2013 m. balandžio25d. /Ketvirtadienis/ Nr. 94(13 519)

Kaina

2013 m. balandžio 25 d. / Ketvirtadienis / Nr. 94 (13 519)

1,99 Lt

Lietuvos žinios VERSLAS

SPORTAS

KULTŪRA

Informacinių technologijų sniego kamuolys

LKL prezidentas trauksis iš krepšinio 15p.

Lietuvių barbarai prancūzus glumino 13p.

9p.

www.lzinios.lt

Prezidentiniai

sparnai

Finansų ministerija planuoja, kad šių metų pabaigoje valstybės skola sieks 47,4 mlrd. litų. Kiekvienam šalies gyventojui tenkanti šios skolos našta bus apie 15,8 tūkst. litų.

3p.

Juodkrantėje teismo nurodymu buvusį restoraną griaunantys verslininkai nusprendė toje vietoje pastatyti paminklą biurokratiniam absurdui 4p.

UŽSIENIS

AFP/Scanpix nuotrauka

Skalūnų dujos masina Europą

JURGA TVASKIENĖ

Kol Lietuvos politikai vėl diskutuoja, reikia ar nereikia šaliai vyriausybinio lėktuvo, kaimynai latviai ir estai aiškiai sako ne. Tačiau mūsiškiai tebesvarsto, kad nuosavas orlaivis galėtų pagerinti valstybės įvaizdį.

Premjeras Algirdas Butkevičius praėjusią savaitę vėl pakurstė kalbas,

kad Lietuvai galbūt reikėtų prezidentinio arba vyriausybinio lėktuvo, skirto politikų vizitams. Vyriausybės vadovo svarstymus paskatino prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimas į Londoną skristi pigių avialinijų lėktuvu. “Šioje diskusijoje esama argumentų ir “už”, ir “prieš”. Viena vertus, yra tam tikras orumo klausimas, kuriuo tokius sprendimus būtų galima pateisinti. Kita vertus, reikia pasverti ir finansines šalies galimybes”, -

2009-ųjų vasarą kadenciją pradėjusi prezidentė D.Grybauskaitė galimybe skristi nuomotais lėktuvais iki šiol nesinaudojo.

LŽ sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.

Lietuvos kaimynės dėl aukštų politikų skrydžiams skirtų lėktuvų laikosi

kardinaliai priešingos nuomonės.

Kaip LŽ nurodė Estijos ambasadorius Lietuvoje Toomas Kukkas, ši valstybė neturi savo vadovams specialaus orlaivio. “Nemanome, kad jis būtinas”, - pabrėžė ambasadorius. 5p.

Būsimi abiturientai egzaminų lauks su nerimu Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) puoselėja planus po trejų metų abiturientams užkrauti dar du privalomus - užsienio kalbos ir matematikos - brandos egzaminus. Moksleiviai ir jų tėvai šiuos užmojus vertina skeptiškai.

Ateinantį pirmadienį klausimą dėl naujų privalomų egzaminų įvedimo svarstys ŠMM kolegija. Planuojama, kad iš pradžių užsienio kalbos ir matematikos egzaminai taps slenksčiu siekiant aukštojo mokslo, o 2016 metais abiturientai juos privalės laikyti. Asociacijos Lietuvos tėvų forumo tarybos

pirmininkas Audrius Murauskas dėl naujų privalomų brandos egzaminų nusiteikęs kritiškai. Jo teigimu, planuojantiesiems stoti į humanitarinius ar socialinius mokslus nebūtina gerinti matematikos žinių. Prieš privalomą matematikos egzaminą pasisako ir Lietuvos mokinių parlamentas. 3p.

Skalūnų dujų gavyba atveria Europai galimybę padidinti pramonės konkurencingumą ir sumažinti priklausomybę nuo dujų importo.

Jau aišku, kad Didžiojoje Britanijoje, Belgijoje, Ispanijoje ir Rumunijoje glūdi neišsemiami šių dujų klodai, todėl didžiosios energetikos bendrovės rengiasi pradėti jų gavybą. Ispanai ir britai trina rankas skaičiuodami būsimą pelną, o rumunai, lenkai bei bulgarai pirmiausia tikisi sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų. Tik rusai griebiasi už galvos - skalūnų dujų gavyba Europoje ne tik apribos “Gazprom” pelną, bet ir sulėtins Rusijos ekonomikos augimą.

6p.

ORAI Debesuota su pragiedruliais, kai kur palis.

Temperatūra dieną 9-14 laipsnių šilumos.

19p.

2

2013 04 25 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Darbo birža ar nedarbo birža? ŽYGIMANTAS MAURICAS

Oficiali statistika skelbia, kad šiuo metu 190 tūkst. norinčių ir galinčių dirbti Lietuvos gyventojų negali susirasti darbo. Išties nemažai, turint galvoje, kad visame Vilniuje dirba vos 277 tūkst., Kaune - 150 tūkst., o Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje kartu sudėjus - tik 170 tūkst. žmonių. Esant tokiai darbo rinkos situacijai, įmonėms susirasti darbuotojų, regis, turėtų būti juokų darbas: pakaktų paskelbti apie laisvą darbo vietą ir prie durų kaipmat nusidriektų ilgos eilės bedarbių. Tačiau nenusidriekia... Nebent prie darbo biržos durų, į kurią dažnu atveju ateinama siekiant oficialiai tapti bedarbiu, o ne realiai ieškotis darbo.

Vieša paslaptis, kad nemažai bedarbių bijo darbo pasiūlymų kaip velnias kryžiaus. Ir tai nenuostabu, nes bedarbio statusą praradęs gyventojas netenka didžiosios dalies pašalpų ir kompensacijų, taip pat galimybės užsiimti “papildoma” veikla.

Todėl kai asmuo oficialiai įdarbinamas, realios jo pajamos neretai sumažėja. Darbo biržoje registruoti bedarbiai sutinka oficialiai įsidarbinti nebent ketvirčiu etato, o likusią sumą nė nemirktelėję paprašo mokėti vokeliuose. Tokios tendencijos iš dalies paaiškina, kodėl, Statistikos depar-

tamento duomenimis, net 45 proc.

Lietuvos gyventojų gauna minimalų ar mažesnį darbo užmokestį. Esant tokiai padėčiai, darbo biržos virsta nedarbo biržomis, jose sąžiningai mokesčius mokančios ir socialiai atsakingos įmonės ilgainiui darbuotojų nebeieško. Dar blogiau - sąžiningai mokesčius mokantys ir socialiai atsakingi Lietuvos piliečiai ne tik moka algas “nedarbo biržos” darbuotojams, bet ir kompensuoja darbo nenorinčių ieškoti “bedarbių” pašalpas bei kitas įvairias išmokas.

Vieša paslaptis, kad nemažai bedarbių bijo darbo pasiūlymų kaip velnias kryžiaus.

Suprasti, kodėl Lietuvoje susidariusi tokia situacija, nesunku. Įsivaizduokime, kad viename mažo miestelio name gyvena du kaimynai: Jonas ir Karolis. Jonas dirba miestelio parduotuvėje ir gauna minimalų darbo užmokestį - 1000 litų popieriuje, arba 824 litus į rankas. Jono darbo vieta kainuoja 1310 litų, nes jo darbdavys per mėnesį papildomai sumoka 310 litų socialinio draudimo mokesčių. Taigi Jonas į rankas gauna 824 litus ir sumoka 486 litus mokesčių.

Be to, jis, teikdamas visuomenei reikalingą paslaugą, prisideda prie Lietuvos ekonominės gerovės didinimo.

Miestelio gyventojai būtiniausių prekių gali įsigyti vos už kelių šimtų metrų nuo namų esančioje parduotuvėje, tad sutaupo laiko ir transporto išlaidų. Negana to, parduotuvė miestelyje mažina nedarbo lygį, nes joje, be Jono, dar dirba sargas ir sandėlio prižiūrėtojas.

Karolis, priešingai, niekur nedirba ir gauna 500 litų nedarbo išmoką. Taigi darbščiojo Jono pajamos yra 324 litais didesnės negu tingiojo Karolio. Tačiau tai tik viena medalio pusė: oficialiai jokių pajamų neuždirbantis Karolis gauna kompensacijas už šildymą, būsto nuomą, vandenį, elektrą ir turi daug laisvo laiko, nes jam nereikia kiekvieną rytą anksti keltis ir eiti į darbą. Tad Karolis dirba atsitiktinius darbus ir gauna papildomų pajamų, už kurias nemoka jokių mokesčių. Tarkime, laisvalaikiu, o jo turi išties daug, užsiima degalų ir cigarečių “importu” iš Baltarusijos. Įvertinus šiuos veiksnius matyti, kad Karolio pajamos sudaro apie 2 tūkst. litų - yra gerokai didesnės negu Jono 824 litai. Būtent todėl jis visai neskuba susirasti oficialaus darbo ir registruojasi darbo biržoje tik tam, kad gautų pašalpas ir įvairias kompensacijas, kurias, mokėdamas mokesčius, Karoliui sumoka ma-

žiau pajamų uždirbantis Jonas. Paradoksalu, bet mažiau pajamų gaunantis darbštusis Jonas moka mokesčius, kurie atitenka daugiau pajamų turinčiam tingiajam Karoliui. Be to, “importuodamas” cigaretes iš Baltarusijos Karolis mažina rūkalų pardavimą Jono parduotuvėje, todėl ji netenka dalies pajamų ir teišgali darbuotojui mokėti minimalų darbo užmokestį.

Tačiau negalima kaltinti Karolio dėl jo elgesio, nes žmogus paprasčiausiai elgiasi taip, kaip jam tuo metu yra geriausia. Karoliui pačiam nelabai patinka jo gyvenimo būdas, vyras mielai įsidarbintų medžio apdirbimo įmonėje, bet tokiu atveju prarastų ir bedarbio išmoką, ir visas kompensacijas bei papildomo uždarbio galimybes, ką jau kalbėti apie prarastą laisvalaikį. Taigi Karolis sutiktų įsidarbinti tik už ne mažesnį negu 2 tūkst. litų atlygį. Tačiau įmonė, norėdama mokėti jam oficialų 2 tūkst. litų darbo užmokestį, dar turėtų papildomai sumokėti 1400 litų mokesčių. Kitaip tariant, Karolis darbdaviui kainuotų 3400 litų. Tarkime, įmonė gali mokėti tik 3 tūkst. litų, kitaip dirbtų nuostolingai ir būtų priversta nutraukti veiklą, tad nesutinka su Karolio pasiūlymu ir nepriima jo į darbą. Ilgainiui medžio apdirbimo įmonė, neradusi darbuotojų, uždaroma, o dėl sumažėjusių pajamų ir didėjančios konku-

rencijos iš Baltarusijos “importo” netrukus tą patį tenka padaryti ir Jono parduotuvei... Vaizdas kaip iš Jono Biliūno “Liūdnos pasakos”, deja, tokių atvejų Lietuvoje apstu.

Karolis šioje situacijoje yra pakliuvęs į vadinamuosius nedarbo spąstus, kai jam neapsimoka oficialiai įsidarbinti įmonėje, nes tada turės mokėti didesnius mokesčius, praras kompensacijas ir laisvalaikį.

Jono ir Karolio pavyzdys rodo, kad “nedarbo spąstai” gali padaryti milžinišką žalą tiek valstybės biudžetui, tiek visai šalies ekonomikai. Tad reikėtų dėti visas pastangas siekiant įtraukti gyventojus į darbo rinką.

Kone veiksmingiausias būdas tai padaryti - sumažinti darbo jėgos apmokestinimą, ypač mažas pajamas gaunančių darbuotojų. Kitas būdas kurį laiką palikti dalį kompensacijų ir lengvatų neseniai įsidarbinusiems asmenims, kad šie nejaustų didelio pokyčio įsilieję į darbo rinką. Be to, pašalpos ir kompensacijos turėtų būti didesnės, tada jos suteiktų daugiau finansinės laisvės ieškant naujo darbo. Tačiau ilgą laiką nesugebantiems (ar nenorintiems) susirasti darbo gyventojams išmokos turėtų būti palengva mažinamos. Tuo pat metu reikėtų didinti kovą su vadinamaisiais vokeliais, nelegaliu darbu ir kontrabanda, nes šie reiškiniai išstumia iš rinkos sąžiningai mokesčius mokančias įmones.

•

Seimo tribūna

Kaimas pamažu tuštėja Apie žemės ūkio ir kaimo gyvenimo aktualijas kalbamės su Seimo nariu “tvarkiečiu” Vytautu Kamblevičiumi.

- Nesate didžiosios politikos naujokas, Seimo nariu buvote 20042008 metais. Ar įžvelgiate kokį nors skirtumą tarp šių kadencijų?

- Manau, kad kiekviena kadencija yra šiek tiek skirtinga, turi savų pliusų ir minusų. Šios kadencijos Seimas yra ramesnis, tolerantiškesnis, bet drauge ir veiklesnis. Džiugu, kad į visuomenei svarbius klausimus pradedama žiūrėti ne vien per politinių įsitikinimų prizmę, o stengiamasi įsigilinti į priimto sprendimo esmę, galimus padarinius. Šiuo požiūriu Seimas tapo vieningesnis, anksčiau to buvo pasigendama.

Dar vienas teigiamas pasikeitimas yra tas, kad sumažėjo vadinamųjų kalbėtojų, kurie šneka, bet nieko konkretaus nepasako. Tuščiomis kalbomis jie tik bando kelti savo reitingus ar tiesiog įtikti rinkėjams. Manau, kad kalbėti reikia tuomet, kai gali aiškiai ir argumentuotai išreikšti savo nuomonę, kai esi įsitikinęs tuo, ką sakai, o ne tik

remiesi savo subjektyvia, niekuo nepagrįsta nuomone.

- Dirbate Seimo Kaimo reikalų komitete. Kokios rimčiausios, jūsų akimis, yra šiandienos kaimo problemos?

- Jų yra nemažai. Vis dar nebaigta žemės reforma, kaimų gyventojų senėjimas ir jaunų, darbščių žmonių emigracija, nevienodos ūkininkų konkurencinės sąlygos, palyginti su Europos Sąjungos senbuvėmis.

Kaimai pamažu tuštėja, uždaromos mokyklos, nesikuria bendruomenės, kurios galėtų įtraukti žmones į visuomeninę veiklą ir padėtų pritraukti jaunų žmonių į kaimo vietoves. Žemės ūkyje vyrauja augalininkystė, per mažai dėmesio skiriama gyvulininkystės sektoriaus plėtrai.

- Kaip spręsti šias problemas gali pagelbėti Seimas?

- Labai svarbu, kad Seimas bendradarbiautų su kitomis valstybės institucijomis. Vienas lauke - ne karys.

Kaimo reikalų komiteto iniciatyva sukurta darbo grupė analizuoja žemės reformos aktualijas, Nacionalinei žemės tarnybai 2013 metais pasiūlyta baigti visos asmeniniam ūkiui naudojamos žemės privatizavimą. Žinoma, labiausiai žemės ūkio sektoriui

Lietuvos žinios

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Bašarovas V.Sinicaitė

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2204) (tel. 249 2247)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

būtų pagelbėta skiriant didesnę finansinę paramą, tačiau valstybės biudžetas juk negausėja. Beje, netrukus Seime bus įsteigta Žemdirbių, padedančių spręsti kaimo bendruomenių ir ūkininkų problemas, parlamentinė grupė. Manau, kad tai puiki iniciatyva, bus galima sutelkti jėgas ir dar aktyviau imtis konkrečių darbų.

- Kokia jūsų nuomonė apie žemės pardavimą užsieniečiams?

- Neigiama. Manau, kad šiuo metu reikia greitesnių sprendimų ir dėl ūkininkų bei kitų žemės ūkio subjektų prašymų įsigyti laisvą valstybinę žemės ūkio paskirties žemę priėmimo atnaujinimo termino. Kaip žinome, nuo 2014 metų balandžio 30-osios baigsis draudimas užsieniečiams parduoti tokios paskirties žemę. Ne paslaptis, kad per lietuviškas įmones užsieniečiai jau yra supirkę dalį žemės. Norint, kad ja nebūtų spekuliuojama, reikėtų sukurti tam tikrus saugiklius, deja, kol kas jų nėra. Gali būti, kad ir planuojamas referendumas šiuo klausimu gali neįvykti. Tai kelia susirūpinimą, nes žmonių nuomonė šiuo klausimu yra itin svarbi.

- Esate Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininko pavaduotojas.

Ką planuojate nuveikti šioje srityje?

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentas G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209) „Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“ J.Čiulada

Romo Jurgaičio nuotrauka

V.Kamblevičius: “Norint, kad žeme nebūtų spekuliuojama, reikėtų sukurti tam tikrus saugiklius.”

- Komisijos posėdžiuose ne kartą buvo svarstoma jaunimo nedarbo problema, išdėstyti įvairūs galimi jos sprendimo būdai. Į savo darbą komitete ir komisijoje žvelgiu kaip į visumą. Manau, kad labai svarbu jaunimui išaiškinti gyvenimo kaime, ūkininkavimo galimybes bei perspektyvas, remti jaunuosius ūkininkus. Taip pat būtina skatinti jaunimą aktyviai dalyvauti sporto, visuomeninėje veikloje.

Taip būtų sprendžiama ir užimtumo problema. Žodžiu, skatinant aktyvią kaimo bendruomenių veiklą galima pasiekti puikių rezultatų.

(tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 687) 95837) Interneto svetainė www.lzinios.lt

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Jaunimas galės burtis į įvairių sporto šakų komandas, garsinti savo kraštą ir džiuginti visus laimėjimais.

- Kokia jūsų nuomonė apie galimą “Tvarkos ir teisingumo” ir Darbo partijos, kuriai kadaise priklausėte, susijungimą?

- Gyvenimas nestovi vietoje, jis yra dinamiškas. Politika taip pat turi neatsilikti. Palaikau partijos poziciją.

Laikui bėgant bus matyti, ar jau esame pribrendę naujiems pokyčiams, kartu ir naujiems darbams.

•

Seimo narį kalbino RAIMONDA RAMELIENĖ

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 620) 10476) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

2013 04 25 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Valstybės skola “užgis” negreitai Valstybės skola 1995-2013 metais

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Finansų ministerija planuoja, kad šių metų pabaigoje valstybės skola sieks 47,4 mlrd. litų.

Kiekvienam šalies gyventojui tenkanti šios skolos našta bus apie 15,8 tūkst. litų.

Politikai ir ekspertai pažymi, jog skolintas lėšas reikia protingai investuoti, o ne pravalgyti.

Planus pakeitė Ūkio bankas Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktoriaus Audriaus Želionio teigimu, šių metų skolinimosi planus pakoregavo Ūkio banko nemokumas. Dėl to valstybė neplanuotai turėjo pasiskolinti daugiau kaip 799 mln. litų ir šiuos pinigus perskolinti valstybės įmonei “Indėlių ir investicijų draudimas”. Bendrovė šias lėšas turės grąžinti 2019 metais, už jas bus mokamos 2,8 proc. metinės palūkanos.

Pasak A.Želionio, iš viso šiemet Lietuva numato pasiskolinti apie 7,6 mlrd. litų (įskaitant minėtus 799 mln. litų).

Beveik tris ketvirtadalius šios sumos vidaus rinkoje. “Skolintos lėšos naudojamos ankstesnei skolai grąžinti ir viešųjų finansų deficitui finansuoti”, - aiškino Finansų ministerijos atstovas.

Dengiame ankstesnes skolas A.Želionis pažymėjo, kad nuo praėjusių metų pasikeitė skolinimosi poreikio struktūra. 2009-2011 metais valstybė daugiausia skolinosi viešųjų finansų deficitui padengti, o nuo pernai didžiąją skolinimosi dalį sudarė poreikis refinansuoti ankstesnius įsipareigojimus.

“Kovo pradžioje Lietuva išpirko antrąją 1 mlrd. eurų (3,45 mlrd. litų) vertės euroobligacijų emisiją ir taip atitinkama suma sumažino valstybės skolą.

Dalis lėšų jai išpirkti buvo sukaupta pernai, dalį skolinomės šiemet vidaus ir tarptautinėse rinkose. Pavyzdžiui, šių metų vasarį Finansų ministerija tarptautinėse rinkose išplatino 400 mln. eurų (1,38 mlrd. litų) nominaliosios ver-

K.Glaveckas: “Svarbesnis klausimas, ar skolinti pinigai buvo efektyviai panaudoti.

Galima prisiskolinti daug, o padaryti mažai arba neefektyviai.” tės euroobligacijų emisiją, už kurią mokės 2,631 proc. metines palūkanas.

Emisija bus išperkama 2018 metais”, teigė A.Želionis.

Praėjusių metų pabaigoje valstybės skola sudarė 40,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir buvo šešta mažiausia tarp Europos Sąjungos (ES) šalių. Numatoma, kad šių metų pabaigoje skola sudarys apie 39,7 proc. BVP. “Nominalia išraiška valstybės skola pradės mažėti, kai Lietuvos viešųjų finansų balansas taps teigiamas. 2013 metų Konvergencijos programoje numatoma, kad tai būtų 2016 metai”, pažymėjo A.Želionis.

Pildys aruodą Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Broniaus Bradausko nuomone, valstybės skolos dydis nėra grėsmingas, nors ir galėtų būti mažesnis. “Jeigu skolos tvarkymo išlaidos būtų mažesnės, t. y. būtume ėmę paskolas iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir mokėtume 3 proc., o ne 9 proc. palūkanų, būtume išlošę”, - įsitikinęs jis.

B.Bradauskas pabrėžė, kad stengiamasi, jog valstybės skola nuosekliai mažėtų. Anot jo, planuojama, kad 2015 metais ji gali sumažėti iki maždaug 36 mlrd. litų. “Atėję į valdžią bandysime pripildyti tuščią aruodą”, - tikino jis.

Būtina naudoti efektyviai Seimo BFK pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas aiškino, kad, palyginti su kitomis ES valstybėmis, Lietuvos skola - nedidelė. “Svarbesnis klausimas, ar skolinti pinigai buvo efektyviai panaudoti. Galima prisiskolinti daug, o padaryti mažai arba neefektyviai”, - teigė jis.

K.Glavecko žodžiais, reikia stengtis, kad skolinti pinigai būtų “ne pravalgomi”, o skirti, pavyzdžiui, darbo vietoms kurti. Krizės metais, anot jo, galiojo “karo taisyklės”. Skolintasi tam, kad būtų užtikrinta paprasčiausia pinigų cirkuliacija, išmokami atlyginimai. “Kai krizė pasibaigė, skolintus pinigus reikia naudoti labai efektyviai. Žinoma, ir tada reikėjo, bet tuomet nebuvo pasirinkimo: sutriko ekonomika, sustojo pajamos, reikėjo visa tai kompensuoti, -

Metai 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009* 2010* 2011* 2012* 2013*

Litais 3 mlrd. 089 mln. Lt 4 mlrd. 666 mln. Lt 6 mlrd. 223 mln. Lt 7 mlrd. 436 mln. Lt 9 mlrd. 963 mln. Lt 10 mlrd. 842 mln. Lt 11 mlrd. 221 mln. Lt 11 mlrd. 620 mln. Lt 12 mlrd. 039 mln. Lt 12 mlrd. 155 mln. Lt 13 mlrd. 276 mln. Lt 14 mlrd. 939 mln. Lt 16 mlrd. 698 mln. Lt 17 mlrd. 375 mln. Lt 26 mlrd. 983 mln. Lt 36 mlrd. 127 mln. Lt 40 mlrd. 961 mln. Lt 46 mlrd. 036 mln. Lt numatoma apie 47,4 mlrd. Lt

Procentais nuo BVP 11,9 proc. BVP 14,3 proc. BVP 15,6 proc. BVP 16,6 proc. BVP 22,8 proc. BVP 23,7 proc. BVP 23,1 proc. BVP 22,3 proc. BVP 21,1 proc. BVP 19,3 proc. BVP 18,3 proc. BVP 17,9 proc. BVP 16,8 proc. BVP 15,5 proc. BVP 29,3 proc. BVP 37,9 proc. BVP 38,5 proc. BVP 40,7 proc. BVP numatoma apie 39,7 proc. prognozuojamo BVP * Pagal Mastrichto kriterijų, įvertinus išvestinių finansinių priemonių įtaką Šaltinis: Finansų ministerija

kalbėjo parlamentaras. - Dabar, kai to nėra, skolinimasis dažniausiai reikalingas tam tikroms problemoms spręsti.”

Pavyzdžiui, paskolas “Sodrai” K.Glaveckas vadina sukurtos blogos socialinės draudimo sistemos tęsiniu. “Dabar už tai vis mokame: skolinamės ir skolinamės. Tai iš esmės nesprendžia “Sodros” problemų ilgalaikėje perspektyvoje, o valstybei užkraunama papildoma našta”, - konstatavo K.Glaveckas.

Daugumą lėšų pravalgėme Pasak ekonomisto Nerijaus Mačiulio, labai svarbu, kam ir kaip efektyviai valstybė naudoja skolintus pinigus.

“Jeigu visos skolintos lėšos išleidžiamos tik tų metų trumpalaikiams poreikiams tenkinti, neinvestuojama į ateities potencialą, tokia skola yra neproduktyvi ir ilgu laikotarpiu visuomenei naudos nesukuria”, - aiškino jis.

N.Mačiulis priminė, kad iki 2008 metų Lietuvos valdžios sektoriaus skola buvo palyginti maža. Didžioji dalis dabartinės skolos buvo sukaupta 2009-

2011 metais dėl didelio biudžeto deficito. Dauguma tuo metu skolintų pinigų buvo “pravalgyti” - skirti socialinės atskirties mažinimui ir paramai mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams. “Pagrindinė priežastis, kodėl buvo toks didelis biudžeto deficitas, susijusi su “Sodros” problemomis ir su tuo, jog ji negavo pakankamai pajamų, kad vykdytų savo įsipareigojimus. Didžioji dalis skolos sukaupta ne investuojant į ateitį, ne kuriant gamybos ir augimo potencialą, bet rūpinantis socialinės atskirties mažinimu”, - pabrėžė ekonomistas.

