd. litų) saulės ir vėjo energiją gaminančioms įmonėms, ir šios padvigubino ar net patrigubino savo pajamas. Tai paskatino “aukso karštligę” Italijos pietuose. Italų ir užsienio bendrovės užplūdo Sicilijos salą ir Kalabrijos regioną, tačiau joms teko susidurti su nemenka kliūtimi - biurokratija.

Neteisėta veikla Biurokratijos nerangumas tapo trykštančia pinigų versme mafijai. Ji užsienio ir Šiaurės Italijos regionų

bendrovėms pasiūlydavo “tarpininko” paslaugas. Šiomis paslaugomis pasinaudojo daugelis bendrovių, norinčių gauti pažymėjimus ir leidimus.

Iš pradžių šie dokumentai kainavo pigiau, tačiau, prasidėjus bumui, jų kaina gerokai išaugo. 2011 metais “tarpininkai” reikalavo daugiau kaip 520 tūkst. dolerių (1,37 mln. litų) už kiekvieną pagamintos energijos me-

miesto Mineo “Nicastri” bendrovės eksploatuojamoje vėjo elektrinėje neaiškiomis aplinkybėmis dingdavo milijoninės pinigų sumos.

Kova su vėjo malūnais Policija kovą su saulės ir vėjo jėgaines valdančia mafija pradėjo 2007 metais. Ji suėmė ir areštavo Palermo mafijos bosą Salvatore Lo Pic-

“Mafija kaip mitinė pabaisa hidra. Jeigu nukerti vieną galvą, vietoj jos išauga dvi.” gavatą. Taigi įsigyti leidimą į rinką žengiančioms atsinaujinančių energijos išteklių įmonėms kainuodavo daugiau kaip 10 mln. dolerių (26,41 mln. litų).

Saulės ir vėjo jėgainių verslas paskatino ir kitą nelegalią mafijos veiklą - pinigų plovimą. Į Cosa Nostros ir kitų mafijos organizacijų vėjo ir saulės jėgaines plūdo didžiuliai pinigų srautai, kurie ne visada būdavo panaudojami pagal paskirtį. Pinigai buvo plaunami ne tik mafijos organizacijų pastatytose jėgainėse. Policija nustatė, kad netoli rytinės Sicilijos

colo. Tačiau, pritrūkus įrodymų, mafijos vadeiva atsidūrė laisvėje. Per šešerius metus jis iškilo į vieną svarbiausių atsinaujinančios energijos magnatų Sicilijos saloje.

Policijos atstovas Arturo De Felice sako, kad kova su mafija dažnai primena Don Kichoto kovą su vėjo malūnais. “Dažniausiai į kalėjimą patenka smulkios žuvelės, tačiau galingieji mafijos bosai išsisuka nuo bausmės. Kad ir kaip stengiamės, mums nepavyksta nubausti didžiausias pinigų sumas pasisavinančių asmenų”, - sakė A.De Felice.

Jis teigia, kad vyriausybei nutraukus atsinaujinančių energijos išteklių subsidijas, mafija atrastų naują nišą. “Mafija kaip mitinė pabaisa hidra. Jeigu nukerti vieną galvą, vietoj jos išauga dvi. Su ja labai sunku kovoti ir faktiškai neturime galimybių jos įveikti”, - apgailestavo A.De Felice.

Nutraukus subsidijas vėjo ir saulės jėgainėms būtų pakenkta ir Italijos bankams. “Bankai finansavo jėgainių įrengimą. Jeigu šios subsidijos nutrūks, bankai skaičiuos didelius nuostolius”, aiškino profesorius A.Gilardoni. Jis pridūrė, kad vėjo ir saulės jėgainės pagamina didelę dalį Italijai reikiamos elektros energijos. “Vien vėjo jėgainių užtektų aprūpinti sostinę Romą bei kitus didžiuosius Italijos miestus”, - sakė A.Gilardoni.

Profesoriaus nuomone, kol ES ir Italijos vyriausybė skatins atsinaujinančios energijos plėtrą, tol mafija nesitrauks iš šio pelningo verslo. “Mafijai atverta žalia šviesa. Norėtųsi, kad ji užgestų, tačiau labiausiai tikėtina, kad ji dar ilgai švies”, - teigė A.Gilardoni.

•

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

Kova, kurios negalime pralaimėti LASZLO ANDORAS Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties komisaras Specialiai LŽ iš Briuselio

Finansų ir ekonomikos krizė užsitęsė daug ilgiau nei tikėtasi, o jos socialinės pasekmės labai sunkios.

Ypač išaugo jaunimo nedarbas.

Dėl itin didelio bedarbių skaičiaus, nuosmukio ir nepakankamo ūkio augimo visoje Europoje kilo socialinių problemų, todėl ėmė mažėti pasitikėjimas politinėmis ir ekonominėmis sistemomis. Šiandien svarbiausia nacionalinių vyriausy-

bių ir Europos Sąjungos (ES) pareiga - šį pasitikėjimą susigrąžinti.

Daugumoje Bendrijos šalių itin išaugo jaunimo nedarbas. Dėl to, kad 7,5 mln. jaunesnių kaip 25 metų žmonių nei dirba, nei mokosi, patiriami didžiuliai ekonominiai nuostoliai, be to, didėja socialinė atskirtis, o tai gali destabilizuoti politinę padėtį. Bandydama spręsti šią problemą Europos Komisija (EK) dar 2012 metų gruodžio mėnesį paskelbė jaunimo užimtumo dokumentų rinkinį, kuris turėtų padėti jauniems, darbo ieškantiems žmonės ir tiems, kurie nei dirba, nei mokosi. Šiame dokumentų rinkinyje kalbama apie “Jaunimo garantijų” iniciatyvą, teigiančią, kad visi jaunesni nei 25 metų žmonės per keturis mėnesius nuo to laiko, kai baigė mokyklą arba neteko darbo, turi

gauti kokybišką darbo, tęstinio mokymosi, gamybinės praktikos arba stažuotės pasiūlymą. Toks būdas gerinti jaunimo užimtumą jau išbandytas ir pasirodė veiksmingas Austrijoje bei Suomijoje.

“Jaunimo garantijų” iniciatyva nėra pirmoji ar vienintelė Europos Komisijos iniciatyva, kuria siekiama suteikti jaunimui daugiau galimybių.

Netrukus bus suburtas Europos gamybinės praktikos aljansas, kurio paskirtis - palengvinti efektyvesnių profesinio mokymo modelių diegimą šalyse, kuriose ši mokymo sistema prasčiau išplėtota. Taip pat tobulinamas darbo paieškos visoje Europoje tinklas EURES, per kurį padedama rasti tinkamų darbo vietų, o darbdaviams pasiūloma reikiamos kvalifikacijos darbuotojų.

Teikiant pagalbą jauniems bedar-

biams labai praverčia ES skiriamos lėšos. Praėjusiais metais EK drauge su Bendrijos narėmis perskirstė ES struktūrinių fondų lėšas, kad būtų lengviau spręsti jaunimo nedarbo problemą aštuoniose valstybėse, kuriose jis didžiausias, t. y. Graikijoje, Ispanijoje, Airijoje, Italijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Portugalijoje ir Slovakijoje. Per vos daugiau nei vienus metus grupės, sudarytos iš valstybių narių atstovų bei EK pareigūnų, pasiekė, kad šioms šalims sparčiau būtų perskirstyta 16 mlrd. eurų suma, kuria galėtų pasinaudoti apie 780 tūkst. jaunuolių ir 55 tūkst. mažų ir vidutinių įmonių. Ateityje efektyviau bus naudojamos ir socialinėms investicijoms skirtos ES lėšos. Visa tai leis įgyvendinti dar vasario mėnesį Europos Vadovų Tarybos pasiūlytą jaunimo užimtumo iniciatyvą, ku-

ria siekiama kovoti su jaunimo nedarbu ir kurios 2014-2020 metų biudžetas - 6 mlrd. eurų.

Krizė parodė, kad didelio gyventojų užimtumo reikia siekti įvairiomis politinėmis priemonėmis. Nuosmukio metu reikia stengtis didinti paklausą, pavyzdžiui, tam sumažinant darbo mokesčių naštą. Pasiekti didesnio darbo rinkų dinamiškumo padeda ir struktūrinės reformos, tokios kaip neseniai įvykdytos Italijoje ir Slovėnijoje. Be to, būtina daug investuoti į mokymo programas ir turėti gerai veikiančias valstybines užimtumo tarnybas. Tačiau rengiant ir įgyvendinant tokias reformas - itin svarbus socialinis darbuotojų ir darbdavių atstovų dialogas. Patirtis rodo, kad jei to nėra, tikimybė, jog reformas pavyks įgyvendinti arba jos pasitvirtins, mažesnė.

•

2013 05 02 Lietuvos žinios

Pasaulis

7

Sprogdintojo kūną atsiims artimieji Našlei sutikus, nukauto Bostono sprogdintojo Tamerlano Carnajevo kūną galės atsiimti artimieji.

Tuo tarpu Italijoje suimti naujas atakas rengę islamistai.

26 metų T.Carnajevo kūnas laikomas medicinos tyrėjų biure Masačusetse nuo tada, kai daugiau nei prieš savaitę jis žuvo per susišaudymą su policija. Kai paaiškėjo, kad medicinos ekspertai pasiruošę atiduoti sprogdintojo kūną jo našlei Katherine Russell, jos advokatas Amato DeLuca pranešė, jog ji nori, kad palaikus atsiimtų vyro šeima.

Per pastarąją savaitę našlė daug laiko bendravo su teisėsaugos pareigūnais ir ketina tai daryti toliau.

T.Carnajevo palaikai policijos rankose atsidūrė tada, kai per susišaudymą su policija jam baigėsi šoviniai ir jis buvo sužeistas. Tuomet 19-metis jo brolis Džocharas nutempė Tamerlano kūną po automobiliu ir paspruko. Iš pradžių buvo skelbta, kad T.Carnajevas mirė nuo daugybės sužeidimų, tačiau paskui teigta, kad jį pervažiavo džipu Džocharas. Kurį laiką internete buvo negyvo Tamerlano nuotrauka, kurioje matyti jo šone žiojinti žaizda ir daugybė hematomų.

Tamerlano motina Zubeidat net teigė, kad toje nuotraukoje ji atpažino savo sūnų, tačiau valdžios atstovai pareiškė, jog joje įamžintas kitas vyras, nors ir neįtikimai į jį panašus. Tamerlano mirties priežastis jau nustatyta, tačiau ši informacija bus paviešinta tik tada, kai jo artimieji atsiims kūną.

Kad Carnajevų šeima ketina pasiimti kūną, patvirtino Merilande gyvenantis Tamerlano dėdė Ruslanas Carnis. “Mes tai padarysim. Šeima yra šeima”, - pasakė jis žurnalistams. Šiuo metu T.Carnajevo tėvai yra Rusijoje, tačiau Jungtinėse Valstijose gyvena nemažai jo artimųjų. Dėdė jau padavė prašymą išduoti jam kūną, tačiau jis nesako, kur teroristas bus laidojamas, nes “Carnajevų šeimai ir taip rodoma per daug dėmesio”.

Tamerlano brolis Džocharas šiuo metu gydomas federalinio kalėjimo

Čečėnai renkasi į pamaldas centrinėje Grozno mečetėje. / Reuters/Scanpix nuotraukos ligoninėje, nes buvo sužeistas per susišaudymą su policija, kai mėgino pasprukti. Jam pateikti kaltinimai dėl masinio naikinimo ginklo panaudojimo žmonėms žudyti. Už tai gresia mirties bausmė.

Kanados pėdsakas Per surengtą spaudos konferenciją Barackas Obama sakė, kad “vienas iš pavojų yra radikalizacija tų, kurie gyvena Jungtinėse Valstijose ir gali priklausyti kokiai nors grupuotei”. Vienai jų priklausė ir Bostono teroristai. Tiriantieji šį teroro aktą surado Dagestane Kanados mudžahedo Williamo Plotnikovo, kurio šeima persikėlė gyventi iš Sibiro į Vakarus, kapą. 1989 metų gegužės 3 dieną Rusijoje gimusį W.Plotnikovą 2012-ųjų liepos 14ąją nušovė Rusijos antiteroristinės pajėgos Dagestane. Po kelių dienų

Tamerlanas skubiai išvyko į Jungtines Valstijas.

Tarp šių vyrų - daug bendro. W.Plotnikovo motina totorė, o brolių Carnajevų tėvai kilę iš Šiaurės Kaukazo. Jie abu gyvendami Šiaurės Amerikoje pamėgo boksą, abu virto radikaliais islamistais ir abu buvo Dagestane pernai sausio-liepos mėnesiais. Per tą laiką W.Plotnikovas prisidėjo prie karinės grupuotės, o T.Carnajevas lankė radikalią mečetę. Kai 2011 metų pradžioje Rusijos federalinė saugumo tarnyba suėmė W.Plotnikovą kaip “radikalaus islamo sekėją”, nuskambėjo tuomet Utamiše gyvenusio Carnajevo pavardė. Šio miestelio gyventoja Mariam sakė, kad jis prisidėjo prie islamistų, kai lankė salafizmą propaguojančią mečetę. Tačiau apie kurį Carnajevą tuomet kalbėta, neaišku, nes jo vardas liko nežinomas. W.Plotnikovas priėmė

Suimti Italijos islamistai

Dėdė nesako, kur teroristas bus laidojamas, nes “Carnajevų šeimai ir taip rodoma per daug dėmesio.

Vakar Italijoje suimti 4 su teroristine grupuote “Al-Qaeda” susiję asmenys, kurie planavo teroro išpuolius Europoje, Jungtinėse Valstijose ir Izraelyje. Grupuotę sudarė 6 islamistai, tačiau Italijos pietuose esančiame Andrijos mieste pavyko sučiupti tik keturis, nes kiti du spėjo pabėgti į gimtąjį Tunisą.

Policija teigia, kad šie teroristai gyveno Milane, Katanijoje ir Briuselyje. Tarp jų yra ir buvęs mečetės Andrijoje imamas. Visi jie priklausė “Al-Qaedai”, todėl buvo sekami nuo 2007 metų. Policija turi įrašų, kaip jie ragina musulmonus stoti į

džihadą su “netikėliais” iš Vakarų valstybių. Ši grupuotė verbavo ir nelegaliai atvykusius į Italiją darbo ieškoti žmones. Jie buvo siunčiami į parengiamąsias stovyklas Afganistane, Jemene, Čečėnijoje ir Irake. Keli jų jau įvykdė teroro aktus Irake, o suimtiesiems bus pateikti kaltinimai priklausius tarptautiniam terorizmo tinklui ir neapykantos propagavimu remiantis religija. Policija skelbia, kad suimtiesiems būdingas “nuožmus antisemitizmas ir antivakarietiškas požiūris”.

islamą 2009 metais su tėvais gyvendamas Toronte. Po trejų metų jis žuvo Dagestano kalnuose. Tai sužinota aiškinantis, su kokiais žmonėmis Dagestane bendravo T.Carnajevas.

•

Venesuelos parlamente kilo muštynės

Opozicijos deputatas J.Borgesas po muštynių parlamente pasirodė mėlynėmis išmargintu kruvinu veidu.

Venesueloje nerimstant ginčui dėl prezidento rinkimų šios Pietų Amerikos šalies parlamente kilo muštynės. Po jų keli opozicijos atstovai liko sukruvinti ir su mėlynėmis.

Aistros prasiveržė per audringą Nacionalinio Susirinkimo sesiją antradienį. Opozicijos teigimu, buvo užpulti ir sužeisti septyni jos deputatai, kuriems buvo neleista kalbėti,

nes jie atsisako pripažinti prezidento Nicolo Maduro pergalę balandžio 14-ąją vykusiuose rinkimuose.

Savo ruožtu vyriausybę palaikantys įstatymų leidėjai apkaltino oponentus pradėjus smurtą. “Žinojome, kad opozicija atėjo provokuoti smurto, - komentavo incidentą N.Maduro. - Tai neturi pasikartoti.”

Po prezidento socialisto Hugo Chavezo, valdžiusio šalį 14 metų, mirties kovą Venesueloje, kuri yra

viena didžiausių naftos eksportuotojų pasaulyje ir priklauso OPEC grupei, tvyro politinė įtampa. 50 metų N.Maduro, kurį H.Chavezas pasirinko įpėdiniu, rinkimuose įveikė opozicijos kandidatą Henrique Caprilesą vos 1,5 proc. skirtumu. 40 metų H.Caprilesas atsisakė pripažinti varžovo pergalę tvirtindamas, kad per rinkimus padaryta tūkstančiai pažeidimų, balsai “pavogti”.

“Jie gali mus mušti, kalinti, žudyti, tačiau mes neišsižadėsime savo principų”, - sakė opozicijos parlamentaras Julio Borgesas mėlynėmis išmargintu kruvinu veidu. “Tie smūgiai suteikia mums daugiau jėgų”, - pridūrė jis.

Vienas liudytojas, nenorėjęs viešinti savo pavardės, sakė, kad smurtas prasiveržė, kai opozicijos deputatai pradėjo šaukti “Fašistas” parlamento pirmininkui ir išskleidė protesto plakatą su užrašu “Parlamentinis perversmas”. Opozicijos narius puolė vyriausybę palaikantys įstatymų leidėjai. Per muštynes buvo svaidomi nešiojamieji kompiuteriai ir stalai, vienam deputatui į galvą pataikė kėdė. Vėliau buvo pareikalauta, kad parlamento darbuotojai parodytų savo telefonus, ku-

riais galėjo būti padaryta grumtynių nuotraukų arba vaizdo įrašų.

Vyriausybę palaikanti parlamento narė Odalis Monzon sakė, kad ji ir keli jos kolegos buvo užpulti ir sumušti. “Šiandien vėl turėjau ginti komandantės (taip vadinamas H.Chavezas) palikimą”, - kalbėjo O.Monzon.

“Kol nepripažins pareigūnų, respublikos institucijų, mūsų tautos suverenios valios, opozicijos deputatai turės kalbėti per privačią žiniasklaidą, bet ne čia, šiame Nacionaliniame Susirinkime”, - pareiškė parlamento pirmininkas Diosdado Cabello.

•

AP, “The Boston Herald”, Reuters, CNN, Euronews, LŽ

Atsisveikinus su 1941 m. sukilimo dalyviu

RIMANTU JURGIU EIGELIU Lietuvos istorija klostėsi taip, kad kiekvienai lietuvių kartai teko patvirtinti savo pasiryžimą būti laisviems. 1940-1941-ųjų patriotinis lietuvių jaunimas nelaukė šaukimo į kovą su nuožmiu šį kartą sovietiniu okupantu, organizavosi patys. Vienas iš tų pasiryžėlių buvo Rimantas Jurgis Eigelis - Kauno Šančių gimnazistas, antisovietinės ir antinacinės rezistencijos dalyvis.

Liūdime dėl Rimanto Jurgio Eigelio, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos nario, aktyvaus Lietuvos Sąjūdžio nario, apdovanoto Lietuvos Respublikos kariuomenės savanorių medaliu, mirties.

Nuoširdžią užuojautą reiškiame Velionio artimiesiems ir bendražygiams.

Andrius Kubilius Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas

8

2013 05 02 Lietuvos žinios

Pasaulis

Užderės rekordinis aguonų derlius Daugiausia aguonų laukų šiuo metu plyti pietinėse Helmando ir Kandaharo provincijose, nors būtent jose labiausiai rūpintasi, kad aguonų auginimas būtų pakeistas kitomis kultūromis. Tai rodo, jog vietos gyventojai nutarė apsidrausti finansiškai, nes bijo, kad išvedus NATO valstybių karius iš Afganistano šalyje nekiltų chaosas. Afganai dar nepamiršo, kokia sumaištis tvyrojo šalyje, kai iš jos pasitraukė sovietų kariuomenė.

