2013 m. gegužės3d. /Penktadienis/ Nr. 100(13 525)

Kaina

2013 m. gegužės 3 d. / Penktadienis / Nr. 100 (13 525)

1,99 Lt

Lietuvos žinios VERSLAS

SPORTAS

KELIONĖS

Biokuras stumia dujas ir pakerta pusiausvyrą 9p.

Dirkas Bauermannas: pažadai ir realybė 14p.

Keletas detalių Venecijos mozaikai 15p.

V.Krėvė nemelavo...

JŪRATĖ MIČIULIENĖ

Literatūros klasiko Vinco Krėvės-Mickevičiaus politinės veiklos aiškinimas pastarųjų metų spaudoje šokiravo rašytojo memorialinio muziejaus sostinėje vadovą Vladą Turčinavičių. Išstudijavęs daug archyvinės medžiagos ir prisiminimų, jis tvirtina: “Krėvė nebuvo išdavikas.”

UŽSIENIS

Apkaltinti draugai

Skaitydamas istoriko Mindaugo Tamošaičio straipsnius apie V.Krėvę V.Turčinavičius pirmiausia prisimena Lietuvos kariuomenės vado generolo Stasio Raštikio žodžius: “Kritika turėtų būti nešališka ir neturėtų išeiti iš tų aplinkybių, sąlygų ir laiko, kuriuose tie įvykiai vyko.”

V.Turčinavičiaus įsitikinimu, istoriko M.Tamošaičio išvados apie V.Krėvę, kurias spaudoje jis stebi nuo 2003-iųjų, yra tendencingos ir daug kur nepagrįstos. “Dar keisčiau, kad jis visus straipsnius sudėjo į pernai išleistą knygą “V.Krėvės-Mickevičiaus politinė biografija: rašytojo tragedija politikoje.”

“Kadangi V.Krėvės gyvenimą esu ištyrinėjęs ir domiuosi tarpukario istorija, negalėjau tylėti, bet kuris jaunojo istoriko straipsnis sukeldavo impulsą jam atsakyti raštu. Vertinant kieno nors poelgius reikia kiek galima labiau “nusikelti” į tuos laikus, ištyrinėti ir tuometinę Lietuvos geopolitinę situaciją. Tik tokiu atveju įmanomos objektyvios įžvalgos. M.Tamošaitis taip nesielgia”, LŽ sakė muziejaus vadovas.

Jungtinių Amerikos Valstijų teisingumo departamentas pateikė kaltinimus trims Bostono maratono sprogdintojo Džocharo Carnajevo draugams. Diasas Kadyrbajevas ir Azamatas Tažajakovas kaltinami susimokę sunaikinti Dž.Carnajevui priklausiusį nešiojamąjį kompiuterį ir kuprinę su pirotechnikos užtaisais, o amerikietis Robelis Philliposas kaltinamas davęs klaidingus parodymus policijai. Manoma, kad šie trys jaunuoliai mėgino padėti Dž.Carnajevui išvengti arešto, todėl jie visi stos prieš teismą. Jei teismas pripažins jų kaltę, jaunuoliai atsidurs kalėjime ir turės sumokėti šimtus tūkstančių dolerių 7p. siekiančią piniginę baudą.

12p.

Rytoj su dienra‰ãiu

V.Turčinavičius: “Gal nepagrįsta V.Krėvės kritika dėl kultūrbolševizmo propagandos siekiama kaltę nuimti nuo A.Sniečkaus ir kitų komunistų?”

LŽ gidas

+ TV programos

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Per žingsnį nuo prestižinio klubo Lietuva siekia tapti Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos nenuolatine nare 2014-2015 metų kadenciją.

Nors šiuo metu esame vieninteliai kandidatai, užsitikrinome Baltijos ir Šiaurės šalių, Europos Sąjungos (ES)

valstybių paramą, tai negarantuoja, kad tikrai būsime išrinkti.

Siekį tapti nenuolatine JT Saugumo Tarybos nare Lietuva pirmą kartą pareiškė dar 1996 metais. Vėliau šiuos planus pakoregavo stojimo į ES iššūkiai, tad 2001-aisiais nuspręsta kandidatavimo kadenciją perkelti į 2014-2015

ORAI metų laikotarpį. Į vieną JT Saugumo Tarybos vietą, skirtą Rytų Europos regioninei grupei, šiemet, be Lietuvos, kandidatavo Gruzija, tačiau ji savo kandidatūrą atsiėmė. Balsavimas dėl naujos narės planuojamas spalio viduryje JT Generalinėje Asamblėjoje.

3p.

Debesuota su pragiedruliais, kai kur palis.

Temperatūra dieną 13-14 laipsnių šilumos.

19p.

2

2013 05 03 Lietuvos žinios

Komentarai ir debatai

Lietuvių vieta liberalizuotoje istorijoje JŪRATĖ LAUČIŪTĖ

Profesorius Egidijus Aleksandravičius savo straipsnį “Apleistas daržas” (Bernardinai.lt) pradeda svarstymais, kodėl “iškilus Lietuvos tautinių mažumų politikos ydoms ir galingiems kaimynams lenkams mus remiant prie sienos dėl saviškių mažumos teisų, baltarusiai... liko lyg koks apleistas daržas, likimo valiai paliktas Vilniaus krašte”. Autorius pažymi, kad lenkų klausimas lietuviams užstojo baltarusių kultūros lūkesčius, tarytum “lenkiškų vardų ir pavardžių rašyba ar dvikalbiai vietovardžių ir įstaigų užrašai vienodai atlieptų visų tautinių mažumų interesus”.

Priekaištas labai teisingas. Lenkai tikrai nėra vienintelė tautinė bendruomenė Lietuvoje. Valdžia visą dėmesį nukreipė į jų keliamą triukšmą ir pamiršo kitas tautines bendruomenes bei mažumas. Todėl reikėtų padėkoti profesoriui, kad jis priminė orientyrus pametusiai valdžiai: ne Europos Sąjunga (ES) ar kokia kita sąjunga, o būtent Lietuva yra atsakinga ne tik už lenkų, bet ir už baltarusių mažumos kultūros likimą.

Tačiau į valdžios ir visos lietuvių tautos sąžinę grakščiai pasibeldęs E.Aleksandravičius nesusilaikė nepasėjęs į Lietuvos istorijos ir lietuvių tautos istorinės atminties lauką saujos piktžolių. Belieka spėlioti, kodėl istorikas profesionalas savaip

pateikia kai kuriuos mūsų istorijos puslapius ir plėtoja mitus, iškreipiančius jos realų vaizdinį. Gal žengti tokį žingsnį jį paskatino įsipareigojimas liberaliajai demokratijai? Bet juk toli gražu ne visi lietuviai, ne visi ES piliečiai ją išpažįsta, o puoselėja krikščioniškas ar socialdemokratines vertybes, aukštinančias bendruomeniškumą.

buviai. Į jų žemes tik gerokai vėliau pradėjo skverbtis kviesti ar nekviesti ateiviai. Todėl kalbos apie dar kažin kokius autochtonus Lietuvoje yra vertintinos arba kaip pastangos liberalizuoti Lietuvos istoriją, t. y. vaizduoti ją ne tautos, o atskirų individų veiklos produktu, arba kaip sąmoninga provokacija, tarnaujanti saujelei politikų.

Jau ne pirmus metus politologai ir liberalios orientacijos istorikai kuria mitą apie kone tobulo tolerantiškumo valstybę - LDK. Baltarusius E.Aleksandravičius vadina “senaisiais mūsų žemės autochtonais”. Regis, į mokslinę apyvartą jis norėtų įdiegti autochtonų skirstymą į senuosius ir naujuosius. Tačiau naujieji autochtonai būtų toks pat semantinis nesusipratimas, įmanomas nebent kaip metafora, kaip sąvoka “naujieji senbuviai”. Įvairūs žodynai nurodo, jog autochtonais vadinami čiabuviai, senbuviai, senieji, pirmykščiai tam tikros teritorijos, šalies gyventojai.

Autoritetingiausi Lietuvos ir užsienio archeologai, etnologai, lingvistai, antropologai yra nustatę, kad lietuvių gentims asimiliavus kitas dabartinės Lietuvos teritorijoje gyvenusias giminiškas baltų gentis (kuršius, sėlius ir kt.) lietuviai liko vieninteliai seniausių baltiškų tradicijų tęsėjai šioje žemėje, tikrieji sen-

Rašytinė istorija, ypač ta, kuri susijusi su baltų ar slavų gentimis ir kuria paprastai disponuoja istorikai, nesidomintys kitų istorinių disciplinų (istorinės kalbotyros, archeologijos ir pan.) tyrimų rezultatais, siekia tikrai nesenus laikus. Gal todėl kartais viduramžių ar naujųjų laikų istorija apsiribojančių istorikų svarstymai neužgriebia gilesnių klodų.

Bet jie neturi teisės primesti savo istorijos matymo giliau užgriebiantiems specialistams ir tiesos ieškančiai visuomenei.

Ne paslaptis, kad kai kurie baltarusių istorikai, nacionalistiškai nusiteikusi inteligentija ieško savo tautinės tapatybės šaknų ir randa jų Lietuvos politinėje ar net etninėje baltų istorijoje, mėgina “pasisavinti” Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istoriją su dalimi etninių lietuvių žemių ir sostine Vilniumi.

Dauguma baltų ir slavų genčių bei kalbų kilmės tyrinėtojų pripažįsta, kad baltarusių etnosas galėjo susiformuoti, kai dalis rytų slavų genčių asimiliavo Baltarusijos teritorijoje iki slavų invazijos gyvenusias (autochtonines!) baltų gentis. Tačiau baltiškų genų pėdsakai modernioje baltarusių tautoje iki šiol nesuteikė baltarusiams mokslinio ir teisinio pagrindo pasisavinti šio lietuvių genčių sukurto politinio darinio istoriją in corpore bei skelbtis esant tikraisiais litvinais. Bet jei liberalių Lietuvos istorikų pastangomis bus įtvirtinta nuostata, kad dabartinėje Lietuvoje baltarusiai, kaip ir lietuviai, yra senieji šių žemių autochtonai, kas sutrukdys Baltarusijos nacionalistams “privatizuoti” ir mūsų istoriją? Nebent Aleksandras Lukašenka, kuris nesižavi nei baltarusių kalba, nei baltarusišku nacionalizmu, kuriuo siekiama susitapatinti su LDK. “Išplauti” lietuvius iš Lietuvos istorijos, apgyvendinant Lietuvos žemes pulkais nelietuviškos kilmės autochtonų, - ne vienintelė liberalų vinis, kalama į lietuvių sąmonę. Jau ne pirmus metus politologai ir liberalios orientacijos istorikai kuria mitą apie kone tobulo tolerantiškumo valstybę LDK, kurią nebeaišku kas ir kūrė: lietuviai ar gudai-baltarusiai su lenkais.

Tačiau žinoma(?), kad toje valstybėje neva visai neblogai jautėsi tiek įvairios religinės, tiek tautinės bendruomenės.

Bet ar tikrai visos bendruomenės?

Jei atidžiau skaitytume LDK istoriją, paaiškėtų išimtis - lietuvių

tauta! Spręskite patys. Kieno religija buvo persekiojama ir naikinama LDK? Senoji baltų, lietuvių! Kokiai kalbai buvo suteiktos vadinamosios valstybinės kalbos teisės? Kokia kalba vyko valstybės raštvedyba? Lotynų, vėliau - senąja baltarusių kalba, kurią galiausiai pakeitė lenkų kalba.

Kur įsteigė universitetą didysis Lietuvos kunigaikštis Jogaila, tapęs dar ir Lenkijos karaliumi? Krokuvoje, t. y. Lenkijoje. O kur Lietuvos universitetai?

Ar tie didingi, tolerantiški kunigaikščiai įkūrė bent vieną lietuvišką mokyklą Lietuvoje? Deja! Iš tautos, kurios vardu vadinama valstybė, buvo atimta teisė į savitą lietuvišką kultūrą ir viešą jos raišką. Lietuviai turėjo tik vieną teisę: lieti savo kraują per karus ir prakaitą laukuose valdovų garbei bei savo pražūčiai.

Dabar prisiminkime, kur buvo išspausdinta pirmoji lietuviška knyga? “Tolerantiško” LDK glėbio išvengusioje Mažojoje Lietuvoje! Kur parašyta pirmoji lietuvių kalbos gramatika? Taip pat Mažojoje Lietuvoje. Kur sukurtas pirmas grožinės literatūros kūrinys lietuvių kalba, garsusis epas “Metai”? Deja, ne Didžiojoje, o Mažojoje Lietuvoje.

Ir štai šiandien LDK kai kurie lietuvių politikai ir net istorikai bruka mums kaip sektiną pavyzdį ateičiai.

Beje, jei turėsime galvoje švietimą, jau daug ir nuveikta: savų, o ne svetimų politikų pastangomis tampame mažaraščių, mažiausiai skaitančių emigrantų tauta.

•

Seimo tribūna

Koks karys nenori tapti generolu Apie darbą parlamente ir politikos aktualijas kalbamės su Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) nare “darbiete” Vitalija Vonžutaite.

Lietuvos žinios

- Ilgą laiką dalyvavote tik partijos veikloje. Kas paskatino žengti į didžiąją politiką?

- Į Darbo partiją įsiliejau anksti, dalyvavau jos veikloje nuo pat pradžių, ir tai buvo neįkainojama patirtis. Žingsnis po žingsnio mokiausi politikos pradžiamokslio, todėl natūraliai atėjo laikas žengti toliau, į didžiąją politiką. Kiekvienas geras karys nori tapti generolu - turbūt taip galėčiau įvardyti savo tikslingą ėjimą politikos keliu. Didžioji politika mane traukė savo galimybėmis tiesiogiai dalyvauti įstatymų leidžiamojoje valdžioje, stebėti vykstančius procesus ir prisidėti prie Lietuvos ateities kūrimo jau šiandien. Manau, jog tai - puiki galimybė.

- Dirbate BFK. Kokie klausimai jums aktualiausi šioje srityje?

- BFK yra vienas svarbiausių Seimo komitetų, ir ne vien todėl, kad kasmet svarsto bei koreguoja valstybės biudžetą. BFK kartu su Europos reikalų komitetu analizuoja ir aptaria įvairius Europos Sąjungos (ES) dokumentus, rekomendacijas, teikia pasiūlymus ES atsakingoms institucijoms finansų ir bankų stabilumo, mokesčių ir kitais finansų politikos klausimais.

Siekiame, kad tie siūlymai būtų palankūs ir Lietuvos ekonominei socialinei plėtrai. Artėjant Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai, vienas svarbiausių uždavinių bus ES biudžeto septyneriems metams svarstymas ir priėmimas.

- Ar šiandien, jūsų akimis, mūsų valstybės finansų sistema yra stabili? Kokie pavojai artimiausiu metu gali grėsti?

- Manau, šalies finansų sistema dabar gana stabili, tad jokių pavojų artimiausiu metu nematau. Tačiau, be abejo, išlaikyti šį stabilumą ir jį sutvirtinti būtina. Lietuvos laukia keli apsisprendimo žingsniai: tai

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153) Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201) Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227) Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Bašarovas V.Sinicaitė Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2204) (tel. 249 2247)

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

ir galimas euro įvedimas, ir pensijų reformos pokyčiai, ir minimalaus atlyginimo didinimas, ką ir žadėjome eidami į rinkimus bei jau pradėjome vykdyti. Visa tai turi būti atlikta ypač atsakingai.

- Vadovaujate tarpparlamentinių ryšių su Albanija ir Škotija grupėms. Kuo svarbus bendradarbiavimas su šių kraštų parlamentais?

- Dalijantis patirtimi ir parlamentarizmo idėjomis demokratinei šaliai svarbus bendradarbiavimas su kiekvienos valstybės parlamentu. Albaniją ir Škotiją esu pasirinkusi dėl to, kad man ne tik teko lankytis šiose šalyse, bet ir bendrauti su kai kuriais jų politikais. Todėl, manau, mano patirtis ir turimi kontaktai padės pakelti bendradarbiavimą su šių valstybių parlamentais į aukštesnį lygį.

- Ši Seimo kadencija jums įtempta. Panaikintas teisinis imunitetas, esate kaltinamoji Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje. Kokios tikitės jos baigties?

- Be abejo, tikiuosi pozityvaus teismo sprendimo, kitokio nė neįsivaiz-

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė

(tel. 249 2212)

J.Mičiulienė

(tel. 249 2210)

A.Musteikis

(tel. 249 2213)

Tyrimai J.Tvaskienė

(tel. 249 2238)

Spec. korespondentas (tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

„LŽ gidas“ J.Čiulada „Žmonės“ R.Pakalkienė G.Ambrazas

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

V.Vonžutaitė: “Didžioji politika mane traukė savo galimybėmis tiesiogiai dalyvauti įstatymų leidžiamojoje valdžioje.” duoju. Šie metai buvo labai sunkūs ir įtempti. Negaliu suprasti, kaip nekalti žmonės gali būti šitaip akivaizdžiai įžūliai apipilami melu. Viliuosi, kad Lietuvos teisinė sistema vis

•

Seimo narę kalbino TOMAS BAŠAROVAS

Korespondentai krašte (tel. 249 2234)

Kaunas K.Kučinskaitė

(tel. 249 2208) (tel. 249 2207)

Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 687) 95837)

G.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

(tel. (8 618) 87802)

Klaipėda V.Bortelienė

(tel. (8 46) 39 95 83)

D.Nikitenka

(tel. (8 620) 10583)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Dienraščio projektą “Istorija” remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Šiandien - 12-13 p.

Panevėžys D.Baronienė

(tel. (8 620) 10476)

Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)

Interneto svetainė

Sveikata

dėlto nėra mechanizmas, dirbantis pagal užsakymą, ir teismas tai įrodys išteisinamuoju nuosprendžiu.

Marijampolė

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

A.Masionytė (tel. 249 2209)

www.lzinios.lt

K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

„Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

•

2013 05 03 Lietuvos žinios

Dienos temos

Per žingsnį nuo prestižinio klubo ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Lietuva siekia tapti Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos nenuolatine nare 2014-2015 metų kadenciją. Nors šiuo metu esame vieninteliai kandidatai, užsitikrinome Baltijos ir Šiaurės šalių, Europos Sąjungos (ES) valstybių paramą, tai negarantuoja, kad tikrai būsime išrinkti.

Siekį tapti nenuolatine JT Saugumo Tarybos nare Lietuva pirmą kartą pareiškė dar 1996 metais. Vėliau šiuos planus pakoregavo stojimo į ES iššūkiai, tad 2001-aisiais nuspręsta kandidatavimo kadenciją perkelti į 2014-2015 metų laikotarpį. Į vieną JT Saugumo Tarybos vietą, skirtą Rytų Europos regioninei grupei, šiemet, be Lietuvos, kandidatavo Gruzija, tačiau ji savo kandidatūrą atsiėmė.

Balsavimas dėl naujos narės planuojamas spalio viduryje JT Generalinėje Asamblėjoje. Pagal taisykles, norint būti išrinktiems į Saugumo Tarybą, būtina surinkti 2/3 balsuojančių šalių balsų. Jei rinkimuose dalyvaus visos 193 valstybės narės, reikės surinkti ne mažiau kaip 129 balsus.

L.Linkevičiaus teigimu, siekdama užsitikrinti daugumos JT šalių paramą diplomatinė tarnyba intensyviai dirba, ypač tuose regionuose, kur esame mažiau žinomi. / Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Pristato šalies kandidatūrą Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus teigimu, siekdama užsitikrinti daugumos JT šalių paramą diplomatinė tarnyba daug ir intensyviai dirba pristatydama Lietuvos kandidatūrą, ypač tuose pasaulio regionuose, su kuriais mūsų šalies ryšiai mažiau išplėtoti. “Nors šiuo metu jau nemažai nuveikta, toliau būtina tęsti aktyvią dvišalę ir daugiašalę kampaniją visais lygiais. Šiuo tikslu, nors labai intensyvi pasirengimo pirmininkavimo ES Tarybai darbotvarkė, toliau aktyviai susitikinėju su užsienio kolegomis, iki pat rudens vidurio jau suplanuota daug svarbių vizitų į regioninių organizacijų renginius”, - pasakojo jis.

Pasak L.Linkevičiaus, susitikimuose ir dalykiniuose pokalbiuose su

skirtingoms regioninėms grupėms priklausančių valstybių atstovais Lietuvos požiūris į svarbiausius JT ir Saugumo Tarybos darbotvarkės klausimus sulaukė supratimo ir teigiamo vertinimo. Diskusijos Niujorke esą parodė, kad dauguma valstybių laikosi nuostatos, jog renkant Saugumo Tarybos nenuolatines nares būtina atsižvelgti į kandidačių patirtį, neretai įgytą grumiantis su sudėtingais transformacijų iššūkiais, ir realius laimėjimus, o ne tik į pretendentės ekonominę galią bei politinę įtaką. “Mus ypač džiugino dažnai skambėjusi mintis, kad Lietuvos patirtis, jos atstovaujama politinė perspektyva galės realiai praturtinti Saugumo Tarybos diskusijas ir reikšmingai prisidės prie

bendrų pastangų stiprinant regioninį bei globalų saugumą ir užtikrinant pagarbą žmogaus teisėms”, - pažymėjo L.Linkevičius.

Tvirta kaimynų parama Rinkimuose į JT Saugumo Tarybą, anot L.Linkevičiaus, Lietuva turi tvirtą Baltijos ir Šiaurės šalių, taip pat ES valstybių paramą. “Su kitomis valstybėmis aktyviai dirbame ir jau turime nemažai vienokio ar kitokio lygio įsipareigojimų remti Lietuvos kandidatūrą. Kartu noriu pridurti, jog diplomatinėje praktikoje įprasta, kad tokio pobūdžio informacija traktuojama su reikiamu diskretiškumu”, - pabrėžė jis.

Dirbdama JT Saugumo Taryboje

3

JT SAUGUMO TARYBA Tai JT institucija, atsakinga už tarptautinės taikos ir saugumo palaikymą. Tarp kitų jos tikslų - vystyti draugiškus tautų santykius, bendradarbiauti sprendžiant tarptautines problemas ir skatinti pagarbą žmogaus teisėms.

Saugumo Tarybą sudaro 15 narių: 5 nuolatinės (Didžioji Britanija, JAV, Kinija, Prancūzija, Rusija) ir 10 narių, išrinktų Generalinės Asamblėjos dvejų metų laikotarpiui.

Lietuva, kaip ir bet kuri kita narė, pirmiausia turės susitelkti į konkrečius uždavinius, susijusius su taikos, saugumo užtikrinimu atskiruose regionuose ir pasaulyje. Tačiau Lietuva norėtų daug dėmesio skirti mažųjų valstybių vaidmeniui globalaus saugumo klausimais stiprinti, siekti didesnio Saugumo Tarybos veiklos skaidrumo bei efektyvumo.

“Mums labai rūpi civilių, ypač vaikų ir moterų, apsauga, jų teisių užtikrinimas konfliktų zonose. Be abejo, tokie klausimai kaip saugumo, ekonominio ir socialinio vystymosi ryšys, ginkluotės kontrolės ir masinio naikinimo ginklo platinimo grėsmė, klimato kaita, energetinio saugumo iššūkiai taip pat būtų mūsų dėmesio centre”, - tikino L.Linkevičius.

kuriame turėsime balso teisę. “Narystė JT Saugumo Taryboje reiškia galimybę tiesiogiai vienu ar kitu mastu dalyvauti sprendžiant svarbiausius regioninio ir globalaus saugumo klausimus.

Tai savo ruožtu didina šalies matomumą, prestižą ir įtaką, kuri gali reikšmingai sustiprinti valstybės diplomatinės veiklos instrumentų paveikumą ginant šalies nacionalinius interesus”, teigė ministras.

Padidintų prestižą

Atsargus optimizmas

Klausiamas, kodėl Lietuva siekia tapti JT Saugumo Tarybos nenuolatine nare, L.Linkevičius teigė, kad siekdami globalaus saugumo, be kurio neįmanomas ir mūsų valstybės vystymasis, augimas, turime įdėti savo indėlį, prisiimti dalį atsakomybės už pasaulio taiką bei saugumą.

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Benediktas Juodka sakė, kad siekdama tapti JT Saugumo Tarybos nenuolatine nare Lietuva aktyviai užsiima lobizmu. Susitikimuose su užsienio valstybių atstovais prašoma, kad balsuodamos jų šalys palaikytų mūsų kandidatūrą. Anot B.Juodkos, tapti Saugumo Tarybos nare Lietuvai būtų reikšmingas laimėjimas. “Pasauliniu mastu tai labai įtakinga institucija. Būti jos dalimi - prestižo reikalas valstybei”, - įsitikinęs jis.

Seimo URK pirmininko pavaduotojas Audronius Ažubalis Lietuvos galimybes tapti nenuolatine JT Saugumo Tarybos nare vertina su atsargiu optimizmu. “Visada geriau apsidrausti ir nebūti per dideliu optimistu. Iš praėjusių rinkimų į simbolinį JT Generalinės Asamblėjos pirmininko postą žinome, kokius žaidimus sužaidė kai kurios valstybės ir mūsų kaimynė”, - priminė jis.

A.Ažubalio teigimu, JT Saugumo Tarybos narės kėdė - labai reikšminga. Šioje institucijoje drauge su pasaulio galingaisiais galima spręsti globalias problemas. “Tokiu atveju Lietuva žaistų aukščiausioje lygoje”, - pažymėjo parlamentaras.

Jei rinkimuose dalyvaus visos 193 valstybės narės, Lietuvai reikės surinkti ne mažiau kaip 129 balsus.

“Atsakingai valstybei tiesiog nebeįmanoma likti nuošalyje. Taikos ir saugumo pasaulyje užtikrinimas nėra vien galingųjų ir įtakingųjų pareiga ar prerogatyva. Esame įsitikinę, kad visos šalys čia turi savo atsakomybės dalį ir savo žodžio teisę”, - tvirtino jis.

L.Linkevičius pažymi, kad turime padaryti viską, kad nepraleistume istorinio šanso - pirmą kartą patekti į forumą, kuriame sprendžiami svarbiausi globalios politikos klausimai,

•

Partijų gijos driekiasi per pasaulį ratų (TS-LKD) partija užsienyje turi įsteigusi padalinius Vokietijoje ir Briuselyje. TS-LKD vykdomojo sekretoriaus Raimundo Aleknos teigimu, neformaliai partijos skyriai veikia ir JAV bei Jungtinėje Karalystėje. Užsienyje esantys partijos skyriai, pasak R.Aleknos, emigravusiems tautiečiams suteikia galimybę neatitrūkti nuo Lietuvos visuomeninio ir politinio gyvenimo.

“Tai ryšys su savo tėvyne ir artimaisiais”, - pažymėjo jis.

TS-LKD Belgijos skyrius, pasak jo pirmininkės Ramintos Keršytės, vieni-

TOMAS BAŠAROVAS

Mūsų šalies politinės partijos bendraminčius buria ne tik Lietuvoje, bet ir tolimuose užjūriuose. Savo užsienio skyrius partijos steigia visomis lietuvių emigracijos kryptimis.

Lietuvos politinės jėgos savo įtaką stiprina svetur gyvenančių tautiečių bendruomenėse. Jungtinės Karalystės sostinėje Londone jau veikia beveik visų didžiųjų parlamentinių partijų skyriai.

Tačiau partijų padaliniai steigiami ne tik Europoje - lietuviška politinė mintis jau skverbiasi ir į kitus pasaulio žemynus.

Bendrauja per “Skype’ą” “Darbiečiai” savo partijos padalinius turi vadinamojoje JAV lietuvių sostinėje Čikagoje ir emigrantų pamėgtame Londone. “Vienu ir kitu atveju iniciatyvą parodė ten gyvenantys lietuviai, panorę dalyvauti politinėje veikloje”, LŽ teigė Darbo partijos (leiboristų) pirmininkas Vytautas Gapšys.

Londone jau veikia beveik visų didžiųjų parlamentinių partijų skyriai.

Telkia rinkėjus užsienyje Net penkiose užsienio šalyse - Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Belgijoje, Vokietijoje ir JAV - savo partijos padalinius turi įsteigęs Liberalų sąjūdis (LS).

Didžiausia šios partijos atstovų bendruomenė šiuo metu sutelkta Dubline.

LS atsakingasis sekretorius Raimondas Imbrasas užsiminė, kad dar vienas užsienio skyrius buriamas ir Australijoje.

“Turime ten vieną iniciatorių ir planuojame atidaryti Australijos skyrių”, - LŽ tvirtino jis. R.Imbrasas neslėpė, kad partijoms, turinčioms savo skyrių užsienyje, nauda pasireiškia per rinkimus. “Kai

meta. “Šiuo metu skyriuje registruota 12 narių, tačiau susitikimuose dalyvauja kur kas daugiau prijaučiančiųjų”, tikino R.Keršytė.