N.Mačiulis atkreipė dėmesį į tai, kad didelė dalis valstybės pinigų skiriama einamiesiems poreikiams - įvairioms paslaugoms ir prekėms pirkti. Tam per metus išleidžiama apie 10 mlrd. litų.

Esą būtina užtikrinti, kad valstybė pirktų tik gyventojams reikalingiausias prekes ir paslaugas. Be to, mūsų šalies viešasis sektorius yra neoptimalus. Tai taip pat rodo, kad valstybė lėšas naudoja neefektyviai.

•

Būsimi abiturientai egzaminų lauks su nerimu TOMAS BAŠAROVAS

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) puoselėja planus po trejų metų abiturientams užkrauti dar du privalomus užsienio kalbos ir matematikos brandos egzaminus. Moksleiviai ir jų tėvai šiuos užmojus vertina skeptiškai.

Ateinantį pirmadienį klausimą dėl naujų privalomų egzaminų svarstys ŠMM kolegija. Planuojama, kad iš pradžių užsienio kalbos ir matematikos egzaminai taps slenksčiu siekiant aukštojo mokslo, o 2016 metais abiturientai juos turės laikyti privaloma tvarka.

Žinių lygis kritęs Kaip LŽ teigė švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus, vienas siūlymų - nuo 2015-ųjų įvesti privalomą užsienio kalbos egzaminą. Panašią naujovę jau 2014 metais stojantiesiems į aukštąsias mokyklas planavo ankstesnis ŠMM vadovas Gintaras Steponavičius. Tačiau tąsyk teismas nusprendė, kad ši tvarka prieštarauja Mokslo ir studijų įstatymui.

“Būtų laikomas ne B2, kaip planuota ankstesnio ministro, o B1 lygio egzaminas. Jis būtų reikalingas baigiant vi-

durinę mokyklą ir stojant į aukštąsias mokyklas”, - aiškino R.Vaitkus.

Kitas siūlymas - privalomas matematikos egzaminas. “Tai irgi būtų slenkstis stojant į aukštąsias mokyklas, sudarant geriausiai valstybės finansuojamų vietų eilę, išskyrus menų studijų programas”, - teigė viceministras. Nuo 2016 metų šį egzaminą ketinama padaryti privalomą, jį turėtų laikyti visi abiturientai. “Matematikos gebėjimai yra universalūs, tai - logikos mokslas. Šio egzamino poreikis didelis, jo reikalauja socialiniai, fiziniai, technologiniai mokslai”, - pažymėjo R.Vaitkus. Anot viceministro, didinti privalomų egzaminų skaičių skatina krintantis moksleivių žinių lygis. “Galbūt taip atsitinka dėl to, kad per anksti orientuojamasi į vadinamuosius profilinius dalykus”, vieną galimų priežasčių įvardijo jis.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys liberalas G.Steponavičius siekį įvesti daugiau privalomų egzaminų vertina teigiamai. “Tai, kad mokymosi procesas būtų susietas su didesniu žinių patikrinimu baigiant mokyklą, man atrodo logiškas”, - sakė parlamentaras. G.Steponavičius priminė, jog ir ankstesnė Vyriausybė planavo sugriežtinti stojimo į aukštąsias mokyklas reikalavimus. Buvo net priimtas sprendimas įvesti vadinamąjį užsienio kalbos slenkstį.

ne Lietuvos istorija iškeliama kaip verta privalomo egzamino.

Matematikų lobizmas?

Švietimo ir mokslo viceministras R.Vaitkus aiškina, kad matematikos gebėjimai yra universalūs. / Ritos Stankevičiūtės nuotraukos

Lauks argumentų Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas, Šiaulių “Romuvos” gimnazijos direktorius Vytautas Giedraitis įsitikinęs, kad įvedus privalomus užsienio kalbos ir matematikos egzaminus sunkumų nei mokiniams, nei mokytojams neturėtų kilti.

“Ir šiuo metu dauguma abiturientų renkasi tuos egzaminus, nes jų rezultatai reikalingi stojant į aukštąsias mo-

kyklas”, - LŽ tvirtino LMVA vadovas.

V.Giedraitis teigiamai vertina dabartinę egzaminų laisvo pasirinkimo galimybę, tačiau, pasak jo, esama ir privalomų dalykų, ką žmogus turi mokėti baigęs mokyklą. “Matematika - svarbus ir gamtos mokslų, ir gyvenimo pagrindas, todėl nematau čia nieko bloga. Užsienio kalbas taip pat svarbu mokėti”, - tikino jis.

Tačiau pedagogas lauks ŠMM valdininkų paaiškinimo, kodėl užsienio kalba, o

Lietuvos tėvų forumo asociacijos tarybos pirmininkas Audrius Murauskas dėl privalomų brandos egzaminų nusiteikęs kritiškai. “Nematome reikalo prievartauti žmones laikyti egzaminus, kurie jiems netikslingi”, - asociacijos nuomonę išsakė A.Murauskas. Jo teigimu, planuojantiesiems studijuoti humanitarinius ar socialinius mokslus nebūtina gerinti matematikos žinių.

“Bet koks primetimas yra žalingas. Žmogus turi savanoriškai pasirinkti savo kelią”, - pabrėžė A.Murauskas.

Asociacijos tarybos pirmininkas taip pat pažymėjo, kad daugiau privalomų egzaminų kirs tėvams per kišenę, nes jie turės samdyti korepetitorius. “Įtariame “sąmokslo teoriją”. Kas gali paneigti, jog tai nėra matematikų lobizmas?” - ironizavo Lietuvos tėvų forumo atstovas.

Prieš privalomą matematikos egzaminą pasisako ir Lietuvos mokinių parlamentas (LMP). “Galima būtų svarstyti apie privalomą egzaminą tik tada, kai tikrinama logika, mąstymas, bazinės matematinės žinios”, - LŽ sakė LMP Švietimo ir mokslo komiteto narys Daumantas Stundžia. Tačiau LMP pritaria siūlymui įvesti privalomą užsienio kalbos egzaminą.

•

4

2013 04 25 Lietuvos žinios

Dienos temos

Vietoj restorano - paminklas absurdui ponai ir ponios Vilniuje, dar nesuvokiantys situacijos absurdo, atsitokės?

Pati valstybė save paduoda į teismą ir reikalauja nugriauti tai, kam pati pritarė. Ir tai - ne vienintelis atvejis Neringoje, į kurią jau nebežiūri investuotojai, nes bijo koją čia įkelti”, - LŽ teigė jis.

Mero nuomone, valstybė nėra tokia turtinga, kad teismų sprendimu lieptų griauti gražų pastatą ir iš mokesčių mokėtojų pinigų vėliau kompensuotų milijoninę verslininkų patirtą ža-

DENISAS NIKITENKA

Juodkrantėje teismo nurodymu buvusį restoraną griaunantys verslininkai nusprendė toje vietoje pastatyti paminklą biurokratiniam absurdui.

Restoranas 2005 metais buvo pastatytas gavus visus reikiamų institucijų leidimus ir surinkus valdininkų parašus, tačiau teismai vėliau pripažino, kad statybos - neteisėtos.

Savo lėšomis pastatą griaunantys verslininkai iš valstybės ketina ne tik prisiteisti mažiausiai 4 mln. litų patirtų nuostolių, bet ir pačiame Juodkrantės centre, ant Kuršių marių kranto, meniškai įamžinti šią istoriją. Tokiai iniciatyvai pritaria ir Neringos meras Darius Jasaitis. Ilgai veikęs ir populiarumo nestokojęs žuvų restoranas ardomas nuo kovo. Šiuo metu vaizdingoje vietoje stūkso tik plytinis fasadas be stogo. Toks pat likimas gresia ir kitiems dviem šalia esantiems pastatams, kuriuose gyvena žmonės.

Griaunamą statinį valdančios bendrovės Verslo investicijų projektų centro vadovas Darijus Vilčinskas šią savaitę inicijavo konkursą. Jame dalyvausiantys menininkai siūlys savo idėjas instaliacijai, skirtai biurokratiniam absurdui įamžinti. Projekto sąmata ne-

Ilgai veikęs ir populiarumo nestokojęs žuvų restoranas Juodkrantėje ardomas nuo kovo. / Aušros Mikalauskienės nuotrauka gali viršyti 3,5 tūkst. litų, laimėsiančio projekto autoriui bus įteiktas 1 tūkst. litų piniginis prizas.

Konkurso dalyvių kūrybinė laisvė neribojama, menininkai savo darbus jam galės teikti mėnesį. Iniciatyvos autorių teigimu, ji padės atkreipti visuomenės dėmesį į paradoksalų Lietuvos administracinio aparato veikimą, kai dėl ydingos skirtingų institucijų komunikacijos ir bendradarbiavimo galiausiai nukenčia gyventojai.

D.Vilčinskas vakar LŽ pabrėžė palaikysiantis Neringos mero D.Jasaičio

idėją šalia instaliacijos įrengti ir pastato istorijos stendą. “Ta instaliacija bus laikinas nesudėtingas statinys, kuriam, jei reikės, prašysime merijos leidimo. Pagal teismo nutartį restoraną turėjome nugriauti dar pernai, tačiau vylėmės, kad pavyks ginčą išspręsti taikiai. Deja, kitaip nei Preilos botelio atveju, mums nepavyko pasiekti kompromiso, todėl jau gegužės viduryje restorano vietoje žaliuos žolė”, - LŽ pasakojo D.Vilčinskas.

Jis tikino, kad žala dėl nugriauto pastato gali siekti daugiau kaip 4 mln. litų.

“Ją kompensuoti turėtų valstybė ir savi-

valdybė, kokiomis dalimis, spręstų teismai. Ant reikiamų statybų, teritorijų planavimo dokumentų - apie 50-60 įvairiausių institucijų atstovų parašų.

Būsimiems investuotojams patarčiau labai atsargiai planuoti statybas saugomose teritorijose, nes, kaip matyti, visa atsakomybė net ir gavus reikiamus dokumentus gula ant verslininkų pečių”, - kalbėjo verslininkas.

Neringos meras D.Jasaitis tikino miesto taryboje balsuosiantis už menininės instaliacijos legalizavimą, jei to reikės. “Gal pastačius tokią skulptūrą

D.Jasaitis: “Gal pastačius tokią skulptūrą ponai ir ponios Vilniuje, dar nesuvokiantys situacijos absurdo, atsitokės?” lą. “Pažiūrėkite, kiek Neringoje yra griūvančių pastatų, bet jų negalima renovuoti, nes viskas draudžiama. Maža to, griauti nurodo jau pastatytą restoraną. Ir atsakyti turės ne kas kitas, o merija, neva Neringos vyriausiojo architekto parašas buvo paskutinis. Taip, paskutinis, bet kaip jis gali nepasirašyti, kai yra dvylikos kitų institucijų atstovų parašai”, - svarstė D.Jasaitis.

•

Trumpai LEMS DISKUSIJOS Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad Seimas per dvi artimiausias savaites gali priimti sprendimą dėl naujos atominės elektrinės Lietuvoje ateities. Anot jo, šiandien prasidėsiančios diskusijos parlamente lems, su kokiu turiniu Lietuva kreipsis į projekto partneres - Latviją ir Estiją. “Seimas įpareigojo Vyriausybę iki gegužės 15 dienos pateikti išvadą dėl Visagino atominės elektrinės statybos. Apie tai esame informavę ir mūsų partnerius Latvijoje bei Estijoje. Koks bus kreipimosi tekstas, paaiškės po diskusijų Seime”, kalbėjo A.Butkevičius. Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius sakė, kad su Japonijos korporacija “Hitachi” dėl jėgainės statybos Visagine galima derėtis toliau, tačiau “Hitachi” pati turėtų investuoti į projektą. Kartu jis pabrėžė, jog naujos jėgainės statybai turi pritarti visuomenė.

REZULTATAIS PATENKINTI Dauguma rinkusiųjų naują Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininką nori permainų. Taip teigia į antrąjį turą išėjęs kandidatas europarlamentaras Vytautas Landsbergis. Jo varžovas, dabartinis TS-LKD pirmininkas ekspremjeras Andrius Kubilius tikino, kad partijos vadovo rinkimai vyksta taip, kaip ir tikėtasi. Savo surinktus balsus jis vertino kaip “tikrai neblogus”. Trečiąją vietą pirmajame ture užėmęs Valentinas Stundys sakė dar nežinantis, ar pareikš paramą kuriam nors iš kandidatų. TS-LKD pirmininko rinkimuose dalyvavo apie 58 proc. konservatorių - 9528. Už A.Kubilių balsavo 4383, už V.Landsbergį 3557, už V.Stundį - 1588. V.Landsbergis daugiausia balsų surinko sostinėje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, A.Kubilių labiau palaikė rajonų ir mažesnių miestų partijos

skyriai. Antrasis rinkimų turas vyks balandžio 28-29 dienomis.

PAIEŠKOS DAR NESKELBIA Pareigūnai bandys nustatyti “Drąsos kelio” partijos frakcijos seniūnės Neringos Venckienės buvimo vietą, bet oficiali paieška kol kas neskelbiama. “N.Venckienė buvo kviečiama į prokuratūrą šiandien, tačiau neatvyko. Pareigūnai jos nerado, šaukimo įteikti nepavyko. Dabar bandysime nustatyti jos buvimo vietą”, - vakar sakė Šiaulių apygardos prokuratūros atstovas spaudai Martynas Povilaitis. N.Venckienės jau kelias savaites nematyti ir Seime.

“Drąsos kelio” partijos frakcijos atstovai tvirtina nežinantys, kur ji. Šios frakcijos narys Vytautas Matulevičius neatmetė galimybės, kad parlamentarė gali prašyti politinio prieglobsčio užsienyje.

SAUGUMUI TRŪKSTA LĖŠŲ Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) siūlo kitų metų biudžete numatyti daugiau lėšų Valstybės saugumo departamentui (VSD). NSGK, priimdamas sprendimą dėl VSD praėjusių metų ataskaitos, atkreipė dėmesį, kad “užduotys, kurias departamentui formuoja Valstybės gynimo taryba, turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į institucijai skirtą finansavimą”.

NSGK nusprendė, jog departamento veiklos strategija ir ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų priemonės nebuvo įgyvendinamos tinkamai, nes trūko finansinių išteklių. VSD 2013 metais numatyta 62,427 mln. litų, maždaug pusė šios sumos tenka darbo užmokesčiui. Palyginti su 2011-aisiais, asignavimai VSD padidėjo 1,1 mln. litų, bet padaugėjus pensininkų kone pusė milijono iš šios sumos tenka pareigūnų pensijoms.

BNS, LŽ

2013 04 25 Lietuvos žinios

Dienos temos

5

Sparnuota politikų svajonė •1 p.

Atkelta iš

Latvijos prezidento patarėjos ryšiams su visuomene Ligos Krapanės teigimu, jos šalies atsakymas į panašius klausimus būna trumpas ir konkretus.

“Latvija neturi prezidentinio lėktuvo ir nesirengia jo įsigyti, nes tai valstybei per brangu. Latvijos prezidentas dažniausiai keliauja su maža komanda (45 asmenų). Jei į užsienį vykstama su verslo delegacija, skrendama užsakomuoju reisu, o už kelionę po lygiai susimoka visi dalyviai”, - informavo L.Krapanė.

Lenkijos ambasada, atsakydama LŽ apie vyriausybinių lėktuvų poreikį, pacitavo naujienų agentūros PAP pranešimą, kuriame sakoma, kad Lenkijos gynybos ministerija ketina gegužę skelbti naują keturių vyriausybinių lėktuvų nuomos konkursą. Jo nugalėtojas turėtų paaiškėti spalį. Pranešime taip pat cituojamas Lenkijos nacionalinio saugumo biuro vadovas Stanislawas Koziejus. Jo žodžiais, Lenkija svarsto galimybę 2015 metais nebe nuomotis, o pirkti orlaivius, skirtus valstybės vadovams.

Apie būtinybę atnaujinti tokių lėktuvų parką Lenkija prabilo 2010-aisiais, kai pasaulį sukrėtė katastrofa prie Smolensko. 2010 metų balandžio 10 dieną sudužo prezidentinis Lenkijos lėktuvas Tu-154M, skraidinęs šalies vadovą Lechą Kaczynskį ir kitus aukštus politikus.

Iškart po nelaimės Lenkijos vyriausybė paskelbė norinti įsigyti du didelius lainerius, galinčius be degalų papildymo perskristi Atlantą, ir keturis mažesnius. Tuo pat metu lenkai, kol nusipirks numatytus lėktuvus, be konkurso išsinuomojo du braziliškus kompanijos “Embraer” orlaivius. Jų nuoma valstybei, kaip teigiama, per metus atsieina apie 42 mln. zlotų (maždaug 34 mln. litų). Sutartis dėl lėktuvų naudojimo baigiasi šių metų gruodį ir, anot Lenkijos gynybos ministerijos atstovų, negali būti pratęsta, nes tokiems susitarimams sudaryti būtina skelbti konkursą. Neoficialiai kalbama, kad ateityje Lenkija ketina nuomotis keturis lėktuvus: du vidutinio dydžio ir du mažus (17-19 vietų).

Ankstesni prezidentai - už Lietuvoje diskusijos dėl prezidento ir kitų svarbių asmenų kelionėms skirto orlaivio pirkimo prasidėjo vos atkūrus nepriklausomybę. Kol kas vienintelis prezidentinis lėktuvas 21 metų senumo devynių vietų “Jet Star-731” - buvo įsigytas Algirdo Brazausko prezidentavimo laikais. Šio politiko rėmėjo Simo Velonskio pastangomis orlaivis nupirktas už beveik 10 mln. litų. Nuolat gendantis lėktuvas buvo parduotas 2000 metais už maždaug 8 mln. litų.

Kiti Lietuvos vadovai taip pat nesikratė minčių apie specialius orlaivius. Dvi kadencijas dirbęs prezidentas Valdas Adamkus ne kartą minėjo, kad vyriausybinis lėktuvas iš dalies padėtų išspręsti Lietuvos įvaizdžio problemą. “Kiti sakys - mums spjaut į tą įvaizdį, bet aš manau, kad jau pradedame vaidinti tam tikrą svarbų vaidmenį tarptautinėje politikoje, todėl įvaizdis mums taip pat reikalingas”, - prieš kelerius metus svarstė tuometis Lietuvos vadovas.

Panašiai mąsto ir nušalintasis prezidentas, europarlamentaras Rolandas Paksas. “Turėti vieną, du ar daugiau valstybinių lėktuvų Lietuvai seniai laikas. Plėtoti tokią idėją buvau pradėjęs eidamas prezidento pareigas, jau buvo ieškoma lėktuvų. Ir valstybei tai būtų ekonomiškai naudingiau, juolab kad poreikis yra didelis: pradedant

Specialios kapsulės nepamėgo

Šiuo metu visi trys orlaiviai “Spartan” daugiausia naudojami kroviniams gabenti. / Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

R.Paksas tvirtina, kad Lietuva jau seniai turėjo įsigyti svarbiems asmenims skirtą lėktuvą. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka karių skraidinimu į karštuosius taškus, baigiant Seimo, Vyriausybės delegacijų, prezidento, premjero, Seimo pirmininko vizitais. Jeigu vyriausybinio lėktuvo nereikia, gal nereikia ir au-

B.Laurinaitis skaičiuoja, kad šalies politikai per metus skraido maždaug 200 valandų, todėl lėktuvus vykstant vizitų, jo manymu, užtektų nuomotis. / Aliaus Koroliovo (ELTA) nuotrauka

nuomotis. Manyta, jog naujas orlaivis šaliai kainuos 30-60 mln. dolerių (iki 150 mln. litų), lėktuvo nuoma, per metus skraidant ne mažiau kaip 300 valandų, - apie 7 mln.

R.Dargis: “Šiandien yra labai daug ir įvairių variantų, leidžiančių organizuoti pirmųjų valstybės asmenų ir jų delegacijų skrydžius.

Jais galima laisvai naudotis.” tomobilių - gal tegul vadovai važinėja troleibusais arba į vizitus eina pėsčiomis?” - dėstė jis LŽ.

Diskusija dėl vyriausybinio lėktuvo poreikio Lietuvoje ypač sustiprėjo 2007aisiais, kai vos nežlugo prezidento V.Adamkaus vizitas į Portugaliją. Tąkart iki paskutinės akimirkos buvo neaišku, ar pavyks rasti orlaivį, kuriuo galėtų skristi delegacija. Skubiai organizuotas skrydis Lietuvai atsiėjo 0,5 mln. litų.

Seimo Užsienio reikalų komitetas tuo metu rekomendavo Vyriausybei 2008 metų valstybės biudžete numatyti lėšų vyriausybiniam lėktuvui įsigyti. Susisiekimo ministerijai, kuriai vadovavo dabartinis premjeras A.Butkevičiaus, buvo pavesta išsiaiškinti visas tokio orlaivio nuomos ar pirkimo galimybes. Sudaryta speciali darbo grupė po kurio laiko pasiūlė pirkti naują lėktuvą, o kol tai bus padaryta - jį

litų kasmet (jo priežiūra - dar kone 4 mln. litų).

2008-ųjų balandį ministrų kabinetas apsisprendė: ir pirkti, ir nuomoti vyriausybinį lėktuvą pernelyg brangu.

Per metus tai kainuotų kur kas daugiau, negu išleidžiama prezidento, Seimo ir Vyriausybės vadovų kelionėms į užsienį kartu sudėjus.

Verslas siūlo skaičiuoti 2008 metų pavasarį prezidentūra surengė užsakomųjų skrydžių konkursą, jį laimėjo aviacijos paslaugų tarpininkavimo bendrovė “Aeroservisas”. Įmonė visus metus skraidino prezidentą V.Adamkų - 15 kartų 6 skirtingų modelių lėktuvais.

2009-ųjų vasarą kadenciją pradėjusi prezidentė D.Grybauskaitė galimybe skristi nuomotais orlaiviais iki šiol nesinaudojo. Į visas keliones ji skrido reisiniais lėktuvais arba

svarbiems asmenims pritaikytu kariniu “Spartan”.

“Nežinau, ar pastaruoju metu vėl pradėjusios sklisti kalbos apie vadinamųjų nacionalinių oro linijų, kurių lėktuvais būtų galima skraidinti svarbius asmenis, steigimą yra racionalios. Mūsų skaičiavimais, bendras valstybės prezidentūros, Seimo ir Vyriausybės delegacijų skrydžių poreikis per metus yra maždaug 200 valandų. Tiek skraidant neatsipirktų įsigyto lėktuvo išlaikymas. Siekiant ekonominės naudos jis turėtų būti ore bent 500 valandų. Pagal dabartinį poreikį valdžios atstovams užtektų lėktuvą nuomotis”, - LŽ tvirtino bendrovės “Aeroservisas” vadovas Benas Laurinaitis.

Panašiai svarsto ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis. “Jei prisimenate, Lietuva vyriausybinį lėktuvą, nupirktą prezidento A.Brazausko iniciatyva, jau turėjo. Visi žino, kiek jis buvo naudojamas.

Tas etapas lyg ir pereitas. Šiandien yra labai daug ir įvairių variantų, leidžiančių organizuoti pirmųjų valstybės asmenų ir jų delegacijų skrydžius. Egzistuoja užsakomieji skrydžiai, veikia bendrovės, siūlančios verslo klasės lėktuvus ir skraidinančios jais kur nori ir kada nori. Tai normali verslo paslauga, kuria galima laisvai naudotis, o ne kalbėti apie pirkimus, nes lėktuvą reikia ne tik įsigyti, bet ir jį prižiūrėti, kas ypač brangu”, - aiškino verslininkas.

•

2005 metų rudenį Vyriausybė nusprendė suderinti norą skraidyti vyriausybiniu lėktuvu su būtinybe karinėms oro pajėgoms turėti šiuolaikinį orlaivį, skirtą kariams ir kariniams kroviniams gabenti. 2006-aisiais iš Italijos bendrovės “Alenia Aeronautika” išsimokėtinai buvo įsigyti trys lėktuvai C27J “Spartan”. Jie kainavo 258,75 mln. litų. Į lėktuvus “Spartan” yra montuojama speciali kapsulė - aukšto rango pareigūnams skirtas salonas.

Kaip LŽ nurodė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Viešųjų ryšių departamento atstovas Vainius Eiva, šiuo metu visais trimis orlaiviais “Spartan” daugiausia gabenami kroviniai. “Esant poreikiui jie gali būti naudojami ir svarbiems asmenims, valstybės vadovams skraidinti. Pastarąjį kartą prezidentė Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų lėktuvu vizito į užsienį skrido šių metų kovo pabaigoje”, - pridūrė KAM atstovas.

Anot V.Eivos, įvardyti tikslią sumą, kiek per metus atsieina vieno “Spartan” išlaikymas, būtų sudėtinga. “Tai priklauso nuo užduočių, kurias reikia vykdyti, specifikos, dažnumo, eksploatacijos išlaidų, personalo rengimo ir daugybės kitų veiksnių. Vien degalai, sudeginami per vieną skrydžio šiuo transportiniu orlaiviu valandą, kainuoja apie 3 tūkst. litų (kainą lemia ir degalų vertė rinkoje, ir skrydžio sąlygos). Per metus kiekvienas iš lėktuvų būna pakilę į orą po kelis šimtus valandų”, - aiškino V.Eiva.

Viešųjų ryšių agentūros “PR Service/Edelman Affiliate” vadovas Linas Kontrimas: “Valstybės įvaizdį kuria ne lėktuvai, ne automobiliai, bet bendra šalies kultūra ir ją reprezentuojantys žmonės. Pažiūrėkime: demokratinės valstybės, į kurias siekiame lygiuotis, tarkime, Skandinavijos šalys, privilegijų mastu atsilieka nuo mūsų šviesmečiu. Mes savo malonėmis valdžiai vis dar esame sovietmetyje. Mada turėti prezidentinius ar vyriausybinius orlaivius yra atėjusi iš socialinės nelygybės srities, taip pat iš valstybės mastų.