PALMYRA KRUPENKAITĖ

Šiais metais Afganistane laukiama rekordinio opijinių aguonų derliaus, nes jau trečius metus iš eilės jų užauginama vis daugiau.

Jungtinių Tautų (JT) narkotikų ir nusikalstamumo biuras skelbia, kad didžiausi opijinių aguonų laukai plyti Talibano kontroliuojamoje Afganistano pietinėje dalyje bei ten, iš kur jau pasitraukė amerikiečių kariuomenė, arba šis procesas jau prasidėjęs. Jau aišku, kad visos tarptautinės pastangos, siekiant sustabdyti aguonų auginimą, nedavė jokio rezultato.

Tai lemia didelė opijaus kaina.

Opijinių aguonų auginimas leidžia vietos gyventojams greitai ir nesunkiai užsidirbti pragyvenimui, nes šiuo metu už kilogramą šių aguonų mokama apie 100 dolerių. Be to, jų supirkėjai visaip papirkinėja augintojus, kartais net iš anksto sumoka pinigus už dar tik augančias aguonas. Negana to, dėl užsienio karių išvedimo, kuris bus baigtas 2014 metų pabaigoje, šalies ekonomika jau ėmė trauktis, ir afganai vėl grįžta prie to, kas buvo uždrausta, t. y. opijinių aguonų auginimo.

Pasaulio lyderis Afganistanas jau seniai vadinamas opijaus gamybos lyderiu pasaulyje ir bent artimiausiu metu neketina šio vardo niekam perduoti. Didžioji dalis užaugintų opijinių aguonų eks-

Gyvena iš aguonų

Afganai su džiaugsmu apžiūri aguonų laukus. / Reuters/Scanpix nuotraukos tanas turi nedideles, bet efektyviai veikiančias kovos su aguonų auginimu pajėgas, vyriausybei sunku kontroliuoti teritorijas, kurių ekonomika grindžiama juodąja opijaus rinka. Šiemet laukiama ypač didelio aguonų derliaus - taip mano ne tik Jungtinių Tautų ekspertai, bet ir patys afganai.

2010 metais už kilogramą aguonų buvo mokama nuo 60 iki 85 dolerių, o šiemet už kilogramą tikimasi gauti 160-200 dolerių. portuojama, nes yra labai geros kokybės dėl palankių auginimo sąlygų ir dėl to, kad Afganistane jų nepuola jokie kenkėjai, todėl nenaudojama chemikalų.

Net 75 proc. užauginto derliaus iš Afganistano išvežama į kitas šalis, pirmiausia Vakarus, o šiemet gali būti “eksportuota” net 90 proc. derliaus. Jį pardavinėja tiek vietos kriminalinės gaujos, tiek Talibanas. Nors Afganis-

Opijinės aguonos kelia pasauliui vis didesnį nerimą, nes tai yra svarbiausia heroino gamybos žaliava.

Oficialiai Afganistane auginti šias aguonas draudžia įstatymas, tačiau jos auginamos vis didesnėje teritorijoje. Šiuo metu aguonos pasėtos 20 iš 34 šalies rajonų, o prieš trejus metus jų buvo auginama tik 14 rajonų.

Jau įprasta, kad JT pareigūnai per metus surengia dvi aguonų laukų

Afganistano aguonos - ypač geros kokybės. paieškos operacijas. Pirmoji vyko nuo 2012-ųjų gruodžio iki 2013-ųjų sausio. Tuomet inspektoriai apžiūrėjo centrines, pietryčių ir vakarines Afganistano sritis - tas, kur opijinės aguonos buvo pasėtos dar praėjusį rudenį. Antrasis paieškos etapas buvo vasarį ir kovą. Tuomet apžiūrėta šiaurinė ir šiaurės rytinė šalies dalys, nes

jose šis narkotinis augalas paprastai uždera pavasarį. Nors atvykę JT atstovai nesiryžta prognozuoti šių metų derliaus dydžio, jie užfiksavo, kad aguonos auginamos tikrai didesniame nei pernai plote (2012 metais jos augintos 154 tūkst. hektarų plote, 2011-aisiais jomis buvo apsėta 131 tūkst. hektarų).

Helmando provincija gyvena tik iš aguonų. Afganistano policijos kovos su narkotikais padalinio vadovas Mohammadas Abdali sako, kad jo kariai nesiima naikinti aguonų laukų Talibano kontroliuojamose teritorijose dėl kylančio didžiulio pasipriešinimo. Mat ten Talibanas į savo rankas yra parėmęs ir aguonų auginimo kontrolę. “Talibanas pasakė žmonėms, kad šie gali jas auginti, nes vyriausybės pajėgos negalės sunaikinti aguonų laukų. Todėl žmonės nuimdami derlių net nebando slėptis”, - sakė M.Abdali.

Nelegalus aguonų auginimas sudaro beveik 15 proc. Afganistano bendrojo vidaus produkto. 2012 metais augintojai iš to uždirbo 20 mlrd. dolerių.

Jau aišku, kad po 2014 metų, kai šalyje neliks užsienio kariuomenės, sumažės ir užsienio investicijų, ekonomika ims trauktis, opijinių aguonų auginimas taps svarbiu verslu.

Auginti aguonas apsimoka ir dėl vis kylančių jų supirkimo kainų, jos šiuo metu gerokai didesnės nei 2005-2009 metais. Afganus čia pristabdo tik baimė, kad jų plantacijos gali būti sunaikintos. Aguonų kainą lemia tai, kiek derliaus vyriausybės pajėgoms pavyksta sunaikinti. 2010 metais už kilogramą aguonų buvo mokama nuo 60 iki 85 dolerių, o šiemet už kilogramą tikimasi gauti 160-200 dolerių. “Sunku paaiškinti, kodėl tokia didelė kaina.

Nors aguonų paklausa visuomet išlieka, šiemet ji nėra tiek padidėjusi, kad taip smarkiai reikėtų pakelti supirkimo kainas. Aišku tik tai, kad laikas ne mūsų pusėje”, - sakė JT Narkotikų ir nusikalstamumo biuro darbuotojas Jeanas Lucas Lemahieu.

•

J.Tymošenko džiaugiasi Europos teismo sprendimu Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) nutarė, kad Ukrainos sprendimas pasiųsti už grotų buvusią premjerę ir opozicijos lyderę Juliją Tymošenko buvo neteisėtas, tačiau atmetė jos skundus dėl blogo elgesio kalėjime.

EŽTT teisėjai nustatė, kad “jos kalinimo teisėtumas nebuvo deramai peržiūrėtas” Ukrainos teismų ir J.Tymošenko “neturėjo galimybės siekti kompensacijos dėl neteisėto laisvės atėmimo”.

Išnagrinėję buvusios premjerės skundus dėl netinkamo elgesio su ja, kai pernai J.Tymošenko buvo perkelta į ligoninę, teisėjai nutarė, kad Europos žmogaus teisių konvencija šiuo atveju nebuvo pažeista.

Abi pusės EŽTT sprendimą galės apskųsti per tris mėnesius.

J.Tymošenko advokatas paragino Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių nedelsiant paleisti jo klientę, kalinamą nuo 2011 metų rugpjūčio.

“Prezidentas bijo ponios Tymošenko, nes ji vienintelė politikė, pajėgi jį įveik-

J.Tymošenko duktė Jevhenija EŽTT nutartį pavadino pirmąja pergale kelyje į jos išlaisvinimą.

Kijeve gausu plakatų su J.Tymošenko atvaizdu, o jos šalininkai, protestuojantys dėl politikės įkalinimo, įkūrė palapinių miestelį. ti bet kuriuose rinkimuose. Štai kodėl ji kalėjime”, - sakė jis.

Vienas Ukrainos vyriausybės pareigūnas pasipiktinęs išlėkė iš teismo salės, kai antradienį buvo paskelbta EŽTT nutartis dėl bylos, aptemdžiu-

sios Kijevo santykius su Europa ir JAV. Europos Sąjungos (ES) pareigūnai ne kartą sakė, kad J.Tymošenko paleidimas yra esminė sąlyga Ukrainai siekiant pasirašyti asocijuotos narystės ir prekybos sutartis su ES. Europos

Komisija gegužę pateiks rekomendaciją ES šalių vyriausybėms, ar pasirašyti asociacijos sutartį su Kijevu.

J.Tymošenko, kuri buvo viena svarbiausių veikėjų per Ukrainoje 2004 metais demokratijos šalininkų surengtą Oranžinę revoliuciją, su savo komanda neturėjo teisės apskųsti 2011-ųjų spalį paskelbtos Ukrainos teismo nutarties, pagal kurią buvusi premjerė buvo pasiųsta į kalėjimą septyneriems metams už įgaliojimų viršijimą derantis su Rusija dėl dujų pirkimo, nes ji tebėra nagrinėjama šalies Aukščiausiojo Teismo. Opozicijos lyderė vadino jai iškeltus kaltinimus politiškai motyvuotais, taip pat tvirtino, kad Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius tokiu būdu siekė atkeršyti savo senai varžovei, pralaimėjusiai

jam įtemptus šalies vadovo rinkimus 2010 metais.

“Esu laiminga, kad šiandien pašalinti visi purvo ir juodos netiesos srautai, kuriuose keletą metų valdžia mane skandino. Esu laiminga, kad neutralizuoti visi Ukrainos režimo mėginimai sunaikinti mane kaip žmogų ir pašalinti iš gyvenimo kaip politiką, - rašoma buvusios premjerės laiške, paskelbtame oficialiame jos tinklaraštyje. EŽTT iš esmės pripažino mane politine kaline. Ukrainoje, deja, politinių persekiojimų tradicijos gilios.” Kalinama politikė pabrėžė, jog politinė jos arešto motyvacija įrodo, kad visos kitos jai iškeltos baudžiamosios bylos, prokurorų pareiškimai ir kaltinimai “neteisėti, melagingi ir neteisingi”.

J.Tymošenko duktė Jevhenija EŽTT nutartį pavadino pirmąja pergale kelyje į jos išlaisvinimą.

Politikos apžvalgininkai Kijeve sako, kad V.Janukovyčius gali paleisti J.Tymošenko, jei nuo to tikrai priklausys sutarties su ES pasirašymas, bet kol kas jis akivaizdžiai vilkina.

•

AFP, AP, BNS, LŽ

2013 05 02 Lietuvos žinios

Verslas

9

Pigesnio šokolado gamintojai nežada siškai vartoja bet ką. Todėl, pavyzdžiui, 2012 metais rinka labiau augo verte nei tonomis.

Nors kakavos kainos aukštumos jau praeityje, tolimesnėje ateityje dėl vis didėjančios šokolado paklausos jo kaina neabejotinai kils. Taip teigė Domantas Užpalis, įmonės “Chocolate Naive” savininkas. “Šokolado pasaulyje suvartojama vis daugiau. Vartoti juodą šokoladą pradeda Kinija, Indija. Tuo tarpu pasiūla, t. y. žaliavos kiekis, taip greitai neauga - atsigręždami į pelningesnes, greitesnes au-

LINA MRAZAUSKAITĖ

Nors pasaulinėse rinkose kakavos kaina šiek tiek svyruodama krinta, gamintojai pigesnio šokolado ateityje nežada. Priešingai dėl augančių sąnaudų šis produktas tik brangs. Šiuo metu kakavos kaina, palyginti su 2011 metais, pasaulinėse rinkose yra gerokai smukusi. Tačiau parduotuvių lentynose šokolado kaina pernelyg nepakitusi. Įmonės “Kraft Foods Lietuva” korporatyvinių reikalų vadovė Baltijos šalims Rasa Bagdonienė paaiškino, kad 2011 metais žaliavos kaina buvo pasiekusi aukštumas ir kurį laiką krito, bet 2008 metų lygio taip ir nepasiekė. Todėl nors kartais svyruodama kakavos kaina auga.

Pašnekovė taip pat pridūrė, kad šokolado kainai įtakos turi ne tik žaliavos kaina, bet ir kiti makroekonominiai veiksniai: energetikos ištekliai, darbo jėgos kaina ir pan.

gauna pirkdamas konkretų produktą.

Pašnekovė nesiėmė prognozuoti, kaip šiemet gali kisti šokolado kaina, tačiau pabrėžė, kad apskritai produktas nepigs. Už mažesnę kainą šokolado bus galima įsigyti tik vykdomų akcijų metu.

Tuo tarpu D.Užpalis pabrėžė, kad kalbant apie šokolado kainą būtina rinką segmentuoti į masinio, pigaus šokolado gamintojus ir siūlančiuosius brangią produkciją. Anot jo, gamintojai visais įmanomais būdais stengiasi išlaikyti savo kainodarą, todėl net ir brangstanti žaliava didelės įtakos gaminių kai-

R.Bagdonienė: “Šokoladas yra šalies ekonominės sveikatos rodiklis: kai jo suvartojimas auga, galima tvirtai teigti, kad šalies ekonominė padėtis gerėja. “ galininkystės rūšis ūkininkai nusigręžia nuo kakavos auginimo”, - aiškino jis.

R.Bagdonienės teigimu, vienas statistinis lietuvis per metus suvalgo vidutiniškai per 3 kilogramus šokolado - panašiai kaip ir kitų Vidurio Europos šalių gyventojas, tačiau daug mažiau nei skandinavas ar šveicaras.

Šokolado paklausa auga

Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Mažesnės kainos nesulauks

Nuo 2008 metų augančią žaliavos kainą R.Bagdonienė aiškino pasiūlos svyravimais ir vartotojų elgesiu. Ji pabrėžė, kad kakavą, kaip visus augalus, veikia oro sąlygos, todėl pupelių pasiūla svyruoja. “Kita pasiūlą veikianti galia - vartotojų elgesys. Kartais juokaujame, kad šokoladas yra šalies ekonominės sveikatos rodiklis: kai jo suvartojimas auga, galima tvirtai teigti,

kad šalies ekonominė padėtis gerėja.

Natūralu, kad po krizės atsitiesiant ekonomikai, didėjant namų ūkių pajamoms visose šalyse auga ir šokolado vartojimas”, - sakė ji.

Be to, kaip pabrėžė pašnekovė, istoriniai duomenys rodo, jog kylant namų ūkių pajamoms vartotojai veikiau renkasi geros kokybės produktus, nei ma-

“Nereikia būti dideliu analitiku, kad pamatytum, kiek daug šokolado gamintojų telpa vienoje parduotuvės lentynoje”, - sakė R.Bagdonienė ir pridūrė, kad tai byloja apie itin didelę, bet vartotojui naudingą konkurenciją rinkoje. Anot jos, gamintojai intensyviai konkuruoja stipriais prekės ženklais, akcijomis, komunikacija, pasiūlymais ir papildoma verte, kurią vartotojas

nai gali neturėti. Tačiau geros kokybės šokolado gamintojai ilgainiui neišvengs kainos augimo.

Po trisdešimties metų plytelė gero šokolado, D.Užpalio manymu, kainuos kaip butelis gero vyno - apie 100 litų, ir tai esą nieko nebestebins. “Mūsų filosofija paprasta: netaupome pirkdami pačius geriausius bei brangiausius ingredientus ir norime, kad išlaidomis su mumis dalytųsi vartotojas. Taip patenkame į aukščiausią kainų kategoriją, ir manome, kad vartotojui nebesvarbu, ar šokoladas kainuoja 15 litų, ar 19 litų.

Pirkdamas tiek kainuojantį šokoladą jis nori potyrio”, - sakė jis.

Eksportas - galimybė išlikti Nors rinkdamiesi šokoladą lietuviai jau daugiau atsižvelgia į kokybę, tačiau,

kaip patikino įmonės “Rūta” direktorius Algirdas Gluodas, tai daro dar nepakankamai, kad įmonei pakaktų veikti vien vietinėje rinkoje. Pašnekovas sutiko, kad siūlant geros kokybės ir bene brangiausią Lietuvoje produktą eksportas yra vienas pagrindinių būdų išsilaikyti.

“Mūsų kainos yra praktiškai aukščiausios Lietuvoje, tačiau bandome ištverti šį laikotarpį - laukiame laiko, kai žmonės pradės rinktis geresnius produktus. Tokia yra mūsų strategija. Vienu metu patys buvome pasiklydę - susižavėjome visokiais pakaitalais, tačiau jau keletą metų esame kategoriškai pakeitę kryptį ir orientuojamės į kokybiškus saldainius. Žinoma, turime ir prastesnio produkto, bet pagrindinis mūsų produktas yra geros kokybės ir jį galime parodyti bet kuriai rinkai”, - sakė jis.

A.Gluodas apgailestavo, kad įmonės eksportas pastaruoju metu neaugo, tačiau šiuo metu dedamos didelės pastangos jį didinti. “Nuolat dalyvaujame parodose, organizuojame išvykas tiek į Rytų šalis, tiek į Vakarus. Manome, kad situacija pagerės”, - vylėsi jis.

Pašnekovo teigimu, pagrindinė stabtelėjusio eksporto augimo priežastis yra siauresnis pirkėjų ratas: įmonės gaminiai nėra stambių tinklinių parduotuvių produktas, tinkamas masiniam vartotojui. Todėl šiuo metu įmonė ieško galimybių eiti į Sankt Peterburgo rinką, taip pat stengiasi įsilieti į Maskvą. O kol kas pagrindinė įmonės eksporto šalis - Vokietija.

•

Senjorų perkamosios galios neišnaudoja LINA MRAZAUSKAITĖ

Senjorai yra viena labiausiai kainas sekančių vartotojų grupių, tačiau didieji prekybos centrai dar nėra linkę išskirti jų iš kitų klientų.

Tyrimai rodo, kad po krizės visų didelių bei dalies kasdienių pirkinių atsisakė dažniausiai pensinio amžiaus žmonės. Senjorai yra viena labiausiai kainas stebinčių vartotojų grupių, todėl nuolat taikydamas jiems skirtas lojalumo programas bei pasiūlymus verslas gali įgyti pranašumo prieš konkurentus. Vis dėlto didieji prekybos tinklai senjorų kozirį panaudoja vangiai ir pasitempti žada ateityje.

Neįvertina grupės dydžio Pensinio amžiaus žmonių grupė į nuolaidas reaguoja labai aktyviai pirmiausia dėl to, kad jų gyvenimo būdas skiriasi nuo kitų vartotojų grupių. Tai pabrėžė Simonas Bartkus, Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) valdybos pirmininkas. “Senjorai kitaip vertina savo laiką ir yra linkę dėl nuolaidų važiuoti apsipirkti į kitą vietą nei įprastai, gali dėl pasiūlymo sugaišti kad ir valandą. Apskritai ši grupė labiau linkusi lyginti kainas, skirti daug energijos susipažinti su nuolaidomis. Pavyzdžiui, senjorai išnagrinėja prekybos tinklų žurnalus, o tai iš tiesų pareikalauja nemažai energijos”, - paaiškino jis.

Pašnekovas taip pat pridūrė, kad pagyvenusių žmonių grupei svarbiau nei kitoms gauti nuolaidas iš karto. Anot jo, senjorai orientuoti į nuolaidą “čia ir dabar”.

“Taikant pasiūlymus senjorams taip pat svarbu skirti pakankamai laiko jų

čiau bendrovė analizuoja anksčiau taikytų momentinių bei ilgesnio laikotarpio nuolaidų efektyvumą ir ieško geriausio pasiūlymo pensinio amžiaus žmonėms.

“Esame bandę įvairių lojalumo programų senjorams ir pastebėjome, kad produktų, kuriems taikomos nuolaidos, pardavimas tikrai padidėdavo. Senjorai turi laiko ir nuolaidas visada seka, dėl jų

įpročiams susiformuoti. Nors ši pirkėjų grupė nuolaidų paieškoms skiria energijos ir laiko, bet informaciją perima šiek tiek lėčiau. O įpročiai yra galinga jėga - jei, pavyzdžiui, prekybininkas sugeba suformuoti senjorų įprotį apsipirkti tam tikrą savaitės dieną, jie tos dienos ir laukia, jai ruošiasi”, - sakė S.Bartkus.

