2013 m. balandžio24d. /Trečiadienis/ Nr. 93(13 518)

Kaina

2013 m. balandžio 24 d. / Trečiadienis / Nr. 93 (13 518)

1,99 Lt

Lietuvos žinios Šiandien skaitykite priedą

Nam˜ pasaulis 2013

9p.

KULTŪRA

DIENOS TEMOS

M.Mironaitė: scena kaip žūtbūtinis 13p. mūšis

Du pasus siūlo emigravusiems 3p. į Vakarus www.lzinios.lt

Nematomaskrepšinio

generolas Valdančiųjų ir opozicinių partijų atstovai sutinka, kad šaliai būtinas nacionalinis susitarimas dėl energetikos, tačiau rasti visas politines jėgas tenkinantį jo variantą gali būti sunkiai įmanoma 3p.

Kai kuriems miestams ir gyvenvietėms pritrūkus plėtrai tinkamų teritorijų, užsimota keisti Miškų įstatymą, kad būtų galima juos plėsti miškų sąskaita. Tačiau tam pasipriešino Lietuvos žalieji.

4p.

UŽSIENIS

lokobasket.com nuotrauka

Rumunai ir bulgarai nebėgs

SAULIUS RAMOŠKA

1998 metais tapęs Kauno “Žalgirio” krepšinio klubo generaliniu direktoriumi Ginas Rutkauskas sudarė penkmečio planą. Jį ekipa įgyvendino per dvejus metus - laimėjo Europos taurę, o 1999-aisiais - ir Eurolygą. Naujausią G.Rutkausko projektą sėkmingai įgyvendina Krasnodaro “LokomotivKuban” (Rusija) krepšininkai.

Vėlų balandžio 13-osios vakarą Belgijos miesto Šarlerua arenoje šampanu laistėsi Jevgenijaus Pašutino treniruojami “Lokomotiv-Kuban” krepšininkai. Europos taurės finale jie 75:64 nugalėjo Bilbao ekipą “Uxue Basket” (Ispanija) ir iškovojo teisę ateinantį sezoną varžytis su stipriausiais Senojo žemyno klubais Eurolygoje.

Tai buvo pirmas kartas nuo 2009ųjų (tąsyk šį trofėjų laimėjo Vilniaus “Lietuvos rytas”), kai sidabru tviskančią taurę virpančiomis iš jaudulio rankomis lietė tiek lietuvių.

Šiemet Europos taurės turnyre su “Lokomotiv” triumfavo net keturi mūsų krašto atstovai: įžaidėjas Mantas Kalnietis, puolėjas Simas Jasaitis, klubo viceprezidentas sporto reikalams G.Rutkauskas ir fizinio rengimo treneris Sigitas Kavaliauskas. “Žalgirio” planą įvykdžiau per pirmus dvejus metus. Jei tai pavyktų ir su Krasnodaro komanda, būtų idealu”, LŽ sakė čempionišką komandą Rusijoje subūręs klubo viceprezidentas

50 metų G.Rutkauskas. Būtent šio specialisto iš Lietuvos dėka Krasnodaro komandoje “Lokomotiv” atsirado ryškiausios žvaigždės.

15p.

Palangos paplūdimiuose nebebus nakties Energija trykštantis Palangos meras Šarūnas Vaitkus užsimojo centrinio Palangos paplūdimio trijų kilometrų ilgio ruože pastatyti saulės ir vėjo energija maitinamų žibintų eilę.

Idėja apšviesti šiuo metu naktimis tamsoje skendinčius paplūdimius iki šiol sklandė tik tarp Palangos vadovo bendražygių. Vakar iš “Lietuvos žinių” žurnalisto apie ją sužinoję kai kurie kurorto politikai neteko amo ir tvirtino, kad projektas jiems primena Ostapo Benderio postringavimus apie Naujuo-

Netrukus Didžiojoje Britanijoje panaikinami darbo apribojimai migrantams iš Rumunijos ir Bulgarijos sukėlė kone paniką tarp britų. Politikai suskubo inicijuoti naujas taisykles, kad užkirstų kelią masiniam šių migrantų antplūdžiui. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad rumunai ir bulgarai anaiptol nesirengia visko mesti ir emigruoti į Jungtinę Karalystę.

Dauguma apklaustųjų Rumunijoje ir Bulgarijoje, kurios tapo Europos Sąjungos narėmis 2007 metais, pareiškė, kad išvažiuotų tik gavę rimtą darbo pasiūlymą.

6p.

ORAI

sius Vasiukus. Kiek kainuotų paplūdimių apšvietimas, kokiomis lėšomis projektas būtų įgyvendinamas, kol kas neaišku. Palangos meras LŽ tikino jau senokai ieškojęs sprendimų, kaip būtų galima paplūdimius naktimis apšviesti ir padaryti saugesnius.

5p.

Debesuota su pragiedruliais, vietomis gali palyti.

Temperatūra dieną 12-14, pajūryje apie 8 laipsnius šilumos.

19p.

2

2013 04 24 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Dviguba pilietybė - be vizijos ir diskusijų SAULIUS SPURGA

Seimo balsavimas dėl referendumo, per kurį piliečiai bus kviečiami pareikšti nuomonę dvigubos pilietybės klausimu, kol kas visuomenėje nesukėlė didesnių diskusijų. O jos būtinos. Šiandien daugelis sutinka, kad dvigubos pilietybės problemą reikia spręsti. Tačiau atliekant tai skubotai, nerandant tinkamos Konstitucijos straipsnio pataisos formuluotės, galima padaryti daug žalos.

Smerkiančiųjų dvigubos pilietybės idėją gretos per pastaruosius dvejus metus gerokai praretėjo. Šių metų sausį didelė dalis visuomenės reiškė nepasitenkinimą, kai Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė atmetė Deivido Stagniūno partnerės čiuožėjos Isabellos Tobias prašymą suteikti jai Lietuvos pilietybę. Žinoma, ne ši problema svarbiausia. Žmonės tiesiog geriau pajuto globalaus pasaulio pulsą ir suprato, kad vengti realybei žvelgti į akis nėra geriausia išeitis Lietuvai. Kiti turbūt keičia nuomonę matydami savo šeimos ar giminės padėtį.

Tačiau Seimo elgesys kelia didelį

nerimą. Nėra svarbesnio klausimo už pilietybės, todėl mėginimas spręsti jį skubotai, ir dar siekiant politinių dividendų, niekuo nepateisinamas. Deja, tenka konstatuoti, kad būtent tai šiuo metu ir vyksta.

Nuo 2006 metų Pilietybės įstatymas, stengiantis jį suderinti su Konstitucijos nuostatomis, buvo keičiamas gal penkis kartus, tad maišaties ir susierzinimo čia ir taip nestinga. Galų gale tapo akivaizdu, kad dvigubai pilietybei įteisinti būtina Konstitucijos pataisa, kurią galima priimti tik referendumu.

Priminsiu: privalomojo referendumo nuostata būtų priimta, jeigu už ją balsuotų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. Tačiau didžiulis galvos skausmas yra tai, kad referendumo sėkmė net geriausiu atveju mažai tikėtina. 2012 metų Seimo rinkimuose dalyvavo 57,5 proc. rinkėjų. Esant panašiam aktyvumui ir laukiant, jog nuostatai pritartų daugiau kaip pusė visų į sąrašus įtrauktų gyventojų, reikia, kad “už” balsuotų apie 90 proc. rinkimuose dalyvaujančių piliečių. Tai pasiekti gana sunku, ypač kai dėl klausimo - šiuo atveju Konstitucijos pataisos

formuluotės - nesusitaria politinės jėgos. Šiandien tokio sutarimo nėra, o diskusijos, kai kurių žiniasklaidos priemonių įvardytos kaip rietenos, dėl šio jautraus klausimo perkeltos į Seimo salę. Aštrios ir neparengtos diskusijos rodo neatsakingą, niekuo nepateisinamą elgesį, už kurį atsakomybė tenka Seimo daugumai.

lauskui su sava Konstitucijos straipsnio formuluote ir rinktis politinius dividendus darant galbūt neatitaisomą žalą šalies ateičiai. Reikėjo, kad svarbiausios politinės partijos būtų sutarusios tiek dėl referendumo formuluotės, tiek dėl aiškios Konstitucijos straipsnį įgyvendinsiančio įstatymo nuostatos. Skelbti referendumą, kai

Nesunku įsivaizduoti, kokia nusivylimo banga kiltų ir kokia žala būtų padaryta valstybei, jei referendumui teikta Konstitucijos nuostata liktų nepatvirtinta.

Nesunku įsivaizduoti, kokia nusivylimo banga kiltų ir kokia žala būtų padaryta valstybei, jei referendumui teikta Konstitucijos nuostata liktų nepatvirtinta. Gresiant tokiai perspektyvai kur kas geriau apskritai nejudinti minėto straipsnio. O referendumas galėtų pavykti tik tuo atveju, jei visos politinės jėgos vieningai paremtų teikiamą nuostatą ir aktyviai plušėtų už ją agituodamos.

Visiškai nesuvokiama, kodėl valdantieji leido “iššokti” Artūrui Pau-

nėra partijų sutarimo, nėra formuluotės - absurdo viršūnė. Net Pasaulio lietuvių bendruomenės, kuri ne vienus metus gina dvigubos pilietybės idėją, atstovė Lietuvoje Vida Bandis teigia, jog tokiomis aplinkybėmis referendumo geriau apskritai nerengti.

A.Paulausko pasiūlyta formuluotė “Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu” yra bevertė, netgi pavojinga. Norint ką nors pasiūlyti, įgyvendinti ir pasiekti reikia žinoti, ko nori. A.Paulauskas neturi su-

pratimo, kokia yra dvigubos pilietybės prasmė, neturi jokios idėjos ir jokios vizijos. Pagal siūlomą formuluotę bet kuris Lietuvos pilietis gali būti bet kurios kitos valstybės piliečiu - žodžiu, pilietybės, o kartu ir valstybės prasmė išplaunama taip, kaip tik įmanoma išplauti. Kitos valstybės pilietybė siūloma, net brukama tiems, kurie jos iki šiol nė neprašė. Ne geriau “sublizgėjo” ir premjeras - jis pareiškė, kad dvigubos pilietybės koncepciją turi pasiūlyti teisininkai. Tautos ir valstybės ateitis atiduodama į anoniminių teisininkų rankas, nes įtakingiausias politikas šiuo klausimu neturi ką pasakyti?

Užmirštamas svarbiausias dalykas konstitucinė nuostata, kad Lietuvos valstybę kuria Tauta. Užmirštama vienintelė svarbiausia problema, kurią nesėkmingai mėgino išspręsti vienas po kito priimami pilietybės įstatymai, - pasiekti, kad iš Lietuvos piliečio lietuvio jokiomis sąlygomis nebūtų atimama pilietybė, kuri Konstitucijoje yra įtvirtinta kaip prigimtinė teisė. Galų gale turi būti aiškiai, protingai, siekiant naudos Lietuvos valstybei sureguliuoti principai, pagal kuriuos pilietybė suteikiama kitų valstybių piliečiams.

•

Seimo tribūna

Sveikatos apsaugos sistemoje būtini pokyčiai Seimo narė “darbietė” Vilija Filipovičienė apgailestauja, kad mūsų šalyje nesuformuotas teigiamas visuomenės požiūris į sveiką gyvenseną ir sveikatos išsaugojimą, daugiau dėmesio skiriama ne ligų prevencijai, o jų gydymui.

- Lietuvos gyventojai per mažai dėmesio skiria pagrindinei sveikatos daliai - sveikai gyvensenai. Kaip skatinti žmones gyventi sveikai, išsaugoti sveikatą ir ją stiprinti?

- Kaip teigia mokslininkai, sveikata 50 proc. priklauso nuo paties žmogaus gyvensenos, 20 proc. - nuo aplinkos, jos kokybės, dar 20 proc. lemia biologiniai veiksniai - lytis, amžius, o nuo visagalės medicinos priklauso vos 10 procentų.

Sveikai gyventi, atrodo, labai paprasta.

Pakanka judėti, nepersivalgyti, maitintis sveikais produktais, nevartoti alkoholio, tabako, narkotinių medžiagų. Tačiau šiuo klausimu svarbiausia - paties žmogaus motyvacija sveikai gyventi, nes neįmanoma priversti to daryti jokiais įstatymais. Medikai sako, kad sveikai gyventi labai pigu. Tereikia atsisakyti automobilio, kuo daugiau vaikščioti pėsčiomis, mažiau valgyti ir maitintis sveikais produktais. Motyvuoti tai daryti, skatinti sveikai gyventi turi artimiausia aplinka, darbdaviai.

Būtinas nuolatinis švietimas, ir nuo pat vaikystės, kad sveika gyvensena “įaugtų į kraują”, taptų neatsiejama žmogaus gyvenimo dalimi. Tėvai privalo rūpintis, kad jų vaikai valgytų sveiką maistą, gyventų sveikoje aplinkoje, būtų fiziškai aktyvūs, ir patys rodyti tei-

Romo Jurgaičio nuotrauka

V.Filipovičienė: “Higienos instituto specialistai nustatė, kad jeigu jau šiandien nebus imtasi reformų, po dvejų metų medikai nebeįstengs priimti ligonių.” giamą pavyzdį. Jiems turi padėti ir mokyklos. Sveikos gyvensenos ugdymas turėtų būti įtrauktas į ikimokyklinių ir ugdymo įstaigų programas. Būtina remti ir aukštųjų mokyklų iniciatyvas sveikos gyvensenos srityje. Nevalia taupyti sveikatos programų sąskaita.

- Kokias išskirtumėte pagrindines mūsų šalies sveikatos apsaugos sistemos problemas? Kaip jas spręsti?

- Higienos instituto specialistai atliko tyrimą ir nustatė, kad jeigu jau šiandien nebus imtasi reformų, po

Lietuvos žinios

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Bašarovas V.Sinicaitė

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2204) (tel. 249 2247)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

dvejų metų medikai nebeįstengs priimti ligonių. 80 proc. paciento sveikatos problemų turi išspręsti bendrosios praktikos gydytojai. Vakarų Europoje net ketvirtadalis visų gydytojų yra šeimos gydytojai, tuo metu Lietuvoje - tik apie 18 procentų. Kaip rodo statistika, gyventojai darosi vis ligotesni, ir dažnai serga ne viena liga. Per pastarąjį dešimtmetį šeimos gydytojams darbo padaugėjo net 40 procentų. Jeigu tokia tendencija išliks ir ateityje, jau po kelerių metų darbo krūvis Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentas G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209) „Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“ J.Čiulada

bendrosios praktikos gydytojams taps nebepakeliamas. Šią situaciją, be abejo, reikia kuo skubiau keisti.

Taip pat išskirčiau neefektyvų sveikatos priežiūros įstaigų tinklo išteklių valdymą, neskaidrią ir painią priemokų sistemą, kuri leidžia piktnaudžiauti ligonių eilių pas specialistus sudarymu ir versti žmones mokėti nelegalias priemokas.

Tenka konstatuoti, kad Lietuvoje sveikatos apsaugai tenkanti bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis yra viena mažiausių Europos Sąjungoje (ES). Šalies medikai tvirtina, jog sveikatos apsaugai turėtų būti skiriama ne mažiau kaip 5 proc. BVP. Taip pat svarbu, kad iki šiol nesuformuotas teigiamas visuomenės požiūris į sveiką gyvenseną, sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą, daugiau dėmesio skiriama ne ligų prevencijai, o jų gydymui. Taigi problemų - begalė, paminėjau tik kelias iš jų. Tiems klausimams spręsti prireiks kompleksinio požiūrio ir ypatingo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) bei visos Vyriausybės dėmesio.

- Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis inicijuoja sveikatos apsaugos reformą. Kaip vertinate jo siūlomas pertvarkas?

- Deja, kol kas jokių konkrečių teisės aktų apie ministro siūlomas pertvarkas sveikatos sistemoje Seimo Sveikatos reikalų komitetas nėra gavęs. Per išvažiuojamąjį posėdį į SAM mums buvo pristatyti tik ministerijos struktūros pokyčiai, pradėti įgyvendinti atėjus naujam ministrui.

- Esate Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos narė.

(tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 687) 95837) Interneto svetainė www.lzinios.lt

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Ar narkomanijos ir alkoholizmo rykštė skaudžiai plaka mūsų šalį?

- Labai skaudžiai. Su narkotikų ir alkoholio vartojimu susijusi ne tik sveikata, bet ir sugriauti žmonių gyvenimai, nusikalstamumo didėjimas. Paradoksas - žmonių Lietuvoje mažėja, tuo metu nusikaltimų, siejamų su neteisėta narkotikų apyvarta, tik daugėja. O kur dar nusikaltimai, padaromi apsvaigus nuo kvaišalų ir alkoholio.

Todėl ir matau savo darbo prasmę dėti visas pastangas, kad mūsų vaikai, anūkai būtų apsaugoti nuo šios XXI amžiaus rykštės.

- Kokių priemonių valstybiniu lygiu reikia imtis, kad narkotikų ir alkoholio vartojimas mažėtų?

- Pirmiausia būtina imtis aktyvios priklausomybės ligų prevencijos. Turime stengtis, kad valstybės politika būtų orientuota į sisteminių priemonių taikymą visuomenės sveikatai gerinti, teisėsaugos, muitinės ir išorinės ES sienos apsaugai stiprinti, į baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kontrolę. Darbo partijos programoje esame aiškiai pabrėžę, kad būtinas prevencinis darbas, propaguojant sveiką gyvenseną ir ugdant gyvenimo įgūdžius, su vaikais bei jaunimu, nevartojančiu narkotikų, su priklausomybės ligomis sergančiais suaugusiaisiais, kuriems reikalingas ne tik gydymas, reabilitacija, bet ir reintegracija. Esu už tai, jog būtų šalinamos priežastys. Tik tada pasekmių turėsime mažiau.

•

Seimo narę kalbino ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 620) 10476) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

2013 04 24 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Iki visiškos vienybės energetikoje - dar toli sisprendimas. Daugumą sudarančios politinės jėgos savo viduje turi apsispręsti, kokiu keliu einame: statome atominę elektrinę ar ne. Mes siūlėme į susitarimą įrašyti ne tokią aptakią formuluotę, kad Lietuva privalo turėti dalinį energijos generavimo šaltinį, o tai, kad mūsų šalis turi būti atominė valstybė ir turėti atominę elektrinę”, pabrėžė E.Masiulis.

Kiti galimi susitarimo punktai dėl Europos Sąjungos (ES) trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo, dujų terminalo statybos, alternatyvios energetikos plėtros, anot Liberalų sąjūdžio lyderio, jo vadovaujamai partijai priimtini. “Energetiniai projektai yra ilgalaikiai, pergyvena ne vieną ir ne dvi vyriausybes. Todėl toks bazinis susitarimas turėtų prasmę, kad pasikeitus politinei valdžiai būtų laikomasi jo punktų”, - kalbėjo E.Masiulis.

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Valdančiųjų ir opozicinių partijų atstovai sutinka, kad šaliai būtinas nacionalinis susitarimas dėl energetikos, nes reikia sudaryti sąlygas ilgalaikiams strateginiams tikslams įgyvendinti. Tačiau rasti visas politines jėgas tenkinantį jo variantą gali būti sunkiai įmanoma.

Lietuva rengiasi įgyvendinti ne vieną itin svarbų energetinį projektą: statyti suskystintų gamtinių dujų terminalą, tiesti elektros jungtis į Vakarų Europą ir Skandinaviją, svarsto žvalgyti skalūnų dujų telkinius. Kad jie būtų sėkmingi, politinių partijų nuomone, būtina pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl energetikos. Tačiau jo ateitis, ore pakibus Visagino atominės elektrinės (VAE) projektui, lieka neaiški.

Būtinas platus sutarimas Prezidentė Dalia Grybauskaitė šiuo metu nenori įvardyti savo pozicijos dėl branduolinės energetikos plėtros.

“Vyriausybė turi apsispręsti ir kartu siekti apsisprendimo pagrindu pasirašyti platesnį nacionalinį susitarimą dėl energetikos. Taip būtų maksimaliai depolitizuotas energetikos sektorius ir užtikrintas ilgalaikių strateginių energetikos tikslų įgyvendinimas”, - vakar teigė šalies vadovės patarėjas Nerijus Udrėnas.

Kad politinėms partijoms būtina susitarti, mano ir energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius. “Visi energetikos projektai yra ilgalaikiai. Jie įgyvendinami metais, o kai kurie net dešimtmečiais. Kalbant apie gamybos struktūros pasikeitimus, pavyzdžiui, elektros energijos srityje, turėtume siekti depolitizuoti tuos projektus, dėl jų susitarti ir nuosekliai įgyvendinti”, - anksčiau žiniasklaidai yra sakęs ministras.

Premjero Algirdo Butkevičiaus atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė tvirtino, kad Vyriausybė siekia visų politinių jėgų sutarimo dėl

Reikia tęstinumo Romo Jurgaičio nuotrauka

E.Masiulis: “Toks bazinis susitarimas turėtų prasmę, kad pasikeitus politinei valdžiai būtų laikomasi jo punktų.” ilgalaikių strateginių tikslų. Dėl to rytoj Seime ketinama pristatyti skaičiavimus ir išvadas, koks Lietuvai būtų optimalus apsirūpinimas elektros energija.

Nereikėtų politizuoti Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnės Irenos Šiaulienės nuomone, būtų tikslinga, kad visos politinės jėgos rastų sutarimą strateginiais energetikos klausimais. “Didelę ekonominę svarbą turinčių klausimų nereikėtų politizuoti”, - įsitikinusi ji. I.Šiaulienė siūlė palaukti rytdienos, kai Seime bus pristatyta Energetikos strategija.

Seimo Energetikos komisijos pirmininkas “darbietis” Kęstutis Daukšys taip pat mano, kad nacionalinis susitarimas dėl energetikos yra reikalingas. Jis galėtų būti “lipdomas” prie

parengtos Energetikos strategijos. Esą būtina apskaičiuoti mūsų šalies energetikos galimybes ir sutarti, kaip bus užtikrintas pigus bei patikimas elektros energijos, šilumos tiekimas, renovuojami daugiabučiai gyvenamieji namai ir kita. “Visos partijos turėtų sutarti dėl strategijos įgyvendinimo, kad vėliau nebūtų kaitaliojimų kas kelerius metus”, - sakė “darbietis”.

Kalbėdamas apie VAE projekto ateitį K.Daukšys pažymėjo, kad, darbo grupės skaičiavimais, jėgainės gaminama elektros energija būtų brangi. Šiandien, anot jo, Vyriausybė turi pareigą derėtis su investuotojais dėl projekto finansavimo ir kitų svarbių dalykų. “Dabar viskas - Vyriausybės rankose. Jeigu ji sugebės pagerinti projekto sąlygas, jis gal bus gyvybingas”, - pridūrė K.Daukšys.

Nori atominės elektrinės Šešėlinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vyriausybės energetikos ministras Dainius Kreivys sutinka - susitarimas dėl energetikos yra reikalingas. Tačiau šiuo metu jam susidaro įspūdis, kad renkamasi kelią, kuriuo einant Lietuvos rinkoje dominuos nesaugus elektros importas. “Taip mes darysime didžiulį kompromisą su Lietuvos energetiniu ir valstybės saugumu. Pagrindinis klausimas turėtų būti: ar lieka, ar ne sava generacija ir atominė energetika”, - dėstė jis. D.Kreivio teigimu, branduolinė energetika turėtų būti prioritetinė, nes yra pati pigiausia. Pasak pašnekovo, elektros energijos gamyba galima ir iš atsinaujinančių ar kitų šaltinių.

Seimo Liberalų sąjūdžio seniūnas Eligijus Masiulis tikino, jog visada pasisakė už susitarimą dėl energetikos.

Jis prisiminė, kad J.Neverovičius prieš kurį laiką buvo pristatęs tokio dokumento projektą. “Į susitarimą žiūrime pozityviai. Tačiau problema yra pačios valdančiosios daugumos ap-

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko “tvarkiečio” Remigijaus Žemaitaičio nuomone, būtina pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl energetikos, nes ketinama įgyvendinti nemažai reikšmingų projektų. “Šiandien valstybė ir visos politinės partijos turi žūtbūt sutarti. Tai pats svarbiausias dalykas, jei siekiame pigesnės elektros energijos ir apskritai energijos”, - įsitikinęs jis.

Dėl VAE R.Žemaitaičiui viskas aišku - esą dabartinis projektas yra ydingas, neduodantis naudos valstybei, be to, nesame pajėgūs jo įgyvendinti. “Jeigu bandome būti kaip nuogi pilypai kanapėse ir prisistatyti, kad pirmieji ES patys pasistatėme atominę elektrinę - valio. Tik tegul tie asmenys nurodo finansų šaltinį ir pasako gyventojams, jog elektros energijos kaina pakils iki 94 centų”, - tvirtino Seimo narys.

R.Žemaitaičio žodžiais, VAE projektas gali būti įgyvendintas tik tada, jeigu jo sąmata bus sumažinta 20 procentų. Tokiu atveju jėgainė iki 20252027 dar būtų nuostolinga, bet paskui imtų atsipirkti.

•

Du pasai - emigravusiesiems į Vakarus RAIMONDA RAMELIENĖ

Būsimam referendumui dėl dvigubos pilietybės įteisinimo Seimo konservatoriai siūlo savą Konstitucijos pataisos formuluotę. Jų nuomone, tokią galimybę galima būtų suteikti tik emigravusiesiems į Europos Sąjungos (ES) ir NATO valstybes.

kitos valstybės pilietis, išskyrus Lietuvos pilietį nuo gimimo, emigravusį į Europos Sąjungos ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybę narę ir įgijusį jos pilietybę, taip pat kitais įstatymo numatytais atskirais atvejais.”