R.Aleknos teigimu, neformaliai partijos skyriai veikia ir JAV bei Jungtinėje Karalystėje.

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

vyksta rinkimai, balsuoja ir užsieniečiai.

Tie skyriai konsoliduoja svetur gyvenančius lietuvius”, - aiškino jis.

Ryšys su tėvyne Didžiausia opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demok-

ja lietuvius, kurie gyvena ir dirba Briuselyje, Europos Sąjungos institucijoje ir diplomatinėse atstovybėse. “Tai - skyrius, pildantis globalios Lietuvos viziją ir skatinantis aktyvius Lietuvos piliečius burtis po dešiniųjų vėliava, įsitraukti į bendruomenių veiklą”, - LŽ teigė R.Keršytė.

Pasak jos, skyriaus nariai aktyviai dalyvauja Belgijos lietuvių bendruomenės renginiuose, bendradarbiauja su TS-LKD politikais, susitinka su europarlamentarais. Vienas iš Belgijos skyriaus narių - Lietuvos deleguotas Europos Komisijos narys Algirdas Še-

Pasak jo, svetur gyvenantys bendražygiai laikomi lygiaverčiais partijos nariais Lietuvoje esantiems. “Aišku, jiems sudėtingiau dalyvauti partijos taryboje, prezidiumo posėdžiuose, bet kiek įmanoma stengiamės naudotis šiuolaikinėmis technologijomis. Pavyzdžiui, kai buvo steigiamas Čikagos skyrius, tiesioginės vaizdo konferencijos metu bendravome per “Skype’ą”, - pažymėjo V.Gapšys.

Ateityje “darbiečiai” planuoja partijos skyrius atidaryti Airijoje ir net Australijoje. “Tačiau problema yra ta, kad lietuviai, rodantys tokią iniciatyvą,

įsidėstę per kelis Australijos miestus”, sakė V.Gapšys.

Saugo istorinius dokumentus Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) informacijos centro vadovo Gedimino Kirkilo teigimu, šios partijos skyriai veikia Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ir JAV. “Jie atlieka tokią pat funkciją, kaip ir Lietuvoje esantys skyriai.

Londone aktyviai remiama elektroninio balsavimo idėja, o mūsų Amerikos skyrius, kuris buvo išlaikytas per visą sovietmetį, saugo istorinius dokumentus”, - LŽ sakė G.Kirkilas. JAV esantis LSDP skyrius, jo teigimu, neseniai partijai perdavė socialdemokratų patriarcho Stepono Kairio dokumentus. Pasak G.Kirkilo, po partijos suvažiavimo dar vieną užsienio skyrių planuojama įsteigti Ispanijoje. “Tokie siūlymai paprastai ateina iš pačių žmonių, gyvenančių užsienyje”, - tikino parlamentaras.

Partija “Tvarka ir teisingumas” užsienyje šiuo metu neturi nė vieno skyriaus. Prieš kelerius metus, kaip teigė partijos atsakingasis sekretorius Rimas Antanas Ručys, bendraminčiai partijos padalinius buvo įsteigę Jungtinėje Karalystėje ir JAV. “Blogai, kad šiuo metu neturime partijos skyrių užsienyje. Tai būtinas dalykas, šią problemą kažkaip reikės spręsti”, - pripažino R.A.Ručys.

•

4

2013 05 03 Lietuvos žinios

Dienos temos

Tautiečiai užsienyje raginami kurti Lietuvai AISTĖ BARONAITĖ

Kaip teigia Danijoje įkurtos Lietuvos jaunimo sąjungos (angl. Lithuanian Youth Society - LYS) atstovai, šioje Skandinavijos šalyje gyvenantys mūsų tautiečiai yra entuziastingi ir kupini idėjų, kurias įgyvendinus būtų galima svariai prisidėti prie gerovės tėvynėje kūrimo.

Pelno nesiekianti organizacija LYS buvo įkurta prieš daugiau kaip metus.

Mintis suvienyti jaunus Lietuvos žmones Danijoje kilo į Kopenhagą studijuoti atvykusiam Martynui Skrupskeliui. Anot jo, Danijoje tuomet jau buvo didelis būrys jaunimo, kuriam rūpėjo ne tik dalyvauti kultūros renginiuose, bet ir siekti asmeninio tobulėjimo, palaikyti profesinį ryšį su Lietuva, puoselėti patriotizmą, taip pat skatinti jaunus lietuvius prisidėti prie gerovės tėvynėje kūrimo. Vaikinas savo planais pasidalijo su Pauliumi Petrašiūnu ir Robertu Černeckiu, kurie irgi gyvena Kopenhagoje. Taip buvo pradėta įgyvendinti naujos jaunimo organizacijos idėja.

Apie Lietuvos jaunuolių gyvenimą Danijoje, apie juos vienijančios sąjungos veiklą LŽ kalbasi su dabartinės LYS

Lietuvos jaunimo bendrijos Danijoje atstovai: (iš kairės) R.Černeckis, A.Zapalskytė, L.Trainavičiūtė, E.Stasiūnaitė.

Aistės Baronaitės nuotrauka

valdybos nariais Elena Stasiūnaite, Robertu Černeckiu, Sandra Sereikaite, Agne Zapalskyte ir Lina Trainavičiūte.

Tikslas - skatinti verslumą - Kiek žmonių šiuo metu yra organizacijoje?

- Dabar turime 94 narius. Jie ne tik studijuoja įvairiose Danijos aukštosiose mokyklose, bet ir dirba skirtingose srityse.

- Kokia veikla užsiimate?

- Organizacija dar labai jauna. Jos tradicijos tik kuriamos, tad apibūdin-

ti veiklą gana sudėtinga. Stengiamės suvienyti Danijoje gyvenančius aktyvius Lietuvos jaunuolius ir sukurti aplinką jų idėjoms įgyvendinti. Galbūt skamba miglotai, tačiau mūsiškė LYS, kitaip negu pagal bendrus pomėgius ar interesus suburtos organizacijos, vienija skirtingus žmones, kad jie galėtų dalytis patirtimi ir mokytis vieni iš kitų.

- Aukštosios mokyklos studentams dažnai skiepija ir ydingas gyvenimo tiesas, t. y. reikalauja gerai mokytis, o motyvuoja tik tuo, kad baigę universitetą puikiais pažymiais jie galės dirbti samdomais darbuotojais. Tačiau net “auksinis” diplomas kartais negali garantuoti gero darbo ir gyvenimo kokybės. LYS universiteto idėja visiškai kitokia. Stengiamės neprikimšti klausytojų galvų vadovėlinės išminties, o raginame juos imtis verslo iniciatyvos.

Kitaip tariant, aukštąją mokyklą baigęs žmogus, mūsų nuomone, turėtų būti sumanus ir kompetentingas, kad pats gebėtų susikurti darbo vietą. Taigi tuo metu, kai daugelis pasyviai verkšlena, kaip sunku rasti darbą, LYS universitetas pristato ciklą paskaitų žmonėms, kurie yra pasiryžę veikti savarankiškai, bet nežino, nuo ko pradėti. LYS universiteto paskaitose nagrinėjamos įvairios temos - nuo verslo idėjos generavimo iki verslo teisinio reglamentavimo.

- Kas jūsų veikloje labiausiai džiugina?

- Vienas didžiausių laimėjimų galėtų būti organizacijos vienų metų sukaktis. Džiaugiamės, kad pavyko įkurti LYS, sėkmingai įgyvendinti suplanuotus projektus. Užmezgėme glaudžius ryšius su Kopenhagoje esančia Lietuvos Respublikos ambasada.

Jos darbuotojų padedami LYS atstovai turėjo galimybę susitikti su prezidente Dalia Grybauskaite, kai ši viešėjo Dani-

Danijoje įkurta LYS, kitaip negu pagal bendrus pomėgius ar interesus suburtos organizacijos, vienija skirtingus žmones, kad jie galėtų dalytis patirtimi ir mokytis vieni iš kitų.

Dėl to LYS nariai įsitraukė į bendrą su ISM universitetu, veikiančiu Vilniuje, projektą “100 talentų”. Jo dalyviai sprendžia realias verslo problemas. Vienas svarbesnių projekto renginių - konferencija “Back to LT”.

Svetur studijuojantys jaunuoliai buvo supažindinti su verslo ir darbo perspektyvomis Lietuvoje, galimybėmis atgaivinti nutrūkusius socialinius ryšius, kurie kartais tampa lemiamu veiksniu ieškantiesiems darbo.

- Vienas organizacijos tikslų - plėtoti lietuvių verslumą Danijoje. Kaip to siekiate?

- Stengiamės, kad Lietuvos jaunimo verslumo skatinimas būtų vienas pagrindinių mūsų organizacijos tikslų.

Matome didelį jaunų žmonių potencialą, kuris būtų naudingas Lietuvos pramonei ir verslui, nes pasiūlytų daug naujų idėjų. Šiai veiklai skiriame daugiausia dėmesio. Verslumas yra būtent ta tema, kuri labiausiai domina įvairaus išsimokslinimo Lietuvos jaunimą Danijoje. Dėl to įkūrėme LYS universitetą.

- Papasakokite apie LYS universitetą.

joje, taip pat surengti lietuvių kilmės amerikietės rašytojos Rūtos Šepetys knygos “Tarp pilkų debesų” pristatymą. Džiaugiamės ir kitų jau buvusių bei dar planuojamų kultūrinių renginių gausa. Vasario 16-osios proga įgyvendinome “Knygos kelionės” projektą, kai viešose Kopenhagos vietose buvo paliktos į anglų kalbą išverstos pirmosios lietuvių autorių knygos. Šiemet, kaip ir pernai, Kopenhagoje organizuosime Gatvės muzikos dieną, kitus pramoginius renginius. Kartu su Danijos lietuvių bendruomene surengėme Andriaus Mamontovo ir grupės pasirodymą, Cezario Graužinio teatro spektaklį “Drąsi šalis” ir filmo “Valentinas vienas” premjerą.

- Kokią matote organizacijos ateitį?

- Žadame ir toliau įgyvendinti tęstinius projektus, tokius kaip LYS universitetas. Itin didelių ateities planų nekuriame, tačiau esame atviri naujoms idėjoms ir projektams, stengiamės padėti siūlomus projektus įgyvendinti. Norime nuveikti ne tiek daug, kiek kokybiškai, nes tai svarbiausia.

•

Trumpai LEIDO GRĮŽTI Į PAREIGAS Prenumeratos kainos 1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams 27 Lt 80 Lt 160 Lt 319 Lt Ømonòms 45 Lt 135 Lt 250 Lt 499 Lt

Prenumeratos kainos be pirmadienio 1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt 62 Lt 124 Lt 247 Lt Juridiniams asmenims: 36 Lt 108 Lt 216 Lt 399 Lt

Vienos dienos prenumerata 1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams 8 Lt 21 Lt 42 Lt 84 Lt asmenims:

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE: VILNIUS, Vykinto g. 14, (8 5) 249 2163. Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.php. Prenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomas aptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

EZ-10006

Panevėžio apygardos teismas Mindaugui Balčiūnui vakar leido grįžti į Lietuvos krepšinio federacijos generalinio sekretoriaus pareigas, nuo kurių jis buvo laikinai nušalintas. Teismas pranešė patenkinęs M.Balčiūno apeliacinį skundą dėl laikino nušalinimo nuo pareigų termino pratęsimo ir panaikinęs Panevėžio miesto apylinkės teismo balandžio 11 dienos nutartį, kuria įtariamajam M.Balčiūnui buvo pratęstas laikino nušalinimo nuo pareigų terminas trims mėnesiams. Teismas nuspren-

dė, kad šiuo ikiteisminio tyrimo etapu nėra pagrindo M.Balčiūnui toliau taikyti procesinę prievartos priemonę. Atsižvelgdamas į tai, kad atliekant tyrimą yra apklausti įtariamieji, liudytojai, atlikti visi ikiteisminio tyrimo veiksmai, aukštesnysis teismas nusprendė, kad kaltinimo pozicija dėl įtariamajam taikytinos procesinės prievartos priemonės argumentuojama ne bylos duomenimis pagrįsta jo elgesio prognoze, o nepagrįstomis prielaidomis. Panevėžio apygardos teismo nutartis neskundžiama.

BNS, LŽ

2013 05 03 Lietuvos žinios

Dienos temos

5

Policininkai nenori dirbti išblaivintojais Sutaupytų laiko ir pinigų

DENISAS NIKITENKA, KRISTINA KUČINSKAITĖ

Su girtuokliais priversti dirbti pareigūnai LŽ teigė, jog blaivyklų atgaivinimas padėtų ne tik policininkams efektyviau dirbti savo darbą, būtų sutaupoma ir lėšų. “Į bet kurį skambutį dėl girto asmens keliamų problemų privalome reaguoti”, - LŽ sakė Klaipėdos apskrities VPK Prevencijos skyriaus viršininkas Kazimieras Sinkevičius. Jis tvirtino, kad jau kone dešimtmetį bandoma tartis su vietos valdžia dėl blaivyklos steigimo, tačiau vis randama priežasčių neatidaryti tokios įstaigos. “Dar 2011-aisiais žadėta skirti lėšų, bet neskyrė. Žadėta ir 2012 metais. Dabar jau 2013-ieji, o miesto biu-

Artėjantis vasaros sezonas su ūžiančiomis linksmybėmis, taip pat netikėta alkoholio vagišiaus mirtis nuovadoje vėl privertė Klaipėdos policijos vadovybę viešai prabilti apie būtinybę atgaivinti išblaivinimo įstaigas.

Kol kas visoje Lietuvoje vienintelė blaivykla, kaip nakvynės namų filialas “Sala”, veikia Vilniuje, o Klaipėdoje, Kaune ir kituose regionų centruose iki šiol nerandama nei politinės valios, nei lėšų tokioms įstaigoms steigti. Idėja mėtoma kaip karšta bulvė. Ši situacija varo į neviltį tiek policijos pareigūnus, tiek medikus. Jie, užuot dirbę visuomenei naudingesnį darbą, privalo imtis agresyvių velnio lašų vergų tramdymo.

Darbas smarvėje Per metus uostamiesčio policija į laikinas sulaikymo kameras dėl girtumo

Kaune sprendimas jau priimtas Kauno miesto savivaldybės taryba po kelerius metus trukusių diskusijų neseniai pagaliau nusprendė skirti lėšų prie Kauno apskrities priklausomybės ligų centro (KAPLC) esančių patalpų remontui. Jose ketinama įkurti

B.Ivanauskas: “Laikino sulaikymo kamerose nėra sąlygų išsiblaivyti.”

Mirė nesuteikus pagalbos Balandį pajūrio policija viešai kreipėsi į Klaipėdos politikus ir dar kartą iškėlė blaivyklos reikalingumo problemą. Kaip argumentas buvo pasitelkta pamokanti istorija, nutikusi kovą. Tuomet mirė į uostamiesčio policiją pristatytas vyras, apsinuodijęs alkoholiu.

Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) atstovas spaudai Albinas Strumyla LŽ patvirtino, jog pareigūnai buvo atvežę į komisariatą alkoholio smarkiai padauginusį vyrą.

“Paaiškėjo, kad tas asmuo parduotuvėse nuolat vogdavo alkoholinius gėrimus ir maistą kaip užkandą. Paimdavo butelį ir pasislėpęs čia pat, parduotuvėje, ištuštindavo. Kartą vyras buvo atvežtas į nuovadą, dėl smulkios vagystės jam surašytas protokolas. Bet palaikytas kameroje ir paleistas iškart vėl nuėjo į parduotuvę, pavogė butelį degtinės ir ten pat jį išgėrė. Ant kojų nebepastovintį vyriškį prekybos centro apsaugos darbuotojai perdavė policijai, jis vėl buvo atgabentas į komisariatą. Tačiau tą kartą sulaikytasis, matyt, jau buvo pavartojęs per daug alkoholio, tad policijoje ir mirė”, - nekasdienę istoriją papasakojo A.Strumyla.

Pareigūnai tikina, kad šis įvykis nebūtų baigęsis tragiškai, jei mieste būtų veikusi blaivykla, kurioje paprastai budi gydytojas, teikiamos išblaivinimo paslaugos, o svaigalų padauginę žmonės yra prižiūrimi specialistų.

“Manau, lėšų turi skirti ne vien savivaldybė, bet ir valstybės institucijos”, LŽ sakė politikas.

“Laikausi pozicijos, kad pakliuvusieji į blaivyklą privalėtų susimokėti už tai, jog jiems buvo išgelbėta gyvybė, nes tai ne medicininis, ne draudžiamasis įvykis”, - svarstė Klaipėdos mero patarėjas Simonas Gentvilas.

Tokį vaizdą Klaipėdos Danės krantinėje, reprezentacinėje vietoje prie Biržos tilto, neseniai stebėjo praeiviai. / Deniso Nikitenkos nuotrauka uždaro daugiau kaip 2 tūkst. piliečių, dar mažiausiai tiek pat nuo alkoholio apsvaigusių ir viešose vietose besišlaistančių žmonių pristatoma į gydymo įstaigas. Anot Klaipėdos apskrities VPK viršininko Benono Ivanausko, policija privalo reaguoti į gyventojų pranešimus apie girtus asmenis, tačiau neturi patalpų jiems laikyti.

“Jei girtuokliai susižeidžia, pristatome juos medikams. Jeigu tik triukšmauja, nepadoriai elgiasi, drumsčia viešąją rimtį, vežame į komisariatus.

Tačiau laikino sulaikymo kameros - ne blaivyklos, ten nėra sąlygų išsiblaivyti.

Girtuokliai tose kamerose ir šlapinasi ant grindų, nesuvokdami, kur pakliuvo, ir triukšmauja, ir grasina pareigūnams. Šie turi juos stebėti, kad nesusižalotų, bet juk į nuovadą ateina ir nukentėjusiųjų. Žmonės pildo dokumentus, o čia pat triukšmą kelia girtuokliai”, - nepavydėtiną situaciją LŽ atskleidė viršininkas.

B.Ivanauskas tvirtino, kad Klaipėdos apskrities VPK atstovai vėl planuoja vizitą pas uostamiesčio politikus. Jie metai iš metų vis žada rasti galimybių įsteigti ir išlaikyti blaivyklą, tačiau iki šiol nieko nėra padarę.

“Suskaičiavome, kad devyniems tokios įstaigos darbuotojams išlaikyti reikėtų maždaug 200 tūkst. litų per

metus. Turi būti ir policininkas, kuris užtikrintų tvarką, ir medikas, ir socialinių darbuotojų”, - teigė B.Ivanauskas.

Klaipėdiečiui pritaria ir Palangos policijos komisariato viršininkas Al-

džete pinigų blaivyklai steigti ir išlaikyti vis dar nenumatyta”, - apgailestavo pareigūnas. Jo manymu, blaivyklos steigimu pirmiausia turėtų būti suinteresuota merija, kurios funkcija - teikti socialines paslaugas.

“Policija neretai susiduria ir su žmogaus teisių problema. Tarkime, jei asmuo neblaivus triukšmauja viešoje vietoje, galime jį sulaikyti. Bet jei žmogus girtut girtutėlis ramiai sau miega ant suoliuko vidury miesto, nebegalime to daryti, nes pažeistume jo teises. Jeigu mieste veiktų blaivykla, tokiam asmeniui būtų suteikiama socialinė, galbūt ir mokama, paslauga”, - aiškino K.Sinkevičius.

blaivyklą, dar kitaip pavadintą KAPLC Socialinių paslaugų skyriumi. Tiesa, darbus numatoma atlikti tik tada, kai Privatizavimo fonde atsiras lėšų, mat šiuo metu jis tuščias.

Kauno miesto tarybos narys Kęstutis Mikėnas LŽ tikino, kad abejojančiųjų blaivyklos reikalingumu nėra.

“Esama ir idėjos sujungti blaivyklą su nakvynės namais, bet ji kol kas rimčiau nesvarstoma”, - sakė K.Mikėnas.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjas Donatas Senikas aiškino, kad KAPLC Socialinių paslaugų skyriuje bus įrengta 20 vietų patalpa, kurioje pamainomis dirbs devyni darbuotojai. Įstaiga bus finansuojama iš miesto biudžeto.

Pasak D.Seniko, tikimasi, kad kitą šaltąjį sezoną Kaunas blaivyklą jau turės.

Vienintelė sala

vydas Katkauskas, nerimaujantis dėl vasaros sezonu padidėsiančios neblaivių asmenų sulaikymo problemos. “Jei mieste būtų blaivykla, vežtume ten.

Dabar alkoholio padauginę piliečiai, neretai be orientacijos, atvežami į mūsų nuovadą ir čia bando išsiblaivyti.

Bet pas mus kameros, ypač vasarą, būna pilnos, medikai taip pat kratosi girtuoklių. Neturime kito pasirinkimo, tad laikome juos iki ryto. O juk į nuovadą ateina žmonės, kuriems kyla įvairių problemų, pildomi įvykių protokolai, dirba pareigūnai”, - pasakojo A.Katkauskas.

Užburtas ratas Tačiau Klaipėdos savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento direktorė Audra Daujotienė sako, kad merija viena nepajėgtų išlaikyti blaivyklos. “Turėtų būti bendra atsakomybė su Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijomis. Šią problemą turi spręsti tarpžinybinė darbo grupė”, - LŽ dėstė ji.

Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas LŽ kėlė klausimą, ar miestiečiams, kurių mokesčiais išlaikoma savivaldybė, reikia mokėti už girtuoklių priežiūrą.

Kol kas vienintelė visoje šalyje blaivykla veikia Vilniuje. Šis sostinės nakvynės namų filialas “Sala”, be kitų socialinių funkcijų, teikia nakvynės paslaugas (30 vietų) asmenims, apsvaigusiems nuo alkoholio, toksinių ar narkotinių medžiagų. Įstaiga yra išlaikoma iš savivaldybės biudžeto lėšų ir, remiantis oficialia 2012-ųjų ataskaita, už suteiktas paslaugas per metus surenka 200 tūkst. litų. Para, praleista išblaivinimo įstaigoje, kainuoja 52 litus.

2012 metais “Saloje” buvo laikinai apgyvendinti 11 265 asmenys (5529 pristatė policija, 871 - greitoji medicinos pagalba, 4722 atėjo patys). Kiek konkrečiai žmonių suteiktos išblaivinimo paslaugos, neskelbiama, tačiau žinoma, kad “Saloje” priverstinai apsilanko ne tik asocialūs, bet ir visuomenėje puikiai pažįstami asmenys.

•

Žmonių naivumas vis dar peni sukčius RITA KRUŠINSKAITĖ

Telefoniniai sukčiai pernai iš gyventojų išviliojo apie 3 mln. litų, o ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo policijai atsiėjo apie 1,5 mln. litų.

Tokius duomenis vakar pateikė policijos generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla po Teisingumo ministerijoje surengto pasitarimo telefoninio sukčiavimo problematikos ir prevencijos klausimais.

Tarp galimų priemonių kovai su telefoniniu sukčiavimu svarstomas draudžiamų daiktų patekimo į laisvės atėmimo įstaigas kriminalizavimas vietoje šiuo metu taikomos admi-

nistracinės atsakomybės, taip pat, kad telefoniniai sukčiai baudžiamojon atsakomybėn būtų traukiami dėl turto prievartavimo.

Aiškinamasi galimybės išankstinio apmokėjimo telefono korteles parduoti tik su asmens dokumentu, taip pat, kad finansų įstaigos apribotų bankines operacijas teistiems dėl sukčiavimo asmenims, jų tarpininkams.

Nors per žiniasklaidos priemones ne vienus metus aiškinama, kaip apsisaugoti nuo telefoninių sukčių, viešinami jų veiklos metodai, lengvatikių vis dar netrūksta. Neseniai Alytuje “pasidarbavusio” telefoninio sukčiaus akiplėšiškumas nustebino net dešimtis tokių nusikaltimų išnarpliojusius policijos pareigūnus. Pagyvenusiai alytiškei paskambinęs apgavikas pranešė, kad jos

giminaitis sužalojo žmogų, ir paprašė duoti pinigų. Esą perduos juos nukentėjusiajam ir taip išgelbės į “bėdą” pakliuvusį senutės artimąjį.

Pasakęs, jog netrukus ateis pasiimti ko prašęs, sukčius tikriausiai pajuto, kad gali būti sekamas policijos pareigūnų, todėl atsisakė tiesioginio vizito pas moterį. Tačiau pinigus nusprendė gauti bet kokia kaina - paprašė moters išmesti paketą pro langą. Kai senutė nesutiko tokiu būdu perduoti “gelbėjimo” sumos, apgavikas įkalbėjo ją nueiti į parduotuvę nupirkti telefono išankstinio mokėjimo kortelės papildymų. Alytiškė jau buvo susiruošusi vykdyti šį nurodymą, kai netikėtai sulaukė pareigūnų, turėjusių informacijos apie galimą telefoninių sukčių ataką, skambučio ir perspėjimo nepirkti jokių papildymo

kortelių. Šį kartą policijai nepavyko sulaikyti nusikaltėlių bendrininko, bet patikli moteris nuostolių išvengė.

Ne mažiau pareigūnus nustebino kitos alytiškės elgesys, kai šie 55 metų moteriai pranešė, kad sulaikė sukčių, kuris ką tik išviliojo iš jos 5 tūkst. litų.

Pamačiusi policininkus Alytaus gyventoja jėga stengėsi uždaryti savo buto duris, nenorėdama įsileisti jų į vidų, nors apgavikams daug nesvarstydama jas atvėrė.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) pareigūnai nustatė, kad šiuos sukčių bendrininkus paimti pinigų siuntė pasirinktoms aukoms skambinę nuteistieji, atliekantys bausmę pataisos namuose. Kaip paaiškėjo, pinigus iš šios alytiškės išviliojo dvidešimtmetis Prienų rajono Balbie-

riškio miestelio gyventojas A.K. Jam pateikti dar du kaltinimai dėl sukčiavimo. Šiek tiek anksčiau A.K. iš dviejų alytiškių paėmė 10 tūkst. litų.

“Apmaudu, kad žmonės, sulaukę telefoninių sukčių atakos, neskambina giminaičiams, šeimos nariams ir neklausia, ar išties įvyko nelaimė, o po policijos operacijos nė nesuvokia, jog buvo apgauti”, - LŽ sakė Alytaus apskrities VPK viršininkas Česlovas Mulma.

Psichologo psichiatro Andriaus Kalugino nuomone, tiek daug gyventojų į telefoninių sukčių pinkles patenka todėl, kad šie manipuliuoja pačiais brangiausiais, artimiausiais žmonėmis. “Atsiranda individualus susirūpinimas. Šeimos nariai - šventas reikalas, dėl kurio reikia padaryti viską, kas įmanoma”, - aiškino A.Kaluginas.

•

6

2013 05 03 Lietuvos žinios

Lietuva ir Europa

Europa pavargo nuo taupymo junga subyrės, o susitelkimas ir taip beveik prarastas”, - pridūrė komisaras.

PALMYRA KRUPENKAITĖ

Praėjus ketveriems metams nuo Europoje prasidėjusios bendros valiutos krizės, euro zonoje vis labiau jaučiamas nuovargis dėl begalinio taupymo, todėl prieš jį ima pasisakyti vis daugiau valstybių. Tik Vokietija dar gina taupymą, nes jis pasitvirtino.

Tapęs Italijos premjeru Enrico Letta pareiškė, kad nesibaigiantis sunkmetis stumia žmones į populistų rankas. Net Europos Komisijos prezidentas Jose Manuelis Barroso pasakė: “Visą laiką maniau, kad taupyti iš esmės teisinga, tačiau atrodo, kad šiuo metu jau posiekta riba.” Jis dar pridūrė, kad politika gali būti sėkminga tik tuomet, jei turi “bent minimalų politinį ir socialinį palaikymą”. Visa tai rodo, kad pastaruosius trejus metus vykdytą politiką ketinama keisti.

Tam pritaria ir Europos ekonomikos komisaras Olli Rehnas. “Išlaidavimo ir skolinimosi sumažinimo periodas buvo būtinas siekiant nuraminti rinkas ir sukontroliuoti skolas, ypač periferinėse Europos šalyse, tačiau tam skirtas laikas jau praėjo”, - mano komisaras.

Vokietijos pozicija Tik A.Merkel visada aistringai gynė taupymo politiką, nes ji pasitvirtino jos šalyje. Net sudarydama kitų metų biudžetą Vokietija numatė patį mažiausią deficitą per pastaruosius 40 metų. Vokietija gali pasigirti, kad jaunimo nedarbas mažiausias Europoje - vos 7,7 proc., o Graikijoje pusė jaunimo neturi darbo.