Jis sutiko, kad siūlydamas nuolaidas senjorams verslas gali įgyti pranašumo prieš to nedarančius konkurentus, tačiau sakė pastebėjęs, jog ši vartotojų grupė kartais nepagrįstai nuvertinama.

S.Bartkus įžvelgė dvi tai paaiškinančias priežastis. “Pirmiausia į šią grupę žiūrima per perkamosios galios prizmę. Aišku, jos perkamoji galia yra gerokai mažesnė nei, pavyzdžiui, jaunesnių žmonių, tačiau reikėtų įvertinti ir šios grupės dydį - iš tiesų ji labai didelė. Antra subjektyvi priežastis yra ta, kad parduotuvių vadybininkams, kurie organizuoja akcijas, dirbti su šia grupe yra ne taip įdomu, be to, jiems sunkiau įsijausti į senjorų kailį”, - svarstė pašnekovas.

S.Bartkaus teigimu, verslas neįvertina pagyvenusių žmonių grupės dydžio, tad dėl mažesnių jos pajamų yra linkęs šią pirkėjų grupę nuvertinti.

Akcijas siūlo vienetai Šiuo metu senjorų apsipirkimo diena galima išskirti tik antradienį. Kol kas vienintelis didysis šalies prekybos tinklas IKI yra paskyręs specialią dieną pensinio amžiaus sulaukusiems žmonėms.

Su senjorams skirta nuolaidų kortele antradieniais jie prekių gali įsigyti su 10 proc. nuolaida.

Bendrovės “Palink” komunikacijos skyriaus vadovas Valdas Lopeta sakė, kad šių kortelių išduota per 300 tūkst. vienetų. Akcijos sėkmę patvirtino ir S.Bartkus. Jis teigė, kad pagyvenusio amžiaus žmonės yra labiau linkę prisitaikyti prie akcijos sąlygų ir gali laukti reikiamos dienos apsipirkti ar įvykdyti tai, ko prašo prekybininkas.

Senjorai yra viena labiausiai kainas stebinčių vartotojų grupių.

Romo Jurgaičio nuotrauka

Tuo tarpu kiti didieji prekybos tinklai senjorams kol kas siūlo tik bendras lojalumo programas. Bendrovė “Rimi Lietuva”, kaip patvirtino viešųjų ryšių vadovė Raminta Stanaitytė-Česnulienė, šiuo metu neturi jokių išskirtinių programų senjorams ir jų pasiūlyti neplanuoja. “Tačiau lojalūs pensinio amžiaus mūsų pirkėjai daug įvairių pasiūlymų gauna per bendras lojalumo programas”, - pridūrė ji.

Pasinaudoti bendra lojalumo programa senjorus paragino ir bendrovės “Norfos mažmena” atstovas spaudai Darius Ryliškis. Jis patvirtino, kad specialios nuolaidos senjorams parduotuvėse netaikomos.

Kuria programos strategiją Bendrovės “Maxima LT” atstovė Renata Saulytė sakė, kad šiuo metu lojalumo programa senjorams netaikoma, ta-

gali nueiti ir į kitas parduotuves. Jie puikiai žino, kiek kainuoja produktai, ypač jų pamėgti. Apskritai senjorai yra gana didelė ir svarbi vartotojų grupė, su kuria turime nuosekliai dirbti”, - teigė ji.

Pašnekovė prognozavo, kad lojalumo programa senjorams bus pristatyta anksčiau nei per metus, tačiau tikslesnio laiko sakė dar negalinti įvardyti. Ji taip pat negalėjo nurodyti lojalumo programos formos.

R.Saulytės teigimu, pensinio amžiaus gyventojus galima skirstyti į dvi kategorijas. Didesnes pajamas gaunantys senjorai esą labai racionalūs pirkėjai ir orientuojasi į geriausią kainos ir kokybės santykį. Tuo metu kita senjorų grupė labai atidžiai seka savo pajamas, todėl jiems kaina ypač rūpi. “Jiems ypač svarbios paprastų, kasdienių produktų: duonos, mėsos, dešros ir pan., kainos bei nuolaidos”, - sakė ji.

Pagyvenę pirkėjai nuolaidų paieškoms skiria daug energijos ir laiko.

•

10

2013 05 02 Lietuvos žinios

Verslas

Žuvų aukciono veiklos minusas Šprotams - protekcija

VIDA BORTELIENĖ

Sumažėjusi menkių prekyba stumia Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcioną į nuostolius, tačiau sprendimo dėl valstybinės įmonės valdymo žvejai nesulaukia.

Seimo Kaimo reikalų komitetas pasiūlė Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) sudaryti naują darbo grupę žvejybos klausimams nagrinėti, nes pirmoji grupė esą su užduotimi nesusidorojo. Terminas komitetui pateikti informaciją dėl turto valdymo, laivų modernizavimo ir UAB Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono likimo baigėsi balandžio 29 dieną. Žvejų bendruomenė, su menkių supirkėjais perpus išlaikanti aukcioną savo pinigais, privalanti palikti po 3 proc. žuvų kainos, atgarsių apie tokios grupės darbą ir jos išvadas nėra girdėjusi. Tačiau Žuvininkystės departamento direktorius Darius Nienius teigia, kad jos parengtos, tik nespėta į Seimą išsiųsti.

Viena rekomendacijų mintis - neteisėtai privatizuotą ir valstybei teismo sugrąžintą ledo generatorių priskirti aukcionui, kad būtų užtikrinta nepertraukiama ledo gamyba. Aukcione naikinama stebėtojų taryba, ją pakeis valdininkais išplėsta valdyba, kuri jau šiandien, ketvirtadienį, išklausys direktoriaus pristatomą įmonės veiklos strategiją.

Smuko prekyba Valstybės valdomų įmonių svetainėje paskelbta 2012 metų žuvininkystės aukciono finansinė ataskaita rodo prastą įmonės būklę: veiklos sąnaudos viršijo pajamas 23 tūkst. litų. Ankstesni dveji metai įmonei davė pelno, atitinkamai 112 tūkst. ir 91 tūkst. litų, nes tuomet prekybai į aukcioną buvo pristatyta kone dvigubai daugiau menkių. Tačiau pernai mokesčių surinkta beveik 200

Žuvų aukciono pajamos priklauso nuo parduotų menkių kiekio, bet monopolizavus rinką šių žuvų kaina nukrito žemiau savikainos. / Vidos Bortelienės nuotrauka tūkst. litų mažiau nei užpernai, kai pajamos siekė 719 tūkst. litų.

Veiklos sąnaudas kiek sumažino dėl “struktūrinių permainų” sutaupytos išlaidos panaikintam vadybininko etatui. Deja, šias pareigas ėjęs darbuotojas, žvejų bendruomenėje žinomas žmogus Mindaugas Rimeikis, Aukščiausiajame Teisme praėjusią savaitę įrodė, kad buvo atleistas netinkamai. Už tai jam aukcionas turės sumokėti kompensaciją. M.Rimeikis LŽ tikino nesiekiantis didinti aukciono nuostolių. Jis mano, kad ŽŪM tuos pinigus turėtų išieškoti iš

A.Bargaila: “Mes neišgaudėme menkių, kurių vertė 10 mln. litų, žuvų aukcionas neteko pajamų.” direktoriaus Mindaugo Kokoškos, kuris 2010 metų pabaigoje buvo paskirtas aukciono veiklai pagyvinti.

M.Kokoška teigė dar nematęs Aukščiausiojo Teismo sprendimo dėl kompensacijos M.Rimeikiui, bet jautėsi tikras, kad įstatymo per daug nepažeidė, neva pinigai kelių atlyginimų dydžio išmokai nebūsianti aukcionui

didelė problema. Tačiau direktorius pripažino, kad ekonominė įmonės padėtis šiemet nedaug tesiskiria nuo pernykštės. “Pernai žvejai neišgaudė beveik 2 tūkst. tonų menkių, tad nebuvo ką pardavinėti. Tas pats ir šie metai.

Pirmąjį ketvirtį baigėme turėdami nedidelį pelną, nors vasaris ir kovas buvo prasti”, - aiškino M.Kokoška.

vis didesnę įtaką esą darys atsigaunanti vidaus rinka. “Stebukladaris eksportas vis dar tempia Lietuvos ekonomiką, nors tai atrodo paradoksalu, nes eksporto rinkos negali pradžiuginti sparčiu ekonomikos augimu kai kurios euro zonos šalys net patiria recesiją. Tad apskritai žvelgiant, sakyčiau, ypač tarptautiniame kontekste galima tai traktuoti kaip gana sparčią ekonomikos plėtrą”, - teigė analitikė.

Jos manymu, eksporto rinkose Lietuvos konkurencingumas tikriausiai mažės, nes šiemet turėtų pradėti kilti atlyginimai, įmonės turėtų vėl investuoti į modernizavimą, todėl artimiausiu metu ekonomikos plėtra turės pradėti remtis vidaus rinka.

ti, konteinerių terminalo paskirstymo centrui statyti. Klaipėdos jūrų uostas, pernai gavęs 87,324 mln. litų grynojo pelno, šiemet skirstys iš viso 89,559 mln. litų pelno. Pernai uostas į biudžetą pervedė 34,194 mln. litų dividendų - tai buvo pirmas kartas pastaraisiais metais, kai jis sumokėjo dividendus valstybei.

Menkių žvejai neišgaudo dėl pasenusio laivyno. Prastu oru retas laivas plaukia į jūrą. Aukcionui monopolizavus prekybą, menkių kaina nukrito iki 3,5 lito už kilogramą.

Todėl žvejai siūlo arba leisti menkes pardavinėti ir ne aukcione, kad atsirastų konkurencija, kaina kiltų iki pelningos ribos, arba apmokestinti ir šiuo metu neprivalomas tiekti į aukcioną žuvis, arba aukcioną perduoti valdyti žvejų bendruomenei, kaip yra kitose šalyse.

Pasak Žvejų asociacijos vadovo Alfonso Bargailos, išeities variantų pateikta anksčiau jau ne kartą. Tačiau nematyti sprendimų. Kiek visiems aiškinta, kad vienintelė šprotus ir strimeles žvejojanti įmonė “Banginis”, kuriai skirta 70 proc. visos kvotos kiekio, per metus uždirba maždaug 5-6 mln. litų pajamų, tačiau į aukcioną žuvų netiekia ir nepadeda jo išlaikyti, nors aukcioną kuriant 2004 metais žvejų įmonės sutarė, kad prisidės visi.

Pasak A.Bargailos, kovo 15 dieną patvirtintose ministro Vigilijaus Juknos pasirašytose taisyklėse liko žvejų kritikuoti verslą diskriminuojantys senų taisyklių punktai. Pagal naują tvarką atsirado galimybė kvotą perleisti kitam Lietuvoje registruotam ūkio subjektui arba apsikeisti žuvų rūšimis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis. Atidarytas langas, kad mūsų ištekliai atitektų užsieniečiams. Be to, numatyta, kad vienam kvotos naudotojui, konkrečiai “Banginiui”, leidžiama išgaudyti iki 80 proc. perleidžiamųjų žvejybos kvotų. “Mes neišgaudėme menkių, kurių vertė 10 mln. litų, aukcionas neteko pajamų. Siūlėme taisyklėse įrašyti nuostatą, kad už visas parduotas žuvis būtų imamas aukciono mokestis, nes jo padėtis tik blogėja”, - kalbėjo Žvejų asociacijos vadovas. Įtarimus dėl neskaidrių ir vieną įmonę proteguojančių taisyklių žvejai yra išdėstę Seimo Antikorupcijos komisijai.

•

Trumpai BALSAVO UŽ DIVIDENDUS Valstybės kontroliuojamos naftos produktų krovos bendrovės “Klaipėdos nafta” akcininkai antradienį nusprendė, kad šiemet įmonė išmokės 1 proc. paskirstytinojo pelno siekiančius dividendus - iš viso 410 tūkst. litų, arba 0,1 cento akcijai.

“Klaipėdos nafta” per “Nasdaq Omx” Vilniaus biržą pranešė, kad akcininkai susirinkime paskirstė 41,006 mln. litų pelno, iš jo 2,05 mln. litų skyrė į privalomąjį rezervą, 38,545 mln. litų - į kitus rezervus.

Energetikos ministerija valdo 72,32 proc. įmonės akcijų. Anksčiau įmonės valdyba siūlė nemokėti dividendų, nes Energetikos ministerija siūlė SGD terminalą įgyvendinančios įmonės akcininkams nemokėti išmokų dvejus artimiausius metus. Tačiau kilus ginčams Vyriausybėje nuspręsta, kad dividendams bus skirta 1 proc. paskirstytinojo pelno. Pernai “Klaipėdos nafta” gavo 41,437 mln. litų audituoto grynojo pelno.

BVP VĖL KĖLĖ EKSPORTAS Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2012-ųjų laikotarpiu, padidėjo 3,4 proc. ir to meto kainomis siekė 26,355 mlrd. litų. Pirmą

V.Tauraitė. ketvirtį, palyginti su praėjusių metų atitinkamu ketvirčiu, pridėtinė vertė augo daugumoje ekonominės veiklos rūšių įmonių. Tai pranešė Statistikos departamentas. Anot statistikų, BVP metinį augimą lėmė teigiamas apdirbamosios gamybos bei gamybinių paslaugų (transporto ir saugojimo, didmeninės prekybos) produkcijos apimties pokytis. Tuo metu statybos veiklos įmonėse vis dar matyti nuosmukis. Pirmą ketvirtį, palyginti su ketvirtuoju 2012-ųjų ketvirčiu, Lietuvos BVP sumažėjo 9,8 proc., tačiau pašalinus sezono ir darbo dienų įtaką fiksuotas 1,3 proc. ekonomikos augimas.

SEB banko analitikė Vilija Tauraitė teigia, kad Lietuvos BVP kilimą vis dar skatina didėjantis eksportas, tačiau ateityje šalies ekonomikos plėtrai

PELNAS LIKS UOSTE Klaipėdos jūrų uostas iš pernai gauto pelno šiemet sumokės simbolinius dividendus - 1 proc. paskirstytinojo pelno. BNS skaičiavimais, ši suma sieks 895,6 tūkst. litų.

Vyriausybė antradienį galutinai apsisprendė dėl uosto dividendų.

Valstybės įmonės privalo mokėti 50 proc. paskirstytinojo pelno dividendų. Uostas laisvas lėšas skirs infrastruktūrai - suskystintų gamtinių dujų terminalui statyti, laivybos kanalui gilinti, geležinkelio mazgui ir IXB transporto koridoriui plėto-

PRAMONĖ TIKI PAKLAUSA Pramonės įmonių vadovų apklausa parodė, kad tiek pramonės produkcijos gamyba, tiek paklausa, palyginti su ankstesniu mėnesiu, balandį padidėjo, tačiau šio sektoriaus pasitikėjimo rodiklis per mėnesį nepakito.

Kad balandį padidėjo gamyba, nurodė 25 proc. apklaustųjų, kad sumažėjo - 19 proc. (prieš mėnesį - atitinkamai 20 proc. ir 28 proc.). Kaip pranešė Statistikos departamentas, produkcijos paklausos padidėjimą balandžio mėnesį nurodė 22 proc. apklaustųjų, mažėjimą - 18 proc. (kovą - atitinkamai 19 proc. ir 23 proc.). Daugiau kaip pusė respondentų (65 proc.) savo įmonių gaminamos produkcijos paklausą vertina kaip pakankamą. Produkcijos gamybos prognozė artimiausiems mėnesiams gana optimistinė. Balandį 40 proc. įmonių vadovų numato gamy-

bą didėsiant, 11 proc. - mažėsiant (kovo mėnesį - atitinkamai 35 proc. ir 11 proc.). Produkcijos eksporto prognozė panaši kaip ir praėjusį mėnesį: jo augimą artimiausiais mėnesiais numato 33 proc. respondentų, mažėjimą - 11 proc. (kovą - atitinkamai 31 proc. ir 10 proc.). Artimiausiais mėnesiais dauguma (82 proc.) apklaustų įmonių vadovų neketina keisti darbuotojų skaičiaus, 13 proc. žada didinti.

LŽ, BNS LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras 3,4528 1 JAV doleris 2,6395 1 Australijos doleris 2,7341 10 000 Baltarusijos rublių 3,0549 1 Kanados doleris 2,6094 1 Šveicarijos frankas 2,8154 10 Kinijos ženminbi juanių 4,2814 10 Čekijos kronų 1,3454 10 Danijos kronų 4,6304 1 DB svaras sterlingų 4,0860 100 Japonijos jenų 2,6988 100 Kazachstano tengių 1,7455 1 Latvijos latas 4,9326 10 Norvegijos kronų 4,5277 10 Lenkijos zlotų 8,3353 100 Rusijos rublių 8,4950 10 Švedijos kronų 4,0234 1 Turkijos naujoji lira 1,4704 10 Ukrainos grivinų 3,2438 2013 05 02, LB

2013 05 02 Lietuvos žinios

Namų pasaulis

11

Kieme - kaip svetainėje Mada vėluoja 3 metus

ILONA STAŠKUTĖ

Abu pašnekovai teigė pastebėję, kad lietuviams patinka minimalistinis, skandinaviškas stilius. Anot Ž.Staliulionytės, šįmet perkamiausi pilki baldai. Jie pakeitė anksčiau vyravusius juodus, o dar seniau populiariausia spalva buvo ruda. R.Bužinsko manymu, rudi baldai gana dažnai pageidaujami ir šįmet, bet jis pastebėjo, kad Europoje vyraujančios mados lietuvių namus pasiekia maždaug per trejus metus. Taip pat tautiečiams svarbi baldų kaina. Bet pašnekovas neslėpė, kad kartais už gerą lauko baldų komplektą tenka pakloti daugiau nei už tokio pat dydžio svetainės baldus. Jis tai teisino didesne savikaina. “Lauko sofutei reikalingas karkasinis rėmas iš metalo, o kiekviena juostelė įpinta rankomis. Darbo sąnaudos gerokai didesnės, reikia daugiau jėgų, nei susiūti keliems dermatino gabalams.

Neblogą nedidelę sofą svetainei galima rasti ir už tūkstantį litų, o tokio pat dydžio sofa laukui kainuoja 1,52 tūkst. litų”, - dėstė R.Bužinskas.

Vasarą poilsio erdvė persikelia į lauką - kas turi namą ar sodybą, didžiąją laiko dalį praleidžia kieme, o miestiečiai pasinaudoja galimybe pasėdėti nors balkone. Artėjant šiltoms popietėms gyventojai perka lauko baldus, net brangesnius nei svetainės.

Sodui ar terasai skirtų baldų pasirinkimas toks gausus, kad nuo skirtingų formų, spalvų, medžiagų ir kainų gali apsisukti galva. Lauko baldai gali būti pagaminti iš medžio, metalo ar abiejų šių medžiagų, taip pat iš plastiko arba plastikinių vytelių ir metalinio karkaso.

Nelygu medžiagų kokybė ir pirkinio dydis, lauko baldų kaina gali labai smarkiai svyruoti - nuo 20 litų už plastiko kėdę iki 20 tūkst. litų už prašmatnų komplektą poilsiui.

Renkasi plastiką Skandinaviškus lauko baldus siūlančios bendrovės “Bjarnum” pardavimo vadybininkė Žydrūnė Staliulionytė tvirtino, kad neretai lauko baldams išsirinkti net samdomi dizaineriai. Pasak jos, dažniausiai žmonės renkasi vidutinio dydžio baldų komplektus, skirtus susėsti 48 asmenims, o komplektai dviem paprastai iškeliauja į daugiabučių balkonus. Baldų komplektas kainuoja nuo 2 tūkst. iki 20 tūkst. litų.

