2013 m. balandžio 29 d. / Pirmadienis / Nr.97 (13522)

Kaina

2013 m. balandžio 29 d. / Pirmadienis / Nr. 97 (13 522)

1,99 Lt

Lietuvos žinios VERSLAS

KULTŪRA

DIENOS TEMOS

Aludarių karas perauga į “šaltąjį”

Valdovų rūmai rengiasi atidarymui 13p.

Kaip mes mylime lenkus, o jie - mus 5p.

9p.

Užmūsų kalbą ir valstybę UŽSIENIS

Išsilavinę ispanai į tėvynę negrįžta

Ispanijoje jau 6 mln. žmonių, tarp jų daugiau kaip 1 mln. jaunimo, neturi darbo. Jokios perspektyvos tėvynėje nematantys jauni ispanai pradėjo bėgti iš šalies. Per praėjusius metus iš tėvynės išvažiavo 280 tūkst. jaunų ispanų, kurie iki tol nė nenorėjo girdėti apie emigraciją. Šiandien jie jau įsidarbinę arba ieško darbo tokiose šalyse kaip Vokietija, Jungtinė Karalystė, Argentina ir Venesuela. Jauni ispanai internete dalijasi patirtimi apie darbo paieškas užsienyje. Kai kas nurodo, kam ir kiek reikia duoti, kad greičiau gautum vizą, įdeda filmuotos medžiagos iš emigra6p. vusiųjų gyvenimo.

Oresto Gurevičiaus nuotrauka

TOMAS BAŠAROVAS

Prie Seimo vakar susirinkę mitinguotojai skandavo: “Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę!” Valdžia raginta nepaisyti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) reikalavimų.

Vakar 14 val. į skverelį prie Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, šalia Seimo rūmų, suplūdo maždaug tūkstantis mitinguotojų. Susirinkusiųjų minioje būriavosi patriotai, laisvės kovų dalyviai, intelektualai, politikai, jaunimas. “Tautinė valstybė - vertybė”, “Vilniaus krašto polonizacijai - ne”, “Apginkime protėvių že-

mę, mūsų valstybinę kalbą ir žemių vientisumą”, - vėjo plaikstomų trispalvių jūroje mirguliavo mitinguotojų plakatai.

Susirinkusieji piktinosi valdančiajai koalicijai priklausančios LLRA reikalavimais rašyti vietovardžius dviem kalbomis, o nelietuviškus asmenvardžius dokumentuose - nelie-

tuviškais rašmenimis, leisti laikyti skirtingą lietuvių kalbos egzaminą lietuvių ir tautinių mažumų mokyklų abiturientams.

Viešą kvietimą į mitingą dar praėjusią savaitę išplatino ir pasirašė per keliasdešimt garsių Lietuvos rašytojų, menininkų, mokslininkų, 4p.

Sąjūdžio aktyvistų.

Kliūtys - dar ne atominio projekto pabaiga Nepriklausomas ekspertas Romas Švedas įsitikinęs, kad sunkumus, kilusius įgyvendinant Visagino atominės elektrinės projektą, reikia vertinti ne kaip pretekstą jo atsisakyti, o kaip būtinas spręsti problemas.

Kaip teigia buvęs energetikos viceministras R.Švedas, jei manoma, kad nauja atominė jėgainė yra per didelė finansinė našta Lietuvai, galima persvarstyti mūsų šalies dalį projekte, ieškoti kitų potencialių investuotojų.

“Tačiau tai neturi tapti pretekstu nubraukti visą jau padarytą darbą,

ORAI

nuvilti Latviją ir Estiją, kurios taip pat nori užsitikrinti elektros energijos tiekimą”, - interviu “Lietuvos žinioms” pabrėžė nepriklausomas ekspertas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius R.Švedas.

3p.

Debesuota, visame krašte numatomas lietus.

Temperatūra dieną 10-14 laipsnių šilumos.

19p.

2

2013 04 29 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Atominės nebus KĘSTUTIS GIRNIUS

Praėjusią savaitę buvo daug šnekama apie atominės elektrinės statybą, jos pastatymo sąlygas, numatomus pokalbius su regioniniais partneriais ir t. t. Tačiau viskas baigsis kalbomis. Jėgainė nebus statoma. Galutinio sprendimo kol kas nepriimta, kai kurie atsakingi valdančiosios koalicijos nariai gal ir nuoširdžiai tiki, kad pasiseks pašalinti visas kliūtis. Bet toks milžiniškas projektas negali būti įgyvendintas be tvirto ryžto ir rimto įsipareigojimo, o dabartinė Vyriausybė neturi nei vieno, nei kito.

Premjeras Algirdas Butkevičius ir energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius išvardijo bent penkias sąlygas, būtinas Visagino atominės elektrinės (VAE) projektui atnaujinti. Jam turi pritarti visuomenė ir politikai, statybas privalu atpiginti, naujoje jėgainėje gaminamos elektros kainą - sumažinti. Be to, į projektą turėtų investuoti pati Japonijos korporacija “Hitachi”, o būsimos partnerės Estija ir Latvija - prisiimti atitinkamą dalį visų parengiamųjų darbų išlaidų. Nebus lengva užtikrinti šių sąlygų, ypač paskutinės, įgyvendinimo.

Teoriškai visuomenės ir politikų pritarimą turėtų būti lengviausia pasiekti.

Jis vienintelis priklauso tik nuo Lietuvos žmonių valios. Politikai geba susi-

tarti, ypač jei susitarimas yra principinis, kitaip sakant, nereikalaujantis konkrečių veiksmų ar nutarimų artimiausiomis dienomis. Tai, kad pažadėti lengva, rodo Lietuvos įsipareigojimas stojant į NATO skirti 2 proc. BVP gynybos išlaidoms. 2004-ųjų kovo 17 dieną vienuolika Lietuvos parlamentinių partijų patvirtino šį įsipareigojimą, bet greitai jį užmiršo. Neseniai vėl pasižadėta didinti gynybos išlaidas, tik gerokai kukliau. Tad jei partijos susitartų elektrinę statyti, tai toli gražu nereikštų, kad statybos ir pajudėtų iš mirties taško, nes politikų elgesį labiau lemia konjunktūra negu įsipareigojimai.

Kaip parodė referendumas, pernai spalį dauguma gyventojų buvo neigiamai nusiteikę jėgainės atžvilgiu. Nežinia, ar tai tvirta nuostata, ar ji pasikeistų, jei valdžia rimtai pasistengtų žmones įtikinti, kad atominė elektrinė yra Lietuvos energetiniam saugumui būtinas ir ūkiškai racionalus projektas.

Veikiausiai to nesužinosime. Naujas referendumas vargu ar bus rengiamas, o Vyriausybė tikrai nepersistengs siekdama gyventojams išaiškinti atominės pranašumus.

Reikalaujama, kad statybos kaina būtų sumažinta. Natūralu. Kas nori permokėti už prekę ar paslaugą? Bet jei ir pasisektų išsiderėti mažesnę kainą, nėra garantijų, kad ilgainiui nereikėtų mokėti gerokai brangiau. Bran-

duolinių jėgainių statybos turi vieną beveik nekintamą savybę - darbai užtrunka gerokai ilgiau negu numatyta, o kaina smarkiai pakyla. Naujausias pavyzdys - Suomijoje statomas Olkiluoto 3 blokas. Jis turėjo pradėti veikti 2009-aisiais, bet, naujausiomis žiniomis, bus įjungiamas 2016 metais. Jei nekorumpuotiems suomiams taip nesiseka, vargu ar sklandžiau statybos darbai vyktų Lietuvoje.

Jei partijos susitartų elektrinę statyti, tai toli gražu nereikštų, kad statybos ir pajudėtų iš mirties taško, nes politikų elgesį labiau lemia konjunktūra negu įsipareigojimai.

Siekiama, kad jėgainėje gaminamos elektros kaina būtų sumažinta, o visas projektas atsipirktų. Žinovų nuomonės šiuo klausimu skiriasi. Nurodoma, jog dabar statoma per 50 naujų reaktorių, dar apie 160 planuojama statyti arba jau užsakyta. To nebūtų, jei branduolinė energija neatsipirktų. Kita vertus, kiekvienas projektas yra skirtingas. Tai, kad atominėse jėgainėse gami-

nama elektra paprastai būna konkurencinga, dar nereiškia, jog Lietuvoje ji nebus nuostolinga dėl skirtingų finansavimo sąlygų ir kitų priežasčių. Bet čia ekspertų reikalas.

Ar “Hitachi” sutiks pati investuoti į projektą? Praeitą savaitę korporacija pranešė stebinti debatus dėl energetikos strategijos Lietuvoje, laukianti jų rezultatų, ir pridūrė, kad visada yra pasiruošusi “teigiamai prisidėti prie diskusijų, kaip užtikrinti energetinį saugumą Baltijos jūros regione”.

Diplomatiškas, bet ir neįpareigojantis pasakymas. Žiniasklaida skelbė, kad “Hitachi” gal bus siūloma investuoti ne tik į VAE, bet ir į Visagino regiono bei visos Lietuvos ekonomiką, pavyzdžiui, pastatyti vieną arba kelias gamyklas, skirti lėšų transporto infrastruktūrai gerinti, į lietuvišką finansų rinką atvesti patikimą japonų banką. Prašyti niekas nedraudžia, kaip ir nepaisyti prašymo. Vargu ar “Hitachi” tokios sąlygos būtų priimtinos, be to, korporacija, kad ir kiek stengtųsi, kažin ar gebėtų įtikinti japonų bankus brautis į rinką, kuri seniai yra tapusi privačia Skandinavijos bankų valda. Kiekvienu atveju Lietuva nesulauks tvirtesnio įsipareigojimo iš “Hitachi”, kol nesusitars su regioniniais partneriais.

Atominės jėgainės likimas priklauso nuo Estijos ir Latvijos sprendimo.

Lietuva turi teisę prašyti, kad kaimynės finansiškai prisidėtų prie parengiamųjų darbų, ir jei mūsų valstybei vadovautų Vyriausybė ir ministras pirmininkas, kurie rimtai siektų įveikti visas įmanomas kliūtis, būtų galima tikėtis pritarimo. Tačiau Estijos ir Latvijos vadovai žino apie padėtį Lietuvoje, referendumo rezultatus, ūkio ministrės pastabas, premjero svyravimus ir prieštaringus aiškinimus, beveik visuotinį valdančiosios koalicijos abejingumą ar net priešingumą atominei. Kaimynės, jau anksčiau reiškusios susirūpinimą dėl atominės elektrinės statybos vilkinimo, nedidins investicijų, jei neturės garantijų, kad projektas bus įgyvendinamas iki galo. Pasitikėjimo nekeliantį projektą Lietuva savo reikalavimu, kad Estija su Latvija prisiimtų didesnę finansinę naštą, padaro dar nepatrauklesnį. Galbūt sąmoningai ir nemėginama atbaidyti kaimynių, bet keldama dar daugiau abejonių tarp dvejojančiųjų Vyriausybė užtikrina, jog nieko nebus daroma.

Atominės projektą gali atgaivinti tik vienas dalykas - būtent, jei paaiškėtų, kad be jėgainės būtų sunku užtikrinti Baltijos šalių elektros energijos sistemos sinchronizavimą su žemyninės Europos tinklais, jų integravimą į Europos Sąjungos vidaus elektros rinką. Šio klausimo tyrimo rezultatai bus paskelbti rudenį.

•

Seimo tribūna

Kariuomenės finansavimas per mažas Seimo narė konservatorė Rasa Juknevičienė mano, kad nepakankamai finansuodami krašto apsaugą galime tapti viena silpniausių NATO grandžių.

- Dirbate Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Kokias grėsmes - išorines ir vidines Lietuvai įžvelgiate?

- Pagrindinis iššūkis Lietuvos saugumui šiandien - mūsų energetinė priklausomybė. Importuojame daugiau kaip 60 proc. elektros energijos, turime vienintelį dujų vamzdį ir visa infrastruktūra sujungta su buvusios Sovietų Sąjungos sistema. Mūsų Vyriausybės atlikti darbai, parengti projektai turi būti vykdomi, ir greitai bei efektyviai. Taip tą grėsmę galima sumažinti.

Iš kitų grėsmių įvardyčiau įtaką mūsų informacinei erdvei. Deja, šia tema daugiau kalba kaimynai negu mes.

Neseniai Estijos saugumo tarnyba paskelbė viešą ataskaitą, kurioje gyventojai informuojami apie tai. Visame pasaulyje nemaži pinigai plaukia iš Rusijos Federacijos, kad žmonių protai būtų veikiami per žiniasklaidą, politikus, vietos nuomonių formuotojus.

Panašūs procesai vyksta ir Lietuvoje.

Negaliu pasakyti, kiek konkrečiai pi-

Romo Jurgaičio nuotrauka

R.Juknevičienė: “Per mažas yra ne tik kariuomenės, bet ir tokių institucijų kaip policija, VSD, kitų struktūrų finansavimas.” nigų iš Rusijos nusėda žiniasklaidai, bet jų skiriama, ir tai faktas.

Nors artimiausią penkmetį tiesioginės karinės grėsmės neįžvelgčiau, tai, kas bus po penkerių metų, šiandien sunku pasakyti. Šalia mūsų valstybės sienų aktyviai militarizuojasi Rusija.

Baltarusija vis labiau grimzta į Rusijos įtaką, joje nuo 2014 metų bus dislokuotos raketos S-300. Taigi šalia Lietuvos

Lietuvos žinios

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Bašarovas V.Sinicaitė

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2204) (tel. 249 2247)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

įsikurs rusiškos karinės bazės. Vakarinėje Rusijos dalyje karinės pajėgos sparčiai modernizuojamos, tai daroma orientuojantis į oro ir kosmoso pajėgas, pačias naujausias technologijas.

Iš vidinių grėsmių išskirčiau visuomenės būseną. Daugelis žmonių jaučia socialinį nesaugumą. Politinė sistema nėra stipri, tad visuomenei lengva daryti įtaką, ja manipuliuoti, ją pažeisti.

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Tyrimai J.Tvaskienė V.Kvedaras

(tel. 249 2238) (tel. 249 2245)

Spec. korespondentas G.Mikšiūnas (tel. 249 2224) Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209) „Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“ J.Čiulada

Ekonomikos krizė sumažino finansines galimybes atremti šiuos iššūkius.

Per mažas yra ne tik kariuomenės, bet ir tokių institucijų kaip policija, Valstybės saugumo departamentas, kitų struktūrų finansavimas. Jos turėtų gauti geresnį aprūpinimą, kad galėtų būti pasirengusios toms grėsmėms.

- Lietuvos kariuomenėje tarnauja beveik 8 tūkst. profesionalių karių ir per 4 tūkst. savanorių. Ar tokio dydžio kariuomenės Lietuvai užtenka?

- Taikos sąlygomis ir nuolat rengiant rezervą tokios kariuomenės pakaktų.

Tačiau reikia daug intensyviau ruošti rezervą iš augančios kartos ir pakartotinai apmokyti tuos, kurie turi pirminių įgūdžių ginti savo kraštą.

Karius būtina aprūpinti ginkluote, technika, jie privalo pakankamai treniruotis. Čia vėlgi didelis iššūkis, išsprendžiamas ne per vieną dieną.

- Pagal krašto apsaugos finansavimą velkamės kitų NATO valstybių uodegoje. Skaičiuojama, kad tam skiriame mažiau negu 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Kur veda nepakankamas krašto apsaugos finansavimas?

- Krašto apsaugos finansavimas buvo mano didžiausias galvos skausmas.

Manau, tokį patį galvos skausmą jaučia ir dabartinis krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Tikiuosi, politinių par-

(tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207) Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 687) 95837) Interneto svetainė www.lzinios.lt

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

tijų susitarimas, pasirašytas praėjusiais metais, ir gerėjanti ekonomikos padėtis leis įgyvendinti tą susitarimą, ateityje po truputį didinant krašto apsaugos finansavimą.

Dėl to, kad per mažai lėšų skiriame krašto apsaugai, labai greitai galime pasijusti viena silpniausių grandžių NATO struktūroje. Tai atsiliepia ir partnerių požiūriui į mus. Kadangi gynybai neskiriame tiek dėmesio, kiek derėtų, kodėl jie turėtų labiau rūpintis mūsų gynyba negu mes patys?

Tai sudaro ir neigiamą emocinę aplinką pačioje kariuomenėje. Juk jos žmonės mato, kad batalionai nėra gerai aprūpinti, neužtenka lėšų pratyboms.

- Lietuva šiemet planuoja išvesti savo karius iš Afganistano Goro provincijos. Kaip vertinate mūsų šalies misiją?

- Lietuva garbingai atliko ir tebeatlieka šią misiją. Pasirodėme kaip solidarūs partneriai, pagal savo galimybes skyrėme daug dėmesio misijai Afganistane. Mūsų kariai užsigrūdino, įgijo patirties, kurią, prireikus, panaudos ir savo kraštui ginti.

Afganistanui dar ilgai ir daug reikės padėti. Ta pagalba truks ne vienus metus, bet, tikėtina, kitomis formomis.

•

Seimo narę kalbino ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Korespondentai krašte Kaunas G.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310) K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802) Klaipėda V.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83) D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583) Panevėžys D.Baronienė (tel. (8 620) 10476) Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080) Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

2013 04 29 Lietuvos žinios

Dienos temos

3

Kliūtys - dar ne projekto pabaiga tą, spręsti iškilusius sunkumus, o po kelerių metų darbo sakome: “Žinote, apsigalvojome.”

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Nepriklausomas ekspertas Romas Švedas įsitikinęs, kad sunkumus, kilusius įgyvendinant Visagino atominės elektrinės (VAE) projektą, reikia vertinti ne kaip pretekstą jo atsisakyti, o kaip būtinas spręsti problemas.

Būtinas sutarimas

Kaip teigia buvęs energetikos viceministras R.Švedas, jei manoma, kad nauja atominė jėgainė yra per didelė finansinė našta Lietuvai, galima persvarstyti mūsų šalies dalį projekte, ieškoti kitų potencialių investuotojų.

“Tačiau tai neturi tapti pretekstu nubraukti visą jau padarytą darbą, nuvilti Latviją ir Estiją, kurios taip pat nori užsitikrinti elektros energijos tiekimą”, - interviu “Lietuvos žinioms” pabrėžė nepriklausomas ekspertas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius Romas Švedas.

Politikavimo įkaitas - VAE projektas tebekybo ore. Kalbama, esą Lietuvai jis per brangus. Tačiau drauge užsimenama, kad jei pavyktų sumažinti projekto kainą, jis galėtų būti įgyvendinamas toliau. Kokia, jūsų nuomone, šio projekto ateitis?

- Kalbėdami apie tokius didelius projektus turėtume susitelkti į principinius dalykus. Sunkumus, iškilusius įgyvendinant VAE projektą, reikia vertinti ne kaip pretekstą jo atsisakyti, o kaip problemas, kurias reikia spręsti.

Nors vyksta dalykinės diskusijos ir svarstomi įvairūs technologiniai, finansiniai klausimai, projektas jau tapo vidaus politikavimo įkaitu.

Sutinku, kad VAE kaina neturėtų būti pernelyg didelė, branduolinė sauga privalėtų būti aukščiausių standartų, projekte turėtų toliau dalyvauti visi regioniniai partneriai. Tai baziniai, pamatiniai principai. Projektą plėtoja energetikos kompanijos, jis turi būti komerciškai atsiperkantis, kitaip nereikėtų jo įgyvendinti. Projektą vykdančios bendrovės elektros energiją, kurią ateityje VAE pagamins, privalės parduoti Lietuvos, Europos Sąjungos (ES) rinkoje. Vadinasi, jos prisiima komercinę riziką ir skaičiuoja, kad sugebės parduoti elektros energiją.

Yra stereotipas, kurį norėčiau sulaužyti. Kalbėdami apie elektros energiją neretai mąstome tik apie jos rinką Lietuvoje. Kodėl nesvarstome, kad VAE pagamintą elektrą galėtume eksportuoti? Pažvelkime į didžiulę Lenkijos rinką, kurioje elektra gaminama naudojant akmens anglis. Savo elektros energiją galėtume eksportuoti ir į Šiaurės šalis. Dėl to į VAE projektą turėtume žiūrėti dvejopai: ir kaip į instrumentą, užtikrinantį energetinį saugumą, ir kaip į verslo projektą, kurio pagrindu eksportuotume elektros energiją į didelę ES rinką.

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

- Kodėl nepateikiama aiškaus atsakymo dėl VAE projekto?

- Matyt, dar reikia pamąstyti. Kaimynės Latvija ir Estija, Japonijos kompanija “Hitachi” yra geros verslo partnerės - lanksčios, kantrios, vis laukiančios. Jeigu mums, kaip projektą priimančiai šaliai, dar būtina pamąstyti, taip ir elkimės. Čia nėra nieko bloga. Tik nereikia taip dažnai, kartais net keliskart per dieną, keisti savo pozicijos. Oficialių pareigūnų išsakytos nuomonės sukuria politines pasekmes.

- Teigiama, kad jei VAE veiktų 60 metų, elektros savikaina būtų didesnė negu rinkoje. Juk ir jūs tikriausiai nenorėtumėte už elektros energiją mokėti daugiau nei rinkos kaina?

- Tokiems argumentams nesu linkęs pritarti, nes niekas negali pasakyti, kiek kainuos duona, pienas ar litras geriamojo vandens po 60 metų ir kokia bus energetika po kelių dešimtmečių. Kai atominės elektrinės pastatymo išlaidos atsiperka, ji, vaizdžiai kalbant, pradeda investuotojams dėti auksinius kiaušinius. Tada atominėje jėgainėje gaminama elektra tampa antra pagal pigumą po pagaminamos hidroelektrinėse.

To niekas negali nuginčyti. Kad ir kokia padėtis būtų rinkoje, VAE pagaminamos elektros energijos kaina bus labai konkurencinga.

Jeigu manoma, jog atominė elektrinė - per didelė finansinė našta Lietuvai, svarstykime apie mūsų valstybės dalį projekte, peržiūrėkime ją, ieškokime kitų potencialių investuotojų. Tačiau tai neturi tapti pretekstu nubraukti visą jau padarytą darbą.

Kviečiu politikus gerai apsvarstyti problemas, diskutuoti ir jas spręsti. Mū-

R.Švedas: “Tampame valstybe, kuria negalima pasitikėti, nes ji nuolat keičia savo poziciją.” sų šalies politikų bėda, kad keičiantis Seimo kadencijai, valdančiajai daugumai, jie neįstengia užtikrinti ilgalaikių projektų įgyvendinimo tęstinumo. Taip tampame valstybe, kuria negalima pasitikėti, nes ji nuolat keičia savo poziciją.

Politikai pasislėpė už tautos - Dauguma patariamajame referendume dalyvavusių gyventojų pasisakė prieš naujos atominės jėgainės statybą. Nusprendus toliau įgyvendinti VAE projektą būtų nepaisoma tautos nuomonės. Ar neįžvelgiate čia problemos?

- Į šį dalyką žiūriu kitaip. Esu už referendumus. Politikams labai svarbu tartis su gyventojais. Tačiau nusprendę rengti šį referendumą jie pasielgė neatsakingai. Kodėl? Referendumas sukelia teisines, politines, net emocines pasekmes, nes tai - žmonių nuomonė. Jos reikia klausti laiku.

Prieš šešerius metus, kai buvo priimtas Atominės elektrinės įstatymas, Seimas nutarė statyti jėgainę ir juodu ant balto tai parašė. Jeigu parlamentas manė, kad būtina pasitarti su tauta, jis turėjo tam progą - būtent tuomet ir derėjo organizuoti referendumą. Tačiau tada politikai nemanė, jog reikia tai daryti. Jiems pakako tautos įgaliojimų, ankstesnio referendumo dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo rezultatų, kai gyventojai pasisakė už atominės energetikos tęstinumą. Bet po penkerių metų surengėme referendumą, nes kai kam nepatiko VAE finansinis modelis.

Referendumu sukūrėme pasekmes, kurių įkaitais patys ir tapome. Politikai, bijodami atsakomybės, tiesiog pasislėpė žmonėms už nugarų. Referendumui pateiktas klausimas buvo suformuluotas nelogiškai. Kaip žmonės gali žinoti visas VAE projekto detales, jeigu patys politikai aiškino jų iki galo nežinantys?

- Kokią įtaką Lietuvos energetinės nepriklausomybės siekiui turėtų sprendimas nestatyti naujos jėgainės?

- Labai didelę. Blaškydamiesi praradome laiko. Už sienos - Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje - branduoliniai projektai labai sparčiai juda į priekį.

Scenarijai paprasti: arba turime savo atominę jėgainę, arba gyvename elektrinių Kaliningrade, Baltarusijoje pašonėje ir esame nuo jų energetiškai priklausomi dar apie 60 metų. To pasekmės būtų labai rimtos tiek ekonominiu, tiek geopolitiniu, tiek energetinės priklausomybės požiūriu.

- Trypčiojimas vietoje kelia susirūpinimą VAE projekto partnerėms - Latvijai ir Estijai. Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas šiuos septynerius laukimo metus yra pavadinęs neišnaudotų galimybių laiku. Kaip esant dabartinei situacijai atrodome prieš kaimynus?

- Labai prastai atrodome ir prieš kaimynus, ir prieš didelę investuotoją - pasaulinio lygio Japonijos kompaniją “Hitachi”. Pasikvietėme juos žadėdami tikrai įgyvendinti projek-

- Energetikos strategiją Vyriausybė ketina parengti tik rudenį. Tuomet planuojama pasirašyti ir politinių partijų susitarimą. Ar ne per ilgai užtrukome?