Vokietija - didžiausia eksportuotoja Europoje. Todėl A.Merkel tebemano esanti teisi ir ragina kitus elgtis taip kaip ji.

Tačiau atrodo, kad dabar Vokietija jau linkusi sutikti, jog Prancūzijai reikia duoti daugiau laiko biudžeto deficitui įveikti. Net ir jos krikščionys demokratai teigia nesuprantantys, kodėl vokiečiai turi taip smarkiai taupyti, nors jiems nebūtina griežto taupymo programa. “Sunku paaiškinti vokiečiams, kodėl jie turi išeiti į pensiją tik nuo 67 metų, o graikai gali sau leisti mėgautis pajūrio malonumais”, - neseniai pareiškė Krikščionių demokratų sąjungos pirmininko pavaduotojas Michaelis Fuchsas. Be to, vokiečiams nusibodo prisiimti atsakomybę už kitų šalių skolas.

A.Merkel nepasidavė E.Lettos įkalbinėjimams baigti taupyti, tačiau sutiko, kad paskutinį žodį turi tarti ne Vokietija, o Europa. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Socialistai džiūgauja Tiesą sakant, Berlyne gimusi taupymo politika niekada neturėjo didelio palaikymo, todėl pasigirdus kalboms apie jos atsisakymą pirmiausia nudžiugo Europos socialistai. Jie trina iš džiaugsmo rankas, kad pagaliau ir J.M.Barroso pripažino, jog “taupymas nėra nei efektyvus, nei socialiai perspektyvus”. Šiuo metu jau tik Vokietijos politikai tebetvirtina, kad “deficito mažinimas ir išlaidų apkarpymas užkirto kelią euro zonos žlugimui, o Pietų Europos valstybes paskatino ieškoti būdų, kaip tapti konkurencingesnėms”.

Graikijos premjeras Antonis Samaras taupymą apibūdino kaip “Europos didžiąją depresiją”, nes per 5 metus jo šalies ūkis susitraukė 25 procentais. Ispanijoje recesija tris kartus gilesnė nei tikėtasi, o Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad šiais metais jos ekonomika susitrauks dar 1,6 pro-

cento. Dar didesnė Ispanijos bėda - nedarbas, siekiantis 27 procentus. Nelabai kuo turi pasigirti ir Portugalija nors ji nuo 2010 iki 2012 metų savo skolą sumažino trečdaliu, nedarbas išaugo iki 18 procentų. Maža to, tokios geru savo gyventojų išsilavinimu garsėjusios šalys kaip Airija, Graikija, Italija, Ispanija ir Kipras ima prarasti išsimokslinusius žmones, nes jie pradėjo ieškoti darbo kitose valstybėse, ir jau vien tai turėtų jas skatinti keisti dabartinę politiką.

Taupymo šalininkai traukiasi Airijai ir Portugalijai suteikti 7 metai ekonomikai atkurti, tačiau Ispanijai, regis, tokio laikotarpio nepakaks biudžeto deficitui sumažinti, o ir visos Europos Sąjungos (ES) deficitas šiuo metu didžiausias per pastaruosius metus. Tad jam sumažinti greičiausiai bus pridėti dar dve-

ji metai, nes jau nebereikalaujama taip smarkiai taupyti. Šiuo metu Europos vadovai labiausiai bijo nedarbo, recesijos ir euro zonoje augančio nusivylimo. Skolų mažinimas jau nebelaikomas prioritetu.

Tačiau vis vien išlieka klausimas, ar Pietų Europos valstybių ekonomikos nustekenimo galima buvo išvengti ir ar tokia turėjo būti euro zonos išsaugojimo kaina.

Vos tik tapęs Italijos ministru pirmininku E.Letta pareiškė: “Italija miršta nuo fiskalinės konsolidacijos.

Negalime ilgiau laukti augimo politikos.” Jo šalis po dešimtmetį trukusios stagnacijos pateko į labai gilią krizę ir bijoma, kad nepasipiltų įpykusių gyventojų protestai. Šią savaitę E.Letta nuvyko susitikti su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir bandė ją įtikinti, kad visa ES praras žmonių pasitikėjimą, jei nebus augimo. Kadangi E.Let-

ta žinomas kaip aistringas europietis, ne kartą agitavęs už Jungtines Europos Valstijas, jo nusiteikimas prieš taupymą stumia euro zoną į neištirtus vandenis. Ir E.Letta tai daro tuo metu, kai Prancūzijos prezidentas Francois Hollande’as atvirai ėmė pulti “Vokietijos taupumą” bei “egoistišką ponios Merkel užsispyrimą” ir net pagrasino Berlynui, kad pablogės Prancūzijos ir Vokietijos santykiai.

Jį palaikančiųjų netrūksta visoje ES. Nedarbo sumažinimu besirūpinantis komisaras Laszlo Andoras paragino radikaliai keisti ES krizės strategiją. “Jei nebus augimo, neįsivaizduoju, kaip šalys galės sumažinti savo skolas”, - sakė jis Vokietijos dienraščiui “Sueddeutsche Zeitung”. O tai jau tiesioginis Berlyno puolimas, nes aišku, jog siekiama, kad savo politiką keistų ne tik prasiskolinusios, bet ir sėkmingai besitvarkančios valstybės. “Kitaip valiutų są-

Šiuo metu Europos vadovai labiausiai bijo nedarbo, recesijos ir euro zonoje augančio nusivylimo. Skolų mažinimas jau nebelaikomas prioritetu.

Tačiau A.Merkel vis vien leido aiškiai suprasti, kad jai geriau daugiau kontrolės nei mažiau. “Esame pasirengę pripažinti, kad kai kuriose srityse paskutinis žodis priklauso Europai, kitaip negalėtume tęsti bendros Europos kūrimo”, - sakė kanclerė. Tačiau ji nenori, kad Europa prarastų savo konkurencingumą ir atsidurtų tokioje padėtyje, į kokią prieš komunizmo žlugimą buvo patekusi Rytų Vokietija.

“Tikrai nenoriu pamatyti, kaip visa Europa ritasi žemyn”, - paaiškino savo poziciją kanclerė.

•

Kaip imigracija keičia Didžiąją Britaniją Imigrantai iš Azijos skundžiasi, kad atvykėliai iš Rytų Europos nenori integruotis.

Anglijos Piterboro miestelyje daugėja imigrantų, o kai kuriose mokyklose nebėra mokinių, kuriems anglų kalba būtų gimtoji. opportunitypeterborough.co.uk nuotrauka

Didžiosios Britanijos miestui, kurį “perėmė lenkai”, vadovaujantis italas sako, kad atvykėliai iš Rytų Europos šalių galiausiai integruosis. Kad Rytų Europos piliečiai paprasčiausiai nenori įsilieti į visuomenę, skundžiasi didžiulė šio miesto imigrantų iš Azijos bendruomenė.

Kalbama apie Piterboro miestą Rytų Anglijoje. Per pastarąjį dešimtmetį į jį atvyko 24 tūkst. imigrantų, o tai sudaro daugiau nei aštuntadalį gyventojų.

Tarp atvykėlių labai daug lenkų (6500) - štai iš kur tos antraštės laikraščiuose.

Bet mieste įsikūrė ir 5 tūkst. Pakistane gimusių žmonių. Iš viso daugiau nei penktadalis Piterboro gyventojų yra gimę ne Jungtinėje Karalystėje.

Per pastarąjį dešimtmetį Jungtinė Karalystė tapo namais daugiau nei milijonui žmonių iš Rytų Europos. Imigracija dar kartą iškilo kaip svarbi politinė tema Didžiojoje Britanijoje. Visų trijų pagrindinių politinių partijų lyderiai pastarosiomis savaitėmis pasakė šiuo klau-

simu įsimintinas kalbas. Viena juos paskatinusių priežasčių yra ta, kad, kaip rodo apklausos, daugiau kaip pusė Didžiosios Britanijos gyventojų mano, jog imigraciją reikia mažinti. Rinkėjai jau daugelį metų kalba apie tai, bet dabar, kai imigrantų skaičius padvigubėjo nuo 11 iki 21 proc., - jie teigia, jog imigracija daro labai neigiamą įtaką šaliai. Įdomu, jog dėl to labiausiai jaudinasi skurdžiausias, prasčiausiai išsilavinęs ir nesaugiausias visuomenės sluoksnis, pirmos ir antros kartos migrantai.

Viena Piterboro mokykla neseniai atskleidė, kad joje nėra nė vieno mokinio, kuriam anglų kalba būtų gimtoji.

10 proc. šio miesto namų ūkių nėra nė vieno anglakalbio.

Anksčiau imigracijos problema buvo neatsiejama nuo rasinės, tad politikams buvo labai sunku kalbėti šia tema ir nebūti apkaltintiems rasizmu.

Situacija visiškai pasikeitė, kai į šalį atvyko tiek daug baltaodžių krikščionių europiečių.

Ne visi vietos gyventojai tokie priešiški imigrantams. Pavyzdžiui, gėlių parduotuvės savininkas - baltaodis

britas iš darbininkų klasės - sveikina imigraciją. Jis gyvena netoli Piterboro ir sako, kad apylinkių ūkiuose daugiausia pluša žmonės iš Rytų europos.

Jie dirba sunkiai už labai mažą atlygį.

Jų dėka toks verslas kaip šio gėlininko gali gyvuoti.

Piterborui vadovauja italas. Marco Cereste šeima atvyko dar šeštąjį dešimtmetį drauge su tūkstančiais tautiečių, kurie ieškojo darbo vietos plytų pramonėje. Vietos gyventojai šio juodo darbo dirbti nenorėjo. Marco prisimena, kaip buvo užgauliojamas ir mušamas mokykloje. Konservatorius miesto vadovas mano, kad galiausiai lenkai įsilies į vietos bendruomenę taip pat, kaip kadaise italai. Dėl imigrantų kilo rimtų problemų miesto tarybai, bet jie paskatino ir ekonomikos augimą.

Politikams ir visuomenei diskutuojant, kaip apriboti imigraciją, kam leisti atvykti, o kam ne, drauge kalbama ir apie tai, kaip integruoti pastaraisiais metais neatpažįstamai pasikeitusią Didžiosios Britanijos visuomenę.

•

BBC, LŽ

2013 05 03 Lietuvos žinios

Pasaulis

7

Dž.Carnajevo draugams pareikšti kaltinimai Jungtinių Amerikos Valstijų teisingumo departamentas pateikė kaltinimus trims 19-mečiams vieno iš numanomų Bostono maratono sprogdintojų Džocharo Carnajevo draugams.

“bomboms gaminti”, bei nusprendė taip pat paimti Dž.Carnajevo nešiojamąjį kompiuterį, nes nenorėjo, kad Džocharo kambario draugas pamanytų, jog jis vagia arba elgiasi įtartinai, paimdamas vien kuprinę. D.Kadyrbajevas ir A.Tažajakovas parsinešė tuos daiktus į savo butą, tada sudėjo juos į juodą šiukšlių maišą ir išmetė į netoliese esantį šiukšlių konteinerį.

Policija vėliau juos rado sąvartyne.

Trys jaunuoliai - du kazachai ir vienas amerikietis - mokėsi universitete kartu su įtariamuoju Dž.Carnajevu ir veikiausiai mėgino paskubomis apsaugoti jį nuo rūpesčių, o ne dalyvavo organizuotame sąmoksle. Diasas Kadyrbajevas ir Azamatas Tažajakovas kaltinami susimokę sunaikinti Dž.Carnajevui priklausiusį nešiojamąjį kompiuterį ir kuprinę su pirotechnikos užtaisais, o amerikietis Robelis Philliposas kaltinamas davęs klaidingus parodymus policijai.

Neigia kaltinimus

Siuntė SMS žinutę Manoma, kad šie trys jaunuoliai mėgino padėti Dž.Carnajevui išvengti arešto, kai pamatė jo nuotrauką per televiziją, praėjus trims dienoms po balandžio 15-ąją įvykdyto dvigubo sprogdinimo Bostono maratono metu, per kurį žuvo trys žmonės, o dar per 260 buvo sužeista.

Kaip nurodoma oficialiame Teisingumo departamento paskelbtame kaltinamajame akte, D.Kadyrbajevas išsiuntė SMS žinutę Džocharui balandžio 18-osios vakarą, kai buvo paviešintos jo nuotraukos, sakydamas, kad vienas iš įtariamųjų atrodo panašus į jį. Dž.Carnajevas atsakė

A.Tažajakovas (kairėje) ir D.Kadyrbajevas (viduryje) bandė padėti Dž.Carnajevui (dešinėje). / Reuters/Scanpix nuotraukos žinutėmis “lol” (garsus juokas) ir “geriau nerašinėk man žinučių”.

Kaltinamajame dokumente taip pat nurodoma, kad jis parašė D.Kadyrbajevui: “Ketinu išvykti; jeigu tau reikia ką nors pasiimti iš mano kambario - pasiimk.”

pastebėjo kuprinę. Joje buvo sudėti pirotechniniai užtaisai, iš kurių buvo išimtas parakas. D.Kadyrbajevas

Padėjo draugui

nusprendė išnešti kuprinę iš kambario, kad padėtų savo draugui Dž.Carnajevui išvengti nemalonumų. Jis taip pat išnešė indelį su vazelinu, kuris, jo nuomone, galėjo būti panaudotas

Vėliau trys draugai susitiko Dž.Carnajevo bendrabučio kambaryje universiteto miestelyje ir žiūrėjo filmą, laukdami jo sugrįžtančio. Tuomet jie

Policijai apklausiant šiuos tris jaunuolius R.Philliposas iš pradžių sakė neatsimenantis, kad būtų lankęsis Dž.Carnajevo kambaryje balandžio 18-ąją, o vėliau tvirtino, kad jie mėgino užeiti, tačiau niekas neatidarė durų. Per ketvirtą apklausą balandžio 26 dieną R.Philliposas galiausiai prisipažino melavęs agentams per ankstesnes apklausas ir nurodė, jog buvo gavęs SMS žinutę iš D.Kadyrbajevo, kad nueitų į jo kambarį.

D.Kadyrbajevo advokatas Robertas Stallas sakė žurnalistams, kad 19-metis “absoliučiai neigia” šiuos kaltinimus, ir ginčijo teiginius, jog D.Ka-

D.Kadyrbajevui ir A.Tažajakovui gresia iki penkerių metų laisvės atėmimo ir piniginė bauda. dyrbajevas iškart atpažino Dž.Carnajevą išplatintose nuotraukose. “D.Kadyrbajevas padėjo FTB šiame tyrime, pažymėjo R.Stallas ir tuoj pat pridūrė: - Jis sukrėstas ir pasibaisėjęs dėl

Bostone įvykusio smurto, kaip ir kiti bendruomenės nariai.”

A.Tažajakovo advokatas Harlanas Protassas sakė, kad jo klientas buvo “sukrėstas”, sužinojęs apie Dž.Carnajevo įtariamą ryšį su tais sprogdinimais. Jis patikino, kad vaikinas “visiškai bendradarbiavo su pareigūnais ir tikisi, kad tiesa išaiškės”.

Laukia kalėjimas Visi trys įtariamieji surakinti antrankiais dalyvavo trumpame teismo posėdyje, kai jiems buvo perskaityti kaltinimai. R.Philliposas turės vėl stoti prieš teismą gegužės 6-ąją, o D.Kadyrbajevas ir A.Tažajakovas - gegužės 14-ąją. D.Kadyrbajevui ir A.Tažajakovui, kurie yra Kazachstano piliečiai, atvykę į Jungtines Valstijas su studentų vizomis, gresia iki penkerių metų laisvės atėmimo bausmė ir 250 tūkst. dolerių (660 tūkst. litų) bauda.

R.Philliposui gresia iki aštuonerių metų kalėjimo ir 250 tūkst. dolerių bauda. Dž.Carnajevas, kuris tebėra hospitalizuotas dėl šautinių žaizdų, patirtų per susirėmimą su policija, per kurį žuvo jo brolis, kaltinamas panaudojęs masinio naikinimo ginklą. Jam gali būti siūloma mirties bausmė. Kai buvo paskelbtos brolių Carnajevų nuotraukos, policija neilgai trukus įsitraukė į audringą įtariamųjų persekiojimą, o gaudynės buvo trumpam paralyžiavusios gyvenimą Bostone.

•

AFP, BNS, LŽ

Gvantanamas vis dar neuždarytas Surengęs spaudos konferenciją praėjus 100 dienų nuo antrosios kadencijos pradžios Barackas Obama vėl pažadėjo uždaryti Gvantanamo kalėjimą. Tai nepavyko padaryti per pirmąją kadenciją, nes nėra taip lengva, kaip JAV rezidentas tikėjosi. Gvantanamo temą portale geopolitika.lt gvildena ir Inga Sapronaitytė.

Dienraštyje “The New York Times” išspausdintas interviu su vienu Gvantanamo kaliniu vėl iškėlė opų žmogaus teisių pažeidimo šiame sulaikymo centre klausimą. Kalinio istorija atkreipė žiniasklaidos ir visuomenės dėmesį į kalėjime vykstantį bado streiką ir suteikė progą paklausti, kodėl B.Obamos pažadas uždaryti šį kalėjimą taip ir liko netesėtas.

35 metų Samiras Naji al Hasanas Moqbelas, Gvantaname kalintis nuo 2002-ųjų, telefonu išvardijo bado streiko motyvus: “Nevalgysiu tol, kol neatgausiu orumo. Mane laiko Gvantaname jau 11 metų ir tris mėnesius, nors niekada neapkaltino jokiu nusikaltimu. Aš niekada nebuvau teisiamas.”

Su kaliniais, badaujančiais ilgiau kaip du mėnesius, prižiūrėtojai kovoja savaip - maitindami juos prievarta.

“Niekada nepamiršiu, kaip man į nosį įgrūdo vamzdelį. Neįmanoma nusakyti, kaip skausminga būti taip maitinamam. Jaučiau agoniją krūtinėje, gerklėje ir pilve. Niekada nebuvau patyręs tokio skausmo”, - pasakojo S.Moqbelas.

Gvantanamo sulaikymo centrą pavadinęs “tamsiu JAV istorijos skyriumi”, B.Obama pačią pirmą prezidentavimo dieną 2009 metais išleido potvarkį, kuriame per vienus metus pažadėjo uždaryti beprecedentę demokratinėse šalyse tardymo stovyklą.

Tačiau tai liko tik geru noru, nes pra-

sidėjusi kova tarp prezidento ir Kongreso užkirto tam kelią.

Karo komisija įtariamiesiems 2001 metais prasidėjus karui Afganistane amerikiečiai nežinojo, kur dėti teroristine veikla įtariamus suimtus asmenis. Tuometis prezidentas George’as W.Bushas nusprendė įkurti sulaikymo ir tardymo centrą Gvantanamo įlankoje, Kuboje. Tokia vieta buvo pasirinkta dėl neaiškaus jos teisinio statuso. Įlankos teritorijoje esanti JAV karinė bazė yra Kubos dalis, tačiau jos įstatymai ten negalioja. Bazę kontroliuoja JAV, bet ir jų teisinė sistema ten galioja tik iš dalies. Taip atsiranda teritorija be jurisdikcijos.

Centras netruko pagarsėti nehumaniškomis laikymo sąlygomis, itin žiau-

Gvantanamas išlieka svarbiu žmogaus teisių pažeidimų simboliu šalyje, kurios užsienio politika orientuota į demokratinių normų eksportą. riu, kankinimą primenančiu tardymu ir neaiškiu teisiniu statusu. Aiškinant, kad jame laikomiems asmenims Ženevos konvencijoje numatyta apsauga ir teisės netaikomos, įtariamiesiems neleidžiama kreiptis į advokatus ir net susipažinti su keliamais kaltinimais.

Tačiau žmogaus teisių gynėjai ir pats JAV Aukščiausiasis Teismas atmetė tokią G.W.Busho administracijos logiką ir paskelbė, kad Gvantaname laikomi asmenys turi teisę į minimalią apsaugą, kaip numato Ženevos konvencijos trečiasis straipsnis. Į tai JAV prezidentas atkirto, kad įtariami as-

Gvantanamo kalėjimas vis dar veikia. menys sulaikyti vykstant karui su terorizmu, todėl turi būti naudojama karo lauko jurisdikcija.

JAV Konstitucijoje yra numatytas Karo komisijos, kuri gali veikti teisiant karo metu nusikaltusius asmenis, sukūrimas. Nuo Antrojo pasaulinio karo laikų iki 2001 metų G.W.Busho įsakymo įsteigti Gvantanamo sulaikymo ir tardymo centrą nė vienos tokios komisijos nebuvo, todėl visas teisminio proceso procedūras reikėjo nustatyti iš naujo. Tai truko ilgai, o ir pačios procedūros dažnai buvo ginčijamos.

Didėjant spaudimui G.W.Bushas ir B.Obama reformavo Karo komisiją, tačiau esama tvarka vis tiek kertasi su demokratinėms šalims būdingu teisiniu procesu, nes 2009 metais priimtas Karo komisijos aktas leidžia naudoti prievarta išgautus parodymus. Nepilnamečius ir kariniuose veiksmuose nedalyvavusius asmenis taip pat leidžiama teisti pagal Karo komisijos teisinę sistemą, o tai gerokai prasilenkia su teisinės sistemos normomis.

Kongresas prieš prezidentą To norėjo ir prezidentu tapęs B.Obama. Tačiau daugiau nei per ketverius jo valdymo metus į priekį beveik nepasistūmėta. Tai lėmė dvi priežastys - nestabili politinė situacija Jemene ir tarp JAV prezidento bei Kongreso vykstanti kova.

Gvantaname buvo laikomi 779 asmenys. Didžioji jų dalis - Saudo Arabijos, Afganistano arba Jemeno piliečiai, todėl dar prezidentaujant G.W.Bushui per 500 sulaikytųjų buvo grąžinti į Saudo Arabiją ir Afganistaną, nes nerasta įrodymų, kad tie asmenys buvo įsitraukę į teroristinę veiklą. Šiuo metu Gvantaname kali 166 asmenys. Daugiau nei 90 šių kalinių turėtų būti paleisti, nes kaltinimai jiems nepateikti. Bet dauguma jų iš Jemeno, kur politinė situacija pernelyg nestabili, kad juos būtų galima grąžinti į tėvynę. G.W.Bushas ir B.Obama taip pat bandė įtikinti draugiškas šalis priimti dalį įkalintųjų, tačiau dauguma jų atsisakė, juolab kad ir pačios JAV pavyzdžio nerodė.

B.Obamos administracija nurodė, kad iš įkalintų asmenų 46 gali būti lai-

komi neribotą laiką net nepateikus kaltinimų, nes jie per daug pavojingi, kad būtų perkelti į kitas šalis, bet nėra pakankamai įrodymų, kad būtų galima kelti bylą. Toks požiūris šiuos asmenis teisiškai supančiojo ir kai kurie jų nematydami išeities nusižudė.

Logiškiausia būtų visus įtariamuosius perkelti į JAV ir atiduoti Federaliniam teismui. Tačiau tam pasipriešino Kongresas - šiuo klausimu sutarė tiek respublikonai, tiek demokratai.

Praėjusių metų pabaigoje Kongrese buvo priimtas Nacionalinės gynybos aktas, numatantis itin griežtus Gvantanamo kalinių perkėlimo į kitas šalis ar JAV apribojimus. Pagrasinęs vetuoti šį aktą B.Obama vis dėlto jį pasirašė, sakydamas, kad nenori vilkinti gynybos lėšų paskirstymo.

Nors yra manančiųjų, kad kalėjimo uždarymas nublanko prieš ekonomines šalies problemas, Gvantanamas išlieka svarbiu žmogaus teisių pažeidimų simboliu šalyje, kurios užsienio politika orientuota į demokratinių normų eksportą.

•

8

2013 05 03 Lietuvos žinios

Pasaulis

JAV reikia daugiau įrodymų JAV vengia įsivelti į naują karą islamo pasaulyje, tačiau cheminių ginklų panaudojimas Sirijoje, pasak prezidento Baracko Obamos, “pakeistų žaidimo taisykles”.

Prezidentas B.Obama pareiškė, jog JAV turi naujų liudijimų apie cheminių ginklų panaudojimą Sirijoje, bet norėtų gauti daugiau informacijos, kad galėtų nuspręsti, ar imsis karinio arba diplomatinio atsako. Anksčiau jis yra minėjęs, kad tokių ginklų taikymas “pakeistų žaidimą”. Šiandien, kai Jungtinės Valstijos baigia nepopuliarų karą Afganistane ir vis dar jaučia sunkaus karo Irake padarinius, B.Obama vengia nukreipti Amerikos karinę galią į Sirijoje vykstantį konfliktą, per kurį jau žuvo dešimtys tūkstančių žmonių. Pasak prezidento, šis pilietinis karas yra “dėmė visai tarptautinei bendruomenei”.

B.Obama teigia, jog šiuo metu turimi įrodymai nepateisintų greito JAV karinės galios panaudojimo. Prezidentas paragino Jungtines Tautas ištirti įtarimus. “Turime įrodymų, kad cheminiai ginklai Sirijoje buvo panaudoti, tačiau nežinome, kaip, kada ir kas juos panaudojo. Nėra visų įro-

tinę Damaską drebino sprogimai. Balandžio 29-ąją pasikėsinta į Sirijos premjerą - režimo priešininkai prie jo mašinos susprogdino bombą, bet ministras pirmininkas nenukentėjo.

Pastarosiomis savaitėmis vyriausybė perėjo į puolimą ir atkovojo iš sukilėlių kelis Damasko priemiesčius, užėmė vietoves prie Libano sienos. Šia-

Sirijos konfliktas nuo pat jo pradžios yra sunkus galvosūkis, nes tarp sukilėlių dominuoja džihadistai, artimi “Al-Qaedai”.

Sirijos miestai virsta griuvėsiais, tačiau juose tebegyvena žmonės. Taip atrodo kai kurie Damasko rajonai.

Reuters/Scanpix nuotraukos

dymų, kurie leistų išsiaiškinti, kas tiksliai nutiko. Priimdamas sprendimus turiu būti tikras, kad disponuoju faktais. Štai ko tikisi Amerikos žmonės”, - kalbėjo B.Obama.

Prezidentas pavedė Pentagonui suplanuoti, koks galėtų būti scenarijus, jei cheminių ginklų panaudo-

jimas būtų patvirtintas. JAV nenori veltis į sausumos karą, bet svarsto galimybę aprūpinti ginklais ir šaudmenimis Sirijos sukilėlius, nustatyti apsauginę neskraidymo zoną ir galbūt surengti tikslinius raketų smūgius.

Amerikos poziciją palaiko Didžioji Britanija, Prancūzija, Izraelis.

Iranas pareiškė, kad Islamo Respublikai cheminių ginklų panaudojimas irgi būtų nepriimtinas, tačiau paragino tirti ne vyriausybės, o sukilėlių veiksmus.

JAV prezidento pareiškimai nuskambėjo tuo metu, kai padėtis Sirijoje pablogėjo. Dvi dienas iš eilės sos-

me kare didžiausias prezidento Basharo al Assado pranašumas - oro pajėgos. Sirijos valdančiajam režimui kautis su sukilėliais padeda ir Libano “Hezbollah” kovotojai. Šios šiitų musulmonų partijos vadovas Hassanas Nasrallah pareiškė, kad Sirijos draugai nepaliks nelaimėje prezidento B.al Assado.

Sirijos konfliktas nuo pat jo pradžios yra sunkus galvosūkis ne tik B.Obamai, bet ir visam pasauliui. Patirtis parodė, kad tarp sukilėlių dominuoja džihadistai, artimi “Al-Qaedai”.

•

Turizmo gigantai Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) paskelbta ataskaita rodo, kad turizmas labiausiai klesti Europos valstybėse. Jos gali pasigirti gerai išplėtota transporto infrastruktūra, gražia gamta ir architektūros šedevrais.

Turizmas tampa vis svarbesne ūkio šaka daugelyje pasaulio valstybių. Iš jo gauti pinigai, PEF duomenimis, sudaro beveik 9 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP). Be to, prognozuojama, kad 2022 metais turizmo sektoriuje dirbs dešimtadalis pasaulio darbuotojų.

PEF parengė 2013-ųjų kelionių ir konkurencingumo ataskaitą. Joje analizuojama informacija iš 140 pasaulio valstybių. Rengdamas ataskaitą PEF rėmėsi politikos, turistų lankomumo, infrastruktūros ir išteklių kriterijais, nes jie daro didžiausią įtaką turizmo sektoriui. Pagal šią ataskaitą forumas paskelbė 10 šalių, kuriose labiausiai išplėtotas turizmo sektorius.

