2013 m. gegužės6d. /Pirmadienis/ Nr. 102(13 327)

Kaina

2013 m. gegužės 6 d. / Pirmadienis / Nr. 102 (13 327)

1,99 Lt

VERSLAS

ŠVIETIMAS

SPORTAS

Mokesčių reformos tyko vilkduobės

Kas išmokys vaikus mokytis 12p.

Jaunimą treniruos futbolo garsenybė

9p.

14p.

Be kultūros

nebus ateities

Prestižinis Francisco Vinas vokalistų konkursas, kuriame 1992-aisiais triumfavo Violeta Urmana, nuo šiol turi dar vieną sąsają su Lietuva. Šiemet aukščiausią pirmąją vietą - jame laimėjo Katerina Tretjakova.

13p.

Artėjant lietuvių literatūros klasiko Kristijono Donelaičio gimimo 300 metų jubiliejui, Marijampolėje dar šiemet iškils jam skirtas paminklas, o Tolminkiemyje bus suremontuota evangelikų liuteronų bažnyčia 4p.

UŽSIENIS

Klestėjimo paslaptis

RASA PAKALKIENĖ

Kultūros ministras Šarūnas Birutis nori diskutuoti su visuomene ir kūrėjais apie tai, ką būtina daryti, kad požiūris į kultūrą mūsų valstybėje keistųsi. Anot jo, Lietuvoje pernelyg ilgai negalvota apie tokias investicijas į kultūrą, kurios duotų apčiuopiamą ekonominę ir socialinę naudą.

Kultūros pokyčiams pirmiausia reikia stiprios politinės valios. Kitaip didžiulės ilgalaikės inercijos veikiama sritis toliau bus kamuojama nepriteklių, nuoskaudų ir net intrigų. Apie dabartinę kultūros padėtį ir ateities perspektyvas - “Lietuvos žinių” interviu su kultūros ministru Šarūnu Biručiu.

- Kultūros vyksmo daugiausia yra didžiuosiuose miestuose. Bet, pavyzdžiui, viename Vidurio Lietuvos miestelyje, į kurį kartkartėmis važiuoju paviešėti, matau betoniniu

Romo Jurgaičio nuotrauka

Š.Birutis: “Jei nuo pat mažens neinvestuosi į žmogaus kultūrinę edukaciją, jis bus primityvus popkultūros vartotojas, o ne kūrėjas.”

monstru virtusius kultūros rūmus ir aplink besisukiojantį jaunimą. Liūdnas vaizdas. Ką, jūsų nuomone, derėtų daryti, kad padėtis keistųsi?

- Atkūrę nepriklausomybę skyrėme pernelyg mažai dėmesio kultūros politikai. Tai rodo ir finansavimas. Kitos sritys - sveikatos apsaugos, švietimo, socialinė - labiau sutvarkytos. Tarkime, mokyklos atnaujinamos, o bibliotekos, kultūros centrai, muziejai yra tarsi atsidūrę užribyje. Tai atskleidžia

mūsų valstybės, visuomenės požiūrį. Matyt, nepakankamai apie tai kalbėta. Kultūros sąvoka buvo susiaurinta iki profesionalaus meno, o Kultūros ministeriją visi suprato kaip atstovaujančią jam. Dabar susiduriame su tokio požiūrio pasekmėmis.

Mėginame tai keisti. Tačiau nėra lengva. Kai kam keista, kad esą nežinia kodėl norima padėtį taisyti, nors anksčiau ji niekam nekliuvo.

3p.

Mokykloms gresia kosmetinis pagražinimas Švietimo ir mokslo ministerija norėtų kartu su savivaldybėmis per kelerius metus atnaujinti daugiau kaip 100 mokyklų pastatų. Tačiau kitaip nei anksčiau, tam nenumatyta skirti Europos Sąjungos paramos lėšų.

Suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei derinti pateiktas švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio įsakymo dėl švietimo įstaigų modernizavimo programos patvirtinimo projektas. Jame numatyta 2013-2016 metais atnaujinti ne mažiau kaip 120 mokymo įs-

Politinė ir ekonominė krizė smogia daugeliui Europos valstybių, tačiau žemyno viduryje stūksanti Šveicarija gali jaustis ramiai. Europos Sąjungai (ES) nepriklausanti valstybė palaiko su Bendrija glaudžius santykius, o jos unikali politinė ir ekonominė sistema užtikrina valstybės klestėjimą. Šveicarija - tikras rojus Europos šerdyje. Šalis išvengia ES politinių bei ekonominių intrigų ir iš Bendrijos pasiima viską, kas geriausia. Šveicarija yra pasirašiusi Šengeno sutartį, ji vykdo savarankišką fiskalinę politiką, jos gyventojai aktyviai dalyvauja politiniame gyvenime, o bankai laikomi vienais patikimiausių 6p. pasaulyje.

ORAI

taigų. Iš valstybės biudžeto tam reikės skirti 45 mln. litų, prašoma finansiškai prisidėti ir savivaldybes.

Tačiau dauguma merijų dėl sunkios finansinės padėties negalėtų paremti tokių projektų.

4p.

Debesuota su pragiedruliais, nelis. Temperatūra dieną 16-20 laipsnių šilumos.

19p.

2

2013 05 06

Komentarai ir debatai

Be drąsos, be įsitikinimų KĘSTUTIS GIRNIUS

Praėjusį antradienį premjeras Algirdas Butkevičius prabilo apie mokesčių pakeitimus, kuriuos siūlo jo suburta darbo grupė. Paaiškėjo, kad socialdemokratai neketina paisyti savo pažadų įvesti progresinius mokesčius. Nomenklatūrinė partijos kilmė vėl nusvėrė socialdemokratinius principus ir teisingumo jausmą.

Socdemai, kaip ir konservatoriai, bandys sukurti progresinių mokesčių regimybę, padidindami neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Šis dydis sudaro nemenką dalį mažiau uždirbančių žmonių atlyginimo, tad NPD esą užtikrina pajamų mokesčio progresyvumą. Pavyzdžiui, NPD nesumažina mokesčių asmenims, gaunantiems daugiau kaip 3200 litų per mėnesį, o daugiau negu penktadalis 1500 litų uždirbančio žmogaus atlyginimo apsaugomas nuo apmokestinimo.

Mokesčių lengvatos vargingesniems gyventojams ir progresiniai mokesčiai - du skirtingi dalykai. Mokesčiai yra progresiniai, kai pasiturintieji apmokestinami didesniais tarifais. Po socdemų siūlomų “reformų” ir tiems, kurie uždirba daugiau kaip 10 tūkst. ar 20 tūkst. litų per mėnesį, ir tiems, kurie

gauna 3200 litų, bus taikomas toks pat mokesčių tarifas, be jokių lengvatų.

Socialdemokratai puikiai supranta, kas yra progresiniai mokesčiai.

Prieš kelerius metus jie parengė įstatymo projektą, kuriuo siūlė visas pajamas, išskyrus nedideles išimtis, apmokestinti pagal trijų pakopų sistemą.

Iki 48 tūkst. litų siekiančios metinės pajamos turėjo būti apmokestinamos 15 proc. tarifu, nuo 48 tūkst. iki 120 tūkst. litų - 33 proc., daugiau kaip 120 tūkst. litų - 40 procentų.

2011 metų balandį bene uoliausias progresinių mokesčių rėmėjas tarp socialdemokratų Algirdas Sysas delfi.lt rašė: “Progresiniai mokesčiai padėtų sumažinti socialinę nelygybę ir užtikrintų daugiau socialinio teisingumo.

Galiausiai tai yra mokestis už civilizaciją. Jei norime gyventi civilizuotoje šalyje, dėl kurios nebūtų gėda, kad joje žioji milžiniška praraja tarp turtingiausiųjų ir vargingiausiųjų, tuomet mums reikia progresinių mokesčių.

Jei dabar matome, kad mūsų visuomenėje yra nemažai skurstančiųjų, kurie valgo tik kruopas ir neišgali nusipirkti žieminių batų, apie kokį civilizuotumą galime kalbėti?” Per tuos dvejus metus nesumažėjo nei kruopas valgančiųjų, nei praraja tarp turtingiausiųjų ir vargingiausiųjų, tik dabar A.Sysas tyli kaip pelė po šluota. Smerk-

ti konservatorius - vienas dalykas, smerkti savus - kitas.

Socdemai vėl parodė, kad jų partija neturi nei drąsos, nei įsitikinimų. Gal anksčiau siūlyti tarifai buvo per dideli, bet juos įmanoma koreguoti. Pavyzdžiui, 10 proc. tarifu galima apmokestinti mėnesio pajamas iki 1500 litų (taip padedant mažai uždirbantiems žmonėms), 15 proc. tarifą taikyti pajamoms nuo 1500 iki 3500 litų, didesnėms kaip

Šiuo metu Lietuva yra vargingųjų apmokestinimo lyderė, nes jos visa mokesčių sistema nepaprastai regresyvi.

3500 litų mėnesio pajamoms įvesti 25 proc. tarifą. Tokių mokesčių poveikis daugumai gyventojų būtų kuklus, bet užtat būtų priimtas principinis sprendimas, kad daugiau laukiama iš labiau pasiturinčių Lietuvos piliečių. Įvedus progresinius mokesčius nebūtų nuskriausti ir pasiturintieji. Šiuo metu Lietuva yra vargingųjų apmokestinimo lyderė, nes visa jos mokesčių sistema nepaprastai regresyvi. Pajamų mokesčiai - proporciniai, nekilnoja-

mojo turto mokesčio nėra, pridėtinės vertės mokestis - didelis, maistui ir kitoms būtiniausioms prekėms mažesnio tarifo netaikoma, nors daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių tai daroma. Net padidinus NPD daugelis vargingesnių žmonių mokės proporcingai daugiau mokesčių negu turtingesni, nes būtiniausios prekės, skirtingai negu palūkanos ir dividendai, apmokestinamos 21 proc. tarifu.

Naujausi Eurostato duomenys, paskelbti tą pačią dieną, kai premjeras prabilo apie darbo grupės siūlymus, rodo Lietuvos mokesčių sistemos išskirtinumą, aišku, neigiamu požiūriu. 2011 metais kapitalas Lietuvoje buvo apmokestinamas vos 5,5 proc. - tai mažiausias rodiklis ES. Pernai mažesni pajamų mokesčio tarifai taikyti tik Kipre ir Bulgarijoje. Latvijoje tarifas siekė 24 proc., Estijoje - 21 proc., o ES vidurkis buvo 38,3 procento. Lietuvoje surinkti mokesčiai, įskaitant ir socialines įmokas, sudarė mažiausią bendrojo vidaus produkto dalį visoje ES - 26 procentus. ES vidurkis - 38,8 procento.

A.Butkevičius užsiminė apie numatomus kitus mokesčių sistemos pokyčius. Svarstoma tam tikru tarifu apmokestinti indėlių palūkanas, gal įvesti automobilių ir nekilnojamojo turto mokesčius. Palūkanų apmokestinimui jau priešinasi Lietuvos laisvosios rinkos ins-

titutas (LLRI), nuolat kartojantis, kad bet kokie pasiturintiesiems taikomi mokesčiai pakenks visam Lietuvos ūkiui.

Verta paminėti, jog laukinio kapitalizmo tvirtovėje JAV visos palūkanos traktuojamos kaip paprastos pajamos, todėl apmokestinamos pajamų mokesčio tarifu, kuris gali siekti ir 39,6 procento.

Keistai skamba Kaetanos Leontjevos teiginys, kad palūkanų apmokestinimas būtų “rimtas smūgis visiems taupantiesiems”. Pagal jos logiką pajamų mokestis yra “rimtas smūgis” dirbantiems žmonėms, PVM - “rimtas smūgis” vartotojams, bet vien dėl to jų neketinama atsisakyti. Be to, retas žmogus gaus 10 tūkst. litų palūkanų per metus, tad turtingųjų apmokestinimas - smūgis ne visiems, o tik labai mažam skaičiui gyventojų. K.Leontjevos argumentų tikslas panašus į tų, kurie piestu stoja prieš bet kokius progresinius mokesčius ir kurie nuogąstauja, kad vieną kartą juos įvedus ateityje bus gerokai lengviau didinti tarifus. Taigi būtų priešinamasi, net jei būtų siūloma apmokestinti tik palūkanas, viršijančias 100 tūkst. litų per metus.

Tikiu, jog socdemai turi pakankamai savigarbos, sąžinės, A.Syso minimo gėdos jausmo ir kad jie nenusileis LLRI bei panašių organizacijų spaudimui.

Kita vertus, prieš pusmetį naiviai tikėjau, kad socdemai įves progresinius mokesčius.

•

Seimo tribūna

Dalis verslininkų nelojalūs valstybei Su Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariu socialdemokratu Antanu Nesteckiu kalbamės apie mokesčių administravimą ir šešėlinės ekonomikos žalą.

- Į Seimą buvote išrinktas antrąkart po 16 metų pertraukos. Kokie pokyčiai parlamente labiausiai krinta į akis?

- Pastebėjau, kad Seimo nariai, ypač dirbantys ne vieną kadenciją, savo vaizduotėje yra susikūrę valstybės valdymo modelį ir nuoširdžiai mano, jog pagal jį vyksta visi procesai. Kai kurie parlamentarai įsivaizduoja, kad visus santykius galima sureguliuoti įstatymais, mažai pasitiki savivalda. Siekdami populiarumo politikai pataikauja atskiroms socialinėms grupėms, neįvertina bendros situacijos. Seime nuolat vyksta varžybos, kas parengs daugiau įstatymų projektų, ir mažai mąstoma, kaip tie įstatymai paveiks valstybės ar savivaldybių biudžetus, kokią įtaką turės “Sodrai”. Puikiai žinome, kad nenoras gyventi pagal galimybes skaudžiai kerta bumerangu.

Keistai atrodo ir mėginimas monopolizuoti meilę Lietuvai. Ar garsiausiai šaukiantieji apie meilę Tėvynei daro viską, kad joje būtų gera gyventi visiems? Atrodo, patriotinę retoriką la-

Romo Jurgaičio nuotrauka

A.Nesteckis: “Šešėlis iškreipia konkurenciją ir žlugdo skaidriai dirbantį verslą.” biausiai mėgsta tie, kurie nesugeba dirbti konkretaus darbo. Anksčiau buvo manoma, jog visas problemas padės išspręsti Europos Sąjunga (ES). Dabar akivaizdžiai matyti, kad ES kertasi daugybė interesų. Lietuva buvo ir yra didžiųjų valstybių įtakos zonoje. Taigi mūsų užsienio politika turėtų būti ne rėksminga, o apgalvota, lanksti.

- Ilgus metus vadovavote Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, todėl puikiai išmanote

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“ Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilnius faksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius R.Terleckas (tel. 249 2152) Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152) Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojas M.Girša (tel. 249 2153)

Aktualijos R.Ramelienė R.Tracevičiūtė T.Bašarovas V.Sinicaitė

(tel. 249 2206) (tel. 249 2241) (tel. 249 2204) (tel. 249 2247)

Ekonomika A.Jockus K.Šliužas L.Mrazauskaitė

(tel. 249 2205) (tel. 249 2240) (tel. 249 2237)

Kultūra ir mokslas M.Klusas (tel. 249 2215) M.Kniežaitė (tel. 249 2212) J.Mičiulienė (tel. 249 2210) A.Musteikis (tel. 249 2213) Tyrimai J.Tvaskienė

(tel. 249 2238)

Spec. korespondentas G.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojos B.Papartienė (tel. 249 2203) V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202) R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Užsienis P.Krupenkaitė V.Sudikienė S.Šimkevičius

(tel. 249 2244) (tel. 249 2214) (tel. 249 2244)

Atsakingoji sekretorė E.Makselytė (tel. 249 2227)

Sportas J.Žemaitytė S.Ramoška V.Remeika

(tel. 249 2217) (tel. 249 2219) (tel. 249 2218)

Atsakingosios sekretorės pavaduotoja R.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

šios srities problemas. Ar joje reikėtų kokių nors pokyčių?

- Ilgas darbas mokesčių inspekcijoje uždeda tam tikrą spaudą. Visada stengiuosi apgalvoti, kaip mano sprendimai paveiks mokesčių surinkimą, ar įmonės turi realių galimybių juos sumokėti. Viešojoje erdvėje matau vykstančius procesus, kurie kelia abejonių dėl savo skaidrumo. Mokesčių administravimas - sudėtingas procesas, jis priklauso nuo įstatymų „LŽ gidas“ J.Čiulada

kaitos ir strategijos. Ne viskas padaryta tyčinių bankrotų srityje, o tai turi įtakos ne tik mokesčiams, bet ir ūkio subjektams.

- Kaip manote, kiek milijonų ar milijardų galima būtų ištraukti iš šešėlinės ekonomikos?

- Reikėtų siekti, kad šiemet šešėlis neviršytų 20 procentų. Deja, kai kurie verslininkai atvirai demonstruoja nelojalumą valstybei, vengia mokėti mokesčius. Juk ne vienas esame girdėję: “Sumažinsime kainą, jei nereikės PVM sąskaitos faktūros.” Manau, tokiems reiškiniams turi būti nepakantūs visi piliečiai. Šešėlinė ekonomika didina socialinę atskirtį. Juk matome, kad dalis visuomenės sparčiai turtėja, kita dalis skursta. Šešėlis iškreipia konkurenciją ir žlugdo skaidriai dirbantį verslą. Todėl Valstybinei mokesčių inspekcijai reikia rasti būdų, kaip paskatinti tuos, kurie padeda demaskuoti įmones, vengiančias mokėti mokesčius.

- Kokie, jūsų akimis, didžiausi netikėtumai šalies finansų sistemos gali tykoti ateityje?

- Mūsų šalis maža, todėl yra jautri įvairiam poveikiui. Manau, didžiausi pavojai gali kilti iš tų valstybių, į kurias eksportuojame savo prekes arba kuriose teikiame paslaugas.

- Kokia jūsų nuomonė apie galimybę 2015 metais Lietuvai įsivesti eurą?

(tel. 249 2225) (tel. 249 2235)

•

Seimo narį kalbino RAIMONDA RAMELIENĖ

Korespondentai krašte (tel. 249 2234)

Kaunas K.Kučinskaitė

(tel. (8 618) 87802)

Klaipėda V.Bortelienė D.Nikitenka

(tel. (8 46) 39 95 83) (tel. (8 620) 10583)

Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230) R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230) E.Bartulis (tel. (8 687) 95837)

Panevėžys D.Baronienė

(tel. (8 620) 10476)

Interneto svetainė

Marijampolė K.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208) G.Ambrazas (tel. 249 2207)

Sveikata A.Masionytė (tel. 249 2209) „Trasa“ I.Staškutė V.Užusienis

- Sunkiausia bus suvaldyti infliaciją, kuri turi didelės įtakos euro įvedimui.

Taip pat svarbu pasirengti galimam plataus vartojimo prekių kainų didėjimui.

Juk tai labiausiai gąsdina gyventojus.

- Mėgstate žaisti krepšinį, su kolegomis net esate įkūręs klubą. Ar ketinate prisidėti prie Seimo krepšinio komandos? Kiek turite laisvalaikio?

- Jei tik pasiseka rasti laisvo laiko, stengiuosi dalyvauti ir treniruotėse, ir varžybose. Svarbu labai norėti, o rasti laiko įmanoma net dirbant labai įtemptą darbą. Kol kas spėju nuvykti į Kaune vykstančias treniruotes ir prisidėti prie krepšinio aikštelėje prakaitą liejančių kolegų. Anksčiau lankiau baseiną, bet ten nuobodu.

Mėgstu komandinį žaidimą, todėl krepšinis man priimtinesnis. Manau, kad ir gyvenime gerų rezultatų galima pasiekti tik tada, kai veikiama komandoje, kai yra susiklausymas ir siekiama bendrų tikslų.

Daug laiko praleidžiu Kauno rajone: lankau renginius, bendrauju su žmonėmis, stengiuosi įsiklausyti į jų problemas, išgirsti lūkesčius. Asmeniniam gyvenimui lieka sekmadieniai, tada einu į sodą. Dirbti ūkiškus darbus - didžiulis malonumas.

A.Makauskas K.Jašinskas A.Praleika S.Vaičienė

(tel. 249 2231) (tel. 249 2232) (tel. 249 2231) (tel. 249 2232)

Alytus R.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)

Reklamos skyriaus direktorė A.Jakeliūnienė (tel. 249 2165) Platinimo tarnybos direktorė E.Žvinytė (tel. 249 2154) bendras (tel. 249 2223) Informacija nemokamu telefonu (8 800) 77888 Buhalterija (tel. 249 2148) Už reklamos turinį ir joje pasitaikančias įvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

•

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.

ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m. © Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė.

Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

2013 05 06

Dienos temos

3

Š.Birutis: “Be dėmesio kultūrai nebus ateities” •1 p.

kultūros visuomene, kad taryboje būtų iškiliausi, plačiai mąstantys žmonės, nebeliktų žinybiškumo principo. Šis darbas yra kasdienis, bet sudėtingas.

Atkelta iš

Ar kultūrinis gyvenimas provincijoje galėtų būti intensyvesnis? Man regis, taip. Turime suprasti, kad investicijos į kultūrą duoda didelę ir socialinę, ir ekonominę naudą. Šiuo metu manoma, jog investicijos į kultūrą yra prarastos. Jokiu būdu.

Jei nuo pat mažens neinvestuosi į žmogaus kultūrinę edukaciją, jis bus primityvus popkultūros vartotojas, o ne kūrėjas. Tada neturėsime ateities.

- Girdėjau apie drauge su Švietimo ir mokslo ministerija iškeltą iniciatyvą vesti vaikus į muziejus.

- Norime kartu dirbti keliomis kryptimis. Viena jų - tautinio pasididžiavimo ugdymas. Kadaise Lietuva buvo stipri valstybė. Viduramžiais Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė rodė Europai vienijimosi, tautų tolerancijos pavyzdį. Jaunajai kartai reikia pasakoti apie mūsų didžią praeitį. Į mokyklines programas derėtų įtraukti įvairių muziejų lankymą, juose galėtų vykti pamokos. Kitas dalykas teatrai, koncertinės organizacijos. Ne tik į miestų, bet ir į rajonų mokyklas galima būtų siųsti atlikėjus. Tokių programų neparengsi greitai, reikia apgalvoti turimą patirtį. Be abejo, būtinas finansavimas.

Todėl Kultūros rėmimo fondo gairės numato edukacinę kryptį. Nemanau, kad mums reikia daugiau plenerų, festivalių... Nedera užsisklęsti savoje terpėje, kur - tie patys žmonės. Būtinas papildymas. Jei neužauginsime žiūrovo, klausytojo ir skaitytojo, suprantančio dailę, muziką ir literatūrą, ateityje nebereikės nei festivalių, nei plenerų.

Pinigai - jautrus dalykas - Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos komisija atmetė Kultūros ministerijos siūlymą skirti kultūrai maždaug 9 proc. visos ES finansinės paramos. Nutarta palikti nustatytą 4 proc. ribą. Kultūra - valstybės išlaikytinė, o europinių lėšų nenorima duoti. Kodėl?

- Taip yra dėl inercijos. Mūsų biurokratinė sistema tokia, kad niekas nenori mąstyti apie kultūros svarbą. Gajus žinybiškumo principas, kai kiekvienas į savo pusę tempia struktūrinių lėšų “grobį”. Tačiau ir premjeras, ir koalicijos vadovybė, manau, turėtų suprasti, kad būtinas politinis sprendimas. Pokyčiams reikia stiprios politinės valios.

To ir sieksiu, kitaip nesėdėčiau kultūros ministro kėdėje.

- Iš to, kas viešojoje erdvėje girdėti apie Kultūros ministerijos veiklą, susidaro įspūdis, kad jai svarbiausia - pinigų skirstymas. Ar iš tiesų taip yra?

- Premijos, stipendijos, lėšų projektams skyrimas - svarbus dalykas. Visame pasaulyje menas sunkiai verčiasi be mecenavimo. Kadangi tokių tradicijų

Visuomenės veidrodis

Romo Jurgaičio nuotrauka

neturime, valstybė yra didysis mecenatas, palaikantis gyvastį. Todėl natūralu, kad menininkai dėl paramos projektams kreipiasi į Kultūros rėmimo fondą, kuriuo anksčiau disponavo ministerija, o nuo šių metų - Kultūros taryba.

Emocijų būna daug, nuo to niekur nepabėgsime. Tarkime, teismais nepatenkintų žmonių yra 50 proc., nes vienas bylą laimi, kitas - pralaimi. Panašiai yra ir dėl menininkų - patenkinama maždaug trečdalis paraiškų, likę kūrėjai piktinasi. Tačiau ekspertai svarsto, kuris projektas vertas daugiau, kuris - mažiau, pagal tai skirstomas finansavimas.

Svarbiausia, kad procesas būtų visiškai skaidrus. Ką gali ministras? Stengtis, kad ekspertai būtų parinkti objektyviai.

O lėšas skirsto ne ministras.

- Ar efektyvi atsiskaitymo už paramą, stipendijas sistema? Gal kuris nors bohemiškas menininkas gaunamus pinigus leidžia ne kūrybai, o, tarkime, kavinėje?

- Tai jautrus klausimas, susijęs ir su menininko trapumu, ir su socialinėmis garantijomis. Valstybė lyg ir stengiasi jam padėti, bet negali apsaugoti nuo tam tikrų nuopuolių, kūrybinių krizių.

Tačiau keičiant sistemą kardinaliai būtų daug nuoskaudų. Todėl reikia diskutuoti, ieškoti būdų, ir tai turi daryti pati menininkų bendruomenė. Kai lėšų gauna tas, kuris nieko nedaro, jis atima pinigus iš tų, kurie kuria, ir galbūt produktyviai. Tačiau taip yra visose srityse, taip pat ir teatre. Vienas aktorius suvaidina galbūt 200 vaidmenų per metus, kitas - du, bet jų atlyginimai panašūs, nes abu yra etatiniai teatro darbuotojai. Mano supratimu, tokia sistema labai bloga. Tačiau ją pajudinus, gerai neapsvarsčius klausimo, visuo-

Š.Birutis: “Mūsų biurokratinė sistema tokia, kad niekas nenori mąstyti apie kultūros svarbą.” menėje gali kilti pasipiktinimo banga.

Du dešimtmečius tos temos buvo bijoma, bet aš tikrai svarstysiu, ką daryti.

Užsišaldę sovietinėje sistemoje - Praėjusių metų pabaigoje esate sakęs: “Jei sudarysime sąlygas kūrėjams uždirbti sau, vadinasi, uždirbs ir valstybė, bet tai reikia vystyti pagal atskirą programą.” Kaip juda šie reikalai?