- Į mūsų šalies energetikos sektoriaus plėtrą po nepriklausomybės atkūrimo pažvelgčiau filosofiškiau.

Iš esmės į priekį pasistūmėta tik per pastaruosius 3-4 metus. Pradėti elektros jungčių su Švedija ir Lenkija projektai, nuspręsta statyti suskystintų gamtinių dujų terminalą.

Prieš tai dešimtmetį Lietuva neįgyvendino nė vieno projekto, išskyrus Būtingės naftos terminalo statybas. Šį laikotarpį įvardyčiau kaip stagnacinį, per jį praradome labai daug laiko. Nors ekonominio pakilimo metais galėjome įgyvendinti svarbius projektus, nieko nepadarėme. Atominę elektrinę reikėjo pradėti statyti tuomet, kai nusprendėme uždaryti Ignalinos jėgainę. Jei tada būtume ėmęsi statybų, mūsų kaimynystėje greičiausiai nė nebūtų buvę pradėti atominių elektrinių projektai.

Jeigu Lietuvoje Energetikos strategija nėra teisės aktas, kuriuo galime pasitikėti ilgalaikių projektų tęstinumo kontekste, politinių partijų sutarimas būtų labai reikalingas. Tinkamai apsvarstykime ir pasirašykime tokį memorandumą, kurį žmonės suprastų, kurio nebekeistume ir kuris suteiktų pagrindą sustiprinti Lietuvos reputaciją.

- 2015 metais baigiasi Lietuvos ir Rusijos kompanijos “Gazprom” sutartis dėl dujų tiekimo. Skelbta, kad ši bendrovė siūlo 20 proc. pigesnių dujų mainais į ilgalaikius įsipareigojimus, dujų tranzito garantijas, Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo ir teisminių procesų sustabdymą metams. Kokios derybų pozicijos turėtų laikytis Lietuva?

- Esu linkęs kalbėti apie principinius, pamatinius dalykus, o ne apie atskirus elementus. Tai, jog Lietuva įgyvendina dujų sektoriaus reformą, stato suskystintų gamtinių dujų terminalą, siekia, kad atsirastų dujų jungtis su Lenkija, ketina ieškoti skalūnų dujų, jau atliko vaidmenį - sukėlė “Gazprom” susirūpinimą. Akivaizdu, jog mums įgyvendinus užsibrėžtus tikslus koncernas nebegalės išlaikyti monopolinės padėties Lietuvoje.

Linkėčiau Vyriausybei neatsisakyti svarbiausių projektų ir pamatinių įstatymų vertybių, siekti rinkos sąlygų sukūrimo gamtinių dujų sektoriuje, alternatyvios kilmės gamtinių dujų importo.

Būtent rinka yra geriausias visų problemų sprendimo būdas. Dėl to laimės tik vartotojai, nes mažės kaina. Be to, mūsų santykiai su dabar vieninteliu tiekėju “Gazprom” taps normalesni, civilizuotesni ir pagrįsti rinkos principais.

•

4

2013 04 29 Lietuvos žinios

Dienos temos

Sukilo už kalbos ir valstybės išsaugojimą •1 p.

Atkelta iš

“Man kelia nerimą tautinių mažumų santykis su mūsų valstybe. Jis išliko toks, koks buvo sovietijoje.

Tautinės mažumos nėra lojalios valstybei, ir tai parodė jų kalbėjimas ultimatumais”, - LŽ tikino rašytoja Vanda Juknaitė.

Disidentas, aktyvus pasipriešinimo sovietiniam režimui dalyvis kunigas Robertas Grigas mano, kad šių dienų įvykiuose galima įžvelgti panašumų su 1926 metų kairiąja Vyriausybe. “Ji tik atėjusi į valdžią pradėjo daryti sunkiai pagrindžiamas nuolaidas tautinėms mažumoms.

Tai sukėlė natūralų patriotinių jėgų pasipiktinimą ir privedė prie greito tos Vyriausybės galo”, - tvirtino jis.

Rašytojas, buvęs Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Vytautas Bubnys LŽ teigė, jog nerimauti verčia lenkų taikomi dvejopi standartai.

Pasak jo, kol lenkų tautinė mažuma iš Vyriausybės reikalauja išskirtinių sąlygų švietimui, lietuvių mokyklos Lenkijoje uždaromos. “Jau ir Vilniaus krašte kyla pavojus, kad lietuviškos mokyklos pamažu pradės nykti”, nuogąstavo V.Bubnys. Santykius su kaimynais, anot rašytojo, reikia palaikyti, tačiau jie turi būti lygiaverčiai.

“Kaip Lenkija, taip ir Lietuva yra savarankiška valstybė. Tad ir kalbėkime kaip lygūs su lygiais, be jokių vienpusių nuolaidų”, - pabrėžė V.Bubnys.

Mitingo dalyvių rankose - išraiškingi plakatai. / Oresto Gurevičiaus nuotraukos

V.Bubnys: “Jau ir Vilniaus krašte kyla pavojus, kad lietuviškos mokyklos pamažu pradės nykti.”

LLRA užsiima manipuliacijomis?

Akį traukė kai kurių mitinguotojų apranga.

Sekmadienio mitingui nuo pakylos vadovavo Kovo 11-osios Akto signataras, filosofas Romualdas Ozolas. “Teritorija su gretimos valstybės kalbos užrašais, pasai su tos pačios valstybės kalbos įrašais, lenko kortelė, gauta sušvelninta kitos valstybės pilietybė, modifikuotas švietimo variantas... Ką iš šios visu-

mos turime? Beveik užbaigtą autonomiją!” - kalbėjo jis. R.Ozolas kvietė žmones pasakyti valdžiai: “Nedarykite to, kas jums nedera ir nesate įgalioti daryti!”

Kitas iš mitingo organizatorių, jaunimo sambūrio “Pro Patria” atstovas Paulius Stonis susirinkusie-

siems pabrėžė, kad Lietuvoje konflikto su lenkų tautine mažuma dabar nėra, o į valstybinę kalbą, teritorinį valstybės vientisumą ir jos suverenumą kėsinasi ne Lietuvoje gyvenančių lenkų bendruomenė, bet LLRA. “Viena mūsų bendrapiliečių lenkų interesais besidangstanti partija vykdo antikonstitucinę ir antivalstybinę veiklą. Ji, manipuliuodama ir dirbtinai eskaluodama tautinės mažumos klausimą, bando sukiršinti Lietuvos lietuvį su Lietuvos lenku, - tvirtino P.Stonis ir pridūrė: - Šiandien pra-

sideda kova už Lietuvą. Rinksimės čia tiek, kiek reikės, kad Lietuva būtų laisva ir ori valstybė.”

Mitinge taip pat viešai kalbėjo literatūrologas Regimantas Tamošaitis, aktorius Gediminas Storpirštis, kalbininkas Kazimieras Garšva, Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos ir mokinių parlamento atstovai, kiti visuomenės veikėjai.

Skirtingas egzaminas diskriminacija Susirinkusieji ragino valdžią dar šiais metais suvienodinti lietuvių kal-

bos egzaminą visiems šalies abiturientams. Kaip LŽ teigė mitinge dalyvavęs lietuviškos Šalčininkų tūkstantmečio gimnazijos direktorius Vidmantas Žilius, lenkų tautinės mažumos reikalavimai švietimo srityje ir Vyriausybės nuolaidžiavimas - nepagrįsti. “Vaikai, kurie eina į lenkiškas ar į lietuviškas mokyklas, yra tos pačios valstybės piliečiai. Jie tik pasirenka skirtingas mokyklas. Manau, skirtingas egzamino pateikimas - neteisybė ir moksleivių diskriminavimas”, - pažymėjo pedagogas.

V.Žiliaus teigimu, dirbti su tautinių mažumų vaikais nėra paprasta, pedagogai jaučia didžiulę atsakomybę. “Turime būti jautrūs ir suprasti šią problematiką”, - sakė jis.

•

Kormoranų naikinimas jau kelia ginčų DENISAS NIKITENKA

Didžiausia Lietuvoje paukščių kormoranų kolonija Juodkrantėje neturės ramybės ir šiemet: Aplinkos ministerija (AM) vėl skirs iki 70 tūkst. litų šiems sparnuočiams baidyti jų perimvietėse. Tačiau šįmet ši akcija sulaukė kritikos.

Kasmet besikartojančios kormoranų naikinimo akcijos kelia ginčų tarp kai kurių ornitologų, įsitikinusių, kad AM siekia ne reguliuoti paukščių populiaciją, o įtikti kormoranų nemėgstantiems žmonėms. Juodkrantėje pernai dėl periodiškai šaudomų petardų į dangų ir perinčių sparnuočių baidymo neišsirito beveik 8 tūkst. jauniklių, sunaikinta 64 proc. dėčių.

Tūkstančiai - į orą

Juodkrantės kormoranai šįmet vėl baidysis į dangų šaudomų petardų garsų šalia lizdų. / Deniso Nikitenkos nuotrauka

Didžiausioje Lietuvoje kormoranų kolonijoje Juodkrantėje jau šeštus metus bus vykdoma perinčių paukščių baidymo akcija. Taip siekiama reguliuoti jų populiaciją ir neleisti pušis bei augmeniją naikinantiems sparnuočiams artėti prie Juodkrantės miestelio, kolonijai plėstis sengirėje. Pasak AM Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio, šiais metais iš ministerijos Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų vėl bus vykstama į penkias kormoranų kolonijas Lietuvoje. “Paukščių populiacijai reguliuoti numatyta skirti 60-70

tūkst. litų, didžioji jų dalis atiteks darbams Juodkrantėje. Dar kormoranai bus baidomi Drūkšių ežere, Elektrėnų mariose, Prienų rajone ir kitur. Juodkrantėje situacija grėsmingiausia, todėl šioje kolonijoje vėl bus keliamas tikslas atšaldyti mažiausiai 50 proc. kiaušinių”, - LŽ sakė L.Budrys.

Jis tikino, kad reguliuoti populiaciją būtina ir ateityje. “Į sengirę kolonija nebeplinta, o link kelio, jūros pusės ėmė didėti. Juk pernai net Vyriausybės išvažiuojamasis posėdis buvo surengtas į kormoranų koloni-

ją, ministrai patys pamatė, kas lieka iš sengirės, kai joje įsikuria kormoranai: sausuoliai ir nudžiūvusi paklotė.

Visame pasaulyje kormoranų kolonijos reguliuojamos, mūsų atveju efektyviausia priemonė - petardų šaudymas perimvietėje, kai paukščiai pakyla ir išgąsdinti naktį nebegrįžta į lizdus, dėtys atšąla ir jaunikliai žūva”, - pasakojo aplinkosaugininkas.

Naikinimu nevadina Šiais metais konkursą vykdyti kormoranų baidymą, kaip ir pernai,

laimėjo VšĮ “Gamtos namai”. Jos projekto vadovas Saulius Rumbutis LŽ tikino pirmuosius baidymus Juodkrantėje ketinantis atlikti gegužės pirmą dekadą. “Šiemet pavasaris vėluoja, todėl ir petardas šaudysime vėliau. Iš pradžių bus baidomi paukščiai kolonijos viduryje, kur anksčiausiai sudedami kiaušiniai, vėliau - periferijoje. Pernai Juodkrantėje perėjo 4100 porų, po mūsų darbo iš kiaušinių neišsirito jaunikliai iš 2630 lizdų, tad atšaldyta 7890 kiaušinių. Šiais metais tikslas keliamas toks pat - atšaldyti mažiausiai pusę kolonijoje sudėtų kiaušinių”, - pasakojo gamtosaugininkas.

Kaip ir pernai, į Juodkrantę baidyti žuvėdžių paukščių bus važiuojama 3-4 kartus. “Petardų šaudymas į dangų kolonijoje - ne kolonijos naikinimas, o populiacijos reguliavimas.

Ją sunaikinti būtų galima, bet to nedarome. Jei kormoranams būtų leista daugintis nekontroliuojamiems, greitai iš sengirės nieko nebeliktų, kolonija pasiektų Juodkrantės miestelį ir vietoj gražių pušų matytume vien sausuolius”, - dėstė S.Rumbutis.

Įžvelgia viešuosius ryšius Tačiau tarp ornitologų vis garsiau prabylama apie tai, kad kormoranų populiacijos reguliavimas esą reikalingas pirmiausia pačiai AM kaip viešųjų ryšių akcija. Tiesa, tokių ministerijos veiksmų kritikai kol kas nedrįsta viešai reikšti savo pozicijos, nes galbūt bijo užsitraukti valdžios

nemalonę. “Galiu pasakyti drąsiai: kolonija jau kelintus metus nebeplinta sengirėje ir nebeartėja prie Juodkrantės. Paukščiai tiesiog atsimena, kad toje teritorijoje jiems neleista perėti. Tai, kas buvo daroma pernai kolonijoje, - ne populiacijos reguliavimas, o kormoranų naikinimas, nes aiškiai numatyta atšaldyti mažiausiai pusę kolonijos dėčių”, LŽ sakė vienas prisistatyti nenorėjęs ornitologas.

Ornitologų nuomone, kormoranai yra gamtos dalis ir turi teisę egzistuoti.

Jo kolega, dirbantis AM pavaldžioje institucijoje, taip pat neviešinantis savo pavardės, kritikavo sparnuočių žudymo mašinos įteisinimą. “Tos petardos ir baidymo akcijos skirtos ne kormoranams, o žmonėms. Tiesiog ministerija bando įtikti nepatenkintai žvejų bendruomenei. Žvejai kuria nebūtas istorijas apie kormoranų padaromą žalą žuvininkystės ūkiui.

Taip pat stengiamasi įtikti ir nuraminti vietinius gyventojus, kuriems nepatinka šių pašaipiai skraidančiomis žiurkėmis vadinamų paukščių kaimynystė. Daromos viešųjų ryšių akcijos, kurių kaina - tūkstančiai žūvančių paukščių. Tačiau jie yra gamtos dalis ir turi teisę egzistuoti”, - dėstė ornitologas.

•

2013 04 29 Lietuvos žinios

Dienos temos

5

Kaip mes mylime lenkus, o jie mus jos: didesnei daliai apklaustųjų lietuvių atrodo, kad Lietuva labiau korumpuota nei Lenkija, lenkai mažiau korupcijos mato Lietuvoje.

Tačiau atsakydami į klausimą dėl socialinių vaidmenų lietuviai demonstruoja blogesnį nusiteikimą lenkų atžvilgiu nei lenkai lietuvių atžvilgiu.

Beveik pusė lenkų jaučia lietuviams simpatiją (44 proc.). Apie simpatiją lenkams prisipažįsta vos kas ketvirtas lietuvis. Daugiau kaip trys ketvirtadaliai lenkų neprieštarautų matyti lietuvį kaip savo žentą ar marčią, o tarp lietuvių toks pritarimas gerokai retesnis. Tik du trečdaliai lietuvių sutiktų turėti lenką viršininką, deputatą ar žentą, marčią. J.Kucharczykui kelia nerimą, kad lietuviams rusas viršininkas, deputatas ar šeimos narys labiau priimtinas nei lenkas. “Tačiau būtent tie lietuviai, kurie prieštarautų savo vaiko santuokai su lenku ar lenke, prieštarautų santuokai ir su rusais”, - patikslino J.Kucharczykas.

JŪRATĖ MIČIULIENĖ

Paprasti žmonės nenori didinti įtampos ir elgiasi daug išmintingiau nei kai kurie politikai.

Tai atskleidė Lietuvoje ir Lenkijoje darytas tyrimas “Lietuvių ir lenkų santykiai: tiesos, pramanai, interpretacijos”.

“Jei kelionei tarp Vilniaus ir Varšuvos nereikėtų sugaišti 8 valandų, o, pavyzdžiui, greituoju traukiniu vieni pas kitus savaitgaliais per 2-3 valandas galėtume nuvažiuoti išgerti kavos ar alaus, santykiai tik pagerėtų”, - tyrimą apibendrinę politologai diskusijos Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI) metu pritarė sklandančiai greitojo traukinio tarp Vilniaus ir Varšuvos idėjai.

Daugelis mitų ir pramanų tarp kaimynų gyvuoja iš esmės dėl to, kad mes vieni su kitais per mažai bendraujame, gana retai vieni pas kitus lankomės.

Apklausą apie kaimynų santykius Lenkijos viešųjų reikalų instituto užsakymu pernai Lenkijoje atliko bendrovė TNS Polska, Lietuvoje - bendrovė TNS LT. Tyrimo rezultatai liudija, kad iš esmės tautų santykiai yra geri.

Apie diskriminaciją R.Mienkowska-Norkienė: “Lietuvos lenkų tautinė mažuma per daug orientuota į Lenkiją.” / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka Net 64 proc. Lietuvos lenkų savo lietuvių kalbos mokėjimą įvertino kaip labai gerą. Ir tik 3 proc. prisipažino jos nemokantys.

Nepažįstame vieni kitų Diskusijoje dalyvavęs Lenkijos viešųjų reikalų instituto vadovas dr. Jacekas Kucharczykas sakė, kad kai kurie apklaustųjų atsakymai nustebino. “Iš tyrimo aiškėja, kad vieni apie kitus per mažai žinome, - teigė jis. - Tik 1 proc. lenkų reguliariai lankosi Lietuvoje, 9 proc. lenkų yra kada nors buvę Lietuvoje. Lietuviai Lenkijoje būna gerokai dažniau - 5 proc. lankosi reguliariai, o kas antras lietuvis (50 proc.) yra mažiausiai kartą lankęsis Lenkijoje.”

Kas užgesintų įtampą Skirtingai vertinama tautinių mažumų padėtis pastaruosius kelerius metus kėlė įtampą Lietuvoje ir Lenkijoje.

Lenkijos liberaliai politinei jėgai - “Piliečių platformai” - atstovaujantis politikas P.Zalewskis mano, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) rinkėjų susitelkimas nebūtų toks stiprus, jei Lietuvoje būtų išspręstas nelietuviškų pavardžių ir dvigubų vietovardžių pavadinimų rašybos klausimas. Jo įsitikinimu,

Didžioji dalis lenkų žemėlapyje negali parodyti, kur yra Lietuva. Šalių kaimynių atitolimą akcentavo ir Varšuvos universiteto Politikos mokslų instituto politologė, už žemaičio ištekėjusi dr. Renata MienkowskaNorkienė. “Iš tyrimo paaiškėjo, kad didžioji dalis lenkų net žemėlapyje negali parodyti, kur yra Lietuva, - stebėjosi ji.

- Žmonės geografiškai neapsišvietę.

Politikai prie to taip pat prisideda. Kai kuriems Lietuva, kaip girdėti iš kalbos ir akcentų dėliojimo, atrodo toliau nei Afganistanas ar Irakas.”

Politologė pastebėjo, kad lietuviai taip pat per mažai žino apie Lenkiją.

Jiems labiau pažįstama tik rytinė šalies dalis, kur lietuviai atvyksta apsipirkti į Augustavo, Suvalkų ar Baltstogės prekybos centrus. “Esu funkcionalizmo teorijos šalininkė. Manau, kad paskui gerą ekonominį bendradarbiavimą seka ir bendradarbiavimas kultūros, švietimo, socialinėse srityse”, - sakė ji.

Lenkijos europarlamentaro Pawelo Zalewskio nuomone, į mūsų santykius pažvelgus per konkrečių iniciatyvų prizmę, situacija neatrodo tokia jau bloga. Jis taip pat įsitikinęs, kad ekonominiai reiškiniai galėtų pagerinti abipusius santykius.

Skaičiai sklaido mitus Pasak J.Kucharczyko, Lenkijoje gyvuoja mitas, kad vos ne visi Lietuvoje supranta lenkiškai. Kaip paaiškėjo iš tyrimo, laisvai lenkiškai kalba ir supranta tik 5 proc. lietuvių, 70 proc. visai nemoka lenkų kalbos.

Lietuvos lenkų buvo klausta, kokia kalba jie kalba namuose. Pasirodo, tik 70 proc. lenkų kalba lenkiškai, penktadalis - rusiškai, 6 proc. - lietuviškai, 2 proc. savo bendravimą įvardijo - “sunku pasakyti, kokia kalba”.

praėjusiais metais LLRA gavo tokį gerą rezultatą, nes savo rinkėjus mobilizavo būtent dėl šio klausimo. “Įsivaizduokime, kokia būtų padėtis Lietuvoje, kokie būtų Lietuvos ir Lenkijos santykiai, jeigu pavardžių rašybos ir dvigubų vietovardžių pavadinimų problemos būtų išspręstos. Prisiminkime, kad Europos Sąjungoje tapatybės tapatumo klausimai yra labai svarbūs, jie laikomi demokratijos sudedamąja dalimi. O kas būtų atsitikę lietuviams tapatumo prasme?” - klausė P.Zalewskis.

Jis teigė žinantis, suprantantis ir gerbiantis lietuvių pastangas XIX amžiaus antroje pusėje atkurti savo tautinį tapatumą. Tačiau, anot jo, istorinis konfliktas tarp lietuviškojo ir lenkiškojo tapatumo jau išspręstas.

Bendra praeitis P.Zalewskis prisipažino pasvarstantis, ar mūsų santykiai būtų geresni, jei praeityje Lenkija ir Lietuva būtų neturėjusios bendros valstybės, kaip buvo su Čekija. “Gal tokiu atveju dabar susikalbėti būtų paprasčiau?” - klausė jis.

Viešuosiuose debatuose daug kartų buvo galima išgirsti, kad būtent istorija rimtai trukdo geriems santykiams, kad abi šalys yra kaltos viena kitai. Be to, tokios nuostatos dažniau reiškiamos Lenkijos, o ne Lietuvos atžvilgiu.

Respondentai nepritaria tokiems vertinimams. Lenkai ir abiejų tautinių mažumų atstovai (net po du trečdalius jų) laikosi vienodos nuomonės, kad Lenkijos ir Lietuvos istorijoje nebuvo tokių įvykių, dėl kurių Lenkija turėtų jaustis kalta Lietuvai. Priešingos nuomonės laikosi mažiau nei kas dešimtas iš jų. Didžiausia lietuvių grupė taip pat teigia, kad tokių įvykių nėra

buvę (38 proc.). “Lenkijos kaltės” pavyzdžių nurodo šiek tiek daugiau nei ketvirtadalis respondentų (28 proc.).

Tyrimo dalyviai į klausimą, ar bendroje istorijoje buvo įvykių, dėl kurių Lietuva turėtų jausti kaltę Lenkijai, dauguma lenkų atsakė “ne”, o 3 proc. lietuvių tokią kaltę įžvelgia.

Nemato partnerystės naudos “Nei lenkai, nei lietuviai nemato šalies kaimynės grėsmės, tačiau mane nustebino, kad mūsų tautos viena kitos nemato ir kaip partnerės tarptautinėje politinėje arenoje, - sakė politikas, istorikas P.Zalewskis. - Suprantu, Lietuva mažesnė šalis, tad lenkams ji ir neatrodo svarbi partnerė. Tačiau mane vis tiek liūdina toks požiūris. Juk turime kultūrinės, istorinės bendrystės. Man dar labiau keista, kad Lietuva į Lenkiją nežiūri kaip į savo partnerę. Tik 3 proc. lietuvių Lenkiją laiko svarbia partnere.

Jei, pavyzdžiui, lenkai sakytų, kad nesidomi Vokietija, to nesuprasčiau. Iš tiesų lenkai Vokietijai skiria daug dėmesio, suvokia, kad būtų blogai, jei didžioji kaimynė atsuktų nugarą. Mano įsitikinimu, lietuviai Lenkiją galėtų laikyti to-

kia pat svarbia partnere, kokia mes laikome Vokietiją.”

R.Mienkowska-Norkienė stebėjosi abiejų šalių politikų požiūriu į partnerystę. “Iš Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio ir Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės kalbų matyti, jog jie ne visada suvokia, kad šalys viena kitai svarbios”, - teigė politologė.

R.Mienkowskos-Norkienės nuomone, Lietuvos lenkų tautinė mažuma taip pat daro klaidą. “Ji per daug orientuota į Lenkiją, deda romantiškas viltis, kad Lenkija pagelbės, - teigė ji. - Tačiau Lenkija nesukurs jiems darbo vietų. Nereikėtų to tikėtis. Aš, kaip Varšuvoje dirbanti dėstytoja, dažnai pasikalbu su čia studijuojančiais Lietuvos lenkais. Žinau, kad jie planuoja grįžti į Lietuvą ir joje mato savo ateitį.”

Apie marčias ir žentus Įdomu ir netikėta, kad apklaustieji geriau vertina kaimynų ekonomiką nei savo. Lenkams atrodo, kad Lietuvos ekonomika plėtojama sėkmingiau nei jų, o lietuviams - priešingai, jie labiau vertina kaimynų ekonomiką. Be to, už sienos įžvelgiama ir mažiau korupci-

Daugelis tautinių mažumų atstovų prisipažįsta asmeniškai nesusidūrę su diskriminacijos apraiškomis. Tokios neigiamos patirties sako neturėję 73 proc. Lietuvos lenkų ir 86 proc. Lenkijos lietuvių.

J.Kucharczyko pastebėjimu, Lenkijos piliečiai savo tautiečių teisių gerbimą Lietuvoje vertina kritiškiau nei patys Lietuvos lenkai. Dauguma Lenkijos lenkų įsitikinę, kad Lietuvoje lenkų mažumos teisių nepaisoma, nors tik 21 proc. Lietuvos lenkų prisipažino patyrę diskriminaciją. Maždaug tiek nepatenkintųjų savo tautinių teisių gerbimu buvo ir tarp Lenkijos lietuvių.