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininko socialdemokrato Juliaus Sabatausko nuomone, nė viena pasiūlytų formuluočių nėra ideali.

no, kad jei referendumui būtų pateikta būtent TS-LKD siūloma formuluotė, ji atspindėtų ir “didžiosios dalies tautos lūkesčius”, ir užtikrintų ateities saugumą. “Žinoma, diskutuoti galima ir dėl mūsų formuluotės. Mes norime užduoti tam tikrą toną, kuris “įstatytų” procesą į tam tikrus diskusijų rėmus”, - pridūrė S.Šedbaras.

Būtina tartis Du kriterijai

Seimas praėjusią savaitę po pateikimo pritarė 36 valdančiųjų parlamentarų parašais paremtai Darbo partijos frakcijos atstovo Artūro Paulausko idėjai surengti referendumą, kuriame tauta galėtų išsakyti savo nuomonę dėl dvigubos pilietybės suteikimo Lietuvos piliečiams. Tačiau “darbiečio” pasiūlytą formuluotę nevienareikšmiškai vertino ne tik opozicija, bet ir dalis koalicijos atstovų. Tėvynės sąjungosLietuvos krikščionių demokratų (TSLKD) frakcija dėl to balsuodama susilaikė. Priminsime, kad A.Paulausko projekte siūloma tokia Konstitucijos keitimo formuluotė: “Pritariu, kad Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnio antroji dalis būtų išdėstyta šitaip: “Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu.”

TS-LKD pataisą suformulavo taip: “Niekas negali būti kartu Lietuvos ir

Vienas formuluotės autorių TSLKD frakcijos narys Stasys Šedbaras priminė, kad konservatoriai, teikdami siūlymą, liko ištikimi savo pozicijai, kurią mėgino įteisinti dabar galiojančiame Pilietybės įstatyme. Pasak politiko, dėl dvigubos pilietybės kaip buvo, taip ir lieka du pagrindiniai kriterijai - kilmė ir Lietuvos integracija į Vakarus. “Kitaip tariant, dviguba pilietybė būtų toleruojama, kai ji susijusi su ES ir NATO valstybių pilietybe”, - LŽ sakė S.Šedbaras. Prieš pustrečių metų Seime svarstant analogišką pataisą konservatoriai sulaukė nemažai priekaištų, esą įteisinus tokią nuostatą už borto liktų Lotynų Amerikoje, Australijoje ir net Šveicarijoje gyvenantys tautiečiai. Paklaustas, ar nesijaudina, jog ir dabar kils diskusijų audra, S.Šedbaras teigė, kad “kažkoks kriterijus vis tiek turi būti

S.Šedbaras: “Dviguba pilietybė būtų toleruojama, kai ji susijusi su ES ir NATO valstybių pilietybe.”

Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

pasirinktas”. “Pagrindinė emigracijos kryptis veda į Europos Sąjungos šalis ir JAV”, - sakė jis. Anot S.Šedbaro, “tokio nulinio varianto”, kokį pasiūlė A.Paulauskas, negalima priimti, nes “mūsų valstybei ir tautai gali kilti rimtų grėsmių”. Konservatorius ma-

TTK pirmininko J.Sabatausko teigimu, A.Paulausko pateikta formuluotė “sudaro galimybę kiekvienam piliečiui turėti dešimtis dar kitų pilietybių”. “Didelis klausimas, ar iš tiesų mums to reikia”, - LŽ sakė socialdemokratas. Anot politiko, konservatorių siūlomas projektas taip pat plačiai atvertų dvigubos pilietybės vartus, be to, dar ir rūšiuotų valstybes. “Manyčiau, kad mums reikėtų rasti kažkokį kompromisinį variantą ir referendumui teikti tokią formuluotę, kuri tenkintų daugumą piliečių.

Tai nebus patariamasis referendumas.

Jo metu bus priimta visiškai nauja Konstitucijos 12 straipsnio formuluotė”, - pabrėžė J.Sabatauskas. Todėl dar prieš referendumą politikai turėtų ne tik diskutuoti, bet ir atsiklausti piliečių nuomonės. “Jei 49,9 proc. pasakys “taip”, referendumas, deja, bus nerezultatyvus”, - sakė TTK vadovas.

Jis mano, kad rasti priimtiniausią va-

riantą padėtų visų Seimo frakcijų pasirašytas memorandumas. Apie tokią galimybę frakcijos prabilo po kovą Konstitucinio Teismo paskelbto išaiškinimo dėl dvigubos pilietybės bei pilietybės suteikimo išimčių. Priminsime, kad susitarimą ignoravęs savo projektą pateikęs A.Paulauskas sulaukė nemažai kolegų priekaištų dėl nekorektiško elgesio. J.Sabatauskas įsitikinęs, kad ieškant tiksliausios referendumo for-

J.Sabatauskas: “Reikėtų rasti kompromisinį variantą.” muluotės skubėti negalima. Juolab kad tokioms paieškoms dar yra 10 mėnesių.

Referendumą ketinama skelbti kartu su kitąmet gegužę vyksiančiais prezidento rinkimais.

Pasak A.Paulausko, TS-LKD formuluotė greičiausiai atsirado “iš tų grėsmių, kurias jie įžiūri”. “Reikia kalbėti su specialistais, kiek iš tiesų tos grėsmės mums realios. Jau sakiau, esu atviras visiems siūlymams”, - teigė “darbietis”. Konstitucijos komisijai jis sakė siūlysiąs “atidaryti specialią dėžutę”, į kurią visi norintieji galėtų įmesti savo projektus.

•

4

2013 04 24 Lietuvos žinios

Dienos temos

Trumpai ARKIVYSKUPAS PRADĖJO EITI PAREIGAS

Kova dėl miškų persikels į Seimą

Naujasis Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas vakar paragino tikinčiuosius siekti dvasinio atsinaujinimo ir pabrėžė, kad valstybės laisvė priklauso nuo kiekvieno piliečio susivokimo bei apsisprendimo. Kalbėdamas ingreso šv. Mišiose arkivyskupas teigė, kad Lietuvai “atsitolinant nuo praėjusio amžiaus okupacinės vergijos šis kelias lydimas sunkumų ir vargų”. Dvasininkas pabrėžė, kad pats augo lietuvių emigrantų šeimoje Jungtinėse Amerikos Valstijose, todėl gerai supranta “savos kultūros bei kalbos išsaugojimo rūpestį ir įsipareigojimo bei meilės šaliai, kurioje gyveni, svarbą”. 51 metų naujasis Vilniaus arkivyskupas pamoksle taip pat keletu sakinių į tikinčiuosius kreipėsi lenkų bei anglų kalbomis.

A.Salamakinas žaliųjų nuogąstavimus vadina nepagrįstais.

Romo Jurgaičio nuotrauka

Lietuvoje yra šešios savivaldybės, kurių miškingumas didesnis kaip 50 procentų. / LŽ archyvo nuotrauka KAZYS KAZAKEVIČIUS

Kai kuriems miestams ir gyvenvietėms pritrūkus plėtrai tinkamų teritorijų, užsimota keisti Miškų įstatymą, kad būtų galima juos plėsti miškų sąskaita.

Tačiau tam pasipriešino Lietuvos žalieji - jie baiminasi, kad pataisomis bus atvertas kelias urbanizuoti gražiausius savivaldybių kampelius.

Parengta svarstyti Vilniaus arkivyskupas G.Grušas.

Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

IŠRINKTAS LRT TARYBOS PIRMININKAS Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos pirmininku vakar buvo išrinktas Vilniaus universiteto (VU) profesorius Žygintas Pečiulis. Tarybos pirmininko rinkimuose dalyvavo du kandidatai: Ž.Pečiulis ir Tomas Eitutis.

Už Ž.Pečiulį balsavo septyni tarybos nariai, keturi savo balsus atidavė T.Eitučiui. Balsavimas tarybos narių sprendimu buvo slaptas. Ž.Pečiulį į LRT tarybą delegavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, jo kadencija baigsis 2018 metų gegužę. Verslo konsultantą T.Eitutį į aukščiausią nacionalinio transliuotojo valdymo instituciją iki 2016 metų rugsėjo delegavo Seimas. 57 metų Ž.Pečiulis vadovauja VU Žurnalistikos institutui, yra šios aukštosios mokyklos senato narys.

BNS, LŽ

Netrukus, gegužę, Seime numatyta svarstyti Miškų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama, kad visi miestuose ir kaimuose esantys želdynai bei miestų parkai nebūtų laikomi mišku. Taip pat siūloma papildyti Miškų įstatymą, sudarant galimybes formuoti gyvenamąsias teritorijas miestuose, kai miško žemės paskirties keitimą inicijuoja savivaldybė, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų.

Ginčus keliančias Miškų įstatymo pataisas pateikė Seimo nariai: Algimantas Salamakinas, Rimantas Sinkevičius, Raimundas Paliukas, Arūnas Dudėnas, Darius Ulickas ir Gintautas Mikolaitis. Jomis taip pat siekiama palengvinti savivaldybių galimybes miško žemę paversti kitomis naudmenomis visuomeninės paskirties ir bendrojo viešojo naudojimo teritorijoms - kapinėms bei želdynams formuoti, už tai iš savivaldybių nereikalaujant į valstybės biudžetą sumokėti piniginių kompensacijų. Įstatymo pataisų projektui po pateikimo Seimas jau pritarė, jį svars-

tyti numatyta gegužės 7-osios plenariniame posėdyje.

Merams trūksta žemės Lietuvoje yra šešios savivaldybės, kurių miškingumas didesnis kaip 50 procentų. Viena jų - Varėnos rajonas, apie jo centrą ošia antros kategorijos brandus miškas ir miesto plėtrai nelikę jokių galimybių. “Mieste net ir vieno sklypo neturime kur suformuoti, o grąžinti nuosavybėn turime 38 sklypus.

Mus kaltina, kad nevykdome žemės reformos, bet mes neturime ploto, kur būtų galima formuoti sklypus individualiai statybai, tik miškus”, - tvirtino Varėnos rajono meras Vidas Mikalauskas. Pasak jo, būta planų įrengti individualių namų kvartalą vienoje kelio į Senąją Varėną pusėje. Net ir nutiesti komunikacijas nebuvo sudėtinga, nes kitoje kelio pusėje jau pastatytas gyvenamųjų namų kvartalas. Tačiau tokiam sumanymui nepritarta, nes kirsti miško neleista.

Varėnoje žemės trūksta ir infrastruktūrai plėtoti, visuomeninės paskirties statybai. Savivaldybė planavo įrengti hipodromą, bet planų teko atsisakyti, nes jo ribos truputį “įlindo” į mišką. Perlojos miestelyje reikėtų įrengti naujas kapines, bet už jas (miške) savivaldybei į valstybės biudžetą tektų pakloti nemenką sumą pinigų.

“Negalime vykdyti jokios veiklos, tad jei tai užsitęs, Varėna bus pasmerkta letarginiam miegui”, - tvirtino V.Mikalauskas.

Siekia urbanizuoti miškus?

Tuo metu, kai savivaldybių atstovai teigia, kad parengtos Miškų įstatymo pataisos atvertų didesnes galimybes sa-

vivaldybėms tenkinti gyventojų interesus ir rūpintis aplinka, Lietuvos žaliųjų atstovai Seimo Aplinkos apsaugos komitetui (AAK) įteikė raštą, kuriame teigiama, kad įstatymo pakeitimo projektas savivaldybėms suteiks galimybę plėsti miestus jų teritorijose esančių miškų sąskaita, o taip esą būtų pažeisti visuomenės interesai.

“Keisti miško žemės paskirtį įstatymai leidžia tik išimtiniais atvejais, tenkinant visuomenės interesus. Tačiau konkrečių sklypų formavimą in-

V.Vingrienė: “Tokios tendencijos kelia grėsmę miškams ir veda į jų urbanizaciją.” dividualių namų ar pramoninių pastatų statybai vargu ar galima laikyti visuomenės interesu”, - teigė susivienijimo žali.lt koordinatorė Virginija Vingrienė. Pasak jos, gyvenamųjų vietovių plėtrai gali būti panaudoti apleisti plotai - nenaudojamų pastatų kvartalai, apleistos žemės ūkio paskirties žemės ar kitos teritorijos. Tačiau būtinybės tai daryti miškų sąskaita esą tikrai nėra, juolab kad prieš kelis mėnesius Seimas jau suteikė panašią galimybę, leidžiančią sodybų plėtrą miškuose.

“Tokios tendencijos kelia grėsmę miškams ir veda į jų urbanizaciją. Siekis miestuose esančius miškus pavadinti želdynais taip pat atrištų valdininkams rankas kirsti šiuos plotus, neribojamai keisti žemės paskirtį ir statyti gyvenamuosius namus”, - kalbėjo V.Vingrienė. Anot jos, šiomis įs-

tatymo pataisomis nusitaikyta į gražiausius šalies kampelius - Neringą, Trakus, Druskininkus, Švenčionis, Kazlų Rūdą, Varėną.

Padės savivaldybėms Seimo AAK pirmininkas Algimantas Salamakinas žaliųjų nuogąstavimus vadina nepagrįstais. “Tesiekiame palengvinti situaciją kai kuriose miškingose savivaldybėse, kad šios galėtų formuoti žemės sklypus ten, kur tai galima, ir taip kompensuoti savininkų palikuonims už turėtą žemę”, - LŽ tvirtino A.Salamakinas. Seimo narys tikino, kad tokie atvejai Lietuvoje tikrai nebus dažni, nes tėra šešios savivaldybės, kurios galės pasinaudoti minėto įstatymo pataisose numatytomis galimybėmis.

A.Salamakino teigimu, įstatymų pataisos, leisiančios savivaldybėms nemokėti kompensacijų už visuomenės poreikiams paimamą mišką, taip pat skirtos savivaldybių veiklai palengvinti. Juk pagal dabartinius įstatymus už kiekvieną miško hektarą į miško atkūrimo fondą privalu sumokėti 50-100 tūkst. litų.

Seimo AAK pirmininkas teigė, kad pinigų neturinčios savivaldybės turi imti paskolas bankuose, mokėti palūkanas. O juk tai yra tie patys iš mokesčių mokėtojų surinkti pinigai. A.Salamakino nuomone, savivaldybių, palyginti su privačiu verslu, padėtis yra nelygiavertė. Mat miško žemės paskirtį keičiantys verslininkai gali atsodinti mišką kitoje vietoje, tik savivaldybėms to daryti neleidžiama.

“Saugiklių, kad nebūtų piktnaudžiaujama - nebūtų užstatomos paežerės, pamiškės, kad nebūtų kertami miškai - įstatymuose daugybė pridėta, tad tenorime padėti savivaldybėms”, - tikino Seimo AAK pirmininkas.

•

2013 04 24 Lietuvos žinios

Dienos temos

5

Palangos paplūdimiuose nebebus nakties DENISAS NIKITENKA

Energija trykštantis Palangos meras Šarūnas Vaitkus užsimojo centrinio Palangos paplūdimio 3 km ilgio ruože pastatyti Saulės ir vėjo energija maitinamų žibintų eilę.

Idėja apšviesti šiuo metu naktimis tamsoje skendinčius paplūdimius iki šiol sklandė tik tarp Palangos vadovo bendražygių. Tik vakar iš “Lietuvos žinių” žurnalisto apie ją sužinoję kai kurie kurorto politikai neteko amo ir tvirtino, kad projektas jiems primena Ostapo Benderio postringavimus apie Naujuosius Vasiukus.

Kiek kainuotų paplūdimių apšvietimas, hibridinių modernių žibintų priežiūra, eksploatavimas, kokiomis lėšomis projektas būtų įgyvendinamas, kol kas neaišku.

Įkvėpė Ventspilis Šiuo metu Palangoje paplūdimiuose naktiniais žibintais yra apšviestas tik tiltas į jūrą, o abipus jo esančius pajūrio pliažus saulei nusileidus apgaubia tamsa. Todėl Palangos meras LŽ tikino jau senokai ieškojęs sprendimų, kaip būtų galima paplūdimius naktimis apšviesti ir padaryti saugesnius, patrauklesnius.

“Pavyzdžių toli ieškoti nereikia: žibintais apšviesti Latvijos miesto Ventspilio paplūdimiai. Tačiau ten naudojama elektros energija teka kabeliais, įkastais po žeme, o mums toks variantas netinka. Palangos paplūdimiai sezoniškai yra skalaujami bangų, siaučia audros, todėl kasti smėlį netikslinga. Daug efektyviau, ekonomiškiau ir ekologiškiau būtų įrengti hibridinius saulės ir vėjo energija maitinamus žibintus be požeminių komunikacijų. Tokie jau senokai apšviečia erdves Vokietijoje, Olandijoje, JAV, kitose civilizuotose valstybėse”, - LŽ teigė meras.

Kol kas Palangoje apšviestas tik jūros tiltas. / LŽ archyvo nuotraukos metrų. Preliminariai vienas toks žibintas gali kainuoti apie 8 tūkst. litų, o galutinė projekto kaina paaiškėtų po viešo konkurso”, - tikino Š.Vaitkus. Tad jei būtų įrengta 60 žibintų kas 50 metrų, jie galėtų kainuoti apie 480 tūkst. litų.

Sumažintų sezoniškumą LŽ paklaustas, kokiu tikslu taip netikėtai prireikė apšviesti Palangos paplūdimius, kurie ir neapšviesti populiarūs, Š.Vaitkus akcentavo sezoniškumo problemą. “Kiek Lietuvoje turime šviesių vakarų per metus? Du tris mėnesius. Tačiau rudenį, kai dar gana šilta, o saulė leidžiasi anksti, taip pat žiemą, pavasarį paplūdimiai irgi gali būti lankomi. Dabar, kai jie skendi visiškoje tamsoje, pliažuose vaikš-

Įrenginiai būtų statomi ne viduryje paplūdimių, o priekopyje, kur mažiausiai pasiekia jūros bangos.

Jis tikino, kad žibintų reikėtų apie 3 km ruože nuo paplūdimio ties S.Dariaus ir S.Girėno gatve iki gelbėtojų stoties už Rąžės upelio. Įrenginiai būtų statomi ne viduryje paplūdimių, o priekopyje, kur mažiausiai pasiekia jūros bangos. “Merijos specialistams esu pavedęs aiškintis, kiek tokie žibintai kainuotų, kas juos gamina, kokios būtų eksploatavimo išlaidos, atsipirkimo galimybės. Būtų pastatyti ne tik žibintai, bet ir įrengti stacionarūs lauko treniruokliai, modernios tinklinio aikštelės. Gal žibintai stovėtų kas 50, o gal ir kas 100

čioti sutemus ir nesmagu, ir nesaugu. Juos apšvietus žmonės tikrai naudotųsi galimybe romantiškai pasivaikščioti vėlai vakare arba naktį.

Taip Palangoje būtų sukurtas dar vienas naujas traukos taškas, žmonėms atsirastų dar viena atraktyvi vieta”, teigė meras. Pasak jo, hibridiniai, elektros energija apsirūpinantys žibintai labai padėtų išnaudoti paplūdimių infrastruktūrą.

“Dabar, pavyzdžiui, paplūdimiuose įsikuriančioms kavinėms reikia tiesti elektros kabelius per smėlį, jie šlampa, kartais gadinami poilsiauto-

Apšviestuose Ventspilio paplūdimiuose elektra teka po žeme, o Palangoje energiją gamintų saulė ir vėjas.

jų. O žibintuose būtų įtaisyti akumuliatoriai, maitinami saulės ir vėjo energijos, jie būtų naudojami įgarsinimui, lauko kavinių reikmėms. Tad būtų išspręsta daug techninių problemų. Be to, ant žibintų dėl saugumo būtų galima ir vaizdo kameras pakabinti, tai padėtų policijai užtikrinti viešąją tvarką per renginius paplūdimiuose”, - žibintų idėjos pliusus vardijo meras. Jo manymu, pliažų apšvietimo idėjai įgyvendinti pinigų būtų galima gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, iš kurių finansuojami įvairūs su atsinaujinančia energija susiję projektai.

“O gal bus apsispręsta idėją realizuoti ir iš miesto biudžeto. Norėčiau, kad formuojant kitų metų biudžetą šis projektas būtų įtrauktas į sąmatą ir įgyvendintas jau kitąmet. Nebūkime atsilikę, civilizuotas pasaulis labai plačiai naudoja hibridinius atsinaujinančios energijos žibintus. Tad Palangos pliažai tikrai taptų patrauklesni ir saugesni naktį, gal ir verslininkai norėtų papildomai investuoti pasikeitus aplinkai. Būtų galima ir vakarais organizuoti įvairius masinius renginius, sporto varžybas”, idėją plėtojo Palangos vadovas.

Policija - už šviesą Mero idėja - ne naujiena Palangos policijos vadovybei. Ji dar prieš metus primygtinai ragino svarstyti galimybę apšviesti paplūdimius. Anot Palangos miesto policijos komisariato viršininko Alvydo Katkausko, tamsiu paros metu ypač per įvairius ilgiau trunkančius renginius vasarą paplūdimiuose padaugėja smulkių

Tokie ar panašūs hibridiniai žibintai naudojami kitose šalyse.

vagysčių, plėšimų. Jei paplūdimiai būtų apšviesti, policijai tikrai būtų lengviau dirbti, žmonės jaustųsi saugesni. Tai būtų labai protingas sprendimas”, - LŽ sakė A.Katkauskas. Jo manymu, Palangoje sutemus poilsiautojai ir vietos žmonės mėgsta romantiškai leisti laiką paplūdimiuose.

“Tai nesudėtinga. Be to, paplūdimių apšvietimo galimybė yra numatyta ir pliažų tvarkymo schemoje.

Mūsų darbuotojai žinių apie saulės baterijų eksploatavimą įgytų iš kelininkų, kurie jau naudoja saulės baterijomis maitinamus greičio matuoklius. Mums tereikėtų įsigyti keltuvą, kuris galėtų važiuoti smėliu, mediniais kopų takais, nes reikėtų žibintus taisyti. Tokia mašina kainuotų apie 30 tūkst. litų”, - LŽ aiškino K.Skierus. Jis taip pat itin palankiai vertino Š.Vaitkaus iniciatyvą ir tvirtino, kad apšviesti paplūdimiai pritrauks daugiau žmonių, o ir pailgins vasaros sezoną.

Monkės biznis?

“Vakarais po darbų norisi pasivaikščioti pajūriu, tačiau tamsoje labai nejauku. Jei išties paplūdimiai būtų apšviesti, žmonėms tai labai patiktų, jie jaustųsi daug saugesni”, teigė pareigūnas.

Kreipėsi į tiekėjus Tačiau kol kas paplūdimių apšvietimo projektas - tik ore sklandanti idėja, nes jokių konkrečių procedūrų dar neatlikta. Pasak Palangos miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėjo Egidijaus Balsio, gautas mero pavedimas pasidomėti, kas galėtų įrengti hibridinius žibintus, kiek tai kainuotų ir kt. “Jau domėjausi bendrovėmis, veikiančiomis kaip tarpininkės tarp tokių žibintų gamintojų ir pirkėjų. Tačiau iš jų atsakymų negauta. Būtų skelbiamas viešas konkursas, be to, rengsime projektą, atliksime tyrimą, kokio galingumo žibintai reikalingi. Idėja, mano manymu, labai gera ir sveikintina”, - LŽ sakė valdininkas.

Anot Palangos mero Š.Vaitkaus, žibintus prižiūrėti greičiausiai būtų pavesta savivaldybės UAB Palangos komunaliniam ūkiui. Šios bendrovės vadovas Konstantinas Skierus LŽ taip pat sakė žinantis apie kurorto mero planus apšviesti paplūdimius.

Vis dėlto idėja apšviesti 3 km paplūdimių ruožą kai kuriems Palangos politikams kol kas atrodo kaip balandžio 1-osios pokštas, o patikinus, kad ketinimai rimti, sulaukta ir kritikos. Pasak Palangos miesto tarybos opozicijai atstovaujančio Dano Palucko, išleisti šimtus tūkstančių litų ar net visą milijoną pliažams apšviesti yra visiška nesąmonė. “Tai prioritetas? Leisti mokesčių mokėtojų pinigus dėl galimybės vasarą sutemus pasivaikščioti paplūdimiais? Atleiskite, bet man tai primena Naujųjų Vasiukų projektą arba siūlymą ravėti šieną... Pirmiausia, paplūdimių apšvietimas nesukurs jokios pridėtinės vertės, jokių naujų darbo vietų ar galimybių verslui. Juk pliažų kavinių savininkams dabar labai ribojama veikla, negalima leisti muzikos vakarais, tai ką išspręstų tas apšvietimas?” - klausė D.Paluckas. Tai, kad apšviesti paplūdimiai sumažintų sezoniškumo kurorte problemą, D.Paluckas pavadino nevykusiu pretekstu prastumti projektą.

Jo manymu, Palangos iždo pinigus būtų tikslingiau naudoti ten, kur jų esą verkiant reikia jau dabar. “Keliai duobėti, viešųjų tualetų trūksta, paplūdimiuose nėra dušų, infrastruktūros. Ir naujų, erdvių automobilių stovėjimo aikštelių mirtinai reikia Palangoje, kuri vasarą dūsta nuo mašinų antplūdžio. Europines lėšas vietoj žibintų geriau panaudoti darželiams, mokykloms modernizuoti. Jose juk taip pat galima įrengti saulės kolektorius. Nesuprantu idėjų apšviesti paplūdimius, kai Palangos biudžete skylės, milijoninės skolos”, - negalėjo patikėti politikas.

•

6

2013 04 24 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Rumunai ir bulgarai bėgtineplanuoja Gražus paveikslėlis, galintis suvilioti, dar negarantuoja gero gyvenimo. Tyrimai atskleidė, kad tokia filosofija vadovaujasi ir daugelis rumunų bei bulgarų jie rinktųsi emigraciją tik turėdami tvirtą darbo pasiūlymą.