1. Šveicarija Šveicarija - viena saugiausių ir turistams patraukliausių valstybių. Ji gali didžiuotis puikiai funkcionuojančia ekonomika ir saugiausiais pasaulyje bankais. Šveicariją puošia nuostabi gamta. Šalyje stūkso Alpių kalnai, o jų papėdėje įsikūrę gražūs kaimeliai. Šveicarija turi gerai išplėtotą švietimo ir mokslo sistemą. Čia gausu mokslinių tyrimų laboratorijų, mokyklose ir universitetuose garantuojama puiki mokslo kokybė, o įmonių darbuotojams - profesionalūs mokymai. Šveicarijos turizmo sektoriuje dirba profesionalūs darbuotojai. Jų įgūdžiai ir žinios leidžia privilioti daug turistų į šią Europos perlu vadinamą valstybę.

2. Vokietija Vokietija - viena didžiausių ir įtakingiausių Europos šalių - garsėja griežtais aplinkosaugos reikalavimais. Ir juos tiek įmonės, tiek žmonės atkakliai vykdo. Vo-

kietijoje puikiai išplėtota oro ir sausumos transporto infrastruktūra: veikia aukščiausios klasės tarptautinio oro transporto tinklas ir geležinkelio sistema. Frankfurto oro uostas - vienas didžiausių, o automobilių magistralių tinklas - vienas tankiausių Europoje. Vokietija aktyviai dalyvauja Europos Sąjungos politikoje.

to infrastruktūra, o jos oro kompanijos žinomos visame pasaulyje. Šalis dar garsėja kultūriniais ir sporto renginiais.

Nuo 2009 iki 2011 metų Didžiojoje Britanijoje vyko net 449 tarptautinės parodos ir mugės, o 2012-aisiais Londone šurmuliavo vasaros olimpinės žaidynės.

6. Jungtinės Amerikos Valstijos 3. Austrija Alpių kalnų valstybė Austrija yra labiausiai turizmo sektorių reguliuojanti pasaulio šalis. Ji rūpinasi, kad krašte vyrautų graži aplinka, o gyventojai ir turistai jaustųsi sveiki bei saugūs. Austrijoje taikomi griežti aplinkosaugos reikalavimai leidžia išsaugoti nepakartojamą šalies gamtos grožį. Ji turi devynis į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktus kultūros paminklus. Į Austriją atvykstantys turistai mėgaujasi Vienos, Graco ir Zalcburgo architektūra, buvusia Habsburgų monarchų rezidencija.

4. Ispanija Ispanija garsėja savo kultūriniais ištekliais. Šioje Pietų Europos valstybėje yra net 53 pasaulio paveldo kultūros objektai. Ispanijoje taip pat gerai išplėtota oro ir sausumos transporto sistema. Iš turizmo sektoriaus gauna-

Jungtinės Valstijos pasižymi savo įtakingu vaidmeniu pasaulio politikoje. Joje, kaip ir Europos šalyse, gerai išplėtota transporto sistema. Į JAV turistai traukia pasigrožėti Didžiuoju kanjonu ir Jeloustouno nacionaliniu parku, pažaisti azartinių žaidimų Las Vegaso kazino, pasilepinti kaitrios Kalifornijos saulės spinduliais, pamatyti Holivudo šlovės alėją ar nusifotografuoti prie Laisvės statulos Niujorke. Jungtinės Valstijos vilioja žmones ir kultūriniais renginiais - šalyje vyksta daugybė mugių ir parodų, garsių grupių koncertų, kino filmų pristatymų.

7. Prancūzija Prancūzija garsėja gerai išplėtota transporto sistema, kvepalais, senovinėmis pilimis ir meilės miestu vadinamu Paryžiumi. Net 45 šalies vietos įtrauk-

Iš turizmo uždirbti pinigai sudaro beveik 9 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto. mos pajamos ypač svarbios sunkius laikus išgyvenančiai valstybei. Jos sudaro 14,7 proc. šalies BVP. Nors per pastarąjį dešimtmetį turistų Ispanijoje sumažėjo, dabar šis sektorius pamažu atsigauna. Per metus į Ispaniją atklysta daugiau kaip milijonas keliautojų ir užsienio svečių.

tos į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Į Prancūziją atvykę turistai gali pasigrožėti Rivjera, arba kitaip - Žydrąja pakrante, apsilankyti Kanų kino festivalyje, paragauti išlaikyto prancūziško vyno, konjako ar šampano, taip pat įkopti į aukščiausią Europoje Monblano viršukalnę, esančią Italijos pasienyje.

5. Didžioji Britanija

8. Kanada

Didžioji Britanija garsėja savo karališkąja šeima, nuostabiais dvarais ir senomis viduramžių pilimis bei daug turistų priviliojančia sostine Londonu. Didžiojoje Britanijoje gerai išplėtota transpor-

Kanada yra vienintelė pasaulyje valstybė, kuri turi geresnę oro transporto infrastruktūrą nei Jungtinės Amerikos Valstijos. Ši Šiaurės Amerikos šalis garsėja gamtos ištekliais, todėl ji patraukli

Šveicarijos gamtos grožis žavi į šalį atvykstančius turistus. turistams. Pasak PEF, Kanados gamta mažai paliesta žmogaus rankos, jos miškai turtingi augmenijos ir gyvūnijos.

Kanada turi devynis UNESCO pasaulio paveldo gamtos objektus.

9. Švedija Švedija ypač rūpinasi savo aplinka, šalyje taikomi aukšti aplinkosaugos standartai. Švedijoje į orą išleidžiama labai nedaug šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tad turistai čia gali mėgautis švariu ir gaiviu oru. Keliautojus į šią valstybę vilioja ir sostinė Stokhomas bei Baltijos jūros pakrantėje išsibarsčiusios uolėtos salelės, vadinamieji šcherai. Švedija taip pat garsėja kultūriniais renginiais, turi daug sporto aikštynų. Keturiolika šios Skandinavijos pusiasalio šalies ob-

jektų yra įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

10. Singapūras Singapūras - Azijos transporto arterija. Turi puikiai išplėtotą sausumos, oro ir vandens transporto sistemą.

Nors šalis negali pasigirti gražia gamta, tai jai netrukdo privilioti užsieniečių. Singapūras pasižymi stipria reguliavimo sistema, puikia nuosavybės teisių apsauga ir skaidria vyriausybės politika. Ši valstybė taip pat pritraukia daug užsienio investicijų.

Singapūras - vienas svarbiausių Azijos verslo centrų.

•

“The Wall Street Journal”, Reuters, BBC, LŽ

2013 05 03 Lietuvos žinios

Verslas

9

Biokuras stumiadujas ir pakertapusiausvyrą KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Lietuvos dujotiekių apkrova, mln. kub. m

Kol svarstoma ir naujai kreipiama Lietuvos energetikos strategija, perspektyvas vis giliau brėžia biokuras. Jau pradėta abejoti tais investiciniais projektais, kurie laikomi valstybės energetinio saugumo garantu.

Energetikos ministerijos (EM) iniciatyva suburta darbo grupė iki šių metų pabaigos, dalyvaujant Aplinkos, Ūkio ministerijų bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos specialistams, turi nubrėžti gaires, kuriomis bus vadovaujamasi toliau plėtojant Lietuvos energetiką. Jos bus sudėliotos į Atsinaujinančių išteklių energijos konkurencingos gamybos, naudojimo, skatinimo ir rėmimo ilgalaikę programą.

“Pasiūlymuose bus visas kompleksas apibendrinimų, kiek ko galima naudoti ir kaip remti. Manau, pasiūlymai bus pateikti artimiausiais mėnesiais, o pagrindą jiems sudarys dabar aptariama nacionalinė energetikos strategija”, - LŽ pasakojo EM Atsinaujinančių energijos išteklių ir energijos efektyvumo skyriaus vedėja Viktorija Sankauskaitė. Tačiau ko nors konkretizuoti ji teigė negalinti, nes visi laukia galutinio energetikos strategijos varianto. Esą bus įvertintos visų atsinaujinančios energetikos krypčių plėtros ir diversifikavimo galimybės.

Tvarkosi, kaip patogiau Savivaldybės, šilumos tiekimo bendrovės, nelaukdamos nei strategijos, nei programų, pačios skubina savo katilinių persiorientavimą nuo gamtinių dujų prie biokuro, kuris dabar esą tris kartus pigesnis už gamtines dujas. Yra apskaičiuota, kad kūrenant vietinį biokurą šilumos kilovatvalandė atpinga vidutiniškai 4-5 centais.

Iš tikrųjų šilumos kainos Lietuvoje į radikalų šilumininkų elgesį reaguoja vangiai. Tai dažniausiai aiškinama didelėmis investicijomis į katilines, kai jos statomos arba modernizuojamos nesinaudojant Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų arba valstybės parama.

Tačiau dar svarbiau, kad katilinėse deginamos medienos skiedros yra gaminamos iš brangesnės žaliavos, nors ir pavadintos malkine mediena. Rinkos žinovai atkreipia dėmesį, kad vadinamoji malkinė mediena pervadinama į plokščių medieną, kai jos nusipirkti gauna plokščių gamintojai. Šios medienos biokuro ruošėjai niekaip nepasidalija su plokščių gamintojais. Pirmieji pabrėžia, kad biokuras yra

Metai

Perduota

Paskirstyta

2009

2915,4

1012,4

2010

3231,98

1117,36

2011

3360,9

1110,72

2012

3095

989,55

2013*

3040

940

*Prognozė Šaltinis: Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

Biokuro naudojimas Lietuvos centralizuoto šildymo sistemoje Metai

Dalis bendroje kuro struktūroje, proc.

2000

2

2006

14

2008

19

2010

199

2011

22

2012

27 Šaltinis: LITBIOMA

Pirminiais skaičiavimais, kūrenant medienos atliekas būtų galima pagaminti apie 5 TWh šiluminės energijos, o tai - pusė centralizuotai tiekiamos šilumos poreikio. / LŽ archyvo nuotrauka laikomas valstybės prioritetu, o kiti argumentuoja, kad nedera geros medienos kišti į ugnį, jei ji gali kurti pridedamąją vertę.

Prieš porą savaičių Seimo narys Petras Gražulis pasiūlė Miškų įstatymo papildymo projektą. Siūloma, kad pirmumo teisė įsigyti valstybiniuose miškuose pagamintą medieną turėtų būti suteikta asmenims, valdantiems stacionarius ar mobilius medienos perdirbimo (apdirbimo) įrenginius. Toks siūlymas esą reikalingas apsaugoti medienos apdirbimo įmonėms nuo chroniško medienos stygiaus.

Medienos prekybos asociacijos vadovas Robertas Ašmonas perspėja, kad ir pačios įmonės riboja medienos supirkimą dėl per didelės pasiūlos.

“Jų sandėliai užversti apvaliąja mediena, o tokia pataisa tik sudarytų palankias sąlygas karteliniams susitarimams, valstybiniam kai kurių medienos perdirbėjų subsidijavimui ir neteisėtam pasipelnymui”, - sako asociacijos vadovas.

Panaudoja tik dešimtadalį Iš tikrųjų, kaip pripažįsta ir biokuro ruošėjai, medienos rinka galėtų būti sveikesnė įsikišus valstybei, kuri turėtų skatinti daugiau naudoti atliekų.

“Į katilines pirmiausia turi keliauti miško kirtimo, valymo atliekos skiedros, krūmai, šakos, kelmai, o gera mediena turėtų maitinti perdirbimo pramonę”, - mano miškų valdymo bendrovės “Timbex” biokuro plėtros direktorius Egidijus Gaidamavičius. Pasak jo, pirminiais skaičiavimais, kūre-

Šiemet ketinama pasiūlyti dar daugiau, netgi nenusižengiant Europos Komisijos reikalavimams dalį kirtimo atliekų ir išvirtusių medžių palikti, kad būtų išsaugota biologinė įvairovė.

Sugriežtintos miško kirtimų taisyklės įsigaliojo dar 2010 metų sausio pabaigoje, bet, kaip LŽ teigė Generalinės urėdijos Miško atkūrimo ir apsaugos skyriaus vedėjas Darius Stonis, didžiąją atliekų dalį visada galima paversti biokuru.

R.Lapinskas: “Lietuvos katilinėse kol kas panaudojama vos dešimtadalis miškininkų siūlomų parduoti miško kirtimo ir valymo atliekų.” nant medienos atliekas būtų galima pagaminti apie 5 teravatvalandes (TWh) šiluminės energijos, o tai - pusė centralizuotai tiekiamos šilumos poreikio.

Biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentas Remigijus Lapinskas teigia, kad Lietuvos katilinėse kol kas panaudojama vos dešimtadalis miškininkų siūlomų parduoti miško kirtimo ir valymo atliekų. Generalinės miškų urėdijos duomenimis, Lietuvoje kasmet iškertama 6,5 mln. kub. m medienos, o po kirtimo susidaro daugiau nei 2 mln. kub. m kirtimo atliekų.

2010 metais urėdijos rinkai pasiūlė 90 tūkst. kub. m miško kirtimo atliekų, o 2012 metais - jau 250 tūkst. kub. metrų.

Kas kita - ar to norima ir ar verta.

Mat, kaip pažymi E.Gaidamavičius, gaminti biokurą visada patogiausia iš rąstų, o ne iš kelmų, šakų ir krūmų. Atliekos keleriopai pigesnės už malkas, bet jos užima daug vietos ir biokuro ruoša iš šios žaliavos itin imli rankų darbui.

Pasak “Timbex” specialisto, kuro gamyba iš atliekų visame pasaulyje yra subsidijuojama. Pavyzdžiui, Suomijoje biokuro gamintojams yra mokama 7 eurų dotacija už kiekvieną kub. m iš atliekų pagaminto kuro.

Išstumia dujas Katilinėms sparčiai persiorientuojant prie atsinaujinančių energijos išteklių, vis mažiau vietos rinkoje lieka

Trumpai TURGAVIETĖSE CHEMIJOS PREKĖS Prekybos apyvarta šalies turgavietėse pirmą šių metų ketvirtį buvo 226,009 mln. litų - 0,4 proc. didesnė nei 2012 metų sausio-kovo mėnesiais. Prekybos maisto prekėmis apyvarta to meto kainomis šiemet sumažėjo 3 proc., iki 90,721 mln. litų, ne maisto prekėmis - išaugo 3,5 proc., iki 129,099 mln., augalais ir gyvūnais - sumenko 9 proc., iki 6,188 mln. litų. Kaip pranešė Statistikos departamentas, šiemet labiausiai didėjo prekyba skalbimo priemonėmis ir buitinės chemijos prekėmis - 29,1 proc., iki 1,085 mln. litų, baldais, kilimais, kiliminėmis dangomis, tapetais - 14,6 proc., iki 4,567 mln. litų, garso ir vaizdo įranga, įskaitant kompiuterinių žaidimų įrangą, - 11,8 proc., iki

gamtinėms dujoms, kurios tradiciškai buvo laikomos pagrindiniu šiluminėje energetikoje naudojamu kuru. Dabar daugiausia gamtinių dujų Lietuvoje sunaudoja pramonė ir šiluminės elektrinės, bet pramonė išmoko jomis apsirūpinti pati, o elektrinės dirba minimaliu režimu.

Jau išsakoma prognozių, kad katilinės ir buitiniai vartotojai 2015 metais naudos vos apie 0,5-0,7 mlrd. kub. m gamtinių dujų, todėl pradedama abejoti net dėl investicijų į suskystintų gamtinių dujų terminalą, kurio projektinis pajėgumas būtų 2-3 mlrd. kubų dujų per metus.

Dabar, kaip žinoma, gamtines dujas Lietuva perka iš vienintelio šaltinio Rusijos koncerno “Gazprom”, o terminalas Klaipėdoje yra sumanytas kaip galimybė dujomis apsirūpinti iš kelių šaltinių. Tačiau dujų poreikis Lietuvoje mažėja, ir šio kuro importas ilgainiui tampa nerentabilus.

“Yra, be abejo, žemutinė riba, kurią peržengus importuoti dujas jau neapsimokės, - paprašytas pasidalyti įžvalgomis apie gamtinių dujų perspektyvas Lietuvoje LŽ kalbėjo daugiausia šio kuro importuojančios UAB “Dujotekana” prezidentas Vladimiras Orechovas. - Prisijungus prie ES Trečiojo energetikos paketo, nauja vamzdynų valdymo įmonė turės apskaičiuoti, kiek kainuos prižiūrėti dujotiekį. Galbūt tai bus taip brangu, kad visiškai neapsimokės pirkti gamtinių dujų.” Jo nuomone, problemą reikia spręsti siekiant balanso tarp visų energijos rūšių, kad nė viena nedominuotų. Jo įsitikinimu, tik tokiu būdu galima užtikrinti ir nacionalinės energetikos patikimumą, bet ar to bus siekiama, esą parodys energetikos strategija. “Būdamas Lietuvos Respublikos pilietis, sakau, kad nė kiek neabejoju, jog šalies energetikoje didžiulį vaidmenį atlieka lobizmas, tvirtina “Dujotekanos” prezidentas.

- Būtent lobizmas sukėlė sumaištį Lietuvos energetikos politikoje ir skatina vienų energijos rūšių dominavimą prieš kitas.”

Anot jo, jei Vyriausybė užsakytų profesionalias ekonomikos analizes, kad būtų atsižvelgiama ir į kaimynų, išsivysčiusių šalių patirtį, būtų suvokta, kad tose šalyse nėra vienos dominuojančios energijos žaliavos. “Būtent tai turėtų atsispindėti Lietuvos energetikos strategijoje, juolab kad lobizmas šiame ūkio sektoriuje visada buvo ir bus. Tačiau šiandien yra akivaizdu, kad Lietuvos informacinėje erdvėje kelios energijos rūšys dominuoja”, - pabrėžia V.Orechovas.

•

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS 4,997 mln. litų. Iš maisto prekių per metus labiausiai kilo prekyba medumi, žuvimi, kepiniais ir kitomis prekėmis - 7,1 proc., iki 8,726 mln. litų, labiausiai sumenko prekyba kiaušiniais - 14,9 proc., iki 2,093 mln. litų, bulvėmis - 7,5 proc., iki 8,078 mln. litų, pienu ir jo produktais - 7,2 proc., iki 2,623 mln. litų. Pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su 2012-ųjų ketvirtu ketvirčiu, prekybos apyvarta turgavietėse sumažėjo 5,8 procento.

Prekyba maisto prekėmis sumenko 13,2 proc., ne maisto prekėmis - augo 2,5 proc., augalais ir gyvūnais - sumažėjo 33,7 procento. Šiemet, palyginti su pirmu 2012-ųjų ketvirčiu, labiausiai kilo prekyba Marijampolės apskrities turgavietėse - 13 proc., Kauno apskrities - 8,2 proc., Vilniaus - 3,4 procento. Labiausiai apyvarta sumažėjo Utenos apskrities turgavietėse - 38,7 procento.

NETAUPO KAS TREČIAS Dauguma Lietuvos namų ūkių atideda dalį pinigų santaupoms, o daugiau nei trečdalis šeimų turi finansinių įsipareigojimų. Tai rodo Lietuvos banko užsakymu atlikta namų ūkių finansinės elgsenos apklausa. “Nagrinėjant respondentų atsakymus, ryškėja finansinio švietimo ir planavimo svarba - apsispręsdami dėl taupymo ar skolinimosi apklaustieji vadovaujasi asmenine arba draugų patirtimi”, - pranešime teigė Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vyresnioji ekonomistė Sigita Veidaitė. Pasak apklausos, beveik pusė šeimų per mėnesį sutaupo iki 500 litų, 6,4 proc. respondentų atideda nuo 500 iki 1000 litų, o daugiau kaip 1000 litų per mėnesį sutaupo 2,3 proc. šeimų. Trečdalis respon-

dentų teigė per mėnesį nieko nesutaupantys. Anot pranešimo, populiariausi taupymo būdai yra sąskaita arba indėlis kredito įstaigoje ir namuose grynaisiais pinigais laikomos santaupos. Finansinių įsipareigojimų turi trečdalis apklaustų namų ūkių, dažniausiai respondentai skolinasi vartojimui ir būstui įsigyti. 53,4 proc. apklaustųjų, turinčių kokių nors finansinių įsipareigojimų, teigė, kad tai namų ūkiui yra našta. Jie bandė ją palengvinti kreipdamiesi į kredito įstaigas, kad šios pakeistų sutarties sąlygas, mažindamos mėnesinę įmoką, pratęsdamos paskolos laikotarpį. Apklaustos šeimos, vertindamos ateities perspektyvas, labiausiai nerimauja dėl didėjančių komunalinių mokesčių ir kylančių maisto produktų kainų.

LŽ, BNS

1 euras

3,4528

1 JAV doleris

2,6252

1 Australijos doleris

2,6873

-1,7415%

10 000 Baltarusijos rublių

3,0349

-0,6590%

1 Kanados doleris

2,6046

-0,1843%

1 Šveicarijos frankas

2,8242

+0,3116%

-0,5447%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,2654

-0,3751%

10 Čekijos kronų

-0,2309%

1,3423

10 Danijos kronų

4,6314

+0,0216%

1 DB svaras sterlingų

4,0818

-0,1029%

100 Vengrijos forintų

1,1527

+0,0954%

100 Islandijos kronų

2,2567

+0,0222%

100 Japonijos jenų

2,6981

-0,0259%

100 Kazachstano tengių

1,7354

-0,5820%

1 Latvijos latas

4,9309

-0,0345%

10 Moldovos lėjų

2,1430

-0,2986%

10 Norvegijos kronų

4,5415

+0,3039%

10 Lenkijos zlotų

8,3005

-0,4193%

100 Rusijos rublių

8,3725

-1,4631%

10 Švedijos kronų

4,0369

+0,3344%

1 Turkijos naujoji lira

1,4626

-0,5333%

10 Ukrainos grivinų

3,2410

-0,0864%

2013 05 03, LB

10

2013 05 03 Lietuvos žinios

Verslas

Pasitempti verčia slapti pirkėjai mo standartas. Pašnekovės teigimu, vidines taisykles savo jėgomis ar samdydamos konsultantus kuria vis daugiau įmonių.

“Kai yra aprašytos taisyklės, kaip reikia elgtis tam tikrose situacijose, kaip tinkamai pasisveikinti, kiek laiko išlaikyti akių kontaktą, kada prieiti prie kliento ir pan., viskas tampa labai aišku, nebelieka asmeninio subjektyvumo. Be to, šios taisyklės iš karto įtraukia naują darbuotoją į aiškią darbo sistemą”, - paaiškino S.Jasėnaitė ir pridūrė, kad standartas ypač palengvina slapto kliento tyrimo procesą, nes tuomet darbdavio reikalavimai yra visiškai aiškūs.

LINA MRAZAUSKAITĖ

Pastaruoju metu vis dažniau klientų aptarnavimo kokybę prekybininkai gerina darbuotojus tikrindami šiems to nežinant.

Dar prieš keletą metų šalies gyventojai aptarnavimo kokybę gerokai kritikavo. 2011 metais įmonės Rinkos tyrimų centro atlikto tyrimo duomenimis, per 67 proc. respondentų nenorėjo sutikti, kad daugumoje parduotuvių klientai yra tinkamai aptarnaujami. Aptarnavimo kokybė tenkino tik mažą dalį respondentų (10,9 proc.).

Norėdamos objektyviai įvertinti klientų aptarnavimo kokybę ir ją pagerinti įmonės periodiškai naudojasi vadinamaisiais slaptais pirkėjais. Pastaruoju metu ir ypač pastarąjį mėnesį toks metodas tapo itin populiarus. Tai pažymėjo įmonės “Personalo valdymo sistemos” vadovė Sonata Jasėnaitė.

Ir demotyvuoja, ir skatina

Paskatina konkurencija “Galbūt išaugusį slapto pirkėjo paslaugos populiarumą galima sieti su pavasariu. Įmonės ruošiasi naujam sezonui, pereina į naują klientų aptarnavimo lygį”, - svarstė pašnekovė. Įmonės “Tyrimų spektras” direktorė Kristina Macevičienė taip pat patvirtino, kad paslaugos paklausa pamažu didėja, tačiau pažymėjo, jog ją užsisako nuolatiniai klientai, o kitų įmonių susidomėjimo pasigendama.

Nuolat, nepriklausomai nuo sezono, slapto kliento paslaugą, kaip teigė S.Jasėnaitė, užsisako bankai ir dalis prekybos įmonių, taip pat įvairias paslaugas teikiančių įmonių. “Tikriausiai konkurencija verčia įmones pasitempti. Juk slapto kliento tyrimas

Norėdamos objektyviai įvertinti klientų aptarnavimo kokybę ir ją pagerinti įmonės periodiškai naudojasi vadinamaisiais slaptais pirkėjais. / LŽ archyvo nuotrauka užsakomas ne šiaip sau - turint tikslą atskleisti įmonės silpnąsias vietas”, pabrėžė ji.

Pašnekovė tikino, kad slapto kliento tyrimai duoda teigiamų rezultatų tiek didinant pardavimo apimtį, tiek gerinant aptarnavimo kokybę. Anot

jos, vien žinia apie galimą slapto kliento apsilankymą darbuotojus skatina pasitempti.

Reikalavimai skiriasi “Visada sakau: jeigu įmonė nori atlikti tyrimą ir gautus duomenis pasi-

dėti į stalčių jų neanalizuodama, neketindama proceso tęsti, galbūt geriau iš viso negaišti laiko. Slapto pirkėjo tyrimai turi būti atliekami nuolat - kas ketvirtį, kas pusmetį, priklausomai nuo turimų finansų, kitaip mažai iš jų naudos”, - sakė K.Macevičienė. Ji aiškino, kad toks tyrimas - gana ilgas procesas, o gauti duomenys vėliau reikalauja analizės ir tolesnio darbo - mokymų darbuotojams. “Darbdavių reikalavimai darbuotojams skiriasi ir labai priklauso nuo įmonės specifikos, tačiau visi nori, kad su klientu būtų tinkamai pasisveikinta. Vis dėlto vieniems užtenka, kad darbuotojas pasisveikintų linktelėdamas galvą, kiti pageidauja šypsenos ir linktelėjimo, o treti reikalauja ištarti žodinį pasveikinimą”, apie reikalavimų skirtumus pasakojo K.Macevičienė.

K.Macevičienė sutiko, kad slapto kliento tyrimas gali sukelti darbuotojų pasipriešinimą ar net demotyvuoti juos. Ji neslėpė, kad pristačius tyrimo rezultatus pasitaiko ir darbuotojų ašarų, ir gynybos. “Natūralu, kad ataskaitoje pateiktus neigiamus faktus darbuotojai linkę neigti. Būna, raudonuoja ir ginasi, kad prisimena su klientu elgęsi kitaip. Tačiau slaptas pirkėjas nėra suinteresuotas kaip nors iškreipti faktus”, patikino pašnekovė.

Ji pabrėžė, kad slapto kliento tyrimas tėra būdas kontroliuoti darbuotojus, nes pačiam vadovui įvertinti jų darbą yra sudėtinga. “Pastebėjome, kad į įmonę atvažiavus darbdaviui aptarnavimas būna tobulas, tačiau jis pasikeičia vos vadovui išvykus. Ypač atsipalaiduojama dirbant vakarinę pamainą, prieš įmonę uždarant”, pasakojo K.Macevičienė.

Paklausta, ar dėl slapto kliento tyrimo darbuotojai neverčiami jaustis nepatikimi, S.Jasėnaitė paaiškino, jog ateidamas į įmonę dirbti samdomas specialistas supranta, kad jam bus taikoma tam tikra kontrolė. “Aišku, darbo kokybę galima vertinti pagal pardavimą, įmonei atneštą pelną, tačiau nereikėtų aptarnavimo kokybės visiškai sieti su šiais skaičiais.

Jei, pavyzdžiui, parduotuvėje dirba du darbuotojai ir vienas jų generuoja mažesnę apyvartą, galima daryti prielaidą, kad šis klientus aptarnauja prasčiau. Tačiau to priežasčių gali būti ir kitų - galbūt šio darbuotojo klientų ratas mažiau mokus”, - aiškino S.Jasėnaitė.

K.Macevičienė: “Pastebėjome, kad į įmonę atvažiavus darbdaviui aptarnavimas tampa tobulas, tačiau jis pasikeičia vos vadovui išvykus.”

Būtent dėl šių skirtumų prieš slapto kliento tyrimą parengiami klausimynai, numatomi scenarijai. “Su darbdaviu detaliai aptariame, ko jis iš savo darbuotojo norėtų, kokias problemas bandys aiškintis. Vieną ketvirtį ar mėnesį taikome vieną scenarijų, kitą - jau kitokį, kad į kliento aptarnavimą galėtume pažvelgti iš įvairių pusių”, - sakė ji.

Padeda aiškios taisyklės K.Macevičienė pažymėjo, jog kartais pats darbdavys darbuotojui aiškiai neįvardija savo lūkesčių, ypač jei įmonė didelė, o darbuotojų kaita sparti. Todėl tyrimo rezultatai esą yra gera paskata pradėti darbdavio ir darbuotojo dialogą.