VU TSPMI dėstytojo dr. Lauryno Kasčiūno nuomone, lietuvių ir lenkų santykiai turi daug paradoksų. “Pavyzdžiui, elektros tilto projektas. Jis pagreitį įgavo 2008 metais, dabar viskas vyksta pagal grafiką. Tačiau tuo metu, kai politikai mūsų santykius įvardijo “aukso amžiumi”, šis projektas stovėjo vietoje. Dabar projektas juda, nors viešai apie savo santykius kalbame kaip apie “šaltą taiką”, - stebėjosi politologas.

L.Kasčiūno nuomone, gilesnių apmąstymų vertos tyrimo išvados, kad Lenkijos lenkai tautinių mažumų padėtį Lietuvoje vertina blogiau nei patys Lietuvos lenkai. “Situacija dirbtinai sugrėsminta, suaštrinta”, - teigė jis.

•

Įgyvendintas valstybės tarnautojų ir darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo projektas GINTARAS MIKŠIŪNAS

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) baigė įgyvendinti projektą „Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo valstybės tarnautojų ir darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas“, Nr. VP1-4.1-VRM-03-V-01-064 (toliau - Projektas).

Projektas finansuotas pagal 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonę VP14.1-VRM-03-V „Valstybės institucijų ir įstaigų dirbančiųjų kvalifikacijos tobulinimas“. Bendra Projekto vertė - 462 000 litų. 17,49 proc. šios sumos pagal 2011 m. vasario 14 d. pasirašytą Projekto finansavimo ir administravimo sutartį įsipareigojo skirti projekto vykdytojas.

Projekto tikslas - tobulinti LVAT valstybės tarnautojų ir darbuotojų bendruosius ir specialiuosius gebėjimus, kelti jų profesinę kvalifikaciją, kompiuterinio raštingumo lygį. Projekto tikslinė grupė - LVAT valstybės tarnautojai ir darbuotojai. Projektui įgyvendinti buvo skirti 24 mėn., t. y. nuo 2011 m. vasario 14 d. iki 2013 m. vasario 14 d., tačiau, siekiant kuo efektyviau įsisavinti projektui skirtas lėšas bei pasiekti maksimalių rezultatų, projekto įgyvendinimas pratęstas iki 2013 m. balandžio 30 dienos.

LVAT dirbantys valstybės tarnautojai bei darbuotojai išklausė kvalifikacijos kėlimo, dokumentų valdymo ir teisės aktų rengimo, gebėjimų stiprinimo ir strateginio vadovavimo, elektroninių viešųjų paslaugų poreikių identifikavimo ir teikimo, elektroninių viešųjų paslaugų praktinio vystymo, ES teisinės informacijos paieškos ir valdymo kursus, dalyvavo anglų, prancūzų ir vo-

kiečių kalbų mokymuose. Taip pat buvo surengti mokymai ir juose perimta Europos Sąjungos šalių - Prancūzijos bei Jungtinės Karalystės - teismų teigiama patirtis. Įgyvendinant Projektą orientuotasi į interaktyvų mokymo būdą, įtraukiant kuo daugiau praktinių užduočių, susijusių su LVAT valstybės tarnautojų ir darbuotojų kasdiene profesine veikla. Projektas įgyvendintas laikantis darnaus vystymosi, lyčių lygybės ir nediskriminavimo principų.

Planuota, kad mokymuose dalyvaus 62 teismo darbuotojai. Tačiau įgyvendinus visas veiklas pasiektas šiek tiek didesnis rodiklis mokymuose dalyvavo ir juos sėkmingai baigė 64 asmenys.

Sėkmingai įgyvendinus projektą, sustiprėję LVAT žmogiškieji ištekliai tiesiogiai prisidės prie tinkamo LVAT strateginių tikslų įgyvendinimo, sustiprins valstybės tarnautojų administracinius gebėjimus bei darys tiesioginę teigiamą įtaką LVAT veiklos efektyvumui.

R-257

6

2013 04 29 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Italija turi vyriausybę Pagaliau po užtrukusios politinės krizės Italijoje prisaikdinta nauja koalicinė vyriausybė.

Tačiau gerą naujieną apkartino pamišėlio išpuolis.

Pirmasis prisiekė naujasis premjeras Enrico Letta, kurį vadovauti vyriausybei paskyrė vėl prezidentu išrinktas Giorgio Napolitano. E.Letta - centro kairiųjų, kurie vasarį laimėjo rinkimus, tačiau neužsitikrino daugumos, kad galėtų vadovauti savarankiškai, atstovas.

Taip 46 metų E.Letta tapo vienu jauniausių premjerų Europos Sąjungoje. Šiandien jis pristatys savo programą, o rytoj įstatymų leidėjai turėtų balsuoti dėl pasitikėjimo jo vyriausybe. Pristatydamas savo naująjį ministrų kabinetą E.Letta sakė didžiuojantis, kad į jį įtraukė jaunesnių ministrų ir moterų, nes tiki, kad tik taip galima atnaujinti stagnacijos apimtą šalį ir atkurti pasitikėjimą susikompromitavusiais politikais. Savo pavaduotoju E.Letta paskyrė buvusio premjero Silvio Berlusconi protežė ir jo centro dešiniosios Laisvės žmonių partijos sekretorių Angelino Alfano. Nors taip tikėtasi nuraminti dešiniuosius, tai supykdė skandalingojo milijardieriaus kritikus, kurie įtaria, kad S.Berlusconi vadovaus iš už kulisų. Šiuo metu teisiamo už tai, kad mokėjo už seksą 17-metei prostitutei, S.Berlusconi populiarumas vėl ėmė kilti, todėl jis atkakliai siekė, kad jo dešinioji ranka gautų svarbų postą, tad A.Alfano tapo ir vidaus reikalų ministru.

Italijos centrinio banko direktorius Fabrizio Saccomanni paskirtas finansų ir ekonomikos ministru. Bu-

Atvykėlis iš Kalabrijos sužeidė du policininkus. / Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos vusi ES komisarė ir žmogaus teisių gynėja Emma Bonino gavo užsienio reikalų ministrės portfelį, o kompromisų nepripažįstanti Anna Maria Cancellieri, vadinama Geležine ponia, tapo teisingumo ministre.

Tačiau tai nereiškia, kad vyriausybė dirbs sklandžiai, nes užtikrinti politiškai margų partijų vienybę bus sudėtinga. Jau dabar E.Lettos Demokratų partija griežia dantimis, kad turės dirbti ranka rankon su nekenčiamu S.Berlusconi, atkakliai spaudusiu įtraukti į vyriausybę svarbiausius jo sąjungininkus ir reikalavusiu, kad būtų panaikintas pernai įvestas, tačiau prieštaringų vertinimų sulaukęs nekilnojamojo turto mokestis, o sumokėtos sumos grąžintos.

E.Lettos Demokratų partija griežia dantimis, kad turės dirbti ranka rankon su nekenčiamu S.Berlusconi.

Vienintelė alternatyva pasiektam susitarimui buvo nauji rinkimai, tačiau nei viena stovykla nebuvo tikra, kad užsitikrins vadovauti reikalingą daugumą. Įdomiausia, jog naujausios apklausos rodo, kad S.Berlusconi vėl galėtų tikėtis pergalės.

Tačiau naujųjų ministrų prisaikdinimo ceremoniją apkartino kruvinas incidentas. Prie Italijos vyriausybės rūmų nuaidėjo šūviai tuo metu, kai

E.Letta prisaikdintas naujuoju Italijos premjeru. maždaug už kilometro esančioje prezidentūroje priesaiką davė premjeras ir jo naujoji vyriausybė. Nežinomas vyras kelis kartus šovė į policininkus, budėjusius prie premjero rezidencijos, o paskui sušuko kreipdamasis į kitus netoliese buvusius pareigūnus: “Nušaukit mane!”

Vienam policininkui peršautas kaklas, jo būklė sunki. Kitas pareigūnas sužeistas lengviau. Jam kulka pataikė į koją. Taip pat nukentėjo praeivis, tačiau nesmarkiai. Iš viso nuaidėjo penki šūviai, policija rado penkias mažo kalibro šovinių tūteles.

Tvarkingai apsirengęs, kostiumą

Išsilavinę ispanai į tėvynę negrįžta

•

Vokietija laukia kvalifikuotų darbuotojų Vokietijos vyriausioji įdarbinimo agentūra pranešė, kad laukia kvalifikuotų gydytojų ir inžinierių iš Pietų Europos. “Vokietijos darbo rinkai kasmet reikia 200 tūkst. kvalifikuotų užsienio darbuotojų”, - sakė šios agentūros vadovas Frankas Juergenas Weise. Kasmet Vokietijoje įdarbinama 8 proc. daugiau ispanų, graikų ir italų, t. y. atvykėlių iš bene labiausiai nuo krizės nukentėjusių Europos valstybių.

Pernai net kanclerė Angela Merkel, lankydamasi Ispanijoje, paragino jaunus specialistus atvykti dirbti į Vokietiją, nes čia dėl labai mažo gimstamumo nuolat trūksta darbo jėgos. Todėl tuščias darbo vietas užpildo imigrantai.

Ispanijoje jau 6 mln. žmonių, tarp jų daugiau kaip 1 mln. jaunimo, neturi darbo. Jokios perspektyvos tėvynėje nematantys jauni ispanai pradėjo bėgti iš šalies.

Per praėjusius metus iš tėvynės išvažiavo 280 tūkst. jaunų ispanų, kurie iki tol nė nenorėjo girdėti apie emigraciją. Šiandien jie jau įsidarbinę arba ieško darbo tokiose šalyse kaip Vokietija, Jungtinė Karalystė, Argentina ir Venesuela.

Sudužusios svajonės Davidas Garcia Jurado laisvai kalba trimis kalbomis. Jis yra finansų vadybos magistras. Nors praėjusiais metais vaikinas kreipėsi dėl darbo į kone 800 įstaigų, nė vienoje jam neatsirado vietos. “Man taip ir nepaskambino iš jokios bendrovės. Kartais net kildavo įtarimų, ar tos įstaigos iš tiesų dar samdo žmones”, - guodėsi Davidas. Praradęs paskutinę viltį jis įsidarbino padavėju vienoje Barselonos picerijų, kad užsidirbtų bilietui į užsienį.

Jaunasis ispanas teigia, jog atėjo laikas emigruoti, kol dar neprarado pasitikėjimo savimi. Davidas buvo ėmęsis ir prasčiausiai mokamo, su įgyta profesija visai nesusijusio darbo, nes monotoniškos beprasmės dienos jį varė iš proto. “Tai siaubinga. Rytą pabundi ir nežinai, ko griebtis. Bandai skaityti profesinę literatūrą, mokytis kalbų, įvaldyti aukštųjų technologijų programas, bet žinai - ir kitą dieną galėsi daryti tą patį”, skundėsi vaikinas. Jis pridūrė, kad kartais net imdavo abejoti savimi.

vilkintis ir kaklaraištį ryšintis vyras buvo sulaikytas iš karto. Netrukus paaiškėjo, jog tai iš Kalabrijos regiono atvykęs Luigi Preiti, o jo išpuolis nėra susijęs su vyriausybės prisaikdinimu. Naujasis vidaus reikalų ministras A.Alfano įvykį prie vyriausybės rūmų pavadino “izoliuotu incidentu”, kurį surengė bedarbis, norėjęs nusižudyti.

49 metų L.Preiti iš tiesų yra sutrikusi psichika. Prieš dvejus metus jis išsiskyrė su žmona ir neteko darbo.

Bandė imtis verslo, lošė ir apkeliavo beveik visą šalį ieškodamas darbo.

Tačiau jam nepasisekė. Iš nevilties vyriškis ėmė šaudyti į žmones.

Jaunimo protestas dėl nedarbo Madride. Ispanijoje jau 27 proc. gyventojų neturi darbo. Tai rekordas.

D.Garcia Jurado - tik vienas iš daugiau kaip milijono jaunų ispanų, kurie sėdi namie ir skaito darbo pasiūlymus. Daugybė universitetų absolventų kasdien išsiunčia kone tuziną savo gyvenimo aprašymų įvairioms firmoms ir tikisi bent iš vienos sulaukti teigiamo atsakymo. “Iš pradžių niekaip negalėjau suprasti, kodėl niekas manęs nesamdo. Juk esu kvalifikuotas ir labai motyvuotas”, - sakė Davidas. Dabar jis nutarė palikti savo tėvynę.

Viltis užsienyje Atėjus pavasariui D.Garcia Jurado susikrovė kostiumus į du lagaminus ir išskrido į Kanadą. “Tai praradimas ša-

liai, jauniems žmonėms ir jų tėvams, bet vienintelis galimas sprendimas”, tvirtino vaikinas. Jis pasirinko Kanadą, nes mano, jog tai valstybė, kuri suteikia daug galimybių.

Jauni ispanai internete dalijasi patirtimi apie darbo paieškas užsienyje. Kai kas nurodo, kam ir kiek reikia duoti, kad greičiau gautum vizą, įdeda filmuotos medžiagos iš emigravusiųjų gyvenimo. Kadangi darbo ieškančių žmonių Ispanijoje nemažėja, jau 70 proc. jaunimo savo ateitį mato tik svetur.

“Mūsų šalyje beveik nėra šeimos, kurios vaikas nebūtų išvykęs į užsienį”, - pareiškė Madride esančio “Instituto de Empresas” ekonomistė

Gayle Allard. Ji mano, kad Ispanijos politikai jau susitaikė su rekordiniu nedarbu, kaltinimais korupcija, kone kasdien vykstančiomis protesto akcijomis ir griežtu taupymu. Valdžios darbotvarkėje nebeliko siekio kurti naujas darbo vietas jaunimui.

“Mes jau pasiekėme dugną, konstatavo ekonomistė, stebėdamasi, kad valstybė, suteikianti savo vaikams išsilavinimą, nesugeba jiems sudaryti galimybių įsidarbinti. - Politikai tarsi stovi nuošalyje ir stebi, kaip talentingas jaunimas, kurio gebėjimai galėtų padėti šaliai išsivaduoti iš krizės, bėga iš Ispanijos. Jis savo talentus pritaikys kitur.”

Menkos kvalifikacijos ispanai paprastai dar sugrįžta į tėvynę, kai pamato, kad ir užsienyje nepavyksta užsidirbti pragyvenimui. Tokie žmonės paprastai iš paskutinių santaupų nusiperka bilietą į Norvegiją ir išvažiuoja neturėdami net CV anglų kalba. Kai nepasiseka susirasti darbo ir ten, jie grįžta namo.

Kitaip elgiasi universitetų absolventai. Šie lieka lojalūs valstybei, kuri suteikė progą, ir lieka joje. “Mano šalis nesuteikė man galimybės, nepravėrė durų. O juk man reikėjo tik progos parodyti savo sugebėjimus. Bet Ispanijoje jos neatsirado. Šiandien su galimybėmis sieju Kanadą”, - prieš išvykdamas pabrėžė 30-metis Davidas, kuris nori gyventi savarankiškai.

•

AFP, BNS, “Deutsche Welle”, “Rheinische Post”, BBC, LŽ

2013 04 29 Lietuvos žinios

Pasaulis

7

Proga pajuokauti apie politiką Per kasmet rengiamą tradicinę vakarienę su žurnalistais prezidentas Barackas Obama žarstė pokštus apie save, politinius oponentus ir žiniasklaidą, nes tai puiki proga geranoriškai paironizuoti apie politiką.

B.Obama pajuokavo, kad perrinkimas antrai kadencijai suteikia galimybę įgyvendinti radikalią programą, tačiau prisipažino tapęs santūresnis. “Šiomis dienomis pažvelgęs į veidrodį turiu pripažinti, kad nebesu augalotas jaunas musulmonas socialistas, koks buvau anksčiau”, - pareiškė prezidentas, sarkastiškai pasišaipydamas iš konservatyvių amerikiečių apie jį skleidžiamų gandų. Prezidento pašaipų taikiniu tapo ir milijardierius Sheldonas Adelsonas, nepagailėjęs pinigų Mittui Romney ir kitiems respublikonams paremti per pernykščius prezidento rinkimus. Kliuvo ir trims dideliems kabelinės televizijos tinklams, keliems Kongreso nariams respublikonams. Užtat B.Obama nepagailėjo gerų žodžių gelbėtojams, kurie pirmieji sureagavo į sprogusias bombas per Bostono maratoną ir pražūtingą sprogimą Teksaso trąšų gamykloje. Į vakarienę didelėje Vašingtono viešbučio pokylių salėje kasmet susirenka apie 3000 svečių. Pastaraisiais metais

B.Obama (dešinėje) su žiniasklaidos bendrovės “Fox News” viceprezidentu Michaelu Clemente. renginys, kuriame žurnalistai, jų redaktoriai ir žiniasklaidos verslo atstovai turėdavo galimybę pabendrauti su vyriausybės nariais neformalioje aplinkoje, ėmė virsti tikra garsenybių puota, nes vakarienę finansuojantys žiniasklaidos milžinai “Bloomberg” ir MSNBC stengėsi

prie savo stalų susodinti įžymybes. Netrūko jų ir šiemet. Renginio kviestiniu svečiu tapo komikas Conanas O’Brienas. Jis savo pasirodymą baigė nuotraukų montažu su animacinių filmų personažais, galinčiais vaidinti Vašingtono politinį elitą, jeigu kada nors būtų ku-

riamas toks filmas. Be to, garsenybių pasaulį nušviečianti kabelinė televizija “E!” pirmąkart per šią vakarienę surengė “Oskarų” teikimo ceremoniją primenantį sutikimą ant raudonojo kilimo.

Daugelio amerikiečių nuomone, toks “ketvirtosios valdžios” koketavimas su

Holivudo elitu ir politikos grietinėle nedaro jai garbės. Dar praėjusiais metais garsus televizijos “NBC News” žinių laidų vedėjas Tomas Brokaw griežtai pasisakė prieš didėjantį šios vakarienės tviskesį, o šiemet atsisakė joje dalyvauti.

“Man paskutinis lašas buvo Lindsay Lohan, kuri per vakarienę tapo didele žvaigžde, pasirodymas. Gal jau pakaks!”

- komentuodamas savo sprendimą sakė T.Brokaw. Baltųjų rūmų korespondentų asociacijos prezidentas Edas Henry taip pat ėmėsi priemonių Holivudo įtakai apriboti - jis rezervavo stalus žiniasklaidos organizacijoms, nušviečiančioms darbą Baltuosiuose rūmuose.

Tačiau sakė, kad ši vakarienė svarbi, nes per ją surenkama dešimtys tūkstančių dolerių, kurie skiriami neturtingų žurnalistikos studentų stipendijoms.

Be to, tradiciniu vakarienės akcentu tampa komiška prezidento kalba, suteikianti šalies vadovui galimybę išnaudoti politinės garsenybės statusą ir pranokti kasmet samdomą komiką profesionalą, kuris tradiciškai negaili ironijos žiniasklaidai, o kartais ir pačiam prezidentui, tad jam tenka tvardytis. Pavyzdžiui, 2011 metais B.Obama juokavo apie Osamą bin Ladeną, žinodamas, kad po kelių valandų prasidės itin slapta JAV specialiųjų pajėgų operacija, skirta tarptautinio teroristų tinklo “AlQaeda” lyderiui sunaikinti.

•

Trumpai AKTYVIAUSIAI KELIAUJA KINAI

KAS TREČIAS SKURDŽIUS - INDAS

Pernai Kinijos piliečiai daugiau kaip 80 mln. kartų keliavo į užsienį. Pagal šį rodiklį aplenkė amerikiečius ir vokiečius, kurių piniginės ypač storos. 2005 metais pagal kelionių skaičių Kinija užėmė septintą vietą, 2011-aisiais trečią. Per metus į užsienį keliaujančių kinų turistų skaičius padidėjo beveik 20 procentų. Kinų pomėgį keliauti lemia ekonomikos augimas ir didėjančios gyventojų pajamos. Per pastaruosius dešimt metų Kinijoje susiformavo nemenka vidurinė klasė, kurios atstovai ypač mėgsta keliauti į užsienį. Be to, Kinija yra viena didžiausių investuotojų pasaulyje. Svečių iš Kinijos daugėja visur, ne tik Pietryčių Azijoje, bet ir tokiose šalyse kaip Ispanija, Italija, infrastruktūra pertvarkoma pagal kinų poreikius. Užsienyje kinai išleidžia vis daugiau - pernai turistų išlaidos buvo 30 proc. didesnės nei metais anksčiau. 2012-aisiais kinai užsienyje išleido 102 mlrd. dolerių (ankstesniais metais - apie 70 mlrd.), du trečdalius šios sumos - pirkiniams. Kinų turistai, viešėję Europoje, Honkonge ar Singapūre, vien pirkiniams išleido po 15 tūkst. dolerių per vieną kelionę. Tarp turistams patraukliausių šalių pati Kinija užima trečią vietą pasaulyje po Prancūzijos ir Jungtinių Valstijų.

Pasaulio banko duomenimis, vargšų, gyvenančių mažiau nei už 1,25 dolerio per dieną, per 30 metų pasaulyje sumažėjo maždaug 30 procentų. Už tokią sumą 1981 metais pasaulyje gyveno beveik pusė Žemės gyventojų, 2010-aisiais tokių teliko 21 procentas. Skurdžiai gyvena apie 1,2 mlrd. pasaulio žmonių. Pasaulio banko skaičiavimais, 2015 metais jų bus apie 970 milijonų. Bankas kelia uždavinį iki 2030 metų likviduoti kraštutinį skurdą. Trečdalis pasaulio vargetų gyvena Indijoje. Dar daugiau jų yra Afrikos šalyse piečiau Sacharos, nors prieš 30 metų tame regione gyveno tik 11 proc. pasaulio vargšų.

Trejetą baigia Kinija, kurioje gyvena 13 proc. skurdžiausių pasaulio žmonių. Tačiau drauge Kinija yra šalis, sumažinusi 1981 metų rodiklį tris kartus. Britų labdaros organizacija “Oxfam” teigia, jog 100 turtingiausių pasaulio žmonių pernai uždirbo tiek, kad pakaktų visiems laikams padaryti galą skurdui mūsų planetoje.

Užtektų ir 25 proc. to, ką pernai į savo kišenes susižėrė 100 superturtuolių. Jų grynosios pajamos 2012 metais siekė 240 mlrd. dolerių.

AFP, newsru.com, BBC, LŽ

Prenumeratos kainos 1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams 27 Lt 80 Lt 160 Lt 319 Lt Ømonòms 45 Lt 135 Lt 250 Lt 499 Lt

Prenumeratos kainos be pirmadienio 1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt 62 Lt 124 Lt 247 Lt Juridiniams asmenims: 36 Lt 108 Lt 216 Lt 399 Lt

Vienos dienos prenumerata 1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams 8 Lt 21 Lt 42 Lt 84 Lt asmenims:

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE:

Šrinagaro elgetos prie šventyklos laukia maisto, pinigų ir drabužių.

AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos

VILNIUS, Vykinto g. 14, (8 5) 249 2163. Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.php. Prenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomas aptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

EZ-10006

2013 04 29 Lietuvos žinios

Verslas

9

Aludarių karas perauga į “šaltąjį” pigūs ir keleriopai stipresni spirituoti gėrimai.

KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Seimui pakoregavus silpnojo alkoholio gamybos ir prekybos varžymus, mažieji aludariai džiūgauti neskuba, o rinkos lyderiai ėmėsi saviauklos.

Taros peripetijos

Seimas, pabūgęs galimų Europos Komisijos sankcijų Lietuvai dėl alaus prekybos ribojimų bendroje rinkoje, skubos tvarka priėmė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis vėl leista pardavinėti alaus, fermentuotų gėrimų, alkoholinių kokteilių grupėms priklausančius alkoholinius gėrimus, išpilstytus į didesnę negu vieno litro talpos stiklinę, keraminę, medinę ar metalinę tarą, ir neriboti alkoholio koncentracijos šiuose gėrimuose.

Iš ankstesnių apribojimų liko nuostata drausti šiuos alkoholinius gėrimus pilstyti į didesnius nei vieno litro plastikinius indus. Be to, silpnųjų alkoholinių gėrimų, kuriems taikomi apribojimai, grupė išskirta iš nefermentuotų gėrimų.

Girtuoklystė ir paveldas Trys didieji aludariai - “ŠvyturysUtenos alus”, “Kalnapilio-Tauro grupė” ir “Volfas Engelman”, dar nesulaukę balsavimo rezultatų Seime, pranešė apie savo įsipareigojimą negaminti stipresnio nei 7,5 proc. alaus. Šia nuostata ketinama papildyti Lietuvos aludarių garbės kodeksą.

Kaip anksčiau, alaus vėl bus galima nusipirkti ir statinaitėmis. / Romo Jurgaičio nuotrauka žįstame, kad Lietuvoje buvo susidariusi nenormali situacija, kai rinkoje buvo parduodama itin daug labai stipraus alaus, išpilstyto į didelio tūrio plastikinius indus. Kadangi pirmaujantys šalies alaus gamintojai stipriau-

Įstatymo pataisos įsigalios tik po pusmečio, jau pasibaigus aludariams karščiausiam vasaros sezonui. Šios bendrovės, priklausančios Lietuvos aludarių gildijai, pažymi, kad alaus stiprumą laiko socialiai jautriu klausimu, kurį reikia spręsti savireguliacijos būdu. “Mes, aludariai, pripa-

sio alaus nebegamins, visuomenė galės matyti - ar stipriausias alus tikrai yra reto kulinarijos paveldo dalis, ar viso labo tik spiritinių gėrimų bei “vaisiuko” konkurentas”, - komentavo

Saulius Galadauskas, Lietuvos aludarių gildijos vadovas. Aludarių gildija nusprendė papildyti ir Aludarių garbės kodeksą nuostata negaminti alaus, kuriame alkoholio koncentracija viršija 7,5 procento.