Netrukus Didžiojoje Britanijoje panaikinami darbo apribojimai migrantams iš Rumunijos ir Bulgarijos sukėlė kone paniką tarp britų. Politikai suskubo inicijuoti naujas taisykles, kad užkirstų kelią masiniam šių migrantų antplūdžiui. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad rumunai ir bulgarai anaiptol nesirengia visko mesti ir emigruoti į Jungtinę Karalystę.

Dauguma apklaustųjų Rumunijoje ir Bulgarijoje, kurios tapo Europos Sąjungos (ES) narėmis 2007 metais, pareiškė, kad išvažiuotų tik gavę rimtą darbo pasiūlymą. Taip pat dauguma atsakė, kad mielai dirbtų Jungtinėje Karalystėje, bet konkrečių planų turėjo kur kas mažiau apklaustųjų.

Rumunija ir Bulgarija šiuo metu laikomos skurdžiausiomis ES narėmis.

Nuo 2014 metų sausio 1 dienos bulgarai ir rumunai visoje ES turės tokias pačias teises dirbti kaip ir visi kiti ES piliečiai. Abi valstybės turi milijonines romų bendruomenes. Valkataujantys, nedirbantys ir nusikalstama veikla užsiimantys romai kelia siaubą daugeliui šalių.

Juos integruoti sunkiai sekasi ir pačioms Bulgarijai bei Rumunijai. Prancūzija valdant prezidentui Nicolas Sarkozy buvo pradėjusi romų deportaciją ir sulaukė pasmerkimo dėl diskriminacijos.

Elgetaujančių romų dabar pilna visos Europos miestų ir sostinių gatvėse. Elgetavimui ir smulkioms vagystėms dažnai pasitelkiami romų vaikai.

Trokšta geresnio gyvenimo Britai išsigando, kad jų laukia nauja imigracijos banga, mastu prilygstanti tai, kuri atsirito po 2004-

sių, kad 2013-aisiais ketina ieškotis darbo kitoje ES šalyje, minėjo Italiją, 24 proc. - Vokietiją, 16 proc. Jungtinę Karalystę. 2014 metais planų dirbti kitoje ES valstybėje turi mažiau rumunų, bet jų pasirinkimas kiek kitoks: į Italiją nori vykti 25 proc., į Vokietiją - 18 proc., į Didžiąją Britaniją - 26 proc. apklaustųjų.

30 proc. bulgarų, ketinančių 2013 metais dirbti kitoje ES šalyje, nori vykti į Vokietiją, 27 proc. - į Jungtinę Karalystę, 12 proc. - į Ispaniją. Tačiau išsamiau paklausinėti, ar jau ieškojo konkrečios gyvenamosios vietos ir darbo, teigiamai atsakė labai mažai apklaustųjų: tik 1,2 proc. bulgarų ir 0,4 proc. rumunų pradėjo ieškotis būsto, 2,8 proc. bulgarų ir 0,3 proc. rumunų - darbo.

Pasak analitikų, šie skaičiai neką pasako apie galimą imigraciją. Mat labai daug imigrantų iš Lenkijos ir kitų Rytų Europos šalių atvyko į Jungtinę Karalystę iš anksto nesusiradę jokio darbo.

Paslankiausia grupė jaunimas Elgetos Bulgarijos sostinėje Sofijoje. / AFP/Scanpix nuotraukos ųjų, kai Jungtinė Karalystė, kitaip nei kitos senosios ES narės, iškart atvėrė savo darbo rinką naujosioms, buvusioms komunistinėms, ES narėms, tarp jų ir Lietuvai. Tuomet Didžioji Britanija sulaukė labai daug imigrantų iš Lenkijos, Vengrijos, Čekijos, taip pat iš Lietuvos. Šių metų vasarį BBC užsakė apklausą, kad išsiaiškintų, kokie pokyčiai laukia dabar. Daugiau kaip ketvirtadalis bulgarų ir rumunų, paklaustų, ar turi ketinimų vykti į Jungtinę Karalystę dirbti, atsakė teigiamai. Analitikai komentuoja, kad toks didelis “taip” atsakiusiųjų skaičius nestebina, nes laikai Bulgarijoje ir Rumunijoje sunkūs, o šių šalių žmonės svajoja apie

Tokie apribojimai, kaip pašalpų sumažinimas, beveik neturi jokio poveikio apsisprendimui emigruoti. geresnį gyvenimą. Sulaukus tokio rezultato, kovą buvo inicijuotas išsamesnis tyrimas, apimantis daugiau miestų, kaimų ir regionų, žmonės buvo prašomi apibūdinti savo padėtį ir planus.

Paklausti, ar per pastaruosius penkerius metus turėjo ketinimų kraustytis gyventi ir dirbti į kitą ES valstybę, teigiamai atsakė 33 proc., neigiamai 67 proc. rumunų. Bulgarijoje teigiamai atsakė 37 proc., neigiamai - 63

proc. apklaustųjų. Tik 4,6 proc. rumunų ir 9,3 proc. bulgarų iš visos ES rinktųsi Jungtinę Karalystę. Tiesa, šie skaičiai buvo didesni, kai žmonės tiesiogiai klausti apie šią šalį.

Konkrečių planų neturi Iki šiol kitose ES šalyse dirbantys bulgarai ir rumunai paprastai rinkosi tuos kraštus, kuriuos gali pasiekti mašina arba kurių kalba ir kultūra artimesnės. 30 proc. rumunų, sakiu-

Mėginant išsiaiškinti, kokie žmonės suinteresuoti kraustytis į Jungtinę Karalystę, paaiškėjo, kad tai daugiausia jaunimas, neturintis darbo, judresnis nei kitos socialinės grupės, daugelis - baigę universitetus.

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas kovą sakydamas kalbą siūlė sugriežtinti taisykles naujiesiems imigrantams, sumažinti pašalpas ir kitas valstybės išmokas. Tačiau, kaip parodė apklausa, tokie apribojimai beveik neturi jokio poveikio bulgarų ir rumunų apsisprendimui emigruoti.

Greičiau tai priemonės, nukreiptos į pačią britų visuomenę. Tai galbūt numaldytų pasipiktinimą, kad valstybė išleidžia milžiniškus mokesčių mokėtojų pinigus atvykusiems veltėdžiams išlaikyti.

•

Vienuolė ėmėsi politikos Sesuo Teresa Forcades iš mažo vienuolyno netoli Barselonos netikėtai tapo viena iš naujo judėjimo “Indignant” (“Pasipiktinusieji”) lyderių. Įsitraukusieji į šį judėjimą sako, kad jų tikslas - kovoti su kapitalizmo negerovėmis.

Katalonijos vienuolė T.Forcades yra baigusi Harvardo universitetą, todėl jai ir nebuvo sunku tapti šio spontaniškai susikūrusio protesto judėjimo lydere, nes katalonai, kaip ir ispanai, pavargo nuo nesibaigiančios krizės. Kalbėdama su žurnalistais garsenybe tapusi vienuolė negaili kritikos konservatyvios Ispanijos vyriausybės priimtai taupymo programai, nes “taupymas jau ima atsiliepti visuomenės sveikatai ir švietimui”. Priminus, kad vyriausybė ėmėsi taupymo siekdama sumažinti valstybės skolą, sesuo Teresa atkerta: “Apkarpymai paveikė daugumos poreikius, tačiau jų imtasi vadovaujantis mažumos interesais.”

Nuo gripo prie kapitalizmo Juodą vienuolės abitą dėvinti sesuo aktyvistė priima žurnalistus Sant Beneto vienuolyne, kuris yra už 50 kilometrų į šiaurę nuo Barselonos.

Jame už storų akmeninių sienų, supamų vešlaus sodo, gyvena tik 35 vie-

nuolės. Sesuo Teresa, kuri savo kalbomis labiau primena feministę ir radikalią mąstytoją, šiame vienuolyne įsikūrė 1997 metais.

Iš profesijos T.Forcades yra gydytoja, nes būtent tokį išsilavinimą įgijo Harvarde. Tai, kad jai labiau patinka būti tribūnu, sesuo Teresa pirmą kartą pastebėjo 2009 metais, kai kilo pasaulinė kiaulių gripo epidemija. Tuomet vienuolė ėmė aiškinti katalonams, kad farmacininkų nuo šios ligos pasiūlyta vakcina nebuvo tinkamai išbandyta prieš imant ja skiepyti žmones. Šiuo metu sesuo Teresa kartu su 67 metų ekonomistu Arcadi Oliveresu yra laikoma judėjimo “Indignant” ideologe. Jiedu parengė politinį manifestą, kurį per dvi dienas pasirašė 14 tūkst. kataloniečių. Vienuolė taip pat pasisako už Katalonijos nepriklausomybę, nes mano, kad to verti 7,5 mln. šio regiono gyventojų, mat jie turi savo kalbą ir kultūrą. Sesuo Teresa taip pat ragina nacionalizuoti bankus ir energetikos bendroves bei imtis griežtų sankcijų prieš korupciją. “Kodėl apmokestinamos svarbiausios prekės, bet neapmokestinami finansiniai sandoriai?” - klausia vienuolė.

Tačiau ji visuomet pabrėžia, kad nors nuolat kritikuoja kapitalizmo negeroves, nė karto nėra pasisakiusi prieš privatų verslą.

Šiuo metu sesers Teresos ir A.Olivereso svarbiausias uždavinys - sudaryti kandidatų “pilietinį sąrašą” Katalonijoje vyksiantiems kitiems rinkimams. Jie numatyti 2016-aisiais, t. y. dvejiems metams praėjus po Katalonijoje ketinamo surengti referendumo dėl nepriklausomybės paskelbimo. “Mes tikime, kad įmanoma pakeisti visuomenę nesigriebiant prievartos. Surengti referendumą pasidarė būtina, nes žmonės to nori”, taip paprastai vienuolė paaiškina, kodėl ji ėmėsi politinės veiklos.

Netipiška vienuolė Barselonoje 1966 metais gimusi T.Forcades sako, kad ji augo šeimoje, kurioje “Bažnyčia ir monarchija buvo laikomos praeities reliktais”.

Tačiau kai jai suėjo 15 metų, Teresa pirmą kartą į rankas paėmė Bibliją ir suprato, kad jos pašaukimas - religija. “Man Biblija padarė didžiulį įspūdį”, - aiškina sesuo Teresa ir priduria, kad jos tikėjimas toks pat didžiulis. O ir kalba, ir elgsena ne kaip liaudies tribūno, bet kaip vienuolės - ramus balsas, švelnios manieros.

Tačiau T.Forcades sako, kas jos religiniai įsitikinimai paremti Išsilaisvinimo teologija. Tai katalikybės atmaina, atsiradusi Lotynų Amerikoje praėjusio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje. Jos tikslas - suteikti valdžią

Įsitraukusi į politinį judėjimą sesuo Teresa daug viliasi iš naujojo popiežiaus. neturtingiesiems pernelyg sureikšminant pasauliečių religinį, socialinį ir politinį aktyvumą. Pirmoji teologinė knyga, kurią T.Forcades perskaitė po Biblijos, buvo Leonardo Boffo “Išlaisvintojas Jėzus Kristus: kritiškoji mūsų laikų kristologija”. Šis profesorius, tapęs vienuoliu pranciškonu, yra pagarsėjęs kaip aktyvus vargingųjų ir atstumtųjų gynėjas.

Sesuo Teresa ir pati yra parašiusi tris knygas, viena jų - apie feminizmo ideologiją. Joje kritikuojama “neapykanta moterims”, kurią ji mato Bažnyčioje. “Norėčiau, kad Bažnyčioje ir visuomenėje niekam, nei vyrams, nei moterims, nebūtų užkirstas kelias pa-

tekti į vyriausybę ar užimti kokį liturginį postą dėl jų lyties”, - aiškina vienuolė. Sesuo Teresa taip pat pasisako už kontraceptikų vartojimą ir mano, kad Katalikų bažnyčia turėtų humanizuoti savo požiūrį į abortus. Ji daug viliasi iš naujojo popiežiaus Pranciškaus, nes jis yra jautresnis ir labiau linkęs “iš vidaus demokratizuoti” Bažnyčią negu jo pirmtakai.

Tačiau savo pažiūras vienuolė žurnalistams dėsto tik tol, kol suskamba vienuolyno bažnyčios varpas. Seseriai Teresai - tai ženklas, kad atėjo laikas melstis.

•

AFP, LŽ

2013 04 24 Lietuvos žinios

Pasaulis

7

Tragiška tautos istorija įkvėpė teroro aktui Istorikai mano, kad įtariamus Bostono maratono sprogdintojus brolius Carnajevus kruvinam išpuoliui galėjo įkvėpti tragiška Čečėnijos istorija ir šioje Rusijos autonominėje respublikoje paplitęs smurtas. Tačiau tai nepateisins brolių. Vienintelio likusio gyvo Džocharo laukia laisvės atėmimas iki gyvos galvos arba net mirties bausmė.

prievarta iškeldinti į rytines Sovietų Sąjungos žemes. Penktadalis tremtinių žuvo Sibire ir Vidurio Azijos stepėse. J.Stalinui mirus dalis čečėnų grįžo į gimtąją žemę, tačiau tremties atmintis dar ilgus metus formavo jų nacionalinę savimonę ir identitetą. Žlugus Sovietų Sąjungai pirmasis čečėnų sukilėlių lyderis Džocharas Dudajevas 1991 metais vienašališkai paskelbė Čečėnijos nepriklausomybę nuo Rusijos. Jis, kaip ir Dž.Carnajevas, buvo čečėnų diasporos Kirgizijoje atstovas. Nors kelios valstybės pripažino Čečėnijos nepriklausomybę, Rusija atsisakė tai padaryti ir pradėjo kruviną karą. 1994-1996 metais per negailestingas kovas žuvo daugiau kaip 100 tūkst. sukilėlių ir civilių gyventojų. Kovingą Šiaurės Kau-

Dž.Carnajevas, jeigu bus pripažintas kaltu, gali visą gyvenimą praleisti kalėjime ar net atsisveikinti su gyvybe. 19-mečiui čečėnų kilmės teroristui, gydomam ligoninėje, buvo pateikti kaltinimai dėl sąmokslo panaudoti masinio naikinimo ginklą ir piktybinio turto sunaikinimo panaudojant mirtinus sprogmenis.

Kaltinimai Dž.Carnajevui pateikti Amerikai minint savaitės sukaktį nuo dvigubo sprogdinimo per tradicinį tarptautinį Bostono maratoną. Šio išpuolio aukos buvo pagerbtos tylos minute visoje šalyje: Bostono gatvėse, Baltuosiuose rūmuose ir Niujorko vertybinių popierių biržoje, miestuose bei miesteliuose.

“Dar kartą parodėme, kad tie, kurie taikosi į nekaltus amerikiečius ir mėgina terorizuoti mūsų miestus, neišvengs teisingumo”, pareiškė JAV generalinis prokuroras Ericas Holderis. Pirmasis šios bylos teismo posėdis turėtų vykti gegužės 30 dieną.

Dž.Carnajevas ypač domėjosi Čečėnijos istorija ir bandė joje ieškoti įkvėpimo šaltinio. kazo tautą pavyko palaužti tik dabartiniam Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Po sprogdinimų Maskvos daugiabučiuose ir čečėnų įsiveržimo į gretimą Dagestaną V.Putinas pradėjo antrą karą Čečėnijoje.

Jam pasibaigus čečėnų kovotojai išsisklaidė po visą Šiaurės Kaukazą ir teroristiniais išpuoliais kėlė grėsmę tiek Maskvai, tiek visam pasauliui.

Teroristiniai veiksmai

Istorija įkvėpė rengti išpuolius

Čečėnijos tragedija pareikalavo tiek daug aukų, kad net patys čečėnai klausia: “Kas kitas?” / AFP/Scanpix nuotraukos

Dž.Carnajevas tyrėjams pareiškė, kad vyresnysis brolis buvo praeitą savaitę įvykdytos kruvinos dvigubos atakos lyderis ir kad jie nėra susiję su jokia tarptautine teroristų organizacija.

Brolių sąsajas paneigė ir dėl Čečėnijos nepriklausomybės besikaunančios kovotojų bei teroristų grupuotės, taip pat Čečėnijos prezidentas Ramzanas Kadyrovas.

Tačiau kas galėjo įkvėpti Carnajevus kruvinam išpuoliui Bostone? Istorikai mano, kad tragiška Čečėni-

jos istorija, skaudi tautos atmintis, stiprėjantis islamiškasis radikalizmas ir nuolatinis smurtas šioje Rusijos autonominėje Šiaurės Kaukazo respublikoje neabejotinai turėjo įtakos brolių veiksmams. Čečėnija ilgus metus kentė rusų priespaudą, o bandymas išsivaduoti iš jų gniaužtų buvo nuslopintas brutalia jėga. Dž.Carnajevas ypač domėjosi Čečėnijos istorija ir bandė ieškoti joje įkvėpimo šaltinio.

Kovotojų tauta Dž.Carnajevas - į Kirgiziją ištremtų čečėnų išeivių palikuonis. Čečėnų trėmimus Antrojo pasaulinio karo metais vykdė Sovietų Sąjungos diktatorius Josifas Stalinas. Tai buvo įprastas tirono represijų įrankis. J.Stalinas nepasitikėjo musulmonais čečėnais, mat šie priešinosi kolektyvizacijai, tad apkaltino juos bendradarbiavimu su naciais. 1943 metais apie 400 tūkst. čečėnų buvo

Rusijos kariniai veiksmai lėmė, kad pasaulietiškas karas peraugo į panislamistinę kovą. Arabų kovotojai plūdo į Čečėniją ir savo atakas vykdė Alacho vardu. Kai kurie čečėnų vadai pradėjo bendradarbiauti su džihado grupėmis. Jie koordinavo bendrus veiksmus net su didžiausia teroristine organizacija “Al-Qaeda”. Čečėnų kovotojai įsiliejo į talibų gretas Afganistane ir Pakistane, susivienijo su islamo radikalais, kovojančiais Kašmyro regione. Kai kurios ataskaitos rodo, kad čečėnai dalyvauja ir Sirijos pilietiniame kare. Mažos jų grupelės vis nenurimsta ir gretimose Rusijos autonominėse respublikose - Dagestane bei Ingušijoje.

Teroristai sukilėlių valdomoje Šiaurės Sirijoje pagrobė du vyskupus. Jie keliavo iš Turkijos pasienio į Alepo miestą.

Apie pagrobimą pranešė Sirijos valstybinė žiniasklaida. Jį patvirtino ir šalies opozicija. Pagrobtasis vyskupas Yohanna Ibrahimas buvo Sirijos ortodoksų bažnyčios Alepe vadovas, o Boulos Yaziji vadovavo graikų ortodoksų bažnyčiai šiame Sirijos mieste.

Jie tapo aukščiausią rangą turinčiais krikščionių dvasininkais, nukentėjusiais per Sirijos pilietinį karą.

Teroristai planavo įvykdyti išpuolį viename Kanados traukinyje. / Reuters/Scanpix nuotrauka

“30-metis Chihebas Esseghaieras ir 35 metų Raedas Jaseras gaudavo nurodymų ir patarimų iš “al-Qaedos” narių Irane, nors nėra priežasčių manyti, kad šios atakos buvo planuojamos su Teherano vyriausybės žinia”, - sakė Kanados karališkosios raitosios policijos komisaro pava-

duotojas Jamesas Malizia. Policija nurodė, kad įtariamieji negavo finansinės pagalbos iš “al-Qaedos”, tačiau atsisakė pateikti daugiau detalių.

“Tai pirmasis žinomas “al-Qaedos” suplanuotos atakos atvejis, su kuriuo susidūrėme Kanadoje”, - komentavo policijos vyriausiasis inspektorius Dougas Bestas. Pareigūnai Vašingtone ir Toronte nurodė, kad ši planuota ataka niekaip nesusijusi su praeitą savaitę įvykdytu dvigubu sprogdinimu Bostono maratono trasoje.

Areštai Monrealyje ir Toronte iškėlė klausimų dėl neaiškių Irano ryšių su teroristų tinklu. JAV Centri-

Jaunimas radikalėja Čečėnija - vis dar nerami Rusijos autonominė respublika, nors valdant R.Kadyrovui smurto protrūkių joje sumažėjo. Vadovaujant Maskvos remiamam prezidentui karo nuniokota Čečėnija pradėjo keistis ir modernėti.

R.Kadyrovas investavo nemažai lėšų į daugiaaukščių namų projektus, pastatė modernų futbolo stadioną, išgražino sostinę Grozną. Jis pradėjo kviestis į Čečėniją Holivudo žvaigždes, rengti prabangias ir pompastiškas šventes.

Tačiau R.Kadyrovo veiksmai papiktino dogmatiškus islamistus.

Ekspertai įspėja, kad vis daugiau jaunų čečėnų nusisuka nuo liberalių sufijų islamo tradicijų ir tampa radikalesniais bei puritoniškesniais musulmonais. Tokie buvo ir teroro išpuolį Bostone surengę Carnajevai.

Taigi skaudi istorinė atmintis, kovotojų mentalitetas, radikali islamo religija ir mirtį sėjantys čečėnų teroro išpuoliai galėjo paskatinti brolius įvykdyti sprogdinimus per Bostono maratoną.

•

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

Sirijoje pagrobti vyskupai

Kanadoje suimti teroristai

Kanados policija suėmė du įtariamus teroristus. Jie padedami Irane veikiančio tarptautinio tinklo “al-Qaeda” kovotojų planavo surengti teroristinį išpuolį viename keleiviniame traukinyje.

Efektyviausia taktika rusų nuslopintiems čečėnams - teroristiniai išpuoliai. 2002 metais čečėnų kovotojai užgrobė Maskvos Dubrovkos teatrą ir šimtus jo lankytojų paėmė įkaitais. Per Rusijos specialiųjų pajėgų reidą žuvo daugiau kaip 120 nekaltų civilių žmonių. 2004 metais čečėnų teroristai užėmė mokyklą Šiaurės Osetijos mieste Beslane.

Trijų dienų įkaitų drama baigėsi šimtų vaikų ir suaugusiųjų mirtimi.

Vyrų netekusios čečėnų našlės neretai kelia paniką ir susisprogdina žmonių lankomose vietose. 2010-aisiais dvi savižudės, detonavusios bombas Maskvos metro stotyje, iškeliavo anapilin kartu su 39 aukomis. Taigi čečėnų terorizmas Rusijoje gana dažnas reiškinys.

nės žvalgybos valdybos veteranas Bruce’as Riedelis, dabar dirbantis ekspertu Brukingso institute, teigia, kad “al-Qaeda” slapta veikia Irane bent nuo 2001 metų, tačiau apie tai atvirai nekalba nei ši teroristų grupuotė, nei Teheranas.

Tuo metu Irano misijos prie Jungtinių Tautų atstovas Alireza Miryousefi sakė, kad šis teroristų tinklas šiitiškoje respublikoje neveikia. “Irano pozicija dėl šios grupuotės yra labai aiški ir gerai žinoma. “Al-Qaeda” nevykdo jokios veiklos Irane ir neplanuoja teroro atakų iš Irano”, - sakoma A.Miryousefi pranešime.

•

Vyskupas B.Yaziji vadovavo Alepo graikų ortodoksų bažnyčiai.

Pasak Sirijos valstybinės televizijos, vyskupus pagrobė “ginkluota teroristų grupė”. Aukšto rango dvasininkai vykdė humanitarinę veiklą Alepo regione. Opozicinės Sirijos nacionalinės koalicijos narys Abdulahadas Steifo teigė, kad vyskupai buvo pagrobti pakeliui į Alepą prie Bab al Havos perėjos, esančios netoli Turkijos sienos. Pavardės nenorėjęs skelbti krikščionis Alepo gyventojas sakė, kad pagrobėjai nužudė vyskupus vežusį vairuotoją.

Prieš savaitę vyskupas Y.Ibrahimas minėjo, kad yra pozityviai nusiteikęs dėl krikščionių ateities Sirijoje. “Niekas nepersekioja krikščionių, ir nė vienas krikščionis nebuvo nužudytas dėl religinių motyvų”, - sakė jis.

Tačiau vyskupui netrukus teko nusivilti - jis tapo pagrobėjų auka.

Sirijos krikščionys sudaro 10 proc. šalies gyventojų. Šioje pilietinio karo draskomoje valstybėje dauguma tikinčiųjų - musulmonai sunitai. Dvejus metus trunkantis pilietinis karas smogė visų konfesijų atstovams. Jungtinių Tautų duomenimis, jis pasiglemžė daugiau kai 70 tūkst. žmonių gyvybių. Daugiau kaip milijonas sirų paliko valstybę. Didžioji dalis pabėgėlių glaudžiasi gretimose valstybėse.

•

AP, BNS, BBC, LŽ

8

2013 04 24 Lietuvos žinios

Pasaulis

Vienas lauke ne karys PALMYRA KRUPENKAITĖ

Trims Kinijos laivams įplaukus į ginčijamų salų, kurias šiuo metu kontroliuoja Japonija, akvatorijas, Japonijos ministras pirmininkas pažadėjo “jėga išvaryti” jose išsilaipinsiančius kinus. Tačiau tai nebūtų lengva, jei Kinija sugalvotų kovoti už šias salas, nes jos armija - didžiausia pasaulyje. Šiuo metu Kinijos kariuomenę sudaro beveik 2,3 mln. karių, tad dydžiu su ja negali varžytis nė vienos kitos valstybės armija. Karinėse jūrų pajėgose tarnauja 235 tūkst. kinų, oro pajėgose - 398 tūkstančiai, sausumos kariuomenėje - dar 850 tūkst. žmonių.