Pirkėjai, kurie renkasi baldus į savo namo ar kotedžo kiemą, neapsiriboja foteliais arba stalais - jų pasirinkimą papildo skėčiai ar gultai prie baseino. “Patogu susikurti keletą poilsio zonų - kol vyrai kepa šašlykus, moterys gali su draugėmis susėsti nuošaliau, pasikalbėti”, siūlė Ž.Staliulionytė.

Dalis pirkėjų ištikimi natūralaus medžio baldams, bet, pašnekovės tvirtinimu, sparčiai populiarėja baldai iš aliuminio rėmo ir sintetinių vytelių, nes jiems reikia gerokai mažiau priežiūros. Jie gali būti papildyti medžio detalėmis, o staliukai - stikliniais stalviršiais. Taip pat bene būtina fotelių ar sofų detalė minkštos pagalvės. “Baldus galima ir žiemą, ir vasarą palikti lauke. Tik minkštąją dalį reikia įnešti į vidų”, aiškino Ž.Staliulionytė ir užtikrino, kad plonoms plastikinėms vytelėms nieko neatsitiktų ir per didžiausius šalčius, nes baldai esą išbandyti skandinaviškos žiemos sąlygomis.

Lietuviška klasika

Lauko baldams pirkėjai nepagaili ir daugiau pinigų nei įprastiems foteliams ir sofoms.

Hayesgardenworld.co.uk nuotraukos

Neretai lauko baldams pasirinkti net samdomi dizaineriai.

tetiniai baldai sparčiai populiarėja ir jiems išties reikia mažiau priežiūros nei mediniams. Tačiau pašnekovas nepatarė atsainiai žiūrėti į plastikinių baldų priežiūrą. “Labai

svarbu, kokios kokybės juostelės, o kokybę paprastai parodo kaina. Pigiausios kėdės skirtos 1-2 metams, o brangesnėms naudojama labiau apsaugota juostelė. Jei pats žmogus mechaniškai jų nepažeis, tokie baldai gali stovėti daug metų. Greičiau šunys apgraužia ar vaikai atkrapšto juosteles, nei jos ima skilinėti”, pasakojo R.Bužinskas.

Jis patarė baldus iš sintetinių juostelių reguliariai nuplauti. Tai galima padaryti su specialiu plastiko plovikliu, bet tinka ir kas nors paprastesnio, pavyzdžiui, indų ploviklis. Be to, pašnekovas rekomendavo baldų su plastiko dalimis nepalikti saulėkaitoje, mat tiesioginiai saulės spinduliai gali sugadinti plastiką greičiau nei lietus ar šaltis.

jusi drėgmė per karščius gali imti pūdyti augalų šaknis. Taip pat today.com įspėja laistant saugoti žiedus ir lapus. Apipildami augalą vandeniu jo neatgaivinsite, priešingai - likę vandens lašeliai įkais ir garuodami degins gėlę, sugadindami žiedus ir lapus.

Daugiamečius augalus patogu sodinti į lovelius ar vazonus. Tuomet, jei atrodo, kad augalui tenka per daug kaitros, jį galima išnešti į vėsesnę vietą, o atėjus žiemai lengva gėles sunešti į vidų. Taip galima auginti ežiuoles, šilropes, mažąsias rožes, levandas, gvazdikus ir kitas daugiametes gėles. Lovelius ar vazonus patogu pridengti vienmečiais augalais, tokiais kaip žydrūniai, šalavijai, portulakos, saulėgrąžos, gvaizdūnės, snapučiai, margeniai ir daugelis kitų.

Saulės apšviestame gėlyne gerai auga rožės. / Flickr.com nuotrauka

Iš plastikinių vytelių pintus baldus lengviau prižiūrėti, bet dalis lietuvių lieka ištikimi medžiui.

Saulė blogiau už šaltį Vis dėlto baldus palikti lauke per žiemą - nemaža rizika. Bendrovės “Liramta” savininkas Romualdas Bužinskas patvirtino, kad pinti sin-

Tokios sumos už plastikinius baldus daliai lietuvių atrodo gerokai perlenktos, taigi netrūksta sodui ieškančiųjų tikro medžio baldų. Tiesa, jie kainuoja ne ką mažiau, bet sodybose vis dar populiaru pasistatyti sunkius, gryno medžio baldus, primenančius senovinį lietuvišką stilių.

Tokie baldai paprastai neparduodami prekybos centruose, juos tenka užsisakyti iš smulkių įmonių ar meistrų. Bendrovės “Durima” direktorius Rimas Noreika tvirtino, kad esminė medinių baldų priežiūros taisyklė - laikyti juos po stogu. “Jiems būtina pastogė, po ja galima ir per žiemą palikti. O be pastogės mediniai baldai labai greitai nuo lietaus suskeldėja ir papilkėja”, - aiškino jis.

Meistras Arūnas Kudžma pritarė, kad mediniams baldams reikia daugiau priežiūros. Juos tenka atnaujinti bent kartą per metus - pavasarį, prieš prasidedant vakaronių lauke sezonui. “Reikėtų gerai nuplauti, atnaujinti aliejumi. Vasarą nebaisu, jei ant baldų ir palyja, bet žiemą geriau juos pridengti. Po sniegu jie drėksta ir tai labai blogai”, - patarė pašnekovas. Jis pastebėjo, kad natūralaus medžio baldų pasirinkimui mada nedaro įtakos. Tačiau A.Kudžma minėjo, kad užsakovams svarbiausia - baldų funkcionalumas, o už puošmenis ar drožinius papildomai mokėti sutinka itin retas.

Saulėto gėlyno žiedai ILONA STAŠKUTĖ

Renkantis, kokias gėles auginti prie namų, labai svarbu atsižvelgti, kiek saulės kasdien teks augalams. Tiesioginius saulės spindulius mėgstančios gėlės pavėsyje neatskleis viso savo grožio, o reikalaujančios vėsumos saulėkaitoje neišgyvens.

Iš lietuvių darželiuose dažniausiai aptinkamų gėlių pietinėje kiemo pusėje geriausiai jaučiasi jurginai, rožės, lelijos, astrai, petunijos, serenčiai, o jei saulės šviesos patenka itin daug - ramunės ir saulėgrąžos. Taip pat galima rinktis iš gausybės egzotiškų augalų, bet gardeningknowhow.com pataria verčiau likti prie

vietinių gėlių. Jos geriau prisitaikiusios prie mūsų klimato, todėl tikėtina, kad geriau augs. Lietuviška saulės atokaita negali būti lyginama su ispanišku ar afrikietišku karščiu, bet kai kurie tolimųjų šalių augalai labai gerai prisitaikė. Saulėtame gėlyne gerai auga medetkos, kilusios iš Egipto, Pietų Prancūzijoje gausiai žydinčios levandos, Rusijos šalavijai, iš Šiaurės Amerikos kilusios ežiuolės.

Kai kurie saulę mėgstantys augalai atkeliavę iš dar tolimesnių kraštų šilokai iš Kaukazo, verbenos - iš Brazilijos, tuberozos - iš Meksikos, bergaminis citrinmedis - iš Kinijos, o vilnotosios notros - iš Irano.

Dauguma šių augalų pripratę prie karščio ir vandens stygiaus, todėl saulės atokaitoje pasodintų gėlių negalima perlaistyti. Užsistovė-

•

•

12

2013 05 02 Lietuvos žinios

Kultūra

S.Jio: mamos viską gali!

Neseniai “Baltų lankų” leidykla išleido amerikiečių rašytojos Sarah Jio romaną “Kovo žibuoklės”. Trijų mažamečių berniukų mama šiuo metu rašo šeštąją knygą. Puikiai derinanti motinystę ir kūrybą autorė vadinama romanų moterims rašytoja. Iš jos daug ko galėtų pasimokyti daugelis mamyčių.

Nesijaučia supermoteris - Atrodytų, laukiantis parašyti knygą be galo sunku, bet gal nutiko priešingai - nėštumas padėjo susitelkti?

- Keistas dalykas, kai laukiuosi, tampu nepaprastai kūrybinga. Juodraštinį “Kovo žibuoklių” variantą parašiau per du mėnesius antrąjį nėštumo trimestrą.

Tuo metu laukiausi antro vaiko. O kitą savo knygą “Trobelė paplūdimyje” parašiau trečio nėštumo antrąjį trimestrą.

Manau, kad hormonai per nėštumą teigiamai veikia mano kūrybingumą.

- Esi mama, rašytoja, žmona, draugė ir t. t. Ar tenka ko nors atsisakyti bent laikinai?

- Taip! Aš - ne supermoteris. Nors ir esu labai laiminga galėdama būti namie su vaikais ir daryti tai, ką mėgstu, nevengiu ir prisipažinti, kad negaliu viskuo pasirūpinti. Galiu parašyti penkis tūkstančius naujo romano žodžių, bet užtat namie bus netvarka. Stengiuosi mažinti darbo krūvį. Gimus trečiam vaikui, dvi knygos buvo rengiamos spaudai, trečioji rašoma, dirbau vos ne visu etatu Glamour.com tinklaraščiui, užgriuvo milijonas užduočių. Žinojau, kad ko nors turiu atsisakyti, kitaip rizikuoju išprotėti. Man labai sunku pasakyti “ne”, taigi sudariau visų savo projektų sąrašą, pasitariau su vyru, kuriuos darbus tęsti, kurių atsisakyti. Privalėjau kai kurios veiklos nebetęsti, kad išlikčiau sveiko proto, kad būčiau geres-

nė mama, žmona, draugė, sesė ir dukra. Nors tebedirbu daug, nebesėdžiu po vidurnakčio. Taip pat daugiau laiko galiu skirti literatūrai ir savo vaikams, kurie yra svarbiausi.

Kol vaikai miega - Kaip susidoroji su kaltės jausmu, kai vaikams negali skirti tiek laiko, kiek norėtųsi?

- Ak, kaltė... Kartais ją jaučiu, tačiau manau, kad gana gerai laviruoju tarp veiklos ir motinystės. Daugumą darbų stengiuosi atlikti, kol vaikai miega. Juokauju, kad pirmaisiais savo gyvenimo metais berniukai net nenutuokė, kad jų mama dirba! Tačiau kad ir kokia įtempta mano dienotvarkė, stengiuosi nedirbti penktadieniais ir visą dieną skirti berniukams. Beje, jie mano, kad mano romanas yra labai nuobodus, mat ten nėra paveikslėlių.

- Kas buvo sunkiausia, kai tuo pat metu teko rūpintis vaikais ir rašyti knygą?

- Kai svajodavau tapti rašytoja, įsivaizduodavau save sėdinčią tyloje, prie stalo, su puodeliu karštos arbatos ir maža vazele gėlių, į kurias žvelgdama semčiausi įkvėpimo. Gražūs žodžiai puslapiuose tiesiog lietųsi. Deja. Tiesa ta, kad “Kovo žibuokles” ir kitas dvi knygas parašiau, atvirai sakant, vaikams kabant ant manęs. Buvo rėkimo, klykimo, verksmo. LEGO detalių, pabirusių man po kėde. Dešinėje mažasis kaulijo sausainio, kairėje keturmetis skundėsi, kad jam nuobodu.

Rašant “Kovo žibuokles” man padėjo bandymas rašyti kiekvieną laisvą akimirką - tarkim, 15 minučių, kai kūdikis snaudžia, ar tas 30 minučių, kol vaikai žiūri filmuką. Aš tikrai tampu produktyvi vakarais, tuomet iš karto parašau kelis tūkstančius žodžių. Daugiausia pasistūmėdavau savaitgaliais.

Vyras labai mane palaiko, jis - tikra

Sarah Jio yra žurnalistė, Glamour.com tinklaraščiui rašo apie sveikatą ir sportą. Jos straipsniai publikuojami tokiuose populiariuose žurnaluose kaip “Redbook”, “The Oprah Magazine”, “Glamour”, SELF, “Real Simple”, “Fitness”, “Marie Claire” ir kituose. Rašytojos knygos patenka į “New York Times” perkamiausių knygų sąrašus. “Kovo žibuokles” leidinys “Library Journal” išrinko geriausia 2011 metų knyga.

Romano teisės parduotos daugiau nei dešimčiai šalių.

pagalba savaitgaliais, kai nežaidžia golfo. Antrą romaną rašiau tik šeštadieniais, kai vyras vesdavosi berniukus į zoologijos sodą, akvariumą ar šiaip ieškoti nuotykių.

- Knyga “Kovos žibuoklės” apie moterį, kuri pabėga nuo sunkios realybės.

Ar kada nors galvojai pasielgti taip pat?

Sakykim, tiesiog išvykti kelioms dienoms atostogų. O gal rašymas ir yra tas pabėgimas nuo kasdienybės? Ar patiko pasinerti į pagrindinės knygos veikėjos Emilės pasaulį?

- Žinoma! Svajoju ištrūkti savaitei visai savaitei! Kur nors į prabangų SPA: masažai, grožio procedūros, baseinas, joga. Savo fantazijose namo grįžtu įdegusi, liekna ir atsipalaidavusi. Galbūt net su puse jau parašyto naujo romano.

Taigi taip, įsijaučiau į Emilės pabėgimą į Beinbridžo salą. Tiesą sakant, norėčiau ten dabar būti!

Nevalia atstumti svajonės - Ką patartumėte moterims, kurios svajoja parašyti knygą ar užsiimti kita veikla namie ir tuo pat metu rūpintis vaikais?

- Tu tai gali! Manau, kad daugelis mamų jaučiasi nugalėtos motinystės, jos mano, kad tai karjeros pabaiga ar kas nors panašaus. Suprantu, sunku,

S.Jio įsitikinusi, kad moterys neturėtų jaustis nugalėtos motinystės.

“Baltų lankų” archyvo nuotrauka

tikrai sunku, bet jei turi didžiulę svajonę, nenustumk jos, artėk pamažėle. Nepasiduok nesėkmėms. Ne per seniausiai man nutiko linksma istorija: buvau susitarusi dėl interviu su Gwyneth Paltrow “Glamour” žurnalui. Ji paskambino dviem valandomis anksčiau, nei buvo tartasi, mat įvyko klaida, nesusikalbėjimas. 7.45 val. ryto, vilkiu chalatą, žindau kūdikį ir ruošiu pusryčius savo nevaldomiems berniukams. Auklės nėra. G.Paltrow kitame laido gale. Situacija siaubinga.

Turėjau dvi išeitis: interviu nutraukti arba jį tęsti. Spėk, ką pasirinkau?

Interviu. Paklaikau, bet kažkaip sugebėjau: a) laikyti ir žindyti kūdikį, b) prižiūrėti 4 ir 2 metų berniukus ir c) tuo pat metu imti interviu iš “Oskarą” laimėjusios aktorės bei užsirašinėti pastabas. Tai man priminė, ką aš sugebu. Beje, G.Paltrow buvo supratinga ir maloni. Prasitarė išgyvenusi tą patį.

•

Parengė ŽYDRĖ JANKUTĖ

Keturios didžiosios M.K.Čiurlionio meilės Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) praėjusį penktadienį baigė šventinę Richardo Wagnerio savaitę buvo parodytas naujausias operos pastatymas “Lohengrinas”. O į gegužę teatras žengia rengdamasis svarbiai baleto premjerai.

Gegužės 24, 25 ir 26 dienomis žiūrovai išvys kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus baletą “Čiurlionis”. Jį pagal šiuolaikišką estetiką kuria Varšuvos didžiojo teatro jaunų menininkų komanda ir choreografas Robertas Bondara.

Visi žinome, kad Mikalojus Konstantinas Čiurlionis yra lietuvių muzikos ir dailės klasikas. Tačiau koks jis buvo žmogus? Neilgas M.K.Čiurlionio gyvenimas (1875-1911) buvo dramatiškas: nuolatinis skurdas, nepriteklius Vilniuje, Peterburge, Varšuvoje, visur ieškant erdvės kūrybai, tikintis pripažinimo, ilgintis meilės ir galiausiai sulaukus ankstyvos mirties...

“Niekas nežino, kokia drama siautė didžio menininko sieloje, kokie vaizdiniai ir skambesiai jaudino jo vaizduotę”, - sakė G.Kuprevičius, vienas įvairiapusiškiausių lietuvių kompozitorių. “Čiurlionis” yra devynioliktas jo kūrinys scenai ir pirmas, kuris bus pastatytas LNOBT. Baletą stato jaunas lenkų choreografas R.Bondara, pasikvietęs

G.Kuprevičiaus baletą “Čiurlionis” Vilniuje kuria Varšuvos didžiojo teatro jaunų menininkų komanda. / Ewos Krasuckos nuotrauka

R.Bondara: “Šokio kalba galima išreikšti tai, ko neįmanoma įvardyti žodžiais.” visą kūrybinę komandą iš Varšuvos didžiojo teatro. “Labai norėjau, kad tai būtų kas nors iš nevietinių choreografų - norėjau netikėto žvilgsnio, kitokio santykio į Čiurlionį”, prisipažino G.Kuprevičius.

“Čiurlionis” nebus biografinis baletas tiesiogine prasme. G.Kuprevičiaus teigimu, čia akcentuotos keturios didžiosios M.K.Čiurlionio meilės: Marija, Bronislava, Sofija ir Kūryba.

Balete veikia realūs asmenys, bet, pasak choreografo R.Bondaros, neįmanoma sutraukti viso žmogaus gyvenimo į dviejų dalių spektaklį. “Tačiau šokio kalba galima išreikšti tai, ko neįmanoma įvardyti žodžiais. Šokis suteikia galimybę prasiskverbti iki esmės, paliesti pačius fundamentaliausius žmogaus egzistencijos dalykus”, tvirtino jis.

R.Bondarai talkina jaunos, tačiau nebe pirmą spektaklį kuriančios dailininkės Diana Marszalek ir Julka Skrzynecka (scenografija ir kostiumai), šviesų dailininkas Maciekas Igielskis, vaizdo projekcijų dailininkė Ewa Krasucka.

Spektaklio muzikinis vadovas ir dirigentas Robertas Šervenikas.

•

LŽ

2013 05 02 Lietuvos žinios

Kultūra

13

Kai muzika skamba iš širdies Šiandien, gegužės 2-ąją, Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje įvyks baigiamasis “Sugrįžimų” koncertas. Atlikti paskutinių festivalio akordų iš Jungtinės Karalystės pakviesta charizmatiškoji lietuvių pianistė Evelina Puzaitė ir fortepijoninis kvintetas “Cosima”.

MINDAUGAS KLUSAS

L

ietuvos muzikų rėmimo fondo (LMRF) rengiamas festivalis šiemet - jubiliejinis, penkioliktasis. Jo paskutinio koncerto išvakarėse “Lietuvos žinios” kalbino Eveliną Puzaitę. Ko lietuvių pianistė pasiekė pasaulio muzikos scenoje nuo 2001-ųjų, kai išvyko studijuoti į Londoną, mūsų pašnekesys jokiu būdu negali atskleisti. Muzikės kuklumas slepia valia ir meistriškumu nukaltą legendą.

Suvaldo žvilgsniu - Padėk aprėpti daugybę tavo veiklos sričių, apibūdinti šių dienų E.Puzaitę: visų pirma esi pianistė - solistė ir kamerinės muzikos atlikėja. Po to - kompozitorė...

- Taip, bet kompozicija, poetinė kūryba, fotografija - laisvalaikio užsiėmimai. Jiems neskiriu tiek laiko, kiek solinei, kamerinei muzikai, pasirodymams su orkestrais. Be abejo, fortepijonas - mano pagrindinė specialybė.