- Jei kūrėjai negali uždirbti daugiau, jie nebemato prasmės likti Lietuvoje ir emigruoja. Užsišaldę sovietinėje sistemoje netenkame tų žmonių - nacionalinių vertybių, ateities. Pokyčiai būtini. Programą privalu parengti, bet ne Kultūros ministerija turi tai daryti. Reikia diskusijų su atlikėjais, kultūros administratoriais, visuomene. Tada darbo grupė galėtų rengti siūlymus, kaip keisti įstatymus.

- Svarbus dalykas yra kultūrinės iniciatyvos, kai projektams neprašoma valstybės paramos. Pavyzdžiui, 30 metų režisierius iš provincijos Justinas Krisiūnas ir be paramos sukūrė filmą “Emigrantai”. Ar Kultūros ministerija stebi tokias iniciatyvas?

- Be abejo, kiek leidžia galimybės.

Tačiau turime tik 90 etatų. Palyginkime - Ryšių reguliavimo tarnyba jų turi 160. Kultūros ministerijai daug ko trūksta. Lietuva pirmininkaus ES Tarybai, o atitinkamo skyriaus nėra, kaip ir Protokolo ar Komunikacijos. Nors kultūros politika yra lygiavertė kitoms, jei negauname išteklių, esame nustumiami į paraštes. Jūsų minėtas projektas - tinkamiausias pavyzdys, kad kultūra yra geriausia eksporto prekė.

Deja, finansavimas ir požiūris - kitoks.

- Kultūros ministerija iki šiol neturi teisės administruoti ES struktūrinių fondų lėšų. Jas paveldo, kultūros objektams - dvarams, bažnyčioms, muziejams - skirsto Ūkio ministerija, nors už paveldą atsakinga jūsų vadovaujama institucija.

- Tai didžiausia nesąmonė. Pagal įstatymus už paveldą, jo išsaugojimą, restauravimą iš tiesų atsako Kultūros ministerija, bet tam skiriamų pinigų ji nevaldo. Tada būna ne sisteminis, o atsitiktinis finansavimas. Sakykime, skiriama pinigų tik vienam sostinės Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios bokštui renovuoti ir karilionui įrengti. Už tokius sprendimus reikia nagus kapoti. Kitas pavyzdys: Vilkaviškio rajone esančio dvaro pirmam ir antram aukštui sutvarkyti leidžiami didžiuliai pinigai, o cokolinis aukštas lieka apleistas. Rezultatas - iš apačios kylanti drėgmė viską gadina. Tad jei pagal įstatymą yra numatyta mūsų atsakomybė, lėšos turėtų eiti per Kultūros ministeriją. Neturėdami aiškios sistemos savo paveldą sunaikinsime.

- Ką pasisekė padaryti nuo gruodžio mėnesio, kai buvote paskirtas kultūros ministru?

- Pavyko išjudinti daug dalykų. Vienas tokių - strateginis planas. Reikėjo parengti žmones, surinkti ir susisteminti visą informaciją. Dabar skaičiuojame pinigus, ką darysime ir kodėl.

Veiksmai, atliekami strateguojant ir ruošiantis 2014-2020 metų struktūrinių fondų paramai, - didžiulis darbas.

Rezultatai bus matyti vėliau. Svarbus dalykas - atviras Kultūros tarybos formavimas. Tai daroma diskutuojant su

- Praėjusią savaitę sveikinote vaikus, gimusius 2004 metų gegužės 1-ąją - dieną, kai Lietuva tapo ES nare?

Priminkite, kaip atsirado ši tradicija.

- Kadaise buvome okupuoti, o dabar patekome į šeimą, kurios tradicijos visai kitokios. Atėjome ne kaip svečiai, bet kaip vieni šeimininkų. Mums suteikta galimybė naudotis tais namais.

Tada pagalvoji, kad juose gimusi karta yra kitokia. Lietuvos stojimo į ES dieną gimę vaikai - pirmieji Bendrijoje gimę Lietuvos piliečiai. Tokių yra 55. Juos surinkti buvo sunku, nes duomenys neskelbiami. Vaikai yra ne tik iš Vilniaus, Kauno, bet ir iš kaimų, iš skirtingų šeimų. Jie - savotiškas nedidelis mūsų visuomenės veidrodis. Per šią grupę galima pamatyti, kaip atrodo Lietuva, nes tai sumažintas jos paveikslas.

- Vaikystėje mokėtės muzikos, su mama eidavote į simfoninius koncertus. Ką jums tai davė?

- Tai, kad dabar esu kultūros ministras.

- Ar sudėtinga buvo darbo ministerijoje pradžia žmogui, atėjusiam ne iš kultūros srities?

- Nesu meno žmogus. Tačiau šokau Vilniaus universiteto ansamblyje, o senovinių šokių ansamblyje “Banchetto musicale” buvau nuo pat jo įkūrimo. Todėl nesutikčiau, kad nesu kultūros žmogus. Kultūra - plati sritis. Eidamas ministro pareigas jaučiuosi palyginti gerai.

- Lankotės kultūros renginiuose. Kur pastaruoju metu buvote, kas įsiminė?

- Žiūrėjau Vilniaus mažojo teatro spektaklį “Trio” apie tris genijus menininkus - jį pastatė vengrų režisierius Peteris Galambosas. Sostinės Kongresų rūmuose klausiausi tarptautinio džiazo festivalio “Kaunas Jazz” koncerto.

- Ar dažnai vakarojate kultūrinėse erdvėse?

- Nežinau, ar sakyti žodį “deja”, ar “laimė”. Deja, mano darbas prasideda septintą ryto ir baigiasi dešimtą vakaro, ir taip - kiekvieną dieną. Kita vertus, yra laimė matyti kultūrinį gyvenimą.

- Jūsų žmona Rasa - notarė, dukra Rūta Marija - moksleivė. Kokių jos turi pomėgių?

- Žmona domisi literatūra, pati šiek tiek kuria poeziją. Jai patinka spektakliai, klasikinė muzika. Šeštokė dukra, be to, kad labai gerai mokosi, neraginama lanko ir muzikos, ir dailės mokyklas. Daro tai su didžiausiu malonumu.

Trumpai SMURTAVO PRIEŠ ŽMONĄ BRIUSELIS KLAUSIA Šeštadienio vakarą neblaivus Seimo narys Egidijus Vareikis savo namuose smurtavo prieš žmoną.

Anot Policijos departamento pranešimo, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys E.Vareikis Vilniaus rajono Bendorių kaime, Bendorėlių alėjoje, esančiuose namuose apie 20 val. du kartus ranka sudavė sutuoktinei per veidą. Nukentėjusioji Rozvita Vareikienė dėl veido sumušimo gydoma ambulatoriškai.

Pasak policijos, atvykę medikai E.Vareikį išvežė į Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrą. Vakar Seimo narys teigė, kad išgėrė alkoholio po kelerių metų pertraukos, todėl “organizmo reakcija buvo neadekvati”.

Europos Komisija (EK) išsiuntė Lietuvai pranešimą dėl galimo pažeidimo, kad steigti partijas ir būti jų nariais gali tik šalies piliečiai. Briuselis klausia, ar toks reguliavimas nesikerta su Bendrijos teisėje įtvirtintomis nuostatomis, kurios Europos Sąjungos valstybių piliečiams leidžia kandidatuoti Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų rinkimuose. Teisingumo ministerija turi per du mėnesius parengti ir pateikti EK atsakymą.

PERRINKTAS PIRMININKU Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko rinkimus šeštadienį laimėjo ir prieš tai LSDP vadovavęs premjeras Algirdas Butkevi-

čius. Rinkimuose dalyvavo tik A.Butkevičius, nes europarlamentaras Zigmantas Balčytis per partijos suvažiavimą paskelbė iš jų pasitraukiantis.

Už A.Butkevičių balsavo 705, prieš 40 socialdemokratų. LSDP pirmininkas slaptu balsavimu suvažiavime renkamas kas dveji metai. Ateityje LSDP gali pasekti opozicijoje esančios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų keliu ir įvesti tiesioginius partijos pirmininko rinkimus. Tokią idėją suvažiavime iškėlė Z.Balčytis. “Manau, kad atėjo laikas partijos pirmininką rinkti tiesioginiuose rinkimuose. Galbūt ir kai kuriuos partijos pirmininko pavaduotojus. Taip visi partijos nariai bus įtraukti į partijos vadovybės formavimą”, - sakė jis.

A.Butkevičius toliau vadovaus socialdemokratams.

BNS, LŽ

Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

•

4

2013 05 06

Dienos temos

Mokykloms gresia kosmetinis pagražinimas na skirti vos 45 mln. litų, jos bus ne renovuotos, o tik kosmetiškai aptvarkytos. “Skaičiuosime 2014-2020 metų ES finansinę perspektyvą, kai ateina naujos europinės lėšos. Kad mokykloms atnaujinti numatytos tik tokios sumos, man skamba skandalingai. Tai bus tik kosmetika”, - sakė parlamentaras.

G.Steponavičius pažymėjo, kad pagal ankstesnę tvarką didžiausia dalis lėšų mokykloms renovuoti būdavo skiriama iš ES struktūrinių fondų, vidaus remonto išlaidas padengdavo ŠMM, prie to turėjo prisidėti ir savivaldybės.

“Savivaldybės yra mokyklų ir darželių steigėjos. Elementaru, kad visų pirma jos turi galvoti, kaip prisidėti prie ugdymo įstaigų renovavimo. Ypač kai tai leidžia taupyti išlaidas komunalinėms paslaugoms”, - įsitikinęs jis.

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) norėtų kartu su savivaldybėmis per kelerius metus atnaujinti daugiau kaip 100 mokyklų pastatų. Tačiau kitaip nei anksčiau, tam nenumatyta skirti Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų. Opozicijos atstovai nuogąstauja, kad ši renovacija virs menku remontu.

Suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei derinti pateiktas švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio įsakymo dėl švietimo įstaigų modernizavimo programos patvirtinimo projektas. Jame numatyta 2013-2016 metais atnaujinti ne mažau kaip 120 mokymo įstaigų. Skaičiuojama, kad iš valstybės biudžeto tam reikės skirti 45 mln. litų, prašoma finansiškai prisidėti ir savivaldybes.

Tačiau Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidento teigimu, dauguma merijų dėl sunkios finansinės padėties negalėtų paremti tokių projektų.

Apverktina būklė Šiuo metu šalyje veikia 1242 bendrojo ugdymo mokyklos ir 76 profesinio mokymo įstaigos. Dokumente pateikiamoje jų būklės analizėje teigiama, kad švietimo įstaigų pastatų, kuriuos būtina atnaujinti, kapitalinis remontas buvo atliekamas 19651987 metais. Daugelio pastatų fizinė būklė ir inžinerinė įranga neatitinka higienos reikalavimų, dėl to didėja vaikų sergamumas. Sąskaitos už šildymą sudaro nemažą dalį mokyklų ūkio išlaidų.

Taip pat nurodoma, kad daugelio švietimo įstaigų baldai - susidėvėję,

Neturi pinigų Per praėjusius ketverius metus buvo renovuota daugiau kaip 500 mokyklų. / LŽ archyvo nuotrauka ypač mokykliniai stalai ir kėdės, jų nepakanka, kad būtų galima pritaikyti pagal mokinių ūgį. Prastas ir klasių apšvietimas. Švietimo įstaigų modernizavimo programos projekte pažymima, jog 1996-2012 metų pastatų atnaujinimo projektų patirtis parodė, kad įdiegus energijos taupymo priemones pagerėjo higienos sąlygos, sutaupoma nuo 30 proc. iki 47 proc. šilumos.

Ketvirtadalis išlaidų savivaldybėms 2013-2016 metais įgyvendinti planuojama mokyklų pastatų atnaujinimo programa būtų finansuojama iš valstybės biudžete ir Valstybės investicijų programoje ŠMM patvirtintų bendrųjų asignavimų, taip pat savivaldybių biudže-

G.Steponavičius: “Kad mokykloms atnaujinti numatytos tik tokios sumos, man skamba skandalingai. Tai bus tik kosmetika.” tų lėšų. Nurodoma, kad iš valstybės biudžeto reikėtų skirti 45 mln. litų. Iš jų 40 mln. litų būtų panaudoti pastatams modernizuoti, 5 mln. litų - baldams įsigyti.

2009-2012 metais mokykloms atnaujinti buvo skirta 276,6 mln. litų.

Iš jų beveik 247 mln. litų - ES paramos lėšų.

Mokymo įstaigas, kurios bus modernizuojamos, atrinktų ŠMM ir savivaldybės. Vienas numatytų atrankos kriterijų - kad savivaldybė padengtų 25 proc. numatomų atnaujinimo išlaidų. Ši sąlyga nebūtų taikoma tik atnaujinant avarinius pastatus.

Per mažai lėšų Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys, buvęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius priminė, kad per praėjusius ketverius metus buvo renovuota daugiau kaip 500 mokyklų. “Nuolatinis švietimo infrastruktūros atnaujinimas yra neišvengiama būtinybė. Natūralu, kad pakeisti langai, apšiltintos sienos ar stogas leidžia pagerinti ugdymo aplinką”, - pažymėjo jis.

Tačiau G.Steponavičių nemaloniai nustebino mokykloms atnaujinti planuojama skirti pinigų suma. Anot jo, jei 120 įstaigų renovuoti valstybė keti-

LSA prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas teigė, kad daugumai savivaldybių įpareigojimas padengti ketvirtadalį mokyklų renovacijai būtinų lėšų būtų ypač sunki našta. “Labai abejoju, ar dauguma savivaldybių galės vykdyti tokius projektus. Finansiškai gyvename labai sunkiai, toks prisidėjimas būtų didelė našta”, - tvirtino jis.

R.Malinauskas sutiko, kad dalies mokyklų būklė yra apgailėtina ir jas būtina atnaujinti. Tačiau, jo nuomone, Vyriausybė su kiekviena savivaldybe atskirai turėtų kalbėtis apie jų galimybes prisidėti prie švietimo įstaigų pastatų atnaujinimo, svarstyti, kokiomis sąlygomis tai galėtų būti daroma. “Šiuo metu nežinau nė vienos savivaldybės, kuri sakytų, kad finansiniu požiūriu gyvena pakankamai gerai. Savivaldybių, joms pavaldžių įstaigų darbuotojai eina nemokamų atostogų, tad kalbėti apie papildomus pinigus, kuriuos būtų galima skirti, sudėtinga”, - pabrėžė jis.

•

Marijampoliečiai įamžins K.Donelaičio atminimą KAZYS KAZAKEVIČIUS

Artėjant lietuvių literatūros klasiko Kristijono Donelaičio gimimo 300 metų jubiliejui, Marijampolėje dar šiemet iškils jam skirtas paminklas, o Tolminkiemyje bus suremontuota evangelikų liuteronų bažnyčia. Įgyvendinti pavyks ne visus jubiliejui planuotus darbus - ateičiai nukeliamas našlių namų Tolminkiemyje atstatymas.

Iniciatyvos Suvalkijos sostinėje pastatyti paminklą K.Donelaičiui ėmėsi neseniai susibūrusi Marijampolės K.Donelaičio draugija. Anot jos pirmininkės Vidos Mickuvienės, paminklas turėtų iškilti netoli Marijampolės liuteronų bažnyčios, prie Rygiškių Jono gimnazijos. Šalia Kauno ir Šaulių gatvių sankirtos numatyta įrengti K.Donelaičio skverą.

Kai kuriems marijampoliečiams K.Donelaičio atminimui įamžinti parinkta vieta atrodo netinkama, mat vienoje liuteronų bažnyčios pusėje yra paminklas Jonui Jablonskiui, todėl “Metų” autoriui skirtas skulptūrinis kūrinys atsidurtų tarsi užkaboryje. “Tai bene geriausia vieta, kurioje būtų galima pastatyti paminklą mūsų literatūros klasikui.

Tinkamesnių neatsirado. Šiuo metu kaip tik pradedama Kauno gatvės rekonstrukcija. Ją numatyta baigti dar šiemet. Tuo metu bus pastatytas ir paminklas”, - LŽ aiškino V.Mickuvienė.

Pasak draugijos pirmininkės, kultūrinį objektą sudarys postamentas ir ant jo užkeltas poeto biustas. Manoma, kad paminklo aukštis sieks apie pustrečio metro. Ant postamento bus iškalta citata iš garsiausio K.Donelaičio veikalo - poemos “Metai”: “Jau saulelė vėl atkopdama...”

K.Donelaičio draugijos užsakymu paminklą iki rudens žada sukurti skulptorius Zigmas Buterlevičius.

K.Donelaičio jubiliejui rengiamasi ne tik Lietuvoje, bet ir kaimynystėje esančioje Rusijos Kaliningrado srityje, ypač Čistyje Prudy (Tolminkiemyje) veikiančiame K.Donelaičio memorialiniame muziejuje. Kai čia gegužės pabaigoje nuskambės šių metų “Poezijos pavasario” renginiai, muziejus bus uždarytas kapitaliniam remontui.

Kaliningrado srities Istorijos ir meno muziejaus, kurio filialas yra K.Donelaičio memorialinis muziejus Tolminkiemyje, užsakymu baigiamas rengti kapitalinio remonto projektas. Netrukus bus skelbiamas darbų konkursas. Pirmiausia ketinama sutvarkyti senąją liuteronų bažnyčią, kurios kriptoje yra palaidotas K.Donelaitis. Reikia nudažyti bažnyčios išorės ir vidaus sienas, įrengti šildymą, sumontuoti vargonus. Mauzoliejaus prieangio nišą numatoma užpildyti vitražu arba goreljefu. Šiuo metu Lietuvos ir Kaliningrado muziejininkai tariasi, kaip turėtų būti atnaujinta muziejaus ekspozicija.

Bažnyčia bus renovuota iki rudens pabaigos. Vėliau darbininkai persikels

į kleboniją. Čia taip pat reikia rekonstruoti šildymo sistemą, atnaujinti sanitarinius mazgus, perdažyti vidaus ir išorės sienas, suremontuoti nakvynės patalpas. Klebonija turėtų būti sutvarkyta iki kitų metų rugsėjo, kai bus surengtas pagrindinis K.Donelaičio 300 gimimo metinių minėjimas.

“Iki to laiko prie kelių, vedančių Tolminkiemio link, turėtų atsirasti informacinės rodyklės, taip pat nuoroda į K.Donelaičio gimtinę Lazdynėliuose”, - LŽ pasakojo euroregiono “Nemunas” Marijampolės biuro direktorius Gintaras Skamaročius.

V.Mickuvienė: “Tai bene geriausia vieta, kurioje būtų galima pastatyti paminklą mūsų literatūros klasikui.”

Jis neseniai lankėsi Kaliningrado srityje ir su Nesterovo rajono savivaldybės vadovais aptarė pasirengimą K.Donelaičio jubiliejui.

G.Skamaročiaus teigimu, Nesterovo rajono valdžia jau yra priėmusi sprendimą vieną miesto gatvių pavadinti K.Donelaičio vardu. Jo vardas bus suteiktas ir rudenį duris po kapitalinio remonto atversiančiai vietos bibliotekai.

K.Donelaičio memorialinis muziejus Tolminkiemyje pradėtas kurti 1964 metais, minint didžio Lietuvos poeto

Paminklas K.Donelaičiui turėtų iškilti prie Marijampolės liuteronų bažnyčios, kurios vienoje pusėje stovi paminklas J.Jablonskiui. / Kazio Kazakevičiaus nuotrauka gimimo 250 metų jubiliejų. Prieš tris dešimtmečius atstatyta po karo sugriauta Tolminkiemio bažnyčia, restauruota klebonija. Liko neatkurti tik pastorių našlėms skirti namai. Šio pastato pamatai buvo atkasti dar atstatant bažnyčią ir kleboniją, tačiau užbaigti visą memorialinio muziejaus kompleksą tuomet nebuvo galimybių. Namą nuspręsta atstatyti ant šiuo metu užkonservuotų XVIII amžiaus pamatų iki poeto jubiliejaus. Atkurtame pastate turėjo atsirasti vietos konferencijų ir parodų salėms, nakvynės namams.

Euroregiono “Nemunas” iniciatyva yra parengta našlių namų atstatymo techninė dokumentacija. Lėšų pastatui atkurti buvo tikimasi gauti iš Europos Sąjungos (ES) fondų, bet nutarta susilaikyti ir kol kas darbų nepradėti. “Dabar visa pertvarka ir pastatų atnaujinimas vyks Kaliningrado srities Istorijos ir meno muziejaus lėšomis. Darbų daug, tad nutarta sutelkti dėmesį į pastatų ir ekspozicijos atnaujinimą, o našlių namų, tvoros atstatymas ES lėšomis, tolesnis aplinkos tvarkymas lieka ateičiai”, - aiškino G.Skamaročius.

•

2013 05 06

Dienos temos

5

Kamštelių vajus - prasminga pramoga “Kamštelių vajus”, - pasakojo B.Jakučionytė ir pridūrė, kad drauge su “Lietuvos žiniomis” ir AB “Plasta” praėjusiais metais buvo puikiai padirbėta.

Todėl atsirado labai daug norinčiųjų rengti tokį konkursą kasmet.

Pasak B.Jakučionytės, šiemet konkursas plečiamas. Vaikų ir mokytojų patogumui kamštelius ir meninius darbus bus galima pristatyti ne tik Vilniuje, bet ir dar šešiuose dideliuose Lietuvos miestuose. Alytuje, Šiauliuose, Panevėžyje, Mažeikiuose, Klaipėdoje, Marijampolėje ir sostinėje spalio mėnesį turėtų veikti plastikinių kamštelių surinkimo taškai.

“Manau, toliau kviesime vaikus rinkti kamštelius, nes juos galima perdirbti. Visų drauge pernai surinktas kiekis yra svarbus tiek perdirbėjams, tiek gamtai - Lietuvos miškai, parkai tikrai tapo švaresni”, - pabrėžė idėjos autorė B.Jakučionytė.

GINTARAS MIKŠIŪNAS

Lietuvoje per metus susidaro apie 30 kilogramų plastikinių atliekų kiekvienam gyventojui. Plastikas - ilgai ir sunkiai yranti medžiaga. Todėl apie būtinybę jį surinkti ir perdirbti kalbama vis garsiau, o atliekų rūšiavimas skatinamas nuo mokyklos suolo.

Pernai per Lietuvą sėkmingai praūžęs “Kamštelių vajus” šiemet grįžta ir žada tapti kasmetinis.

Nacionalinis dienraštis “Lietuvos žinios” orientuojasi į socialiai atsakingus ir aktyvius piliečius, skatina pozityvų požiūrį, siekia, kad šalyje gyventų sąmoningi, savo jėgomis pasitikintys, valstybę ir šeimą mylintys žmonės. Dienraščiui svarbu skirti daugiau dėmesio turiningam vaikų laisvalaikiui, kad jie būtų saugūs, ugdytų savarankiškumą, išmoktų tausoti aplinką.

“Lietuvos žinios” drauge su ekodaiktai.lt ir akcine bendrove “Plasta” vėl kviečia visus Lietuvos mokinius, jų tėvelius, pedagogus naudingai, ekologiškai praleisti vasaros atostogas rinkti plastikinius kamštelius ir dalyvauti konkurse “Kamštelių vajus”.

Įdomu ir naudinga “Kamštelių vajus” skelbiamas jau antrą kartą. Prieš metus konkurse aktyviai dalyvavę Mažeikių rajono Viekšnių gimnazijos 2a klasės moki-

Atgims naujais gaminiais

Viekšnių gimnazijos bendruomenė iš kamštelių sukūrė šios ugdymo įstaigos emblemą. / Ritos Stankevičiūtės nuotraukos Viekšnių gimnazijos mokiniai ketina aktyviai dalyvauti ir šių metų “Kamštelių vajuje”. “Šiemet taip pat laukiame konkurso, kad galėtume save išbandyti panašioje veikloje, dirbdami kartu, visa klasės bendruomenė”, - tikino šios ugdymo įstaigos pedagogė.

500

Per tiek metų gamtoje suyra plastikas.

Per konkursą buvo surinkta beveik tona plastikinių kamštelių.

Daugiausia jų - net 138 kilogramus vasarą surinko Vilniaus “Ryto” vidurinės mokyklos mokiniai. Ši ugdymo įstaiga nugalėjo ir gražiausių meno darbų iš kamštelių konkurse, vyriausiųjų vaikų grupėje. “Į darbą buvo įkinkyta visa mokykla ir net vaikų tėvai, seneliai, draugai”, - pasakojo mokytoja Vida Turbienė.

Kūrinius iš kamštelių konkurso komisijai 2012 metais pateikė daugiau kaip 50 mokyklų. 11-15 metų grupėje nugalėjo Paluknio vidurinės mokyklos mokiniai, 7-11 metų - Vilniaus “Atgajos” specialiosios mokyklos auklėtiniai. Ikimokyklinukų konkursą laimėjo Ignalinos “Šaltinėlio” mokykla ir Baukių šeimos komanda iš Vilniaus.

Gyventi ir ilsėtis sveikai niai, padedami tėvelių ir vadovaujami mokytojos Sonatos Mylienės, surinko daugybę kamštelių ir sukūrė meninį darbą - mokyklos emblemą.

“Konkursas “Kamštelių vajus” sužavėjo tuo, kad tai buvo dar nebandyta sritis. Mums patinka užsiimti kuo įvairesne veikla. Dar viena priežasčių, kodėl nutarėme dalyvauti kamštelių akcijoje, - į tokią veiklą galima įtraukti visą klasės bendruomenę: vaikus, tėvelius, jų artimuosius.

Turėjome pakankamai laiko vasarą pasirengti, o rudenį ėmėmės darbo”, - sakė S.Mylienė.

Mokytoja pasakojo, kad Viekšnių gimnazijos antrokai surinko daugiau kaip 10 kilogramų įvairiausių plastikinių kamštelių. Anot jos, pirmiausia reikėjo sugalvoti, ką iš jų būtų galima padaryti, kas labiausiai tiktų derinant spalvas, ką norima parodyti būsimu darbu?

“Nutarėme išgarsinti savo gimnaziją, todėl bendrai sutarę ir sulaukę visų pritarimo pasirinkome geriausią variantą - padaryti iš kamštelių gimnazijos emblemą. Joje pavaizduotas skambutis ir knyga. Dominuoja trys spalvos: mėlyna, geltona, balta. Kad ši veikla buvo patraukli, įrodo tai, jog joje dalyvauta gausiai. Mokyklos bendruomenės nariai ne tik aktyviai rinko kamštelius, bet ir popietėmis dirbo klasėje juos klijuodami. Naudingai praleidome laiką kartu, rinkdavosi tėvai su vaikais. Tai puikus bendravimo ir bendradarbiavimo pavyzdys”, - kalbėjo S.Mylienė.