Tokius duomenis paskelbė pati Kinija Gynybos ministerijos išleistoje Baltojoje knygoje, kuri šiais metais pasirodė jau aštuntą kartą. Pirmą sykį Gynybos ministerija šią knygą nutarė išleisti dar 1998 metais. Jos pasirodymas aiškintas tuo, kad pasaulio ekonomikoje didėja Azijos-Ramiojo vandenyno regiono reikšmė ir tampa būtina formuoti didžiausių pasaulio valstybių karinę strategiją. Įdomiausia, jog Kinijos valdžia mano, kad tokia milžiniška kariuomenė gali būti dar didesnė. 1949 metais Kinijos armijoje tarnavo net 6 mln. žmonių, tačiau vėliau ji kelis kartus buvo mažinta. Kol kas kinai nemato būtinybės didinti kariuomenę, nes jų armija ir taip didžiausia pasaulyje. Antrą vietą pagal dydį užimančioje Jungtinių Valstijų kariuomenėje šiuo metu yra per 1,4 mln. karių, kiek mažiau jų turi trečioje vietoje atsidūrusi Indija (1,3 mln.). Po jos - Šiaurės Korėja, Rusija, Pietų Korėja, Pakistanas, Irakas, Iranas ir Turkija.

Kinai nusiteikę taikiai Kinijos valdžia aiškina, kad jų valstybė nusiteikusi taikiai, nors ir turi milžinišką kariuomenę. Jos saugumo koncepcija grindžiama taikiu karinio potencialo naudojimu, pasitikėjimu,

Kinų armija - didžiausia pasaulyje. / Reuters/Scanpix nuotraukos

Didžiausios pasaulio armijos 1. Kinija 2. JAV 3. Indija 4. Šiaurės Korėja 5. Rusija 6. Pietų Korėja 7. Pakistanas 8. Irakas 9. Iranas 10. Turkija

2 285 000 1 429 995 1 325 000 1 106 000 1 027 000 687 000 617 000 578 269 523 000 510 600

Šaltinis: Curiosity Around

abipuse nauda ir lygybe. Koncepcija palaiko “viso pasaulio saugumo, kuris gali būti pasiektas tik per tarptautinį bendradarbiavimą ir dialogą”, idėją.

Kinijos vadovai aiškina, kad šalis “niekada nesieks hegemonijos ir nedalyvaus karinėje ekspancijoje”, nebent iškiltų pavojus jos suverenitetui, tuomet iki galo gintų savo interesus. Apie tai užsimenama knygoje. Joje teigiama, kad pastaraisiais metais kai kurios šalys kaimynės “ėmėsi žingsnių, kurie apsunkina ir paaštrina teritorinius klausimus”. Kinija neslepia galvoje turinti Senkaku ir dar keturias salas, kurias praėjusį rugsėjį Japonijos vyriau-

sybė nupirko iš privataus asmens. Būtent dėl to Kinijos laivai vis įplaukia į šių salų akvatorijas, nes ginčas su Japonija dėl jų tebesitęsia. Sausio pradžioje kinus užrūstino tuometės JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton pareiškimas, kad “JAV pasisako prieš bet kokius užsienio valstybių vienašališkus veiksmus, kurių tikslas - sutrikdyti salų valdymą”, nes tai buvo suprasta kaip Japonijos palaikymas.

Kinija reagavo žaibiškai. Ji iš karto pareiškė griežtą protestą, o Kinijos užsienio reikalų ministerija paragino kitų valstybių diplomatus “atidžiau pažvelgti” į šią problemą.

Karines išlaidas mažina tik Vakarai Pastaruoju metu karinės išlaidos Vakarų šalyje mažėja, tačiau Rytų valstybės vis labiau ginkluojasi. 2012 metais bendros pasaulio karinės išlaidos sudarė 1,75 trln. dolerių, buvo 0,5 proc. mažesės nei 2011-aisiais. Pasaulio raidos problemas tyrinėjantis Stokholmo institutas (SIPRI) skelbia, kad karinių išlaidų mažėjimas pasaulyje užfiksuotas pirmą kartą per pastaruosius 14 metų. Jis pirmiausia susijęs su tuo, kad karines išlaidas ėmė mažinti

Jungtinės Valstijos, Vakarų ir Vidurio Europa, Australija, Kanada ir Japonija. 2012 metais JAV gynybos išlaidas sumažino net 6 proc., todėl pirmą kartą po Sovietų Sąjungos žlugimo pasaulio karinių išlaidų JAV dalis yra mažesnė nei 40 procentų. Tačiau ši šalis vis vien šioje srityje išlaiko lyderės pozicijas.

Panašios tendencijos pastebimos ir Vakarų Europoje. 18 Europos Sąjungos valstybių karinės išlaidos sumažėjo daugiau nei 10 procentų. “Galima

Kinija pernai karines išlaidas padidino 7,8 procento. daryti išvadą, kad ši tendencija išsilaikys dar dvejus trejus metus ar bent jau tol, kol NATO iki 2014 metų pabaigos išves savo karius iš Afganistano”, - sako SIPRI ekspertas Samas Perlo-Freemanas.

Karinės išlaidos pasaulyje būtų sumažėjusios dar labiau, jei nebūtų didinamos Azijoje, Rytų Europoje, Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje

ir Lotynų Amerikoje. Rytų Europoje karinės išlaidos padidėjo net 15,3 proc. (Rusijoje - 16 proc., Ukrainoje 8 proc.). 2012 metais Rusija kariniams tikslams išleido 12,3 mlrd. dolerių daugiau nei 2011-aisiais, be to, ši šalis kasmet tik didina karines išlaidas.

Artimuosiuose Rytuose ginklavimosi lyderis, su kuriuo niekas negali varžytis, - Omanas, 2012 metais padidinęs karines išlaidas net 51 procentu. Vis daugiau tam išleidžia ir Šiaurės Afrika (per metus karinės išlaidos padidėjo 7,8 proc.). Tai aiškinama tuo, kad tokios šalys kaip Malis, Nigerija ir Sudanas yra priverstos kovoti su terorizmu. Nors Lotynų Amerikoje bendros karinės išlaidos padidėjo tik 4,2 proc., tokios valstybės kaip Paragvajus ir Venesuela jas padidino atitinkamai net 43 ir 42 procentais. Vis daugiau skirti ginkluotei priversta ir Meksika, nes jai niekaip nepavyksta įveikti narkotikų kartelių (išlaidos padidėjo 9,7 proc.). Kinija pernai karines išlaidas padidino 7,8 procento. Visi šie skaičiai patvirtina bendrą tendenciją, kad karines išlaidas linkusios didinti besivystančios šalys, o išsivysčiusios jas vis mažina.

•

Sprogimas Tripolyje Sprogus užminuotam automobiliui prie Prancūzijos ambasados Libijos sostinėje Tripolyje buvo sužeisti du prancūzai apsaugininkai ir smarkiai apgadintas misijos pastatas.

Libijos užsienio reikalų ministras Mohammedas Abdel Azizas pareiškė, kad šis incidentas buvo teroristų išpuolis, o Prancūzijos prezidentas Francois Hollande’as paragino Tripolį skubiai rasti kaltininkus ir juos nubausti.

Apgadinti pastatai Per išpuolį buvo sugriauta ambasadą juosianti siena, pastatas smarkiai apgadintas. Vienas prancūzas pareigūnas skundėsi: “Iš mano kabineto nieko neliko.” Per sprogimą buvo sunaikinti du automobiliai, stovintys netoli ambasados, apgadintos dvi gretimos vilos. Sprogimo banga išdaužė už 200 metrų esančios parduotuvės langus. Gatvė priešais atstovybę buvo užlieta vandeniu, veikiausiai sprogimui pažeidus vandentiekio vamzdį.

Vienas Prancūzijos šaltinis patvir-

tino, kad per ataką prieš ambasadą, įsikūrusią dviejų aukštų viloje prabangiame Gargarešo rajone, vienas apsaugininkas buvo sunkiai sužeistas, kitas tik lengvai nukentėjo. “Išgirdome garsų sprogimą. Prancūzija smarkiai suklydo įkūrusi ambasadą mūsų rajone”, - sakė vienas įvykio vietoje buvęs vietos gyventojas.

Sulaukė pasmerkimo Prancūzija pasmerkė šią ataką.

“Kartu su Libijos pareigūnais valstybės tarnybos padarys viską, kad nustatytų šios “šlykščios” atakos aplinkybes ir greitai įvardytų kaltininkus”, sakoma užsienio reikalų ministro Laurent’o Fabiuso pranešime. Vienas diplomatas Paryžiuje kalbėjo, kad L.Fabiusas skris į Tripolį. F.Hollande’o pranešime sakoma: “Prancūzija tikisi, jog Libijos pareigūnai užtikrins, kad šį teroro aktą pavyks išaiškinti, o jo kaltininkai bus rasti ir perduoti teisingumui.”

Libijos diplomatijos vadovas M.Abdel Azizas pasmerkė šį teroro aktą, tačiau sakė nežinantis, kas galėjo jį įvykdyti ir kokie buvo jo motyvai. “Griežtai smerkiame šį veiksmą, jį laikome tero-

ro aktu prieš brolišką šalį, palaikiusią Libiją per revoliuciją 2011-aisiais, kai buvo nuverstas Muammaras Gaddafi.

Apgailestaujame dėl šio išpuolio ir reiškiame solidarumą su Prancūzijos vyriausybe bei žmonėmis”, - sakė M.Abdel Azizas, paskelbęs, kad bus įkurta jungtinė komisija, tirsianti šią ataką.

Prancūzija, vadovaujant ankstesniam prezidentui Nicolas Sarkozy, buvo viena pagrindinių šalių NATO aviacijos kampanijoje prieš M.Gaddafi pajėgas. Kampanija buvo surengta pritariant Jungtinėms Tautoms ir siekiant apsaugoti civilius gyventojus.

Smurtas Libijoje Žlugus M.Gaddafi režimui, Libiją nuolat krėtė nesaugumas, ypač Bengazio regione. Dėl sprogdinimų ir nužudymų daugelis Vakarų šalių piliečių paliko šį rytinį Libijos miestą.

Keturi amerikiečiai, tarp jų ambasadorius Chrisas Stevensas, buvo nužudyti, kai iki dantų ginkluoti užpuolikai užėmė JAV konsulatą Bengazyje pernai rugsėjo 11 dieną. Jie padegė daug ambasados komplekso pastatų, vėliau atakavo kitą netoliese esantį amerikiečių pastatą.

Nuo sprogimo nukentėjo Prancūzijos ambasada ir aplinkiniai pastatai.

Ataka Bengazyje išprovokavo respublikonų įtūžį prieš JAV prezidento rinkimus. Jie teigė, kad prezidento Baracko Obamos administracija siekė nuslėpti incidento Libijoje detales.

Smurtas Libijoje dažnai siejamas su radikaliais islamistais, kurie buvo persekiojami M.Gaddafi režimo, o dabar nori suvesti senas sąskaitas. Tuo tarpu

daugelio svarbių vietų apsauga patikėta centrinės valdžios menkai kontroliuojamiems sukarintiems būriams.

Ginkluotų džihadistų grupuotės, nukentėjusios per Prancūzijos karinę intervenciją Šiaurės Malyje, grasino keršyti, smogdamos Prancūzijai visame pasaulyje.

•

AFP, BNS, LŽ

9

2013 04 24 Lietuvos žinios

Namų pasaulis 2013 Šilumos paieškos senuose daugiabučiuose ILONA STAŠKUTĖ

Nuo šių metų pradžios parduodant butą ar namą privalu pateikti energinio naudingumo sertifikatą, bet gyventojams iki šiol kyla daugybė neaiškumų, kaip jis išduodamas ir kam reikalingas.

Energinis sertifikavimas nėra naujiena, bet anksčiau jis buvo atliekamas tik dideliems komerciniams pastatams ir naujiems bei renovuojamiems daugiabučiams.

Pastatai pagal energinį naudingumą skirstomi į 9 klases, iš jų žemiausia - G klasė, o aukščiausia - A++. Klasė rodo, kiek pastatas sunaudoja šilumos energijos per šildymo sezoną. Tiesa, A ir aukštesnes klases atitinkančių būstų Lietuvoje kol kas tėra vienetai.

Dauguma senos statybos daugiabučių priskiriami prasčiausioms energinio naudingumo klasėms, bet ne visuomet aukštesnė klasė reiškia mažesnes šildymo išlaidas. Šias subtilybes paaiškino LŽ pašnekovas pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertas Stanislavas Ženauskas.

- Kam reikalingas energinis sertifikatas?

- Sertifikavimas prasideda nuo užsakovų. Tai gali būti komercinių pastatų savininkai, daugiabučių statytojai ar buto gyventojai. Buto sertifikatas reikalingas tik parduodant - be jo notaras negali patvirtinti buto pirkimopardavimo sutarties.

Dabar sertifikavimas privalomas visiems objektams, kuriuose yra šildymo sistemos. Neprivaloma tik nešildomiems pastatams - sandėliams, garažams ir pan., nes jei pastate nėra šildymo sistemos, vadinasi, nėra

Oresto Gurevičiaus nuotrauka

S.Ženauskas: „Energinio naudingumo sertifikatas turi parodyti, kiek šilumos reikia būstui šildyti.“ ir jokių nuostolių. Energinio naudingumo sertifikatas turi parodyti, kiek šilumos reikia būstui šildyti.

Energiškai naudingesni namai turėtų būti labiau vertinami pirkėjų, bet kol kas rinkoje nematyti, kad kas nors į tai labai kreiptų dėmesį.

Butams taikoma supaprastinta sertifikavimo tvarka, pagal kurią realiai nieko skaičiuoti nereikia - butas automatiškai priskiriamas prasčiausiai G

klasei ir išduodamas tipinis sertifikatas.

Nežinau, ką tuo norima pasiekti, nes toks sertifikatas jokios informacijos nesuteikia. Tai tik pinigų išleidimas, jis išduodamas net nepasižiūrėjus į butą.

- Kaip tą sertifikatą gauti?

- Tipinį energinio naudingumo sertifikatą gali išduoti ekspertas, arba jį galima užsisakyti patiems. Jo kaina pas ekspertus svyruoja nuo 50 iki 120 litų, o užsisakyti savarankiškai (Staty-

bos produkcijos sertifikavimo centro puslapyje www.spsc.lt - aut.) su mokesčiais kainuoja apie 15 litų, bet dėl patogumo ar nežinojimo žmonės vis dar kreipiasi į ekspertus ir dėl tipinių sertifikatų.

Individualiems namams tipiniai sertifikatai neišduodami. Namus reikia įvertinti, tai kainuoja 200-300 litų. Privatūs namai atitinka labai įvairias energinio naudingumo klases. Jei namas nė kiek neapšiltintas, galima tikėtis G arba F klasės, o jeigu žmonės namą apšiltinę, klasė priklauso nuo šiltinimo medžiagos storio. Jei sienos šiltintos apie 15 cm šiltinimo sluoksniu, gali būti nustatyta C arba D klasė, o jeigu name yra rekuperacinė sistema ar naudojami kitokie gamtos ištekliai, namo energinis naudingumas gali pasiekti B ar aukštesnę klasę.

- Ar vertinami seni daugiabučiai galėtų pretenduoti į aukštesnę nei G klasę?

- Galbūt per vieną laiptelį, bet ne aukščiau. Aukštesnei klasei gauti turi būti geriau apšiltintos sienos ir stogas, o senų daugiabučių sienos - paprastai tik plytos arba blokai. Naujos statybos butams galima suteikti gerokai aukštesnės klasės sertifikatus, dauguma jų atitinka bent C klasę.

Yra tam tikros ribos, kai butas priskiriamas vienai klasei, kada - kitai, bet vietos interpretacijoms nėra.

Energinis naudingumas skaičiuojamas naudojant specialią programą, į ją suvedus matavimų duomenis. Iš akies pritempti pastato prie aukštesnės klasės nepavyks.

- Kiek įmanoma pagerinti seno daugiabučio naudingumą jį renovuojant?

- Renovacija nėra mūsų šalies prasimanymas. Pagal Europos Bendrijos susitarimą iki 2020 metų visi pastatai valstybėje turi būti ne žemesnės kaip C klasės, o renovuojant rei-

kia pasiekti ne žemesnę kaip D klasę. Norint išgauti B ar aukštesnes klases, prisideda papildomi veiksniai, tokie kaip gamtos išteklių panaudojimas. Jei pastate to nėra, aukščiau nei C klasė neiššoksi, bet renovuojant pasiekti C ar D klasę visai realu.

- Ar šilumos nuostolių sumažėjimas gana reikšmingas, kad renovacija atsipirktų?

- Žiūrint, kaip skaičiuosime. Pavyzdžiui, Vilniuje buto kvadratinio metro kaina sename ir naujame daugiabutyje, tame pačiame rajone gali skirtis apie 1000 litų. Perkant 50 kv. m butą susidaro 50 tūkst. litų skirtumas, o renovacija, įskaitant valstybės paramą, tokiam butui kainuoja apie 20 tūkst. litų. Gautas energinis efektyvumas turėtų būti panašus.

Bet didžiausias minusas, kad dažniausiai per renovaciją nekeičiama visa šildymo sistema pastate, žmonėms nesuteikiama galimybė patiems reguliuoti šilumos kiekį butuose. Tiesa, kiek renovuoti daugiabutį, sprendžia patys gyventojai.

Kiek teko girdėti iš renovuotuose namuose gyvenančių žmonių, šildymo sąskaitos sumažėja vos apie 1-2 litus už kv. m, bet ne 50 procentų, taigi realus atsipirkimo laikas labai ilgas.

Būna, kad renovuotuose namuose šildymo sąskaitos visai nesumažėja.

Problemos reikia ieškoti šilumos punkte. Visi vamzdžiai jame turėtų būti izoliuoti. Antai vieno bandymo metu tikrinome, kokios temperatūros techninis vanduo ateina į namą ir kokios temperatūros jis išeina iš šilumos punkto į butus. Paaiškėjo, kad vien šilumos punkte prarandama 20 proc. energijos. Šilumos išsaugojimas yra visa sistema, neužtenka vien apšiltinti namą - svarbu atkreipti dėmesį į kiekvieną detalę.

•

Prasidėjo paroda „Resta 2013“ ILONA STAŠKUTĖ

Šiandien Vilniuje, „Litexpo“ parodų centre, prasidėjo statybų sektoriaus prekių ir paslaugų paroda. Ji veiks iki šeštadienio.

Jubiliejinė, jau 20 kartą surengta kasmetinė paroda „Resta“ skirta ne tik statybų verslo profesionalams, bet ir galutiniams vartotojams, besidomintiems, kaip susiręsti, prižiūrėti, remontuoti, renovuoti namą, kaip tvarkyti aplinką ir panaudoti kitas statybų sektoriaus naujienas.

Planuojama, kad šįmet parodoje pasirodys net 533 įmonės iš Lietuvos ir 11 užsienio šalių, o bendras ekspozicijos plotas užims 33,1 tūkst. kv. metrų. „Resta 2013“ projekto vadovė Indrė Reimorienė pasakojo, kad naujas parodos akcentas šįmet yra žalioji ekspozicija, skirta besidomintiems sodo ir daržo augalais bei besirūpinantiems namų aplinka. Parodų salėse vyksiančiuose seminaruose bus toliau gvildenama “protingų namų“ tema, apimanti pastatų kokybės vertinimą, šilumos taupymo technologijas, energinį efektyvumą ir praktines

gyventojams rūpimas problemas.

I.Reimorienės manymu, parodoje turėtų būti įdomu ir tiems, kurie dirba statybų versle, ir besidomintiesiems savo namų priežiūra. Specialistams skirtas verslo kontaktų renginys, į kurį užsiregistravo apie 100 įmonių, o kitiems lankytojams - nuo trečiadienio iki šeštadienio vyksiantys seminarai ir per penkias parodų sales išsidėsčiusi prekių bei paslaugų ekspozicija.

Pirmoji salė skirta langams, durims, vartams ir grindų dangoms demonstruoti, antroji - nekilnojamajam turtui, statybinėms paslaugoms bei konsultacijoms, trečioji šildymo, vėdinimo, santechnikos, elektros instaliacijos ir „protingų namų“ sistemoms. Ketvirtojoje salėje pratęsta santechnikos, šildymo ir vėdinimo ekspozicija bei demonstruojami statybiniai įrenginiai, o penktoji salė skirta statybinėms ir apdailos medžiagoms, paslaugoms ir stogų dangoms demonstruoti.

Lauko ekspozicijoje rodomi rąstiniai pastatai, statybinė technika ir medžiagos, medžio ir metalo gaminiai bei augalai. Parodos „Resta 2013“ organizatoriai tikisi sulaukti ne mažiau kaip 40 tūkst. lankytojų.

•

AR-2588

10

Namų pasaulis 2013

2013 04 24 Lietuvos žinios

Taupius namus pirkėjai stebi nepatikliai Tuo metu pirmąjį A klasės daugiabutį pastačiusi bendrovė „Hanner“ neketina delsti ir planuoja šįmet Vilniuje pastatyti dar du A klasės daugiabučius. Bendrovės pardavimų vadovė Gintarė Avulytė tvirtino, kad pirkėjai vis aktyviau domisi būsto energiniu efektyvumu, lygina išlaidas jo išlaikymui ir renkasi energiniu požiūriu kuo efektyvesnį būstą.

Pasak jos, pastatyti A klasės daugiabutį kainavo 15 proc. brangiau nei B klasės, bet butų kaina pirmajame projekte išaugo tik 2-3 procentais.

ILONA STAŠKUTĖ

Itin taupūs būstai mūsų šalyje dar naujiena. Atsinaujinančius energijos šaltinius naudojančius namus statosi tik pavienės šeimos, o statytojai iki šiol įrengė vos vieną A klasės daugiabutį.

Jau dabar nauji daugiabučiai negali būti statomi prastesnės nei C energinio naudingumo klasės, bet statytojai neskuba namų statyti tik A ar aukštesnės klasės. Tiesa, ilgai delsti ir vengti šiltesnių pastatų statybos verslininkai negalės, nes pagal Europos Sąjungos teisės aktus nuo kitų metų nauji statomi pastatai negalės būti žemesnės nei B klasės, nuo 2016 metų - ne žemesnės nei A, o nuo 2021 metų visi nauji pastatai turės atitikti ne prastesnę nei A++ klasę.

Pabrangsta dėl paskolų Šiuo metu žvelgiant į naujų butų pasiūlą sunku patikėti, kad tokia ateitis įmanoma, nes net apynaujuose daugiabučiuose parduodami butai sunkiai įperkami vidutines pajamas gaunančiam žmogui. Be to, itin taupių butų ir namų pasirinkimo beveik nėra.

Bendrovės „Veikmė“ generalinis direktorius Eugenijus Zaremba tai siejo su „rinkos neraštingumu“. Jis pirkėjų atsargumą palygino su prieš 10 metų vyravusiu požiūriu į mažai energijos vartojančius buitinius prietaisus - iš pradžių pirkėjai esą nepasitikėjo gamintojų pažadais, bet netrukus jie net nebežvelgė į prastesnės nei A klasės gaminius.

Jis sutiko, kad pirkėjų pasirinkimui didžiulę įtaką daro kaina. „Perkant būstą ji dar svarbesnė. Kainos skirtumas tarp analogiškų B ir A kla-

Taupūs daugiabučiai tik didmiesčiams

Jau dabar nauji daugiabučiai negali būti statomi žemesnės nei C energinio naudingumo klasės. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka sės butų galėtų būti 15-20 tūkst. litų.

Tai neatrodo labai daug, bet jei žmogui reikia imti paskolą, jam tenka daugiau skolintis. Dėl to išauga reikalingas pradinis įnašas, bankai reikalauja didesnių pajamų, ir tenka sumokėti daugiau palūkanų. Apskritai aukštesnės klasės būstas būtų bran-

nų - esą dėl to po 10-20 metų šildymo kaina nevienodo efektyvumo pastatuose gali dar labiau skirtis.

Klasė nėra lygi investicijoms Bendrovės „Eika“ energinių projektų vadovė Rasa Pečiulaitė taip pat neslėpė, kad kol kas pagrindinis

E.Zaremba: „Per mažesnes šildymo išlaidas būtų galima sutaupyti daugiau, bet žmonės dar nemoka skaičiuoti 40 metų į priekį.“ gesnis 5-7 procentais. Tiesa, dėl mažesnių šildymo išlaidų būtų galima sutaupyti, bet žmonės dar nemoka skaičiuoti 40 metų į priekį“, - dėstė E.Zaremba. Jis siūlė nepamiršti ir nuolat augančių tradicinio kuro kai-

stabdys efektyviems pastatams yra taupiųjų technologijų kaina. „Naujausi inžineriniai sprendimai ir naujos technologijos iš pradžių būna brangūs, o laikui bėgant tampa pigesni, - tvirtino ji. - Statant pastatus

būtina ieškoti balanso tarp kainos, investicijų ir energinio efektyvumo.“ Pašnekovė pabrėžė, kad statant energiją taupantį daugiabutį būtina įskaičiuoti ir papildomas statybos išlaidas, kad jos nepabrangintų būsto tiek, kad jis neatsipirktų ir po daugelio šildymo sezonų. Tačiau taip pat ji užsiminė, kad reikiamą energinio naudingumo klasę galima pasiekti įvairiomis priemonėmis. „A klasės pastatus galima pastatyti ir labai daug investuojant, t. y. sudedant visas naujausias ir brangiausias technologijas, tačiau kas tokį būstą galės įpirkti? svarstė R.Pečiulaitė. - A klasės namą galima pastatyti ir remiantis pagrindiniais principais - užtikrinant pastato sandarumą, įvertinant langų dydį bei pastato orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu ir kita.“

Bendrovės „Hanner“ skaičiavimais, efektyviausiame daugiabutyje šildymo išlaidos buto kvadratiniam metrui, įskaitant bendrųjų patalpų šildymo išlaidas, apie 3 kartus mažesnės, nei vidutiniškai tenka Vilniaus daugiabučių gyventojams. „Vidutinės šildymo išlaidos šaltuoju metų laiku turėtų siekti apie 0,84 lito už kvadratinį metrą. Išsamią šildymo išlaidų statistiką A energinės klasės name galėsime pateikti jau kitą šildymo sezoną. Tuo metu praėjusio šildymo sezono B energinės klasės daugiabučio „Bajorų kalvose“ vidutinės šildymo išlaidos siekė 1,27 lito už kvadratinį metrą“, - aiškino G.Avulytė.