Tačiau labai norisi kurti, tad vienu instrumentu nesitenkinu, domiuosi daugeliu dalykų.

- O pedagoginė veikla? Ar dar turi mokinių?

- Turiu jų dešimtį. Vis dėlto didžiausias tikslas ir malonumas - koncertai, tad negaliu atsidėti vien pedagoginiam darbui, be to, nelabai ir noriu. Nors ši veikla man patinka, nenuobodi, vertinu ją labiau kaip pramogą, o ne darbą.

- Esi griežta?

- Manęs visi labai bijo. Net pirštai pradeda drebėti... Nesuprantu kodėl.

Juk skaudžių priemonių nesiimu, lazdele per pirštus nedaužau. (Juokiasi.) Žvilgsniu kontroliuoju.

Penketukui - keturios žvaigždutės - Ar “Cosima” jau yra koncertavusi Lietuvoje?

- Ne, lankosi pirmą kartą. Laukėme šios kelionės. Filharmonijos salė graži, didelė, puiki jos akustika. Įdomu, jog kiekvienas kvinteto narys turi savą meninį užsiėmimą. Tai suvokėme visai neseniai. Tarkim, smuikininkas Algirdas Galdikas dar yra ir aktorius. 2012-aisiais jis filmavosi režisieriaus Joe Wrihghto juostoje “Ana Karenina” su Keira Knightley ir Jude’u Law. Anksčiau Algirdas atliko pagrindinį vaidmenį filme apie rumunų kompozitorių George’ą Enescu. Smuikininkė Katerina Nazarova, kilusi iš Tasmanijos, puikiai skambina fortepijonu, yra laimėjusi keletą konkursų. Neseniai ji tapo Australijos klasikinės muzikos talentų konkurso nugalėtoja. Violončelininkė Angelique Lihou groja eksperimentinio roko grupėje CIAM, taip pat ji studijuoja dainavimą. O altininkė Jenny

Retai Lietuvoje viešinti pianistė E.Puzaitė džiaugiasi galėdama pasirodyti gimtajame krašte. ateities planą. 2011-aisiais Londono karališkoje muzikos akademijoje dideliu pasirodymu paminėjome Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 100-ąsias mirties metines. Atlikome pluoštą jo kūrinių. Žmonių buvo tiek daug, kad kai kurie neturėjo kur atsisėsti. Sulaukėme gerų atsiliepimų. Laikraštis “The Sunday Telegraph” įvertino mūsų koncertą keturiomis žvaigždutėmis. Kritikai reiškė apmaudą, kad tokia nuostabi muzika labai retai atliekama. Tad kai bičiuliams pasakiau apie “Sugrįžimų” festivalio kvietimą, visi entuziastingai palaikė šią idėją.

Pagal reglamentą - O kaip ir kada buvote pakviesti “sugrįžti”?

- Kartą, jau senokai, buvau sugrįžusi su smuikininke Diana Galvydyte. Šįsyk LMRF vadovė Liucija Stulgienė pasiūlė atvykti su “Cosima”, surengti baigiamąjį koncertą. Man labai graži festivalio idėja - tie sugrįžimai. Rengėjai paprastai prašo atlikti vieną lietuvišką kūrinį - šiuo atveju tai bus M.K.Čiurlionio Styginių kvartetas VL 83. Be to, skambinsiu savo sukurtą sonatą. Taip pat festivalio “reglamentas” numato atlikti kūrinį to krašto, iš kurio atvyksti.

Todėl skambės Edwardas Elgaras.

E.Puzaitė: “Muzikuodama su didesniu instrumentų sąstatu praturtėju kaip pianistė.”

Lewisohn koncertuoja su skirtingos sudėties klasikinės muzikos ansambliais ir rengia solinius pasirodymus.

- Kaip susibūrėte?

- Per vieną 2009-ųjų turnė apsistojau Angelique šeimos namuose. Labai susidraugavome. Pasiūliau įkurti kvintetą, mat apie tokį muzikavimą svajojau jau seniai. Penki žmonės! - juk skamba kaip mažas orkestras... Ji, stygininkė, supažindino mane su kitais būsimo kvinteto stygininkais. 2010 metais jau koncertavome turėdami konkretų

/ Romo Jurgaičio nuotraukos

- Taip pat pageidaujama, kad sugrįžėlis pagrotų su to krašto muzikantais. Tad pildote ir trečiąjį reikalavimą, surenkate visus pliusus. Kokia koncerto programa?

- Pirmoji koncerto dalis labai įvairi. Bėda ta, kad per vieną koncertą negali atlikti kelių fortepijoninių kvintetų, mat jų trukmė gana ilga. Tad pradėjome tam tikrą tradiciją - muzikos meniu “degustavimą”: atliekame vieną dalį iš kurio nors kompozitoriaus kvinteto, antrąją - kito kūrėjo ir

Evelinos nuopelnu susibūrusi “Cosima” Lietuvoje vieši pirmą kartą. taip toliau. Sulaukėme sėkmės, klausytojų gausos. Savo idėją įgyvendinsime ir šiandien, per pirmąją koncerto dalį. M.K.Čiurlionio kūrinys bus tarsi mūsų “kvinteto” prologas, mano sonata - kaip “scherzzo”, dvi E.Elgaro pjesės - trečia, “lėtoji” dalis. Užbaigsime “finalu” - Bela Bartoko Fortepijoniniu kvintetu. O per antrąją koncerto dalį atskleisime savo muzikavimo specifiką - atliksime visą Cesaro Francko Fortepijoninį kvintetą f-moll.

Muzikos kūnai - Už įdomią programą net esi sulaukusi rimtų kritikų pagyrų.

- Taip, po koncerto Niujorko “Carnegie Hall”. Žinote, pirmiausia galvoju apie publiką. Ne visi esame profesionalūs muzikos kritikai. Mėgėjų kur kas daugiau. Jie muziką mėgsta, o profesionalai - vertina, analizuoja detales. Tačiau muzika juk atsiranda iš širdies, tad man truputį svarbiau, ką

apie ją mano mėgėjai. Jų - dauguma.

Be to, reikia branginti jų meilę, dėmesį. (Šypsosi.)

- Kamerinis muzikavimas tau - meistriškumo mokykla ar tam tikra priebėga, jei solistės karjera nustotų prasmės?

- Muzikuodama su didesniu instrumentų sąstatu praturtėju kaip pianistė. Tad kamerinė forma yra tam tikra investicija į solinį meistriškumą. Dabar, įgijusi ansamblio patirties, labiau įsiklausau į fortepijono kūrinius, girdžiu atspalvius, atrandu ir suvokiu daug dalykų, kurių anksčiau nepastebėdavau. Tapau reiklesnė savo solinei muzikai. Kvintetas man labai padeda.

Be to, kvintete muzikos energija padalijama visiems instrumentininkams po lygiai. Tampame vienu dideliu kūnu.

Dabar man jau ir kvinteto nebepakanka. (Juokiasi.) Kuriame trio su dainininke ir smuikininke. Atliksime populiarių kūrinių aranžuotes. Pirmasis mėginimas - šią vasarą. Jei publikai pa-

tiks, galbūt atsiras dar vienas ansamblis mano kūrybos kelyje.

Žvakių šviesoje - Ar dar liko prestižinių salių, kurias norėtum užkariauti?

- Jų visada bus. Labai norėčiau nuvykti į Japoniją. Azijoje dar neteko koncertuoti. Būtų įdomus iššūkis.

- Kokią dar svajonę norėtum įgyvendinti?

- Svajonių tiek daug, kad net baugu pagalvoti, kaip visas įgyvendinti. (Juokiasi.) Dar daug šalių ir salių neaplankyta, daug įdomios muzikos neatlikta. Daug orkestrų, su kuriais norėtųsi pagroti. Artimiausi planai - kompaktinė plokštelė su Baltijos kraštų kompozitorių kūriniais. Peteris Vaskas, Arvo Partas ir kuris nors iš lietuvių. Norisi surinkti tokias nepaprastas, “atmosferines” pjeses, kurias vertintų profesionalai ir klausytų paprasti mėgėjai. Žvakių šviesoje.

•

14

2013 05 02 Lietuvos žinios

Sportas

Beliko du pretendentai į titulą VILMANTAS REMEIKA

Gegužės 19 dieną Kaune vyksiančiame Lietuvos futbolo federacijos (LFF) Taurės finale kovos Vilniaus “Žalgiris” ir “Šiauliai”.

Tai paaiškėjo po atsakomųjų pusfinalio rungtynių. Jose “Žalgiris” antradienį pranoko Klaipėdos “Atlantą”, o vakar “Šiauliai” eliminavo šalies čempioną Panevėžio “Ekraną”.

Skundėsi nuovargiu Pirmoji pusfinalio akistata tarp “Žalgirio” ir “Atlanto” baigėsi be įvarčių, 0:0. Atsakomajame mače namie “Žalgiris” klaipėdiečius palaužė 1:0 po dramatiškos atomazgos - pergalę lėmė kroato Vedrano Gerco įvartis paskutinėmis dvikovos sekundėmis.

Pusę pirmo kėlinio abi komandos ramiai ritinėjo kamuolį dairydamosi, ką pasiūlys varžovai, o vėliau ėmė ryškėti žalgiriečių pranašumas. Vartininkas Mantas Galdikas gelbėjo “Atlantą” po Kamilio Bilinskio smūgio, netrukus būdamas laisvas į vartus nepataikė Andro Švrljuga. Vėliau skersinį sudrebino Andriaus Skerlos smūgiuotas kamuolys. Progą turėjo ir Klaipėdos komanda, bet į puolėjo Evaldo Razulio smūgį galva puikiai reagavo šeimininkų vartininkas Armantas Vitkauskas.

78 minutę “Žalgirio” treneris Marekas Zubas atliko strategiškai pasitvirtinusį keitimą - į aikštę įleido puolėją Vedraną Gercą. Kroatas tapo rungtynių herojumi. 4-ąją teisėjo pridėto laiko minutę po Jakubo Wilko perdavimo iš krašto V.Gercas nukreipė kamuolį į vartus ir išplėšė “Žalgiriui” pergalę. Atsa-

komajam “Atlanto” išpuoliui jau nebebuvo likę laiko.

“Dar prieš rungtynes buvome nutarę, kad esant lygiam rezultatui dvikovos pabaigoje į aikštę leisime antrą puolėją”, - sakė M.Zubas. Vilniaus klubo treneris taip pat žinojo “Atlanto” problemas: “Analizavau jų žaidimą ir mačiau, kad jie beveik visada žaidžia tos pačios sudėties.

Nebuvo sunku suprasti, jog klaipėdiečiai nesistengs dažnai atakuoti.

Fiziškai mes buvome pranašesni.”

“Atlanto” strategas Konstantinas Sarsanija sutiko su šiuo pastebėjimu: “Varžovai turi daugiau lygiaverčių futbolininkų, o mums kiekvieno žaidėjo netektis skaudi. “Žalgiris” šioms rungtynėms išsaugojo daugiau jėgų, o mes atrodėme pavargę. Varžybų tvarkaraštis sudarytas keistai. Per 15 dienų žaidėme 5 rungtynes, vėliau turėjome 6 dienas poilsio. Dabar per 10 dienų

dos žaidė pasyviai ir ramiai, niekam nepavyko sukurti rimtesnių progų pasižymėti.

Po pertraukos “Šiauliai” ėmė dažniau atakuoti. Ypač aktyvus buvo legionierius iš Gruzijos George Alaverdašvilis. Jis du kartus pabėgo nuo gynėjų, bet vartininko Tado Kaunecko pergudrauti nesugebėjo. Trečiuoju šansu gruzinas pasinaudojo. 75 minutę gavęs puikų Marko Rašo perdavimą, jis kamuolį pasiuntė į vartus.

79 minutę “Ekrano” gynėjai be priežiūros paliko šiaulietį Roką Urbelį ir šis po Niko Tokičiaus perdavimo tokia varžovų dovanėle pasinaudojo 2:0. Esant tokiam rezultatui, “Ekranui” per likusį laiką reikėjo pelnyti net tris įvarčius. 82 minutę čempionams vilties suteikė Artūro Rimkevičiaus įvartis po individualaus prasiveržimo. Bet per likusias rungtynių minutes “Ekranas” puldamas žaidė pasyviai ir progų įmušti nesusikūrė.

K.Sarsanija: “Per 15 dienų žaidėme 5 rungtynes, vėliau turėjome 6 dienas poilsio. Dabar per 10 dienų mūsų laukia net 4 rungtynės.” mūsų laukia net 4 rungtynės. Vasarą čempionate bus paskelbta mėnesio pertrauka. Aš to nesuprantu...”

Čempionai palaužti Panevėžio “Ekrano” komandos galybė, panašu, po truputį blėsta.

Daugkartiniai šalies čempionai Taurės varžybų pusfinalyje du kartus vienodu rezultatu 1:2 pralaimėjo poros favorite nelaikytai “Šiaulių” ekipai.

Vakar rungtynėse Šiauliuose šeimininkams pakako lygiųjų ar net pralaimėjimo minimaliu rezultatu 0:1, tačiau šiauliečiai kovėsi dėl pergalės. Pirmame kėlinyje abi koman-

Taurės finale “Šiauliai” žais pirmą kartą. “Žalgiris” šį trofėjų yra iškovojęs 1991, 1993, 1994, 1997, 2003 ir 2012 metais.

Jei sugebės nugalėti “Žalgirį”, Šiaulių klubas iškovos kelialapį į UEFA Europos lygos varžybas. Jei taurę laimėtų vietą Europoje anksčiau užsitikrinę žalgiriečiai, ši privilegija atitektų praėjusio sezono ketvirtajai A lygos komandai Pakruojo “Kruojai”.

2012 metų Lietuvos Taurės finale Marijampolėje “Žalgiris” po 11 m baudinių serijos 3:1 (pagrindinis laikas ir pratęsimas 0:0) palaužė “Ekraną”.

•

“Žalgirio” puolėjas K.Bilinskis (dešinėje) kovoja su “Atlanto” gynėju Kazimieru Gnedojumi. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

“Borussia” išklibino J.Mourinho kėdę VILMANTAS REMEIKA

Dortmundo “Borussia” futbolininkai patyrė pirmąjį pralaimėjimą šį sezoną UEFA Čempionų lygoje, bet dėl to Vokietijoje niekas neliūdėjo.

Priešingai - kilo džiaugsmo banga, nes “Borussia” iškopė į turnyro finalą.

Pirmosiose pusfinalio rungtynėse “Borussia” namie 4:1 nugalėjo Madrido “Real”. Atsakomajame mače Vokietijos klubas užvakar svečiuose pralaimėjo 0:2, bet pagal dvejų rungtynių rezultatus jis triumfavo 4:3. Jose Mourinho vedinas Madrido klubas pusfinalyje krito jau trečią sezoną iš eilės.

Išgyveno dramą Dortmundo komanda iškovojo Čempionų lygos taurę 1997 metais, bet dėl prastos klubo vadybos 2005 metais jis vos išvengė bankroto.

Nauji “Borussia” vadybininkai stulbinamai greitai prikėlė komandą 2011-ųjų bei 2012-ųjų Vokietijos čempionai šiemet vėl kausis dėl stipriausio Europos klubo vardo. Be to, šis sezonas Dortmundo klubui turėtų atnešti 250 mln. eurų pelno.

“Niekas anksčiau negalėjo to įsivaizduoti”, - džiaugėsi “Borussios” treneris Jurgenas Kloppas.

“Tai neįtikėtina. Visi apie tai svajojame nuo vaikystės. Kai kurie mūsų komandoje vis dar esame vaikai”, - sakė 24-erių Matsas Hummelsas.

Jis akcentavo, kad iš 11 rungtynes pradėjusių jo komandos narių vos 3 buvo vyresni nei 25 metų.

Madride klubui “Borussia” teko atlaikyti didžiulį varžovų atakų škvalą, o vartininkas Romanas Weidenfelleris žaidė nepriekaištingai. Įspūdingai kovojo ir “Real” vartų sargas Diego Lopezas, atrėmęs itin pavojingus Ilkay Gundogano ir Roberto Lewandowskio smūgius.

Pastarasis sykį pataikė į vartų skersinį. Pirmosiose rungtynėse net 4 įvarčius pelniusiam R.Lewandowskiui užvakar aikštėje teko patirti nemažai skausmo. Po dvikovos Dortmunde J.Mourinho pyko, kad jo gynėjai leido lenkui judėti pernelyg laisvai. Madride R.Lewandowskis buvo medžiojamas išskirtiniu šiurkštumu pasižymėjusio Sergio Ramoso.

“S.Ramosas darė ką norėjo, bet mes stengėmės išlikti ramūs. Pasakiau sau - jei Dievas nori mus matyti finale, taip ir bus”, - teigė J.Kloppas.

Karimo Benzema (83 min.) ir S.Ramoso (88 min.) įvarčiai rungtynių pabaigą pavertė dramatiška.

Trečiasis įvartis būtų atvėręs “Real” duris į finalą, bet vokiečiai atlaikė spaudimą.

“Pabaiga buvo labai sunki, bet mes išmokome išgyventi dramas.

To nebūtų reikėję, jei per rungtynes būtume realizavę bent vieną kontratakoje sukurtą progą”, - pažymėjo “Borussios” treneris.

Dortmundo klubo vadovas Hansas Joachimas Watzke vėliau prisipažino: “Pirmą kartą gyvenime ma-

S.Ramosas (dešinėje) visais įmanomais būdais stabdė R.Lewandowskį.

Reuters/Scanpix nuotrauka

no širdis sustreikavo. Negalėjau toliau žiūrėti rungtynių. Paskutines minutes praleidau užsirakinęs tualete, ausis užsidengęs rankomis ir spoksodamas į laikrodį...”

“Manau, kad H.J.Watzke vietoje būčiau elgęsis taip pat, - šyptelėjo J.Kloppas, po rungtynių suteikęs progą auklėtiniams atsipalaiduoti.

- Negaliu žaidėjams uždrausti išgerti kelių bokalų alaus po tokios atomazgos. Būčiau tikras idiotas.”

Trenerio nostalgija “Šiandien komanda pademonstravo charakterį. Bet per daug praradome pirmojoje dvikovoje. Tada žaidėme lyg per draugiškas rungtynes ir buvome nubausti”, - pripažino J.Mourinho.

Pastaruoju metu netyla kalbos, kad J.Mourinho po šio sezono gali palikti Madridą. Dar viena nesėkmė tokius įtarimus tik sustiprino.

Po rungtynių paklaustas, ar ketina

STATISTIKA Madrido “Real” - Dortmundo “Borussia” 2:0 (0:0).

Madridas, 79 429 žiūrovai. Teisėjas Howardas Webbas (Anglija). Įvarčiai - Karimas Benzema (83), Sergio Ramosas (88). Įspėti - Fabio Coentrao, Gonzalo Higuainas, Sergio Ramosas, Sami Khedira (“Real”); Ilkay Gundoganas, Svenas Benderis, Romanas Weidenfelleris (“Borussia”).

likti “Real”, portugalas atsakė: “Galbūt ne. Norėčiau dirbti ten, kur esu mėgstamas.”

J.Mourinho tiesiog dievinamas Anglijoje, kur 2004-2007 metais treniravo Londono “Chelsea” ir du kartus tapo šios šalies čempionu. 2010 metais atvykęs į Madridą treneris turėjo atlaikyti didelį spaudimą. Jam keltas tikslas sugrąžinti “Real” į Čempionų lygos finalą, kuriame šis superklubas nežaidė nuo 2002-ųjų.

