Kaina
2013 m. gegužės 6 d. / Pirmadienis / Nr. 102 (13 327)
1,99 Lt
VERSLAS
ŠVIETIMAS
SPORTAS
Mokesčių reformos tyko vilkduobės
Kas išmokys vaikus mokytis 12p.
Jaunimą treniruos futbolo garsenybė
9p.
14p.
Be kultūros
nebus ateities
Prestižinis Francisco Vinas vokalistų konkursas, kuriame 1992-aisiais triumfavo Violeta Urmana, nuo šiol turi dar vieną sąsają su Lietuva. Šiemet aukščiausią pirmąją vietą - jame laimėjo Katerina Tretjakova. 13p. Artėjant lietuvių literatūros klasiko Kristijono Donelaičio gimimo 300 metų jubiliejui, Marijampolėje dar šiemet iškils jam skirtas paminklas, o Tolminkiemyje bus suremontuota evangelikų liuteronų bažnyčia 4p.
UŽSIENIS
Klestėjimo paslaptis
RASA PAKALKIENĖ
Kultūros ministras Šarūnas Birutis nori diskutuoti su visuomene ir kūrėjais apie tai, ką būtina daryti, kad požiūris į kultūrą mūsų valstybėje keistųsi. Anot jo, Lietuvoje pernelyg ilgai negalvota apie tokias investicijas į kultūrą, kurios duotų apčiuopiamą ekonominę ir socialinę naudą.
Kultūros pokyčiams pirmiausia reikia stiprios politinės valios. Kitaip didžiulės ilgalaikės inercijos veikiama sritis toliau bus kamuojama nepriteklių, nuoskaudų ir net intrigų. Apie dabartinę kultūros padėtį ir ateities perspektyvas - “Lietuvos žinių” interviu su kultūros ministru Šarūnu Biručiu. - Kultūros vyksmo daugiausia yra didžiuosiuose miestuose. Bet, pavyzdžiui, viename Vidurio Lietuvos miestelyje, į kurį kartkartėmis važiuoju paviešėti, matau betoniniu
Romo Jurgaičio nuotrauka
Š.Birutis: “Jei nuo pat mažens neinvestuosi į žmogaus kultūrinę edukaciją, jis bus primityvus popkultūros vartotojas, o ne kūrėjas.”
monstru virtusius kultūros rūmus ir aplink besisukiojantį jaunimą. Liūdnas vaizdas. Ką, jūsų nuomone, derėtų daryti, kad padėtis keistųsi? - Atkūrę nepriklausomybę skyrėme pernelyg mažai dėmesio kultūros politikai. Tai rodo ir finansavimas. Kitos sritys - sveikatos apsaugos, švietimo, socialinė - labiau sutvarkytos. Tarkime, mokyklos atnaujinamos, o bibliotekos, kultūros centrai, muziejai yra tarsi atsidūrę užribyje. Tai atskleidžia
mūsų valstybės, visuomenės požiūrį. Matyt, nepakankamai apie tai kalbėta. Kultūros sąvoka buvo susiaurinta iki profesionalaus meno, o Kultūros ministeriją visi suprato kaip atstovaujančią jam. Dabar susiduriame su tokio požiūrio pasekmėmis. Mėginame tai keisti. Tačiau nėra lengva. Kai kam keista, kad esą nežinia kodėl norima padėtį taisyti, nors anksčiau ji niekam nekliuvo.
3p.
Mokykloms gresia kosmetinis pagražinimas Švietimo ir mokslo ministerija norėtų kartu su savivaldybėmis per kelerius metus atnaujinti daugiau kaip 100 mokyklų pastatų. Tačiau kitaip nei anksčiau, tam nenumatyta skirti Europos Sąjungos paramos lėšų.
Suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei derinti pateiktas švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio įsakymo dėl švietimo įstaigų modernizavimo programos patvirtinimo projektas. Jame numatyta 2013-2016 metais atnaujinti ne mažiau kaip 120 mokymo įs-
Politinė ir ekonominė krizė smogia daugeliui Europos valstybių, tačiau žemyno viduryje stūksanti Šveicarija gali jaustis ramiai. Europos Sąjungai (ES) nepriklausanti valstybė palaiko su Bendrija glaudžius santykius, o jos unikali politinė ir ekonominė sistema užtikrina valstybės klestėjimą. Šveicarija - tikras rojus Europos šerdyje. Šalis išvengia ES politinių bei ekonominių intrigų ir iš Bendrijos pasiima viską, kas geriausia. Šveicarija yra pasirašiusi Šengeno sutartį, ji vykdo savarankišką fiskalinę politiką, jos gyventojai aktyviai dalyvauja politiniame gyvenime, o bankai laikomi vienais patikimiausių 6p. pasaulyje.
ORAI
taigų. Iš valstybės biudžeto tam reikės skirti 45 mln. litų, prašoma finansiškai prisidėti ir savivaldybes. Tačiau dauguma merijų dėl sunkios finansinės padėties negalėtų paremti tokių projektų.
4p.
Debesuota su pragiedruliais, nelis. Temperatūra dieną 16-20 laipsnių šilumos.
19p.