Suprantu, didelių valstybių vadovams gali būti reikalingas toks lėktuvas, bet Lietuvai visai tinka ir reguliariųjų skrydžių maršrutai.

Neretai diskutuodami apie šalies įvaizdį pamirštame, kad tuščio puodo nepadarys pilno net nuostabiausi ornamentai ant šonų. Kalbant apie įvaizdį, daugiau dėmesio norėtųsi būtent turiniui.”

6

2013 04 25 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Europa rengiasi išgauti skalūnų dujas Skalūnų dujų gavyba atveria Europai galimybę sumažinti priklausomybę nuo dujų importo. Nors šiai gavybai priešinasi aplinkosaugininkai ir Rusija, ledai pajudėjo jau daugelyje Europos valstybių.

darkys kraštovaizdį, o užsieniečiai gaus milžinišką pelną. Rumunijai liks tik baniai (smulkūs rumunų pinigai - aut.).”

Prabanga atsisakyti

Belgijos Kempeno kalnakasių regionas kitados išgyveno anglių bumą. Tačiau angliakasyba jame sustojusi. Šiandien šis Belgijos regionas išteklių žvalgybininkų dėmesio centre. Kempene jie atrado dideles skalūnų dujų atsargas. Šios hidraulinio skaldymo būdu išgaunamos dujos sukėlė tikrą revoliuciją Jungtinių Amerikos Valstijų energetikos sektoriuje. Ar ji pasieks ir Europą?

Sumažins priklausomybę “Europoje skalūnų dujų potencialas milžiniškas. Europa nieko nepraras, priešingai, daug išloš, jeigu pradės skalūnų dujų gavybą”, sakė Didžiosios Britanijos Daramo universiteto profesorius Richardas Daviesas.

JAV gamtinių dujų rinkoje skalūnų dujos šiuo metu sudaro daugiau kaip 20 procentų. Prognozuojama, kad 2030-aisiais jų dalis sieks net 50 proc. rinkos. Skalūnų dujos leido Amerikai sumažinti priklausomybę nuo dujų importo ir padėjo paprastiems gyventojams. Amerikiečiai už šildymą moka kelis kartus mažiau negu Europos valstybių gyventojai.

Skalūnų dujų ieškotojai Europoje jau trina rankas. Jie tiki, kad Senąjį žemyną aplankys sėkmė ir šis taps mažiau priklausomas nuo dujų importo. Dėl skalūnų dujų ypač džiaugiasi britai. Išteklių žvalgybininkai nustatė, kad jos patenkins Didžiosios Britanijos poreikius iki šio šimtmečio pabaigos.

Kviečia užsienio kompanijas Skalūnų dujų gavyba susidomėjo ir Lenkija. Lietuvos kaimynė apskaičiavo, kad skalūnų dujų atsargų šaliai užtektų šešiasdešimčiai metų. “Jos sumažintų priklausomybę nuo rusiškų dujų. Nešoktume pagal “Gazprom” dūdelę, nes patys sugebėtume patenkinti energetinius poreikius”, - kalbėjo išteklių žvalgybos įmonės atstovas Piotras Morawskis.

Skalūnų dujų gavybos įrenginiai netrukus atsiras Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje ir Belgijoje. / AFP/Scanpix nuotrauka Rytų Europos valstybėms skalūnų dujų gavyba dėl energetinės priklausomybės nuo Rusijos ypač aktuali. Jos kviečiasi užsienio išteklių žvalgybos kompanijas, kurios pradeda eksploatuoti pirmuosius šių dujų telkinius. “Shell” ir Ukrainos vyriausybė jau pasirašė 10 mlrd. dolerių (26,58 mlrd. litų) kontraktą dėl skalūnų dujų gavybos.

Milijardinėmis sutartimis džiaugiasi ir ispanai. Ekonomikos nuosmukio kamuojama valstybė apskaičiavo, kad jos žemės gelmėse glūdinčių skalūnų dujų vertė galėtų siekti 900 mlrd. dolerių (2,39 trln. litų). “Tai būtų išsigelbėjimas Ispanijai. Sumažintume dujų importą ir gautume milžinišką pelną”, džiaugėsi energetikos ekspertas iš Ispanijos Fernando Barajezas.

Aplinkosaugininkai sunerimę Tačiau ne viskas auksas, kas auksu žiba. Dėl skalūnų dujų gavybos nerimauja aplinkosaugininkai. Jie teigia, jog šis procesas - hidraulinis skaldymas - gali sukelti žemės drebėjimus ir užteršti požeminius vandenis, ežerus bei upes.

“Incidentai, per kuriuos buvo užterštas JAV oras ir vandens telkiniai, gąsdina europiečius. Europoje rizikingiau išgauti skalūnų dujas, nes jos glūdi giliau, be to, žmonių gyvenamose vietovėse. Tai gali sukelti nepatogumų gyventojams”, - tvirtino prieš skalūnų dujų gavybą kovojantis aktyvistas Antoine’as Simonas.

Jam pritariantys mokslininkai, be kita ko, teigia, jog skalūnų dujų bumas pagreitins pasaulinį atšilimą ir pakenks atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrai. Kelios Europos valstybės jau atsižvelgė į mokslininkų rekomendacijas. Prancūzija, kurios žemėse glūdi didžiausi skalūnų dujų telkiniai Europoje, įvedė penkerių metų draudimą išgauti šias dujas hidraulinio skaldymo būdu. Nyderlandai, Bulgarija, Liuksemburgas ir Čekija paskelbė stebėsenos laikotarpį.

Papiktino rumunus Palankiausiai skalūnų dujų gavybą vertina Didžiosios Britanijos vyriausybė. Ji panaikino draudimą naudoti hidraulinį skaldymą ir pradėjo masinę skalūnų dujų gavybą. Jungti-

Nuomos kalėjimus užsieniečiams

Atsisakyti skalūnų dujų - per didelė prabanga Europai. nės Karalystės pėdomis pasekė Rumunija. Kovo mėnesį šalies valdžia nutraukė metų trukmės stebėsenos laikotarpį ir ėmėsi skalūnų dujų gavybos. Rumunija turi kuo džiaugtis.

Bendruose šios valstybės ir kaimynių Vengrijos bei Bulgarijos telkiniuose glūdi daugiau kaip 538 mlrd. kubinių metrų dujų. Jų šalies poreikiams patenkinti užtektų 40 metų.

Tačiau ne visi rumunai džiaugiasi prasidėjusia skalūnų dujų gavyba.

Tūkstančiai žmonių ėjo į Bukarešto gatves protestuoti prieš vyriausybės sprendimą, kuris suteikė teisę milžinei “Chevron” eksploatuoti skalūnų telkinius. Protestuotojai skandavo: “Suskaldykime “Chevron!”, “Neatiduosime Rumunijos žemių užsieniečiams!”, “Rumunijai gresia ekologinė katastrofa!”

Vienas protesto dalyvių Mircea Marinescu tiesiai pareiškė: “Skalūnų dujos - ne išeitis. Jų gavyba su-

Šalies Konstituciniam teismui nusprendus, kad dabartinis premjeras negali eiti savo pareigų, Moldovos prezidentas Nicolae Timofti laikinuoju premjeru paskyrė vicepremjerą Iurie Leancą.

Nyderlandų vyriausybė nusprendė sutaupyti 340 mln. eurų, todėl yra priversta karpyti biudžeto išlaidas. Taigi buvo nuspręsta uždaryti kai kuriuos kalėjimus, izoliatorius ir areštines, taip pat psichiatrijos skyrius, kuriuose laikomi nusikaltėliai. Nutarta panaikinti ir 370 darbo vietų įkalinimo įstaigose.

Norėdamas to išvengti Nyderlandų imigracijos ministras, saugumo ir teisėtvarkos sekretorius Fredas Teevenas rado originalų sprendimą, kaip būtų galima išlaikyti darbo vietas bei kartu sumažinti įkalinimo įstaigų išlaidas. Jis pasiūlė išnuomoti kameras, t. y. į jas priimti nusikaltėlius iš perpildytų užsienio kalėjimų. F.Teevenas jau pasiuntė laišką Vokietijos vidaus rei-

“Šioje situacijoje neturėjau pasirinkimo, toks buvo prezidento sprendimas”, - taip savo paskyrimą vyriausybės vadovu pakomentavo I.Leanca.

Naują ministrą pirmininką teko skirti, kai praėjusį mėnesį buvo priversta atsistatydinti premjero Vlado Filato vyriausybė, kuriai parlamente buvo pareikštas nepasitikėjimas ir šalyje kilo politinė krizė. V.Filato vyriausybė žlugo dėl įtarimų korupcija ir nuolatinių rietenų valdančiojoje proeuropietiškoje trijų partijų koalicijoje. V.Filatas turėjo likti poste kaip laikinasis premjeras, tačiau Konstitucinis teismas staiga nusprendė, kad jis nebegali eiti šių pareigų.

I.Leanca, kuris taip pat yra užsienio reikalų ir europinės integracijos

kalų ministrui siūlydamas susitikti ir aptarti šį klausimą. Jei vokiečiams toks siūlymas priimtinas, būtų galima išlaikyti neuždarytą Mastrichte esantį kalėjimą. Įdomiausia, kad tokiai iniciatyvai pritarė beveik visos Nyderlandų parlamento frakcijos. Parlamentarai su-

tiko, kad ministras imtų vesti derybas su kitomis valstybėmis, pirmiausia, su Belgija, kad jos siųstų savo nusikaltėlius į Nyderlandų kalėjimus. Tačiau šalies gyventojų nuomonė šiuo klausimu nėra tokia vieninga - dauguma mano, kad nereikėtų priimti nuteistųjų iš užsienio.

•

Rusija nuogąstauja Skalūnų dujų gavyba Europoje privertė už galvos griebtis didžiausią dujų importuotoją Rusiją. Kaip teigia jos ekonomikos ir energetikos ekspertai, dėl skalūnų dujų per ateinančius 10-15 metų Rusijos naftos ir dujų eksportas kris 20 procentų. Dėl to šalis praras daug įplaukų į biudžetą, sulėtės jos ekonomikos augimas.

Rusijos mokslininkai analizavo ir pasaulines dujų tendencijas. Jie nuogąstavo, kad dėl skalūnų dujų gavybos dalį Amerikos rinkos praradęs Kataras rado naują nišą Senajame žemyne. “Europa ėmė pirkti pigesnes Kataro dujas. Dėl to Rusija patyrė daug žalos. Jeigu europiečiai pradės išgauti ir skalūnų dujas, tiek “Gazprom”, tiek visa Rusija turės milžiniškų ekonominių nuostolių”, - sakė mokslininkas Dmitrijus Pesneriovas.

•

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

Moldova turi laikinąjį premjerą

Tokį originalų sprendimą sugalvojo Nyderlandų ministras, kai gavo vyriausybės įpareigojimą sumažinti kalėjimų išlaikymo išlaidas ir atleisti kelis šimtus darbuotojų.

Nyderlandų kalėjimuose yra ir tokių vienučių. / thesun.co.uk nuotrauka

Skalūnų dujų gavybos šalininkai tikina, kad atsisakyti jų - per didelė prabanga Europai. “Europos Sąjungos priklausomybė nuo importuojamų dujų siekia 60 procentų. Didėjant paklausai ir mažėjant dujų tiekimui iš Bendrijos valstybių ji galėtų šoktelėti ir iki 80 procentų. Skalūnų dujų gavyba gerokai sumažintų šią priklausomybę”, - aiškino bendrovės “Shale Gas Europe” patarėja Monica Cristina. Ji įsitikinusi, kad skalūnų dujos Europos pramonei suteiktų daugiau konkurencingumo. “Esant didesniam dujų rezervui jų kaina turėtų kristi.

Tai sumažintų daugelio įmonių išlaidas. Mažesnėmis sąnaudomis pagaminta produkcija kainuotų pigiau ir leistų ES valstybėms laisviau konkuruoti su JAV bei Kinija globalioje rinkoje”, - vardijo M.Cristina.

Tačiau skalūnų dujų šalininkams kyla ir abejonių, kad šių dujų gavyba gali neatsipirkti. Jie remiasi Lenkijos pavyzdžiu. Čia “Exxon Mobil” metė skalūnų dujų paieškas, nes nesugebėjo tinkamai jų išgauti ir dėl to patyrė didelių nuostolių.

Naujasis Moldovos premjeras I.Leanca. / koerberstiftung.de nuotrauka ministras, laikinuoju premjeru bus tol, kol bus suformuota nauja vyriausybė. Savo pareigas jis pradės eiti šiandien. Dabartinė Moldovos valstybė yra buvusioje Besarabijoje, kuri tarpukariu priklausė Rumunijai. Per Antrąjį pasaulinį karą Stalino nurodymu ji buvo aneksuota ir prijungta prie Sovietų Sąjungos.

•

“German Herald”, AFP, BNS, LŽ

2013 04 25 Lietuvos žinios

Pasaulis

Žudyti pastūmėjo neapykanta Regis, niekas nenurodė Carnajevams, ką jie turi daryti: čečėnų kilmės broliai patys tapo radikalais, patys nusprendė būti teroristais ir patys suplanavo išpuolius.

Amerikai ir pasauliui tebespėliojant, kas motyvavo dešimt metų JAV gyvenusius du jaunus čečėnus surengti mirtinus sprogdinimus per Bostono maratoną, kokį vaidmenį čia suvaidino jų tikėjimas ir etninė kilmė, tyrėjai atskleidžia vis daugiau detalių. Ligoninėje apklausiamas 19-metis Džocharas Carnajevas pareigūnams tvirtino, kad jam ir broliui nevadovavo jokia užsienio teroristinė organizacija. Esą juodu “patys radikalizavosi”, o žudyti paskatino neapykanta JAV, kilusi dėl karų Irake ir Afganistane.

Tyrėjų teigimu, vyresnysis brolis Tamerlanas Carnajevas, žuvęs per susišaudymą Bostono priemiestyje, uoliai skaitė džihadistinius tinklalapius, kuriuose platinama ekstremistinė propaganda, tarp jų ir Jemeno “Al-Qaedos” svetainę, raginančią pakilti į šventąjį karą su JAV, ir buvo paveiktas radikalaus islamo.

FTB pranešė, kad gerklėje, galvoje, kakle ir kojose šautinių žaizdų turinčio Džocharo būklė pagerėjo. Jis vis dar negali kalbėti, tad su tyrėjais bendrauja raštu. Pirmadienį Dž.Carnajevui buvo pateikti kaltinimai, o gegužės pabaigoje čečėnas stos prieš teismą. Ligoninėje jį saugo JAV maršalų tarnyba.

Musulmonai atsiribojo Kartais broliai lankydavosi nedidelėje Bostono mečetėje, pasivadinusioje Bostono islamo bendruomene, tačiau jos atstovai atsiribojo nuo to, ką padarė Carnajevai. Buvo pareikšta, jog tai neturi nieko bendra su čia propaguojamu amerikietišku islamu; brolių ideologija atėjo ne iš šios mečetės. Carnajevai nedalyvavo bendruomenės veikloje, mečetėje nesilankė nei jų seserys, nei Tamerlano žmona. Tačiau vyresniojo brolio elgesys žmonėms įsiminė. Kartą jis pertraukė pamokslininką, kuris aiškino, kad musulmonai gali švęsti tradicines Amerikos šventes, to-

Informacija apie Dž.Carnajevą skelbiama dideliame ekrane Bostono prekybos centre. kias kaip Liepos 4-oji ar Padėkos diena. Tamerlanas atsistojo ir ėmė ginčytis, jog islamas tokių švenčių neleidžia.

Jis vėl supyko, kai pamokslininkas pagerbė JAV kovos už pilietines teises did-

bendradarbiauja Tamerlano žmona Katherine Russell. Tyrėjai aiškinasi, ar Tamerlanas per savo kelionę į Dagestaną ir Čečėniją, kur veikia islamistų separatistų grupuo-

Įtariamųjų dėdė Saidas Carnajevas apkaltino Maskvą, kad ši, norėdama įtikinti Vakarus, jog sukilimas Šiaurės Kaukaze įgavo pasaulinį mastą, pasiuntė klaidingą signalą JAV. vyrį Martiną Lutherį Kingą. Čečėnas pavadino šį amerikiečių aktyvistą “netikėliu, teršusiu kitų žmonių protus”.

Tikintieji pareikalavo, kad Tamerlanas nutiltų arba išeitų. Jis išėjo.

Apklausė tėvus Plėsdama tyrimą Rusijoje JAV ambasados Maskvoje delegacija nuvyko į Šiaurės Kaukazo respubliką Dagestaną ir apklausė brolių tėvus Zubeidad ir Anzorą Carnajevus. Su pareigūnais Amerikoje taip pat

tės, galėjo perimti radikalias pažiūras arba būti išmokytas kovotojų metodų. Pasak JAV spaudos, Tamerlanas tapo uoliu musulmonu veikiamas motinos, etninės Dagestano avarės. Manoma, Dagestane jis ir galėjo išmokti metodų, kuriuos panaudojo sprogdindamas užtaisus Bostone.

JAV įstatymų leidėjai antradienį kėlė klausimą, kodėl pareigūnai atidžiau nestebėjo šio 26 metų vyro, nors 2011aisiais Rusijos prašymu FTB jį apklau-

/ AFP/Scanpix nuotraukos

sė. Kongreso nariai buvo supažindinti su įslaptintomis FTB pažymomis apie šiuo metu atliekamą tyrimą. Iš jų paaiškėjo ir tai, kad Tamerlano kelionė nesukėlė FTB įtarimų, nes jo pavardė buvo klaidingai įvesta į sistemą - veikiausiai lėktuvo biliete.

Netiki brolių kalte Nors Džocharas prisipažino, internete sklando daugybė sąmokslo teorijų. Rašantieji, kaip ir Carnajevų šeimos nariai, abejoja brolių kalte, mano, kad jie neteisingai apkaltinti dėl to, ko iš tikrųjų nepadarė. Daugiau kaip 6 tūkst. parašų yra vienoje peticijoje prezidentui Barackui Obamai. Joje raginama “garantuoti teisingą ir sąžiningą Dž.Carnajevo teismą”. Įtariamųjų dėdė Saidas Carnajevas iš savo namų Čečėnijos sostinėje Grozne apkaltino Maskvą, kad ši, norėdama įtikinti Vakarus, jog sukilimas Šiaurės Kaukaze įgavo pasaulinį mastą, pasiuntė klaidingą signalą Jungtinėms Valstijoms.

•

KAIP GREITAI JIE PAGAUNAMI Mohammadas Salamehas, Pasaulio prekybos centro sprogdintojas (1993 m.) Šis islamistas dėl detektyvų darbo ir laimingo proveržio buvo areštuotas praėjus 8 dienoms po išpuolio. Jis atakavo pastatą sunkvežimiu su bomba, žuvo 6 žmonės, šimtai buvo sužeisti.

Tedas Kaczynskis, pramintas Unabomberiu (1978-1996 m.)

Nuo pirmo šio Harvardo universiteto absolvento nusikaltimo iki pirmo arešto praėjo 18 metų. Per 17 metų nuo 1978ųjų T.Kaczynskis išsiuntė 16 paketų su bombomis asmenims visose JAV. Jis nužudė tris žmones, sužeidė dešimtis asmenų. 1995-aisiais Unabomberis susisiekė su keliais laikraščiais siekdamas išspausdinti savo 35 tūkst. žodžių manifestą. Su FTB pagalba jis buvo paskelbtas “The Washington Post”, tai lėmė sprogdintojo galą. Jis buvo areštuotas Montanoje 1996 metais.

Ericas Rudolphas, Atlantos olimpiada (1996 m.)

Užtruko septynerius metus, kol šis Atlantos olimpinio paviljono sprogdintojas buvo sučiuptas. Susektas E.Rudolphas pabėgo ir slapstėsi Šiaurės Karolinos miškuose. Tačiau badas padėjo jį suimti - 2003 metais buvo sučiuptas valgantis iš šiukšlių dėžės.

Timothy McVeigh’us, Oklahomos sprogdintojas (1995 m.)

Jis buvo pagautas praėjus 90 minučių po milžiniško sprogimo, nugriaudėjusio Oklahomos federalinio pastato garaže ir užmušusio 168 žmones. Netrukus valstijos pareigūnas sustabdė automobilį be numerių. Jo vairuotojas slėpė ginklą, tad buvo areštuotas ir nuvežtas į vietos kalėjimą. Policijai toliau ieškant sprogdintojo automobilio niekas nė nežinojo, kad nusikaltėlis jau sulaikytas. Tačiau tyrėjai išsiaiškino nuomoto automobilio, kuriame buvo padėti sprogmenys, numerį, tai juos atvedė prie T.McVeigh’aus.

Davidas Copelandas, Londono sprogdintojas (1999 m.)

D.Copelandas padėjo sprogmenis trijose Londono vietose. Pastarasis sprogimas prie gėjų kavinės Soho rajone nusinešė trijų žmonių gyvybes, 139 asmenys buvo sužeisti. Kai policija paskelbė filmuotą medžiagą, D.Copelandą pažino kolega, tačiau nepakako laiko užkirsti kelią trečiajam sprogdinimui. Po jo praėjus kelioms valandoms policija susekė jo butą, duris atidaręs D.Copelandas prisipažino.

Vatikanas pripažino stebuklą Tai buvo paskutinis laiptelis, kurį reikėjo įveikti, kad lenkas popiežius Jonas Paulius II būtų paskelbtas šventuoju. Tikimasi, tai įvyks labai greitai, jau šį rudenį.

Vatikano medicinos taryba pripažino stebuklą, kurį padarė Karolis Wojtyla, dabar jau velionis popiežius Jonas Paulius II. Tai buvo nepaaiškinamas išgijimas.

Jono Pauliaus II kanonizacijos procesas vyksta labai sparčiai. Lenkų kilmės popiežius gali būti paskelbtas šventuoju jau šiemet spalį, tepraėjus 8 metams nuo jo mirties. Pontifikas mirė 2005-aisiais.

Prieš kelias dienas speciali Vatikano medicinos komisija, nagrinėjanti su kanonizacija susijusius reikalus, pripažino, kad viena moteris nepaaiškinamai pagijo palaimintojo Jono Pauliaus II dėka. Stebuklą dar turi patvirtinti teologai ir kardinolai.

Procesas vyksta slaptai. Sausį monsinjoras Slawomiras Oderis, beatifikacijos proceso postulatorius, pateikė Vatikano kongregacijai šventųjų reika-

lams preliminarią nuomonę apie stebuklingą išgydymą. Pagal kanoninę procedūrą, stebuklo reikia siekiant paskelbti asmenį palaimintuoju, vėliau reikia antro stebuklo.

Du Vatikano komisijos gydytojai ištyrė medicinos dokumentus, susijusius su antrojo stebuklo atveju, vėliau savo nuomonę pasakė kita komisija, kuriai vadovauja gydytojas Patrizio Polisca, buvęs Jono Pauliaus II kardiologas, asmeninis Benedikto XVI ir dabartinio popiežiaus Pranciškaus gydytojas.

Taigi svarbiausias laiptelis įveiktas, dabar viskas priklauso nuo popiežiaus Pranciškaus. Žinoma, kad jis palankiai vertina lenko pontifiko paskelbimą šventuoju. Romoje jau laukiama, kad tai įvyktų spalio 20-osios sekmadienį, prieš pat palaimintojo K.Wojtylos dieną, kurią bažnyčia švenčia spalio 22-ąją.

Jau per popiežiaus Jono Pauliaus II laidotuves minioje Šv. Petro aikštėje skambėjo spontaniški šūksniai “Santo subito!”, raginantys kuo greičiau paskelbti velionį šventuoju.

•

“La Stampa”, AP, Reuters, “The Wall Street Journal”, BBC, LŽ

7

Lenkijos Čenstakavos mieste stovi įspūdingas 13,8 m aukščio paminklas popiežiui Jonui Pauliui II, atidengtas balandžio 13 dieną.

8

2013 04 25 Lietuvos žinios

Pasaulis

Trumpai KINIJOJE PRASIVERŽĖ SMURTAS

Palaidoti po griuvėsiais

Per susirėmimus Kinijoje, neramioje vakarinėje Sindziango provincijoje, žuvo 21 žmogus. Tarp aukų yra policininkų ir socialinių darbuotojų. Susišaudymas kilo vienoje vakarinėje apygardoje, kai pareigūnai nuvyko daryti kratos namuose, kuriuose, kaip jie įtarė, buvo laikomi ginklai. Vyriausybiniame naujienų tinklalapyje susišaudymas vadinamas “smurtiniu teroristiniu incidentu”. Informuojama, kad 15 žuvusiųjų yra policininkai ir socialiniai darbuotojai, 11 jų priklausė Kinijos uigūrų etninei mažumai, gyvenančiai daugiausia Sindziange.

Dar nušauti šeši “gaujos nariai”.

KALTĖS NEPRIPAŽĮSTA

R.Jaseras nufilmuotas policijos automobilyje, kai buvo atvežtas į Toronto teismą.

Prieš Kanados teismą stojo du vyrai, įtariami kartu su “Al-Qaeda” Irane planavę nuversti nuo bėgių traukinį Kanadoje. 30 metų Chihebas Esseghaier pareiškė, esą byla prieš jį grindžiama tik prielaidomis. Per trumpą posėdį Monrealio teisme barzdotas Ch.Esseghaier, kilęs, kaip manoma, iš Tuniso, nesutiko, kad jam atstovautų teismo paskirtas advokatas. Šio vyro bendrininko 35-erių Raedo Jasero advokatas prieš posėdį Toronte paskelbė pareiškimą, kad jo ginamasis “ginsis iš visų jėgų”. R.Jaseras, regis, yra palestinietis iš Jungtinių Arabų Emyratų, nors advokatas teigia, jog šis jau 20 metų gyvena Kanadoje.