Biržų tikrosios ūkinės bendrijos “Rinkuškiai”, kurios racione buvo kelios stipresnio nei 7,5 proc. alkoholio turinčio alaus rūšys, direktorius Rimantas Čygas LŽ teigė nuostatai pritariąs nesąlygiškai. “Tikrai nesame už tautos girdymą, todėl ir Lietuvos aludarių gildijos nuostatai pritariame”, tvirtino direktorius.

Pasak jo, “Rinkuškiai” stipresnio alaus, kurį galima laikyti ir Lietuvos kulinarijos paveldu, duos paragauti savo

restorane “Alaus kelias”. Be to, bendrija gamina dar vieną paveldui priskirtiną stiprųjį alų, bet jame alkoholio koncentracija neviršija minėtos ribos.

Mažųjų aludarių asociacijos vadovės Linos Šileikienės nuomone, smulkiesiems gamintojams alaus stiprumo ribojimų panaikinimas yra palankus, nes jie vėl galės demonstruoti tai, ką iš tikrųjų moka. “Stiprusis alus - tai tautos kulinarijos paveldo dalis, kuri buvo uždrausta nuo šių metų pradžios, LŽ kalbėjo asociacijos lyderė. - Dabar vėl galės gyvuoti ir nišiniai produktai.”

Ji atkreipė dėmesį, kad įstatymu uždraudus gaminti stipresnį nei 7,5 proc. alų, alkoholizmo nesumažėjo, bet atsiradusią nišą rinkoje suskubo užimti

To, kad Seimas panaikino taros, į kurią pilamas alus ir kiti fermentuoti gėrimai, dydį, aludariai per daug nesureikšmina, juolab kad lieka ankstesnis PET taros apribojimas - ji negalės būti didesnė nei litro talpos. Tačiau šio apribojimo panaikinimas yra svarbesnis mažiesiems aludariams, nes apie 60 proc. jų apyvartos, kaip teigė L.Šileikienė, sudaro pilstomas alus. Įsigaliojus įstatymo pataisoms mažmeninėje prekyboje, kaip ir anksčiau, alaus bus galima nusipirkti ir statinaitėmis, ne tik buteliais, kurių talpa neviršija vieno litro. “Buvo tikrai keista, kai žmogui, atvažiavusiam į daryklą ar alaus pilstymo punktą nusipirkti 50 litrų alaus statinaitės, tekdavo gėrimą perpylinėti į litrinius butelius”, - LŽ pripažino R.Čygas.

Jo nuomone, dabar alaus verslui atsivers galimybių ir jautriau reaguoti į paklausą rinkoje. Pavyzdžiui, prieš dešimtmetį alus buvo pilamas tik į standartines 50 litrų talpos statinaites, tačiau pastaraisiais metais jis jau pilamas ir į 15 arba 30 litrų statinaites. “Jei prireiks, galėsime pilstyti ir į 10 litrų statinaites. Tokia tendencija Vakaruose jau plinta”, - sakė “Rinkuškių” vadovas.

Tačiau investuoti į linijas, kuriose alus būtų pilstomas į didesnės nei 0,5 litro talpos stiklinius butelius, neketina nei smulkieji, nei stambieji. Kai kurie mažieji aludariai, anot L.Šileikienės, rinkai pateikdavo ir labai stipraus alaus, rankomis išpilstyto į 2 ar net 3 litrų talpos stiklinius butelius, bet tai daugiausia proginis alus, jo kaina alkoholizmo tikrai nepaskatins.

“Ačiū Seimui bent už tiek”, - kaip susitarę LŽ kalbėjo pašnekovai. Tiesa, apgailestavo, kad įstatymo pataisos įsigalios tik po pusmečio, jau pasibaigus aludariams karščiausiam vasaros sezonui.

•

Finansinės paslaugos arti namų sparčiai atgyja GINTARAS MIKŠIŪNAS

Įvairios mažmeninės finansinės paslaugos daugeliui žmonių yra svarbi gyvenimo dalis. Einamosios sąskaitos, mokėjimai, paskolos, turto įkeitimas, investicijos, draudimas, pensijų kaupimas, kortelių papildymas, transporto bilietai tokių ir panašių finansinių paslaugų pasirinkimas milžiniškas.

Nors didėjant žmonių elektroniniam raštingumui daugelis finansinių paslaugų pasitraukė į virtualią erdvę, gyvo kontakto poreikis su pardavėju ar konsultantu netoli namų išlieka didelis.

Atidaryti “PayPost” bankeliai užpildė žiojėjusią mažmeninių finansinių paslaugų spragą šalies miestuose ir miesteliuose. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

je, Jurbarke, Kazlų Rūdoje, Naujojoje Akmenėje, Kelmėje, Mažeikiuose, Telšiuose, Plungėje, Lazdijuose, Molėtuose, Pakruojyje, Šalčininkuose, Skuode, Rokiškyje, Utenoje, Varėnoje.

Lietuvos pašto Finansinių paslaugų departamento vadovė Neringa Knyvienė pastebi, kad gyventojai aktyviai naudojasi “PayPost” teikiamomis paslaugomis. “Populiariausia paslauga įmokų ir mokesčių rinkimas. Žmonės taip pat domisi tarptautinėmis perlaidomis, įsigyja Lietuvos pašto partnerių siūlomų vartojimo kreditų”, - sako ji.

Didžiausių klientų srauto sulaukia “PayPost” skyriai, įsikūrę didžiųjų miestų miegamuosiuose rajonuose, kuriuose, pasak įmonės atstovų, vis dar jaučiamas finansinių paslaugų trūkumas.

Paslaugos aptirpo Šioje nišoje daug metų tvirtai karaliavo komercinių bankų klientų aptarnavimo skyriai, bet jų per pastaruosius keletą metų smarkiai sumažėjo dėl internetinės bankininkystės plėtros, sunkmečio ir dviejų bankų griūties.

Antai nelikus vadinamųjų snoriukų mažesnių rajonų miestų ir miestelių gyventojams tvarkyti smulkių finansinių reikalų tekdavo važiuoti į didmiesčius.

Tuštėjanti mažmeninių finansinių paslaugų niša arti namų neliko nepastebėta. Iš vienos pusės į ją įsėlino prekybos centrai, kuriuose veikia “Perlo” terminalai, dirbantys 7 dienas per savaitę. Per juos galima susimokėti beveik visus mokesčius bei iš-

gryninti pinigus. Iš kitos pusės - kioskų tinklai, kuriuose taip pat galima daryti įmokas, gauti greituosius kreditus, pasipildyti korteles ir t. t. Tačiau jų darbo laikas labai nevienodas ir dažniausiai priklauso nuo keleivių srauto viešojo transporto stotelėse.

Mažesniuose miesteliuose ar didmiesčių miegamuosiuose rajonuose “snoriukų” netektis atsiliepė labiausiai, nes jie ne tik teikė plataus asortimento finansines paslaugas arti namų principu, bet ir buvo tapę socialiniu reiškiniu. Prie jų žmonės skirdavo susitikimus, bendraudavo, sudarinėdavo net smulkius komercinius sandorius - jie buvo laikomi saugia vieta.

kiamą informaciją ir patarti, kaip pasirinkti geriausiai gyventojų poreikius atitinkantį pensijų fondą.

“PayPost” skyriuose pensijų kaupimo sutartis gali pasirašyti tiek nauji klientai, pensijai niekada iki šiol nekaupę gyventojai, tiek iš kitų bendrovių į “Finastą” norintys pereiti klientai.

Jau kaupiantieji pensiją “Finastoje” ir apsisprendę nuo 2014 metų pradžios kaupiamą pensiją papildyti savanoriška įmoka taip pat galės “PayPost” skyriuose pasirašyti sutikimą dėl tokių įmokų mokėjimo.

•

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 1 euras

3,4528

1 JAV doleris

2,6512

+0,1697%

10 000 Baltarusijos rublių

3,0632

+0,1698%

Bankas, bet ne paštas

Galima pasidomėti ir pensijomis

1 Kanados doleris

2,6016

+0,5189%

Likviduojamo banko “Snoras” valdytą mažųjų bankų tinklą praėjusiais metais už 3,1 mln. litų įsigijo valstybės valdomas AB Lietuvos paštas. Senieji “snoriukai” radikaliai pakeitė išvaizdą ir praėjusių metų pabaigoje buvo atidaryti gavę “PayPost” prekės ženklą. Šis tinklas tapo vienu didžiausių finansinių paslaugų arti namų teikėju Lietuvoje.

Paslaugų tinklas “PayPost” šiuo metu išplėstas iki 110 skyrių visoje Lietuvoje. Daugiausia jų veikia Vilniuje - 30, Kaune - 16 ir Klaipėdoje - 7. “PayPost” skyriai taip pat įsikūrė rajonų centruose: Elektrėnuose, Ignalinoje, Jonavo-

Sumažėjus bankų klientų aptarnavimo centrų, ypač mažesniuose miestuose, jų gyventojams, pavyzdžiui, sudaryti pensijų kaupimo sutarčių, neretai tekdavo važiuoti į didmiesčius.

Praėjusią savaitę buvo paskelbta, kad “PayPost” skyriuose jau galima pasidomėti apie II pakopos pensijų kaupimą ir pasirašyti “Finastos” pensijų kaupimo sutartis.

Lietuvos pašto Finansinių paslaugų departamento vadovės N.Knyvienės teigimu, ši galimybė suteiks didesnę pasirinkimo laisvę mažesnių miestų gyventojams. “PayPost” skyrių darbuotojai pasirengę suteikti visą rei-

1 Šveicarijos frankas

2,8098

+0,3986%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,3000

+0,2372%

10 Čekijos kronų

+0,5075%

1,3398

10 Danijos kronų

4,6306

+0,0043%

1 DB svaras sterlingų

4,0976

+1,0762%

100 Japonijos jenų

2,6863

+0,6738%

100 Kazachstano tengių

1,7539

+0,0969%

1 Latvijos latas

4,9334

+0,0020%

10 Norvegijos kronų

4,5195

+0,3518%

10 Lenkijos zlotų

8,3077

-0,1517%

100 Rusijos rublių

8,4905

+0,3427%

10 Švedijos kronų

4,0154

-0,0797%

1 Turkijos naujoji lira

1,4723

+0,1290%

10 Ukrainos grivinų

3,2560

+0,1075%

2013 04 29, LB

2013 04 29 Lietuvos žinios

Trasa

11

Automobilių gamintojų reveransas Kinijai ILONA STAŠKUTĖ

Daugiau nei savaitę Kinijoje buvo demonstruojami prabangiausi ir naujausi automobiliai. Tik 15 kartą surengta Šanchajaus automobilių paroda jau įsitvirtino kaip vienas svarbiausių šio verslo renginių.

Iš prabangos ir naujienų gausybės akivaizdu, kad automobilių gamintojai pripažino Kinijos rinkos svarbą. Kol Senajame žemyne naujų mašinų paklausa nepaliaujamai smunka, sparčiai praturtėję kinai verslininkai perka vis daugiau prašmatnių transporto priemonių.

Prabangus “Bugatti Veyron” buvo tik vienas iš daugelio parodoje demonstruotų įspūdingų automobilių. / AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos

BMW pardavimo vadovas Ianas Robertsonas pristatė naująjį visureigį X4.

Kiniški “Hongqi” limuzinai labai populiarūs tarp komunistinės šalies vadovų.

Proginis “Lamborghini Aventador” - ryškesnė garsiojo italų modelio versija.

net 95 AG, elektriniu varikliu ir baterijomis, kurias galima įkrauti per paprastą elektros lizdą namuose. “Porsche” pranešė planuojanti gaminti ir hibridinę visureigio “Cayenne” versiją, bet diegti elektrinių technologijų į sportiškus kupė kol kas nesiruošia. “Audi” naujiena buvo kuklesnė - įmonė pristatė A3 sedano kėbulu. Tačiau netolimoje ateityje žadėjo išleisti ir gerokai įspūdingesnių modelių, tarp jų itin prašmatnų visureigį, dar didesnį už Q7 modelį.

kakčiai - 1913 metais “Rolls Royce” dalyvavo itin sudėtingose ištvermės lenktynėse Austrijoje ir sėkmingai įveikė visą 2912 kilometrų atstumą kalnų keliais.

Svarbiausia rinka Anksčiau buvo įprasta, kad didžiausi automobilių gamintojai pasilaikydavo premjeras Europoje vykstančioms parodoms, o kituose žemynuose būdavo demonstruojami tik matyti modeliai ar smulkūs patobulinimai. Bet Šanchajuje garsiausi automobilių gamintojai neapsiribojo Ženevos parodos repertuaro pakartojimu ir pristatė modelių, sukurtų specialiai kinų poreikiams patenkinti.

Kinijos naujų automobilių rinka JAV aplenkė dar 2009-aisiais, pernai ji pranoko ir Europą. Praėjusiais metais Kinijoje buvo parduota 14,68 mln. lengvųjų automobilių, 6,8 proc. daugiau nei užpernai. Todėl ne paslaptis, kad didieji automobilių gamintojai į Kiniją žiūri kaip į išsigelbėjimą. Be to, Kinijoje netrūksta turtuolių, galinčių įpirkti “Audi”, BMW, “Mercedes” ar “Maserati”, taigi šie gamintojai pristatė įspūdingų naujų modelių ir jų koncepcijų.

Bene svarbiausia parodos naujiena - atgimęs “Maserati Ghibli”.

Prabangus itališkas sedanas kol kas pristatomas kaip koncepcija, bet neabejojama, kad visai nepasikeitęs jis netrukus pasirodys prekyboje. Kiek mažesnis už prabangųjį “Maserati Quattroporte” naujasis modelis bus tiesioginis penktosios klasės BMW konkurentas. Užpakaliniais arba visais ratais varomas “Ghibli” bus siūlomas su 3 litrų darbo tūrio V6 benzininiu arba dyzeliniu varikliu. Jis bus pirmasis dyzelinis “Maserati” per 99 metus trunkančią įmonės istoriją.

Kinijos automobilių gamintojai neslėpė ambicijų savo gaminius pardavinėti ne tik Tolimuosiuose Rytuose, bet ir žengti į Europos, JAV rinkas.

Patys brangiausi

Elektrinis “Porsche” “Porsche” taip pat atvyko į Kiniją parodyti naujienų. Gamintojas pristatė atnaujintą “Porsche Panamera” modelį ir specialiai šios šalies rinkai skirtą “Panamera Executive” su 15 cm pailginta ratų baze. Dar viena svarbi naujiena - hibridinė verslo klasės modelio versija “Panamera S E-Hybrid” su galingu,

Kinų skoniui gerokai artimesnis italų kūrinys “Icona Vulcano”. Hibridinis superautomobilis lygiuojasi į Ženevos automobilių parodos pažibas “LaFerrari” ir “McLaren P1”.

V12 formos benzininio ir elektrinio variklių varomas modelis gali pasiekti stulbinamą beveik 350 km/h greitį.

Dar du garsūs sportinių automobilių gamintojai į Kiniją atgabeno specialias žinomų modelių versijas.

“Lamborghini” pristatė riboto leidimo įmonės penkiasdešimtmečiui

Nors Kinija jau oficialiai pripažįsta, kad šalies didmiesčiai dūsta nuo nuolat tvyrančio smogo, naujų automobilių pirkėjai pirmenybę teikia grožiui, galiai ir prestižui, o aplinkosauga kol kas pernelyg nesirūpina. Todėl parodoje buvo pristatytas tik vienas naujas elektromobilis, “Detroit Electric” sukurtas sportinis SP:01.

skirtą “Aventador LP720-4” versiją. “Bugatti” taip pat neatsiliko - šis gamintojas atgabeno išskirtinį “Veyron 16.4 Grand Sport Vitesse”.

Greičiausias legendinio “Veyron” modelis gali važiuoti net 406,5 km/h greičiu.

“Rolls Royce” pristatė specialią limuzino “Ghost” versiją, pavadintą “Alpine Trial Centenary”. Ji skirta paminėti svarbiai kompanijos su-

Didžiąją dalį Šanchajaus parodos ploto užėmė vakarietiški gaminiai, tačiau pasirodė nemažai ir Kinijos

automobilių gamintojų. Politikų mėgstama įmonė “Hongqi”, kurios pavadinimas reiškia “Raudonoji vėliava”, pristatė beveik šešių metrų ilgio limuziną L5. Jis bus kiek mažesnis nei kiti “Hongqi” L7 ir L9, jau seniai mėgstami Komunistų partijos lyderių. L9 laikomas pačiu brangiausiu kinišku automobiliu.

6,4 metro ilgio mašina kainuoja apie 4 mln. litų, bet daugiau jos techninių savybių neskelbiama.

Buvęs britiškas prekės ženklas MG taip pat pasirodė Šanchajaus parodoje, tik dabar juo žymimi kiniški automobiliai. Bankrutavusią Didžiosios Britanijos įmonę įsigijęs SAIC koncernas tikisi ateityje vėl pasiūlyti aštuoniakampiu ženklu pažymėtų mašinų europiečiams. Naujausias įmonės modelis turėtų būti nedidelis, keturiais ratais varomas vadinamasis krosoveris. Būsimų modelių idėjas pristatė ir vienas žinomiausių Kinijos automobilių koncernų “Chery”, nuo jo neatsiliko Ženevoje įspūdingai pasirodęs “Quoros”.

Kinijos automobilių gamintojai neslėpė ambicijų savo gaminius pardavinėti ne tik Tolimuosiuose Rytuose, bet ir žengti į Europos bei JAV rinkas. Tai gali įvykti dar šįmet.

tymo renginyje kalbėjęs “Isuzu Motor Finland” vadovas Timo Vaaranenas tvirtino, kad japoniški automobiliai turėtų sustiprinti atstovybės asortimentą. Pasak jo, “Isuzu” modeliai skirti ieškantiesiems komercinio transporto, o “Suzuki” papildys lengvųjų automobilių gamą.

“Daugelį metų garsėjanti kaip sunkiosios technikos gamintoja “Isuzu” į komercinius automobilius

perkelia itin sunkiomis sąlygomis išbandytus elementus, - tvirtino pašnekovas. - O “Suzuki” Europą laiko labai svarbia nedidelių visureigių rinka. Per ateinančius metus ji planuoja išleisti ne vieną naują modelį.” Šiomis markėmis Baltijos šalyse besirūpinantis T.Vaaranenas vylėsi, kad artimiausiu metu “Suzuki” pavyks apčiuopiamai padidinti savo rinkos dalį Lietuvoje.

Dar daugiau visureigių Prie tokių įspūdingų automobilių net brangių vokiškų prekės ženklų modeliai atrodė gana kukliai. “Mercedes” ir BMW daugiau dėmesio sutelkė į ateitį ir pristatė po koncepcinį miesto visureigį. “Mercedes GLA” - tai būsimas nedidelis, A segmento miesto visureigis. BMW naujiena kiek didesnė - visureigis X4 turėtų būti panašus į populiarųjį X6, tačiau techninė automobilio dalis ir dydis bus labai artima X3 modeliui.

“Citroen” su koncepciniu visureigiu “DS Wild Rubis” taip pat pamėgino prisigretinti prie “premium” automobilių gamintojų, “Honda” pademonstravo šeimos miniveno idėją, o “Nissan” planuoja išleisti jaunimui skirtą automobilį, turintį itin šiuolaikišką pramoginę sistemą.

Žvalgosi į Europą

•

Trys ženklai po vienu stogu ILONA STAŠKUTĖ

“Peugeot” atstovybės salono Vilniuje asortimentą papildė dviejų japoniškų prekės ženklų automobiliai - “Suzuki” ir “Isuzu”.

Bendrovės “Žibintas” salone nuo šiol galima apžiūrėti ne tik “Peugeot”, bet ir “Suzuki” bei “Isuzu”

modelius. Įmonės servisuose taip pat remontuojami ir prižiūrimi visų trijų prekės ženklų automobiliai, parduodamos jų detalės. Įmonė nuo šių metų pradžios yra oficiali ne tik prancūziškų “Peugeot”, bet ir dviejų japoniškų markių prekybos ir priežiūros atstovė.

Be to, nuo šių metų “Automobiles Peugeot” importuotoja Lietuvoje, vietoj UAB “Liondoros automobi-

liai”, tapo “KW Bruun Baltic”, kuri jau keletą metų tiekia mašinas Estijai ir Latvijai. Todėl dabar norint įsigyti automobilį per 1-2 savaites, jį galima pasirinkti iš didelių sandėlių. Maždaug 800 “Peugeot” mašinų yra sandėliuose Estijoje, Latvijoje ir Danijoje, o “Suzuki” ir “Isuzu” pristatomi iš sandėlių Suomijoje.

Naujos salono koncepcijos prista-

•

12

2013 04 29 Lietuvos žinios

Mokslas

Enciklopediją kurti padeda ir robotai Virtuali “Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui” jau gerokai pralenkė lietuvišką “Vikipediją” ir turi daugiau kaip milijoną straipsnių.

MILDA KNIEŽAITĖ

Tokio didelio enciklopedinio projekto, įgyvendinto naujos kartos prasminio susaistymo priemonėmis, dar nebuvo, ko gero, pasaulyje. Lietuviška visuotinių žinių kaupykla, kuriama entuziastų Lietuvoje ir užsienyje, gali nemokamai naudotis kiekvienas. “Enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui” administratorius informatikas Vitas Povilaitis šį visuomeninį darbą vadina savotiška knygnešyste. Jis pats - knygnešio Igno Povilaičio provaikaitis. Tėvų namuose ant aukšto per sovietmetį išsaugoti tarpukariu nebaigtos leisti Lietuviškosios enciklopedijos tomai, priklausę dėdei Broniui Povilaičiui, pasitraukusiam į Ameriką ir ten prisidėjusiam leidžiant Lietuvių enciklopediją Bostone.

Kurti ar naikinti “Enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui” idėjinis branduolys - buvę “Vikipedijos” dalyviai, sukūrę beveik 80 proc. jos straipsnių. V.Povilaitis pasakojo, kad tokių nuo “Vikipedijų” atsiskyrusių virtualių enciklopedijų yra ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje ar Vokietijoje. Priežastys tikriausiai įvairios. Lietuviškoje “Vikipedijoje” įvyko skilimas, kai virtualiai bendraujančiame kolektyve atsirado žmonių, kurie tiems, kurie kuria, įkelia, redaguoja straipsnius, ėmė trukdyti, keisdami, trumpindami ar net naikindami informaciją, neatitinkančią, jų manymu, “Vikipedijos” reikšmingumo kriterijaus.

“Enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui” kūrėjai nustatė griežtesnę registraciją nei buvo “Vikipedijoje”, kai kiekvienas net neprisiregistravęs lankytojas galėjo keisti kuriamus straipsnius, ir dėl to nemažai laiko reikėdavo sugaišti atmetant neaišku kieno daromus destruktyvius taisymus. “Šiais laikais nemaža problema vadinamieji programiniai robotai.

Davei užduotį, paleidai ir robotas pagal tokią piktybišką programą gali ištisai gadinti, jei nėra registracijos su apsaugos priemonėmis, leidžiančiomis užkirsti kelią, kai į sistemą mėgina patekti ne žmogus, - sakė Lietuvos kompiuterininkų sąjungos (LIKS) prezidentas dr. Saulius Maskeliūnas. - Internete vyksta tikras ka-

“Enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui” administratorius V.Povilaitis (kairėje) ir daug kuo prie šios veiklos prisidedantis LIKS prezidentas S.Maskeliūnas.

Romo Jurgaičio nuotrauka

Toks buvo pirmas mėginimas atsiskirti nuo “Vikipedijos” ir pirmą kartą Lietuvoje buvo panaudotos semantinės, prasminio susaistymo, “MediaWiki” programinės priemonės. Jomis kuriamoje “Gyvosios gamtos enciklopedijoje” jau pernai buvo pusė milijono straipsnių. Informacija surinkta automatiniu būdu iš įvairiausių gyvosios gamtos klasifikacijos lentelių lotynų kalba.

Lietuviškus pavadinimus įrašydavo A.Vilkas ir V.Povilaitis. Kartą išversti pavadinimai automatiškai atsirasdavo ir visuose kituose susijusiuose puslapiuose. Lygiai taip pat buvo su-

“Enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui” kūrėjų grupė pasklidusi, galima sakyti, po visą pasaulį nuo Europos iki JAV ir Kanados. ras su programiniais robotais, tačiau susikerta ir skirtingi žmonių požiūriai, interesai, kai vienas parašo straipsnį, kitas (kuriam tai nepatinka) pataiso priešingai, autorius vėl atkuria savąjį variantą - ir tokie konfliktuojantys taisymai gali trukti be galo. Autorizuota registracija leidžia bent jau matyti, kas taip agresyviai ir įkyriai elgiasi.”

Griaučiai ir kūnas Kaip prisiminė V.Povilaitis, maždaug prieš trejus metus “Vikipedijos” projekto dalyvis Algirdas Vilkas, Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos biologijos mokytojas ir Mažeikių jaunųjų gamtininkų stoties vadovas, pasiūlė kartu kurti “Gyvosios gamtos enciklopediją”.

kurti specialūs programiniai robotai, kad atitinkamai generuotų ar prireikus koreguotų straipsnius. Ne be robotų pagalbos “Gyvosios gamtos enciklopedijos” puslapiuose atsirado informacija iš angliškų šaltinių, kuriose pasaulio valstybėse kokios gyvosios gamtos rūšys yra aptinkamos. “Žinoma, robotai negali visko padaryti. Tik tai, ką atlikti yra “įdarbinti”, - aiškino LIKS prezidentas, Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos instituto direktoriaus pavaduotojas S.Maskeliūnas.