Ji neįžvelgė jokių argumentų prieš reikalavimą jau po poros metų visus daugiabučius statyti ne prastesnės nei A klasės, tačiau neslėpė tokių būstų paklausą esant tik didmiesčiuose. „Mažesniuose miesteliuose būtų naudinga laikytis racionalios namų statybos strategijos, nes jei gyventojų skaičius mažėja, akivaizdu, kad investicijos į naujus daugiabučius būtų rizikingos“, - pripažino G.Avulytė.

•

Telecentras: dirbame taip, kad būtume naudingi klientams Telecentras - strateginė informacinių technologijų ir telekomunikacijų bendrovė, radijo programas siunčianti jau 86 metus, televizijos - 55-erius.

Reikšmingai prisidėdamas prie plačiajuosčio interneto skvarbos Lietuvos miestuose ir kaimiškose vietovėse, Telecentras per 12 veiklos šioje srityje metų pelnė klientų pasitikėjimą ir pripažinimą. „Diegiame pažangiausias technologijas ir nuolat atsinaujiname, kad būtume naudingi savo klientams.

Daugėja asmenų ir įmonių, besinaudojančių mūsų pirmąja interneto paslauga „Erdvės“, per ketverius metus ir mobilusis 4G internetas „Mezon“ sulaukė pripažinimo“, sako Telecentro komercijos direktorius Egidijus Ropė.

Statistika patvirtina jo žodžius: per 2012 metus mobiliuoju internetu kompiuteryje besinaudojančių gyventojų Lietuvoje padaugėjo apie 10 proc. ir net 89 proc. jų buvo pasirinkę mobilųjį 4G internetą „Mezon“.

Plačiausiame 4G tinkle Mobilusis 4G internetas „Mezon“ prieinamas jau šimte Lietuvos miestų ir gyvenviečių. Tai plačiausias 4G technologijos mobiliojo ryšio tinklas šalyje.

Be jokių apribojimų „Vienas svarbiausių mūsų paslaugos pranašumų - kad mobiliuoju 4G internetu „Mezon“ duomenys siunčiami be jokių apribojimų

ir netaikydami jokių papildomų sąlygų“, - sako E.Ropė.

Anot jo, žmonės jaučiasi daug laisviau, kai jiems nereikia skaičiuoti megabaitų, kai žino, kad sąskaita nepadidės aktyviau pasinaudojus internetu.

Naudojamas dideliuose projektuose Profesionaliu darbu Telecentras pelnė ne tik gyventojų, bet ir vers-

lo pasitikėjimą. Bendrovė sulaukė pačių aukščiausių įvertinimų po Europos dviračių treko čempionato „Eurotrack 2012“, kuriame teikė IT ir telekomunikacijų paslaugas, gali pasidžiaugti ir kitais didelės apimties projektais. Pavyzdžiui, centralizuotoje „Lietuvos spaudos“ ir „R-Kiosk“ prekybos vietų kompiuterių sistemoje duomenys jau yra perduodami mobiliuoju 4G inter-

netu „Mezon“, kai kuriose vietose taip pat Telecentro belaidžių technologijų internetu „Erdvės“.

Naudingi sprendimai biurui Telecentro paslaugomis naudojasi besikuriančios ar moderniai persitvarkančios įmonės. Šiuo metu vieną interneto planą užsisakiusiems verslo klientams siūlomi net keli

įrenginiai naudojimuisi mobiliuoju internetu: stacionarus maršruto parinktuvas - ryšiui visame biure, mobilusis USB duomenų perdavimo modemas - ryšiui kompiuteriuose, jungiantis bet kur tinkle, kišeninis maršruto parinktuvas - ryšiui kompiuteriuose ir išmaniuosiuose telefonuose, jungiantis bet kur tinkle.

Telecentras teikia ir fiksuotosios telefonijos bei kitas paslaugas.

2013 04 24 Lietuvos žinios

11

Namų pasaulis 2013

Mediniai langai - prabangos ženklas nes traukia natūralumas ir didesnės dizaino galimybės, mat medinį rėmą galima nudažyti kokia nori spalva.

Kiti LŽ kalbinti langų gamintojai patvirtino, kad medinių langų populiarumas labiausiai didėja dėl jų gamybai naudojamų natūralių medžiagų. Dabar medžio raštą žmonės paprastai nori išryškinti, o ne paslėpti po dažų sluoksniu. „Daugelis renkasi tik lakuotą medieną arba dažytą tokiais dažais, kurie išryškina jos raštą, - pasakojo bendrovės „Rūdupis“ atstovas Nerijus Kazlauskas. Dabar turėti medinius langus - prestižas. Jei statomas namas didelis, projektas brangus, dažniausiai langų rėmai gaminami iš medžio.“

ILONA STAŠKUTĖ

Prieš 15-20 metų ir butų, ir privačių namų gyventojai masiškai keitė medinius langus į plastikinius, nes tikėjosi ne tik daugiau šilumos, bet ir grožio, neva europietiško įvaizdžio. Tačiau dabar mediniai langai, kaip natūralumo ir prestižo simbolis, vėl grįžta į madą.

Anuomet mediniai langai buvo nepageidaujami ne vien kaip stiliaus atgyvena. Tiesiog daugumos jų rėmai, atitarnavę porą dešimtmečių, taip išsikraipydavo, kad nepadėdavo jokie suveržimai. Šaltis traukdavo ne tik pro rėmų plyšius, bet ir per nesandarius stiklų įtvirtinimus. Negelbėjo nė jų kamšymas. LŽ kalbinti pašnekovai užtikrino, kad šiuolaikiniai mediniai langai nė iš tolo nepanašūs į sovietmečio gaminius.

„Kokybiški klijuoto medžio langų rėmai laiko bent 10 metų - tokiam laikui suteikiama garantija“, - aiškino L.Magelinskienė. Ji tik rekomendavo neapleisti langų ir dukart per metus nuvalyti rėmus specialiu skysčiu bei ištepti apsauginiu pieneliu.

Bendrovės „Dolena“ pardavimo skyriaus vadybininkas Giedrius Kasputis taip pat tvirtino, jog nebūtina kas penkerius metus atnaujinti medinių detalių. „Kad to reikėtų, turi būti labai nepalankios sąlygos. Aišku, jei atsiranda mechaninių pažeidimų, tada rėmą geriausia tvarkyti iš karto, kad neįsimestų drėgmė“, - kalbėjo vadybininkas. Bet jei langams nieko neįprasta nenutinka, pasak

N.Kazlauskas: „Dabar turėti medinius langus prestižas. Jei statomas namas didelis, projektas brangus, dažniausiai langų rėmai gaminami iš medžio.“

Kaina už grožį

Reikia nuolatinės priežiūros

Nauji mediniai langai gali būti bet kokios formos ir bet kokio tipo. Tokius anksčiau matydavome tik užsienyje. Šiandien mūsų šalyje populiariausi europietiško tipo langai, atidaromi į vidų.

Tačiau gamintojai siūlo ir skandinaviško tipo langus, kurie atsiveria į išorę, taip pat angliško stiliaus gaminius. Šie langai atidaromi keliant vieną jų dalį aukštyn.

Bendrovės „Megrame“ rinkodaros ir pardavimo vadovė Laura Magelinskienė tvirtino, kad medinius langus dažniausiai renkasi kultūros paveldui priskirtą pastatą

N.Kazlauskas teigė, kad mediniai langai nėra nei šiltesni, nei šaltesni už plastikinius, mat šilumos sulaikymas labiau priklauso nuo stiklo paketo. Tačiau jis pabrėžė, jog laikui bėgant langai iš medžio mažiau išsikraipo.

Pašnekovas neslėpė, kad ilgaamžiškumas labai priklauso nuo langų priežiūros. Pasak N.Kazlausko, medinį lango rėmą kas penkerius metus reikia atnaujinti, o kartą per metus - nuvalyti ir ištepti apsaugine priemone.

Tačiau kitų įmonių atstovai tikino, kad taip dažnai jų taisyti nereikia.

Mediniai langai suteikia prabangos ir natūralumo įspūdį, bet savo savybėmis nėra pranašesni už plastikinius. / dulley.com nuotrauka remontuojantys statybininkai arba žmonės, besikuriantys individualiuose namuose. Butuose jie montuojami rečiau, bet pasitaiko tokių pageidavimų. „Medinius langus renkasi tie, kuriems patinka medis.

Už natūralumą žmonės sutinka mokėti šiek tiek daugiau“, - sakė L.Magelinskienė.

Mediniai langai maždaug 20 proc. brangesni už analogiškus plastikinius, bet jų eksploatacijos savybės pernelyg nesiskiria. Kaina priklauso nuo dizaino, stiklo paketo ir kitų savybių. „Megrame“ atstovė patikino, kad pagal šilumos sulaikymą, ilgaamžiškumą plastikiniai ir mediniai langai yra lygiaverčiai. Tačiau žmo-

G.Kaspučio, jie gali būti dar stipresni ir patvaresni negu plastikiniai. Tai esą puikiai iliustruoja balkono durys mediniais ir plastikiniais rėmais, nes būtent plastikinės greičiau iškrypsta ir ima sunkiau darinėtis.

Pašnekovas pabrėžė, kad nauji mediniai langai negali būti lyginami su kai kur dar likusiais sovietiniais langais senos statybos daugiabučiuose. „Tais laikais rėmai būdavo labai siauri, dažyti aliejiniais dažais, o šie greitai sutrūkinėdavo. Tinkamai prižiūrimas naujas medinis langas gali pergyventi ir namo šeimininką“, - tikino G.Kasputis.

•

Verslininkai siūlo naują būdą, kaip atsikratyti grafičių GINTARAS MIKŠIŪNAS

Grafičiais išpieštos sienos gadina miestų vaizdą ir kelia rūpesčių savivaldybėms, tuština pastatų savininkų, administratorių ir gyventojų kišenes. Patikimą būdą, kaip atsikratyti grafičių, parodoje RESTA siūlo bendrovė „Eternit Baltic“, demonstruodama dažams atsparias, nuvalomas fasadų plokštes.

Siūlo nuvalyti, o ne vaikyti Sostinėje grafičių problemą bandoma išspręsti įvairiais būdais - gaudant piešėjus, baudžiant ištepliotų namų savininkus, skiriant vis daugiau vietų, kuriose leidžiama piešti ant sienų. Visai neseniai tokia vieta tapo požeminė pėsčiųjų perėja ties prekybos centru „Panorama“. Miesto valdžia planuoja surengti daugiau viešųjų renginių su grafičių piešimo konkursais. Grafičių prevencijai lėšų ir dėmesio skiria daugelis Lietuvos miestų, bet to nepakanka, nes vandalai toliau teplioja pastatus.

Pluoštinio cemento banguotų lakštų gamintoja UAB „Eternit Baltic“ pasiūlė radikalią idėją - ne vaikytis piešėjų, o jų darbus nuvalyti nuo grafičiams atsparių fasadų plokščių „Natura PRO“ ir „Pictura“. „Siūlome paprastą sprendimą nuo specialiomis medžiagomis gamykloje padengtų plokščių grafičius nuvalyti valikliais, nes dažai į mūsų plokštes neįsigeria. Net ir praėjus kelioms dienoms, valikliu ir kempine nuo mūsų plokštės galima pašalinti priešinį. Nuvalyti dažus nuo plytų arba perdažyti tinkuotą fasadą ne-

Renovuojant Vilniaus Jono Pauliaus II gimnaziją pastato fasadai dailinami grafičiams atspariomis plokštėmis.

Romo Jurgaičio nuotrauka

mažai kainuoja. Be to, nėra jokių garantijų, kad po remonto sienų vėl neišteplios“, - sakė įmonės direktorius Gediminas Vaitkevičius.

Pristatydama šią technologiją parodoje RESTA „Eternit Baltic“ rengia grafičių profesionalų pasirodymą piešimą ant dažams atsparių plokščių.

Po pasirodymo piešiniai nuo plokščių bus demonstratyviai nuvalyti.

Norinčiuosius aptarti įvairius grafičių problemos aspektus bendrovė „Eternit Baltic“ šiandien kviečia į konferenciją „Grafičiai - menas ar vandalizmas?“, ji šią popietę prasidės parodoje RESTA. Konferencijoje pranešimus skaitys dailėtyrininkai, savivaldybių atstovai,

grafičių piešėjai ir bendrovės specialistai, vyks diskusijos.

Unikali technologija „Eternit Baltic“ vadovo teigimu, plokštes „Natura PRO“ arba „Pictura“ galima pasitelkti įvairiems architektūriniams sumanymams, iš jų galima sukurti pageidaujamas formas ir konstrukcijas.

Pasak pašnekovo, šios plokštės gaminamos Vokietijoje pagal „Etex“ įmonių grupės, kuriai priklauso ir „Eternit Baltic“, patentuotą technologiją, kol kas neturinčią analogų.

Plokštės skirtos vėdinamiems fasadams, kurie, specialistų teigimu, yra patvarūs, išlaiko geras šilumos

izoliacines savybes, plokštės apsaugo pastato konstrukcijas ir šiltinamąjį sluoksnį nuo atmosferos poveikio. „Grafičiams atsparaus sluoksnio padengimo technologija nėra pigi, todėl brangesnėmis plokštėmis „Natura PRO“ ir „Pictura“ siūloma pastatą apdailinti tiek, kiek pasiekia gatvės dailininkai pirmo aukšto fasadą, o aukščiau - naudoti paprastas, pigesnes plokštes“, - rekomendavo G.Vaitkevičius. Šiuo metu Jonavoje dešimtyje modernizuojamų daugiabučių fasadai iš „Eternit Baltic“ plokščių montuojami vadovaujantis čia minėtu principu.

Savivaldybės ir pastatų administratoriai itin palankiai vertina naująsias plokštes, nes tai puiki išeitis namų gy-

ventojams ir valdytojams, norintiems atsikratyti grafičių. Per keletą metų su grafičiams atspariomis plokštėmis buvo įgyvendinta 15 projektų. Jos tinka visuomeniniams pastatams, gyvenamiesiems daugiabučiams bei individualiems namams.

Bendrovės „Eternit Baltic“ fasadų projektų vadovas Gintaras Šlepikas papasakojo, kad Vilniaus mieste kelių ugdymo įstaigų fasadai buvo modernizuoti grafičiams atspariomis plokštėmis. Tai Žirmūnų gimnazija, Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras, Radvilų progimnazija. Šiuo metu renovuojama Jono Pauliaus II gimnazija. „Modernizuojant Radvilų gimnazijos fasadą, dar nebaigus darbų, viena siena buvo išpaišyta grafičiais. Nieko nelaukdami statybininkai ją nuvalė paprastu dažų skiedikliu. Jeigu siena būtų buvusi tinkuota, ją būtų tekę dažyti iš naujo“, - dalijosi įspūdžiais bendrovės projektų vadovas.

Lietuvoje grafičiams atspariomis plokštėmis pirmieji buvo apdailinti Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijos fasadai ir Nevarėnų mokykla Telšių rajone. „Savivaldybių skiriamos baudos pastatų savininkams už nenuvalytus grafičius yra didelės - apie 2000 litų, todėl investicijos į dažams atsparias plokštes - apsimoka. Suskaičiuokime: nuvalyti 1 kv. m plokščių užtruks apie pusvalandį ir kainuos buteliuką valiklio. Sutvarkyti tą patį ištepto tinkuoto fasado plotą atsieina 40-50 litų ir keletą darbo valandų“, - lygino G.Šlepikas.

Jis pataria, kad užrašus ir piešinius nuo tokių plokščių būtų geriausia nuvalyti gamintojo instrukcijoje nuAR-2586 rodytais valikliais.

12

2013 04 24 Lietuvos žinios

Namų pasaulis 2013

Tvarka ir smulkmenos

Langus valys robotas Kol kas tai tik idėja, bet prietaiso kūrėja “Ecovacs Robotics” žada, kad langus valantis robotas netrukus pasirodys prekyboje ir kainuos kelis šimtus dolerių.

Stačiakampio formos robotas pirmą kartą pademonstruotas “Namų elektronikos” parodoje Las Vegase. Ten jis prie Kinijos įmonės stendo sutraukė gausybę žiūrovų.

Robotas prisisiurbia prie lango ir vos paspaudus mygtuką ima judėti vertikaliu paviršiumi. Jis pats nustato, kur geriau pradėti valyti langą, ir baigęs darbą grįžta į pradinį tašką.

Todėl net nuvalius langą aukštai šeimininkui nereikės ieškoti kopėčių, kad nukeltų baigusį darbą robotą. Žmogui dalyvauti šiame procese reikia tik tiek, kad apipurkštų langą valymo skysčiu.

“Winbot7” robotas sveria kiek daugiau nei 2 kilogramus ir yra varomas dviejų variklių. Vienas skirtas prietaisui prisisiurbti prie paviršiaus, o kitas

Robotas prisisiurbia prie lango ir vos paspaudus mygtuką ima judėti vertikaliu paviršiumi. verčia robotą judėti. Minkšti prietaiso kraštai saugo langų rėmus nuo subraižymo.

Lietuvoje kol kas galima įsigyti tik grindis siurbiančių robotų. Bet automatiniai langų valytojai taip pat būtų įdomūs pagalbininkai namuose.

•

Ecovacs.com, LŽ

Flickr.com nuotrauka ILONA STAŠKUTĖ

Kiekvienuose namuose bėgant laikui susikaupia įvairių smulkių daiktų, kurie užkariauja lentynas, spinteles ir visus laisvus kampus. Jų išmesti nekyla ranka. Šių daiktų dažnai prireikia ir jiems nerandama vietos.

Dėl smulkių daiktų net sutvarkyti namai gali atrodyti apkrauti ir sujaukti. Todėl tinklalapio bhg.com specialistai pataria, kaip sutvarkyti nuolat po akimis gulinčias smulkmenas.

Patogiausia daiktus sudėti į dėžes.

Bet prieš jų įsigydami turime numatyti, kiek dėžučių prireiks ir ką į jas dėsime, kad nenusipirktume per didelių ar per mažų. Jei namie yra daug atvirų lentynų, tiks įvairūs krepšiai.

Jie gali pasitarnauti ir interjerui at-

naujinti, jeigu įsigysite keletą vienodų arba to paties modelio skirtingų spalvų. Krepšiai itin praverčia, jei šeimoje yra asmenų, nuolat paliekančių vilkėtus drabužius kur papuola - liepti juos įmesti į tokį krepšį gerokai paprasčiau, nei priversti sulankstyti ir pasidėti į spintą.

Dėžutės praverčia ir vaiko kambaryje. Mažyliams verčiau nupirkti ne vieną didelę dėžę, kad tilptų visi žaislai, o daug nedidelių dėžučių, į kurias būtų galima sudėti skirtingus žaislus. Jei kubelius, mašinas, lėlės pietų servizą, kreideles ir kitką vaikas galės susidėti į atskiras dėžutes, jam nereikės išversti visos didelės dėžės, kai prisireiks vieno žaislo. Be to, mažylis galės mokytis, kad kiekvienas daiktas turi turėti savo vietą, o paslėptos netvarkos negalima vadinti tvarka.

Papildomų lentynėlių ir krepšelių galima pakabinti ant vidinės spintos

durų pusės, juose galima sudėti įvairius aksesuarus, batų priežiūros priemones ar kosmetiką. Be to, netvarką visada pavyksta sumažinti peržiūrėjus turimą turtą ir atsikračius nereikalingų daiktų. Pavyzdžiui, vienam žmogui pakanka trijų rankšluosčių ir dviejų komplektų patalynės, bet dažniausiai žmonės turi prikaupę jų gerokai daugiau. Taip pat namuose paprastai yra daugiau nei reikia buitinės chemijos.

Specialistai mano, kad namams valyti pakanka penkių priemonių - universalaus valiklio, stiklų valiklio, grindų šampūno, šveitiklio voniai ir virtuvei bei medžio polirolio, jeigu namie yra medinių baldų.

Tas pat ir dėl kūno priežiūros priemonių - tikrai nebūtina vonios apstatyti penkių rūšių šampūno ir tiek pat dušo želės buteliukais ar skirtingos dantų pastos tūbelėmis kiekvienam šeimos nariui.

•

Kinų įmonės “Ecovacs” sukurtas langus valantis robotas netrukus turėtų pasirodyti prekyboje. / Digitaltrends.com nuotrauka

„Traidenis“ pristato naujus gaminius RITA KRUŠINSKAITĖ

Lietuvoje ir užsienyje geriausius įvertinimus už patikimus nuotekų valymo įrenginius bei stiklaplasčio gaminius pelniusi alytiškių bendrovė „Traidenis“ toliau plečia produkcijos asortimentą. Šių metų naujovė - žuvų veisimo ir auginimo technologinė įranga bei surenkamos stiklaplasčio talpyklos.

Beveik per 20 veiklos metų „Traidenis“ pasiekė aukštą inovacijų ir technologijų lygį, užėmė lyderio pozicijas vidaus, Rytų ir Vidurio Europos, NVS šalių rinkose, išmoko jautriai reaguoti į rinkos poreikius bei pokyčius.

Anot bendrovės Technikos skyriaus direktoriaus Gintaro Vinikaičio, pastaruoju metu pramoninei žuvininkystei skiriama daug dėmesio. Talpyklų žuvims auginti įsivežama iš užsienio. Bendrovės specialistai, įvertinę gaminio paklausos perspektyvas rinkoje ir įmonės technines galimybes, sukūrė, pagamino bei sumontavo žuvims veisti ir auginti skirtas stiklaplasčio talpyklas su visa eksploatavimo įranga. Jose galima šildyti vandenį iki reikiamos temperatūros, auginti žuvis, įskaitant mailių.

Pirmosios „Traidenyje“ pagamintos žuvų veisimo ir auginimo talpyklos skirtos UAB „Daugų žuvis“. Naujoji alytiškių produkcija gaminama iš

Surenkamos stiklaplasčio talpyklos „Traideniui“ atvėrė naujas perspektyvas. / UAB „Traidenis“ nuotrauka stiklaplasčio, o tai naujovė ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Vokietijoje, iš kurių dažniausiai į mūsų šalį būdavo įvežama pramoninei žuvininkystei reikalingų talpyklų. Bendrovėje „Traidenis“ pagamintos talpyklos padengtos medžiaga, tinkančia sąlyčiui su geriamuoju vandeniu, ir atitinka higienos reikalavimus.

Antra naujovė, kurią šiais metais pristato „Traidenis“, - surenkamos stiklaplasčio talpyklos. „Visame pasaulyje didelę paklausą turi įvairaus dydžio talpyklos. Kuo jos didesnės, tuo sudėtingiau pagaminti ir ypač transportuoti“, - teigė G.Vinikaitis. „Traidenio“ specialistai šias problemas sėkmingai išsprendė, sukūrę

surenkamas stiklaplasčio - medžiagos, atsparios atmosferos poveikiui ir korozijai, - talpyklas. Galimybė išplėsti gaminių asortimentą ir pritaikyti inovatyvias technologijas bei pradėti naujų gaminių serijinę gamybą bendrovei atsirado gavus Europos Sąjungos paramą. Panaudojus europines investicijas buvo

įkurta mokslinių tyrimų eksperimentinės plėtros laboratorija, įsigytas pramoninis pjaustymo robotas ir talpyklų korpusų vyniojimo įranga.

Iki šiol „Traidenyje“ pagamintos talpyklos didžiausias skersmuo buvo 5 metrai. Pradėjus gaminti surenkamas talpyklas iš stiklaplasčio lakštų pagal naują technologiją, jų skersmenį galima padidinti iki 50 metrų, aukštį - iki 6-7 metrų, tūrį - nuo 300 iki 5000 kubinių metrų.

Surenkamų stiklaplasčio talpyklų pritaikymo spektras labai platus. Jos gali būti naudojamos kaip priešgaisriniai vandens rezervuarai, žemės ūkyje, pramonėje. Naujų galimybių atsiveria ir gaminant nuotekų valymo įrenginius. Naujas produktas gerokai sumažina transportavimo išlaidas, leidžia paspartinti montavimo darbus. Taip gaminys greičiau ir už mažesnę kainą pasiekia vartotoją.

20-ojoje tarptautinėje statybų ir remonto parodoje „Resta 2013“ kiekvienas lankytojas, užsukęs į „Traidenio“ paviljoną, galės susipažinti su seniai pripažinimą pelniusiais buitinių nuotekų biologinio valymo įrenginiais individualiems namams (parodoje bus pristatoma naujovė nuotolinis įrenginių valdymas) ir su naujausiais gaminiais. Bendrovės specialistai atsakys į visus rūpimus klausimus. Čia pat bus galima užsisakyti RK-2602 reikalingą gaminį.

2013 04 24 Lietuvos žinios

Kultūra

13

M.Mironaitė: scena kaip žūtbūtinis mūšis AUDRIUS MUSTEIKIS

Kad reikia viešai paminėti aktorės Monikos Mironaitės (1913-2000) šimtmetį, sumanė jos dukra Dagnė Jakševičiūtė.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje rytoj, balandžio 25-ąją, rengiama popietė primadonai atminti. Bus rodoma daug filmuotos medžiagos, veiks paroda.

O kalbėtojai? “Nebus, - LŽ tvirtina D.Jakševičiūtė. - Todėl, kad jie kalba ilgai ir nuobodžiai.” Vienintelė Dalia Overaitė (Lietuvos teatro iškilioji Nora, kaip ir M.Mironaitė) paprašyta tarti žodį apie savo draugystę su Monika.

Dukra Dagnė apie motiną vieną knygą sudarė, kitą parašė. Pirmoji labai pravertė aktorei Aleksandrai Metalnikovai, apie M.Mironaitės vaidmenis Rusų dramos teatre rašiusiai magistro darbą. “Labai gerai parašė, - sako D.Jakševičiūtė. - Išryškino svarbiąją Monikos scenos darbų temą: meilė, jos kilimas ir žlugimas.”