Teisme įtariamasis savo kaltės nei pripažino, nei ją paneigė. R.Jaseras, taip pat užsiauginęs ilgą barzdą, vilkėjo juodus marškinius be kaklaraiščio ir buvo lydimas tėvų bei brolio. Teismas patenkino jo advokato prašymą uždrausti viešinti tolesnius įrodymus ir parodymus. Įtariamieji buvo suimti pirmadienį, vienas - Monrealyje, kitas - Toronte. Informacijos apie šiuos vyrus policija gavo iš vieno imamo, susirūpinusio dėl jų elgesio. Pasak teisėsaugos pareigūnų, įtariamųjų planuojamo išpuolio taikinys buvo traukinys, kursuojantis tarp Niujorko ir Kanados. Jiedu gavo iš “Al-Qaedos” narių Irane nurodymus, bet ne pinigų. Teheranas nuo bet kokių sąsajų su šiuo sąmokslu atsiribojo.

TEISMAS ATNAUJINTAS Rusijos šiaurinio Kirovo miesto teismas vakar atnaujino bylos, kurioje opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas kaltinamas lėšų grobstymu, nagrinėjimą. Jei būtų pripažintas kaltu, jam gresia iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Prokurorai teigia, jog 36-erių A.Navalnas, sudarydamas sandorį su regiono administracija, iš vienos mediena prekiaujančios Kirovo bendrovės, kurios konsultantu dirbo 2009 metais, pasisavino apie 510 tūkst. JAV dolerių (1,3 mln. litų).

Tačiau opozicijos lyderis tvirtina, kad šie kaltinimai jam iškelti Rusijos prezidento Vladimiro Putino nurodymu, siekiant pašalinti potencialų varžovą per šalies vadovo rinkimus.

AFP, Reuters, BNS, “The Christian Science Monitor”, LŽ

Žmonės traukė iš pastato griuvėsių gyvus ir mirusius žmones. / Reuters/Scanpix nuotraukos

Sugriuvus daugiaaukščiam pastatui Bangladešo sostinėje nuolaužos palaidojo šimtus žmonių.

Bangladešo sostinės Dakos pakraštyje sugriuvus aštuonių aukštų pastatui žuvo daugiau kaip 80 žmonių, šimtai sužeistų. Ugniagesiai, kariškiai ir gelbėtojai plušėjo nelaimės vietoje Savare, už

30 km nuo sostinės. Jie stengėsi išlaisvinti po griuvėsiais įkalintus žmones.

Pastate “Rana Plaza”, kurio liko tik apatinis aukštas, buvo įsikūręs prekybos centras ir drabužių siuvimo fabrikas. Vienas ugniagesys sakė, kad per tragišką incidentą pastate buvo apie 2 tūkst. žmonių. Policija teigė, kad fabriko savininkas ignoravo perspėjimą neįleisti darbininkų į pastatą, kai dieną prieš tai jame buvo pastebėtas įtrūkis.

Drabužių pramonė Bangladeše klesti, tačiau ją persekioja gaisrai ir kitokios nelaimės. Pernai lapkritį 112 darbininkų, daugiausia moterų, žuvo per gaisrą fabrike Dakos pramoniniame priemiestyje. Namai Bangladeše griūva taip pat gana dažnai, nes daugiaaukščiai statomi nesilaikant jokių taisyklių.

Per ryto spūsties valandas vakar sugriuvusiame pastate dar buvo bankas, kelios parduotuvės. Per labai trumpą

laiką subyrėjo visas namas - liko tik pamatai, keli atraminiai stulpai ir fasado fragmentai, kvartale kilo panika. “Atrodo, tarsi būtų smogęs žemės drebėjimas”, - sakė vienas gyventojas prie sugriuvusio pastato. Daug savanorių atėjo į pagalbą gelbėtojams. Įvykio vietoje susirinko minios. Žmonės ropinėjo tarp betono luitų ieškodami gyvųjų ir tikėdamiesi jiems padėti. Baiminamasi, kad po nuolaužomis liko dar daug aukų.

•

Mongolija maitins Šiaurės Korėją Mongolija yra netoli Šiaurės Korėjos, todėl abiejų valstybių gyventojus sieja panaši kalba ir papročiai. Tuo ir nutarė pasinaudoti Šiaurės Korėja, kuriai vėl katastrofiškai ima trūkti maisto, o sviesto ir cukraus nebeužtenka net valdančiajam elitui.

Pchenjano ambasadorius Ulan Batore tiesiai šviesiai pasakė, kad jo šalyje “labai trūksta maisto, todėl Mongolijos pasiūlyta pagalba būtų didelis palengvėjimas”. Tačiau tuo pat metu jaunasis Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas grasina pasauliui branduoliniu karu, didina įtampą regione ir naudoja skurdžius degalų išteklius tam, kad išbandytų dar vieną raketą. Negana to, jo nurodymu Kesonge buvo uždarytas Pietų Korėjos įrengtas bendras pramoninis parkas, kuris buvo vienintelis užsienio valiutos šaltinis Šiaurės Korėjai.

Jau aišku, kad šiais metais šioje skurdžioje šalyje užderės ypač mažas grūdų derlius, todėl Kim Jong Unas ir tikisi, kad mongolai pasigailės jo šalies žmonių. Mat korėjiečiai ir mongolai giminingos tautos, abi šneka Altaiko grupei priklausančiomis kalbomis, be to, korėjiečiai kaip turistai lankosi Mongolijoje, o mongolai vyksta į Pietų Korėją. Seulą ir Ulan Batorą jungia oro linijų bendrovės “East Asian Airlines” vykdomi skrydžiai, nes korėjiečiams patinka ieškoti savo šaknų tarp paprastų Mongolijos žmonių.

Prieš porą dienų JAV dienraštis “The Wall Street Journal” pacitavo tokius

Taip maistas iš Pietų Korėjos vežamas į uždarytą Kesongo pramoninį kompleksą, nes kol kas korėjiečiams leidžiama aprūpinti maistu jo darbuotojus ir prižiūrėti įrangą. / AFP/Scanpix nuotrauka Šiaurės Korėjos ambasadoriaus Hong Gyu žodžius, pasakytus Mongolijos prezidentui Tsakhiagiinui Elbegdorjui: “Šiaurės Korėja gali susidurti su dideliu maisto trūkumu.” Ambasadorius paprašė, kad Mongolija apsvarstytų galimybę skirti maisto jo šaliai.

Varganas gyvenimas Jau daugybę metų išbadėjusių vaikų ir suaugusiųjų nuotraukos, rodomos pasaulio spaudoje, iliustruoja labai sunkias gyvenimo sąlygas toje uždaroje valstybėje, kuri vadinama Korėjos Liaudies Demokratine Respublika ir kurią jau 60 metų valdo Kimų šeimos dinastija. Apie vargingą gyvenimą nuolat pasakoja ir tie korėjiečiai, kuriems pavyks-

Švenčiant Šiaurės Korėjos įkūrėjo Kim Il Sungo gimtadienį, Pchenjanas neskyrė maisto šiaurinėms provincijoms. ta pabėgti iš šios šalies. Amerikietis Blaine’as Hardenas, parašęs knygą “Pabėgimas iš stovyklos Nr. 14”, cituoja tokius pabėgusio iš darbo stovyklos Shin Dong Hyuko žodžius: “Svarbiausias dienos užsiėmimas yra susirasti maisto.”

Ekspertai teigia, kad nuolat aptarinėjama maisto krizė Šiaurės Korėjoje bu-

vo kiek sumažėjusi, kai paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kilęs potvynis, o vėliau ir badas nusinešė beveik 2 mln. žmonių gyvybes. Po to buvo nedidelis atokvėpis, žmonės nustojo skųstis, kad katastrofiškai trūksta maisto, o šalies valdžia ėmė žadėti, kad netrukus gyventojų pilvai bus pilni, nes šalis sugebės pati išmaitinti savo gyventojus.

Tarptautinė maisto agentūra skelbia, kad praėjusiais metais Šiaurės Korėjoje buvo užfiksuotas vienas mažiausių maisto trūkumų - stigo tik 200 tūkst. tonų grūdų, o anksčiau jų trūkumas buvo skaičiuojamas milijonais tonų. Tačiau jų paskirstymą vis vien atidžiai stebėjo vyriausybė, jų neskirta nei kalėjimams, nei darbo stovykloms. Tradiciškai Šiaurės Korėjai buvo atėjusi į pagalbą Kinija bei režimo keikiama Pietų Korėja. Tačiau šiuo metu Šiaurės Korėjos aruodai vėl tušti.

Lojalumą lemia maisto kiekis Didžiausia turimo maisto dalis paskirstoma šalies sostinėje Pchenjane, nes laikoma, kad joje gyvena lojaliausi režimui korėjiečiai. Kuo toliau nuo sostinės, tuo maisto gaunama mažiau.

Analitikai pažymi, kad skiriamo maisto kiekis yra tiesiogiai susijęs su parama režimui, tačiau mažėjant maisto mažėja ir Kimų palaikymas. Šiemet netikėta buvo tai, kad balandžio 15ąją, švenčiant Šiaurės Korėjos įkūrėjo Kim Il Sungo gimtadienį, Pchenjanas neskyrė maisto šiaurinėms provincijoms. Gyventojams tai buvo tikras šokas, nes didžiojo vado gimtadienis yra didžiausia šalies šventė.

•

2013 04 25 Lietuvos žinios

Verslas

9

Informacinių technologijų sniego kamuolys

N.Ivanauskas: “Aišku, didžiausia pridėtinė vertė būtų sukuriama tuomet, jei lietuviško kapitalo kompanijos kurtų produktus ir juos eksportuotų į užsienį.”

Ritos Stankevičiūtės ir Romo Jurgaičio nuotraukos LINA MRAZAUSKAITĖ

Šiandien Lietuvos informacinių technologijų specialistai teikia paslaugas užsienio kompanijoms, o rytoj patys kurs pažangiųjų technologijų produktus.

Informacinių technologijų (IT) sritis Lietuvoje buvo plėtojama nuosekliai, be ypatingų proveržių ar revoliucijų, tačiau pamažu ji užaugo it sniego kamuolys, įgavęs pagreitį besirisdamas nuo kalno, ir toliau auga.

Taip šalies IT sritį apibūdino Nerijus Ivanauskas, įmonės TEO LT paslaugų plėtros ir rinkodaros tarnybos vadovas ir generalinio direktoriaus pavaduotojas. Jis įsitikinęs, kad dabartinis IT paslaugų eksportas yra teisinga strategija, vėliau paskatinsianti ir IT produktų kūrimą.

Kritinė masė tebeauga - Pastaruoju metu daug kalbama apie konkurencingą Lietuvos poziciją pasaulinėse IT rinkose. Kokią matote Lietuvos padėtį pasaulio ir Europos kontekste?

- Tiek Jungtinėse Amerikos Valstijose, tiek Vakarų Europoje labai plinta

užsakomųjų paslaugų praktika, t. y. kai įmonės į kitas šalis perkelia ne pagrindinę savo veiklą. Tai galima pasakyti ir apie IT paslaugas: įmonės kai kurias IT funkcijas, IT sistemų administravimą, programinės įrangos kūrimą perkelia į kitas rinkas.

Aišku, dažnai girdime, kad Indija savo nebrangia darbo jėga pritraukia labai daug tokio pobūdžio projektų.

Tačiau Lietuva orientuojasi (ir tikriausiai teisingai daro) į tuos segmentus, kuriuose nebūtinai reikia labai mažų sąnaudų. Ji kreipia dėmesį į segmentus, kuriuose svarbi geresnė darbuotojų kvalifikacija, kalbų mokėjimas ir didelę reikšmę turi fizinis artumas.

Taigi manau, kad strategija plėtoti šią sritį yra labai teisinga. Į ją orientuodamiesi sulaukiame sėkmingų projektų, kurie, tikiu, tolesnėje perspektyvoje padės visai rinkai.

- Atrodo, kad Lietuva veikiau eksportuoja IT paslaugas, nei kuria IT produktus.

- Taip. Ir šis etapas yra logiškas, nes taip išlošiame: pirmiausia į Lietuvą ateina tam tikros investicijos, sukuriama nemažai darbo vietų, reikalaujančių didesnės kvalifikacijos. Specialistai gauna didesnes pajamas, kurias išleidžia Lietuvoje, taip kurdami didesnę šalies gerovę.

Aišku, didžiausia pridėtinė vertė būtų sukuriama tuomet, jei lietuviško kapitalo kompanijos kurtų produktus ir juos eksportuotų į užsienį. Bet tam įvykti vėl reikia sniego kamuolio efekto: rinka turi plėstis, turi rastis kritinė masė darbuotojų, sukaupusių tinkamų žinių, žmonių, turinčių idėjų, ir šias idėjas finansuojančiųjų.

Manau, ateityje sulauksime labai įvairių ir įdomių iniciatyvų - tie žmonės, kurie dabar užsienio kompanijoms teikia užsakomąsias paslaugas, pereis ir į kitus darbus. Bet kokiu atveju IT yra viena perspektyviausių sričių - įvertinta, kad Europoje IT specialistų reikės labai daug. Gaila, Lietuvoje nėra pakankamai IT studentų, kad ši šaka būtų plėtojama maksimaliai.

Stabdo jaunimo emigraciją - Ar gali nutikti taip, kad į užsienio investuotojų Lietuvoje sukurtas darbo vietas teks kviestis užsienio IT specialistus?

- Labai tikėtina, kad iš aplinkinių šalių mums reikės pritraukti protų - geriausių specialistų. Visgi čia nėra nieko keisto, nes darbo jėgos, ypač kvalifikuotos, mobilumas ateityje tik didės. Šviesolaidžio, telekomunikacijų ir interneto plėtra leis darbuotojams vis daugiau darbų atlikti nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, iš namų. Taigi šiuo klausimu esama įvairių scenarijų.

- Ar valstybė turėtų skatinti jaunimą rinktis IT studijas, kelti šių specialistų kvalifikaciją?

- Neabejotinai reikėtų investuoti į švietimo, infrastruktūros kūrimą spartinant IT specialistų rengimą, visokeriopai propaguoti šią sritį Lietuvoje.

Nes rinkos stiprybė priklausys nuo to, kiek užsiauginsime specialistų.

- Ko tuomet reikia, kad būtų imtasi veiksmų, pamatytume realius pokyčius?

- Apsilankius tokiame renginyje kaip neseniai vykusi progreso konferencija “Login 2013” matyti, koks didžiulis yra susidomėjimas pažangiosiomis technologijomis. Šioje srityje dirba labai daug jaunų žmonių. Todėl sakyčiau, kad pokyčių yra, tik galbūt jie ne tokie spartūs, kaip mes norėtume. Iš tiesų viskas klostosi tinkama linkme - užtenka palyginti dabartinę situaciją su ta, kuri buvo prieš penkerius metus.

- Pastebima tendencija, kad būtent jaunimas imasi su IT susijusio verslo. Ar tai reiškia, kad šią verslo kryptį ypač paveikia jaunų žmonių emigracija, vadinamasis protų nutekėjimas?

- Emigracija IT sričiai turi šiek tiek mažesnę įtaką, nors jos specialistų rinka ir tampa pasaulinė. Vis dėlto man atrodo, kad IT verslas jauniems žmonėms kaip tik suteikia galimybę neemigruojant čia dirbti įdomų, kvalifikuotą darbą, susikurti gerą gyvenimo kokybę, gerą socialinę aplinką bei turė-

ti daugiau pajamų. Lietuvai tai tik į naudą, nes šių žmonių pajamos lieka šalyje. Taigi susidaro įspūdis, kad emigracija kur kas labiau paliečia daugelį kitų profesijų segmentų - statybininkus, nekvalifikuotą darbo jėgą ir pan.

Pranašumus reikia išnaudoti - Atrodo, kad darbo jėgos stygius vienintelis mūsų trūkumas, kalbant apie šalies konkurencingumą pasaulinėse IT rinkose. Ar taip ir yra?

- Taip, kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla nėra didelė, ir tai yra pagrindinis trūkumas. Šį trūkumą jaučia ir mūsų įmonė - kai tik į Lietuvą ateina didesnis užsakomųjų paslaugų projektas, dalis mūsų darbuotojų ir specialistų pereina dirbti į užsienio bendroves. Vyksta nuolatinė darbuotojų migracija.

Taip pat nėra puikus susisiekimas kalbu apie tiesioginių skrydžių į Lietuvą skaičių. Taigi savo poziciją dar turime stiprinti, turime atlikti daug namų darbų.

- Kokius galėtumėte įvardyti esminius mūsų šalies pranašumus - kuo investuotojams esame patraukliausi?

- Kaip jau minėjau, esame patrauklūs kokybe, kalbų mokėjimu, geografiniu artumu. Be to, teikiant užsakomąsias IT paslaugas reikalinga labai gerai išplėtota telekomunikacijų infrastruktūra, o ji Lietuvoje tokia ir yra. Iš tiesų Lietuva nedažnai pirmauja pasaulyje, tačiau ji yra pirmoji ES pagal interneto plėtros lygį, o Vilnius pagal interneto kokybę patenka į pasaulio miestų penketuką kartu su tokiais miestais kaip Seulas ar Honkongas. Šiuos pranašumus reikia išnaudoti.

•

Trumpai MAITINA SKAITMENINĖ TV Telekomunikacijų ir prekybos bendrovė “Mikrovisata”, dėl analoginės televizijos išjungimo pernai keletą kartų padidinusi savo pelną ir pajamas, šiemet tikisi mažesnės apyvartos bei uždarbio. Įmonė pernai gavo 6,421 mln. litų grynojo audituoto pelno - 3,4 karto daugiau nei 2011 metais, kai pelnas siekė 1,859 mln. litų. Bendrovės pardavimo pajamos pernai, palyginti su 2011 metais, padidėjo 2,2 karto, iki 78,471 mln. litų. Tai pažymima Registrų centrui pateiktoje “Mikrovisatos” 2012 metų veiklos ataskaitoje. Šiemet, pasak bendrovės, tikimasi gauti 3,49 mln. litų grynojo pelno, o pajamų - 60,85 mln. litų.

Prekyba palydovine bei televizijos įranga sudaro 93,6 proc. bendrovės

2012 metų apyvartos. Vien skaitmeninių priedėlių pardavimas sudarė 55,5 proc. viso pardavimo. “Mikrovisatos” eksportas pernai išaugo 5 kartus, iki 34,871 mln. litų. Ikimokestinis pelnas padidėjo 3,4 karto, iki 7,489 mln. litų.

NUOSTOLIŲ MAŽIAU Likviduojamo “Snoro” banko grupei priklausanti valdymo įmonė “Finasta Asset Management” pernai patyrė 357,4 tūkst. litų audituotų grynųjų nuostolių - 16,6 karto mažiau nei 2011 metais, kai įmonės grynieji nuostoliai siekė 5,917 mln. litų. Bendrovės fondų ir portfelių valdymo pajamos pernai sumažėjo 26,8 proc., iki 3,741 mln. litų, šios veiklos sąnaudos sumen-

ko 2 kartus, iki 1,266 mln. litų. Tai nurodoma “Finasta Asset Management” 2012 metų veiklos ataskaitoje. Bendrovė valdo keturis investicinius, vieną sudėtinį investicinį fondą ir aštuonis pensijų fondus, taip pat 204 individualių klientų portfelius. 2012 metų pabaigoje “Finasta Asset Management” iš viso turėjo 53 tūkst. klientų. Praėjusių metų pabaigoje “Finasta Asset Management” valdomas klientų turtas siekė 392,792 mln. litų, iš jų 130,865 mln. litų teko investicijų fondams, 175,226 mln. litų - pensijų fondams, 86,701 mln. litų klientų finansinių priemonių portfeliams. 100 proc. “Finasta Asset Management” akcijų priklauso bendrovei “Finasta Holding”, kuriai šiuo metu ieškoma naujo investuotojo.

Oresto Gurevičiaus nuotrauka

ATIDAVĖ PELNĄ Lietuvos bankas visą 2012 metais gautą grynąjį pelną - 20,667 mln. litų - jau pervedė į valstybės biudžetą. Tai rodo Finansų ministerijos pateikta pirmojo šių metų ketvirčio valstybės biudžeto vykdymo ataskaita. Lietuvos banko valdyba sprendimą dėl pelno pervedimo valstybei priėmė kovo 28

dieną. Centrinio banko pelnas pernai buvo 6,2 karto mažesnis negu 2011 metais, kai jis siekė 128,04 mln. litų.

Lietuvos banko įstatyme nustatyta, kad jo pelno įmoka į valstybės biudžetą neturi viršyti 70 proc. apskaičiuoto pastarųjų trejų metų pelno vidurkio - ši suma siektų 55,8 mln. litų.

LŽ, BNS

10

2013 04 25 Lietuvos žinios

Verslas

Saulės jėgainių bumas virto nuostoliais KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Vyriausybei teks ieškoti lėšų kompensuoti nuostoliams, kuriuos patyrė be plėtros leidimų likusių iki 30 kW galios saulės jėgainių statytojai. Žaliosios energetikos šalininkai viliasi, kad valstybė savo energetikos politiką dar kartą peržiūrės.

Iki kovo 1 dienos investuotojai, nuo 2011 metų gavę leidimus saulės jėgainių plėtrai, turėjo pateikti skirstomųjų tinklų operatorės AB “Lesto” išduotus prievolių įvykdymo patvirtinimus. Jų nepateikusiesiems ir dar nepradėjusiems įgyvendinti projektų leidimai turėjo būti panaikinti, kaip numato Seimo patikslintas Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymas. Šio įstatymo pataisos buvo argumentuojamos siekiu stabdyti saulės energetikos plėtrą, kuri neva grėsė smarkiu elektros energijos kainos kilimu.

Energetikos ministerija 2013 metų vasarį pateikė plėtros leidimus gavusių asmenų sąrašą. Jame nurodyti 15 593 fiziniai ir juridiniai asmenys. Vakar ministerijos tinklalapyje buvo nurodyta, kad gaminti elektros energiją suteiktas 1601 leidimas.

namąjį tarifą numatoma tik pirmuosius 12 metų, o kaip bus paskui - nežinia, tad bendrovė padarė išvadą, kad investuoti į tokią smulkią jėgainę neapsimokės. Kaip teigė M.Alyta, “Emis” sieks iš valstybės atgauti bent dalį prarastų lėšų.

LŽ žiniomis, ne pavieniui, o grupėmis pretenzijas artimiausiu metu ketina reikšti daugelis patikėjusiųjų valstybės siūlytomis patraukliomis investicijų į mažąsias saulės jėgaines sąlygomis.

Ieškos teisybės

Žadėjo daugiau

AB “Lesto” atstovas Ernestas Naprys LŽ teigė, jog specialiai supaprastinti prievolių patvirtinimo dokumentai iki kovo 1 dienos buvo išduoti maždaug 332 asmenims.

Vadinasi, beveik 10 tūkst. įmonių ir gyventojų leidimų neteko. Didelė jų dalis jau patyrė nuostolių ir dėl jų ketina reikšti pretenzijas ankstesnius pažadus pamynusiai Vyriausybei.

Tarp likusiųjų be leidimo - ir nedidelė statybos UAB “Emis”, kuri buvo numačiusi vykdyti investicinį 30 kW galios saulės jėgainės projektą. “Planų teko atsisakyti, nes Seimui priėmus įstatymo pataisas 2012 metų gruodį bankas nutarė nesuteikti mums paskolos”, - LŽ sakė bendrovės vadovas Marius Alyta. Anot jo, nuo rugsėjo, kai iš ministerijos buvo gautas leidimas, iki gruodžio pasirengimas projektui tiesiogiai kainavo apie 4000 litų (be PVM), reikėjo ir įsigytą sklypą perregistruoti, ir kelis mėnesius važinėti, aiškintis, ieškotis įrangos pardavėjų ir kitaip gaišti laiką.

Dar bandyta skaičiuoti, ar pasiteisintų investicija į 10 kW galios jėgainės statybą, kuriai leidimo nereikia, tačiau sumažinus anksčiau nustatytus skatinamuosius elektros tarifus investicijos atsipirktų geriausiu atveju per 14 metų. Mokėti stabilų skati-

Nepatenkinti valstybės elgesiu liko ir tie, kuriems leidimai buvo pratęsti. Vilnietis Gintas Umbrasas investuoti į 30 kW galios saulės jėgainę suspėjo, bet

Įrengta saulės jėgainių vidurio juostos šalyse 2012 m.

Valstybė Vokietija Čekija Belgija Lietuva

Įrengtų jėgainių galia, MW 17,4 1,9 0,8 0,01*

“Nežinau, gal kiniški irgi neblogi, nes dar nėra praktikos. Tai bus matyti tik po kelerių metų. Gali atsitikti ir taip, kad investicijos nespės atsipirkti”, svarstė G.Umbrasas.

Jis irgi ketina dėtis prie besibylinėjančios su Vyriausybe grupės ir siekti atgauti bent dalį savo investuotų lėšų. Jo nuomone, saulės jėgainių projektų bumas galėjo ir neišplisti, jei

šis proveržis būtų sustabdytas labiau civilizuotomis formomis ir dar bent 2012 metų vasaros antroje pusėje.

Skriauda ir verslui Drastiškas sprendimas sustabdyti saulės jėgainių plėtrą sužlugdė ir susijusių verslo įmonių planus. Besikuriančios ir gamybą jau vykdančios saulės baterijų modulių gamintojos žvalgosi tik į užsienio rinkas.

Lietuvoje be darbo lieka saulės energetikos projektų kūrėjai, konsultantai, vykdytojai.