Rekordinis kiekis Per pernykštį “Kamštelių vajų” buvo fiksuota nemažai rekordų. Už meno kūrinius, sukurtus iš plastiko atliekų, konkurso dalyviams buvo įteikta įvairių prizų - krepšinio kamuolių, kėdžių, saldainių, šiukšlių maišų. Mokytojams teko kelionės į Briuselį.

Konkurso sumanytoja, ekodaiktai.lt įkūrėja Birutė Jakučionytė sakė, kad antrus metus vykstantis konkursas “Kamštelių vajus” yra sveiko verslo iniciatyvos ekodaiktai.lt dalis. Šio projekto tikslas šviesti visuomenę, skatinti gyventi ir leisti laisvalaikį sveikai, naudoti ekologiškas priemones, tausoti ap-

linką bei energijos šaltinius, skleisti žinią apie tokių paslaugų naudą.

“Kamštelių vajus” - ne pirmas konkursas, kurį ekodaiktai.lt organizavo Lietuvos vaikams. Anot B.Jakučionytės, viskas prasidėjo nuo saldainių popierėlių kilimų. Tuomet organizatoriai buvo maloniai nustebinti mokytojų ir vaikų iniciatyvos, geranoriškumo ir didelio noro sukurti kilimus iš saldainių popierėlių.

AB “Plasta” Pardavimo skyriaus vadovas Mindaugas Rakauskas džiaugėsi, kad bendrovė akcijoje dalyvauja antrus metus iš eilės.

“Manome, kad tai puikus būdas skatinti ir formuoti jaunų žmonių sąmoningumą bei įpročius nešiukšlinti, rūšiuoti atliekas, - sakė jis. - Pakeisti įpročius sunku kiekvienam, ypač vyresniam žmogui, todėl geriausias sprendimas - pradėti juos ugdyti dar vaikystėje. Drauge tai yra puiki patirtis, kad plastiko atliekos gali būti perdirbamos ir virsti nauju produktu.”

Bendrovės “Plasta” atstovas paaiškino, kodėl svarbu surinkti kamštelius. Anot M.Rakausko, pirmiausia, plastikas unikalus, kad yra ilgaamžė medžiaga. Gamtoje natūraliomis są-

M.Rakauskas: “Manome, kad tai puikus būdas skatinti ir formuoti jaunų žmonių sąmoningumą, įpročius nešiukšlinti, rūšiuoti atliekas.”

“Norėjome, kad didžiulis būrys vaikų nuveiktų ką nors naudingo ir prasmingo gamtai. Plastikiniai butelių kamšteliai yra labai smulkios, miškuose ir parkuose besimėtančios šiukšlės.

Niekas jų nerenka net per akciją “Darom”. Jiems surinkti reikia daug kantrybės ir kruopštumo. Kita vertus, tai puikiai perdirbti ar rankdarbiams daryti tinkanti žaliava. Susidėjo viskas: vaikų ir pedagogų noras dalyvauti, ekologiškos idėjos, gamtos švarinimas, kūryba iš kamštelių. Taip ir radosi

lygomis ji suyra per labai ilgą laikotarpį - 500 ir daugiau metų. Todėl išmesdami plastiką didiname šiukšlių kiekį gamtoje, jos ten bus labai labai ilgai.

“Nors akcijos tikslai be galo kilnūs ir rimti, norėčiau palinkėti, kad kamštelių rinkimo procesas taptų linksmu komandiniu žaidimu, kurį žaisdami padėtume išvalyti Lietuvą. Linkiu drąsių idėjų ir sėkmės iš kamštelių konstruojant dirbinius ar meno kūrinius. Nekantrauju pamatyti rezultatus”, - kalbėjo M.Rakauskas.

•

Ekologija ir ekologiška gyvensena XXI amžiuje tampa ne tik mada, bet ir būtinybe. Žmogaus veikla vis labiau alina gamtą, todėl vis daugiau žmonių suvokia, kad būti atsakingam ir rūpintis gamta tiesiog privalu. Todėl “Lietuvos žinios” tęsia ekologinę-edukacinę akciją “Kamštelių vajus” ir kviečia prie jos prisidėti kuo daugiau dalyvių.

Rezultatų ieškokite dienraštyje ir portale lzinios.lt.

Plastikiniai kamšteliai virto įvairiais meno kūriniais.

6

2013 05 06

Lietuva ir Europa

Šveicarijos klestėjimo paslaptis Europos Sąjungos (ES) politinė ir ekonominė krizė smogia visoms Bendrijos valstybėms. Tačiau Senojo žemyno viduryje esanti Šveicarija gali jaustis rami. ES nepriklausanti valstybė palaiko su Bendrija glaudžius santykius, o jos unikali politinė ir ekonominė sistema užtikrina šalies klestėjimą. Šveicarija - tikras rojus Europos šerdyje. Ši valstybė išvengia ES politinių, ekonominių intrigų ir pasiima iš Bendrijos viską, kas geriausia. Šveicarija yra pasirašiusi Šengeno sutartį, todėl jos piliečiai gali nevaržomi keliauti beveik po visą Europą. 1972 metais pasirašyta Laisvosios prekybos sutartis su ES garantuoja šaliai prekybinį ir ekonominį bendradarbiavimą su Bendrija. Šveicarija siunčia į ES 60 proc. savo eksporto. Iš Bendrijos į šią valstybę atkeliauja 80 proc. importo. Šveicarija taip pat turi tvirtą valiutą franką, kuris glaudžiai susietas su euru. Franko ir euro kursas stabilus ir nekintantis. Be to, Šveicarija yra bendros mokėjimų eurais erdvės, kuri sujungia Europos finansų sektorių, narė.

Auganti ekonomika Vienas didžiausių šios valstybės pranašumų - jos nepriklausymas ES ir euro zonai. Šveicarija vykdo savarankišką fiskalinę politiką ir ekonomiškai bei politiškai išlieka nepriklausoma. Tai leidžia valstybei klestėti. Daugelis Bendrijos šalių išgyvena recesiją, o Šveicarija jos, galima sakyti, išvengė.

Valstybės ekonomika nuo 2007 metų pirmojo ketvirčio iki 2012-ųjų augo 23 proc. per metus ir tik 2009-aisiais, per patį pasaulio finansų krizės piką, vos 1,9 proc. susitraukė. Šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) irgi šiek tiek padidėjo. Nors 2012-aisiais jis truputį smuktelėjo, ekonomikos ekspertai prognozuoja, kad šiais metais Šveicarijos BVP vėl augs. Tai atrodo neįtikima tuo metu,

tucijos normų, tačiau kai kuriais atvejais Konstitucijos pataisos nebuvo patvirtintos. Taip Šveicarijos piliečiai pareiškė savo pilietinę valią ir padėjo įstatymų leidėjams apsispręsti.

Pamokos Europai

Šveicarija pirmauja Europoje pagal rinkimų ir referendumų skaičių. / AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos kai dauguma Europos valstybių kuria planus, kaip išvengti antros finansų krizės bangos. Kai kurios jų nuogąstauja dėl bankų sektoriaus likimo.

Tačiau Šveicarijos, kurioje glaudžiasi vieni patikimiausių Europoje bankų, tai negąsdina. Šalis žada dar labiau stiprinti bankininkystės sektorių, kuris yra vienas pagrindinių jos ekonomikos variklių.

Unikali politinė sistema Šveicarijos politinė sistema - dar vienas valstybės klestėjimo ir gerovės garantas. Šalies vyriausybė yra nepaprastai stabili, o pagrindinis balansas tarp partijų nekinta 50 pastarųjų metų. Tai lemia unikali Šveicarijos politinė sistema. Jos elementus, pasak politikos ekspertų, galėtų perimti ir kitos Europos valstybės.

Vienas Šveicarijos politinės sistemos unikalumų - šalies vykdomoji valdžia.

Ją sudaro ne prezidentas ar ministras pirmininkas, bet Šveicarijos parlamente renkama Federalinė Taryba. Šioje institucijoje dirba penkių pagrindinių partijų nariai, todėl tarp valdančiųjų ir opozicijos nėra trinties, nes visų svarbiausių partijų atstovai dalyvauja vykdomojoje valdžioje.

Ekonomikos augimas, piliečių įsitraukimas į politiką, stabili politinė sistema, išplėtota pramonė, puikiai subalansuota gerovės ir švietimo sistema leidžia Šveicarijai klestėti. Šveicarija pirmauja Europoje pagal rinkimų ir referendumų skaičių. Tai lemia, kad Konstitucijos pataisas šalies vyriausybei gali teikti valstybės gyventojai. Jiems reikia per 18 mėnesių surinkti 100 tūkst. parašų, o tada skelbiamas privalomas viešasis referendumas.

Šis dokumentas papildys Vaikų gynimo įstatymą - atsiras prievartos apibūdinimas. Įstatyme prievarta bus apibūdinta kaip “bet koks fizinis ar emocinis žiaurumas, seksualinė prievarta, abejingumas ir kitoks elgesys,

galintis kelti pavojų vaiko sveikatai, gyvybei, vystymuisi bei orumui”. Viena prievartos formų bus laikomas ir rūkymas šalia vaikų. Svarstyti tokį įstatymo papildymą Latvijos Saeima ėmėsi dėl to, kad, Socialinės gerovės ministerijos duomenimis, Latvijoje vis mažėja sveikų vaikų. Kaip viena to priežasčių nurodomas “suaugusiųjų gyvenimo būdas ir požiūris į vaikų auklėjimą”.

Tiesa, kol kas įstatyme nenumatyta, kaip bus baudžiama už rūkymą prie

vaikų. Latvijos gydytojai siūlo taikyti arba baudžiamąją (jei vaikas priklausomas nuo rūkančio suaugusiojo), arba administracinę atsakomybę.

Tačiau Latvijos teisingumo ministerija tokį Vaikų gynimo įstatymo papildymą vertina skeptiškai, nes bus labai sunku ištirti tokius atvejus. Be to, teisininkai primena, kad suaugusiuosius ir taip galima traukti baudžiamojon atsakomybėn, jei vaikui buvo sukeltas skausmas ar pakenkta jo sveikatai (pavyzdžiui, jei rūkančių tėvų vaikas patenka į ligoninę dėl astmos priepuolio).

Nė vienai partijai nepriklausantis parlamentaras Janis Upeniekas siūlė įvesti atsakomybę ir už rūkymą šalia nėščios moters. Tačiau Saeimoje buvo suabejota, ar tokį draudimą bus įmanoma įgyvendinti. Visuomenės sveikatos pakomitečiui vadovaujantis parlamentaras Vitalijus Orlovas aiškino, kad neįmanoma žinoti, ar moteris laukiasi per pirmą ir antrą nėštumo mėnesį, todėl draudimu rūkyti šalia nėščios moters gali būti piktnaudžiaujama. Šių metų vasario mėnesį Latvijoje jau buvo priimtos įstatymo pataisos, griežtinančios rūkymą viešose vietose.

Traukti dūmą buvo uždrausta balkonuose, lodžijose, laiptinėse ir kitose gyvenamųjų namų bei administracinių pastatų bendro naudojimo vietose.

•

Rūkyti prie vaiko draus įstatymas.

Delfi.lv, AFP, BNS, LŽ

nę valią dėl apsaugos nuo ginkluoto smurto, valdymo priežiūros įvedimo, apsaugos nuo pasyvaus rūkymo, viešo balsavimo pasirašant sutartis su kitomis valstybėmis ir dėl algų limito įmonių vadovams. Taigi referendumais gyventojai pakeitė dalį Konsti-

•

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

J.M.Barroso gina A.Merkel

Rūkymas prilygintas prievartai Latvijoje rūkymą vaikų akivaizdoje ketinama prilyginti fizinei prievartai. Atitinkamam įstatymo projektui antru skaitymu jau pritarė Latvijos Saeima.

Šveicarijos piliečiai gali inicijuoti referendumą ir dėl paprastų teisės aktų.

Tokiu atveju jie per 100 dienų turi surinkti 50 tūkst. parašų.

Pastaraisiais metais referendumai Šveicarijoje vyko dažnai. Šalies piliečiai daugiausia balsavo dėl Konstitucijos pataisų. Jie pareiškė pilieti-

Nors Šveicarija suskirstyta į kantonus, joje vyrauja etniniu ir kultūriniu požiūriu homogeniška populiacija.

Prancūzų, vokiečių ir italų kultūros bei įvairios konfesijos susijungė ir šiandien šveicarai tapatinasi su valstybe, o ne su viena atskira kalbine grupe. Šveicarija atrado pelningas nišas ir pasaulio ekonomikoje. Ji gerai išplėtojo farmacijos, metalų, laikrodžių, žemės ūkio pramonę ir dabar gauna milžinišką pelną. Dėl sėkmingai gyvuojančių pramonės šakų Šveicarijoje klesti švietimo ir gerovės sistema. Ji leidžia žmonėms džiaugtis gyvenimu, todėl šveicarai - vieni laimingiausių pasaulyje.

Politikos ir ekonomikos ekspertai mano, kad ES ir atskiros jos valstybės galėtų perimti kai kuriuos Šveicarijos politinio bei ekonominio modelio elementus. Visų pirma - Šveicarijos kantonų administravimą. Jų plati autonomija galėtų tapti ES regionų modeliu.

Antra, didelis referendumų ir rinkimų skaičius suteiktų Bendrijai daugiau legitimumo. Taip ES galėtų pagerinti žmonių ir jos institucijų santykius. Tai padidintų pasitikėjimą pačiu ES projektu ir sumažintų euroskeptikų skaičių. Trečia, Šveicarijos integracijos pobūdis paskatintų kitas ES valstybes “pasiimti iš Bendrijos viską, kas geriausia”, ir svariai prisidėti prie ES gerovės.

Taigi Šveicarija galėtų būti pavyzdys visai Bendrijai ir atskiroms jos valstybėms. Šalies ekonomikos augimas, piliečių įsitraukimas į politiką, stabili politinė sistema, išplėtota pramonė, puikiai subalansuota gerovės ir švietimo sistema leidžia Šveicarijai klestėti, o tuo metu Europą tebėra apėmusi ekonominė ir politinė krizė.

A.Merkel sulaukė Europos Komisijos pirmininko J.M.Barroso užtarimo.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso gynė Vokietijos kanclerę Angelą Merkel nuo kritikos, kad ji kalta dėl visoje Europoje įvedamų skaudžių taupymo priemonių. Šios taupymo priemonės skaudžiai smogė kai kurioms Bendrijos valstybėms. Skolų krizės kamuojamoje Graikijoje protestuotojai net laikė plakatus, vaizduojančius A.Merkel apsirengusią nacių uniforma. Prancūzijoje, Kipre, Ispanijoje ir Portugalijoje taip pat kilo nepasitenkinimas A.Merkel politika. Vokietijos kanclerei teko gintis nuo kalbų ir kaltinimų “valios primetimu kitoms Bendrijos

valstybėms”. Tačiau A.Merkel sulaukė Europos Komisijos pirmininko užtarimo. “Tai, kas vyksta Prancūzijoje ar Portugalijoje, nėra ponios Merkel ar Vokietijos kaltė, - J.M.Barroso sakė interviu vokiečių laikraščiui “Welt am Sonntag”. - Ši krizė ir su ja susijusios problemos nėra Vokietijos politikos rezultatas ar Europos Sąjungos (ES) kaltė. Tai - besaikio išlaidavimo politikos, konkurencijos trūkumo ir finansų rinkos neatsakingų veiksmų rezultatas.”

Prancūzų socialistai užsipuolė A.Merkel, kad ši skatina Prancūziją susiveržti diržus. Daugelis įvairių šalių politikų ir žmonių Europoje Vokietijos kanclerę laiko pagrindine ES įvedamo taupymo skatintoja.

•

2013 05 06

Pasaulis

7

Programišiai pradėjo virtualų karą Sirijoje vykstantis pilietinis karas persikėlė ir į kibernetinę erdvę. Basharo al Assado remiama Sirijos elektroninė armija (SEA) kovoja su Sirijos opozicija ir didžiausiomis pasaulio žiniasklaidos kompanijomis.

Pasaulyje vis dažnėja kibernetiniai išpuoliai. Paprastai juos vykdo programišių grupuotė “Anonymous” ir valstybės remiami internetiniai įsibrovėliai. Prasidėjus Sirijos pilietiniam karui pasaulis sužinojo apie SEA. Ji labiausiai išgarsėjo, kai surengė kibernetinius išpuolius prieš žiniasklaidos gigantus BBC, “Associated Press” (AP) ir “The Guardian”. SEA neseniai AP socialinio tinklo “Twitter” paskyroje paskelbė, kad sprogimas Baltuosiuose rūmuose sužalojo Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentą Baracką Obamą. Nors informacija greitai buvo paneigta, šią žinutę visame pasaulyje paskleidė daug žiniasklaidos šaltinių ir taip sukėlė trumpalaikę paniką.

Galingas ginklas Internetas - galingas XXI amžiaus ginklas. Jis gali sukelti revoliucijas ar nulemti karo baigtį. Internetinių aktyvistų surengti protestai tapo vienu iš Arabų pavasario sėkmės simbolių.

Internetas pasitarnavo ir Sirijos opozicijai, kovojančiai su šalies prezidento B.al Assado pajėgomis. Sirijos sukilėlių per “YouTube” paskleisti siaubą keliantys vaizdai apie prezidento karių žiaurumą ir brutalų elgesį padėjo formuoti Vakarų politinį suvokimą.

Vakarų valstybės nusprendė diplomatine ir karine pagalba remti Sirijos opoziciją, padėti jai kovoti su B.al Assado pajėgomis.

Tačiau Sirijos vyriausybė, priešingai nei Tuniso, Egipto ar Libijos autoritariniai režimai, pasitraukę nuo valdžios pjedestalo, subūrė grupę kontrrevoliucinių programišių ir sudavė virtualų smūgį. Šie kibernetiniai įsilaužėliai atlieka dvejopą funkciją.

SEA programišiai išsibarstę tiek Sirijos teritorijoje, tiek už jos ribų.”

Sirijos vyriausybė nori, kad programišiai kariautų su sukilėliais elektroninį karą. Valdžia finansuoja juos, o mus vadina gauja teroristų”, - kalbėjo T.al-Jaza’eere.

Opozicijos aktyvistas įsitikinęs, kad kai kurias atakas SEA vykdo savarankiškai, be Sirijos vyriausybės žinios. “Programišiai atakuoja žiniasklaidos svetaines, nes jos rašo tiesą. Tiesa kartais būna karti, o SEA to nenori pripažinti. Kad ir kaip stengtųsi, ji vis tiek pralaimės mums kibernetinį karą, nes jau dabar apsikvailino pasaulio akyse”, - tvirtino T.al-Jaza’eere.

Oficiali interneto svetainė

Sirijos opozicijos kibernetinis aktyvistas Tareq al-Jaza’eere teigia, jog

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

Sirijos elektroninės armijos išpuoliai gąsdina Vakarų žiniasklaidą. / guardian.co.uk nuotrauka Visų pirma, jie “baudžia” Vakarų naujienų agentūras, kurios kritiškai rašo apie B.al Assado režimą. Antra platina alternatyvią informaciją, kitaip tariant, Sirijos valdančiojo režimo propagandą. Tai lemia, kad pilietinis karas Sirijoje iš mūšių laukų persikelia į virtualią erdvę, kurioje verda ne mažesnės batalijos.

Slapta grupė SEA atsirado 2011 metais, kai įsiplieskė sukilimas prieš B.al Assado režimą. Siekdami išvengti sukilėlių karinių antpuolių, programišiai persikėlė iš Damasko į slaptą bazę Jungtinių Arabų Emyratų mieste Dubajuje. SEA veiklą kontroliuoja Sirijos vyriausybė. Šios grupės svarba pilietiniame kare milžiniška, ir tai gali patvirtinti 2011-aisiais Damasko universitete B.al Assado ištarti žodžiai: “Broliai, armija susideda iš kiekvieno Sirijos piliečio. Ją sudaro ir virtualūs ka-

riai, kurie mūšio lauke tokie pat svarbūs kaip tikri kariai.”

Opozicijos aktyvistai mano, kad pagrindinis SEA rėmėjas - B.al Assado milijardierius pusbrolis Rami Makhloufas. Pasak šaltinių, tai jis

slapta organizavo grupuotės išsikraustymą iš Sirijos. Dabar SEA veikia vienoje šešėlinėje Dubajaus kompanijoje. Jos programišius R.Makhloufas aprūpina maistu, būstu, o už kiekvieną išpuolį moka atlyginimą.

Vieno buvusio ir dabar besislapstančio SEA nario teigimu, sėkmingą kibernetinę ataką surengęs įsilaužėlis gali uždirbti nuo 500 iki 1000 dole-

noma, kad SEA kibernetiniams įsilaužėliams talkina “kolegos” iš Rusijos. Jie pataria sirams, kaip ir ką daryti, o kartais ir patys prisideda prie kibernetinių išpuolių organizavimo bei vykdymo.

•

Trumpai DAUGĖJA ŽUVUSIŲJŲ

Izraelis smogė kariniam objektui netoli Sirijos sostinės Damasko. Tai jau antras per tris dienas žydų valstybės reidas prieš Siriją.

Izraelio naikintuvai bombardavo “Hezbollah” ginkluotę. / vosizneias.com nuotrauka gimai truko apie keturias valandas, jie buvo nepaprastai galingi, girdimi toli nuo atakos vietos.

60 metų mokytojas Bassamas, gyvenantis Dumare, sakė, kad sprogimas prikėlė iš miego. “Mus pažadino didžiulis sprogimas. Drebėjo visas pastatas. Vėliau buvo virtinė sprogimų, jie truko pusvalandį ir neleido miegoti”, - pasakojo jis. Kita Dumaro gyventoja, 50-metė Salwa, prisiminė: “Niekada nebuvau patyrusi tokio siaubo. Girdėjome tikrai garsius sprogimus. Atrodė, tarsi bom-

rių (1321-2641 litą). Tai dideli pinigai mažus atlyginimus gaunantiems sirams.

SEA daugiausia sudaro musulmonų šiitų alavitų sektos nariai, tačiau joje dirba ir sunitų programišių. Ma-

SEA atlieka dvejopą funkciją - “baudžia” Vakarų naujienų agentūras, kurios kritiškai rašo apie B.al Assadą, ir platina Sirijos vyriausybės propagandą.

Izraelio smūgis Sirijai

Izraelio aukšto rango šaltinis pranešė, kad per reidą buvo sunaikinti Irano ginklai, skirti Libano kovotojų grupuotei “Hezbollah”, kuri yra Sirijos režimo sąjungininkė. Pagal diplomatinį šaltinį Beirute, buvo taikomasi į tris objektus: kariškių kompleksą, netoliese buvusį ginklų sandėlį ir priešlėktuvinės gynybos junginį Saburoje, į vakarus nuo Damasko.

Oficialioji Sirijos naujienų agentūra SANA pranešė, kad Izraelis smogė kariškių tyrimų centrui Džamrajoje, Rytų Gutos regione, esančiame tarp sostinės ir Libano, tačiau informacijos apie aukas ar padarytą žalą nepateikė. Tuo metu gyventojai pasakojo, kad per reidą drebėjo žemė, dangus nusidažė raudonai.

“Tai buvo kaip žemės drebėjimas, dangus buvo geltonas ir raudonas”, prisiminė 72 metų Najwa, Damasko Dumaro rajono, esančio maždaug 6 km nuo reido vietos, gyventoja. Spro-

Nebijo apsikvailinti

Oficialioje SEA interneto svetainėje Sirijos vyriausybės užsakymus vykdantys programišiai rašo apie savo “laimėjimus”. Yra įkeltos ir karinėmis uniformomis vilkinčių SEA narių uždengtais veidais nuotraukos. Svetainėje nurodoma, kad programišiai sudaro atskirus batalionus, kurių kiekvienas turi savo pavadinimą. Be to, joje pateikiamos nuorodos į B.al Assado režimą palaikančius socialinio tinklo “Facebook” puslapius.

SEA interneto svetainėje aiškinama, esą programišiai kovoja su arabų ir Vakarų žiniasklaidos skelbiamomis “sufabrikuotomis” naujienomis apie Sirijos pilietinį karą, taip pat verbuojami nauji nariai.

“Visi Sirijos jaunuoliai, kurie turi bent kiek darbo kompiuteriu ir grafinio dizaino įgūdžių, gali prisidėti prie kovos su teroristais, ardančiais mūsų valstybę. Mūsų misija - ginti Siriją, didžiuotis mylima valstybe ir kovoti su žiniasklaida, kuri juodina Siriją. Laukiame kiekvieno, kuris norėtų prisidėti prie šio karo ir neleistų juodinti Sirijos vardo visame pasaulyje”, - kviečiama programišių grupės SEA interneto svetainėje.

barduojant taikomasi į mūsų namą.” Šaltinis patvirtino, kad Izraelis įvykdė ir ankstesnę, penktadienio nakties, ataką labai arti Damasko oro uosto. Jos metu taip pat smogta Irano ginklams, skirtiems “Hezbollah”. “Kaskart, kai Izraelis sužinos apie ginklų perdavimą iš Sirijos į Libaną, jis atakuos. Oro pajėgoms dabar - aukšto laipsnio parengtis, aukščiausio laipsnio per pastaruosius metus”, - sakė šaltinis.

•

AFP, BNS, LŽ

Žmonių, žuvusių Bangladeše sugriuvus daugiaaukščiam namui, skaičius perkopė 600. Kaip pranešė armija, iš pastato, kuriame buvo įsikūrę siuvimo fabrikai, griuvėsių ištraukta dar dešimtys lavonų. Leitenantas Imranas Khanas iš armijos kontrolės centro, įsteigto gelbėjimo darbams koordinuoti, sakė, kad žuvusiųjų paieška įsibėgėjo. Patvirtintas aukų skaičius siekia 610. Ši didžiausia Bangladešo pramoninė nelaimė įvyko balandžio 24 dieną netoli sostinės Dakos. Devynių aukštų pastate buvo įsikūrę penki siuvimo fabrikai; po griuvėsiais liko daugiau kaip 3 tūkst. žmonių. “Išgelbėjome 2437”, - pridūrė I.Khanas.

UŽSIPUOLĖ B.OBAMĄ Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro užsipuolė jo ginčijamo perrinkimo nepripažįstantį JAV lyderį Baracką Obamą ir pavadino jį “didžiuoju velnių vadu”. Tai priminė N.Maduro pirmtako, velionio Hugo Chavezo tulžingas kalbas apie George’ą W.Bushą. Kadaise H.Chavezas šį JAV prezidentą, be kitų įžeidimų, taip pat išvadino velniu.

Lankydamasis Kosta Rikoje B.Obama

Venesuelos prezidentas N.Maduro pavadino B.Obamą “didžiuoju velnių vadu”. / Reuters/Scanpix nuotrauka nesakė, ar JAV pripažįsta N.Maduro praėjusį mėnesį vykusių Venesuelos prezidento rinkimų nugalėtoju. Ispanų kalba transliuojamai JAV televizijai “Univision” prezidentas teigė, jog visas regionas “stebėjo smurtą, protestus, opozicijos slopinimą” po prieštaringai vertinamų balandžio 14-osios rinkimų.