- Pasitelkiant robotus reikia mąstyti algoritmiškai, t. y. numatant, ką galima pateikti kaip užduotį, žingsnių seką. Robotas yra “bukas”, tačiau jei jam tiksliai nurodai, kaip ką

atlikti, jis viską tvarkingai padarys.”

Robotų atliktą darbą enciklopedijos kūrėjai vadina griaučiais, o autorių įrašomi tekstai yra tarsi kūnas, “apauginta mėsa”.

Iš Lietuvos ir pasaulio Visa “Gyvosios gamtos enciklopedija” ką tik įtraukta į “Enciklopediją Lietuvai ir pasauliui”. Ar nevertėtų tokią kurti, pradėta svarstyti 2011 metų pabaigoje. Tarp iniciatorių - šiaulietis žurnalistas Rimantas Lazdynas, A.Vilkas, JAV lietuvis informatikas Edvinas Giedrimas, gydytojas Kastytis iš Kauno, nenorintis skelbti savo pavardės, ir, žinoma, V.Povilaitis, vadinamas projekto įgyvendinimo ledlaužiu.

Adresas http://lietuvai.lt buvo užregistruotas pernai balandį. Enciklopedija pradėta kurti E.Giedrimo nuomojamame serveryje JAV. Instaliuota nemokama semantinė “MediaWiki” programinė įranga, sukelta apie 20 tūkst. straipsnių iš “Vikipedijos”. Kai iškilo didesnio pajėgumo poreikis, per LIKS Saityno kūrėjų sekciją kreiptasi į VU Matematikos ir informatikos institutą.

Virtualios enciklopedijos kūrėjams buvo suteikta galimybė nemokamai naudotis LITNET - Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklo serveriu. Kartu Lietuvai teko atsakomybė ir pareiga saugoti virtualioje erdvėje kaupiamą lietuvišką informaciją.

“Enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui” kūrėjai užsimojo sutelkti vienoje vietoje visą informaciją, skelbtą spausdintose ir virtualiose enciklopedijose, specializuotuose ži-

nynuose, mokslo darbuose, žodynuose, išsaugotą bibliotekų ir muziejų saugyklose, jei tik ji gali būti skelbiama pagal Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą ar autorių teisių licencijas.

“Kai jau pradeda nebeužtekti programinių išteklių, pasvarstę nuperkame papildomos atminties - gerų, vertingų, reikalingų darbų plėtrai”, sakė LIKS prezidentas.

“Enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui” kūrėjų grupė pasklidusi, galima sakyti, po visą pasaulį - nuo Europos iki JAV ir Kanados. Dabar registruota daugiau kaip 30 dalyvių.

Ragintų prisidėti, kaip pabrėžė V.Povilaitis, bent po vieną žmogų iš kiekvienos pasaulio lietuvių bendruomenės. Taip pat ir pačioje Lietuvoje - žmones, asociacijas, organizacijas, draugijas, mokyklas ar gimnazijas įsitraukti į enciklopedijos kūrimą. Informacija nuolat keičiasi ir nuolat turi būti papildoma.

Viskas susiję Kuriant “Enciklopediją Lietuvai ir pasauliui” naujos kartos semantinio susaistymo priemonės leidžia valdyti informacijos visumą. Pavyzdžiui, įkeltoje informacijoje apie Lietuvos gyvenvietes buvo aptikta klaida. Užteko ją pataisyti vienoje vietoje - ir visuose puslapiuose automatiškai atsirado teisingas variantas. Taip pat automatiniu būdu į kuriamą Lietuvos gyvenviečių sąvadą buvo įtraukti naujausi 2011 metų Lietuvos gyventojų surašymo duomenys, kiek kurioje vietovėje dabar gyvena žmonių. Didelį parengiamąjį darbą, kad robotas galė-

tų įkelti tuos duomenis, atliko kaunietis Kastytis.

“R.Lazdynas parašė straipsnius apie visas buvusias Prūsijos gyvenvietes, pamėgino atkurti senuosius lietuviškus jų pavadinimus, dabar išnykusius iš Kaliningrado srities žemėlapio, - pasakojo V.Povilaitis. Reikėtų aprašyti visą lietuvišką paveldą, susijusį su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste, taip pat lietuvių tremties vietas. Visa tai yra mūsų istorija ir viskas susiję.”

Pavyzdžiui, neseniai užmegzti kontaktai su Lietuvos knygnešio draugija, kad sukaupta informacija būtų įkelta į “Enciklopediją Lietuvai ir pasauliui”. Gautas sutikimas, kad bus įkeltas ir baigiamas leisti dešimties tomų leidinys “Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953”.

Jau keliama Lietuvių enciklopedija, nuskenuota leidėjo Juozo Kapočiaus vaikaičio Arūno Pabedinsko, gyvenančio Kanadoje. Į “Enciklopediją Lietuvai ir pasauliui” pradėta kelti ir lietuvių smulkioji tautosaka: liaudies dainos, padavimai, pasakos, patarlės, priežodžiai, posakiai, mįslės. Nors tai - ne visai tradicinė enciklopedijų medžiaga, V.Povilaičio įsitikinimu, taip pat turi būti “Enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui” dalis, susieta su vietovėmis, kuriose užrašyta, su žodžiais, kurie jose pavartoti. Lygiai taip pat kuriama ir lietuvių kalbos žodyno sritis, skirta aprašyti lietuvių kalbos žodžiams, pateikiant visas jų reikšmes, susaistant su sinonimais ir antonimais, kilmės atitikmenimis kitose kalbose ir net perspėjant apie nelietuviškus, netinkamus vartosenos iškraipymus.

•

2013 04 29 Lietuvos žinios

Kultūra

13

M.Borella: “Svarbiau atkurti atmintį” JŪRATĖ MIČIULIENĖ

Italijoje Feraros pilį atkūręs ir Vilniuje viešėjęs žymus paveldosaugininkas, architektas restauratorius Marcas Borella įsitikinęs, kad svarbiausias tokių projektų tikslas - atkurti istorinę atmintį.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) Valdovų rūmų atstatymo projekto autorius konsultuojantis M.Borella į Vilnių atvyko Valdovų rūmų muziejaus kvietimu ir skaitė paskaitą apie karališkąsias Italijos pilis (tai vienas muziejaus renginių, pristatančių Europos valdovų rūmus). Pasakodamas apie Italijos pilis svečias užsiminė, kad medžioklinius šunis savo dvarui iš Mantujos pilies, kunigaikščių Gonzagų, yra pirkusi ir italų kilmės Lietuvos didžioji kunigaikštienė Bona Sforca, kuri pati labai mėgo medžioti.

Kitą dieną, prieš išvykdamas į Ferarą, svečias atsakė į LŽ klausimus.

- Esate LDK Valdovų rūmų atstatymo konsultantas. Ką galite pasakyti apie rezultatą, kurį matote dabar, artėjant oficialiam rūmų atidarymui liepos 6-ąją?

- Labai džiaugiuosi galėdamas konsultacijomis prisidėti prie šio projekto. Su Valdovų rūmų atkūrėjais esu pažįstamas jau daugiau kaip dešimt metų. Pirmiausia jūsų specialistai atvyko pas mus į Ferarą ir susipažino su pilies atstatymu.

Bendradarbiavimas buvo naudingas ir mums. Tuo metu mes stengėmės atkurti Feraros pilies interjerą, jūs - ir pačius rūmus, ir interjerą.

Man, kaip specialistui, daug davė jūsų patirtis. Buvo įdomu sužinoti, kaip Lietuvoje žiūrima į paveldą.

Pasirengimas atidarymui

Iki Valdovų rūmų atidarymo liko šiek tiek daugiau kaip du mėnesiai. / Oresto Gurevičiaus nuotraukos knygomis, surengtomis parodomis, pasikalbėjęs su direktoriumi ir kitais darbuotojais, susidariau įspūdį, jog projektas funkcionuos gerai.

Nepainioti funkcijų

Kai trūksta informacijos - Tačiau Lietuvoje vis dar yra daug žmonių, nepatenkintų Valdovų rūmų atstatymu. Jie baksnoja pirštais, kad čia per mažai autentikos, esą ėmėmės kurti kažin kokį muliažą. Ką galėtumėte pasakyti tokiems kritikams?

- Panašių pavyzdžių Europoje galima rasti nemažai. Galiu paminėti pernai nuo žemės drebėjimo nukentėjusias dvi pilis iš savo regiono, kuriame gyvenu, - tai Feraros ir Mantujos pilys. Mano įsitikinimu, svarbu ne tik atstatyti statinį kaip fizinį objektą, daug svarbiau atkurti istorinę atmintį ir perduoti ją kartų kartoms, priminti pastato istorinę reikšmę.

Mes taip pat susiduriame su panašiomis autentiškumo problemomis. Būna, kad trūksta informacijos. Ieškome jos visuose galimuose archyvuose. Jei nepavyksta rasti, tada taip pat remiamės analogijomis.

Tokių pavyzdžių nestinga ir Vokietijoje, Vengrijoje, Ispanijoje. Taip ir pats atkūriau dalį Feraros pilies apartamentų.

Valdovų rūmų muziejaus direktorius Vydas Dolinskas aprodė M.Borellai (kairėje) jau baigiamus atstatyti rūmus. / Vytauto Abramausko nuotrauka visiškai natūralu, jog parenkami tokio stiliaus interjero daiktai.

Pavyzdžiui, Vilniuje skaitydamas paskaitą apie Italijos karališkąją medžioklę pamačiau Valdovų rūmų įsigytus gobelenus, vaizduojančius medžioklės scenas. Tai žinia apie to laikotarpio papročius. Panašūs pavyzdžiai atskleidžia epochos dvasią. Ir visai nėra reikalo ieškoti tų tikrųjų, kurie čia kadaise buvo. Tai ne visada ir įmanoma.

Europoje esama ir kitokios prak-

M.Borella: “Jei žinoma, kad rūmuose yra buvęs koks nors meno kūrinys, o dabar jis muziejuje, padaroma to darbo kopija.”

- Mūsų Valdovų rūmų atstatymo skeptikai kritikuoja atkuriamą interjerą, priekaištauja, kad perkami tik tos epochos daiktai, o lankytojai vis tiek negalės išvysti tų tikrųjų, kadaise čia buvusių.

Koks jūsų požiūris į tai? Kaip elgiamasi kituose Europos rūmuose?

- Jei norime, kad pastatas perteiktų Renesanso ar baroko dvasią,

tikos. Pavyzdžiui, jei žinoma, kad rūmuose yra buvęs koks nors meno kūrinys, o dabar jis - muziejuje, padaroma to darbo kopija. Italijoje pastaruoju metu atidaroma daug rūmų, kurių buvusių savininkų meno kolekcijos saugomos Romos muziejuose. Šie paveikslus ar kitus meno kūrinius paskolina laikinoms rūmų ekspozicijoms surengti. Taip

norima lankytojams parodyti, kas tuose rūmuose kadaise buvo.

- Atkurtus rūmus siekiama prikelti šių dienų kultūriniam gyvenimui?

- Taip. Juk atstatytas pilis ar rūmus vertiname ne vien kaip statinius už jų architektūrą. Jie yra svarbesni dėl savo reikšmės mūsų tautiniam identitetui. Todėl natūralu, kad rūmai tampa miesto kultūros židiniu.

Itališki atspindžiai - Kas jums buvo įdomu dabar, pamačius jau beveik atstatytus mūsų Valdovų rūmus?

- Patyriau malonių atradimų. Šiaip Renesanso epocha buvo apėmusi visus Europos dvarus, ir kiekvienas jų tą epochą kuo nors praturtino. Man buvo labai malonu Vilniuje pamatyti Italijos politinės kultūros, meno atspindžių. Tai praturtino, praplėtė mano turėtą Renesanso vaizdą šioje Europos dalyje. Iš to, ką mačiau, jūsų Valdovų rūmai praturtins europinę patirtį.

Vien jau savo unikalumu.

Dabar labai svarbu, kad atstatyti rūmai taptų kultūros židiniu. Tačiau susipažinęs su muziejaus išleistomis

- O kaip žiūrite į daug kur praktikuojamą muziejinių ir komercinių funkcijų derinimą? Ne paslaptis, kad daugelyje rūmų įkuriami viešbučiai, restoranai.

- Kai vadovavau Feraros pilies atkūrimui, taip pat turėjome panašių problemų. Reikia labai gerai atsirinkti ir nepainioti šių funkcijų.

Būtina apsispręsti, ką norime rūmų veikla pasakyti žmonėms. Svarbu, kad muziejus būtų vertinamas už savo kolekcijas, už kultūrinę veiklą, už istorinę atmintį. O renginiams, kurie gali būti organizuojami bet kur, reikėtų paieškoti kokio nors viešbučio konferencijų salės. Įsivaizduoju, kad jūsų Valdovų rūmuose galėtų vykti aukšto lygio kultūriniai, taip pat su valstybės reprezentacija susiję renginiai, bet neįsivaizduoju, kad čia galėtų būti rengiamos mados demonstracijos ar kiti komerciniai renginiai.

- Kaip Italijos visuomenė reagavo į Feraros pilies atkūrimą?

- Nebuvo jokios priešpriešos. Ši pilis visada buvo miesto širdis. Sprendimas grąžinti ją visuomenei sutiktas su džiaugsmu. Tačiau daug laiko pilyje veikė įvairūs biurai, patalpos buvo sudarkytos, padalytos pertvaromis. Prireikė penkiolikos metų, kol atkūrėme buvusias vidines erdves. Be to, reikėjo naujų patalpų biurams iškelti. Uždavinys buvo nelengvas. Italijoje yra gana nemažai rūmų, kurių vidus pakeitęs funkciją. Dabar jiems bandoma grąžinti pirminį vaizdą.

Mūsų atveju Feraroje didžiausia problema buvo iškelti iš pilies Italijos valstybės atstovą, vadinamąjį prefektą. Jis dirbo ir gyveno Alfonso II apartamentuose. Jautėme tik šio pareigūno pasipriešinimą. Tačiau suradome jam kitus rūmus, o šalies spauda džiaugsmingai rašė: “Pilis grąžinama miestui.”

•

Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus pavaduotoja kultūrinei veiklai Jolanta Karpavičienė: - Artėjantis Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos (ES) Tarybai tik paspartino visus statybos darbus.

Muziejininkai neatsako nei už statybas, nei už pirmojo etapo darbų pabaigą. Statybų reikalus koordinuoja Vilniaus pilių direkcija. Tačiau ji mus patikino, kad darbai vyksta sklandžiai, gegužės viduryje pirmoji rūmų dalis bus atiduota vertinti valstybinei komisijai. Tada muziejus perims patalpas ir per likusias 6-7 savaites pasiruoš rūmų atidarymui.

Per tą laiką parengsime dvi nuolatines ekspozicijas, kurios supažindins su rūmų ir šios teritorijos istorine bei architektūrine raida. Atkurtas istorinis interjeras pristatys gotikos, Renesanso, baroko epochas.

Po atidarymo liepos 6-ąją muziejus pradės vykdyti savo pagrindinę funkciją - atvers duris visuomenei.

Dienomis rengsime ekskursijas, kultūrines programas, o vakarais trečio aukšto menėse galėsime priimti ES pirmininkavimo renginių dalyvius.

Mums labai svarbu, kad rūmai, kaip ir anksčiau, galės vykdyti reprezentacines funkcijas. Jie buvo ta vieta, kurioje Lietuva prisistatydavo Europai. Džiugu, kad atidarytuose rūmuose šiemet vyks dalis Lietuvos pirmininkavimo ES renginių, jų kultūrinės programos. Kaip planuojama, jų bus apie 50.

Jei renginių organizatorė - Užsienio reikalų ministerija - pageidaus, galėsime pasiūlyti svečiams iš Europos aukščiausio lygio koncertų, edukacinių programų, pristatančių rūmų paveldą. Per ekskursijas jie turės galimybę susipažinti, kaip Lietuva buvo ir yra susijusi su įvairiais Europos kraštais.

14

2013 04 29 Lietuvos žinios

Sportas

Trumpai “PRIENAI” NEATSILAIKĖ

“Atlantas” išliko viršūnėje

Lietuvos krepšinio lygos finale dėl aukso kovos titulą ginantis Kauno “Žalgiris” ir vicečempionas Vilniaus “Lietuvos rytas”, o dėl bronzos apdovanojimų varžysis Klaipėdos “Neptūno” ir “Prienų” krepšininkai.

Tai paaiškėjo po antrų pusfinalio rungtynių, per kurias “Lietuvos rytas” svečiuose 86:74 (18:25, 27:18, 21:17, 20:14) nugalėjo prieniškius ir laimėjo seriją iki dviejų pergalių 2:0.

Pirmos finalo rungtynės antradienį žaidžiamos Kaune, kova dėl bronzos gegužės 1 dieną prasidės Prienuose.

LENTELĖ (rungtynės, pergalės, lygiosios, pralaimėjimai, įvarčiai, taškai) 1. Atlantas 8 7 0 1 16:6 2. Žalgiris 8 6 1 1 17:4 3. Ekranas 8 5 1 2 20:11 4. Kruoja 8 4 2 2 12:10 5. Šiauliai 8 3 3 2 12:11 6. Sūduva 8 3 2 3 14:11 7. Banga 8 1 1 6 6:17 8. Dainava 8 1 1 6 6:20 9. Tauras 8 0 1 7 5:18

GINS TITULĄ Per penktas Eurolygos vyrų krepšinio turnyro ketvirtfinalio rungtynes Graikijos pirmenybių nugalėtojas bei Eurolygos čempiono titulą ginantis Pirėjo “Olympiakos” su Martynu Gecevičiumi namie 82:72 (21:23, 12:18, 21:14, 28:17) nugalėjo Stambulo “Anadolu Efes” (Turkija) krepšininkus, laimėjo seriją 3:2 ir tapo ketvirtuoju finalo ketverto turnyro dalyviu. Graikijos čempionų varžovu finalo ketverto pusfinalyje bus Maskvos CSKA (Rusija). Kitą pusfinalio porą sudarys du Ispanijos klubai - “FC Barcelona Regal” su Šarūnu Jasikevičiumi ir Madrido “Real”. Finalo ketverto turnyras gegužės 10-12 dienomis vyks Londone.

VARŽĖSI ĖJIKAI Šeštadienį Birštone vyko XXVII tarptautinės olimpinio vicečempiono Antano Mikėno atminimo sportinio ėjimo varžybos, kuriose dalyvavo sportininkai iš Lenkijos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Slovakijos bei visų Lietuvos ėjimo klubų. Vyrų 20 km distancijoje nuo starto iki finišo pirmavo Marius Žiūkas (Vilnius - Prienai) - 1 val. 23 min. 43 sek. (geriausias Lietuvos sezono rezultatas). Tai trečioji iš eilės jo pergalė A.Mikėno memoriale. Antrąją vietą užėmė Genadijus Kozlovskis (Švenčionys-Vilnius) - 1 val. 28 min. 15 sek. Trečias buvo ėjikas iš Baltarusijos Jevgenijus Ciciakas (1.31:21). Moterys rungtyniavo 10 km nuotolyje. Nugalėjo Latvijos atstovė Agnesė Pastarė (45 min. 19 sek.). Brigita Virbalytė (Vilnius-Alytus) nuo jos atsiliko 10 sek. ir liko antra. Trečia finišą pasiekė baltarusė Nadežda Daražuk (47:35).

Į penkis žalgiriečių įvarčius praėjusio sezono bronzos medalininkės “Sūduvos” futbolininkai niekuo neatsakė.

Valdo Knyzelio nuotrauka TADAS LAURYNAS

Sekmadienį baigėsi Lietuvos futbolo “SMScredit.lt A lygos” pirmas ratas. Pergalingai jį baigęs Klaipėdos “Atlantas” išsaugojo pirmąją poziciją.

Uostamiesčio futbolininkai svečiuose 1:0 (0:0) nugalėjo Gargždų “Bangą” ir surinko 21 tašką. Pergalingo įvarčio autoriumi tapo Evaldas Razulis, 52 minutę realizavęs 11 m baudinį. Tai buvo jo dešimtasis įvartis čempionate ir pagal šį rodiklį Evaldas pirmauja rezultatyviausiųjų rikiuotėje. Šeštą pralaimėjimą patyrusi “Banga” lieka septinta. Šeštą pergalę iškovojo šalies vicečempionas Vilniaus MFD “Žalgiris” (19 tšk.). Vilniečiai svečiuose 5:0 (2:0) ne-

pasigailėjo praėjusio sezono bronzos medalininkės Marijampolės “Sūduvos” (11 tšk.). Įvarčius nugalėtojams pelnė Pavelas Komolovas (11 min.), Mantas Kuklys (42), Jakubas Wilkas (56 ir 60) ir Kamilas Bilinskis (83).

Penkta pergale savo sąskaitą papildė trečiąją vietą užimantis šalies čempionas Panevėžio “Ekranas” (16 tšk.). Sekmadienį namie panevėžiečiai 2:1 (0:0) privertė pasiduoti autsaiderius Tauragės “Tauro” (1 tšk.) futbolininkus. Įvarčius nugalėtojams pelnė Vitalijus Kavaliauskas (49 min.) ir Giedrius Tomkevičius (81). Tauragės ekipoje 55 minutę pasižymėjo Nicola Cosentini.

Pergalę išplėšęs “Ekrano” gynėjas G.Tomkevičius sakė, jog lengvai laimėti niekas nesitikėjo. “Lengvų rungtynių nelaukėme, juolab kol kas lentelėje nesame ten, kur dažniausiai stovime. Ne-

STATISTIKA Marijampolės “Sūduva” - Vilniaus “Žalgiris” 0:5 (0:2). Įvarčiai: P.Komolovas (11), M.Kuklys (42), J.Wilkas (56, 60), K.Bilinskis (83).

Gargždų “Banga” - Klaipėdos “Atlantas” 0:1 (0:0). E.Razulis (52 - iš 11 m).

Panevėžio “Ekranas” - Tauragės “Tauras” 2:1 (0:0). V.Kavaliauskas (49), G.Tomkevičius (81); N.Cosentini (56).

Pakruojo “Kruoja” - “Šiauliai” 1:1 (0:1). A.Skroblas (24 - į savo vartus, R.Beniušis (62). Pašalinimai: 74 min.

Donatas Strockis (“Kruoja”), 92 min. Šarūnas Jurevičius (“Šiauliai”).

laimime tiek daug rungtynių, kiek įprastai. Šiandien “Tauras” parodė, kad gali ir nori kautis iki pabaigos”, - kalbėjo komandos senbuvis. Tai buvo pirmoji panevėžiečių sėkmė rungtyniaujant be pasitraukusio trenerio Valdo

•

Per ankstesnes trejas rungtynes Lietuvos atstovai, planetos rinktinių IRB reitinge užimantys 48 vietą, taškų nepelnė: 17:34 pralaimėjo Maltai, 16:24 Olandijai ir 21:37 - Šveicarijai.

Prieš kelerius metus Lietuvos regbio rinktinė skynė vieną pergalę po kitos.

Nuo 2006 iki 2011 metų 18 rungtynių iš eilės laimėję lietuviai ne tik pakilo į 2A divizioną, bet ir pagerino pasaulio rekordą. Pernai mūsų šalies regbininkai kovojo dėl patekimo į 1B divizioną, bet kelialapis dėl geresnio tarpusavio mačų balanso atiteko Švedijos regbininkams.

Antras tautų taurės 2A diviziono varžybų ratas prasidės rudenį. “Per šį ciklą aukščiau neiškopsime, bet po kelerių metų privalome pasiekti 1B divizioną”, - įsitikinęs naujasis Lietuvos rinktinės treneris.

Pajėgiausia Lietuvoje mažųjų dviračių kroso (BMX) atstovė Vilma Rimšaitė, atstovaujanti Prancūzijos BMX klubui “Pays de La Loire”, atvirojo Europos čempionato trečiajame etape Čekijoje užėmė antrąją vietą ir, surinkusi 56 taškus, moterų elito grupėje iš 10 vietos pakilo į 6. Po trečiojo etapo čempionato lydere tapo olandė Merle Van Benthem (75 tšk.).

•

LŽ

STIPRIAUSIA - D.DAULYTĖ

LŽ

Urbono, kuriam sirgaliai dėkojo už penkis pergalingus sezonus stadione iškeltu plakatu.

Po susitikimo “Ekrano” komandos strategas Valdas Dambrauskas pripažino, kad sudėtingiausia susitikimo užduotis buvo pralaužti dideles svečių pajėgas gynyboje: “Tauro” futbolininkai tik gynėsi ir neturėjo didelių ambicijų. Žinojome, kad bus sunku pramušti tokią gynybą. Tuo labiau kad mūsų komandai ir žaidėjams po tokio nelengvo etapo trūksta pasitikėjimo savimi. Manėme, įmušime vieną įvartį ir tada bus lengviau, tačiau tuomet lyg užmigome ir patys praleidome įvartį. Buvo sunku vėl išsiveržti į priekį, bet džiaugiuosi tuo, kad pavyko iškovoti tris taškus.”

Paklaustas, kas dabar priima lemiamus sprendimus, kai nėra vyriausiojo trenerio, V.Dambrauskas atsakė: “Visą laiką trenerių štabas tariasi tarpusavyje. Šiuo metu esame trys treneriai ir dirbame kartu. Pasiskirstome darbus ir siekiame bendro rezultato. Žiūrėsime, kaip bus toliau.”

Per paskutines pirmojo rato rungtynes Pakruojo “Kruoja” ir “Šiauliai” sužaidė lygiosiomis 1:1. Nuo 74 min.