“Nenoriu nieko girdėti ir kalbėti nei apie saulės energetiką, nei apie politiką, - LŽ piktinosi Kauno UAB “Saulės energija” generalinis direktorius Edmundas Žilinskas. Dabar dirbame tik prie aukštosios įtampos linijų.” Šiandien Lietuvos saulės energeti-

“Tikiu, kad ilgainiui aistroms aprimus valstybė vėl atsigręš į saulę.

Dabar diskutuojame su Energetikos ministerija ir siūlome, kad Lietuvoje būtų įvesti skaitikliai į abi puses: kai elektros nereikia, ji būtų parduodama, o paskui, vakare arba rudens ar žiemos sezonu, ją būtų galima vėl atpirkti. Vakarų valstybėse tokia kryptimi ir einama”, pasakojo R.Karoblis.

J.Neverovičius. / LŽ archyvo nuotraukos

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras 3,4528 1 JAV doleris 2,6559 +0,4744% 1 Australijos doleris 2,7211 +0,6027% 10 000 Baltarusijos rublių 3,0775 +0,5329% 1 Kanados doleris 2,5886 +0,5408% 1 Šveicarijos frankas 2,8120 -0,6117% 10 Kinijos ženminbi juanių 4,2994 +0,4605% 10 Čekijos kronų 1,3319 +0,1051% 10 Danijos kronų 4,6316 +0,0022% 1 DB svaras sterlingų 4,0524 +0,4516% 100 Vengrijos forintų 1,1520 -0,1128% 100 Islandijos kronų 2,2640 +0,0707% 100 Japonijos jenų 2,6686 -0,2548% 100 Kazachstano tengių 1,7586 +0,5061% 1 Latvijos latas 4,9284 -0,0264% 10 Norvegijos kronų 4,4935 -0,4874% 10 Lenkijos zlotų 8,3461 -0,6422% 100 Rusijos rublių 8,4057 +0,6246% 10 Švedijos kronų 4,0059 -0,9236% 1 Turkijos naujoji lira 1,4714 +0,4078% 10 Ukrainos grivinų 3,2634 +0,4995% 2013 04 25, LB

kos srityje, galima sakyti, niekas nevyksta. Taip tvirtino Kauno konsultacinės inžinerinės UAB “Via Solis” vadovas Rimvydas Karoblis. “Rinka Lietuvoje buvo beatsirandanti, bet staiga dingo, LŽ pripažino jis. - Saulės energetikos versle esame jau penkeri metai. Iš pradžių orientavomės į Vakarų rinkas, paskui atsirado darbo Lietuvoje, o dabar vėl tenka grįžti į Vakarus.”

Pasak jo, netiesą kalba tie, kurie tvirtina, kad saulės elektros energija yra labai brangi. Išdėliojus tai, kas pagaminama per 25-30 metų, kol veikia jėgainė, elektros energija vidutiniškai nė 20 centų nekainuoja. “Pati valstybė pasirinko būdą, kaip padėti, kad atsipirktų investicijos - 12 metų mokėti skatinamąjį tarifą. Daug kur tokios jėgainės subsidijuojamos. Galų gale ir Lietuvoje visų vartotojų sąskaita mokamos subsidijos net stovinčiai Elektrėnų elektrinei, o saulės energetikai tektų tik apie 9 proc. į elektros tarifą įskaičiuotų VIAP lėšų”, - teigė R.Karoblis.

Vilčių nemarina

Pirmasis žingsnis į derybas Šiandien Vilniuje planuojamos energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus vadovaujamų derybininkų ir Rusijos dujų koncerno “Gazprom” ekspertų konsultacijos bus aptarti numatomų derybų organizaciniai klausimai.

Tai bus pirmas parengiamasis susitikimas po premjero Algirdo Butkevičiaus sudarytos derybų su “Gazprom” grupės dėl gamtinių dujų tiekimo Lietuvai sąlygų. Tai pranešė Energetikos ministerija. Vilniuje vyks “Lietuvos dujų” akcininkų susirinkimas - į jį paprastai atvyksta “Gazp-

rom” teisininkai, kurie įgalioti balsuoti. “Lietuvos dujų” valdyboje dirba “Gazprom” valdybos pirmininko pavaduotojas Valerijus Golubevas ir koncerno valdybos narys, Marketingo, dujų perdirbimo ir skystųjų angliavandenilių departamento viršininkas Kirilas Selezniovas. Premjeras Algirdas Butkevičius tikino, kad tai dar nebus derybos dėl dujų tiekimo sąlygų. Jis teigė, kad su “Gazprom” nebus deramasi ir dėl trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo bei ilgalaikių dujų tiekimo sutarčių. Lietuva su “Gazprom” neketina pasirašyti ir naujos ilgalaikės dujų tiekimo sutarties - dabartinė sutartis baigiasi 2015 metais. Trečiasis energetikos paketas

Lietuvoje bus įgyvendintas iki 2014 metų pabaigos, kai bus baigta suskystintų dujų terminalo Klaipėdoje statyba. Lietuva praėjusią savaitę išsiuntė kvietimą ekspertų lygiu pradėti derybas su “ Gazprom” dėl dujų tiekimo sąlygų. Energetikos ministerijos atstovai tuomet teigė, jog derybos su “Gazprom” ir konsultacijos su Rusija dėl ES trečiojo paketo yra du skirtingi dalykai. Energetikos ministro J.Neverovičiaus vadovaujama derybų su “Gazprom” grupė iki balandžio 25 dienos turi nustatyti derybų tikslus, o vėliau - derėtis dėl dujų tiekimo sąlygų, tranzito ir kainos.

•

LŽ, BNS

“Tikiu, kad ilgainiui aistroms aprimus valstybė vėl atsigręš į saulę”, - sako R.Karoblis.

UAB “Arginta”, įrengusios pirmąją Lietuvoje saulės jėgainę, inovacijų ir investicijų direktorius Vitas Mačiulis irgi siūlytų tokį būdą supirkti ir parduoti saulės jėgainėse pagamintą energiją. Anot jo, tokia sistema plačiai taikoma Danijoje, o Lietuvoje tam yra dar geresnės sąlygos, nes turime Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę, jos baseinas galėtų būti pildomas naudojant elektros energiją, pagamintą iš įvairių atsinaujinančių šaltinių.

Tokius dalykus esą derėtų numatyti rengiant Lietuvos energetikos strategiją, bet jis abejoja, ar taip bus, nes rengti strategiją esą patikėta Lietuvos energetikos institutui, kuris orientuotas į didžiąją energetiką. “Strategijos rengėjai pražiūrėjo, kad jau XXI amžius ir vis svarbesnį vaidmenį atlieka mažoji energetika: saulės baterijos, vėjo, biodujų jėgainės, mažosios hidroelektrinės. Jos ir Lietuvoje yra mažos tol, kol tėra viena kita dešimtis, bet kai bus dešimtys tūkstančių, gali atsitikti kaip Vokietijoje - saulėtą dieną 30 proc. suvartojamos elektros energijos yra pagaminama saulės jėgainėse”, - sakė V.Mačiulis.

Kita vertus, jo nuomone, neatsakinga ir neūkiška, projektuojant gyvenamųjų namų renovavimą, nenumatyti saulės kolektorių ant stogų.

“Projekto kaina dėl to padidėtų apie 10 proc., tačiau akivaizdžiai sumažėtų gyventojų sąskaitos už karštą vandenį, - svarstė jis. - Suprantu, tai gali nepatikti šilumos tiekėjams ir valstybės biudžetui. Bet juk valstybę žmonės sukūrė ne dėl biudžeto, o dėl to, kad gyventi būtų geriau.”

*Planuojama iki 2020 m.

V.Mačiulis: “Strategijos rengėjai pražiūrėjo, kad jau XXI amžius ir vis svarbesnį vaidmenį atlieka mažoji energetika”. jaučiasi apgautas. “Mane žeidžia toks necivilizuotas valstybės elgesys, kai leidimą pasirašius vienomis sąlygomis, vėliau sumažintas kompensacinis tarifas ir nurodyta vėl pasirašyti leidimą, bet jau kitomis sąlygomis”, - sakė jis.

Pagal anksčiau galiojusį skatinamąjį nesikeičiantį tarifą, numatytą 12 metų, už saulės elektros energijos kilovatvalandę žadėta mokėti po 1,44 lito, bet vėliau nuspręsta jį sumažinti iki 1,25 lito. “Nesu verslininkas, į projektą investavau visas savo santaupas, tikėjausi, kad sulaukus pensijos tai bus parama. Bet dabar skaičiuoju, kad sumažinus tarifą po 12 metų būsiu netekęs 60 tūkst. litų.

Man tai didžiuliai pinigai”, - apgailestavo žaliosios energijos šalininkas.

Pasak jo, po tokių permainų teko investicijas sumažinti 15-16 proc., pasirinkus pigiausius saulės elementus.

Vatų vienam gyventojui 210 180 70 3*

•

12

2013 04 25 Lietuvos žinios

Pramogos

Dešimtąjį albumą įrašė tėvas ir sūnus GINTARĖ ČIULADAITĖ

Prieš keletą dienų pasirodė dešimtoji projekto “Donis” kompaktinė plokštelė “Bars bars”. Lietuviško neofolkloro albumą įrašė multiinstrumentininkas, kompozitorius Donatas Bielkauskas su septynmečiu sūnumi Aisčiu.

Eksperimentinė muzika, baltiškas folkloras ir mitologija skamba “Donio” projekte. Jo sumanytojas Donatas dažniausiai kuria vienas, kartais pasikviečia svečių. Septyniose dainose, anot leidėjų, sūpuojasi melancholiška meilės dainų lyrika, greitai atpažįstami kūriniai. Pats D.Bielkauskas, albumu priartėjęs prie vakarietiškos neofolkloro muzikos kultūros, muzikuoja su visa šeima, kuria žaidimą vaikams.

Autorinis folkloras “Bars bars” instrumentuotė įvairi - akordeonas, fleitos, smuikas, cimbolai, gitara, “ambient” ir elektronika. “Mano kūryboje akustikos visuomet buvo nemažai, bet ji peraugdavo į eksperimentus, instrumentai skambėdavo lyg perdaryti. Šiuo metu svarstau, kad reikia išnaudoti platų jų spektrą, gal ne visada atskleidžiu galimybes”, - LŽ kalbėjo D.Bielkauskas.

Autoriaus teigimu, neofolkloras Vakarų Europoje turi nusistovėjusius standartus - žanras atpažįstamas iš pirmų akordų. “Lietuva išsiskiria tuo, kad jos folklorinė scena gana uždara ir nepriartėja prie to standartizuoto vakarietiško neofolkloro. Taip sutapo, jog “Bars bars” peržengė šias ribas, galbūt gitara padarė savo”, svarstė Donatas, apibūdindamas albumo stilistiką, mat iš anksto neplanavo sukurti labiau europietišką nei lietuvišką produktą.

D.Bielkauskas užsiminė, kad dažnoje jo kompozicijoje lieka mažai tikro, autentiško folkloro, ir neretai tai painiojama su liaudiška muzika. “Donis” - autorinė kūryba, ir vis dėlto kartais išgirstu atlikėjus, grojančius mano kūrinius, įsitikinusius, jog tai - autentiško folkloro pavyzdys”, - šypsojosi

Kompozitoriui D.Bielkauskui įrašyti albumą talkino sūnus Aistis. / Ugniaus Liogės nuotrauka kompozitorius, kuris šiame “kompakte” naujai interpretavo žinomas melodijas, švelniai keitė net jų žodžius.

Šeiminis orkestras Skirtingai nei ankstesniuose devyniuose albumuose, “Bars bars” skamba vien vyriškas vokalas, kurį įrašė pats Donatas. “Viršelyje parašyta - ne vokalas, o balsas, tai kaip instrumentas”, jis bandė pernelyg neteikti reikšmės sau. Anksčiau D.Bielkauskas dirbo su įvairiomis vokalistėmis, taip pat su žmona Daiva. “Muzikuoja visa šeima, vaikai ypač domisi, o žmoną sunkiau įtraukti, - juokėsi Donatas. - Jie dar nedideli, tad ir grojimas - savotiška žaidimo forma. Patogu, kai įrašinėji namie, ir čia pat yra kas nors, kas gali pagroti dar vienu instrumentu.”

Albumą “Bars bars” D.Bielkauskas įrašė kartu su sūnumi Aisčiu 2012 metų vasarą drauge ruošdamiesi festivaliui “Mėnuo Juodaragis”. Vyras prisi-

D.Bielkauskas: “Kartais atlikėjai mano muziką groja įsitikinę, kad tai - autentiško folkloro pavyzdys.” minė, kad atžala susidomėjo repeticijomis, noriai prisidėjo, ir iš to išplaukė sprendimas kartu dalyvauti koncerte.

“Jo partijos paprastos, tačiau Aistis jas pats sumanė. Buvo jau vėlyva “Juodaragio” naktis, o jis apsnūdęs, tačiau drąsus lipo į sceną”, - pasakojo Donatas. Tėtis džiaugėsi, kad septynmetis sūnus scenoje jautėsi puikiai. “Jei vaikai nėra spaudžiami, nebaisu ir suklysti”, - teigė D.Bielkauskas, kurio paties tėtis buvo pirmasis muzikos kritikas ir padėjėjas.

Mobili studija Taigi su sūnumi sukurtą programą “Donis” įamžino mobilioje etninės muzikos įrašų studijoje. “2007- aisiais

man kilo mintis įsigyti mobilią įrangą ir su ja važinėti po Lietuvą, - apie studiją pasakojo Donatas. - Iki šiol padedu folkloro kolektyvams, įrašinėdamas jų programas. Jiems kartais būna sunku toli važiuoti, dirbti studijoje skaičiuojant minutes, o aš padedu įrašyti, išleisti jų kūrinius.” D.Bielkauskas savo muziką įsirašinėja nuo mokyklos laikų.

Jūra dvelkiančio albumo viršelio autorius - “Donio” leidėjas, “Dangaus” vadovas Ugnius Liogė. “Ugnius pas mus svečiavosi su šeimyna, nuvykome į Ventės ragą ir ten smagiai nusifotografavome”, - pasakojo Donatas, galintis pasigirti plačia diskografija. Ar įrašai lengvai liejasi dėl to, kad yra kas

Vilius tesi pažadą ir dovanoja “Runners” ŽYDRĖ JANKUTĖ

Viliui Tamošaičiui 2013-ieji įstrigs kaip kupini permainų.

Išsiskyręs su scenos partnere Dovile Filmanavičiūte ir palikęs ketverius metus puoselėtą projektą “Gerai Gerai & Miss Sheep”, vaikinas griebėsi naujų sumanymų.

Viliaus teigimu, įprasta manyti, kad Gerai Gerai & Miss Sheep yra grupės pavadinimas. Vis dėlto tai tik dviejų kartu grojančių žmonių pseudonimai.

Atlikėjui norėjosi išsiveržti iš rutina tapusių rėmų ir imtis kitokios muzikos.

Būtent dėl to pradėjo darbuotis kartu su Kami-Kamile Kielaite.

Gerai Gerai pseudonimą pasilikęs atlikėjas jau prieš keletą mėnesių tikino, kad gerbėjams ruošia staigmenų, ir štai laikydamasis pažado klausytojams atiduoda kūrinį “Runners”.

“Kai naktis leidau prie šios kompozicijos, visas pasaulis kalbėjo apie Bostono maratoną ir sprogdinimus.

Tie vaizdai ėmė persekioti net nak-

timis. Kiek vėliau sužinojau, kad studija, dėliojanti paskutinius garsus, taip pat įsikūrusi Bostone”, - sakė Gerai Gerai. Jo teigimu, dainos pavadinimas buvo sumanytas gerokai anksčiau, bet atsitiktinumų virtinė paskatino dar kartą peržiūrėti dainos turinį.

Pastaruoju metu Gerai Gerai ir Kami įrašinėja debiutinį albumą, jis turėtų pasirodyti po poros mėnesių.

“Kami gyvena Londone, tad per atstumą dirbti gana keista. Vis dėlto tai turi galybę pliusų - nėra kūrybinės trinties, o susitikę stipriai kimbame į darbus, nes laikas, kurį kartu leidžiame studijoje, tampa auksinis”, - sakė atlikėjas. Kami, daugiau kaip dešimtmetį profesionalioje scenoje dainuojanti mergina, turi ne tik puikų balsą, bet ir išskirtinę sceninę išvaizdą. Dabar su ja Gerai Gerai įrašinėja albumą, kuria būsimų vaizdo klipų idėjas, dėlioja koncertų tvarkaraštį.

Vilius tikino turintis begalę energijos, tad darbas su keliais projektais ne baugina, o maloniai jaudina.

Džiugina ne tik eksperimentai, bet ir naujos partnerės draugija.

•

Prie atlikėjo Gerai Gerai prisidėjo dainininkė Kami. / Povilo Bružo nuotrauka

išleidžia? “Kadaise “Dangus” atsirado beveik tuo pat metu, kai ir mes su klasės draugu pradėjome groti, subūrėme projektą “Wejdas”. Viskas susiję ir vyko panašiai, todėl ir ryšys su leidykla išlikęs”, - komentavo pašnekovas.

D.Bielkauskas džiaugėsi, kad kaskart įrašius albumą nereikia ieškoti, kas patikės jo muzika. Tačiau taip pat užsiminė, jog “kompaktai” aklai neleidžiami: “Kaskart Ugniui siunčiu pasiklausyti ir atsargiai klausiu, ar leidyklai įdomi muzika, nes mano albumai labai skirtingi, skiriasi atlikėjų sudėtis, vienintelė išliekanti atrama - etniškumas.”

“Dangus” taip pat organizuoja baltiškos kultūros festivalį “Mėnuo Juodaragis”. Kad čia bus galima išgirsti “Bars bars”, Donatas garantuoja, tačiau kitus pristatymo koncertus nutyli. “Kažkada man patiko koncertuoti, dabar labiau susitelkiu į kūrybinį procesą. Turbūt darausi vis sėslesnis, įdomiau groti su vaikais.”

•

2013 04 25 Lietuvos žinios

Kultūra

13

Lietuvių barbarai prancūzus glumino ir žavėjo Atidžiai stebėjusi lietuviškumo pėdsakus prancūzų literatūroje, profesorė Nijolė Vaičiulėnaitė-Kašelionienė priėjo prie įdomios išvados: nors daugeliu atvejų prancūzams atrodėme barbarai, toks įvaizdis turi ir teigiamą atspalvį, nes išreiškia mūsų originalumą. dėdamas jam ištikimai tarnauti, kaip tarnavo carui Aleksandrui.

Literatūrologų teigimu, A.J.Groso paveikslas įkvėpė ir Honore de Balzacą. Viename jo romane rašoma, kad po mūšio herojus išlenda iš lavonų krūvos. Bet, kaip nustatė N.Vaičiulėnaitė-Kašelionienė, toji lavonų krūva iš tiesų pavaizduota kitame paveiksle ta pačia tema - Charles’io Meynier “Rytojaus diena po Ylavos mūšio”, kabančiame Versalio galerijoje. Beje, lietuvis husaras šiame paveiksle dar ryškiau pavaizduotas.

Kareivis iš A.J.Groso paveikslo, regis, persikėlė ir į garsųjį Eugene’o Delacroix paveikslą “Tautą vedanti laisvė”. N.Vaičiulėnaitė-Kašelionienė aptiko gana įdomų šio personažo apibūdinimą: esą tai lietuvis valstietis, atvykęs į Prancūziją kautis dėl laisvės.

AISTĖ MASIONYTĖ

L

ietuvos edukologijos universiteto Lietuvių ir lyginamosios literatūros katedros profesorė humanitarinių mokslų daktarė N.Vaičiulėnaitė-Kašelionienė, buvusi garsi krepšininkė, jau daugelį metų tyrinėja lietuvių ir prancūzų literatūrinius ryšius. Bene dešimtmetį ji rinko medžiagą naujausiai, ką tik pasirodžiusiai monografijai “Lietuvos įvaizdis prancūzų literatūroje: vienos barbarybės istorija”.

Išanalizavusi įvairiomis epochomis skelbtus prancūzų šaltinius, N.Vaičiulėnaitė-Kašelionienė pažymėjo, kad iš pradžių vien baimę kėlę lietuvių “barbarai” laikui bėgant net ėmė žavėti prancūzus “savo nerimą keliančiu keistumu”.

Baligano kariuomenėje Pirmasis lietuviškumo pėdsakas, tyrinėtojos aptiktas prancūzų literatūroje, - garsioji “Rolando giesmė”, paremta istoriniais įvykiais, VIII amžiuje vykusiu Karolio Didžiojo žygiu į Ispaniją.

Kūrinyje minima emyro Baligano armija, į kurios sudėtį įėjo vos ne pusės pasaulio gentys, tarp jų ir ormalėjai bei ugličiai. Kaip teigė N.Vaičiulėnaitė-Kašelionienė, ormalėjai - tai prūsų gentis sembai, ugličiai - irgi Baltijos regiono gentis.

Pirmosios “Rolando giesmės” vertėjos į lietuvių kalbą Laimos Rapšytės vertime yra tokios eilutės: “Tik tris junginius geriausius savo žinioje pasilieka Baliganas: turkų, ormalėjų ir Malprozos milžinų.”

Tačiau vėlesniame Valdo Petrausko vertime N.Vaičiulėnaitė-Kašelionienė aptiko reikšmingą spragą - nebeliko ormalėjų (sembų). Mokslininkė tai vertina kaip rimtą vertimo klaidą.

Pasak tyrinėtojos, “Rolando giesmėje” aprašomu metu barbarai prancūzams buvo netikintieji krikščionių Dievo, taigi pagonys. Tai priešai, kuriuos būtina naikinti, apkrikštyti ir paversti draugais.

Pamatė galingą valstybę Kitas lietuviškumo pėdsakas aptiktas Guillaume’o de Machaut, garsaus XIV amžiaus prancūzų poeto, dvasininko, bet labai karingo, kūryboje. Šis poetas gyveno Jono Liuksemburgiečio, Čekijos karaliaus ir Kryžiuočių ordino veikėjo, dvare ir dalyvavo jo rengtuose žygiuose. Taip jis atkeliavo ir į Lietuvą. Savo poemose G.de Machaut įvardijo kai kuriuos Žemaitijos vietovardžius, pavyzdžiui, Medvėgalį, minėjo kunigaikščius Kęstutį ir Vytautą.

Pasak N.Vaičiulėnaitės-Kašelionienės, prancūzo kūryboje Lietuva vaizduota kaip galinga, daug pilių turinti valstybė, su kuria reikia rimtai kautis. Bet kartu - tai ir nesvetingas, šaltas ir sniegingas kraštas.

Panašiai Lietuva atrodo ir garsaus XIV - XV amžių Burgundijos riterio Ghillebert’o de Lannoy kelionių aprašymuose. Čia Lietuva jau ne barbarų saracėnų kraštas, o autoritetingo valdovo Vytauto karalija, suskirstyta į vyskupijas. Mokslininkei įstrigo įdomi detalė, jog šio riterio memuaruose minimi lietuviai vyrai su ilgomis barzdomis, o moterys - “kuklios, gražios ir panašios į mūsų pikardietes”.

Romano prototipas A.J.Groso paveikslas “Napoleonas Ylavos mūšio lauke”. Lietuvis husaras - kairėje su aukšta stačiakampe kepure.

“XIX amžiaus pradžioje išryškėjo toks stereotipinis prancūzų požiūris: jei lietuvis, vadinasi, valstietis.”

Profesorė N.Vaičiulėnaitė-Kašelionienė jau daugelį metų tyrinėja lietuvių ir prancūzų literatūrinius ryšius. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Menkai civilizuotas kraštas XVIII amžiaus prancūzų literatūroje atsiradęs “gerojo laukinio” mitas rodė požiūrio į barbarybę kitimą. Tuo metu jau daug daugiau prancūzų keliautojų buvo lankęsi Lietuvoje. Įdomus literatūros faktas - Phillipe’o Desportes’o, karaliaus Henriko Valua dvaro poeto, kūryba. Jo poemoje “Atsisveikinimas su Lenkija” (Lietuva ir Lenkija jau buvo sudariusios vieną valstybę) lietuvių gyvenamas kraštas vaizduojamas neigiamai. Tai laukinis, menkai civilizuotas kraštas, čia žiaurūs papročiai, bjaurūs miestai, pagyrūniški, į girtuoklystę linkę gyventojai. Bet pabaigoje vis dėlto pastebima ypatinga žmonių ir gamtos bendrystė, kuri esą net “į aukso amžių panaši”.

N.Vaičiulėnaitės-Kašelionienės teigimu, pounijinėje Lietuvoje įvyko įdomus barbarybės reikšmės pokytis.

“Tai apibūdinčiau kaip savotišką paradoksą. Sudariusi vieną valstybę su Lenkija, Lietuva galėjo tikėtis būti vertinama kaip labiau vakarietiška šalis. Tačiau įvyko priešingai: lenkų istorikai pradėjo vadinti mus barbarais. Lig tol prancūzai barbarais vadino ir lenkus, ir lietuvius”, - pabrėžė N.Vaičiulėnaitė-Kašelionienė.

Mokslininkė taip pat domėjosi, kaip esame vaizduojami prancūzų švietėjų sudarytoje enciklopedijoje, kurioje Lietuvai pirmąkart skirta tiek daug vietos visas skyrius. Manoma, kad jį parengė Jeanas le Rond’as d’Alembert’as.

“Lietuvos įvaizdis čia daugeliu atžvilgių neigiamas. Vidaus tvarka vadinama barbariška, neskatinanti pa-

žangos. Pirmiausia - dėl atotrūkio tarp turtingųjų ir vargšų. Esą valstiečiai Lietuvoje nelaikomi žmonėmis, vyksta kone prekyba jais, nors šiaip šalyje yra visko, kad išgyventų”, - pasakojo mokslininkė.