50 metų N.Maduro 40-metį opozicijos lyderį Henrique Caprilesą įveikė - bent jau oficialiai - minimalia persvara. Rinkimai buvo surengti mirus kairiųjų lyderiui H.Chavezui. Tačiau H.Caprilesas atsisakė pripažinti pralaimėjimą. Jis tikina, kad buvo pažeidimų, ir oficialiai užginčijo rinkimų rezultatus.

8

2013 05 06

Verslas

Mobiliojo ryšio abonentų viliotinis

A. Baranauskas: “Kiekvieną savo klientą laikome lojaliu nuo tos akimirkos, kai jis pasirašo sutartį.”

D.Maikštėnas: “Vis daugiau dėmesio skiriame būtent esamiems, o ne naujiems klientams.”

Ritos Stankevičiūtės ir LŽ archyvo nuotraukos ARVYDAS JOCKUS

Ryšio kainoms rinkoje beveik susilyginus telekomunikacijų bendrovės ieško būdų, kaip išlaikyti senus ir prisivilioti naujų klientų.

Dvi didžiausios Lietuvos telekomunikacijų bendrovės vadovaujasi skirtingomis klientų “jaukinimo” strategijomis. “Omnitel” dabar daugiausia dėmesio skiria lojaliems klientams išsaugoti bei kuria specialias lojalumo programas. Konkurentei ant kulnų lipanti “Tele2” lojaliais vadina visus esamus ir naujus klientus.

Itin pigią kainodarą siūlanti “Tele 2” daugiausia laimėjo iš septynerius metus šalyje taikomos numerio perkėlimo paslaugos. “Bitė Lietuva” teigia dėl to klientų beveik nepraradusi. Nuo 2006 metų Lietuvoje mobiliojo telefono ryšio numerio perkėlimo paslauga jau pasinaudojo daugiau kaip 810,3 tūkst. abonentų. Mažiau nei 3 mln. gyventojų turinčioje Lietuvoje iš viso registruota daugiau kaip 5 mln. aktyvių mobiliojo ryšio abonentų.

Daugiausia dėmesio esamiems klientams Telekomunikacijų bendrovė “Omnitel” skelbia, kad 55 proc. visų abo-

nentų šio operatoriaus paslaugomis naudojasi ilgiau kaip penkerius metus.

Daugiausia ilgamečių klientų sutartis su “Omnitel” pasirašė prieš gerą dešimtmetį - 2000-2002 metais. Tokie, ilgiau kaip 10 metų, “Omnitel” ištikimi auksiniai klientai sudaro ketvirtadalį visų bendrovės privačių abonentų.

“Omnitel” viceprezidentas rinkodarai ir paslaugoms Darius Maikštėnas mano, kad prieš keletą metų buvusi gana aktyvi klientų migracija naudojantis numerio perkėlimo paslauga vis labiau silpsta. Pirmiausia tai esą lemia iš esmės susilyginusi visų operatorių kainodara. “Šiuo metu klientų lojalumą pirmiausia lemia santykis su mobiliojo ryšio operatoriumi”, - teigė jis.

D.Maikštėno teigimu, “Omnitel”, teikdama pasiūlymus, vis daugiau dėmesio skiria būtent esamiems, o ne naujiems klientams. Pasak jo, ilgamečiai “Omnitel” abonentai išskiria bendrovės klientų aptarnavimo ir tinklo kokybę, kainodaros skaidrumą ir aiškumą. “Pasiūlėme naujus supaprastintus ir skaidrius mokėjimo planus, juose telekomunikacijų paslaugų mokesčiai atskirti nuo telefonų mokesčių”, - tvirtino jis.

Lojaliems klientams skirta “Omnitel” programa “Omni ID” suteikia specialius partnerių, kurių yra daugiau kaip 1600, pasiūlymus, dovanas, nuolaidas.

Auksiniai ir sidabriniai “Omnitel”

klientai gauna didesnę nuolaidą įsigydami mobiliuosius telefonus bei papildomų pokalbių minučių dovanų. “Esame atlikę tyrimą, kuris parodė, kad mūsų klientai, naudodamiesi “Omni ID” kortelės teikiamomis nuolaidomis, per mėnesį vidutiniškai sutaupo tiek, kiek išleidžia mobiliosioms paslaugoms”, - teigė D.Maikštėnas.

Lojaliais vadina visus Andrius Baranauskas, “Tele2” korporacinės komunikacijos direktorius Baltijos šalims, teigia, kad nuo 2006 metų, kai gyventojai gali naudotis nu-

Mažiau nei 3 mln. gyventojų turinčioje Lietuvoje iš viso registruota daugiau kaip 5 mln. aktyvių mobiliojo ryšio abonentų. merio perkėlimo paslauga, “Tele2” buvo vienintelis operatorius, kurio vartotojų skaičius dėl numerio perkėlimo per visą šį laikotarpį didėjo.

Anot jo, nuo 2006 metų birželio iki 2013 metų kovo mėnesio iš “Tele2”

išėjo 126,8 tūkst., o atėjo 311,3 tūkst. klientų, taigi klientų skaičius išaugo 184,5 tūkst. vartotojų. Kas mėnesį iš “Tele2” išeina vidutiniškai 1,5 tūkst., ateina - 3,8 tūkst. klientų.

Priešingai nei “Omnitel” atstovas, A.Baranauskas tikina pastebįs akivaizdų klientų migracijos tarp operatorių augimą. “Vartotojai puikiai supranta, kad gali gauti geresnį pasiūlymą, todėl vis noriau išbando skirtingus operatorius. Ir teisingai daro - tik įvertinę įvairius variantus klientai gali būti tikri, kad išsirinko geriausią. Maža to, operatorių konkurencija lemia ir nuolat mažėjančias ryšio kainas. Iš to laimi vartotojai”, - svarstė jis.

Bendrovės atliktais tyrimais, perėję į “Tele2”, abonentai moka iki 40 proc. mažiau nei ankstesniam operatoriui.

“Siūlome didžiausią mobiliųjų telefonų pasirinkimą, didžiausią GSM ryšio ir itin didelę 3G ryšio teritoriją; žinoma, ir patrauklias kainas. Vartotojams to pakanka - jie gauna tos pačios arba aukštesnės kokybės paslaugas ir dar sutaupo”, - bendrovės pranašumus vardijo A.Baranauskas.

Anot jo, “Tele2” nevykdo kokios nors specialios lojalių klientų programos ir neskaičiuoja, kiek klientų bendrovės paslaugomis naudosis 5 ar 10 metų. “Kiekvieną savo klientą laikome lojaliu nuo tos akimirkos, kai jis pasira-

Trumpai APRŪPINS BALTIJOS ŠALIS Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas viešėdamas Vengrijoje pareiškė, kad Karaliaučiuje statoma atominė elektrinė padės išspręsti ateityje kilsiančią elektros energijos deficito problemą Baltijos valstybėse. “Baltijos AE statyba gali išspręsti tikėtino elektros energijos deficito problemą Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje, - sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovas. - Dirbama prie susitarimo dėl Rusijos, Baltarusijos ir Baltijos šalių energetinių sistemų sinchronizacijos. Kovą priimtos “kelio gairės” dėl energetinio dialogo tarp Rusijos ir ES plėtojimo iki 2050 metų. Tikiuosi, kad problemos, kurias dirbtinai bando sukurti mūsų kolegos, dėl Trečiojo energetikos paketo bus išspręstos. 2012-ųjų gruodį Rusija pateikė Europos Komisijai konkrečius pasiūlymus, kaip tai padaryti.”

Mobiliojo ryšio abonentai 2012 metų pabaigoje šalies rinkoje buvo 5 mln. mobiliojo telefono ryšio paslaugų aktyvių abonentų arba SIM kortelių, iš jų (proc.): UAB “Omnitel”

39,0

UAB “Tele 2”

38,4

UAB “Bitė Lietuva”

20,7

Kiti paslaugų teikėjai

2,0

Išankstinės mokėjimo kortelės 2012 metų pabaigoje išankstinio mokėjimo paslauga naudojosi 2,71 mln. arba 54 proc. visų abonentų, iš jų (proc): UAB “Tele2”

43,0 proc.

UAB “Omnitel”

39,1 proc.

UAB “Bitė Lietuva”

17,2 proc.

Kiti paslaugų teikėjai

0,8 proc.

Šaltinis: Ryšių reguliavimo tarnyba

šo sutartį. Kai klientas sutartį atnaujina, jis vėl gauna tas pačias sąlygas, kaip ir bet kuris kitas”, - aiškino pašnekovas.

Telekomunikacijų bendrovė “Bitė Lietuva” skelbiasi turinti beveik 1 mln. vartotojų. “Klientų emigravimo skaičius per šešerius metus buvo plius minus tūkstantis vartotojų, kitaip sakant, - 0,1 proc.”, - teigė “Bitė Lietuva” generalinis direktorius Chrisas Robbinsas.

•

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS

S.Lavrovas priminė, kad Rusija atominę elektrinę Karaliaučiuje ketina pastatyti iki 2017 metų.

BANKROTO BYLA Kauno apygardos teismas ketvirtadienį iškėlė bankroto bylą Ūkio bankui, kurio turto vertė daugiau kaip 1 mlrd. litų mažesnė už įsipareigojimus. Kaip pranešė teismas, bankroto bylą Ūkio bankui paprašė iškelti Lietuvos bankas. Teismo nutartimi Ūkio banko administratore paskirta bendrovė “Valnetas”. Teismo nutartis per 10 dienų gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui. Ūkio banko laikinojo administratoriaus Adomo Audicko ir audito įmonės “KPMG Baltics” kovo 18 dieną parengtoje tarpinėje banko finansinės padėties ataskaitoje nurodoma, kad banke likusio turto grynoji vertė yra 356,322 mln. litų, o įsipareigojimai - 1,583 mlrd. litų, arba 1,227 mlrd. litų didesni už turtą.

NĖRA TEISINIO PAGRINDO Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (ETD) skeptiškai vertina galimybes atnaujinti derybas su Europos Sąjunga (ES), kad būtų dar pratęstas draudimas Lietuvoje parduoti žemę užsieniečiams.

Atitinkamą nutarimo projektą įvertinęs ETD teikia išvadą, kad stojant į ES Lietuvai buvo padarytos išimtys dėl laisvo kapitalo judėjimo, tačiau pereinamasis laikotarpis baigėsi ir kito teisinio pagrindo atnaujinti derybas dėl pereinamojo laikotarpio nėra. Buvęs žemės ūkio ministras konservatorius Kazys Starkevičius Seime yra pateikęs nutarimo projektą, kuriuo Vyriausybei siūloma atnaujinti derybas su ES dėl žemės pardavimo užsieniečiams draudimo pratęsimo, kol bus suvienodintos tiesioginės išmokos visų Bendrijos valstybių žemdirbiams. Seimas projektui yra pritaręs po pateikimo, toliau jis nagrinėjamas parlamentiniuose komitetuose. Projektą išnagri-

1 euras

3,4528

nėję Europos teisės specialistai pažymi, kad stojant į ES Lietuvai buvo leista padaryti išimtį dėl laisvo kapitalo judėjimo - galimybė Lietuvai septynerius metus nuo įstojimo dienos toliau taikyti galiojančiuose jos teisės aktuose nustatytas taisykles dėl žemės ūkio paskirties žemės ir miškų ūkio paskirties žemės įsigijimo. Europos Komisija po Lietuvos prašymo 2011 metais leido pratęsti šį pereinamąjį laikotarpį dar trejiems metams ir Lietuva Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstituciniu įstatymu pratęsė šį laikotarpį iki 2014-ųjų balandžio 30 dienos. Teisininkai pažymi, kad Vyriausybei nusprendus iš naujo derėtis dėl tolesnio draudimo leisti parduoti žemę užsieniečiams Lietuva turėtų siekti sutarties dėl ES veikimo keitimo, nes kitaip po 2014 metų balandžio 30 dienos “šis diskriminacinis žemės pardavimo režimas būtų laisvo kapitalo judėjimo pažeidimas”.

1 JAV doleris

2,6342

1 Australijos doleris

2,7013

+0,5183%

10 000 Baltarusijos rublių

3,0436

+0,2858%

1 Kanados doleris

2,6009

-0,1423%

1 Šveicarijos frankas

2,8241

-0,0035%

LŽ, BNS

2013 05 06, LB

+0,3417%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,2794

+0,3271%

10 Čekijos kronų

+0,3859%

1,3475

10 Danijos kronų

4,6322

+0,0173%

1 DB svaras sterlingų

4,0949

+0,3199%

100 Vengrijos forintų

1,1656

+1,1067%

100 Islandijos kronų

2,2699

+0,5815%

100 Japonijos jenų

2,6872

-0,4056%

100 Kazachstano tengių

1,7440

+0,4931%

1 Latvijos latas

4,9311

+0,0041%

10 Moldovos lėjų

2,1513

+0,3858%

10 Norvegijos kronų

4,5449

+0,0748%

10 Lenkijos zlotų

8,3320

+0,3781%

100 Rusijos rublių

8,4548

+0,9734%

10 Švedijos kronų

4,0365

-0,0099%

1 Turkijos naujoji lira

1,4683

+0,3882%

10 Ukrainos grivinų

3,2521

+0,3413%

2013 05 06

Verslas

9

Mokesčių reformos tyko vilkduobės KAETANA LEONTJEVA

Praėjusią savaitę mokesčių reformos darbo grupės siūlymai buvo pateikti Vyriausybės nariams ir visuomenei. Tarp jų seniai pribrendęs mokesčių mažinimas didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) ir įvedant “Sodros” įmokų viršutines ribas, vadinamąsias lubas.

Pastarojo siūlymo nereikėtų vertinti tik kaip mokesčių mažinimo, nes tai ir teisingumo principo įtvirtinimas. Šiandien tokios “lubos” yra taikomos “Sodros” išmokoms, bet ne įmokoms, tad esama situacija yra neteisinga: gyventojai moka draudimo įmokas už tai, ko niekada negaus.

“Sodros” įmokų ribų įvedimas būtų pirma reali paskata rodyti tikruosius daug uždirbančiųjų atlyginimus ir “neminimizuoti” mokesčių gaunant lėšas kitokiomis nei darbo užmokestis formomis.

Visa mokesčių našta Mokesčių reformos darbo grupė taip pat pasiūlė skaidrinti mokesčių sistemą, perkeliant darbdavio mokamą “Sodros” įmoką tikrajam jos mokėtojui - darbuotojui.

Teisinis “Sodros” įmokos išskyrimas į darbuotojo ir darbdavio įmokas ekonominiu požiūriu yra beprasmiškas, nes ši įmoka yra darbuotojo darbo užmokesčio dalis ir būtent darbuotojas šią įmoką ir sumoka.

Reali mokesčių našta yra didesnė, negu žmogaus mokamas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis ir 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmoka. Įgyvendinus šį siūlymą būtų matyti, kad mokesčių našta sudaro iki 42 proc. viso žmogaus atlyginimo.

Perkėlus darbdavio “Sodros” įmoką darbuotojui, pagerėtų ir statistiniai vidurkiai - šoktelėtų ne tik MMA, bet ir vidutinis darbo užmokestis. Įgyvendinant šį siūlymą svarbu užtikrinti, kad būtų išvengta piktnaudžiavimų ir žmogaus pajamos į rankas nepasikeistų. Tačiau norintieji mažinti atlyginimus darbuotojams tai gali daryti ir dabar, todėl neaišku, kodėl darbdaviai turėtų pradėti tai daryti būtent tuomet, kai darbdavio “Sodros” įmoka perkeliama darbuotojui.

Jeigu ir yra tokio piktnaudžiavimo tikimybė, ji didesnė viešajame sektoriuje, kur darbuotojams atlyginimai nustatomi įstatymais, o ne susitarimu.

K.Leontjeva: “Pavojinga, kad mokesčių mažinimas apskritai gali neįvykti, tuo tarpu mokesčiai gali būti padidinti jau artimiausiu metu.”

Bausmė taupantiems gyventojams Finansų ministerija skaičiuoja, kad pakėlus NPD ir įvedus “Sodros” įmokų “lubas” biudžetas netektų 1-1,4 mlrd. litų. Šią skylę siūloma lopyti apmokestinant palūkanas ir visas gyventojų investicines pajamas. Darbo grupė pasiūlė, kad tokios pajamos iki 10 000 litų per metus būtų neapmokestinamos, tačiau politikai jau svarsto, kad šią ribą būtų prasminga sumažinti iki 5000 ar vos iki 1000 litų.

Gali būti, kad priimant konkrečius įstatymus Seime neapmokestinamų pajamų iš palūkanų ir investavimo riba dar sumenktų, todėl pradinis siūlymas apmokestinti “turtuolius” gali paliesti plačią visuomenės dalį.

Palūkanų apmokestinimas baustų atsakingus bei taupančius gyventojus ir skatintų gyventi šia diena, nes dalis jų uždirbtų palūkanų atitektų biudžetui. Įsivaizduokime du gyventojus, uždirbančius vienodą atlyginimą. Rimas gyvena šia diena ir visas savo pajamas iš karto išleidžia, o Juozas mąsto apie ateitį, taupo vaikų mokslams, nenumatytoms ligoms, erdvesniam būstui, naujesnei mašinai ar kt. Lygindami Rimo ir Juozo per visą gyvenimą sumokėtus mokesčius pamatysime, kad atsakingasis Juozas sumoka daugiau mokesčių būtent todėl, kad jis ne iškarto išleidžia visas savo pajamas. Jeigu taupymas yra dorybė, kodėl tuomet norima ją apmokestinti?

Prisiminus, kad taupymo lygis Lietuvoje yra antras žemiausias visoje Eu-

ropos Sąjungoje (mažiau taupo tik latviai), akivaizdu, kaip pavojinga būtų dar mažinti paskatas taupyti.

Siūloma apmokestinti ne tik palūkanas, bet ir visas pajamas iš investavimo, o tai dar labiau sumažintų investavimo apimtį Lietuvoje. 2012 metais investicijų kiekis vienam gyventojui Lietuvoje sudarė 31,1 tūkst. eurų. Latvija investicijų apimtimi Lietuvą lenkia dvigubai (68 tūkst. eurų), Vokietija trigubai (104 tūkst. eurų), Švedija - keturgubai (119 tūkst. eurų).

Stabdys ekonomiką Per žemas investicijų lygis, o ne darbuotojų kvalifikacijos stoka yra pagrindinė priežastis, kodėl darbo užmokestis Lietuvoje gerokai atsilieka nuo ES vidurkio. Apmokestinus visas pajamas iš investavimo, būtų užkirstas kelias taip visų laukiamam ekonomikos atsigavimui, kuris yra vienas iš Vyriausybės veiklos prioritetų. Turint omenyje, kad ekonomika dar neatsigavo, visų investicinių pajamų ir palūkanų apmokestinimas galėtų sukelti ekonomikos stagnaciją.

Svarbu ir tai, kad palūkanų ir kapitalo prieaugio pajamų apmokestinimo administravimas būtų painus, tad šiandien jau paini Lietuvos mokesčių sistema taptų dar nedraugiškesnė. Juokaujama, kad šis mokestis yra puikus mokesčių teisininkams, mokesčių apskaitininkams, konsultantams ir biurokratams. Bet blogas visiems kitiems. Žvelgiant į kitų šalių patirtį galima pastebėti, kad trečdalis Europos Sąjungos ir OECD (Ekonominio bendradar-

LŽ archyvo nuotraukos

biavimo ir plėtros organizacijos) šalių apskritai netaiko kapitalo prieaugio mokesčio, ir tai pasiteisina, nes tokios šalys kaip Liuksemburgas ar Nyderlandai yra konkurencingos ir patrauklios investuotojams. Daugelio šalių patirtis rodo, kad didinant šį mokestį surenkama mažiau pajamų.

Nors mokestis būtų įvedamas siekiant padidinti biudžeto pajamas, pirma, neatlikta skaičiavimų, kiek pajamų tai duotų, antra, papildomų pajamų gali ir nebūti, nes lėtėtų ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas, mažėtų patrauklumas investuotojams.

Atims dar nedavę Politikams teks atsakyti į klausimą, ar įvesti didelį neapmokestinamų palūkanų ir investicinių pajamų dydį ir surinkti mažai pajamų, ar įvesti mažą neapmokestinamą dydį ir nuskriausti daug gyventojų. O juk daug geriau būtų šio klausimo visai nekelti ir nedidinti mokesčių.

Nors palūkanų ir visų investicinių

pajamų apmokestinimas buvo pateiktas kaip kompensacinė priemonė biudžeto netekimams dėl neapmokestinamo pajamų dydžio didinimo ir “Sodros” įmokų “lubų” įvedimo, pradeda aiškėti, kad tai bus eiliniai nevykę mainai.

Virš “Sodros” įmokų ribų klausimo tvenkiasi debesys, o NPD didinimas nukeliamas ne anksčiau kaip į 2014 metus. Tuo tarpu palūkanas apmokestinantį įstatymą norima priimti jau iki liepos 1 dienos.

Pavojinga, kad mokesčių mažinimas apskritai gali neįvykti, tuo tarpu mokesčiai gali būti padidinti jau artimiausiu metu. Tuomet tai būtų dar vienas blogų mainų su valdžia pavyzdys, kai svajonės apie mažesnius mokesčius iškeičiamos į keliamų mokesčių realybę.

Dabartinė valdžia aršiai kritikavo ankstesnę valdžią, kad prisidengdama skambiu “mokesčių reformos” pavadinimu paprasčiausiai kėlė mokesčius. Ši Vyriausybė turi gerą progą nekartoti tos pačios klaidos.

•

10

2012 05 06

Trasa

Pavėlavęs pavasaris budina turgų VIDMANTAS UŽUSIENIS

Užtrukusi žiema privertė vėliau atgimti gamtą ir pristabdė naudotų automobilių pardavimą. Atžygiavus pavasariui prekybą gaivina Lietuvos ir Kirgizijos pirkėjai.

Balandžio pabaigoje Lietuvos automobilių pardavėjai atidžiai sekė orų prognozes Rusijoje, Baltarusijoje ir Kazachstane. Jie tikėjosi, kad ten aptirpus sniegui į mūsų šalį sugužės tų valstybių pirkėjai.

Nors pavasaris žingsniuoja į pabaigą ir prekyba tebėra apsnūdusi, naudotų automobilių pardavėjai nepraranda optimizmo. Pirmiausia jų viltis žadina praėjusių metų rezultatai. Portalo autoplius.lt duomenimis, 2012-aisiais padaugėjo į Lietuvą įvežtų automobilių, per metus sudaryta 378 tūkst. naujų ir nenaujų automobilių sandorių. Šis skaičius išties įspūdingas, juo labiau kad iki geriausių 2008 metų rezultatų, anot portalo autoplius.lt, pritrūko tik 1,1 proc., arba vos 4 tūkst. sandorių.

Pirmąjį 2013 metų ketvirtį buvo sudaryta 85,8 tūkst. naujų ir naudotų automobilių sandorių, arba 240 (0,3 proc) mažiau negu tuo pačiu laikotarpiu pernai. Stabtelėjo ir nenaujų mašinų rinka. Autoplius.lt skelbia, kad šiemet oficialiai nupirkta 82,7 tūkstančio tokių automobilių, o pernai - 165 mažiau. Portalo vadovas Viktoras Daukšas dėl palyginti nesėkmingos prekybininkams metų pradžios be užuolankų kaltino užtrukusį šaltąjį laikotarpį: “Prastesniems pirmojo ketvirčio automobilių rinkos rodikliams turėjo įtakos pavėlavęs pavasaris. Paprastai nutirpus sniegui vairuotojai lekia į plovyklas ir pradeda prekybą automobiliais.”

Kita vertus, ne visų Lietuvos regionų pardavėjams neseniai pasibaigusi žiema buvo bloga. Tarkime, Panevėžio automobilių turgų administruojančios bendrovės “Autalis” vadybininkas Aidas Nauronis tikino, jog prekyba naudotomis mašinomis Aukštaitijos sostinėje praėjusią žiemą nebuvo sustojusi.

“Tai sakau dėl to, kad ankstesniais me-

4,9 litro šimtui kilometrų kelio tokios palyginti mažos vidutinės degalų sąnaudos gožė akivaizdžius trūkumus, kuriuos važiuodamas rodė 1,6 l darbo tūrio dyzelinu varomas naujasis prancūziškas sedanas “Peugeot 301”.

Pastaruoju metu Prancūzijos “PSA Peugeot-Citroen” balansuoja ties praraja. Nors dar neseniai koncernas drąsiai eksperimentavo ir siūlė rinkai į prabangą pretenduojančius eksperimentinius modelius, tarp jų mažąjį vienatūrį “Peugeot 1007”. Oficialiai automobilis lyg ir buvo skirtas jaunimui, tačiau kainavo gana brangiai (apie 50 tūkst. litų). Bene labiausiai nevykęs dalykas šioje mašinoje iš abiejų pusių sumontuotos brangios elektrinės durys. Sugedus elektros grandinei keleiviai būdavo tiesiog įkalinami vienatūrio salone.

Nevykę modeliai nugramzdino “PSA Peugeot-Citroen” į finansinę duobę. Iš jos kompanija kapstosi la-

Metai

Automobilių skaičius

2010

apie 75 000

2011

apie 102 000

2012

apie 83 000

Šaltinis: AB “Lietuvos geležinkeliai”

FAKTAI

Lietuva pagal importuotus naudo• tus automobilius smarkiai lenkia kitas Baltijos valstybes - per pirmąjį 2013 metų ketvirtį į mūsų šalį jų įvežta 3,5 karto daugiau nei į Latviją ir beveik penkis kartus daugiau negu į Estiją.

Sausio-kovo mėnesiais į Lietuvą atgabenta 32,5 tūkst., į Latviją - 9,1 tūkst., į Estiją - 6,5 tūkst. automobilių. Į Lietuvą dažniausiai įvežamos 11-15 metų, o į Estiją ir Latviją - 610 metų mašinos. Į Estiją importuojama tris kartus daugiau 1-5 metų automobilių negu į mūsų šalį.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį į Lietuvą įvežta mažiau naujesnių automobilių nei pernai. Lietuviai importavo 452 vienetais mažiau 1-5 metų ir 344 vienetais mažiau 6-10 metų transporto priemonių. Kitokia situacija Latvijoje - jos keliuose net 43,1 proc., t. y. 1,1 tūkst. padaugėjo prieš 6-10 metų pagamintų automobilių.

Vidutinės naudotų ir naujų automobilių kainos sausio-kovo mėnesiais siekė atitinkamai 10,3 ir 70,4 tūkst. litų. Pirmąjį ketvirtį vidutinė nenaujų mašinų kaina smuktelėjo 3,1 proc., arba 329 litais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.