“Kruoja” rungtyniavo be pašalinto Donato Strockio. Jau per pridėtą teisėjo laiką raudonąją kortelę prieš akis išvydo už vartininko aikštelės ribų kamuolį rankomis atmušęs šiauliečių vartų sargas Šarūnas Jurevičius. Vietoj jo į vartus teko stoti ekipos gynėjui Deividui Lunskiui.

Kukli regbininkų pergalė

V.RIMŠAITĖ PAKILO

Sostinės viešbučio “Grata” konferencijų salėje vykusiame 2013 metų Lietuvos klasikinių šachmatų čempionate moterų (10 dalyvių) pirmenybių nugalėtoja tapo 8 taškus iš 9 galimų surinkusi Deimantė Daulytė (ELO koeficientas 2317). Sidabro medalis atiteko pusantro taško nuo čempionės atsilikusiai Salomėjai Zaksaitei (2152), o trečiąja pozicija (5,5 taško) tenkinosi Vesta Kasputė (2100).

21 19 16 14 12 11 4 4 1

Lietuvos regbininkai (juoda apranga) pirmuosius taškus pelnė nugalėdami kroatus. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Pirmą pergalę po trijų pralaimėjimų iš eilės 2012-2014 metų Europos tautų taurės 2A diviziono turnyre iškovojo autsaiderė Lietuvos rinktinė.

Per šeštadienio atrankos į 2015 metų pasaulio pirmenybes rungtynes lietuviai Vilniuje 15:14 (12:9) įveikė trečiojoje pozicijoje grupėje esančius

Kroatijos (7 tšk.) regbininkus. 7 taškus nugalėtojams pelnė Donatas Vilimavičius, 5 - Mindaugas Norvaišas, 3 Kęstutis Marcišauskas. Iš svečių visus taškus surinko du žaidėjai - Jai’us Ayoubas (9) ir Calebas Brownas (5).

34-erių šiauliečiui Linui Naujaliui tai buvo antros rungtynės esant Lietuvos regbio rinktinės treneriu. “Ši pergalė svarbi psichologiškai, ji suteiks daugiau pasitikėjimo jauniems žaidėjams ir

man”, - po susitikimo kalbėjo L.Naujalis. Linas - buvęs rinktinės narys, nuo 2000-ųjų žaidė regbį Jungtinėse Amerikos Valstijose, o baigęs karjerą treniravo įvairias vaikų ir jaunimo komandas.

Tai buvo paskutinės Europos tautų taurės 2A diviziono, kuriame varžosi penkios komandos, pirmo rato rungtynės. Grupėje pirmauja Olandijos (18 tšk.) rinktinė, lenkianti Šveicarijos (14 tšk.) komandą.

2A GRUPĖS LENTELĖ (pergalės, lygiosios, pralaimėjimai, taškų skirtumas, (papildomi taškai) taškai) 1. Olandija 4 0 0 125:57 (2) 18 2. Šveicarija 3 0 1 92:75 (2) 14 3. Kroatija 1 0 3 78:92 (3) 7 4. Malta 1 0 3 73:104 (1) 5 5. Lietuva 1 0 3 69:109 (0) 4 P. S. Už pergalę skiriami 4 taškai, už lygiąsias - 2, už pralaimėjimą - 0. Papildomi taškai - po 1 - skiriami už 4 prispaudimus varžovų įskaitiniame plote ir pralaimėjimą ne didesniu nei 7 taškų skirtumu.

2013 04 29 Lietuvos žinios

Sportas

15

Pasaulio šešioliktukuose - trys lietuviai

Teisėjų sprendimu, M.Sakalauskas (dešinėje) buvo pranašesnis už lenką M.Turynskį.

M.Rimdeika (dešinėje) pirmame raunde nokautavo Moldovos atstovą P.Voroniną.

SAULIUS RAMOŠKA

Tadas Jonkus, Mantas Rimdeika ir Mindaugas Sakalauskas - trys mūsų šalies bušido kovotojai, šeštadienio vakarą laimėję sostinėje “K-1 World Grand Prix” atrankos kovas ir prasibrovę į pajėgiausiųjų šešioliktukus.

Atrankos varžybose dviejose svorio kategorijose - iki 70 kg ir per 93 kg varžėsi šeši mūsų šalies atstovai, pusei jų pavyko įveikti varžovus ir priartėti prie K-1 organizacijos elito.

Svorio kategorijoje iki 70 kg atrankos varžybose vienintelis iš lietuvių pergalę išplėšė T.Jonkus. Jis pirmame raunde žaibiškai susidorojo su rumunu Bogdanu Stanciu. Sunkiasvorių mūšiuose į pasaulio šešioliktuką iškopė M.Rimdeika, pranokęs Moldovos atstovą Pavelą Voroniną, ir M.Sakalauskas, įveikęs lenką Michalą Turynskį. Pergales iškovoję lietuviai pelnė kelialapius į “K-1 World Grand Prix” finalą, kuriame kiekvienoje svorio kategorijoje kovos 16 pasaulio sportininkų. Pusė jų pateks į superfinalą, kuriame prizų fondas siekia milijoną dolerių.

Kiti trys mūsų šalies atstovai turėjo pripažinti varžovų pranašumą: Valdemaras Kulda (70 kg) pralaimėjo olandui Eyevanui Danenbergui, Vaidas Valančius (70 kg) - baltarusiui Vitalijui

REZULTATAI Atrankos kovos Iki 70 kg: Valdemaras Kulda (Lietuva) EYEVANAS DANENBERGAS (Olandija).

Pergalė nokautu trečiame raunde.

Iki 70 kg: TADAS JONKUS (Lietuva) Bogdanas Stanciu (Rumunija). Pergalė nokautu pirmame raunde.

Iki 70 kg: Vaidas Valančius (Lietuva) VITALIS HURKOU (Baltarusija). Pergalė nokautu antrame raunde.

Per 93 kg: MANTAS RIMDEIKA (Lietuva) - Pavelas Beszterda (Lenkija). Pergalė nokautu pirmame raunde.

Per 93 kg: MINDAUGAS SAKALAUSKAS (Lietuva) - Michalas Turynskis (Lenkija).

Pergalė teisėjų sprendimu.

Per 93 kg: Martynas Knyzelis (Lietuva) BREHTAS WALLISAS (Belgija). Pergalė teisėjų sprendimu po papildomo raundo.

Hurkou, o Martynas Knyzelis (per 93 kg) - belgui Brechtui Wallisui.

Nokautų specialistas 26-erių klaipėdietis T.Jonkus iš visų lietuvių vargo mažiausiai: daugelis žiūrovų nespėjo susigaudyti, kaip Tadas pirmo raundo pradžioje akimirksniu nokautavo rumuną B.Stanciu. Pasak Lietuvos rinktinės nario, rumuno kovas jis išanalizavo atidžiai, atrado jo silpnas vietas ir tuo pasinaudojo.

Po dvikovos T.Jonkus prisipažino šiai kovai rengęsis ilgai ir atsakingai, todėl tokia greita pergalė jo nė kiek ne-

Superkovos Iki 64 kg: Deividas Danyla (Lietuva) Maximas Railenas (Moldova). Lygiosios.

Iki 85 kg: MATAS STEBULIAUSKAS (Lietuva) - Pierras Clasenas (Vokietija). Pergalė teisėjų sprendimu.

Iki 85 kg: MAKSIMAS NEVOLIA (Lietuva) - Evaldas Gustys (Lietuva). Pergalė nokautu pirmame raunde.

Iki 67 kg: IGNAS BARYSAS (Lietuva) Maxas Rollas (Vokietija). Pergalė teisėjų sprendimu.

Iki 85 kg: TOMAS PAKUTINSKAS (Lietuva) - Jurijus Višnevskis (Latvija). Pergalė pirmame raunde užlaužus sprandą.

Dėl KOK pasaulio čempiono diržo iki 77 kg: Denisas Makovskis (Lenkija) ARTURAS KYŠENKA (Ukraina). Pergalė pirmame raunde po varžovo traumos.

P. S. Nugalėtojai paryškinti.

nustebino. “Ne kartą esu laimėjęs nokautais, buvo nokautų ir per kelias sekundes, ir kai varžovas iš ringo iškrenta”, - LŽ sakė sportininkas. Keliauti po pasaulį mėgstantis kikbokso atstovas teigė Japonijoje dar nebuvęs, todėl ši pergalė ypač džiugi - tai pirmas žingsnis norint apsilankyti Japonijoje.

Per 200 kovų turėjęs ir į šešioliktuką patekęs T.Jonkus atskleidė tolesnius tikslus: “Kitas uždavinys - patekti į aštuntuką. O paskui - čempiono diržas. Tai realu, svarbu tikėti.” Tiesa, dar sportininkas prisipažino norintis sukurti puikią šeimą ir su ja keliaudamas pažinti kitas šalis.

Į šešioliktuką patekęs T.Jonkus: “Kitas uždavinys - patekti į aštuntuką, o paskui - čempiono diržas.” / Oresto Gurevičiaus nuotraukos

Norėjo vokietį paguldyti Ne mažiau intriguojančioje vakaro superkovoje charizmatiškasis Ignas Barysas susigrūmė su Vokietijos čempionu Maxu Rollu. Trečią kartą savo karjeroje ir pirmą sykį oficialiai pagal K-1 taisykles kovojęs žiūrovų numylėtinis I.Barysas pergalę pelnė teisėjų sprendimu.

Paprastai kovojantis pagal MMA taisykles Ignas LŽ prisipažino, jog buvo sunku priprasti prie kitokių taisyklių rungtis tik stovint ir pasikliaujant smūgių jėga ir technika. “Buvo sunku - naujos taisyklės, pajėgus varžovas. Bet esu patenkintas. Gerai atidirbau, tik trečiame raunde kiek pritrūkau kvapo. Bet tobulėjimui ribų nėra”, - švytėjo sportininkas.

Jis prisipažino, kad iš įpročio ne sykį norėjo parversti varžovą ir atlikti skausmingą veiksmą, ypač vienu metu, kai vokietis jam trenkė keliu. “Jau norėjau jį paguldyti, bet susivaldžiau, - sakė I.Barysas. Už pergalę jis dėkojo tre-

neriams Ilgarui Gružinskui, Rimvydui Biliui ir savo draugui Donatui Urbonui, kurie jam padėjo pasirengti. “Be jų nebūtų šios pergalės”, - tikino Ignas.

Kovoti sutrukdė trauma Turnyrą vainikavo dvikova dėl KOK (King of Kings) čempiono diržo svorio kategorijoje iki 77 kg. Į jį pretendavo lenkas Denisas Makovskis ir Lietuvos rinktinei atstovaujanti Ukrainos žvaigždė Arturas Kyšenka. Tačiau intrigos žiūrovai nesulaukė. Jau pirmame raunde lenkas patyrė traumą, kova nutraukta ir nugalėtoju paskelbtas A.Kyšenka.

“Kiek supratau, jam atsinaujino sena rankos trauma”, - apgailestavo diržą užsijuosęs ukrainietis. Jis tikėjosi, jog antrame raunde varžovą nokautuos ir pelnytai iškovos diržą. Tačiau tai pergalės nesumenkino. “Visada likdavau antras, o dabar esu pirmas”, - džiaugėsi naujasis KOK pasaulio čempionas.

•

Bronzinis K.Baužos Europos čempionatas Lietuvos dziudo imtynininkas Karolis Bauža antrą kartą per savo karjerą iš Europos čempionato grįžta su bronzos medaliu.

K.Bauža (viršuje) antrą kartą per savo karjerą Europos pirmenybėse iškovojo medalį. / LŽ archyvo nuotrauka

Vengrijos sostinėje Budapešte pasibaigusiame Europos dziudo čempionate K.Bauža nuskynė bronzą. Iš viso svorio kategorijoje iki 90 kg varžėsi 36 dalyviai. Lietuvis, kuriam balandžio 24 dieną sukako 26-eri, nugalėjo juodkalnietį Dmitrijų Vukotičių, azerbaidžanietį Šechmadą Magomedovą, pralaimėjo būsimajam vicečempionui gruzinui Varlamui Lipartelianiui, paguodos varžybose šventė pergalę prieš italą Walterį Facente’ą, o lemiamoje kovoje buvo pranašesnis už vokietį Marcą Odenthalį, kuris tenkinosi penktąja vieta. Europos čempionu tapo rusas Kirilas Denisovas.

Šioje svorio kategorijoje nepasisekė Žilvinui Lekavičiui, jis pirmą kovą pralaimėjo serbui Aleksandrui Kukoljui ir baigė pasirodymą.

Praėjusiais metais vykusioje Londono olimpiadoje K.Bauža savo kovas baigė aštuntfinalyje. Pirmą kartą Europos pirmenybių bronzą Karolis pelnė 2009 metais Tbilisyje, o 2010aisiais Vienoje liko penktas. Be to, 2009-aisiais lietuvis tapo Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionu, o 2007aisiais pelnė universiados bronzos medalį.

Septintoji vieta Europos čempionate Vengrijoje atiteko kitam Londono olimpiados dalyviui Mariui Paškevičiui. Svorio kategorijoje per 100 kg (23 dalyviai) jis įveikė britą Matthew Clempnerį, pralaimėjo slovėnui Matjažui Čerajui, o paguodos varžybose

turėjo pripažinti bronzos medalininko prancūzo Jeano Sebastieno Bonvoisino pranašumą. Čempionu tapo prancūzas Teddy’is Rineris.

Svorio kategorijoje iki 73 kg (40 dalyvių) mūsų šalies atstovas Artūras Maiboroda jau pirmą kovą pralaimėjo būsimajam bronzos medalininkui prancūzui Pierre’ui Dupratui ir pasitraukė iš tolesnių kovų. Čempionu tapo slovėnas Rokas Drakšičius.

Komandų rikiuotėje Lietuvos rinktinė su Didžiąja Britanija tarp 44 valstybių pasidalijo 18 vietą. Nugalėjo Prancūzijos ekipa, susižėrusi net 12 medalių - 4 aukso, 1 sidabro bei 7 bronzos. Antroji vieta atiteko Gruzijai (7 - 3, 3, 1), trečiąja tenkinosi Rusijos (6 - 2, 2, 2) dziudo meistrai.

•

LŽ

16

2013 04 29 Lietuvos žinios

Pramogos

Teatrališka gaida iš Paryžiaus gatvių Patricia Kaas gimė 1966-aisiais nedideliame Prancūzijos miestelyje Forbache.

Pirmasis jos albumas “Mademoiselle chante le blues” sulaukė pasaulinės sėkmės. Dainininkė yra filmavusis juostoje “And Now... Ladies And Gelntemen”, 2009-aisiais Maskvoje dalyvavo “Eurovizijoje” ir užėmė 8 vietą, tais pačiais metais lankėsi Lietuvoje. Yra išleidusi autobiografinę knygą “L’Ombre De Ma Voix”, 17 studijinių, rinktinių ir koncertinių albumų. Laimėjusi ne tik reikšmingų muzikinių apdovanojimų, bet ir ordiną “Už nuopelnus” stiprinant Vokietijos ir Prancūzijos tarpusavio santykius.

GINTARĖ ČIULADAITĖ

Pasaulinio lygio prancūzų dainininkė Patricia Kaas penktadienį atvykusi į Vilnių pristatė programą “Kaas Chante Piaf”, skirtą estrados žvaigždės Edith Piaf mirties penkiasdešimtosioms metinėms.

P.Kaas į Lietuvą atvyko po kelerių metų pertraukos. Jos gerbėjai tikrai nenusivylė - dainininkė dovanojo įspūdingą teatralizuotą pasirodymą.

Vakarienė - ir šuniukui Tarsi spektaklis

Projektų vadovė Evelina Butkutė, bendravusi su P.Kaas, sakė, kad žvaigždė neįnoringa, jos reikalavimai buvo paprasti. Vienas iš pageidavimų, kad arenoje būtų šilta - 22 laipsniai šilumos.

“Po renginio muzikantai važiuoja vakarieniauti. Buvo neįprasta, kad Patricia vyko kartu su atlikėjais ir techniniais darbuotojais. Jie važiavo drauge, visi dvidešimt”, - scenos užkulisius LŽ atskleidė E.Butkutė. P.Kaas atvyko ketvirtadienio vakarą, su kolegomis pavakarieniavo “Californijos” bare, o prieš

Specialiai šou buvo sukurtos dekoracijos ir scenografija, kurią sudarė dideli ekranai, ovalo formos šviesų aureolė, drabužių, kuriuos P.Kaas greitai keitė, kabykla. Žiūrovai galėjo išvysti išskirtinių niekur nepublikuotų E.Piaf nuotraukų ir vaizdo įrašų, koncerto metu P.Kaas papasakojo visą savo įkvėpėjos gyvenimą. Žiūrovai sužinojo, kad E.Piaf paveikė daugelio muzikantų visame pasaulyje kūrybą, o poetas, tapytojas Jeanas Cocteau specialiai jai parašė pjesę “Le Bel Indifferent”. “Tai vienintelė pjesė, kurią Edith interpretavo, tad pristatysiu jums mažą spektaklio dalį”, - svarbiausių legendinės prancūzų žvaigždės karjeros faktų nepamiršo P.Kaas, tęsdama teatrališka gaida skambantį koncertą.

P.Kaas: “Kartais patiriama vienatvė man suteikia teisę atlikti E.Piaf repertuarą.”

Pagerbė atminimą koncertą apsipirko Vilniaus centre.

Projektų vadovės teigimu, P.Kaas į turą visada vežasi šuniuką, Maltos bišoną Tekilą. Jis taip pat nepraleido vakarienės po koncerto - keturkojui buvo užsakytas vištienos patiekalas.

Draugiška žvaigždė Tai, kad P.Kaas dėkinga kolegoms, grojantiems kartu, buvo akivaizdu ir iš koncerto įžangos, kurioje tarsi filmo titruose buvo vardijamos jų visų pavardės.

Nuo pirmos koncerto dainos buvo galima justi, kad P.Kaas nebando kopijuoti E.Piaf, bet išlaiko savitą charizmą. “Pradėjusi klausytis Edith dainų, atradau šios atlikėjos kūrinių ir emocijų, kurių jūs dar negirdėjo-

Nuo pirmos koncerto dainos buvo galima justi, kad P.Kaas nebando kopijuoti E.Piaf, bet išlaiko savitą charizmą.

Oresto Gurevičiaus nuotrauka

te. Šįvakar norėčiau perteikti jos tikėjimą, skausmą, meilę ir aistrą meilei.

Pradėsiu iš ten, kur viskas prasidėjo, - Paryžiaus gatvėse”, - kalbėjo P.Kaas prancūziškai, jos žodžiai vertėjos iš-

kart buvo verčiami į lietuvių kalbą.

Lietpalčiu scenoje vilkinčiai dainininkei talkino muzikantai, kurių pamažu radosi vis daugiau, taip pat šokėjas, atlikęs ne vieną šiuolaikinį šokį.

Drauge su juo šoko ir Patricia - žvaigždės pasirodymas buvo gyvas, teatralizuotas ir kėlė audringas ovacijas. Pasaulyje garsi atlikėja šypsodamasi lenkėsi publikai tarsi maža mergaitė.

Tačiau Edith nugyveno vienišą, vakarėlių siautulio ir alkoholio kupiną gyvenimą. “Mano gyvenimas ne toks tamsus kaip Piaf, bet tarp mudviejų yra jungtis - dažnai jaučiuosi ne liūdna, bet vieniša. Tai man suteikia teisę atlikti jos repertuarą”, - yra sakiusi P.Kaas, pristatydama to paties pavadinimo, kaip ir programa, albumą. Jame, kaip ir koncerte, įamžinti geriausi E.Piaf kūriniai: “Milord”, “La Foule”, “Padam... Padam...”, kiti. Koncerto pabaigoje susirinkusieji stovėdami pagerbė E.Piaf atminimą, o gerbėjai P.Kaas nešė glėbius gėlių.

Vis dar stovėdama publika kvietė biso, ir P.Kaas sniego baltumo suknele grįžo atlikti įspūdingo kūrinio “Non je ne regrette rien”.

•

Koncertai VILNIUS NACIONALINĖ FILHARMONIJA 05 02 d. 19 val. Koncertuoja Evelina Puzaitė (fortepijonas) ir ansamblis “Cosima”: Katerina Nazarova (smuikas, Australija, Didžioji Britanija), Algirdas Galdikas (smuikas), Jenny Lewisohn (altas, Didžioji Britanija), Angelique Lihou (violončelė, Didžioji Britanija) 05 04 d. 19 val. Koncertuoja Lietuvos kamerinis orkestras, Kauno valstybinis choras ir instrumentinis ansamblis: Valentinas Gelgotas (fleita), Darius Gedvilas (fleita), Vidutis Lubauskas (anglų ragas), Eugenijus Paškevičius (obojus), Gediminas Derus (violončelė); solistai: Asta Krikščiūnaitė (sopranas), Rita Novikaitė (mecosopranas), Mindaugas Zimkus (tenoras), Liudas Mikalauskas (bosas). Dirigentas Petras Bingelis 05 05 d. 12 val. Teatralizuotas koncertas “Mamytė ryto spindulėlis”. Dalyvauja Vilniaus Ąžuoliuko muzikos mokyklos I-IV klasių chorai, Vilniaus mokytojų namų “Ąžuoliuko” mažylių choras, Vaidotė Benaitienė (gitara), Dalė Juozapavičiūtė (fleita), Simonas Štaras (fleita) LIETUVOS TEATRO SĄJUNGA 04 29 d. 18 val. Solisto Gedimino Maciulevičiaus kūrybos vakaras “30 metų operetėje” STASIO VAINIŪNO NAMAI 04 30 d. 18 val. Operos solisto Arnoldo Voketaičio (JAV) kūrybai skirtas vakaras. Dalyvauja Fausta Savickaitė (mecosopranas), Arūnas Malikėnas (baritonas), Salius Lipčius (violončelė), Aleksandras Vizbaras (fortepijonas) ir Vaclovas Juodpusis (muzikologas) VILNIAUS ROTUŠĖ 04 30 d. 18 val. Koncertuoja Vilniaus mokytojų namų akordeonų orkestras “Consona” 05 02 d. 18 val. Padėkos koncertas Mamoms “Motinos meilei nėra ribų...” ŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA 04 29 d. 19 val. Giedrės Kilčiauskienės koncertas 04 30 d. 19 val. Koncertas “Dovana mamai”. Dalyvauja Judita Leitaitė (mecosopranas), Rūta Mikelaitytė-Kašubienė (fortepijonas), Paulina Daukšytė (smuikas), Dainos mėgėjų klubo choras

VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI 04 30 d. 18 val. Kiemelyje. Iš renginių ciklo “Pasaulio šventės: Švedija. Pavasario šventė “Valborgas”.

Bernardinų chorinio dainavimo mokyklos programa, žaidimai, vaišės 05 05 d. 14 val. Didžiojoje salėje. Alekso Lemano koncertas “Gražiausios dainos mylimoms mamoms” LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJA 04 29 d. 18 val. Didžiojoje salėje. Austėjos Valušytės (fortepijonas) rečitalis 04 29 d. 18 val. Juozo Karoso salėje. Vidmantės Andriūnaitės (altas) rečitalis. Dalyvauja Daiva Stulgytė (fortepijonas) 04 29 d. 18 val. Kongresų rūmų Kamerinėje salėje.

Kamerinių ansamblių koncertas 04 30 d. 18 val. Didžiojoje salėje. Koncertmeisterio katedros vokalinės ir instrumentinės muzikos koncertas SALĖ PIANO.LT 04 30 d. 19 val. Koncertuoja Kiss Peter (fortepijonas, Vengrija) 05 02 d. 19 val. Koncertuoja Abby DelSol (Argentina), Tomas Soltronas Czartoryski (Lenkija), Alicija ir Ričardas Eiliakai (Lietuva) 05 03 d. 19 val. Koncertuoja Mami Nišio (fortepijonas, Japonija), Makio Horie (violončelė, Japonija) ir Robertas Grod (violončelė) PRAMOGŲ ARENA 05 04 d. 19 val. Šokių ir muzikos šou “Lord of the Dance” SIEMENS ARENA 05 03 d. 19 val. “My Dream” - garsiausias pasaulyje Kinijos neįgaliųjų meno trupės pasirodymas KLUBAS “BRODVĖJUS” 05 04 d. 21 val. Grupės “Rondo” koncertas MUZIKINIS TEATRAS IR KLUBAS “NEW YORK” 05 03 d. 18 val. Amerikiečių sunkiosios muzikos grupės “Agalloch” koncertas

05 03 d. 18 val. Koncertuoja Kauno miesto simfoninis orkestras ir Arthur Spirk (vaizdo projekcija).

Dirigentas Kaspar Zehnder (Šveicarija) KLAIPĖDOS ŠVYTURIO ARENA 05 01 d. 18 val. “My Dream” - neįgaliųjų meno trupės iš Kinijos pasirodymas 05 02 d. 20 val. Šokių ir muzikos šou “Lord of the Dance”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ KONCERTŲ SALĖ “SAULĖ” 05 03 d. 19 val. Alinos Orlovos koncertas ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 05 03 d. 18 val. “Bumcės klubo” dovana Mamoms muzikinis spektaklis

PANEVĖŽYS PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI 04 30 d. 19 val. Panevėžio “Lions” klubo labdaros renginys “Aš noriu matyti pavasarį” PANEVĖŽIO CIDO ARENA 05 05 d. 16 val. “Chorų karų” dalyvių koncertas

Grupės “Biplan” akustinis turas “Amore”.