Iš paskos Napoleonui Išaušus XIX amžiui prasidėjo Napoleono žygiai. Imperatoriaus žygyje į Rusiją dalyvavusio Adrieno Jeano Baptiste’o Francois Bourgogne’o atsiminimuose atskleidžiamas prieštaringas Lietuvos įvaizdis. Iš pradžių prancūzams ji atrodė kaip vilties šalis, kurioje Napoleono armija tikė-

josi gauti pagalbą. Vėliau Lietuva tapo prakeiktuoju kraštu, per kurį bėgo pralaimėjusi kariuomenė.

Garsaus prancūzų rašytojo Stendhalio, didelio Napoleono šalininko, atmintyje Lietuva išliko kaip laukinė šalis, atsiverianti peržengus Nemuną. Jį Stendhalis vadino rusiška upe, jokių niuansų, per kokį kraštą iš tiesų keliauja, rašytojas neįžvelgė.

Anot N.Vaičiulėnaitės-Kašelionienės, XIX amžiaus pradžioje išryškėjo toks stereotipinis prancūzų požiūris: jei lietuvis, vadinasi, valstietis.

Intarpas iš dailės Tyrinėtoją intrigavo Napoleono žygių vaizdavimas dailėje, ypač dviejų paveikslų aprašymai. Vieną jų - Antoine’o Jeano Groso paveikslą “Napoleonas Ylavos mūšio lauke” galima pamatyti Luvre.

Mokslininkė rado aprašą, kad šiame paveiksle vaizduojama scena, kurios dalyvis yra jaunas lietuvių husaras - jam pabūklo sviedinys pataikė į kelį. Vyras kreipėsi į Napoleoną, ža-

E.Delacroix paveikslas “Tautą vedanti laisvė”. Centre esančio vyro su kaklaskare numanomas prototipas - A.J.Groso nutapytas lietuvis husaras.

Mokslininkę domino ir H.de Balzaco romanas “Kaimo gydytojas”.

Pasak jos, pagrindinio romano veikėjo - kaimo gydytojo Benasio prototipu tapo garsus Vilniaus universiteto profesorius Jozefas Frankas. Tiesa, kiti H.de Balzaco kūrybos tyrinėtojai teigia, kad J.Frankas negalėjo būti šio veikėjo prototipu, mat nesutapo jų politinės pažiūros. Tačiau N.Vaičiulėnaitė-Kašelionienė mano, kad argumentų “už” yra daugiau.

Anot mokslininkės, XIX amžiaus pirmoje pusėje Vilnius gebėjo reikštis kaip intelektinis Europos centras, turintis garsių talentingų asmenybių, kurios gali būti pavyzdžiu kultūringiausiems kraštams.

Savitas ir gyvybingas Bėgant laikui Lietuvos ir lietuvių įvaizdis prancūzų literatūroje darėsi vis įvairesnis. Pozityvius jo bruožus formavo kai kurie emigrantai, po 1863 metų sukilimo atsidūrę Prancūzijoje. Įdomus faktas, kad, tarkim, prancūzų literatūros klasikas Victoras Hugo lietuvių liaudies dainos motyvais sukūrė odę merginai. Be to, rašytojas pažadėjo remti savo knygomis Versalyje ketinamą atkurti uždaryto Vilniaus universiteto biblioteką.

Prancūzų požiūrio į lietuvius pokyčius savotiškai liudija ir Prospero Merimee “Lokys” - paskutinė ir garsiausia jo novelė. Nors įvaizdis kartoja ankstesnių amžių stereotipus (miškingas, pelkėtas kraštas, prietaringi žmonės), o daugelis netikslumų nekelia abejonių, žemaičių kultūra kūrinyje atstovaujama ryškiau nei “išprususi” Europos kultūra.

Anot N.Vaičiulėnaitės-Kašelionienės, nevienareikšmiškai vertintina ir Alfredo Jarry pjesės “Karalius Juoba (Ūbas)” traktuotė. Veiksmas vyksta Lenkijoje ir Lietuvoje. Pagrindinis pjesės veikėjas karalius elgiasi kaip tikras žvėris, o lokys, pasirodantis iš už uolos, veikėjams pasiekus Lietuvą labiau žmoniškas. Nors Lietuva pjesėje atrodo labai nesvetinga - snieguota, šalta, beveik dykvietė, kūrinyje ji iškyla kaip pusiau legendinė vieta.

Despoto Juobos išvarymas iš šalies vertintinas kaip civilizacijos pergalė barbaro karalystėje.

“To meto prancūzai barbarybę jau suprato kaip originalumą, gyvybingumą ir galingumą. Barbaras nebūtinai griauna, jis gali ir statyti, nebijo būti savitas”, - pabrėžė literatūros tyrinėtoja.

•

14

2013 04 25 Lietuvos žinios

Sportas

“Barcelona” stumiama į šešėlį VILMANTAS REMEIKA

Neįtikimas greitis, jėga, spaudimas ir ryžtas. Šias savybes pademonstravę Miuncheno “Bayern” futbolininkai UEFA Čempionų lygos pusfinalio pirmosiose rungtynėse namie 4:0 nušlavė “Barcelonos” komandą.

Barselonos klubas įpratęs auklėti kitas komandas. Tačiau katalonai užvakar Miunchene patys gavo puikią, tačiau ir skausmingą futbolo pamoką.

“Dabar žaidžiame gražiausią futbolą per visą klubo istoriją, - nesikuklino “Bayern” prezidentas Uli Hoenessas. Mūsų žaidimas niekada nebuvo toks modernus ir patrauklus.”

Tokį antausį Europoje “Barca” patyrė vos trečią kartą. 1994-aisiais Barselonos ekipą 4:0 sutriuškino “Milan”, o 1997-aisiais - Kijevo klubas “Dinamo”.

STATISTIKA Miuncheno “Bayern” - “Barcelona” 4:0 (1:0).

Miunchenas, 68 000 žiūrovų. Teisėjas Viktoras Kassai (Vengrija). Įvarčiai - Thomasas Mulleris (25, 82), Mario Gomezas (49), Arjenas Robbenas (73). Įspėti - M.Gomezas, Javi Martinezas, Bastianas Schweinsteigeris (“Bayern”); Marcas Bartra, Alexis Sanchezas, Jordi Alba, Andresas Iniesta (“Barcelona”).

Arti tobulybės Prieš komandų dvikovą laistant veją Miuncheno “Allianz” arenoje sugedę purkštukai gerokai permerkė aikštę, bet ją žaibiškai nusausino nesiliaujančios šeimininkų atakos. “Barcelonos” gynybą subombardavo du įvarčius pelnęs Thomasas Mulleris ir po kartą pasižymėję Mario Gomezas bei Arjenas Robbenas.

“Bayern” vartininkas Manuelis Neueris galėjo jaustis lyg paprastose Bundesligos rungtynėse, kur jo komanda taip pat šluoja visus varžovus. M.Neueriui teko atremti vos du varžovų smūgius. Sykį pavojingai, bet netiksliai į vartus smūgiavo Marco Bartra. Ir viskas. “Barcos” dievukas Lionelis Messi buvo akylai saugomas varžovų gynėjų, ir per visas rungtynes neišlindo iš savo šešėlio. Geriausias pasaulio futbolininkas nesusikūrė nė vienos progos įvarčiui. Kalbėta, kad argentinietis vis dar jaučia anksčiau patirtos kirkšnies traumos pasekmes. Bet pats L.Messi po skaudaus pralaimėjimo laikėsi oriai ir traumomis nesidangstė: “Jaučiausi gerai ir buvau pakankamai pasirengęs žaisti visas rungtynes. “Bayern” futbolininkai buvo geresni, stipresni ir sumušė mus.”

Po “Barcelonos” pralaimėjimo vėl prabilta apie L.Messi faktorių. Esą neutralizavus argentinietį, jo ekipa tampa beveidė.

L.Messi: “Bayern” futbolininkai buvo geresni, stipresni ir sumušė mus.”

“Debatai apie mūsų priklausomybę nuo L.Messi prasideda kiekvieną kartą, kai tik pralaimime”, - pyktelėjo gynėjas Dani Alvesas.

Tačiau pralaimėjusieji kalbėjo ne tik apie savo problemas. Jie pirštu rodė ir į teisėjus. Katalonai akcentavo, kad mušdamas antrąjį įvartį M.Gomezas veikiausiai buvo nuošalėje, o prieš A.Robbenui atliekant tikslų smūgį, T.Mulleris kūnu blokavo gynėją Jordi Albą. Tačiau jie nekalbėjo apie tai, kad “Barcelonos” žaidėjai Gerardas Pique ir Alexis Sanchezas savo baudos aikštelėje lietė kamuolį rankomis, o teisėjo iš Vengrijos Viktoro Kassai švilpukas tuomet taip pat tylėjo. “Šį vakarą norėčiau pakalbėti ne apie teisėjavimą, o apie mūsų žaidimą, - nukirto A.Robbenas. - Kovojome kiekviename aikštės metre ir nesuteikėme varžovams erdvių. Neabejoju, kad nusipelnėme pergalės.”

VILTIS MIRŠTA PASKUTINĖ “Bayern” jau siunčiamas į Čempionų lygos finalą Londone, bet istorijoje būta atvejų, kai komandos po pralaimėjimo keturiais įvarčiais sugebėdavo pasiekti revanšą. Tiesa, tokie atvejai tik trys.

• 1985 m. UEFA taurės šešioliktfinalyje Belgrado “Partizan” po pralaimėjimo svečiuose 2:6 Londono “QPR” namie laimėjo 4:0 ir pateko į aštuntfinalį.

• 1986 m. UEFA taurės aštuntfinalyje Madrido “Real” Menchengladbache 1:5 neatsilaikė prieš vietos “Borussia”, o savo aikštėje ją nugalėjo 4:0 ir žengė į ketvirtfinalį.

•1962 m. didžiausią žygdabrį Taurių laimėtojų taurės varžybose atliko portugalų “Leixoes”. Po pralaimėjimo Šveicarijoje 2:6 prieš “Le Chaux” komandą portugalai namie triumfavo 5:0.

“Gynyboje žaidėme arti tobulybės ribų, ir tai buvo pagrindinis kelias į sėkmę”, - teigė Philippas Lahmas.

Išnarstė varžovus Prieš porą mėnesių “Bayern” paskelbė, kad vasarą komandos trenerį Juppą Heynckesą pakeis ispanas Josepas Guardiola. Nuo tada J.Heynckeso auk-

T.Mulleris (kairėje) “Barcelonos” komandą baudė dviem įvarčiais.

AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos

lėtiniai sužvėrėjo ir iš pastarųjų 20 rungtynių laimėjo 19. Atrodo, J.Heynckesas išeidamas iš komandos ketina taip trenkti durimis, kad jos atsivertų į kitą pusę. “Bayern” jau užsitikrino Vokietijos čempionų titulą, sezono pabaigoje žais šalies taurės finale, o dabar yra per žingsnį nuo Čempionų lygos finalo.

“Prisipažinsiu, keturi pelnyti įvarčiai manęs nenustebino. Aukštu lygiu žaidžiame visą sezoną. Norėdamas nugalėti tokį varžovą kaip “Barcelona”, privalai gerai išnagrinėti jos žaidimą, sužinoti net ir tai, kokia kryptimi bėga kiekvienas žaidėjas. Ir man tai pavyko padaryti, - kalbėjo 67 metų J.Heynckesas. - Be to, komanda laikėsi disciplinos. Visi kartu atlikome fantastišką darbą.”

“Barcelonos” futbolininkams po rungtynių buvo sunku dalyti komentarus.

“Fiziniu pasirengimu varžovams neprilygome, - prisipažino Xavi. - Turime atsakomąsias rungtynes namie, bet dabar mums reikia stebuklo.”

“Jie buvo greitesni, stipresni ir žaidė geriau. Atsirevanšuoti beveik neįmanoma”, - sakė G.Pique.

Totalus “Bayern” dominavimas išmušė iš pusiausvyros ir “Barcelonos” trenerį Tito Vilanovą. Pirmąjį keitimą jis atliko tik 83 minutę, kai rezultatas jau buvo 0:4. Į aikštę mestas puolėjas Davidas Villa pabėgiojo varžovų gynėjų apsuptyje, ir rungtynės baigėsi.

T.Vilanova po rungtynių neatėjo į spaudos konferenciją ir nepakomentavo pralaimėjimo. Jo asistentas Jordi Roura išsakė priekaištus teisėjams, o galimybę namie sutriuškinti “Bayern” penkių įvarčių skirtumu jis irgi prilygino stebuklui.

sek. atsiliko nuo etapo laimėtojo ir varžybų lyderio Natnaelio Berhane’o iš Eritrėjos. “Orica-GreenEdge” ekipai atstovaujantys Aidis Kruopis (+13:09) bei Tomas Vaitkus (+14:08) šiame etape užėmė atitinkamai 96 ir 135 pozicijas. Bendrojoje įskaitoje I.Konovalovas po trijų etapų buvo 67-as (+10:14), A.Kruopis - 86-as (+13:09), T.Vaitkus - 128-as (+14:18).

Dimitrovą (14), o rusas Dmitrijus Tursunovas 7:5, 3:6, 6:1 - ispaną Davidą Ferrerą (1).

•

Trumpai A.TREBAITĖ - ČEMPIONĖ Praėjusiais metais Europos dviračių treko čempionate Panevėžyje iškovotą sidabro medalį Aušrinė Trebaitė iškeis į aukso. Daugiakovės varžybose triumfavusios 28-erių baltarusės Tatjanos Šarakovos dopingo testas buvo teigiamas. Todėl Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI) diskvalifikavo baltarusę 18 mėnesių ir anuliavo visus jos laimėjimus nuo praėjusio rudens.

Tad daugiakovės varžybų Europos čempione bus paskelbta 24 metų A.Trebaitė.

BARSELONOS TURNYRAS

DVIRATININKŲ STARTAI Lietuvos dviratininkai šiuo metu dalyvauja daugiadienėse lenktynėse Šveicarijoje ir Turkijoje. Antradienį Šveicarijoje prasidėjusių “Tour de Romandie” lenktynių prologe 61 vietą užėmė Ramūnas Navardauskas, atstovaujantis “Garmin-Sharp” komandai. Lietuvis 7,45 km asmeninėse

A.Trebaitė bus paskelbta Europos čempione. / Tomo Gaubio (Elta) nuotrauka lenktynėse laikui sugaišo 14 min. 14 sek. ir 59 sek. atsiliko nuo lenktynių lyderiu bendrojoje įskaitoje tapusio brito Christopherio Froome’o.

Bendrojoje įskaitoje R.Navardauskas po trijų etapų buvo 61-as.

Antalijoje (Turkija) vykstančių daugiadienių lenktynių “Presidential Cycling Tour of Turkey” trečiajame 152 km etape “MTN-Qhubeka” komandos narys Ignatas Konovalovas finišo liniją kirto 71-as. Jis 10 min. 4

Barselonoje surengtame “ATP 500” serijos teniso turnyre, kurio prizų fondą sudaro 1,7 mln. eurų, vakar paaiškėjo dar penki vienetų varžybų aštuntfinalio dalyviai. Šešioliktfinalyje kanadietis Milošas Raoničius (5 turnyro raketė) 6:4, 6:2 įveikė prancūzą Edouardą Roger-Vasseliną, argentinietis Juanas Monaco (7) 6:0, 6:2 australą Bernardą Tomičių, slovakas Martinas Kližanas (11) 6:3, 6:4 - ispaną Albertą Montanesą, ispanas Tommy Robredo 7:5, 6:1 - bulgarą Grigorą

REZULTATYVUS PERDAVIMAS Šiaurės Amerikos nacionalinės ledo ritulio lygos (NHL) reguliariojo sezono rungtynėse septintąjį rezultatyvų perdavimą atliko Dainius Zubrus, o jo atstovaujama Naujojo Džersio “Devils” (46 tšk.) ekipa namie 3:2 (2:0, 1:2, 0:0) nugalėjo Monrealio “Canadiens” (59 tšk.). Po lietuvio perdavimo pirmame kėlinyje (17:36) “Devils” komandai antrą įvartį pelnė Jacobas Josefsonas. 34 metų D.Zubrus šį sezoną per 20 rungtynių pelnė 2 įvarčius ir atliko 7 rezultatyvius perdavimus (9 taškai). Praėjusio sezono NHL vicečempionų klubas “Devils” jau anksčiau prarado galimybes patekti į atkrintamąsias varžybas.

LŽ

2013 04 25 Lietuvos žinios

Sportas

15

LKL prezidentas trauksis iš krepšinio žybų sistema vis kaitaliojama - šiemet ji buvo eksperimentinė. Esu prieš tokią formulę, tai sakiau ir prieš metus.

Tradiciškai reikėjo žaisti dviem ratais, o “Lietuvos rytas” ir “Žalgiris” turėjo kovoti ir namų rungtynėse. Bet tai tik mano nuomonė. Šį sezoną aiškiai matėme - buvo labai didelis atotrūkis tarp pirmaujančių ir lentelės apačioje esančių komandų.

Neaišku, koks toliau bus varžybų formatas, nes šalies klubai pareiškė ateinantį sezoną nežaisiantys Baltijos krepšinio lygoje. Vadinasi, LKL čempionate reikės daugiau rungtynių. Tačiau kai kurie klubai dar varžysis ir Eurolygoje, ir Europos taurės turnyre, ir Jungtinėje lygoje. Tad klausimų dar daug.

SAULIUS RAMOŠKA

Vienuoliktus metus Lietuvos krepšinio lygai (LKL) vadovaujantis Šarūnas Kliokys po šio, dvidešimtojo, sezono pasirengęs savo vietą užleisti naujam prezidentui.

“Lygai reikia naujų idėjų, sudėtingų sprendimų. LKL dirbu daug metų, prie visko pripratau, todėl kartais sunku nuspręsti taip, kaip iš tikrųjų reikėtų šiandien”, - “Lietuvos žinioms” sakė balandžio 22 dieną dvidešimtąjį gimtadienį minėjusios lygos vadovas Š.Kliokys.

Pasiūlė Š.Marčiulionis Jo karjera šalies elitinėje lygoje prasidėjo 2002 metų rugsėjo 25-ąją. Tądien sostinės “Šarūno” viešbutyje vykusiame LKL visuotiniame susirinkime dėl užimtumo “FIBA Europe” struktūrose iš LKL prezidento posto pasitraukė 10 metų lygai vadovavęs legendinis krepšininkas Šarūnas Marčiulionis.

“Buvo visko, nes ėjome nepramintu keliu, įgyvendindami naujus sumanymus, keisdami mąstymą ir santykius tarp žmonių. Tikiu, kad per tiek sezonų suburtas iniciatyvių, kūrybingų krepšinio entuziastų kolektyvas ir toliau sėkmingai organizuos LKL darbą,” - traukdamasis iš LKL tąsyk kalbėjo Š.Marčiulionis.

Savo įpėdiniu krepšininkas pasiūlė tuomet telekomunikacijų bendrovės “Omnitel” viceprezidentu dirbusį Š.Kliokį. “Esu įsitikinęs, kad naujasis LKL prezidentas, kuriuo pasitikiu ir kurį siūlau į vadovo postą, bus visų gerbiamas krepšinio vedlys”, - tikino Š.Marčiulionis. Š.Kliokys prezidentu išrinktas vienbalsiai.

Nuo tos dienos praėjus daugiau nei dešimčiai metų krepšinio kuluaruose pasigirdo kalbų, jog rudenį LKL naują sezoną pradės jau turėdama naują vadovą.

Nori pailsėti - Mus pasiekė žinios, kad po šio sezono trauksitės iš LKL prezidento posto, - LŽ užkalbino 54-erių Šarūną Kliokį.

- Dar nenorėčiau kalbėti ta tema. Bet jau prieš metus sakiau, kad noriu trauktis iš LKL. Tokių minčių yra.

- Praėjusių metų rugsėjo 25-ąją sukako dešimt metų, kai vadovaujate LKL organizacijai. Iki jūsų taip pat dešimt metų LKL prezidento pareigas

Klubai pervertino jėgas

Per dešimt metų šalies elitinei lygai vadovaujantis Š.Kliokys (kairėje) ketina pailsėti nuo krepšinio. / LŽ archyvo nuotrauka ėjo Š.Marčiulionis. Dešimt metų - riba, kurios nevalia peržengti?

- Norisi kuo nors kitu užsiimti. Ir pailsėti.

- Ir pabėgti nuo krepšinio?

- Nesakau, kad noriu pabėgti. Paprasčiausiai reikia padaryti pertrauką.

- Kol ilsėsitės nuo krepšinio, gal išvysime jus dirbantį kitoje sporto šakoje? Pavyzdžiui, futbole, rankinyje ar tenise?

- Turiu sulaukęs panašių pasiūlymų.

Tačiau apie tai kol kas nenoriu kalbėti.

- 2002-aisiais traukdamasis iš LKL posto Š.Marčiulionis savo įpėdiniu įvardijo jus. Kas, jūsų manymu, toliau galėtų vadovauti lygai?

- Šis klausimas atviras. Aš dar nepasitraukiau. Ir dar neteigiu, kad išeisiu.

Tačiau turiu tokių ketinimų.

Traukinys važiuoja - Per jūsų prezidentavimo dešimtmetį lygoje tiek visko nutiko...

- Kiekvieni metai buvo įdomūs, prasmingi. Su kitomis valstybėmis nuolat kovojome dėl įtakos, dėl vietų skai-

Norėjau, kad mūsų komandos kuo daugiau žaistų tarptautinėse varžybose, kad mūsų krepšininkai greičiau tobulėtų ir sykiu deramai atstovautų Lietuvos rinktinei. Vienaip ar kitaip tie žaidėjai, kurie rungtyniavo ar rungty-

Š.Kliokys: “Kai kurių klubų per didelis pasitikėjimas savo galiomis privedė prie to, kad laiku nebuvo mokami atlyginimai.” čiaus tarptautinėse varžybose. LKL tapo ULEB nare, dabar nuolat turime tris vietas Eurolygos ir Europos taurės varžybose. Visi, ne tik krepšinio žmonės, pasistengė, kad Lietuvoje turėtume normalias krepšinio bazes.

niauja LKL, sudaro rinktinės pagrindą.

Gal tik išskyrus Liną Kleizą. Jei stipri lyga, stipri ir rinktinė.

Traukinys važiuoja. LKL turi sutartį su BEKO, ji bus pratęsta. Šio čempionato pabaiga intriguojanti, tik LKL var-

Tvirtu žingsniu finalo link Pirmojo Lietuvos krepšinio lygos (LKL) pusfinalio serija prasidėjo be intrigos - titulą ginantys Kauno “Žalgirio” krepšininkai neleido klaipėdiškiams pakartoti balandžio 1-osios staigmenos.

Uostamiesčio ekipa šį sezoną jau įrodė, kad savoje arenoje LKL grandas “Žalgiris” jai nebaisus. / bcneptunas.lt nuotrauka

Savo arenoje palaikomi 7000 žiūrovų žalgiriečiai 99:83 nugalėjo Klaipėdos “Neptūną” ir serijos iki dviejų pergalių varžybose pirmauja 1:0. Antrą žingsnį, užtikrinantį vietą finale, Kauno ekipa pasiryžusi žengti jau šiandien Klaipėdoje.

Prie pirmosios pergalės 22 taškais prisidėjo Kšištofas Lavrinovičius, 17 - Darjušas Lavrinovičius, 11 - Marko Popovičius. Uostamiesčio ekipoje išsiskyrė Deivydas Gailius (21 tšk.), Vytautas Šarakauskas (15) ir Arnas Butkevičius (13).

Balandžio 1 dieną LKL reguliariajame čempionate “Žalgiris” buvo netikėtai (77:78) paklupdytas “Neptū-

- Per pastarąjį dešimtmetį LKL neliko tik dviejų miestų - Alytaus ir Mažeikių - komandų.

- Bet Mažeikiai vėl atsiras lygoje. O alytiškiai irgi turėjo galimybę patekti į elitą. Juk yra ir komercinis kelias.

Esant silpnai Lietuvos ekonomikai šį sezoną lygoje buvo neadekvatus kiekybės ir kokybės santykis. Labai išryškėjo, jog kai kurie klubai nepasirengę dalyvauti profesionaliose varžybose.

Kai kurių klubų per didelis pasitikėjimas savo galiomis privedė prie to, kad laiku nebuvo mokami atlyginimai, nebuvo vykdomi kiti įsipareigojimai. Tai kelia nerimą.

- Šį sezoną pirmą kartą tiek klubų susidūrė su finansiniais sunkumais rungtynes dėl neišmokamų atlyginimų boikotuoti ketino ir Kauno “Žalgirio”, ir Klaipėdos “Neptūno”, ir Vilniaus “Sakalų” krepšininkai.

- Sezono pradžioje žurnalistai teiravosi, ar nebus taip, kad dalis komandų nesulauks LKL finišo. Buvau įsitikinęs, kad baigs. Ir neklydau. Tik klausimas, kokia bus naujo čempionato pradžia, kaip klubai vykdys savo įsipareigojimus.

- Per LKL superfinalus jums ne kartą teko atsidurti tarp dviejų ugnių - tradiciškai grandai buvo įtarinėjami dėl sutartų rungtynių.

- Tai nuolat girdėdavau. Mano nuomonė tokia - tiedu klubai susitarti negali.

Vienais metais keli Palangos krepšininkai, negaudami atlyginimo, bandė užsidirbti kitaip, bet lažybų kontoros labai greitai viską demaskavo. Todėl iškart įstatus sugriežtinome - jei kas nors panašaus pasikartos, klubas šalinamas iš varžybų.

•

STATISTIKA

no”, todėl pusfinalio išvakarėse kauniečių strategas Joanas Plaza saviškiams nurodė žaisti kitaip ir nebekartoti ankstesnių klaidų. “Šiek tiek eksperimentavome, bandėme žaidėjus, kurie vėliau mums gali būti labai naudingi. Džiaugiuosi pergale, tačiau nesu patenkintas momentais, kurie sutrukdė sukaupti įtikinamą taškų skirtumą”, - po pirmos pusfinalio dvikovos kalbėjo J.Plaza.