J.Mourinho niekada neslėpė simpatijų Anglijai ir ypač “Chelsea”. “Žinau, kad mane mėgsta Anglijoje, ypač vienas klubas, - spaudos konferencijoje po rungtynių užsiminė J.Mourinho. - Ten gerai sutariu su visais, o Ispanijoje manęs daug kas nekenčia. Nelaimėjau Čempionų lygos su “Real”, bet tai nieko nekeičia - vis dar esu du kartus šio turnyro laimėtojas su “Porto” ir Milano “Inter”. Bet apie galutinį sprendimą pranešiu po sezono. Turiu pasikalbėti su “Real” prezidentu Florentino Perezu.”

UEFA Čempionų lygos finalas vyks gegužės 25 dieną. “Borussia” varžovas finale turėjo paaiškėti vakar vėlai vakare po atsakomosios “Barcelonos” ir Miuncheno “Bayern” dvikovos (I rungtynės - 0:4).

•

2013 05 02 Lietuvos žinios

Sportas

15

D.Bauermannas tikina sukursiąs intrigą SAULIUS RAMOŠKA

FINALAS

Šiandien sostinėje Vilniaus “Lietuvos rytas” ir Kauno “Žalgiris” žais antras Lietuvos krepšinio lygos (LKL) superfinalo rungtynes. Po antradienį svečiuose pralaimėtos pirmos dvikovos vilniečių treneris Dirkas Bauermannas pažadėjo kitokį savo auklėtinių žaidimą.

“Žalgiris” - “Lietuvos rytas” 88:73 (32:18, 24:16, 13:19, 19:20). Serija 1:0. “Žalgiris”: M.Kuzminskas 22 (2-7/8), O.Lafayette’as 20 (3-4/7), D.Lavrinovičius 11, R.Javtokas 10 (9 atk. kam.), R.Kaukėnas 8, D.McGrathas 7, K.Lavrinovičius 4, M.Popovičius ir A.Juškevičius po 3; “Lietuvos rytas”: T.Zubčičius 14 (2-7/7), M.Katelynas 12, N.Nedovičius 11 (3-3/5), A.Jomantas ir J.Blūmas po 8, T.Lydeka 7, R.Seibutis 4, S.Buterlevičius 3, S.Babrauskas, M.Palacio ir P.O’Bryantas po 2.

Komandų rodikliai: dvitaškiai - 22/37 (59,5 proc.) ir 21/39 (54 proc.), tritaškiai - 7/15 (47) ir 8/26 (31), baudos 23/30 (77) ir 7/12 (58), kamuolys atkovotas 34 ir 31 kartą, rezultatyviai perduotas 11 ir 23, perimtas 8 ir 7, prarastas 15 ir 14 kartų.

Antrą kartą iš eilės nugalėti titulą ginančius kauniečius “Žalgirio” arenoje sostinės ekipai nepavyko.

Užvakar prasidėjusiose LKL superfinalo serijos varžybose, kur kovojama iki keturių pergalių, “Žalgiris” namie nesunkiai - 88:73 nugalėjo “Lietuvos rytą”. Šiandien 19 valandą ekipos susitiks jau “Siemens” arenoje.

J.Plaza neabejoja, jog šiandien namie vilniečiai žais agresyviau ir galbūt taikliau atakuos, tačiau ispanas ištikimas savo žaidimo filosofijai: “Reikia įtraukti ir jaunus žaidėjus, kad jie prisidėtų prie komandos rezultatų ir tobulėtų.”

Dukart pralaimėti - per skaudu “Neturime leisti, kad šis pralaimėjimas mus sužlugdytų. Užtikrinu, kad Vilniuje aistruoliai pamatys kitokią “Lietuvos ryto” komandą - kovojančią, agresyviau besiginančią.

Mes negalime pralaimėti dvejų rungtynių iš eilės”, - po pirmos finalo dvikovos tikino sostinės klubą treniruojantis vokietis D.Bauermannas.

“Jam nieko kito ir nebelieka, kaip tik taip sakyti, - LŽ komentavo Sostinės krepšinio mokyklos (SKM) sporto direktorius Rūtenis Paulauskas. - Nes jei viskas bus taip pat kaip antradienį, labai lengvai galėsime nuspėti finalo serijos baigtį, o į ketvirtas rungtynes žiūrovai galės ir neiti.”

Kova dėl bronzos Per pirmą kėlinį surinkęs 13 taškų “Žalgirio” puolėjas M.Kuzminskas (su kamuoliu) pasiūlė komandai pergalingą ritmą. / Erlendo Bartulio nuotrauka “Žalgirio” krepšininkai dar iki ilgosios pertraukos įgijo solidžią 22 taškų persvarą - 56:34, tad dėl rungtynių nugalėtojo abejonių nekilo.

“Lietuvos ryto” treneris D.Bauermannas pripažino, jog varžovai

R.Paulauskas: “Jei viskas bus taip pat kaip antradienį, labai lengvai galėsime nuspėti finalo serijos baigtį, o į ketvirtas rungtynes žiūrovai galės ir neiti.”

Gražaus krepšinio neišvydo Nekantriai laukęs kasmetinės grandų akistatos R.Paulauskas po antradienio dvikovos liko nusivylęs. “Tikėjausi pamatyti taktinę įvairovę, kas dažniausiai būna per finalus - treneriai paruošia namų darbus, žaidėjams keliamos netikėtos užduotys. O dabar išvydome niūroką, nuobodų ir labai lengvai prognozuojamą vaizdą”, - nuomonės neslėpė pašnekovas.

daug pataikė iš sunkių padėčių: “Pakanka pažiūrėti į tritaškių taiklumą. Kai komanda taip pataiko, labai sunku tokią nugalėti.” “Žalgirio” žaidėjai metimais nuo trijų taškų linijos nepiktnaudžiavo metė 15 sykių, pataikė 7 (taiklumas 47 proc.). Svečiai įmetė vienu tritaškiu daugiau, tačiau bandymų buvo net 26, jų taiklumas - vos 31 procentas.

“Sostinės komandos žaidimas buvo be galo lėtas, krepšininkai su-

sikūrė mažai progų, kad netrukdomi galėtų mesti iš toli, - analizavo SKM sporto direktorius R.Paulauskas. - Jei vilniečiai ir toliau mėtys tritaškius kaip Janis Blūmas - paskutinėmis sekundėmis, per rankas, desperatiškai, - “Žalgirio” žaidėjai galės sau leisti mėgautis dviženkle persvara.”

Pasimokė iš nesėkmės Nesunkiai Vilniaus klubą įveikusio “Žalgirio” treneris Joanas Plaza pabrėžė, jog norint ir toliau laimėti, reikia gerinti žaidimą.

Pasak ispano, būtina tobulinti gynybą, geriau kovoti dėl kamuolių, žaisti agresyviau ir žūtbūt išvengti juodų periodų. J.Plaza įsitikinęs, jog būtent prastai sužaisti kelių minučių tarpai jo auklėtiniams trukdė įgyti solidesnį pranašumą. “Žalgirį” treniruojantis Ispanijos specialistas atskleidė savo planą, kuris pasitvirtino: “Per paskuti-

nes reguliariojo sezono rungtynes “Lietuvos rytas” tritaškiais mus paprasčiausiai nužudė. Šiandien to daryti jiems neleidome. Tąkart nesugebėjome iš po krepšio pelnyti daug taškų, todėl šiandien ir kėlėme tikslą rinkti taškus atakuojant iš baudos aikštelės. Todėl savaime suprantama, kad mūsų žaidėjai beveik triskart daugiau už varžovus metė baudų.”

Vakar Prienuose prasidėjo LKL mažojo finalo serija iki trijų pergalių. Dėl prizinės vietos kovoja pastaruosius dvejus metus bronzos medalius laimėję “Prienų” krepšininkai ir Klaipėdos “Neptūnas”.

Pirmą dvikovą vakar 78:67 (18:20, 19:17, 18:10, 23:20) laimėjo Virginijaus Šeškaus treniruojami prieniškiai. Nugalėtojams daugiausia taškų pelnė Siim-Sanderis Vene (21 tšk.), Gintaras Kadžiulis, Gediminas Orelikas ir Artūras Valeika (po 15 tšk.). Antrosios rungtynės bus žaidžiamos rytoj, penktadienį, uostamiestyje.

•

ŽAIDĖJŲ KOMENTARAI “Žalgirio” puolėjas Mindaugas Kuzminskas: “Žengtas pirmas žingsnis iš keturių. Norime seriją baigti kuo greičiau, nes mūsų laukia VTB Jungtinė lyga.”

“Lietuvos ryto” gynėjas Steponas Babrauskas: “Rungtynių pradžioje žaidėme labai prastai, paskui pagerinome žaidimą, bet neužteko laiko pasivyti “Žalgirį”. Dar niekas neprarasta. Kauniečiai apgynė namų aikštę, dabar serija keliasi į Vilnių. Namie turime žaisti kitaip, jei norime iškovoti pergalę.”

“Lietuvos ryto” gynėjas Nemanja Nedovičius: “Susitikimo pradžioje nepavyko įgyvendinti numatyto plano. Varžovai žaidė geriau, ypač pirmame kėlinyje, kai įgijo dviženklę persvarą. Vilniuje turėsime būti susikaupę nuo pat rungtynių pradžios.”

Trumpai PAPLŪDIMIO TINKLINIS ANT ŠANCHAJAUS SMĖLIO Šalies paplūdimio tinklinio lyderėms Ievai Dumbauskaitei ir Monikai Povilaitytei nepasisekė debiutas pasaulio turo “Grand Slam” varžybų etape Šanchajuje (Kinija). Trečiadienį pirmame moterų kvalifikacinio turnyro susitikime tik dvidešimtosiomis skirstytos lietuvės po 34 minutes trukusios kovos 0:2 (15:21, 15:21) pralaimėjo tryliktąjį reitingą atrankoje turinčioms amerikietėms Jennifer Fopmai ir Brookei Sweat bei pasitraukė iš varžybų. Tolesni Lietuvos tinklininkių planai - Rytų Europos moterų čempionato etapas, jis vyks gegužės 10-12 dienomis Vilniuje, prie Baltojo tilto.

Merginos tikisi namie sulaukti tokio pat žiūrovų palaikymo kaip ir praėjusiais metais, kai analogiškame turnyre namie joms pavyko užimti 5 vietą.

rasta draudžiamo preparato - oksandrolono. Sportininkė diskvalifikuota dešimčiai metų nuo 2012 metų lapkričio 2 dienos iki 2022 metų lapkričio 1-osios. Visi D.Piščalnikovos rezultatai nuo praėjusių metų gegužės 20 dienos yra anuliuoti. Londono olimpiadoje Rusijos metikė iškovojo sidabro medalį.

Ją diskvalifikavus Z.Sendriūtė iš 9 vietos pakilo į aštuntąją.

TRADICINIS BOKSO TURNYRAS Diskvalifikavus Rusijos atletę lietuvė Z.Sendriūtė (nuotraukoje) Londono olimpiados disko metikių rikiuotėje iš 9 vietos žengė į 8-ąją.

AFP/Scanpix nuotrauka

OLIMPINIAI AIDAI Rusijos lengvosios atletikos antidopingo komisijos sprendimas pakėlė nuotaiką Lietuvos disko meti-

kei Zinaidai Sendriūtei. Kaimynų šalies antidopingo komisija diskvalifikavo Darją Piščalnikovą. Disko metikės dopingo mėginyje, paimtame 2012 metų gegužės 20 dieną,

Šiandien Kauno sporto halėje prasidės į tarptautinės mėgėjų bokso asociacijos (AIBA) varžybų kalendorių įtrauktas XVII tarptautinis Algirdo Šociko bokso turnyras.

Tris dienas truksiančiose varžybose 10 valstybių atletai išsiaiškins nugalėtojus aštuoniose svorio kategorijose. Lietuvai atstovaus gausiausia rinktinė - joje bus 14 spor-

tininkų. Mūsiškių gretose bus ir I jaunimo olimpinių žaidynių nugalėtojas marijampolietis Ričardas Kuncaitis (iki 69 kg), ir krašto rekordininkas - 15 kartų šalies čempionas Vitalijus Subačius (iki 91 kg). Deja, turnyre nematysime sostinės trenerio Vladimiro Bajevo auklėtinio olimpiečio Evaldo Petrausko, jis stovyklauja Lenkijoje.

Ryškiomis bokso žvaigždėmis išsiskirs Rusijos komanda: dėl A.Šociko turnyro prizų kovos 2007 m. pasaulio čempionas ir 2009 m. vicečempionas Sergejus Vodopjanovas, 2011 m. Europos čempionas Magomedas Omarovas. Varžybų dalyviai pagerbs pernai lapkritį Anapilin išėjusio Ringo džentelmeno, Kauno miesto garbės piliečio Algirdo Šociko atminimą: sporto halės prieigose pasodins ąžuoliuką, aplankys jo amžinojo poilsio vietą Petrašiūnų kapinėse.

LŽ

16

2013 05 02 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai

IŠNUOMOJAMOS ADMINISTRACINĖS PATALPOS Vilniuje, Žvėryne, Kęstučio g.: IV aukšte - 130 kv. m bendro ploto.

Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų.

Galima naudoti atskirus kabinetus.

Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą.

Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas, • maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis: mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

17,5 a žemės sklypą Plungės centre (per 200 m nuo bažnyčios, prie Babrungo upės, sklypas tarp gatvės ir upės, aplinkui privatūs mažaaukščiai namai. Nuotraukas galima pamatyti internete surinkus: http://my.mail.ru/mail/plunges/photo?album_id=slaitogatve. Tel. 8 674 62 186.

14,3 a namų valdą naujų namų kvartale Vilniuje, S.Vorotinskio g. (10 km nuo centro, yra elektra, galima statyti dvibutį namą, 1 a kaina - 7500 Lt, be tarpininkų).

Tel. 8 656 17 413.

Du gretimus sodo sklypus su nameliais Naujojoje Vilnioje (galima pirkti ir atskirai).

Tel. 8 626 51 243.

BUTAI

12 a namų valdą Vilniuje, Antakalnio sen., Rokantiškių g. (7 km nuo centro, kaina - 127 000 Lt, be tarpininkų). Tel. 8 682 46 203.

PARDUODA

TRANSPORTO PRIEMONĖS

Butą be patogumų (kaina - 40 000 Lt) arba kambarį bendrabutyje Naujojoje Vilnioje. Tel. 8 630 40 583.

PERKA

Automobilį (1988-2011 m.). Tel. 8 675 71 505.

1 kambario (20,7 kv. m) butą Vilniuje, Prūsų g. (kaina - sutartinė, be tarpininkų).

Tel. 8 679 92 65.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

1 kambario butą (kaina - 45 000 Lt) arba 2 kambarių butą (kaina - 90 000 Lt) Naujojoje Vilnioje. Tel. 8 605 56 515.

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

2 kambarių butą Vilniuje, Šeškinėje (galima keisti į kitą butą). Tel. 8 601 77 497.

3 kambarių butą (kaina - 115 000 Lt) arba 4 kambarių butą (atliktas euroremontas) Naujojoje Vilnioje. Tel. 8 647 94 725.

4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuonių butų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m, kambariai nepereinami, yra du įstiklinti balkonai, kaina - 125 000 Lt).

Tel. 8 699 75 245.

PERKA

1 arba 2 kambarių butą Naujojoje Vilnioje. Tel. 8 630 40 583.

1 arba 3 kambarių butą Vilniuje, Šeškinėje arba Fabijoniškėse. Tel. 8 647 94 725.

Skubiai sutvarkytą 1 kambario butą Vilniuje (kaina - apie 40 000 Lt).

Tel. 8 686 20 875.

NAMAI, PATALPOS

PASLAUGOS

MEDICINOS PASLAUGOS

STATYBA IR REMONTAS

Klijuojame plyteles, montuojame gipskartonį, tinkuojame, betonuojame grindis, atliekame kitus statybos darbus.

Tel. 8 609 91 421.

SIŪLO DARBĄ

VOKIETUJOS KOMPANIJAI REIKALINGI aukštos kvalifikacijos suvirintojai.

Darbas Vokietijoje. Būtini MIG (131), MAG (135,136), TIG (141) - privalumas, sertifikatai. Darbo pobūdis: metalo konstrukcijų virinimas. Valandinis atlygis 12 eurų. Kreiptis: tel. 8 607 07 333 ir el. paštu: vilnius@cvzemaitija.lt. Užs. LM-2644 IEŠKO DARBO

Vyras - darbo statybose arba buityje.

Tel. 8 683 43 033.

Moteris gali prižiūrėti pagyvenusį žmogų arba vaiką. Vilnius, tel. 8 605 56 515.

LEIDINIAI PARDUODA

Pilną Pasaulinės fantastikos aukso fondo (PFAF) knygų kolekciją (kaina - 1800 Lt).

Vilnius, tel. 8 670 03 363. ĮVAIRŪS

Parduodu naujus žvejybos tinklus (kaina 60-80 Lt), tinklus nuo paukščių bei šiltnamiams dengti (4 m pločio, 1 m kaina - 7 Lt). Tel. 8 670 99 923.

Parduodu naujus čekiškus klausos aparatus (kaina - 70 Lt), naujus dažų purkštuvus „Paint Zoom“ (kaina - 150 Lt). Tel. 8 670 99 923.

Perku aliuminio pudros ar bronzos miltelius (pigmentą). Galiu pasiimti pats.

Tel. 8 615 25 666.

50 kv. m namą Vilniuje, Salininkuose (yra neprivatizuotas 18,5 a žemės sklypas).

Tel. 8 601 77 497.

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA

3 ha žemės ūkio paskirties sklypą (kadastrinis adresas: 4134/0300:82, Glitiškių k. v.) Vilniaus r., Paberžės sen., Burkylos k.

(33 km iki Vilniaus centro, geras privažiavimas, ribojasi su vieškeliu, vandens grioviu, netoliese yra užtvanka ir Glitiškių ežeras, vietoje elektra, kaina - sutartinė). Vilnius, tel. 8 688 82 363.

Sodybą Viesų k., prie Širvintos upės, 5 km nuo Širvintų Ukmergės link (yra 4,08 ha žemės, gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, šulinys, šalia asfaltuotas kelias, netoliese parduotuvė, kaina - sutartinė).

Tel. (8 5) 273 2008.

SKELBIA 2013/2014 m.m. priėmimą į medicinos, odontologijos ir veterinarinės medicinos krypties rezidentūros studijų programas.

Prašymai registruojami nuo 2013 m. birželio 1 d. iki birželio 25 d.: 1. Internetiniu adresu: http://www.rezidentura.lt; 2. LSMU Podiplominių studijų centre (Eivenių g. 2, LT-50009 Kaunas) darbo dienomis nuo 9.00 val. iki 17.00 val.

3. VU Doktorantūros ir rezidentūros skyriuje (Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius) darbo dienomis.

Išsami informacija - interneto svetainėse: www.lsmuni.lt , www.vu.lt VJ-2637

PRANEŠIMAI

Esminiai įvykiai. Informuojame, kad UAB „Perkūno kalvė“, įmonės kodas 300854701, buveinė Ukmergės g. 300C62, Vilnius, duomenys apie įmonę kaupiami ir saugomi LR Juridinių asmenų registre, keičia pavadinimą į UAB „Military Shop“.

R-262 Parduodamas bankrutavusios UAB „Antrika“ turtas (restorano įranga). Telefonas pasiteiravimui (8 5) 263 0622. Informacija ir sąrašai www.bap.lt.

Užs. LM-2659 Dingusį BUAB „Transvektra“, į. k.

175009765, registravimo pažymėjimą bei dingusius BUAB „Transvektra“, į. k. 175009765, įstatus laikyti negaliojančiais.

Užs.LM-2663 2013 05 15 d. 9.00 val. šaukiamas UAB „TIKIMA“, įm. k. 122286943, akcininkų susirinkimas. Darbotvarkėje: ataskaita už 2012 m. ir balanso tvirtinimas. Susirinkimas įvyks adresu: Kirtimų g. 47, Vilnius.