• • •

Nors pavasaris jau baigiasi, Lietuvos automobilių turguose vis dar nematyti pirkėjų iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka tais prasidėjus šaltajam periodui automobilių pardavimas visiškai apmirdavo. Šiemet prekybą padėjo išlaikyti ne tik lietuviai, bet ir latviai, estai, baltarusiai”, - kalbėjo panevėžietis.

Perka ir užsienio lietuviai Žiemą sustojusia prekyba bene labiausiai skundėsi kadaise didžiausio Baltijos šalyse Marijampolės automobilių turgaus naudotų mašinų pardavėjai. Valentinas Naujanis, Kauno automobilių turgų prižiūrinčios UAB “Varanas” vadovas, irgi pripažino, kad laikinojoje sostinėje dėl užtrukusio pavasario nenaujų transporto priemonių prekybą taip pat buvo apnikęs sąstingis. “Atšilus orams mašinų pardavimas, aišku, atsigauna. Tačiau šiemet nėra taip, kad pirkėjai miniomis plūstų į turgų. Prekybos atsigavimas daugiausia jaučiamas dėl lietuvių, nutarusių artėjant vasarai įsigyti naują mašiną”, - aiškino dienraščio LŽ pašnekovas.

V.Naujanis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu ypač suaktyvėję užsienyje dirbantys tautiečiai. “Į turgų vienas po kito suka vyrai ir sako norintys įsigyti automobilių už Didžiosios Britanijos svarus sterlingus. Aišku, naudotas ma-

šinas jie perka ne sau, o Lietuvoje likusioms žmonoms ar kitiems šeimos nariams. Vėliau tokie asmenys išskrenda į Angliją dirbti toliau”, - dalijosi patirtimi “Varano” vadovas. Prekybą, anot verslininko, gyvino ir Lietuvoje gyvenantys pirkėjai, nusprendę atnaujinti savo automobilius.

būdingi skirtingi pirkimo įpročiai, todėl dairomasi ir kitokių mašinų.

Tautų pasirinkimo ypatybės V.Naujanis gerai žino, kokius automobilius mėgsta vieno ar kito krašto pirkėjai. “Nemaža dalis lietuvių, žinoma, renkasi apynaujes mašinas, bet

Pirmąjį 2013 metų ketvirtį buvo sudaryta 85,8 tūkst. naujų ir naudotų automobilių sandorių, arba 240 (0,3 proc.) mažiau negu tuo pačiu laikotarpiu pernai.

V.Naujanis minėjo, kad iš užsieniečių, pastaruoju metu atvykusių į Lietuvą įsigyti naudotų mašinų, aiškiai dominuoja kirgizai. “Gerai būtų, jei klientų tautinė sudėtis taptų įvairesnė, - pusiau juokais, pusiau rimtai svarstė verslininkas. - Vis dar laukiame rusų, ukrainiečių, baltarusių. Kol kas jų nematyti, pasirodo tik vienas kitas atvykėlis.”

Pašnekovas tvirtino, kad automobilių pardavėjai pageidautų įvairesnių tautiniu požiūriu pirkėjų.

Mat, pasirodo, atskiroms tautoms

daugumai tautiečių vis dėlto patinka “vyresnio amžiaus” automobiliai, kainuojantys 2-3 tūkst. eurų (6,9-10,4 tūkst. litų). Kirgizai teikia pirmenybę maždaug dešimties metų senumo mašinoms”, - vardijo “Varano” vadovas.

Ukrainiečiai, anot V.Naujanio, labiau perka lengvąjį komercinį transportą. Tarp šios tautos atstovų ypač populiarūs “Volkswagen Caddy”, “Renault Kangoo”, taip pat mikroautobusai “Volkswagen Transit”. “Ukrainiečių pasirinkimas susijęs su dideliais šios šalies muito mokesčiais,

Darbinis arkliukas trečiajam pasauliui VIDMANTAS UŽUSIENIS

Automobilių, išvežtų geležinkeliais į Rytus, skaičius

bai sunkiai. Daug tikimasi iš naujojo ekonominės klasės sedano “Peugeot 301”, į kurį montuojami du benzininiai - 1,2 l ir 71 AG bei 1,6 l ir 115 AG motorai, taip pat vienas 1,6 l ir 92 AG dyzelinis variklis. Pastarąjį išbandė LŽ žurnalistas.

“Renault” pavyzdžiu Gamintojai neslepia, kad naujasis “Peugeot 301” pirmiausia skirtas trečiųjų šalių - Afrikos, Artimųjų Rytų ir Rytų Europos - rinkai. Drauge prancūzai skelbia pakeitę automobilių modelių žymėjimą. Jį ir toliau sudaro trys skaičiai. Pirmasis nusako mašinos dydį, o trečiasis - nuo vieneto iki aštuoneto - dabar atskleidžia, kam automobilis skirtas. Vienetas reiškia, kad modelis prieinamas ir mažai pajamų turintiems gyventojams, o aštuonetas - dideles pajamas net Europos Sąjungos mastu gaunantiems vairuotojams.

Galbūt kai kam bus apmaudu, tačiau realybė tokia, jog lietuviams, kaip ir afrikiečiams bei arabams, pirmiausia bus siūlomas “Peugeot 301”, kuris oficialioje Prancūzijos gamintojo svetainėje įvardijamas

Iš išorės naujasis sedanas “Peugeot 301” nepanašus į tipišką prancūzų automobilį - jo dizainui trūksta lengvumo ir rafinuotumo. / Gamintojo nuotrauka kaip “vidurinės klasės automobilis”.

“Peugeot” paleido naująjį sedaną į gyvenimą aiškiai įkvėpta tautiečių iš “Renault” sėkmės. Ši kompanija, kadaise nuo konvejerių pradėjusi ridenti pigius modelius “Dacia Logan”, kurie tuomet Lietuvoje nekainavo nė 30 tūkst. litų, atsiriekė didelę dalį skurdesnių šalių automobilių rinkos. Dabar pyrago dalies įsigeidė ir “Peugeot”.

Taupumo koziris “Peugeot 301” kaina prasideda nuo 34,8 tūkst. litų. LŽ žurnalisto bandytas automobilis su dyzeliniu varikliu kainuoja 47 tūkst. litų. Kaip sakoma, pagal “Jurgį ir kepurė”.

Važiavimas pigia mašina didelio malonumo nesuteikė. Tačiau ir didelio nusivylimo neteko patirti.

Galbūt labiau nuvylė tik garso izo-

Šaltinis: autoplius.lt

taikomais ne komerciniam transportui. Dėl to kartais asmeniniam naudojimui skirto lengvojo automobilio kaina, pridėjus prie jo muito mokesčius, kone padvigubėja. Tuo metu komercinis transportas apmokestinamas ne taip žiauriai”, - sakė verslininkas.

Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano piliečiai, V.Naujanio žodžiais, renkasi trejų-penkerių metų automobilius, kurių variklio darbo tūris yra ne didesnis kaip 1500 kubinių centimetrų. “Muitų sąjungoje, o jai priklauso visos paminėtos valstybės, šiai automobilių kategorijai taikomas mažiausias muitas”, pabrėžė verslininkas. Jo nuomone, prekyba naudotomis mašinomis į šiam metų laikui įprastas vėžes turėtų stoti jau gegužės viduryje.

•

Kai kurie dyzelinio “Peugeot 301” techniniai duomenys Ilgis/plotis/aukštis (mm) 4442/1748/1477 Darbo tūris (l) 1,6 Maks. galia (AG) 92 Maks. sukimo momentas (Nm/min) 230 Pagreitėjimas 0-100 km (sek.)

11,2 Maks. greitis (km/h) 180 Vid. degalų sąnaudos (l/100km) 4,1

liacija, tiksliau - beveik visiškas jos nebuvimas, taip pat sudėtingas magnetolos valdymas. Norėdamas pagarsinti ar patildyti radiją visuomet turi nukreipti dėmesį nuo kelio, nes valdymo mygtukai tokie smulkūs, o svirtelė sumontuota tokioje nepatogioje vietoje, kad kitaip elgtis neįmanoma.

Tačiau krizės pamokytam žmogui trūkumus iš dalies kompensuoja dyzelinio “Peugeot 301” taupumas. Oficialiai skelbiama, jog kadaise su Vokietijos BMW koncernu prancūzų sukurtas 16 Hdi 92 AG variklis vidutiniškai 100 km kelio nuvažiuoti mišriu režimu sudegina 4,1 l degalų. Bandant sedaną tokio rezultato pasiekti nepavyko.

Tačiau kompiuterio monitoriuje rodomos vidutinės dyzelino sąnaudos neviršijo 5 l/100 km. Vadinasi, vienąkart pripildęs 50 l talpos baką gali nuvažiuoti 1000 kilometrų - tai išties neblogas rezultatas.

•

12

2013 05 06

Švietimas

Kas išmokys vaikus mokytis Pernai vykusiame Lietuvos švietimo strategijos dešimtmečio konkurse nevyriausybinės programos “Renkuosi mokyti” pateiktas projektas pateko tarp trijų geriausiųjų. Pasak pašnekovės, Švietimo ir mokslo ministerija, remdamasi tais siūlymais, sudarė ateinančio dešimtmečio strategiją, tačiau dabar, nepraėjus nė metams, ji iš naujo yra svarstoma.

“Taip ir buksuosime vietoje, nes neturime bendros vizijos, - apgailestavo pedagogė. - Jei sutartume, kur link judame, koks yra mūsų tikslas, ko norime iš savo mokinių, kokią visuomenę kuriame, mokykla būtų stipriausias įrankis.”

MILDA KNIEŽAITĖ

Švietimo rodikliais estai lenkia lietuvius ir latvius. Tačiau kodėl Austrijos, vienos pirmaujančių šalių pasaulyje pagal lėšas, skiriamas švietimui, akademiniai rezultatai prastesni nei Europos vidurkis?!

Vilnietė dailės ir technologijos mokytoja Rita Urbonaitė-Krulikovska, neseniai dalyvavusi pasaulinio tinklo “Teach for All” (“Mokymas visiems”) suvažiavime Naujajame Delyje, Indijoje, neabejoja, kad poreikis keisti mokyklą, vaikų ir mokytojų santykius yra iškilęs visame pasaulyje. Tik švietimo sistemų įvairovė didžiulė, o patirtis pamokoma arba ne.

Tarkim, Kinijoje mokytojai dirba net 60-70 mokinių klasėse. Taip įprasta dėl populiacijos dydžio ir kitokios paklusnumo tradicijos. Libane visi mokomieji dalykai nuo pirmos klasės dėstomi anglų kalba. Gimtajai arabų kalbai - atskiros pamokos. Tokia yra valstybės politika, reprezentuojanti Libaną kaip vartus į Vakarus.

Pasaulinis tinklas “Teach for All” prieš penkerius metus subūrė įvairiose valstybėse gyvuojančias nevyriausybines švietimo programas.

R.Urbonaitė-Krulikovska atstovauja lietuviškai “Renkuosi mokyti” programai.

Mokytojas ir “Google” “Lėšų švietimui niekada nebus per daug, tačiau Austrijos pavyzdys rodo, kad ne finansavimas yra svarbiausia.

Ne modernios mokymo priemonės, gražios sienos ar tvarkingi suolai lemia mokyklų laimėjimus, - įsitikinusi mokytoja. - Taip kalbėjome ir su kolegėmis austrėmis. Svarbiausia yra mokytojo ir mokinio ryšys. Jis lemia santykius ir motyvaciją. Turėtume keisti švietimo supratimą nuo mokymo prie mokymosi, nes nei vadovėlis, nei mokytojas nebėra žinių šaltinis.”

Per “Google” paiešką vaikas gali kur kas greičiau rasti informacijos, o išmanųjį telefoną pasikišęs po suolu dar patikrinti, ar mokytojas nepadarė klaidos. Dabar informacijos sklaida tokia greita ir mokytojo užduotis, pasak pašnekovės, - ne perteikti žinias, ne mokyti, o sudominti ir motyvuoti mokinius pačius mokytis, rinkti informaciją, mąstyti, suprasti, įžvelgti ryšius. Ugdyti bendrąją - socialinę, asmeninę, mokymosi mokytis - kompetenciją.

Keičiant pasaulį

VDA absolventė R.Urbonaitė-Krulikovska pasirinko būti mokytoja. / Romo Jurgaičio nuotrauka tiesiog ant grindų. Apie kokias nors multimedijas nėra ko ir kalbėti.

“Kai pamatai, kokiomis sąlygomis vaikai mokosi valstybinėse mokyklose Indijoje, pradedi abejoti, ar Lietuvoje turime iš viso kokių nors problemų socialinių, ekonominių ar švietimo, kalbėjo mokytoja. - Kita vertus, Indijos mokiniai labai gerai žino, ko nori. Jie mokosi išsikelti ilgalaikius tikslus. Turi viziją, kurios nori siekti, nes puikiai supranta, kad švietimas yra vienintelė išeitis iš skurdo. Jei nesimokysi, kiekviena prarasta minutė atitolins nuo tikslo.”

problemiškiausias mokyklas, kuriose apskritai nelabai kas nori dirbti.

Sakysim, tokiame rajone, kur didelis nusikalstamumas ar gyvena daug emigrantų. Jei anglų kalba nėra gimtoji, vaikai pirmiausia turi ją išmokti ir kartu spėti mokytis kitų dalykų.

“Apie kokius rezultatus ir švietimo lygį mes kalbame?! - prisiminė lietuvė vienos entuziastingos mokytojos iš Anglijos žodžius. - Mano vaikams iš pradžių reikia išmokti angliškai. Tada dirbsime toliau.”

“Lietuvoje švietimo sistema nuolat kaitaliojama. Tik pradedame dirbti ne, jau dirbsime kitaip, geriau.”

Programos “Teach for India” (“Mokyk Indijai”) mokytojai sėkmingai taiko mokymosi bendradarbiaujant strategiją ir jau trečios klasės mokiniai moka dirbti grupėse, išklauso vienas kito nuomonę anksčiau aptartu klausimu. Nors modernios įrangos nėra, klasėse ant sienų kabo pačių mokinių ar mokytojų piešti plakatai. Per pamokas vaikai labai aktyvūs. Ko nors paklausus, visi kelia ranką. Jei tylės, kaip sužinos, ar jo atsakymas yra teisingas?!

Išeitis iš skurdo

Emigrantų vaikams

R.Urbonaitė-Krulikovska aplankė Indijoje keturias skirtingas mokyklas. Valstybinės švietimo įstaigos, pasak jos, labai skurdžios: suolai seni, aplūžę, nepritaikyti pagal mokinių ūgį. Kai kur ir jų nėra - vaikai sėdi

Jungtinėje Karalystėje programa “Teach first” (“Mokymas pirmiausia”) įgyvendinama jau dešimtmetį ir turi, kaip pabrėžė R.Urbonaitė-Krulikovska, kitokių iššūkių. Ten programos dalyviai siunčiami tik į

Vilnietė Indijoje aplankė keturias mokyklas. / Asmeninio albumo nuotraukos

Realybė ir lūkesčiai Yra ir panašių visoms šalims problemų. Tarkim, atotrūkis tarp miesto ir kaimo mokyklų. Žinoma, yra išsivysčiusių agrarinių valstybių ir stiprių kaimo mokyklų. Tačiau Lietuvoje, pasak R.Urbonaitės-Krulikovskos, didžiausia problema - Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir mažesnių miestų bei gyvenviečių atskirtis švietimo srityje, nes akademinių rezultatų kreivė, kaip rodo pasaulio ir Europos tyrimai, nuo didžiausių miestų iki kaimo mokyklų labai staiga krinta. Tokią padėtį lemia, pašnekovės įsitikinimu, pirmiausia socialinės ekonominės priežastys. Kaip atskleidė tie patys tyrimai, daug kas priklauso nuo šeimos ekonominės padėties, kaip vaikai gyvena ir kokias sąlygas mokytis turi namie.

“Kitas dalykas - mokytojo ir mokinių santykiai. Daugelyje kaimo mokyklų nėra tokių klasių, kur būtų per 30 mokinių kaip miestuose.

Mokytojas dirba tik su 10-15 mokinių, tačiau kodėl jų rezultatai nėra geresni?! - lygino pašnekovė. - Manau, kad labai svarbu palaikymas, kokius lūkesčius iškeliame mokiniams. Kaimo aplinkoje vaikai dažnai nemato įkvepiančio pavyzdžio, kuris padrąsintų, kad ir jie gali daugiau pasiekti. Neretai jaučiamas nusivylimas: “Vairuosiu traktorių, kam man mokytis?!” arba “Važiuosiu dirbti į Angliją”. Būtent tai vaikai mato savo artimiausioje aplinkoje - darbo netekę tėvai, artimieji išvažiuoja. Jie nepasitiki savimi, todėl ir neišsikelia tikslo mokytis, baigti mokyklą, stoti kur nors, kilti aukščiau.”

Estiška vizija Tyrimų duomenimis, Estijos akademiniai rodikliai (ketvirtų ir aštuntų klasių mokinių rezultatai) yra geresni nei Lietuvos ir Latvijos, o lietuvių ir latvių problemos - labai panašios.

“Estai geriau tvarkosi, nes turi viziją. Ji bendra valstybės, mokyklų, mokytojų, mokinių, jų tėvų lygmeniu ir visi eina ta kryptimi, informacinės visuomenės link, - kalbėjo R.Urbonaitė-Krulikovska. - Lietuvoje švietimo sistema nuolat kaitaliojama. Tik pradedame dirbti - ne, jau dirbsime kitaip, geriau. Ir tas “geriau” - kas dvejus, trejus, ketverius metus, pirmyn atgal kaitaliojant švietimo sistemą.”

Ilgalaikė nevyriausybinė programa “Renkuosi mokyti” siekia pritraukti jaunus, perspektyvius, sėkmingus žmones dirbti dvejus metus mokykloje. Šiuo metu renkama jau penkta programos dalyvių karta. Į pirmą atrankos etapą kasmet suplaukia 400-500 paraiškų. Priimama apie 20 naujų mokytojų.

Vilniaus dailės akademijos (VDA) absolventė R.Urbonaitė-Krulikovska prisipažino, kad niekada nė nemanė būti mokytoja, tačiau prieš trejus metus kaip programos “Renkuosi mokyti” dalyvė nuėjo į mokyklą ir ten pasiliko. Nors niekada netraukė mokytojo darbas ir nepatiko mokykla kaip sistema, kuriai sunku buvo paklusti, viskas pasikeitė, kai baigusi VDA susilaukė dukrelės ir susimąstė, koks pasaulis jos laukia, kokią mokyklą ji lankys. Kaip tik buvo renkama antra programos “Renkuosi mokyti” karta, ir pasirodė, kad yra būdas pakeisti pasaulį.

Juk nuo jaunosios kartos lengviau pradėti. Jauniems žmonėms lengviau pasakyti, kad jie gali daugiau.

“Programos dalyvis gali išjudinti mokyklos bendruomenę, - įsitikinusi pašnekovė. - Mokytojai iš tiesų nusivylę tais nesibaigiančiais kaitaliojimais ir kai jiems pristatomas koks nors inovatyvus metodas, turi teisę numoti ranka: “Žinome, žinome - dar vienas metodas!” Ateina jaunas žmogus ir sako: “Žiūrėkite, mano mokiniai dirba grupėmis ir jų rezultatai geresni. Metodas veiksmingas.”

Mokytojų entuziazmą gesina ir į rutiną klampina, R.UrbonaitėsKrulikovskos manymu, per didelis pamokų krūvis. Kita vertus, mažiau pamokų - sunkiau išgyventi. Iš to užburto rato jaunajai mokytojai padėjo išeiti vos kelerių metų pedagoginės patirties padiktuotas sprendimas - turėti tiek pamokų, kad dar liktų laiko kitokiai veiklai, pavyzdžiui, dirbti mokykloje ugdymo karjerai koordinatore, vadovauti būreliui dailės mokykloje ir dar būti renginių dekoruotoja.

Indijos mokiniai gerai žino, kad švietimas yra vienintelė išeitis iš skurdo.

•

2013 05 06

Kultūra

13

Katerinos Tretjakovos aukščiausioji klasė Prestižinis Francisco Vinas vokalistų konkursas, kuriame 1992-aisiais triumfavo Violeta Urmana, nuo šiol turi dar vieną sąsają su Lietuva. Šiemet pirmąją vietą jame laimėjo Katerina Tretjakova.

Ji taip pat užkariavo publikos simpatijas ir buvo tiesiog apiberta specialiaisiais prizais.

Billy ir režisieriumi Keithu Warneriu, statėme Paulo Hindemitho “Mathis der Maler”. Du mėnesius gyvenau stebuklo pojūčiais - kaip rojuje. Hamburge gerai, jaučiuosi mylima, bet norėčiau būti laisva menininkė ir rinktis, ko noriu, ko ne.”

Katerina tvirtina labai pasiilgstanti Vilniaus. Mielai atvažiuotų kad ir kasmet čia koncertuoti ar dainuoti operoje. Puikūs prisiminimai apie Filharmonijos Didžiąją salę, jos akustiką. Bet ateities vien tik Lietuvoje dainininkė nelabai įsivaizduoja. Be to, jos antroji pusė gyvena Austrijoje. “Truputį gaila, kad retai tenka pasirodyti Lietuvoje, juk čia mokiausi, gavau itališkų pagrindų lietuvišką vokalo mokyklą. Dėl jos G.Kaukaitei kiek komplimentų iš Zalcburgo esu siuntusi.

Ir apskritai apie lietuvių dainininkus girdėti palankių nuomonių: Kostą Smoriginą, Jurgitą Adamonytę, Ievą Prudnikovaitę.”

AUDRIUS MUSTEIKIS

N

ors 32 metų dainininkė dabar gyvena ir dirba Hamburge (Vokietija), prie jos pavardės rašoma Lietuva.

2006-aisiais perspektyvi Lietuvos muzikos ir teatro akademijos magistrantė Katerina, tada jau keturių nacionalinių ir tarptautinių konkursų laureatė, išvyko tęsti studijų į Zalcburgo Mozarteumą (Austrija). Šiuo metu ji - Hamburgo operos trupės solistė, sėkmingai kylanti tarptautinės karjeros laiptais.

LŽ dainininkės kelią stebėjo nuo pirmųjų studentiškų pasirodymų.

Profesorės Giedrės Kaukaitės klasės studentė Katerina keletą įsimintinų koncertų surengė su bendramoksle Milda Smalakyte (ją vokaliniai keliai vėliau nuvedė į Londoną). Po pasirodymo “Vartų” galerijoje 2004aisiais rašėme, kad K.Tretjakova “impulsyvi ir labai nuoširdi menininkė”. 2009 metais jau iš Vokietijos atvykusi dainininkė surengė rečitalį Nacionalinėje filharmonijoje matėme aukščiausios klasės siekiančią dainininkę.

Mėgautis gyvenimu

Ekstremalus konkursas LŽ susitiko su Katerina, trumpam atvažiavusia paviešėti Lietuvoje. Dar neišblėsę pergalės Barselonoje, F.Vinas konkurse įspūdžiai.

Trys specialieji prizai: angažementas Barselonos operoje (Gran Teatre del Liceu), angažementas Madrido operoje, taip pat vasaros festivalyje “Castell de Perelada”.

Pastarajame ji pasirodys ateinantį rugpjūtį - toje pačioje aikštėje, kur yra dainavę Montserrat Caballe ir Jose Carreras, atliks populiariųjų itališkų arijų programą.

Publikos prizas - už žavesį ir artistiškumą. Konkurse Katerina buvo giriama, kad atrodo labai natūraliai ir harmoningai. “Scena man teikia malonumą, - prisipažįsta dainininkė. - Bet prieš spektaklį, net jei vaidmenį atlieku pirmą kartą, taip nesijaudinu, kaip prieš koncertą. Mano nuostata: nesvarbu, konkursas, egzaminas ar koncertas stengiuosi sukurti ir padovanoti klausytojams ką nors gražaus. Barselonoje publika buvo įleidžiama į visus turus. Malonu, kai po pirmojo turo tave jau pažįsta, sveikina, palaiko. Meluočiau, jei sakyčiau, kad nebuvau nusiteikusi laimėti. O konkurencija didžiulė - stiprūs, dideli balsai. Girdėjau porą varžovų, tada prisiminiau savo pedagogės G.Kaukaitės žodžius: “Katiuša, niekada neklausyk prie durų, kas, ką ir kaip dainuoja, nes labai apgaulingai gali pasirodyti...”

Per penkias konkurso dienas dar turėjau ištrūkti atgal į Hamburgą į repeticiją ir spektaklį. O po skrydžio lėktuvu man dažniausiai sunku dainuoti - po kelionės viskas vibruoja, diafragma neranda vietos.

Bet per antrąjį turą save tiesiog nustebinau.”

Dainininkei sėkmę atnešęs Barselonos konkursas šiemet buvo jubiliejinis. Nors prestižinis, vis dėlto konkursantams sudarytas sąlygas galima pavadinti ekstremaliomis.

Tai irgi varžybų dalis. “Visiems dalyviams - du kambariai, į juos susi-

Hamburgo operos teatro solistė K.Tretjakova apsilankė studijų mieste Vilniuje. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka kimšę vyrai ir moterys, prasidainuoja vienu metu duetais ir tercetais.

Neatspariuosius ir visai iš vėžių gali išmušti”, - prisimena Katerina.

Ji įsitikinusi, kad “konkursui reikia pasirinkti gerai žinomus kūrinius, kuriuos galėtum ir leisgyvė dainuoti”. Atrankos ture Hamburge (tokie turai vyko visame pasaulyje) dainavo Džildos ariją iš Giuseppe’s Verdi “Rigoleto”. Pirmajame atrankos ture Barselonoje - Elvyros ariją iš Vincenzo Bellini “Puritonų”.

“Ji gera tuo, kad dviejų dalių, parodo ir kantileną, ir koloratūras, ir diapazoną, taip pat nuotaikų kaitą, komentuoja Katerina. - Iš viso paraiškų konkursui buvo pateikta 450, į pirmąjį turą atrinkta 80 dalyvių.

Pusfinalyje, kuriame po skrydžio dainavau Miuzetės valsą iš Giacomo Puccini “Bohemos” ir Adelės

kupletus iš Johanno Strausso “Šikšnosparnio”, liko 35. Į finalą pateko 17.” Įspūdinga konkurencija!