KAUNAS KAUNO FILHARMONIJA 05 01 d. 18 val. Mažojoje salėje. Koncertuoja “Duo Strimaitis”: Aidas Strimaitis (smuikas) ir Eglė Strimaitienė (fortepijonas) 05 02 d. 18 val. Koncertuoja Lietuvos kamerinis orkestras, Kauno valstybinis choras ir instrumentinis ansamblis: Valentinas Gelgotas (fleita), Darius Gedvilas (fleita), Vidutis Lubauskas (anglų ragas), Eugenijus Paškevičius (obojus), Gediminas Derus (violončelė); solistai: Asta Krikščiūnaitė (sopranas), Rita Novikaitė (mecosopranas), Mindaugas Zimkus (tenoras), Liudas Mikalauskas (bosas). Dirigentas Petras Bingelis 05 05 d. 17 val. Koncertuoja Kauno miesto simfoninis orkestras. Dirigentas Kaspar Zehnder (Šveicarija)

KAUNO ŽALGIRIO ARENA 05 03 d. 20 val. Šokių ir muzikos šou “Lord of the Dance” 05 05 d. 17 val. Didysis Motinos dienos koncertas

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS APSKRITIES VIEŠOJI I.SIMONAITYTĖS BIBLIOTEKA 04 29 d. 17 val. Stasio Šimkaus konservatorijos ir Jaunimo centro projekto “Skambančios versmės” edukacinis koncertas “Garsų žaismė” KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 04 30 d. 18 val. Koncertuoja Klaipėdos kamerinis orkestras, solistai: Gryta Tatorytė, Guoda Gedvilaitė, Lukas Geniušas, Kasparas Uinskas ir Edvinas Minkštimas (fortepijonas). Dirigentas Johannes Wildner (Austrija)

PALANGA MUZIKOS KLUBAS “VANDENIS” 05 04 d. 20 val. Grupės “Bon Jeans” koncertas

DRUSKININKAI DRUSKININKŲ KOLONADA 05 03 d. 21 val. Koncertuoja duetas “Music Time”: Eglė Sakavičienė (smuikas) ir Algis Sakavičius (klavišiniai) 05 04 d. 21 val. Grupės “Biplan” akustinis turas “Amore”

TRAKAI TRAKŲ PILIES DIDŽIOJI MENĖ 05 05 d. 16 val. Koncertuoja Valstybinis Vilniaus kvartetas)

MAŽEIKIAI MAŽEIKIŲ KULTŪROS CENTRAS 05 03 d. 18 val. Koncertuoja Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir Jovita Vaškevičiūtė (mecosopranas). Dirigentas Robertas Šervenikas

2013 04 29 Lietuvos žinios

IŠNUOMOJAMOS ADMINISTRACINĖS PATALPOS IV aukšte - 130 kv. m bendro ploto.

Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų.

Galima naudoti atskirus kabinetus.

Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą.

Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas, • maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis: mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

BUTAI PARDUODA

38 kv. m butą Palangos centre (II a., šalia yra parduotuvė „Maxima“, fontanai, labai maži mokesčiai, kaina - 160 000 Lt).

Tel. 8 675 44 822.

Butą be patogumų (kaina - 40 000 Lt) arba kambarį bendrabutyje Naujojoje Vilnioje. Tel. 8 630 40 583.

1 kambario (20,7 kv. m) butą Vilniuje, Prūsų g. (kaina - sutartinė, be tarpininkų). Tel. 8 679 92 65.

1 kambario butą (kaina - 45 000 Lt) arba 2 kambarių butą (kaina - 90 000 Lt) Naujojoje Vilnioje. Tel. 8 605 56 515.

Sutvarkytą 2 kambarių butą Panevėžio centre, Respublikos g. (II a., 56 kv. m) arba keičia į panašų butą Vilniuje.

Tel.: 8 687 57 545, 8 611 36 787.

2 kambarių butą Vilniuje, Šeškinėje (galima keisti į kitą butą).

Tel. 8 601 77 497.

3 kambarių butą (kaina - 115 000 Lt) arba 4 kambarių butą (atliktas euroremontas) Naujojoje Vilnioje.

Tel. 8 647 94 725.

4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuonių butų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m, kambariai nepereinami, yra du įstiklinti balkonai, kaina - 125 000 Lt).

Tel. 8 699 75 245.

PERKA

1 arba 2 kambarių butą Naujojoje Vilnioje. Tel. 8 630 40 583.

1 arba 3 kambarių butą Vilniuje, Šeškinėje arba Fabijoniškėse. Tel. 8 647 94 725.

Skubiai sutvarkytą 1 kambario butą Vilniuje (kaina - apie 40 000 Lt).

Tel. 8 686 20 875.

PARDUODA

50 kv. m namą Vilniuje, Salininkuose (yra neprivatizuotas 18,5 a žemės sklypas). Tel. 8 601 77 497.

SODYBOS, SKLYPAI Du gretimus sodo sklypus su nameliais Naujojoje Vilnioje (galima pirkti ir atskirai). Tel. 8 626 51 243.

20 a žemės sklypą 3 km nuo Palangos (yra projektas namui statyti, kaina - 60 000 Lt). Tel. 8 675 44 822.

Sodybą Viesų k., prie Širvintos upės, 5 km nuo Širvintų Ukmergės link (yra 4,08 ha žemės, gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, šulinys, šalia asfaltuotas kelias, netoliese parduotuvė, kaina - sutartinė). Tel. (8 5) 273 2008.

17,5 a žemės sklypą Plungės centre (per 200 m nuo bažnyčios, prie Babrungo upės, sklypas tarp gatvės ir upės, aplinkui privatūs mažaaukščiai namai.

Nuotraukas galima pamatyti internete surinkus: http://my.mail.ru/mail/plunges/photo?album_id=slaitogatve.

Tel. 8 674 62 186.

3 ha žemės ūkio paskirties sklypą (kadastrinis adresas: 4134/0300:82, Glitiškių k. v.) Vilniaus r., Paberžės sen., Burkylos k. (33 km iki Vilniaus centro, geras privažiavimas, ribojasi su vieškeliu, vandens grioviu, netoliese yra užtvanka ir Glitiškių ežeras, vietoje elektra, kaina - sutartinė).

Vilnius, tel. 8 688 82 363.

14,3 a namų valdą naujų namų kvartale Vilniuje, S.Vorotinskio g. (10 km nuo centro, yra elektra, galima statyti dvibutį namą, 1 a kaina - 7500 Lt, be tarpininkų). Tel. 8 656 17 413.

12 a namų valdą Vilniuje, Antakalnio sen., Rokantiškių g. (7 km nuo centro, kaina - 127 000 Lt, be tarpininkų).

Tel. 8 682 46 203.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobilių sėdynių užvalkalus, taisau, keičiu suplyšusius sėdynių, salonų apmušalus. Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662.

PARDUODA

2, 3, 4 vietų kambarius poilsiui Palangos centre. Tel. 8 675 44 822.

TRANSPORTO PRIEMONĖS

Mikrobangų krosnelę „Whirpool“ (balta, 45x33, kaina - 80 Lt).

Tel. 8 698 02 041. Šaldytuvą „Ardo Young“ (baltas, 156x49x58, kaina - 200 Lt).

Tel. 8 698 02 041.

Televizorių „Sony“ su metaliniu staliuku 63x50 (sidabro spalvos, kaina - 500 Lt).

Tel. 8 698 02 041.

BALDAI, INTERJERAS PARDUODA

IEŠKO DARBO Vyras - darbo statybose arba buityje.

Tel. 8 683 43 033.

Moteris gali prižiūrėti pagyvenusį žmogų arba vaiką. Vilnius, tel. 8 605 56 515.

Šviesų uosinį kavos staliuką (113x65, kaina - 300 Lt). Tel. 8 698 02 041.

LEIDINIAI

Ąžuolinę batų dėžę (112x65, kaina 200 Lt). Tel. 8 698 02 041.

Pilną Pasaulinės fantastikos aukso fondo (PFAF) knygų kolekciją (kaina - 1900 Lt).

Vilnius, tel. 8 670 03 363.

PASLAUGOS

PARDUODA

BUITINĖ TECHNIKA

NUOMOJA

Automobilį (1988-2011 m.).

Tel. 8 675 71 505.

NAMAI, PATALPOS Dviejų aukštų gyvenamąjį namą Kaune, Romainiuose (yra ūkinis pastatas, du garažai, 0,25 a žemės, kaina - 320 000 Lt).

Tel. 8 611 36 787.

Vilniuje, Žvėryne, Kęstučio g.:

PERKA

Taisau televizorius namuose.

Konsultuoju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501m 8 605 72 219.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus. Vilnius, tel. 8 689 16 300.

MEDICINOS PASLAUGOS Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

STATYBA IR REMONTAS Klijuojame plyteles, montuojame gipskartonį, tinkuojame, betonuojame grindis, atliekame kitus statybos darbus. Tel. 8 609 91 421.

TELELOTO lošimo Nr. 890 (2013 04 28) Lentelò - 59 257 (1 x 59 257) Lt ØstriÏainòs - 19 Lt Eilutò - 5 Lt Keturi kampai - 9 Lt

PARDUODA

PERKA

Žurnalo „Mokslas ir gyvenimas“ 1998 m. Nr. 9, 2001 m. Nr. 4, 5 ir 6. Tel. (8 347) 37 153.

ĮVAIRŪS Perku aliuminio pudros ar bronzos miltelius (pigmentą). Galiu pasiimti pats.

Tel. 8 615 25 666.

PRANEŠIMAI R.Pauliuvienės IĮ kreditorių susirinkimas vyks 2013 05 06 d. 10.00 val., J.Janonio g. 6, Panevėžys. Neįvykus, pakartotinis kreditorių susirinkimas vyks 2013 05 14 d. 10.00 val., J.Janonio g. 6, Panevėžys.

Tel. 8 687 99 459.

Užs. LM-2642

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (įstaigos kodas 188675233) skelbia netinkamo (negalimo) naudoti ilgalaikio materialiojo turto (transporto priemonės) pardavimą viešame aukcione: 1. „VW Transporter“, 1994 m.; 2. „Ford Transit“, 1999 m.; 3. „Ford Econoline“ 1993 m., su sumontuota Audio-video-tv. monitoringo sistema 2003 m.; 4. SAAB 9-5, 1998 m.; 5. SAAB 9-5, 2001 m. (2 vnt.); 6. „Opel Omega“, 1996 m.; 7. „Opel Vectra“, 1997 m. (6 vnt.); 8. „Subaru Impreza“, 1997 m.; 9. „Renault Scenic“, 1999 m.

Ilgalaikis materialus turtas bus siūlomos pirkti visas viename komplekte, neatsiradus pirkėjui, jis bus parduodamos atskirai tame pačiame aukcione.

18 21 26 29 37

35 67 02 32 59

58 22 06 24 30

23 04 42 33

03 63 15 40

38 60 51 70

71 49 50 61 31 72 Papildomi prizai: Renault Thalia (TV) Rita Mockienò Citroen C3 0468203 Fiat Punto 0497592 Ford Fiesta 0343315 Nissan Micra 0177417 Antivirusinòs programos “Kaspersky” 020*724 5000 Lt (tel. 1634, balandÏio 22 d.) Virginija Marchaleviãitò i‰ Kauno 5000 Lt (tel. 1634, balandÏio 22 d.) Jadvyga Kvaònskienò i‰ Kauno r.

5000 Lt (tel. 1634, balandÏio 22 d.) Aldona Pajaujienò i‰ Vilniaus 5000 Lt (tel. 1634, balandÏio 22 d.) Vitas Vainalaviãius i‰ Alytaus 5000 Lt (tel. 1634, balandÏio 22 d.) Lylia Bagdonaviãienò i‰ Ignalinos Pakvietimai ∞ TV: 012*601, 045*750, 050*639.

Prognozò: Aukso puode bus 700 000 Lt. www.olifeja.lt

Apžiūrėti parduodamą turtą galima tik iš anksto susitarus.

Informacija teikiama nuo 2013 m. gegužės 15 d. darbo laiku: nuo 7.30 iki 16.30, penktadienį nuo 7.30 iki 15.15, atsakingas asmuo Robertas Narbutis, tel. 8 686 29 692.

Aukcionas vyks 2013 m. gegužės 20 d. 10.00 val. Pilaitės pr. 19, Vilniuje (važiuoti iš Sidaronių g.).

Neįvykus pirmajam aukcionui, kitas aukcionas vyks tuo pačiu adresu 2013 m. gegužės 28 d. 10.00 val.

Už aukcione įsigytą turtą atsiskaitoma iš karto grynaisiais pinigais arba pavedimu per 3 darbo dienas. Aukciono dalyvio bilieto kaina - 20 litų. Bilietą įsigyti galima atvykus į aukcioną, būtinas asmens dokumentas.

Užs. LM-2638

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (įstaigos kodas 188675233) skelbia netinkamo (negalimo) naudoti trumpalaikio materialiojo turto: audinių bei natūralios odos likučių, pardavimą viešame aukcione.

Trumpalaikis materialus turtas bus siūlomas pirkti kaip vienas objektas, neatsiradus pirkėjui, jis bus parduodamas atskirai pagal rūšį tame pačiame aukcione.

Apžiūrėti parduodamą trumpalaikį materialųjį turtą galima tik iš anksto susitarus. Informacija teikiama nuo 2013 m. gegužės 16 d. darbo laiku: nuo 10.00 iki 16.00, penktadienį nuo 10.00 iki 15.00, atsakingas asmuo Nerijus Petkevičius, tel. 8 620 55 107.

Aukcionas vyks 2013 m. gegužės 21 d. 10.00 val. Pilaitės pr. 19, Vilniuje (važiuoti iš Sidaronių g.). Neįvykus pirmajam aukcionui, kitas aukcionas vyks tuo pačiu adresu 2013 m. gegužės 27 d. 10.00 val.

Už aukcione įsigytą trumpalaikį materialųjį turtą atsiskaitoma iš karto grynaisiais pinigais arba pavedimu per 3 darbo dienas. Aukciono dalyvio bilieto kaina - 10 litų. Bilietą įsigyti galima atvykus į aukcioną, būtinas asmens dokumentas.

Užs. LM-2639

EUROJACKPOTAS Lo‰imo Nr. 13 Data: 2013 04 26 EUROJACKPOTAS - 40 586 828 Lt 11 14 19 23 49 Papildomi skaiãiai 4 5 5 + 2 skaiãiai 40 586 828 Lt 5 + 1 skaiãius 1 377 006 Lt 5 skaiãiai 358 021 Lt 4 + 2 skaiãiai 13 769 Lt 4 + 1 skaiãius 716 Lt 4 skaiãiai 365 Lt 3 + 2 skaiãiai 156 Lt 3 + 1 skaiãius 63 Lt 2 + 2 skaiãiai 45 Lt 3 skaiãiai 45 Lt 1 + 2 skaiãiai 31 Lt 2 + 1 skaiãius 24 Lt Prognozò: Eurojackpote - 44 mln. Lt

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE: VILNIUS

PAKRUOJIS PLUNGĖ RADVILIŠKIS RADVILIŠKIS ROKIŠKIS ŠAKIAI ŠIAULIAI ŠIAULIAI ŠILALĖ ŠVENČIONYS

39 11 05 53

48 73 27 66 55

LAIKRAŠČIO “LIETUVOS ŽINIOS” PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAČIOSE PLATINIMO TARNYBOSE: (8 313) 51 075, 8 685 47 526 (8 528) 39 200 (8 46) 45 21 14, 8 686 21 345 (8 426) 60 569 (8 346) 51 378, 8 605 19 330 (8 427) 51657, 8 612 33 150 (8 445) 53 949, 8 687 12 779 (8 41) 58 57 61 (8 318) 52 374, 52 375 (8 425) 56 588

25 01 44 52

20 45 13 14 41

DRUSKININKAI ELEKTRĖNAI GARGŽDAI JONIŠKIS KAIŠIADORYS KELMĖ KRETINGA KURŠĖNAI LAZDIJAI N.AKMENĖ

V.Kudirkos g. 45 Sodų g. 13-3 Kvietinių g. 3 Statybininkų g. 2A-41 Gedimino g. 59 Statybininkų g. 19 Birutės g. 11 J.Basanavičiaus g. 1 Seinų g. 3 Respublikos g. 7

17

Klasifikuoti skelbimai

Kęstučio g. 8-3 T.Vaižganto g. 27 S.Dariaus ir S.Girėno g. 30 S.Dariaus ir S.Girėno g. 46 Nepriklausomybės a. 13 J.Basanavičiaus g. 67 Trakų g. 20 P.Višinskio g. 26 Žemaitės g. 4-18 Adutiškio g. 39

(8 421) 61 704 (8 448) 72 418, 8 686 51 464 (8 422) 53 451 (8 422) 50 163, (8 682) 38 020 (8 458) 52 167, 8 656 76 207 8 612 97 522 (8 41) 50 07 10, 50 07 11 (8 41) 59 15 50, 59 15 53 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2) (8 387) 51 951, 8 655 13 833

Vykinto g. 14

(8 5) 249 2163

Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.php Prenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomas aptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

18

2013 04 29 Lietuvos žinios

TV programos

PIRMADIENIS 29 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Pinigų karta” (k.)

11.00 “LRT Aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesigoinė laida 15.00 “Namelis prerijose” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Merlinas” N-7 19.40 “Nacionalinė paieškų tarnyba” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Įžvalgos”. Tiesioginė laida 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Įžvalgos”. Tiesioginės laidos tęsinys 22.15 Dok. f. “Paskendę povandeniniai laivai.

Nelaimės jūroje” 23.20 Vakaro žinios 23.35 “Merlinas” (k.) N-7 0.35 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 Animac. f. “Smalsutė Dora.

Dora gelbsti undinėles” 7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris”(k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Būk mano meile!”

10.50 Veiksmo f. “Nuotykių ieškotojas” (k.) N-7 12.55 “Didžioji sėkmė”

13.25 “Kempiniukas Plačiakelnis” 13.55 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.00 “Tūkstantis ir viena naktis” N-7 17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2” N-7 20.15 “Nuo... Iki...”

21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 Trileris “Labiausiai ieškomas žmogus” N-14 0.40 “Įstatymas ir tvarka” N-7 1.35 “Vampyro dienoraščiai” N-14

TV3 6.45 “Teleparduotuvė” 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai” 8.00 “Detektyvas Monkas” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.00 “Naisių vasara” 11.00 Animac. komedija “Hortonas” 12.30 “Didvyrių draugužiai” 13.00 “Ponas Jangas” 13.30 “Smurfai” 14.00 “Čipas ir Deilas skuba į pagalbą” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Natalija” 16.00 “Ašarų karalienė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija 17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Pamiršk mane”

19.50 “Paslapčių namai” 20.30 “Gyvenimas yra gražus” 21.00 “Moterys meluoja geriau” 21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Kerštas” 23.00 “CSI kriminalistai” 0.00 “Daktaras Hausas” 1.00 “Eureka” 1.55 “Įstatymas ir tvarka.

Operatyvinių tyrimų skyrius”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 Nacionalinė loterija 7.05 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Savaitės kriminalai” (k.) N-7 8.30 “Auksarankiai” (k.) N-7 9.00 “Ekstrasensų mūšis” (k.) N-7 10.00 “Svotai” (k.) N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Pasiklydusi širdis” N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Brolis už brolį” (k.) N-7 15.00 “Komikų klubas” (k.) N-7 16.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Brolis už brolį” N-7 19.25 “Pagal įstatymą” 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Žvaigždutės” N-7 21.30 “Užkalnio 5” N-7 22.30 “Tikras kraujas” N-14 23.30 “Ekstrasensų mūšis” N-7 0.30 “Brolis už brolį” (k.) N-7 1.30-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Geniuko Vudžio šou” 8.15 “Betmenas iš ateities” 8.40 “Drakonų kova Z” N-7 9.05 “Draugai V” N-7 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “Šnipų žaidimai” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00 “Kaimo daktarė. Tęsinys” (k.) N-7 13.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Kas namie šeimininkas?” 16.30 “Šeimynėlė” N-7 17.00 “Pasaulio Gineso rekordai” 18.00 “Arti namų” N-7 18.55 “Žodis - ne žvirblis” 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Drama “Šuns širdis”.

2 s. N-7 22.25 Fantastinis siaubo trileris “Sfera” N-7 1.00 “Sveikatos ABC” (k.)

LRT kultūra 8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Keliaukim!”

9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Laiko ženklai”. Tarpukario diplomatija (k.) 12.00 “Pagauk kampą” (k.) 12.25 “Dar širdyje - ne sutema” (k.)

13.00 Forumas-minėjimas “Įkalinti “Dievų miške”, skirtas 1943 m. nacių suimtiems ir Štuthofo koncentracijos stovykloje įkalintiems Lietuvos šviesuoliams atminti. Tiesioginė transliacija iš Seimo konferencijų salės 14.45 “Kai aš mažas buvau” (k.) 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 17.40 Žinios (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Trembita 18.15 “Septynios Kauno dienos” 18.40 Tarptautinei šokio dienai. Pramoginių šokių kolektyvo “Sūkurys” 50mečio koncertas 19.35 “Šerloko Holmso nuotykiai.

Ketverto ženklas” N-7 21.20 “MES 2013” 21.45 “Kultūra”. Lietuvos baleto artistė Leokadija Aškelovičiūtė 22.00 Šarūno Barto kūrybos retrospektyva.

Vaid. f. “Septyni nematomi žmonės” N-14 0.00 Panorama (k.) 0.45 Tarptautinei šokio dienai.

Klaipėdos universiteto kolektyvo “Žuvėdra” koncertas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre

TV6 6.00 “Paslapčių namai” 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Universitetai.lt” 10.00 “Gelbėtojai Havajuose” 11.00 “Mastrichto policija” 12.00 “Su Anthony Bourdainu be rezervacijos” 13.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 14.00 “Gamtos jėgos” 14.30 “Teleparduotu-

Kinas

vė” 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Gelbėtojai Havajuose” 17.00 “Mastrichto policija” 18.00 “Geri vyrukai” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 21.00 “Tikri bičai” 21.30 “6 kadrai” 22.00 “Naša Raša” 23.00 Siaubo f. “Chimerų prisikėlimas” 0.50 “Naša Raša” 1.45 “CSI Majamis” 2.35 “Gamtos jėgos” 3.00 “Paslapčių namai”

Lietuvos ryto TV 6.35 Programa 6.39 TV parduotuvė 6.55 Žinios 7.15 “24/7” 8.15 “Supernamai” 8.45 “Girių takais” 9.15 “Pradėk nuo savęs” 9.50 “MAD MEN. Reklamos vilkai” N-7 10.55 “Mančesterio detektyvės” N-7 12.05 Dok. f. “Dingęs. Europos Sąjungos politinis gyvūnas” N-7 14.05 “TV pokštai” N-7 14.30 TV parduotuvė 15.00 Žinios 15.15 “TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Uraganų persekiotojai” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Uraganų persekiotojai” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.35 “Siurprizas Mamai” 18.40 Dok. f. “Šių laikų šnipai” N-7 19.45 Žinios 20.20 “Lietuva tiesiogiai” 21.00 “Reporteris” 21.45 “Kitaip. Su Nomeda” 22.50 “Siurprizas Mamai” 22.55 “Merdoko paslaptys” N-7 0.05 “Reporteris” 0.50 “Kitaip.

Su Nomeda”

Balticum TV 9.00 “Klaipėdos savaitė” (k.) 9.30 “Aukščiausia klasė” 10.30 “GSG 9: elitinis būrys” N-7 11.30 “Burlaivių pėdsakais: jūrų mūšiai” 12.00 Komedija “Atpirkimo ožys” N-7 13.45 “Įspūdingiausių interjerų dešimtukas” 14.15 “Jūros patruliai” 15.15 “Karamelė” 16.15 Komedija “Tik draugai” N-7 18.00 “Klaipėdos savaitė” (k.) 18.30 “Maisto detektyvai” 19.00 “Broliai detektyvai” N-7 20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Vaiduokliškos istorijos” 20.45 “Kinomano užrašai” 21.00 “Maiklo Kleitono sukurta tiesa” N-7 23.10 “Balticum TV” žinios 23.25 “Senas geras faras” N-7 0.25 “Komanda Č” N-7

Balticum Auksinis 7.00 Komedija “Romo dienoraštis” N-7 9.00 Komedija “Nekenčiu Valentino dienos!” 11.00 Komedija “Didysis Bakas Hovardas” 13.00 Komedija “Bernvakaris Australijoje” N-7 15.00 Drama

“Eilinis Džo. Kerštas” - 12 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 13.15, 16.30 val.

“Krudžiai” (3D) - 11, 13.45 val.

“Krudžiai” - 12.30, 14.45, 17 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30 val.

“Valentinas vienas” - 17.20 val.

FORUM CINEMAS AKROPOLIS

KLAIPĖDA

VILNIUS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 05 02 d. 18.30 val. “Meilės eliksyras” 05 04 d. 12 val. “Čipolinas” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 04 29 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Rojus” 04 30 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje.

FORUM CINEMAS “Pats baisiausias filmas 5” - 17.15, 19.30, 21.50 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 15, 17, 19.30, 22 val.

“Užmirštieji” - 11, 13.45, 16.30, 19.15, 22 val.

“Sielonešė” - 15.15 val.

“Krudžiai” (3D) - 11, 13.30 val.

“Krudžiai” - 12, 14.30, 17, 19.30, 21.45 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 20.30 val.

“Valentinas vienas” - 18 val.

SKALVIJA “Hičkokas” - 17 val.

“Hannah Arendt” - 21.20 val.

“Brangusis Džonai” - 15 val.

“Tai nutiko Jemene” - 19.10 val.

PASAKA “Laukinės atostogos” - 17.30 val.