S.Jasėnaitė taip pat pabrėžė, kad riba tarp gero ir blogo klientų aptarnavimo yra labai subjektyvi. Todėl darbdavio ar kliento priekaištų gali sulaukti net teigiamai savo darbą vertinantis darbuotojas. To išvengti, anot jos, ypač padeda įmonių nustatytas ir detaliai aprašytas klientų aptarnavi-

K.Macevičienė taip pat pabrėžė, kad slapto kliento tyrimas gali būti siejamas ir su darbuotojų motyvacijos kėlimu.

Pavyzdžiui, esant geriems tyrimo rezultatams darbuotojai gali būti skatinami premijomis ar dovanomis.

Tobulintini dalykai S.Jasėnaitės manymu, prekybos sektoriuje ypač svarbus akių su klientu kontaktas, pasisveikinimas ir pirmas tinkamas bei neįkyrus klausimas. Tai, anot jos, gerokai lemia pardavimo sėkmę. Vis dėlto bene svarbiausia esą tinkamai išsiaiškinti kliento poreikį, nors tam darbuotojai kol kas skiria per mažai dėmesio.

“Jei, pavyzdžiui, klientas apžiūrinėja rankinę, darbuotojas būtent apie ją ir pasakoja. Tačiau jis neišsiaiškina, kam tos rankinės reikės, prie ko ji bus dėvima. Užduodamas tikslinius klausimus ir išsiaiškinęs kliento poreikius darbuotojas pirkėją gali nuvesti visiškai kita, bet tinkama linkme. Ir tuomet klientas iš parduotuvės išeis labai patenkintas”, - aiškino pašnekovė.

•

2013 05 03 Lietuvos žinios

Žemės ūkis

11

Dzūko augalų karalystė suteikia ir optimistinis požiūris į sėkmę. “Nepasisekė vienas sumanymas, pasiseks kitas”, - niekada neabejoja vyriškis.

Dar viena nuostata - viską reikia daryti palengva, nesiversti per galvą, tada klaidų būna mažiau. Anot T.Pankos, žengdamas pamažu geriau pamatai, kokių rūšių augalus verta gausinti, o kokių geriau atsisakyti. “Jeigu savo medelyno nebūčiau sukūręs ir plėtęs palaipsniui, o griebęsis didelio sumanymo iš karto, tikriausiai būčiau pražuvęs, nes neįgudusiam vien fiziškai prižiūrėti augalus labai sunku, ką jau kalbėti apie paklausos ir pasiūlos subalansavimą”, - teigė vyriškis.

Dekoratyvinių augalų versle rizikos esą netrūksta. Tinkamai nuspėti augalų paklausą - tolygu nusipirkti laimingą loterijos bilietą. Augalų pasaulio naujienas alytiškis sužino ir idėjų pasisemia lankydamasis tarptautinėse

RITA KRUŠINSKAITĖ

Vieną didžiausių Dzūkijos regiono medelynų įkūręs Tomas Panka patirties sėmėsi Austrijos medelyne. Į Raudonikių kaimą (Alytaus r.) gražios aplinkos puoselėtojus ne tik iš Dzūkijos, bet ir iš tolimesnių Lietuvos kampelių vilioja įvairių formų ir spalvų dekoratyviniai želdiniai, kurių T.Pankos medelyne - dešimtys tūkstančių.

Automobilius iškeitė į augalus T.Pankos medelynas skaičiuoja aštuntus gyvavimo metus. Anot vyriškio, tikriausiai atsitiktinumas, o gal iš tėvų agronomų paveldėti genai lėmė, kad ėmėsi augalų verslo. Baigęs automobilių remonto ir techninės priežiūros studijas Alytaus kolegijoje T.Panka negavo darbo pagal specialybę. Energingas vyras nesėdėjo rankų sudėjęs ir pasitaikius progai išvažiavo padirbėti į užsienį. Kaip dabar pats sako, važiavo dirbti į medelyną net nemanydamas, kad darbas su augalais paskatins sukurti savo verslą - medelyną. “Nors teko dirbti daug ir sunkiai, dažniausiai kastuvu, darbas su augalais patiko, ypač kai tekdavo dalyvauti apželdinant austrų sodybas”, - prisiminė patirtį, kuri vėliau lėmė, kad grįžęs į Lietuvą ėmėsi dekoratyvinių augalų verslo.

Austrijoje Josefo Mayerio dekoratyvinių augalų medelyne dzūkas dirbo devynerius metus. Tebedirbdamas Austrijoje ir matydamas įkvepiantį J.Mayerio pavyzdį, po kelerių metų praktikos nusprendė ir pats pabandyti auginti augalų. Pirmiausia nusipirko kompiuterį, specialią apželdinimo programą ir sukūrė pirmuosius apželdinimo projektus, pritaikydamas darbe įgytas žinias. Augalų vyras parsivežė jau ūgtelėjusių, kad pasodinus juos iš karto būtų galima grožėtis harmoninga kompozicija. Projektai pavyko. Paska-

T.Panka: “Patirtis apželdinant austrų sodybas vėliau lėmė, kad grįžęs į Lietuvą ėmiausi dekoratyvinių augalų verslo.”

Ritos Krušinskaitės nuotrauka

tintas sėkmės T.Panka nusprendė įsigyti daugiau, bet mažesnių augalų. “Jie greitai paauga, o pradinės investicijos gerokai mažesnės”, - aiškino vyriškis.

Apsisprendęs kurti medelyną Lietuvoje T.Panka dar kelis sezonus va-

žinėjo dirbti į Austriją. “Už pagalbą esu labai dėkingas J.Mayeriui. Jis ne tik geranoriškai konsultuodavo, kaip rūpintis augalais, bet ir davė nemokamai jų parsivežti, pasitikėdamas, kad už tai atidirbsiu”, - negailėjo ge-

rų žodžių austrų medelyno savininkui dzūkas.

Dirba visa šeima Jo sėkmės formulė labai paprasta dirbti, dirbti ir nenustoti dirbti. Jėgų

dekoratyvinių augalų parodose Vokietijoje ir Lenkijoje, dalyvaudamas visose Lietuvoje vykstančiose augalų mugėse.

Medelyne prabėga visa T.Pankos diena - augalus reikia persodinti, dauginti, laistyti. Be to, reikia laiko bendrauti su pirkėjais. Daugelis žmonių ne tik išsirenka patikusį augalą, bet ir domisi, kaip jį prižiūrėti, kokią kitų augalų kaimynystę parinkti, kaip apsaugoti nuo ligų ar jas gydyti. Visus darbus vyras nudirba padedamas mamos Onutės bei seserų - Redos ir Jūratės. Tik tada, kai užgriūva daug neatidėliotinų darbų, pagalbon kviečiasi draugus ir giminaičius.

•

Pieno supirkimo kainos tik didės JONAS AUGULIS

Pasaulio rinkose pieno kainos kyla, o Lietuvoje žaliavinio pieno pagaminama per mažai. Todėl gali atsitikti taip, kad krašto perdirbėjams labiau apsimokės produkciją išvežti ten, kur galės brangiau ją parduoti. Žemės ūkio ministerija ketina siekti, kad pirmiausia pieno produktais būtų aprūpinta vidaus rinka. Ministerijoje vakar vyko pasitarimas padėčiai pieno sektoriuje aptarti.

Skatins gyvulininkystę Žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna spaudos konferencijoje pabrėžė, jog valstybė, atsižvelgdama į situaciją, jau yra numačiusi skatinti gyvulininkystės bei pieno sektorių. Pasak ministro V.Juknos, šiemet bus bandoma pieno gamintojams skirti papildomus 60 mln. litų paramos iš 2007-2013 metų Europos Sąjungos finansinės perspektyvos. Šiuos pinigus, kaip teigė ministras, bus galima skirti ūkiams, gyvulininkystei plėtoti, tačiau tai dar turi patvirtinti Europos Komisija. Ši šaka esą išliks prioritetinė ir 2014-2020 metų laikotarpiu.

V.Jukna pažymėjo, kad Lietuvoje pieno ūkis - viena svarbiausių žemės ūkio šakų. Pieno gamyba sudaro apie

penktadalį visos žemės ūkio produkcijos. Jis apgailestavo, kad šiuo metu gyvulininkystė patiria didelį nuosmukį - per 2008-2012 metus karvių sumažėjo 20 proc., o jas laikančių ūkių - bemaž 41 procentu.

Kainos augs Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Andriejus Stančikas, taip pat pieno perdirbėjų atstovai - “Marijampolės pieno konservų” valdybos pirmininkas Raimondas Karpavičius ir “Rokiškio sūrio” valdybos pirmininkas Dalius Trumpa akcentavo, kad pieno supirkimo kainos šiemet turėtų būti didesnės nei pernai, tačiau kiek jos atsilieps galutinių vartotojų kišenei, nei verslo, nei ūkininkų atstovai nedrįso įvardyti.

Bendrovės “Rokiškio sūris” valdybos pirmininkas D.Trumpa tikino, jog įmonė jau dabar už žaliavinį pieną moka beveik 10 proc. daugiau negu praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

“Marijampolės pieno konservų” valdybos pirmininkas R.Karpavičius nedrįso prognozuoti, kaip keisis pieno kainos per šiuos metus. Anot perdirbėjų, jeigu kurį laiką kainos stabilizuojasi arba mažėja, tai dar nereiškia, kad jos apskritai mažėja.

Iš tikrųjų yra priešingai - pasaulinė tendencija esanti tokia, kad kainos nuolat kyla.

Pasak D.Trumpos, šiuo metu Lietuvoje didžiausia problema, kad ūkiai per mažai pagamina žaliavinio pieno.

Anksčiau buvo primelžiama apie 3 mln. tonų per metus, o dabar - perpus mažiau. Perdirbimo įmonės galėtų perdirbti apie 2 mln. tonų pieno.

“Latvijoje ir Estijoje pieno gamyba auga atitinkamai 3-4 ir 8-9 procentais”, - sakė D.Trumpa. Jis tikino, kad “Rokiškio sūris” kainų vartotojams nedidino maždaug nuo praėjusių metų rudens, tačiau neslėpė, jog ateityje gali būti visaip.

“Marijampolės pieno konservų” valdybos pirmininkas R.Karpavičius minėjo, kad pieno supirkimo kainoms įtaką daro pasaulinės tendencijos.

Tarp jų - sausra pietų pusrutulyje. Antai nuo sausros nukentėjo vienas didžiausių pieno gamintojų pasaulyje Naujoji Zelandija. Be to, žiema užsitęsė ne vien mūsų šalyje. R.Karpavičiaus prognozėmis, žaliavinio pieno kainų kilimo tendencija šiais metais turėtų išlikti.

Prognozuojama, kad šiemet gegužę vidutinė pieno supirkimo kaina gali siekti 1 tūkst. litų už toną. Tai yra maždaug ketvirtadaliu daugiau nei pernai gegužės mėnesį. Lietuvoje superkamo pieno vidutinė kaina kovo mėnesį buvo 1052,3 lito už toną - 0,6 proc. daugiau nei vasario mėnesį ir 4,1 proc. daugiau nei pernai kovą.

Rytojus neaiškus ŽŪR pirmininkas A.Stančikas sakė, jog tarp pieno gamintojų ir perdirbėjų vyrauja nuolatinė įtampa. Jo nuomone,

Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

D.Trumpa: “Didžiausia problema šiuo metu Lietuvoje yra ta, kad ūkiai per mažai pagamina žaliavinio pieno.” pasaulyje labai akivaizdžios pieno gamybos augimo tendencijos, nes jau 2015 metais bus panaikintos pieno kvotos, o tuomet mažės kainos. Be to, pasak A.Stančiko, daugelis smulkiųjų ūkių gali pasitraukti iš gamybos, tad pieno sektoriaus rytojus - neaiškus.

“Mes ne tik šalį aprūpiname pieno produktais, bet ir eksportuojame. Štai 2012 metais iš Lietuvos eksportuota pieno produktų, kurių vertė 1,5 mlrd. litų.

Eksportas yra labai svarbus, jis leidžia šaliai nemažai uždirbti, todėl jį būtina išlaikyti. Tad esame labai susirūpinę, kad nebūtų staigių pieno supirkimo kainų šuolių, nes tai kelia gamintojams daug problemų. Stambesnieji gamintojai yra daug investavę į savo pieno ūkius, nuolat auga gamybos sąnaudos, todėl esame suinteresuoti išlaikyti stabilų pieno sektorių”, - kalbėjo A.Stančikas.

•

12

2013 05 03 Lietuvos žinios

Istorija

V.Krėvės politiko veikla •1 p.

Atkelta iš

Pašnekovas primena, kad ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) sėkmingai darbavosi sovietų agentai. Jie kiršino emigrantų organizacijas, sumokėdavo už straipsnius, kuriuose juodindavo kai kuriuos ryškius mūsų politikos veikėjus, autoritetą turinčias asmenybes. Tad, V.Turčinavičiaus nuomone, keistoka, kai išvadų istorikas padaro ir iš įtartinų, nežinia kieno užsakymu JAV spaudoje pasirodžiusių straipsnių.

Agentų darbas Ne paslaptis, kad sovietų agentai Lietuvoje intensyviai dirbo ir prieš Antrąjį pasaulinį karą, paskutiniais nepriklausomybės metais. Jie skleisdavo melagingas nuomones apie patriotiškai nusiteikusius, nusipelniusius asmenis ir sau naudingus prasimanymus įteigdavo autoritetingam valdžios asmeniui Antanui Smetonai. “Dėl tokių veiksnių prezidentas V.Krėvę įtarė esant sovietų agentu. Tuo apkaltino ir generolą S.Raštikį, 1939-aisiais atleisdamas jį iš kariuomenės vado pareigų, o vietoj jo paskirdamas Vincą Vitkauską, kurio brolis už ryšius su bolševikais 1919 metais buvo sušaudytas, - pasakojo V.Turčinavičius. - Apie savo lemtį V.Krėvė 1948 metais sarkastiškai rašė Jonui Aisčiui: “Vokiečiai norėjo mane sušaudyti, rusai paskelbė “liaudies priešu”, o lietuviai apspjaudė. Nieko sau likimas.” Verta prisiminti, kad 1946 metais komunistinė Mečislovo Gedvilo vyriausybė iš V.Krėvės ir Mykolo Biržiškos buvo atėmusi akademikų vardus ir juos paskelbusi “tėvynės išdavikais”, o visą rašytojo kūrybą uždraudusi mokyklose ir bibliotekose.

Pensilvanijos universiteto (JAV) profesorius V.Krėvė su žmona 1953 m. / V.Krėvės memorialinio muziejaus archyvo nuotraukos

1946 metais komunistinė M.Gedvilo vyriausybė iš V.Krėvės buvo atėmusi akademiko vardą, o visą rašytojo kūrybą uždraudusi mokyklose ir bibliotekose.

Savo noru Bene daugiausia kritikos istorikas M.Tamošaitis V.Krėvei pažeria dėl jo esą melagingų liudijimų 1953-iaisiais JAV Kongreso sudarytam Charleso Kersteno komitetui, tyrusiam Baltijos šalių prievartinį inkorporavimą į Sovietų Sąjungą.

Kai Ch.Kersteno komitete V.Krėvės buvo paklausta, ar jį kas vertė sutikti dirbti Liaudies vyriausybėje, rašytojas atsakė, kad niekas nevertė, jis sutiko savo noru, kad sudarant Liaudies vyriausybę nebuvo jokios prievartos. “Iš tikrųjų taip ir buvo. Rašytoją įkalbinėjo, o ne vertė. V.Krėvė buvo tokio būdo, kad jo niekas nebūtų privertęs daryti to, ko jis nenori, - teigė V.Turčinavičius. - Dėl darbo šioje vyriausybėje V.Krėvė tarėsi su buvusiais ministrais Vaclovu Sidzikausku ir Stasiu Šilingu. O prezidento pareigas einantis Antanas Merkys išraiškingai pasakė: “Tu neisi, kitas neis, tai kas eis pagaliau? Negi galima sutikti, kad vyriausybės priekyje atsistotų regeneratas ir parsidavėlis A.Sniečkus, kaip bolševikai mums pasiūlė?”

LŽ pašnekovas stebisi, kad M.Tamošaitis, remdamasis JAV spaudoje pasirodžiusio išeivijos politologo Tomo Remeikio straipsniu, kuriame jis teigia, jog V.Krėvė-Mickevičius Ch.Kersteno komitetui atsisakė pripažinti, kad jis buvo priverstas įeiti į Liaudies vyriausybę, o siekė tik tarnauti Lietuvai, rašytoją jau laiko susikompromitavusių liudytojų etalonu. “M.Tamošaitis net mėgina įrodyti, kad V.Krėvė, liudydamas Ch.Kersteno komitetui, melavo,

Keturiasdešimtmetis V.Krėvė - Šaulių sąjungos pirmininkas (1922 m.).

Jo nuopelnai Klaipėdos sukilime iki šiol per mažai išryškinti. nors T.Remeikio tekste skaitome: “Kaip iš tikrųjų buvo, kol kas įtikinamai negalime pasakyti”, - piktinosi V.Turčinavičius. Be to, jam keista, kad savo išvadoms paremti istorikas cituoja politinių oponentų - tautininkų - spaudą, kur apie melagius buvo prigijusi sparnuota frazė “a la Krėvė” (esą kalba netiesą, kaip Krėvė). “Ar galima oponentų ir spaudos nuomones laikyti objektyviais dokumentais?” - retoriškai klausė V.Turčinavičius.

Beje, tautininkai V.Krėvės oponentais tapo, kai šią partiją įkūręs rašytojas iš jos išstojo tada, kai įvyko 1926-ųjų perversmas ir į valdžią

atėjo A.Smetona, tačiau nebuvo pasiektas kitas tikslas - iš Lenkijos nebuvo susigrąžintas Vilnius. Būtent dėl to V.Krėvė tuomet aštriai kritikavo tautininkus. Tad suprantama, kad tautininkai, pasitaikius progai, stengėsi įgelti V.Krėvei.

Gelbėti nepriklausomybę V.Turčinavičiui visai suprantama, kodėl V.Krėvė savo noru ėjo dirbti į Liaudies vyriausybę. “Vidumi jis buvo už Lietuvos nepriklausomybę, visą laiką degė žmogaus ir tautos laisvės idėja. Eidamas ten dirbti jis tikėjosi, kad galbūt pavyks ką nors padaryti dėl šio tikslo, - tvirti-

no pašnekovas. - Nepamirškim, kad tuo metu visas eteris buvo pritvinkęs kalbų apie karą, kurio metu galbūt pavyks kaip nors išgelbėti Lietuvos nepriklausomybę.”

Pašnekovas primena ir to meto išorinius faktorius, į kuriuos verta atsižvelgti vertinant tokį V.Krėvės žingsnį. “Dar 1935-1936 metais A.Smetona ir Juozas Tūbelis diskutavo, su kuo būtų geriau, netekus nepriklausomybės. Abu buvo už rusus, nes manė, kad aukštesnei Lietuvos kultūrai susidėjus su rusais bus įmanoma išlikti, o to nepavyktų padaryti pasirinkus vokiečius ar lenkus, - pasakojo V.Turčinavičius.

- Palankumas rusams buvo formuojamas jau tada. Gal ir tai turėjo įtakos V.Krėvės apsisprendimui? Dabar mes vaizduojame protingus, žinome, kuo sovietai tapo vėliau, tačiau tuo metu viskas atrodė kitaip.”

V.Turčinavičius į istoriją siūlo pažvelgti įvertinus, kokią informaciją žmonės turėjo tuo metu, o ne iš dabarties pozicijų, kai Sovietų Sąjungą pažįstame daug geriau. “Atėjus naciams į valdžią Vokietijoje ir jai pradėjus vykdyti agresyvią politiką, daugelio Europos šalių intelektualai alternatyvą šiai augančiai agresijai matė Sovietų Sąjungoje. Tiesiog tuo metu buvo susiklosčiusi sovietams palankesnė politinė situacija”, sakė jis.

Be to, į Lietuvą dėl Liaudies vyriausybės sudarymo 1940 metų birže-

lį atvykusiam Vladimirui Dekanozovui V.Krėvė pareiškė, kad dirbti sutiks tik tokiu atveju, jei bus priimtas ir patyręs nepriklausomos Lietuvos politikas, finansų ministras Ernestas Galvanauskas. Kai E.Galvanauskas, kuriuo V.Krėvė pasitikėjo, sutiko, V.Dekanozovas nusileido, rašytojas irgi ėjo savo noru. Apie tikruosius sovietų tikslus V.Krėvė suprato tik po derybų su Viačeslavu Molotovu liepos mėnesį. Beje, po to iš Vyriausybės ir atsistatydino kartu su E.Galvanausku. “Žinant visas aplinkybes, suprantama, kodėl Ch.Kersteno komitete V.Krėvė liudijo, kad į vyriausybę nebuvo priverstas eiti, o sutiko savo noru”, - teigė V.Turčinavičius.

Už Vilniaus išlaisvinimą V.Turčinavičius siūlo atidžiau panagrinėti, kodėl per visą nepriklausomybės laikotarpį Lietuva buvo savotiškai prisirišusi prie Sovietų Sąjungos. Kaip yra rašęs istorikas Liudas Truska, nesuprasime ano meto Lietuvos užsienio politikos, jei ignoruosime faktą, kad svarbiausias lietuvių tautos siekis buvo susigrąžinti Vilnių. Istorikas Zenonas Butkus primena, kad V.Krėvė, 1922-1924 metais būdamas Lietuvos Šaulių sąjungos pirmininku, 1923-iaisiais organizavęs Klaipėdos sukilimą, analogišką planavo organizuoti ir Vilniuje. Beje, V.Krėvės nuopelnai Klaipėdos sukilimui iki šiol mažai išryškinti ir išviešinti.

2013 05 03 Lietuvos žinios

Istorija

iki šiol kelia ginčų bas su sovietais, bet nemini, kad jos vyko dėl Vilniaus atsiėmimo, dėl bandymo surengti sukilimą.

Negi jis nesupranta, o gal sąmoningai nutyli, kodėl A.Smetona, A.Voldemaras ir V.Krėvė tuo metu Lietuvos spaudoje Rusijos atžvilgiu parašė kelis palankius straipsnius? - klausė V.Turčinavičius. - Jie tuos straipsnius rašė tikėdamiesi rusų pagalbos atsiimant Vilnių. Dėl tų Rusijai palankių straipsnių vyriausybė net uždarė penkis Tautos pažangos partijos laikraščius ir žurnalus (nes tikrųjų tikslų niekas nežinojo).”

Nebuvo “rusofilas”

V.Krėvė su Liudu Gira 1910 m. Tuo metu iš Baku vasaromis rašytojas parvykdavo į gimtinę rinkti liaudies dainų ir padavimų.

Be to, kaip pastebėjo V.Turčinavičius, istorikas daug kur nuolat kartoja, kad nuo 1924 metų lietuvių spaudoje V.Krėvė vadinamas “rusofilu”, tačiau nepasako, kad šį vardą jam primetė oponentai liaudininkai. “Rusofilu” rašytojas buvo išvadintas dėl to, kad kritikavo esančiuosius valdžioje, kurie nesistengė išlaisvinti Vilniaus padedant Vokietijai ar Rusijai, o vykdė prolenkišką ir Antantės šalių primestą politiką, kuri ir privedė prie Vilniaus krašto pripažinimo Lenkijai 1923 metais.

Kai 1926-aisiais vyko perversmas ir A.Smetona atėjo į valdžią, vienas Rusijos pasiuntinybės darbuotojas buvo Smetonų bute. Pasak V.Turčinavičiaus, rusams šis perversmas buvo priimtinas, tačiau kito siekio Vilniaus atsiėmimo, jie nerėmė. Savo vidumi būdamas visiškas demokratas V.Krėvė negalėjo pritarti įsigalėjusiam autokratiniam režimui.

“Paskaitykit 1927 metų Kauno universiteto profesorių memorandumą dėl šio perversmo. Pagrindinė kritika - dėl neatsiimto Vilniaus. Dėl to V.Krėvė išėjo iš tautininkų ir nustojo bendrauti su A.Smetona, - pasakojo V.Turčinavičius. - O istorikas vis kartoja niekuo nepagrįstas įžvalgas, kad V.Krėvė daugiau kaip dešimtmetį nuolat teikė informaciją sovietų diplomatams. Jis bendravo su tais diplomatais 1922-1924 metais, būdamas Šaulių sąjungos pirmininkas, kai derėjosi dėl pagalbos suteikimo išvaduojant Klaipėdą ir Vilnių. Tačiau pasigilinkim, dėl ko bendravo.

V.Turčinavičius stebisi, kad paskutinis V.Krėvės kūrinys - apysaka “Pagunda” - Lietuvoje iki šiol neišleistas. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka ro ir iš sovietmečiu išleistos knygos. Rašydamas apie 1929 metais įkurtą “Lietuvių draugiją TSRS tautų kultūrai pažinti”, kurioje veikė ir V.Krėvė, M.Tamošaitis remiasi sovietinių laikų tyrinėtojos Sigitos Noreikienės knyga apie šią draugiją, išleista 1978 metais.

M.Tamošaitis šią draugiją vadina Trojos arkliu, sovietų įvestu į Lietuvą, arba penktąja kolona.

“Istorikas kažkodėl bando sudaryti įspūdį, jog didžiausia kultūrbolševizmo propagandos ir Lietuvos inkorporavimo į Sovietų Sąjungą kaltė tenka šios draugijos nariams, stebėjosi V.Turčinavičius. - Tačiau nė viename savo straipsnių netyrinėja “rašytojų aktyvistų” (taip jie save vadino) grupės, kuri buvo gerokai aktyvesnė nei “penktoji kolona”, kuri kultūrbolševizmą savo žurnale “Trečiasis frontas” skleidė nuo 1930 metų.”

Pašnekovo pastebėjimu, Antanas Venclova, Petras Cvirka, Kostas Korsakas, Bronys Raila darbavosi kultūros propagandoje, gaudami paramą iš Sovietų Sąjungos. Uždarius žurnalą B.Raila perėjo pas tautininkus, vėliau JAV lietuvių spaudoje V.Krėvę išvadino didžiausiu lietuvių tautos nusikaltėliu, vertu sušaudymo. Tačiau reikia priminti, kad trečiafrontininkai kartu su Salomėja Nėrimi, Liudu Gira, bet be V.Krėvės, kuriuo komunistai nepasitikėjo, delegacijoje 1940-ųjų rugpjūtį vyko į Maskvą atvežti “Stalino saulės”.

Jei ignoruosime faktą, kad svarbiausias lietuvių tautos siekis tuomet buvo susigrąžinti Vilnių, nesuprasime nei ano meto Lietuvos užsienio politikos, nei V.Krėvės poelgio.

1953 m., liudydamas Ch.Kersteno komitetui, V.Krėvė sakė tiesą: į Liaudies vyriausybę dirbti ėjo savo noru, siekdamas tarnauti Lietuvai.

“Iš Lenkijos atsiimant Vilnių pagalbos tikėtasi iš Sovietų Rusijos, kuri tuo metu atrodė pažangi. Tai reikia pripažinti, o ne už bendravimą su rusų pasiuntiniais drėbti kaltinimus V.Krėvei žvelgiant iš XX amžiaus patirties, - aiškino V.Turčinavičius. Nematau jokio V.Krėvės kontroversiškumo, kaip dabar bandoma jį apibūdinti. Jo tikslas buvo tautos laisvė.

Dėl to V.Krėvė vedė derybas su sovietų pasiuntiniais. Jam padėjo A.Smetona, Augustinas Voldemaras,

tačiau sovietams buvo svarbiau išlaikyti konflikto židinį tarp Lietuvos ir Lenkijos, tokiu būdu Lietuvą padaryti priklausomą ir valdomą. Dėl to sukilimas Vilniuje nepavyko.”

LŽ pašnekovui nesuprantama, kaip istorikas, paviršutiniškai žvelgdamas į turimą informaciją, dėl Vilniaus išvadavimo Rusijos pasiuntinybėje pagalbos ieškojusį V.Krėvę ir jo bendražygius kaltina bendradarbiavimu su bolševikais.

“M.Tamošaitis kalba tik apie dery-

Pravartu priminti (tai M.Tamošaitis nutyli), kad V.Krėvė 1922 metais slapta derėjosi ir su Vokietijos kariuomenės vadu Berlyne dėl Klaipėdos išvadavimo iš Prancūzijos karinės administracijos.” Kaip žinome, po šių derybų jam pavyko apginkluoti šaulius savanorius ir surengti sėkmingą sukilimą Klaipėdoje.