Lietuviška mokykla Katerina džiaugiasi, kad Hamburgo opera ją “išleidžia” ir kitur. Štai pernai keletą mėnesių leido padirbėti Vienoje, “Theater an der Wien”. Šis teatras, statantis retesnius veikalus, yra alternatyva “Wiener Staatsoperai”. “Bet teko skraidyti pirmyn atgal. Padainuoji spektaklį Hamburge (“Falstafą”), kitą dieną skrendi repetuoti į Vieną, dar kitą turi grįžti atgal, nes vėl spektaklis. Tai yra stresas. Bet dabartinis repertuaras Hamburge mane labai tenkina. Gaunu pagrindinius vaidmenis. Per keletą metų parengiau 10 didelių partijų.

Mažų man jau nebesiūlo. Šių me-

“Hamburge gerai, jaučiuosi mylima, bet norėčiau būti laisva menininkė ir rinktis, ko noriu, ko ne.” tų gruodį dainuosiu Liučiją, dar po metų - Violetą. Dėl “Traviatos” manęs ir anksčiau klausdavo, atsakydavau - dar reikia patobulėti, dar per anksti. Dabar mano repertuare - ir Pamina, ir Adina, ir Cerlina. Džilda, Adelė, Miuzetė... O svajonė - dainuoti aukščiausiu lygiu, su aukščiausio lygio dirigentais didžiuosiuose teatruose. Paragauji tokio lygio ir norisi dar.

“Theater an der Wien” dirbau su prancūzų dirigentu Bertrand’u de

Studijų metais Katerina būtų pasirinkusi stažuotę Italijoje, tačiau jos pedagogė patarė vykti “tik į Zalcburgą” - išmokti dainuoti Wolfgangą Amadeusą Mozartą, kaip Lietuvoje neišmoktų, taip pat oratorijos ir Lied žanrus. O galutinai apsispręsti jai padėjo Vilniuje meistriškumo kursams vadovavusio austrų dirigento Josefo Wallnigo viešos pagyros (Katerina jam diriguojant padainavo Paminos ariją iš “Užburtosios fleitos”) ir kvietimas į Mozarteumą.

Karjeroje daug kas - laimės dalykas. “Nemažai priklauso ir nuo tavo agento. Jei jis lėtas, karjera sukasi lėtai, - pasakoja dainininkė. Dabar mano “ausys” - teatro pianistai-repetitoriai. Tačiau geriausias pedagogas ir tikra tiesa - įrašymo mašinėlė. Viską pasakys, nesuslėps.

Kartais į Hamburgą iš Visagino atvažiuoja mano mama, didelė melomanė, operos gerbėja. Bet dabar vis mažiau pastabų pasako, jau viskas jai patinka.

Pradėdama studijuoti dainavimą maniau, kad per ketverius metus išmoksiu viską, tobulai įvaldysiu techniką ir ramiai gyvensiu. Pasirodo, tobulėjimas - be galo be krašto.

Anksčiau sakydavau: aš labai greita, sparčiai viską perimu. Ir ką čia tie didieji aiškina, kad išmoktai partijai reikia leisti susigulėti. Dabar pati žinau, ką tai reiškia. Tikrai reikia, jei nori aukščiausios kokybės.”

Dabartiniai režisieriai irgi labai daug nori: kad dainininkas būtų jaunas, lieknas, dailus, judrus, tobulos technikos. Hamburgo “Traviatoje” per pirmo veiksmo ariją sukasi scenos ratas, o Violeta bėga vietoje ir dainuoja...” Įtempta dabar jaunųjų dainininkų kova dėl būvio. “Bet gyvenimu reikia mėgautis! - pabrėžia Katerina. - Jei rūpės tik karjera, o ypač jei bus įjungtas “skrudžo” biudžetas, vieną rytą atsibudęs pamatysi, kad gyventi nespėjai! Kai Hamburgo teatras mane kaip jauną viltis pateisinančią dainininkę pagerbė premija, pasidovanojau Sardiniją ir italų kalbos kursus! Dabar nebe gėda prieš italus, kurių nemažai atvyksta į Hamburgo teatrą.”

•

14

2013 05 06

Sportas

“Atlantas” tampa pažeidžiamas

Jaunimą treniruos garsenybė

STATISTIKA Pakruojo “Kruoja” - “Tauragės “Tauras” 2:3 (1:1.

Teisėjas - A.Žuta. 250 žiūrovų. Įvarčiai R.Beniušis (9 iš 11 m), N.Mačiulis (78); M.Kižys (2), S.Babilius (75), M.Lukaševičius (76).

Klaipėdos “Atlantas” - Marijampolės “Sūduva” 2:2 (1:2).

Teisėjas - G.Mažeika. 1 000 žiūrovų. Įvarčiai - G.Kruša (41 ir 57 iš 11 m); M.Ugge (21), V.Baranovskis (31). Pašalintas - M.Ugge (51 min., “Sūduva”). “Šiauliai” - Gargždų “Banga” 1:4 (1:3).

Teisėjas - S.Atmanavičius. 400 žiūrovų. Įvarčiai - G.Alaverdašvilis (36); Tamazas Čargeišvilis (4), Aurelijus Staponka (7 ir 17), Gajus Kulbis (90+3).

TURNYRO LENTELĖ

Ruso K.Sarsanijos (priekyje) treniruojamo “Atlanto” žaidime varžovai randa vis daugiau pažeidžiamų vietų.

Oresto Gurevičiaus nuotrauka VILMANTAS REMEIKA

Įspūdingais rezultatais sezoną pradėjusių Klaipėdos “Atlanto” futbolininkų žaidimas pastaruoju metu ėmė strigti. Nedaug lygiaverčių žaidėjų turintiems klaipėdiečiams būtina ieškoti pastiprinimo.

Nuovargio ženklų “Atlanto” žaidime buvo matyti praėjusią savaitę per atsakomąsias LFF Taurės pusfinalio rungtynes Vilniuje su “Žalgiriu”. Klaipėdiečiai tuomet pralaimėjo 0:1, o ekipos treneris Konstantinas Sarsanija neslėpė, kad auklėtiniai per ilgą rungtynių maratoną nespėja atgauti jėgų. Šeštadienį “Atlantas” A lygos rungtynėse namie susitiko su Marijampolės “Sūduva”. Mąstydamas apie antradienį laukiančias dar vienas rungtynes su “Žalgiriu” K.Sarsanija nutarė patauso-

ti lyderius ir suvalkiečius tikėjosi įveikti mažesnėmis pastangomis. Ant atsarginių suolo liko Evaldas Razulis, Marius Papšys, Andrius Bartkus, Andrius Urbšys ir pagrindinis vartininkas Mantas Galdikas.

“Sūduva” taip pat neišrikiavo savo pajėgiausių žaidėjų - traumas vis dar gydosi Rafaelis Ledesma, Karolis Chvedukas, Marius Šoblinskas. Tačiau marijampoliečiai iš karto čiupo sezono lyderiams už kaklo ir ėmė juos po truputį smaugti. 21 minutę po kampinio “Sūduvos” italas Maximiliano Ugge tiksliu smūgiu galva išvedė savo komandą į priekį. Po 10 minučių “Atlantas” patyrė dar vieną nokdauną - marijampoliečio Valentino Baranovskio smūgiuotas kamuolys po rikošeto įskriejo į vartus.

“Sūduva” po pirmo kėlinio galėjo turėti solidų pranašumą, bet prieš pat pertrauką praleido įvartį. Povilas Leimonas aikštės viduryje prarado kamuolį ir klaipėdietis Gediminas Kruša prasiveržęs į

priekį tiksliai smūgiavo iš toli. Dar labiau marijampoliečiams apmaudu, kad tuo metu dėl keistos priežasties aikštėje jų buvo mažiau. Kai G.Kruša veržėsi į priekį, “Sūduvos” saugas Nerijus Valskis stoviniavo užribyje ir komandos personalas jam klijavo nuo marškinėlių atsiplėšusią etiketę su pavarde...

“Sūduva” mažumoje liko 57 minutę, kai už žaidimą ranka baudos aikštelėje antra geltonoji kortelė buvo parodyta M.Ugge. 11 m baudinį realizavo G.Kruša - 2:2. Po keliolikos minučių K.Sarsanija į aikštę metė E.Razulį ir M.Papšį.

Tačiau “Atlantui” išplėšti pergalės tai nepadėjo - “Sūduva” ramiai ir šaltakraujiškai atmušinėjo varžovų atakas.

“Po kelių dienų laukia sunki dvikova su “Žalgiriu”, todėl savo pagrindiniams žaidėjams leidome pailsėti, - prisipažino K.Sarsanija. - Aikštėje daug jaunų futbolininkų, kurių pasirodymas mane tenkina. Netenkina tik rezultatas ir klaidos. Žaidžiant daugiau nei pusę

(rungtynės, pergalės, lygiosios, pralaimėjimai, įvarčių santykis, taškai) 1. Atlantas 9 7 1 1 18:8 22 2. Žalgiris 8 6 1 1 17:4 19 3. Ekranas 8 5 1 2 20:11 16 4. Kruoja 9 4 2 3 14:13 14 5. Sūduva 9 3 3 3 16:13 12 6. Šiauliai 9 3 3 3 13:15 12 7. Banga 9 2 1 6 10:18 7 8. Tauras 9 1 1 7 8:20 4 9. Dainava 8 1 1 6 6:20 4

valandos prieš mažumoje likusius varžovus būtina laimėti.”

Kitos A lygos rungtynės savaitgalį baigėsi netikėtais rezultatais. Pirmąsias rungtynes savo stadione žaidusi Pakruojo “Kruoja” 2:3 pralaimėjo Tauragės “Taurui”, kuris iki tol per 8 rungtynes buvo surinkęs vos 1 tašką. O naujojo trenerio Mindaugo Čepo vedama Gargždų “Banga” svečiuose 4:1 pranoko LFF Taurės finalininkus “Šiaulius”. Vakar vakare čempiono titulą ginantis Panevėžio “Ekranas” priėmė Alytaus “Dainavą”.

Rytoj “Atlantas” Gargžduose kovos su “Žalgiriu”, praleidusiu 10-ojo turo kovas. Pergalę pasiekę žalgiriečiai pirmą kartą šį sezoną taptų A lygos lyderiais ir įgytų pranašumą, nes yra žaidę rungtynėmis mažiau.

•

Rankininkai pradėjo dalytis medalius Lietuvos vyrų rankinio lygos pirmenybėse savaitgalį prasidėjo lemiamas sezono etapas - finalų serijos ir medalių dalybos.

Pirmosiose finalo serijos rungtynėse pergalę iškovojo čempionų titulą ginantis Klaipėdos “Dragūnas”, žingsnį bronzos medalių link žengė Kauno “LSU-Lūšies” komanda.

Nugalėjo gynyba “Dragūnas” savo aikštėje priėmė pirmą kartą į finalą iškopusią Alytaus “Almeidos-Stronglaso” komandą ir įveikė ją rezultatu 24:17 (11:6). Finalo serijoje iki trijų pergalių klaipėdiečiai pirmauja 1:0.

“Dragūno” rankininkai puikiai pradėjo rungtynes ir iš karto atitrūko 6:1, 9:5. O po šeimininkų spurto 4:0 antro kėlinio pradžioje intrigos nebeliko - 15:6.

Klaipėdos komandos gretose rezultatyviausiai žaidė Benas Petreikis (6 įvarčiai), Karolis Stropus (5), Gražvydas Juška ir Darius Jasinskas (po 4), Mindaugas Dumčius (3). Alytaus komandai po 3 įvarčius pelnė Aurelijus Sabonis, Linas Paliušis ir Gintautas Adamkevičius, po 2 - Žygimantas Micevičius, Irmantas Asakavičius ir Robertas Paužuolis. “Šį kartą rungtynėse dominavo gynybinio stiliaus žaidimas. Sunkus darbas ginantis padėjo siekti pergalės - per pirmą kėlinį praleidome tik 6 įvarčius.

“Dragūno” ekipa (mėlyna apranga) atakuoja “Almeidos-Stronglaso” vartininko Ryčio Cipkaus ginamus vartus. www.rankiniolyga.lt nuotrauka

Alytuje taip lengva nebus, bet mes dar turime resursų”, - tvirtino “Dragūno” treneris Artūras Juškėnas.

Antrosios finalo serijos rungtynės Alytuje vyks trečiadienį. Komandos į Klaipėdą sugrįš šeštadienį. Klaipėdos rankininkai nuo 2010 metų Lietuvos čempionais tapo net tris sezonus iš eilės.

Kaunas prieš Vilnių Mažajame rankinio lygos finale Kauno “LSU-Lūšies” rankininkai

priartėjo prie bronzos medalių. Kauniečiai savo aikštėje 33:25 (18:11) pranoko “HC Vilnių” ir serijoje iki dviejų pergalių pirmauja 1:0.

“LSU-Lūšį” į pergalę vedė Saulius Katkevičius, įmetęs 9 įvarčius, Petras Očikas pridėjo 8, Egidijus Morkūnas 7, Remigijus Vaičikauskas - 6 tikslius metimus.

“HC Vilniaus” komandoje išsiskyrė 11 įvarčių įmetęs Marius Panavas.

5 įmetė Jūris Aganauskas, 4 - Benas

Linkevičius, po 2 - Jonas Petrikejevas ir Paulius Verbickas.

Antrosios, ir galbūt lemiamos serijos rungtynės trečiadienį vyks Vilniuje.

“HC Vilniui” išlyginus serijos santykį, komandos šeštadienį susikautų Kaune.

“Jeigu taip susikaupę žaisime ir Vilniuje, ši serija gali pasibaigti jau trečiadienį”, - sakė “LSU-Lūšį” treniruojantis Antanas Katkevičius.

•

LŽ

A.Narbekovas vadovaus jaunimo rinktinei. / Romo Jurgaičio nuotrauka VILMANTAS REMEIKA

Praeityje garsus futbolininkas, olimpinis čempionas Arminas Narbekovas netrukus stos prie Lietuvos jaunimo iki 21 metų (U-21) rinktinės vairo. Šiame poste A.Narbekovas turėtų pakeisti Mindaugą Neorą, kuris taps naujojo trenerio asistentu. Kitu A.Narbekovo padėjėju bus Vaclovas Jurkus.

“Oficialaus kontrakto kol kas nėra.

Su futbolo federacijos vadovais jau pasiekėme žodinį susitarimą. Beliko parengti sutartis ir jas pasirašyti”, - LŽ sakė 48 metų A.Narbekovas.

2015 metų Europos jaunimo čempionato atrankos varžybose Lietuvos U-21 rinktinė kovos 1 grupėje su bendraamžiais iš Anglijos, Suomijos, Velso, Moldovos ir San Marino. Pirmąsias rungtynes mūsiškiai žais jau birželio 6ąją namie su San Marinu, po keturių dienų kovos Suomijoje. Jau įvykusiose vienose šios grupės rungtynėse kovo mėnesį Velso rinktinė savo aikštėje 1:0 įveikė Moldovą.

“Pasirengti varžyboms nėra daug laiko, tad reikia pradėti nuodugnią varžovų analizę. Tokioje atrankos grupėje galima tikėtis visko. Anglai - akivaizdūs favoritai, bet mūsų jaunimas su jais yra sėkmingai kovojęs, sužaidęs lygiosiomis. Kiti varžovai mums tikrai įkandami. Padedami sėkmės ir Dievulio galime kovoti dėl aukščiausių tikslų, šyptelėjo specialistas. - Svarbiausia, kad žaidėjų nekankintų traumos. Tenka pripažinti, kad turime ribotą futbolininkų pasirinkimą ir kiekvienas praradimas mums būna skaudus.”

A.Narbekovas pasidžiaugė, kad jauniesiems futbolininkams ugdyti Lietuvoje skiriamas didesnis dėmesys: “Smagu, kad A lygos klubai vis labiau pasitiki jaunais žaidėjais, leidžia jiems rungtyniauti. Tik taip vaikinai užsigrūdins ir greičiau subręs kaip sportininkai.”

1985, 1986, 1987 ir 1988 metais geriausiu Lietuvos futbolininku rinktas A.Narbekovas po sportininko karjeros pabaigos ėmėsi trenerio darbo. Jis treniravo Austrijos komandas, 2006-2007 metais dirbo Vilniaus “Žalgiryje”, 20092011 metais - Gargždų “Bangoje”. Pernai lietuvis buvo Jūrmalos “Spartaks” treneris, bet žiemą sutarties nepratęsė, nes latviai nevykdė įsipareigojimų.

2010-2011 metais A.Narbekovas buvo Raimondo Žutauto asistentu Lietuvos nacionalinėje vyrų rinktinėje.

•

2013 05 06

Sportas

15

Krepšinio finalas - į vienus vartus VILMANTAS REMEIKA

Lietuvos krepšinio lygos (LKL) superfinalo trečiosiose rungtynėse Kauno “Žalgirio” krepšininkai sudavė itin skaudų ir galbūt lemtingą smūgį Vilniaus “Lietuvos rytui”.

Kaune vykusiose rungtynėse šeštadienį stipriausios LKL komandos titulą ginantis “Žalgiris” 72:45 (21:8, 18:16, 15:7, 18:14) sutriuškino “Lietuvos rytą” ir serijoje iki keturių pergalių pirmauja jau 3:0. Nedaug yra tikinčių, kad vilniečiams pavyks atsitiesti ir išsikapstyti šioje serijoje.

Laukia kiti iššūkiai “Auksas sugrįžta namo”, - tokiu plakatu “Lietuvos ryto” gerbėjai pasitiko savo komandą per antrąsias serijos rungtynes Vilniuje. “Žalgirio” aistruoliai per trečiąsias rungtynes į tai atsakė užrašu “Auksas buvo ir bus Kaune”. Kauniečiai - arčiau tiesos. “Žalgiris” laimėjo pastaruosius du LKL čempionatus ir yra labai arti trečiojo triumfo iš eilės. Šeštadienį “Lietuvos rytas” kapituliavo kibioje “Žalgirio” gynyboje ir pataikė vos 29 proc. metimų (17 iš 59).

Net baudas mesti vilniečiams nesisekė - pataikyti 8 metimai iš 13 (65 proc.), o kur dar 19 prarastų kamuolių.

Tad kai žurnalistai paprašė “Lietuvos ryto” kapitono Stepono Babrausko įvertinti savo komandos žaidimą, šis neišlaikė ir sinonimui pasirinko necenzūrinį žodį, prasidedantį “š” raide. Šiose rungtynėse “Lietuvos rytas” pasiekė ir antirekordą - pelnė mažiausiai taškų per visą LKL superfinalų istoriją. Iki šiol toks antirekordas nuo 1994-ųjų priklausė “Žalgiriui”, 51:69 pralaimėjusiam Kauno “Atletui”.

“Atsiprašau visų komandos gerbėjų ir Vilniaus miesto gyventojų.

Mūsų žaidimas buvo nepriimtinas.

Buvo sunku atsigauti po skaudaus pralaimėjimo antrosiose rungtynėse, bet tai negali būti pasiteisinimas.

Spręsti apie mūsų pajėgumą iš šių rungtynių negalima. Mes pasitaisysime”, - teigė “Lietuvos ryto” treneris Dirkas Bauermannas. Šiuo metu didžiausia keliama intriga - kada pasibaigs ši serija. Ar jau

STATISTIKA

“Žalgiris” (atakuoja M.Kuzminskas) jau rytoj gali tapti Lietuvos čempionu. / Erlendo Bartulio nuotrauka rytoj Vilniuje, ar penktadienį Kaune.

Sąmokslo teorijų šalininkai mano, kad “Žalgiris” gali sąmoningai pralaimėti išvykoje, kad mėgautųsi čempionų laurais savų žiūrovų akivaizdoje.

“3 tūkst. kilometrų čia atvykau todėl, kad kuo greičiau įvykdyčiau keliamus tikslus. Mes galime laimėti finalo seriją Vilniuje ir mes būtinai tai padarysime”, - atkirto “Žalgirio” treneris Joanas Plaza.

Rezultatu 4:0 “Žalgiris” “Lietuvos rytą” buvo nokautavęs 2004 ir 2005 metų LKL finaluose. Ketvirtosios šios serijos rungtynės sostinės “Siemens” arenoje rytoj prasidės 19 val. “Žalgirio” žaidėjų galvose jau sukasi mintys ir apie artėjančias VTB Jungtinės lygos atkrintamąsias kovas.

Turnyro ketvirtfinalyje iki trijų pergalių žalgiriečiai kovos su rusų klubų “Nižnij Novgorod”. Pastarieji aštuntfinalyje iki dviejų pergalių 2:1 (69:83,

D.Bauermannas: “Atsiprašau visų komandos gerbėjų ir Vilniaus miesto gyventojų. Mūsų žaidimas buvo nepriimtinas.”

62:57, 88:85) pranoko Sankt Peterburgo “Spartak”. Pirmieji du ketvirtfinalio susitikimai gegužės 15 ir 16 dienomis vyks Kaune. Kituose ketvirtfinaliuose kausis: Krasnodaro “Lokomotiv-Kuban” - Kazanės “Uniks”, Rygos VEF - Maskvos srities “Chimki” ir Maskvos CSKA - Samaros “Krasnyje Krylja”.

Bronzinė kova “Žalgiris” kol kas triuškina “Lietuvos rytą”, o kur kas įdomiau stebėti LKL mažojo finalo seriją dėl bronzos medalių. “Prienai” pirmosiose

rungtynėse namie 78:67 pranoko Klaipėdos “Neptūną”, tačiau po to išvykoje varžovams pralaimėjo 82:84.

Serijos iki trijų pergalių rezultatas tapo 1:1.

Klaipėdiečiai galėjo iškovoti pergalę ir be pratęsimo. Ketvirtame kėlinyje jie pirmavo prieš svečius 14 taškų skirtumu (66:52). Bet persvarą iššvaistė ir laimėjo tik per papildomas penkias minutes. “Neptūnui” pergalės siekti padėjo sėkminga kova dėl atšokusių kamuolių (43 prieš 34) ir šviežesnės jėgos - “Prienai” šiose rungtynėse vertėsi tik 7 žaidėjais.

Kauno “Žalgiris” - Vilniaus “Lietuvos rytas” 72:45 (21:8; 18:16; 15:7; 18:14). Serija 3:0.

K.Lavrinovičius 12, D.Lavrinovičius 11, R.Kaukėnas ir M.Kuzminskas - po 10, A.Juškevičius 9, R.Javtokas 7, O.Lafayette’as 6, M.Popovičius 4, M.Delašas 3; R.Seibutis 12, T.Zubčičius 8, N.Nedovičius, T.Lydeka ir E.Bendžius - po 5, S.Buterlevičius 4, J.Blūmas, A.Jomantas ir M.Katelynas - po 2.

Klaipėdos “Neptūnas” - “Prienai” 84:82 (20:20, 20:13, 22:17, 10:22, 12:10) po pratęsimo. Serija 1:1.

G.Gustas ir V.Vasylius - po 14, M.Mažeika 12, L.Mikalauskas 11, D.Gailius 9, V.Šarakauskas 7, D.McClure’as 5, E.Dainys 4, M.Runkauskas ir A.Butkevičius - po 3, R.Broadusas 2; A.Milaknis 30, G.Kadžiulis 11, A.Valeika 10, G.Orelikas ir S.S.Vene - po 9, E.Ežerskis ir A.Labucka - po 5, P.Ivanauskas 3.

“Norint siekti pergalės prieš Prienų komandą labai svarbu ją nuvarginti”, - pastebėjo “Neptūno” treneris Kazys Maksvytis.

“Klaipėdiečiai turi daugiau žaidėjų. Tai jų koziris. Gerai nepasirodžiusį ar nuvylusį krepšininką jie gali pakeisti kitu ir dėl to nesijaudinti. Mes tuo pasigirti negalime”, - pripažino “Prienų” treneris Virginijus Šeškus. Šį vakarą 19 val. komandos Prienuose žais trečiąsias serijos rungtynes.

•

Trumpai

Rungtynėse su baltarusiais čekas Tomašas Hertlas ant ledo parkrito kartu su teisėju. / Reuters/Scanpix nuotrauka

PASAULIO PIRMENYBĖS Savaitgalį Suomijos ir Švedijos sostinėse Helsinkyje bei Stokholme prasidėjo 77-asis pasaulio ledo ritulio čempionatas. Pirmosiose rungtynėse nepasisekė pajėgiausių žaidėjų

nesubūrusiai Latvijos rinktinei. Latviai net 0:6 pralaimėjo čempionų titulą ginantiems rusams. Šiose rungtynėse Latvijos komanda gavo net 31 baudos minutę (Rusija - 2), į vartus metė tik 15 kartų (Rusija - 34).

Sunkiai pirmenybes pradėjo ir var-

žybų šeimininkai. Švedai nelauktai 2:3 pralaimėjo Šveicarijai, bet jau kitą dieną atsitiesė 2:1 palauždami Čekiją. Suomija pirmąją dieną tik po pratęsimo 4:3 įveikė Vokietiją, o po to 2:0 palaužė Slovakiją.

Rezultatai Helsinkio grupė: Prancūzija Slovakija 2:6 (0:1, 0:2, 2:3), Suomija - Vokietija 4:3 (1:0, 1:1, 1:2, 1:0), JAV - Austrija 5:3 (1:2, 4:1, 0:0), Rusija - Latvija 6:0 (1:0, 3:0, 2:0), Suomija - Slovakija 2:0 (1:0, 0:0, 1:0), Prancūzija - Austrija 3:1 (2:0, 1:0, 0:1), Vokietija - Rusija 1:4 (0:0, 0:2, 1:2).

Stokholmo grupė: Čekija - Baltarusija 2:0 (1:0, 0:0, 1:0), Švedija - Šveicarija 2:3 (0:0, 1:2, 1:1), Norvegija Slovėnija 3:1 (2:1, 0:0, 1:0), Kanada Danija 3:1 (0:1, 2:0, 1:0), Čekija Švedija 1:2 (0:1, 1:1, 0:0), Baltarusija - Slovėnija 4:3 (1:1, 1:0, 2:2).

DVEJOS LYGIOSIOS Šveicarijoje tęsiasi 2013-2014 metų FIDE Grand Prix serijos pirmasis

šachmatų turnyras, kuriame žaidžia dvylika moterų. Asmeninį FIDE prezidento Kirsano Iliumžinovo kvietimą dalyvauti turnyre gavusi tituluočiausia Lietuvos šachmatininkė Viktorija Čmilytė (ELO koeficientas 2522) šeštadienį antrojo rato partiją juodosiomis figūromis baigė lygiosiomis su ukrainiete Ana Ušenina (2491) ir, surinkusi 1 tašką iš 2 galimų, dalijasi ketvirtąją vietą su gruzine Nana Dzangidze.

Turnyre pirmauja po 1,5 taško turinčios kinė Yifan Hou (2617) ir slovėnė Anna Muzyčuk (2585).