Užs. LM-2662 2013 m. balandžio 25 d. vienintelio akcininko sprendimu yra likviduojama UAB „Balturas“, įmonės kodas 300085434, registracijos adresas: Vykinto g. 14, Vilnius, duomenys apie juridinį asmenį kaupiami ir saugomi juridinių asmenų registre VĮ Registrų centras.

Užs. LM-2666

PARDUODA

Namą Klaipėdoje, Tauralaukyje (180 kv. m, yra 20 a sklypas, puikiai dalijasi į du atskirus sklypus su atskirais įvažiavimais, du garažai, didelis sodas, nuosavas parkelis, labai rami vieta, kaina - 630 000 Lt, be tarpininkų). Tel. 8 615 34 403.

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

2013 01 29 dienraščio „Lietuvos žinios“ ir interneto portalo lzinios.lt publikacijoje „Kredito unijas gelbsti šešėlinis verslas“ buvo pažeistas Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 5 str. „Gerbdami nuomonių įvairovę, žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai pateikia kuo daugiau tarpusavyje nesusijusių asmenų nuomonių. Tai ypač būtina tuomet, kai viešąja informacija yra atsiliepiama į aktualius, neaiškius ar konfliktinius gyvenimo klausimus“, 6 str. „Žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, skelbiamoje informacijoje tai turi būti nurodyta“.

Pagėgių savivaldybės teritorijoje yra bešeimininkis turtas: 1. Buvusių pamatų griuvėsiai, kurių plotas - 95 kv. m, esantys Natkiškių k., Natkiškių sen., Pagėgių sav.; 2. Mašinų plovyklos griuvėsiai, kurių plotas - 254 kv. m, esantys Natkiškių k., Natkiškių sen., Pagėgių sav.; 3. Buvusių pamatų griuvėsiai, kurių plotas - 646 kv. m, esantys Ropkojų k., Natkiškių sen., Pagėgių sav.; 4. Ūkinio pastato (daržinės) pamatai (išlikę seno medinio ūkinio pastato pamatai), kurių užstatytas plotas - 300 kv. m, esantys Opstainių k., Vilkyškių sen., Pagėgių sav.; 5. Butas (unikalus Nr. 4400-0619-8629:1852, plotas - 38,78, registro Nr. 44/420125), esantis Vilkyškių mstl., Vilkyškių sen., Pagėgių sav.

Prašome atsiliepti šio turto savininkus bei asmenis, turinčius turtinių teisių į šį turtą.

Kreiptis adresu: Turto valdymo skyrius, 204 kab., Vilniaus g. 9, Pagėgiuose, tel. (8 441) 70 412 darbo dienomis nuo 8.00 iki 17.00 val.

Užs. LM-2651

Informacija apie planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvadą 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovai: Egidijus Butkus, Klaipėdos g. 7-2, Ketvergių k., Klaipėdos r. sav.; Angelija Butkuvienė, Klaipėdos g. 7-2, Ketvergių k., Klaipėdos r. sav.; Rita Kalinauskienė, Baltijos pr. 39-71, Klaipėda, tel. +370 612 31 413.

2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statyba ir eksploatacija.

3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Klaipėdos r. sav., Dovilų sen., Ketvergių kaime, žemės sklype kad. Nr. 5544/0006:389, plotas 4,0841 ha.

4. LR Aplinkos ministerijos, Klaipėdos RAAD, 2013 04 29 priimta atrankos išvada Nr. (4)-LV41192: planuojamai ūkinei veiklai - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybai ir eksploatacijai ž. skl. kad. Nr. 5544/0006:389 Ketvergių k., Klaipėdos r. sav. - poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

5. Su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima susipažinti 20 darbo dienų nuo šio skelbimo pasirodymo UAB „Danės projektai“, 9.00-16.00 val., Danės g. 6, 406 kab., Klaipėda LT-92331, tel. 8 612 31 413.

6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą teikti 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, 8.00-16.00 val. adresu: Birutės g. 16, LT-91204 Klaipėda, tel.: (8 46) 46 64 65, kont. asmuo - V.Boreišaitė.

7. Su planuojamos ūkinės veiklos poveiklio aplinkai vertinimo atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima susipažinti 20 darbo dienų nuo šio skelbimo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente, 8.00-16.00 val. adresu: Birutės g. 16, Klaipėda LT-91204, ir UAB „Danės projektai“, 9.00-16.00 val., Danės g. 6, 406 kab., Klaipėda LT-92331, tel. 8 612 31 413. Užs. LM-2653

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 patvirtintomis projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos Žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbo pirkimo taisyklėmis (įskaitant vėlesnius jų pakeitimus) bei siekiant tinkamai pasiruošti projekto „Gamybos bazės steigimas kaimiškoje vietovėje“ įgyvendinimui

UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „VOLTAGA“ skelbia pirkimo konkursą.

INFORMACIJA apie planuojamos molio kasybos atviruoju kasiniu (karjeru) atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo 1. Planuojamos veiklos užsakovas: Akcinė bendrovė „Kalcitas“; įmonės adresas: J.Dalinkevičiaus g. 32, LT-85196 Naujoji Akmenė; el. p.: kalcitas@zebra.lt.

2. Planuojamos veiklos pavadinimas: Šaltiškių molio telkinio II sklypo naujo ploto (9,4 ha) naudojimas.

3. Planuojamos veiklos vieta: Šiaulių apskr., Akmenės r., Papilės sen., Draginių k.

4. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento priimta atrankos išvada: Akmenės rajono Šaltiškių molio telkinio II sklypo naujo ploto naudojimui poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (2013 04 26, Nr. (4)SR-S-1041(7.1).

5. Susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima AB „Kalcitas“; įmonės adresas - J.Dalinkevičiaus g. 32, LT-85196 Naujoji Akmenė; el. p.: kalcitas@zebra.lt.

6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima pateikti Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui, M.K. Čiurlionio g. 3, LT-76303 Šiauliai, tel. (8 41) 52 41 43, per 20 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo.

7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamente, M.K.Čiurlionio g. 3, LT-76303 Šiauliai, tel. (8 41) 52 41 43, ir B.Pinkevičiaus IĮ, Konstitucijos pr. 23-239, Vilnius, tel. 8 686 42 531, faks. (8 5) 273 5810 per 10 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo, nuo 9.00 iki 16.00 val.

Užs. LM-2654

Pirkimo objektai: 1. Krautuvas (2 vnt.); 2. Krautuvas su priedais; 3. Kelių technikos valdymo įrenginys.

Vokų su konkurso dokumentacija atplėšimo data: 2013 05 16, 13.00 val.

Atsiliepimus raštu prašome pateikti per 14 dienų nuo konkurso paskelbimo spaudoje dienos adresu: UAB „VOLTAGA“ Sodų g. 7, Gelgaudiškio m., Šakių r. sav.

Užs. LM-2652 Tel. +370 656 57 288, uab.voltaga@gmail.com.

Kredito unija „Laikinosios sostines kreditas“ informuoja DARIŲ BUTVILĄ, kad 2011 gruodžio 29 dieną perleidžia skolinį reikalavimą UAB „Fernitelai“. Šiuo reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu kreditorius turi teisę reikalauti ir gauti iš skolininko su skolos grąžinimu susijusius mokėjimus bei visas susikaupusias palūkanas ir susidariusius delspinigius bei kitas sumas, susijusias su skolų priteisimu bei išieškojimu. Užs. LM-2660

UAB „Fernitela“ informuoja Darių Butvilą, kad 2012 gegužės 8 dieną perleidžia savo skolinį reikalavimą UAB „AliTerus“. Šiuo reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu kreditorius turi teisę reikalauti ir gauti iš skolininko su skolos grąžinimu susijusius mokėjimus bei visas susikaupusias palūkanas ir susidariusius delspinigius bei kitas sumas, susijusias su skolų priteisimu bei išieškojimu.

Užs. LM-2661

Parduodama 0,2661 ha žemės sklypo, unikalus numeris 4400-0830-1939, nuomos teisė, kylanti iš 2006 04 24 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N29/06-0052, su negyvenamąja gamybine patalpa Nr. 2, unikalus numeris 4400-0196-3199:2229, esančia adresu: Elnio g. 10, Šiauliai. Bendras plotas: 2 367,86 kv. m; antrame aukšte esančių patalpų plotas 2 075,66 kv. m; trečiame aukšte - 292,20 kv. m. Yra krovininis liftas. Galima įrengti sandėliavimo arba administracines patalpas. Kaina - 450.000,00 Lt. Kontaktai: UAB „Valeksa“, telefonas (8 5) 212 1110, el. paštas: mrokicki@valeksa.lt.

Turto apžiūra iš anksto susitarus.

Pasiūlymas galioja iki 2013 05 26.

Užs. LM-2664

18

2013 05 02 Lietuvos žinios

TV programos

KETVIRTADIENIS 2 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Keliai. Mašinos. Žmonės” (k.)

10.30 “Ugnies tramdytojai” (k.)

11.00 “LRT Aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 15.00 “Namelis prerijose” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Merlinas” N-7 19.40 “Vieša paslaptis” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Tautos aikštė”.

Tiesioginė laida 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Tautos aikštė”.

Tiesioginės laidos tęsinys 23.20 Vakaro žinios 23.35 “Merlinas” (k.) N-7 0.35 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Tomas ir Džeris” 7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “Kriminalistai” (k.) N-7 9.50 “mES Europa” (k.)

12.25 “Tomas ir Džeris” (k.)

12.55 “Didžioji sėkmė” 13.25 “Kempiniukas Plačiakelnis”

13.55 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.00 “Tūkstantis ir viena naktis” N-7 17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “Valanda su Rūta” 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.16 “Mes - europiečiai” 22.19 Sportas 22.23 Orai 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 “Mentalistas” N-7 23.35 “Deksteris” N-14 0.30 “Įstatymas ir tvarka” N-7 1.25 “Sveikatos ABC” (k.)

TV3 6.45 “Teleparduotuvė” 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Smurfai” 8.00 “Detektyvas Monkas” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 10.30 Komedija “Mažylio atostogos” 12.30 “Didvyrių draugužiai” 13.00 “Ponas Jangas” 13.30 “Smurfai” 14.00 “Čipas ir Deilas skuba į pagalbą” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Natalija” 16.00 “Ašarų karalienė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija 17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Pamiršk mane”

19.50 “Paslapčių namai” 20.30 “Mylimiausi” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Dingęs be žinios” 23.00 “CSI kriminalistai” 0.00 “Daktaras Hausas” 1.00 “Eureka” 1.55 “Įstatymas ir tvarka.

Operatyvinių tyrimų skyrius”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 Nacionalinė loterija 7.05 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Žvaigždutės” (k.) N-7 9.00 “Taip. Ne” (k.)

10.00 “Amerikos talentai” 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Pasiklydusi širdis” N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Brolis už brolį” (k.) N-7 15.00 “Juoko kovos” (k.) N-7 16.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Brolis už brolį” N-7 19.25 “Pagal įstatymą” 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Raudonos nosies diena”.

Paramos koncertas 23.00 Romantinė drama “Pabaisa” N-14 0.35 “Brolis už brolį” (k.) N-7 1.35-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Geniuko Vudžio šou” 8.15 “Betmenas iš ateities” 8.40 “Drakonų kova Z” N-7 9.05 “Draugai V” N-7 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “Šnipų žaidimai” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 11.50 “Namai, kur širdis” N-7 13.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Kas namie šeimininkas?” 16.30 “Šeimynėlė” N-7 17.00 “Pasaulio Gineso rekordai” 18.00 “Arti namų” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Detektyvas “Makbraidas. Mirtis eteryje” N-7 22.40 “Begėdis” N-14 23.40 “Farų šeima” N-7 0.35 “Ties riba” N-14

LRT kultūra 8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Girių horizontai” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Giminės ir...” (k.) 12.25 LRT studija “Vilniaus knygų mugėje 2013”. Metų verstinės knygos rinkimai (k.) 13.00 Vaid. f. “Regno” (k.) 13.15 “Šnipai” N-7 14.10 “Laiko ženklai”. V.Storosta-Vydūnas 15.00 “Septynios Kauno dienos” 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.)

17.40 Žinios (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Menora 18.15 “Kaimo akademija” 18.45 “Asistentas vienai dienai” 19.30 “Legendos” 20.15 “Dar širdyje - ne sutema” 20.50 “Kūrybos metas”. Nuskaidrinta būtis. Literatūrologė Viktorija Daujotytė 21.25 Trumpametražis vaid. f. “Sekmadienis toks, koks yra” N7 22.00 “Iššūkis žvaigždėms”. Koncertas 23.00 “Lietuvių dokumentikos meistrai”. Jadvyga Janulevičiūtė. “Divertismentas”. “Pasaulis panašus į pasaką” 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Prisiminkime”. Algirdas Stravinskas (k.) 1.00 “Lietuvos šokių dešimtukas” (k.)

Lietuvos ryto TV 6.45 Programa 6.49 TV parduotuvė 7.05 Žinios 7.25 “Lietuva tiesiogiai” 8.00 “Siurprizas Mamai” 8.05 “Nuoga tiesa” 9.50 “MAD MEN. Reklamos vilkai” N-7 10.55 Dok. f. “Kruvinoji italų mafija” N-7 12.05 Dok. f. “Frankenšteinas” N-7 13.20 “Siurprizas Mamai” 13.25 TV parduotuvė 13.55

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Pats baisiausias filmas 5” - 15.45, 18.30, 21.30 val.

“Statyk už mėgstamiausią” - 11, 19 val.

“Laukinės atostogos” - 13.30, 21.15 val.

“Transo būsena” - 16.30, 19.30 val.

“Piktieji numirėliai” - 17.15, 21.50 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 12.30, 14.45 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 10.15 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 12, 14, 16, 18, 20.15 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 10, 12, 14 val.

“Pabėgimasiš planetos Žemė” - 11, 13, 15.15, 17.15 val.

“Piktieji numirėliai” - 17.30, 19.45, 21.45 val.

“Transo būsena” - 17, 19.30, 21.45 val.

“Niujorko šešėlyje” - 20.30 val.

“Užmirštieji” - 16, 21.45 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 14.45, 20 val.

“Olimpo apgultis” - 22 val.

“Emigrantai” - 11.15, 18.15 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.45, 13.15, 15.45 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 13, 18.15 val.

“Krudžiai” - 10.30, 12.45, 15 val.

“Krudžiai” (3D)- 11.30, 12.15, 13.45, 16 val.

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Pats baisiausias filmas 5” - 17.15, 19.30, 21.50 val.

“Transo būsena” - 12.15, 14.30, 17, 19.15, 21.45 val.

“Piktieji numirėliai” - 18.45, 21.15 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 15 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 10.15 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 16.45, 19, 21.30 val.

“Užmirštieji” - 11.45, 14.45, 18, 21 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 13.15 val.

7.00 Drama “Riedėk!” N-7 9.00 Drama “Geresnis gyvenimas” N-7 11.00 Komedija “Nepageidaujami genai” 13.00 Veiksmo f. “Audros karys” 15.00 Komedija “Rizikinga erzinti diedukus” N-7 17.00 Trileris “Sąžiningas žaidimas” N-7 19.00 Trileris “Afera pagal Entonį Zimerį” N-7 21.00 Trileris “Durys priešais” N-7 23.00 Trileris “Tamsos pakraštys” N-7 1.00 Komedija “Myliu tave, Filipai Morisai!” N-14

Balticum TV 9.00 “Balticum TV” žinios 9.15 “Reidas” (k.) 9.45 “Senas geras faras” N-7 10.45 “Gyvūnai - darbo pirmūnai!” 11.15 “Apgaulinga tiesa” N-7 12.15 Nuotykių f. “Lobių sala” N-7 16.00 “Broliai detektyvai” N-7 17.00 “Vaiduokliškos istorijos” 17.30 “Advokatė Lovinski” N-7 18.30 “Mūsų augintiniai” 19.00 “Karamelė” 20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Komanda Č” N-7 21.15 “GSG 9: elitinis būrys” N-7 22.15 “Balticum TV” žinios 22.30 “Vienišų seselių klubas” N-7 23.00 “Aukščiausia klasė” 0.00 “Jūros patruliai”

RTR Rossija 5.10 Vaid. f. “Trys dienos Maskvoje” 7.30 Vaid. f.

“Virvių virvę veja” 9.25 “Isajevas” 13.00 Žinios 13.20 Vaid. f. “Vedęs viengungis” 15.00 Humoro laida 16.55 Šventinis koncertas 19.00 Žinios

VILNIUS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 2 d. 18.30 val. “Meilės eliksyras” 4 d. 12 val. “Čipolinas” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS

2 ir 3 d. 18 val. Didžiojoje salėje. Kauno dramos teatras. “Balta drobulė” 4 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Hamletas mirė. Gravitacijos nėra” RUSŲ DRAMOS TEATRAS

CINAMON

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 13.30, 16 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 11.15 val.

“Niujorko šešėlyje” - 14.30, 18, 21 val.

“Teresės nuodėmė” - 15.30, 18.15, 20.45 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 15, 17, 19.30, 22 val.

“Užmirštieji” - 11, 13.45, 16.30, 19.15, 22 val.

“Sielonešė” - 15.15 val.

“Krudžiai” (3D) - 11, 13.30 val.

“Krudžiai” - 12, 14.30, 17, 19.30, 21.45 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 20.30 val.

“Valentinas vienas” - 18 val.

SKALVIJA “Hičkokas” - 20.30 val.

“Saugus prieglobstis” - 16.50 val.

“Dzūkijos jautis” - 19 val.

OZO KINO SALĖ “Igruški” - 16 val.

“Marinos namai” - 17 val.

“Sapnas” - 18 val.

MULTIKINO “Laukinės atostogos” - 19.15, 21.30 val.

“Pats baisiausias filmas 5” - 15.15, 19.15, 21.15 val.

“Geležinis žmogus 3” (3D) - 19 val.

Balticum Auksinis

19.35 Vaid. f. “Tvirta santuoka” 21.25 Vaid. f. “Frodia” 1.00 Vaid. f. “Ši moteris pas mane” 4.40 “Miestelis”

Viasat Sport Baltic 11.10 Boksas. Danny Garcia - Zabas Judahas 12.20 “Trans World Sport” žurnalas 13.20 Golfas. Europos turo savaitės apžvalga 13.50 Golfas. PGA turo užkulisiai 14.20 Futbolas. Anglijos premier lygos žurnalas 14.50 Ledo ritulys. 2008 m. pasaulio čempionato finalas. Kanada - Rusija 17.15 Ledo ritulys.

Pasaulio čempionato finalas. Rusija - Kanada 19.35 Ledo ritulys. Pasaulio čempionatas. Finalas 22.00 Futbolas. UEFA Europos lyga. “Chelsea” - “Basel”.

Tiesioginė transliacija 0.00 Futbolas. UEFA Europos lyga. “Benfica” - “Fenerbahce”

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip jie tai padaro? 12.15 Kaip tai pagaminta? 12.40 Didžiosios statybos 13.35 Bandytojai 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta?

21.00 Ekstremali žvejyba 22.00 Imperija už įstatymo ribų 23.00 Kūno anomalijos 0.00 Po avarijos 1.00 Blogiau nebūna

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.30 Vilkų slėnis 11.00 Metai griežto režimo kalėjime 12.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 13.00 Išgyvenimas. Kovos dvasia 14.00 Slaptas ryklių guolis 15.00 Milžiniškos žuvys 16.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 17.00 Išgyvenimas. Kovos dvasia 18.00 Paskutinės Trečiojo reicho paslaptys 19.00 Kalėjimo sunkumai 20.00 NSO virš Europos 21.00 Paranormalūs reiškiniai 22.00 Tunų žvejyba 23.00 NSO virš Europos 0.00 Paranormalūs reiškiniai 1.00 Nakties programa

Teatras

KAUNAS

“Olimpo apgultis” - 13, 18.15, 20.45 val.