“Esu - tai reiškia - myliu. Myliu tai esu. Ir nežinau, neįžiūriu jokių kitų tiesų”, - tai M.Mironaitės poetinių bandymų fragmentas ir gyvenimo bei sceninės kūrybos gairės.

Nauja artistė Kalbant apie aktorę paprastai pridedamas epitetas legendinė. Kaip susiklostė legenda, kur tas legendiškumas? “Tai ir yra pirmiausia savo temos turėjimas, - įsitikinusi D.Jakševičiūtė. - “Aš visada norėjau kalbėti apie gražius, taurius dalykus”, sakė Monika. Meilė buvo jos kredo.

Ir jai pasisekė, kad iš karto ta tema galėjo prabilti scenoje, likimas taip lėmė. Diplominis darbas - “Irkos tragedija”, kūrinys apie tėvų meilės išsiilgusį ir atkakliai jos siekiantį vaiką. Spektaklis parodytas tik vieną kartą, tačiau Kaune visi prakalbo, kad atsirado nauja artistė. Romualdui Juknevičiui draugai apie tai net į Maskvą pranešė. Praeina keleri metai, ir ji gauna Princesės Kukačin vaidmenį Algirdo Jakševičiaus pastatytuose “Marko milijonuose”.

M.Mironaitė, suvaidinusi įspūdingą meilės siekimą ir jaudinantį žlugimą, sužavėjo publiką ir vertintojus. Vėliau šią temą ji plėtojo “Lėlių namuose” vaidindama Norą, “Klastoje ir meilėje” Luizą, kituose spektakliuose. Atskleidė įvairiomis briaunomis. Kaip visa persmelkiantį, pakylėjantį, nuviliantį jausmą. Net

Aktorė M.Mironaitė su vyru rašytoju J.Baltušiu. / LŽ archyvo nuotraukos tuose veikaluose, kur vyrauja kitos temos, ji “suskambėdavo” šita - savąja, ji ją “prastumdavo.”

Pasak D.Jakševičiūtės, M.Mironaitė buvo iš tų aktorių, kurie gebėjo vaidinti meilę. “Tai labai sunkus, ne visų pasiekiamas dalykas. Monikai atrodė, kad artistui pačiam reikia daug išgyventi ir patirti, kad kurtų įtikinamai ir įdomiai. Ji pati gyveno godžiai, aistringai, audringai - iš visų jėgų. Manė, kad aktorius turi alsuoti teatru ir kuriamu vaidmeniu, o kad dėl to nukentės buitis, nieko tokio. Kiekvienas jos vaidmuo buvo tiesiog “verdamas”.

Septynios naktys M.Mironaitė juokaudavo: “Septynios nemigo naktys - ir vaidmuo bus.”

D.Jakševičiūtė pasakoja, kaip Monika reikalavo, kad Juozas Baltušis duotų jai kokios nors medžiagos, kuri padėtų sukurti Fiodoro Dostojevskio “Idioto” Nastasją Filipovną. J.Baltušis gudriai pakišo knygelę apie siaubingą Rusijos varguomenės gyvenimą: atrodė, kad kalbama ne apie devynioliktą amžių, o kokį nors penkioliktą. Su Nastasja Filipovna, regis, mažai bendra, bet įsijautusi į tą siaubą Monika užsidegė ir pareiškė:

H.Ibseno “Nora” 1942 metais. M.Mironaitė ir H.Kačinskas.

“Vaidmuo bus.” Ir buvo. Bet vaidino ji visai ką kita.

Aktorę formavo dideli siekiai ir nepaprastas smalsumas. Ji mokėsi griežti smuiku, šoko Basakojų šokėjų, Isadoros Duncan sekėjų, būrelyje, rašė eilėraščius. Didelės įtakos jai turėjo inteligentiški, apsiskaitę, išsilavinę broliai. Vyresnysis, miręs 16os, pasak Monikos, turėjo būti genijus. Muzikos ją mokė motina.

M.Mironaitė sakydavo: “Septynios nemigo naktys - ir vaidmuo bus.”

Aktorė skambino pianinu, ir muzikoje gebėdavo išgirsti savo dvasinio gyvenimo sąskambius.

“Monika turėjo nuostabų balsą, dėsto dukra. - Intonacijų turtingumas ir melodingumas, įvairių nuotaikų perteikimas balsu darė ją išskirtinę.

Jokių efektingų išorinių duomenų nei ypatingo ūgio, nei ilgų kojų. Bet kūną valdė puikiai, buvo grakšti ir elegantiška. Kai eidavo ar bėgdavo per sceną, vyresni aktoriai mums, jaunesniesiems, rodydavo - pasižiūrėkit, ko-

Aktorė D.Jakševičiūtė. Ant sienos kairėje - M.Mironaitės portretas.

Oresto Gurevičiaus nuotrauka

kie judesiai. Nuostabi nuovoka, jokių skeryčiojimųsi, viskas tikslinga ir gražu, kiekvienas gestas išreiškia vidinę būseną.”

riai į juos įsitraukdavo, dažnai pati inicijuodavo ir šauniai improvizuodavo”, - pasakoja D.Jakševičiūtė.

Kalba dar nebaigta Pykti ir dūkti D.Jakševičiūtė prisipažįsta, kad motina jai buvo ir tebėra aktoriaus etalonas. Todėl, kad į sceną išeidavo kaip į paskutinį, žūtbūtinį mūšį: “Niekada - paprastai ir prastai. Visada “kulminacijoje”. Jai užteko užsispyrimo byloti scenoje savo tiesą.”

Yra tokių aktorių. “Panašus sceninis nervas buvo jaučiamas Henriko Kurausko, vėliau - Valentino Masalskio vaidyboje, - sako D.Jakševičiūtė. - Iš vyresniųjų ji dievino Henriką Kačinską, Oną Rymaitę. Daug kas ir sakė, kad M.Mironaitė panaši į O.Rymaitę - savo vaidyba. Kai kas teigė, kad Monika vyriško proto. Bet gyvenime vadovavosi jausmais. Buvo periodas, kai teatras siekė paprastumo ir jos vaidyba atrodė kiek “perkrauta”, emocijos - perdėtos.

O senatvėje buvo nusivylusi gyvenimu ir darbu. Kai kalbėdavomės apie aną pasaulį, sakydavo: tik kvailys įsivaizduoja esąs nemirtingas - kad jo darbai išliks ilgai. Taip žmogus iš baimės bando save nuraminti. Tada nebevaidino teatre, jautėsi neįvertinta. Su kartėliu suvokė, kad jaunimas jos nepažįsta, nežino.”

M.Mironaitė mokėjo būti ir pikta, rūsti, šiurkšti, gebėjo kelti scenas. “Tačiau ir dūkimo, ir žaidimų jos gyvenime buvo labai daug, ji no-

Aktorės Eglės Gabrėnaitės atmintyje iškyla Monikos Mironaitės atodūsiai apie “jos teatro pabaigą”. Primadona buvo šlovės viršūnėje, visų pažįstama ir vertinama, tačiau apie tuometę teatro dabartį mėgdavo sakyti: “Jau nebe mano, ne man. Mano teatrai baigėsi.”

“Galvodavau: “Kas čia jau tau baigėsi?” - prisipažįsta LŽ E.Gabrėnaitė.

- Praėjo nemažai laiko, ir tą patį turėjau ištarti aš - nebe mano. Tai, ką daro jaunieji, ne visada atrodo suprantama ar net reikalinga.” Laikui einant keičiasi vaidybos ir aktoriaus meistriškumo tendencijos, mados, kryptys.

Vieni prisiminimai išblėsta greitai, kiti susidėlioja į tvirtą kristalinę gardelę. Tai - legendos pagrindas. Šiandien prie M.Mironaitės pavardės pridedamas žodis legendinė skamba ne tuščiai. Vyresnioji karta M.Mironaitės nepamiršo. Yra netgi atsimenančiųjų jos karo metų Norą - kaip aktoriaus meistriškumo deimantą, kaip šviesų meno triumfą niūriausiais metais.

Kur kas daugiau tų, kurie veržėsi į Rusų dramos teatrą “žiūrėti M.Mironaitės”, tų, kurie gėrėjosi jos skaitovės talentu. Tų, kurie perskaitė jos audringo, spalvingo gyvenimo istorijas. Daug kas dar įdomu, kalba apie M.Mironaitę tęsiasi.

•

14

Trumpai SPARČIAI - AUKSO LINK Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) finalo serijos iki trijų pergalių varžybose 2:0 pirmauja Vilniaus klubas “Kibirkštis-VIČI-IKI”.

Vakar svečiuose per antrąsias finalo rungtynes vilnietės 72:50 (17:19, 15:13, 20:9, 20:9) įveikė Kauno rajono komandą “Hoptrans-Sirenos”.

Nugalėtojų gretose rezultatyviausios buvo 18 taškų pelniusi Rima Valentienė, 13 - Lina Pikčiutė, 10 - Kristina Vengrytė. Šeimininkėms daugiausia - 12 - taškų surinko Eglė Tarasevičiūtė. Pirmąsias šios serijos rungtynes “Kibirkšties-VIČI-IKI” krepšininkės namie laimėjo 76:45.

Trečiosios rungtynės numatytos balandžio 25 dieną 18.30 val. Vilniuje, “Lietuvos ryto” arenoje. LMKL bronzos medalius pirmadienį iškovojo Klaipėdos komanda “Fortūna”, ji mažojo finalo seriją 3:0 laimėjo prieš Kauno “Aistes-LSU”.

KARŠTOS DAUGIADIENĖS

Antrojo etapo nugalėtojas A.Kruopis.

EPA-Eltos nuotrauka

Turkijoje vykstančių daugiadienių dviratininkų lenktynių “Presidential Cycling Tour of Turkey” antrąjį etapą laimėjo “Orica-GreenEdge” ekipai atstovaujantis Aidis Kruopis. Lietuvos dviratininkas 153 km distanciją numynė per 3 valandas 23 minutes 54 sekundes ir finišo spurtu aplenkė etapo prizininkais tapusius italą Marco Coledaną bei vokietį Andre Greipelį. Ignatas Konovalovas (“MTN-Qhubeka”) ir Tomas Vaitkus (“Orica-GreenEdge”) užėmė atitinkamai 154 ir 174 vietas. Po dviejų etapų bendrojoje įskaitoje pirmavo vokietis A.Greipelis, į antrąją iš 36osios šoktelėjo A.Kruopis, trečias pirmąjį etapą laimėjęs vokietis Marcelas Kittelis (Vokietija). Visų laikas toks pat - 6.32:21. Tomas Vaitkus po dviejų etapų buvo 103-ias, I.Konovalovas - 131-as. Abu lietuvius lyderiai lenkė 10 sekundžių. Paskutinėje 193 - vietoje po antrojo etapo buvusio ispano Francisco Javiero Moreno Allue laikas - 6 valandos 39 minutės.

EUROPOJE - DEŠIMTI Danijoje surengtose Europos klasikinių sportinių šokių pirmenybėse 10 vietą tarp 61 duetų užėmė šių metų šalies čempionai Vilniaus klubo “Dileksa” šokėjai Vaidotas Lacitis ir Veronika Golodneva. Lietuvos čempionato bronzos medalininkai Žymantas Kučikas bei Urtė Januškevičiūtė (Kauno “Kaspinas”) 30ąja pozicija pasidalijo su Slovakijos atstovais Matteo Cicchitti ir Simona Brečikova. Europos čempionų titulą iškovojo Danijos šokėjai Emanuelis Valeri ir Tania Kehlet, sidabras atiteko Vokietijos atstovams Simone Segatori ir Annette Sudol, bronza - rusams Sergejui Konovalcevui ir Olgai Konovalcevai.

LŽ

2013 04 24 Lietuvos žinios

Sportas

J.Kloppo berniukai eina į karą VILMANTAS REMEIKA

Burtai lėmė, kad abiejuose UEFA Čempionų lygos pusfinaliuose Vokietijos klubai kautųsi su Ispanijos komandomis.

Vakar grūmėsi stipriausios šių šalių ekipos - Vokietijos čempionų titulą jau užsitikrinęs Miuncheno “Bayern” ir, nebeabejojama, stipriausia Ispanijos komanda “Barcelona”. Šį vakarą ietis sukryžiuos klubai, savo šalių čempionatuose šiemet veikiausiai užimsiantys antrąsias vietas - Dortmundo “Borussia” ir Madrido “Real”. Atsakomosios dvikovos vyks po savaitės - antradienį Madride ir trečiadienį Barselonoje.

Vienodi lūkesčiai “Tikslas namie - laimėti nepraleidus įvarčio. Tuomet kiekvienas Madride pelnytas įvartis mums suteiks didelį pranašumą”, - sakė “Borussios” gynėjas Matsas Hummelsas.

Tačiau Vokietijos žurnalistai iš karto ėmė kelti klausimą, kaip sulaikyti rezultatyviausią Čempionų lygos komandą, per 10 rungtynių pelniusią 23 įvarčius. Net 11 iš jų įmušė Cristiano Ronaldo.

“Real” - tai kur kas daugiau nei C.Ronaldo, - atsakė M.Hummelsas. Jie turi aukščiausio lygio žaidėjus kiekvienoje pozicijoje. Bet tą patį galima pasakyti ir apie mus. Gintis ir pulti turime visa komanda, visi 11 žaidėjų privalo laikytis plano.”

Abi komandos jau buvo susitikusios D grupės varžybose. Tuomet “Borussia” visus nustebino, namie 2:1 paklupdydama “Real”, o Madride sužaisdama 2:2. Vokiečiai suvokia, kad dar kartą pranokti tokį galingą “Real” bus labai sunku. O Madrido klubo sporto direktorius Emilio Butragueno apie varžovus kalba pagarbiai: “Tikimės, kad šį kartą rezultatas bus kitoks. Žinome, kaip sunku sustabdyti “Borussią”. Tai padarysime tik žaisdami geriausią futbolą. Čempionų lygos finale nežaidėme nuo 2002-ųjų. Madridas laukia, kada vėl kausimės dėl taurės.”

“Real” komandai negalės padėti diskvalifikuotas gynėjas Alvaro Arbeloa. “Borussios” gretose nedidelių sveikatos problemų turėjo lenkas

“Borussios” užduotis - neutralizuoti “Real” puolimą su C.Ronaldo (dešinėje) priešaky. / AFP/Scanpix nuotraukos Robertas Lewandowskis - jam sumuštas kojos raumuo, bet žaisti puolėjas galės. R.Lewandowskis įvarčius pelnė net 12-oje Vokietijos čempionato rungtynių iš eilės, o Čempionų lygoje šiemet jis pasižymėjo 6 kartus.

levizijos žiūrovų auditoriją sutrauksiančiu sporto renginiu Dortmunde nuo 2006-ųjų pasaulio futbolo čempionato pusfinalio tarp Vokietijos ir Italijos rinktinių. Gauti bilietą į šias rungtynes prilygo pergalei

H.J.Watzke: “Sulaukiau prašymo padėti įsigyti bilietų net iš vaikystės draugų.

Deja, niekuo negalėjau padėti.”

Geriausius išperka 1997-aisiais “Borussia” kėlė UEFA Čempionų lygos nugalėtojų taurę. Nuo tada Dortmundas nėra žaidęs finale. “Šios rungtynės bus svarbiausios iš visų, kokias mano berniukai yra žaidę”, - pareiškė “Borussios” treneris Jurgenas Kloppas.

J.Kloppo berniukai stebuklingai išsikapstė ketvirtfinalyje. Vokiečių ekipa po nulinių lygiųjų išvykoje su “Malaga” namie atsiliko 1:2, bet per teisėjo pridėtą laiką pelnė du įvarčius ir triumfavo 3:2.

Neabejojama, kad “Borussios” ir “Real” akistata taps didžiausią te-

loterijoje. Kai kurie “Borussios” aistruoliai dvi paras budėjo prie klubo kasos, o visi 65 829 bilietai į rungtynes buvo iššluoti akimirksniu. Dortmundo stadione yra 15 tūkst. stovimų vietų, bet dėl griežtų UEFA reikalavimų Europos taurių turnyruose jos nenaudojamos.

“Sulaukiau prašymo padėti įsigyti bilietų net iš vaikystės draugų, prisipažino “Borussios” prezidentas Hansas Joachimas Watzke. - Nerasite nė vieno mūsų klubo darbuotojo, kuris nebūtų gavęs tokio prašymo.

Deja, niekuo negalėjome padėti.”

Jauna patrauklų futbolą demonstruojanti “Borussios” komanda sulau-

“Glory Glory “Man United” Iki Anglijos futbolo čempionato pabaigos lieka dar 4 turai, bet “Manchester United” futbolininkai ir jų gerbėjai jau traukia pergalės dainas. Tituluočiausias Anglijos klubas pirmadienį užsitikrino jau 20-ą čempionų titulą.

Po 34-ojo turo rungtynėse namie iškovotos pergalės 3:0 prieš Birmingamo “Aston Villa” ekipą “Manchester United” surinko 84 taškus ir tapo nebepavejamas titulą gynusiai kitai šio miesto komandai “Manchester City” (68 tšk.). Ši - dar ir vienomis rungtynėmis mažiau žaidusi. Net ir laimėję penkerias likusias “City” futbolininkai nebepavytų kaimynų.

“Man City” kapituliavo po pralaimėjimo 1:3 praėjusį savaitgalį Londono klubui “Tottenham”. Tačiau ir tuomet “City” treneris Roberto Mancini nenurimo: “Prarajos tarp mūsų ir “United” nėra. Jie neką geresni už mus, bet titulo nusipelnė.”

R.van Persie (priekyje) įvarčiai garantavo “United” 20-ąjį čempionų titulą.

“United” ekipa formalumus su “Aston Villa” tvarkė žaibiškai. Legionierius iš Olandijos Robinas van Persie 2, 13 ir 33 minutėmis pelnė tris įvarčius ir išsprendė visus klausimus.

Simboliška, kad R.van Persie marškinėliai pažymėti 20-uoju numeriu.

Tad švęsdamas 20-ąjį klubo triumfą, gynėjas Rio Ferdinandas nepaleido olando nė per žingsnį ir visiems demonstravo, koks reikšmingas skaičius puošia puolėjo nugarą.

39-erių “United” veteranas Ryanas Giggsas Anglijos čempionu tapo jau 13 kartą. Londono klubas “Arsenal” tiek sykių pirmenybes laimėjo per visą savo 127 metų istoriją. Dar didesnė legenda - “United” treneris Seras Alexas Fergusonas. Jam taip pat tai buvo 13-asis Anglijos čempiono titulas. Nuo 1986-ųjų A.Fergusono vadovaujamas Mančesterio klubas per tą laiką jau iškovojo 49 trofėjus!

kia vis didesnio aistruolių susidomėjimo visame pasaulyje. Dortmundo klubas žavi tuo, kad ugdo ar perka jaunus mažai žinomus futbolininkus ir juos paverčia žvaigždėmis. Bet atrodo, kad talentus netrukus gali išpirkti pasaulio turtingieji. R.Lewandowskį nuolat medžioja Anglijos klubai, tarp jų minimas ir “Manchester United”. O “Borussia” vakar pranešė, kad sutinka parduoti 20 metų saugą Mario Gotze Miuncheno klubui “Bayern”. Sandoris įvyks liepos 1 dieną, o M.Gotze išpirkos suma - 37 mln. eurų.

J.Kloppas anksčiau yra įgėlęs savo varžovams iš Miuncheno dėl savitos transferų politikos.

“Jie elgiasi kaip Kinijos pramonininkai. “Bayern” stebi, ką daro kiti, ir mėgina viską kopijuoti. Tik šio klubo finansinės galimybės gerokai didesnės”, - kirto J.Kloppas.

“Bayern” strategas Juppas Heynckesas į tai atsakė: “Mūsų klubas savo žaidimo stilių turėjo dar tada, kai J.Kloppas nebuvo futbolo treneris.” Šį vakarą kovodami su “Real” superklubu J.Kloppo berniukai turės galimybę įrodyti, kad pinigai ne viską lemia.

•

TURNYRO LENTELĖ (rungtynės, įvarčių santykis, taškai) 1. Man United

34

78:35

84

2. Man City

33

59:30

68

3. Arsenal

34

65:35

63

4. Chelsea

33

66:35

62

5. Tottenham

33

58:41

61

6. Everton

34

51:38

56

“Didžiuojuosi visomis be išimties pergalėmis. Nesidairau atgal, žvelgiu tik į ateitį. Manau, kitą sezoną ir vėl būsime tokie pat stiprūs”, - šypsojosi 71 metų treneris.

Kai dvikovos su “Aston Villa” baigtis nekėlė jokių abejonių, 76 tūkst. žiūrovų Mančesterio “Old Trafford” stadione ėmė traukti garsiąją savo komandą šlovinančią dainą “Glory Glory “Man United”.

Tačiau A.Fergusonas turi dar vieną tikslą. Jei laimės visus likusius susitikimus, “United” pasieks naują “Premier” lygos surinktų taškų rekordą - 96. Ankstesnis - 95 taškai nuo 2005 metų priklauso Londono komandai “Chelsea”.

•

LŽ

2013 04 24 Lietuvos žinios

Sportas

15

Nematomas krepšinio generolas •1 p.

žiūrovų, į Europos taurės pusfinalio susitikimą su “Valencia Basket” (Ispanija) susirinko 7500.

Grįžusius iš Europos taurės finalo mus pasitiko būrys gerbėjų su muzika ir dainomis. 300 aistruolių, stebėjusių finalą Šarlerua, dar nebuvo spėję grįžti. Iš oro uosto vykome prie mūsų sporto arenos, ten mus pasitiko galingi fejerverkai. Svarbiausia, kad mus sutiko nuoširdžiai.

Atkelta iš

Buvęs ilgametis “Žalgirio” generalinis direktorius garsiai nedrįsta svajoti apie tai, kad jau kitą sezoną Krasnodaro klubas triumfuos Eurolygoje.

“Tegul iš pradžių “LokomotivKuban” prasibrauna į šešioliktuką, o tada galvosime, kaip tapti tikra Eurolygos komanda ir kaip gauti A licenciją, kad ekipa galėtų nuolatos kovoti aukščiausio lygio turnyre”, sakė viceprezidentas.

G.Rutkauskas turi patirties, ryšių ir gerą nuojautą. Tai ir yra receptas, pagal kurį jo kuruojamos komandos palieka ryškų pėdsaką Senojo žemyno krepšinio klubų turnyruose.

G.Rutkausko suburtas “Žalgiris” į Lietuvą parvežė abu svarbiausius Europos klubų krepšinio trofėjus Europos ir Eurolygos taures. Pergalių ir nesėkmių periodus su “Žalgiriu” išgyvenęs G.Rutkauskas 2007 metais atsisveikino su Lietuva ir tapo Maskvos klubo “Dinamo” viceprezidentu. Po trejų darbo metų Maskvoje lietuvis buvo pakviestas padėti įkurti Rusijos profesionaliąją krepšinio lygą (PBL). Dvejus metus ėjęs PBL generalinio direktoriaus pareigas 2012-ųjų vasarą G.Rutkauskas grįžo, pasak jo, į tikrąjį krepšinį - pasirašė trejų metų sutartį su Krasnodaro “Lokomotiv-Kuban” ekipa ir tapo jos viceprezidentu.

Kaip pavyko antrą kartą suburti čempionų komandą? Apie mums nematomą darbą LŽ kalbėjosi su “Lokomotiv-Kuban” viceprezidentu Ginu Rutkauksu.

“Žalgiris” - karjeros rojus

S.Jasaitis (viduryje) Europos taurę laimėjo antrą kartą - pirmą sykį jis triumfavo 2005 metais su Vilniaus “Lietuvos rytu”. / lokobasket.com nuotraukos

Kur deda marškinėlius?

- Po finalo Krasnodaro ekipos žaidėjai akimirksniu pasipuošė specialiai pagamintais čempionų marškinėliais. Nėra abejonių, jog tokius turėjo ir Bilbao ekipos atstovai. Tuomet tiesiogiai finalą transliavusios “Eurosport” televizijos komentatoriams kilo klausimas - kur deda marškinėlius pralaimėjusi komanda?

- Sudegina (juokiasi). Prieš finalą slapta nusiunčiau vieną klubo vadybininką į parduotuvę nupirkti šampano. Dėl visa ko. Ir svarbiausia - kad niekas nesužinotų. Antraip žaidėjus gali paveikti įvairūs prietarai. Po finalo šampanas žaibiškai buvo išpilstytas ir išlaistytas.

Jo pritrūko. Kažkas drabužinėje mestelėjo mintį - nueiti į Bilbao ekipos drabužinę, jie garantuotai jo prisipirko (juokiasi).

- Čempionų marškinėliai buvo pagaminti be jūsų žinios?

- Su mano žinia.

- Ar per jūsų karjerą yra buvę, kad užsakęs nugalėtojų marškinėlius jų taip ir nepanaudojote?

- Labai seniai, kai dirbau “Žalgiryje”, prieš kažkurias Lietuvos krepšinio lygos finalo rungtynes buvome pripynę ąžuolų vainikų.

Bet čempionais tapome gal tik po savaitės. Tie vainikai sudžiūvo...

Pavyzdys - A.Sabonio mokykla - Atvykote į Krasnodarą, subūrėte rimtą vyrų kompaniją, kuri iškovojo Europos taurę ir kitą sezoną rungtyniaus Eurolygoje. Jūsų nuopelnas nemenkas!