“GIRO D’ITALIA” Italijoje startavo vienos iš trijų prestižiškiausių Europoje daugiadienės “Giro d’Italia” dviratininkų lenktynės. Sėkmingai lenktynes pradėjo vienintelis lenktynėse dalyvaujantis lietuvis Ramūnas Navardauskas. “Garmin-Sharp” komandai atstovaujantis Lietuvos dviratininkas pirmąjį etapą baigė lyderių grupėje ir užėmė penkio-

liktąją vietą. Pirmojo etapo nugalėtoju ir pirmuoju lenktynių lyderiu bendroje įskaitoje tapo britas Markas Cavendishas. Jis 130 km numynė per 2 valandas 58 minutes 38 sekundes.

ARTI TIKSLO Antrąją pergalę “ATP Challenger Tour” serijos vyrų teniso turnyro Kinijoje, kurio prizų fondą sudaro 125 tūkst. JAV dolerių, kvalifikacijoje iškovojo Laurynas Grigelis. 453-iąją vietą ATP reitinge užimantis bei penktas pagal skirstymą atrankoje 21-erių Lietuvos tenisininkas vakar 7:5, 4:6, 6:4 įveikė septyniolikmetį kiną RuiXuaną Wangą. Lemiamoje dvikovoje dėl kelialapio į pagrindinį turnyrą ir 5 ATP reitingo taškų lietuvio varžovu bus trečias pagal skirstymą kvalifikacijoje Jose Stathamas (ATP-316) iš Naujosios Zelandijos.

LŽ

16

2013 05 06

Klasifikuoti skelbimai

IŠNUOMOJAMOS ADMINISTRACINĖS PATALPOS Vilniuje, Žvėryne, Kęstučio g.: IV aukšte - 130 kv. m bendro ploto.

Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų.

Galima naudoti atskirus kabinetus.

Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą.

Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas, • maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis: mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

1 kambario butą (kaina - 45 000 Lt) arba 2 kambarių butą (kaina - 90 000 Lt) Naujojoje Vilnioje. Tel. 8 605 56 515.

2 kambarių butą Vilniuje, Šeškinėje (galima keisti į kitą butą). Tel. 8 601 77 497.

3 kambarių butą (kaina - 115 000 Lt) arba 4 kambarių butą (atliktas euroremontas) Naujojoje Vilnioje. Tel. 8 647 94 725.

4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuonių butų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m, kambariai nepereinami, yra du įstiklinti balkonai, kaina - 125 000 Lt).

Tel. 8 699 75 245.

PERKA

1 arba 2 kambarių butą Naujojoje Vilnioje. Tel. 8 630 40 583.

BUTAI

1 arba 3 kambarių butą Vilniuje, Šeškinėje arba Fabijoniškėse. Tel. 8 647 94 725.

PARDUODA

Butą be patogumų (kaina - 40 000 Lt) arba kambarį bendrabutyje Naujojoje Vilnioje. Tel. 8 630 40 583.

1 kambario (20,7 kv. m) butą Vilniuje, Prūsų g. (kaina - sutartinė, be tarpininkų).

Tel. 8 679 92 65.

TELELOTO lošimo Nr. 891 (2013 05 05) Visa lentelò - 58 172 (2 x 29 086) Lt

Skubiai sutvarkytą 1 kambario butą Vilniuje (kaina - apie 40 000 Lt).

Tel. 8 686 20 875.

NAMAI, PATALPOS PARDUODA

50 kv. m namą Vilniuje, Salininkuose (yra neprivatizuotas 18,5 a žemės sklypas).

Tel. 8 601 77 497.

Eilutò - 3 Lt Keturi kampai - 2 Lt 601 29 49 07 52 65 21 06 72 33 53 56 20 23 50 63 41 18 08 17 45 64 67 48 51 60 43 19 10 02 46 04 15 32 22 09 39 12 75 25 73 55 58 16 30 Papildomi prizai: Hyundai i20 (TV) Vladimiras âumakovas Kia Rio 0410381 Toyota Aygo 0509242 Antivirusinòs programos “Kaspersky” 029*240 5 000 Lt (tel. 1634, balandÏio 29 d.)

- Julò Valaitienò i‰ PanevòÏio 5 000 Lt (tel. 1634, balandÏio 29 d.)

- Algirdas Kaunietis i‰ PanevòÏio 5 000 Lt (tel. 1634, balandÏio 29 d.)

- Vilma Turãinskienò i‰ MaÏeiki˜ 5 000 Lt (tel. 1634, balandÏio 29 d.) Irutò Randakeviãienò i‰ Kauno 5 000 Lt (tel. 1634, balandÏio 29 d.)

- Leonas Overlingas i‰ ·ilutòs raj.

Pakvietimai ∞ TV: 034*207, 026*197, 029*266.

Prognozò: Aukso puode bus 1 000 000 Lt www.olifeja.lt

Lo‰imo Nr. 14

Data: 2013 05 03 EUROJACKPOTAS - 46 566 398 Lt Lt 14 16 28 44 48 Papildomi skaiãiai 3 7 5 + 2 skaiãiai 46 566 398 Lt 5 + 1 skaiãius 295 764 Lt 5 skaiãiai 295 764 Lt 4 + 2 skaiãiai 7 765 Lt 4 + 1 skaiãius 744 Lt 4 skaiãiai 357 Lt 3 + 2 skaiãiai 127 Lt 3 + 1 skaiãius 68 Lt 2 + 2 skaiãiai 42 Lt 3 skaiãiai 42 Lt 1 + 2 skaiãiai 25 Lt 2 + 1 skaiãius 25 Lt Prognozò: Eurojackpote - 34 mln. Lt

Automobilį (1988-2011 m.).

Tel. 8 675 71 505.

MEDICINOS PASLAUGOS Teismo medicinos profesorius konsultuoja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

IEŠKO DARBO 42 metų vyras, turintis visus reikalingus dokumentus - apsaugos darbuotojo darbo. Vilnius, tel. 8 604 23 434.

48 metų moteris - pagalbinės darbininkės darbo. Vilnius, tel. 8 604 20 172.

Moteris gali prižiūrėti pagyvenusį žmogų arba vaiką. Vilnius, tel. 8 605 56 515.

17,5 a žemės sklypą Plungės centre (per 200 m nuo bažnyčios, prie Babrungo upės, sklypas tarp gatvės ir upės, aplinkui privatūs mažaaukščiai namai. Nuotraukas galima pamatyti internete surinkus: http://my.mail.ru/mail/plunges/photo?album_id=slaitogatve. Tel. 8 674 62 186.

14,3 a namų valdą naujų namų kvartale Vilniuje, S.Vorotinskio g. (10 km nuo centro, yra elektra, galima statyti dvibutį namą, 1 a kaina - 7500 Lt, be tarpininkų).

Tel. 8 656 17 413.

12 a namų valdą Vilniuje, Antakalnio sen., Rokantiškių g. (7 km nuo centro, kaina 127 000 Lt, be tarpininkų).

Tel. 8 682 46 203.

STATYBINĖS MEDŽIAGOS PARDUODA

Pigiai tris naudotus plastikinius langus (184x140 cm). Tel. 8 682 46 745.

PASLAUGOS

Prijungiu, taisau automatines skalbykles.

Suteikiu garantiją. Konsultuoju įsigyjant naują, su transportavimo defektais arba naudotą buitinę techniką.

Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.

Vilnius, tel. 8 689 16 300.

Po reorganizavimo tęsianti veiklą yra UAB „Orglita“, pasibaigianti bendrovė - UAB „Linotipas“.

Su reorganizavimo sąlygomis ir kt.dokumentais galima susipažinti adresu: Klaipėdos g. 5-48, Jonavoje, nuo 9.00 val iki 15.00 val. darbo dienomis, bei tinklapyje www.orglita.lt.

Nuo po reorganizavimo tęsiančios bendrovės UAB“Orglita“ naujų įstatų įregistravimo dienos visos po reorganizavimo pasibaigiančios bendrovės teisės ir pareigos, bei teisės ir pareigos pagal sanUžs. R-265 dorius ir sandoriai įtraukiami į tęsiančios veiklą UAB „Orglita“ apskaitą.

BIUDŽETINĖ ĮSTAIGA VILNIAUS MIESTO SOCIALINĖS PARAMOS CENTRAS

PARDUODA

Savivaldybės biudžetinė įstaiga, Kauno g. 3, LT-01314 Vilnius, kodas 190997565

Pilną Pasaulinės fantastikos aukso fondo (PFAF) knygų kolekciją (kaina - 1800 Lt).

Vilnius, tel. 8 670 03 363.

ĮVAIRŪS

Sodybą Viesų k., prie Širvintos upės, 5 km nuo Širvintų Ukmergės link (yra 4,08 ha žemės, gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, šulinys, šalia asfaltuotas kelias, netoliese parduotuvė, kaina - sutartinė).

Tel. (8 5) 273 2008.

UAB „Linotipas“, teisinė forma - uždaroji akcinė bendrovė, į. k. 156711319, buveinė: Klaipėdos g. 5-48, Jonava, duomenys kaupiami VĮ Registrų centras Kauno filiale, ir UAB „Orglita“, teisinė forma uždaroji akcinė bendrovė, į. k. 156744187, PVM kodas LT567441811, buveinė: Klaipėdos g. 5-48, Jonava, duomenys kaupiami VĮ Registrų centras Kauno filiale, yra reorganizuojamos prijungimo būdu prie UAB „Orglita“ prijungiant UAB „Linotipas“.

LEIDINIAI

Parduodu rankinę siuvamąją mašiną (kaina - 120 Lt) ir naudotą vyrišką dviratį (kaina 120 Lt). Panevėžys, tel. 8 611 36 787.

Du gretimus sodo sklypus su nameliais Naujojoje Vilnioje (galima pirkti ir atskirai). Tel. 8 626 51 243.

Pranešame, kad šaukiamas UAB „Baltfora“, juridinio asmens kodas 135675193, registracijos adresas: Mindaugo g. 6-18, Vilnius, juridinio asmens duomenys tvarkomi VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registre, neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris vyks 2013 m. gegužės 14 d., 12.00 val., adresu: S.Dariaus ir S.Girėno g. 99, Vilnius.

Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė: 1. Sprendimo dėl UAB „Baltfora“ likvidavimo priėmimas; 2. UAB „Baltfora“ likvidatoriaus išrinkimas ir įgaliojimų jam suteikimas; 3. Kitų sprendimų, susijusių su bendrovės likvidavimo procesu, priėmimas.

UAB „Baltfora“ valdyba.

Užs. LM-2645

STATYBA IR REMONTAS Klijuojame plyteles, montuojame gipskartonį, tinkuojame, betonuojame grindis, atliekame kitus statybos darbus.

Tel. 8 609 91 421.

PARDUODA

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju, derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

EUROJACKPOTAS

PERKA

SODYBOS, SKLYPAI Sodybą Kaune, Romainiuose (yra mūrinis 2 aukštų namas, 2 aukštų ūkinis pastatas, du garažai, 25 a žemės, kaina - 320 000 Lt).

Tel. 8 611 36 787.

ØstriÏainòs - 9 Lt

TRANSPORTO PRIEMONĖS

Parduodu presą aliejui spausti, 15 kW 1500 aps. variklį. Tel. 8 614 86 727.

Perku aliuminio pudros ar bronzos miltelius (pigmentą). Galiu pasiimti pats.

Tel. 8 615 25 666.

PRANEŠIMAI LIETUVOS DAILĖS MUZIEJUS VIEŠOJO AUKCIONO TVARKA š. m. gegužės 28 d.

(Vilniaus g. 24, Vilnius), 10.00 val. PARDUODA ILGALAIKĮ TURTĄ: 1. Automobilį „Mitsubishi Galant“, 2000 m. Pradinė kaina - 3800,00 Lt.; 2. Telefoninę stotelę ALCATEL. Pradinė kaina - 300,00 Lt. Dėl aukciono sąlygų ir parduodamo turto apžiūros darbo metu informacija teikiama tel. 8 671 70 793.

Užs. LM-2674 Pranešame, kad S.Malychinos individuali įmonė, juridinio asmens kodas 123849444, buveinės adresas: J.Basanavičiaus g. 2-17, Vilnius, duomenys apie bendrovę kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, Registro tvarkytojas VĮ Registrų centras, yra pertvarkoma į uždarąją akcinę bendrovę „Aktea“.

Su UAB steigimo dokumentais galima susipažinti nuo 2013 05 10, adresu: J.Basanavičiaus g. 2-17, Vilnius.

Užs. LM-2673 Pranešame, kad 2013 05 16 d. 9.00 val. bus vykdomi kadastriniai matavimai sklypų kad. Nr. 44142/0200:0388, 4142/0200:0164, 4142/0200:0165 Vilniaus r., Kyviškių k., priklausančių VANDAI MISEVIČ. Nustatant ir suderinant sklypo ribą, į matavimus kviečiami gretimų sklypų savininkai. Kontaktai: Rinktinės g. 24, Vilniaus m., tel. (8 5) 250 5575, matininkas S.Lipeckij.

Užs. V-2104 Pranešame, kad NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius 2013 04 26 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-857 patvirtino sklypo 4182/0600:0493 esančių Vilniaus r., Rukainių sen., Padvarninkų k., formavimo ir pertvarkymo (padalijimo) projektus. Šio įsakymo tekstas skelbiamas NŽT tinklalapyje: http://www.nzt.lt.

Užs. V-2104

Vilniaus miesto socialinės paramos centras organizuoja konkursą senjorų dienos centro „Atgaiva“ vedėjo pareigoms eiti Darbo pobūdis: planuoti, organizuoti ir koordinuoti senjorų dienos centro „Atgaiva“ veiklą, organizuoti bendrųjų socialinių paslaugų teikimą senyvo amžiaus asmenims ir suaugusiems asmenims su negalia.

Tarnybinis atlyginimas - 14 koeficiento bazinės mėnesinės algos dydžio.

Kvalifikaciniai reikalavimai: aukštasis universitetinis socialinio darbo studijų krypties išsilavinimas (bakalauro kvalifikacinis laipsnis); turėti ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį socialinio darbo srityje; mokėti dirbti su Microsoft Office programiniu paketu; mokėti valdyti, kaupti, sisteminti, apibendrinti informaciją ir teikti išvadas; būti susipažinusiam su Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais socialinių paslaugų teikimą, socialines paslaugas teikiančių įstaigų infrastruktūrą; išmanyti dokumentų tvarkymo ir apskaitos bei dokumentų rengimo taisykles; gebėti sklandžiai dėstyti mintis žodžiu ir raštu; mokėti bent vieną užsienio kalbą (anglų arba rusų) pažengusio vartotojo B2 lygiu.

Pretendentai privalo pateikti: prašymą leisti dalyvauti konkurse, užpildytą pretendento anketą, asmens tapatybę ir išsilavinimą bei turimą darbo patirtį patvirtinančius dokumentus ir šių dokumentų kopijas, gyvenimo aprašymą, savo asmeninių privalumų sąrašą.

Dokumentus galima pateikti asmeniškai arba siųsti registruotu laišku. Siunčiant dokumentus registruotu laišku, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir išsilavinimą patvirtinančio dokumento kopijos turi būti patvirtintos notaro. Dokumentus galite pateikti per 14 kalendorinių dienų nuo konkurso paskelbimo dienos Vilniaus miesto socialinės paramos centrui, Kauno g. 3, LT-01314 Vilnius, 509 kab.

Skelbimo patalpinimo data: 2013 m. gegužės 06 d.

Atrankos būdas: testas raštu ir žodžiu.

Išsamesnė informacija apie konkursą teikiama tel. (8 5) 213 3966, el. p.: r.keveniene@spcentras.lt, www.spcentras.lt.

Užs. LM-2679

BIUDŽETINĖ ĮSTAIGA VILNIAUS MIESTO SOCIALINĖS PARAMOS CENTRAS Savivaldybės biudžetinė įstaiga, Kauno g. 3, LT-01314 Vilnius, kodas 190997565 Vilniaus miesto socialinės paramos centras organizuoja konkursą Socialinių paslaugų namuose skyriaus Integralios pagalbos poskyrio vedėjo pareigoms eiti Darbo pobūdis: planuoti, organizuoti ir koordinuoti Socialinių paslaugų namuose Integralios pagalbos poskyrio veiklą, organizuoti dienos socialinės globos asmens namuose bei integralios pagalbos namuose teikimą senyvo amžiaus asmenims, suaugusiems asmenims ir vaikams su negalia.

Tarnybinis atlyginimas - 14,5 koeficiento bazinės mėnesinės algos dydžio.

Kvalifikaciniai reikalavimai: • Aukštasis universitetinis socialinio darbo studijų krypties išsilavinimas (magistro kvalifikacinis laipsnis); • Aukštasis universitetinis biomedicinos mokslų slaugos ar reabilitacijos studijų krypčių išsilavinimas (magistro kvalifikacinis laipsnis); • Turėti ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį socialinio darbo srityje; • Mokėti dirbti su Microsoft Office programiniu paketu; • Mokėti valdyti, kaupti, sisteminti, apibendrinti informaciją ir teikti išvadas; • Būti susipažinusiam su Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais socialinių paslaugų teikimą, socialines paslaugas teikiančių įstaigų infrastruktūrą; • Būti susipažinusiam su Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų infrastruktūrą; • Išmanyti dokumentų tvarkymo ir apskaitos bei dokumentų rengimo taisykles; • Gebėti sklandžiai dėstyti mintis žodžiu ir raštu; • Mokėti bent vieną kalbą (anglų arba rusų) pažengusio vartotojo B2 lygiu.

Pretendentas privalo pateikti: prašymą leisti dalyvauti konkurse, užpildytą pretendento anketą, asmens tapatybę ir išsilavinimą bei turimą darbo patirtį patvirtinančius dokumentus ir šių dokumentų kopijas, gyvenimo aprašymą, savo asmeninių privalumų sąrašą.

Dokumentus galima pateikti asmeniškai arba atsiųsti registruotu laišku. Siunčiant dokumentus registruotu laišku, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir išsilavinimą patvirtinančio dokumento kopijos turi būti patvirtintos notaro. Dokumentus galite pateikti per 14 kalendorinių dienų nuo konkurso paskelbimo dienos Vilniaus miesto socialinės paramos centrui, Kauno g. 3, LT-01314 Vilnius, 509 kab.

Skelbimo patalpinimo data: 2013 m. gegužės 6 d.

Atrankos būdas: testas raštu ir žodžiu.

Išsamesnė informacija apie konkursą teikiama tel. (8 5) 213 3966, el. p.: r.keveniene@spcentras.lt, www.spcentras.lt.

Užs. LM-2678

18

2013 05 06

TV programos

PIRMADIENIS 6 D. LRT televizija 6.00 “Labas rytas, Lietuva” 9.00 “Kobra 11” (k.) N-7 10.00 “Pinigų karta” (k.)

11.00 “LRT Aktualijų studija”.

Tiesioginė laida 12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida 15.00 “Namelis prerijose” 16.00 “Kobra 11” N-7 17.00 “Senis” N-7 18.15 “Šiandien” (su vertimu į gestų kalbą) 18.30 “Paskutinis paradas” N-7 19.40 “Nacionalinė paieškų tarnyba” 20.25 Loterija “Perlas” 20.30 Panorama 21.15 “Įžvalgos”. Tiesioginė laida 22.00 Loterija “Perlas” 22.05 “Įžvalgos”. Tiesioginės laidos tęsinys 22.15 Dok. f. “Aušvico specialioji komanda - gyvieji numirėliai” 23.20 Vakaro žinios 23.35 “Paskutinis paradas” (k.) N-7 0.50 “Senis” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa 6.20 Animac. f. “Smalsutė Dora.

Dora gelbsti sniego karalaitę” 7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)

7.50 “Volkeris, Teksaso reindžeris”(k.) N-7 8.50 “24 valandos” (k.) N-7 9.45 “Būk mano meile!”

10.45 Veiksmo komedija “Kaip diena ir naktis” (k.) N-7

12.55 “Didžioji sėkmė” 13.25 “Kempiniukas Plačiakelnis” 13.55 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7 15.00 “Tūkstantis ir viena naktis” N-7 17.00 “Labas vakaras, Lietuva” 17.45 “24 valandos” N-7 18.45 Žinios 19.30 “KK2” N-7 20.15 “Nuo... Iki...”

21.30 “Dviračio šou” 22.00 Žinios 22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-7 22.35 Veiksmo f. “Niko” N-14 0.40 “Havajai 5.0” N-7 1.35 “Vampyro dienoraščiai” N-14

TV3 6.45 “Teleparduotuvė” 7.00 “Simpsonai” 7.30 “Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai” 8.00 “Detektyvas Monkas” 9.00 “Meilės sūkuryje” 10.05 “Be namų” 11.00 Komedija “Ponia Dautfajė” 13.30 “Smurfai” 14.00 “Čipas ir Deilas skuba į pagalbą” 14.30 “Simpsonai” 15.00 “Natalija” 16.00 “Ašarų karalienė” 17.00 “Diena”. Tiesioginė transliacija 17.40 “Gyvenimo kryžkelės” 18.45 TV3 žinios 19.20 “Pamiršk mane” 19.50 “Paslapčių namai” 20.30 “Gyvenimas yra gražus” 21.00 “Moterys meluoja geriau”

21.35 TV3 vakaro žinios 22.00 “Kerštas” 23.00 “Pelkė” 0.00 “Daktaras Hausas” 1.00 “Eureka” 1.55 “Įstatymas ir tvarka.

Operatyvinių tyrimų skyrius”

BTV 6.29 Programa 6.30 “Televitrina” 7.00 Nacionalinė loterija 7.05 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 8.00 “Savaitės kriminalai” (k.) N-7 8.30 “Auksarankiai” (k.) N-7 9.00 “Ekstrasensų mūšis” (k.) N-7 10.00 “Svotai” (k.) N-7 11.00 “Kalbame ir rodome” N-7 12.00 “Pasiklydusi širdis” N-7 13.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-7 14.00 “Brolis už brolį” (k.) N-7 15.00 “Komikų klubas” (k.) N-7 16.00 “Ekstrasensų mūšis” N-7 17.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-7 18.00 Žinios 18.25 “Brolis už brolį” N-7 19.25 “Pagal įstatymą” 20.00 Žinios 20.25 “Pliusai minusai” N-7 20.30 “Žvaigždutės” N-7 21.30 “Užkalnio 5” N-7 22.30 “Tikras kraujas” N-14 23.30 “Ekstrasensų mūšis” N-7 0.30 “Brolis už brolį” (k.) N-7 1.30-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50 “Geniuko Vudžio šou” 8.15 “Betmenas iš ateities” 8.40 “Drakonų kova Z” N-7 9.05 “Draugai V” N-7 9.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “Šnipų žaidimai” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00 “Kaimo daktarė. Tęsinys” (k.) N-7 13.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Kas namie šeimininkas?” 16.30 “Šeimynėlė” N-7 17.00 “Pasaulio Gineso rekordai” 18.00 “Arti namų” N-7 18.55 “Žodis - ne žvirblis” 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Lyrinė drama “Žiemos vyšnia” N-7 22.45 Veiksmo f. “Aeon Flux” N-7 0.30 “Sveikatos ABC” (k.) 1.00 “Šnipų žaidimai” (k.) N-7

LRT kultūra 8.00 “Gustavo enciklopedija” 8.30 “Keliaukim!”

9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 Koncertas Motinos dienai. Atlikėjai: I.Valinskienė, I.Milkevičiūtė, A.Grigorian, Neringa, R.Čivilytė, Gintarė, A.Novikas, Lukas, L.Adomaitis, J.Miščiukaitė, V.Prudnikovas, “Bobos” (k.) 12.30 “Vizijos ir tikrovė”. Plikšių dvaras.

Grafų Pliaterių giminės istorija 13.10 “LRT OPUS ORE”. Alinos Orlovos koncertas (k.) 14.05 “Mokslo ekspresas” 14.20 “Pagauk kampą” (k.) 14.45 “Kai aš mažas buvau” (k.) 15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.)

17.40 Žinios (k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Trembita 18.15 “Septynios Kauno dienos” 18.45 “Mūsų miesteliai”. Viduklė. 3 d. 19.35 “Šerloko Holmso nuotykiai. Baskervilių šuo” N-7 21.20 “MES 2013” 21.45 Dok. apybraiža “Mokytojas” 22.05 Diktorės Gražinos Bigelytės 75-osioms gimimo metinėms. “...Trys lietingos dienos su Gražina Bigelyte” 22.40 Diktorės Gražinos Bigelytės 75-osioms gimimo metinėms. LRT studija “Vilniaus knygų mugėje 2013”.

Nijolės Baužytės knygos “Jausmų gama” pristatymas 23.40 “Savęs link”. Belaukiant stebuklo.

Alpinisto Vlado Vitkausko pasaulėžiūra 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Dar širdyje - ne sutema” 1.20 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Naktis su Karmen

TV6 6.00 “Paslapčių namai” 9.15 “Teleparduotuvė” 9.30 “Universitetai.lt” 10.00 “Gelbėtojai Havajuose” 11.00 “Mastrichto policija” 12.00 “Kaulai” 13.00 “Kaip aš

Kinas VILNIUS FORUM CINEMAS AKROPOLIS

“Geležinis žmogus 3” (3D) - 11, 14.30, 17.45, 21.15 val.

“Geležinis žmogus 3” - 19 val.

“Mergvakaris Maljorkoje” - 13.30, 15.30, 17.30, 19.30, 21.40 val.

“Dykvietė” - 13.15, 15.45, 18.15, 20.30 val.

“Pats baisiausias filmas 5” - 14.30, 16.45, 19.15, 21.50 val.

“Transo būsena” - 16, 20.45 val.

“Piktieji numirėliai” - 21.30 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 12.15, 14.15, 16.30 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 10.15 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 14, 18.30 val.

“Olimpo apgultis” - 20 val.

“Užmirštieji” - 12, 14.45, 18, 21 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” - 11.15 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 11.30 val.

“Krudžiai” (3D) - 11.45 val.

“Krudžiai” - 12.45, 15, 17.15 val.

“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30 val.

FORUM CINEMAS VINGIS “Geležinis žmogus 3” (3D) - 11.10, 14.30, 18, 21.30 val.

“Geležinis žmogus 3” - 13.30, 18.45 val.

“Dykvietė” - 17.40, 19.45, 22 val.

“Mergvakaris Maljorkoje” - 12.15, 14.30, 16.45, 19, 21.15 val.

“Pats baisiausias filmas 5” - 11.20, 16.30, 21.40 val.

“Laukinės atostogos” - 14.50, 17, 19.30, 22 val.

“Transo būsena” - 14.10, 16.30, 19.10, 21.45 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 13.10, 15.20 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 11 val.

“Niujorko šešėlyje” - 15.30, 18.20, 21.10 val.

“Teresės nuodėmė” - 13.10, 18.10 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 13, 15.50, 18, 20.40 val.

“Užmirštieji” - 11.45, 15, 18.15, 21 val.

“Krudžiai” - 11.30, 13.45, 16.15, 18.30, 20.45 val.