Trečio kėlinio pradžioje klaipėdiečiai atsiliko vos 5 taškais - 46:51, o paskutinio ketvirčio pradžioje komandas skyrė 11 taškų - 66:77. Labiau priartėti šeimininkai nebeleido - įjungė aukštesnę pavarą ir iškovojo užtikrintą pergalę.

“Neptūno” viltis aršiau pasipriešinti palaidojo klaidos: Klaipėdos ekipa suklydo 22, o žalgiriečiai - 14 kartų.

“Neptūno” strategas Kazys Maksvytis didžiavosi vyrų kovingumu ir patikino, jog Klaipėdoje sieks revanšo.

“Palaikomi savų aistruolių galime tai padaryti. Norime, kad pusfinalio seri-

“Žalgiris” - “Neptūnas” - 99:83 (28:19, 20:21, 27:21, 24:22). Serija 1:0. “Žalgiris”: K.Lavrinovičius 22, D.Lavrinovičius 17, M.Popovičius 11 (3-3/3, 7 rez. perd.), R.Kaukėnas ir A.Juškevičius po 9, O.Lafayette’as ir R.Javtokas po 8; “Neptūnas”: D.Gailius 21, V.Šarakauskas 15, A.Butkevičius 13 (2-5/5), M.Mažeika ir R.Broadusas po 10.

Komandų rodikliai: dvitaškiai - 24/44 (54 proc.) ir 24/41 (58 proc.), tritaškiai - 8/17 (47) ir 7/18 (39), baudos 27/29 (93) ir 14/17 (82), kamuolys atkovotas 20 ir 28 kartus, rezultatyviai perduotas 24 ir 15, perimtas 7 ir 9, prarastas 14 ir 22 kartus.

ja tęstųsi. Vilčių neprarandame”, - tikino treneris.

Jei “Neptūnas” namie revanšuotųsi, tuomet reikėtų trečiųjų pusfinalio serijos rungtynių. Jos vyktų balandžio 27 dieną 19 val. Kaune.

Vakar į kovą stojo ir antroji pusfinalio pora - sostinėje susitiko Vilniaus “Lietuvos rytas” ir “Prienai”.

•

LŽ

16

2013 04 25 Lietuvos žinios

Klasifikuoti skelbimai

IŠNUOMOJAMOS ADMINISTRACINĖS PATALPOS Vilniuje, Žvėryne, Kęstučio g.: IV aukšte - 130 kv. m bendro ploto.

Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų.

Galima naudoti atskirus kabinetus.

Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą.

Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas, • maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis: mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

BUTAI PARDUODA

38 kv. m butą Palangos centre (II a., šalia yra parduotuvė „Maxima“, fontanai, labai maži mokesčiai, kaina - 160 000 Lt).

Tel. 8 675 44 822.

Butą be patogumų (kaina - 40 000 Lt) arba kambarį bendrabutyje Naujojoje Vilnioje. Tel. 8 630 40 583.

1 kambario butą (kaina - 45 000 Lt) arba 2 kambarių butą (kaina - 90 000 Lt) Naujojoje Vilnioje.

Tel. 8 605 56 515.

2 kambarių butą Vilniuje, Šeškinėje (galima keisti į kitą butą).

Tel. 8 601 77 497.

3 kambarių butą (kaina - 115 000 Lt) arba 4 kambarių butą (atliktas euroremontas) Naujojoje Vilnioje.

Tel. 8 647 94 725.

4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuonių butų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m, kambariai nepereinami, yra du įstiklinti balkonai, kaina - 125 000 Lt).

Tel. 8 699 75 245.

PERKA

1 arba 2 kambarių butą Naujojoje Vilnioje. Tel. 8 630 40 583

17,5 a žemės sklypą Plungės centre (per 200 m nuo bažnyčios, prie Babrungo upės, sklypas tarp gatvės ir upės, aplinkui privatūs mažaaukščiai namai.

Nuotraukas galima pamatyti internete surinkus: http://my.mail.ru/mail/plunges/photo?album_id=slaitogatve 3 ha žemės ūkio paskirties sklypą (kadastrinis adresas: 4134/0300:82, Glitiškių k. v.) Vilniaus r., Paberžės sen., Burkylos k. (33 km iki Vilniaus centro, geras privažiavimas, ribojasi su vieškeliu, vandens grioviu, netoliese yra užtvanka ir Glitiškių ežeras, vietoje elektra, kaina - sutartinė).

Vilnius, tel. 8 688 82 363.

BALDAI, INTERJERAS PARDUODA

Šviesų uosinį kavos staliuką (113x65, kaina - 300 Lt). Tel. 8 698 02 041. Ąžuolinę batų dėžę (112x65, kaina - 200 Lt).

Tel. 8 698 02 041.

PASLAUGOS

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

MEDICINOS PASLAUGOS

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

STATYBA IR REMONTAS

14,3 a namų valdą naujų namų kvartale Vilniuje, S.Vorotinskio g. (10 km nuo centro, yra elektra, galima statyti dvibutį namą, 1 a kaina - 7500 Lt, be tarpininkų).

Tel. 8 656 17 413.

Klijuojame plyteles, montuojame gipskartonį, tinkuojame, betonuojame grindis, atliekame kitus statybos darbus.

Tel. 8 609 91 421.

12 a namų valdą Vilniuje, Antakalnio sen., Rokantiškių g. (7 km nuo centro, kaina - 127 000 Lt, be tarpininkų).

Tel. 8 682 46 203.

Vyras - darbo statybose arba buityje.

Tel. 8 683 43 033.

TRANSPORTO PRIEMONĖS PERKA

Automobilį (1988-2011 m.).

Tel. 8 675 71 505.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobilių sėdynių užvalkalus, taisau, keičiu suplyšusius sėdynių, salonų apmušalus. Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662.

BUITINĖ TECHNIKA PARDUODA

Mikrobangų krosnelę „Whirpool“ (balta, 45x33, kaina - 80 Lt).

Tel. 8 698 02 041. Šaldytuvą „Ardo Young“ (baltas, 156x49x58, kaina - 200 Lt).

Tel. 8 698 02 041.

Televizorių „Sony“ su metaliniu staliuku 63x50 (sidabro spalvos, kaina - 500 Lt).

Tel. 8 698 02 041.

IEŠKO DARBO

Moteris gali prižiūrėti pagyvenusį žmogų arba vaiką.

Vilnius, tel. 8 605 56 515.

LEIDINIAI PARDUODA

Pilną Pasaulinės fantastikos aukso fondo (PFAF) knygų kolekciją (kaina - 1900 Lt).

Vilnius, tel. 8 670 03 363.

PERKA

Žurnalo „Mokslas ir gyvenimas“ 1998 m.

Nr. 9, 2001 m. Nr. 4, 5 ir 6.

Tel. (8 347) 37 153. ĮVAIRŪS

Perku aliuminio pudros ar bronzos miltelius (pigmentą). Galiu pasiimti pats.

Tel. 8 615 25 666.

PRANEŠIMAI

BUAB „Lapidem“ kreditorių susirinkimas įvyks 2013 04 29, 12.00 val.

J.Janonio g. 6, Panevėžys.

Darbotvarkė: Dėl 2012 m. balanso ir ataskaitos patvirtinimo.

Tel. 8 687 99 459.

Užs. LM-2621

1 arba 3 kambarių butą Vilniuje, Šeškinėje arba Fabijoniškėse.

Tel. 8 647 94 725.

Skubiai sutvarkytą 1 kambario butą Vilniuje (kaina - apie 40 000 Lt).

Tel. 8 686 20 875.

NUOMOJA

2, 3, 4 vietų kambarius poilsiui Palangos centre. Tel. 8 675 44 822.

NAMAI, PATALPOS PARDUODA

50 kv. m namą Vilniuje, Salininkuose (yra neprivatizuotas 18,5 a žemės sklypas). Tel. 8 601 77 497.

SODYBOS, SKLYPAI PARDUODA

Du gretimus sodo sklypus su nameliais Naujojoje Vilnioje (galima pirkti ir atskirai). Tel. 8 626 51 243.

20 a žemės sklypą 3 km nuo Palangos (yra projektas namui statyti, kaina - 60 000 Lt). Tel. 8 675 44 822.

Sodybą Viesų k., prie Širvintos upės, 5 km nuo Širvintų Ukmergės link (yra 4,08 ha žemės, gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, šulinys, šalia asfaltuotas kelias, netoliese parduotuvė, kaina - sutartinė).

Tel. (8 5) 273 2008.

INFORMUOJAME, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau - Inspekcija) Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau - Alytaus skyrius) Albinai Kairienei (g. 1929 m.) 2013 m. kovo 18 d. surašė reikalavimą Nr. RE-100-(14.29) (toliau - Reikalavimas) ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo Reikalavimo įteikimo dienos pašalinti tvoros dalis, esančias Cibonių tvenkinio pakrantės apsaugos juostoje, Cibonių k. 1, Vydenių sen., Varėnos rajone, bei apie Reikalavimo įvykdymą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas informuoti Inspekcijos Alytaus skyrių, adresu: Naujoji g. 2, Alytus.

Statytojas arba Statinio ar žemės sklypo naudotojas gali pateikti Inspekcijai Inspekcijos viršininko patvirtintos formos motyvuotą prašymą pratęsti Reikalavimo įvykdymo terminą (statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-827 (Žin., 2010, Nr. 116-5946; 2012, Nr. 151-7745) 37 punktas).

Vadovaudamiesi statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas.

Savavališkos statybos padarinių šalinimas.

Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 27 punktu, kviečiame žemės sklypo savininkę Albiną Kairienę arba statinio ar žemės sklypo naudotoją ar jo įgaliotą atstovą 2013 m. lapkričio 8 d. 10.00 val. dalyvauti neteisėtai pastatyto statinio statybos patikrinime, adresu: Cibonių k. 1, Vydenių sen., Varėnos r.

Patikrinimą atliks Inspekcijos Alytaus skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyr. specialistė Jūratė Jotautienė (J.Basanavičiaus g. 9, Varėna, 2 kab. tel.: (8 310) 30 831 arba 8 612 13 519).

Užs. LM-2619

Renkami pasiūlymai dėl BUAB „Arsamita“ priklausančio turto - transporto priemonės keleivinio automobilio MERCEDES BENZ, GL450, valst. Nr. EBT988 (minimali pardavimo kaina 50000,00 Lt), transporto priemonės - keleivinio automobilio VW, GOLF, valst. Nr. AZV415 (minimali pardavimo kaina 3000,00 Lt) bei kito kilnojamojo turto (kompiuterių su klaviatūromis, monitorių, stalų, kėdžių ir kt.) įsigijimo.

Pasiūlymai priimami iki 2013 m. balandžio 29 d. paštu adresu: bankroto administratorius UAB „Būrai“, Laisvės pr. 78-4, Vilnius LT-05263, arba el. pašto adresu: uabburai@gmail.com.

Pasiūlyme būtina nurodyti siūlomą įsigyti turtą, kainą, apmokėjimo būdą ir laiką. Užs. R-253

Informacija apie parengtą „Nebaigtos veršidės rekonstrukcija, įrengiant triušių ir avių auginimo fermą“ poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas): ŽŪB „AGROPLANTA“, Balčiūniškių k., LT-14232 Vilniaus r. Tel. 370 655 98 966.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas: Z.Šimkevičienė, Medeinos g. 35-16, LT-06137 Vilnius, tel. +370 678 14 289.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: „Nebaigtos veršidės rekonstrukcija, įrengiant triušių ir avių auginimo fermą“.

Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Eitminiškių k., Nemenčinės sen., Vilniaus rajono savivaldybė.

Poveikio aplinkai vertinimo subjektai, kurie pagal kompetenciją nagrinės PAV dokumentus, teiks išvadas: • Vilniaus rajono savivaldybė; • Kultūros paveldo Vilniaus teritorinis padalinys; • Vilniaus visuomenės sveikatos centras; • Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba.

Atsakinga institucija, kuri priims sprendimą dėl PŪV leistinumo pasirinktoje vietoje: Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536, faks. (8 5) 272 8389.

Su planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaita galima susipažinti Nemenčinė, Kranto g. 24, Vilniaus r., bei teikti motyvuotus raštiškus pasiūlymus nuo 9.00 val. iki 17.00 val., pietų pertrauka 12.00-12.45 val., ir penktadieniais iki 15.45 val. 10 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo datos.

Motyvuotus pasiūlymus planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaitai teikti raštiškai Nemenčinės sen., Krantog. 24, Nemenčinė, Vilniaus r., tel. (8 5) 237 1436.

Motyvuotus pasiūlymus planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaitai teikti raštiškai galima PAV ataskaitos rengėjui: zanasimkeviciene@yahoo.com.

PAV ataskaitos viešas svarstymas vyks adresu: Nemenčinės sen., Krantog. 24, Nemenčinė, Vilniaus r., 2013 05 13 d. 17.00 val.

Motyvuotų pasiūlymų kopijas galima teikti: Atsakingai institucijai: Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536, faks. (8 5) 272 8389.

Subjektams: • Vilniaus r. savivaldybės administracija, Rinktinės g. 50, LT-09318 Vilnius, tel. (8 5) 275 1961, faks. (8 5) 275 1990. El. p.: vrsa@vrsa.lt; • Kultūros paveldo departamento prie LR kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis padalinys, Šnipiškių g. 3, LT-09309, tel. (8 5) 273 4256, faks. (8 5) 272 4058; • Vilniaus visuomenės sveikatos centras, Vilniaus g. 16, LT-01119 Vilnius, tel. (8 5) 212 4098, faks. (8 5) 261 2707, el. paštas: info@vilnius.vvspt.lt; • Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Pamėnkalnio g. 30, LT-01114 Vilnius, tel. (8 5) 271 6885, faks. 219 8801, el. paštas: vilnius.pgv@vpgt.lt.

Užs. LM-2607

Informacija apie automobilių stovėjimo ir pardavimo aikštelės, administracinio pastato ir automobilių priežiūros pastato statybos atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas - Laimutis Bujauskas, J.Tiškevičiaus g. 11-15, Vilnius, kontaktinis asmuo Regina Savičienė, mob. tel. 8 686 25 447.

2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas - automobilių stovėjimo ir pardavimo aikštelės, administracinio pastato ir automobilių priežiūros pastato statyba.

3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta - Trakų Vokės k., Panerių sen., Vilniaus m. sav.

4. Atsakingos institucijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (VRAAD) priimta atrankos išvada - planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (2013 04 19 rašto Nr. (38-4)-VR-1.7-1963).

5. Su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima susipažinti: UAB „archiDELTA“, Tilto g. 15, III a, LT-01101, Vilnius, tel. 8 686 25 447.

6. Motyvuotus pasiūlymus dėl atrankos išvados persvarstymo galima teikti raštu: Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, adresu: A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, iki 2013 m. gegužės 24 d.

7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima: Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, adresu: A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536, ir UAB „AF-Consult“, Lvovo g. 25, Vilnius, tel. (8 5) 210 7210, iki 2013 m. gegužės 24 d. Užs. LM-2613

Mykolo Romerio universitetas patikslina skelbimą, kuris buvo išspausdintas balandžio 23 d. „Lietuvos žinių“ numeryje Mykolo Romerio universitetas, viešojo konkurso būdu išnuomoja patalpas: 8 kv. m, esančius Ateities g. 20, Vilniuje, karštų, šaltų gėrimų bei užkandžių pardavimo vietos įrengimui, pradinis nuompinigių dydis - 250,00 Lt/kv. m su PVM mėnesiui.

Sutarties terminas numatomas 3 metai, su galimybe pratęsti. Konkurso sąlygos išduodamos bei paraiškos dalyvauti konkurse priimamos iki 2013 05 06 adresu: LT-08303 Ateities g. 20, Vilniuje, kabinetas I-121, atsakingas asmuo R.Gotovt, tel. (8 5) 271 4569, faks. (8 5) 271 4504, kiekvieną darbo dieną nuo 8.30 val. iki 16.30 val.

Komisijos posėdis įvyks gegužės 7 d. 10.00 val. II-211 kab.

Pradinis įnašas, lygus paskelbtam 3 mėnesių pradiniam nuompinigių dydžiui su PVM, turi būti sumokėtas į atsiskaitomąją sąskaitą LT857300010002492590 AB Bankas „SWEDBANKAS“ Banko kodas 73000 įmonės kodas 111951726.

VJ-2623

18

2013 04 25 Lietuvos žinios

TV programos

KETVIRTADIENIS 25 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 Energetikos strategijos pristatymas.

Tiesioginė transliacija iš LR Seimo 13.00 LRT radijo žinios 13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 15.00 “Namelis prerijose” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Komisaras Reksas” N-7 19.40 “Vieša paslaptis” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Tautos aikštė”.

Tiesioginė laida 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Tautos aikštė”.

Tiesioginės laidos tęsinys 23.20 Vakaro žinios 23.35 “Komisaras Reksas” (k.) N-7 0.35 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Tomas ir Džeris” 7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “KK2 Penktadienis” (k.) N-7 11.20 “Plikis ir ponia” (k.) N-7 12.55 “Didžioji sėkmė” 13.25 “Kempiniukas Plačiakelnis”

13.55 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.00 “Tūkstantis ir viena naktis” N-7 17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “Valanda su Rūta” 21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.16 “Mes - europiečiai” 22.19 Sportas 22.23 Orai 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 “Mentalistas” N-7 23.35 “Deksteris” N-14 0.30 “Įstatymas ir tvarka” N-7 1.25 “Sveikatos ABC” (k.)

TV3 6.45 “Teleparduotuvė” 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Smurfai” 8.00 “Detektyvas Monkas” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 “Gyvenimo kryžkelės” 12.00 “Mano TV3.

Jau 20 metų!”

12.30 “Didvyrių draugužiai” 13.00 “Ponas Jangas” 13.30 “Smurfai” 14.00 “Čipas ir Deilas skuba į pagalbą” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Natalija” 16.00 “Ašarų karalienė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija 17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Pamiršk mane” 19.50 “Paslapčių namai”

20.30 “Mano TV3.

Jau 20 metų!”

21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Dingęs be žinios” 23.00 “CSI kriminalistai” 0.00 “Daktaras Hausas” 1.00 “Eureka” 1.55 “Įstatymas ir tvarka.

Operatyvinių tyrimų skyrius”

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Geniuko Vudžio šou” 8.15 “Betmenas iš ateities” 8.40 “Drakonų kova Z” N-7 9.05 “Draugai V” N-7 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “Šnipų žaidimai” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 11.50 “Namai, kur širdis” N-7 13.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Kas namie šeimininkas?”

16.30 “Šeimynėlė” N-7 17.00 “Pasaulio Gineso rekordai” 18.00 “Arti namų” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Detektyvas “Makbraidas. Daktaro nėra ir nebus” 22.40 “Begėdis” N-14 23.45 “Farų šeima” N-7 0.35 “Ties riba” N-14

BTV

LRT kultūra

6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 Nacionalinė loterija 7.05 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Žvaigždutės” (k.) N-7 9.00 “Taip. Ne” (k.)

10.00 “Amerikos talentai” 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Pasiklydusi širdis” N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Brolis už brolį” (k.) N-7 15.00 “Juoko kovos” (k.) N-7 16.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Brolis už brolį” N-7 19.25 “Pagal įstatymą” 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Lietuvos muzikos legendos” 22.30 Kriminalinė drama “Blogas policininkas” N-14 0.50 “Brolis už brolį” (k.) N-7 1.50-5.59 “Bamba” S

8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Girių horizontai” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Atžalos” (k.)

12.25 LRT studija “Vilniaus knygų mugėje 2013”. Edmundo Gedgaudo knygos “Ona Narbutienė.

Gyvenimo preliudai” pristatymas (k.) 13.15 “Šnipai” N-7 14.10 “Laiko ženklai”. Vyskupas J.Masalskis 15.00 “Septynios Kauno dienos” 15.30 Dailininko Vytauto Kasiulio 95-osioms gimimo metinėms. “Keliaukime po Paryžių paskui Vytautą Kasiulį” (k.) 15.55 “Dešimtoji klojimo teatrų krivulė” (k.) 17.40 Žinios (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Menora 18.15 “Kaimo akademija” 18.45 “Asistentas vienai dienai” 19.30 “Legendos” 20.15 “Dar širdyje - ne sutema” 20.50 “Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu” 21.25 Trumpametražis dok. f. “Dievas sukūrė viską, išskyrus kilimą” 21.50 Aktorės Monikos Mironaitės 100-osioms gimimo metinėms. Dok. f. “Variacijos 100-ojo vaidmens tema” 22.00 “Iššūkis žvaigždėms”. Koncertas 23.00 “Lietuvių dokumentikos meistrai”. Janina Lapinskaitė. Dok. f. “Venecijaus gyvenimas ir Cezario mirtis” 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Pagauk kampą” (k.) 1.10 “Šventavartė”. Opera džiazo motyvais (pagal A.Vienuolio-Žukausko legendą)

TV6 6.00 “Paslapčių namai” 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Vienam gale kablys” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “Mastrichto policija” 12.00 “Šuoliai į vandenį” 13.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 14.00 “Gamtos jėgos” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Gelbėtojai” 17.00 “Mastrichto policija” 18.00 “Geri

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Transo būsena” - 16.15, 18, 20.45 val.

“Piktieji numirėliai” - 16, 18.30, 21 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 12.45, 15.15 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 10.15 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 11.15, 13.30, 15.30, 17.45, 20.15 val.

“Olimpo apgultis” - 10.30, 13, 15.45, 18.45, 21.20 val.

“Užmirštieji” - 11.30, 14.30, 18.15, 21.10 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 13.45, 21.30 val.

“Sielonešė” - 14.45, 20.30 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 11, 19 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 21.45 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.45, 13.15 val.

“Krudžiai” - 11.45, 14.15, 17, 19.15 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 12, 17.30 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Transo būsena” - 16, 17.30, 18.30, 21, 23.30 val.

“Piktieji numirėliai” - 12.30, 15, 18.40, 21.15, 23.40 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 13.15, 15.45 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 11 val.

“Niujorko šešėlyje” - 11.45, 14.50, 18, 21, 23.59 val.

“Teresės nuodėmė” - 11.30, 14, 16.20, 18.50, 21.20, 23.50 val.

“Pilnos rankos pistoletų” - 20.15, 22.30 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 12.20, 14.40, 17, 19.30, 22 val.

“Užmirštieji” - 12.15, 15.10, 18.20, 21.30 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” - 12, 14.20, 19.10, 21.40 val.

“Sielonešė” - 15.15, 20.30, 23.15 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” - 12.45, 18 val.

“Krudžiai” (3D) - 11, 13.30 val.

“Krudžiai” - 12, 14.30, 17, 19.30 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 13.15. 15.45, 18.30, 20.45, 23 val.

“Mama” - 21.45 val.

“Valentinas vienas” - 16.40 val.

SKALVIJA “Hannah Arendt” - 18.50 val.

“Saugus prieglobstis” - 21 val.

“Maat” - 17.30 val.

PASAKA “Pilnos rankos pistoletų” - 17 val.

“Sapnuoju, kad einu” - 15 val.

“Hannah Arendt” - 19 val.

“Argo” - 21.45 val.

“7 dienos Havanoje” - 15.30, 19.15 val.

“Magiškas Paryžius 3” - 18.30 val.

“Medžioklė” - 20.30 val.

“Niujorko šešėlyje” - 21.15 val.

“Linkolnas” - 16 val.

OZO KINO SALĖ “Emigrantai” - 16 val.