Pašnekovas stebisi, kad istorikas, remdamasis vien plikais faktais (tai, kad bendravo su sovietų diplomatais), daro labai neigiamas išvadas rašytojo atžvilgiu, prilygina jį vos ne išdavikui ar lietuvių tautos nusikaltėliui. “Istorikas, žaisdamas atviromis praeities kortomis, atrodo protingas, tačiau neobjektyvus”, teigė V.Turčinavičius.

Tikrasis Trojos arklys Pašnekovui keista, kad šių dienų istorikas kai kurias savo išvadas da-

“Stebėtina, kad taip kritikuodamas V.Krėvę istorikas M.Tamošaitos nė kiek nekalba apie draugijos vadovybės narį Vincą Paleckį, kuris patikimu sovietų agentu tapo dar 1928-aisiais. SSRS diplomatiniuose dokumentuose V.Paleckis vadinamas patikimu, išbandytu, patikrintu informatoriumi, - sakė V.Turčinavičius. - Niekas kitas, tik V.Krėvė surado drąsos nuvykti derybų į Maskvą ir išsiaiškinti tikruosius sovietų grobikiškus tikslus Lietuvoje.”

Muziejaus direktoriaus nuomone, istorikas M.Tamošaitis, tyrinėdamas kultūrbolševizmo propagandą, apie vienus veikėjus nutyli, o apie kitus rašo tendencingai. “Nė vienu sakiniu jis neprimena pagrindinio “Trojos arklio” - pogrindyje veikusios Antano Sniečkaus vadovaujamos Lietuvos komunistų partijos.

13

Nenori diskutuoti

Istorikas M.Tamošaitis: “V.Turčinavičius nėra nei rašytojas, nei literatas, nei istorikas. Jis remiasi tik prisiminimais, idealizuoja V.Krėvę. Gal V.Turčinavičius neturi ką veikti? Mano darbą apie V.Krėvę yra recenzavę žinomi žmonės. Remiuosi gausia archyvine medžiaga.

Ji, o kartu ir rašytojo amžininkai teigia, kad V.Krėvė politikoje išgyveno labai didelę tragediją.

Su V.Turčinavičiumi nenoriu diskutuoti. Jis, sakyčiau, pernelyg idealizuoja V.Krėvę. Jam nepriimtina V.Krėvės kritika, polemizuočiau tik su svarius argumentus turinčiu mokslininku.

Ką aš rašau apie V.Krėvės liudijimą Ch.Kersteno komitetui, tai yra ne mano nuomonė, o Lietuvos diplomatijos šefo Stasio Lozoraičio, kitų diplomatų nuomonė. Visi buvo pakraupę rašytojo liudijimu, sakė, kad net didžiausias kolaborantas nepaliudytų taip, kaip liudijo V.Krėvė. Juk jis yra nuslėpęs, kad nuo seno - 1924 metų - yra bendradarbiavęs su sovietų pasiuntinybe. Lietuvos saugumas 1939-aisiais jį laikė sovietų agentu. Jis iš tikrųjų buvo nuėjęs į labai kraštutinę kairę.

Aš savo knygoje pateikiu faktus, kad nuo 1935 metų V.Krėvė net yra bendradarbiavęs su pogrindine Lietuvos komunistų partija.

Be to, V.Krėvė, susipykęs su A.Smetona, tapo savo draugo oponentu. Jis išmetamas iš politinio gyvenimo. Ką jis vėliau darė, neturėjo jokios įtakos politiniame gyvenime, buvo tik inteligentas.”

Jei būčiau radikalesnis, galėčiau paklausti - o kokiai “penktajai kolonai” tarnauja šis istorikas su savo tendencingomis įžvalgomis, sako V.Turčinavičius. - Gal jis nori visą kaltę nuimti nuo A.Sniečkaus, nuo kitų komunistų, bet suversti V.Krėvei ir kitiems lietuvių inteligentams?”

“Pagundą” atmetė V.Turčinavičius sako pastebintis neigiamą šio istoriko požiūrį į to meto Lietuvos inteligentiją. “Be to, M.Tamošaitis pasirašė pareiškimą prieš Lietuvos laikinosios vyriausybės ministro pirmininko pareigas ėjusio Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio palaikų iš JAV atvežimą į Lietuvą ir perlaidojimą, jis buvo ir prieš 1941-ųjų birželio sukilimo minėjimą”, - pabrėžė V.Turčinavičius.

Memorialinio V.Krėvės muziejaus vadovas stebisi, kad Kultūros rėmimo fondas parėmė, jo nuomone, tokią tendencingą M.Tamošaičio knygą, o jo siūlytą išleisti paskutinį V.Krėvės emigracijoje parašytą kūrinį - apysaką “Pagunda” - atmetė.

“Norėjau, kad pernai, kai minėjome V.Krėvės gimimo 130-ąsias metines, kūrinį išvystų ir Lietuvos skaitytojas. Apysaka JAV buvo išleista 1950 metais, o 1965-aisiais išversta į anglų kalbą. Paskutinis klasiko kūrinys jo tėvynėje dar neišleistas. Argi fondo ekspertai nėra šališki?” - klausė pašnekovas. Apysakoje “Pagunda” rašytojas atskleidžia klastingas komunistų, Stalino agentų technologijas, kuriomis naudojantis apdorojamas ir jiems tarnauti patraukiamas prancūzų žurnalistas.

•

14

2013 05 03 Lietuvos žinios

Sportas

Aukštaūgių perteklius

Pažadai ir tikrovė

SAULIUS RAMOŠKA

Lietuvos moterų krepšinio rinktinei federacija iškėlė tikslą birželio 15-30 dienomis Prancūzijoje vyksiančiame Europos čempionate patekti į penketuką.

Rinktinės kandidačių sąraše - 17 žaidėjų. “Bus sunku išsirinkti dvyliktuką, jį sudarys tuo metu optimaliausią sportinę formą įgijusios žaidėjos. Kiekvienos krepšininkės likimas - pačios rankose”, - įsitikinęs rinktinės vyriausiasis treneris Algirdas Paulauskas.

Pasak stratego, pernai Europos pirmenybių atrankos varžybose žaidusi rinktinė parodė dantis. Be to, rungtyniaudamos užsienio klubuose jaunosios krepšininkės sustiprėjo ir į rinktinę grįš patobulėjusios.

Treneris A.Paulauskas tikina, kad keliami uždaviniai priklauso nuo turimų žaidėjų. Šįkart rinktinėje nebus Eglės Šulčiūtės ir Sandros Linkevičienės - abi turi sveikatos problemų.

“Peržiūrėjusi kandidačių sąrašą pasigedau kai kurių pavardžių, - mintimis dalijosi Lietuvos rinktinės vidurio puolėja Gintarė Petronytė. - Esame pakankamai jauna komanda. Žaisti rinktinėje - visų svajonė. Dabar puiki galimybė į ją patekti. Kitos Europos komandos irgi atjaunėjusios. Nemanau, kad esame silpnesnės - drauge galime siekti aukštų rezultatų.”

Galutinio atsakymo dar nedavė Aušra Bimbaitė. “Aušra dar svarsto dėl rinktinės, kokį atsakymą išgirsiu - nežinau”, - teigė strategas.

Apžvelgdamas kandidačių sąrašą rinktinės administratorius Valdas Gecevičius atkreipė dėmesį, jog didžiausia problema - įžaidėjų stygius. “Tai ne tik mūsų, bet ir vyrų rinktinės problema, sakė jis. - Neturime nė vienos įžaidėjos su tarptautinių varžybų patirtimi. Užtat tarp aukštaūgių konkurencija milžiniška - į vidurio puolėjos pozicijas pretenduoja net šešios krepšininkės.”

Septyniolika kandidačių jau šį šeštadienį rinksis į pirmą stovyklą Palangoje, ji truks iki gegužės 14 dienos.

Antroji šio mėnesio 22-28 dienomis vyks Druskininkuose. Paskutinė stovykla birželio 5-11 dienomis numatyta Panevėžyje.

Europos čempionatą Prancūzijoje lietuvės pradės D grupės varžybomis su Kroatijos, Čekijos ir Baltarusijos ekipomis.

“Prognozė - nedėkingas dalykas, į tą mokslą nekišu nosies. Visus varžovus labai gerbiu ir bijau”, - nuo klausimo apie grupės pajėgumą išsisuko A.Paulauskas. Tačiau neslėpė, jog trenerių štabas dėlioja įvairias teorijas.

Vilniaus “Lietuvos ryto” trenerio Dirko Bauermanno pažadas, jog auklėtiniai žais kitaip ir neleis Kauno “Žalgiriui” Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finalo serijoje išsiveržti 2:0, paklydo tyruose.

“Užtikrinu, kad Vilniuje aistruoliai pamatys kitokią “Lietuvos ryto” komandą - kovojančią, agresyviau besiginančią”, - po pirmos nesėkmės teigė “Lietuvos rytą” treniruojantis vokietis.

Deja, kartais pažadai ir realybė eina kartu, kartais susikerta.

Taip, ketvirtadienį “Siemens” arenoje išvydome išalkusią “Lietuvos ryto” komandą. Tokia ji buvo 17 minutę, kai nepiktnaudžiaudama metimais iš toli (tritaškiai 3/3) įgijo 14 taškų persvarą (38:24). Tokia buvo, kai prasidėjus paskutiniam kėliniui atsiliko 53:60, bet sugebėjo pasivyti žalgiriečius, o likus žaisti minutę - ir juos pralenkti (71:69).

Tačiau paskutinės 60 sekundžių palaidojo 39 minutes rusenusias vilniečių viltis išlyginti superfinalo seriją. LKL titulą ginantys Joano Plazos treniruojami žalgiriečiai pagirtinai sužaidė paskutinę minutę ir laimėjo 77:71 (17:15, 18:23, 20:15, 22:18).

Ketvirtadienį žiūrovai išvydo dviejų lygiaverčių komandų dvikovą. / Romo Jurgaičio nuotrauka Kauno ekipą į pergalę vedė Kšištofas Lavrinovičius (22 taškai), Mindaugas Kuzminskas (12) ir Darjušas Lavrinovičius (10). Sostinės klube geriausiai sekė-

si Renaldui Seibučiui (22 tšk.) ir lemiamą rungtynių akimirką kamuolį praradusiam Nemanjai Nedovičiui (19).

Superfinalo serija vėl grįžta į Kau-

Inesa Visgaudaitė (gimimo metai 1991, ūgis 169 cm, paskutinis klubas - “Metropole”, Prancūzija), Rasa Žemantauskaitė (1981, 176, “Hoptrans-Sirenos”), Gabrielė Gutkauskaitė (1990, 176, “Fortūna”), Aušra Bimbaitė (1982, 179, “Dinamo”, Rusija), Greta Šniokaitė (1991, 180, “Kibirkštis-VIČI-IKI”), Marina Solopova (1990, 181, “Edremit Belediyesi”, Turkija), Mantė Kvederavičiūtė (1990, 180, “Kibirkštis-VIČI-IKI”), Kamilė Nacickaitė (1989, 181, CUS, Italija), Kristina Vengrytė (1981, 186, “Kibirkštis-VIČIIKI”), Monika Grigalauskytė (1992, 191, “Fortūna”), Laura Svarytė (1992, 189, “Aistės-LSU”), Giedrė Paugaitė (1990, 192, USO, Prancūzija), Gintarė Petronytė (1989, 195, “Goldbet”, Italija), Iveta Šalkauskė (1982, 193,5, “Hoptrans-Sirenos”), Lina Pikčiūtė (1990, 192, “Kibirkštis-VIČI-IKI”), Eglė Šikšniūtė (1991, 198, “Fortūna”), Kristina Alminaitė (1990, 205, “Kibirkštis-VIČI-IKI”).

•

LŽ

Vokietijos klubai šturmuos Londoną STATISTIKA “Barcelona” - Miuncheno “Bayern” 0:3 (0:0).

Barselona, 95 877 žiūrovai. Teisėjas Damiras Skomina (Slovėnija). Įvarčiai Arjenas Robbenas (49), Gerardas Pique (72 į savo vartus), Thomasas Mulleris (76). Įspėti - Danielis Alvesas, G.Pique (“Barcelona”); A.Robbenas (“Bayern”).

•

RINKTINĖS KANDIDATĖS

ną - trečios rungtynės šeštadienį žaidžiamos Kaune.

Barselonoje “Bayern” žaidė kaip ant sparnų, priekyje - skrajojantis olandas A.Robbenas. / Reuters/Scanpix nuotrauka VILMANTAS REMEIKA

UEFA Čempionų lygos finalas pirmą kartą istorijoje bus vokiškas.

Miuncheno “Bayern” pusfinalyje su trenksmu eliminavo klubą “Barcelona” ir finale kausis su Dortmundo “Borussia”.

Barselonos futbolininkams pirmąsias pusfinalio rungtynes Miunchene pralaimėjus 0:4, mažai kas tikėjo katalonų perspektyvomis namie. Net “Barca” žaidėjai kalbėjo, kad juos išgelbėtų tik stebuklas. Užvakar Barselonoje stebuklu nė nekvepėjo: “Bayern” šventė dar vieną įspūdingą pergalę - 3:0.

Žaidė drąsiai “Barcelona” dvikovos pradžioje pabandė šturmuoti vokiečių vartus, bet

susidūrė su agresyviu oponentų stiliumi. “Bayern” gynėsi patikimai, o pasitaikius menkiausiai progai siųsdavo kamuolį į priekį greitiesiems krašto saugams Arjenui Robbenui ir Franckui Ribery. Įgijusi keturių įvarčių pranašumą Miuncheno komanda Barselonoje jautėsi labai drąsiai.

Per 90 tūkst. katalonų stadione aktyviai palaikė savo komandą, bet 49 minutę jie prikimo. Gavęs Davido Alabos perdavimą, A.Robbenas atliko kelis klaidinamus judesius ir gražiu smūgiu iš dešiniojo krašto išvedė “Bayern” į priekį.

Vakaro intriga buvo baigta - beviltiškoje situacijoje atsidūrusiems šeimininkams reikėjo pelnyti net šešis įvarčius. Kapituliavusią katalonų komandą pribaigė Gerard’o Pique įvartis į savus vartus ir Thomaso Mullerio tikslus smūgis galva.

“Barcelonos” komandos žaidimui daug įtakos turėjo ir Lionelio Messi ne-

tektis. Argentinietis niekaip neišsigydo kojos traumos, tad užvakar jis liko ant atsarginių suolo.

“Mes sužaidėme išskirtines rungtynes. Tenka pripažinti, kad “Barca” su L.Messi ir be jo yra dvi skirtingos komandos”, - sakė “Bayern” treneris Juppas Heynckesas.

“L.Messi čia niekuo dėtas. Ir taip būtume pralaimėję, - pareiškė G.Pique. “Bayern” žaidė fantastiškai, mums belieka juos pasveikinti.”

“Norėčiau, kad ir mes žaistume kaip “Bayern”. Bet turime dar daug dirbti”, - pripažino “Barcelona” treneris Tito Vilanova. Jo geras bičiulis Josepas Guardiola vasarą perims “Bayern” vairą iš J.Heynckeso.

Ažiotažas kyla J.Heynckesas paliks “Bayern”, net jei su komanda laimės Čempionų lygos

taurę. Jau pasigirdo gandų, kad vokietis gali persikelti į Madrido “Real” ir ten pakeisti Anglijos išsiilgusį Jose Mourinho.

Tačiau po rungtynių Barselonoje paklaustas apie tai J.Heynckesas ėmė juoktis: “Gegužės 9-ąją man sukaks 68eri. Kaip žaidėjas ir treneris futbole sukuosi jau 50 metų. Manau, pakaks.

“Bayern” žaidžia aukščiausios klasės futbolą, todėl atsiranda spekuliacijų dėl mano ateities.”

Miuncheno klubas Čempionų lygos finale žais jau trečią kartą per pastaruosius ketverius metus. 2010 metais “Bayern” pralaimėjo Milano klubui “Inter”, pernai - Londono “Chelsea”.

“Atėjo metas nugalėti. “Borussia” žaidžia puikiai, bet finale mūsų tikslas - pergalė. Visą sezoną atrodėme nuostabiai, tai dar kartą įrodėme Barselonoje”, - sakė A.Robbenas.

Dėl prestižinio titulo “Bayern” ir “Borussia” susikaus gegužės 25 dieną Londone. Finalas bus karštas, nes Anglijos sostinę užplūs vokiečių aistruoliai. Vos patekusi į finalą “Borussia” jau kitą dieną pranešė gavusi beveik 100 tūkst. paraiškų bilietams į finalą įsigyti. Prašymų, žinoma, daugės. Panašaus ažiotažo laukiama ir Miunchene.

Deja, į finalą pateks tik laimingieji.

Londone “Wembley” stadione - beveik 90 tūkst. vietų, bet abiejų ekipų aistruoliams bus skirta po 25 tūkst. bilietų. Tiems, kurių paraiškos nebus patenkintos, teks bandyti įsigyti bilietą kitais būdais. Šiemet bilietų į Čempionų lygos finalą kaina labai įvairi. Pigiausi viršutinėse tribūnų eilėse kainuoja 277 litus, vidutinės klasės bilietai - 571 ir 938 litus.

Brangiausi yra VIP kategorijos bilietai, jų kaina siekia 1 346 litus.

•

2013 05 03 Lietuvos žinios

Kelionės

15

Detalės Venecijos mozaikai

Burano “kaladėlės”.

Malonu prisėsti vienoje judriausių Venecijos gatvių. / Aistės Masionytės nuotraukos AISTĖ MASIONYTĖ

Venecija - tai ir oranžinis aperityvas “Spritz” ant lauko kavinių staliukų, ir raudoni angeliukai venecijiečių tapytojų paveiksluose, ir nakties juodumoje spindintys milžiniški rūmų sietynai.

Atrodytų, Venecijai negali būti abejingų, tačiau vasarą čia apsilankančius keliautojus alina karštis, kai kuriems atvykėliams nepatinka turistų minios, kitus piktina kainos. Todėl keturios dienos balandžio viduryje - visais požiūriais pats tas. Šilta, bet medžiai dar nesulapoję.

Smagu sėdėti lauko kavinėje ir gurkšnoti oranžinį Venecijos aperityvą “Spritz”. Šis gan nebrangus gėrimas, gaminamas maišant sausą putojantį vyną, “Aperol” likerį, gazuotą mineralinį vandenį, įdedant ledukų ir skiltelę apelsino (gali būti šiokių tokių variacijų), puikuojasi ant dažno staliuko. Pasakojama, kad austrai mėgdavo pripilti vandens į venecijietišką vyną, nes jo skonis atrodė per stiprus. Tada venecijiečiai pridėjo likerio, kad gėrimas įgautų naujo skonio.

Austrai pavadino jį “gesspritz” - žodžiu, reiškiančiu injekciją.

Laikas tirpsta bemat Panorėjus visada galima rasti tinkamą vietelę prie kanalo - kur nors ant

laiptų ar medinės prieplaukėlės - ir stebėti vieną po kito praplaukiančius laivus. Žinoma, būtina paplaukioti ir patiems. Beje, kelionė viešuoju vandens transportu - vadinamaisiais vaporetais - pasirodė įspūdingesnė. Ir net ne dėl kainų: 30-40 minučių plukdymas gondola už 80 eurų brangus net vakariečiams, 75 minučių kelionė “vaporetu” - 6 eurai. Sėdėti puošniose gondolos kėdėse, be abejo, malonu, bet pasiplaukioti skirtas laikas sutirpsta taip greitai, kad nė nespėji pajusti ką nors ypatinga, o pamatyta, regis, visai nedaug. Gal įdomiausia - gondolininko parodyti namai šalia kanalo, kur kadaise gyveno Venecijos pirklys ir keliautojas Marco Polo arba, tarkim, moterų suvedžiotojas Kazanova. Kaip įsimintiną objektą gondolininkas mini ir turgų krantinėje, kur šių dienų įžymybės Johnny Deppas ir Angelina Jolie filmavosi “Turiste”.

Užtat plaukimas viešuoju vandens transportu išilgai tamsoje skendinčio Didžiojo kanalo gerokai romantiškesnis. Labiausiai - dėl abipus kanalo stūksančių tarsi negyvenamų rūmų. Bet ne - gyvenamų, su šviesa, sklindančia iš vieno vienintelio kambario aukštomis lubomis, kur sienos nukabinėtos daugybe paveikslų, o viduryje spindi milžiniškas sietynas (juk šių grožybių meistrai - Murano stiklo menininkai visai pašonėje).

“Vaporetų” eismas Didžiajame kanale.

Menas ir rūmai Kaip žinome, rūmų Venecijoje labai daug, dažnuose dar yra kokia nors ekspozicija, taigi galima suderinti senovinio interjero detalių ir meno kūrinių apžvalgą. Pavyzdžiui, Ca’D’Oro rūmų pirmas aukštas žavi nuostabiomis mozaikinėmis grindimis, pro kitų aukštų balkonų kolonadą galima grožėtis Didžiojo kanalo vaizdais. Rūmų viduje puikūs venecijiečių tapytojų darbai, keramika, rasta Venecijos lagūnoje.

Vertinga tapybos kolekcija garsėja Akademijos galerija (it. Gallerie dell’Accademia). Čia eksponuojami Giovanni Bellini, Vittore Carpacci,

Įspūdis toks, kad kažkas šią miesto dalį paliko tau, todėl gali netrukdomas pabūti vienas.

Giorgione, Paolo Veronese, Tintoretto, Tiziano ir kitų garsių menininkų kūriniai, turėję įtakos visai Europos tapybos istorijai.

Verta pamatyti tuos savitus, kartais milžiniško dydžio Venecijos meistrų paveikslus, kuriuose ir šventųjų, ir miesto gyvenimas atrodo savaip jaukus. Spalvų juose netrūksta - net angeliukai gali būti raudoni nuo galvos iki sparnų.

Dar vienuose rūmuose - Palazzo Grassi - neseniai atidaryta žinomo

Ca’D’Oro rūmų balkone. šiuolaikinio menininko Rudolfo Stingelio paroda. Jo projektas pritaikytas specialiai šiam statiniui. Įspūdinga: visos rūmų erdvės, ne tik grindys, bet ir sienos, išklotos vien rytietiškų motyvų kilimais, didžiulėse ryškiose plokštumose - menininko darbai, tarsi pilki svetimkūniai.

Kur atostogų nuotaika Kitas Venecijos kampas - Cannaregio - rūmų didybe negarsėja, bet ten tarp rusvų, saulės nutviekstų pastatų, senų bažnyčių labai ramu ir tylu, tik retkarčiais kas nors praeina. Įspūdis toks, kad kažkas šią miesto dalį paliko tau, todėl gali netrukdomas pabūti vienas (atsakymas tiems, kuriuos erzina didžiuliai turistų srautai). Beje, šiame rajone XVI-XVIII amžiais buvo įsikūręs žydų getas, kaip teigiama, seniausias pasaulyje.

Jį garsino ir Williamo Shakespeare’o komedija “Venecijos pirklys”.

Gal taip tik sutapo, kad ir kava šiame rajone atrodė gardžiausia, ir nuotaika - geriausia.

Laukiant norinčiųjų plaukti gondola.

Atostogų atmosferą dar geriau pajunti Murano ir Burano salose, į kurias visai nesudėtinga nuplaukti viešuoju vandens transportu. Murano sala garsėja nuostabiais stiklo meistrų dirbiniais. Kai pasivaikščioji po privačias menininkų galerijas ir parduotuvėles, apžiūri įspūdingus stiklo kūrinius viešose miestelio erdvėse, keliose dirbtuvėse stebi, kaip iš karšto stiklo burbulų atsiranda simpatiški arkliukai, į saloje įsikūrusį Stiklo muziejų nebesinori.

Išskirtinai graži pasirodė labai sena Murano Šv. Marijos ir Šv. Donato bažnyčia su romantišku vidaus kiemu. Tas grožis - ir dėl jos stiklo sietynų. Jie puošė ir svarbiausią kitos salos - Burano Šv. Martino bažnyčią, bet čia itin įstrigo šventovės puošyba kraujo raudonumo kalijomis. Žinoma, į Buraną pirmiausia vykstama dėl kitko - spalvingų, ryškių tarsi žaislinės kaladėlės namukų, sulipdytų vienas prie kito. Ant išorinių palangių - vazonėliai, ant sienų - skalbiniai, virš įėjimo durų - medžiaginės užuolaidos. Nepakartojama.

•

16

2013 05 03 Lietuvos žinios

Renginiai

Parodos VILNIUS GALERIJA VARTAI Tapytojos Aistės Kirvelytės piešinių paroda “Vilniaus atvirukai”.

MODERNAUS MENO CENTRAS Sofijos Bos (Nyderlandai) paroda “Išsipildymas”.

VDU GALERIJA “AKADEMIJA” Giedriaus Jonaičio paroda “Mashup”.

LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOS VRUBLEVSKIŲ BIBLIOTEKA Krzysztofo Gieraltowskio fotografijų paroda “Lenkijos asmenybės”.

VDA TEKSTILĖS GALERIJA “ARTIFEX” Vlado Oržekausko personalinė paroda “Remake”.

PROSPEKTO FOTOGRAFIJOS GALERIJA Kristofo Manuelio Miulerio (Vokietija) fotografijų paroda “Kaip mes susitikome”.

RAŠYTOJŲ KLUBAS Dailininkės Ievos Babilaitės-Ibelhauptienės dviejų knygų iliustracijų paroda “Švytintis Vilnius” ir “Vaizdai iš gyvenimo bobulytės ir kt.”.

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų darbuotojų tapybos ant šilko paroda.

GALERIJA “MENO NIŠA” Dailininko Naglio Ryčio Baltušniko paroda “79,99”.

VILNIAUS ROTUŠĖ Audronės Vaupšienės paroda “Iš vidaus”.

“LIETUVOS AIDO” GALERIJA Lino Leono Katino tapybos paroda “Taraxacum (paprastoji kiaulpienė)”.

GALERIJA “ARKA” Rimto Tarabildos jubiliejinė paroda “Kryžkelių atmintis”.

Metinė apžvalginė Vilniaus tapytojų paroda “Skrydis”, skirta S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio per Atlantą 80-osioms metinėms paminėti.

GALERIJA “KUNSTKAMERA” Paroda “Pasitraukimai. Abstrakcija išeivijos dailėje”.

VILNIAUS VAIKŲ IR JAUNIMO GALERIJA Dailininkės, dailės mokyklos ir vaikų meno galerijos vadovės Jūratės Stauskaitės akvarelinių piešinių paroda “Lengvai”.

LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKA Paroda “Apie knygą - atvirukuose” (iš Birutės ir Dariaus Railų atvirukų kolekcijos).

Daivos Masiulienės piešinių akrilu paroda “Spalvoti motyvai”.

KAUNO APSKRITIES VIEŠOJI BIBLIOTEKA Dailininko Viliaus Ksavero Slavinsko tapybos darbų paroda “Paslapties nuojautos” Meno albumų kolekcijos “Art” iš Prancūzų instituto Lietuvoje mediatekos.

GALERIJA “AUKSO PJŪVIS” Arvydo Poškos keramikos paroda “02P13(588889)”.

M.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA Paroda “Pusryčiai ant žolės. Europos modernizmo grafikos darbai iš Lietuvos muziejų rinkinių”.

Dešimtojo fotomeno festivalio “Kaunas photo” pagrindinė paroda “Ačiū už sveikinimus!”.

Pakeista ir atnaujinta XVI-XVIII a. Italijos dailės ekspozicija NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS Paroda “Tautų arenoje. Paryžius 1937”.

NACIONALINIS KAUNO DRAMOS TEATRAS Adolfo Valeškos vitražų projektų paroda.

KLAIPĖDA

Vilniaus galerijoje “Arka” R.Tarabildos paroda “Kryžkelių atmintis”.

NACIONALINĖ DAILĖS GALERIJA Tapytojos Marijos Teresės Rožanskaitės paroda “Rentgenogramos”.

Skulptoriaus Stanislovo Kuzmos paroda “Skulptūra + 5425 dienos”. ŠIUOLAIKINIO MENO CENTRAS Paroda “Ritualinis kambarys”.

Gintaro Didžiapetrio paroda “Spalva ir prietaisas”.

GELEŽINKELIŲ MUZIEJUS Meninio projekto “Sankt Peterburgo - Varšuvos geležinkelis” paroda “Visaginas - Turmantas Kurcumas - Daugpilis. Paribiai”.

BAŽNYTINIO PAVELDO MUZIEJUS Paroda “Relikvijos ir relikvijoriai”.

LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUS. NAUJASIS ARSENALAS Paroda “Vaikystės mūsų kraštas”.

Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės istorija Lietuva carų valdžioje Lietuvių liaudies menas Kryždirbystė

ŠV. JONO GATVĖS GALERIJA Rasos Staniūnienės personalinė tapybos paroda “Tėviškės žemė”.

TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS Numizmatikos paroda “Gloguvo lobis”.

Paroda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai” Paroda “Secesijos mada” iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos.

KAUNAS KAUNO “ŽALGIRIO” ARENOS PARODŲ ERDVĖ Kauniečio menininko Aido Ryčio Vasiliausko ūrybos paroda “Iš žemės ir vandens”.

KAUNO KLINIKŲ RADIOLOGIJOS KLINIKOS BRANDUOLINĖS MEDICINOS SKYRIUS Daliutės Ivanauskaitės grafikos paroda “Dedikacija laikui”.

KAUNO PAVEIKSLŲ GALERIJA Paroda “Zenonas Varnauskas - Kauno mokyklos maestro”.

KLAIPĖDOS GALERIJA Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakulteto studentų odininkų paroda “Odos odisėja”.

KLAIPĖDOS KULTŪRŲ IR KOMUNIKACIJŲ CENTRAS Pirmoji projekto “Pažadas. Pirma triuko dalis” paroda/epizodas “Sėdint kambaryje girdžiu fontaną”.

KLAIPĖDOS APSKRITIES VIEŠOJI I.SIMONAITYTĖS BIBLIOTEKA Paroda “Žmonės palikę pėdsaką Klaipėdoje” Gilles Vuillard tapybos paroda “Nebula”.

PANEVĖŽYS PANEVĖŽIO FOTOGRAFIJOS GALERIJA Sauliaus Kruopio fotografijų paroda “Mano paslaptis - Indija”.

PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUS Irenos Šeduikienės tapybos darbų paroda.

Paroda “Panevėžio urbanistikos raida 1918-1940 metais”.

Paroda “Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio”.

PASIPRIEŠINIMO SOVIETINEI OKUPACIJAI IR SĄJŪDŽIO MUZIEJUS Paroda “Sąjūdžio žingsniai”.

DRUSKININKAI M.K.ČIURLIONIO MEMORIALINIS MUZIEJUS Paroda “Sesuo rūpintojėlė”, skirta M.K.Čiurlionio sesers Valerijos Čiurlionytės-Karužienės atminimui.

V.K.JONYNO GALERIJA Virginijaus Sutkaus paroda “Apšviestos struktūros”.

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJA Paroda “Būti savimi, išlikti ir augti”.

Paroda “Objektai neobjektai ir dar kitokie objektai - 2”.

Kauno menininkų Jovitos Aukštikalnytės, Agnės Deveikytės ir Sauliaus Paliuko paroda “3.3”.

CHAIMO FRENKELIO VILA Tarptautinė paroda “1863 metų sukilimas: veidai, vardai, istorijos”.

Nuolatinės ekspozicijos “Provincijos dvaras ir miestas”, “Žydų kultūros paveldas Šiauliuose: pirkliai Frenkeliai”, “Daiktai, kurie kalba”.

DVIRAČIŲ MUZIEJUS Sigito Kučo fotografijų paroda “Kelionė dviračiais iš Pekino į Londoną”.

Nuolatinė ekspozicija “Dviratis ir Lietuva”.

RADIJO IR TELEVIZIJOS MUZIEJUS Paroda “Radijo ir televizijos muziejui - 30”.

Garso ir vaizdo atkūrimo prietaisų ekspozicija

Nacionaliniame Kauno dramos teatre A.Valeškos vitražų projektų paroda.

Koncertai VILNIUS NACIONALINĖ FILHARMONIJA 4 d. 19 val. Koncertuoja Lietuvos kamerinis orkestras, Kauno valstybinis choras ir instrumentinis ansamblis: Valentinas Gelgotas (fleita), Darius Gedvilas (fleita), Vidutis Lubauskas (anglų ragas), Eugenijus Paškevičius (obojus), Gediminas Derus (violončelė); solistai: Asta Krikščiūnaitė (sopranas), Rita Novikaitė (mecosopranas), Mindaugas Zimkus (tenoras), Liudas Mikalauskas (bosas). Dirigentas Petras Bingelis 5 d. 12 val. Teatralizuotas koncertas “Mamytė - ryto spindulėlis”. Dalyvauja Vilniaus Ąžuoliuko muzikos mokyklos I-IV klasių chorai, Vilniaus mokytojų namų “Ąžuoliuko” mažylių choras, Vaidotė Benaitienė (gitara), Dalė Juozapavičiūtė (fleita), Simonas Štaras (fleita) ŠV. JONŲ BAŽNYČIA 4 d. 18 val. Koncertas “Ave Maria”. Dalyvauja Julija Karaliūnaitė (sopranas) ir vargonininkas iš Italijos Gianluigi Spaziani VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI 3 d. 18 val. Muzikos dueto “Volumetears” koncertas 5 d. 14 val. Didžiojoje salėje. Alekso Lemano koncertas “Gražiausios dainos mylimoms mamoms” SALĖ PIANO.LT 3 d. 19 val. Koncertuoja Mami Nišio (fortepijonas, Japonija), Makio Horie (violončelė, Japonija) ir Robertas Grod (violončelė) PRAMOGŲ ARENA 4 d. 19 val. Šokių ir muzikos šou “Lord of the Dance” SIEMENS ARENA 3 d. 19 val. “My Dream” - garsiausias pasaulyje Kinijos neįgaliųjų meno trupės pasirodymas KLUBAS “BRODVĖJUS” 4 d. 21 val. Grupės “Rondo” koncertas MUZIKINIS TEATRAS IR KLUBAS “NEW YORK” 3 d. 18 val. Amerikiečių sunkiosios muzikos grupės “Agalloch” koncertas ALAUS NAMAI 4 d. 21 val. Koncertuoja dainuojantys mimai “Neteisėtai Padaryti”

KAUNAS KAUNO FILHARMONIJA 5 d. 17 val. Koncertuoja Kauno miesto simfoninis orkestras. Dirigentas Kaspar Zehnder (Šveicarija) KAUNO ŽALGIRIO ARENA 3 d. 20 val. Šokių ir muzikos šou “Lord of the Dance”

5 d. 17 val. Didysis Motinos dienos koncertas MUZIKINIS KLUBAS “PUNTO JAZZ PALĖPĖ” 4 d. 21 val. Grupės “Movo” debiutinio albumo “Mano aš” pristatymas

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 3 d. 18 val. Koncertuoja Kauno miesto simfoninis orkestras ir Arthuras Spirkas (vaizdo projekcija).

Dirigentas Kasparas Zehnderis (Šveicarija)

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ KONCERTŲ SALĖ “SAULĖ” 3 d. 19 val. Alinos Orlovos koncertas ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS 3 d. 18 val. “Bumcės klubo” dovana Mamoms muzikinis spektaklis 4 d. 16 val. Šokių ansamblio “Želmenėliai” koncertas “Tu - vyturio giesmė” 5 d. 17 val. Vakaronė. Groja grupė “Perfekt”

PANEVĖŽYS PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI 3 d. 18 val. Vakaronė su Laima Žemaityte “Visų laikų geriausios dainos” PANEVĖŽIO CIDO ARENA 5 d. 16 val. “Chorų karų” dalyvių koncertas

PALANGA MUZIKOS KLUBAS “VANDENIS” 3 d. 21 val. Grupės “Rockabilly Apple” koncertas 4 d. 20 val. Grupės “Bon Jeans” koncertas

DRUSKININKAI DRUSKININKŲ KOLONADA 3 d. 21 val. Koncertuoja duetas “Music Time”: Eglė Sakavičienė (smuikas) ir Algis Sakavičius (klavišiniai) 4 d. 21 val. Grupės “Biplan” akustinis turas “Amore”

TRAKAI TRAKŲ PILIES DIDŽIOJI MENĖ 5 d. 16 val. Koncertuoja Valstybinis Vilniaus kvartetas, Saulius Astrauskas (mušamieji) ir Arnoldas Gurinavičius (kontrabosas)

MAŽEIKIAI MAŽEIKIŲ KULTŪROS CENTRAS 3 d. 18 val. Koncertuoja Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir Jovita Vaškevičiūtė (mecosopranas). Dirigentas Robertas Šervenikas

Vilniaus klube “Brodvėjus” grupės “Rondo” koncertas.

2013 05 03 Lietuvos žinios

IŠNUOMOJAMOS ADMINISTRACINĖS PATALPOS Vilniuje, Žvėryne, Kęstučio g.: IV aukšte - 130 kv. m bendro ploto.

Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų.

Galima naudoti atskirus kabinetus.

Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą.

Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas, • maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis: mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

BUTAI PARDUODA

Butą be patogumų (kaina - 40 000 Lt) arba kambarį bendrabutyje Naujojoje Vilnioje. Tel. 8 630 40 583.

1 kambario (20,7 kv. m) butą Vilniuje, Prūsų g. (kaina - sutartinė, be tarpininkų).

Tel. 8 679 92 65.

1 kambario butą (kaina - 45 000 Lt) arba 2 kambarių butą (kaina - 90 000 Lt) Naujojoje Vilnioje. Tel. 8 605 56 515.

2 kambarių butą Vilniuje, Šeškinėje (galima keisti į kitą butą). Tel. 8 601 77 497.

3 kambarių butą (kaina - 115 000 Lt) arba 4 kambarių butą (atliktas euroremontas) Naujojoje Vilnioje. Tel. 8 647 94 725.

4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuonių butų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m, kambariai nepereinami, yra du įstiklinti balkonai, kaina - 125 000 Lt).

Tel. 8 699 75 245.

PERKA

1 arba 2 kambarių butą Naujojoje Vilnioje. Tel. 8 630 40 583.

1 arba 3 kambarių butą Vilniuje, Šeškinėje arba Fabijoniškėse. Tel. 8 647 94 725.

Skubiai sutvarkytą 1 kambario butą Vilniuje (kaina - apie 40 000 Lt).

Tel. 8 686 20 875.

NAMAI, PATALPOS

Klasifikuoti skelbimai Sodybą Viesų k., prie Širvintos upės, 5 km nuo Širvintų Ukmergės link (yra 4,08 ha žemės, gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, šulinys, šalia asfaltuotas kelias, netoliese parduotuvė, kaina - sutartinė).

Tel. (8 5) 273 2008.

14,3 a namų valdą naujų namų kvartale Vilniuje, S.Vorotinskio g. (10 km nuo centro, yra elektra, galima statyti dvibutį namą, 1 a kaina - 7500 Lt, be tarpininkų).

Tel. 8 656 17 413.

12 a namų valdą Vilniuje, Antakalnio sen., Rokantiškių g. (7 km nuo centro, kaina - 127 000 Lt, be tarpininkų). Tel. 8 682 46 203.

TRANSPORTO PRIEMONĖS PERKA

Automobilį (1988-2011 m.).

Tel. 8 675 71 505.

STATYBINĖS MEDŽIAGOS PARDUODA

Pigiai tris naudotus plastikinius langus (184x140 cm). Tel. 8 682 46 745.

PASLAUGOS

Prijungiu, taisau automatines skalbykles.

Suteikiu garantiją. Konsultuoju įsigyjant naują, su transportavimo defektais arba naudotą buitinę techniką.

Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

MEDICINOS PASLAUGOS

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

STATYBA IR REMONTAS

Klijuojame plyteles, montuojame gipskartonį, tinkuojame, betonuojame grindis, atliekame kitus statybos darbus.

Tel. 8 609 91 421.

IEŠKO DARBO

Vyras - darbo statybose arba buityje.

Tel. 8 683 43 033.

Moteris gali prižiūrėti pagyvenusį žmogų arba vaiką. Vilnius, tel. 8 605 56 515.

SIŪLO MOKYTIS

Groti gitara, bosine gitara, mušamaisiais ir dainuoti. Tel. 8 616 43 418. El. p.info@kvarta.lt

LEIDINIAI PARDUODA

SODYBOS, SKLYPAI

Parduodu naujus žvejybos tinklus (kaina 60-80 Lt), tinklus nuo paukščių bei šiltnamiams dengti (4 m pločio, 1 m kaina 7 Lt). Tel. 8 670 99 923.

Parduodu naujus čekiškus klausos aparatus (kaina - 70 Lt), naujus dažų purkštuvus „Paint Zoom“ (kaina - 150 Lt).

Tel. 8 670 99 923.

Parengta UAB „Prienų energija“ planuojamos ūkinės veiklos (4,9 MW galios biokuro katilinės statyba ir rekonstravimas Ryto g. 5, Lentvaryje) poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita

ĮVAIRŪS

Parduodu rankinę siuvamąją mašiną (kaina - 120 Lt) ir naudotą vyrišką dviratį (kaina - 120 Lt).

Panevėžys, tel. 8 611 36 787.

Parduodu presą aliejui spausti, 15 kW 1500 aps. variklį. Tel. 8 614 86 727.

Perku aliuminio pudros ar bronzos miltelius (pigmentą). Galiu pasiimti pats.

Tel. 8 615 25 666.

PRANEŠIMAI

Pranešame kad 2013 05 11 d. 9.00 val. bus vykdomi kadastriniai matavimai sklypų kad. Nr. 4150/0400:0009 ir 4150/0400:0011 Vilniaus r. Medininkų k., priklausančių EDVARDUI JELINSKIUI. Nustatant ir suderinant sklypo ribą, į matavimus kviečiami gretimų sklypų savininkai. Kontaktai: Rinktinės g. 24, Vilniaus m., tel. (8 5) 250 5575, matininkas S.Lipeckij.

Užs. V-2104 PRANEŠIMAS. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2013 02 25 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-455 patvirtintas žemės sklypo Nr. 4142/0700:0028, esančio Šumsko pl. 209, Juodalaukio k., Šatrininkų sen., Vilniaus r., formavimo ir pertvarkymo projektas, pagal kurį sklypas dalijamas į devynis sklypus.

Sklypų pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis - žemės ūkio paskirties žemė. Planavimo organizatoriai H.Pavtelis, L.Žilionis, L.Valentinovič, T.Pavtel, A.Achramenko, L.Achramenkienė, R.Puzyriova, V.Puzyriov, L.Karazinienė; rengėjas - UAB „Baltijos matavimų organizacija. Užs. LM-2522

2013 03 21 tarp Aleksandr Molodych, gimimo data 1980 03 31 (kreditorius) ir UAB „REALM JURIDICAL“, į. k. 302046565, adresas: Laisvės pr. 123, Vilnius (reikalavimo įgijėjas) sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 333, kurios pagrindu kreditorius perleido reikalavimo įgijėjui 68.347,80 Lt skolos ir kitų su skola susijusių mokėjimų reikalavimo teisę išieškoti iš Povilo Veličkos, gimimo Užs. R-264 data 1980 07 07.

PARDUODA

Parduodamos 77/100 dalys stovėjimo aikštelės Klaipėdoje, bendras plotas 483 kv. m. Kaina - 24 010,00 Lt. Tel. 8 679 27 852.

Užs. LM-2669 Sodybą Kaune, Romainiuose (yra mūrinis 2 aukštų namas, 2 aukštų ūkinis pastatas, du garažai, 25 a žemės, kaina - 320 000 Lt).

Tel. 8 611 36 787.

Du gretimus sodo sklypus su nameliais Naujojoje Vilnioje (galima pirkti ir atskirai).

Tel. 8 626 51 243.

17,5 a žemės sklypą Plungės centre (per 200 m nuo bažnyčios, prie Babrungo upės, sklypas tarp gatvės ir upės, aplinkui privatūs mažaaukščiai namai. Nuotraukas galima pamatyti internete surinkus: http://my.mail.ru/mail/plunges/photo?album_id=slaitogatve. Tel. 8 674 62 186.

PRANEŠIMAS apie parengtą poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (PVSV) ataskaitą Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius: UAB „ViaModus“, adresas: Žilionių k., Šeduvos m. sen., Radviliškio r., adresas korespondencijai: Ozo g. 10A, LT-08200 Vilnius, tel. 8 611 55 432, faks. (8 5) 242 6311.

PVSV ataskaitos rengėjas: UAB „COWI Lietuva“, Ukmergės g. 369A, Vilnius, tel. (8 5) 210 7610, faks. (8 5) 212 4777, el. p.: info@cowi.lt.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: biodujų jėgainės statyba.

Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Žilionių k., Šeduvos m. sen., Radviliškio r.

Trumpas planuojamos ūkinės veiklos aprašymas: UAB „ViaModus“ nuomojamame 1,5 ha ploto sklype planuoja vykdyti biodujų gamybą iš karvių mėšlo ir vietinių ūkininkų tiekiamos kukurūzų masės bei žolės siloso. Biodujos bus panaudojamos 1 MW galios kogeneraciniame įrenginyje šiluminės ir elektros energijos gamybai.

Susipažinti su PVSV ataskaita galima iki viešo susirinkimo: UAB „COWI Lietuva“, Ukmergės g. 369A (8 a.), Vilnius, tel. (8 5) 210 7558, faks. (8 5) 212 4777, el. p.: daba@cowi.lt, ir Šeduvos m. seniūnijoje, Laisvės aikštė 6, Šeduva.

Viešas visuomenės supažindinimas su poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita įvyks 2013 m. gegužės 20 d. 13.00 val. Radviliškio r., Šeduvos m. seniūnijoje, Laisvės aikštė 6, Šeduva.

Pasiūlymus dėl PVSV ataskaitos galima teikti: PVSV dokumentų rengėjui ir ūkinės veiklos organizatoriui.

Užs. R-258

Pilną Pasaulinės fantastikos aukso fondo (PFAF) knygų kolekciją (kaina - 1800 Lt).

Vilnius, tel. 8 670 03 363.

PARDUODA

50 kv. m namą Vilniuje, Salininkuose (yra neprivatizuotas 18,5 a žemės sklypas).

Tel. 8 601 77 497.

17

ATRANKOS IŠVADA Dėl Kaišiadorių r. Žiežmarių smėlio telkinio naudojimo poveikio aplinkai vertinimo 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: Valstybės įmonė „Kauno regiono keliai“, I.Kanto g., LT-44296 Kaunas, tel. (8 37) 20 23 40, faks. (8 37) 32 24 69, el. p.: info@krk.lt.

2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: Kaišiadorių r. Žiežmarių smėlio telkinio naudojimas.

3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Kaišiadorių r., Žiežmarių sen., Triliškių k., kitos paskirties naudingų iškasenų teritorijos žemės sklypas kad. Nr. 4958/0001:129, plotas 4,6765 ha.

4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atrankos išvada 2013 02 08 Nr. 10/PAV)-D2-379 „Dėl Kaišiadorių r. Žiežmarių smėlio telkinio naudojimo poveikio aplinkai vertinimo“, priimta atrankos išvada: planuojamam Žiežmarių smėlio telkinio naudojimui poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

5. Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima kreipiantis į naudojimo projekto rengėją UAB „Sweco hidroprojektas“ adresu: A.Strazdo g. 22, LT-48488 Kaunas, tel. (8 37) 22 10 56, faks. (8 37) 32 15 01, el. paštas: kaunas@sweco.lt.

6. Pasiūlymai persvarstyti atrankos išvadą teikiami Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo adresu: Rotušės a. 12, LT-44279 Kaunas, tel. (8 37) 32 07 04, faks. (8 37) 32 08 54, el. paštas: kauno.raad@krd.am.lt.

7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo PAV dokumentų rengėjo adresu: UAB „Sweco hidroprojektas“, A.Strazdo g. 22, LT-48488 Kaunas, tel. (8 37) 22 10 56, faks. (8 37) 32 15 01, el. paštas: kaunas@sweco.lt, arba Kauno regiono aplinkos apsaugos departamente adresu: Rotušės a. 12, LT-44279 Kaunas, tel. (8 37) 32 07 04, faks. (8 37) 32 08 54, el. paštas: kauno.raad@krd.am.lt.

Direktorius Skirmantas Pocius Užs. LM-2665 Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas

Planuojamos ūkinės veiklos (PŪV) organizatorius: UAB „Prienų energija“, Statybininkų g. 6, LT-59131 Prienai, tel./faks. (8 319) 60 235, el. paštas: info-pe@e-energija.lt.

Ataskaitos rengėjas: UAB „R.A.C.H.E.L. Consulting“, S.Žukausko g. 33-53, LT-09129 Vilnius, tel. (8 5) 278 9595, faks. (8 5) 277 8195.

Planuojama ūkinė veikla (PŪV): 4,9 MW galios biokuro katilinės statyba ir rekonstravimas Ryto g. 5, Lentvaryje.

Planuojama 4,9 MW galios biokuro katilinės statyba ir rekonstravimas.

Rekonstruojant ir statant biokuro katilinę, numatoma atlikti šiuos darbus: • Atjungti senus bei susidėvėjusius katilus: kieto kuro - KAITEC-20 ir dujinis DEV 16/14; • Katilinėje šilumos gamybai yra projektuojamas biokuru kūrenamas 4,95 MW galios katilo agregatas su vandens šildymo katilu, ardynine pakura (pritaikyta deginti biokurą - skiedrą, miško kirtimo atliekas) bei kitais įrengimais reikalingais saugiai ir patikimai eksploatacijai; • Per metus planuojama sudeginti 8363 t biokuro; • Katilinės pajėgumas pagal vartotojų poreikį - 19200 MWh šilumos per metus.

Rekonstravus ir įrengus naują biokuro katilinę, kieto kuro katilas KAITEC-20 bei dujinis katilas bus atjungti, vienas dujinis katilas bus paliktas kaip rezervinis. Dujinis ir planuojamas 4,9 MW biokuro katilas kartu niekada neveiks.

Aplinkos oro teršalų (kietųjų dalelių, anglies monoksido, lakiųjų organinių junginių, azoto oksidų), sąlygojamų planuojamos ūkinės veiklos, koncentracijos neviršija jiems nustatytų ribinių verčių įmonės teritorijos ribose.

Planuojamos ūkinės veiklos triukšmo lygis už įmonės teritorijos ribų neviršys ribinių triukšmo verčių taikomų gyvenamajai teritorijai.

Ataskaita viešai eksponuojama nuo 2013 m. gegužės 3 d. iki 2013 m. gegužės 16 d. (imtinai) Lentvario seniūnijoje (adresas: Klevų al. 47A, Lentvaris, 2 aukštas) darbo dienomis nuo 8.00 iki 17.00 val.

Viešas visuomenės supažindinimas su ataskaita vyks 2013 m. gegužės 17 d. Lentvario seniūnijoje (adresas: Klevų al. 47A, Lentvaris, 2 aukštas) 16.30 val.

Iki viešo visuomenės supažindinimo su ataskaita susirinkimo, pasiūlymus teikti UAB „R.A.C.H.E.L. Consulting“ (adresas: S.Žukausko g. 33-53, LT-09129 Vilnius, tel. (8 5) 278 9595, el. paštas: info@rachel.lt).

Užs. LM-2658

INFORMACIJA apie miško įveisimo ne miško žemėje atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB „Zalepūgų plantacija“, Naujininkų k. 3, Pagėgių sav., tel. 8 613 55 308, ir UAB „Gilinis“ Pramonės g. 4A, Plungė, tel 8 686 02 240.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: miško įveisimas ne miško žemėje.

Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Telšių aps., Plungės r., Žlibinų sen., Zalepūgų k., sklypas Nr. 6830/0002:267.

Atsakingos institucijos LR Aplinkos ministerijos Šiaulių RAD priimta atrankos išvada 2013 03 19 Nr. (4)-SR-S-656 (7.1) aplinkai vertinimas neprivalomas.

Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima UAB „Zalepūgų plantacija“, Naujininkų k. 3, Pagėgių sav., tel. 8 613 55 308, ir UAB „Gilinis“, Pramonės g. 4A, Plungė, tel. 8 686 02 240, per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo.

Teikti pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui (M.K.Čiurlionio g. 3, Šiauliai, tel. (8 41) 59 64 26) per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo.

Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima Šiaulių RAAD (M.K.Čiurlionio g. 3, Šiauliai, tel. (8 41) 59 64 26), kreipiantis į planuojamos ūkinės veiklos organizatorių arba į projektuotoją G.Indrulėnaitės IĮ, adresu: Žadeikos g. 1B, Vilnius, tel. 8 600 05 575, per 10 darUžs. LM-2670 bo dienų nuo šio skelbimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 patvirtintomis projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos Žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbo pirkimo taisyklėmis (įskaitant vėlesnius jų pakeitimus) bei siekiant tinkamai pasiruošti projekto „TURIZMO PRIEMONIŲ NUOMOS CENTRO STEIGIMAS KAIMO VIETOVĖJE“ įgyvendinimui

UAB „PLAKIS“ skelbia pirkimo konkursą Pirkimo objektas: pramoginis laivas - 1 vnt.

Vokų su konkurso dokumentacija atplėšimo data: 2013 05 24, 13.00 val.

Atsiliepimus raštu prašome pateikti per 14 dienų nuo konkurso paskelbimo spaudoje dienos adresu: UAB „PLAKIS“ Vilniaus r. sav., Antežerių k.

Užs. LM-2671 Tel. 8 698 86 837, uabplakis@gmail.com.

18

2013 05 03 Lietuvos žinios

TV programos

PENKTADIENIS 3 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Stilius.

Gyvenimas” (k.)

11.00 “LRT Aktualijų studija”. Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 15.00 “Namelis prerijose” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.45 “Lietuvos tūkstantmečio vaikai” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Duokim garo!”

22.00 Loterija “Perlas” 22.10 “Duokim garo!” tęsinys 23.15 Trileris “Pinklėse” N-14 1.00 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 “Smalsutė Dora” 6.50 “Tomas ir Džeris” 7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris” (k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Žvaigždžių duetai”.

Istorija prasideda iš naujo (k.)

12.55 “Didžioji sėkmė”

13.25 “Kempiniukas Plačiakelnis” 13.55 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.00 “Tūkstantis ir viena naktis” N-7 17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2 Penktadienis” N-7 21.00 “Farai” N-14 22.00 Veiksmo f.

“Mirtinas smūgis” N-14 23.55 Siaubo trileris “Pandorum” S 2.05 “Mentalistas” (k.) N-7

TV3 6.45 “Teleparduotuvė” 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Smurfai” 8.00 “Detektyvas Monkas” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.05 “Kas nori nužudyti Mią?”

11.00 “Chorų karai” 14.00 “Čipas ir Deilas skuba į pagalbą” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Natalija” 16.00 “Ašarų karalienė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija 17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.30 TV3 20-mečio iškilmės.

Raudonasis kilimas.

Tiesioginė transliacija 18.45 TV3 žinios 19.20 TV3 20-mečio iškilmės.

Tiesioginė transliacija

22.00 Drama “Neliečiamieji” 0.20 Romantinė drama “Ana Karenina”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 Nacionalinė loterija 7.05 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Juoko kovos” (k.) N-7 9.00 “Gyvenimo spalvos” (k.)

10.00 “Plėšrūnai.

Paslaptingosios gorilos” (k.) N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Pasiklydusi širdis” N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Brolis už brolį” (k.) N-7 15.00 “Taip. Ne” (k.)

16.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 17.00 “Muchtaro ugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Brolis už brolį” N-7 19.25 “Auksarankiai” N-7 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Komikų klubas” N-7 21.30 Detektyvas “Ginklas” N-14 23.15 “Amerikietiškos imtynės” N-14 0.15 “Brolis už brolį” (k.) N-7 1.15-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Geniuko Vudžio šou” 8.15 “Betmenas iš ateities” 8.40 “Drakonų kova Z” N-7 9.05 “Draugai V” N-7 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “Šnipų žaidimai” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 11.50 “Namai, kur širdis” N-7 13.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Kas namie šeimininkas?” 16.30 “Šeimynėlė” N7 17.00 “Pasaulio Gineso rekordai” 18.00 “Arti namų” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Detektyvas “Midsomerio žmogžudystės. Pamoka, privertusi žudyti” N-14 23.00 Komedija “Uodega vizgina šunį” N-7 0.55 “Ties riba” N-14

LRT kultūra 8.00 “Aivenhas” 8.30 “Kaimo akademija” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Iššūkis žvaigždėms” (k.) 12.30 “Legendos” (k.) 13.15 “Šnipai” N-7 14.10 “Asistentas vienai dienai” (k.) 15.00 “Durys atsidaro” 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.)

17.40 Žinios (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus sąsiuvinis 18.15 “Keliaukim!” 18.45 Vilniaus “Lėlės” teatro spektaklis. Marcelijaus Martinaičio “Žemės dukra” 19.45 Animac. f. “Vaikystės dienoraštis”. Pagal M.Martinaičio eilėraštį “Rauda boružei. Vasaros sapnas” 19.55 Muzikinis f.

“Vakar ir visados” 21.00 Dok. f. “Filosofų garlaivis” 21.50 “Kai aš mažas buvau” 22.30 “Pergalės kaina” 23.00 “Džiazo vakaras”. XXV tarptautinis džiazo festivalis “Vilnius Jazz 2012”. “Vein” ir Janas Maksimovičius (Šveicarija/Lietuva) 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Mokslo ekspresas” 1.00 “Iššūkis žvaigždėms” (k.)