- Atėjęs į komandą turėjau sudaryti plėtros planą. Praėjusiais metais Krasnodare duris atvėrė nauji rūmai, juose rungtynes gali stebėti 8 tūkst. aistruolių. Pasitarėme su klubo prezidentu Andrejumi Vediščevu, ką turime daryti. Yra profesionali komanda, tačiau nėra nei jaunių, nei jaunimo ekipų, nėra

Per dvejus Profesionaliosios krepšinio lygos generalinio direktoriaus darbo metus G.Rutkauskas dukart sveikino CSKA strategą Joną Kazlauką tapus Rusijos čempionu. / cskabasket.com nuotrauka

Pasitvirtinę pirkiniai

Už M.Kalnietį “Žalgiriui” sumokėta didelė išpirka, padėjusi Kauno klubui kurį laiką išsilaikyti. mieste net krepšinio mokyklos. Tad dabar viską tenka statyti ne nuo pamatų, o nuo viršaus. Krasnodaro krašto valdžia sutinka padėti įkurti krepšinio mokyklą. Remsimės Arvydo Sabonio krepšinio mokyklos Kaune pavyzdžiu. Sykiu reikės žaisti ir Eurolygoje. Šiam kraštui tai didelis įvykis - į Krasnodarą atvyks žaisti tokios komandos kaip “Barcelona”, Madrido “Real”, stipriausi Italijos, Turkijos klubai.

- Galite tapti liudininku, kaip “Lokomotiv-Kuban” lips ant Eurolygos prizininkų pakylos?..

- Visko gali būti. Kai atvykau į klubą ir susitikau su jo prezidentu bei didžiausių ekipos rėmėjų vadovais, jie paprašė manęs sudaryti penkerių metų projektą. Sėdęs rašyti prisiminiau: kai 1998 metais tapau Kauno “Žalgirio” generaliniu direktoriumi, irgi turėjau pateikti penkmečio planą. Tais metais laimėjome Europos taurę, o kitąmet Eurolygą. Matyt, ratas apsisuko, ir vėl viskas kartojasi (juokiasi).

- Ar jūsų dėka Krasnodaro komandoje atsirado S.Jasaitis ir M.Kalnietis?

- Meluočiau tai neigdamas. Kai pradėjau dirbti, klube buvo žaidėjų, turinčių galiojančias sutartis. Keli kandidatai užsieniečiai į įvairias pozicijas jau buvo aptarti. Su klubo prezidentu ir vyriausiuoju treneriu svarstėme, kuo užkamšyti kitas pozicijas.

Sezonui ruošėmės vienokios sudėties, bet kelių žaidėjų traumos privertė ją pakoreguoti. Permainų buvo ir sezono metu. Jį pradėjome turėdami vieną įžaidėją - Nicką Calathesą.

Dairėmės antro. Į mūsų akiratį pateko M.Kalnietis. Kažkas paskleidė gandus, kad su juo susitarėme slapčia. Netiesa. Viskas vyko civilizuotai.

Už Mantą “Žalgiriui” sumokėta didelė išpirka. Manau, už jį gauti pinigai padėjo “Žalgiriui” kurį laiką išsilaikyti. Dar iš NBA rungtyniaujančios San Antonijaus “Spurs” ekipos pasikvietėme puolėją Derricką Browną. Tai labai sėkmingas mūsų žingsnis. Derrickas - puikus žaidėjas, geras žmogus. Mūsų komandai priklausė prancūzas Ali Traore, tačiau atstovaudamas rinktinei susižeidė. Praėjusį sezoną jis gerai rungtyniavo, žiūrovai jį pamėgo. Tačiau sugrįžimas į aikštelę vis būdavo atidedamas, o vidurio puolėjas Aleksas Maričius buvo labai apkrautas: žaisdavo po 35 minutes, todėl pradėjo “braškėti”.

Visada įdėmiai stebime žaidėjų rinką. Sužinojome, kad Milano “EA7 Armani” komanda (Italija) nori perleisti amerikietį Richardą

Hendrixą. Jį stebiu jau kelintus metus - tai labai įdomus krepšininkas, galintis rungtyniauti ir puolėjo, ir centro pozicijose. Sausio viduryje jis atsidūrė mūsų komandoje. Juo ir baigėme komplektuoti ekipą. Ir ką gi - R.Hendrixas tapo Europos taurės finalo naudingiausiu žaidėju. Amerikietis labai patenkintas, nes ankstesnėje komandoje treneris jam neleisdavo daug žaisti. O pas mus jis atsikleidė. Dabar visi apie jį rašo, visi klubai nori jį turėti...

Buvo ir nesėkmių. Ir skaudžių pralaimėjimų. Bet nekėlėme panikos. Vieną etapą jau įveikėme. Dabar liko paskutinės Rusijos čempionato rungtynės su Maskvos srities “Chimki” ir VTB Jungtinės lygos atkrintamosios varžybos. Dar pakovosime. Europos taurės titulas įpareigoja sezoną baigti pakiliai.

Sportiškas miestas - Europos taurės laimėtojai Krasnodare pasitikti trankiai?

- Lyginti su tuo, kaip “Žalgirį” aistruoliai Kaune pasitiko 1998 ar 1999 metais, negalima. Bet Krasnodare yra dvi futbolo komandos “Krasnodar” ir “Kuban”, žaidžiančios aukščiausiojoje lygoje ir užimančios vietas dešimtuke. Yra Rusijos antrojoje lygoje kovojanti ledo ritulio ekipa. Krasnodare populiarus ir tinklinis, ir rankinis. Šiame mieste daug sporto. Tačiau mūsų komanda turi geriausius Rusijoje aistruolius. Jungtinėje lygoje mūsų rungtynes vidutiniškai stebi 4000

- Krasnodare reziduoja puikus lietuviškas ketvertas. Kaip jis gyvuoja?

- Yra kada ir pabendrauti, ir pajuokauti gimtąja kalba. Kai Šarlerua laimėjome taurę, netrukus šventinio stalo kompanija tapo lietuviška.

Prisėdo buvęs “Žalgirio” savininkas Mindaugas Plūkas su žmona, buvęs krepšininkas Gintaras Staniulis su žmona, M.Kalniečio mama ir sesuo, S.Jasaičio draugė Oksana. Pergalę atšventėme smagiai.

- Jei ne sunki “Žalgirio” finansinė situacija, ar M.Kalnietis būtų rungtyniavęs jūsų komandoje?

- Kiek žinau, jis nesutarė su “Žalgirio” savininku. Bet juk daugelis žaidėjų pabandę laimę svetur vėliau grįžta į gimtąją komandą. Saulius Štombergas pažaidęs užsienyje grįždavo į “Žalgirį”, taip pat ir Mindaugas Timinskas. Juk nėra nieko bloga pabūti legionieriaus kailyje, pajusti kitokią atsakomybę.

- M.Kalniečiui - tai pirmas sezonas užsienyje. Ar jis baiminosi vykti svetur?

- Ne. Tik dvejojo. Visus “Žalgirio” žaidėjus seku nuo jų vaikystės, žinau, ko jie nori, ko siekia. Mantas ir anksčiau turėjo pasiūlymų žaisti užsienyje, bet vis likdavo Kaune. “Žalgiris” yra ideali vieta siekti karjeros. Pastaruoju metu M.Kalnietis norėjo išbandyti kitokios duonos. Jis žinojo, kur važiuoja, nes S.Jasaitis Krasnodare rungtyniauja nuo sezono pradžios. Klubo krepšininkai čia gyvenimu nesiskundžia: aštuoni žaidėjai įsikūrę privačiuose namuose, visi važinėja naujais automobiliais “Wolksvagen Passat”.

Kauno simbolis neskęsta - Nedaug trūko, kad šį sezoną nebeliktų “Chimki” ekipos. “Lokomotiv-Kuban” ekipoje krizės nėra?

- Mūsų komandos finansinė situacija labai gera. Turime stiprius rėmėjus. Pagrindinis - “Rusijos geležinkeliai”, skiriantis liūto dalį lėšų.

Ekipą remia ir Krasnodaro kraštas.

Svarbiausia, kad neviršijame savo finansinio limito. Gyvename pagal galimybes ir nelendame į skolas.

- 17 metų dirbote “Žalgiryje”.

Turbūt skaudu dėl komandą užgriuvusių bėdų?

- Žinoma. Nesu atitrūkęs nuo “Žalgirio” reikalų. Stebėjau 2011 metų Europos čempionato kovas “Žalgirio” arenoje. Apsidairiau viskas kažkur matyta, niekas nepasikeitę, aistruolių veidai tie patys, tik jau pagyvenę, pražilę. Ir tas pats Vidas Mačiulis su filmavimo kamera bėgioja. Tik aplinka kita - nebe senutė halė. Kadaise Kauno valdžia klausinėjo - kam reikia tokių rūmų, juk ir 5 tūkst. žiūrovų nesurenkate? Pasirodo, galima ir 12 tūkst. gerbėjų surinkti, ir pinigų užsidirbti.

Bet tokios arenos laukėme 20 metų.

Kai tik pradėjau dirbti “Žalgiryje”, ėmėme galvoti apie naujus rūmus. “Žalgiris” - dalis mano gyvenimo. Sentimentų šiam klubui visada bus. Dabar komandai nelengvas metas, bet ji išsikapstys. “Žalgiris” neskęsta.

•

16

2013 04 24 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai BUTAI PARDUODA

Gerai suplanuotą 3 kambarių butą Vilniuje, Lazdynuose (monolitinio 16 aukštų namo VI a., 73 kv. m, pietvakarių pusėje).

Tel. 8 673 03 733.

4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuonių butų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m, kambariai nepereinami, yra du įstiklinti balkonai, kaina - 125 000 Lt).

Tel. 8 699 75 245.

PERKA

Skubiai sutvarkytą 1 kambario butą Vilniuje (kaina - apie 40 000 Lt).

Tel. 8 686 20 875.

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA

17,5 a žemės sklypą Plungės centre (per 200 m nuo bažnyčios, prie Babrungo upės, sklypas tarp gatvės ir upės, aplinkui privatūs mažaaukščiai namai. Nuotraukas galima pamatyti internete surinkus: http://my.mail.ru/mail/plunges/photo? album_id=slaitogatve

3 ha žemės ūkio paskirties sklypą (kadastrinis adresas: 4134/0300:82, Glitiškių k. v.) Vilniaus r., Paberžės sen., Burkylos k. (33 km iki Vilniaus centro, geras privažiavimas, ribojasi su vieškeliu, vandens grioviu, netoliese yra užtvanka ir Glitiškių ežeras, vietoje elektra, kaina - sutartinė). Vilnius, tel. 8 688 82 363.

14,3 a namų valdą naujų namų kvartale Vilniuje, S.Vorotinskio g. (10 km nuo centro, yra elektra, galima statyti dvibutį namą, 1 a kaina - 7500 Lt, be tarpininkų). Tel. 8 656 17 413.

12 a namų valdą Vilniuje, Antakalnio sen., Rokantiškių g. (7 km nuo centro, kaina - 127 000 Lt, be tarpininkų).

Tel. 8 682 46 203.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobilių sėdynių užvalkalus, taisau, keičiu suplyšusius sėdynių, salonų apmušalus.

Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662.

BUITINĖ TECHNIKA PARDUODA

Mikrobangų krosnelę “Whirpool” (balta, 45x33, kaina - 80 Lt).

Tel. 8 698 02 041.

Šaldytuvą “Ardo Young” (baltas, 156x49x58, kaina - 200 Lt).

Tel. 8 698 02 041.

Televizorių “Sony” su metaliniu staliuku 63x50 (sidabro spalvos, kaina - 500 Lt).

Tel. 8 698 02 041.

BALDAI, INTERJERAS PARDUODA

Šviesų uosinį kavos staliuką (113x65, kaina - 300 Lt). Tel. 8 698 02 041. Ąžuolinę batų dėžę (112x65, kaina 200 Lt). Tel. 8 698 02 041.

PASLAUGOS

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus. Vilnius, tel. 8 689 16 300.

MEDICINOS PASLAUGOS

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą.

Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

STATYBA IR REMONTAS

Klijuojame plyteles, montuojame gipskartonį, tinkuojame, betonuojame grindis, atliekame kitus statybos darbus.

Tel. 8 609 91 421.

LEIDINIAI PARDUODA

Pilną Pasaulinės fantastikos aukso fondo (PFAF) knygų kolekciją (kaina 1900 Lt). Vilnius, tel. 8 670 03 363. ĮVAIRŪS

2013 metų rugsėjo mėnesį bus išleistas dailininko Jono Vaičio tapybos darbų albumas, skirtas jo 110-osioms gimimo metinėms. Gal kas turite jo sukurtų paveikslų, norėčiau jais papildyti numatytą albumą. Sūnus Leonardas Vaitys. Tel.: 8 686 77 217, (8 5) 273 7694, el. paštas: leonardas.archiforma@gmail.com PRANEŠIMAI

Dingusius UAB “Komunikacijos mokykla” (įm. k. 300048101) steigimo dokumentus, įstatus, registracijos pažymėjimą, antspaudą laikyti negaliojančiais.

Užs. LM-2616

Bankroto administratorius šaukia bankrutavusios Lino Bloznelio IĮ kreditorių susirinkimą. Susirinkimas vyks adresu: A.Jakšto g. 12, 3 aukštas, Vilniuje, 2013 05 09 d., 12.00 val.

Pakartotinis kreditorių susirinkimas numatomas 2013 05 13 d. 12.00 val.

Informacija tel. 8 600 22 365. Užs. R-251 2013 05 02 d. 19.00 val. Sviliškių g. 4, Vilnius, vyks pakartotinis DNSB “VIP Šilaičiai” narių susirinkimas.

Darbotvarkė: 2012 m. veiklos ataskaitos tvirtinimas; Revizoriaus ataskaitos tvirtinimas; Valymo paslaugų aptarimas; 2 proc. paramos lėšų panaudojimo 2013 m. nustatymas; Energetinių resursų taupymo galimybių svarstymas; Vidaus tvarkos taisyklių ir lėšų naudojimo tvarkos svarstymas ir priėmimas.

Iniciatorius: DNSB “VIP Šilaičiai” pirmininkas.

Užs. R-252

INFORMACIJA apie planuojamos Rimšiškių durpių telkinio kasybos atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo 1. Planuojamos veiklos užsakovas: Uždaroji akcinė bendrovė “Tomo prekyba”; įmonės adresas Medvėgalio g. 23-42, LT-44451 Kaunas; tel. 8 608 89 773, el. p.: tomoprekyba@gmail.com.

2. Planuojamos veiklos pavadinimas: Rimšiškių durpių telkinio (56,1 ha) naudojimas.

3. Planuojamos veiklos vieta: Vilniaus apskr., Šalčininkų r., Turgelių sen., Miškinių k.

4. Vilniaus RAAD priimta atrankos išvada: Rimšiškių durpių telkinio (56,1 ha) naudojimui poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (2013 04 18, Nr. (38-4)-VR-1.7-1947).

5. Susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklągalima UAB “Tomo prekyba”; įmonės adresas - Medvėgalio g. 23-42, LT-44451 Kaunas; tel. 8 608 89 773, el. p.: tomoprekyba@gmail.com.

6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima pateikti Vilniaus RAAD, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536, per 20 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo.

7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima Vilniaus RAAD, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536, ir B.Pinkevičiaus IĮ, Konstitucijos pr. 23-239, Vilnius, tel. 8 686 42 531, faks. (8 5) 273 5810 per 10 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo, nuo 9.00 iki 16.00 val.

Užs. LM-2610 Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 patvirtintomis projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos Žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbo pirkimo taisyklėmis (įskaitant vėlesnius jų pakeitimus) bei siekiant tinkamai pasiruošti projekto “Įmonės kūrimas” įgyvendinimui UAB “RIKLIAI” skelbia pirkimo konkursą.

Pirkimo objektas: 1. Restorano ir pirties statyba; 2. Pirties ir baseino įrengimas; 3. Šildymo, vėsinimo sistemos; 4. Baldai ir įranga; 5. Virtuvės įranga; 6. Virtuvės salės įrengimas.

Vokų su konkurso dokumentacija atplėšimo data: 2013 05 20, 11.00 val.

Atsiliepimus raštu prašome pateikti per 14 dienų nuo konkurso paskelbimo spaudoje dienos adresu: UAB “RIKLIAI” Įmonės kodas: 302557570 Rėklių g. 1, Rėklių k., Panevėžio r. sav.

Tel. +370 616 73 782, info@zalias.org Užs. LM-2615

2012 05 22 tarp Sigito Kaladžinsko, a. k. 35403060332, Kalvarijų g. 269-6, Vilnius (Kreditorius) ir UAB “REALM JURIDICAL”, įm. k. 302046565, adresas: Laisvės pr. 123, Vilnius, (Reikalavimo įgijėjas) sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 300, kurios pagrindu Kreditorius perleido Reikalavimo įgijėjui 8680 Lt skolos ir kitų su skola susijusių mokėjimų reikalavimo teisę išieškoti iš Vaidoto Gailiaus, a. k. 37711080658.

Užs. R-249 2013 05 07 d. 11.00 val. bus ženklinamos žemės sklypo, esančio Vilniaus m., Panerių sen., Gaidžiabūdės g. 11, kad. Nr. 0101/0162:1905, ribos.

Prašome, gretimų žemės sklypų,kad. Nr. 0101/0162:758 (Darius Miliauskas), kad. Nr. 0101/0162:417 (Roma Rulienė, Saulius Rulys), savininkus arba naudotojus dalyvauti ribų ženklinime.

Apie dalyvavimą prašome pranešti UAB “GEONORMA”, Raudonės g. 3, LT-14267 Vilniuje, tel.

Užs. LM-2614 8 683 81 626, el. p.: andrius_stripeikis@yahoo.com.

SKELBIMAS APIE SIŪLYMĄ PRIPAŽINTI STATINIUS, KURIE NETURI SAVININKO (AR KURIŲ SAVININKAS NEŽINOMAS), BEŠEIMININKIAIS Kauno rajono savivaldybės administracija kreipsis į teismą dėl gyvenamojo namo Kauno rajone, Vilkijos apyl. sen., Pabalių k., kuris neturi savininko (arba kurio savininkas nežinomas), pripažinimo bešeimininkiu turtu ir jo perdavimo Savivaldybės nuosavybėn.

Asmenis, turinčius turtinių teisių į šį turtą, prašome iki 2013 m. spalio 25 d. kreiptis į Kauno rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos skyrių, Savanorių pr. 371, Kaune, III a., 308 kab. ir pateikti dokumentus, liudijančius nuosavybės ar kitas turtines teises į šiame skelUžs. R-250 bime nurodytus statinius.

UAB “Ukmergės katilinė”, Vilniaus g. 89, Ukmergėje r. sav., tel. +370 618 24 215, biokuro katilinės statyba. SAZ ribos nustatymas.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą parengė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, adresas: Žolyno g. 36, LT-10210 Vilnius, telefonas (8 5) 270 9229, faksas (8 5) 210 4848, el. paštas: nvspl@nvspl.lt.

Su ataskaita per 10 darbo dienų nuo 2013 04 24 galima susipažinti Ukmergės seniūnijos patalpose, adresas: Vytauto g. 88, LT-20177 Ukmergės m., Ukmergės miesto sen., Ukmergės r. sav., nuo 8.00 iki 16.00 val., pietų pertrauka nuo 12.00 iki 12.45 val. darbo dienomis ir penktadieniais 8.00-12.00 val. ir 12.45-15.45 val. iki visuomenės supažindinimo su ataskaita susirinkimo.

Visuomenės supažindinimo su ataskaita susirinkimas įvyks 2013 05 09 Ukmergės m. sen. patalpose 17.00 val.

Susirinkimo adresas yra Vytauto g. 88, LT-20177 Ukmergės m., Ukmergės miesto sen., Ukmergės r.sav.

Iki viešo visuomenės supažindinimo su ataskaita pasiūlymus ataskaitos klausimais teikti Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai registruotu laišku adresu: Žolyno g. 36, LT10210 Vilnius, arba faksu Nr. (8 5) 210 4848, el. paštu: nvspl@nvspl.lt, ir UAB “Ukmergės katilinė”, Smolensko g. 10, LT-03201 Vilnius, paskambinti tel. +370 618 24 215.

Užs. LM-2618

18

2013 04 24 Lietuvos žinios

TV programos

TREČIADIENIS 24 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Emigrantai” (k.)

11.00 “LRT Aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 15.00 “Namelis prerijose” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Komisaras Reksas” N-7 19.40 “Stilius. Namai” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Teisė žinoti” 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 Laidos “Teisė žinoti” tęsinys 22.15 “Lyderiai”. Susitinka Vilniaus universiteto, Kauno technologijos universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto komandos 23.20 Vakaro žinios 23.35 “Komisaras Reksas” (k.) N-7 0.35 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Tomas ir Džeris” 7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Kriminalistai” (k.) N-7 10.50 “Ne vienas kelyje” (k.)

11.40 “Nuo... Iki...” (k.)

12.55 “Didžioji sėkmė” 13.25 “Kempiniukas Plačiakelnis” 13.55 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.00 “Tūkstantis ir viena naktis” N-7 17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2” N-7 20.15 “Diagnozė: valdžia” 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 Drama “Vienos nakties nuotykis” N-14 0.45 “Įstatymas ir tvarka” N-7 1.40 “Vampyro dienoraščiai” N-14

TV3 6.45 “Teleparduotuvė” 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Smurfai” 8.00 “Mano vaikinai” 8.30 “Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Gyvenimo kryžkelės” 12.00 “Prieš srovę” 12.30 “Didvyrių draugužiai” 13.00 “Ponas Jangas” 13.30 “Smurfai” 14.00 “Čipas ir Deilas skuba į pagalbą” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Natalija” 16.00 “Ašarų karalienė” 17.00 “Diena”.

Tiesioginė transliacija 17.40 “Gyvenimo kryžkelės”

TV1

18.45 TV3 žinios 19.20 “Pamiršk mane” 19.50 “Paslapčių namai” 20.30 “Motina ir sūnus” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Vikingų loto” 22.05 “Daktaras Hausas” 23.05 “CSI kriminalistai” 0.05 “Daktaras Hausas” 1.05 “Eureka” 1.55 “Įstatymas ir tvarka.

Operatyvinių tyrimų skyrius”

7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Geniuko Vudžio šou” 8.15 “Betmenas iš ateities” 8.40 “Drakonų kova Z” N-7 9.05 “Draugai V” N-7 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “Šnipų žaidimai” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 11.50 “Namai, kur širdis” N-7 13.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Kas namie šeimininkas?”

16.30 “Šeimynėlė” N-7 17.00 “Pasaulio Gineso rekordai” 18.00 “Arti namų” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Veiksmo komedija “Aš - šnipas” N-7 22.50 Fantastinis siaubo trileris “Masalas 2” N-14 0.40 “Ties riba” N-14

BTV

LRT kultūra

6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 Nacionalinė loterija 7.05 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Užkalnio 5” (k.) N-7 9.00 “Juoko kovos” (k.) N-7 10.00 “Dviese prieš gamtą” (k.) N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Pasiklydusi širdis” N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Brolis už brolį” (k.) N-7 15.00 “Pasitarkime” (k.) N-7 16.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Brolis už brolį” N-7 19.25 “Pagal įstatymą” 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Taip. Ne” 21.30 “Sąmokslo teorija” N-7 22.30 “Karo angelai” N-7 23.30 “Jūrų velniai” (k.) N-7 0.30 “Brolis už brolį” (k.) N-7 1.30-5.59 “Bamba” S

8.00 “Tara Dankan” 8.30 “Gimtoji žemė” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 Dok. f. “Įkyrių minčių nelaisvėje”. 4, 5 d. (k.) 12.30 “Dar širdyje - ne sutema” (k.) 13.05 Vienas eilėraštis 13.15 “Šnipai” N-7 14.10 “Keliaujantiems lėtai” su Martynu Starkumi (k.) 14.40 “Tapatybė.lt” (k.) 15.00 “MES 2013” 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 17.40 Žinios (k.)

18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Rusų gatvė 18.15 “Girių horizontai” 18.45 “Emigrantai” 19.30 “Pinigų karta” 20.15 “Durys atsidaro” 20.45 “Pagauk kampą” 21.10 “Atžalos” 22.00 Drama “Nes tai gražu” N-14 23.40 “Kultūra”. Operos solistė Irena Milkevičiūtė 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Lietuvos šokių dešimtukas” (k.) 1.45 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. B.Kutavičiaus oratorija “Iš jotvingių akmens”

Lietuvos ryto TV 6.40 Programa 6.44 TV parduotuvė 7.00 “Reporteris” 7.45 “Lietuva tiesiogiai” 8.20 “Kitaip. Su Nomeda” 9.20 “Namų daktaras” 9.50 “MAD MEN. Reklamos vilkai” N-7 10.55 Dok. f. “Naciai ir ateiviai. Sąmokslo teorija” N-7 12.05 “Reporteris” 12.50 “TV pokštai” N-7 13.25 TV parduotuvė 13.55 “Sodo detektyvės” N-7 15.00 Žinios 15.15 “TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Įspūdingiausi gamtos reiškiniai”. 4 d. N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Įspūdingiausi gamtos reiškiniai”. 4 d. tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Ži-

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Transo būsena” - 16.15, 18, 20.45 val.