“Užmirštieji” - 11.45, 14.30, 17.45, 20.30 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” - 16.45, 21.40 val.

“Sielonešė” - 10.30, 15.30 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 14.15, 19.15 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.45, 13.15 val.

“Krudžiai” - 13.45, 16.15, 18.45, 21 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 11.15 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Pats baisiausias filmas 5” - 16, 18.40, 21.20 val.

“Laukinės atostogos” - 11.30, 14, 16.15, 19, 21.30 val.

“Statyk už mėgstamiausią” - 18.45, 21.15 val.

“Transo būsena” - 14.10, 16.30, 19.10, 21.40 val.

“Piktieji numirėliai” - 12.30, 15.45, 18.20, 20.45 val.

“Kokį maistą perkame?” 15.00 Žinios 15.15 “TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Nužudyti Hitlerį”. 1 d.

N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Nužudyti Hitlerį”.

1 d. tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.35 “Siurprizas Mamai” 18.40 “TV pokštai” N-7 19.00 LKL čempionato finalinės rungtynės. Vilniaus “Lietuvos rytas” Kauno “Žalgiris”. Tiesioginė transliacija iš Vilniaus 21.00 “Reporteris” 21.45 “Super L.T.” N-7 22.50 “Siurprizas Mamai” 22.55 Didžiosios Britanijos “Porsche Carrera” taurės lenktynės iš “Donington Park” trasos 0.05 “Reporteris” 0.50 “Supernamai”

4 d. 15 val. Ilgojoje salėje. “Liūdnas dievas” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 3 d. 18 val. “Mieloji Čariti” 4 d. 18 val. “Naktis Venecijoje” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 3 ir 5 d. 18 val. “Šykštuolis arba melo mokykla” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 4 d. 18 val. “Rezervatas” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 4 d. 12 val. Mažojoje scenoje.

“Atostogos pas dėdę Titą” 5 d. 12 ir 14 val. Mažojoje scenoje.

“Meškiuko gimtadienis” KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 2 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru” 3 d. 19 val. Anželikos Cholinos šokio teatras.

“Ana Karenina”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 3 ir 4 d. 18.30 val. “Velnio nuotaka” KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 4 d. 12 val. “Kur dėmelė?”

5 d. 12 val. “Apapa” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI

“Sielonešė” - 14 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.30, 16 val.

“Krudžiai” (3D) - 12.30 val.

“Krudžiai” - 13.30, 15.45, 18.15 val.

“Ozas: didingas ir galingas” - 11.15 val.

“Valentinas vienas” - 20.30 val.

“Pats baisiausias filmas 5” - 18.20, 20.15, 22.15 val.

“Statyk už mėgstamiausią” - 16, 20.30 val.

“Transo būsena” - 19.45 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 13.15 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 11.45, 15, 17 val.

“Piktieji numirėliai” - 21.55 val.

“Užmirštieji” - 12.45, 18.45, 21.30 val.

“Sielonešė” - 12.30, 15.45 val.

“Krudžiai” (3D) - 11, 15.15, 17.30 val.

“Krudžiai” - 12, 14.15, 16.30, 19 val.

“Gimtadienis” - 21.15 val.

“Valentinas vienas” - 13.45, 18.10 val.

FORUM CINEMAS “Pats baisiausias filmas 5” - 15, 19.15, 21.30 val.

“Laukinės atostogos” - 11.15, 13.30, 16.15, 18.45, 21 val.

“Statyk už mėgstamiausią” - 17.45 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS “Pats baisiausias filmas 5” - 17.30, 19.45, 22 val.

“Piktieji numirėliai” - 14, 16.15, 19.15, 21.45 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 15 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 10.15 val.

“Olimpo apgultis” - 18.30, 21 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” - 13.15, 15.45 val.

“Parkeris” - 21.30 val.

“Užmirštieji” - 12, 15.15, 18.15, 21.15 val.

“Krudžiai” - 11.15, 13.30, 16, 18.45 val.

“Krudžiai” (3D) - 12.30 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Krudžiai” (3D) - 10.45 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 12.30, 14.15 val.

“Piktieji numirėliai” - 21.15 val.

“Pats baisiausias filmas 5” - 16 val.

“Laukinės atostogos” - 17.45, 19.30 val.

I SALĖ “Pabėgimas iš planetos Žemė” - 10.20, 15.20 val.

“Sniego karalienė” - 12 val.

“Pats baisiausias filmas 5” - 13.35, 20.30 val.

“Statyk už mėgstamiausią” - 17, 18.45 val.

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS “Pats baisiausias filmas 5” - 17.30, 19.45, 22 val.

“Pagalbos šauksmas” - 16.30 val.

“Transo būsena” - 19.50, 22 val.

“Piktieji numirėliai” - 15.45, 19, 21.15 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 13 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 10.45 val.

“Niujorko šešėlyje” - 14.30, 21.50 val.

“Olimpo apgultis” - 17.10, 19.30 val.

“Užmirštieji” - 11.45, 15, 18, 20.45 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 19.30, 21.40 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” - 12 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) 13.15, 16.30 val.

“Krudžiai” (3D) - 11, 13.45 val.

“Krudžiai” - 12.30, 14.45, 17 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30 val.

“Valentinas vienas” - 17.20 val.

“Piktieji numirėliai” - 19, 21.30 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 15.15 val.

“Užmirštieji” - 15, 18, 21 val.

“Krudžiai” (3D) - 12.30 val.

“Krudžiai” - 14 val.

3 d. 18 val. “Eglutė pas Ivanovus” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 4 d. 18.30 val. “Helgelando karžygiai” 5 d. 12 val. “Mama katinas” VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Mažoji salė 4 d. 12 val. “Kiškių sukilimas” KEISTUOLIŲ TEATRAS 2 d. 19 val. “Paskutiniai Brėmeno muzikantai”

4 d. 19 val. Teatras “Jaja”. “Auksinė šventykla” KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 5 d. 19 val. “Domino” teatras. “Striptizo ereliai”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 3 d. 18 val. “Vieną vasaros dieną” 4 d. 18 val. “Sriubinė” 5 d. 13 val. Koncertas “Graži istorija”. Dalyvauja Jūratė Būdriūnaitė, Vadimas Kamrazeris ir muzikos studija “Nieko tokio”

PANEVĖŽYS

3 d. 19 val. “Švęsti kosmose ir tvarte” 4 d. 18 val. Andriaus Kulikausko ir kompanijos koncertas “Visas aš (beveik)” 5 d. 12 val. “Grybų karas ir taika” MENŲ SPAUSTUVĖ 6 d. 12 val. Kišeninėje salėje. Stalo teatras.

Pasakų pirmadieniai mažyliams. Svečiuosimės peliuko namuose RAGANIUKĖS TEATRAS 4 d. 12 val. “Pifo nuotykiai” 5 d. 12 val. “Vilko ir lapės “draugystė” VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS 4 d. 12 val. “Nulėpausio gimtadienis” ŪKIO BANKO TEATRO ARENA 5 d. 19 val. “Idioteatras”. “Ša, kalba mamos!”

MARIJOS IR JURGIO ŠLAPELIŲ NAMAS-MUZIEJUS 4 ir 5 d. 20 val. Muzikinis spektaklis “Post Scriptum”

JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 2 d. 18 val. “Bičai” 3 d. 12 val. Mažojoje salėje. “Anė iš Žaliastogių” 4 d. 17 val. “Jazminas” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 2 d. 18 val. Nacionalinis Vilniaus dramos teatras.

“Muzika 2” PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS 4 d. 12 val. “Mažoji fėja”

ALYTUS ALYTAUS MIESTO TEATRAS 2 d. 18 val. “Domino” teatras. “Primadonos”

NAUJOJI AKMENĖ NAUJOSIOS AKMENĖS KULTŪROS CENTRAS 6 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

KELMĖ KELMĖS KULTŪROS CENTRAS

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS 3 d. 18 val. Didžiojoje scenoje. Nacionalinis Vilniaus dramos teatras. “Bakchantės” 4 d. 18 val. Rūtos salėje. Nacionalinis Vilniaus dramos teatras. “Laiškai į niekur”

6 d. 18 val. “Domino” teatras.

“Langas į parlamentą”

2013 05 02 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 5:41 leidžiasi 20:52 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

+12 Oslas

Pirmoji delčios diena

Delčia V 02

Jaunatis V 10

Priešpilnis V 17

+9 Helsinkis

+13

Stokholmas

Pilnatis V 24

+12

Dublinas +14 Šiauliai

+16 Londonas

+16 -2 +16 -1

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: debesuota su pragiedruliais, kritulių nenumatoma.

Temperatūra dieną 12-17 laipsnių šilumos.

Rytoj: debesuota su pragiedruliais, kai kur palis. Temperatūra naktį 2-5 laipsniai šilumos, dieną 13-14 laipsnių šilumos.

Bordo +17 -1

Kaunas VILNIUS

+22 +17 +1

+16 Amsterdamas

+18

Ukmergė

Lisabona

Alytus Druskininkai

+17 -1

+17 Madridas

+18 Barselona

+11 Ryga

+11 Kopenhaga

+18 Paryžius

Kėdainiai +12 0

+11 Sankt Peterburgas

Talinas

15:11

Palanga

19

Vilnius Minskas +19 +17 Varšuva +21

+17

Berlynas +20 Praha

+18 Miunchenas

+21 Nica

+20 Roma

+18 Maskva

+17

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +26 +28 +28 Bukareštas Varna Dubrovnikas +27 Sofija +26

+21

Stambulas +22

Malaga +27

122-oji metų diena. Gegužės antroji, ketvirtadienis, ketvirtoji 18-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 243 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Atanazas, Eidmantas, Meilė, Meilutė.

Geros dienos!

Alžyras +19

Tunisas +25

Atėnai

+30 Larnaka

LŽ

Kryžiažodis

Horoskopai Jautis 04 21 - 05 20

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Šios savaitės nugalėtoją skelbsime gegužės 20 dieną. Atsakymą siųskite el. paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Balandžio 30 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... ................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Puiki diena - būsite išgirsti, suprasti, įvertinti. Naujos pažintys, susitikimai gali pakeisti jūsų gyvenimą, atnešti sėkmę. Nesėdėkite namie.

Jautis. Šiuo metu sau nekelkite didelių reikalavimų. Palanki diena spręsti skolų, mokesčių problemas. Ieškokite patarėjų, pagalbininkų, rėmėjų, sąjungininkų.

Dvyniai. Palanku užmegzti naują draugystę, kreiptis pagalbos, paramos į turtingą asmenį, visuomenines organizacijas. Rytas tinkamas taikytis su antrąja puse.

Vėžys. Aktyvus metas baigiasi, dabar teks pasirūpinti, kaip išsaugoti tai, ką pasiekėte. Dalykiniai pasiūlymai bus naudingi, nors jų gerumu įsitikinsite negreit.

Liūtas. Sėkmingas metas. Raskite daugiau laiko vaikams, pasikalbėkite su jais opiomis temomis. Jei reikia susitaikyti su mylimu žmogumi, neatidėliokite to vakarui.

Mergelė. Pasiseks kantrioms Mergelėms, kurios ilgai laukė, brandino kokią nors idėją. Tiesa, gerų postūmių iš karto nepajusite. Nesiimkite aktyvių veiksmų.

Svarstyklės. Šiandien geriau likti pasyviems, tačiau rytdienai skubių reikalų neatidėkite, mat kelias dienas tikrai nebesinorės nieko daryti, nebent būti namie.

Skorpionas. Dienos pasiūlymai, susitarimai, sudaryti sandoriai perspektyvūs, bet greitos naudos nebus. Svarbius finansinius reikalus patartina tvarkyti po pietų. Šaulys. Aplinkiniams darysite įtaką, paliksite gerą įspūdį. Jei norite ką nors paveikti, kad ir savo mylimą žmogų ar viršininką, pasikalbėkite su jais jau iš ryto.

Ožiaragis. Imkitės tik to, kas neatidėliotina, visa kita palikite rytdienai. Prieš apsispręsdami, atsakydami į svarbius klausimus įsiklausykite į savo intuiciją - ji nenuvils.

Vandenis. Veiklos kupina diena. Teks nemažai bendrauti, padėti draugams, giminaičiams, mylimam žmogui. Nebijokite būti dosnūs greitai viskas grįš su kaupu. Žuvys. Būkite atkaklūs, gerbkite jums pavaldžių asmenų ir draugų nuomonę. Pasikalbėti apie karjeros planus su viršininku palankesnė antra dienos pusė.

20

2013 05 02 Lietuvos žinios

Margumynai

K.Spears ištekės už princo

Gepardas užpuolė prezidentą

JAV manekenė Kendra Spears ketina tapti vienos pasaulio karališkųjų šeimų nare. Ji susižadėjo su princu Rahimu Aga Khanu.

K.Spears susituoks pagal islamo papročius. / Planetems.net nuotrauka

24 metų gražuolė, kilusi iš Sietlo miesto Vašingtono valstijoje, taps Jo didenybės Agos Khano IV marčia, kai ištekės už jo vyriausio sūnaus. 41 metų princas Rahimas Aga Khanas yra baigęs Brauno universitetą ir dabar įsitraukęs į kovos su skurdu programą, kuria užsiima Aga Khano vystymo tinklas Azijoje, Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose.

Prancūzijoje reziduojantis Aga Khanas yra dvasinis pasaulinės ismailitų bendruomenės, kuri yra viena šiizmo atšakų, dvasinis lyderis. K.Spears sutiko susituokti pagal islamo papročius, tačiau ceremonijos data dar nepaskirta. Patvirtindama šią žinią socialiniame tinkle “Twitter” K.Spears rašė: “Ačiū jums visiems už malonias žinutes! Mes labai sujaudinti!”

K.Spears laimėjo konkursą “Ford Models” 2008 metais, jos nuotraukos buvo spausdinamos populiariuose žurnaluose “Vogue” ir “Elle”.

Ji yra dalyvavusi Calvino Kleino ir “Emporio Armani” mados namų reklamos kampanijose.

Manekenės nuotakos nėra naujiena karališkojoje Aga Khanų šeimoje - K.Spears būsimas uošvis yra vedęs britų modelį Sarah Croker-Poole, jo tėvo (princo Rahimo Aga Khano senelio) žmona buvo legendinė Rita Hayworth.

Gepardas apdraskė Botsvanos prezidentui veidą. / AFP/Scanpix nuotraukos

Laukinių žvėrių aukomis tampa ne tik paprasti žmonės.

Botsvanoje gepardas užpuolė šalies prezidentą Ianą Khamą.

Laukinis gyvūnas Botsvanos prezidentui nemalonumų pridarė, kai šis lankėsi vienoje karinėje bazėje.

Ten už tvoros tupėjo gepardas. Kai I.Khama ir jo apsaugininkas prisiartino prie tvoros, laukinis gyvūnas bandė juos atakuoti. Jis neperšoko tvoros, tačiau apdraskė Botsvanos prezidentui veidą. I.Khamai teko

vykti į ligoninę, gydytojas susiuvo žaizdas. “Prezidentas jaučiasi gerai.

Pavojus jam negresia. Tačiau visą gyvenimą jo veidą “puoš” randai”, sakė prezidento atstovas spaudai.

Generolas leitenantas I.Khama valdo Botsvaną nuo 2008 metų. Jo tėvas Seretse Khama - bamangvatų genties vadas - išvyko iš valstybės, nes vedė baltaodę moterį. Po nepriklausomybės paskelbimo S.Khama grįžo į Botsvaną, tapo pirmuoju jos prezidentu ir valdė valstybę 1966-1980 metais.

•

E.Herzigova susilaukė sūnelio

•

Netinkamų vardų sąrašas Naujosios Zelandijos pareigūnai paskelbė sąrašą vardų, kuriais tėvai norėjo pavadinti kūdikius, bet jie buvo atmesti, nes pripažinti pernelyg keistais arba įžeidžiamais. Minimi tokie vardai kaip Lucifer (Liuciferis) ir Mafia No Fear (Mafija Be Baimės).

77 vardų sąrašas atskleidžia, kad vieną vaiką ketinta pavadinti Anal (Analinis), tačiau Vidaus reikalų departamentas blokavo šį mėginimą.

Kitas kūdikis vos išvengė vardo “.” tai tiesiog taškas. Tarp atmestų vardų minimi 4Real - anglų kalba skambantis kaip klausimas “Iš tikrųjų?”, V8 ir Queen Victoria (Karalienė Viktorija).

Regis, kai kuriais atvejais tėvai būdavo visiškai netekę įkvėpimo ir vietoj vardo norėdavo suteikti tiesiog eilės numerį - 1-asis, 3-iasis arba 5-asis.

Pagal departamento taisykles draudžiami bet kokie vardai, iš kurių būtų galima susidaryti įspūdį, kad vaikas turi oficialų titulą arba rangą. Todėl tarp vardų, kurie būdavo dažniausiai atmetami nuo 2001-ųjų, buvo King (Karalius), Duke (Kunigaikštis) ir Princess (Princesė). Populiariausias iš nepriimtinų vardų buvo Justice (Teisingumas) - jis atmestas 62 kartus.

Pareigūnai neleido kūdikiams suteikti ir panašiai skambančių vardų: Justus bei Juztice.

2008 metais Naujosios Zelandijos

šeimos bylų teismas nurodė, kad vienos devynmetės, kurią tėvai buvo pavadinę Talula Does The Hula From Hawaii (Talula šoka havajiečių hulą), vardas būtų pakeistas, nes jis yra absurdiškas ir prilygsta “tyčiojimuisi iš vaiko”.

Tuo metu teisėjas Robas Murfittas kritikavo tėvus, kurie duoda savo atžaloms keistus vardus, ir paminėjo konkrečius pavyzdžius - Number 16 Bus Shelter (16-oji autobusų prieglauda), Midnight Chardonnay (Vidurnakčio šardonė). Teisėjas piktinosi, kad tėvai brolius dvynius pavadino Bensonu ir Hedgesu - pagal “Benson & Hedges” taurės kriketo turnyrą Anglijoje.

•

E.Herzigovai motinystė teikia džiaugsmą.

Supermanekenė Eva Herzigova pagimdė trečią sūnų. 40-metė čekų gražuolė ir jos partneris Gregorio Marsiajus naujagimį pavadino Edwardu.

Kai kurie atmesti vaikų vardai skamba juokingai. / Global Look Press nuotrauka

Mažylio du vyresni broliai - penkiametis George’as ir dvejų Philipe’as.

E.Herzigova apie savo nėštumą paskelbė pernai gruodį. Tuo metu ji sakė: “Būti motina - sunkus darbas, bet geriausias pasaulyje. Kiekviena diena atneša ką nors naujo ir nuostabaus.”

Manekenė, kuri pagarsėjo nusifilmavusi 1994 metų liemenėles be petnešėlių reklamuojančioje kampanijoje “Hello Boys!”, pasakojo žurnalui

ELLE apie savo motinystę, kai susilaukė pirmo sūnelio 2010-aisiais. “Mano gyvenimas apvirto aukštyn kojomis. Jis tapo toks nuostabus”, - tąsyk sakė ji.

Su E.Herzigova siejamas vienas neįprastas incidentas: 2006 metais ji “krikštijo” kruizinį lainerį “Costa Concordia”, tačiau tąsyk jos sviestas šampano butelis nesudužo, o toks ženklas, kaip tiki daugelis jūrininkų, pranašauja laivui blogą lemtį. Šis prietaras pasitvirtino: pernai sausį “Costa Concordia” užplaukė ant uolų ir apvirto prie vienos Italijos salos.

•

BBC News, “The Telegraph”, WENN, AFP, BNS, LŽ