Lietuvos ryto TV 6.20 Programa 6.24 TV parduotuvė 6.40 “Reporteris” 7.25 “Siurprizas Mamai” 7.30 “Lietuva tiesiogiai” 8.05 “Nuoga tiesa” 9.50 “MAD MEN. Reklamos vilkai” N-7 10.55 Dok. f. “Stikliai”.

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS “Geležinis žmogus 3” (3D) - 11, 14.30, 17.45, 21.15 val.

“Geležinis žmogus 3” - 19 val.

“Mergvakaris Maljorkoje” - 13.30, 15.30, 17.30, 19.30, 21.40 val.

“Dykvietė” - 13.15, 15.45, 18.15, 20.30 val.

“Pats baisiausias filmas 5” - 14.30, 16.45, 19.15, 21.50 val.

“Transo būsena” - 16, 20.45 val.

“Piktieji numirėliai” - 21.30 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 12.15, 14.15, 16.30 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 10.15 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 14, 18.30 val.

Vienos svajonės istorija” 12.05 “Reporteris” 12.50 “TV pokštai” N-7 13.20 “Siurprizas Mamai” 13.25 TV parduotuvė 13.55 “Super L.T.” N7 15.00 Žinios 15.15 “TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Nužudyti Hitlerį”. 2 d. N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Nužudyti Hitlerį”. 2 d. tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.35 “Siurprizas Mamai” 18.40 “Mančesterio detektyvės” N-7 19.45 Žinios 20.20 Drama “Helena” N-7 22.55 “Siurprizas Mamai” 23.00 “MAD MEN. Reklamos vilkai” N-7

Balticum Auksinis 7.00 Trileris “Sąžiningas žaidimas” N-7 9.00 Trileris “Afera pagal Entonį Zimerį” N-7 11.00 Trileris “Išeities kodas” N-7 13.00 Drama “Susipynę išgyvenimai” N-7 15.00 Drama “Broliai” N-7 17.00 Trileris “Kuždesių sala” N-7 19.15 Komedija “Žvėrelių maištas” 21.00 Trileris “13” N-7 23.00 Trileris “Mačetė” S 1.00 Trileris “Vaiduoklis” N-7

Balticum TV 9.00 “Balticum TV” žinios 9.15 “Maisto detektyvai” 9.45 “Advokatė Lovinski” N-7 10.45 “Mūsų augintiniai” 11.15 “Karamelė” 12.15 Komedija “Mano geriausias meilužis” N-7 14.10 “Apgaulinga tiesa” N-7 15.10 “Burlaivių pėdsakais: jūrų mūšiai” 15.40 Komedija “Mergina vaikino kelnėse” 17.30 “Komanda Č” N-7 18.30 “Reidas” (k.)

19.00 “GSG 9: elitinis būrys” N-7 20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Įspūdingiausių interjerų dešimtukas” 20.45 “Užsispyrėlė” 22.35 “Balticum TV” žinios 22.50 Drama “Barbarosa” N-14

RTR Rossija 5.30 Vaid. f. “Respublikos turtas” 8.00 Vaid. f.

“Miestiečiai” 9.35 “Isajevas” 13.00 Žinios 13.20 N.Baskovo koncertas 14.55 Animacinis filmas 15.05 Kreivas veidrodis 17.05 Šventinis koncertas 19.00 Žinios 19.35 Vaid. f. “Maša ir lokys” 21.25 Vaid. f. “Diena bus šviesi” 1.05 Proturizmas

1.20 Vaid. f. “Meduoliai iš bulvių” 3.25 Vaid. f.

“Svetima giminė”

Viasat Sport Baltic 10.50 Tenisas. ATP 500 turnyro Barselonoje apžvalga 11.50 Ledo ritulys. Pasaulio čempionatas. Vokietija - Latvija 13.50 Ledo ritulys. Pasaulio čempionatas. Finalas 16.10 Ledo ritulys. Pasaulio čempionatas. Prancūzija - Slovakija. Tiesioginė transliacija 18.40 Futbolas. Anglijos premier lygos žurnalas 19.10 “Futbol Mundial” žurnalas 19.40 Futbolas. UEFA Čempionų lygos apžvalga 20.10 Ledo ritulys. Pasaulio čempionatas. Suomija - Vokietija. Tiesioginė transliacija 22.40 Ledo ritulys. Pasaulio čempionatas. Švedija - Šveicarija 0.40 Ledo ritulys. Pasaulio čempionatas. Čekija - Baltarusija

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškas motociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pagaminta? 12.40 Didžiosios statybos 13.35 Penktoji pavara 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Pavojingi skrydžiai 22.00 Eksperimentų laukas. Nebandykite pakartoti 23.00 Tai, kas baisiausia 0.00 Svetimkūniai 1.00 Pavojinga pakrantė

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Grifai gali išnykti 11.00 Kalėjimo sunkumai 12.00 NSO virš Europos 13.00 Paranormalūs reiškiniai 14.00 Lašišų reikšmė 15.00 Milžiniškos žuvys 16.00 NSO virš Europos 17.00 Paranormalūs reiškiniai 18.00 Paskutinės Trečiojo reicho paslaptys 19.00 Kalėjimo sunkumai 20.00 Kalintys užsienyje 21.00 Pabėgę iš kalėjimo 22.00 Tunų žvejyba 23.00 Kalintys užsienyje 0.00 Pabėgę iš kalėjimo 1.00 Nakties programa

Teatras OZO KINO SALĖ “Prie jūros” - 16.30 val.

“7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe” - 18 val.

MULTIKINO “Dykvietė” - 19.45, 22 val.

“Mergvakaris Maljorkoje” - 15.30, 17.30, 19.30, 21.30 val.

“Laukinės atostogos” - 17.30 val.

“Krudžiai” - 12.30, 14.45, 17.15 val.

“Valentinas vienas” - 12 val.

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Geležinis žmogus 3” (3D) - 11, 14.15, 17.45, 21 val.

“Geležinis žmogus 3” - 19 val.

“Mergvakaris Maljorkoje” - 10.45, 13, 15, 17.15, 19.30, 21.45 val.

“Olimpo apgultis” - 11.15, 16.15, 21.15 val.

“Dykvietė” - 16.55 val.

“Pats baisiausias filmas 5” - 21.50 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 12.30, 14.45 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 10.15 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 14, 18.50 val.

“Užmirštieji” - 11.45, 15, 18, 20.45 val.

“Krudžiai” - 13.15, 15.45, 18.15 val.

“Valentinas vienas” - 20.30 val.

ŠIAULIAI

“Olimpo apgultis” - 20 val.

“Užmirštieji” - 12, 14.45, 18, 21 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” - 11.15 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 11.30 val.

“Krudžiai” (3D) - 11.45 val.

“Krudžiai” - 12.45, 15, 17.15 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Geležinis žmogus 3” (3D) - 11.10, 14.30, 18, 21.30 val.

“Geležinis žmogus 3” - 13.30, 18.45 val.

“Dykvietė” - 17.40, 19.45, 22 val.

“Mergvakaris Maljorkoje” - 12.15, 14.30, 16.45, 19, 21.15 val.

“Pats baisiausias filmas 5” - 11.20, 16.30, 21.40 val.

“Laukinės atostogos” - 14.50, 17, 19.30, 22 val.

“Transo būsena” - 14.10, 16.30, 19.10, 21.45 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 13.10, 15.20 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 11 val.

“Niujorko šešėlyje” - 15.30, 18.20, 21.10 val.

“Teresės nuodėmė” - 13.10, 18.10 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 13, 15.50, 18, 20.40 val.

“Užmirštieji” - 11.45, 15, 18.15, 21 val.

“Krudžiai” - 11.30, 13.45, 16.15, 18.30, 20.45 val.

“Valentinas vienas” - 16, 20.50 val.

SKALVIJA “Pašėlę pirmieji metai” - 17 val.

“Stebėtojai - tai galia” - 19 val.

“Stebėtojai - tai realybė” - 20 val.

PASAKA “Sapnuoju, kad einu” - 17 val.

“Laukinės atostogos” - 17.30 val.

“7 dienos Havanoje” - 18 val.

“B.L.A.C.K” - 19 val.

“Pilnos rankos pistoletų” - 19.30 val.

“Optimisto istorija” - 20.30 val.

“Niujorko šešėlyje” - 21.30 val.

“Hičkokas” - 21.45 val.

“Pats baisiausias filmas 5” - 14.30, 16.45, 19, 21.15 val.

“Geležinis žmogus 3” (3D) - 10.45, 13.30, 16.15, 19, 20.30 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 11, 13, 15 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 10, 12.15, 14.15, 16.15 val.

“Piktieji numirėliai” - 20 val.

“Transo būsena” - 18.15, 22 val.

“Niujorko šešėlyje” - 17 val.

“Užmirštieji” - 16.15, 19, 21.45 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 11.15, 13.45 val.

“Krudžiai” - 11, 12, 13.15 val.

“Krudžiai” (3D)- 10.15, 12.30, 14.45 val.

FORUM CINEMAS “Geležinis žmogus 3” - 11.45, 14.45, 18, 21.15 val.

“Geležinis žmogus 3” (3D) - 20.15 val.

“Dykvietė” - 13.45, 16.15, 19, 21.30 val.

“Pats baisiausias filmas 5” - 15.15, 17.45 val.

KAUNAS CINAMON “Geležinis žmogus 3” (3D) - 16.05, 18.45, 21.30 val.

“Mergvakaris Maljorkoje” - 12, 16.30, 20.45 val.

“Dykvietė” - 21.15 val.

“Pats baisiausias filmas 5” - 14, 16, 18, 20, 22 val.

“Statyk už mėgstamiausią” - 11.55, 18.30 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 11.45 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 11, 13, 15, 17 val.

“Užmirštieji” - 21.45 val.

“Krudžiai” (3D) - 13.45 val.

“Krudžiai” - 12.30, 14.45, 17.15, 19.30 val.

“Gimtadienis” - 14.15 val.

“Valentinas vienas” - 19.05 val.

FORUM CINEMAS “Geležinis žmogus 3” (3D) - 11, 14.30, 18.30, 21.30 val.

“Dykvietė” - 14, 16, 18, 20.15 val.

“Mergvakaris Maljorkoje” - 17.30, 21.50 val.

“Pats baisiausias filmas 5” - 17, 19, 21 val.

“Laukinės atostogos” - 19.20, 21.40 val.

“Piktieji numirėliai” - 20.45 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 12.45 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 10.15 val.

“Užmirštieji” - 15, 18.15, 21 val.

“Krudžiai” - 10.45, 13.30, 16, 18.30 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Krudžiai” (3D) - 10.45 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 12.30 val.

“Geležinis žmogus 3” (3D) - 14.15, 16.40, 20.40 val.

“Mergvakaris Maljorkoje” - 19 val.

I SALĖ “Pabėgimas iš planetos Žemė” - 10 val.

“Sniego karalienė” - 11.35 val.

“Pats baisiausias filmas 5” - 13.05 val.

“Statyk už mėgstamiausią” - 16.20 val.

“Mergvakaris Maljorkoje” - 14.40, 18 val.

“Dykvietė” - 19.40, 21.20 val.

PANEVĖŽYS FORUM CINEMAS BABILONAS “Geležinis žmogus 3” - 14.20, 17.10, 20 val.

“Geležinis žmogus 3” (3D) - 20.50 val.

“Olimpo apgultis” - 18.30 val.

“Pats baisiausias filmas 5” - 15.30, 18.15 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 13 val.

“Užmirštieji” - 21.20 val.

“Transo būsena” - 15.20, 19.30 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 12.45, 15 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 10.30 val.

“Niujorko šešėlyje” - 13.30, 18.15 val.

“Užmirštieji” - 14.45, 17.45, 20.30 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 11.15, 16.15, 21.15 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” - 11.30 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.45 val.

“Krudžiai” (3D) - 13.10 val.

Spektaklis “Balta drobulė” Nacionaliniame dramos teatre.

VILNIUS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 4 d. 12 val. “Čipolinas” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 3 d. 18 val. Didžiojoje salėje. Kauno dramos teatras.

“Balta drobulė” 4 d. 16 val. Mažojoje salėje. “Hamletas mirė.

Gravitacijos nėra” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 3 d. 18 val. “Eglutė pas Ivanovus” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 4 d. 18.30 val. “Helgelando karžygiai” 5 d. 12 val. “Mama katinas” VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ” Mažoji salė 4 d. 12 val. “Kiškių sukilimas” KEISTUOLIŲ TEATRAS 3 d. 19 val. “Švęsti kosmose ir tvarte” 4 d. 18 val. Andriaus Kulikausko ir kompanijos koncertas “Visas aš (beveik)”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 3 ir 4 d. 18.30 val. “Velnio nuotaka” KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS 4 d. 12 val. “Kur dėmelė?”

5 d. 12 val. “Apapa” KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI 4 d. 19 val. Teatras “Jaja”. “Auksinė šventykla” KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ 5 d. 19 val. “Domino” teatras. “Striptizo ereliai”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 3 d. 18 val. “Vieną vasaros dieną” 4 d. 18 val. “Sriubinė” 5 d. 13 val. Koncertas “Graži istorija”. Dalyvauja Jūratė Būdriūnaitė, Vadimas Kamrazeris ir muzikos studija “Nieko tokio” 5 d. 12 val. “Grybų karas ir taika” MENŲ SPAUSTUVĖ 6 d. 12 val. Kišeninėje salėje. Stalo teatras.

Pasakų pirmadieniai mažyliams. Svečiuosimės peliuko namuose RAGANIUKĖS TEATRAS 4 d. 12 val. “Pifo nuotykiai” 5 d. 12 val. “Vilko ir lapės “draugystė” VILNIAUS KAMERINIS TEATRAS 4 d. 12 val. “Nulėpausio gimtadienis” ŪKIO BANKO TEATRO ARENA 5 d. 19 val. “Idioteatras”. “Ša, kalba mamos!”

MARIJOS IR JURGIO ŠLAPELIŲ NAMAS-MUZIEJUS 4 ir 5 d. 20 val. Muzikinis spektaklis “Post Scriptum”

KAUNAS

“Krudžiai” - 14, 16.15 val.

4 d. 18 val. “Naktis Venecijoje” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 3 ir 5 d. 18 val. “Šykštuolis arba melo mokykla” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 4 d. 18 val. “Rezervatas” KAUNO LĖLIŲ TEATRAS 4 d. 12 val. Mažojoje scenoje.

“Atostogos pas dėdę Titą” 5 d. 12 ir 14 val. Mažojoje scenoje.

“Meškiuko gimtadienis” KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS 3 d. 19 val. Anželikos Cholinos šokio teatras.

“Ana Karenina”

KAUNO DRAMOS TEATRAS 3 d. 18 val. Didžiojoje scenoje. Nacionalinis Vilniaus dramos teatras. “Bakchantės” 4 d. 18 val. Rūtos salėje. Nacionalinis Vilniaus dramos teatras. “Laiškai į niekur” 4 d. 15 val. Ilgojoje salėje. “Liūdnas dievas” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 3 d. 18 val. “Mieloji Čariti”

PANEVĖŽYS JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS

3 d. 12 val. Mažojoje salėje. “Anė iš Žaliastogių” 4 d. 17 val. “Jazminas” PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS 4 d. 12 val. “Mažoji fėja”

NAUJOJI AKMENĖ NAUJOSIOS AKMENĖS KULTŪROS CENTRAS 6 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

KELMĖ KELMĖS KULTŪROS CENTRAS 6 d. 18 val. “Domino” teatras.

“Langas į parlamentą”

2013 05 03 Lietuvos žinios

SAULĖ teka 5:39 leidžiasi 20:54 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

+7 Oslas

Antroji delčios diena

Delčia V 02

Jaunatis V 10

Priešpilnis V 17

+11 Helsinkis

+13

Stokholmas

Pilnatis V 24

+11

Dublinas +13 Šiauliai

+18 Londonas

+13 +2 +14 +2

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: debesuota su pragiedruliais, kai kur palis. Temperatūra dieną 13-14 laipsnių šilumos.

Bordo +14 +5

Kaunas VILNIUS

+23 +14 +5

Rytoj: debesuota su pragiedruliais, nelis.

Temperatūra naktį 3-7 laipsniai šilumos, dieną 15-17 laipsnių šilumos.

+16 Amsterdamas

+18

Ukmergė

Lisabona

Alytus Druskininkai

+14 +5

+18 Madridas

+18 Barselona

+9 Ryga

+11 Kopenhaga

+17 Paryžius

Kėdainiai +13 +2

+9 Sankt Peterburgas

Talinas

15:15

Palanga

19

Vilnius Minskas +18 +13 Varšuva +24

+16

Berlynas +14 Praha

+21 Miunchenas

+20 Nica

+24 Roma

+16 Maskva

+14

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +21 +22 +28 Bukareštas Varna Dubrovnikas +26 Sofija +23

+18

Stambulas +22

Malaga +24

123-ioji metų diena. Gegužės trečioji, penktadienis, penktoji 18-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 242 dienos.

Alžyras +18

Tunisas +24

Atėnai

+28 Larnaka

Vardadienį šiandien švenčia: Arvydas, Aleksandras, Jokūbas, Juvenalis, Kantvydė, Pilypas.

LŽ Geros dienos!

Kryžiažodis

Horoskopai Jautis 04 20 - 05 21

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Šios savaitės nugalėtoją skelbsime gegužės 20 dieną. Atsakymą siųskite el. paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Gegužės 2 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... ................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Įtampa nemenka. Geriau žinosite, ko nenorite, nei ko jums išties reikia. Nieko baisaus - jau ryt nuotaika bei vertinimai taps linksmesni ir viskas bus aiškiau.

Jautis. Gerų derybų metas - laiku nusileiskite, pasiūlykite, sutikite su kolegų pasiūlymais.

Orientuokitės į kitų interesus, jei norite, kad ši diena būtų smagi.

Dvyniai. Nepriekabiaukite, nepykite, nepradėkite aiškintis santykių, kol dešimtkart nepatikrinsite, ar esate teisūs. Vis dėlto tai puikus laikas aktyviai veiklai, kūrybai.

Vėžys. Jūsų nuotaika bus puiki, sėkmė lydės visą dieną. Švytėsite ir sulauksite aplinkinių simpatijų bei palaikymo. Geras laikas spręsti šeimos bei meilės problemas.

Liūtas. Tinka tvarkyti namų, šeimos reikalus - jie eisis gerokai lengviau ir sėkmingiau nei profesiniai. Neskubinkite įvykių - tuos darbus, kurie nesiseks, atidėkite.

Mergelė. Pavyks susitikti su reikalingais žmonėmis, gauti teigiamą atsakymą dėl jums svarbaus reikalo. Pasistenkite rytdienai neatidėti nė vieno skubaus darbo - įstrigsite.

Svarstyklės. Galima netikėta pagalba, nelauktos dovanos.

Tinka tvarkyti finansų ir verslo reikalus. Taip pat verta spręsti buities, šeimos narių problemas.

Skorpionas. Jūs energingi, žavūs, veiklūs. Dabar bus taip, kaip panorėsite, todėl drąsiai svajokite, ryžtingai norėkite. Šiandien tinka pradėti naujus darbus. Šaulys. Ganėtinai pasyvus metas - nieko nauja ir rimta nesiimkite. Stebėkite, kas vyksta, stenkitės kuo optimistiškiau viską vertinti.

Veikti pradėkite vėliau.

Ožiaragis. Gerų permainų, įkvepiančių naujienų ir lemtingų susitikimų diena. Daugiau bendraukite, domėkitės avangardiniais dalykais jūsų veiklos sferoje.

Vandenis. Rimtos veiklos metas. Tinka su vadovybe aptarti jūsų veiklos perspektyvas - gautais pažadais galite tikėti. Puiki proga problemas aiškintis su antrąja puse. Žuvys. Palanki diena - jūsų galimybės greičiausiai plėsis.

Priimkite gautus pasiūlymus. Šios dienos susitikimai ar užmegztos pažintys bus investicija į ateities darbus.

20

2013 05 03 Lietuvos žinios

Margumynai

Pagaliau vėl kartu

Gražių vyrų nereikia

Skyrybos su žmona amerikiečiui atsiėjo ir išsiskyrimą su mylimu augintiniu. Tačiau po penkerių metų nesimatymo šeimininkas ir jo papūga vėl kartu.

Vienas Montanos gyventojas pagaliau vėl kartu su papūga, kurią prarado išsiskyręs su žmona. Tos skyrybos vyko net prieš penkerius metus, visą tą laiką Mike’as Tayloras nesimatė su ara vardu Lav Lav. Mat papūga gyveno prieglaudoje. Buvusi M.Tayloro žmona pardavė paukštį, bet jį nusipirkusi moteris atidavė jį į prieglaudą, kai šis jai įkirto.

Prieglaudos darbuotojai sutinka, kad 25 metų Lav Lav - sunkaus būdo.

Papūgą pamatė vienas M.Tayloro bičiulis, ir šis nuėjo į prieglaudą. Pasak

jos darbuotojų, Lav Lav, regis, pažino šeimininką, nes jam pasirodžius labai pagyvėjo. Prieglaudos savininkė leido M.Taylorui pasiimti paukštį, nes vyras žinojo tokių dalykų, kokius gali žinoti tik tikrasis šeimininkas: kad Lav Lav viena akimi akla, moka pasakyti savo vardą, kuris angliškai reiškia meilę, mėgsta žaisti slėpynių.

M.Tayloras džiaugiasi, kad jo papūga jau kabo žemyn galva, leidžiasi pačiupinėjama už snapo, žaidžia ir atgavo visas kitas ankstesnes manieras. “Ji vėl yra savimi, - sakė apie papūgą M.Tayloras. - Ji nepamiršo.”

Aros - stambios ryškiaplunksnės papūgos, kilusios iš Pietų ir Centrinės Amerikos. Šie paukščiai labai imlūs, greitai visko išmoksta, o gerai prižiūrimi nelaisvėje gali išgyventi net iki 70 metų.

•

“Per daug gražus” poetas, aktorius ir fotografas O.B.Al Gala.

“Facebook”, news.yahoo.com, examiner.co.uk ir telegraph.co.uk nuotraukos

Saudo Arabijoje vyrai gali būti deportuoti iš šalies, jei yra pernelyg gražūs. Taip atsitiko trims Jungtinių Arabų Emyratų piliečiams, atvykusiems į kultūros renginių festivalį šioje valstybėje.

Kai balandžio viduryje Saudo Arabijoje prasidėjo kultūros festivalis, į jį atvykusi Jungtinių Arabų

Emyratų delegacija patyrė šoką, nes trims jos nariams buvo liepta tuoj pat palikti šalį. Arabų šariato gvardija, kitaip dar vadinama moralės policija, įsakė trims vyrams tuojau išvykti iš šalies, nes juos gali įsimylėti daugybė moterų.

Gandai apie tai pasklido po pasaulį, visiems pasidarė įdomu, kaip atrodo tie “per daug gražūs” vyrai.

Britų dienraštis “The Telegraph” išsiaiškino, kad vienas jų buvo Duba-

Žvaigždės dailino nykštukus

jaus poetas, aktorius ir fotografas Omaras Borkanas Al Gala. Internautai iš karto puolė ieškoti jo nuotraukų. Vieną pavyko rasti, nes ją su prierašu: “Čia tai, apie ką rašo visas pasaulis” į “Facebook” įdėjo pats O.B.Al Gala. Tad balandžio pabaigoje jau visi galėjo pamatyti, kaip atrodo moralės sergėtojus užrūstinęs “per daug gražus” vyras, nes O.B.Al Gala nepaneigė gando, kad tarp trijų deportuotųjų buvo ir jis.

•

M.Tayloras džiaugiasi susigrąžinęs Lav Lav.

Rusams gerti nebeduos Siautėjantys keleiviai sukėlė net 28 incidentus lėktuvuose, kurie skraido tarp Turkijos ir Rusijos. Labai liūdna, bet rusų turistams teks iškęsti kelionę be alkoholio.

Turkijos oro linijos, pavargusios nuo nuolatinio rusų keleivių girtavimo, žada uždrausti alkoholinius gėrimus reisuose į Rusiją. Vien pernai Turkijos oro linijų lėktuvuose, skraidančiuose tarp Turkijos ir Rusijos, 28 kartus teko kviesti policiją ir tramdyti alkoholio padauginusius nebevaldomus keleivius.

Turkijos kompanija pabrėžia, kad Rusija - didelė ir įvairi šalis, kurioje gyvena 143 mln. žmonių, tad būtų neteisinga spręsti apie visą kraštą iš pavienių turistų elgesio. Lygiai taip pat tikriausiai negalima spręsti apie visus amerikiečius pagal tai, kaip elgiasi kai kurie

Žvaigždžių ištapyti sodo nykštukai.

Sodininkystės tradicijos Anglijoje - senos ir gerbiamos, to mokomi vaikai, o žvaigždės skyrė laiko kurdamos sodo nykštukus labdaros kampanijai.

Didžiosios Britanijos popmuzikos žvaigždė seras Eltonas Johnas pademonstravo savo meninius gebėjimus prestižinėje kasmetinėje gėlių parodoje Londone - jis išdailino sodo nykštuką, kad surinktų pinigų labdaros projektui.

Karališkosios sodininkystės draugijos (RHS) Čelsio gėlių parodos organizatoriai anksčiau yra uždraudę naudoti nykštukus lauko gėlių kompozicijoms, bet atšaukė šią taisyklę pakviesdami virtinę žvaigždžių, kad

sukurtų savą nykštukų dizainą ir palaikytų kampaniją, per kurią vaikai mokomi prižiūrėti sodą.

Garsusis dainininkas E.Johnas sukūrė nykštuką, panašų į vieną personažų iš 2011 metų animacinio filmo “Gnomeo ir Džuljeta”, kurį prodiusavo E.Johno kino bendrovė. Dainininkas taip pat skyrė šiai labdaros kampanijai kelias savo pasirašytas “Gnomeo ir Džuljetos” personažų figūrėles. Jos gegužę bus eksponuojamos kartu su kitais sodo nykštukais, ištapytais ir pasirašytais tokių žvaigždžių kaip aktorė Helen Mirren, gėlių parodoje Čelsio karališkojoje ligoninėje Londone, paskui bus parduotos interneto aukcione eBay.com.

•

Atostogas galima pradėti jau lėktuve, užsisakius gerą stiklą... amerikiečiai turistai Tichuanoje, jų pamėgtame kurorte Meksikoje.

Turkijos oro linijos jau uždraudė alkoholį maršrutuose į Saudo Arabiją, bet tai susiję ne su keleivių elgesiu, o su tos šalies tradicijomis.

“Teisinga tai ar ne, greičiausiai visiems atostogautojams, skrendantiems iš Maskvos į Stambulą, teks pakentėti kelias valandas, kol atsiims bagažą ir galės pradėti gerti”, - konstatuoja “The Washington Post”.

•

Kontrabandininkų mulai Pati to nežinodama meksikietė pervežė per sieną daugiau kaip 13 kilogramų marihuanos.

Meksikoje gyvenanti ir San Diege (JAV) dirbanti 33 metų moteris išsikvietė policiją, kai suprato pervežusi per sieną didelį kiekį narkotikų.

Moteris buvo atvažiavusi į darbą per anksti, tad sėdėjo savo mašinoje automobilių stovėjimo aikštelėje, kai prisiartino du nepažįstamieji ir pradėjo traukti iš automobilio apačios paketus. Pamatę mašinoje vairuotoją jiedu labai nustebo. Greitai įsėdę į savo automobilį jie nuvažiavo, o moteris paskambino policijai. Ši aptiko 13,6

kg marihuanos, supakuotos į 6 ryšulius, kurie stipriais magnetais buvo pritvirtinti prie automobilio apačios.

Moteris išsigynė narkotikų nevežusi. Kas pritaisė paketus su marihuana prie jos automobilio, lieka paslaptis.

Policija patvirtino nieko nesuėmusi, tačiau perspėjo žmones, kurie reguliariai kerta Meksikos ir JAV sieną, tikrinti savo mašinas, nes į jas dažnai taikosi narkotikų karteliai. Nuolat keliaujantieji per sieną gali tapti kontrabandininkų kurjeriais.

Pernai nutikusi labai panaši istorija baigėsi kur kas liūdniau. Vyras, nuolat keliaujantis iš savo namų Siudad Chuarese, Meksikoje, į Teksaso universitetą

Tokie paketai su marihuana buvo pritvirtinti po moters automobiliu.

El Pase, JAV, pervežė narkotikų, kaip pats teigė, to nežinodamas, bet gavo praleisti kalėjime 6 mėnesius.

•

“The Telegraph”, inopressa.ru, WENN, BNS, “NBC New York”, AP, LŽ