“Statyk už mėgstamiausią” - 20 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 19.30 val.

“Magiškas Paryžius 3” - 18.15 val.

“Sapnuoju, kad einu” - 18 val.

“7 dienos Havanoje” - 20.15 val.

“Be ryšio” - 21.30 val.

MULTIKINO “Laukinės atostogos” - 19.15, 21.30 val.

“Pats baisiausias filmas 5” - 15.15, 19.15, 21.15 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 10, 12, 14 val.

1 Baltijos Kanalas 6.00 “Labas rytas” 9.00 Gyvenk sveikai! 10.10 Laikas pietauti! 11.00 Naujienos 11.35 Jurijus Jakovlevas. “Caras. Labai malonu” 12.45 Kol dar nevėlu 13.35 Kitos naujienos 14.00 Naujienos 14.25 “Prekybos centras” 15.25 Suprasti. Atleisti 16.00 Mados nuosprendis 17.00 Vakaro naujienos (su subtitrais lietuvių k.) 17.50 Susituokime 18.55 Tegul kalba 20.00 Laikas. Lietuvos “Laikas” 21.10 “Gražuolė” 23.25 Lietuvos “Laikas” 23.40 “Nugalėtojo vėjas. Šviesi diena” 1.25 Vakaro naujienos 1.40 Komedija “Jos jaunystės receptas” 3.05 Suprasti.

Atleisti

RTR Rossija 5.00 Rusijos rytas 9.05 Ieškotojai 10.00 Žinios 10.30 1000 smulkmenų 11.15 Apie tai, kas svarbiausia 12.00 “Jefrosinija” 13.00 Žinios 13.30 Žinios. Maskva 13.50 Žinios. Budėtojų dalis 14.00 X byla 15.00 “Kilmingų mergelių instituto paslaptys” 16.00 Žinios 16.30 Žinios. Maskva 16.50 Žinios. Sportas 16.55 Svetimos paslaptys 17.40 “Bumerangas iš praeities” 18.40 Žinios. Maskva 19.00 Žinios 19.30 Tiesioginis eteris 20.20 Vaid. f.

“Vienas, du! Myliu tave!” 23.55 Merginos 0.35 Žinios+ 0.55 Vaid. f. “Artistė iš Gribovo” 3.25 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 11.00 Futbolas. UEFA Čempionų lygos apžvalga 11.30 Tenisas. ATP 500 turnyro Barselonoje apžvalga 12.30 Ledo ritulys. Pasaulio čempionatas.

Latvija - Suomija 14.30 Ledo ritulys. Pasaulio čempionatas. Pusfinalis. Rusija - Suomija 16.30 Ledo ritulys. Pasaulio čempionatas. Mažasis finalas. Čekija - Rusija 18.45 Ledo ritulys. Pasaulio čempionatas. Finalas. Švedija - Suomija 21.00 Pokeris. The Big Game turnyras 21.55 “Aston Villa” “Sunderland”. Tiesioginė transliacija 0.00 Futbolas.

Anglijos Premier lygos apžvalga 1.00 Motosportas.

Nascar 400 mylių lenktynių apžvalga

Teatras

VILNIUS

“Pats baisiausias filmas 5” - 15.45, 18.30, 21.30 val.

“Statyk už mėgstamiausią” - 11, 19 val.

“Laukinės atostogos” - 13.30, 21.15 val.

“Transo būsena” - 16.30, 19.30 val.

“Piktieji numirėliai” - 17.15, 21.50 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 12.30, 14.45 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 10.15 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 12, 14, 16, 18, 20.15 val.

“Olimpo apgultis” - 13, 18.15, 20.45 val.

“Užmirštieji” - 11.45, 14.30, 17.45, 20.30 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” - 16.45, 21.40 val.

“Sielonešė” - 10.30, 15.30 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 14.15, 19.15 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.45, 13.15 val.

“Krudžiai” - 13.45, 16.15, 18.45, 21 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 11.15 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Pats baisiausias filmas 5” - 16, 18.40, 21.20 val.

“Laukinės atostogos” - 11.30, 14, 16.15, 19, 21.30 val.

“Statyk už mėgstamiausią” - 18.45, 21.15 val.

“Transo būsena” - 14.10, 16.30, 19.10, 21.40 val.

“Piktieji numirėliai” - 12.30, 15.45, 18.20, 20.45 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 13.30, 16 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 11.15 val.

“Niujorko šešėlyje” - 14.30, 18, 21 val.

“Teresės nuodėmė” - 15.30, 18.15, 20.45 val.

“Prisimink mane” N-7 17.00 Trileris “Grįžimas namo” N-7 19.00 Drama “Nemirtingieji” N-7 21.00 Trileris “Aušros kariai” N-14 23.00 Drama “Kelias” N-7 1.00 Drama “Išminuotojų būrys” N-7

“Pabėgimasiš planetos Žemė” - 11, 13, 15.15, 17.15 val.

“Piktieji numirėliai” - 17.30, 19.45, 21.45 val.

“Transo būsena” - 17, 19.30, 21.45 val.

“Niujorko šešėlyje” - 22 val.

“Užmirštieji” - 16, 18.45, 21.30 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 14.45, 20 val.

“Olimpo apgultis” - 20.30 val.

“Emigrantai” - 11.15, 18.15 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.45, 13.15, 15.45 val.

“Pašėlę pirmieji metai” - 13, 18.15 val.

“Krudžiai” - 10.30, 12.45, 15 val.

“Krudžiai” (3D)- 11.30, 12.15, 13.45, 16 val.

KAUNAS CINAMON “Pats baisiausias filmas 5” - 18.20, 20.15, 22.15 val.

“Statyk už mėgstamiausią” - 16, 20.30 val.

“Transo būsena” - 19.45 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 13.15 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 11.45, 15, 17 val.

“Niujorko šešėlyje” - 21.55 val.

“Užmirštieji” - 12.45, 18.45, 21.30 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 11 val.

“Sielonešė” - 12.30, 15.45 val.

“Krudžiai” (3D) - 15.15, 17.30 val.

“Krudžiai” - 12, 14.15, 16.30, 19 val.

“Gimtadienis” - 21.15 val.

“Valentinas vienas” - 13.45, 18.10 val.

FORUM CINEMAS “Pats baisiausias filmas 5” - 15, 19.15, 21.30 val.

“Laukinės atostogos” - 11.15, 13.30, 16.15, 18.45, 21 val.

“Statyk už mėgstamiausią” - 17.45 val.

“Transo būsena” - 19.50, 22 val.

“Piktieji numirėliai” - 15.45, 19, 21.15 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 13 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 10.45 val.

“Transo būsena” - 12.15, 14.30, 17, 19.15, 21.45 val.

“Piktieji numirėliai” - 18.45, 21.15 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 15 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 10.15 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 16.45, 19, 21.30 val.

“Užmirštieji” - 11.45, 14.45, 18, 21 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” (3D) - 13.15 val.

“Sielonešė” - 14 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.30, 16 val.

“Krudžiai” (3D) - 12.30 val.

“Krudžiai” - 13.30, 15.45, 18.15 val.

“Ozas: didingas ir galingas” - 11.15 val.

“Valentinas vienas” - 20.30 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS “Pats baisiausias filmas 5” - 17.30, 19.45, 22 val.

“Piktieji numirėliai” - 14, 16.15, 19.15, 21.45 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 15 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 10.15 val.

“Olimpo apgultis” - 18.30, 21 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” - 13.15, 15.45 val.

“Parkeris” - 21.30 val.

“Užmirštieji” - 12, 15.15, 18.15, 21.15 val.

“Krudžiai” - 11.15, 13.30, 16, 18.45 val.

“Krudžiai” (3D) - 12.30 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Krudžiai” (3D) - 10.45 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 12.30, 14.15 val.

“Piktieji numirėliai” - 21.15 val.

“Pats baisiausias filmas 5” - 16 val.

“Laukinės atostogos” - 17.45, 19.30 val.

I SALĖ “Pabėgimas iš planetos Žemė” - 10.20, 15.20 val.

“Sniego karalienė” - 12 val.

“Pats baisiausias filmas 5” - 13.35, 20.30 val.

“Statyk už mėgstamiausią” - 17, 18.45 val.

“Stepančikovo dvaras” 05 02 ir 03 d. 18 val. Didžiojoje salėje.

Kauno dramos teatras. “Balta drobulė” 05 04 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Hamletas mirė.

Gravitacijos nėra” JAUNIMO TEATRAS

“Atostogos pas dėdę Titą” KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 04 29 d. 18 val. “Domino” teatras. “Meilė pagal grafiką” 04 30 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą” 05 02 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru” 05 03 d. 19 val. Anželikos Cholinos šokio teatras.

“Ana Karenina” 04 30 d. 18 val. “Širdis Vilniuje” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 04 30 d. 19 val. Igoris Suvorkinas ir muzikinis teatras “Rada”. “Gine Roma” 05 03 d. 18 val. “Eglutė pas Ivanovus” 05 04 d. 18 val. “Gronholmo metodas” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 04 30 d. 18 ir 20.30 val. “Kitas kampas” 05 04 d. 18.30 val. “Helgelando karžygiai” VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Didžioji salė 04 30 d. 18 val. “Kelionė saulės link” Mažoji salė 05 04 d. 12 val. “Kiškių sukilimas” KEISTUOLIŲ TEATRAS 05 02 d. 19 val. “Paskutiniai Brėmeno muzikantai” 05 03 d. 19 val. “Švęsti kosmose ir tvarte” 05 04 d. 18 val. Andriaus Kulikausko ir kompanijos koncertas “Visas aš (beveik)” MENŲ SPAUSTUVĖ 04 30 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Pabėgimas į Akropolį” RAGANIUKĖS TEATRAS 05 04 d. 12 val. “Pifo nuotykiai” DOMINO TEATRAS 04 30 d. 19 val. “Sex guru” 05 01 d. 19 val. “Primadonos” VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS 05 04 d. 12 val. “Nulėpausio gimtadienis” ŪKIO BANKO TEATRO ARENA

PANEVĖŽYS

“Niujorko šešėlyje” - 14.30, 21.50 val.

“Olimpo apgultis” - 17.10, 19.30 val.

“Užmirštieji” - 11.45, 15, 18, 20.45 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 19.30, 21.40 val.

FORUM CINEMAS BABILONAS “Pats baisiausias filmas 5” - 17.30, 19.45, 22 val.

“Pagalbos šauksmas” - 16.30 val.

“Piktieji numirėliai” - 19, 21.30 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 15.15 val.

“Užmirštieji” - 15, 18, 21 val.

“Krudžiai” (3D) - 12.30 val.

“Krudžiai” - 14 val.

05 03 d. 18 val. Didžiojoje scenoje. Nacionalinis Vilniaus dramos teatras. “Bakchantės” 05 04 d. 18 val. Rūtos salėje. Nacionalinis Vilniaus dramos teatras. “Laiškai į niekur” 05 04 d. 15 val. Ilgojoje salėje. “Liūdnas dievas” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 05 03 d. 18 val. “Mieloji Čariti” 05 04 d. 18 val. “Naktis Venecijoje” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 04 30 d. 18 val. Literatūros ir muzikos vakaras “Esu Ieva, esu Magdalena...”. Dalyvauja aktorė Daiva Škelevaitė, pianistė Ina Vaičienė KAUNO MAŽASIS TEATRAS 05 04 d. 18 val. “Rezervatas” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 05 04 d. 12 val. Mažojoje scenoje.

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS DRAMOS TEATRAS 04 30 d. 18 val. “Lietuviai” KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS

05 03 ir 04 d. 18.30 val. “Velnio nuotaka” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 05 04 d. 19 val. Teatras “Jaja”. “Auksinė šventykla”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 05 03 d. 18 val. “Vieną vasaros dieną” 05 04 d. 18 val. “Sriubinė” ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 04 29 d. 18 val. “Domino” teatras. “Primadonos”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS 04 30 d. 12 val. “Pifo nuotykiai” 05 02 d. 18 val. “Bičai” 05 03 d. 12 val. Mažojoje salėje. “Anė iš Žaliastogių” 05 04 d. 17 val. “Jazminas” PANEVĖŽIO TEATRAS “MENAS” 04 30 d. 16 val. “Meilė, džiazas ir velnias” PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 05 02 d. 18 val. Nacionalinis Vilniaus dramos teatras. “Muzika 2” PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS 05 04 d. 12 val. “Mažoji fėja”

MAŽEIKIAI 05 05 d. 19 val. “Idioteatras”. “Ša, kalba mamos!”

MAŽEIKIŲ KULTŪROS CENTRAS 04 30 d. 18 val. “Domino” teatras.

“Apie ką kalba vyrai?”

KAUNO DRAMOS TEATRAS 04 30 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Mėnuo kaime”

ALYTAUS MIESTO TEATRAS 05 02 d. 18 val. “Domino” teatras. “Primadonos”

KAUNAS

ALYTUS

2013 04 29 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 5:47 leidžiasi 20:46 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

+12 Oslas

Šeštoji pilnaties diena

Pilnatis IV 24

Delčia IV 30

Jaunatis V 10

+9 Helsinkis

+9

Stokholmas

Priešpilnis V 17

+13

Dublinas +2 Šiauliai

+12 Londonas

+11 0 +13 -2

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Bordo +12 -1

Kaunas VILNIUS Šiandien: debesuota, visame krašte numatomas lietus.

Temperatūra dieną 10-14 laipsnių šilumos.

+16 +14 +1

+11 Amsterdamas

+15

Ukmergė

Lisabona

Alytus Druskininkai

+13 0

+7 Madridas

+16 Barselona

+13 Ryga

+10 Kopenhaga

+15 Paryžius

Kėdainiai +10 +2

+9 Sankt Peterburgas

Talinas

14:59

Palanga

19

Vilnius Minskas +19 +13 Varšuva +20

+16

Berlynas +18 Praha

+19 Miunchenas

+23 Nica

+27 Roma

+12 Maskva

+13

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +24 +27 +27 Bukareštas Varna Dubrovnikas +27 Sofija +25

+15

Stambulas +24

Malaga +23

Rytoj: debesuota su pragiedruliais, vietomis palis. 119-oji metų diena. Balandžio dvidešimt Temperatūra naktį 4-7, devintoji, pirmadienis, pirmoji 18-osios metų dieną 8-13 laipsnių šilumos. savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 246 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Augustas, Indrė, Kotryna, Rita.

Geros dienos!

Alžyras +18

Tunisas +24

Atėnai

+28 Larnaka

LŽ

Kryžiažodis

Horoskopai Jautis 04 20 - 05 21

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Šios savaitės nugalėtoją skelbsime gegužės 20 dieną. Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Kryžiažodžių, spausdintų 04 08 - 04 13, atsakymai ŽURNALISTIKA BRAKONIERIUS STEREOTIPAS MEILĖS LAIVAS KRIMINALISTAI KONKURENTAS Redakcijos prizą laimėjo INDRĖ ŽUKIENĖ iš Vilniaus Tel. pasiteirauti 8 5 249 2152

Balandžio 27 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... .................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Gyvensite iliuzijų pasaulyje. Matyt, reikia atostogų.

Daug dalykų vertinsite kaip patogiau, o ne kaip iš tikrųjų yra. Jei iškilo sunkumų, prašykite pagalbos.

Jautis. Būsite veiklūs ir energingi. Narpliokite svarbius finansinius klausimus, ieškokite naujų uždarbio šaltinių. Būkite apdairesni tvarkydami kelionių reikalus.

Dvyniai. Svarbių įvykių asmeniniame gyvenime tikėtis neverta.

Jausitės tvirtesni užsiimdami įprasta veikla. Nevenkite rizikuoti, bet sprendimus priimkite itin atsargiai.

Vėžys. Įprasta gyvenimo tėkmė turėtų stabtelėti. Tai daugiau vidinių pokyčių ir virsmų metas.

Diena palanki svarbiems profesiniams pokalbiams. Tik tramdykite emocijas.

Liūtas. Darbe galite įsipainioti į kolegų intrigas. Dėl to jausitės suglumę ir nežinosite, ko imtis toliau. Kantrybės, truputį pastangų - ir viskas išsispręs.

Mergelė. Dienos slinks įprastai ir ramiai. Dėl nesėkmių graužtis nereikėtų. Būdami sąžiningi ir nuoširdūs išpainiosite bet kokią keblią situaciją.

Svarstyklės. Venkite akistatų su vadovais: greičiausiai pasakysite per daug ir vėliau gailėsitės. Daugiau laiko skirkite prasmingam, įdomiam šeimos poilsiui ir sau.

Skorpionas. Lengviau pasieksite norimų rezultatų, jei į viską žvelgsite filosofiškai. Daug lems susitikimai, pokalbiai, gebėjimas bendradarbiauti ir išklausyti. Šaulys. Smogs netesėti pažadai, moralinės skolos. Neskubėkite teisintis, aiškintis, atgaivinti to, kas seniai pamiršta. Jei jau žengėte žingsnį į priekį, nesidairykite atgal.

Ožiaragis. Norėsis švęsti sprogstantį pavasarį! Diena palanki svečiuotis, vykti į netolimas keliones. Ir tarp kolegų, ir tarp artimųjų jausitės puikiai.

Vandenis. Nestokosite draugų ir partnerių dėmesio. Sėkminga bus visuomeninė veikla, bendri projektai su užsieniečiais. Reikalus stabdyti gali nebent pinigų stygius. Žuvys. Jei dirbsite mėgstamą darbą, jausitės pakylėti, sugrįš jėgos. Plėsksite akiratį: mokykitės, keliaukite, bendraukite. Visa, kas nauja, padės užglaistyti nuoskaudas.

20

2013 04 29 Lietuvos žinios

Margumynai

Gražuolė “Misis Rusija”

Zombių invazija

Futbolininkus garsina ne tik geras žaidimas, bet ir jų gražuolės žmonos. Rusijos rinktinės futbolininko Jurijaus Žirkovo žmona Inna Žirkova iškovojo titulą “Misis Rusija”.

Buvęs Londono “Chelsea” futbolininkas J.Žirkovas dienas leidžia Dagestano sostinėje Machačkaloje. Ten jis atstovauja vietos klubui “Anži”. Jo 23 metų žmona Inna tuščiai laiko nešvaisto, turi didelių ambicijų. Viena jau išsipildė - I.Žirkova dalyvavo konkurse “Misis Rusija” ir tapo nugalėtoja.

Tai ne pirmasis du sūnus - Dmitrijų ir Milaną - auginančios gražuolės laimėtas konkursas. 2012 metais jai atite-

ko “Rusijos moters” grožio konkurso nugalėtojos laurai. “Grožio konkursuose siekiu geriausio rezultato. Džiaugiuosi, kad mano grožis lieka įvertintas”, - sakė I.Žirkova.

Kuo gražuolė futbolininko žmona pavergia komisiją? Pasak vieno grožio konkursų komisijos nario, ji visada dvelkia elegancija, spinduliuoja energija, jos grožis tiesiog švyti ant podiumo. Pati I.Žirkova sako, kad jos sėkmės receptas paprastas. Rusijos rinktinės futbolininko žmona stengiasi sveikai maitintis, stilingai rengtis, naudoti ekologišką kosmetiką ir džiaugtis gyvenimu.

“Turiu mylimą vyrą ir nuostabiausius pasaulyje vaikus. Tai mane džiugina”, - sakė I.Žirkova.

•

Zombių pasirodymas prajuokino paskaitoje sėdinčius studentus. / AFP/Scanpix nuotraukos

Jungtinių Amerikos Valstijų Mičigano universiteto medicinos fakultete studentai surengė “zombių invaziją”. Netradiciniam veiksmui juos paskatino viena universiteto dėstytoja.

Epidemiologijos ir visuomenės sveikatos valdymo dėstytoja Eden Wells sugalvojo pademonstruoti studentams, kaip jaučiasi epidemijos apimti žmonės, ir norėjo patikrinti studentų reakciją į juos. Ji paprašė fakulteto studentų suvaidinti zombius ir išgąsdinti paskaitos dalyvius. “Maniau, nesurinksiu pakankamai žmonių, tačiau norinčiųjų vaidinti zombius atsirado į valias.

Net šimtas studentų pasisiūlė. Teko traukti burtus ir išrinkti “laiminguosius”, - pasakojo E.Wells.

Prieš įsiverždami į auditoriją studentai nusidažė veidus, įmantriai susišukavo plaukus. Kai zombiai įsiveržė į paskaitą, kelios studentės išsigando, tačiau daugumai tai sukėlė juoką. “Buvo smagu žiūrėti į zombius vaidinančius draugus ir bendrakursius”, - sakė studentė April. “Iš pradžių labai išsigandau. Bet greitai jaudulys išnyko. Manau, tai buvo puiki atrakcija. Tai mus visus pradžiugino”, - pritarė kita paskaitos dalyvė Jennifer.

Pagrindinis E.Wells sumanymo tikslas buvo išbandyti studentus ekstremalioje situacijoje. “Beveik visi studentai

Bankomato pokštai

išbandymą išlaikė. Tik keletas supanikavo. Manau, sumanymas pavyko”, džiaugėsi dėstytoja. E.Wells nuomone, epidemijos protrūkis ir zombių invazija turi labai daug panašumų. “Ir epidemijos, ir zombių invazijos metu žmonėms reikia būti labai atsargiems, nesutrikti. Tik virusai pavojingesni už zombius. Jie nesikandžioja, bet smogia žmogui daug skaudžiau”, - pasakojo E.Wells. Dėstytoja Mičigano universiteto medicinos fakultete ketina surengti studentams daugiau eksperimentų.

“Eksperimentuosime, nes tada studentai labiau domisi dalyku, lanko beveik visas paskaitas ir geriau įsimena mokomąją medžiagą”, - pastebėjo E.Wells.

•

J.Žirkovo žmona Inna spinduliuoja energija ir džiaugiasi gyvenimu.

Neskraidins bukasnukių šunų Belgijos oro linijų bendrovė “Brussels Airlines” pranešė nebeleidžianti savo keleiviams kartu vežtis šunų ir kačių, kurių buki snukučiai. Šis draudimas pirmiausia palietė buldogus, pekinus ir persiškas kates.

“Brussels Airlines” jau pranešė savo sprendimą turizmo agentūroms, su kuriomis bendradarbiauja, ir nurodė, kad bukasnukiai keturkojai nebus priima-

mi į lėktuvą. Tai nėra šios kompanijos užgaida. Toks sprendimas priimtas atsižvelgus į veterinarų rekomendacijas.

Gyvūnų gydytojai aiškina, kad keturkojams, kurių žandikauliai nestandartiniai, skrydžio metu gali būti sunku kvėpuoti, o tai neigiamai veikia šunų ir kačių sveikatą. Belgijos žiniasklaida jau ne kartą yra pranešusi apie gyvūnų žūtį po skrydžių lėktuvu.

“Brussels Airlines” - ne vienintelė oro linijų bendrovė, atsisakanti priimti gyvūnus, kurių kitoks sukandimas.

Už 30 eurų banknotą vokietis bandė nusipirkti cigarečių. / welt.de nuotrauka

Kartais bankomatai žmonėms iškrečia pokštų. Tuo įsitikino vienas Vokietijos gyventojas, kai bankomatas išdavė neegzistuojantį 30 eurų banknotą.

Vokietijos Diulmeno mieste gyvenančiam Dietmarui baigėsi pinigai ir iš artimiausio bankomato jis norėjo pasiimti 30 eurų (104 litus). Atlikusiam įprastą procedūrą vokiečiui bankomatas išdavė... 30 eurų banknotą. “Nepaprastai nustebau. Niekada nebuvau matęs 30 eurų banknoto, bet pamaniau, gal jis neseniai išleistas į apyvartą”, - sakė Vokietijos gyventojas.Gavęs neegzistuojantį banknotą Dietmaras nuėjo į artimiausią parduotuvę nusipirkti cigarečių. “Kai norėjau sumokėti, kasoje man pasakė, jog 30 eurų banknotas - klastotė. Jo nėra apyvartoje”, - pasakojo nusiminęs

Dietmaras. Maža to, vokietį sulaikė parduotuvės apsauga ir iškvietė policiją.

Nuovadoje jam teko aiškinti pareigūnams, kad šį banknotą jam išdavė bankomatas. “Policininkai nenorėjo manimi tikėti, tačiau po kelių valandų paleido.

Jie nepateikė man jokių kaltinimų”, - sakė Diulmeno miesto gyventojas. Grižęs iš policijos vyras papasakojo istoriją apie neegzistuojantį banknotą žmonai ir vaikams, šie nenorėjo juo tikėti. “Vaikai smagiai iš manęs juokėsi, nors pačiam juokinga nebuvo. Niekuo šiame pasaulyje negalima pasitikėti, net bankomatais”, - ironizavo vokietis.

Visoje Europos Sąjungoje yra išleista 5, 10, 20, 50, 100, 200 ir 500 eurų nominalo banknotai. “Su 30 eurų banknotu susiduriame pirmą kartą. Neįsivaizduoju, kaip jis galėjo patekti į mūsų banko bankomatą”, - sakė vieno Vokietijos banko atstovas.

•

Buldogai negalės skraidyti lėktuvais. / blogpost.com nuotrauka

Apie tai jau anksčiau yra pranešusios kelios amerikiečių kompanijos.

Tad nuo šiol belgai, norintys keliauti su savo augintiniais, patirs nepatogumų, nes “Brussels Airlines” vykdo skrydžius daugiau nei 60 krypčių.

Ji turi patogius “Boeing”, “Airbus”, “Bombardier” ir “BAe” lėktuvus, tačiau vis vien jais pavojinga skraidyti šunims.

•

AP, lenta.ru, WDR.de, VRT Nieuws, “NBC New York”, LŽ