“Valentinas vienas” - 16, 20.50 val.

SKALVIJA “Pašėlę pirmieji metai” - 21 val.

“Niujorko šešėlyje” - 18.10 val.

“Dzūkijos jautis” - 17 val.

“Hannah Arendt” - 14.40 val.

PASAKA “Sapnuoju, kad einu” - 19.30 val.

“Pilnos rankos pistoletų” - 19 val.

“Niujorko šešėlyje” - 21 val.

“Igruški” - 17.30 val.

“Kelias namo” - 18 val.

“Pokalbiai rimtomis temomis” - 18.15 val.

“Paprastas gyvenimas” - 20 val.

MULTIKINO “Dykvietė” - 19.45, 22 val.

“Mergvakaris Maljorkoje” - 15.30, 17.30, 19.30, 21.30 val.

susipažinau su jūsų mama” 14.00 “Gamtos jėgos” 14.30 “Teleparduotuvė” 15.00 “Išlikimas” 16.00 “Gelbėtojai Havajuose” 17.00 “Mastrichto policija” 18.00 “Kaulai” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 21.00 “Tikri bičai” 21.30 “Naša Raša” 23.00 Siaubo drama “Motinos diena” 1.20 IIHF pasaulio ledo ritulio čempionatas. Šveicarija - Čekija. Vaizdo įrašas 3.00 “Paslapčių namai”

Lietuvos ryto TV 6.35 Programa 6.39 TV parduotuvė 6.55 Žinios 7.15 “24/7” 8.20 “Supernamai” 8.45 “Mūsų miškai” 9.20 “Pradėk nuo savęs” 9.50 “MAD MEN. Reklamos vilkai” N-7 10.55 “Mančesterio detektyvės” N-7 12.05 Drama “Helena” N-7 14.35 TV parduotuvė 15.00 Žinios 15.15 “TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Uraganų persekiotojai” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Uraganų persekiotojai” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00 Žinios 18.35 “TV pokštai” N-7 19.00 LKL čempionato rungtynės dėl III vietos. Prienų “Prienai” - Klaipėdos “Neptūnas”. Tiesioginė transliacija iš Prienų 21.00 “Reporteris” 21.45 “Kitaip. Su Nomeda” 22.50 “Merdoko paslaptys” N-7 0.00 “Reporteris” 0.45 “Kitaip. Su Nomeda”

Balticum TV 9.00 “Klaipėdos savaitė” (k.) 9.30 “Svajonių kruizai” 10.30 “GSG 9: elitinis būrys” N-7 11.30 “Burlaivių pėdsakais: prekyba ir kontrabanda” 12.00 Komedija “Įžūlios dienos” N-7 13.45 “Įspūdingiausių interjerų dešimtukas” 14.15 “Jūros patruliai” 15.15 “Karamelė” 16.15 Komedija “Staiga 70-ties!” 18.00 “Klaipėdos savaitė” (k.) 18.30 “Maisto detektyvai” 19.00 “Broliai detektyvai” N-7 20.00 “Balticum TV” žinios 20.15 “Vaiduokliškos istorijos” 20.45 “Kinomano užrašai” 21.00 “Kasandros sapnas” N-7 22.55 “Balticum TV” žinios 23.10 “Senas geras faras” N-7 0.10 “Komanda Č” N-7

Balticum Auksinis 7.00 Komedija “Vykrutasai” 9.00 Komedija “Poniutė kaime” 11.00 Komedija “Vyrai, kurie spokso į ožkas” N-7 13.00 Komedija “Nekenčiu Valentino dienos!”

15.00 Komedija “Didysis Bakas Hovardas” 17.00 Ko-

medija “Bernvakaris Australijoje” N-7 19.00 Komedija “Romo dienoraštis” N-7 21.00 Trileris “Apokalipsės pranašai” N-14 23.00 Komedija “Myliu tave, Filipai Morisai!” N-14 1.00 Drama “Prisimink mane” N-7

1 Baltijos Kanalas 6.00 “Labas rytas” 9.00 Gyvenk sveikai! 10.10 Laikas pietauti! 11.00 Naujienos 11.35 “Leonidas Kanevskis. Seklio nuotykiai” 12.45 Kol dar nevėlu 13.40 Kitos naujienos 14.00 Naujienos 14.25 “Prekybos centras” 15.25 Suprasti. Atleisti 16.00 Mados nuosprendis 17.00 Vakaro naujienos (su subtitrais lietuvių k.) 17.50 Susituokime 18.55 Tegul kalba 20.00 Laikas. Lietuvos “Laikas” 21.10 “Narkomo gurguolė” 23.15 Lietuvos “Laikas” 23.30 “Gyvenkime sveikai” su Genadijumi Malachovu 0.30 Vakaro naujienos 0.45 Nuotykių f. “Paskutinis susitikimas”

RTR Rossija 5.00 Rusijos rytas 9.05 “Mokytojas su Geležinius kryžiumi” 10.00 Žinios 10.30 1000 smulkmenų 11.15 Apie tai, kas svarbiausia 12.00 “Jefrosinija” 13.00 Žinios 13.30 Žinios. Maskva 13.50 Žinios.

Budėtojų dalis 14.00 X byla 15.00 “Kilmingų mergelių instituto paslaptys” 16.00 Žinios 16.30 Žinios. Maskva 16.50 Žinios. Sportas 16.55 “Svetimos paslaptys” 17.40 “Šeimos detektyvas” 18.40 Žinios. Maskva 19.00 Žinios 19.30 “Viskas prasidėjo Charbine” 23.10 Šalies budėtojas 0.05 Merginos 0.45 Žinios+ 1.00 Vaid. f. “Nepamiršk. Lugovajos stotis” 3.05 Vaid. f. “Miškuose prie Kovelio”. 1 s.

Viasat Sport Baltic 10.00 Ledo ritulys. Pasaulio čempionatas. Baltarusija - Slovėnija 12.00 Ledo ritulys. Pasaulio čempionatas. Norvegija - Danija 14.00 Tenisas. ATP Masters turnyras. Madridas. Tiesioginė transliacija 16.10 Ledo ritulys. Pasaulio čempionatas. Vokietija - Slovakija. Tiesioginė transliacija 18.40 Futbolas.

UEFA Čempionų lygos apžvalga 19.10 Pokeris. The Big Game turnyras 20.10 Ledo ritulys. Pasaulio čempionatas. Suomija - Prancūzija. Tiesioginė transliacija 22.40 Tenisas. ATP Masters turnyras.

Madridas. Tiesioginė transliacija 0.30 Ledo ritulys.

Pasaulio čempionatas. Šveicarija - Čekija

Teatras “Laukinės atostogos” - 17.30 val.

“Pats baisiausias filmas 5” - 14.30, 16.45, 19, 21.15 val.

“Geležinis žmogus 3” (3D) - 10.45, 13.30, 16.15, 19, 20.30 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 11, 13, 15 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 10, 12.15, 14.15, 16.15 val.

“Piktieji numirėliai” - 17 val.

“Transo būsena” - 18.15, 22 val.

“Niujorko šešėlyje” - 19 val.

“Užmirštieji” - 16.15, 19, 21.45 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 11.15, 13.45 val.

“Krudžiai” - 11, 12, 13.15 val.

“Krudžiai” (3D) - 10.15, 12.30, 14.45 val.

“Krudžiai” (3D) - 13.10 val.

“Krudžiai” - 12.30, 14.45, 17.15 val.

“Valentinas vienas” - 12 val.

KLAIPĖDA FORUM CINEMAS “Geležinis žmogus 3” (3D) - 11, 14.15, 17.45, 21 val.

“Geležinis žmogus 3” - 19 val.

“Mergvakaris Maljorkoje” - 10.45, 13, 15, 17.15, 19.30, 21.45 val.

“Olimpo apgultis” - 11.15, 16.15, 21.15 val.

KAUNAS CINAMON “Geležinis žmogus 3” (3D) - 16.05, 18.45, 21.30 val.

“Mergvakaris Maljorkoje” - 12, 16.30, 20.45 val.

“Dykvietė” - 21.15 val.

“Pats baisiausias filmas 5” - 14, 16, 18, 20, 22 val.

“Statyk už mėgstamiausią” - 11.55, 18.30 val.

Nacionalinis operos ir baleto teatras “Žydrasis Dunojus”.

“Dykvietė” - 16.55 val.

“Pats baisiausias filmas 5” - 21.50 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 12.30, 14.45 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 10.15 val.

“Milijardierius ir blondinė” - 14, 18.50 val.

“Užmirštieji” - 11.45, 15, 18, 20.45 val.

“Krudžiai” - 13.15, 15.45, 18.15 val.

“Valentinas vienas” - 20.30 val.

ŠIAULIAI “Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 11.45 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 11, 13, 15, 17 val.

“Užmirštieji” - 21.45 val.

“Krudžiai” (3D) - 13.45 val.

“Krudžiai” - 12.30, 14.45, 17.15, 19.30 val.

“Gimtadienis” - 14.15 val.

“Valentinas vienas” - 19.05 val.

FORUM CINEMAS “Geležinis žmogus 3” (3D) - 11, 14.30, 18.30, 21.30 val.

“Dykvietė” - 14, 16, 18, 20.15 val.

“Mergvakaris Maljorkoje” - 17.30, 21.50 val.

FORUM CINEMAS “Geležinis žmogus 3” - 11.45, 14.45, 18, 21.15 val.

“Geležinis žmogus 3” (3D) - 20.15 val.

“Dykvietė” - 13.45, 16.15, 19, 21.30 val.

“Pats baisiausias filmas 5” - 15.15, 17.45 val.

“Piktieji numirėliai” - 20.45 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 12.45 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 10.15 val.

“Užmirštieji” - 15, 18.15, 21 val.

“Krudžiai” - 10.45, 13.30, 16, 18.30 val.

ATLANTIS CINEMAS DOLBY DIGITAL 3D “Krudžiai” (3D) - 10.45 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 12.30 val.

“Geležinis žmogus 3” (3D) - 14.15, 16.40, 20.40 val.

“Mergvakaris Maljorkoje” - 19 val.

I SALĖ “Pabėgimas iš planetos Žemė” - 10 val.

“Sniego karalienė” - 11.35 val.

“Pats baisiausias filmas 5” - 13.05 val.

VILNIUS NACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS 8 d. 18.30 val. “Eugenijus Oneginas” 9 d. 18.30 val. “Žydrasis Dunojus” NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS 7 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje.

Izraelio choreografų šiuolaikinio šokio programa “The Grammar of Silence” 8 d. 19 val. Studijoje. “Namisėda” 9 d. 19 val. Studijoje. “Liūdnos dainos iš Europos širdies” 9 d. 20 val. Dekoracijų dirbtuvėse.

“Raudoni batraiščiai” JAUNIMO TEATRAS 7 d. 11 val. Spektaklis-ekskursija “Ekspedicija į teatro vidų” Salė 99 9 d. 18 val. “Jis ir Ji” RUSŲ DRAMOS TEATRAS 7 d. 18 val. “Trys mylinčios” 8 d. 18 val. “Romeo ir Džiuljeta” 9 d. 19 val. “Toska” VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS 7 d. 18.30 val. “Trio (J.Bramso, R.Šumano ir Klaros Šuman meilės istorija)”

8 d. 14 val. Didžiojoje scenoje. Alytaus miesto teatras.

“Medinuko, vardu Pinokis, pamokančios istorijos” 8 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Skėriai” 8 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. Alytaus miesto teatras. “Tamsta mokytoja” 9 d. 18 val. Rūtos salėje. “Plėšikai” KAUNO MUZIKINIS TEATRAS 9 d. 18 val. “Šikšnosparnis” KAUNO KAMERINIS TEATRAS 8 d. 10 ir 12 val. “Kaip atpažinti raganą?”

9 d. 18 val. “Gargantiua ir Pantagriuelis” KAUNO MAŽASIS TEATRAS 8 d. 19 val. “Nuo raudonos žiurkės iki žalios žvaigždės” KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS RŪMAI 8 d. 18 val. Nacionalinis dramos teatras.

“Medžioklės scenos” 10 d. 18 val. Vilniaus kamerinis teatras.

“Pogrindžio komedija”

KLAIPĖDA KLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS 9 d. 18.30 val. “Sveikas, Paryžiau!”

ŠIAULIAI ŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS 8 d. 16 val. “Trys draugai”

PANEVĖŽYS PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS 8 d. 18 val. Koncertuoja Neda ir Labučio džiazo kvartetas PANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI 8 d. 18 val. “Domino” teatras. “Daktaras”

NAUJOJI AKMENĖ NAUJOSIOS AKMENĖS KULTŪROS CENTRAS 6 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

“Pats baisiausias filmas 5” - 17, 19, 21 val.

“Laukinės atostogos” - 19.20, 21.40 val.

“Transo būsena” - 15.20, 19.30 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 12.45, 15 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” - 10.30 val.

“Niujorko šešėlyje” - 13.30, 18.15 val.

“Užmirštieji” - 14.45, 17.45, 20.30 val.

KELMĖ KELMĖS KULTŪROS CENTRAS

“Statyk už mėgstamiausią” - 16.20 val.

“Mergvakaris Maljorkoje” - 14.40, 18 val.

“Dykvietė” - 19.40, 21.20 val.

PANEVĖŽYS

“Milijardierius ir blondinė” - 11.15, 16.15, 21.15 val.

“Eilinis Džo. Kerštas” - 11.30 val.

“Džekas milžinų nugalėtojas” (3D) - 10.45 val.

FORUM CINEMAS BABILONAS “Geležinis žmogus 3” - 14.20, 17.10, 20 val.

“Geležinis žmogus 3” (3D) - 20.50 val.

“Olimpo apgultis” - 18.30 val.

“Pats baisiausias filmas 5” - 15.30, 18.15 val.

“Pabėgimas iš planetos Žemė” (3D) - 13 val.

“Užmirštieji” - 21.20 val.

“Krudžiai” - 14, 16.15 val.

8 d. 13 ir 18.30 val. “Madagaskaras” 9 d. 18.30 val. “Damos vizitas” KEISTUOLIŲ TEATRAS 9 d. 19 val. “Škac, mirtie, visados škac...”

MENŲ SPAUSTUVĖ 6 d. 12 val. Kišeninėje salėje. Stalo teatras.

Pasakų pirmadieniai mažyliams. Svečiuosimės peliuko namuose 7 d. 20.30 val. Juodojoje salėje. “Po šešerių metų”, “Belaukiant Godo”, “Kalva” 8 d. 20 val. Juodojoje salėje. Šokio teatras “Fine 5” (Estija). “Mandala” MUZIKINIS TEATRAS IR KLUBAS “NEW YORK” 8 d. 19 val. “Meilė ir taika” 9 d. 19 val. “Vietų nėra”

KAUNAS

6 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”

KAUNO DRAMOS TEATRAS 7 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje.

Klaipėdos jaunimo teatras. “Batai”

PLUNGĖS KULTŪROS CENTRAS 8 d. 13 val. Klaipėdos dramos teatras. “Katės namai”

PLUNGĖ

2013 05 06

SAULĖ teka 5:32 leidžiasi 21:00 dienos ilgumas

Orai MĖNULIS

+16 Oslas

Penktoji delčios diena

Delčia V 02

Jaunatis V 10

Priešpilnis V 17

+13 Helsinkis

+18

Stokholmas

Pilnatis V 24

+16

Dublinas +17 Šiauliai

+21 Londonas

+19 +3 +20 +3

Klaipėda

Zarasai Utena

Panevėžys

Šiandien: debesuota su pragiedruliais, nelis.

Temperatūra dieną 16-20 laipsnių šilumos.

Bordo +20 +4

Kaunas VILNIUS

+24 +20 +4

Rytoj: debesuota su pragiedruliais, nelis.

Temperatūra naktį 5-7 laipsniai šilumos, dieną 17-19 laipsnių šilumos.

+20 Amsterdamas

+25

Ukmergė

Lisabona

Alytus Druskininkai

+20 +4

+24 Madridas

+21 Barselona

+13 Ryga

+15 Kopenhaga

+21 Paryžius

Kėdainiai +16 +3

+13 Sankt Peterburgas

Talinas

15:28

Palanga

19

Vilnius Minskas +23 +15 Varšuva +21

+23

Berlynas +21 Praha

+20 Miunchenas

+19 Nica

+19 Roma

+14 Maskva

+20

Kijevas

Bratislava Viena Budapeštas +23 +24 +26 Bukareštas Varna Dubrovnikas +25 Sofija +24

+24

Stambulas +19

Malaga +23

126-oji metų diena. Gegužės šeštoji, pirmadienis, pirmoji 19-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 239 dienos.

Alžyras +21

Tunisas +23

Atėnai

+26 Larnaka

Vardadienį šiandien švenčia: Benė, Benedikta, Eidmantė, Judita, Liucijus, Minvydas.

LŽ Geros dienos!

Kryžiažodis

Horoskopai Jautis 04 21 - 05 21

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą! Šios savaitės nugalėtoją skelbsime gegužės 27 dieną.

Atsakymą siųskite el. paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu: “Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Kryžiažodžių, spausdintų 04 15 - 04 20, atsakymai: LIAUDIES DAINOS KARČIOS AŠAROS SĄSIAURIS NORIU LAUKTI ŽALNIERIUKAS TUPI PAKRŪMĖJE Redakcijos prizą laimėjo LAIMUTĖ JOKUBAUSKIENĖ iš Telšių Tel. pasiteirauti 8 5 249 2152

Gegužės 4 d. sudoku sprendimas.

Vardas, pavardė: ................................................... ................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

Avinas. Pamažu atgaunate jėgas ir optimizmą, grįžta sėkmė, laukia geros permainos tvarkant asmeninius reikalus. Vakaras žada staigmenų, tad nebūkite namie.

Jautis. Užgrius nebaigti darbai, todėl įtampa - neišvengiama, todėl neskubėkite. Tai laikas ryžtingiems veiksmams, ypač sprendžiant konfidencialias problemas.

Dvyniai. Nepraleiskite geros progos su visais susitaikyti, ieškoti sąjungininkų, įtikinti sutuoktinį, kad visiškai juo pasitikite bei pritariate nuomonei ir mylite.

Vėžys. Gera diena problemoms spręsti, keisti darbo vietą. Tik mažiau dalykitės dalykiniais sumanymais su kitais. Netruks norinčiųjų pasisavinti jūsų idėjas.

Liūtas. Intriguojančių pažinčių, net įsimylėjimų metas. Jūsų asmeninis žavesys, mokėjimas save tinkamai pateikti nulems ateities sėkmę dalykiniuose reikaluose.

Mergelė. Svarbiam dalykiniam susitikimui ar užvilkintam reikalui greitai užbaigti tinkamas rytmetys. Deja, galite būti pernelyg kaprizingi su tais, kurie jus myli.

Svarstyklės. Įdomi diena. Nesistenkite užbėgti įvykiams už akių. Tai laikas, kai pažinsite tikrą draugą, kai suvoksite, su kuo jums pakeliui, o nuo ko reikia atsitraukti.

Skorpionas. Galite sulaukti pagalbos arba gero patarimo iš senų draugų, ypač sprendžiant finansinius sunkumus. Geras laikas susitaikyti su sutuoktiniu. Šaulys. Daug kas norės su jumis bendradarbiauti, patarti, tačiau svarbu atsirinkti, ko galima klausyti ar priimti pagalbą, iš ko - ne.

Būkite atidesni sutuoktiniui.

Ožiaragis. Nieko nauja nesiimkite, daugiau ilsėkitės nei dirbkite. Svarbius reikalus bei rūpesčius atidėkite. Galite sulaukti netikėtos pagalbos bei gero patarimo.

Vandenis. Pajusite artėjant geras permainas. Gali pajudėti reikalas, į kurį anksčiau buvote investavę nemažai laiko bei pinigų - senos pastangos pagaliau ims duoti naudos. Žuvys. Darbe venkite sunkių ir atsakingų užduočių. Siekite anksčiau sugrįžti namo, kad galėtumėte praleisti laiką su artimaisiais, užsiimti tuo, kas teikia džiaugsmą.

20

2013 05 06

Margumynai

Pacifistas dirbo karo mašinai Netyčia aptikti dokumentai liudija, kad Pirmojo pasaulinio karo metais garsus vaikų rašytojas Alanas Alexanderas Milne’as dirbo karo propagandos skyriuje.

Slaptas padalinys, užkoduotas pavadinimu MI7b, veikė nuo 1916-ųjų iki 1918-ųjų, o karui pasibaigus buvo panaikintas drauge su visais dokumentais. Tačiau, kaip dažnai nutinka, kai kuriuos jų išgelbėjo vienas darbuotojas - Jamesas Lloydas, tuomet dirbęs kartu su būsimu knygos vaikams “Mikė Pūkuotukas” autoriumi.

Vienas J.Lloydo palikuonis pernai kraustė mirusios tetos namus ir aptiko ryšuliuką dokumentų su karinės propagandos skyriaus antspaudu.

Pradėjęs tuos popierius tyrinėti aptiko nemažai įdomių dalykų.

MI7b skyrius buvo sukurtas siekiant palaikyti gyventojų dvasią, kai aukų mūšio lauke tik daugėjo, o Britanijoje brendo socialinė įtampa. Vyriausybė bijojo antikarinių nuotaikų plitimo užnugaryje ir ėmėsi propagandinės kampanijos. Slaptame propagandos skyriuje dirbo karininkai, turintys literatūrinių polinkių, jie rašė patriotinius tekstus.

Kapitonas J.Lloydas, kaimo dvasininko sūnus, buvęs pėstininkas, 1916-aisiais buvo sužeistas. Po metų jis pasiųstas į propagandos skyrių, kuriame turėjo rašyti istorijas apie britų kareivių heroizmą ir pasiaukojimą užnugaryje. Tarp rastų dokumentų - apie 150 ranka ir mašinėle rašytų straipsnių, taip pat užrašų knygučių, fotografijų. Galbūt šie dokumentai išliko tik todėl, kad J.Lloydas parsinešė juos namo ketindamas

B.Jelcino duktė - Austrijos pilietė Pirmojo Rusijos prezidento Boriso Jelcino duktė Tatjana gavo Austrijos pilietybę.

Pilietybė Tatjanai Jumaševai suteikta neįtikimai greitai. Manoma, kad tam galėjo tarpininkauti Austrijos automobilių koncerno “Magna Steyer” vadovas Guentheris Apfalteris ir vienas koncerno savininkų Frankas Stronachas, kuris šiuo metu vadovauja savo įkurtai partijai. Kartu su Tatjana pilietybę gavo ir jos vyras Valerijus Jumaševas, vienu metu vadovavęs Rusijos prezidento kanceliarijai, bei jųdviejų duktė.

Austrijos savaitraštis “News” skelbia, kad aplinkybės, kuriomis Rusi-

rašyti knygą apie karą. Tačiau po karo jis tapo mokyklos direktoriumi ir laiko knygai neberado.

Tarp popierių buvo ir A.A.Milne’o parašytų straipsnių bei eilėraščių. Dar iki karo A.A.Milne’as buvo žinomas dramaturgas ir žurnalistas. Rasti rankraščiai leidžia geriau suprasti, kas dė-

josi rašytojo, kuris vėliau parašė “Mikę Pūkuotuką”, viduje.

A.A.Milne’as buvo pacifistas ir labai didžiavosi tuo, kad neiššovė nė vieno šūvio į priešus. Jis pats iš savęs šaipėsi, kad straipsniuose turi meluoti apie “piktus hunus ir mirties fabrikus Vokietijoje”.

•

B.Jelcino duktė Tatjana gaus austrišką pasą. / themoscowtimes.com nuotrauka

Vagį išgąsdino “konkurentas” Kvaiša įsibrovėlis katino keliamą triukšmą palaikė apiplėšimu ir iškvietė policiją.

Pats sau.

Rumunijoje vagis, įsigavęs į svetimus namus, išgirdo triukšmą, pasislėpė po lova ir iškvietė policiją.

31 metų Mariusui Ionescu pasirodė, kad patalpose yra konkurentas, kitas nusikaltėlis, ir jis puolė šauktis pagalbos. Policininkams vagilis pasakojo, kad name greičiausiai vyksta apiplėšimas.

Atvykę pareigūnai iš karto jį areštavo. Jie nustatė, kad triukšmą, ku-

Fudžijamos vaizdas brangus kiekvienam japonui. / AFP/Scanpix nuotrauka

Fudžijamos kalnas - viena garsiausių Japonijos vietų. Turistai būtinai stengiasi jį pamatyti arba bent nusipirkti atviruką su jo atvaizdu. Galbūt ne visi žino, kad Fudžijama - veikiantis ugnikalnis, esantis Honšiū saloje, už 90 km į pietvakarius nuo Tokijo, ir aukščiausias - 3776 metrų Japonijos kalnas. Pastarąjį kartą vulkanas išsiveržė 1708 metais. Fudžija-

•

A.A.Milne’as su sūnumi 1930 m. / eadtoleadtoday.org nuotrauka

Įtrauks į UNESCO paveldą

Japonams šventą Fudžijamos kalną, tapusį šalies simboliu, UNESCO ketina paskelbti pasaulio paveldu.

jos politiko dukrai suteikta pilietybė, gana miglotos. Kaip Jumaševų gyvenimo vieta registruotas namas, kurį jie išsinuomojo mažame miestelyje.

Tačiau jis visiškai apleistas ir ten vargiai įmanoma gyventi. Žurnalistai išsiaiškino, kad Austrijos valdžios atstovai niekada netikrino, ar jame gyvena Jumaševų šeimos atstovai, o namo šeimininkas nesugebėjo nieko papasakoti apie rusus, kurie nuomojasi jo namą.

Kadangi Austrijoje pilietybę gauti nepaprastai sunku, toks sprendimas rodo, kad savo paso išdavimu B.Jelcino dukteriai buvo suinteresuota pati Austrija.

mos išsiveržimas potencialiai būtų pavojingas Tokijui.

Tačiau įstabiausias dalykas - pats Fudžijamos pavidalas. Kalnas yra kone idealus kūgis su snieguota viršūne. Fudžijama suvaidino svarbų vaidmenį Japonijos mene, kultūroje ir religijoje, kalno atvaizdas puošia japonišką pasą. Fudžijamos viršūnėje yra šintoistų šventovė ir meteorologijos stotis. Į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtraukta 12 objektų Japonijoje, įskaitant Taikos memorialą Hirošimoje ir Baltosios gervės pilį Chego prefektūroje.

•

Rumunas pabūgo miaukiančio katinėlio. / mashable.com nuotrauka

rio išsigando įsibrovėlis, kėlė namo šeimininkų katinas.

Po šios istorijos žurnalistai ir skaitytojai titulavo M.Ionescu blogiausiu šalies vagimi.

•

BBC, “The Huffington Post”, “News”, “Spiegel”, lenta.ru, LŽ