“Piktieji numirėliai” - 16, 18.30, 21 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 12.45, 15.15 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 10.15 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 11.15, 13.30, 15.30, 17.45, 20.15 val.

nios 18.35 “TV pokštai” N-7 19.00 LKL čempionato pusfinalio rungtynės. Vilniaus “Lietuvos rytas” Prienų “Prienai”. Tiesioginė transliacija iš Vilniaus 21.00 “Reporteris” 21.45 “Nuoga tiesa” 23.30 “Praeities šešėliai” N-7 0.40 “Reporteris”

22.05 “Kamenskaja” 23.05 Istorinės kronikos 0.00 “Petras I” 1.05 Žinios+ 1.25 Vaid. f. “Pavojingas posūkis”. 2 s. 2.20 “Miestelis” 3.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic

7.00 Animac. komedija “Peliuko Perio nuotykiai 2” 9.00 Drama “Karaliaus kalba” 11.00 Drama “Paskutinė naktis” N-7 13.00 Komedija “Vyrai, kurie spokso į ožkas” N-7 15.00 Komedija “Vykrutasai” 17.00 Drama “Agora” N-7 19.05 Komedija “Karštas kubilas - laiko mašina” N-7 21.00 Melodrama “Meilė ir šokiai” 23.00 Trileris “Pandorum” N-14 1.00 Drama “Kelias” N-7

11.00 “Futbol Mundial” žurnalas 11.30 Motosportas. Amerikos MotoGP Moto2 lenktynės 12.40 Motosportas. Amerikos MotoGP lenktynės 14.00 Tenisas. Monte Karlo Masters turnyro finalas 16.55 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Borussia” - “Malaga” 18.45 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Galatasaray” - “Real” 20.35 “Formulė-1”. Bahreno GP lenktynių apžvalga 21.35 Futbolas. UEFA Čempionų lygos pusfinalio rungtynės. Tiesioginė transliacija 23.45 Futbolas. UEFA Čempionų lygos pusfinalio rungtynės

Balticum TV

Discovery

8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Balticum TV” žinios 9.15 “Vaiduokliškos istorijos” 9.45 “Broliai detektyvai” N-7 10.45 “Vienišų seselių klubas” N-7 11.15 “Aukščiausia klasė” 12.15 “Maisto detektyvai” 12.45 “Komanda Č” N-7 13.45 “Reidas” (k.)

14.15 “Mūsų augintiniai” 14.45 “Ieškokime geriausio!” 15.00 Nuotykių f. “Čarlis 2: nepaprastas automobiliukas” 16.45 “Įspūdingiausių interjerų dešimtukas” 17.15 “Senas geras faras” N-7 18.15 “Gyvūnai - darbo pirmūnai!” 18.45 “Jūros patruliai” 19.45 “Ieškokime geriausio!” 20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Advokatė Lovinski” N-7 21.15 “Karamelė” 22.15 “Balticum TV” žinios 22.30 “Kinomano užrašai” (k.) 22.45 “Verbų sekmadienis” 23.45 “GSG 9: elitinis būrys” N-7

7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Didžiosios statybos 13.35 Greiti ir triukšmingi 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Aukso karštligė 22.00 Narai, ieškantys aukso 23.00 Anglies kaina 0.00 Mirtinas laimikis 1.00 Kardžuvių žūklė

Balticum Auksinis

RTR Rossija 5.00 Rusijos rytas 9.05 “Nemylimas” 10.00 Žinios 10.30 1000 smulkmenų 11.15 Apie tai, kas svarbiausia 12.00 “Jefrosinija” 13.00 Žinios 13.30 Žinios. Maskva. 13.50 Žinios. Budėtojų dalis 14.00 X byla 15.00 “Kilmingų mergelių instituto paslaptys” 16.00 Žinios 16.30 Žinios. Maskva 16.50 Žinios.

Sportas 16.55 “Svetimos paslaptys” 17.40 “Bumerangas iš praeities” 18.40 Žinios. Maskva 19.00 Žinios 19.30 Tiesioginis eteris 20.20 “Naikintuvai”

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Alkanos Teksaso barškuolės 11.00 Metai griežto režimo kalėjime 12.00 Seni Nju Hempšyro universiteto pastatai 12.30 Lobis Hot Springso viešbutyje 13.00 Kelias per pragarą. Kanada 14.00 Tigrų karalienė 15.00 Laukinė Amerikos gamta 16.00 Seni Nju Hempšyro universiteto pastatai 16.30 Lobis Hot Springso viešbutyje 17.00 Kelias per pragarą. Kanada 18.00 Nacistų medžioklė 19.00 Metai griežto režimo kalėjime 20.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 21.00 Išgyvenimas 22.00 Tunų žvejyba 23.00 Pasaulio pabaigos belaukiant 0.00 Išgyvenimas 1.00 Nakties programa

Teatras 10, 12.30, 14, 16 val.

“Pabėgimasiš planetos Žemė” - 11, 12, 13.

14.30, 16.30 val.

“Piktieji numirėliai” - 15.30, 17.15, 18, 20, 22 val.

“Transo būsena” - 15.15, 17.30, 19.45, 22 val.

“Niujorko šešėlyje” - 15.30, 18.30, 21.30 val.

“Užmirštieji” - 16, 18.45, 21.30 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 17.30, 19.45 val.

“Olimpo apgultis” - 19.15, 21.45 val.

“Emigrantai” - 18.30 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 20.30 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.30, 13 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 21.45 val.

“Krudžiai” (3D) - 12.15 val.

“Krudžiai” - 10.30, 12.45, 15 val.

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Transo būsena” - 12.15, 14.30, 17, 19.15, 21.45 val.

“Piktieji numirėliai” - 15.45, 18.30, 21.15 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 17.45 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 12.45 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 16.45, 19, 21.30 val.

“Užmirštieji” - 11.45, 14.45, 18, 21 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 13 val.

VILNIUS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 24 d. 18.30 val. “Skrajojantis Olandas” 26 d. 18.30 val. “Lohengrinas” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 24 ir 25 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Bakchantės” 25 d. 19 val. Studijoje. “Namisėda”

KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 24 d. 18 val. “Notrdamo legenda” 25 d. 18 val. “Čigonų baronas” 26 d. 18 val. “Madam Pompadur” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 24 d. 18 val. “Paukštyno bendrabutis” 25 ir 28 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą” 26 d. 18 val. “Be galo švelni žmogžudystė” KAUNO TEATRO KLUBAS 24 d. 19 val. “Smėlio džiazo” koncertas su Andriumi Kulikausku KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 24 d. 18 val. Vilniaus rusų dramos teatras. “Trys mylinčios” 25 d. 18 val. VšĮ “Laimingi žmonės”.

“Visu greičiu atgal” KAUNO VDU TEATRAS 24 d. 19 val. “Intymumas”

KLAIPĖDA “Olimpo apgultis” - 10.30, 13, 15.45, 18.45, 21.20 val.

“Užmirštieji” - 11.30, 14.30, 18.15, 21.10 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 13.45, 21.30 val.

“Sielonešė” - 14.45, 20.30 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 11, 19 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 21.45 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.45, 13.15 val.

“Krudžiai” - 14.15, 17, 19.15 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 12, 17.30 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Transo būsena” - 16, 17.30, 18.30, 21 val.

“Piktieji numirėliai” - 12.30, 15, 18.40, 21.15 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 13.15, 15.45 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 11 val.

“Niujorko šešėlyje” - 11.45, 14.50, 18, 21 val.

“Teresės nuodėmė” - 14, 16.20, 18.50, 21.20 val.

“Pilnos rankos pistoletų” - 20.15 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 14.40, 17, 19.30, 22 val.

“Užmirštieji” - 12.15, 15.10, 18.20, 21.30 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” - 14.20, 19.10, 21.40 val.

“Sielonešė” - 15.15, 20.30 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” - 18 val.

“Krudžiai” (3D) - 11, 13.30 val.

“Krudžiai” - 12, 14.30, 17, 19.30 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 15.45, 18.30, 20.45 val.

“Mama” - 21.45 val.

“Valentinas vienas” - 16.40 val.

SKALVIJA “Hannah Arendt” - 17 val.

“Saugus prieglobstis” - 20.30 val.

“Maat” - 19.10 val.

PASAKA “Pilnos rankos pistoletų” - 20.30 val.

“Argo” - 18.30 val.

“Linkolnas” - 21 val.

“Kino vakarai su Izolda - 19 val.

“Kol mirtis mus išskirs” - 18 val.

OZO KINO SALĖ “Emigrantai” - 18 val.

“Apie dievus ir žmones” - 16 val.

MULTIKINO “Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) -

“Sniego karalienė” (3D) - 10.30 val.

“Sniego karalienė” - 10.15 val.

KAUNAS CINAMON “Transo būsena” - 19.45 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 15.15 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 12.15, 14.15, 16.15, 18.10 val.

“Piktieji numirėliai” - 22 val.

“Užmirštieji” - 11, 13.40, 16.20, 19, 21.45 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.45 val.

“Emigrantai” - 15 val.

“Sielonešė” - 12.30, 16, 18.30 val.

“Pagalbos šauksmas” - 21 val.

“Krudžiai” (3D) - 13, 17.30 val.

“Krudžiai” - 11.30, 13.45, 16.45, 19.05 val.

“Gimtadienis” - 21.20 val.

“Valentinas vienas” - 20.10, 22.15 val.

FORUM CINEMAS “Transo būsena” - 16.30, 19, 21.30 val.

“Piktieji numirėliai” - 15.45, 18.30, 21 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 13.45, 16 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 11.15 val.

“Niujorko šešėlyje” - 14.45, 20 val.

“Olimpo apgultis” - 12, 17.30 val.

“Užmirštieji” - 11.45, 15, 18, 20.45 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 19.30, 21.45 val.

“Sielonešė” - 15.30 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) 10.30, 20.15 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.15, 15.15 val.

“Krudžiai” - 13.15, 18.15 val.

“Ozas: didingas ir galingas” - 11.15, 14 val.

“Valentinas vienas” - 20.30 val.

FORUM CINEMAS “Transo būsena” - 13.30, 16, 18.30, 20.15 val.

“Piktieji numirėliai” - 16.30, 19, 21.30 val.

“Pabėgimas iš planeto Žemė” (3D) - 17.45 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 12.45 val.

“Olimpo apgultis” - 18.15, 20.45 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” - 13.15, 15.45 val.

“Parkeris” - 21.15 val.

“Užmirštieji” - 11.45, 15, 18, 21 val.

“Krudžiai” - 11.30, 14 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.15, 15.15 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Krudžiai” (3D) - 10 val.

“Transo būsena” - 17 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 15.15 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) 11.45, 13.30 val.

“Piktieji numirėliai” - 19, 20.45 val.

I SALĖ “Pabėgimas iš planetos Žemė” - 10, 16.05 val.

“Pagalbos šauksmas” - 17.45 val.

“Emigrantai” - 14.45 val.

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS “Piktieji numirėliai” - 16.30, 19, 21.30 val.

“Transo būsena” - 20.30 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 15.15 val.

“Užmirštieji” - 14.45, 18.15, 21 val.

“Krudžiai” (3D) - 12.30, 17.45 val.

“Krudžiai” - 14 val.

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 24 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą” 26 d. 18 val. “Skerdynių dievas” 27 d. 18 val. “Į sveikatą, pone!”

ŠIAULIAI

“Zambezija” - 11.35 val.

“Sniego karalienė” - 13.10 val.

“Tamsus dangus” - 21.15 val.

“Paslėptas veidas” - 19.30 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” - 10.45, 15.30, 20.30 val.

“Sielonešė” - 17.45 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 13.15, 20.15 val.

“Krudžiai” (3D) - 11.30, 14 val.

“Krudžiai” - 12.30, 14.45, 17 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30 val.

“Valentinas vienas” - 13, 18.15 val.

26 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Katedra” 27 d. 12 val. Dekoracijų dirbtuvėse.

“Raudoni batraiščiai” 27 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Hamletas mirė.

Gravitacijos nėra” 27 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Lilijomas” JAUNIMO TEATRAS

KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 26 d. 11.30 val. Festivalio “Karakumų asilėlis 2013” atidarymas 26 d. 12 val. Vilniaus teatras “Lėlė”.

Aukso obelėlė, vyno šulinėlis” 26 d. 18 val. “Šalia” PRAMOGŲ BANKO SENOJI SALĖ 26 d. 14 val. Šeimos teatras “Maria-Iskusnica” (Baltarusija). “Aukso lietaus sūnus”

PANEVĖŽYS

24 d. 18 val. “Triukšmas už kulisų” 25 d. 11 val. Spektaklis-ekskursija “Ekspedicija į teatro vidų” Salė 99 25 d. 18 val. “Jis ir Ji” 26 d. 18 val. “Labanakt, mama” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 26 d. 19 val. Daugpilio teatras (Latvija).

“Damų rojus” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 26 d. 18.30 val. “Trio” (J.Bramso, R.Šumano ir Klaros Šuman meilės istorija) KEISTUOLIŲ TEATRAS 25 d. 19 val. Andriaus Kaniavos ir sunkiosios muzikos orkestro “Musė” koncertas 26 d. 19 val. “Luošys iš Ainišmano salos” MENŲ SPAUSTUVĖ 24 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Aktorių ansamblis “Degam”. “Peiliai vištose” 24 d. 20 val. Juodojoje salėje. LMTA šiuolaikinio šokio diplomatai. “Klajojančios upės” 25 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “No Theatre”. “Pamišėlio užrašai” 26 d. 19 val. Stiklinėje salėje. “Ribos” “DOMINO” TEATRAS 25 d. 19 val. “Langas į parlamentą”

JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 25 d. 18 val. Mažojoje salėje. “Aš buvau namuose ir laukiau, kol ateis lietus” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 24 d. 18 val. Vakaras su Andriumi Kaniava (vokalas, gitara), Sigitu Mickiu (klavišiniai) ir Aleksandru Ten (gitara) 26 d. 12 ir 15 val. Koncertuoja Čiurlionio kvartetas, Artūras Novikas (klavišiniai) ir vokalinis ansamblis “Jazz Island” PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI 25 d. 18 val. “Domino” teatras. “Paryžiaus katedra”

PASVALYS PASVALIO KULTŪROS CENTRAS 24 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

RADVILIŠKIS RADVILIŠKIO KULTŪROS CENTRAS 24 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

KAZLŲ RŪDA KAZLŲ RŪDOS KULTŪROS CENTRAS 25 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

MARIJAMPOLĖ MARIJAMPOLĖS KULTŪROS CENTRAS

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS 24 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Palata” 25 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė” 26 d. 18 val. Rūtos salėje. “Apsivalymas” 26 d. 19 val. Tavernos salėje. “Ketvirtoji kėdė”

24 d. 18 ir 20 val. Oskaro Koršunovo teatras.

“Dugne”

2013 04 24 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 5:59 leidžiasi 20:37

Orai MĖNULIS

+11 Oslas

Pirmoji pilnaties diena

Pilnatis IV 24

dienos ilgumas

Delčia IV 30

Jaunatis V 10

+9 Helsinkis

+13

Stokholmas

Priešpilnis V 17

+10

Dublinas +12 Šiauliai

+20 Londonas

+12 +4 +13 +5

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: debesuota su pragiedruliais, vietomis gali palyti. Temperatūra dieną 12-14, pajūryje apie 8 laipsnius šilumos.

Bordo +14 +6

Kaunas VILNIUS

+24 +13 +5

Rytoj: debesuota, kai kur numatomas lietus.

Temperatūra naktį 4-6, dieną 8-15 laipsnių šilumos.

+18 Amsterdamas

+23

Ukmergė

Lisabona

Alytus Druskininkai

+14 +6

+20 Madridas

+18 Barselona

+12 Ryga

+15 Kopenhaga

+21 Paryžius

Kėdainiai +8 +4

+7 Sankt Peterburgas

Talinas

14:38

Palanga

19

Vilnius Minskas +17 +14 Varšuva +18

+18

Berlynas +21 Praha

+22 Miunchenas

+19 Nica

+24 Roma

+11 Maskva

+14

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +23 +24 +23 Bukareštas Varna Dubrovnikas +21 Sofija +23

+18

Stambulas +19

Malaga +21

114-oji metų diena. Balandžio dvidešimt ketvirtoji, trečiadienis, trečioji 17-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 251 diena.

Vardadienį šiandien švenčia: Ervina, Gražvyda, Kantrimas.

Geros dienos!

Alžyras +18

Tunisas +20

Atėnai

+23 Larnaka

LŽ

Kryžiažodis

Horoskopai Jautis 04 21 - 05 20

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Šios savaitės nugalėtoją skelbsime gegužės 13 dieną. Atsakymą siųskite el. paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Balandžio 23 d. sudokusprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... .................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Neskubėkite. Apsvarstykite, ką turite nuveikti šią savaitę, o ką atidėti kitai. Neverta griebtis visų darbų iš karto, daug žadėti, mėginti uždirbti daugiau nei paprastai.

Jautis. Pajusite jėgų antplūdį, kils naujų idėjų. Galite išdrįsti atvirai išsakyti vadovams tai, kas ilgai kaupėsi širdyje. Sėkmę gaudykite kartu su bendraminčiais.

Dvyniai. Su artimaisiais būkite kiek įmanoma nuoširdesni. Užteks pasidalyti savo kasdieniais rūpesčiais, ir jie nebeatrodys tokie dideli.

Vėžys. Šiandien reikia skleisti tik geras mintis. Palankus metas auklėti vaikus, atvirai su jais pasikalbėti. Nemoralizuokite, daugiau klausykitės.

Liūtas. Tinkama diena tvarkyti piniginius reikalus: grąžinti skolas, mokėti mokesčius. Imkitės tokių darbų, kuriuos galima greitai ir pernelyg nesukant galvos baigti.

Mergelė. Ieškokite kompromisų, per daug nereikalaukite iš kolegų. Tiems, kuriems nesiseka, pasiūlykite pagalbą ar puodelį kavos. Jūsų geras žodis bus labai svarbus.

Svarstyklės. Vadovausite visiems: sutuoktiniui, vaikams, tėvams. Neperlenkite lazdos.

Pasistenkite problemas išspręsti švelnesniais būdais.

Skorpionas. Perspektyvi ir sėkminga diena. Svarbu nesustoti pusiaukelėje, neišsigąsti naujų išbandymų. Tik nesivelkite į ginčus. Šaulys. Šiandien visa galva pranoksite kolegas. Turėsite ne vieną progą pasireikšti ir visuomeninėje veikloje. O namie teks prie daug ko prisitaikyti.

Ožiaragis. Būkite principingi, kitaip jūsų gerumu ims manipuliuoti visi, kas netingi. Jeigu jau ką sakote, rėžkite iš peties, kad niekam nekiltų noro dar ką aiškinti.

Vandenis. Jei įsisuksite į palankių permainų vėją, iš esmės pakoreguosite savo gyvenimą. Nekreipkite dėmesio į antraeilius dalykus. Žuvys. Laikas peržiūrėti savo senus įsipareigojimus, išanalizuoti silpniausias vietas. Padedami draugų rasite būdų, kaip jas sustiprinti.

20

2013 04 24 Lietuvos žinios

Margumynai

Pasirodė pirmieji bobausiai

Drąsus šunelis išgelbėjo šeimininkę Didžiosios Britanijos karališkoji gyvūnų draugija apdovanojo Jacko Russello terjerą, kurio dėka 72 metų pensininkė iš Bristolio liko gyva.

Kalaitė Barbie tol laižė miegančiai Rosemary Field veidą, kol ši prabudo ir pamatė, kad dega jos lova. Iš pradžių R.Field šunelį pavarė, bet tas neatstojo ir galiausiai prižadino moterį iš miego.

R.Field lova užsidegė nuvirtus stalinei lempai. Ji pradegino uždangalą, antklodę ir paklodes, o paskui ėmė svilti ir čiužinys. Iškvietusi pagalbą moteris pati mėgino gesinti gaisrą ąsočiu vandens. Atvykę ugniagesiai sakė, kad viskas greičiausiai būtų baigęsi liūdnai, jei ne drąsūs Barbie veiksmai.

Dzūkijos miškuose jau pasirodė bobausių. / nevartok.lt, dailymail.co.uk, CEN RITA KRUŠINSKAITĖ

Atsilikęs maždaug pora savaičių nuo kasmetinio “grafiko”, Dzūkijos šiluose prasidėjo grybų sezonas. Jį tradiciškai atidarė gurmanų mėgstami bobausiai.

Dar nespėjo iš miškų pasitraukti žiema, kai iš žemės ėmė lįsti raukšlėtakepuriai bobausiai. Patyrusi grybautoja iš Marcinkonių Janina Janušauskienė sako, kad tokios staigmenos, kokią šiemet pateikė gamta, jai dar ne-

teko matyti. “Šalia sniego lopinėlio saulės atokaitoje iš samanų galvas kiša bobausiai”, - džiaugiasi dzūkė.

Pirmąsias bobausių kepurėles samanų fone dzūkė pastebėjo jau praėjusios savaitės viduryje. Iki savaitės pabaigos kai kurie grybai tiek ūgtelėjo, kad jau buvo galima dėti į krepšį. Praėjusį sekmadienį J.Janušauskienė kartu su vyru per kelias valandas pririnko apie penkis kilogramus bobausių. Juos visus iš karto, nepagailėję 12 litų už mažesnį nei dviejų litrų indelį, pakelėje nupirko pravažiuojantys žmonės.

J.Janušauskienė mano, kad jeigu

užteks drėgmės ir šilumos, šiemet bobausių bus nemažai. Nors žiemą gausiai snigo, miškuose, kur sniegas jau spėjo nutirpti, gana sausa. “Kur bobausiai išdygo šalia sniego, jie didesni ir gražesni, o atvirose biržėse, kur drėgmės mažiau - skurdesni”, - aiškina moteris.

J.Janušauskienė pranašauja šį sezoną neblogą grybų derlių, nes visi gamtos ženklai rodo, kad metai bus derlingi. Nors praėjusi žiema buvo ilga, tačiau - nerūsti, tradicinė lietuviška žiema, kokios nematėme daug metų. Todėl galima tikėtis ir tradicinės lietuviškos vasaros.

•

Barbie ir R.Field dabar myli viena kitą dar labiau.

Didvyris gaus naują katerį Internete spontaniškai renkamos lėšos Bostono priemiesčio gyventojui, kurio kateryje po brezentu slėpėsi Bostono sprogdinimų įtariamasis. Brangus laivas po jo suėmimo operacijos liko suvarpytas kulkų.

Internete pradėta lėšų rinkimo kampanija susisielojusiam katerio, apgadinto policijai gaudant Bostono maratono išpuolio įtariamąjį Džocharą Carnajevą, savininkui. 19 metų įtariamasis slėpėsi motoriniame laive, kuris priklauso Dave’ui Henneberry iš Votertauno.

Tik per vieną kreipimąsi tinklalapyje katerio savininkui buvo surink-

ta daugiau kaip 5 tūkst. dolerių. Kitos kampanijos pradėtos socialiniame tinkle “Facebook” ir dar keliose svetainėse. “Sutaisykime Davido Henneberry laivą”, - paskelbė vienas iniciatorius, pats paaukojęs 500 dolerių. Jis pavadino D.Henneberry, kuris pastebėjo Dž.Carnajevą ir iškvietė policiją, šiuolaikiniu Amerikos didvyriu.

Bostoniečio kateris buvo suvarpytas kulkų, kai kilo įtariamojo ir atvykusių pareigūnų susišaudymas.

D.Henneberry labai didžiavosi ir džiaugėsi savo laivu, kuris vertas maždaug 50 tūkst. JAV dolerių.

“Tas kateris yra jo kūdikis. Juo rūpinasi taip, kad nepatikėtumėte. O jie jam pasakė, kad laivas visas su-

Lifte įstrigęs Th.Fleetwoodas nesupanikavo.

58 metų švedas Thomas Fleetwoodas, turintis viešbutuką Badgasteine netoli Zalcburgo, šaukėsi pagalbos, bet niekas neišgirdo. Galiausiai vyrą išlaisvinti padėjo duonos tiekėjas.

Th.Fleetwoodas pasakojo įstrigęs lifte po vakarinės kambarių apžiūros. Anksčiau jis niekada nebuvo sugedęs, todėl viešbučio savininkas buvo nepasirengęs tokiam nutikimui.

Išgyventi be maisto ir vandens vyrui padėjo kadaise karinės parengties kursuose įgyta patirtis. Mobilųjį telefoną Th.Fleetwoodas buvo palikęs

•

ir news.yahoo.com nuotraukos

Keturios dienos lifte

Nedidelio Austrijos viešbučio savininkas įstrigo lifte ir ten be maisto bei vandens praleido keturias paras.

Sujaudinta R.Field nebežino, kaip atsidėkoti mylimam šuneliui.

Nuo tada kalytė nuolat gauna įvairiausių skanėstų.

Paprastai Barbie miega šeimininkės lovoje, bet tąkart, kai ėmė taip anksti rytą laižyti veidą, moteris susierzino. Ji prisimena, kad atsibudusi išvydo lovą jau liepsnojančią, kambarys buvo pilnas dūmų. R.Field puolė ieškoti ir savo katės, bet šios niekur nebuvo matyti.

“Tai nuostabi šuns ir šeimininkės tvirto ryšio istorija, - sakė Karališkosios gyvūnų draugijos Bristolio skyriaus vadovas Eddie Grinhamas. - Pajutęs pavojų šis mažas šunelis nepabėgo. Jis įveikė savo baimę ir atkakliai siekė išgelbėti šeimininkę. Už savo veiksmus Barbie nusipelno apdovanojimo.”

kabinete, tad pagalbos išsikviesti negalėjo, o kadangi gyvena vienas, niekas jo nepasigedo.

Nelaimėlio žodžiais, palikti telefoną buvo kvaila, bet jis didžiuojasi ištvėręs.

“Nepasidaviau panikai. Kalbėjausi su savimi ir kūriau ateities planus”, - sakė Th.Fleetwoodas. Vyras išdaužė lifto durų stiklą, kad į vidų pakliūtų oro, mėgino ardyti ankštos kabinos lubas, tačiau nesėkmingai.

Th.Fleetwoodo duonos tiekėjas pastebėjo, kad prie viešbutuko durų susikaupė daug pašto. Jis pasinaudojo turimu atsarginių raktų komplektu ir įėjo į vidų. Išgirdęs, kad kažkas atėjo, Th.Fleetwoodas ėmė šauktis pagalbos. Netrukus į įvykio vietą buvo iškviesti gelbėtojai. Jie sugebėjo išlaisvinti viešbutuko savininką iš lifto.

•

Nusikaltimo vieta: D.Henneberry laivas jo namų kieme.

šaudytas, - pasakojo televizijai D.Henneberry kaimynas George’as Pizzuto. - Jis labai susisielojęs.”

•

“NBC New York”, “The Daily Mail”, “Austrian Times”, AFP, BNS, LŽ