“Afganų laisvė” - 18 val.

vyrukai” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 21.00 “Tikri bičai” 21.30 Trileris “Kas aš?” 23.20 “6 kadrai” 0.00 “CSI Majamis” 0.55 “Gamtos jėgos” 1.20 “Geri vyrukai”

Lietuvos ryto TV 6.30 Programa 6.34 TV parduotuvė 6.50 “Reporteris” 7.30 “Lietuva tiesiogiai” 8.05 “Nuoga tiesa” 9.50 “MAD MEN. Reklamos vilkai” N-7 10.55 Dok. f. “Įspūdingiausi gamtos reiškiniai”. 1 d. N-7 12.05 “Reporteris” 12.50 “TV pokštai” N-7 13.25 TV parduotuvė 13.55 “Kokį maistą perkame?” 15.00 Žinios 15.15 “TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Frankenšteinas” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Frankenšteinas” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.35 “Mančesterio detektyvės” N-7 19.45 Žinios 20.20 “Lietuva tiesiogiai” 21.00 “Reporteris” 21.45 “Super L.T.” N-7 22.50 “Merdoko paslaptys” N-7 0.05 “Reporteris” 0.50 “Supernamai”

Balticum TV

14.00 Naujienos 14.25 “Prekybos centras” 15.25 “Viačeslavas Fetisovas. Viskas sąžiningai” 16.00 Mados nuosprendis 17.00 Vakaro naujienos (su subtitrais lietuvių k.) 17.55 Susituokime 18.55 Tegul kalba 20.00 Laikas. Lietuvos “Laikas” 21.30 “Gražuolė” 23.50 Lietuvos “Laikas” (lietuvių k.) 0.00 Politika 1.05 Vakaro naujienos 1.20 Žvaigždėlaivis 1.35 “Pėdsakas”

RTR Rossija 5.00 Rusijos rytas 9.05 “Nemylimas” 10.00 Žinios 10.40 Žinios. Maskva 11.00 Tiesioginė linija su Vladimiru Putinu 14.05 Borneo 15.00 “Kilmingų mergelių instituto paslaptys” 16.00 Žinios 16.30 Žinios. Maskva 16.50 Žinios. Sportas 16.55 “Svetimos paslaptys” 17.40 “Bumerangas iš praeities” 18.40 Žinios. Maskva 19.00 Žinios 19.30 Tiesioginis eteris 20.10 “Naikintuvai” 22.00 “Kamenskaja” 22.55 Istorinės kronikos 23.50 “Petras I” 0.55 Žinios+ 1.10 Vaid. f. “Pavojingas posūkis”. 3 s. 3.15 Vesti.ru 3.30 Tiesioginis eteris

Viasat Sport Baltic

8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Balticum TV” žinios 9.15 “Reidas” (k.) 9.45 “Senas geras faras” N-7 10.45 “Gyvūnai - darbo pirmūnai!” 11.15 “Verbų sekmadienis” 12.15 Drama “Jūrų vilkas”. 1, 2 s. N-7 15.45 “Broliai detektyvai” N-7 16.45 “Vaiduokliškos istorijos” 17.15 “Advokatė Lovinski” N-7 18.15 “Mūsų augintiniai” 18.45 “Karamelė” 19.45 “Ieškokime geriausio!” 20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Komanda Č” N-7 21.15 “GSG 9: elitinis būrys” N-7 22.15 “Balticum TV” žinios 22.30 “Vienišų seselių klubas” N-7 23.00 “Aukščiausia klasė” 0.00 “Jūros patruliai”

11.00 Motosportas. Nascar 400 mylių lenktynių apžvalga 12.00 “Trans World Sport” žurnalas 13.00 Golfas. Europos turo savaitės apžvalga 13.30 Golfas. PGA turo užkulisiai 14.00 Futbolas. Anglijos premier lygos žurnalas 14.30 Tenisas. Barselonos turnyro aštuntfinalis. Tiesioginė transliacija 20.30 Boksas. Brianas Rose’as - Joachimas Alcine’as 21.40 Krepšinis. Eurolygos atkrintamosios varžybos. Tiesioginė transliacija 23.40 Krepšinis. Eurolygos atkrintamosios varžybos

Balticum Auksinis

Discovery

7.00 Drama “Agora” N-7 9.05 Komedija “Vykrutasai” 11.00 Trileris “Afera pagal Entonį Zimerį” N-7 13.00 Trileris “Sąžiningas žaidimas” N-7 15.00 Trileris “Tamsos pakraštys” N-7 17.00 Drama “Geresnis gyvenimas” N-7 19.00 Animac. f. “Astro vaikis” 21.00 Drama “Išminuotojų būrys” N-7 23.05 Trileris “Apokalipsės pranašai” N-14

7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip jie tai padaro? 12.15 Kaip tai pagaminta? 12.40 Didžiosios statybos 13.35 Bandytojai 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia?

20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Ekstremali žvejyba 22.00 Imperija už įstatymo ribų 23.00 Gangsterių kodeksas 0.00 Po avarijos 1.00 Blogiau nebūna

1 Baltijos Kanalas 6.00 “Labas rytas” 9.00 Gyvenk sveikai! 10.05 Laikas pietauti! 11.00 Tiesioginė linija su Vladimiru Putinu

Teatras MULTIKINO “Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 10, 12.30, 14, 16 val.

“Pabėgimasiš planetos Žemė” - 11, 13, 14.30, 16.30 val.

“Piktieji numirėliai” - 15.30, 17.15, 18, 20, 22 val.

“Transo būsena” - 15.15, 17.30, 19.45, 22 val.

“Niujorko šešėlyje” - 15.30, 18.30, 21.30 val.

“Užmirštieji” - 13.15, 16, 18.45, 21.30 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 17.30, 19.45 val.

“Olimpo apgultis” - 19.15, 21.45 val.

“Emigrantai” - 18.30 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 20.30 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.30, 13 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 21.45 val.

“Krudžiai” - 10.30, 12.45, 15 val.

“Sniego karalienė” - 10.15 val.

KAUNAS CINAMON

KLAIPĖDA

VILNIUS

FORUM CINEMAS “Transo būsena” - 12.15, 14.30, 17, 19.15, 21.45, 23.59 val.

NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 26 d. 18.30 val. “Lohengrinas” 27 d. 18.30 val. “Šikšnosparnis” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 25 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Bakchantės” 25 d. 19 val. Studijoje. “Namisėda” 26 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Katedra” 27 d. 12 val. Dekoracijų dirbtuvėse.

“Raudoni batraiščiai” 27 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Hamletas mirė.

Gravitacijos nėra” 27 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Lilijomas” JAUNIMO TEATRAS

“Piktieji numirėliai” - 15.45, 18.30, 21.15, 23 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 17.45 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 12.45 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 16.45, 19, 21.30, 23.20 val.

“Užmirštieji” - 11.45, 14.45, 18, 21, 23.45 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 13, 23.30 val.

“Sielonešė” - 15.30, 22.50 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.30, 20.15 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.15, 15.15 val.

“Krudžiai” - 11, 13.15, 18.15 val.

“Ozas: didingas ir galingas” - 11.15, 14 val.

“Valentinas vienas” - 20.30 val.

ŠIAULIAI “Transo būsena” - 19.45 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 10.45, 15.15 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 12.15, 14.15, 16.15, 18.10 val.

“Niujorko šešėlyje” - 22 val.

“Užmirštieji” - 11, 13.40, 16.20, 19, 21.45 val.

“Emigrantai” - 15 val.

“Sielonešė” - 12.30, 16, 18.30 val.

“Pagalbos šauksmas” - 21 val.

“Krudžiai” (3D) - 13, 17.30 val.

“Krudžiai” - 11.30, 13.45, 16.45, 19.05 val.

“Gimtadienis” - 21.20 val.

“Valentinas vienas” - 20.10, 22.15 val.

FORUM CINEMAS “Transo būsena” - 16.30, 19, 21.30, 23.50 val.

“Piktieji numirėliai” - 15.45, 18.30, 21, 23.15 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 13.45, 16 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 11.15 val.

“Niujorko šešėlyje” - 14.45, 20, 22.50 val.

“Olimpo apgultis” - 12, 17.30 val.

“Užmirštieji” - 11.45, 15, 18, 20.45, 23.30 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 19.30, 21.45, 23.40 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” - 10.45, 15.30, 20.30 val.

“Sielonešė” - 17.45 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 13.15, 20.15 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 23 val.

“Krudžiai” (3D) - 11.30, 14 val.

“Krudžiai” - 10.15, 12.30, 14.45, 17 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30 val.

“Gimtadienis” - 22.40 val.

“Valentinas vienas” - 13, 18.15 val.

FORUM CINEMAS “Transo būsena” - 11.15, 13.30, 16, 18.30, 20.15, 22.45 val.

“Piktieji numirėliai” - 16.30, 19, 21.30, 23.30 val.

“Pabėgimas iš planeto Žemė” (3D) - 17.45 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 12.45 val.

“Olimpo apgultis” - 18.15, 20.45, 23.15 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” - 10.45, 13.15, 15.45 val.

“Parkeris” - 21.15, 23.59 val.

“Užmirštieji” - 11.45, 15, 18, 21, 23.45 val.

“Krudžiai” - 11.30, 14 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.15, 15.15 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Krudžiai” (3D) - 10 val.

“Transo būsena” - 17 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 15.15 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 11.45, 13.30 val.

“Piktieji numirėliai” - 19, 20.45 val.

I SALĖ “Pabėgimas iš planetos Žemė” - 10, 16.05 val.

“Pagalbos šauksmas” - 17.45 val.

“Emigrantai” - 14.45 val.

“Zambezija” - 11.35 val.

“Sniego karalienė” - 13.10 val.

“Tamsus dangus” - 21.15 val.

“Paslėptas veidas” - 19.30 val.

KLAIPĖDA

25 d. 11 val. Spektaklis-ekskursija “Ekspedicija į teatro vidų” Salė 99 25 d. 18 val. “Jis ir Ji” 26 d. 18 val. “Labanakt, mama” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 26 d. 19 val. Daugpilio teatras (Latvija). “Damų rojus” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 26 d. 18.30 val. “Trio” (J.Bramso, R.Šumano ir Klaros Šuman meilės istorija) VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Mažoji salė 27 d. 12 ir 14 val. “Našlaitė Elenytė ir Joniukas aviniukas” KEISTUOLIŲ TEATRAS 25 d. 19 val. Andriaus Kaniavos ir sunkiosios muzikos orkestro “Musė” koncertas 26 d. 19 val. “Luošys iš Ainišmano salos” 27 d. 12 val. “Geltonų plytų kelias” 27 d. 19val. “Meilė iš paskutinio žvilgsnio” MENŲ SPAUSTUVĖ 25 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “No Theatre”.

“Pamišėlio užrašai” 26 d. 19 val. Stiklinėje salėje. “Ribos” 27 d. 12 val. Kišeninėje salėje. Šokio teatras “Dansema”. “Pasaulio sutvėrimas” RAGANIUKĖS TEATRAS 27 d. 12 val. “Skraidantys meškučiai” “DOMINO” TEATRAS 25 d. 19 val. “Langas į parlamentą” VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS 27 d. 12 val. “Plėšikas Honceplocas” 27 d. 18.30 val. “Pogrindžio komedija” OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS 27 ir 28 d. 19 val. OKT studijoje. “Emigrantai”

KAUNAS KAUNO DRAMOS TEATRAS

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS “Piktieji numirėliai” - 16.30, 19, 21.30 val.

“Transo būsena” - 20.30 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 10.15 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 15.15 val.

“Užmirštieji” - 12, 14.45, 18.15, 21 val.

“Krudžiai” (3D) - 12.30, 17.45 val.

“Krudžiai” - 11.15, 14 val.

KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 25 d. 18 val. “Čigonų baronas” 26 d. 18 val. “Madam Pompadur” 27 d. 12 val. “Ausinė kepurė” 27 d. 18 val. “Aida” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 25 ir 28 d. 18 val. “Kavinė “Pas Blezą” 26 d. 18 val. “Be galo švelni žmogžudystė” 27 d. 17 val. “Gargantiua ir Pantagriuelis” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 27 d. 18 val. “Septyniolika” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 27 d. 12 val. “Snieguolė ir septyni nykštukai” KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 25 d. 18 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Visu greičiu atgal” 27 d. 17 val. Vilniaus jaunimo teatras. “Patriotai” KAUNO ROMUVOS KINO TEATRAS 27 d. 12 val. “Raganiukės” teatras. “Geras šuo Ferdis”

25 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė” 26 d. 18 val. Rūtos salėje. “Apsivalymas” 26 d. 19 val. Tavernos salėje. “Ketvirtoji kėdė” 27 d. 19 val. Mažojoje scenoje. “Žemės ar moters” 27 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Priežastys ir pasekmės”

KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 27 d. 12 val. Pantominos teatras “A”.

“Pasakos telefonu” 27 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras.

“Viskuo kaltas teatras” KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 27 d. 18.30 val. “Veronika” KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 26 d. 11.30 val. Festivalio “Karakumų asilėlis 2013” atidarymas

26 d. 12 val. Vilniaus teatras “Lėlė”. “Aukso obelėlė, vyno šulinėlis” 26 d. 18 val. “Šalia” 27 d. 12 val. Kauno lėlių teatras “Nykštukas”.

“Pagrandukas” 27 d. 15 val. Maskvos teatras “Trilika”.

“Krištolinė pasaka” KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 27 d. 19 val. “Domino” teatras. “Sex guru” PRAMOGŲ BANKO SENOJI SALĖ 26 d. 14 val. Šeimos teatras “Maria-Iskusnica” (Baltarusija). “Aukso lietaus sūnus” 27 d. 19 val. Jordi Bertran teatro kompanija (Ispanija). “Visuel Poems”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 26 d. 18 val. “Skerdynių dievas” 27 d. 18 val. “Į sveikatą, pone!”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 25 d. 18 val. Mažojoje salėje. “Aš buvau namuose ir laukiau, kol ateis lietus” 27 d. 17 val. “Paskutinysis iš aistros kamuojamų meilužių” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 26 d. 12 ir 15 val. Koncertuoja Čiurlionio kvartetas, Artūras Novikas (klavišiniai) ir vokalinis ansamblis “Jazz Island” PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS 27 d. 12 val. “Tigriukai ir drambliukai” PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI 25 d. 18 val. “Domino” teatras. “Paryžiaus katedra”

KAZLŲ RŪDA KAZLŲ RŪDOS KULTŪROS CENTRAS 25 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

RASEINIAI RASEINIŲ KULTŪROS CENTRAS 26 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

2013 04 25 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 5:56 leidžiasi 20:39

Orai MĖNULIS

+13 Oslas

Antroji pilnaties diena

Pilnatis IV 24

dienos ilgumas

Delčia IV 30

Jaunatis V 10

+9 Helsinkis

+14

Stokholmas

Priešpilnis V 17

+9

Dublinas +11 +20 Londonas

+14 +6

Šiauliai

+14 +5

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: debesuota su pragiedruliais, kai kur palis.

Temperatūra dieną 9-14 laipsnių šilumos.

Bordo +14 +5

Kaunas VILNIUS

+25 +14 +6

Lisabona

Alytus Druskininkai

Rytoj: debesuota su pragiedruliais, daug kur palis. Temperatūra naktį 1-4 laipsniai šilumos, dieną 12-16 laipsnių šilumos.

+19 Amsterdamas

+25

Ukmergė

+14 +5

+21 Madridas

+21 Barselona

+10 Ryga

+12 Kopenhaga

+24 Paryžius

Kėdainiai +9 +7

+9 Sankt Peterburgas

Talinas

14:43

Palanga

19

Vilnius Minskas +18 +16 Varšuva +22

+19

Berlynas +22 Praha

+23 Miunchenas

+22 Nica

+26 Roma

+13 Maskva

+14

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +24 +25 +26 Bukareštas Varna Dubrovnikas +25 Sofija +24

+23

Stambulas +18

Malaga +23

115-oji metų diena. Balandžio dvidešimt penktoji, ketvirtadienis, ketvirtoji 17-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 250 dienų.

Vardadienį šiandien švenčia: Morkus, Tolmantė, Žadmantė.

Geros dienos!

Alžyras +19

Tunisas +23

Atėnai

+22 Larnaka

LÎ

Kryžiažodis

Horoskopai Jautis 04 21 - 05 20

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Šios savaitės nugalėtoją skelbsime gegužės 13 dieną. Atsakymą siųskite el. paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Balandžio 24 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... .................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Puikus metas - nepraleiskite sėkmės. Būsite kūrybingi, sumanūs, veiklūs. Tvarkydami reikalus venkite pažeisti įstatymus.

Palanku spręsti artimųjų problemas.

Jautis. Nesipriešinkite tam, kas vyksta. Geri dalykai šiandien greičiausiai ateis savaime. Kažkas iš artimųjų dėl jūsų nerimaus. Dieną derėtų skirti šeimai.

Dvyniai. Šiandien jus gali susirasti senas draugas, buvęs partneris ir pasiūlyti kažką netikėto. Žiūrėkite, kad viskas būtų teisėta.

Galima romantiška pažintis.

Vėžys. Pradėsite spręsti finansų ir meilės problemas. Moterims reikėtų būti atkaklioms, vyrams nederėtų prieštarauti dailiosios lyties atstovėms.

Liūtas. Netikėtos sėkmės metas. Tvarkydami meilės reikalus elkitės ryžtingai, tiesa, neatskleiskite motyvų. Seksis moterims, vadovaujančioms dideliam kolektyvui.

Mergelė. Atidžiau įsiklausykite, ką kalba artimieji. Galite išgirsti svarbios informacijos.

Sužinoti dalykai suteiks pranašumą bendraujant su partneriais.

Svarstyklės. Nebūkite šykštūs, ypač draugams. Šiandien galite rasti gerbėjų tarp įtakingų asmenų. Tinkamas laikas kreiptis į vadovą. Vakarą skirkite vaikams.

Skorpionas. Jūsų nauji sumanymai tikrai šaunūs. Nereikėtų sielotis, jei iškart nepavyks padaryti taip, kaip svajojote. Gera proga prisiminti senus projektus. Šaulys. Derėtų atsižvelgti į ankstesnes klaidas. Rizikuoti verta, jei reikalas susijęs su dideliais pinigais ar tikrais jausmais. Nešvaistykite laiko veltui.

Ožiaragis. Pasikliaukite partneriais ir netrukdykite jiems veikti. Palankus metas taikytis su sutuoktiniu. Viskas vykta tik į naudą, nors nenorite tuo tikėti.

Vandenis. Geras laikas ieškoti patikimų partnerių, darbo vietos. Palanku pradėti sveikatos stiprinimo kursą. Tinka spręsti šeimos santykių problemas. Žuvys. Nors būsite užsiėmę, jausmams bus kur pasireikšti.

Susitikimo su jumis itin laukia mylimas asmuo. Diena palanki tvarkyti reikalus menininkams.

20

2013 04 25 Lietuvos žinios

Margumynai

Programišių “pokštas”

Pražuvėlė atsirado Kovo pabaigoje dingusi mylimiausia Brigitte Bardot katė rasta netoli Sen Tropezo ir jau grąžinta šeimininkei.

Dvejų metų katė Rontonton pabėgo iš namų greičiausiai išsigandusi benzininio pjūklo skleidžiamų garsų, kai sodininkas genėjo medžius B.Bardot namo sode.

Nusiminusi aktorė ir gyvūnų globėja kreipėsi į vietos laikraščius prašydama padėti rasti pražuvėlę.

Ji apibūdino savo numylėtinę kaip “mažytę, apvalutę katytę be antkaklio”. Radusiajam augintinę

B.Bardot pažadėjo sumokėti net 600 eurų.

Tačiau prabėgo visas mėnuo, kol pabėgėlė grįžo namo. Praėjus kelioms savaitėms po dingimo Rontonton pastebėjo vieno Sen Tropezo priemiestyje esančio namo prižiūrėtojai. Jie priglaudė gyvūnėlį ir ėmė juo rūpintis. Kai užsuko anūkas, šis iš karto suprato šią katę matęs internete kaip pradingusią.

Tad netrukus Rontonton gyva ir sveika buvo grąžinta šeimininkei.

B.Bardot savo pažadą ištesėjo.

Katę grąžinusiems žmonėms ji sumokėjo žadėtą atlygį.

•

Programišiai “sužalojo” JAV prezidentą B.Obamą. / AFP/Scanpix nuotrauka

Kompiuterių įsilaužėliai išgąsdino amerikiečius. Jie įsibrovė į naujienų agentūros “The Associated Press” (AP) paskyrą socialiniame tinkle “Twitter” ir pasiuntė klaidingą pranešimą, esą JAV prezidentas Barackas Obama sužeistas per du sprogimus Baltuosiuose rūmuose.

Trumpoje žinutėje, paskelbtoje AP paskyroje, sakoma: “Svarbu: Du sprogimai Baltuosiuose rūmuose; Barackas Obama sužeistas.” Prieš kibernetinę ataką, kurios taikiniais tapo AP “Twitter” ir “AP Mobile Twitter” paskyros, buvo mėginama klasta

išgauti svarbią informaciją iš AP korporacijos tinklo. Naujienų agentūra savo paskyroje verslo vartotojams paskelbė, kad į jos “Twitter” paskyrą buvo įsibrauta, ir sustabdė naujienų siuntimą šiais kanalais.

AP atstovas Paulas Colfordas nurodė, kad agentūra po šios atakos blokavo savo kitas “Twitter” paskyras ir bendradarbiauja su šiuo trumpųjų pranešimų portalu ieškodama saugumo spragos. JAV federalinis tyrimų biuras taip pat tiria incidentą.

Baltųjų rūmų atstovas Jay Carney ramino, kad prezidentas sveikas ir gyvas. “Galiu pasakyti, kad prezidentas jaučiasi gerai, - pareiškė ats-

tovas, kai tik pasirodė klaidinanti žinutė. - Ką tik buvau su juo.”

Atsakomybę už šią kibernetinę ataką prisiėmė interneto aktyvistai, palaikantys Sirijos prezidentą Basharą al Assadą. Tai buvo nebe pirmas jų išpuolis prieš garsias žiniasklaidos organizacijas. Ši grupuotė, pasivadinusi Sirijos elektronine armija, šiais metais taip pat buvo sėkmingai įsibrovusi į naujienų agentūros AFP ir JAV transliuotojo “CBS News” paskyras socialiniame tinkle “Twitter”. Ši grupuotė anksčiau yra prisiėmusi atsakomybę už įsilaužimus į “Sky News Arabia” ir “al Jazeera Mobile” portalus.

•

P.Brosnanas taps šnipu

gus”, taigi vėl įšoksiu į kino areną.

Manau, scenoje dar yra vietos kitam šnipui! Danielis Craigas negali visko susigrobti sau. Kartu su manimi vaidinsianti žvaigždė yra žavi aktorė O.Kurylenko. Ji vaidino su D.Craigu, dabar vaidins su Brosnanu! Ji nuostabi aktorė ir graži moteris.”

•

Bokso ringe “nubaudė” ministrą Raumeningas Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas pasigyrė iškvietęs vieną savo ministrą į sparingo treniruotę ir joje “nubaudęs” politiką už klaidas.

R.Kadyrovas socialinio tinklo “Instagram” žinutėje rašė surengęs sparingo sesiją ir “davęs pylos” šio pietinio Rusijos regiono sporto ir fizinės kultūros ministrui, kaltinamam dėl prastos savo ministerijos pastato priežiūros. “Savo kairiu ir dešiniu kabliu paaiškinau jam, kad reikia naudotis savo galva”, - rašo autoritarinis Čečėnijos prezidentas.

Tuo tarpu Rusijos televizija NTV parodė vaizdo įrašą, kaip R.Kadyrovas ringe boksuojasi su ministru Salambeku Ismailovu, šis dengiasi nuo prezidento smūgių, taikomų į veidą ir korpusą. Kova vyko du raundus, stebint teisėjui. R.Kady-

Filmų apie agentą 007 žvaigždė Pierce’as Brosnanas grįžta į šnipų žaidimus naujame trileryje. Čia jis pasirodys su Džeimso Bondo mergina - aktore Olga Kurylenko.

Kino juosta “Lapkričio žmogus” kuriama pagal knygą tuo pačiu pavadinimu. Filmo ekranizacijos teises įsigijo P.Brosnanas ir jo prodiuserių bendrovės partneriai.

P.Brosnanas, kuriam ateinantį mėnesį sukaks 60 metų, sakė: “Ketinu vykti į Serbiją kurti savo filmo apie šnipus. Pagaliau turiu režisierių, kurio norėjau - Rogerį Donaldsoną, ir ketinu sukurti filmą “Lapkričio žmo-

B.Bardot jau atgavo savo katę. / profi-forex.org nuotrauka

rovas nurodė leidęs ministrui dėvėti šalmą, “nes jam rytoj reikės eiti į darbą”.

R.Kadyrovas rašė “Instagram”, kad “veiksminga tokiu būdu bausti pareigūnus už jų klaidas” ir kad jis ministrui net padarė paslaugą.

“Manau, geriau jam leisti ringe išlieti savo neigiamą energiją, nei parsinešti blogą nuotaiką namo”, aiškino jis.

Buvęs vienas Čečėnijos sukilėlių lyderių, perėjęs į Kremliaus pusę, R.Kadyrovas yra įgijęs mėgėjiško bokso “sporto meistro” titulą. Jis nevengia pabrėžti “kieto vaikino” įvaizdžio. Kritikai kaltina R.Kadyrovą žmogaus teisių nepaisymu ir autoritariniu valdymu.

Kontaktinio sporto šakos, tokios kaip boksas, ypač imtynės, yra labai populiarios Šiaurės Kaukazo regione, iš kurio kilę daug čempionų.

P.Brosnanas ir O.Kurylenko vaidins filme “Lapkričio žmogus”.

Reuters/SIPA/Scanpix nuotraukos

Populiariausias britų gėrimas

Britų arbatos gėrimo ritualai nesikeičia daugelį metų. freegreatpicture.com nuotrauka

Britai per dieną išgeria 166 mln. puodelių arbatos, ji pagal populiarumą vis dar lenkia kavą.

Naujausias britų arbatos gėrimo įpročių tyrimas parodė, kad per dieną jie išgeria 11 mln. galonų (apie 50 mln. litrų) šio gėrimo. Beveik ketvirtadalis jų perdien suvar-

toja mažiausiai po penkis puodelius arbatos. Tačiau, nors sparčiai plečiamas kavinių tinklas Didžiojoje Britanijoje, kavos per dieną britai išgeria tik 70 mln. puodelių.

Vienas iš penkių apklaustųjų sako be rytinio gėrimo negalintis pradėti dienos. Daugelis britų yra savo įpročių vergai ir visada stengiasi gerti iš to paties puodelio. Be to, daugiau nei pusė jų pripažįsta, kad arbatos gėrimo ritualai nesikeičia jau daugelį metų. Dauguma renkasi tamsesnę ir stipresnę arbatą, mažiau kam patinka silpnesnė ir su daugiau pieno. Vis dėlto arbatiniuose plikoma arbata tampa vis didesne retenybe ir pagal populiarumą nusileidžia arbatos

maišeliams - tik vienas iš penkių britų arbatą gaminasi tradiciniu būdu.

Apklausa, kurioje dalyvavo 2 tūkst. respondentų ir buvo atlikta vyresnių žmonių labdaros organizacijos WRVS užsakymu, turėjo parodyti, kad puodelis kvapnios arbatos ir prie jo užmegztas pokalbis gali padėti palengvinti vienatvę. Didžiosios Britanijos arbatos tarybos pirmininkas Williamas Gormanas įsitikinęs, kad šio gėrimo populiarumą britų visuomenėje užtikrino jo nauda sveikatai. “Kai pagalvoji, kas lemia sveiką gyvenimo būdą, prisimeni arbatą. Ji atpalaiduoja raumenyną, be to, turi kofeino, kurio yra ir kavoje”, sakė W.Gormanas.

•

R.Kadyrovas ministrą apipylė smūgių kruša. news.france.com, WENN, AFP, BNS, LŽ

•